2012 lapkričio 29 d. / Ketvirtadienis / Nr. 274 (13 402)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 29 d. / Ketvirtadienis / Nr. 274 (13 402)

Kultūros žmonės kandidatų nepristigtų

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Parlamento vadovas V.Gedvilas turės persikelti į kitą Seimo viešbučio butą, nes tai būtina dėl saugumo reikalavimų

2p.

Seimo narių vizitai veja vienas kitą: jau suplanuota nemažai parlamentarų komandiruočių ir kelionių į užsienį

3p.

Vilniečio kortelė vis dar kelia rūpesčių keleiviai skundžiasi ne savo noru tampantys zuikiais

6p.

Pasiilgo Stalino: Gruzijos rytuose esančiame Zemo Alvani kaime atstatytas daugiau kaip prieš metus demontuotas paminklas J.Stalinui

12p.

Kino meistro J.Meko devyniasdešimtmetis visą mėnesį bus minimas prestižinėse Europos meno scenose

Žinomi meno ir kultūros veikėjai Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui pateikė savo siūlomų kandidatų į kultūros ministrus sąrašą. Jame - nemažai moterų, tarp kurių (iš kairės): Rūta Prusevičienė, Nijolė Laužikienė, Ina Marčiulionytė ir Diana Vilytė. Tik neaišku, ar “darbiečiai” linkę klausytis Išsamiau 3 p. patarimų, juolab kad vakar pasikalbėti apie kandidatavimą pasikvietė profesionalų sąraše nefigūruojantį asmenį. / Eltos nuotraukos

•

16p.

Kadaise reprezentacine šalies sporto arena laikytas legendinis sostinės “Žalgirio” stadionas vis labiau grimzta į nebūtį

UŽSIENIS

Trauks litus iš šešėlio

Sugrįžimas su taikos pažadu

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Paskirtasis būsimosios Vyriausybės vadovas neslepia planų riboti gyventojų atsiskaitymus grynaisiais, bet gal ne tuoj pat. Nuo kitų metų pradžios tai jau pajus verslas.

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis pataisytas Mokesčių administravimo įstatymas suteiks galimybių mokesčių administratoriams visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais iki metų tiems juridiniams asmenims, taip pat individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalės Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) informuoti apie sandorius, pagal kuriuos gaus didesnę nei 50 tūkst. litų sumą grynaisiais pinigais. Tiesa, tik tuo atveju, jei informacijos apie juos VMI negauna, pavyzdžiui, iš sandorius tvirtinančių notarų.

•9 p.

Išsamiau

ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ

Artėjant rinkimams Izraelyje netikėtai į politiką grįžo populiari buvusi užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni. “Ateinu kovoti už Izraelį”, - pareiškė 54 metų politikė. Ji paskelbė sugrįžtanti su nauja partija, kurią apibūdino kaip alternatyvą ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu. Artėjant rinkimams opozicinės partijos pajuto galimybę mesti rimtą iššūkį dabartiniam Izraelio lyderiui. Didelį tarptautinį pripažinimą pelniusi T.Livni iškart įžiebė gyvybės rinkimų kampanijai. Ji pažadėjo labai aktyviai siekti taikos su palestiniečiais: “Niekam neleisiu paversti taikos purvinu žodžiu.”

R.Lazutka: “Vakaruose į tuos, kurie didesnes sumas moka grynaisiais, žvelgiama įtariai.”

A.Zadneprovskis praranda saiką

Du pastaruosius dešimtmečius Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) buvo pavyzdinė. Nors auksinė karta karjerą baigė prieš Londono žaidynes, Lietuvos penkiakovininkai ir ten nudžiugino medaliu.

Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Iškovotas auksas netikėtai sujudino, atrodė, tokius tvirtus LŠPF pamatus. Dviejų olimpiadų prizininkas Andrejus Zadneprovskis net ir baigęs sportininko karjerą išliko matomas. Dabar jis - LŠPF vi-

ceprezidentas, neseniai tapo Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos vykdomojo komiteto nariu. 38 metų vyrą tarsi kas pakeitė.

Pastaruoju metu jis itin dažnai šokiruoja sporto visuomenę savo pareiškimais. Kai viešumoje A.Zad-

•6 p.

Išsamiau

Orai neprovskis užsiminė, kad seniesiems treneriams laikas užleisti vietas jaunimui, visi suprato - jis pasiryžo išstumti Jurijų Moskvičiovą ir Jevgenijų Kliosovą.

•17 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, lis, kai kur stipriai.

Temperatūra dieną 4-6 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

Seimo pirmininkui teks kraustytis RAIMONDA RAMELIENĖ

Parlamento viešbutyje gyvenantis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas turės persikelti į kitą butą. Įkurtuves skubina apsaugos darbuotojai, negalintys deramai sergėti tautos atstovybės vadovo.

Parlamento kanceliarija nekantraudama laukia, kol iš Gedimino prospekte esančio Seimo viešbučio po trijų savaičių pagaliau išsikraustys visi senosios kadencijos politikai. Tuomet viename pastato aukštų operatyviai bus imtasi patalpų pertvarkos.

To reikia, kad būtų užtikrinta tinkama šiame viešbutyje gyvenančio Seimo pirmininko V.Gedvilo apsauga.

Dabar jis įsikūręs dviejų kambarių bute, šalia kurio nėra vietos apsistoti visą parą jį saugoti turintiems apsaugos darbuotojams. Pertvarkius patalpas - į vieną sujungus du dviejų kambarių butus - jų darbas palengvės. Pagal įstatymus mūsų šalyje atskirtos rezidencijos numatytos tik prezidentams ir premjerams, todėl visi buvę Seimo pirmininkai gyvendavo arba parlamento viešbutyje, arba savo namuose.

Sujungs du butus Anot Seimo kanclerio Jono Mileriaus, sujungus du butus, padarius atskirą kambarį apsaugai šiek tiek padidės ir parlamento vadovo gyvenamas plotas. “Visus darbus norėtume padaryti kuo greičiau, tačiau nema-

Dabar Seimo pirmininkas V.Gedvilas yra įsikūręs šio viešbučio dviejų kambarių bute, šalia kurio nėra vietos apsistoti visą parą jį saugoti turintiems apsaugos darbuotojams.

Romo Jurgaičio nuotraukos

žai senųjų parlamentarų dar neišsikraustė. Manau, kad susitvarkyti turėtume iki vasario pabaigos”, - LŽ sakė kancleris. Jo teigimu, viskas daroma atsižvelgiant į apsaugos reikalavimus, kuriems negali priešintis nei Seimo vadovas, nei kanceliarija.

2006 metų balandį Seimo pirmininku tapęs Viktoras Muntianas, iki tol gyvenęs parlamento viešbutyje, turėjo planų įsikurti prestižiniame sostinės Turniškių rajone, šalia kitų valstybės vadovų rezidencijų. Jau buvo parinktas ir kotedžas, kurį Seimo kanceliarija būtų nuomojusi V.Muntiano šeimai. Vis dėlto, vengdamas nei-

giamos visuomenės reakcijos, jis apsisprendė likti parlamento viešbutyje.

Kiti buvę Seimo pirmininkai viešbutyje negyveno. Česlovas Juršėnas liko savo bute Žirmūnuose, Artūras Paulauskas - savo name Tarandėje, Arūnas Valinskas - savo name Kryžiokų soduose, Irena Degutienė - savo būste Baltupiuose.

Viskuo patenkintas Trečią kadenciją Seimo viešbutyje gyvenantis V.Gedvilas tikino, kad čia jam visiškai patogu, todėl kraustytis, pavyzdžiui, į Turniškes, tikrai nenorėtų. “Seimas arti. Išeinu anksti, pa-

reinu vėlai. Nereikia su švyturėliais per visą miestą lėkti ir žmonių erzinti. Ir valstybės pinigai taupomi, ir laikas”, - LŽ sakė parlamento vadovas.

Anot V.Gedvilo, jo poreikiai nedideli, gyvena vienas, todėl vietos dviejų kambarių valdiškais baldais apstatytame bute visiškai pakanka. “Tik gaila apsaugos vyrų, kurie neturi jokių sąlygų atlikti savo misiją. Kiek žinau, jie dabar miega mašinoje šalia viešbučio”, - kalbėjo Seimo vadovas.

Su nuolatine apsauga jis prisipažino beveik apsipratęs. Jau įsiminė ir lydinčiųjų vardus. “Kartą drauge buvome parduotuvėje. Viskas pavyko

gerai, niekas dėmesio nekreipė”, - pasakojo V.Gedvilas.

Viešbučio kambarius ir savo drabužius Seimo pirmininkas teigė tvarkąs pats. “Sekmadieniais darau generalinę tvarką. Marškinius lyginuosi nuo studentavimo laikų. Man net patinka tvarkytis: kai esi užsiėmęs, pailsi nuo darbo problemų”, - aiškino Seimo pirmininkas.

Paklaustas, kur ketina priimti savo svečius, V.Gedvilas pašmaikštavo, kad kol kas tik pats ten einąs.

Tačiau sutiko, kad vėliau tokia problema gali iškilti. “Tikiuosi, Seimo kanceliarija pagelbės”, - sakė parlamento vadovas. Kaunietis V.Gedvilas neatmetė galimybės ateityje Vilniuje įsigyti ir nuosavą gyvenamąjį plotą.

Rezidencija būtų saugiau Vadovybės apsaugos departamento laikinojo vadovo Rymanto Mockevičiaus teigimu, Seimo viešbutyje atlikus kai kuriuos patobulinimus apsaugos darbuotojams bus sudarytos normalios darbo sąlygos. “Kai nėra nuolatinės vietos, kur galima įrengti visas apsaugos priemones, mūsų žmonėms fiziškai gerokai sunkiau”, LŽ sakė R.Mockevičius. Anot jo, saugant daugiabutį visada kyla daugiau problemų nei pastatą, skirtą specialiai vienam asmeniui. R.Mockevičiaus žiniomis, dauguma gretimų valstybių parlamentų pirmininkų turi nuolatines rezidencijas. Taip, anot jo, taupomos lėšos, skiriamos apsaugai.

•

Parlamentarų vizitai veja vienas kitą ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Dvi savaites dirbančiame naujajame Seime jau suplanuota nemažai parlamentarų komandiruočių ir kelionių į užsienį.

Tautos išrinktųjų vizitų maršrutai driekiasi ne tik po Europą, bet ir Ameriką, Afriką.

Seimo valdyba jau palaimino 12 parlamentarų vizitų į užsienį: septynias komandiruotes ir penkias keliones. Svečiose šalyse Seimo nariai dalyvaus įvairiose konferencijose, maldos pusryčiuose, rengsis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES).

Kol kas įtempčiausia - Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Emanuelio Zingerio darbotvarkė. Vakar baigėsi jo dviejų dienų komandiruotė Čekijoje, kur dalyvavo tarptautinėje konferenci-

joje žydų turto restitucijos bei kompensacijų klausimais, ir iš karto prasidėjo kita. Į nykštukinę Andorą konservatorius išvyko dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos biuro ir Nuolatinio komiteto posėdžiuose.

E.Zingerio komandiruočių išlaidas Seimo valdyba yra pavedusi apmokėti parlamento kanceliarijai.

Dvi darbo išvykos numatomos ir Seimo Europos reikalų komiteto nariui Egidijui Vareikiui. Rytoj jis trims dienoms išskris į Odesoje vykstantį seminarą “Ukraina ir Lietuva: nauja geopolitinė strategija”. Vos pasibaigus šiai kelionei konservatorius skubės į dviejų dienų komandiruotę Briuselyje. Čia jis dalyvaus Europos maldos pusryčiuose, Europos Parlamento (EP) narių ir Europos krikščionių lyderių suvažiavime.

Seimo kanceliarija padengs tik E.Vareikio komandiruotės išlaidas.

Socialdemokratų partijos frakcijos

narė Marija Aušrinė Pavilionienė šią savaitę vieši Pietų Afrikos Respublikoje.

Johanesburge ji dalyvauja Tarptautinės šeimos planavimo asociacijos įkūrimo 60-mečio minėjime ir konferencijoje.

Parlamentaras Rokas Žilinskas šiandien išvyksta į Lenkijos miestą Sopotą. Čia vyks forumas “Atominė energetika - bendradarbiavimas ar rungtyniavimas?” Šios komandiruotės išlaidos bus padengtos iš Seimo Ekonomikos komitetui numatytų lėšų. Šiandien į Briuselį dviem dienoms išskrenda keturi Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” nariai. Remigijus Ačas, Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Kamblevičius ir Jolita Vaickienė vyksta susipažinti su EP darbo principais, struktūra, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis ir rengtis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Visas jų kelionės išlaidas padengs EP. Seimo valdyba pritarė konservato-

vienbalsiai paskirtas “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas. Išrinkta ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovybė. Pirmininku - socialdemokratas Darius Petrošius, pavaduotoja - “darbietė” Zita Žvikienė.

Raudondvaryje. T.H.Ilveso teigimu, derantis dėl elektrinės prarasta šešeri su puse metų ir dabar neaišku, ar projektas bus plėtojamas toliau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama Estijos prezidento susirūpinimą, sakė, kad skirtingos Lietuvos vyriausybių pozicijos nedaro prestižo šaliai. “Lietuvos negebėjimas ne tik apsispręsti, bet ir vykdyti didžiulių projektų iš tiesų kelia susirūpinimą mūsų kaimynams ir tai yra labai nenaudinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visam regionui. Bet kurios Vyriausybės negebėjimas tvarkytis su rimtais ir dideliais projektais tikrai mums prestižo neprideda”, - pareiškė D.Grybauskaitė.

riaus Manto Adomėno kelionei į Bulgariją, Tarptautinio respublikonų instituto rengiamą seminarą. Parlamentaras Leonardas Talmontas gruodžio 2-4 dienomis komandiruojamas į Kipro sostinę Nikosiją dalyvauti ES valstybių narių parlamentų žmogaus teisių komitetų pirmininkų konferencijoje.

Seimo Europos reikalų komiteto narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kitą savaitę keturias dienas viešės Dubline. Ji dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos biuro ir Ministrų Tarybos posėdžiuose.

Parlamentarai Petras Auštrevičius ir Andrius Mazuronis gruodžio pradžioje keturioms dienoms išskris į Jungtines Amerikos Valstijas dalyvauti NATO Parlamentinės asamblėjos parlamentarų forume.

Seimo frakcijos “Drąsos kelias” narys Valdas Vasiliauskas į kelionę užsienyje

pasiprašė išleidžiamas gruodžio 5-12 dienomis. Tiesa, jis nenurodė, į kokią šalį vyks.

Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, kol kas daugelis parlamento komitetų turi lėšų komandiruotėms. “Tačiau vis tiek taupome. Pritariame ne visoms komandiruotėms”, tikino jis.

Planuojant kitų metų Seimo biudžetą G.Kirkilas kolegoms parlamento valdyboje siūlys nedidinti komandiruotėms skirto finansavimo. “Pasižiūrėjau, kaip lėšas naudoja Seimo komitetai, ir manau, kad galime išsitekti su šiųmečiu lėšų limitu. Žinoma, yra komitetų, kurie jau išnaudojo visas lėšas ir dar pritrūko. Tačiau, pavyzdžiui, Seimo Audito komitetas iš 15 tūkst. litų, skirtų šių metų komandiruotėms, panaudojo tik 240 litų. Tiesiog galima perskirstyti lėšas”, - svarstė Seimo vicepirmininkas.

•

Trumpai IŠSIRINKO VADOVUS Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku vakar išrinktas Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininko pavaduotoju paskirtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Michalas Mackevičius. Seimo Žmogaus teisių komitetas vakar pirmininku išsirinko LLRA atstovą Leonardą Talmontą. Kita Seimo seniūnų sueigos į vadovus pasiūlyta kandidatūra - konservatoriaus Manto Adomėno - buvo atmesta. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vadovaus konservatorius Valentinas Stundys. EPK nariai vakar V.Stundį komisijos pirmininku išsirinko vienbalsiai. Pavaduotoju irgi

NUSIVYLUSI ESTIJA Estija yra nusivylusi dėl Lietuvos besikeičiančios pozicijos plėtojant Visagino atominės elektrinės projektą. Tai vakar viešėdamas Lietuvoje pareiškė prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. “Turiu pripažinti, kad Estijoje yra tam tikro susierzinimo”, - sakė jis po Baltijos šalių prezidentų susitikimo

BNS, LŽ

Estijos, Lietuvos ir Latvijos prezidentai (iš kairės) T.H.Ilvesas, D.Grybauskaitė ir Andris Bėrzinis vakar susitiko netoli Kauno esančioje Raudondvario pilyje.

Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

2012 11 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Kultūros žmonės kandidatų nepristigtų nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, buvusi Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė, Lietuvos verslo paramos agentūros vadovė Diana Vilytė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, buvusi kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė. Tarp siūlomų kandidatų - nemažai viešą laišką pasirašiusių kultūros veikėjų.

TOMAS BAŠAROVAS

Žinomi meno ir kultūros veikėjai Darbo partijos (DP) lyderiui Viktorui Uspaskichui pateikė savo siūlomų kandidatų į kultūros ministrus sąrašą. Jame nemažai moterų. Tik neaišku, ar “darbiečiai” linkę klausytis patarimų, juolab kad vakar pasikalbėti apie kandidatavimą pasikvietė profesionalų sąraše nefigūruojantį asmenį.

Iki šiol DP siūlyti kandidatai į kultūros ministrus netenkino nei paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus, nei kultūros žmonių. Į aukščiausius šalies vadovus atviru laišku kreipęsi menininkai ir kultūros įstaigų vadovai politikų paprašė kultūros ministru skirti profesionalią ir patikimą asmenybę, o DP pirmininkui V.Uspaskichui pasiūlė savo kandidatų sąrašą.

V.Uspaskichas tikino vakar būsimam Vyriausybės vadovui pateikęs esą tinkamą kandidatūrą į kultūros ministrus, tačiau neatskleidė, ar pretendentas yra iš kultūros veikėjų siūlytų žmonių. DP lyderis vakar Seime susitiko su žurnalistu ir etiketo specialistu Giedriumi Drukteiniu. Šis patvirtino sutikęs būti svarstomas kaip kandidatas į Kultūros ministerijos vadovo postą.

Viso sąrašo neatskleidžia Viešą laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui

Siūlymų dar nesulaukė

Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė R.Prusevičienė LŽ teigė, jog gavusi siūlymą tapti kultūros ministre jį svarstytų.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Vydui Gedvilui ir paskirtajam premjerui A.Butkevičiui pasirašė apie 30 žinomų šalies kultūros srities veikėjų. Jie ragino politikus atsakingai parinkti būsimą kultūros ministrą.

Kultūrininkai vakar nenoriai kalbėjo, kokie asmenys figūruoja jų

DP lyderiui pateiktame sąraše, nes daugelis žmonių esą dar nėra galutinai apsisprendę dėl galimo kandidatavimo ir nenori, kad jų pavardės būtų skelbiamos. Tačiau LŽ pavyko sužinoti, jog į tą sąrašą, be kitų asmenų, yra įtrauktos Lietuvos

Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė R.Prusevičienė LŽ tikino, kad dar nesulaukė V.Uspaskicho skambučio. Tačiau jei gautų siūlymą tapti kultūros ministre, vertintų jį itin atsakingai. “Viskas priklausytų nuo susitarimų, kokia strategija būtų vykdoma. Partinė strategija man nėra priimtina, man artimiau būtų tęsti visos valstybės strategiją”, sakė R.Prusevičienė.

Klaipėdos merijoje šiuo metu dirbanti N.Laužikienė nustebo sužinojusi, kad kultūros ir meno žmonės pasiūlė jos kandidatūrą.

“Puikiai suvokiu naują laikotarpį, kuris susijęs su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Žinau tą atsakomybę, todėl tikrai negalėčiau būti ministre”, teigė ji.

Nori kvalifikuoto žmogaus Kultūrininkai labai piktinasi matydami politikų abejingumą ieškant būsimo ministro. Tai juos ir paska-

Vilniečio kortelė vis dar kelia rūpesčių VALDAS KVEDARAS

Nuo rugpjūčio vidurio su didžiuliais skausmais pasaulį išvydusi nauja atsiskaitymo už važiavimą sostinės viešuoju transportu sistema - Vilniečio kortelė (VK) - niekaip neįgauna “sveiko vaiko” bruožų. Tai byloja nesiliaujantys keleivių, ne savo noru tampančių zuikiais, skundai.

Sostinės merijoje subrandintas sumanymas iki tol galiojusį e. bilietą pakeisti VK beveik du mėnesius kėlė sąmyšį. Iš pradžių VK niekaip nepavykdavo papildyti, vėliau paaiškėjo, kad elektroniniai komposteriai kortelėje esančios informacijos nesugeba nuskaityti, kitaip tariant, aktyvinti bilieto. Vilniaus valdžia buvo priversta grąžinti vienkartinius bilietėlius, jais pažadėta prekiauti iki metų pabaigos. Savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos” iki lapkričio 5-osios nebaudė keleivių, kurie nemokėjo naudotis VK ar buvo neįsigilinę į naują tvarką.

Ne savo noru zuikiais tapusiems keleiviams kontrolieriai kantriai aiškino, kaip aktyvuoti VK. Tačiau laikas parodė, kad naujoji sistema nemažai daliai žmonių - tarytum aukštoji matematika moksleiviui.

Teigiama, kad vadinamųjų zuikių konfliktai su kontrolieriais dažniausiai kyla dėl informacijos apie naują atsiskaitymo sistemą stokos.

Lemia ir valandos “Paduosiu savivaldybę į teismą.

Dėl valdininkų primestos naujos sistemos buvau pažeminta, teko atidėti suplanuotus darbus”, - iš pra-

džių karščiavosi 62 metų vilnietė Jelena Ruseckaja. Ją kontrolieriai nubaudė 30 litų bauda už važiavimą troleibusu nepapildyta VK. J.Ruseckaja tikino nesijaučianti kalta. Moteris mėnesiui baigiantis spaudos kioske savąją VK papildė 50 litų - tiek pensininkui kainuoja mėnesinis bilietas. “Kai važiuoji troleibusu ar autobusu, visą laiką pranešinėja - nepamirškite aktyvinti kortelės.

Aš tai ir padariau - elektroninis komposteris sučirškė, pasirodė užrašas.

Supratau, kad kortelė aktyvinta. Ramiai važinėjau iki lapkričio vidurio, kol per kontrolierių reidą man buvo pareikšta, kad esu zuikis - mano kortelė neaktyvinta”, - LŽ pasakojo J.Ruseckaja. Moteris pabrėžė buvusi nustebinta tokio kontrolierių pareiškimo, nes anksčiau ją tikrinusieji priekaištų neturėjo.

Pensininkė stebėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad jos VK neaktyvinta, jei ji tai padariusi. Bandydama įrodyti savo teisybę J.Ruseckaja kontrolieriui net parodė kasos čekį.

“Mano klaida, kaip paaiškėjo vėliau, buvo ta, kad per anksti bandžiau aktyvinti kortelę. Ji dar galiojo iki lapkričio 2-osios, būtent tądien kortelę reikėjo iš naujo aktyvinti, o aš bandžiau ją “pakrauti” lapkričio 1-ąją”, - kalbėjo J.Ruseckaja.

Ji mano, kad dėl tokio nesusipratimo kalti merijos valdininkai, keleiviams neišaiškinę naujos sistemos subtilybių. “Kortelės naujai aktyvinti negalima ne tik likus dienai ar kelioms iki jos galiojimo pabaigos, čia svarbu ir valandos”, aiškino moteris.

Sugaišo pusdienį Vilnietei Aldonai neseniai buvo pripažintas invalidumas - moteris

tino viešai pareikšti savo nuomonę bei pateikti vertų kandidatų sąrašą.

“Kultūros ministerija visada buvo pati smulkiausia moneta ministerijų mainuose. Čia nieko nauja.

Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad dabartiniu laikotarpiu reikėtų paskirti itin kvalifikuotą žmogų”, LŽ aiškino Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis.

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis situaciją dėl naujojo kultūros ministro paieškų vadina “karštos bulvės mėtymu”.

“Kultūros ministras turi būti ne partinis, o profesionalas, kurį gerbia ir kultūros žmonės, ir visa Lietuva”, - įsitikinusi teatrologė Irena Veisaitė. Pasak jos, politikams kultūros veikėjų pasiūlyti galimi kandidatai į ministrus - itin gerbiami ir kvalifikuoti šios srities specialistai.

Nuo komentarų susilaiko “Viskas atiduota premjerui, jis dirba su prezidente, tad aš nieko nekomentuosiu”, - vakar LŽ pareiškė DP pirmininkas V.Uspaskichas. Jis tvirtino teigiamai vertinantis kultūros ir meno žmonių siūlymus, tačiau pabrėžė apie jokias rekomendacijas ar sąrašus nekalbėsiantis.

Paskirtasis premjeras vakar užsiminė nepažįstantis “darbiečių” pasiūlyto kandidato į kultūros ministrus, bet yra matęs ir apie jį girdėjęs. A.Butkevičius sakė turįs visą kandidatų į ministrus sąrašą, kurį pateiks prezidentei.

•

PAŽEIDIMŲ STATISTIKA Laikotarpis

Nubausta pažeidėjų

2012 11 05-2012 11 15

4241

2012 10 15-2012 11 05

928

2011 10 15-2011 11 15

6621

2012 09 15-2012 10 15

545

2011 09 15-2011 10 15

6590

2012 08 15-2012 09 15

519

2011 08 15-2011 09 15

6281

* Nuo el. bilieto įvedimo dienos - 2012 m. rugpjūčio 15 d. - iki 2012 m. lapkričio 15 d. surašyta 6233 ATP protokolų.

Vilnietė J.Ruseckaja mano, kad dėl nesusipratimų kalti sostinės merijos valdininkai, keleiviams neišaiškinę naujos sistemos subtilybių.

** Nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. keleiviai nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn už tai, kad nemokėjo ar nebuvo įsigilinę į naujo el. bilieto naudojimosi tvarką.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

panoro įsigyti lengvatinį mėnesinį bilietą. Ėjo nuo vieno spaudos kiosko prie kito, aplankė gal septynis, o pardavėjos vis kartojo, kad jos VK lengvatiniu bilietu papildyti nepavyksta. Nė viena pardavėja negalėjo pasakyti kodėl. Pagaliau aštuntame spaudos kioske moteriai buvo patarta kreiptis į “Susisiekimo paslaugų” Klientų aptarnavimo centrą ir pasakytas jo adresas.

“To centro ieškojau pusvalandį, nors žinojau adresą - Gedimino prospektas 9A. Devintuoju numeriu pažymėtas pastatas yra - tai prekybos centras, o su ženkliuku A nerandu. Po ilgų paieškų Centriniame pašte įsikūrusios fotoprekių parduotuvės pardavėjas paaiškino: ponia, jūs ne pirma ir ne paskutinė ieškote šito centro. Jis kažkuriame iš kioskelių V.Kudirkos aikštėje”, LŽ pasakojo Aldona.

Paaiškėjo, kad Klientų aptarnavimo centras - vienintelė vieta, kur

galima išspręsti tokią problemą. Čia VK buvo perprogramuota į lengvatinę kortelę. “Kiek žmonių kasdien tampa pensininkais, pripažįstami invalidais? Ir visiems reikės važiuoti į vienintelį centrą, galintį perprogramuoti kortelę?” - piktinosi Aldona. Jai apmaudu, kad merija iki šiol taip ir nesugebėjo paviešinti informacijos, kaip elgtis žmogui, atsidūrusiam tokioje padėtyje kaip ji.

Priekaištus atmeta “Susisiekimo paslaugų” direktorius Gintas Bliuvas nenorėjo sutikti su besiskundžiančiųjų naująja važiavimo sistema priekaištais.

“Nepatenkintųjų buvo ir bus, nes yra daugiau kaip 200 tūkst. veikiančių VK. Nepatenkinti dažniausiai tie, kurie nori veltui važiuoti, - kortelės laiku neaktyvina arba tai padaryti stengiasi tik pasirodžius kontrolieriui”, - LŽ sakė jis.

G.Bliuvo teigimu, iki lapkričio

pradžios keleiviai nebuvo baudžiami už tai, kad nemokėjo naudotis naująja kortele arba nebuvo įsigilinę į jos naudojimo tvarką. “Statistika rodo, kad beveik 90 proc. zuikių sudaro jaunoji karta. Kortelių veikimą pensininkai jau yra perpratę ir kontrolieriams nėra didžiausia problema”, - tikino jis.

Anot įmonės direktoriaus, keičiant e. bilieto kortelę į VK su ja buvo dalijamos ir atmintinės. Esą dauguma vilniečių jų taip ir neperskaitė.

“Galbūt iš dalies reikėtų sutikti su kritika dėl Klientų aptarnavimo centro - kioskas tikrai nepažymėtas adresu. Tačiau nemanau, kad atsiradus problemų didesnė dalis 200 tūkst. VK turėtojų staiga užplūs šį centrą. Invalidais ir pensininkais kasdien šimtai žmonių netampa”, - sakė G.Bliuvas.

Jis pabrėžė nesuprantantis, kodėl spaudos kioskuose dirbančios pardavėjos stokoja informacijos apie VK, nors ja disponuoti privalėtų.

•

4

2012 11 29 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Politinė valia kaip elektros kainos dedamoji ZIGMANTAS BALČYTIS

Lietuvos gyventojai, elektros energijos vartotojai, atsidūsta ir išjungia televizorių: ką tik per žinias pranešė, kad vėl brangsta elektra. Už gruodį jie mokės dar sena kaina - 46 centus už kilovatvalandę. Po Naujųjų, už sausį, jau teks mokėti 51,9 cento.

2009-ųjų gruodį, prieš pat sustabdant Ignalinos atominę elektrinę, kilovatvalandė kainavo 35 centus.

Gyventojai nesunkiai suskaičiuoja: per beveik trejus kalendorinius metus elektra pabrango 50 proc., o naujasis kainos šuolis kišenę kas mėnesį patuštins vidutiniškai dar po 5-10 litų. Didelei daliai Lietuvos žmonių tai nemaži pinigai.

Kai kurie gyventojai pasiguodžia bent tuo, kad namie neturi elektrinių viryklių. Tuomet sunaudotų dar daugiau elektros energijos, o kainos šuolis nuo 2009-ųjų gruodžio iki 2013-ųjų sausio būtų dar skaudesnis: nuo 31 iki 50,5 cento.

Elektros vartotojai bando prisiminti ir suprasti neseniai per televiziją išgirstą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) paaiškinimą, kodėl brangsta elektra: “Sprendimai dėl dujų kainų priimami kas pusmetį, todėl reaguoti galima

jau antrąjį pusmetį. Elektros srityje sprendimai daromi kas metus ir visus metus galioja viena kaina, pagal kurią nustatoma kvotinė elektros energijos gamybos kaina. Dabar 2013 metų kainoje įvertiname tą neatitikimą, kuris susidarė pasibaigus 2011 metų laikotarpiui, tai realiai dabar turime reikalą su 2010 metų prognoze.”

Aiškiau nepasidaro. Ir dalis gyventojų, jau susitaikę, kad valdžia juos kaskart, prasidedant metams, pasveikina su didesnėmis elektros kainomis, atsidūsta: tokia jau nueinančios valdžios, darbą baigiančios Vyriausybės valia.

Iš VIAP mokesčio remiama elektros energijos gamyba Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, termofikacinėse elektrinėse ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Planuojama, kad 2013-aisiais vartotojai sumokės beveik milijardą litų VIAP mokesčio, kurio didžioji dalis bus skiriama brangias rusiškas dujas deginančios Lietuvos elektrinės elektros energijos gamybai paremti bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Įvykęs referendumas ir Seimo rinkimai pakaitino žaliosios energijos (vėjo, saulės, vandens) ir branduolinės energijos šalininkų diskusijas.

Ar ne per lengva ranka branginama elektra buitiniams vartotojams ir jų sąskaita sprendžiamos energetinės šalies problemos?

Ar ne per lengva ranka branginama elektra buitiniams vartotojams ir jų sąskaita sprendžiamos energetinės šalies problemos? Elektros energijos kainą sudaro trys pagrindinės dedamosios: elektros energijos pirkimo arba gamybos kaina, elektros perdavimas ir mokesčiai (sudaro apie 40 proc. elektros energijos kainos). Sprendimą branginti elektros energiją nuo kitų metų pradžios didžiąja dalimi lėmė būtent viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestis, kuris tiesiogiai yra politinės valios pasireiškimo sritis.

Tačiau tiek vieni, tiek kiti pripažįsta faktą, kad žaliosios elektros energijos gamybos apimtis Lietuvoje didėja, o tai iš valstybės reikalauja vis didesnių subsidijų, vis didesnė našta tenka Lietuvos gyventojams.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pagal įstatymą mažo galingumo elektrinėse pagamintą elektrą valstybė privalo supirkti, o fiksuotas tarifas nustatomas 12 metų. Didėja elektrinių galia, pagaminama daugiau elektros energijos, kyla ir VIAP mokestis.

ką”. Mokslininkų teigimu, kiekvienais metais Europos Sąjungoje (ES) dėl alkoholio vartojimo miršta 120 tūkst. 15-64 metų europiečių ir apie 136 tūkst. jų suserga vėžiu. Europiečiui, išgeriančiam vidutiniškai tris alkoholinių gėrimų vienetus per dieną, rizika susirgti vėžiu padidėja du kartus nei tam, kuris kiekvieną dieną kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Dėl šios priežasties Europos mokslininkai vieningai prabilo apie egzistuojantį nesuderinamumą tarp rizikos dėl alkoholio vartojimo susirgti vėžiu ir priemonių, taikomų siekiant apsaugoti europiečių sveikatą. Todėl jie reikalauja skubių pokyčių alkoholio kontrolės politikoje. Ištyrus alkoholinių gėrimų mėginius iš visos Europos buvo nustatyta, kad juose

etanolis, sudedamoji alkoholinių gėrimų dalis, viršija toksinius limitus, nustatytus Europos maisto saugos tarnybos, ir ne tik dėl to, kad sukelia vėžį, bet dar ir dėl 200 kitų ligų. Atsižvelgiant į šios tarnybos rekomendacijas dėl genotoksinių kancerogenų limitų, jei etanolis būtų laikomas tokiu pačiu komponentu kaip kitos maiste randamos medžiagos (konservantai, pesticidai ir kt.), saugiausias alkoholinių gėrimų limitas žmogui būtų tik vienas alkoholinio gėrimo vienetas per metus. Tuo mokslininkai pabrėžia, kad visiškai saugus alkoholinių gėrimų vartojimas - neįmanomas. “Be jokios abejonės, nereikia tikėtis, kad europiečiai, tik sužinoję apie alkoholinių gėrimų toksiškumą, pakeis savo įpročius ir sumažins alkoholio vartojimą iki vieno alkoholinio gėrimo vieneto per metus, - sako projekto AMPHORA koordinatorius mokslininkas Peteris Andersonas, - tačiau yra priemonių, kurias ES šalių vyriausybės gali nedelsdamos pradėti taikyti.

Mes kalbame apie privalomus įspėjamuosius užrašus dėl rizikos susirgti vėžiu ant alkoholinių gėrimų taros ir visišką bet kokios komercinės komunikacijos draudimą.” Eu-

Būtų tikrai neteisinga visą kaltę dėl didėjančios elektros kainos suversti žaliajai energetikai, nes gaminti elektros energiją iš rusiškų dujų kur kas brangiau. Juolab kad žaliosios energetikos plėtra numatyta strateginiuose Europos Komisijos (EK) dokumentuose.

Vis dėlto tai nereiškia, jog šio proceso nereikia kontroliuoti, - juk mokama iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Turi būti balansas tarp pelno siekio, tariamo ar tikro susirūpinimo aplinkos apsauga ir EK direktyvose numatytos sparčios žaliosios energijos plėtros, nes ir EK direktyvos aiškiai nurodo įvertinti galimas socialines pasekmes. Galų gale tai yra ir Lietuvos Vyriausybės reikalas kur ir kiek įtakos daryti, kad nebūtų paminti vartotojų interesai.

Kaip nurodoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, pasiekus nustatytus elektrinių plėtros tikslus (jie, neabejoju, bus pasiekti kitais metais), bet ne vėliau kaip iki 2015-ųjų pradžios, Vyriausybė turi parengti tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros aprašą. Atsižvelgiant į tokį elektros energijos kainos didėjimą, manau, 2015-ųjų laukti nereikėtų.

Dažnai tenka girdėti, kad visos priemonės, kol nebus pigesnių gamtinių dujų, galėtų sumažinti elektros energijos kainą 1-2 centais, o tai juk nieko nelemia. Lemia! Nemažai

daliai Lietuvos gyventojų keliasdešimt, keli šimtai litų per metus - taip pat dideli pinigai.

Kita vertus, kyla klausimų, į kuriuos turės atsakyti jau naujoji Vyriausybė: kaip atpiginti Elektrėnuose gaminamą elektros energiją, kiek dar bus investuojama (ar bus investuojama?) į šią elektrinę? Kokią Lietuvos rinkos dalį apskritai turėtų sudaryti Elektrėnuose gaminamos elektros energija, kad nedidėtų našta elektros energijos vartotojams, bet būtų išlaikytas elektros energijos sistemos stabilumas?

Per 2013 metus vartotojai turėtų sumokėti 964 mln. litų VIAP mokesčio, iš jo 571 mln. litų planuojama remti elektros energijos gamybą Elektrėnuose. Tai sudaro daugiau kaip pusę VIAP mokesčio biudžeto.

2007-2013 metais VIAP mokesčio parama už Elektrėnuose gaminamą elektros energiją siekia 2,087 mlrd. litų (VKEKK duomenimis). Lietuvos elektrinės investiciniam projektui finansuoti taip pat skirta lėšų: 580,76 mln. litų dotaciją suteikė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas (taigi investuojame Ignalinos atominės elektrinės uždarymo sąskaita), 245,15 mln. litų Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat komerciniai bankai.

Dalį lėšų projektui skyrė ir “Lietuvos energija”.

Kuo daugiau investuojame, tuo elektros energija Lietuvoje darosi brangesnė?

ropos mokslininkų parengtame manifeste ES vyriausybės kviečiamos nedelsiant imtis veiksmų ir įgyvendinti efektyviausias mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, tokias kaip alkoholinių gėrimų kainos didinimas, prieinamumo mažinimas ir visų galimų reklamos formų draudimas.”

stresui. Kad jas suvirškinti būtų lengviau, užsigerkite vandeniu.

Rūgštaus pieno produktai. Geriau iš namų pasiimti pakelį kefyro ar suvalgyti varškės, nei bėgti į artimiausią parduotuvę nusipirkti porcijos ledų. Tiks bet kurie jūsų mėgstami rūgštaus pieno produktai. Riešutai.

Juose gausu augalinės kilmės baltymų, kurie teigiamai veikia organizmą ir padeda išsaugoti energijos balansą. Žemės riešutai svarbūs nervų sistemai, graikiniai - gerina atmintį.

Lazdynų riešutai stiprina imuninę sistemą, o migdolai naudingi regėjimui. Džiovinti vaisiai. Jie labai naudingi bet kuriuo metų laiku. Džiovinti abrikosai yra ne tik skanūs, bet taip pat padeda deginti riebalus, o razinos stiprina širdį. Džiovintos slyvos padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Juodasis šokoladas. Negalima sakyti, kad jis vertingesnis už riešutus, šviežius ir džiovintus vaisius ar rūgštaus pieno produktus, tačiau tikrai naudingesnis už pyragėlius ir ledus. Juodasis šokoladas gerina smegenų veiklą, tačiau piktnaudžiauti juo negalima - atminkite, kad reikėtų apsiriboti ne plytele, o vienu ar dviem gabalėliais.”

•

Kitų balsai MOKSLININKAI PRIEŠ ALKOHOLĮ

Lietuvos žinios

Internete paskelbtoje elektroninėje knygoje “Alcohol Policy in Europe: Evidence from AMPHORA” skelbiamas vadinamasis AMPHORA manifestas: “Jį pasirašiusi grupė Europos mokslininkų reikalauja, kad Europoje būtų nedelsiant visiškai uždrausta alkoholinių gėrimų reklama, o ant alkoholinių gėrimų taros atsirastų įspėjamieji užrašai apie riziką susirgti vėžiu. Tokį prašymą mokslininkai suformavo remdamiesi ketverius metus trukusio mokslinio projekto AMPHORA rezultatais, pristatytais penktojoje Europos alkoholio politikos konferencijoje “Europos debatai apie įrodymais pagrįstą alkoholio politi-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

UŽKANDŽIAI BIURŲ DARBUOTOJAMS Ekodiena.lt aptaria, kuo užkandžiauti sėdintiesiems prie kompiuterio, kad tai nekenktų nei figūrai, nei sveikatai: “Jei kalbėtume ne tik apie racioną, bet ir valgymo dažnumą, idealiu atveju reikėtų valgyti po 5 ar net 6 kartus per dieną - taip lengviausia išvengti alkio jausmo ir palaikyti kūno svorį. Tačiau iš ko galima rinktis? Vaisiai ir uogos. Bent jau vasarą negalima skųstis šių produktų trūkumu - o juk tai pats vertingiausias vitaminų ir mikroelementų šaltinis.

Pasiimkite į darbą lėkštutę mėgstamų uogų, vaisių ir užkandžiaukite šiais skanumynais per dieną. Itin naudingos kriaušės - jos mažina dirglumą, pagerina darbingumą, užkerta kelią lėtiniam nuovargiui ir

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 29 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Naujas referendumo įstatymas Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pasirašė įstatymą, kuris smarkiai sugriežtina referendumo rengimo sąlygas.

Jis tapo būtinas po netikėtų iniciatyvų suteikti rusų kalbai valstybinį statusą, o paskui daliai šalies gyventojų “nulinę pilietybę”.

Naujasis įstatymas skelbia, kad norint surengti referendumą reikia surinkti mažiausiai 154 tūkst. gyventojų (tai viena dešimtoji visų Latvijos rinkėjų), palaikančių naują iniciatyvą, parašų. Juos savarankiškai privalo surinkti plebiscito sumanytojai. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, referendumo iniciatoriams pakanka pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vos 10 tūkst. patvirtintų rinkėjų parašų. O likusiais 150 tūkst. parašų turi pasirūpinti pati VRK. Visas referendumo rengimo išlaidas padengia valstybė.

Naujasis įstatymas Latvijoje įsigalios nuo 2015 metų. Iki tol, per vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį, šalyje išliks dviejų etapų pasirengimo referendumui sistema. Tik jo sumanytojams teks pateikti VRK ne 10 tūkst. rinkėjų parašų, o 30 tūkstančių.

Pasirašydamas naująjį įstatymą, kurio dalis Latvijos gyventojų labai laukė, prezidentas A.Bėrzinis teigė, jog padarytos pataisos “užtikrins reikiamą balansą, kad nebūtų per daug paprasta inicijuoti referendumo ir kad mažuma negalėtų primesti savo

A.Bėrzinis mano, kad naujasis referendumo įstatymas neleis mažumai primesti savo valios daugumai. valios daugumai”. Kartu prezidentas pavedė vyriausybei per artimiausius dvejus metus parengti sąlygas, kad parašus būtų galima rinkti ir internetu. Jei iš rinkėjų bus atimta teisė patvirtinti savo valią elektroniniu parašu, valstybės vadovas pažadėjo imtis iniciatyvos, kad įstatyme atsirastų atitinkamos pataisos, arba dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Latvijos Saeima naująjį įstatymo dėl referendumo projektą patvirti-

no dar birželio 22-ąją, o po kelių dienų išsiuntė prezidentui. Tačiau tąkart A.Bėrzinis jo nepasirašė ir grąžino parlamentui persvarstyti.

Prezidentui nepatiko išlyga, jog didžiąją dalį parašų privalo surinkti patys plebiscito sumanytojai. A.Bėrzinio žodžiais, šis punktas gali nulemti tai, kad “politikoje sustiprės pinigų valdžia, o dauguma pilietinės visuomenės neteks galimybės burtis ir būti aktyvi”.

Lapkričio 8 dieną Latvijos Saeima patvirtino naują įstatymo projektą. Į jį iš dalies buvo įtraukti A.Bėrzinio siūlymai, nors iš esmės naujos redakcijos įstatymas mažai kuo skyrėsi nuo ankstesnio.

Kai šį vasarį Latvijoje teko surengti visuotinį balsavimą dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, šalyje imta kalbėti, kad būtina priimti naują referendumo įstatymą. Nors tuomet prieš balsavo net 75 proc. Latvijos piliečių ir siūlymas buvo atmestas, referendumo sumanytojai nenurimo. Vasarą rusakalbių judėjimas “Už lygias teises” vėl perdavė VRK 12 tūkst. gyventojų, palaikančių “nulinės pilietybės” iniciatyvą, parašų. Tačiau VRK nesutiko rengti referendumo šiuo klausimu, nes toks siūlymas, jos teigimu, prieštarauja Latvijos Konstitucijai. Premjeras Valdis Dombrovskis ne kartą yra sakęs, kad sugriežtintas referendumo rengimo įstatymas “galėtų sustabdyti tokias iniciatyvas”.

•

5

J.F.Cope nori išsaugoti lyderio postą Naujasis Prancūzijos dešiniųjų opozicinės partijos - Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) - lyderis Jeanas Francois Cope atmetė pasiūlymą surengti pakartotinį balsavimą partijos viduje. Jis mano, kad nereikia rengti dar vienų naujo lyderio rinkimų.

J.F.Cope atmetė reikalavimus dėl naujo balsavimo, kai oficialiai buvo paskelbta, kad jo buvęs varžovas partijos lyderio rinkimuose Francois Fillonas parlamente jau suformavo savo frakciją.

“Sąlygos surengti partijos vidaus referendumą nebuvo įvykdytos.

Raudona linija buvo peržengta ir priėjau prie išvados, kad nuo šiol turiu būti pagrindinis Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o oponentas”, - pareiškė J.F.Cope. Buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy sąjungininkas ir naujai išrinktas UMP lyderis jau anksčiau buvo atmetęs N.Sarkozy pasiūlymą rengti pakartotinius rinkimus partijos viduje. “Neturime sakyti, kad privalome dar kartą balsuoti, kai esame apimti įkarščio ar pykčio”, - kalbėdamas per radiją aiškino J.F.Cope.

Tačiau UMP partijos lyderio pagrindinis varžovas F.Fillonas, kuris valdant N.Sarkozy vadovavo Prancūzijos vyriausybei, po susitikimo su savo šalininkais nutarė smogti naujai išrinktam partijos lyderiui.

Jo stovykla paskelbė suformavusi naują parlamentinę frakciją. Dabar jos svarbiausias tikslas - atsiskirti

J.F.Cope nenori atiduoti partijos lyderio vairo. / AFP/Scanpix nuotraukos nuo UMP tam, kad ši opozicinė partija prarastų pasitikėjimą bei svarbų valstybinį finansavimą. F.Fillono “Sambūris už UMP” planavo patraukti savo pusėn iki 70 iš 194 UMP narių ir asocijuotų narių Nacionalinėje Asamblėjoje. Tai opozicinei partijai būtų kainavę beveik 3 mln. eurų, kuriuos ji prarastų iš kasmet jai skiriamų valstybės lėšų.

Sąjunga už liaudies judėjimą yra partijos, kurią po Antrojo pasaulinio karo įkūrė Charles’is de Gaulle’is, politinė įpėdinė. Tačiau šiuo metu UMP atsidūrė prie žlugimo slenksčio dėl partijai mestų kaltinimų, kad buvo klastojami partijos lyderio rinkimų rezultatai, ir dėl to, kad laimėtojais pasiskelbė du politikai - J.F.Cope ir F.Fillonas.

•

LETA, BNS, LŽ

6

2012 11 29 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sugrįžimas su taikos pažadu kia įkurti savo nepriklausomą valstybę. Savo ruožtu B.Netanyahu visą kaltę verčia palestiniečiams ir reikalauja atnaujinti derybas be jokių išankstinių sąlygų. Ši aklavietė paskatino palestiniečių prezidentą Mahmoudą Abbasą siekti Jungtinėse Tautose (JT) pakeisti palestiniečių stebėtojų misijos statusą į “valstybės ne narės” statusą. Manoma, kad Generalinė Asamblėja prašymą patenkins. Balsavimas vyks šiandien, ir palestiniečiai jau sulaukė svarbaus Prancūzijos bei Ispanijos palaikymo. Juos parems ir kitos Europos šalys, bet rezoliucijai smarkiai priešinasi Izraelis ir Amerika.

Izraelio pareigūnai pareiškė po šio balsavimo negrįšią prie derybų stalo ir todėl šis balsavimas tik pakerta taikos derybas.

Kitaip nei JT Saugumo Taryboje, Generalinės Asamblėjos narės neturi veto teisės. Pritarus rezoliucijai palestiniečiai gautų tokį patį statusą kaip Vatikanas, kuris yra valstybė stebėtoja ne narė.

Du trečdaliai JT narių - 132 šalys jau yra pripažinusios Palestinos valstybę, tačiau ją sukurti palestiniečiams trukdo jų pačių nesutaikomas susiskaldymas. Gazos ruožą valdantis islamistinis judėjimas

VILJAMA SUDIKIENĖ

Artėjant rinkimams Izraelyje netikėtai į politiką grįžo populiari buvusi užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni. Ji pasiryžusi mesti rimtą iššūkį dabartiniam Izraelio lyderiui Benjaminui Netanyahu.

“Ateinu kovoti už Izraelį”, - pareiškė 54 metų T.Livni. Ji paskelbė sugrįžtanti į politiką su nauja partija, kurią apibūdino kaip “alternatyvą - asmeninę ir ideologinę” ministrui pirmininkui B.Netanyahu.

Tačiau B.Netanyahu siekia būti perrinktas per sausio 22 dieną vyksiančius rinkimus, o naujausia apklausa jam palanki - premjero griežtos linijos “Likud” partija gaus 39 iš 120 parlamento vietų. Apklausa atlikta “Likud” paskelbus savo kandidatų, kurie dar karingesni nei ankstesnieji, sąrašą. Rinkėjai atiduos tik 7 vietas naujajai T.Livni partijai “Judėjimas”, kurią ji sukūrė praėjus beveik septyniems mėnesiams, kai pasitraukė iš politikos. Ji atėmė balsus iš kitų centristinių partijų, bet ne iš “Likud”. Vakar paskelbta apklausa atskleidė, kad “Likud” ir jos tradicinės dešiniojo sparno bei religinės partnerės drauge turės 69 vietas.

Nepaisydami to, apžvalgininkai puolė aiškinti, kad populiarios politikės sugrįžimas ir ypač radikalus “Likud” sąrašas verčia abejoti B.Netanyahu perspektyvomis. Opozicinės partijos pajuto galimybę mesti rimtą iššūkį dabartiniam Izraelio lyderiui ir neriasi iš kailio, siekdamos pateikti premjerą kaip ekstremistą.

T.Livni, kuri nuo 2006 iki 2009 metų buvo Izraelio užsienio reikalų ministrė ir pagrindinė taikos su palestiniečiais derybininkė, pelniusi didelį tarptautinį pripažinimą, įplieskė gyvybės rinkimų kampanijai, kuri žadėjo būti blanki. Ji iškart prabilo apie “lyderystės vakuumą” ir pažadėjo labai aktyviai siekti taikos su palestiniečiais.

“Atėjau kovoti ne prieš, bet už, - pareiškė T.Livni per emocingą spaudos konferenciją Tel Avive. - Neleisiu niekam paversti taikos purvinu žodžiu.”

Populiari ir įtakinga Nevykstant jokioms deryboms su nuosaikia Vakarų kranto M.Abbaso vyriausybe, Izraelis pradėjo netiesiogines derybas su teroristine “Hamas”. Tai dalis susitarimo dėl praėjusią savaitę pasiektų paliaubų Gazos ruože.

“Viskas aukštyn kojomis: vyriausybė derasi su teroristais ir įšaldo dialogą su tais, kurie stengiasi užkirsti kelią atakoms”, - pareiškė T.Livni. Izraeliui rengiantis pradėti sausumos pajėgų įsiveržimą į Gazos ruožą jos jauniausiasis sūnus, desantininkų karininkas, buvo mobilizuotas į Izraelio pietinį frontą, ir tai, politikės žodžiais, taip pat lėmė jos sprendimą grįžti į politiką. “Aš nusiunčiau jam žinutę, kad nusprendžiau kautis savo lauke - politikoje, kad galbūt jam nebereikėtų kautis mūšio lauke”, - sakė T.Livni.

Du vaikus turinti T.Livni yra vieno iš “Likud” partijos įkūrėjų dukra ir į politiką 1999 metais įžengė taip pat kaip “Likud” teisininkė. Tačiau, kaip ir daugelis buvusių kietosios linijos šalininkų, ji pasislinko kairėliau, nes mano, kad didžiausią pavojų Izraelio valstybei kelia “tiksinti demografinė bomba”. Jei Izraelis ir toliau kontroliuos milijonus palestiniečių, jis liau-

T.Livni įsitikinimu, vienintelis sprendimas šalia Izraelio įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę.

T.Livni grįžta į politiką žadėdama taiką su palestiniečiais.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Stiprina savo statusą Per beveik jau ketverius metus trunkantį B.Netanyahu valdymą taikos su palestiniečiais pastangos buvo nutrūkusios. Palestiniečiai atsi-

sako atnaujinti derybas, kol Izraelis nestabdo naujakurių gyvenviečių statybų Vakarų krante ir rytinėje Jeruzalėje - teritorijose, kurias palestiniečiai laiko okupuotomis ir jose sie-

“Hamas” nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti, o Vakarų krantą valdo jo varžovė M.Abbaso “Fatah” partija. 2011 metų rugsėjį pateiktas palestiniečių prašymas tapti visateise JT nare buvo užblokuotas. Tam turi pritarti JT Saugumo Taryba, o JAV aiškiai pasakė vetuosiančios šį palestiniečių siekį, kol bus pasiektas galutinis susitarimas su Izraeliu.

Sutvirtinę savo statusą JT palestiniečiai tikisi įsitraukti į kitų JT institucijų, pavyzdžiui, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, veiklą ir ten siekti patraukti Izraelį už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai.

sis egzistuoti kaip žydų daugumos demokratinė valstybė. Tokių kaip T.Livni įsitikinimu, vienintelis sprendimas yra šalia Izraelio įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę.

Kaip politikė T.Livni suklupo. Ji vadovavo centro dešiniųjų partijai “Kadima” per 2009 metų rinkimus ir laimėjo daugiausia vietų parlamente, tačiau nesugebėjo sudaryti koalicijos ir perėjo į opoziciją. Šių metų pradžioje ji nebuvo išrinkta partijos lydere ir pasitraukė iš politikos. “Kadima” populiarumas nuolat krinta, partija gali negauti nė vienos vietos parlamente.

•

Dalis gruzinų pasiilgo Stalino PALMYRA KRUPENKAITĖ

Gruzijos rytuose esančiame Zemo Alvani kaime atstatytas daugiau kaip prieš metus demontuotas paminklas Josifui Stalinui. Diktatoriaus skulptūrą norima sugrąžinti ir į jo gimtojo Gorio miesto centrinę aikštę.

Rytinėje šalies dalyje stovėjęs Stalino paminklas buvo demontuotas 2011 metų birželio 17-osios naktį.

Rytą vietos gyventojai išvydo, kad jo nebėra, o vietos tarybos nariai aiškino nieko apie tai nežinantys. Paminklas diktatoriui buvo dalis memorialo, pastatyto Antrojo pasaulinio

karo aukų atminimui. Nuverstas Stalinas tuomet tiesiog atsidūrė kaimo pakraštyje vešinčiuose krūmuose. Paskui jį paėmė saugoti statybomis besiverčiantis vietos verslininkas. Šis žmogus su savo bendraminčiais ir pasirūpino, kad Sovietų Sąjungos diktatoriaus skulptūra sugrįžtų į buvusią vietą. Bent taip Gruzijos žurnalistams aiškino Zemo Alvani tarybos, kuri pritarė paminklo atstatymo idėjai, pirmininkas Davitas Kaadzė.

Tačiau jis neslėpė, jog ir pats pasisakė už tai, kad skulptūra sugrįžtų į buvusią vietą. “Juk tai dalis Gruzijos istorijos, pasipriešinimo naciams simbolis. Ir man nepatinka, kai ji naikinama”, - sakė D.Kaadzė.

Taigi sekmadienio rytą vietos gy-

Sunkią netekties valandą dėl mylimos sesers mirties nuoširdžiai užjaučiame Vytauto Didžiojo Universiteto profesorių ŠARŪNĄ LIEKĮ ir artimuosius.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

ventojai vėl pamatė ant postamento stovintį Staliną. Tiesa, skulptūra dar tebėra apvyniota medžiaga. Paminklas turėtų būti atidengtas artimiausiomis dienomis, nors miesto tarybos nariai tebetvirtina nežinantys, kada vyks ši ceremonija.

Nuotaikos Gruzijoje ėmė keistis, kai parlamento rinkimus laimėjo milijardierius Bidzina Ivanišvilis. Tapęs premjeru jis spalio pabaigoje suformavo naują vyriausybę. Buvo pakeista valdžia ir daugelyje vietos savivaldybių. Nors Michailas Saakašvilis tebėra Gruzijos prezidentas, jo įtaka pastaruoju metu darosi vis silpnesnė. O B.Ivanišviliui nuolat kalbant apie tai, kad reikia gerinti santykius su Rusija, atkuto ir Stalino gerbėjai.

Nepraėjus nė mėnesiui po rinkimų piliečių grupė ėmė rinkti parašus, kad į Gorio miesto centrą būtų sugrąžintas monumentas Stalinui.

Sovietų Sąjungos diktatoriaus paminklas jo gimtajame mieste buvo pastatytas praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį, o 2010-aisiais demontuotas, nors nemažai Gorio gyventojų tam prieštaravo. Tačiau tuomet tokį sprendimą viešai palaikė M.Saakašvilis, kaltinantis Staliną dėl

Goryje demontuotas Stalino paminklas gali vėl atsidurti ant postamento “RIA Novosti” nuotrauka

Gruzijos okupacijos. Manyta, jog diktatoriaus skulptūra bus pernešta į Stalino namą-muziejų, bet to nebuvo padaryta. Po kurio laiko žurnalistai aptiko ją gulinčią miesto pakraštyje, prie apgriuvusio namo. Dabar Stalino gerbėjai siekia, kad skulptūra atsidurtų buvusioje vietoje. Nors naujasis kultūros ministras Guramas Odišaria sako nepritariantis tam, jis neatmeta galimybės, jog Stalino paminklas sugrįš į centrinę Gorio aikštę. Ministro teigimu, viskas priklausys nuo to, kiek žmonių pageidaus, kad jis būtų atstatytas, o paskui

sprendimą turės priimti vietos valdžia.

Po parlamento rinkimų Gruzijoje aktyviau ėmė reikštis ir komunizmo gerbėjai. Jie jau pareikalavo, kad Tbilisyje būtų uždarytas Sovietų okupacijos muziejus, arba bent jau kitaip pervadintas, aišku, atitinkamai pakeista ir ekspozicija. Iraklijaus Antrojo draugija pareiškė, kad tokio muziejaus egzistavimas trukdo siekti geresnių santykių su Rusija. Tačiau Kultūros ministerija nepalaikė ir šio raginimo.

Ji pabrėžė, kad “klausimas nėra įtrauktas į darbotvarkę, ir artimiausiu metu to neketinama daryti”.

•

8

2012 11 29 Lietuvos žinios

Verslas

Rizikos kapitalo investicijos padeda plėtoti verslą Dažniausiai rizikos kapitalo fondas investuoja į įmones įsigydamas nedidelę dalį akcijų, suteikiančių kontroliavimo teisę trejų-septynerių metų laikotarpiui.

TOMAS SIMANIUKAS

Net puikiausia naujo verslo idėja dažnai atsimuša lyg į sieną bankas nesuteikia kredito.

Su ta pačia problema susiduria ir sėkmingai dirbantis verslas, kurio plėtrai reikia papildomų investicijų. Reikiamo finansavimo negaunantys verslininkai vis dažniau naudojasi alternatyviu investicijų šaltiniu - Europos Sąjungos remiamais rizikos kapitalo fondais.

Lietuvoje yra ne viena įmonė, į kurią investavo mūsų krašte sukurtas ir veikiantis rizikos kapitalo fondas. Štai viena didžiausių Baltijos ir Skandinavijos šalyse PET butelių gamintoja UAB “Putokšnis” dėl krizės buvo susidūrusi su sunkumais.

Rizikos kapitalo fondui “LitCapital” investavus 5 mln. litų, įmonė įgyvendino savo planus ir šiuo metu intensyviai ieško naujų rinkų.

UAB “Sveikatingumo projektai” norėjo atidaryti sveiko greitojo maisto restoranų tinklą, tačiau bankai nesutiko suteikti paskolos, reikalavo užstatyti nekilnojamąją turtą, nors bendrovė jo neturi. Šiai įmonei padėjo Verslo angelų fondas, investavęs į idėją daugiau kaip milijoną litų. Šiandien Lietuvoje sėkmingai veikia jau du restoranai “TakeWay”.

Tai tik pora istorijų, kai rizikos kapitalo fondai patikėjo verslininkų sėkme ir padėjo jiems pradėti verslą ar plėtoti jau esamą veiklą.

Kaip pasinaudoti Rizikos kapitalo fondo galimybėmis gali pasinaudoti ir ankstyvos plėtros stadijos labai mažos, mažos bei vidutinės įmonės, ir besiplečiančios, spartaus augimo potencialą turinčios mažos bei vidutinės bendrovės. Verslininkas, norėdamas, kad fondas investuotų į jo plė-

Rizikos kapitalo priemonės Lietuvoje

• 2010 metais įsteigti du rizikos kapitalo fondai: KŪB “Lithuania SME Fund” (“BaltCap”) ir KŪB “LitCapital I”.

Jie siekia investuoti į dideliu augimo potencialu pasižyminčias įmones ir kartu pritraukti ne mažiau kaip 30 proc. privačių investuotojų lėšų.

Fondų investicijos dydis - iki 10,35 mln. litų į vieną SVV įmonę. Šiems fondams skirta 108,7 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Daugiau informacijos: www.litcapital.lt, www.baltcap.com.

• 2010 metais įsteigtas Verslo angelų fondas I kartu su “verslo angelais”

Pasak UAB “Sveikatingumo projektai” vadovo Eimanto Navikausko (dešinėje), restoranų tinklą “TakeWay”, kuriame mėgsta lankytis ir Arvydas Sabonis, pavyko išplėsti tik “verslo angelų” dėka. / “TakeWay” nuotrauka tis verslininkai, kai jiems prireikia lėšų verslui plėtoti ar naujai įmonei steigti. Paprastai fondo investicinį kapitalą sudaro ES struktūrinių fondų skirti pinigai. Būtent iš jo lė-

Rizikos kapitalo fondo valdytojas, investavęs į pasirinktos bendrovės akcinį kapitalą, kartu su verslininku nuo pat pirmos investicijų dienos dalijasi ne tik verslo rizika, bet ir kaip akcininkas siekia, kad įmonės plėtra vyktų sparčiai.

Kitaip sakant, daroma viskas, kas įmanoma, kad įmonės augimas būtų sėkmingas.

Rizikos kapitalo fondai Mąstant apie investicijas, reikalingas įmonei įkurti arba jai plėtoti, tradiciškai svarstomi du variantai banko kreditas arba investuotojo paieškos. Tačiau pastaruoju metu bankai nenoriai dalija paskolas, o investuotojo ieškojimas taip pat gali užtrukti ar net baigtis nesėkme.

Vis dėlto yra dar vienas pasirinkimas - tai rizikos kapitalo fondai.

Siekiant skatinti verslumą Europos Sąjungoje (ES) kuriami rizikos kapitalo fondai, į kuriuos gali kreip-

tojamą verslą arba finansiškai paremtų verslo idėją, turi kreiptis į rizikos kapitalo fondo valdytoją, kuris investuoja kapitalą tiesiogiai į įmonių akcinį kapitalą.

Rizikos kapitalo fondų valdytojai, prieš priimdami kiekvieną investicinį sprendimą, kruopščiai įmonę patikrina. Per tikrinimą atsižvelgiama į pelno augimo potencialą, verslo idėjos kokybę, konkurencinį pranašumą, pagrįstą kapitalo poreikį, įmonės komandos tvirtumą, kitus svarbius eleV-3271 mentus.

šų dalis investicijų nukreipiama į verslą. Kitą dalį sudaro privačių investuotojų pinigai.

“Rizikos kapitalas - tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, atpažįstamas kaip investicijų į įmonių nuosavą kapitalą forma. Toks finansavimas arba investicijos į akcinį kapitalą atliekamos įmonėse, kurios dažnai būna inovatyvios, pasižymi didelio augimo ir plėtros galimybėmis, yra pradžios, ankstyvo augimo ar verslo vystymosi stadijos”, - sako Ūkio ministerijos ES

paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Inga Miliauskienė.

Rizikos kapitalo fondas, skirtingai negu skolinantis iš bankų, kai už gautą kreditą mokamos palūkanos, nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų arba tas akcijas vėliau pelningiau parduoda. Ši investavimo forma patraukli ne vien tuo, kad paskola tampa pigesnė. Rizikos kapitalo investuotojas aktyviai dalyvauja įmonės veikloje ir savo žiniomis, ryšiais, patirtimi stengiasi ją plėtoti.

“Rizikos kapitalo fondo valdytojas, investavęs į pasirinktos bendrovės akcinį kapitalą, kartu su verslininku nuo pat pirmos investicijų dienos dalijasi ne tik verslo rizika, bet ir kaip akcininkas siekia, kad įmonės plėtra vyktų sparčiai. Kitaip sakant, daroma viskas, kas įmanoma, kad įmonės augimas būtų sėkmingas. Būtent sėkmės troškimas, o to siekia tiek rizikos kapitalo fondo valdytojas, tiek pačios bendrovės savininkas, daro šį alternatyvų finansavimo šaltinį ypač patrauklų įmonėms, kurios yra pasirengusios sparčiai augti ir tapti pripažintos rinkos žaidėjų”, aiškina I. Miliauskienė.

UAB “Putokšnis” įgyvendinti plėtros planus padėjo rizikos kapitalo investicijos. / UAB “Putokšnis” nuotrauka

(privačiais investuotojais) investuoja į smulkiojo ir vidutinio verslo bendroves (iki 1,38 mln. litų į vieną įmonę).

Verslo angelų fondas I drauge su “verslo angelu” investuoja lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc. bendros investicijų sumos. Fondas ir “verslo angelas” dalijasi su įmone, į kurią investavo, sukauptomis žiniomis bei patirtimi, padeda jai tobulinti verslo valdymo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Šiai priemonei skirta 27,6 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Daugiau informacijos apie fondą ir jo veiklą galima rasti Verslo angelų fondo tinklalapyje www.mesinvest.lt.

• 2012-ųjų liepos mėnesį Europos investicijų fondas ir “Practica Capital” įsteigė 6 mln. eurų Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondą bei 15,7 mln. eurų Rizikos kapitalo fondą. Jie investuos į Lietuvos mažas ir vidutines įmones.

Pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas teiks išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 0,69 mln. litų per 3 metus), o Rizikos kapitalo fondas - pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5,179 mln. litų per 12 mėnesių).

Priemonei skirta 58,7 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Daugiau informacijos rasite www.practica.lt.

• 2012 metų rugsėjo 26-ąją Europos investicijų fondas ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl Baltijos inovacijų fondo įkūrimo.

Baltijos inovacijų fondas - tai investicinis fondų fondas, skirtas trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinkų vystymuisi paskatinti. Jo investicijos bus orientuotos į Baltijos regione veikiančias ir didelį augimo potencialą turinčias įmones.

Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas, kaip fondų fondas, investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, kad paskatintų rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones bei jų augimą.

Europos investicijų fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra (Lietuvoje UAB “Investicijų ir verslo garantijos”) - po 20 mln. eurų.

• UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA), siekdama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercializavimą), šiuo metu įgyvendina rizikos kapitalo priemonę “Inovacijų plėtra”. Ją įgyvendinant bus steigiami du rizikos kapitalo fondai - “Seed” ir “Start-up”, kurie paskui investuos į ankstyvosios vystymosi stadijos labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ), veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. “Seed” fondas investuos į MVĮ pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o “Start-up” - į MVĮ, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui plėtoti bei rinkodarai. Šiai priemonei numatoma skirti 40 mln. litų INVEGOS fondo lėšų (“Seed” fondui - mažiausiai 7 mln. litų, “Start-up” - daugiausia 33 mln. litų). 2012 metų rugsėjo 20-ąją buvo paskelbtas minėtos priemonės valdytojo konkursas.

Atrinktas valdytojas teiks pagalbą, kad aukštųjų technologijų idėjos pasiektų verslą, padės kurti įmonių veiklos procesus ir strategiją, taip pat tvarkytis kasdienėje veikloje, pagelbės ankstyvosios vystymosi stadijos MVĮ pagerinti finansavimo prieinamumą ir teiks finansavimą (investicijas į kapitalą).

2012 11 29 Lietuvos žinios

Verslas

9

Trauks litus iš šešėlio Atkelta iš

• 1 p.

Nuo 0,5 mln. iki 5 tūkstančių Apie atsiskaitymų grynaisiais ribojimą gyventojams Lietuvos politikai pradėjo aktyviau diskutuoti 2011 metų sausį. Tąsyk premjero Andriaus Kubiliaus, finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir “Swedbank” atstovų susitikime buvo kalbėta, kad tokie ribojimai galėtų būti taikomi atsiskaitymams grynaisiais pinigais už nekilnojamąjį turtą bei jiems siekiant apie 0,5 mln. litų. Šių metų viduryje, priimant naująją Mokesčių administravimo įstatymo pataisą, “kontrolinė kartelė” įmonėms buvo smarkiai nuleista - iki 50 tūkst. litų. Ši nuostata įsigalios jau nuo sausio.

Tačiau būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius šį pirmadienį viešai sušneko jau apie galimą viršutinę vos 5 tūkst. litų grynųjų pinigų ribą atsiskaitant gyventojams. Tiesa, toks Vyriausybės nutarimas ar įstatymo pakeitimas dėl to dar nepriimtas ir abejotina, ar iki sausio bus suspėta tokį reikalavimą priimti.

Vyriausybei laikinai vadovaujantis Andrius Kubilius radijo laidoje teigė pritariąs šiai būsimojo premjero pozicijai, tačiau patarė valdančiajai daugumai pirmiausia dėl to suderinti pozicijas su koalicijos partneriais. Mat, anksčiau svarstant Mokesčių admi-

D.Arlauskas: “Gal tai ir galėtų būti 50 tūkst. litų grynųjų riba juridiniams asmenims. Tačiau 5 tūkst. litų riba fiziniams asmenims - tai visiškai nesuvokiama suma.” / LŽ archyvo nuotraukos

Nesuvokiama suma bei atsiskaitymas už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis.

“Vakaruose į tuos, kurie didesnes sumas moka grynaisiais, jau žvelgiama įtariai, o ir Lietuvoje elektroninė bankininkystė jau ganėtinai išplėtota, kad būtų galima tokius apribojimus palengva įvesti”, - LŽ kalbėjo socialinių mokslų daktaras ekonomistas Romas Lazutka. Jis ir anksčiau ne kartą yra pareiškęs, kad viršutinė atsiskaitymų

“Valstybei tikrai apsimokėtų kelis milijonus skirti papildomoms verslo išlaidoms kompensuoti, kad paskui skaičiuotų milijardus, ištrauktus iš šešėlio.” nistravimo įstatymo projektą, tokiam atsiskaitymų grynaisiais ribojimui aktyviai oponavo “Tvarkos ir teisingumo” lyderis Valentinas Mazuronis.

Svarbiausia - skaidrumas Ekonomistai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau mokėjimus grynaisiais turėtų išstumti bankiniai pavedimai

ti ir bankai.

Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, šalies komerciniai bankai 2011 metais už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą gavo 482 mln. litų pajamų, arba 53 mln. litų daugiau, negu patyrė tiesioginių išlaidų. Todėl šiandien, matyt, teisus ir verslas, argumentuojantis, kad apribojus atsiskaitymus grynaisiais daugiau teks mokėti už bankų paslaugas.

R.Lazutkos nuomone, taip būtų tik iš pradžių, o ilgesniuoju laikotarpiu bankai esą turėtų mažinti paslaugų įkainius konkuruodami dėl klientų. Be to, atsivertų platesnės galimybės ir mažinti mokesčių valstybei naštą, nes dabar jie tokie dideli iš dalies dėl to, kad sąžiningas verslas sumoka ir už šešėlį.

grynaisiais riba galėtų būti dar daug žemesnė, pavyzdžiui, 500 litų.

“Iš pradžių užtektų nustatyti ir 5 tūkst. litų grynųjų ribą. Bet būtina paskelbti ir apie būsimą mokėjimo grynaisiais ribos mažinimą ateityje, kad žmonės su tuo apsiprastų”, - tvirtino jis.

Ekonomistas pripažįsta, kad sunkiau prie naujovės būtų prisitaikyti

senyvo amžiaus žmonėms, kurie įpratę už viską sumokėti grynaisiais, o kitaip gal ir nesugeba, tačiau juos esą reikia mokyti ir tam ruošti. “Žmonėms būtina įrodyti, kad atsiskaityti mokėjimo kortele arba pavedimu yra ir pigiau, ir saugiau, nes nereikia su savimi nešiotis didelių pinigų sumų”, aiškino profesorius.

R.Lazutka pritaria būsimojo premjero išsakytam argumentui, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų geriausia priemonė įveikti nelegaliai uždirbtų arba sumokėtų už darbą vokeliuose grynųjų cirkuliavimą. Pasak jo, viena didžiausių problemų yra nelegaliai mokami grynieji.

“Lietuvoje mokesčių tarifai yra aukšti, sąžiningiems verslininkams jie sunkiai pakeliami, o nesąžiningi mokesčius apeina ir rinkoje tampa pranašesni. Dabar vieni samdo darbuotojus ir už juos moka didžiulius mokesčius “Sodrai”, o kiti priima žmones su verslo liudijimais, nusipirktais už simbolinį mokestį. Jie laimi prieš konkurentus, mažindami savo darbuotojų socialinę apsaugą”, - aiškino R.Lazutka.

Profesoriaus nuomone, apribojus atsiskaitymą grynaisiais, mokesčių administratoriui atsivertų gera galimybė stebėti pinigų judėjimą, nes įmonei, su kuria atsiskaitoma grynaisiais, natūraliai kyla pagunda, užuot sumokėjus mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais už darbą vokeliuose arba nešti pakišą reikalingam valdininkui. “Į banko sąskaitą kyšio nepervesi”, konstatuoja ekonomistas.

Jis atremia idėjos oponentų argumentą, kad dėl atsiskaitymų grynaisiais apribojimų neva daug nuostolių patirtų mažos kaimo parduotuvės.

Esą jose nėra prekių, kurios kainuoja per 500 litų ir juolab - 5 tūkst. litų.

O turgaus prekiautojai, kurie parduoda brangias prekes, esą galėtų įsigyti ir mokėjimo kortelių skaitytuvus. “Valstybei tikrai apsimokėtų kelis milijonus skirti papildomoms verslo išlaidoms kompensuoti, kad paskui skaičiuotų milijardus litų, ištrauktus iš šešėlio”, - neabejojo ekonomistas.

R.Lazutka neatmeta tikimybės, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimu ne mažiau nei valstybė yra suinteresuo-

“Planus gyventojų atsiskaitymus grynaisiais riboti iki 5 tūkst. litų vertinu neigiamai. Mano asmenine nuomone, šią mintį Vyriausybei pakišo didieji komerciniai bankai. Verslas turės papildomų išlaidų, o iš to pelnysis tik bankai”, - LŽ savo poziciją argumentavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Jis patikino sutinkąs - kova su šešėliu yra svarbu. “Bet tokius sprendimus reikia priimti gerai apgalvojus visus galimus jų pranašumus ir pavojus”, perspėjo konfederacijos vadovas.

D.Arlauskas iš esmės sutinka, kad nustatyti viršutinę atsiskaitymo grynaisiais ribą vertėtų, svarbu - kokia ji būtų.

“Gal tai ir galėtų būti 50 tūkst. litų riba juridiniams asmenims. Tačiau 5 tūkst. litų riba fiziniams asmenims - tai visiškai nesuvokiama suma, - būsimo premjero planus kritikavo konfederacijos vadovas. - Tai ką, gal negalėsiu pasiimti ir 5000 atlyginimo grynaisiais, jais sumokėti kitam žmogui? Gal aš apskritai nenoriu turėti reikalų su bankais. Toks ribojimas būtų mano, kaip piliečio, konstitucinių teisių pažeidimas.”

•

10

2012 11 29 Lietuvos žinios

Diskusija

Svarbi data

Istorinis aktas, apie kurį žinome tiek mažai Rytoj, lapkričio 30-ąją, minėsime 1918 metais pasirašyto istorinio Tilžės akto dieną. Juo buvo paskelbta, kad ne vieną šimtmetį lietuvybę skleidusi Mažoji Lietuva nori būti Lietuvos valstybės dalimi. Kaip atsirado šis aktas? Koks jo ryšys su Klaipėdos krašto sukilimu, kurio 90-metį minėsime 2013 metų sausį?

A

pie tai prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo susirinko pakalbėti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresnysis mokslinis redaktorius dr. Algirdas Matulevičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas doc. Vaclovas Bagdonavičius ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kas yra Tilžės aktas?

A.Medalinskas. Kas yra Tilžės aktas ir kodėl lapkričio 30-oji įtraukta į Lietuvos valstybės atmintinų dienų sąrašą, nors apie ją palyginti mažai kalbama?

V.Šilas. Ši diena vadinasi Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena. Iš tikrųjų nedaug kas žino, kad 1918 metais buvo priimtas ne tik Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas, kuriuo atkurta mūsų valstybė, bet ir lapkričio 18 dieną - Tilžės aktas, išreiškęs Mažosios Lietuvos lietuvininkų valią būti Lietuvos valstybės dalimi.

Kai nusilpo dvi imperijos - Rusijos ir Vokietijos, lietuviai pasinaudojo proga pareikšti apie savo laisvės siekius.

A.Matulevičius. Tuo metu Didžiąją Lietuvą dar buvo užėmusi okupacinė vokiečių kariuomenė. Tada Vokietija pati norėjo sujungti Mažąją Lietuvą su Didžiąja Lietuva ir ją valdyti. Praėjus vos mėnesiui nuo Vasario 16-osios Akto paskelbimo, Vokietijos imperatorius Vilhelmas II, kuris kartu buvo ir Prūsijos karalius, pripažino Lietuvos valstybę de jure. Kai buvo priimtas Tilžės aktas, Vokietija imperatoriaus jau neturėjo. Monarchija žlugo, šalyje kilo suirutė. Vokiečių veikėjai protestavo prieš lietuvininkų norus įsilieti į Didžiąją Lietuvą, bet lietuviai visame pasaulyje (pirmiausia JAV) per įvairius forumus, tarptautines konferencijas reikalavo teisės Mažajai Lietuvai susijungti su Didžiąja Lietuva, su lietuvių tautos kamienu, kad dvi tautos dalys gyventų kartu.

A.Medalinskas. Ar panašius reikalavimus susivienyti su Lenkija kėlė ir Prūsijos lenkai, mozūrai, gyvenantys į pietus nuo Mažosios Lietuvos?

A.Matulevičius. Ne. Vėliau, kai buvo įkurta pati Lenkijos valstybė, ji padedant Prancūzijai siekė prisijungti šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį, t. y.

Klaipėdos kraštą su Klaipėdos uostu. O Rytprūsiuose vokiečiai, pasimokę iš lietuvių veiksmų, su mozūrais pasielgė kitaip. Jie 1920 metais Mozūrijoje paskelbė plebiscitą. Dauguma mozūrų, lenkų nubalsavo, jog nori likti Prūsijos dalimi. Ir dabar vokiečiai per mokslines konferencijas Vokietijoje kartais prasitaria, kad taip pat reikėjo pasielgti ir Klaipėdos krašte.

A.Medalinskas. Galbūt lietuviai Rytprūsiuose buvo tautiškesni negu lenkai? Kodėl Mažojoje Lietuvoje susitelkė tiek daug lietuvių šviesuolių?

V.Bagdonavičius. Demografiniu požiūriu šis kraštas nuo seno buvo lietuviškas. Tik XIX amžiaus pabaigoje sustiprėjo lietuvininkų germanizacija, pagreitėjo jų asimiliacija. Iki tol pats kraštas etnografiniu požiūriu buvo gryna Lietuva. Vokiečių istoriografijoje nuo XVI amžiaus jis ir vadinamas Lietuva.

Daugelis ją matė kaip lietuvių raštijos, kultūros lopšį. Visi žinome, kad Karaliaučiuje 1547 metais buvo išleista pirmoji lietuviška knyga. Tam turėjo įtakos reformacija. Dar vienas didžiulis

Karalienės Luizos tiltas per Nemuną. / lt.wikipedia.org ir Ritos Satnkevičiūtės nuotraukos Lietuvos lietuvininkų valia buvo paremta JAV prezidento Thomaso Woodrow Wilsono 1918 metais paskelbta tautų apsisprendimo teise.

V.Bagdonavičius. Tilžės akto signatarams ir apskritai lietuvininkams didžiulę įtaką kaip dvasinis vadovas darė ir Vydūnas.

A.Matulevičius. Bet jis nebuvo praktikas.

V.Bagdonavičius. Taip, Vydūnui visų pirma rūpėjo vidinė tautos gyvastis, pulsuojanti jos kultūroje. Jis vadovavosi įsitikinimu, kad tauta, jeigu bus gyva, t. y. kurianti savo kultūrą, atras kelią į nepriklausomybę, o jei

kai, kad Mažojoje Lietuvoje viskas prasidėjo tik nuo Martyno Mažvydo ir kitų. Nieko panašaus. Nebuvo masiško lietuvių bėgimo iš Didžiosios Lietuvos į Mažąją Lietuvą. Akademikas Zigmas Zinkevičius ir prūsų kalbos tyrinėtojas prof. Vytautas Mažiulis įrodė, kad maždaug nuo VI amžiaus Mažosios Lietuvos teritorijoje gyveno lietuvių giminės: nadruviai ir skalviai. Skalva ir Nadruva XIII amžiuje buvo Lietuvos valdovo Mindaugo politinės įtakos žemės.

A.Matulevičius. Skalva ir Nadruva - Mažosios Lietuvos branduolys. Šilutė, Ragainė, Lazdynai, Tilžė, Gastos buvo Skalvos žemės. Į pietus, kur yra

“Klaipėdos kraštas nebuvo tokia pat Lietuvos dalis, kaip visos kitos. Dėl to krašto grūmėsi du - Vokietija ir Lietuva. Jėgos buvo nelygios.”

Tarpukaris. Tilžiškiai laukia leidimo eiti apsipirkti į Lietuvos pusę. kultūrinis pakilimas įvyko XIX amžiaus pabaigoje, kai tautinis atgimimas apėmė visą lietuvių tautą. Ir Didžiojoje, ir Mažojoje Lietuvoje.

A.Medalinskas. Ir šis judėjimas atvedė prie Tilžės akto?

V.Bagdonavičius. Lietuviai Mažojoje Lietuvoje suvokė, kad negali likti tautinio atgimimo nuošalyje. Rytprūsiuose jie leido lietuvišką spaudą, kuri Rusijos imperijai priklausomoje Didžiojoje Lietuvoje buvo draudžiama.

Vokiečių priespauda nebuvo tokia nuožmi kaip carinės Rusijos. Rytprūsiuose lietuviai galėjo lengviau spausdinti savo laikraščius, plėtoti kultūrą.

Tačiau tas lengvesnis gyvenimas Vokietijoje sumažino Mažosios Lietuvos lietuvių tautinę savimonę, jiems grėsė asimiliacija. Todėl ryšiai su Didžiąja Lie-

tuva buvo naudingi ir vietos lietuviams.

V.Šilas. 1918 metų lapkričio 16 dieną buvo įkurta Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) tautinė taryba. Vieni svarbiausių akto iniciatorių - Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis ir Jonas Vanagaitis. Jie sukvietė Mažosios Lietuvos valsčių atstovus ir įkūrė minėtą tarybą. Po dviejų savaičių taryba vėl susirinko į Tilžę ir 24 jos nariai pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, vadinamą deklaracija. Pirmame sakinyje teigiama: “Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas turi teisę gyvuoti, mes, lietuviai, čionai Prūsų Lietuvoje gyvenantys, sudarome šio krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame, remdamiesi ant Wilsono tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.” Mažosios

nebesugebės kurti, neturės tam galių, sunyks savaime ir nepriklausomybė neteks prasmės.

A.Matulevičius. Vis dėlto vienas svarbiausių asmenų tarp tų 24 signatarų buvo M.Jankus, vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Jis kartu su J.Vanagaičiu ir kai kuriais kitais skelbė, kad dėl laisvės reikia kovoti. Žinoma, M.Jankus Tilžės akto signatarams nebuvo tokio lygio figūra kaip dr. Jonas Basanavičius Vasario 16-osios Akto signatarams, bet jis apibūdinamas kaip vienas įtakingiausių ir veikliausių žmonių.

Kai buvo įkurtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovavęs 1923 metų sausio sukilimui ir Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos, M.Jankus tapo šio komiteto pirmininku. Tačiau idėjinis sukilimo vadovas labiau buvo E.Simonaitis.

Tas kraštas irgi Lietuva vadinosi A.Medalinskas. Kada Rytprūsiuose atsirado dar viena Lietuva?

V.Šilas. Žmonės dažnai mano, jog lietuviai Mažojoje Lietuvoje apsigyveno tik XVI amžiuje, kai į Prūsiją iš Lietuvos turėjo bėgti reformatų mokslinin-

Įsrūtis, Gumbinė, Narkyčiai, - tai Nadruva. Skalviai ir nadruviai vadinami vakariniais lietuviais. Kadangi jie gyveno netoli nuo sūduvių ir žemaičių, o kalbos buvo labai artimos, tos gentys ilgainiui suartėjo. Dalis lietuvių buvo kryžiuočių paimti į nelaisvę, kai kurie žemaičiai, sūduviai persikėlė į šį kraštą, todėl jau viduramžiais lietuvėjo. Vokiečių ordinas XIII amžiuje užkariavo prūsus, pasiekė Nemuną. Riteriai apsigyveno prūsų ir lietuvių aplinkoje. Dėl to nemažai šiaurinių senųjų prūsų, įskaitant ir sambius (kur yra Karaliaučius), taip pat patyrė lietuvišką poveikį, ką jau kalbėti apie kuršius Klaipėdos apylinkėse. Taip iki XVI amžiaus šiame krašte susidarė bendra etnoteritorinė, etnokultūrinė bendruomenė, kurią imta vadinti Mažąja arba Prūsų Lietuva. O jos gyventojai vadino save lietuvininkais arba mažlietuviais, tuo lyg iš dalies atsiskirdami nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių arba didlietuvių.

V.Šilas. Į šį kraštą atvykęs M.Mažvydas nė nepajuto didelio skirtumo nuo Didžiosios Lietuvos, todėl ir galėjo parašyti “Katekizmą” tiek lietuvininkams, tiek didlietuviams. Įdomu ir tai,

2012 11 29 Lietuvos žinios

kad Didžiosios Lietuvos lietuviai kurį laiką save taip pat vadino lietuvininkais. Pirmame lietuvių-lenkų žodyne (1620 metais išspausdintame Konstantino Sirvydo lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyne) nėra termino “lietuvis”.

Kai Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas žygiavo į rusų žemes, Pskovo metraštininkas parašė, kad atjojo Algirdas su savo lietuvininkais. Būtent Mažosios Lietuvos lietuviai išlaikė tą lietuvininkų savivardį, o Didžiojoje Lietuvoje jis buvo prarastas.

A.Matulevičius. Jie ir dabar vadinami lietuvininkais, bet maždaug nuo XIX amžiaus antrosios pusės, kai prasidėjo tautinis sąjūdis, tautinis atgimimas, pradėta labiau vartoti terminą “mažlietuviai”, nes jie gyveno Mažojoje Lietuvoje. Beveik pusę amžiaus rengdami enciklopedijas mes daugiausia vartojame “lietuvininkų” vardą. Man šis terminas atrodo istoriškesnis, gražesnis.

Lietuviai ir lietuvininkai A.Medalinskas. Koks buvo esminis lietuvių ir lietuvininkų skirtumas?

A.Matulevičius. Religijų išpažinimas. Dauguma lietuvininkų buvo evangelikai ir liuteronai, o Didžiosios Lietuvos lietuviai - katalikai. Lietuvininkai laikė save tautos patriotais ir nenorėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, kol ši buvo, kaip jie sakė, po Rusijos “maskolių” jungu. Kai Lietuva 1918 metų vasario 16-ąją paskelbė nepriklausomybę, lietuvininkai ėmė siekti susivienyti su broliais didlietuviais - “mus visus jungia viena tauta, viena kalba ir viena žemė”, o Vokietiją vadino blogąja pamote, kuri juos išnaudojo, pavertė kone vergais, germanizavo. Atsišaukime, paskelbtame 1918 metų lapkričio 16 dieną, visi lietuvininkai raginami pabusti.

V.Bagdonavičius. Neužmirškime ir socialinės padėties skirtumų. Mažojoje Lietuvoje, Rytprūsiuose gyvenimo sąlygos buvo geresnės. Ir baudžiava ten gerokai anksčiau panaikinta. Todėl lietuvininkai žiūrėjo į žemaičius, atvykstančius per Nemuną į Mažąją Lietuvą, kaip į žemesnio lygio žmones.

A.Matulevičius. Kai 1525 metais žlugo Vokiečių ordinas, buvo įkurta Prūsijos kunigaikštystė, o nuo 1701 metų - karalystė. Mažojoje Lietuvoje kilo, buvo plėtojama lietuvių raštija, kultūra ir ekonomika ne tik dėl reformacijos, bet ir dėl to, ką teigė evangelikų liuteronų tikėjimas: mokytas žmogus geriau ūkininkauja, šeimininkauja. Todėl paribio žemėse, prie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūros, ir būta kontrasto. Vienoje pusėje - labiau išsilavinę, modernesnę žemės dirbimo techniką naudojantys vokiečiai ir lietuvininkai, kitoje pusėje, Didžiojoje Lietuvoje, - žemaičiai su vyžomis ir menka technika. Tie skirtumai vėliau pasireiškė ir Klaipėdos krašte. Svarbu tai, kad Prūsijoje baudžiava panaikinta 1707 metais, Rusijos imperijoje - tik 1861-aisiais.

V.Bagdonavičius. Tačiau tos geresnės sąlygos, jeigu vertintume tautiniu požiūriu, turėjo ir negatyvų poveikį.

Ten tautinė savimonė buvo jau gerokai “atšipusi”.

A.Medalinskas. Vokiečių kultūra buvo aukštesnio lygio nei rusų, todėl ir lietuviai Mažojoje Lietuvoje ėmė gerokai sparčiau nutautėti nei Didžiojoje Lietuvoje.

V.Bagdonavičius. Dėl to atsirado Vydūno fenomenas. Kodėl Vydūnui labiausiai skaudėjo? Kad lietuviai Mažojoje Lietuvoje savanoriškai nutautėja. Tai vyko todėl, kad, viena vertus, veikė prievartinė germanizacija, ypač Otto fon Bismarcko laikais, bet kartu buvo visas kompleksas sąlygų, dėl kurių žmogus, siekdamas geriau gyventi, kaip ir šių dienų emigrantai, persiima kita kultūra ir nutautėja. Vydūnas ragino iš vidaus stiprinti lietuvininkų savimonę ir savigarbą.

Diskusija

V.Šilas: “Dėl prancūzų ir anglų intrigų Lietuvai nepavyko Klaipėdos krašto gauti visateisiškai, o tik kaip autonomiją. Todėl Lietuvos valstybės veikimas Klaipėdos krašte buvo apribotas.”

A.Matulevičius: “Lietuvininkai laikė save tautos patriotais ir nenorėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, kol ši buvo, kaip jie sakė, po Rusijos “maskolių” jungu.”

V.Bagdonavičius: “Mažojoje Lietuvoje, Rytprūsiuose gyvenimo sąlygos buvo geresnės. Todėl lietuvininkai žiūrėjo į žemaičius, atvykstančius per Nemuną į Mažąją Lietuvą, kaip į žemesnio lygio žmones.”

A.Medalinskas: “Kaip viskas primena šių dienų Pietryčių Lietuvą, kai valstybė atsisako pati kištis į vieno regiono reikalus, įgyvendinti valstybės politiką.”

A.Matulevičius. Kadangi Prūsiją ir Mažąją Lietuvą šimtmečiais valdė vokiečiai, lietuvininkams buvo įdiegtas tam tikras paklusnumas aukštesnei valdžiai ir pasaulietiniam valdovui. Didžiojoje Lietuvoje valstietis baudžiauninkas negalėjo pasiskųsti aukščiausiai valdžiai. Mažojoje Lietuvoje net Prūsijos karaliui buvo nuolat teikiami skundai, ir kartais jis nubausdavo dvarininką. Mažoji Lietuva buvo arčiau Vakarų civilizacijos - Prūsija per Vokietiją siejosi su Vakarų Europa. Ir Švietimo epochos fiziokratizmo idėjos anksčiau paplito Prūsijoje nei Didžiojoje Lietuvoje.

vos himnu. Bet tai tikriausiai neoficialus himnas?

V.Bagdonavičius. Taip. Ir Lietuvoje buvo vienas Antano Baranausko, net keli Maironio kūriniai, pretendavę į tautos himnus, tarp tų pretendentų buvo ir minėtas J.Zauerveino eilėraštis. Bet tinkamiausia pasirodė Vinco Kudirkos “Tautiška giesmė”. Buvo dar viena giesmė, sukurta Mažojoje Lietuvoje, kuri galėjo pretenduoti tapti Lietuvos himnu. Tai Vydūno sukurta “Lietuvių giesmė”, prasidedanti žodžiais: “Mes, Lietuvos vaikai, stovėsime nuoširdžiai”.

A.Matulevičius. Mažoji Lietuva nuo XIX amžiaus turėjo savo vėliavą.

Taip pat trispalvę, tik kitų spalvų - žalia, balta ir raudona. Anksčiau nei atsirado trispalvė Didžiojoje Lietuvoje.

Vokiečiai lietuvininkų judėjime A.Medalinskas. Ir pačiame lietuvininkų judėjime vokiečiai, regis, vaidino tam tikrą teigiamą vaidmenį. Vokiečių šviesuoliai, tokie kaip Jurgis Zauerveinas, parašęs garsią giesmę “Lietuviais esame mes gimę”. Ji tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. Bet tarp Tilžės akto signatarų lietuvybę palaikančių vokiečių lyg ir nebuvo?

A.Matulevičius. Nebuvo.

V.Bagdonavičius. Vokiečių šviesuoliai prisidėjo prie lietuviškos kultūros ugdymo, nes Mažoji Lietuva buvo labai stipri etniniu požiūriu. Nuo M.Mažvydo laikų, kai tik prasidėjo tikėjimui stiprinti skirtų knygų leidyba, daugelis vertėjų, raštijos veikėjų, kunigų įsitraukė į lietuviškos literatūros (tegul tik religinės) kūrimą, nors daugelis jų buvo vokiečiai. Kai prasidėjo intensyvi Mažosios Lietuvos germanizacija, vietinė vokiečių šviesuomenė, talkinama mokslo ir kultūros žmonių ir iš kitų Vokietijos vietų, 1879 metais įkūrė Lietuvių literatūros draugiją. Ši draugija ėmė kaupti ir mokslo tikslais saugoti ateičiai lietuvišką kultūros paveldą. Buvo manyta, kad išnyks pati lietuvių tauta, o su ja - ir kalba bei kitos jos kultūros apraiškos.

Bet atsirado tokių vokiečių šviesuolių, kurie norėjo ir pačią tautą išsaugoti.

J.Zauerveinas - vienas jų.

A.Medalinskas. Jis - vokietis. Kaip suprasti žodžius “lietuviais esame mes gimę”?

V.Bagdonavičius. Jis buvo giliai tikintis protestantas. O ką protestantizmas skelbia? Dievo žodis turi būti sakomas ta kalba, kurią Jis pats (Dievas) įdavė į šį pasaulį ateinančiam žmogui, t. y. gimtąja kalba. J.Zauerveinas nesusitapatino su lietuviais, bet jis sukūrė giesmę ir įdavė ją lietuviams. J.Zauerveinas gynė ne tik lietuvius. Jam atrodė, kad visos Dievo duotos tautos turi gyventi, kurti savo kultūrą ir kalbėti Dievo duota gimtąja kalba.

A.Medalinskas. “Lietuviais esame mes gimę” vadinama Mažosios Lietu-

Ar pasimokysime iš savo istorijos?

A.Medalinskas. Ir štai Mažoji Lietuva su savo kultūros šviesuoliais, dideliu būriu lietuvininkų valstiečių, su sa-

A.Medalinskas. Kai Hitleris pareikalavo atiduoti Vokietijai Klaipėdos kraštą, jie su džiaugsmu tą pasiūlymą sutiko. O lietuvininkų lyderiai? Ar jie liko ištikimi Lietuvai?

A.Matulevičius. Pavyzdžiui, E.Simonaitis, vienas iš faktinių Klaipėdos krašto sukilimo vadovų ir didelis Lietuvos patriotas, buvo pirmasis direktorijos pirmininkas, bet neilgai. Krašto seimeliuose daugumą taip pat turėjo vokiečiai. Centrinė Lietuvos valdžia šiam kraštui savo įtaką galėjo įgyvendinti per gubernatorių, skiriamą šalies prezidento. Bet to buvo maža, kad užtikrintų Lietuvos valstybės įtaką. Gubernatoriai kovojo už lietuvybę, stengėsi išlaikyti lietuvių kalbą mokyklose ir kitur, bet ir tai jiems buvo labai nelengva daryti, nes vietos vokiečiai turėjo savo interesų ir savo politiką.

A.Medalinskas. Vadinasi, nors Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi, pati valstybė situacijos jame beveik nekontroliavo ir lietuvininkams ten nebuvo lengva?

A.Matulevičius. Kontroliavo labiau uosto direkciją, pasienį, muitų politiką. O vidinį krašto gyvenimą - ekonominį, kultūrinį, net ideologinį, pavyzdžiui, laikraščius, - kontroliavo vokiečiai. Ir valdininkai taip pat didžia dalimi buvo vokiečiai.

A.Medalinskas. Kaip viskas primena šių dienų Pietryčių Lietuvą, kai valstybė atsisako pati kištis į vieno regiono reikalus, įgyvendinti valstybės politiką, o iš kitos šalies ateinanti pagalba, taip pat ir ekonominė, traukia vietos gyventojų lojalumą. O tada tik atsirado naujos išorės sąlygos ir valstybė savo teritorijos neteko.

V.Bagdonavičius. Vėlesnį Klaipėdos krašto likimą nulėmė ne tai. Kai Hitleris pareikalavo atiduoti Vokietijai šį kraštą, ką Lietuva galėjo daryti?

A.Medalinskas. Kai vokiečiai paskyrė Klaipėdos krašte savo valdžią, gal ir lietuvininkai pakrypo į jų pusę?

A.Matulevičius. Prūsijos, nuo 1871 metų - Vokietijos imperijos pilietinis lietuvininkas tapdavo vokiečiu, gaudavo ne tik daugiau žemės, bet ir įvairių žemės ūkio padargų, sėklų ir kita. Klaipėdos krašto gyventojai gaudavo tai iš Vokietijos slaptų fondų. Vokietija per

“Prūsijos, nuo 1871 metų - Vokietijos imperijos pilietinis lietuvininkas tapdavo vokiečiu, gaudavo ne tik daugiau žemės, bet ir įvairių žemės ūkio padargų, sėklų ir kita.” vo vėliava ir himnu tampa Lietuvos valstybės dalimi. Tiesa, tai įvyko ne iš karto po Tilžės akto, o po Klaipėdos sukilimo, praėjus ketveriems su trupučiu metų nuo 1918-ųjų lapkričio 30 dienos.

Kas nutinka vėliau?

V.Šilas. Dėl prancūzų ir anglų intrigų Lietuvai nepavyko Klaipėdos krašto gauti visateisiškai, o tik kaip autonomiją. Todėl Lietuvos valstybės veikimas Klaipėdos krašte buvo apribotas. Didelę įtaką ten gyvenantiems žmonėms per tiesioginę, taip pat ir ekonominę paramą iš Vokietijos įgijo vokietininkai. Todėl ne visi lietuvininkai, lietuvių kilmės žmonės buvo lojalūs Lietuvos valstybei.

A.Matulevičius. Lietuvininkai turėjo tik nedidelę daugumą Klaipėdos krašte. Kai vyko gyventojų surašymas, kai kurie vietos gyventojai jau nenorėjo būti priskirti nei prie vokiečių, nei prie lietuvių ir užsirašė klaipėdiškiais. Lietuvos valstybės padėtį sunkino ir tai, kad net ir po laimėto Klaipėdos krašto sukilimo vietos valdžia dažnai buvo ne lietuvininkų, o vokiečių, nes lietuvininkai per amžius Prūsijos valstybėje neturėjo aukštesnių postų, tarp jų buvo labai mažai dvarininkų, stambiųjų ūkininkų. Dėl to Klaipėdos autonominiame krašte vadovaujamas pozicijas pramonėje ir žemės ūkyje, vietos valdžioje užėmė vokiečiai. Vykdomosios valdžios organas Klaipėdos krašte buvo direktorija, kurioje daugumą sudarė vokiečiai.

konsulatus Tilžėje ir Klaipėdoje vis aktyviau kišosi į šio regiono reikalus. Teikdama gerai organizuotą finansinę paramą ir kitą palaikymą tiems, kurie užsirašė vokiečiais, Vokietija sukūrė palankią dirvą savo tolesniems politiniams veiksmams. Tai sena politika, taikyta nuo XVIII amžiaus, kai buvo kolonizuota Mažoji Lietuva.

V.Bagdonavičius. Problema kilo dėl to, kad Klaipėdos kraštas nebuvo tokia pat Lietuvos dalis, kaip visos kitos. Dėl to krašto grūmėsi du - Vokietija ir Lietuva. Jėgos buvo nelygios. Lietuva nesugebėjo atsverti Vokietijos politinės, ekonominės, ideologinės ir kultūrinės įtakos regione.

A.Medalinskas. Ar Lietuvos valdžia nepadarė klaidų tame regione?

V.Bagdonavičius. Padarė. Ji ne visada sugebėjo su šio krašto gyventojais susišnekėti, nesuprato krašto specifikos.

A.Matulevičius. Lietuvos valdžia skubėjo Klaipėdos kraštą “atlietuvinti”, bet lietuvininkai į Lietuvos valstybę įsiliejo jau būdami vokiško mentaliteto. Lietuvininkai turėjo savo susiklosčiusias tradicijas, kitokį gyvenimo būdą.

V.Bagdonavičius. Net ir patriotiškai nusiteikę lietuvininkai ne visada buvo patenkinti Kauno valdžios žingsniais. Net ir jie turėjo psichologinių, religinių skirtumų. Centrinei valdžiai pritrūko to subtilumo.

11

A.Matulevičius. Lietuvininkai tikėjosi, kad susivieniję, tapę viena lietuvių tauta geriau gyvens, patys savo krašte tvarkysis. Tuo metu valdant Hitleriui Vokietijos ekonomika sparčiai augo.

Likę Vokietijai priklausančiame Karaliaučiaus krašte lietuvininkai greitai vokietėjo, nors jų gerovė kilo. Klaipėdos krašto lietuvininkai nusivylė, kad jų gyvenimas nepagerėjo. Kai kurie ėmė šlietis prie vokiečių. Bet lietuvininkai patriotai nepasisakė už prisijungimą prie Vokietijos. Jie stengėsi išlaikyti lietuvybę ir meilę Lietuvai. Šį darbą Klaipėdos krašte apsunkino ir tai, kad ten kūrėsi nacių partijos, turinčios didžiulę paramą iš Vokietijos.

A.Medalinskas. Ar tose partijose buvo lietuvininkų?

A.Matulevičius. Šiek tiek buvo ir lietuvininkų, net tarp nacių veikėjų.

Kaip naikinta lietuvybė Mažojoje Lietuvoje?

A.Medalinskas. Lietuvininkų centras buvo Tilžė, bet kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, Tilžė liko Vokietijai.

A.Matulevičius. Taip. Karaliaučiaus kraštas su Tilže liko Vokietijos valdomoje Rytų Prūsijoje.

A.Medalinskas. Ar daug lietuvininkų liko ten gyventi?

A.Matulevičius: Gyventi į Lietuvą persikėlė mažai lietuvininkų, nes ten, už Nemuno, liko jų ūkiai. Tilžėje, Ragainėje, Lazdynuose, Įsrutyje, Gumbinėje, Stalupėnuose jų gyveno nemažai.

V.Bagdonavičius. Bet didžioji dalis kultūros šviesuolių, raginusių susijungti su Lietuva, persikėlė gyventi į Lietuvą.

A.Medalinskas. O Vydūnas liko gyventi Tilžėje?

V.Bagdonavičius. Ir Zaunių, ir Jagomastų šeimos taip pat. Ten tebeveikė XX amžiaus pradžioje įsteigtas Prūsų lietuvių susivienijimas, Vydūno giedotojų draugija, dar viena kita organizacija. Nors ir labai sunkiomis sąlygomis, lietuvybė iš paskutiniųjų laikėsi.

A.Matulevičius. Vėliau visą Jagomastų šeimą hitlerininkai Paneriuose sušaudė.

A.Medalinskas. Kodėl Vydūnas nepersikėlė gyventi į Lietuvą? Saugojo lietuvybės židinį Vokietijos kontroliuojamose lietuvių žemėse, kaip Jonas Basanavičius saugojo Vilnių ir lietuvius Vilniuje nuo lenkų?

V.Bagdonavičius. Vydūnas stengėsi būti atrama skriaudžiamiems lietuvininkams. Apie jį tada buvo sakoma, kad jis prilipęs prie Tilžės, kaip J.Basanavičius - prie Vilniaus. Likusi Tilžėje ir kitur Rytprūsiuose lietuvininkų šviesuomenė palaikė glaudžius ryšius su Lietuva. Nors Vydūnas ir buvo Vokietijos pilietis, tuometę veiklą, kūrybą skyrė Lietuvai. Už tai imta jį persekioti. 1938 metais hitlerininkai net pasodino jį į kalėjimą. Ir laisvėje grėsė pavojus - net gyvybei. Tada jis pateikė prašymą persikelti į Lietuvą, bet jo neišleido.

A.Medalinskas. Lietuvybės atrama Mažojoje Lietuvoje buvo įvairios draugijos ir spauda. Kas nutiko šiai veiklai, kai į valdžią atėjo naciai?

A.Matulevičius. Ne tik Tilžėje veikė lietuvių draugijos, bet ir Karaliaučiuje bei kitur. Universitete veikė neolituanų studentų draugija. Karaliaučiuje gyveno nemažai lietuvių.

Lietuvių draugijų buvo daug visoje Mažojoje Lietuvoje. Jos galėjo be trukdžių veikti, kol į valdžią atėjo Hitleris. Tada buvo uždarytos. Lietuvių šviesuoliai Vydūnas ir M.Jankus atsidūrė kalėjime. Paskutinis lietuvių laikraštis buvo “Naujasis Tilžės keleivis”. Jį, kaip ir lietuvių draugijas, 1940 metais uždarė, o ant Karalienės Luizos tilto per Nemuną sudegino žemaičio iškamšą, pareiškę, kad su lietuvybe Mažojoje Lietuvoje visiems laikams baigta.

•

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

12 Kultūra ir menas

2012 11 29 Lietuvos žinios

Jubiliejus

J.Meko Kalėdos Paryžiuje ir Londone Amerikoje išgarsėjusio lietuvių filmininko Jono Meko devyniasdešimtmetis visą mėnesį bus minimas prestižinėse Europos meno scenose: Pompidou šiuolaikinio meno centre Paryžiuje, “Serpentine” galerijoje ir Britų filmų institute (BFI) Londone.

MINDAUGAS KLUSAS

Į

Paryžių J.Mekas nusileido užvakar ir iškart pateko į jam skirtų renginių kuratoriaus Benno Northoverio bei Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Rasos Balčikonytės globą. Važiuodamas iš oro uosto būsimasis sukaktuvininkas atsipūtė ir prisipažino, esą tik vakar, kelionės išvakarėse, baigęs kurti naujausią savo filmą “Out-Takes from the Life of a Happy Man”. “Laimingo žmogaus” pasaulinė premjera įvyks gruodžio 5-ąją Londono “Serpentine” galerijoje. “J.Mekas iškart sužavėjo savo polėkiu, energija ir aktyvumu”, - vakar LŽ sakė R.Balčikonytė.

Rytoj, lapkričio 30 dieną, 21 valandą Lietuvos laiku Pompidou centre bus atidaryta J.Meko filmų retrospektyva, kino menininkas susitiks su pirmaisiais jos žiūrovais. Jo kūryba pristatoma itin išsamiai, iki sausio 7 dienos bus parodyti visi Amerikoje išgarsėjusio lietuvio filmai, sukurti nuo 1950 metų. Paryžiaus publikai taip pat bus pristatytos J.Meko instaliacijos ir vaizdo darbų rinkinys iš 1989-2012 metų laikotarpio. Sekmadienį, gruodžio 2-ąją, kino poetas patrauks į Jungtinę Karalystę.

Sandy buvo maloninga Per 1922 metų Kūčias gimęs J.Mekas į JAV atvyko dvidešimt septynerių. Du ūkininkų sūnūs - Jonas ir Adolfas - atsidūrė Niujorke, Brodvėjuje. J.Mekas už kelis dolerius įsigijo 16 mm “Bolex” vaizdo kamerą ir ėmė gaudyti aplinkinio gyvenimo akimirkas. Netrukus jis pateko į meno įvykių epicentrą, gražią menininkų Jurgio Mačiūno ir Andy Warholo, poeto Alleno Ginsbergo, kino kūrėjų Kennetho Angerio ir Peterio Kubelkos, Johno Lennono ir Yoko Ono, grupės “Velvet Underground” muzikantų kompaniją. Stebėtojo ir tiesioginio dalyvio žvilgsniu J.Mekas dokumentavo nepriklausomo kino bendruomenės kasdienybę, XX amžiaus antrosios pusės vizualiojo meno, muzikos ir literatūros įvykius.

1954 metais Niujorko avangardo kronikininkas J.Mekas pradėjo leisti kino žurnalą “Film Culture”, 1964-aisiais įsteigė “Anthology Film Archives” - vieną turtingiausių avangardinio kino archyvų. Vadinamoji “Antologija”, esanti Ist Vilidže, tapo J.Meko šeimos draugų būrimosi centru. Neseniai Niujorką siaubęs uraganas Sandy buvo šiai vietai maloningas: potvynio vanduo sustojo per vieną kvartalą nuo senutės “Antologijos”.

“J.Mekas sako niekada nesistengęs fiksuoti svarbių ir dramatiškų įvykių, vengęs smurto, negatyvių temų ir siužetų, verčiau rinkosi asmeninę ir efemerišką kasdienybę. Jis siekia suvokti ir perteikti svarbiausia - akimirkos esmę, laiko tėkmės ritmą, atmosferą ir nuotaiką. Tai, kas trapu ir neapčiuopiama”, - teigė R.Balčikonytė. Retrospektyvos proga išleistame kataloge J.Mekas vadinamas tikru septintojo dešimtmečio sūnumi, amerikietiško avangardo ir nepriklausomo kino simboliu, lankytojai raginami susitikti su “devyniasdešimtmečiu jaunuoliu”.

Džiugesio akimirkos Šešis dešimtmečius trunkanti J.Meko kūrybinė veikla plačiai pristatoma

J.Mekas vadinamas amerikietiško avangardo ir nepriklausomo kino simboliu, Pompidou lankytojai raginami susitikti su “devyniasdešimtmečiu jaunuoliu”. / LŽ archyvo nuotrauka ir Londone. “Serpentine” galerijoje bus rodomi jo filmai, vaizdo darbai, fotografijos ir kino kadrai, kuriuose įamžinti menininko bičiuliai, Amerikos avangardo įžymybės. Pasak B.Northoverio, žiūrovai išvys daug naujų, niekur nerodytų kūrinių.

Kviestiniams svečiams J.Meko paroda atsidarys gruodžio 4-ąją, kitą dieną ji bus atverta visiems londoniečiams.

Gruodžio 6-ąją J.Meko ekranai nušvis Britų filmų institute (BFI).

Dienraštis “The Guardian” “Serpentine” parodą pavadino viena geriausių per Kalėdų tarpsnį. Kaip rašoma jos kataloge, J.Meko “kino dienoraščiai” persmelkti poetinio jausmingumo ir subtilumo. Jis unikaliai sugeba atskleisti asmenines grožio, gyvenimo šventės ir džiugesio akimirkas. Amerikos lietuvio kūryba, kaip patys nekart yra prisipažinę, padarė lemiamą įtaką kino kūrėjams Mike’ui Figgisui, Jimui Jarmuschui, Harmony Korine’ui ir Martinui Scorsese.

chas Obristas. Londono publikai jis rekomenduoja pamatyti filmą “Walden” (1969). “Manau, atėjo pats tinkamiausias metas jį iš naujo atrasti”, tvirtina kuratorius, turėdamas galvoje itin savitą J.Meko pasakojimo manierą. H.U.Obristas prisipažįsta, jog šis kino menininkas netiesiogiai paskatinęs jį tapti kuratoriumi. Jiedu susitiko 1995 metais Paryžiuje, nedidelėje kavinaitėje prie Halių. “Kol šnekėjomės, J.Mekas filmavo mane, kavinės lankytojus, gatvės praeivius.

“J.Mekas iškart sužavėjo savo polėkiu, energija ir aktyvumu.”

Galiausiai pasiūlė, užuot darius garso įrašus, savus pašnekovus filmuoti.

Kitą dieną įsigijau pirmąją vaizdo kamerą. Dabar turiu didžiulį audioarchyvą, tačiau J.Meko nuopelnu jis praturtėjo ir 2500 nufilmuotų interviu”, - teigia H.U.Obristas.

Už kino ekrano Kavinė prie Halių “J.Meko vardas siejamas ne tik su kinu. Jo kūryba gerai žinoma ir vizualiojo meno mėgėjams. “Serpentine” ir BFI atskleis daugialypę šio kūrėjo asmenybę”, - LŽ teigė Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė. 2005 metais J.Mekas dalyvavo Venecijos bienalėje, 2002aisiais jo darbai buvo rodomi Kaselio “Dokumentoje”.

Apsilankyti J.Mekui skirtuose renginiuose kviečia pasaulinio garso meno kuratorius, šveicaras Hansas Ulri-

LŽ teiraujantis, ar jau daug kam yra pasakojęs apie bičiulystę su J.Meku, tapytojas E.Varkulevičius pratrūko sąmoju: “O! Galėčiau įrašyti visą plokštelę.” Berlyne kūręs dailininkas, kviečiamas studijų laikų draugo, šviesaus atminimo tapytojo Audriaus Naujokaičio, 1994 metais atvyko į Niujorką. “Apie J.Meką tais laikais nedaug buvau girdėjęs. Mane labiau domino Jurgio Mačiūno kūryba.

Audrius sakė pažįstąs tokį Joną, gerą J.Mačiūno bičiulį, esą būtų gerai vi-

Į J.Mekui skirtų renginių ciklą gruodžio 12 dieną įsiterps nuotaikinga ir malonių staigmenų žadanti vakaronė “J.Mekas ir draugai”. “Serpentine” galerijoje susitiks J.Meko bičiuliai iš Niujorko, Paryžiaus ir Lietuvos. Bus skaitoma poezija, sukaktuvininkas muzikuos su Daliumi Naujokaičiu, Eugenijumi Varkulevičiumi-Varkaliu. “Bilietai į šį renginį išgraibstyti jau seniai seniai. Dabar deramės, kaip būtų galima sutalpinti dar daugiau žiūrovų”, - sakė R.Valiukonytė.

siems susitikti”, - pasakojo E.Varkulevičius. Iš pradžių J.Mekas įtariai žvelgęs į naujuosius atvykėlius, nieko neklausinėjęs. Tačiau po kurio laiko įsitikino, kad šiedu vyrai - rimti, jų ketinimai - taip pat. Į Berlyną E.Varkulevičius nebegrįžo. Liko Niujorke, vis dažniau užsukdavo į “Antologiją”. Pamažu J.Meko kinas jį užhipnotizavęs, traukė ir pati kino menininko asmenybė. “Jonas, įsivaizduokit tik, atvažiavo iš kaimo ir gyvena sau Brodvėjuje! Nuoširdumas - nepaprastas”, - pakylėta intonacija pasakojo tapytojas. Kino menininkas jam skyręs “Antologijos” patalpas už kino ekrano, davęs raktus. Prasidėjo gyvenimas Niujorke. “Su Jonu parodas “kabindavom”, kino peržiūras rengdavom. Ir, aišku, alučio, vyno po darbų paragaudavom... Na, negi telefonu tau viską išpasakosiu?” - stabtelėjo E.Varkulevičius.

Pietūs!

Per vienuolika Amerikoje praleistų metų jiedu su J.Meku patyrė daugybę nuotykių. “Jo tokia energija!.. Ranką kai paduoda, žinai, tokia - ūkiška ranka. O humoro ir gyvybės - jaunam tik pavydėt!” - prisiminimais džiaugėsi tapytojas. Pasak jo, gyvastingumo paslaptis paprasta - J.Mekas niekuomet nerūkė, gal tik prieš vaizdo kamerą suvaidindavęs rūkalių. “Paragauja vyno, žmona, didelė “ekologistė”, gamina sveikai - arbatėlės, žolelės visokios, pasakojo E.Varkulevičius. - Jeigu papykdavo, tai greit ir liaudavosi. Nes visi iš jo ko nors nuolat prašo, reikalauja: tai filmą parodyk, tai tą, tai aną, susipyksta.” J.Meko šeimą lankydavo žolininkai iš visos Šiaurės Amerikos, būgnais baidydavo namų dvasias. Jonas net į gatvę per tokį seansą buvo išbėgęs. Taip pat ir indėnai atvykdavo iš rezervatų. Didysis Lokys, kurį J.Meko žmona nukaršino, padovanojo E.Varkulevičiui paveikslą “Trys vilkai”.

“Bus rimtas Jono “paminavojimas”, apie būsimą susitikimą “Serpentine” galerijoje sakė pašnekovas. Ir prisiminė muzikinius Niujorko gyvenimo puslapius. “Oi, muzikuodavom, Jėzus Marija! Buvom net ansamblį subūrę, pagal “Antologijos” adresą vadinosi “32 Second avenue, (at 2nd St)”. Eugenijus grodavo saksofonu, Jonas - trimitu arba daudyte, Dalius sėsdavo prie mušamųjų. Pasak E.Varkulevičiaus, Jonas stipriai uždainuodavo, labai mėgo lietuviškas dainas. Ir trimitą pūsdavęs galingai. “Būdavo, patrimituos juo trečiame “Antologijos” aukšte, suprask - metas rinktis pietų”, - juokėsi dailininkas.

•

2012 11 29 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

13

Tikrasis gyvenimas G.Ivanausko kabarete dulį širdyje, su juo gyvena, bet moka iš to pasijuokti”, - teigė G.Ivanauskas.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Aktorius, režisierius ir šokėjas Gytis Ivanauskas pristato savo pirmąjį spektaklį - “Marko (Kavolių kabaretas)”, - kuris yra ne šokio spektaklis. Atėjo laikas žodžiui.

Svarbu ir judesys Aktorius su LŽ dalijosi komentarais, kuriuos girdėjo iš draugų, atėjusių į spektaklį “Marko (Kavolių kabaretas)”. Bičiuliai kabarete atpažino scenas, kurias jie kadaise išgyveno kartu, sakė, kad jiems pjesė pasirodė šviesi, atvira, paprasta ir labai linksma.

Nors šis spektaklis yra ne šokio, tačiau judesio raiška turi svarbią prasmę. “Ko negali pasakyti žodžiais, gali perteikti šokiu, judesiu, jausmine raiška. Prie to prisideda ir gyvas garsas, cirko elementai. Vienu žodžiu, tikras balaganas”, - juokėsi Gytis.

Jau šį šeštadienį, gruodžio 1 dieną, spektaklis bus rodomas Kauno nacionaliniame dramos teatre. Tai vaidinimas apie keturis keliaujančio teatro šeimos narius. Jie ieško to teisingo gyvenimo kelio, kuris net nežinia, ar egzistuoja apskritai. Spektaklio ašis - šeimos jaunėlis Marko, kurio personažą scenoje kuria G.Ivanauskas. Kabaretas yra persmelktas asmeninės aktorių patirties, biografinių motyvų, mėgstamų kūrinių citatų ir Gedimino Gelgoto muzikos.

G.Ivanausko teigimu, spektaklio “Marko (Kavolių kabaretas)” liečiamos temos aktualios ir žiūrovams, ir aktoriams.

Rūpi šiandiena Gyčio teigimu, spektaklyje liečiamos temos labai aktualios ir žiūrovams, ir patiems aktoriams. “Mums, aktoriams, rūpi tai, apie ką kalbame.

Juk visa tai atsirado iš mūsų keturių asmenybių, patirčių, iš to, kas mums svarbu, kodėl kartais būna skaudu. Šioje pjesėje nevengiame autoironijos ar netgi sarkazmo”, - LŽ kalbėjo “Marko (Kavolių kabareto)” režisierius ir aktorius G.Ivanauskas.

Kiekvienas aktorius scenoje tarsi atlieka išpažintį, kuri perteikiama teatro kalba. “Iš prancūziško šios pje-

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

sės varianto pasiėmėme keliaujančio ir ieškančio žmogaus siužetinę liniją. Tačiau visa kita pritaikėme atitinkamam laikotarpiui ir visuomenei.

Mums rūpi tai, kas vyksta šiandien, komercinis ir nekomercinis teatras, kas džiugu ir kas liūdna jame, užkulisiai, apdovanojimai, kartais keliantys kreivą šypsnį”, - teigė pašnekovas.

Moka juoktis Gyčio personažas Marko ir paties aktoriaus asmenybė turi esminių pa-

našumų. “Esu linksmas žmogus, todėl ir pjesėje bus daug komedijos, apie vidines dramas kalbėsime linksmai, skaudžius dalykus pateiksime ironiškai, nes kartais juk persistengiame verkšlendami”, - tikino G.Ivanauskas.

Anot aktoriaus, jis, kaip ir Marko, visuomet gyvenime siekia daugiau, deda į tai daug vilčių ir kai viskas atsibosta, jau norisi mesti, nusispjauti ir panirti į niūrumą, Gytis sau to neleidžia.

“Tuomet aš ieškau būdų, kaip pakeisti savo būseną, dažnai garsiai nusijuokiu,

žvelgiu ironiškai ir einu toliau, kuriu, veikiu, siekiu...” - aiškino pašnekovas.

Pagrindinė pjesės siužeto linija ta, kad žmogus įgyvendindamas savo viltis ir tikslus kartais jais suabejoja, ar tai iš tikrųjų yra jo teisingas kelias, ir ieško kito. Gytis tuomet klausia, o kas tas kitas teisingas kelias, ir ar jis yra.

“Aktorė Eglė Mikulionytė vaidina komišką heroję, kuri jaunystėje buvo tokia pat kaip Marko - ieškanti, rizikuojanti, bet vis dėlto likusi sėdėti ten pat, iš kur bėgo. Ji iki šiol nešiojasi tą skau-

Išskirtinės prancūzaitės dainos ŽYDRĖ JANKUTĖ

Vasaros pabaigoje debiutinį koncertą Vilniuje surengusi atlikėja Eva Michel ruošia naują programą, kurią nekantrauja pristatyti gruodžio 1 dieną sostinės klube “Brodvėjus”.

Eva gimė muzikantų šeimoje Prancūzijoje, čia įgijo pianisto ir klarnetininko specialybes. Gana ilgai dirbusi rimtą darbą biure, atlikėja nusprendė atsidėti muzikai ir pasuko bliuzo bei džiazo keliais. Meilė lietuviui ir noras pažinti svetimą kultūrą, ieškoti naujų iššūkių E.Michel atvedė į mūsų kraštą.

“Man tai išties buvo egzotiška patirtis. Juk nieko nežinojau apie Lietuvą, net pačių populiariausių stereotipų”, - viename interviu yra prisipažinusi atlikėja. Evos talentas neliko nepastebėtas - ji buvo pakviesta prisidėti prie Lietuvos džiazo scenos grandų projekto “Smėlio džiazas”. Tuomet jai scenoje talkino perkusininkas Tomas Dobrovolskis, kiti muzikantai. 26-erių mergina pavergė melomanų širdis ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Čekijoje, kur surengė kelis jaukius pasirodymus. Šią vasarą E.Michel muzikiniai ieškojimai suvedė su gerai žinomais muzikantais Vyčiu Smolsku (“Pieno lazeriai”, “Leon Somov feat. Jazzu”, “Sassy Connections”) ir Deniu Murašovu (“The Ditties”, “The Schwings”, “Liberte”, “Simona Smirnova Jazz Quintet”). Trejetukas pirmą kartą programą pristatė atsisveikindamas su vasara, rugpjūčio 29 dieną. Po ypač pasisekusio koncerto ir daugybės atsiliepimų E.Michel nusprendė pristatyti atnaujintą programą. Koncerto repertuaras sudarytas iš žymių specialiai E.Michel

“Esu linksmas žmogus, todėl ir pjesėje bus daug komedijos.”

Meilė lietuviui Evą atvedė į mūsų kraštą, čia dainininkė rengia antrąjį koncertą. / Ingridos Naujokaitės nuotrauka aranžuotų šeštojo-septintojo dešimtmečio prancūziškų dainų (Edith Piaf, Jacqueso Brelio, Serge Gainsbourgo, Jacqueso Preverto, Henrio Salvadoro ir kitų).

“Mano kuriamos aranžuotės, kompozicijos išskirtinės ir labai asmeniškos”, - prisipažino Eva ir pridūrė, kad netrukus pristatys dar niekur negirdėtų naujų savo kurtų aranžuočių.

•

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Projekto scenovaizdis pateikiamas laužant įprastas jo tradicijas. Pasakojimas vyksta uždaroje erdvėje, kur jausmai, žodžiai perteikiami judesiu, mimika. Tokiomis priemonėmis sukuriamas naujas žanras: iš prancūzų kalbos, vertinio neturintis, mise en espace (liet. - erdvės “apgyvendinimas” dramos veiksmu). “Šis žanras ypatingas, nes spektaklis derinamas prie erdvės, kurioje bus rodomas. Kaune ir Vilniuje mes pasirodysime visiškai skirtingose vietose, todėl turime prie jų prisitaikyti”, - tikino G.Ivanauskas.

•

14

2012 11 29 Lietuvos žinios

Didysis interviu

Lietuviško kino jausmas

A.Dausa: “Režisieriaus toks darbas” Debiutinis kino režisieriaus Algirdo Dausos filmas apie lietuvių liaudies skulptūrą “Naktis prieš parodos atidarymą”, nors gerokai nutolintas nuo pradinio sumanymo, už drąsius eksperimentus buvo apdovanotas keliuose kino festivaliuose.

AUDRIUS MUSTEIKIS

D

ebiutinis vaidybinis jo filmas “Jausmai” (režisuotas kartu su Almantu Grikevičiumi) gavo prizą Italijoje, San Remo kino festivalyje. Apskritai jeigu ne italai, šis šiandien labai vertinamas kūrinys tikriausiai būtų buvęs numarintas...

- Jei dabar aktyviai kurtumėt, apie ką norėtumėt kalbėti? Kaip reikėtų kalbėti, kad būtum išgirstas, suprastas?

- Skaudu, kad kinas tampa vis labiau komercinis, tik priemonė kuo daugiau uždirbti. Filmai - vis labiau ne meniniai, o “verslo”. Mane tai žeidžia. Antai vienas mūsų režisierius pasakoja, kad prieš statydamas filmą gilinęsis į Holivudo paslaptis - kodėl jų kūriniai tokie populiarūs. Nežinau, ką ir kaip jis analizavo, nes Holivudas - tikrai ne vien komercinis kinas.

Mūsų Kino įstatyme turėtų būti numatyta, kad nors dalis komercinio kino pelno būtų kaupiama ir skiriama rimtesniems filmams. Jeigu jau verčiame aktorius kuo labiau išsirengti, kuo daugiau šaudyti ir vaidinti lavonus, tegu jų uždirbti pinigai grįžta, kad kitame filme tie patys žmonės galėtų vaidinti ką nors kita. Atseit kuo labiau aktorių išrengsi, tuo daugiau erotikos, vadinasi, daugiau žiūrovų, sėkmės, pelno ir taip toliau. Bet erotika nė nekvepia, čia tiesiog išrengti žmonės. Erotika - subtilus menas.

- Kaip lietuviams sekėsi šioje sferoje?

- Liūdnai. Mūsų laikais tai buvo tabu. “Jausmams” nufilmavome nedidelę meilės akto sceną, manau, vykusią ir nekaltą, palyginti su šiais laikais.

Ne aš ją režisavau ir ne operatorius Jonas Tomaševičius - mes neišmanėm šitų dalykų. Amžinatilsį skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis, vaidinęs epizodinį vaidmenį, viską sutvarkė taip, kad būtų tikrai gražu. Nufilmavome, bet kai tą kadrą pamatė kino studijos direktorius, pašiurpo: “Tučtuojau sunaikinti, kad neliktų nė ženklo!”

Visi dabar dejuoja, kad nėra pinigų. Manau, būtina koprodukcija. Tą reikia atsiminti ir kino žmonėms, ir sėdintiesiems J.Basanavičiaus gatvėje (Kultūros ministerijoje - aut.). Koprodukcija turbūt ne su italais, ne su prancūzais, bet su mūsų vargo broliais. Kitais europiečiais. O tematika?

Visiems rūpi tos pačios problemos, tie patys “būti ar nebūti”, tik veiksmas vyksta kitoje aplinkoje.

- Gal buvote numatęs ekranizuoti konkretų kūrinį ir neįgyvendinote sumanymo? Ar pirmenybė - originaliam scenarijui?

Atseit kuo labiau aktorių išrengsi, tuo daugiau erotikos. Bet erotika nė nekvepia.

- Kas buvo, pražuvo... Galėtų būti ir ekranizacija, bet didžioji bėda - scenaristas. Ir tais laikais ši problema egzistavo, ir šiandien tebėra. Scenaristas turi būti labai geras rašytojas. Bet gali būti ir labai geras rašytojas, tačiau scenaristas kita profesija, kitas sąlytis su medžiaga.

Studijų metais ir vėliau pavydėjom amerikiečiams: skaitai titruose, kad vienas iš 4-5 scenaristų - Williamas Faulkneris.

“Dirbdamas Kino studijoje nė dienos nebuvau už borto. Todėl dabar - keistas tuštumos jausmas”, - prisipažįsta režisierius A.Dausa.

/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Algirdas Dausa gimė 1940 metais Vilniuje. Baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą (VGIK) Maskvoje. Dirbo Lietuvos kino studijoje. Dokumentiniai filmai: “Naktis prieš parodos atidarymą” (1963; su Algirdu Tumu), “Sveiks, svieteli margs” (1964), “M.K.Čiurlionis” (1965), “Ten, už durų” (1966), “Atvykau pas jus kaip Ganytojas” (1993) ir kt. Vaidybiniai filmai: “Jausmai” (1968; su A.Grikevičiumi), “Tas prakeiktas nuolankumas” (1970), “Kur iškeliauja pasakos” (1973), “Vaikinas iš Darbo gatvės” (1977), “Markizas ir piemenaitė” (1978).

“Jausmų” filmavimas. A.Dausa (viduryje), aktoriai Nijolė Mirončikaitė ir Regimantas Adomaitis.

Asmeninio albumo nuotraukos

Genijus. Filmo pagrindą kuria grupė žmonių, kiekvienas atiduoda savo dalį talento ir žinių - ten, kur yra stipriausias.

Ir Vytautas Žalakevičius mėgino suburti tokią grupelę: mes su A.Grikevičiumi ir rašytojai Saulius Šaltenis, Leonidas Jacinevičius, Juozas Glinskis. Bandėm susieiti, kalbėtis.

- Kaip pavyko?

- Reikėtų sakyti nepavyko. Visi turėjo ir kitų savo darbų... Nors parašė ir S.Šaltenis, ir L.Jacinevičius. Ir J.Glinskis parašė scenarijų - labai įdomų, bet pernelyg atvirą ir drąsų, kad pagal jį būtų statomas filmas.

- Pradėjote nuo dokumentinio kino, keliuose sąjunginiuose ir tarptautiniuose festivaliuose buvote apdovanotas už kūrybines paieškas ir drąsius eksperimentus. Paskui imdavotės tiek meninių, tiek dokumentinių filmų.

- Svajonė buvo vaidybinis kinas.

Tačiau kai stojau į VGIK’ą, vaidybinių filmų režisierių grupėje Tarybų Sąjungos atstovams liko mažai vietų, nes priėmė daug užsieniečių. Gyvenimas parodė, kad kurti dokumentines juostas ne taip jau blogai.

Visų pirma, meninių statyta nedaug.

Jei tau ir pasisekė, gavai meninį, paskui porai metų lieki be darbo. Aš nė dienos nebuvau už borto, kadangi turėjau dokumentiką. Ir čia visada galima rasti įdomių galimybių. Savo malonumui pabandžiau keisti sustabarėjusius “Tarybų Lietuvos” kino žurnalus, paeksperimentuoti tematika ar bent fone skambančia muzika.

Dirbdamas galėjai susipažinti su puse Lietuvos. Man iki šiol brangūs prisiminimai apie Panevėžio teatrą. Filmavome Juozą Miltinį, repetuojantį

“Lauke, už durų”. Bendravau su visais aktoriais. Gediminas Karka, Bronius Babkauskas... Koks jų pasitikėjimas - po poros dienų Bronius perspėja: “Algeli, su visais gali kalbėti nuoširdžiai ir atvirai, o va to ir to pasisaugok.” Tam reikia drąsos. O ką jis žinojo, kas aš toks, gal nueisiu ir paskųsiu, kad įdavinėja?

- Tai buvo vienas pirmųjų filmų apie J.Miltinį.

- Labai ilgai tada ten sėdėjom. Vėliau, kai stačiau filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, J.Miltinis neatsisakė skaityti teksto. Man tai buvo svarbu - kad su M.K.Čiurlioniu bendrautų irgi didi asmenybė.

- Paskui panevėžiečius kviesdavote į savo filmus.

- Ne paslaptis, jie buvo pagrindiniai mūsų aktoriai.

- Kokiais kriterijais vadovavotės rinkdamasis aktorius?

- Žiūrėdavau, kas tiktų vienam ar kitam vaidmeniui. Svarbus svertas - asmeninė simpatija, bet ją koreguodavo dramaturgija. Su jaunaisiais - kita specifika. Pasikvieti, tarkim, visą kursą, su visais kalbiesi. Kai kada atspėji, pataikai.

- Ar sklandus buvo perėjimas nuo dokumentinio prie vaidybinio filmo, garsiųjų “Jausmų”?

- Dievo dovana, kad kuriant pirmą meninį filmą teko bendrauti su V.Žalakevičiumi. Nelengvo charakterio, bet talentingu žmogumi, pajėgiu scenaristu ir režisieriumi. Taigi šalia buvo geras patarėjas. Vyto dėka mūsų įėjimas į vaidybinį kiną buvo lengvesnis. Tiesa, kartais reikėdavo ir jį apgauti - tokie jau tie laikai. Filmavome sceną, kur herojai rengiasi išvykti į Švediją. Mūsų “slaptieji agentai” pranešė, kad atvažiuoja V.Žalakevičius, nori keisti tekstą - apsidrausti nuo nemalonumų. Laiko nėra. Sakau A.Grikevičiui: “Čiupk Žalakį, eikit į bufetą, o aš bandysiu ką nors padaryti. Aktoriams pranešu: turime 15 minučių, todėl jokių ginčų, diskutuosim paskui.” Ateina V.Žalakevičius su nauju tekstu - jau nufilmuota. Kadangi juosta buvo brangi, limituota,

2012 11 29 Lietuvos žinios

taip ir liko. O gąsdino tokie žodžiai: “Mes grįšim tik į laisvą Lietuvą. Jeigu ji dar nebus išnykusi.”

“Jausmams” grėsė visai neišeiti į ekranus. Per filmo priėmimą Maskvoje, Kinematografijos komitete, išgirdom netikėtai palankią pirmininko pavaduotojo nuomonę. Jokių pataisų, nors šiaip visada būdavo “gerų patarimų”.

Kitą rytą einam atsiimti dokumentų su parašais - nėra. Filmas nepriimamas. Pavaduotojas tikina savo žodžių neatsiimąs, bet daugiau neturįs ką pasakyti. Kur eiti skųstis? Aukščiau - tik Dievas. Ir čia Dievas pasiuntė aukštus Italijos kompartijos pareigūnus. Jie atėjo pas komiteto vadovybę ir sako, kad norėtų filmą “Jausmai” pakviesti į San Remo festivalį. Jiems pareiškiama, kad tokio filmo nėra. Italai nepasiduoda: “Kaip nėra, vakar mes jį matėme.” Netyčia buvo užsukę į salę, kai pristatinėjome. Pyktis su italų kompartija Maskva neketino. Filmas atsirado.

Nusiuntė į festivalį. Ten gavo prizą.

- “Jausmus” žino daugelis, bet panašaus dėmesio vertas ir jūsų debiutas, dokumentinis filmas apie lietuvių liaudies skulptūrą “Naktis prieš parodos atidarymą” (1963), paremtas poetiniu pasakojimu, plastikos ir garso kontrapunktu.

- Jis buvo gerokai apgadintas. Kino studijos direktorius Julijonas Lozoraitis privertė mus tą padaryti. Bet jis garbingas žmogus, po poros metų atsiprašė, prisipažino buvęs neteisus.

Scenarijuje numatėme aktorinių scenų ir nufilmavome Vytautą Paukštę.

Neįvardijome jo personažo Velniu ar Kipšiuku, bet tokių asociacijų galėjo kilti: juodas triko, specifiniai judesiai.

Mistinė būtybė, kuri gyvena muziejuje ir naktį bendrauja su mediniais die-

Didysis interviu

Su žmona aktore Aldona Janušauskaite.

- Visokie, visokie. Man gaila, kad gana kritiškai buvo įvertintas “Tas prakeiktas nuolankumas”. Scenarijų pagal Juozo Tumo Vaižganto “Dėdes ir dėdienes” parašė talentinga humoristė, satyrikė Vytautė Žilinskaitė. O tada būdavo taip: tau įteikia tobulintiną scenarijų; atsisakysi - žinok, ateityje nebesiūlys, sutiksi - visa atsakomybė tau ant galvos. O ūkis planinis, skaitiklis sukasi, laukti, gal šaus išganinga idėja, negalima. Scenarijų buvome priversti nemažai keisti. Man regis, kai kas pavyko. Kad ir mūsų sugalvota frazė: “Ačiū tau, Viešpatie Dieve, už dar vie-

Kur eiti skųstis? Aukščiau - tik Dievas. Ir čia Dievas pasiuntė aukštus Italijos kompartijos pareigūnus. vukais. Tai ir užkliuvo: formalizmas, mistika, ne ne ne, reikia realistine maniera. Teko perfilmuoti ir apie tai neliko nė užuominos. Juozas Laucius suvaidino visai kitokį personažą.

- Kaip kilo sumanymas viską pateikti būtent taip?

- Mes su Algiu Tumu, kitu šio filmo režisieriumi, gyvenome viename kambaryje, buvo laiko išsišnekėti. O kadangi abiejų svajonė - meninis filmas, ir ji visą laiką krebždėjo, nedavė ramybės, mąstėm, kaip dokumentinį filmą priartinti prie meninio.

Ir dokumentika daug duoda. Galiu pasigirti, kad esu vienas iš nedaugelio mačiusiųjų tikrą M.K.Čiurlionį - be stiklų, apšviestą. Kai stačiau apie jį filmą, Valerija Čiurlionytė leido keletą minučių taip filmuoti. Ji pati žiūrėjo ir stebėjosi: “Oi, šito nemačiau - apšvietimas atskleidė niuansus ir subtilybes.”

- Kokie jausmai apima prisiminus kitus savo meninius filmus?

ną nugyventą dienelę.” Mykoliuko malda. Ir visa scena, kurios kritikai nelabai pastebėjo ar nesuprato. Mykoliukas aria, paskui paleidžia arklą, eina prie seno ąžuolo - prie kito mūsų viešpaties dievo - ir prie jo nukrinta.

- Dėl ko filmo kūrėjams priekaištauta?

- Daugiausia, kad nutolta nuo J.Tumo Vaižganto. Galbūt, bet kine dažnai taip nutinka: pabandai ištikimai laikytis originalo - ir nieko nepavyksta. Juk čia kino menas, kita sritis.

- Jums kas nors įsiminė iš pastarųjų metų mūsų kino kūrėjų darbų? Gal iš jaunųjų?

- Apskritai kolegų darbus tikrai nuoširdžiai ir drąsiai galiu apsvarstyti tik su žmona. Žinau, kad iš virtuvės niekur nepasklis.

Mūsų Kultūros ministerija nesiima jokių žygių, jokių iniciatyvų rengti naujus kadrus kinui. Kai baigėme VGIK’ą ir grįžome, mus kaltino, jog

nešame rusišką kultūrą, nors mūsų profesoriai buvo tokie padorūs, kad nediegė mums ideologinių klišių. Gal tik Sergejus Gerasimovas pabrėždavo: mes, rusai... Mokė amato, profesijos, o bazė tikrai buvo puiki. Mūsų akademija rengia režisierius, bet nei gerų, autoritetingų dėstytojų, nei bazės. Esame Europos Sąjungos nariai, kodėl nesiųsti mokytis į Lenkiją, Prancūziją, Italiją, Angliją? Bent po vieną.

Dabar jūsų paklausiu: teatro ir kino aktorius - tas pats?

- Vien kino aktorių - vienas kitas.

- Va. Kokia baisi mums, režisieriams, bėda. Aktoriai geri ir gabūs, bet jie studijavo akademijoje, ten išėjo scenos kalbos kursą. Mokyti kalbėti taip ryškiai ir raiškiai, kad kiekvieną žodį girdėtų ir paskutinėje eilėje sėdintys žiūrovai. Dauguma geriau ar blogiau įveikę tą svarbų teatro aktoriaus uždavinį. Ir ateina tie žmonės pas tave į filmavimo aikštelę - nemoka kalbėti tyliai. Reikia išmušti iš jų šitą garsumą. Iš vieno, trijų, penkių šiek tiek pavyksta. Tegu aktorius suvalgo žodelį kitą, bet tegu būna natūralus kalbėjimas, o ne patetinės intonacijos. Taigi kas rengs kino aktorius?

Netikėtai prisiminiau, kad vienas lietuvių kilmės anglų aktorius parašė į Vilnių laišką siūlydamasis vaidinti Mykoliuką ir finansuoti filmą - taip atiduoti duoklę lietuviškoms šaknims. Man to laiško niekas neparodė, tik pasakė vėliau. Galėjo būti įdomu - aktorius aukštos klasės. Tik klausimas, kaip mes, jauni žmonės, būtume jį įkomponavę į tą terpę, ar nebūtume sutrikę autoritetingos asmenybės akivaizdoje.

- Jus, jauną režisierių, autoritetai trikdydavo, išmušdavo iš vėžių?

- Kaip čia sąžiningai pasakyti? Režisierius turi būti pasirengęs dirbti ir su autoritetais. Išmušdavo kas kita. Rytą

Lietuvos kino studijos dokumentininkų šachmatų partija. A.Dausa sėdi dešinėje.

važiuoji filmuoti ir žinai, kad su tavo tekstais ne viskas tvarkoj. Kaip reikės išsisukti? Tada nuotaika ne pati geriausia. O filmuoti reikia. Kaip dabar juokauja serialų scenaristai: galva tuščia tuščia, o rašyti reikia reikia. Kaip įtikinti aktorius, įteigti, kad čia juk rimtas dalykas. Na, ir įtikinėji - kalbi kalbi kalbi kalbi. O po to jau ir nusišneki.

Kaip nenusišnekėsi, jei pats netiki?

- Tarp diplomatijos ir demagogijos?

- Kalbėjimas - viena pagrindinių režisieriaus darbo priemonių. Kalbiesi su scenaristu, su direkcija, su operatoriumi, su kompozitoriumi, su dailininku, su darbininkais, su visais kalbiesi kalbiesi kalbiesi, pabandyk nenusikalbėti.

- Dar apie aktorius. Kas lemia jų sėkmę kine? Kiek svarbi išvaizda, operatoriaus darbas?

- Operatorius visus turėtų filmuoti vienodai gerai. Jeigu vien tik aktoriaus gražumas, tai jau blogiausias variantas, nors faktūra, išvaizda tikrai svarbu.

Kine pasitaiko ir tokių, kurių faktūra Dieve tu mano, bet yra kai kas daugiau už tos kreivos nosies.

Statydamas “Kur iškeliauja pasakos” labai norėjau filmuoti Vladą Bagdoną, tuo metu dar niekur nesifilmavusį. Neabejojau juo, nebūtų reikėję jokių bandymų. Kai studijos vadovybė sužinojo, kilo skandalas. Buvo pasakyta, kad tokiems aktoriams kine nėra ką veikti.

- Ką jie turėjo galvoje?

- Išvaizdą.

- Jis buvo jaunas. Ko jam trūko?

- Būkim sąžiningi, ne gražuolis. Kai paskui aktorius pradėjo kilti, garsėti, direktorius suprato klydęs, atsiprašinėjo dėl kategoriškumo. Išvaizda - dar ne viskas. Išsilavinimas irgi. Aš ir šiandien esu įsitikinęs, kad nesuklydome pakvietę T.K.Valaitį į “Jausmus”. Neslėpsiu, pakvietėm iš draugiškumo, bet jis suvaidino tikrai ne blogiau už diplomuo-

15

tus aktorius. Vadinasi, Dievo duota kibirkštėlė. Kaip ir Eugenijai Bajorytei, kuri studijavo vokalą. Taisyklių čia nėra. Amerikoje veikia privačios studijos, kur dirba geri režisieriai. Tarkim, man paskirtas Hamleto vaidmuo ir aš einu į studiją, kad ten su manimi dirbtų režisierius. Atėjęs pas kitą - kino - režisierių “atsinešu” jau parengtą Hamletą. Galima ir tokia metodika. Amžinatilsį B.Babkauskas, nors Panevėžyje nebuvo panašios studijos, visada į aikštelę ateidavo pasirengęs. Kartais tas jo rengimasis varydavo iš proto. Apie trečią nakties - skambutis. Bronius iš viešbučio: “Klausyk, atvažiuok, reikia pasikalbėti, ryt filmavimas, nežinau, kas bus degsim!” Ką darysi, kvieti taksi, važiuoji. Jis sėdi susirūpinęs: “Sakyk, kaip geriau toje scenoje būtų, ar kai aš žiūriu taip, per kairį petį, ar vis dėlto per dešinį?” - “Broniau, kas tau, dėl šito mane kvieti?!” Jis kone verkdamas: “Man tai be galo svarbu.” Ir iš tikrųjų jam buvo svarbu. Ne petys, o psichologinė parama, žmogus šalia, kad bemiegė naktis laukiant filmavimo, kapstymasis po savo gelmes praeitų ne taip skausmingai.

O šiaip kino pasaulyje susidaro grupė aktorių, kurie keliauja iš filmo į filmą. Ir tada formuojasi opinija - geras aktorius. Net jeigu jis ten ir nebūtinas, vis tiek imamas. Tarkim, Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis. Reikia pradžios, kad įeitum į tą pasaulį, o paskui jau ir taip važiuosi. Aišku, lemia ir simpatijos, asmeniškumai. Pavyzdžiui, Algirdas Araminas ir G.Karka. Jie buvo draugai. Bet tai neblogai, aš neįsivaizduoju A.Aramino darbų be Gedimino. Svarbiausia, kad draugas būtų dar ir talentingas aktorius.

- Kokia dabar jūsų kasdienybė?

- Yra bibliotekų. Mes, lietuviai, verkšlendami, kad skurdūs jų fondai ir netrukus dėl to tapsime beraščių tauta, labai meluojame. Bibliotekų paslaugomis naudojuosi visą gyvenimą ir tiek knygų jose kaip dabar niekada nesu matęs - naujų, įvairių, skirtingiausiems skoniams! Yra televizorius... Į kino teatrus nevaikštau. Kai nebedirbi pats, nebedirba tavo buvę kolegos, atsiranda keistas tuštumos jausmas, o su juo ir savotiškas nenoras liestis prie tų dalykų. Dabar - jaunųjų, trisdešimtmečių laikas, jie savaip dirba, savaip mąsto, juos domina sava problematika, ir valio. Bet jiems nepriimtinas tas pagyvenęs operatorius. Dažniausiai nepriimtinas. O profesionalūs vyresnės kartos operatoriai sėdi be darbo.

Paimkit konsultantais! Tame pačiame Holivude taip yra - aikštelėje sėdi patyręs profesionalas, kuris gali patarti: atsargiai, čia tavo šviesos meluoja. Pas mus, deja, tokie galintieji jau už borto. Suprantu, tos pačios kartos žmonėms lengviau bendrauti - slengas tas pats, interesai panašūs: varom pas mergas, varom išgert. O su šituo senuku Jonu Griciumi negi eisi pas mergas?! Pas mergas nereikia. Reikėtų išnaudoti jų patirtį.

•

“Kinošnikai”: dailininkas Linas Katinas (kairėje), A.Dausa, operatorius Aloyzas Jančoras su dukryte.

16

2012 11 29 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Sostinės gėda

Apmiręs stadionas maitinamas pažadais 1948 metais vokiečių karo belaisvių pastatytas Vilniaus “Žalgirio” stadionas mena ne vieną šlovingą mūsų sportininkų pergalę ir sausakimšas 15 tūkst. vietų tribūnas. Tačiau kadaise reprezentacine šalies sporto arena buvęs legendinis stadionas vis labiau grimzta į nebūtį.

VILMANTAS REMEIKA

E

idamas pro šį stadioną, kaskart nejučia prisimeni Maironio eiles “Trakų pilis”. Iš tiesų dėl “Žalgirio” stadiono likimo ne vienam sporto gerbėjui pravirksta širdis.

Sostinės centre stūksantis betoninis milžinas jau kurį laiką vegetuoja be gyvybės ženklų. Šaltos niūrios pilkos aptrupėjusios pastato sienos, avarinės būklės patalpos ir apmiręs vidinis gyvenimas. Pastaruoju metu čia pagainioti kamuolio užsuka tik mėgėjų futbolo lygos žaidėjai. Bet ir tie - vis rečiau.

Be pulso Dabar stadionas primena gyvą paminklą - vartai aplūžę, o spengiančią tylą kartais pertraukia arenos teritorijoje įsikūrusio autoserviso darbuotojai.

Vilniaus futbolo mokykla, - kabo iškaba ant rytinės tribūnos išorinės pusės. Futbolininko pradžiamokslį šioje mokykloje krimto tokie žaidėjai kaip Edgaras Jankauskas, Deividas Šemberas, Saulius Mikoliūnas. Visa tai - jau istorija. “Marakana” praminta smėliu dengta šalia stadiono esanti aikštė, kurioje žaisdavo būsimosios futbolo žvaigždės, dabar primena netvarkingą apleistą kaimo vieškelį - joje telkšo balos, matyti automobilio vėžės. “Žalgirio” stadionas pulsą prarado sulig ilgamečio jo direktoriaus Jono Grigo išėjimu į kitą būtį. Stadionu jis rūpinosi kaip savo namais - suremontuodavo sulūžusią kėdę, padažydavo pūvančią sieną, net veją pats pjaudavo ir niekam daugiau neleisdavo to daryti.

Dabar viskas kitaip. Į stadioną kasdien užsuka tik buvusi J.Grigo padėjėja, kurią jis vadino Stasele. Apžiūri teritoriją ir palieka šaltas patalpas.

Rodos, dar taip neseniai Vilniaus “Žalgirio” stadione vykdavo tokios futbolo šventės... / LŽ archyvo nuotrauka teisėjai ir komisaras spyriojosi - nenorėjo leisti komandoms žaisti avarinės būklės stadione. Bet tuomečiam stadiono direktoriui J.Grigui pavyko perkalbėti svečius - esą tai paskutinės rungtynės prieš stadiono rekonstrukciją.

Tačiau per 8 metus niekas nepasikeitė. Išskyrus tai, kad statinio techninė būklė kasmet prastėja.

Daug metų Ūkio bankas negaudavo Vilniaus savivaldybės leidimo pradėti statybos darbų stadiono teritorijoje, nes ketino čia pristatyti gyvenamųjų namų, o ne nudžiuginti vilniečius taip laukiamu šiuolaikiniu sporto objektu. Nesutariant savivaldybei ir bankui laikas ne-

tai, o ant šio masyvo stogo turėtų iškilti nedidelis, apie 10 tūkst. vietų, stadionas. Europoje būtų sunku atrasti analogišką statinį, bet idėjos sumanytojai tikina, kad panašios arenos nėra naujiena Pietų Korėjoje ar Japonijoje.

“Perėmęs “Žalgirio” sporto arenos akcijas bankas ketina dalyvauti savivaldybės rengiamame konkurse dėl stadiono įrengimo. Turime dvejopų interesų ir visuomeninių, ir asmeninių. Norime miestui padėti įsigyti aukštus reikalavimus atitinkantį stadioną, taip pat tikimės ir komercinės naudos”, - tikino Ūkio banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys.

Derybos strigo Stadionas oficialiai priklauso verslininko Vladimiro Romanovo valdomam Ūkio bankui. Neseniai stadioną valdančios UAB “Žalgirio” sporto arenos visą šimtą procentų akcijų perėmė Ūkio bankas, ir arena tapo antrine jo įmone.

Apie nuolatinius banko ketinimus renovuoti stadioną jau kuriami net anekdotai. 2004 metų spalį “Žalgirio” stadione įvyko paskutinės tarpvalstybinės futbolo rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių. Tuomet lietuviai apsijuokė prieš visą pasaulį. Rungtynių

Per dešimtmetį sostinės savivaldybė už stadioną turėtų sumokėti 25 mln. eurų.

Arba kiek daugiau nei 86 mln. litų. gailestingai bėgo. Pagaliau abiem šalims pavyko rasti kompromisą.

Azijietiškas modelis Vis dėlto naujosios arenos projektas ir modelis atrodo stulbinamai - pirmajame pastato aukšte turėtų įsikurti prekybos centrai ir komerciniai objek-

Pasak jo, bankas jau pradėjo derybas su galimais investuotojais, taip pat rengia sutartis su projektuotojais ir architektais. “Šiuo metu paskelbtas naujojo stadiono statybos darbų pirkimo konkursas. Jo rezultatai bus skelbiami gruodžio 5 dieną. Susitarėme su Ūkio

Taip dabar atrodo sostinės širdyje esančio stadiono tribūnos ir drabužinės. / Romo Jurgaičio nuotraukos

banko investicine grupe (ŪBIG), kad jiems leidžiama statyti komercinius objektus, o konkurso laimėtojas statys stadioną”, - aiškino Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėjas sporto klausimais Benas Baltusis.

Naujajame stadione turėtų tilpti 10 tūkst. žiūrovų, jį savivaldybė žada išsipirkti per 10 metų, už vieną sėdimą vietą stadione sumokėdama 2,5 tūkst. eurų. Taigi, per dešimtmetį sostinė už stadioną turėtų sumokėti 25 mln. eurų.

Arba kiek daugiau nei 86 mln. litų.

Abejonių lieka Paskelbus konkurso rezultatus, stadiono statybos darbus ketinama pradėti iš karto, nelaukiant pavasario.

Projekto įgyvendinimas užtruks iki trejų metų. Taigi UEFA 4 kategorijos reikalavimus atitinkantį stadioną Lietuvos sostinė turėtų jau 2015-ųjų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje.

4 kategorijos stadionui privalu turėti bent 8 tūkst. sėdimų vietų, iš jų - 500 VIP svečiams ir 125 - žiniasklaidos darbuotojams, taip pat turi būti įrengtas itin aukštos kokybės 1400 liuksų apšvietimas. Tačiau šimtaprocentinės garantijos, kad stadionas iškils per numatomą terminą, neduoda niekas.

“Statybos prasidėtų nedelsiant, jei tik ŪBIG nepersigalvos, - mįslingai pareiškė B.Baltusis. - Miesto mero pozicija visada buvo kardinali - dabartinio stadiono vietoje privalo iškilti naujas. Tačiau per beveik dvejus metus ŪBIG derybininkai net penkis kartus kardinaliai keitė savo poziciją. Jie manė, kad sklype galės statyti kitus objektus. Tačiau meras tokių perspektyvų net nesvarstė.

Belieka tikėtis, kad dabartinis projektas bus įgyvendintas.”

Tikisi ir sporto gerbėjai. Jiems jau nusibodo būti baksnojamiems pirštais - Lietuvos sostinė, ko gero, vienintelė Europoje, neturinti gero, tarptautinius standartus atitinkančio stadiono. Net Kišiniovas, Tirana ir Bukareštas, už kuriuos Vilnių laikome modernesniu miestu, jau seniai turi stadioną.

“Kiek čia jau buvo “popierinių” renovacijų? - perklausia prie stadiono durų sutiktas sargas ir tuoj pat ironiškai nusijuokia. - Kiekvienais metais bent po vieną. Taip jau kokį dešimtmetį.”

Jis skeptiškai vertina dar vieną planą atgaivinti merdinčią areną.

“Jie nieko nedarė iki šiol ir 2013-aisiais nieko nepadarys”, - numoja ranka sargas. Užrakina stadioną ir palieka jį skęsti niūrioje lapkričio tamsoje.

•

2012 11 29 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

17

Šiuolaikinė penkiakovė

A.Zadneprovskis praranda saiką Du pastaruosius dešimtmečius Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) buvo pavyzdinė - darbšti, susitelkusi, produktyvi. Nors auksinė karta savo karjerą baigė dar prieš Londono žaidynes, Lietuvos penkiakovininkai ir ten nudžiugino medaliu. Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Iškovotas auksas netikėtai sujudino, atrodė, tokius tvirtus LŠPF pamatus.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

A

tėnų olimpiados vicečempionas, Pekino žaidynių bronzinis prizininkas Andrejus Zadneprovskis net ir baigęs sportininko karjerą išliko matomas. Dabar jis - LŠPF viceprezidentas, neseniai tapo Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos vykdomojo komiteto nariu. 38 metų vyrą tarsi kas pakeitė.

Drastiški užmojai Pastaruoju metu jis itin dažnai sporto visuomenę šokiruoja savo pareiškimais ir užmojais.

Iškart po Londono olimpiados, kurioje A.Zadneprovskio žmona penkiakovininkė Laura Asadauskaitė iškovojo aukso medalį, jis viešumoje ne kartą užsiminė, kad seniesiems treneriams laikas užleisti vietas jaunimui. Visi puikiai suprato - LŠPF viceprezidentas pasiryžo išstumti Jurijų Moskvičiovą ir Jevgenijų Kliosovą.

Pirmasis išugdė per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą garsinusius elitinius penkiakovininkus - Barselonos olimpiados dalyvį Gintarą Staškevičių, Pekino žaidynėse startavusią Donatą Rimšaitę, Pekino olimpinį vicečempioną Edviną Krungolcą, šiemet Londono žaidynėse debiutavusį aštuntąją vietą užėmusį Justiną Kinderį ir jau minėtą dviejų olimpiadų prizininką A.Zadneprovskį. Pirmas J.Moskvičiovą išdavė G.Staškevičius.

Vėliau - D.Rimšaitė. Dėl šiemet sportininko karjerą baigusio E.Krungolco taip pat jau tapo vieša paslaptis, kad jis bandė pervilioti dabartinį J.Moskvi-

Vargu ar be trenerio J.Moskvičiovo (centre) A.Zadneprovskis (kairėje) ir E.Krungolcas būtų pasiekę svaiginamų aukštumų. / Alinos Ožič nuotrauka - Sporto visuomenės užkulisiuose netyla kalbos, kad Penkiakovės federacijoje gana keistai paskirstytos valandos su olimpiečiais dirbantiems treneriams.

- Nenoriu kol kas kalbėti šia tema nebandykime aplenkti traukinio. Noriu, kad L.Tubelis (Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis - aut.) ramiai ateitų į protą, ir viskas susitvarkys.

- Ne sykį spaudoje pareiškėte, kad senieji treneriai pamažu turėtų trauk-

L.Tubelis: “A.Zadneprovskis jau įsigijo tiek priešų, kad, manyčiau, nelabai kas jo ir klausys.” čiovo auklėtinį. A.Zadneprovskis irgi “deramai” atsidėkojo treneriui. Nors dar 2009-ųjų išvakarėse šių eilučių autorė pati girdėjo, kai Andrejus per sporto žmonių pagerbtuves Metų treneriu išrinktą J.Moskvičiovą vadino “batia” (rus. - tėvas).

Bet tai jau praeitis. Pagarba išgaravo.

Tituluotasis sportininkas nusisuko ne tik nuo savo trenerio. A.Zadneprovskis jau nurašo ir trenerį J.Kliosovą, šiemet ant auksinės olimpinės pakylos atvedusį jo žmoną Laurą. O visai neseniai Andrejus dar sykį sublizgėjo viešumoje pareikšdamas, kad neturi ką gero pasakyti apie daug metų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui vadovavusį Artūrą Poviliūną.

Visi A.Zadneprovskio paniekintieji daug metų stengėsi jam nutiesti kuo lygesnį kelią į sporto aukštumas. Jas pasiekęs dabar Andrejus žaidžia šių žmonių likimais.

Taip ir užmušti galima.

Amžius - ne yda Pastaruoju metu LŠPF viceprezidentas A.Zadneprovskis labai rūpinasi minėtų trenerių darbo krūviu - kad tik nebūtų per didelis. Tad pirmiausia LŽ ir paskambino Andrejui Zadneprovskiui. Ne tiek buvo svarbu išsiaiškinti valandų kiekį, kiek įsitikinti, jog buvusio sportininko požiūris į trenerį pasikeitė iš esmės.

tis. Juk kalbėjote apie Jus išugdžiusį Jurijų Moskvičiovą ir Jūsų žmonos Lauros trenerį Jevgenijų Kliosovą?

- Supraskite, kad jiems jau netoli septyniasdešimt. Tai kiek jie dar trauks?

- Tikriausiai tiek, kiek pajėgs. Visi senstame. Negi J.Moskvičiovo ir J.Kliosovo patirties federacijai nebereikia?

- Kas taip sako? Mes turime išnaudoti jų patirtį. Iki Rio de Žaneiro olimpiados abu trenerius dar matau dirbančius. Bet per tą ciklą turime parengti ir kelis stiprius jaunus trenerius, o vidutinybių pas mus pilna.

- Kaip, Jūsų įsivaizdavimu, atsiranda geri treneriai?

- Juos reikia auginti.

- Bet vadovaujantis Jūsų logika išeina, jog patyrusiems treneriams kapojate pirštus, kad juos priaugintumėte jauniesiems...

- Ar Jūs girdite mane - juk sakau, kad J.Kliosovas ir J.Moskvičiovas iki Rio de Žaneiro turi išlikti mūsų gretose ir vesti rinktinę į olimpines žaidynes. Ir tuo pat metu turime užauginti jaunų trenerių.

- Sprendžiant pagal numatytų savaitinių valandų kiekį neatrodo, kad jiems esate numatę pagrindinį vaidmenį.

- Tai jūs L.Tubeliui užduokite šį klausimą. Kodėl manęs klausiate?

- Sklinda kalbos, kad pateikėte LOSC paraišką, kurioje siūlote skirti šiems treneriams vos ne po minimumą valandų.

Mįslė: kas bando nusavinti drauge su L.Asadauskaite olimpinį auksą nukalusio J.Kliosovo dalį nuopelnų? / Romo Jurgaičio nuotrauka - Ką jūs šnekate! J.Kliosovui buvo skirta 24 ar 28 valandos, J.Moskvičiovui - 24 valandos ar kiek ten. Jūs net nežinote, kad jie dirba tik su puse žmogaus ir už tai gauna TIEK valandų. O jauni treneriai, kurie augina daug sportininkų, gauna dar mažiau valandų. Tai kažkoks balansas juk turi būti. Ar ne?

- Lygiavos laikai seniai praėjo.

Kalbame apie skirtingas svorio kategorijas. Jūs puikiai žinote, kad ugdyti žalią jaunimą ir treniruoti aukščiausio lygio sportininką - nesulyginami dalykai. Be to, moskvičiovais netampama - moskvičiovais gimstama.

- Pagal paskutinį skirstymą ir J.Kliosovas, ir J.Moskvičiovas turi po 28 ar net po 32 savaitines valandas. Taip Tubelis padarė.

- Tuomet kodėl iš pradžių Jūs šiems treneriams siūlėte skirti daug mažiau valandų?

- Tai ne mano idėja buvo. Taip buvo nuspręsta federacijos posėdyje. Gal jūs netreniruokite mūsų - geriau rašykite savo straipsnius. Viso gero. (Ragelyje pyp pyp pyp.)

Vandenį drumsčia vienas žmogus Bet juk negali rašyti savo straipsnio, neišklausęs kitos pusės.

LŽ pavyko susisiekti su A.Zadneprovskio oponentu - LOSC direktoriumi

ne šiuolaikinės penkiakovės specifika, kuriai taikomas koeficientas 2, būtų apskritai labai sudėtinga. Nes pas mus gali dirbti tik treneriai, turintys ir olimpinės rinktinės, ir jos pamainos sportininkų.

- Be J.Kinderio, J.Moskvičiovas turi ir jauną talentingą Justą Maksimavičių.

Neseniai jis pateko į avariją ir patyrė sunkią traumą. Bet juk vaikinas gali sugrįžti.

- Neabejoju. Atvirai jums pasakysiu, kad šiuo metu konfliktuojame su kai kuriais LŠPF žmonėmis. Ir labai džiaugiuosi, kad mums pavyko apginti šiuos aukštos kvalifikacijos trenerius. Pasistengėme, kad jie kuo mažiau nukentėtų, nes planų būta OJOJOI. Dar turėčiau susitikti su laikinai LŠPF prezidento pareigas einančiu Vytautu Polujansku, bandysiu jį įtikinti dėl kitų dalykų.

Nežinau, kaip pavyks, nes ankstesnis pokalbis su A.Zadneprovskiu buvo labai sunkus.

- Tiesą sakant, net nejauku aptarinėti, kaip aukštumų pasiekęs sportininkas “atsidėkoja” savo treneriui už paaukotus metus ir sveikatą.

- Iš tiesų tai yra baisus dalykas. Tiesa, mes J.Moskvičiovui nesugebėjome suteikti anksčiau turėtų 36 valandų, teko sumažinti iki 28. Tačiau pagal LŠPF atsiųstą sąrašą federacijos pageidavimas buvo jam skirti 22 valandas. Žinojau, kad bus didelis triukšmas ne dėl to, kad nedavėme valandų, bet dėl to, kad davėme. Manau, šios federacijos viceprezidentas A.Zadneprovskis dar darys žingsnių, norėdamas pakoreguoti situaciją. Bet jis jau tiek įsigijo priešų, kad, manyčiau, nelabai kas jo ir klausys.

- Ką jis dar norėtų koreguoti?

- Mano pasirašytas įsakymas dėl kitų metų darbo valandų galioja nuo spalio 30 dienos. O minėtą LŠPF raštą su jos pageidavimais gavau lapkričio 16 dieną. Tad traukinys tarsi jau ir nuvažiavo.

Antras dalykas - LŠPF vadovų trumpa atmintis. Kai A.Zadneprovskis pernai pareiškė norįs dirbti treneriu, sugebėjau jam rasti tas 18 valandų, nors visas valandų limitas jau buvo išnaudotas. Jis tai jau pamiršo, o juk tiek daug valandų šiuolaikinė penkiakovė niekada neturėjo. Antra ver-

A.Zadneprovskis: “Jūs net nežinote, kad J.Moskvičiovas ir J.Kliosovas dirba tik su puse žmogaus.”

Linu Tubeliu. Malonus geranoriškas pašnekovo tonas sugrąžino tikėjimą, jog ne viskas taip juoda aplinkui.

- Ar tiesa, jog LOSC dirbantiems nusipelniusiems treneriams J.Kliosovui ir J.Moskvičiovui nuo kitų metų sumažės valandų kiekis?

- Valandos ne viską lemia. Dar yra priedai, mokami už trenerio kategoriją, už olimpinės rinktinės sportininkus ir už olimpinės rinktinės pamainos sportininkus. J.Kliosovui yra patvirtintos 32 valandos. Tiek pat, kiek ir buvo.

J.Moskvičiovui šiek tiek sumažinta valandų, kadangi dabar jis turi tik vieną sportininką. E.Krungolcas šiemet pasitraukė iš didžiojo sporto. Dar anksčiau karjerą baigė A.Zadneprovskis. Jei

tus, gana keista, kai šiame sporte alga mokama abiem sutuoktiniams.

Visi žinome, kad L.Asadauskaitę parengė J.Kliosovas su J.Moskvičiovu, tačiau kai ji laimėjo auksą, laurų panoro ir kiti...

- Anksčiau ši federacija lyg ir nebuvo išsišokėlė?

- Tai buvo viena federacijų, su kuria kone idealiai bendradarbiavome. Buvau šokiruotas, kai po Londono olimpiados joje prasidėjo šitokie dalykai. Ir šiuo atveju net ne federacija drumsčia vandenį, o vienas žmogus.

Mes tarpusavyje dažnai pasišnekame, kad, jei ne J.Moskvičiovas, šis sportas niekada nebūtų tapęs toks matomas Lietuvoje.

•

18

2012 11 29 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

M.Lukauskis: “Rinktinei blogiau tikrai nebus” pasakiau, jog nenorėčiau būti komandoje, kuri per savaitę žaistų vienas rungtynes. Noriu ekipos, kuri varžytųsi ne tik vietos čempionate.

- Šeima jus lydi visur?

- Kol kas taip. Būna, kad žmona grįžta į Lietuvą dėl mokslų, tada tenka ir vienam pagyventi.

SAULIUS RAMOŠKA

Šis sezonas krepšininkui Mindaugui Lukauskiui neįprastas. Kiek daugiau nei mėnesį Valensijos “Valencia Basket” (Ispanija) ekipoje praleidęs žaidėjas grįžo į Lietuvą ir laukia naujų darbo pasiūlymų. Šešerius metus “Lietuvos rytui” atidavęs 33 metų 198 cm ūgio M.Lukauskis dabar turi laiko iš arti pamatyti, kaip Eurolygoje, Vieningojoje lygoje ir šalies čempionate varžosi buvusi jo komanda. Šios ekipos marškinėlius panevėžietis vilkėjo 2003-2009 metais ir triskart tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu.

“Atėjau pažiūrėti rungtynių, palaikyti buvusių komandos draugų ir sykiu maloniai praleisti laiką”, sakė “Siemens” arenoje LŽ užkluptas krepšininkas.

Atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose galintis žaisti Mindaugas praėjusį sezoną rungtyniavo antroje pagal pajėgumą Italijos krepšinio lygoje. Ten atstovaudamas Barčelonos “Sigma” ekipai per rungtynes pelnydavo 11,7 taško ir kamuolį atkovodavo 4,3 karto. Vasarą jis ilgai nesulaukė pasiūlymų ir tik baigiantis rugsėjui sukirto rankomis su aukščiausioje Ispanijos krepšinio lygoje rungtyniaujančia Valensijos “Valencia Basket” komanda. Krepšininkas su Europos taurėje rungtyniaujančia ekipa pasirašė mėnesio sutartį - komandoje jis pavadavo traumą patyrusį Thomasą Kelatį. Pasisėmęs naujos patirties M.Lukauskis po mėnesio grįžo į Lietuvą. Čia jis savarankiškai sportuoja ir iš klubų laukia jį sudominsiančio pasiūlymo.

Skirtingos grandų pozicijos - Jūsų buvęs klubas “Lietuvos rytas” šį sezoną Eurolygoje retai nudžiugina gerbėjus.

Vilniečiai rungtyniauja banguotai, daro beprasmių klaidų, nepataiko iš po krepšio. Žaidėjai lyg ir nėra labai jauni. Gal trūksta susižaidimo, drausmės. Tačiau jie turi visas galimybes patekti į TOP 16. Reikia tik žaisti ir nenuleisti rankų. Trys grupės ekipos, su kuriomis vilniečiai dar žais, įveikiamos. Su jomis galima žaisti.

- O ką galite pasakyti apie “Žalgirį”?

- Gerai sukomplektuota komanda, šauniai žaidžia. Puikus treneris.

Ekipa žygiuoja pergalingai.

Iš anksto nesvajoja Sezonui įsibėgėjus M.Lukauskis bene pirmą kartą gali daug dėmesio skirti šeimai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Karjeros baigti neketina - Anksčiau esate atsidūręs panašioje situacijoje - sezonas įsibėgėja, o jūs be darbo?

- Man tai pirmas kartas. Tiesiog tokia situacija ir nėra ko jaudintis. Vadinasi, taip turi būti. Vieną dieną turi darbo, kitą dieną - nebe. Mano agentas ieško optimalaus varianto, o aš laukiu.

Viskas gali labai greitai pasikeisti. Dabar su jumis kalbu, o už poros valandų gal jau žinosiu, kur rungtyniausiu.

- Turite pasiūlymų?

- Gal kitą klausimą užduokite.

Bus laikas, bus ir atsakymai.

- Užkulisiuose sklando kalbos, kad M.Lukauskis jau baigia krepšininko karjerą.

- Visiška netiesa.

- Norite žaisti Lietuvoje?

- Manau, kiekvienas to norėtų, jei būtų galimybių. O ypač jei klubas žaidžia keliuose turnyruose ir aukščiausio rango varžybose.

- Kokios esate sportinės formos?

- Geros. Nuo liepos pabaigos sportavau salėje su fizinio rengimo treneriu ir kai kuriais krepšininkais.

Jie išvyko į klubus, aš toliau dirbau ir paskui atsidūriau Valensijoje. Da-

bar grįžau, bet toliau individualiai sportuoju.

- Žaidėte Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, dabar - Ispanijoje. Užsieniečio duona nėra labai saldi?

- Nėra karti. Bet viskas kitaip, kai rungtyniauji namie. O būdamas svetimoje šalyje visomis prasmėmis turi kovoti už save, savo šeimą, už gyvenimą, kurį ten gyveni. Tačiau užsienyje nėra taip baisu.

- Išbandėte jėgas vienoje stipriausių Europos lygų - Ispanijoje.

Apie kokią šalį dabar mąstote?

- Šalis - ne tiek svarbu. Agentui

- Esate rungtyniavęs Antano Sireikos treniruojamoje nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje. Kaip vertinate permainas joje, kai prie vairo vėl stojo Jonas Kazlauskas?

- Dar anksti kalbėti, ar permainos į naudą. Prasidės stovyklos, kontrolinės rungtynės, tada pamatysime.

Bet manau, kad blogiau tikrai nebus.

- Dažnai esate tarp rinktinės kandidatų. O šį sezoną neturite pastovaus klubo. Nebaisu, kad galite būti neįtrauktas į kandidatų sąrašą?

- Dar ne sezono pabaiga. Lietuvoje yra daug gerų krepšininkų, juos pasirenka treneris. Todėl neverta iš anksto svajoti. Reikia susirasti klubą, žaisti ir žiūrėti į priekį, o ne dairytis atgal.

•

Nesėkmė numarintų svajonę apie TOP 16 SAULIUS RAMOŠKA

Eurolygos reguliariajame sezone Vilniaus “Lietuvos ryto” komandai liko trejos rungtynės, iš jų dvejos - su D grupės antro trejeto, kovojančio dėl ketvirtosios vietos ir kelialapio į TOP 16 etapą, ekipomis.

Be šalies vicečempiono “Lietuvos ryto”, dėl ketvirtosios vietos grupėje dar grumiasi Bambergo “Brose Baskets” (Vokietija) ir Belgrado “Partizan” (Serbija) klubai. Per žūtbūtinį mūšį šiandien Serbijos sostinėje (rungtynių pradžia 21.45 val.)

Dariaus Maskoliūno auklėtinių lauks tokio pat likimo broliai - vieną pergalę per septynerias rungtynes iškovoję serbai. Pirmame rate savo arenoje vilniečiai “Partizan” nugalėjo 69:61. Tai buvo vienintelė “Lietuvos ryto” pergalė grupėje. Šiandienos mačą pralaimėjusi komanda atsisveikins su galimybėmis žengti į TOP 16 varžybas.

Siaubas - arena “Nesiskundžiame, bet per dvi savaites kovojome su trimis geriausiomis Eurolygos komandomis (Maskvos CSKA, “Barcelona” ir Kauno “Žalgiriu” - aut.). O dabar važiuojame į vieną “draugiškiausių” arenų”, - kelionės į Serbiją išvakarėse kalbėjo D.Maskoliūnas.

Jis nesikuklino sakydamas, jog

“Lietuvos ryto” komanda geresnė už “Partizan”. Ir tik vienintelis dalykas, kuris galėtų sutrukdyti laimėti - atmosfera Serbijos sostinės arenoje. “Žaisti “Pionir” arenoje visiems sunku, tačiau šiemet ne viena komanda įrodė, kad galima išsivežti pergalę. Stengsimės ir mes tai padaryti”, - tikino vilniečių strategas. Šį sezoną į “Partizan” Eurolygos rungtynes vidutiniškai susirenka 6833 žiūrovai. Daugiausia jų (7500) stebėjo saviškių dvikovą su “Brose Baskets”.

“Belgrade susirinks daug pašėlusių fanų ir tai šeimininkams suteiks papildomų jėgų. Man dar neteko žaisti šioje arenoje, todėl bus proga įgyti naujos patirties,” - naujiems iššūkiams buvo pasiryžęs Vilniaus ekipos įžaidėjas Janis Blūmas.

Turi rasti jėgų Pirmadienį Lietuvos krepšinio lygos čempionate kovodami su “Žalgiriu” (90:79 laimėjo kauniečiai) Vilniaus ekipos krepšininkai atidavė daug jėgų, tačiau D.Maskoliūnas neabejoja, jog šianien žaidėjai vėl privalo būti stiprūs.

“Turėsime rasti jėgų, - teigė treneris. - Galbūt per rungtynes su “Žalgiriu” aikštelėje per ilgai laikiau Renaldą Seibutį. Prisiimu kaltę. Bet net neabejoju, kad Belgrade jis pasirodys puikiai.”

Kai kuriems krepšininkams D.Maskoliūnas antradienį leido atsipūsti: R.Seibutis, Predragas Samardžiskis ir Steponas Babrauskas ilsėjosi, trum-

piau treniravosi Dejanas Ivanovas ir Mindaugas Katelynas, o Nemanja Nedovičius dirbo su fizinio rengimo treneriu. “Reikia būti žvaliems, nes rungtynių grafikas įtemptas”, - aiškino D.Maskoliūnas.

Gynėjas J.Blūmas viliasi, jog komandai ketvirtadienį pavyks žaisti taip pat gerai, kaip ir per pirmą akistatą “Siemens” arenoje. “Reikės pademonstruoti panašaus lygio ar dar geresnę gynybą ir rungtyniaujant Serbijoje, - sakė krepšininkas iš Latvijos. - Belgrado komanda panaši į mūsų, tačiau jų žaidėjų amžiaus vidurkis dar mažesnis.”

Specialistų mintys Šalies krepšinio specialistai pripažįsta, jog neseniai lygiai su “Žalgiriu” kovoję “Lietuvos ryto” krepšininkai įgijo energijos labai svarbiai dvikovai su “Partizan”, tačiau sykiu išryškėjo ir trūkumai. “Šios LKL grandų rungtynės buvo gera žinia “Lietuvos rytui” - tai yra gera, psichologiškai tvirta komanda, LŽ sakė treneris Šarūnas Sakalauskas. - Per penkias dienas vilniečiams teko išvykoje žaisti su Eurolygos favorite “Barcelona” ir vienu stipriausių šiuo metu Eurolygos klubu “Žalgiriu”. Ispanijos komandai sostinės krepšininkai priešinosi tris kėlinius, Lietuvos čempionams - keturis. Vadinasi, “Lietuvos rytas” gali žaisti.”

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas prisipažino nusivylęs, kaip vilniečiai pirma-

Per pirmas rungtynes su “Partizan” vilniečių ekipos lyderis buvo R.Seibutis.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

dienį žaidė rungtynių pabaigoje.

“Man truputį kelia nerimą rungtynių pabaiga. Nutuokiu, kaip “Lietuvos rytui” bus sunku Belgrade, kokį žiūrovų spaudimą pajus ir krepšininkai, ir teisėjai. Reikėtų, kad sunkiomis akimirkomis sostinės ekipą trukteltų patyrę žaidėjai,

lyderiai. Azarto vilniečiams netrūksta. Bet negali treneris po kiekvienos klaidelės prašyti minutės pertraukėlės. Reikalingi žaidėjai, kurie aikštelėje patys nuspręstų kai kuriuos žingsnius. To sostinės ekipai trūksta”, - komentavo J.Kazlauskas.

•

2012 11 29 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Trise aikštelėje

Smagu įveikti lentelės kaimynus Klaipėdos “Neptūno” ekipa, palaikoma savų sirgalių, laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) principinę dvikovą su “Šiaulių” krepšininkais.

Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionate pirmą kartą susitiko ekipos, turinčios visus tris šioje lygoje rungtyniaujančius krepšininkus iš Lietuvos.

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienai

7

0

100

kas Leonardas, buvo atliktas laiku, todėl galutinis rungtynių rezultatas, įrašytas oficialiame rungtynių protokole, yra neteisingas.

LKL, išnagrinėjusi uteniškių protestą, rungtynių teisėjo ir komisaro paaiškinimus bei rungtynių vaizdo įrašą, nustatė, kad “Juventus” žaidėjo D.Leonardo metimas buvo atliktas pasibaigus rungtynių laikui.

LKL nusprendė netenkinti “Juventus” protesto. Utenos komanda turi teisę šį sprendimą apskųsti LKL drausmės komisijai.

Sėkmė tądien šypsojosi Donatą Motiejūną turinčiai Hjustono “Rockets” ekipai. Namie žaidę Hjustono krepšininkai 117:101 (29:23, 32:28, 38:28, 18:22) nugalėjo Toronto klubą “Raptors” su Linu Kleiza ir Jonu Valančiūnu. Trečią pergalę iš eilės iškovojusiai “Rockets” komandai D.Motiejūnas padėjo simboliškai. Prieš kelias dienas iš NBDL (NBA Development League) lygos “Rio Grande Valley Vipers” klubo sugrąžintas lietuvis aikštelėje pasirodė minutei ir niekuo nepasižymėjo. 24 taškais ir 12 rezultatyvių perdavimų prie pergalės prisidėjo Jamesas Hardenas.

Dvyliktą pralaimėjimą per 15 rungtynių patyrusios ir 14 vietą tarp penkiolikos Rytų konferencijos komandų užimančios “Raptors” ekipos vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas rungtynes pradėjo starto penkete. Per 32 minutes jis pelnė 12 taškų (2-5/10, baudos 2/3), atkovojo 5 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo metimą ir dukart suklydo. 5 minutes žaidęs Linas Kleiza taškų nepelnė - prametė vienintelį dvitaškį ir kartą suklydo. Toronto komandos gretose rezultatyviausiai rungtyniavo Andrea Bargnani, jis pelnė 21 tašką.

LŽ

LŽ

2. Žalgiris

4

0

100

3. Lietuvos rytas

3

1

75

4. Juventus

4

3

57

5. Neptūnas

4

3

57

Tritaškių balansas

6. Šiauliai

4

3

57

Saulės miesto atstovai prieš klaipėdiečius pirmavo tik pirmą kėlinį, vėliau iniciatyvą į savo rankas perėmė “Neptūnas” ir trečio ketvirčio pradžioje po Vytauto Šarakausko tritaškio metimo įgijo dviženklį pranašumą - 53:43. Visgi “Šiauliams” buvo pavykę atkurti intrigą, kai lemiamo kėlinio viduryje vedami rezultatyviai žaidusio Lauryno Samėno priartėjo 72:73. Tuomet charakterį ir šaltakraujiškumą pademonstravo neptūnietis Marius Runkauskas, dukart varžovus nubaudęs tolimais metimais. “Šiaulių” stratego Gedimino Petrausko auklėtiniams po šių akimirkų beliko susitaikyti su trečiu iš eilės pralaimėjimu LKL. Iki tol šiauliečiai buvo iškovoję keturias pergales paeiliui.

“Sunku tikėtis pergalės, kai leidi varžovams pataikyti net 12 tritaškių, o pats įmeti vos 4”, - po rungtynių guodėsi G.Petrauskas. Šiaulių komandą į dugną tempė netaiklūs tritaškiai metimai - tikslą

7. Lietkabelis

3

3

50

8. Nevėžis

4

4

50

9. Pieno žvaigždės

3

4

43

10. LSU-Baltai

2

4

33

11. Sakalai

1

5

17

12. Palanga

0

9

0

Kazio Maksvyčio treniruojama uostamiesčio komanda “Švyturio” arenoje svečius palaužė rezultatu 91:83 (20:23, 26:17, 20:17, 25:26).

“Neptūno” treneris K.Maksvytis džiaugėsi principine pergale prieš “Šiaulius” ir rezultatyviai žaidusiu D.Gailiumi (Nr. 10).

LŽ archyvo nuotrauka

pasiekė tik keturi iš 18 (22 proc.), o pajūrio atstovai iš toli atakavo 46,2 proc. taiklumu (12/26). 17 taškų nugalėtojams pelnė Deividas Gailius, 16 - M.Runkauskas. Iš svečių rezultatyvumu išsiskyrė L.Samėnas (26 tšk.) ir Lewisas Jacksonas (14). Šiaulių ekipos treneris apgailestavo, jog lemiamomis akimirkomis žaidėjai darė vaikiškų klaidų, be to, pražangų limitą išnaudojo aukštaūgiai. “Jautėme, kad galime įveikti “Neptūną”, tačiau šįkart nepavyko.

Trūko nedaug”, - sakė G.Petrauskas.

“Neptūno” stovykloje liūdinčiųjų nebuvo. “Džiaugiamės pergale.

Smagu įveikti lentelės kaimynus, juolab turime su jais nesuvestų sąskaitų iš ankstesnių sezonų”, - švytėjo nugalėtojų treneris K.Maksvytis.

Metimas pasibaigus laikui LKL pranešė išnagrinėjusi Utenos “Juventus” pateiktą protestą dėl lapkričio 24 dienos čempionato rungtynių su Kėdainių “Nevėžiu” (kėdainiškiai laimėjo 74:73) baigties. Utenos klubo atstovai iš karto po minėto susitikimo pateikė protestą dėl rezultato. Ekipa argumentavo, jog paskutinis metimas, kurį pataikė “Juventus” žaidėjas Darric-

19

•

•

20

2012 11 29 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Nuo 11 22 d. Arabų kaligrafijos paroda “Islamiškoji ir modernioji arabų kaligrafija” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai” GALERIJA “VARTAI” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape”

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 11 20 d. Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys...” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose” LIETUVOS AIDO GALERIJA 11 27-12 08 d. Deimos Katinaitės tapybos paroda “Achromatiniai eksperimentai” A.MICKEVIČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA 11 26-12 15 d. Iliustratorės Agnės Indrės kūrybos paroda “A.Indre. Dvi knygos” JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS Nuo 11 27 d. Paroda “Visa tai ne sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kūryba”

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”

FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. I. Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5” KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės S. Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai” GALERIJA “KAUNO LANGAS” 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”

KLAIPĖDA PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “ Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Nuo 11 23 d. Menininko iš Vokietijos Benjamino Renter paroda “Lietuviškieji portretai” 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai” 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas - nesaugiame pasaulyje” ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės” 11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata” 11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas - mūšio laukas” 11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta” 11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 12 01 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 12 02 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Trys didieji B”. Dalyvauja Miglė Serapinaitė (smuikas), Vaida Kirvelytė (fortepijonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI

11 30 ir 12 02 d. 19 val.; 12 01 d. 14 val. Čaikovskio opera “Oneginas” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 11 29 d. 18 val. Vakaras “Griežia Panevėžio krašto muzikantai” 11 30 d. 18 val. Muzikos klubas “Vienišas vilkas”.

Dalyvauja kaimo kapela “Gintarinė bitelė”, “Dinozaurai”, “Bliuzoholikai”, Valerijus Šerelis ir Šarūnas Mačiulis su miesto folkloro grupe “Vilkai” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 11 29 d. 19 val. Koncertas “Galingas balsų orkestras”. Dalyvauja vyrų vokalinis ansamblis “Quorum” 11 30 d. 19 val. Koncertuoja Jonas Sakalauskas ir grupė 12 01 d. 18 val. Koncertuoja Kayhan ir Ali Bahrami Fard (Iranas)

12 02 d. 18.30 val. Koncertuoja choras “Bel Canto”, Lina Dambrauskaitė (sopranas) Jurgis Brūzga (vokalas), Artūras Anusauskas (fortepijonas, sintezatorius) Jonas Lengvinas (mušamieji, perkusija), Viktor Palej (obojus), Laimis Matas (bosinė gitara) LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 11 29 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras.

Dalyvauja XII Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurso ansambliai FORUM PALACE 12 01 d. 14 val. Tarptautinis gatvės šokių turnyras “Urban Dance Africa 2012” KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 11 29 d. 19 val. Koncertuoja duduko atlikėjas Argištis ir jo grupė

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 11 29 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, solistas Ruslan Vilensky (violončelė, Latvija). Dirigentas Martinš Ozolinš 11 30 d. 18 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas KAUNO ŽALGIRIO ARENA

11 29 d. 19 val. Jungtinis grupių “Atika” ir “Arbata” koncertas

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 11 30 d. 18 val. Mušamųjų instrumentų ansamblio “Ritmas kitaip” 5 metų gimtadienio jubiliejus

2012 11 29 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA

Klasifikuoti skelbimai PASLAUGOS

NUOMOJA

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodą SB “Dobilas” apie 10 km nuo Alytaus (yra 6,5 a žemės, namelis, kaina - 40 000 Lt).

Alytus, tel. 8 676 06 108.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA

“Opel Ascona” (1985 m., atlikta techninė apžiūra, yra draudimas, techniškai sutvarkytas, kaina - 1100 Lt). Alytus, tel. 8 676 06 108.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus.

Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS PERKA

Sofą-lovą. Vilnius, tel. 8 602 45 457.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Tel. 8 679 97 265.

Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambarių butą Vilniuje, Senamiestyje, K.Vanagėlio g. (38,5 kv. m, butas suremontuotas, yra baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, seifinės durys, automobilio parkavimas kieme, kaina - 800 Lt/mėn). Tel. 8 672 52 168.

21

Didžėjaus ir renginio vedėjo paslaugos visoms progoms. Tel. +370 671 97 597, www.tavodj.lt Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Tel. +370 684 49 195.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

LEIDINIAI PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.

Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAI

UAB “Gabentas” kreditoriams. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1) 2012 m. gruodžio 13 d. 13.00 val. bus nagrinėjamas klausimas dėl bankrutavusios UAB “Gabentas” pabaigos. Užs. LM-9078

IEŠKO DARBO

UAB “Jokvila” (j. a. k. 123436762, Žirmūnų g. 10B-22, Vilnius) prarastus įmonės pažymėjimą bei įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs. R-669

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

www.lzinios.lt

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “GAMYBOS VERSLO PLĖTRA KAIMIŠKOJE TERITORIJOJE” įgyvendinimui

UAB “AVAT” skelbia pirkimo konkursą.

Pirkimo objektas: 1. Plokščių pjaustymo technologinė įranga.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2012 12 17, 13 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “AVAT” VYTAUTO G. 30-1, SEDOS M., SEDOS SEN., MAŽEIKIŲ RAJONAS Tel. 8 656 20 130, 8 652 15 002, el. paštas: romasalimas@yahoo.com.

Užs. R-668

UAB “Žemetra” atlieka VĮ Vilniaus miškų urėdijai priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Mickūnų kadastro vietovėje, kadastrinius matavimus.

Skl. Nr. M1, kuris ribojasi su Rasai Glinskytei Subačienei (nerasta) priklausančia sklypo Kad. Nr. 4152/0900:30 dalimi ir Sigizmundo Mialduno (miręs) sklypu Kad. Nr. 4152/0900:33.

Sklypų savininkus arba paveldėtojus prašome kreiptis adresu: Savanorių pr. 221-309, Kaunas, tel. 8 686 73 763, zemetra@gmail.com.

Užs. LM-3558

LM-3561

INFORMACIJA apie UAB “Eneka” plastikinių tūrinių talpyklų gamybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas - UAB “Eneka”.

2. PŪV pavadinimas - plastikinių tūrinių talpyklų gamyba.

3. PŪV vieta - Kauno apskr., Kauno r., Užliedžių sen., Žemaitkiemio k.

4. Atsakingos institucijos (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD)) priimta atrankos išvada - poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) neprivalomas (2012 11 20, rašto Nr. 101/(PAV)-D2-2642).

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima darbo dienomis UAB “Eneka”, Vandžiogalos g. 94, Kaunas, tel. (8 37) 37 74 41 (kontaktinis asmuo direktorius Edvardas Kuodis).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Kauno RAAD, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Kauno RAAD, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06, arba kreipiantis į PAV dokumentų rengėją UAB “Ekokonsultacijos”, J.Galvydžio g. 3, Vilnius, tel./faks. (8 5) 274 5491 per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo.

Užs. LM-3559 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D304 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Gamybos bazės modernizavimas” įgyvendinimui,

UAB “Birvėtos tvenkiniai” (buveinės adresas: Navikų k., Didžiasalio sen., Ignalinos r. sav., tel. +370 386 59 114, faks. +370 386 59 114, el. paštas: birveta@takas.lt), skelbia pirkimo konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: vikšrinis hidraulinis ekskavatorius.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 12 14, 10 val. 00 min.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti per 7 kalendorines dienas nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “Birvėtos tvenkiniai”, Navikų k., Didžiasalio sen., Ignalinos r. sav.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės telefonu +370 386 59 114 arba Užs. R-662 el. paštu: birveta@takas.lt.

22

2012 11 29 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 29 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Knygų Kalėdos”. Eglutės įžiebimo šventė Prezidentūroje. Tiesioginė transliacija 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Nacionaliniai debatai.

Tiesioginė laida 22.05 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginės laidos tęsinys 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Veidai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kviečiu šokti. Pažadinta aistra” (k.)

13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Visa menanti” N-7 23.35 “Agentai” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 12.40 “Motina ir sūnus” 13.10 “Nuodėmių dešimtukas” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Paskutinė instancija” 20.00 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Kaulai” 0.00 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.00 “Lėlių namai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių tyrimas” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą. Kas liko už kadro” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Ne gyvenimas, o pasaka!” Visų žvaigždžių koncertas. 1 d.

22.25 Trileris “Dviguba tapatybė” N-14 0.10 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai. Acqua Alta” 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. XIX amžiaus tautodailininkas Christijanas Barčas (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių kino aukso fondas”. Drama “Pasigailėk mūsų” 13.05 “Mokyklos langas” (k.) 13.25 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja choras “Vilnius” (k.)

13.55 Parodos “Petras Rauduvė. Grafika. 19321993 m. kūryba” atidarymas Lietuvos dailės muziejuje (k.) 14.30 “Amžininkai”. Lietuvos partizanai 15.15 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.00 “Kaimo akademija” 18.30 “Grynas gyvenimas” 19.15 “Kodėl skurdas?”. 1 d. “Duokite mums pinigų” 20.15 “Kūrybos metas”. Režisierė Ramunė Kudzmanaitė 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Šokantis kirminas” N-14 21.45 “Salomėja Nėris. Eilėraščiai” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Oi, tu, ąžuole...”. “Kas ten beldžias”. “Lopšinė Rotušėje”.

“Užuovėja” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Frankenvynis” - 11.30, 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos 19.30, 22 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 14, 17.45, 21.15, 22.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15, 20.45, 21.50, 23.30 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Grėsmingas” - 21.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.15, 20.15, 23.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.30, 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.

“Pragaras rojuje” - 12, 17 val.

FORUM CINEMAS VINGIS

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “Negyvėlis studentų miestelyje” 23.30 “6 kadrai” 0.00 “CSI kriminalistai” 0.55 “Vampyrų žudikė”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Girių takais” 10.55 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-7 19.45 Dok. f. “Kas nužudė J.F.Kennedy?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Karalienė” 9.00 Komedija “Žmonos maištas” N-7 11.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 13.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 15.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 17.25 Komedija “Poniutė kaime” 19.00 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 21.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 23.00 Trileris “Pavojingasis Bankokas” N-14 1.00 Drama “Barija” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimo dovana” 12.15 “Ką mes valgome?” 12.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45 “Kritinė riba” N-7 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija “Šešios mano tėčio žmonos” N-7 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Joe Zee mados pamokos” 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Pražūtingas auksas” N-7 0.00 “Kenedžiai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Balandė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys” 22.05 Dvikova 23.40 “Operatyvininkai” 0.35 Žinios+ 0.55 Vaid. f. “Laimės diena” 2.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 11.35 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.05 “Premier League World” žurnalas 12.35 “Trans World Sport” žurnalas 13.35 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Salavat Yulaev” 15.35 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Wigan” - “Manchester City” 17.25 Krepšinis. Eurolyga.

“Chimki” - “Mapooro”. Tiesioginė transliacija 19.40 “Formulė-1”. Brazilijos GP lenktynių apžvalga 20.40 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Partizan” - “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Emporio Armani” 1.30 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - Maskvos “Dinamo”

Teatras “Atostogos prie jūros” - 18 val.

“Aš taip pat” - 15.30 val.

Animacijos dirbtuvės - 18 val.

OZO KINO SALĖ “Maskva, Belgija” - 16 val.

“Aš aptarnavau Anglijos karalių” - 18 val.

MULTIKINO “Debesų žemėlapis” - 12, 15.15, 18.30, 20, 21 val.

“Frankenvynis” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.30, 13.45, 15.45, 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 15, 17, 18.45 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” - 10.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 13, 15.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15, 18, 21.15 val.

“Pragaras rojuje” - 23.59 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45, 14.45, 17 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 11 29 d. 18 val. Mažojoje scenoje.

“Stiklinė arbatos su citrina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 11 30, 12 01 ir 02 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 11 30 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 13, 15.30, 18 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” 18.15, 23.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Apgaulinga aistra” - 20.45, 23.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 29 d. 11.45, 14.30, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30, 23 val.

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” - 10.45, 13.15, 16 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.45, 16.15 val.

11 29 d. 18.30 val. “Žydė” 11 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val.

“Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Katedra” JAUNIMO TEATRAS 11 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 22 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12.45, 15.45, 19, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.30, 14.30 val.

KAUNAS CINAMON “Debesų žemėlapis” - 11.45, 15, 18.15, 21.30 val.

“Tėvas” - 19 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.20, 19.15, 20.50, 21.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 13.10, 15.15, 17.15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 13, 16, 19, 22 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.50, 18.20, 21.20, 22.30 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.20, 15.40, 18, 20.30 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos 19, 21.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30, 22.45 val.

“Septyni psichopatai” - 14, 16.30, 19, 21.30, 22.59 val.

“30 širdies dūžių” - 13, 16.20, 19.20, 21.45, 23.35 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20, 22, 22.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 11, 13.15, 16 val.

“Grėsmingas” - 18.30, 23.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15.20, 18.40, 21.45 val.

“Kazino apiplėšimas” - 20.15, 22.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.20, 13.35, 15.40. 17.50 val.

“Pabandom iš naujo” - 16.30 val.

“Laukiniai” - 21 val. “Į Romą su meile” - 16.10 val.

“Karališka drąsa” - 13.30 val.

“Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” - 11.40 val.

SKALVIJA “Meilė yra viskas, ko reikia” - 16.50 val.

“Tabu” - 19 val.

“Kelyje” - 21 val.

PASAKA “Jos” - 16 val.

“Pusbroliai” - 17 val.

“Sviestas” - 15 val.

“360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu” - 19 val.

“Grėsmingas” - 21.15 val.

“Laiko kilpa” - 21.30 val.

“Kelyje” - 20.30 val.

“Tylus šauksmas” - 21 val.

filmų retrospektyva. “Scenos iš Andy Warholo gyvenimo”. “Keliaudamas į Fudžio kalną aš mačiau...”. “Su gimtadieniu, Džonai” (k.)

“Grėsmingas” - 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 12, 14, 16 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 15, 18, 18.30, 20.45, 21.45, 23 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 15.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 19.30 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21.30, 23.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.20, 21 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 12.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.45, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.45, 16.50, 18.55 val.

“Frankenvynis” - 11.35, 13.10 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 11.45, 13.30 val.

“Paranormanas” - 10 val. “Į Romą su meile” - 15.15 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.10, 19.10 val.

“Laukiniai” - 21.10 val.

11 29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA 11 30 d. 18 val. “Ledi Makbet” 12 01 d. 18 val. “Dėdė Vania” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 29 d. 18 val. “Iliuzijos” 11 30 d. 18 val. “Lošėjai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 11 29 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”

VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 11 29 d. 18.30 val. VšĮ “Meno ekspansija”.

“Nepažįstamosios laiškas” 11 30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS

PANEVĖŽYS

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 11 29 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

11 29 d. 19 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Frankenvynis” - 12.45, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.50, 13.10, 15.45., 18.30, 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.40, 15.30 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 11.10 val.

“Džokas” - 11 val.

FORUM CINEMAS “30 širdies dūžių” - 19.15, 21.45 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17.15, 20.45, 22.15 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 22 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 21.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.30, 14, 16.30, 18.15, 21, 23.45 val.

11 29 d. 19 val. “Gagarino gatvė” 11 30 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO TEATRO KLUBAS 11 29 d. 19 val. Domanto Razausko muzikos ir poezijos vakarų ciklas “Ruduo, žiema, pasaulio pabaiga ir vėl pavasaris” 11 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 11 30 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYS 11 29 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 11 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos” MENŲ SPAUSTUVĖ 11 29 d. 19 val. Studijoje II. “Lietuva brangi” 11 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko” “DOMINO” TEATRAS 11 29, 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 11 29 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Miranda” 11 30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje.

“Shopping and Fucking”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 11 30 d. 18 val. Jazminas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS

11 29 d. 19 val. “Išpažintis žvaigždėms”

2012 11 29 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:15 leidžiasi 15:59 dienos ilgumas

7:44

Orai ir horoskopai MĖNULIS antrąją pilnaties dieną Mėnulis teka 16:44, leidžiasi 8:48

-5 Oslas Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

Jaunatis XII 13

+5 +2

Bordo

Kėdainiai +5 +4

Ukmergė +5 +2

Kaunas

+6 Amsterdamas

+7

Zarasai Utena

Panevėžys

VILNIUS

+14

Lisabona

+6 Madridas

+12 Barselona

+5

Berlynas

Vilnius Minskas +8 +8 Varšuva +9

+7 Praha +16 Miunchenas

-1 Maskva

+6

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +11 +16

+12 Nica

+13 Roma

+17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +17

+12

Stambulas +17

Malaga

Alytus

+6 +5

-3 Sankt Peterburgas

+3 Ryga

+4 Kopenhaga

+7 Paryžius

+4 +2

Klaipėda

-2

Talinas

+6 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Priešpilnis XII 20

Dublinas +4

Palanga

-1 Helsinkis

-1

23

+20

Druskininkai

+6 +4

Alžyras +14

Tunisas +18

Atėnai

+18 Larnaka

ŠIANDIEN: bus debesuota, lis, kai kur stipriai.

Temperatūra dieną 4-6 laipsniai šilumos.

RYTOJ:

334-oji metų diena.

Lapkričio dvidešimt devintoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 49-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 32 dienos.

debesuota, lis. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Butvydė, Daujotas, Iminė; rytoj: Andriejus, Andrius, Saugardas, Vytartė.

Senoliai sakydavo: Ponu nesidenk, vandeniu nesiremk.

24

2012 11 29 Lietuvos žinios

Margumynai

Klaipėdos svečias - jūrų milžinas

Britas keliauninkas Didžiosios Britanijos Liverpulio miesto gyventojas Grahamas Hughesas aplankė visas Jungtinėms Tautoms priklausančias valstybes bei kitas šalis ir grįžo namo. Britas viešėjo 201 pasaulio valstybėje.

G.Hughesas tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuris per tokią ilgą kelionę nepasinaudojo aviacija. Jis keliavo automobiliais, traukiniais, autobusais, prekybos laivais, taip pat nemažą atstumą įveikė pėsčiomis. Liverpulietis kelionę po pasaulio valstybes pradėjo 2009 metų sausio 1 dieną. Jis keliavo 1426 dienas ir pateko į Guinnesso rekordų knygą. Britas įveikė beveik 256 tūkst. kilometrų.

33 metų G.Hughesas prisipažino, kad iš pradžių neplanavo ilgam palikti savo namų, tačiau nuotykių ieškotojo azartas nugalėjo. Liverpulietis kelionėje patyrė komiškų ir nemalonių situacijų. Į Žaliojo Kyšulio salas jis išplaukė kiaura valtimi ir vos nenuskendo, Konge bei Rusijoje britas susidūrė su vietos pareigūnų savivale ir buvo sulaikytas.

Tačiau kelionė G.Hughesui paliko nepakartojamą įspūdį, nes visose pasaulio valstybėse jis sutiko gerų žmonių, kurie mielai pagelbėdavo keliauninkui.

Keliaudamas po pasaulį G.Hughesas kūrė dokumentinį filmą. Kelionėje britas buvo taupus. Jis išleisdavo ne daugiau kaip 100 dolerių per savaitę.

Į Klaipėdą atplaukusio burlaivio “Kruzenstern” stiebų aukštis - kaip dviejų devynaukščių pastatų. / Deniso Nikitenkos nuotrauka DENISAS NIKITENKA

Vakar į uostamiestį merijos kvietimu trims dienoms atplaukė antras pagal dydį pasaulyje mokomasis burlaivis “Kruzenstern”. Šiandien visi norintieji gali jį apžiūrėti kruizinių laivų terminale, o rytoj burlaivis išplauks. Šis Baltijos valstybinei žvejybos laivyno akademijai priklausantis laivas pirmą kartą atplaukė į Klaipėdą vėlyvą rudenį. Anksčiau A klasės burlaiviai pas mus lankydavosi tik vasarą arba pavasarį.

“Kruzenstern” kapitonas Michailas Novikovas džiaugėsi, kad į Klaipėdą atplaukti labai patogu: nuo uosto vartų švartavimosi vietą galima

pasiekti vos per pusvalandį. “Pavyzdžiui, prisišvartuoti Hamburgo uoste reikia beveik 8 valandų. Atplaukėme iš Vokietijos, Rostoko, prieš tai buvome Kanadoje. Kviečiame visus norinčiuosius nemokamai apžiūrėti burlaivio denį, kur įrengta kelionės nuotraukų paroda. Galima aplankyti ir laivo koplyčią”, - sakė kapitonas.

Pažiūrėti tikrai yra ką, nes burlaivis - įspūdingų matmenų. Beveik prieš 100 metų Vokietijoje pastatytame laive šiuo metu praktiką atlieka 119 kursantų, daugiausia rusų, dar 60 žmonių sudaro nuolatinę įgulą. “Kruzenstern” ilgis - 114,5 metro, plotis - 14 metrų, burių plotas sudaro 3400 kvadratinių metrų. Didysis stiebas yra 55 metrų aukščio ir prilygsta 18 aukštų namui. Laive yra 5 deniai.

“Time” metų žmogaus rinkimai Pietų Korėjos popmuzikos sensacija Psy, repo superžvaigždė Jay-Z ir Rusijos merginų pankroko grupė “Pussy Riot” pateko į kandidatų tapti JAV žurnalo “Time” metų žmonėmis trumpąjį sąrašą.

“Time” redaktoriai paskelbė 38 pretendentų sąrašą, kuriame taip pat minima erotinio romano “Penkiasdešimt pilkumos atspalvių” autorė E.L.James, olimpinė gimnastė Gabby Douglas, komikai Stephenas Colbertas bei Jonas Stewartas. Į sąrašą pakliuvo ir JAV prezidentas Barackas Obama, jo buvęs varžovas respublikonas Mittas Romney, Kinijos menininkas disidentas Ai Weiwei bei pakistanietė paauglė Malala Yousafzai, kurią dėl kovos už lygias lyčių teises pašovė Talibano ekstremistai. Šių metų “Time” žmogų redaktoriai išrinks ir paskelbs gruodžio 14 dieną.

Pernai po didelės judėjimo “Užimk Volstritą” kampanijos prieš stambųjį verslą ši garbė atiteko anoniminiam protestuotojui.

•

BNS, “Liverpool Echo”, LŽ

“Čia praktiką atlieka Baltijos valstybinės žvejybos laivyno akademijos, kitų jūrinių institucijų kursantai. Tai jų pirmoji pažintis su jūra, laivo deniu, burėmis, stiebais. Baigę praktiką studentai apsisprendžia, ar nori toliau mokytis jūreivystės, ar jiems tai per sunku”, - kalbėjo M.Novikovas.

Kapitonas teigė, kad kitais metais “Kruzenstern” į Klaipėdą atplauks dar mažiausiai du kartus. Tris sykius jis jau yra lankęsis mūsų uostamiestyje, o prieš dvidešimtmetį net buvo remontuojamas dabartinėje Klaipėdos laivų remonto bendrovėje.

“Klaipėdoje ketiname pailsėti, žinoma, įgula norės apžiūrėti miestą. O penktadienį pakelsime bures ir pasuksime namo - į Kaliningrado uostą, kuriame laivas praleis žiemą”, pridūrė kapitonas.

AFP/Scanpix nuotrauka

•

•

G.Hughesas apkeliavo pasaulį be lėktuvų. / Odyssey nuotrauka

Gyvybė ekstremaliomis sąlygomis Mokslininkai viename ežere Antarktyje aptiko bakterijų, kurios gyvena po ledu, tamsoje ir be deguonies. Tai rodo, kad gyvybė egzistuoja net ir ekstremaliausiomis sąlygomis.

Pietų Korėjos atlikėjas Psy pretenduoja tapti žurnalo “Time” metų žmogumi.

Iki Antrojo pasaulinio karo šis burlaivis buvo vadinamas “Padua” ir priklausė Vokietijai. Jis buvo naudojamas kroviniams plukdyti, taip pat kaip mokomasis laivas, ir plaukiojo ilgais maršrutais į Pietų Ameriką bei Australiją.

1946 metais burlaivis “Padua” pervadintas žymaus Rusijos admirolo, hidrografo, jūrininko Ivano Kruzenšterno vardu ir jame iškelta sovietinio karinio jūrų laivyno vėliava. Šį laivą lengva atpažinti iš juodos ir baltos spalvos bortų. Tokio dažymo šonai buvo gana įprasti burlaiviams, plaukiojusiems į Rytus, nes tai imituodavo patrankų angas ir atbaidydavo piratus.

Smalsuoliai laukiami kruizinių laivų terminale iki penktadienio, 11-15 ir 17-20 valandomis.

Mokslininkai mano, kad ekstremaliomis sąlygomis gyvybė gali egzistuoti ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos vietose. “Ekosistemos Antarktyje atradimas ne tik skatina mus patyrinėti kitas izoliuotas, užšalusias Žemės vietas, bet taip pat suteikia vilties, kad ledu padengtose Saulės sistemos planetose, kuriose esama druskų telkinių ir vandenynų po viršutiniu sluoksniu, egzistuoja gyvybė”, - sakė Mičigano valstijos universiteto zoologas Nathanielis Ostromas. Jis su kolegomis parašė straipsnį “Mikrobinė gyvybė 13 laipsnių šaltyje druskingame vieno užšalusio Antarkties ežero vandenyje”.

Vaidos ežere, esančiame Makmerdo Sausuosiuose slėniuose, nėra deguonies, jis yra užšalęs ištisus metus, o azoto suboksido koncentracija jame yra didžiausia pasaulyje. Itin druskingame ežero vandenyje, kurio tempe-

ratūra po ledo kepure minus 13 laipsnių, taip pat yra didelė vandenilio dujų, nitratų bei nitritų koncentracija. Bakterijos Vaidos ežere gyvena po 20 m storio ledu. Druskų kiekis ten gali būti šešis kartus didesnis nei vandenyno vandenyje.

“Tikėtina, kad gyvybę palaikantis energijos šaltinis yra vien tik cheminė reakcija tarp deguonies neturinčio sūraus vandens ir geležies prisotintų uolienų”, - paaiškino Dykumų tyrimų

instituto (DRI) Žemės ir ekosistemų departamento ekologas ir dėstytojas Christianas Fritsenas. “Žinių apie geocheminius ir mikrobinius procesus užšalusioje aplinkoje be šviesos, ypač esant minusinei temperatūrai, iki šiol mažai teturėjome”, - sakė pagrindinė straipsnio autorė, DRI mokslininkė Alison Murray. “Šis darbas praplečia mūsų suvokimą apie gyvybės, galinčios išgyventi šiose izoliuotose ekosistemose, tipus”, - paminėjo mokslininkė.

Bakterijos gali išgyventi itin sunkiomis sąlygomis.

Užsienio spaudos nuotrauka

•