2012 lapkričio 30 d. / Penktadienis / Nr. 275 (13 403)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 30 d. / Penktadienis / Nr. 275 (13 403)

www.lzinios.lt

Paskirtasis premjeras imsis reformos

Rytoj su dienra‰ãiu “Lietuvos Ïinios”

LŽ gidas

+ TV programos

Šiandien LŽ

3p.

Įspūdingus skardžius Palangos paplūdimyje “sukūrė” nuo sovietmečio jūroje likęs reliktas

9p.

Atsigaunant ekonomikai prie gamtinių dujų skirstymo sistemos prisijungia daugiau naujų smulkių vartotojų

13p.

Kauno “Žalgirio” šiandien laukia principinė kova su Pirėjo “Olympiakos”

Būsimo ministrų kabineto vadovas Algirdas Butkevičius jau svarsto pertvarką Ministro pirmininko tarnyboje. Jis ketina atsisakyti pirmtako Andriaus Kubiliaus iniciatyva sukurtos šios institucijos struktūros ir grįžti prie Vyriausybės kanceliarijos modelio.

•

Išsamiau

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

2 p.

Ministro kėdė V.Prudnikovo nebetraukia

16p.

Aplink pasaulį keliaujantys du lietuviai jau aplankė Aliaską ir Kanadą

UŽSIENIS

Krizė smogė universitetams

RAIMONDA RAMELIENĖ

Daugėjant asmenų, Darbo partijos (DP) nesėkmingai bandomų pristatyti kaip galimus kandidatus į kultūros ministro postą, paaiškėjo, kad “darbiečiai” tapti pretendentu kalbino operos dainininką Vladimirą Prudnikovą.

Kultūros ministerijos vairą savo rankose jau laikęs garsusis bosas šįkart tarė kategorišką “ne”.

Per visą Europą nusirito studentų protestai prieš finansavimo mažinimą aukštajam mokslui. Taupyti priverstos šalys ieško būdų, kaip aukštąjį mokslą padaryti efektyvesnį. Lėšų universitetams mažinimo, reorganizacijos ir mokslo branginimo banga nusirito per visą Europą ir sukėlė studentų protestus. Skolų krizę išgyvenančios valstybės nebegali išlaikyti prieinamos aukštojo mokslo sistemos ir turi mąstyti, kaip suderinti didėjančias išlaidas su biudžeto suvaržymais. Krizė jau paveikė ir atskiro studento gyvenimą. Nors finansavimas priklauso nuo konkrečios šalies biudžeto, baiminamasi, kad visoje Europoje švietimui bus skiriama mažiau lėšų.

Paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus kantrybė senka - jei koalicijos partneriai “darbiečiai” toliau nesiūlys tinkamų kandidatų į kultūros ministrus, socialdemokratai pagrasino šį postą siūlyti savo kandidatui.

Renginių organizatorius Tadas Rimdžius, aktorius Juozas Gaižauskas, žurnalistas ir etiketo specialistas Giedrius Drukteinis - trys iki šiol žinomi DP parinkti pretendentai. Nė vienas jų netiko naujajam premjerui socialdemokratui A.Butkevičiui, todėl prezidentūros kandidatų pavardės, išskyrus pastarąją, nepasiekė.

•2 p.

Išsamiau

POLITIKŲ PINIGINĖ

•5 p.

Išsamiau

Operos solistas V.Prudnikovas pažymėjo neketinantis grįžti į politiką.

Orai

Darbas taryboje iš idėjos - retenybė

Tik nedaugelis iš daugiau kaip pusantro tūkstančio vietos politikų savivaldybių tarybose sutinka dirbti visuomeniniais pagrindais. Kitiems tokia mintis nekyla, taip pat netrūksta norinčiųjų gauti didesnį atlygį.

Teisę atsisakyti atlygio vietos politikams suteikė spalį Seimo priimta Vietos savivaldos įstatymo pataisa. Pagal ją savivaldybių tarybų nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotojus, už darbo laiką atliekant pareigas mokamas atly-

gis. Tarybos nariai turi teisę jo atsisakyti pateikdami atitinkamą prašymą. Šios kadencijos Vilniaus miesto taryboje dirba 51 politikas. Bent penkis jų būtų galima vadinti milijonieriais. Tačiau nė vienas iš jų nesuskubo atsisakyti

tarybos nariui priklausančios išmokos. Iš 41 Kauno miesto tarybos nario pinigų iš laikinosios sostinės savivaldybės biudžeto atsisakė tik du.

•11 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, lis, kai kur kris šlapdriba.

Temperatūra dieną nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 30 Lietuvos žinios

Dienos temos

Paskirtasis premjeras imsis reformos rio kandidatūras. Savo favorito pavardės jis neatskleidžia, tačiau teigia, jog tai asmuo, puikiai išmanantis ministerijų darbo specifiką, taip pat gerai pažįstantis Europos Sąjungos (ES) institucijų koridorius, turintis kontaktų Europos Komisijoje. “Tai ne naujokas, o patyręs žmogus”, tvirtino būsimas Vyriausybės rūmų šeimininkas.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Būsimo ministrų kabineto vadovas Algirdas Butkevičius jau svarsto pertvarką Ministro pirmininko tarnyboje (MPT).

Jis ketina atsisakyti pirmtako Andriaus Kubiliaus iniciatyva sukurtos šios institucijos struktūros ir grįžti prie Vyriausybės kanceliarijos modelio.

Tapęs visateisiu ministru pirmininku socialdemokratų lyderis A.Butkevičius planuoja reformuoti prieš trejus su puse metų vietoj Vyriausybės kanceliarijos A.Kubiliaus komandos sukurtą MPT. Jis norėtų, kad ministrų kabinetą aptarnaujanti institucija susigrąžintų ankstesnes pozicijas derinant Vyriausybės parengtus teisės aktų projektus.

Opozicijos atstovai mano, jog tokia pertvarka gali būti maskuojamas siekis įdarbinti “savus” žmones.

A.Butkevičius jau mąsto ir apie savo, kaip premjero, patarėjų komandą. Tačiau kokie žmonės dirbs jo artimiausiais pagalbininkais, kol kas neatskleidžia.

Nori kokybės Paskirtajam premjerui nepriimtina, kad po pertvarkos 2009 metų viduryje MPT nebeliko Teisės departamento ir kai kurių skyrių, kurie buvo atsakingi už ryšius su ministerijomis, derino jų parengtus teisės aktų projektus. A.Butkevičiaus teigimu, anksčiau Vyriausybės kanceliarija buvo tarsi paskutinis filtras derinant įvairius projektus. “Tada

Dairosi patarėjų

Paskirtasis premjeras A.Butkevičius prisipažino turįs favoritą į kanclerius, bet kol kas nenorintis jo įvardyti.

Gedimino Savickio (ELTA) ir Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotraukos

nutarimai ir įstatymų projektai būdavo kokybiškesni”, - LŽ sakė jis.

Tačiau Seimo Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos tokie motyvai neįtikina. Esą norint pagerinti Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų kokybę, pakaktų sustiprinti MPT teisininkų korpusą. “Po A.Kubiliaus inicijuotos reformos didesnė teisinė atsakomybė buvo perkelta Teisingumo ministerijai. Jeigu ji deramai nesusitvarkė su šiomis funkcijomis, tai nereiškia,

kad pats MPT modelis yra blogas”, aiškino konservatorius.

J.Razmai atrodo, kad per reformą tiesiog norima keisti darbuotojus, įdarbinti “savus”, politiškai parinktus žmones. Jis tikino, jog ankstesne pertvarka siekta išryškinti strateginio planavimo svarbą, atsisakyti kanceliarijos struktūros, dubliuojančios ministerijų veiklą. “Šioje reformoje mačiau prasmę. Po jos A.Kubilius neatsivedė naujų žmonių, neišmėtė senųjų darbuotojų. Jie visi liko dirbti toliau, tik gavo prasmingesnes funkcijas”, - sakė J.Razma.

Numatęs galimą kanclerį Naujajai Vyriausybei pradėjus dirbti, A.Butkevičiaus teigimu, MPT nebus puolama keisti darbuotojų. Anot paskirtojo premjero, pirmiausia bus žiūrima į tarnautojų kompetenciją.

“Niekas su žmonėmis nesielgs kaip su daiktais, kuriuos galima paimti ir išmesti. Jeigu darbuotojas sąžiningai atlieka funkcijas, jo kompetencija leidžia eiti pareigas, jis tikrai bus reikalingas”, - pabrėžė A.Butkevičius.

Paskirtasis premjeras jau svarsto galimas ministro pirmininko kancle-

A.Butkevičius pradėjo žvalgytis ir patarėjų. “Kol nepatvirtinta nauja Vyriausybė, kalbėti apie komandos formavimą nenorėčiau”, - pažymėjo jis.

Paskirtasis premjeras žada, kad jo artimiausių pagalbininkų korpusas nebus didesnis negu A.Kubiliaus. Laikinojo premjero sekretoriate darbuojasi dvi specialistės, jam taip pat talkina dvi sekretorės, 10 patarėjų, du padėjėjai ir atstovė spaudai.

A.Butkevičius ketina įdarbinti patarėjus vidaus ir užsienio politikos, ekonomikos, švietimo, socialiniais, teisėtvarkos, energetikos ir žemės ūkio klausimais. Be to, jis norėtų turėti patarėjus jaunimo, sporto ir nevyriausybinių organizacijų reikalams.

A.Butkevičius užsiminė, kad komandos narių dairysis ne vien artimiausioje aplinkoje ir Lietuvos socialdemokratų partijoje. “Žiūrėsime plačiau. Neįvardydamas pavardės galiu pasakyti, kad mano patarėjas energetikos klausimais tikriausiai bus jaunas žmogus, ES energetikos direktyvas skaitantis angliškai, kviečiamas į Briuselį pirmininkauti įvairioms komisijoms”, - pasakojo paskirtasis premjeras.

•

Ministro kėdė V.Prudnikovo nebetraukia Atkelta iš

•

1 p.

Tačiau ir ši, kaip vėliau paaiškėjo, tebuvo “juodraštinio varianto” įrašas.

“Nebejuokinga, darosi pikta”, - klausiamas, ar Vyriausybės formavimas jam nepradeda priminti farso, vakar prisipažino A.Butkevičius.

Kalbino eksministrą LŽ išsiaiškino, kad užimti kultūros ministro postą buvo kalbinamas ir kartą šioje kėdėje sėdėjęs žinomas operos dainininkas, muzikos pedagogas V.Prudnikovas.

“Tokių kalbų buvo, bet aš kategoriškai pasakiau “ne”, - vakar LŽ prisipažino profesorius. Jis sakė turįs kitokių planų. Šiuo metu V.Prudnikovas dėsto studentams,

pats dainuoja, todėl grįžti į politiką neketina.

Jo nuomone, ieškant kandidato į kultūros ministrus partinė priklausomybė neturėtų būti svarbiausias kriterijus. “Ministras pirmiausia turi būti rimtas profesionalas, išmanantis vadybą, ekonomikos klausimus, žinoma, ir savo sritį. O partija - jau antras klausimas”, - įsitikinęs profesorius.

2004 metais į Seimą jis buvo išrinktas su DP vėliava. Kultūros ministro pareigas 2004-2006 metais ėjo XIII Vyriausybėje. V.Prudnikovui vadovauti kultūrai nebuvo paprasta. Ministras buvo patekęs į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, jam grėsė interpeliacija, nepasitikėjimą juo ir tuomečiu sveikatos apsaugos ministru Žilvinu Padaiga tada buvo pareiškęs prezidentas Valdas Adamkus. Visos

kančios baigėsi 2006-ųjų pavasarį subyrėjus valdančiajai daugumai.

Paklaustas, ar tebepriklauso DP, V.Prudnikovas aiškiai neatsakė: “Aš esu narys, bet kol kas mano veikla pristabdyta.”

Tiktų ambasadorė Kaip LŽ jau rašė, žinomi meno ir kultūros veikėjai, neapsikentę keistų kandidato į kultūros ministrus paieškų, atviru laišku kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus. Menininkai ir kultūros įstaigų vadovai politikų paprašė kultūros ministru skirti profesionalią ir patikimą asmenybę. DP pirmininkui Viktorui Uspaskichui jie pasiūlė savo kandidatų sąrašą. LŽ duomenimis, į sąrašą, be kitų asmenų, yra įtrauktos Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, buvusi

Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė, Lietuvos verslo paramos agentūros vadovė Diana Vilytė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, buvusi kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė.

Paskirtasis premjeras A.Butkevičius vakar prisipažino, kad iš minėto sąrašo jam būtų itin priimtina šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadore ypatingiems pavedimams dirbančios I.Marčiulionytės kandidatūra. “Abiem rankom būčiau už ją”, sakė A.Butkevičius.

Pagalbos nereikia Tuo metu DP lyderis V.Uspaskichas vakar pareiškė, kad partija pati sugeba parinkti kandidatus į ministrus, nors ir užsiminė, kad “dar-

biečiai” esą mielai keistų Kultūros ministeriją į Ūkio.

“Mums pagalbos nereikia”, - sakė jis, paklaustas, ar A.Butkevičiaus paminėta I.Marčiulionytės pavardė nėra pagalba DP renkantis pretendentą.

Kartu “darbiečių” vadovas patvirtino, kad ambasadorės kandidatūra kaip viena galimų svarstoma jau seniai.

V.Uspaskichas vakar neatsakė, ar partija siūlys kitą kandidatą į kultūros ministro postą, paskirtajam premjerui viešai patvirtinus, kad G.Drukteinio kandidatūrą vertina neigiamai.

Pati I.Marčiulionytė vakar tikino nesulaukusi jokio pasiūlymo vadovauti Kultūros ministerijai. Ji atsisakė pasakyti, ar vadovautų šalies kultūrai, jei gautų tokį pasiūlymą.

Ambasadorė teigė nekomentuojanti to, ko niekas neklausia.

Trumpai PASIPRAŠĖ ATLEIDŽIAMAS NUTRAUKĖ SUTARTĮ

IŠLYDĖTAS ANAPILIN

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia dekretą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjo Egidijaus Baranausko atleidimo.

Kaip minima prezidentės dekrete, teisėją iš AT siūloma atleisti jo paties prašymu. AT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. Socialinių mokslų daktaras E.Baranauskas į AT teisėjus buvo paskirtas 2009 metais. Iki tol E.Baranauskas nebuvo ėjęs teisėjo pareigų. Anksčiau jis dirbo advokatu, vadovavo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedrai.

Vakar Seimo narys Julius Veselka išlydėtas į amžinojo poilsio vietą - Siesikų kapines Ukmergės rajone. Per laidotuvių ceremoniją Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sakė, kad Lietuvai trūks velionio J.Veselkos patarimų, išminties ir taikliai pasakyto žodžio. 69 metų “Tvarkos ir teisingumo” partijos narys J.Veselka mirė pirmadienį atvykęs į Žinių radijo laidą. Spalio mėnesį politikas buvo išrinktas į Seimą penktai kadencijai. Jį buvo numatyta skirti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku.

TV3 vakar pranešė nutraukusi sutartį su programų rengėja Rūta Janutiene. Kalbama, kad išsiskyrė R.Janutienės ir televizijos požiūris į darbo kokybę. TV3 teigia, kad per pastaruosius kelerius metus R.Janutienės sukurtos programos įvairių žurnalistų savireguliacijos, valstybės institucijų ir teismų daugiau nei penkis kartus buvo pripažintos pažeidžiančiomis įstatymus ar etikos normas. Praėjusią savaitę TV3 eteryje nepasirodė anonsuota R.Janutienės rengiamos “Paskutinės instancijos” laida apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

BNS, LŽ

Velionis J.Veselka vakar išlydėtas į Siesikų kapines.

•

2012 11 30 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Skardžius paplūdimiuose “sukūrė” vamzdis DENISAS NIKITENKA

Gelbėjant nykstančius Palangos paplūdimius nuo 2004 metų jau išleista daugiau 30 mln. litų jiems papildyti smėliu, tačiau šis triūsas kaskart vis nueina niekais. Šįkart dėl to kalta ne tiek pati jūra, o joje tūnantis sovietinis reliktas. Šį rudenį kurorto paplūdimyje stūkso fiordus primenantys apie 2 metrų aukščio skardžiai. Jie tik didėja ir toliau naikina poilsiautojų taip mėgstamus smėlėtus plotus.

Aiškinantis šio proceso priežastis mokslininkų žvilgsniai nukrypo į seną jūros dugnu iš kranto nutiestą vamzdį. Skardžiai formuojasi dėl kranto liniją graužiančių povandeninių srovių. Jos atsimuša į nebenaudojamą vamzdį ir atlieka savo juodą darbą, užuot tekėjusios toliau palei krantą. Ateinantį pavasarį sovietinį reliktą bus bandoma pašalinti.

Pasmerktas ruožas Šiuo metu Palangos paplūdimius galima padalyti į dvi dalis: nuo Birutės parko iki tilto ir nuo jo iki Rąžės žiočių.

Pirmasis ruožas - kone pavyzdinis pliažas: platus, krantai be jokių išgraužų. Vietomis paplūdimys yra net apie 100 metrų pločio, tad akivaizdu, kad šiais metais į jį supiltas smėlis niekur nedingo.

Tačiau už Palangos tilto einant gelbėtojų stoties link vaizdas pasikeičia kardinaliai - apie 300 metrų ilgio kranto virtę stačiais smėlio skardžiais, paplūdimys susiaurėjęs

iki keliasdešimties metrų pločio. Jūra negailestingai skalauja smėlį ir pasiglemžia vis didesnę jo dalį.

Dar rugpjūtį buvo aišku, kad nuo pavasario, kai buvo išpilta tūkstančiai kubinių metrų smėlio, Baltija jau nuplovė apie 30 tūkst. kubinių metrų jo už milijoną litų. Nuo 2010 metų abiejose tilto pusėse paplūdimiai “suvalgė” apie 17 mln. litų.

“Iki 2014-2015 metų paplūdimiai smėliu nebebus papildomai “maitinami”, nes bus pasibaigęs Europos Sąjungos fondų finansavimo periodas, krantotvarkos programai skiriamų pinigų galima tikėtis anksčiausiai tik po dvejų metų”, - LŽ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Šalins vamzdį Mokslininkai aiškina, kad tilto dešinėje esanti paplūdimio dalis nyksta dėl ties ta vieta prie krantą susiformuojančių srovių ir po tiltu esančios akmeninės bunos. “Ši buna saugo tilto pamatus, tačiau ji neleidžia srovėms judėti, tad jos atsimuša ir cirkuliuoja grauždamos krantus, kol išsikvepia”, - teigė L.Budrys.

Tačiau pirmą kartą prabilta ir apie dar vieną galimą kranto ardymo “kaltininką” - minėtą vamzdį. “Jis labai senas ir nebenaudojamas, šis vamzdis buvo skirtas jūros vandeniui pumpuoti į “Jūratės” baseiną. Spėju, kad dėl jo jūros srovės ir graužia krantus. Aš nesu mokslininkas”, - LŽ sakė UAB “Palangos komunalinis ūkis” vadovas Konstantinas Skierus.

Jo spėjimus žino ir L.Budrys.

“Tiesos tokiuose pamąstymuose yra, nes bet koks įrenginys turi įtakos srovių judėjimui. Manau, pa-

Prodiuseris - dažnas svečias Seime

Spėjama, kad vienas krantų ardymo “kaltininkų” yra šis vamzdis, kuris neleidžia srovėms judėti tolyn.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

vasarį tikrai bus pasirūpinta, kad tas vamzdis būtų pašalintas, ministerija turėtų rasti tam lėšų, galbūt prisidės ir merija”, - sakė jis.

K.Skierus, remdamasis patirtimi, tikino, kad kelių metrų aukščio skardžiai prie tilto išsilaikys iki pavasario, o jūra kasdien pasiglemš vis daugiau smėlio, vis labiau siaurins paplūdimį. “Įdomiausia, kad kitoje tilto pusėje šiemet pirmą kartą paplūdimiai ne siaurėja, o platėja! Mes patys atlikome matavimus, stebėjome.

Peršasi išvada, kad toks procesas vyksta dėl ardomų krantų”, - svarstė jis.

Betonuoti nesiruošia Nors per beveik dešimtmetį į didžiausio krašto kurorto paplūdimius jau sukišta per 30 mln. litų, mokslininkai tvirtina, kad pinigai tikrai nebuvo panaudoti veltui.

“Galėjome pasielgti kaip lenkai ar rusai - užbetonuoti krantus, statyti bangolaužius, bet tada ant betono ar akmenų sėdėtume kaip kirai ir grožėtumėmės jūra, užuot vaikščioję gražiu smėlėtu paplūdimiu. Lenkai dabar moka dvigubai - jie ardo tuos betoninius krantų irimą stabdančius hidrotechninius įrenginius. Pirma - jie atrodo ne-

estetiškai, antra - kenkia rekreacijai, nes sustabdžius sroves paplūdimių vanduo labai greitai tampa dumblinas, ima dvokti”, - paaiškino L.Budrys.

Jo tikinimu, 3 mln., per metus skiriami mūsų paplūdimiams tvarkyti, yra labai nedidelė suma. Pavyzdžiui, Danijoje kasmet skiriama 40 mln. eurų. “Supraskime viena - niekur tas nuplautas smėlis nedings, pavasarį jis vėl grįš į paplūdimius. Dabar krantai atrodo gąsdinančiai, tačiau atsiminkime, kad šiais metais iki 2,8 metro aukščio padidėjo ir kopagūbriai, tad ir skardžiai aukštesni”, - aiškino L.Budrys.

•

Šeimynos jaučiasi nereikalingos

TITAS KLIŠAUSKAS KAZYS KAZAKEVIČIUS

Buvęs krepšininkas, dabar žinomas televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys šiomis dienomis itin dažnai lankosi Seime. Tarp socialdemokratų besisukiojantis serialų kūrėjas nelinkęs atskleisti, kas jį taip gena į tautos atstovybę.

Parlamento rūmuose pastaruoju metu vis pasirodantis R.Skaisgirys neretai matomas sukantis į patalpas, kuriose įsikūrusi Socialdemokratų partijos frakcija. Praėjusią savaitę prodiuseris akylai stebėjo, kaip į premjerus buvo teikiamas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. LŽ pradėjus domėtis, kodėl R.Skaisgirys taip dažnai mina Seimo rūmų slenkstį, nei jis pats, nei parlamentarai nebuvo linkę atvirauti. Tik tvirtino, kad juos sieja bičiulystė.

“O ką, čia uždrausta zona, žmonėms negalima lankytis?” - LŽ atkirto R.Skaisgirys, paklaustas apie dažnas viešnages Seime. Televizijos prodiuseris aiškino, kad domisi politiniais įvykiais, parlamente rengiamais posėdžiais. “Turiu čia daug pažįstamų žmonių”, - pridūrė jis.

Be kita ko, R.Skaisgirys tikino Seime stebintis savo žurnalistų darbą.

Paskirtasis premjeras, socialdemokratų lyderis A.Butkevičius neslėpė matęs Seime R.Skaisgirį, tačiau teigė, kad jų frakcijos ir prodiuserio nesieja jokie darbo santykiai. “Jokių ryšių ir projektų su partija iš jo nesame sulaukę”, - LŽ sakė A.Butkevičius.

“Seniai jis pas mus lankosi. O kas čia tokio?” - išgirdęs LŽ klausimą sukluso

Nuo kitų metų pradžios įsigaliosianti nauja socialinės globos įstaigų licencijavimo tvarka gali tapti paskutine vinimi į vaikų globos šeimynos karstą - reta kuri jų išgali atitikti reikalavimus dėl patalpų.

Prodiuseris R.Skaisgirys LŽ tikino Seime stebintis posėdžius.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

įtakingas socialdemokratas Juozas Bernatonis. Parlamentaro žodžiais, R.Skaisgirys su politikais palaiko draugiškus santykius. “Jis turi draugų, kartu ir futbolą su kai kuriais Seimo nariais žaidžia. Aš irgi seniai jį pažįstu, kai dar krepšinį žaidė”, -aiškino J.Bernatonis. Parlamentaras tvirtino asmeniškai neturintis jokių bendradarbiavimo planų su R.Skaisgiriu, o apie kitų frakcijos kolegų ryšius su prodiuseriu nieko nežinantis. “Žiūrėkite, pas ką jis ateina, ir tų klauskite”, - patarė J.Bernatonis.

R.Skaisgirys dar pirmadienį buvo pastebėtas besilankantis Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo kabinete, tačiau šis LŽ neigė, jog bendravo su prodiuseriu.

“Tikrai jokių projektų (su R.Skaisgiriu - aut.) neplanuoju”, - tikino parlamentaras.

•

Šeimynos ruošiasi protesto akcijoms, nes nuogąstauja, kad, neįvykdžiusios didelių reikalavimų, bus išregistruojamos, o jų globojami vaikai atiduodami į valdiškus namus. Tokia lemtis gali ištikti kone visas 47 šeimynas, kurios globoja 370 vaikų. Valdininkai tikina, kad ši baimė - nepagrįsta, nes jau rengiami teisės aktai, padėsiantys išvengti nemalonumų.

Naujos normos Bene labiausiai šeimynos nepatenkintos joms keliamais reikalavimais dėl patalpų. Nuo 2010 metų įsigaliojo naujos higienos normos, kurias patvirtino tuometis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Reikalaujama, kad šeimynų patalpos turi būti izoliuotos nuo tų patalpų, iš kurių kyla triukšmas, dulkės, sklinda kvapai. Šeimynų patalpose privalo būti vestibiulis su drabužine, bendrasis kambarys, miegamieji-vaikų individualios veiklos kambariai, globėjų kambarys, vonios ir tualeto patalpos, skalbimo, džiovinimo ir lyginimo patalpa, virtuvė. Vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų naudingojo ploto.

Dideli reikalavimai yra taikomi ir vaikų miegamiesiems. Viename jų ga-

li būti įrengiamos ne daugiau kaip keturios vietos, skiriant ne mažiau kaip šešis kvadratinius metrus kiekvienai.

Mergaitėms ir berniukams nuo 7 metų turi būti įrengti atskiri miegamieji. Draudžiama naudoti dviaukštes lovas vaikams iki 10 metų, miegamuosiuose turėti kompiuterių.

Pagal naująsias higienos normas viena vonia ir vienas tualetas įrengiamas ne daugiau kaip šešiems vaikams, atskirai berniukams ir mergaitėms.

Vadina absurdu Šakių rajone devynių vaikų šeimyną globojanti Ilona Leleivienė LŽ teigė, kad minėti reikalavimai, jei jų bus paisoma išduodant licencijas, privers ją atsisakyti globėjiškos veiklos. “Mūsų name yra tik vienas tualetas, kitas - lauke.

Tad vien tai neatitinka dabartinių normų. Jau nekalbant apie reikalaujamas dvigubas kriaukles virtuvėje ir prausykloje”, - sakė šeimynos mama. Ją stebina ir siekis globojamus vaikus apsaugoti nuo kvapų. I.Leleivienė klausė, kaip tai padaryti, jei, pavyzdžiui, su paauglėmis globotinėmis ji nori namie išsikepti pyragą. “Iš vaikystės daugelis prisimename, kaip namai kvepėdavo verdama koše, kepama duona ar pyragais. Negalima iš namų daryti valdiškos įstaigos”, - įsitikinusi moteris.

Jos nuomone, šeimynų kontrolė yra reikalinga, bet galbūt nederėtų taip sureikšminti buities sąlygų.

Žada protestuoti I.Leleivienė pabrėžė, kad pertvarkyti turimą namą, kuris buvo statytas gyventi šeimai, būtų nepakeliama finansinė našta. Ne tik jos šeimynai, bet ir dar keturioms Šakių rajono šeimy-

noms. Visos jos pastatų rekonstrukciją turėtų atlikti tik savo lėšomis.

Kad šeimynos nepajėgtų pritaikyti turimų patalpų pagal naujus reikalavimus ir taip užsitikrinti tolesnę savo veiklą, tvirtino ir dešimčiai Žemaitijos šeimynų atstovaujantis šiaulietis Vladas Gumuliauskas. “Nežinau nė vienos šeimynos, kuri galėtų sau leisti rekonstruoti turimus pastatus. Galime tik įtarti, jog tokiais reikalavimais siekiama vieno - kad Lietuvoje apskritai nebeliktų šeimynų, o visi vaikai augtų tik vaikų globos įstaigose”, - kalbėjo Žemaičių krašto šeimynų asociacijai vadovaujantis šiaulietis.

Anot jo, Žemaitijos šeimynos rengiasi važiuoti į Vilnių ir protesto akcijomis išreikšti savo nepasitenkinimą valdininkų užmačiomis.

Laukia ministro įsakymo Lietuvos šeimynų asociacijos vadovė Rita Ilgūnienė LŽ teigė, jog šios asociacijos atstovai jau ne kartą buvo susitikę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) valdininkais ir tarėsi, kad šeimynoms nebūtų taikomi tokie griežti reikalavimai. “Sutarta, kad bus pakeisti teisės aktai. Mūsų asociacijai priklausančios šeimynos buvo apie tai informuotos”, - sakė ji.

SADM Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Šlajutė LŽ tikino, kad šiuo metu jau yra parengti socialinės globos normų pakeitimų projektai. Pagal juos šeimynoms nereikėtų turėti higienos pasų. “Normas savo įsakymu tvirtina bei keičia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Laukiame, kol jis tai padarys”, - sakė A.Šlajutė.

•

4

2012 11 30 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar skani kramtomoji guma... akims?

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

Vėl nyrame į žiemą. Dar vis ilgėja tamsa. Daugumai ją dažnai praskaidrina televizorius. Jo reikšmė ir paklausa ypač pasimatė televizijai pereinant į skaitmeninę. Per vieną spalio naktį ekranai užgeso šeštadaliui spoksotojų. Tai nevirto nacionaline tragedija tik todėl, kad jau buvo prasisukęs antrasis Seimo rinkimų ratas. Tiesa, kalbančios galvos iš žydrųjų ekranų neišnyko. Jos dabar narsto kaulelius kandidatams į būsimąją Vyriausybę. Kai pabosta politikuojantys veidai, galima pasižiūrėti šokančių kojų.

Tarp jų pateko net Panevėžio moterų pataisos namų vadovo siautulingu ritmu mirgančios blauzdos. Į populiarų šokių projektą dalyvauti pakviestas aukštas teisėsaugos pareigūnas prisistatė kaip rūstus ir arogantiškas nusikaltusių damų įkalinimo įstaigos prievaizdas. Skirtingai negu linksmutis jo kolega iš XIX šimtmečio, amžinai įkaušęs Johanno Strausso operetės “Šikšnosparnis” herojus.

Panevėžietis su tariama nuteistąja (iš tiesų - su profesionalia šokėja) elgiasi įžeidžiai, rodydamas savo neribotą valdžią ir galią. Įsijautęs į naują vaidmenį, įkalinimo įstaigos direktorius atvirai teigė, kad už grotų sėdinčios globotinės jį palaikys ir balsuos mobiliaisiais telefonais (nors nuteistosioms turėti ryšio priemones ir jomis naudotis yra neleidžiama). Kad būtų stipriau, dar pridėjo, jog globotines kartais ir

pakankina (nors tokį elgesį draudžia mūsų šalies įstatymai). Šito nebeatlaikė net paties nueinančio nuo valdžios teisingumo ministro kantrybė.

Jis Panevėžio moterų pataisos namų šefui įsūdė tarnybinę nuobaudą už valstybės tarnautojų etikos taisyklių pažeidimą ir už netinkamą elgesį bei pareigūno vardo diskreditavimą.

Taigi, nebus perdedama sakant, kad Panevėžio pataisos namų vadovui Edvardui Norvaišai smarkiai atsirūgo televizinių šokių pomėgis. Taip pat, be abejonės, atvėso jo simpatijos pačiai televizijai, kaip visuomenės gyvenimo reiškiniui, į kurį norisi pasižiūrėti platesniu požiūriu.

Nuo 1928 metų liepos 2-osios, kai Amerikoje pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti televizijos programa, šis išradimas tapo galingiausia pramogų, politikos, reklamos priemone. Ji per aštuonetą dešimtmečių apraizgė visą pasaulį ir savo vartotojus per akis bei ausis kiaurą parą lanko šimtais kanalų. Taip pat Jungtinėse Valstijose pirmąkart televizija pasitelkta atviriems debatams per prezidento rinkimų kampaniją.

1960-ųjų rugsėjį ir spalį Johnas F.Kennedy susitiko su respublikonų kandidatu į prezidentus Richardu Nixonu ir diskutavo televizijos žiūrovų akivaizdoje. R.Nixonas, kuris dalyvavo debatuose sužeista koja, atrodė įsitempęs ir suvaržytas. J.F.Kennedy buvo atsipalaidavęs, todėl didžiulė televizijos auditorija nulėmė, kad jis laimėjo. Po tų debatų televizija tapo vis svarbesnė nacionalinėje politikoje.

Taip atsitiko ir kituose šią madą perėmusiuose kraštuose. Tarp jų - ir Lietuvoje. Tik pas mus dažniau “fechtuojamasi” ne argumentais, o kandžiomis asmeninėmis užuominomis arba ir atvirais įžeidinėjimais.

Panašų “stilių” netrunka perimti ir komercinių telekanalų pramoginės laidos, visokie lėkštybių žarstymo, žmonų vienam žvaigždūnui ieškojimo ar kojų kilnojimo “projektai”. Neretai jie dar pamarginami riebesniais žodeliais iš nešvankiosios tautosakos.

To neapsikentę tūli anoniminiai interneto komentatoriai rėžia be užuolankų: “Nėra Lietuvoje normalios TV. Komercinės konkuruoja tarpusavyje ir už tai plėšia dideles “babkes”. Apie laidų kokybę neverta net kalbėti - ly-

nai kartotinis reklamos žiūrėjimas verčia norėti daiktų, kurie iš tiesų mums nereikalingi. Statistinis žiūrovas vidutiniškai per parą televizijai skiria keturias valandas, vadinasi, reklamai - 40 minučių arba beveik vieną akademinę valandą. Per savaitę susidaro apie penkių šešių normalių valandų, arba sutrumpintas, darbo penktadienis. Tiek laiko galima panaudoti gerokai prasmingiau tiesiog pasivaikščioti gryname ore.

Kaip apsiginti nuo TV reklamos?

Statistinis žiūrovas vidutiniškai per parą televizijai skiria keturias valandas, vadinasi, reklamai - 40 minučių arba beveik vieną akademinę valandą. gis toks žemas, kad laiko gaila. Nori tarp “elito” papulti, pirmyn į šokius!

Visur dalyvauja tas pats “elitas” ir draugų draugai. ATSIBODO.” Į postmodernizmo “nuobodulio estetikos” viršūnes galima drąsiai įrašyti televizijos reklamą. Visų be išimties kanalų - ir visuomeninio, ir komercinių. Pastaruosiuose tiesiog siautėja “optinis teroras”, kai laidų ar filmų reklaminiai intarpai nutįsta dešimtimis minučių. Srūva besaikės pagyros daiktams, malonumams, kurių daugeliui žiūrovų niekada neprireiks.

Tačiau ar kada susimąstome, kodėl ta pati reklama mirga ir mirga? Pasirodo, kad nuolat kartojama informacija smegenims ima rodytis ypač svarbi ir “įsirašo” ne tik į sąmonę, bet ir į pasąmonę. Taip žmonės tiesiog tampa reklamos vergais.

Reklamose stengiamasi parodyti, kad vieną ar kitą daiktą turintis žmogus yra pranašesnis, sėkmingesnis už to neturinčiuosius. Priversti-

Vieną būdą pasiūlė pati televizija, tiksliau - 1965 metais Niujorke įkurtas JAV kabelinės televizijos tinklas HBO (Home Box Office - Namų dėžės įstaiga). 2011 metų duomenimis, HBO programa prieinama 28,2 mln. vartotojų Jungtinėse Valstijose. Pagal šį rodiklį HBO yra antras JAV po “Encore” kanalo. HBO transliacijos taip pat vyksta 151 pasaulio šalyje.

HBO programą sudaro: naujausi filmai, įvairaus pobūdžio TV serialai, dokumentika, bokso varžybos ir kt.

1986 metais HBO pradėjo transliuoti užšifruotu signalu, taip leidžiant tik “saviems” klientams matyti programas. Svarbiausias HBO tinklo privalumas - jokios įkyrios reklamos! Už tai ir imamas papildomas mokestis, o jį noriai moka kone ketvirtadalis suaugusių amerikiečių.

Kita galimybė - automatiškai įsirašyti ir pagreitintai “susimontuoti” pageidaujamus filmus, laidas ir paskui, nesinervinant dėl reklaminių šiukš-

lių, ramiai tuos įrašus peržiūrėti.

TV reklamos šalininkai (kanalų savininkai, prodiuseriai, darbuotojai) mojuoja pagrindiniu argumentu: be reklamos jie neišgyventų ir nepateiktų tos produkcijos, kuri žiūrovams patinkanti ir pageidaujama. Tai panašu į situaciją su rūkymu: nors jis ir kenkia, bet rūkalų gaminama vis daugiau. Tamstų reikalas pasirinkti - rūkyti ar ne. Televizijos fizinė (akims, ausims, nejudriam stuburui) ir moralinė (ypač vaikų psichikai) žala yra akivaizdi, tačiau nuo to žinojimo šis verslas nė kiek nemažėja, priešingai nuolat plečiasi.

Galima reklamos “neprifarširuotų” įrašų rasti internete. Tiesa, apie televizijos ir interneto sinergiją (sąveiką) ir šio reiškinio naudą arba žalą jau irgi nemažai kalbama.

Na ir kas? Kiekvieną minutę prieš žydruosius ekranus arba monitorius kūpso milijonai žmonių ir niekur nuo to nepabėgsime.

Prisimenu, jau tolimais jaunimui 1970 metais per “Nemuno” žurnalo redkolegijos posėdį mūsų literatūros klasikas Juozas Grušas pasakė: “Televizija - kramtomoji guma akims.”

O tada Lietuvoje tebuvo du jos kanalai - Vilniaus ir Maskvos. Tiesa, visai be reklamos, bet su bukagalviška kompartine propaganda. Beje, teko girdėti, kad Islandijoje ketvirtadieniais televizija nedirba, ir tai leido gerokai pagerinti tos šalies demografinę situaciją.

Nuspaudžiu pultelį, ir sužimba LRT programa “Kultūra”. Šviesaus atminimo genialusis maestro Raimundas Katilius (1947-2000) vėl groja Maxo Brucho koncertą smuikui ir orkestrui. Kaip gyvas, kaip dabar. Ir už tai esu dėkingas mūsų nacionaliniam transliuotojui.

•

Kitų balsai ORIGINALUS ŠILTNAMIS

šiltnamio negalėtume vadinti tvariu.

Savininkas - turtingas žmogus ir nematė reikalo taupyti, bet jei šiluma būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (komposto, biokuro), tuomet statiniui būtų galima suteikti žaliąjį sertifikatą.”

Kaip rašo Inhabitat.com, netoli Maskvos stūkso prabangus Pirogovo kurortas, kuriame galima rasti visus metus daržoves auginantį šiltnamį:

Lietuvos žinios

“Visi kurorto pastatai yra mediniai ir visi kartu sudaro bendrą kompoziciją. Architektai visus pastatus kūrė kaip vienos sistemos dalis, o ne atskirus objektus. Šiltnamio paslaptis - originalus sprendimas. Jo viduje iš tikro yra kiek mažesnis kitas statinys (kaip mūsų ekonomisto Gitano Nausėdos sodyboje pavilnyje). Tarp išorinės ir vidinės sienos susidaro oro tarpas, kuriame “įkalinama” šiluma. Be to, šiltnamiui panaudotas aukštos kokybės grūdintas stiklas. Teigiama, kad jo šilumos sulaikymo savybės daug geresnės nei bet kokio kito. Tvirtas stiklas taip pat padeda atlaikyti ir konstrukcijos svorį. Nors statinys nėra didelis, jis atsiėjo gana brangiai. Reikėjo užtikrinti, kad visa konstrukcija būtų sandari, bet kartu

STALINAS - ETINĖ PROBLEMA

reikėtų pagalvoti ir apie kitus Kremliuje palaidotus asmenis, pradedant Leninu. Negalima sakyti: “Tas yra blogas, palaidokime jį kur nors kitur, o šitas ne toks blogas, todėl palikime ten, kur guli dabar.”

Tai labai sudėtinga etinė problema”, - aiškino D.Medvedevas.”

LŽ

Prancūzų dienraščiui “Le Figaro” interviu davė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas: “Nė kiek

turėtų ir vėdinimo bei šildymo sistemas. Po žeme eina šildymo linijos.

Visi komplekso pastatai šildomi iš vienos katilinės (kūrenama dujomis) ir juos skiria nedideli atstumai.

Naujos šilumos perdavimo trasos

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

užtikrina, kad šilumos praradimas būtų minimalus. Rezultatas - šiltnamyje galima auginti daržoves ištisus metus. Žiemą, kai augalams trūksta saulės, naudojamos šiltą šviesą skleidžiančios lempos. Be abejo, tokio

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

neabejoju, kad Stalino valdymo laikais daugybė žmonių buvo nužudyta ir represuota. Tačiau nostalgija dėl mirusių diktatorių yra plačiai paplitusi žmonijos klaida”, - sakė D.Medvedevas. Ir pridūrė, kad Stalino kapo perkėlimas galėtų išprovokuoti dalies visuomenės, kuri vis dar tiki socializmo pranašumu, neramumus.

“Jei sumanytume perkelti Staliną,

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 30 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Krizė Europoje smogė universitetams Per visą Europą nusirito studentų protestai prieš finansavimo mažinimą aukštajam mokslui. Taupyti priverstos šalys ieško būdų, kaip padaryti aukštąjį mokslą efektyvesnį. Šv. Patriko koledžas rengia mokytojus jau daugiau kaip 135 metus, o pastaruosius du dešimtmečius veikė kaip autonominė Dublino universiteto įstaiga. Rudenį koledžas gavo laišką, kuriuo pranešama, kad jis bus integruotas į universitetą. Tai bus padaryta pagal vyriausybės planą, kuriuo siekiama taip pertvarkyti Airijos aukštųjų mokyklų sistemą, kad kuo daugiau žmonių būtų geriau išlavinti išleidžiant kuo mažiau pinigų.

Panaši lėšų mažinimo, reorganizacijos ir mokslo branginimo banga nusirito per visą Europą ir sukėlė studentų protestus. Skolų krizę išgyvenančios šalys nebegali išlaikyti labai plačios ir prieinamos aukštojo mokslo sistemos, tad turi ką nors daryti, kad suderintų šias išlaidas su biudžeto suvaržymais.

“Daug studentų protestuoja dėl to, kaip krizė veikia tiek vyriausybės politiką, tiek atskiro studento gyvenimą”, - sakė Europos studentų sąjungos atstovė Taina Moisander. Šį mėnesį Airijos studentų sąjungos pirmininkas buvo areštuotas, kai atsisakė užimti vietą lankytojų galerijoje per debatus dėl aukštojo mokslo kainų parlamento žemuosiuose rūmuose. Londone studentai protestavo prieš viršūnių susitikimą Briuselyje, kur Europos lyderiai mėgino suderinti septynerių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Bai-

“Universitetas gatvėje” - taip vadinosi studentų protestas vienoje Madrido aikštėje prieš finansavimo sumažinimą.

AFP/Scanpix nuotraukos

minamasi, kad švietimo finansavimas bus sumažintas.

Vienos mažino, kitos didino Iš tikrųjų aukštojo mokslo sistemos įvairiose Europos šalyse skiriasi. Finansavimas labai priklauso nuo konkrečios šalies biudžeto, o krizė taip pat skirtingai paveikė valstybes.

Airija yra viena iš 11 Europos šalių drauge su didžiulių ekonominių sunkumų patiriančiomis Graikija, Islandija, Italija, Portugalija ir Ispanija, kuriose aukštojo mokslo finansavimas per krizę sumažėjo daugiau kaip 10 proc. (Europos universitetų asociacijos duomenys). Tas pats tyrimas gana netikėtai nustatė, kad 9

“Padaryti daugiau turint mažiau!” - toks dabar yra švietimo sistemos devizas. valstybės, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Šveicarija, padidino švietimo finansavimą. Jį arba padidino, arba išlaikė tokį patį ir Skandinavija.

Biudžeto apkarpymai labiausiai palietė Didžiąją Britaniją, ten mokslas tiek vietos, tiek ES studentams pabrango nuo 9 tūkst. iki 14 350 svarų per metus, ir britų universitetai tapo brangiausi Europoje bei treti brangiausi pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos universitetų. Tokius duomenis skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Mokslo pabrangimas yra tik vie-

na problema. Akademikams kelia nerimą, kad finansavimas bus sutelktas tik į tam tikrus tyrimus, o ne tokie apčiuopiami aspektai kaip geri dėstytojai nebebus prioritetas.

Verčia jungtis Žodis “efektyvumas” yra naujas Airijos aukštojo mokslo, kuris 90 proc. yra valstybinis, sistemoje. Valstybiniuose universitetuose studijuoja apie 160 tūkst. studentų. Nuo rugsėjo vyriausybė ėmėsi koledžų prijungimo prie universitetų, o netrukus ketinama paskelbti naujas gaires, kaip

nuo kitų metų visos aukštojo mokslo įstaigos, įskaitant 7 Airijos universitetus, galėtų bendradarbiauti arba susijungti. Mokslo įstaigų liks mažiau, mažesnės iš jų bus sujungiamos, taip bus skatinama specializuotis. “Padaryti daugiau turint mažiau!” - toks dabar yra švietimo sistemos devizas.

Airija susiduria su dviguba problema: sumažėjusio nacionalinio biudžeto ir padidėjusio studentų skaičiaus.

Mat tie, kurie gimė per dešimtojo dešimtmečio suklestėjimą, jau užaugo ir rengiasi studijuoti. Vyriausybė prognozuoja, kad per dešimtmetį studentų skaičius pasieks 250 tūkstančių.

Vokietija, turinti 2,2 mln. studentų, yra viena šalių, padidinusių aukštesniojo ir aukštojo mokslo finansavimą. Universitetai gauna didžiąją dalį pinigų iš Vokietijos 16 žemių, o tyrimai gali būti finansuojami ir tiesiogiai federalinės vyriausybės. Šioji skiria pinigų tyrimų projektams, mokslo įstaigoms ir kai kuriems universitetams, atsižvelgdama į jų potenciją. Studentų Vokietijoje ir toliau daugėja, bet mokytojų rengimo finansavimas patiria stagnaciją.

Italija ėmėsi vienų griežčiausių taupymo priemonių ir didžiausių apkarpymų. Aukštojo mokslo sistema neteko 14 proc. finansavimo, o žinovai teigia, kad viskas karpoma aklai - nuo tyrimų iki profesorių algų. Šalys taip pat susigriebė, kad darbdaviams reikia rengti jų reikalavimus atitinkančią darbo jėgą - tai bendra viso aukštojo mokslo tendencija. Airija siekia sukurti tokį mokymą, kuris nuvestų tiesiai į darbo vietą, net jeigu šioji būtų ir ne Airijoje, o kur nors kitur pasaulyje.

•

Tribunolas išteisino Kuriamas tarptautinis verslo ir mokslo partnerystòs tinklas

R.Haradinajaus šalininkai prie tribunolo Hagoje laikė savo didvyrio portretą.

Kosovas džiūgauja, o Serbija piktinasi dėl tribunolo išteisintų trijų albanų.

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų Jugoslavijoje teismas išteisino buvusį Kosovo premjerą Ramushą Haradinajų ir du jo padėjėjus dėl kaltinimų žmogžudystėmis bei kankinimais per karą už šios albanų srities, kurią Serbija laiko neatskiriama savo dalimi, nepriklausomybę. “Teisėjai pripažįsta jus nekaltais dėl visų kaltinimų”, - paskelbė Hagoje įsikūrusio teismo teisėjas Bakone’as Justice’as Moloto ir nurodė paleisti atsakovus. 44 metų R.Haradinajus ir 41 metų Idrizas Balajus buvo pakartotinai teisiami dėl šešių kaltinimų, susijusių su serbų ir kitų ne albanų tautybės žmonių žudymu bei kankinimu per 1998-1999 metų karą.

Trečiam kaltinamajam, 42 metų Lahi Brahimajui, buvo pateikti keturi kaltinimai dėl vaidmens per albanų partizanų kovas su tuomečio Serbijos pre-

zidento Slobodano Miloševičiaus pajėgomis. Teismo proceso tiesioginė transliacija rodyta didžiuliame ekrane Kosovo sostinėje Prištinoje, kur R.Haradinajus laikomas didvyriu. Visus tris vyrus prokurorai kaltino žudžius ir kankinus serbus bei įtariamus kolaborantus, veikusius prieš Kosovo išvadavimo armiją, ir reikalavo jiems mažiausiai 20 metų kalėjimo. Tačiau teisėjai nustatė, jog kaltinamieji nedalyvavo jokiame “bendrame nusikalstamame sumanyme”, kad “išvalytų” iš to rajono etninius serbus, o kai kurių liudytojų parodymus įvertino kaip nepatikimus. Vienas jų, pasak teisėjo, galėjo pasakoti tai, ką buvo girdėjęs iš kitų, ne pats patyręs.

Reaguodama į teismo sprendimą Serbija pareiškė, kad jis “įteisina mafijos valdymą Kosove, o svarbiausia tylėjimo įstatymą, kuris tebegyvuoja ir yra stipresnis už bet kokį nusikaltimą”.

•

“The New York Times”, AFP, BNS, LŽ

Verslo ir mokslo partnerystò yra viena esmini˜ ‰alies paÏangos ir konkurencingumo augimo sàlyg˜, todòl svarbu ne tik uÏtikrinti dialogà tarp verslo ir mokslo institucij˜, bet mokslininkus ir verslininkus paskatinti orientuotis ∞ uÏsienio rinkas. Lietuvos informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektorius yra vienas i‰ paÏangiausi˜ ir didÏiausià potencialà turinãi˜ ‰alies sektori˜, todòl btina stiprinti ‰io sektoriaus ∞moni˜ lygiaverãio konkurencingumo galimybes, bendradarbiavimà su mokslu.

Asociacija “Nacionalinis programinòs ∞rangos ir paslaug˜ klasteris„ ∞gyvendina dvejus metus truksiant∞ projektà “Nacionalinòs programinòs ∞rangos ir paslaug˜ technologij˜ platformos stiprinimas„, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimà tarp verslo ir mokslo atstov˜ informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektoriuje, skatinti paslaug˜ eksportà ∞ uÏsienio rinkas, ugdyti tyròj˜ kompetencijas.

“Susiduriame su Lietuvos informacini˜ technologij˜ integravimosi ∞ pasaulin´ rinkà problemomis, kai ∞monòs yra nepasirengusios eksportuoti savo kuriam˜ produkt˜, joms trksta patirties. Taip pat yra jauãiamas stiprus mokslo, verslo ir kit˜ uÏsienio valstybi˜ organizacij˜ partnerystòs trkumas. Sòkmingi projekto rezultatai sudarys galimybes ∞vertinti Lietuvos ∞moni˜ bei mokslo ir tyrim˜ institucij˜ tarptautinòs integracijos galimybes, parengti integracijos didinimo planà bei sustiprinti programinòs ∞rangos ir paslaug˜ sektoriaus konkurencingumà„ - teigia projekto vadovas.

Siekdamas sustiprinti integracijà ∞ tarptautines rinkas ir sudaryti galimybes vykdyti bendrus tarptautinius mokslini˜ tyrim˜ ir eksperimentinòs plòtros projektus, Nacionalinis programinòs ∞rangos ir paslaug˜ klasteris buria informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ partnerystòs tinklà, kurio veikloje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir kit˜ ‰ali˜ organizacijos. Planuojama aktyviai bendradarbiauti ir keistis patirtimi su Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Norvegijos verslo ir mokslo organizacijomis.

Siekiant uÏtikrinti efektyvià tematinio tinko veiklà, bus nuolat palaikomas verslo ir mokslo dialogas, ugdomos tyròj˜ kompetencijos, uÏmezgami ry‰iai su potencialiais naujais klasterio nariais. Verslo ir mokslo organizacij˜ atstovams bus sudarytos galimybòs dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, specializuotuose mokymuose, verslo ir mokslo susitikimuose. Øgyvendinant projektà bus sukurtas ∞moni˜ eksporto gebòjim˜ gerinimo modelis, kuris sudarys galimybes efektyviai planuoti eksporto veiklas. Daugumos informacini˜ technologij˜ sektoriaus ∞moni˜ veikla orientuota ∞ vidaus rinkà, todòl planuojama parengti ir ∞gyvendinti Lietuvos programinòs ∞rangos ir informacini˜ technologij˜ paslaug˜ segmento eksporto skatinimo strategijà. Taip pat bus sukurta verslo - mokslo projekt˜ duomen˜ bazò, kuri sudarys galimybes stiprinti verslo ir mokslo dialogà bei paskatins ∞gyvendinti bendras iniciatyvas. ·iomis bei kitomis projekto ∞gyvendinimo metu sukurtomis priemonòmis be apribojim˜ galòs naudotis visos ‰alies informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektoriaus ∞monòs.

Tikimasi, kad Lietuvos verslo ir mokslo organizacij˜ bendradarbiavimas su kit˜ ‰ali˜ organizacijomis, leis sustiprinti silpnàsias informacini˜ ir ry‰i˜ technologij˜ sektoriaus puses, perimti geràjà uÏsienio ‰ali˜ patirt∞, uÏmegzti ilgalaikius kontaktus, ∞gyvendnti bendras iniciatyvas ir uÏtikrinti ilgalaik∞ konkurencingumà bei Ïinomumà ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Projektà “Nacionalinòs programinòs ∞rangos ir paslaug˜ technologij˜ platformos stiprinimas„ dalinai finansuoja Europos socialinio fondo agentra (projekto kodas Nr. Vp1-3.1-·MM-05-K-02-010 UÏs. R-673

6

2012 11 30 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai PALESTINA SIEKIA VALSTYBINGUMO Palestiniečių lyderis Mahmudas Abbasas atvyko į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją. Joje Palestinos vadovas prašė JT suteikti Palestinai “neprisijungusios valstybės stebėtojos” statusą ir išdėstė palestiniečių derybų su Izraeliu sąlygas. M.Abbasas tikisi, kad JT rezoliucijos, pagal kurią buvo padalyta jų teritorija, 65-osios metinės taps “istorine” gaire palestiniečių pastangoms įkurti nepriklausomą valstybę. Ištikima Izraelio sąjungininkė JAV kovojo prieš šias palestiniečių ambicijas. Ji mano, kad balsavimas JT niekaip nepagerins perspektyvų atnaujinti taikos derybas tarp Izraelio ir Palestinos, siekiant užbaigti kelis dešimtmečius trunkantį konfliktą. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Williamas Burnsas ir Vašingtono pasiuntinys Artimiesiems Rytams Davidas Hale’as susitiko su M.Abbasu jo viešbutyje, tačiau nesugebėjo įtikinti palestiniečių lyderio atšaukti pasiūlytą rezoliuciją arba padaryti joje pakeitimų.

EGIPTE PRIIMAMA KONSTITUCIJA

Egipto prezidentas M.Mursi ketina atsisakyti dalies savo galių.

Naująją Egipto Konstituciją rašanti komisija, kurią boikotuoja liberalai ir krikščionys, balsavo dėl šalies pagrindinio įstatymo projekto, kai Egipte sustiprėjo protestai dėl prezidento Mohamedo Mursi sprendimo prisiimti labai dideles galias.

Pats M.Mursi, tikėdamasis išsklaidyti didėjantį pyktį visuomenėje, tvirtino, kad jis atsisakys prieštaringai vertinamų naujų įgaliojimų, kai tik įsigalios naujoji Konstitucija.

Dabartinis Egipto prezidentas taip pat atmetė kritikų pastabas, esą jis siekia užsitikrinti absoliučią valdžią, ir sakė, kad protestai Kairo gatvėse yra teigiamas ženklas, rodantis, jog Egiptas po autoritarinio prezidento Hosni Mubarako nuvertimo tikrai eina demokratijos keliu.

ALŽYRE PRASIDĖJO RINKIMAI Alžyre prasidėjo vietos ir provincijų valdžios rinkimai. Šiuose rinkimuose Alžyro gyventojai rinko deputatus į 1541 rajono tarybą ir 48 provincijų tarybas, kurie dirbs penkerius metus. Nors rinkimuose kandidatuoja dešimčių partijų atstovai, tarybų galios yra suvaržytos, nes dalį pareigūnų skiria centrinė vyriausybė. Nacionalinis išsivadavimo frontas, kuris 1962 metais iškovojo Alžyrui nepriklausomybę nuo Prancūzijos ir laimėjo gegužę vykusius rinkimus, šįkart vėl prognozuoja sau sėkmę. Tuo metu opozicijos partijos jau pareiškė nuogąstaujančios dėl galimų klastojimų. Naftos turtingoje Šiaurės Afrikos šalyje rinkimai rengiami pastaruosius du dešimtmečius, tačiau tikroji valdžia priklauso prezidentui ir įtakingiems generolams.

Niujorko diena be sunkių nusikaltimų PALMYRA KRUPENKAITĖ

Niujorko teisėsaugos pareigūnai pranešė apie istorinę dieną JAV didmiesčio istorijoje. Pirmą kartą Didžiojo obuolio mieste niekas nebuvo nušautas, papjautas, išprievartautas, apiplėštas ar sumuštas. Šios savaitės pirmadienis vadinamas unikalia diena Niujorke, nes didmiestyje, turinčiame labai turtingą kriminalinę istoriją, pirmą kartą nepadaryta sunkių nusikaltimų. Miesto policijos komisaro pavaduotojas Paulas Brownas šia proga net surengė spaudos konferenciją ir paskelbė specialų pranešimą. “Tą dieną mūsų darbuotojai neužfiksavo nė vienos žmogžudystės, nė vieno išprievartavimo ir apiplėšimo, nė vieno atvejo, kad būtų panaudotas peilis. Taip atsitiko pirmą kartą Niujorko policijos istorijoje”, - kalbėjo pareigūnas. Pirmadienį jis pavadino “labai gera savaitės pradžia”. Deja, ramybė Niujorke truko neilgai. Jau antradienio rytą Brukline buvo nušautas 27 metų vyras.

Kad didmiestyje, turinčiame 8 mln. gyventojų, tokios dienos labai retos, pabrėžė ir teisėsaugos ekspertas Tomas Repetto, parašęs knygą “Amerikos policija: 1949-2012 metai”. Niujorko policijos departamento parengtas programas T.Repetto vadino “pasakiškai sėkmingomis stabdant nusikalstamumą”. Ekspertas šį laimėjimą pirmiausia aiškino tuo, kad Niujorko policija ėmė skirti nepaprastai daug dėmesio nusikaltimų prevencijai, taip pat nusikaltimams, per kuriuos naudojamas šaunamasis ginklas.

Vienu metu Niujorkas net buvo vadinamas pavojingiausiu pasaulio miestu. Tačiau nusikalstamumas ėmė sparčiai mažėti jo meru išrinkus Rudy Giuliani. Mero parengta programa, gavusi pavadinimą “Nė vieno išdaužyto lango”, pasirodė esanti nepaprastai veiksminga, todėl pradėta taikyti ir kituose pasaulio miestuose. Per aštuonerius R.Giuliani vadovavimo Niujorkui metus nusikalstamumas čia sumažėjo 57 procentais.

R.Giuliani pradėtus darbus tęsia ir dabartinis Niujorko meras Michae-

Niujorko policininkai - tikri tvarkos sergėtojai. / AFP/Scanpix nuotraukos las Bloombergas, vadinantis nusikaltėlius didžiausia miesto gėda. Jis pasirūpino, kad su bendrove “Microsoft” būtų pasirašyta sutartis ir Niujorko policininkai gautų naujausią kompiuterinę įrangą informacijai apie nusikaltimus kaupti bei registruoti. Ši įranga taip pat apdoroja stebėjimo kamerų perduodamą informaciją, todėl ji labai praverčia įgyvendinant nusikaltimų prevencijos programą.

Niujorko policininkai surengė ir labai efektyvią akciją “Stop and Frisk” (“Sustabdyk ir apieškok”), per kurią pavyko konfiskuoti labai daug nelegalių ginklų. Tiesa, jos kritikai aiškino, esą tąkart nuo pareigūnų nepelnytai nukentėjo daugybė gatvėse sustabdytų juodaodžių ir ispanakalbių amerikiečių. Tačiau po šios akcijos Niujorko laikraščiai rašė, kad dabar nusikaltėliai jau gerai pagalvoja, ar verta neštis šaunamąjį ginklą į gatvę.

Nors nusikaltimų kreivė Niujorke tai kyla, tai vėl leidžiasi, bendra tendencija džiugina. Šiuo metu tiek policijos pareigūnai, tiek teisėsaugos ekspertai kalba tik apie spartų nusikaltimų mažėjimą, o 2012-ųjų statistika teikia ypač daug vilčių. Mat užfiksuotas mažiausias jų skaičius per pastaruosius 50 metų, t. y. nuo 1960ųjų, kai tokie duomenys pradėti kaupti. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, žmogžudysčių sumažėjo net 23 procentais: pernai buvo nužudyti 472, o šiais metais - tik 366 žmonės. Skaičiai išties įspūdingi, ypač jei palygintume juos su 1990 metais, kai Niujorke suklestėjus nusikalstamumui gyvybės neteko net 2245 asmenys. Šiandien padėtis Niujorke yra daug geresnė negu Čikagoje, kurioje gyvena 2,7 mln. žmonių. Tame didmiestyje šiemet jau užregistruoti 462 nužudymai, o vos 1,5 mln. gyventojų turinčioje Filadelfijoje - 301.

Per labai efektyvią akciją “Stop and Frisk” (“Sustabdyk ir apieškok”) policininkams pavyko konfiskuoti labai daug nelegalių ginklų.

Tačiau Niujorke, sumažėjus sunkių nusikaltimų, ėmė gausėti smulkių. Šiais metais 9 proc. daugiau užfiksuota mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vagysčių, todėl bendras nusikaltimų skaičius mieste padidėjo 3 procentais. Vis dėlto Niujorko policininkai neketina pasiduoti. Jau kuriama programa tokioms vagystėms, pirmiausia miesto metro, stabdyti.

•

Krizę pagilino tornadas Italijos pietuose siautėjusi stichija smogė didžiulį smūgį šalies ekonomikai, kuri ir taip pateko į nepavydėtiną padėtį. Atūžęs tornadas sunaikino Taranto mieste esančią didžiausią Europoje plieno gamyklą. Į šį Pietų Italijos miestą viską savo kelyje šluojantis viesulas atūžė nuo jūros kartu su žaibais. Žaibas trenkė į vieną gamyklos kaminą, o šis griūdamas pataikė į liejimo cechą. Darbininkai tuoj pat buvo evakuoti, o visos gatvės aplink gamyklą uždarytos.

Bokšto nuolaužos pažeidė ir elektros linijas, todėl buvo nutrūkęs elektros tiekimas į kitus miestus.

Stiprus vėjas nunešė į jūrą ir statybinį kraną, kuriame buvo keli darbininkai. Tris iš jų pavyko išgelbėti, o ketvirto tebeieško narai. Nuo stichijos nukentėjo 38 žmonės, kai kurie iš jų iki šiol tebėra ligoninėje.

Atūžęs tornadas tiesiog nusiaubė šį nedidelį miestą. Stichijai aprimus Taranto gyventojai pamatė gatvėse vienas ant kito suverstus automobilius,

Po tornado iš gamyklos kaminų vis dar rūko dūmai. / Reuters/Scanpix nuotrauka nuolaužomis užverstus kelius, išrautus medžius ir nuplėštus namų stogus.

Tornadas sudavė paskutinį smūgį ir pagrindinei miesto įmonei - plieno gamyklai “Ilva”. Ši didžiausia Europoje plieno gamykla buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio ir Italijos vyriausybė ilgai svarstė, ką su ja daryti ne tik dėl nuostolingo darbo, bet ir kilusio ekologinio skandalo. Vietos gyventojai teigė, kad gamyklos į at-

mosferą išmetami teršalai sukelia vėžį, nes šiame regione užregistruojama susirgimo šia liga atvejų daugiau nei kur nors kitur Italijoje. Dėl to jau buvo sulaikyti 6 gamyklos darbuotojai ir ją valdančios bendrovės “Riva Group” tarybos pirmininkas. Jiems pateikti kaltinimai papirkinėjus valdininkus, kad būtų galima nuslėpti aplinkos teršimą.

Tačiau gamyklos “Ilva” uždary-

mas būtų buvęs didžiulis smūgis Italijos pramonei. Pirmiausia dėl to, kad įmonės, kurioms reikia plieno, turėtų jį importuoti. Tai neišvengiamai pakeltų plieno kainą, todėl ir kai kurioms kitoms įmonėms kiltų bankroto grėsmė. Antra, likvidavus gamyklą darbo būtų netekę 20 tūkst. žmonių, tai būtų milžiniškas smūgis krizės apimtai Italijai.

Tornado išvakarėse Italijos aplinkosaugos ministras dar žadėjo, kad gamykla bus gelbėjama, nors savaitės pradžioje darbas jau buvo nutrauktas keliuose cechuose. Lapkričio 27 dieną darbininkai užėmė vadovų kabinetus, o Genujoje esančio “Ilvos” padalinio darbininkai blokavo aplinkinius kelius. Metalurgų profsąjungos vadovas Maurizio Laudini sakė, kad darbininkai reikalauja dalinės nacionalizacijos (ši įmonė buvo privatizuota 1995 metais), kad būtų galima išsaugoti darbo vietas ir spręsti taršos problemas. Tačiau lemiamą sprendimą “Ilvos” gyvavimo istorijoje padarė atūžęs tornadas.

•

Reuters, “Sky News”, LŽ

2012 11 30 Lietuvos žinios

Verslas

7

Tauragės regiono sąvartynai baigė gyvenimą gerins kraštovaizdį bei ekologinę padėtį Tauragės regione”, - kalbėjo įmonės vadovas.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Prieš dešimtmetį Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus pradėjo įgyvendinti milžinišką projektą - uždaryti visus miestų ir rajonų savivaldybių žinioje esančius senus, higienos normų nebeatitinkančius didelius ir nedidelius sąvartynus.

Atliekų tvarkymo sistemos reorganizavimas, įsteigiant 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, didžia dalimi buvo įgyvendinamas naudojantis ES struktūrinių fondų parama.

2010 metų rudenį pradėti tvarkyti keturių Tauragės regiono savivaldybių - Jurbarko, Pagėgių, Šilalės ir Tauragės - senieji sąvartynai bei šiukšlynai. Dauguma jų veikė aplinkosaugos požiūriu netinkamose vietose, teršė aplinką. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybėse buvo tvarkoma per 50 atliekoms atsikratyti skirtų teritorijų.

Remiantis Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro informacija, projekto išlaidų suma siekia daugiau kaip 15 mln. litų. ES Sanglaudos fondo lėšos sudaro 12,8 mln. litų (85 proc. sumos), valstybės biudžeto lėšos - 2,2 mln. litų (15 proc.). Keturioms Tauragės regiono savivaldybėms šiukšlynų ir sąvartynų uždarymas nieko nekainavo.

Projekto “Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas”

Kalva tiks slidinėti

Sutvarkyti Tauragės regiono sąvartynai jau nebekelia grėsmės aplinkai. / “LitCon” nuotrauka darbai prasidėjo 2010-ųjų rugsėjo 27 dieną. Pirmiausia buvo panaikintas Tauragės miesto Ližių sąvartynas, veikęs kone 40 metų. Paskui darbai virė kituose didžiuosiuose Tauragės regiono savivaldybių sąvartynuose, kurie per daugelį eksploatavimo metų buvo išaugę iki 10 metrų aukščio smarvę skleidžiančių kalvų. Čia veisėsi didelės kolonijos paukščių, gyveno benamiai.

Pirmiausia buvo nukasti sąvartynų šlaitai ir suformuoti uždari atliekų kaupai. Keli šimtai tūkstančių kubinių metrų atliekų, atvežtų iš kitų šiukšlynų, paskleistos pusės metro storio sluoksniu. Sąvartynai padengti specialiais nepralaidžiais mišraus ir augalinio grunto sluoksniais bei skalda. Atliekų kaupuose

pakloti geosintetinio molio įklotai, kurie apsaugo aplinką nuo teršalų, todėl senieji sąvartynai nebebus taršos židiniai. Taip pat įrengtos sąvartynų dujų kenksmingumo šalinimo sistemos, žole apsėtos jų teritorijos.

Visas sutvarkytų sklypų plotas siekia daugiau kaip 72 hektarus. Skelbiama, kad uždarius sąvartynus aplinkosaugininkai dar penkerius metus stebės, kaip juose kinta vandens ir dirvožemio tarša.

Darbai atlikti laiku Darbus vykdžiusi bendrovė “LitCon” pranešė, jog galutinai baigė dvejus metus trukusį Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybėse įgyvendintą gamtosaugos projektą. Visi penki regione

esantys - Smukučių, Skirsnemunės, Šidagių, Paneročio ir Plaušvarių seni komunalinių atliekų sąvartynai uždaryti. Rekultivuoti 53 mažesni šiukšlynai.

“Džiaugiamės, kad mūsų įmonė sėkmingai baigė reikšmingus sąvartynų tvarkymo darbus Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėse”, - pabrėžė generalinės darbų rangovės UAB “LitCon” direktorius Linas Piliponis. Pasak jo, nesutvarkyti sąvartynai daro neigiamą poveikį gamtai ir žmonių sveikatai. “Tai ne tik dvokas, šiukšlių kalnai, bet ir neigiamos ekologinės pasekmės: nuodingosios medžiagos, teršalai patenka į orą ir vandenį. Esame patenkinti, kad uždaryti sąvartynai ir šiukšlynai pa-

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Audriaus Šašys pasidžiaugė, kad visi numatyti darbai jau atlikti. Jo teigimu, vien Jurbarko rajone buvo 16 šiukšlynų.

Dabar jie visiškai sutvarkyti. Jurbarko didysis sąvartynas kelis dešimtmečius veikė Smukučių kaime. Šiandien čia stūkso graži kalva, ant jos pasnigus galės rinktis žiemos sporto šakų mėgėjai.

“Vietos gyventojai taip pat patenkinti, nes nebeliko nei smarvės, nei triukšmo. Svarbiausia, kad gamtos taršos rizika gerokai sumažėjo”, pažymėjo aplinkosaugininkas.

Pasak A.Šašio, miesteliuose ir kaimuose veikusių nedidelių sąvartynų atliekos buvo saugiai pašalintos ir išvežtos į dvi vietas. Dabar ten suformuoti kaupai, įrengtas drenažas ir pasodinta žolė. Šiandien visos rajone surenkamos atliekos gabenamos tik į vieną šiuolaikiškai įrengtą Tauragės regiono sąvartyną, kuris veikia Leikiškių kaime. Jo veikla rūpinasi Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Jurbarko aplinkosaugininkai patenkinti projekto rangovės, bendrovės “LitCon” atliktų darbų kokybe ir terminais. A.Šašys įsitikinęs, kad nauja atliekų tvarkymo sistema tiek gamtai, tiek žmonėms yra daug geresnė, nes viskas daroma civilizuotai.

•

8

2012 11 30 Lietuvos žinios

Verslas

Nesaugūs - vidutinio amžiaus gyventojai ARVYDAS JOCKUS

Finansiškai nesaugūs jaučiasi 60 proc. šalies gyventojų, o moterų, kurios finansų požiūriu jaučiasi saugiai, yra trečdaliu mažiau negu vyrų.

Tai rodo “Swedbank” atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas. Šiuo atveju bankas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekus šeimos nario - gyvenimo partnerio, praradus jam darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei. Didesnį moterų finansinį nesaugumą, ekspertų nuomone, galėtų iš dalies paaiškinti faktas, kad Lietuvoje miršta net 44 proc. darbingų vyrų. Pavyzdžiui, Švedijoje šis rodiklis tesiekia 18 procentų. Be to, Lietuvoje gerokai menkiau negu Vakarų šalyse išplėtota valstybės socialinė parama žmonėms, netekusiems dalies darbingumo ar visiškai jį praradusiems.

Tyrimo duomenimis, nesaugiausiai jaučiasi vidutinio amžiaus (3645 metų), vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą turintys, mažiau pajamų

“Swedbank” atliktas gyventojų nuomonės tyrimas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekus šeimos nario, praradus darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka gaunantys ir nedideliuose miesteliuose gyvenantys asmenys. Finansiškai saugūs jaučiasi 45,8 proc. vyrų ir 33,8 proc. moterų. Abiejų lyčių atstovai finansinį saugumą pirmiausia

sieja su finansine gerove, santaupomis ir turima nuosavybe, kurią būtų galima parduoti nelaimės atveju.

Tačiau nesaugumo jausmą gali sustiprinti lyginimas su partneriu: jeigu

šis uždirba daugiau, nesaugumo jausmas sustiprėja 32,4 proc. apklaustųjų. Kita vertus, 40 proc. žmonių visai nesikalba su partneriu apie piniginius reikalus arba nėra iki galo atviri.

Tyrimas atskleidė įdomų reiškinį: Lietuvos moterų finansinio nesaugumo jausmo nesustiprina nė vienas iš objektyvių veiksnių, kurie vyrams leidžia pasijusti labiau visaverčiams ir saugiems. Taigi moterims nepadeda jaustis finansiškai saugesnėms nei jaunesnis ar vyresnis amžius, nei geras išsilavinimas, nei didesnės pajamos, nei “tinkamas” vaikų skaičius, nei “geresnė” gyvenamoji vieta. Saugiausi, tyrimo duomenimis, yra jauni ir priešpensinio amžiaus vyrai. O moterys, kad ir kokio amžiaus būtų, vis tiek jaučiasi nesaugios. Kuo didesnės vyrų mėnesio pajamos, tuo stipresnis jų saugumo jausmas. Tuo metu moterys, net ir gaudamos tokį patį atlyginimą daugiau kaip 1,5 tūkst. litų per mėnesį, sako esančios daug nesaugesnės negu vyrai. Be to, stipriosios lyties atstovai jaučiasi finansiškai saugesni šeimoje, kurioje yra daugiau vaikų.

Moterys - priešingai. Jų finansinio nesaugumo jausmas proporcingai auga didėjant vaikų skaičiui. Saugiausi yra vyrai, gyvenantys kaime ir didmiesčiuose, o šiose vietovėse gyvenančios moterys jaučiasi nesaugiausios.

•

“Verslo angelai” padėjo sukurti nuosavą verslą

“Verslo angelų fondas I” patikėjo naujo verslo idėja ir padėjo įgyvendinti “TakeWay” restoranų plėtros projektą.

“TakeWay” nuotraukos DARIUS MIKELIS

Ne vienas skubantis žmogus darbo dieną tiesiog neturi laiko dorai pavalgyti, todėl tenkinasi greitai ką nors užkąsdamas.

Jau daugiau kaip metus Vilniuje veikia du ne tik greitojo, bet ir sveikesnio maisto restoranai “TakeWay”, atidaryti padedant rizikos kapitalo fondui “Verslo angelai”.

Suteikia ir žinių “Restoranus atidariusi bendrovė “Sveikatingumo projektai” - jauna įmonė, tad joks bankas, ypač pastarųjų metų sąlygomis, nenorėjo finansuoti jos veiklos be solidaus užstato - nekilnojamojo turto. Deja, bendrovė tokio užstato neturėjo. Todėl buvo nuspręsta ieškoti kitokio būdo, kai finansuojama gera idėja ir gaunama gera investicijų grąža. Būtent tai ir daro rizikos kapitalo fondai”, - pasakojo UAB “Sveikatingumo projektai” vadovas Eimantas Navikauskas. Jis pabrėžė, jog taip pat

svarbu, kad rizikos kapitalo atstovai padeda ne tik pinigais, bet ir savo žiniomis, kaip suvaldyti verslą.

Sutartį su “Verslo angelais” įmonė pasirašė 2011 metų gegužės 10 dieną, o jau rudenį buvo atidaryti pirmieji du restoranai “TakeWay”.

per gana trumpą laiką įrengti prekybos vietą, pradėti dirbti ir gauti pajamų tolesnei įmonės veiklai plėtoti.

Verslininko teigimu, įkalbėti “Verslo angelus” investuoti į jo idėją buvo nelabai sudėtinga. “Norint pritraukti rizikos kapitalo fondų ar “Verslo

Svarbu ir tai, kad rizikos kapitalo atstovai padeda ne tik pinigais, bet ir savo žiniomis, kaip suvaldyti verslą.

Numatyta pradinė investicijų suma 700 tūkst. litų - įdėta etapais. “Šiandien investicijos siekia 1,380 mln. litų, ir tai maksimali suma, kurią gali investuoti fondas pagal savo numatytą strategiją”, - sakė E.Navikauskas.

Įkalbėti investuoti buvo nesunku Įdėtos lėšos panaudotos tikslingai: reikalingai technologinei įrangai įsigyti, patalpoms įrengti ir jų pradiniam nuomos įnašui sumokėti, baldams pirkti, apyvartinėms lėšoms. Didžiausia nauda - galimybė sparčiai plėsti verslą. Turint užtektinai lėšų galima

angelų” investicijų reikia ne tik turėti gerą idėją, bet ir žinoti, kaip ji veiks.

Mes jau buvome išbandę keletą greitojo maisto užeigų variantų, todėl tai mums padėjo įtikinti investuotojus.

Tačiau investuotojas investuotojui nelygus: vienas tai daro vadovaudamasis emocijomis, kitas - racionaliu išskaičiavimu”, - dėstė “Sveikatingumo projektų” vadovas.

Padeda greičiau plėstis E.Navikauskas neabejoja, kad būtų radęs būdų, kaip įkurti restoranų tinklą. Tačiau tai būtų ilgiau užtrukę, be to, jie kažin ar būtų turėję sąlygų

“TakeWay” - tik viena įmonių, kurioms plėtoti veiklą padėjo “Verslo angelai”. greitai plėstis. “Tokią Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą, kai pinigai investuojami į įmonės kapitalą, vertinu labai teigiamai, nes daugeliu atvejų tai tikslingai ir naudingai panaudotos lėšos”, - įsitikinęs verslininkas.

2010 metais įsteigtas “Verslo angelų fondas I” kartu su “verslo angelais” (privačiais investuotojais) investuoja į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones (iki 1,38 mln. litų į vieną bendrovę).

“Verslo angelų fondas I” kartu su “verslo angelu” investuoja lygiomis

dalimis, t. y. po 50 proc. bendros investicijų sumos.

Fondas ir “verslo angelas” dalijasi su įmone, į kurią investavo, sukauptomis žiniomis ir patirtimi, padeda jai tobulinti verslo valdymo įgūdžius ir sėkmingai veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Šiai priemonei skirta 27,6 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Daugiau informacijos apie fondą ir jo veiklą galima rasti “Verslo angelų” fondo tinkV-3271 lalapyje www.mesinvest.lt.

2012 11 30 Lietuvos žinios

Verslas

9

Dujos tebevilioja smulkiusvartotojus ARVYDAS JOCKUS

SKAIČIAI IR FAKTAI

Atsigaunant ekonomikai prie gamtinių dujų skirstymo sistemos prisijungia daugiau naujų smulkių vartotojų. Tačiau brangstant dujoms nuo praėjusių metų pradžios prie dujotiekių neprisijungė nė viena stambi krašto pramonės įmonė, šilumos ar elektros jėgainė.

Šiuo metu gamtinių dujų skirstymo licencijas turi 6 įmonės: AB “Lietuvos dujos”, AB agrofirma “Josvainiai”, UAB “Intergas”, AB “Achema”, UAB “Fortum Heat Lietuva” ir UAB “Druskininkų dujos”.

Per pirmąjį metų pusmetį didžiausią skirstymo rinkos dalį - 97 proc. - užėmė AB “Lietuvos dujos”.

Skirstymo veiklos pajamos šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 101 mln. litų: 33,23 mln. litų iš buitinių vartotojų ir 67,77 mln. litų iš nebuitinių vartotojų.

Lietuvos dujų perdavimo rinkoje veikia vienintelė įmonė - AB “Lietuvos dujos”. Jos licencijuojamos veiklos teritorija apima visas 10 Lietuvos apskričių.

Per tris šių metų ketvirčius prie AB “Lietuvos dujos” skirstymo dujotiekių jau prisijungė ir pradėjo vartoti gamtines dujas apie 1,5 tūkst. naujų buitinių ir nebuitinių vartotojų. Daugeliui naujų vartotojų vamzdynai dabar baigiami tiesti ir jie bus prijungti prie dujotiekio paskutinį metų ketvirtį. Tai beveik 300 vartotojų daugiau nei pernai, kai per tą patį laikotarpį prie dujų tinklo prisijungė apie 1,2 tūkst. buitinių ir nebuitinių vartotojų. Tokius duomenis “Lietuvos žinioms” pateikė AB “Lietuvos dujos”. Šiemet nutiestas ir ilgesnis vamzdynas - įrengtos dujų skirstymo sistemos bendras ilgis siekia 40,2 kilometro. Pernai per tą patį laikotarpį nutiesta 34,6 kilometro.

“Atsigaunant ekonomikai matyti tolygus prisijungiančių vartotojų skaičiaus didėjimas”, - LŽ sakė AB “Lietuvos dujos” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė. Jos teigimu, per pastaruosius dvejus metus prie dujų skirstymo tinklo kasmet prisijungia ir pradeda vartoti dujas vidutiniškai apie 2,2 tūkst. buitinių ir nebuitinių vartotojų.

Tačiau šiemet prie dujų sistemos neprisijungė nė vienas stambus vartotojas. “Mums stambūs vartotojai yra tie, kurie per metus planuoja suvartoti per 1 mln. kubinių metrų dujų. Tokių nei pernai, nei šiemet per devynis mėnesius prie sistemos nebuvo prijungta”, - patikslino S.Petrikonytė-Jurkūnienė.

Iš viso prie AB “Lietuvos dujos” dujų skirstymo sistemos yra prisijungę daugiau kaip 555 tūkst. vartotojų, iš jų nebuitinių - daugiau kaip 6 tūkstančiai.

Prisijungimas kainuos pigiau Augant vartotojų skaičiui mažėja jų prisijungimo prie dujotiekių įkainiai. Kainų komisija patvirtino mažesnius AB “Lietuvos dujos”

Šaltinis: Kainų komisija, LŽ

suotas prijungimo įkainis sieks 3323,19 lito, o įkainis už nutiestą dujotiekio metrą - 142,16 lito be PVM. Skaičiuojant prijungimo įkainį naujiems buitiniams vartotojams, dujas naudosiantiems daugiabučiuose namuose, apskaičiuotas prijungimo įkainis padalijamas iš galimo prijungti naujų vartotojų, t. y butų, skaičiaus (dujų vamzdžio įvado į atskirą laiptinę), įskaitant ir jau prijungtus naujus vartotojus. “Už

Lietuvos dujų asociacija (LDA) apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK) dėl esą neteisėtos valstybės pagalbos skyrimo ir kitų konkurenciją iškraipančių suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) įstatymo nuostatų. Didieji šalies dujų importuotojai nepritaria vadinamajai 25 proc. taisyklei ir tam, kad dalį terminalo statybos sąnaudų per perdavimo tarifą turės padengti daugiausia dujų suvartojančios įmonės. Kaip pranešė asociacija, skundas EK pateiktas ketvirtadienį. Anot asociacijos atstovų, SGD įstatymas nepagrįstai ir neproporcingai riboja gamtinių dujų vartotojų ir tiekėjų laisves. “Atlikta analizė rodo, kad SGD įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai prieštarauja ES teisei, įskaitant, bet neapsiribojant sutarties dėl ES

Naujų klientų mažoka Antra pagal dydį šalies gamtinių dujų tiekimo įmonė “Dujotekana”, daugiausia dujas parduodanti stambiems dujų vartotojams, šiemet neįgijo naujų klientų, kurie būtų naujai prisijungę prie dujotiekių. Tačiau “Dujotekana” kitais metais tikisi pasirašyti sutartis dėl dujų tiekimo su 12 naujais stambiais vartotojais. Su keliais naujais klientais dujų tiekimo įmonė sutartis pasirašė ir pernai.

UAB “Dujotekana” prezidentas Vladimiras Orechovas mano, kad dujų skirstymo tinklo plėtra yra patenkinama ir naujų klientų pritraukti netrukdo. Jis teigė neprisimenąs, jog per praėjusius kelerius metus būtų buvę problemų su “Lietuvos dujomis”, kad dėl laiku iki paskirstymo stotelės nenutiesto dujotiekio bendrovė su klientu būtų negalėjusi pasirašyti tiekimo sutarties. “Mes dujas parduodame “prie sienos” ir konkuruojame tik kaina su kitais gamtinių dujų bei kitų kuro rūšių tiekėjais. Jeigu mūsų kaina bus nekonkurencinga, turėsime problemų ir prarasime klientą. O prisijungimu prie dujų sistemos rūpinasi patys vartotojai”, - aiškino V.Orechovas.

Šiemet prie dujų sistemos neprisijungė nė vienas stambus vartotojas.

Šiemet prie skirstymo dujotiekių jau prisijungė ir pradėjo vartoti gamtines dujas apie 1,5 tūkst. naujų buitinių ir nebuitinių vartotojų.

LŽ archyvo nuotrauka

naujų buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos paslaugų įkainius. Jie galios nuo 2013 metų sausio 1 dienos. Gyventojams prijungimo įmoka susideda iš dviejų dalių: fiksuotos sumos (už projektavimo darbus, įvado ir apskaitos prietaisų įrengimą) ir kintamos sumos (už kiekvieną nutiestą vamzdžio metrą iki dujotiekio).

Prisijungimo prie dujotiekio įkainiai pinga pagrindinei buitinių vartotojų grupei, į kurią patenka gy-

ventojai, šildantys dujomis namus.

Naujiems klientams, suvartojantiems daugiau kaip 500 kubinių metrų dujų per metus, fiksuota įmokos dalis mažėja 27 proc. - nuo 1249,05 iki 915,54 lito be PVM. Kintama dalis už nutiestą dujų vamzdžio metrą truputį didėja nuo 50,26 iki 57,05 lito be PVM. Buitiniams vartotojams, suvartojantiems iki 500 kubinių metrų dujų per metus, prisijungimas prie tinklų kainuos tiek pat, kiek ir šiemet. Fik-

prijungimą šie vartotojai turi sumokėti jungdamiesi prie dujų sistemos ar daugiabučio namo vartotojų sistemos, nepriklausomai nuo prijungimo momento”, - LŽ aiškino AB “Lietuvos dujos” atstovė spaudai.

Pasak Kainų komisijos, šias prijungimo prie dujotiekių įmokas paprastai sumoka bendrovės, statančios daugiabučius namus.

Nebuitiniams vartotojams prijungimo įmoka apskaičiuojama kiekvienam vartotojui individualiai pagal Kainų komisijos 2008 metais patvirtintą metodiką.

Skirstymo paslaugas teikiančios UAB “Intergas” ir UAB “Druskininkų dujos” į Kainų komisiją dėl naujų įkainių nesikreipė. Tad jų prijungimo įkainiai kitąmet nesikeis. Šios bendrovės, regis, nesitiki pritraukti daugiau naujų klientų. Kainų komi-

Trumpai SKUNDAS EK

sijos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį prie UAB “Intergas” prisijungė 2, prie UAB “Druskininkų dujos” - 1 naujas vartotojas.

Išskaidys veiklą Išrinktasis premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad naujoji Vyriausybė tęs Lietuvos dujų ūkio pertvarką pagal Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo reikalavimus. Lietuva pasirinko griežčiausią Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo būdą - vamzdynus nuo dujų tiekėjo atskirs nuosavybės teise.

Pagal suderintą veiksmų planą “Lietuvos dujos” turi ne vėliau kaip iki 2013 metų liepos 31 dienos atskirti dujų perdavimo veiklą, o iki 2014 metų spalio 31 dienos - atskirti ir skirstymo veiklą. Paskui magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo “Lietuvos dujų” atskiriamai naujai įmonei.

“Lietuvos dujoms” liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą ir skirstymo vamzdynus perims nauja steigiama “Lietuvos dujų” antrinė įmonė.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

veikimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos skyrimo bei vidaus rinkos veikimo, trečiąjį energetikos paketą sudarantiems teisės aktams dujų srityje, numatantiems laisvę visiems vartotojams laisvai pasirinkti tiekėjus, o visiems tiekėjams laisvai aprūpinti vartotojus”, - rašoma asociacijos pranešime spaudai. Pasak jo, reikėtų atsisakyti SGD įstatyme numatytos prievolės didžiosioms dujų įmonėms iš terminalo pirkti 25 proc. dujų, nes dabar įstatyme įtvirtinta tokia nuostata sukuria išskirtines sąlygas vienam rinkos dalyviui - terminalo operatoriui - ir riboja konkurenciją. Be to, anot asociacijos, SGD terminalas tenkins tik dalį Lietuvos dujų poreikio, tačiau, jei įstatymas nebus pakeistas, terminalo sąnaudas privalės dengti visi Lietuvos vartotojai. Asociacijai priklauso bendrovės “Lietuvos dujos”, “Dujotekana”,

“Haupas” ir “SG dujos”. Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. m dujų.

Planuojama, kad jo pajėgumas ateityje būtų 2-3 mlrd. kub. m per metus. Lietuva suvartoja apie 3 mlrd. kubų dujų per metus.

SKOLINA BANKAI Keturi didžiausi Skandinavijos bankai Norvegijos bendrovei “Hoegh LNG” skolina 250 mln.

JAV dolerių (667,975 mln. litų) suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Klaipėdoje skirto laivo-saugyklos statybai. Tai numatančią sutartį “Hoegh LNG” pasirašė su bankais “DNB Bank”, “Nordea Bank Norge”, “Skandinaviska Enskilda Banken” ir “Swedbank”. Šią informaciją per

Oslo vertybinių popierių biržą pranešė “Hoegh LNG”. Anot “Hoegh LNG”, 75 proc. paskolos garantuos Pietų Korėjos ir Norvegijos eksporto kredito agentūros.

MAŽIAU PELNO Elektros gamybos įmonių grupė “Lietuvos energija” per devynis šių metų mėnesius uždirbo 36,097 mln. litų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno - 16,3 proc. mažiau nei 2011 metų sausį-rugsėjį, kai grupės pelnas siekė 43,121 mln. litų. Grupės konsoliduotos pardavimo pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2011-ųjų mėnesiais, padidėjo 4,1 proc., iki 1,079 mlrd. litų. Tai teigiama “Lietuvos energijos” trijų šių metų ketvirčių veiklos ataskaitoje.

LŽ, BNS

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6633

1 Australijos doleris

2,7855

-0,3195%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1077

-0,5599%

1 Kanados doleris

2,6846

-0,1341%

1 Šveicarijos frankas

2,8677

-0,0105%

-0,3229%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2760

-0,3438%

10 Čekijos kronų

+0,2194%

1,3672

10 Danijos kronų

4,6283

-0,0281%

1 DB svaras sterlingų

4,2667

-0,2461%

100 Vengrijos forintų

1,2299

+0,0163%

100 Islandijos kronų

2,1182

+0,0897%

100 Japonijos jenų

3,2410

-0,6911%

100 Kazachstano tengių

1,7720

-0,2596%

1 Latvijos latas

4,9586

+0,0101%

10 Moldovos lėjų

2,1469

-0,3261%

10 Norvegijos kronų

4,7035

+0,3040%

10 Lenkijos zlotų

8,4241

+0,2149%

100 Rusijos rublių

8,5959

+0,0640%

10 Švedijos kronų

4,0094

+0,5263%

1 Turkijos naujoji lira

1,4891

-0,0201%

10 Ukrainos grivinų

3,2598

-0,3098%

2012 11 30, LB

10

2012 11 30 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Žudikui “advokatavo” ir jaunas amžius teismo įvertinti ir jo tėvo M.Barausko veiksmus - iškelti šiam bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

“Pripažintas kaltu dėl nužudymo be priežasties ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, bet nesuimtas?” paskelbus nuosprendį 18-mečiui Ugniui Barauskui suglumo kai kurie teisininkai, išvydę jį išeinantį iš teismo salės.

Kauno apygardos teismas paskelbė verdiktą dėl tragedijos, įvykusios per 2010-ųjų Jonines Kapčiamiestyje (Lazdijų r.), kai buvo mirtinai sužalotas vos 20 metų perkopęs vietinis numylėtinis Martynas Jančiulis ir sunkiai sutrikdyta jo bendraamžio Renato V. sveikata. Kaltu dėl M.Jančiulio nužudymo ir Renato V. sunkaus sužalojimo pripažintas Vilkaviškio “Aušros” gimnazijos gimnazistas U.Barauskas. Jis tą lemtingą dieną viešėjo minėto Dzūkijos miestelio apylinkėse esančioje giminaičių sodyboje.

Prokuroras buvo siūlęs skirti U.Barauskui beveik maksimalią nepilnamečiui nusikaltėliui devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad nepakanka įrodymų, jog U.Barauskas norėjo nužudyti. Vis dėlto teismas konstatavo, kad jis buvo abejingas savo poelgio pasekmėms, nors turėjo jas numatyti. U.Barauską tyrę psichiatrai tai įvardijo kitaip: “Įvykio metu kaltinamasis nebuvo afekto būsenos. Jis buvo girtas.”

Vaikai - suaugusiųjų veidrodis Likus keliems mėnesiams iki tragedijos U.Barauskui buvo suėję vos 16 metų, tačiau tą vakarą jis gėrė alų su degtine. Tarp paauglio sugėrovų buvo ir jo tėvo pusbrolio - žinomo Kauno urologo - 15-metis sūnus Karolis K. Jam taip pat buvo pateikti įtarimai dėl nužudymo, nes pirmasis pradėjo švaistytis peiliu. Tačiau vėliau byla jam nutraukta. U.Barausko motina - Vilkaviškio rajono Bartininkų Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos pedagogė - taip pat įtikinė-

Patys muša, patys rėkia

U.Barauskas paliktas laisvėje iki nuosprendžio įsiteisėjimo. / Erlendo Bartulio nuotraukos jo teismą, kad tai padarė ne jos vienturtis, nors irgi tada buvo nusitvėręs peilį. Tačiau esą tik todėl, kad gynė chuliganų užpultą tėvą. Savąją tragedijos versiją pedagogė pradėjo nuo pasakojimo apie “inteligentiškos jų giminės” susibūrimą senelių sodyboje. Kartu atsivežtos atžalos tą vakarą buvo išleistos pasižmonėti į miestelį. Apie vidurnaktį savo tėvui paskambino Karolis K. Jis teigė, kad juos puola vietiniai. Nuo vaišių stalo pakilę tėvai šoko į mašinas ir nurūko ginti savo atžalų.

Pagal Aušros Barauskienės pateiktą versiją, pakeliui jie sutiko grįžtančius vaikus. Trūko tik sūnaus pusbrolio, kuris, prasidėjus konfliktui, nežinia kur dingo. Todėl į Kapčiamiestį atvykę suaugusieji puolė klausinėti vietos jaunuolių, ar šie nematė pražuvėlio. Netrukus buvo užpulti patys. Labiausiai nuo šio būrio neblaivių agresyviai nusiteikusių jaunuolių kliuvo moters vyrui. Visa tai vyko klykiančių vaikų akyse. Kilus sąmyšiui, A.Barauskienė ir jos sūnus pasimetė. Kai po kurio laiko motina jam paskambino, Ugnius teigė laimingai grįžęs į sodybą nežinia kieno paskolintu dviračiu. Tąnakt buvo sužeistas ir jis. Sūnui taip pat pataikyta peiliu visai netoli šlaunies arterijos.

Prokuroro prašymo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistojo tėvą M.Barauską Kauno apygardos teismas neišgirdo.

Tačiau A.Barauskienės pasakojimą paneigė ne tik liudytojai, bet ir teismo medicinos specialistai. Šie “beveik pusvalandį daužytam bei tampytam” jos vyrui konstatavo tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Jam kreipusis į policiją, dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo nuteisti du broliai iš Kapčiamiesčio apylinkių.

Vienas - metams ir trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant.

Kitas - laisvės apribojimu vieniems metams. Jie prisipažino nesusivaldę dėl atvykėlių elgesio ir nuosprendžio neskundė.

Tėvas pradėjo, sūnus baigė Teisme parodymus davę nukentėjusiųjų liudytojai apie tos nakties įvykius pasakojo kitaip. Vienas jų teigė po vidurnakčio, kai leido laiką su draugais vidiniame Kapčiamiesčio centre esančios kavinės kieme, išgirdęs triukšmą. Nubėgęs į šalį, pamatė du automobilius “Toyota” ir “VW Passat”. Iš jų išlipę žmonės klausė: “Kas čia skriaudžia mūsų vaikus?!” O vienas iš “nuskriaustųjų”, kaip paaiškėjo vėliau, Karolis K., visai nedrausminamas, švaistėsi peiliu ir taip pat šaukė: “Kas čia prie manęs lindo?!”

Vienas iš vėliau nuteistų brolių susikibo su U.Barausko tėvu.

STT Šiaulių valdybos laimikis Kaune GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Trys prokurorai ir vienas advokatas. Toks Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų naujos akcijos, sukrėtusios Kauno teisininkų stovyklą, laimikis.

Kilusi panika susijusi su dviem dalykais. Pirma, dėl objektyvumo Kauno teisėsaugininkus leista sekti ne STT Kauno valdybos pareigūnams, o jų kolegoms iš Šiaulių. Antra, kalbama, kad pastarųjų operatyvinė įranga veikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus tarnybiniame kabinete ne vieną mėnesį. Per tą laiką pavyko užfiksuoti kelis galimus piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo atvejus, dėl kurių pateikti įtarimai ne tik kabineto šeimininkui, bet ir dviem jo pavaldiniams - Vidai Viduolienei ir Aliui Juodviršiui. Taip pat - advokatui Ričardui Lilui. Šiam dėl papirkimo.

Pirminiais duomenimis, už tai, kad tarpininkaujant J.Bagdonavičiui R.Lilui buvo neteisėtai leista susipažinti su vieno ikiteisminio tyrimo, kuriam vadovavo V.Viduolie-

nė, medžiaga, šiai atsilyginta buteliu brendžio. Tiesa, jo kaina neviršija 130 litų, todėl V.Viduolienei inkriminuojamas kyšininkavimas tėra baudžiamasis nusižengimas.

J.Bagdonavičiui ir A.Juodviršiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Pirminiais duomenimis, užfiksuota, kaip jie tariasi dėl vieno A.Juodviršio žinioje esančio ikiteisminio tyrimo, susijusio su J.Bagdonavičiaus artimiesiems priklausančia žeme.

Vakar visi trys minėti prokurorai tebebuvo savo darbo vietose, į kurias sugrįžo po apsilankymo trečiadienį STT Kauno valdyboje. Jai Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mir-

nyj, kuruojantis STT Šiaulių valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą, buvo pavedęs pareikšti tik įtarimus. Minėtą ikiteisminį tyrimą, susipažinęs su jam pateikta operatyvine informacija, prieš porą savaičių pradėjo generalinis prokuroras Darius Valys.

Vakar po pietų A.Mirnyj LŽ teigė, kad jau kreipėsi į teismą dėl dviejų įtariamųjų (J.Bagdonavičiaus ir V.Viduolienės) nušalinimo nuo pareigų.

Teismo sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kadangi A.Juodviršiui įtarimas pareikštas tik vakar, dėl jo nušalinimo nuo pareigų turėtų būti kreiptasi šiandien.

Vakar ginamiesiems teismų nagrinėjamose bylose tebeatstovavo ir advokatas R.Lilas. Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė LŽ teigė, kad dar nepriimtas sprendimas dėl jo išbraukimo iš advokatų sąrašų. LŽ duomenimis, R.Lilas dar nėra parašęs ir pasiaiškinimo. Be to, daryti kratą jo kontoroje galima tik dalyvaujant Advokatų tarybos atstovui kad nebūtų pakenkta su pradėtu ikiteisminiu tyrimu nesusijusių R.Lilo klientų interesams. O taip galėtų atsitikti, jeigu į teisėsaugininkų rankas patektų jų advokatui patikėta privati informacija.

•

Kas buvo toliau, pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas Renatas V. Jis tuo metu buvo išėjęs į lauką parūkyti. Pasigirdus šūksniams “Peilis! Peilis!”, jaunuolis pamatė, kaip trys jo kraštiečiai laiko šaltąjį ginklą turintį paauglį (Karolį K.). Pribėgęs prie jo Renatas V. peilį atėmė ir nusviedė tolėliau - į kiemą. Ir netrukus pajuto, kaip jam už peties sugriebė U.Barausko tėvas. Spėjęs jį nublokšti, Renatas V. netrukus pajuto du smūgius peiliu į mentį, o vėliau - į kairįjį šoną. Atsisukęs pamatė, kad jį užpuolė Mariaus Barausko, nuo kurio šiaip taip pavyko apsiginti, sūnus.

Netrukus buvo rastas ir peiliu sužalotas M.Jančiulis. Jis taip pat tądien vakarojo bare ir išėjo į namus kelios minutės prieš Renatui V. išsirengiant parūkyti. Anot ekspertų, M.Jančiuliui smogta į šlaunis bei blauzdas mažiausiai penkis kartus.

Jis taip pat buvo užpultas iš nugaros.

Išgelbėti šio Kauno kolegijos pirmakursio, kuriam po dviejų savaičių būtų suėję 22-eji, gyvybės nepavyko. Jis nukraujavo, pažeidus arteriją. M.Jančiulis, kaip ir U.Barauskas, buvo perspektyvus krepšininkas ir, artimųjų teigimu, niekada nesiveldavo į jokias muštynes.

Siūlydamas bausmę U.Barauskui, prokuroras Darius Jakutis prašė

Anot D.Jakučio, konfliktą su Kapčiamiesčio jaunimu, kurio malšinti skubėjo U.Barausko tėvai, sukėlė patys atvykėliai. Jie girtavo prie miestelio mokyklos, viešai demonstravo nežinia kokiais tikslais pasiimtus peilius, vėliau šlapinosi tiesiog gatvėje bei trypė gėles, todėl ir sulaukė priešiškos vietinių reakcijos. Tačiau muštynės prasidėjo tik atvykus išsišokėlių tėvams.

U.Barausko advokatas Laimonas Judickas įtikinėjo, kad nukentėjusieji ir jų draugai nepaliko jo ginamajam kitos išeities, todėl “kas buvo po ranka, tuo vaikas ir pasinaudojo”. Jis prašė pripažinti teisiamojo veiksmus kaip būtinąją ginti ir bylą nutraukti.

A.Barauskienė nesibodėjo versti kaltės metais jaunesniam savo vienturčio pusbroliui. Neva M.Jančiulį galėjo nužudyti Karolis K., kuris taip pat turėjo peilį. Nors ekspertai ir konstatavo, kad kraujo žymių ant šio 15-mečio peilio, vėliau rasto vieno namo kieme, neaptikta. Peilio, kuriuo tąnakt puikavosi teisiamasis, rasti nepavyko.

Dar ne pabaiga Už M.Jančiulio nužudymą U.Barauskui skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Už R.Valentos sužalojimą - ketveri metai nelaisvės.

Bausmes subendrinus, galutinė bausmė - aštuoneri metai pataisos namuose. Tačiau kada tai įvyks ir ar iš viso įvyks, neaišku, nes nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti.

Iš U.Barausko jau priteistos nemažos pinigų sumos: 100 tūkst. litų moralinis atlygis nužudytojo broliui (jų tėvą nuo išgyvenimų ištiko insultas), 25 tūkst. litų - per plauką panašaus likimo išvengusiam Renatui V., daugiau kaip 5 tūkst. litų - Ligonių kasai už šio gydymą, apie 1 tūkst. litų - “Sodrai” už jo nedarbingumo pašalpas.

•

“Bajorkiemis” supleškėjo Naktį į ketvirtadienį ugnis pasiglemžė Kaišiadorių rajone, prie greitkelio Vilnius-Kaunas, įsikūrusį restoraną “Bajorkiemis”.

Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad dega Karčiupio kaime esantis restoranas, gavo iškart po vidurnakčio. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Kauno ugniagesių pajėgos, medikai, policija. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo,

kad apie 1 val. 40 min. gaisras buvo lokalizuotas, apie 3 val. 30 min. jį pavyko užgesinti. Ugnis spėjo pasiglemžti pagrindinio komplekso medinį pastatą. Jis visiškai sudegė. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Gaisrą gesino gausios Kauno ir Kaišiadorių ugniagesių pajėgos, įvykio vietoje dirbo daugiau kaip dešimt ugniagesių automobilių.

•

LŽ

Restoraną “Bajorkiemis” liepsnos per kelias valandas tiesiog surijo.

DELFI (Rafaelio Achmedovo) ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

2012 11 30 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Politikų piniginė

Darbas taryboje iš idėjos - retenybė Tik nedaugelis iš daugiau kaip pusantro tūkstančio vietos politikų savivaldybių tarybose sutinka dirbti visuomeniniais pagrindais. Kitiems tokia mintis nekyla, taip pat netrūksta norinčiųjų gauti didesnį atlygį. politikai - konservatorius Andrius Kalesnikas ir “darbietė” Angelė Jokubynienė.

LŽ kalbintas A.Kalesnikas teigė, kad žengti tokį žingsnį jį privertė itin sudėtinga finansinė rajono savivaldybės padėtis. “Tai savotiška mano solidarumo su merijos darbuotojais išraiška”, - tvirtino jis. Politikas tikino, kad taip jis palaiko administracijos darbuotojus, verčiamus nemokamai atostogauti. Taupydama lėšas penktadieniais nedirba beveik visa Ukmergės rajono savivaldybės administracija. “Turiu nuolatinį darbą ir kitą pajamų šaltinį, o merijos tarnautojai to neturi. Tikiuosi, kad į tai bus atsižvelgta ir formuojant kitų metų biudžetą bus skirta pakankamai lėšų savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimams”, - sakė A.Kalesnikas. Jis priminė, kad ir išmokos tarybos nariams už posėdžius nėra didelės - vos 100 ar 200 litų.

KAZYS KAZAKEVIČIUS, KRISTINA KUČINSKAITĖ, DENISAS NIKITENKA

T

eisę atsisakyti atlygio vietos politikams suteikė spalį Seimo priimta Vietos savivaldos įstatymo pataisa. Pagal ją savivaldybių tarybų nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotojus, už darbo laiką atliekant pareigas mokamas atlygis. Jis apskaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Tarybos nariai turi teisę atsisakyti jiems priklausančių pinigų, pateikę prašymą dėl pareigų atlikimo neatlygintinai.

Taip pat kiekvienam vietos politikui kas mėnesį padengiamos ir nustatyto dydžio išlaidos transporto, ryšio bei kitokioms paslaugoms, reikalingoms atlikti tarybos nario darbą. Kanceliarinėmis vadinamų išmokų dydį nusistato kiekvienos savivaldybės taryba. Vienose savivaldybėse tarybos nariai šių išmokų apskritai negauna, o kitur jos viršija ir tūkstantį litų.

“Kur juos dėti?” Šios kadencijos Vilniaus miesto taryboje dirba 51 politikas. Bent penkis jų būtų galima vadinti milijonieriais. Tačiau nė vienas jų nesuskubo atsisakyti tarybos nariams priklausančių išmokų.

Iš 41 Kauno miesto tarybos nario pinigų iš laikinosios sostinės savivaldybės biudžeto atsisakė tik du - “Vieningo Kauno” atstovai, verslininkai Irena Matijošaitienė ir Visvaldas Matijošaitis. 1200 litų siekiančias išmokas jie anksčiau atsiimdavo ir vėl grąžindavo į savivaldybės biudžetą. Kai Seimas priėmė minėtą Vietos savivaldos įstatymo pataisą, ši kauniečių pora raštu atsisakė tarybos nariams priklausančių pinigų už posėdžius.

I.Matijošaitienė tikino tokį sprendimą priėmusi kartu su vyru, nes sakė “nežinanti, kur tuos pinigus dėti”. Į miesto tarybos posėdžius politikė važiuoja savo automobiliu, o pinigų pieštukams ir rašikliams nestokojanti. “Tad kur dėti tuos 1200 litų? Tie, kurie sako, kad pinigus išleidžia susitikimams su rinkėjais, tik dumia akis”, - LŽ teigė I.Matijošaitienė.

Kauno meras Andrius Kupčinskas LŽ pasakojo girdėjęs ne vieną tarybos narį kalbant, esą jis atsisakys mokamų pinigų arba bent susimažins išmokas, tačiau nė vienas tokių kalbėtojų to nepadarė.

Alytaus miesto savivaldybėje negauta nė vieno prašymo nemokėti tarybos nario išmokos. Du tarybos na-

Be sąžinės graužimo

Laikinosios sostinės taryboje dirbantiems verslininkams V. ir I.Matijošaičiams atlygio už dalyvavimą posėdžiuose nereikia. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Kauno meras A.Kupčinskas sugebėjo gauti pinigų net už apsilankymą šv. Mišiose ar pramoginiuose renginiuose.

Prisiduria pragyvenimui Klaipėdos miesto taryboje atlygį už posėdžių lankymą ima vos trys politikai, kiti 29 tenkinasi algomis, kurias gauna iš tiesioginių savo darboviečių.

Uostamiesčio merijos Viešųjų ryšių skyrius informavo, kad vidutiniškai mėnesio atlygis tarybos nariams

“Kur dėti tuos 1200 litų? Tie, kurie sako, kad pinigus išleidžia susitikimams su rinkėjais, tik dumia akis”, - LŽ teigė I.Matijošaitienė. riai - “tvarkiečiai” Gintaras Šurkus ir Jonas Balčius - yra paprašę pervesti 10-50 proc. jiems už posėdžius mokamų pinigų į vienos viešosios įstaigos fondą, skirtą stipendijoms. Net vienas turtingiausių Dzūkijos sostinės politikų, turto už 3 mln. litų deklaravęs tarybos narys “darbietis” Valius Micevičius išmokų nėra atsisakęs.

šiais metais siekė apie 122 litus.

Vienas Klaipėdos miesto tarybos narių, imančių šį atlygį, pensinio amžiaus konservatorius Vytautas Lupeika tikino, jog gaunami pinigai išties labai menki. “Imu aš tą algą, nes noriu prisidurti prie pensijos. Vieną mėnesį gavau 200 litų, kitus - 140, 130, 70, o rugpjūtį tik 13 litų. Tarybos, jos

Marijampolės tarybos narys R.Jonikaitis teigė, kad gautas sumas panaudoja “informuodamas visuomenę apie aktualijas ir problemas bei jų sprendimo būdus”. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

komitetų ir komisijų posėdžių sekretorės labai kruopščiai viską skaičiuoja, žymi valandas. Kaip man sakė, valandos darbas įvertinamas apie 13 litų”, - pasakojo politikas.

LŽ duomenimis, pinigus už dalyvavimą uostamiesčio savivaldybės tarybos posėdžiuose gauna ir Rusų sąjungos narys Viačeslavas Titovas bei konservatorius Jonas Milierius.

Iš 31 uostamiesčio tarybos nario tik verslininkas socialdemokratas Rimantas Cibauskas yra atsisakęs vadinamųjų kanceliarinių išmokų, siekiančių 700 litų. Už šias išmokas vietos politikai turi atsiskaityti.

Dirba ne dėl pinigų Iš 25 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių trys - Lina Kružinauskienė, Valdas Kamaitis ir Gintautas Plečkaitis - neima atlygio nei už dirbtą laiką posėdžiaujant, nei vadinamųjų kanceliarinių išmokų.

“Į tarybą ėjau ne tam, kad užsidirbčiau pinigų”, - LŽ teigė G.Plečkaitis.

Anot verslininko, pinigų už posėdžiuose sugaištą laiką ar išlaidas telefonui, degalams bei kompiuteriui jis negaudavo nei per ankstesnę kadenciją, nei dabar. “Norėjau atsisakyti ir vadinamųjų komandiruotpinigių, kai kartu su meru vykome į Rusijos Kaliningrado sritį. Tačiau negaliu to padaryti, nes tai nenumatyta įstatymuose”, - sakė G.Plečkaitis. Pasak jo, darbas savivaldybės taryboje yra kiekvieno į ją išrinkto asmens pareiga ir atsakomybė rinkėjams. G.Plečkaičio įsitikinimu, siekiantieji patekti į savivaldybės tarybą turėtų suvokti, kad iš to tikrai neprasigyvens.

Solidarizuojasi su tarnautojais Iš 25 Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narių atlygio už laiką atliekant pareigas yra atsisakę du

Tačiau dauguma savivaldybių politikų tikina nematantys jokios priežasties atsisakyti atlygio už taryboje dirbtas valandas ar jiems priklausančių kanceliarinių išmokų.

Toli gražu ne pats skurdžiausias Vilkaviškio rajono tarybos narys socialdemokratas Kazys Kiaulakis LŽ teigė, kad iš savivaldybės administracijos per mėnesį gaunami 200300 litų - nedideli pinigai, kurie neturi įtakos savivaldybės biudžetui.

“Kartais kur kas daugiau išlaidaujama, nei sumokama mums, tarybos nariams”, - tvirtino jis. Politikas tikino, kad kol kas atsisakyti išmokų jam net mintis nekilo. Mat tai esąs vien simbolinis atlygis už atliekamą darbą, kuris galėtų būti įvertintas gerokai daugiau. “Pinigus pasiimu be jokios sąžinės graužaties”, - teigė pašnekovas. K.Kiaulakis pareiškė, kad pinigų atsisakantys tarybos nariai esą tik politikuoja.

Nenumatęs atsisakyti nei kanceliarinių išmokų, nei atlygio už darbą Marijampolės savivaldybės taryboje yra “tvarkietis” Rolandas Jonikaitis. Jis teigė, kad už dalyvavimą posėdžiuose gautus pinigus esą panaudoja “informuodamas visuomenę apie aktualijas ir problemas bei jų sprendimo būdus”, o ne pragyvenimui ar kokioms nors kitokioms reikmėms.

“Tad tikrai nemanau, kad tokių išmokų nereikia. Juk taryboje žmonės dirba, jie posėdžiams skiria nemažai laiko. Tuo metu jie juk negali dirbti savo tiesioginio darbo, tad už savivaldybėje sugaištą laiką jiems turi būti atlyginama”, - įsitikinęs R.Jonikaitis.

Tūkstantį litų viršijančios išmokos kanceliarinėms reikmėms neketina atsisakyti Kauno miesto meras A.Kupčinskas, iš savivaldybės biudžeto dar gaunantis ir mero atlyginimą. Konservatorius tikina, kad į renginius savaitgaliais jam važiuoti tenka savo mašina. Tad didžiąją kanceliarinių išlaidų dalį jis skiria automobilio degalams.

LŽ jau rašė, kad Kauno merui anksčiau būdavo mokama ir už koncertų ar kai kurių kitų renginių (pavyzdžiui, pramoginės televizijos laidos filmavimą) lankymą.

•

2012 11 30 Lietuvos žinios

Sportas

Kaunepralaimėti draudžiama SAULIUS RAMOŠKA

Jau šį vakarą Kauno “Žalgirio” krepšininkai gali užsitikrinti pirmąją vietą Eurolygos turnyro C grupėje.

Kad to pasiektų, kauniečiams būtina šiandien namie nugalėti titulą ginančią Pirėjo komandą “Olympiakos” (Graikija) ir dar - kad Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) krepšininkai svečiuose pralaimėtų Zagrebo “Cedevitai” (Kroatija). Pastaroji dvikova vyko vakar vakare.

Atkuto po antausio Graikijos čempionai, kurių gretose epizodiškai pasirodo Martynas Gecevičius (per 3 rungtynes jis žaidė vos 12 minučių), sezoną pradėjo pergale ir dviem pralaimėjimais. Ypač skaudi buvo antroji nesėkmė, kai savo žiūrovų akivaizdoje Georgioso Bartzoko auklėtiniai 61:79 neatsilaikė prieš Lietuvos čempionus. Šis antausis tarsi pažadino graikų klubą.

Atsitokėję “Olympiakos” krepšininkai iškovojo keturias iš eilės pergales, pakilo į antrąją vietą turnyro lentelėje ir yra pasirengę išstumti “Žalgirį” iš C grupės lyderių pozicijos.

Joano Plazos auklėtiniams šiandien reikės žūtbūt sutramdyti pirmuoju smuiku Pirėjo klube griežiantį Vassilį Spanoulį. Gynėjas pelno vidutiniškai 16 taškų, tritaškius meta 43 proc. taiklumu, atlieka net 6,3 rezultatyvaus perdavimo, išprovokuoja tiek pat varžovų pra-

Trumpai VĖL NESĖKMĖ Penktą nesėkmę iš eilės 2013 metų pasaulio moterų rankinio čempionato Europos zonos trečiosios grupės keturių ekipų atrankos turnyre patyrė Lietuvos rinktinė. Jau anksčiau viltis patekti į atkrintamąsias varžybas praradusios šios grupės autsaiderės Lietuvos rankininkės užvakar vakare Kaune 26:47 (12:22) pralaimėjo antrojoje vietoje esančiai Baltarusijos komandai (8 tšk.). Rezultatyviausia lietuvių gretose buvo 6 įvarčius pelniusi Diana Šatkauskaitė. Paskutines atrankos turnyro rungtynes Lietuvos rinktinė žais šeštadienį išvykoje su Italijos ekipa, kuriai pirmojo rato dvikovą Panevėžyje pralaimėjo 27:29.

Italės (2 tšk.) trečiadienį išvykoje 12:39 (7:18) pralaimėjo penktąją pergalę iš eilės iškovojusioms grupės lyderėms Lenkijos rankininkėms (10 taškų). Į atkrintamąsias 2013 metų pasaulio moterų rankinio čempionato atrankos varžybas pateks tik grupės nugalėtojos. Planetos pirmenybės vyks kitų metų gruodžio 7-22 dienomis Serbijoje.

žangų. Pastarieji du rodikliai - geriausi Eurolygoje.

Darbo netrūks ir “Žalgirio” aukštaūgiams, nes “Olympiakos” žaidėjai geriausiai Eurolygoje kovoja dėl kamuolio (vid. 37,6). Savo ruožtu svečiai taip pat turės pasukti galvą, kaip apsisaugoti nuo žalgiriečių atakų ir pralaužti jų gynybą: “Žalgiris” yra rezultatyviausia Eurolygos komanda (vid. 86,1 taško), o pagal praleistus taškus užima trečiąją vietą.

Namie turi būti stiprūs Jau praėjusią savaitę kelialapį į TOP 16 etapą užsitikrinusio “Žalgirio” (6 pergalės ir 1 pralaimėjimas) strategas ispanas J.Plaza neabejoja, jog auklėtiniai neatsipalaiduos ir dar kartą nukaus stipriausią Graikijos klubą. Šį sykį - savo arenoje.

“Dėl TOP 16 mes jau ramūs, tačiau norime toliau gerinti savo žaidimą, - rungtynių išvakarėse kalbėjo “Žalgirio” vyriausiasis treneris. - Pirmajame rate įrodėme galintys žaisti su Eurolygos čempionu. Dabar žaisime namie. Išvykoje galime porąsyk pralaimėti, tačiau, jei norime patekti tarp aštuonių geriausiųjų, savo arenoje privalome būti labai stiprūs.” “Žalgirio” gynėjas Rimantas Kaukėnas įsitikinęs, kad jau turimas kelialapis į kitą etapą komandos neužmigdys. “Labai didelis skirtumas tarp pirmosios, antrosios ar trečiosios vietų grupėje. Norime užimti kuo geresnę poziciją lentelėje, kad kitame etape tektų parankesni varžovai”, - sakė krepšininkas.

J.Plaza pasiguodė, kad jau kurį laiką dėl traumų ir ligų į treniruotes ne-

“RAPTORS” LIETUVIAI Po skaudaus pralaimėjimo “Žalgiriui” savo arenoje Eurolygos čempionas “Olympiakos” šiandien Kaune bandys atsigriebti. / Olympiacosbc.org nuotrauka susirenka visa sudėtis. Darjušas Lavrinovičius prieš praėjusios savaitės rungtynes su “Caja Laboral” nesitreniravo, jo brolis Kšištofas praleido pastarųjų trijų dienų treniruotes.

Tremmelis Dardenas sirgo ir nežaidė su Vilniaus “Lietuvos rytu”.

“Galime pasigirti pakankamai gera gynyba ir rezultatyviausiu žaidimu Eurolygoje, bet šiuo metu esame toli nuo savo geriausio žaidimo. Manau, geriausią formą įgysime vasarį ar kovą”, - svarstė “Žalgirio” treneris.

•

Čekų namų darbai pribloškė “Prienus” SAULIUS RAMOŠKA

STATISTIKA

Europos taurės turnyro A grupės pirmojoje vietoje būdami “Prienų” krepšininkai antro rato varžybas pradėjo pralaimėjimu ir smuktelėjo į trečiąją poziciją.

Nimburko ČEZ - “Prienai” 90:66 (14:18, 32:24, 24:14, 20:10). ČEZ: P.Benda ir V.Hrubanas po 20 tšk., M.Pavkovičius (3-5/6) 15, R.Rančikas 11 (9 atk. kam.), D.Naymickas 10; “Prienai”: A.Urbutis (25/5) ir S.S.Vene po 13, Ž.Janavičius 12 (26/7, 5 kld.), A.Labuckas ir G.Orelikas po 8, G.Kadžiulis 7, A.Milaknis 3, P.Ivanauskas 2.

Pirmą ratą Virginijaus Šeškaus auklėtiniai baigė namie dvikova su Nimburko ČEZ (Čekija), antrąjį pradėjo rungtynėmis su ta pačia ekipa išvykoje. Abejos rungtynės buvo kaip diena ir naktis. Kauno sporto halėje prieniškiai čekus nugalėjo 18 taškų skirtumu (84:66), tačiau Nimburko klubas savo žiūrovų akivaizdoje revanšavosi dar solidžiau - 90:66.

Taip pat, tik atvirkščiai Praėjusią savaitę “Prienai” gerokai taikliau atakavo čekų krepšį, daugiau atkovojo kamuolių ir mažiau klydo. Atsakomąjį smūgį trečiadienį čekai sudavė tokiais pat ginklais: laimėjo kovą dėl kamuolio (35 ir 22), darė mažiau klaidų (9 ir 19). Čekijoje situacija apsivertė: ČEZ daugiau sykių pataikė, laimėjo kovą po krepšiu (35 prieš 22) ir daug rečiau klydo (9 ir 19), taikliau mėtė iš vidutinio nuotolio (30/45 ir 18/31).

Tą po pralaimėjimo pripažino ir Lietuvos ekipos vyriausiasis treneris V.Šeškus: “Šios rungtynės buvo labai panašios į tas, kurias žaidėme Kaune, tačiau atvirkščios.”

Pasak prieniškių stratego, žaidėjai palūžo, kai Čekijos čempionai atitrūko 10 taškų. Tai įvyko po ilgosios pertraukos, kai V.Šeškaus auklėtiniams daugiau nei 2 minutes nepavyko pelnyti taškų. Per tą laiką ČEZ

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. ČEZ 2. Budivelnik 3. Prienai 4. Hapoel Midgal

Po pertraukos prieniškių treneris V.Šeškus žaidėjams pagyrų nežarstė.

Erlendo Bartulio nuotrauka

įgijo dviženklį taškų skirtumą (54:42) ir išlaikė iniciatyvą iki pabaigos.

“Pasimokėme iš praėjusių tarpusavio rungtynių. Visą savaitę apie jas galvojome ir padarėme daug išvadų”, puikiai atliktais namų darbais džiaugėsi ČEZ treneris Ronenas Ginzburgas. Sykiu jis atkreipė dėmesį į Lietuvos čempionato bronzos medalininkų ypatumą: “Prienų” komanda pajėgi ne vardais ar pinigais, bet lietuvišku krepšiniu ir vietos žaidėjais.”

Lauks autsaideris Trečią pergalę iškovojusi ČEZ pakilo į pirmąją vietą, prieniškiai atsidūrė trečiojoje. Po keturių turų “Prienai” turi 2 pergales ir 2 pralaimėjimus.

Namie laimėtos abejos rungtynės, išvykoje patirtos dvi triuškinamos nesėkmės (Kijeve “Budivelnik” ekipai pralaimėta 27 taškų skirtumu). Lietuvos klubą aplenkė ir “Budivelnik” komanda, kurioje rungtyniauja Dai-

13

nius Šalenga ir Michailas Anisimovas. Ukrainos atstovai trečiadienį namie 84:77 įveikė Jeruzalės “Hapoel Midgal” (Izraelis) penketuką ir taip pat iškovojo antrą pergalę. 14 minučių žaisdamas D.Šalenga pelnė 6, o 23,5 min. rungtyniavusio M.Anisimovo sąskaitoje 4 taškai.

Kitą trečiadienį “Prienai” išvykoje varžysis su grupės autsaidere “Hapoel Migdal” ekipa, kurią namie įveikė 85:72. O ČEZ krepšininkai šį sekmadienį Kaune žais su “Žalgiriu” Vieningosios lygos rungtynes.

Situacija komplikuojasi Trečiadienį Europos taurės turnyre nesisekė ne tik “Prienams”, bet ir kitoms ekipoms, turinčioms mūsų šalies atstovų. Pirmą nesėkmę E grupėje patyrė ir lyderio poziciją prarado Krasnodaro klubas “Lokomotiv-Kuban” (Rusija), svečiuose 52:76 pralaimėjęs trečią pergalę iškovojusiai

3 2 2 1

1 2 2 3

333:297 313:306 292:312 299:322

Stambulo “Galatasaray” (Turkija) komandai. Simas Jasaitis pralaimėjusiems pelnė 7 taškus, Mantas Kalnietis nebuvo registruotas į rungtynes.

Kovodama dėl kelialapio į antrą varžybų etapą savo situaciją komplikavo “Doneck” (Ukraina) ekipa su Dariumi Songaila (14 tšk.). Svečiuose 67:77 pralaimėdami pirmą pergalę iškovojusiam E grupės autsaideriui Sopoto klubui “Trefl” (Lenkija), ukrainiečiai patyrė trečią nesėkmę.

Tokia pat lemtis ištiko Ramūno Butauto treniruojamą Rygos VEF su Antanu Kavaliausku (6 tšk.) ir Donatu Zavacku (10 tšk.). Per C grupės rungtynes Rygos krepšininkai varžovų aikštėje 77:82 neatsilaikė prieš ketvirtą pergalę iškovojusią Liubercų ekipą “Triumf” (Rusija).

Tuo metu Mariupolio “Azovmaš” (Ukraina) su Simonu Serapinu (15 tšk.) trečiadienį prarado bet kokias galimybes patekti į kitą varžybų etapą. Mariupolio ekipa namie po pratęsimo 88:95 pralaimėjo Bandirmos “Banvit” (Turkija) krepšininkams, tai buvo jau ketvirta jų nesėkmė.

•

Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono rungtynėse šeštą nesėkmę iš eilės patyrė priešpaskutinę vietą penkiolikos komandų Rytų konferencijoje užimantis Toronto klubas “Raptors” (3 pergalės/13 pralaimėjimų) su dviem lietuviais. Trečiadienį svečiuose “Raptors” ekipa 82:103 (27:24, 20:24, 14:33, 21:22) neatsilaikė prieš Vakarų konferencijos ir absoliučius NBA lyderius Memfio “Grizzlies” krepšininkus (11/2). Pirmą kartą šį sezoną starto penkete žaisdamas Linas Kleiza per 25 minutes pelnė 11 taškų, 3 kartus po krepšiais atkovojo kamuolį. Jonas Valančiūnas per 28 minutes surinko 2 taškus, gynyboje sugriebė 2 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo 3 varžovų metimus.

PRETENDENTŲ GALERIJA Tarptautinė futbolo federacijų asociacija (FIFA) paskelbė tris pretendentus į geriausiam pasaulio futbolininkui skirtą apdovanojimą Auksinį kamuolį. Šio prizo siekia argentinietis Lionelis Messi ir ispanas Andresas Iniesta iš klubo “Barcelona” bei Madrido “Real” žvaigždė portugalas Cristiano Ronaldo.

25-erių L.Messi geriausio pasaulio futbolininko titulą pelnė pastaruosius trejus metus iš eilės. Beje, jam kaip rezultatyviausiam Europos nacionalinių čempionatų futbolininkui šiemet jau įteiktas Auksinis batelis.

27-erių C.Ronaldo Auksinį kamuolį gavo 2008 metais, o 28 metų A.Iniesta šiemet pripažintas geriausiu Europos čempionato futbolininku. Geriausiu treneriu pretenduoja tapti Madrido “Real” strategas portugalas Jose Mourinho, praėjusių metų prizo laimėtojas, šiuo metu jokiame klube nedirbantis ispanas Josepas Guardiola ir Ispanijos rinktinės treneris ispanas Vicente del Bosque. Į geriausios futbolininkės titulą pretenduoja brazilė Marta ir dvi amerikietės Alex Morgan ir Abby Wambach.

Brazilijos žvaigždė šiuo trofėjumi džiaugėsi pastaruosius penkerius metus. A.Wambach buvo nominuota ir pernai, o A.Morgan pirmą kartą pateko tarp trijų geriausiųjų.Laureatai bus paskelbti 2013 metų sausio 7 dieną Ciuriche (Šveicarija).

BNS, LŽ

14

2012 11 30 Lietuvos žinios

Istorija

Apsisprendimo teisė

Tilžės aktas: faktai ir versijos Tilžės aktas vertinamas ne tik nevienareikšmiškai, bet kartais ir visiškai priešingai. Požiūrių spektras platus: vieni jį lygina su Vasario 16-osios aktu ir teigia, kad be jo šiandien neturėtume Klaipėdos, o kiti tvirtina, jog dokumentas visiškai neatspindėjo daugumos lietuvininkų siekių.

ARAS LUKŠAS

Š

iandien, minėdami Mažosios Lietuvos dieną, prisiminkime 1918 metų lapkričio 30 dieną paskelbtą Tilžės aktą, kuriuo Rytprūsių lietuviai išreiškė siekį susijungti su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva.

Apie Tilžės aktą šiandien žinome nedaug. Žinome, kad Tilžės aktas tikrai buvo pasirašytas, žinome kas buvo jo signatarai, žinome ir tai, kad šio dokumento atspindžių galima rasti ir Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatyme, ir to paties Seimo priimtoje šalies Konstitucijoje.

Kita vertus, kone vienintelis šaltinis, XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pateikęs išsamių žinių apie Tilžės akto priėmimo sąlygas bei aplinkybes, yra jo signataras - Jonas Vanagaitis. Tuo tarpu ankstesniuose istorikų darbuose ir amžininkų prisiminimuose užuominų į Tilžės aktą nerasi nė su žiburiu. Apie jį neužsimenama nei Adolfo Šapokos redaguotoje “Lietuvos istorijoje”, nei išsamiai Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (PLTT) veiklą nagrinėjusio Rudolfo Valsonoko 1923 metais išleistoje knygoje, nei įžymiojo Vilhelmo Storostos-Vydūno darbuose.

Maža to, šio akto nemini ir 1918 metais Klaipėdoje bei Tilžėje leisti lietuviški laikraščiai, informavę visuomenę apie lapkričio 30 dieną vykusį PLTT posėdį, kuriame šis dokumentas ir buvo priimtas. Nė vienos eilutės apie aktą nerasime ir to meto Lietuvos spaudoje.

Atmetus samprotavimus, kad tokio dokumento nebuvo, belieka manyti, kad arba prisiminimų ir knygų autoriai apie jį nieko nežinojo, arba tiesiog neteikė jam reikšmės.

Nors ir kaip būtų, nė vienos šių versijų negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Tad šiandien pakalbėkime apie tai, kokiame istoriniame fone gimė šis dokumentas, kaip buvo mėginama jį įgyvendinti ir kodėl tai pavyko tik iš dalies.

Tilžės akto signataras J.Vanagaitis (sėdi pirmas dešinėje) su Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariais ir bendradarbiais. Sėdi iš kairės: Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas M.Jankus, stovi iš kairės: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, A.Marcinkevičius, Juozas Pronckus. 1923 m. sausio 19 d.

LŽ archyvo ir LCVA nuotraukos

Rusijos Dūmos deputatas M.Yčas.

Imperijų griuvėsiuose

Europos veidas neatpažįstamai keitėsi vietoj keturių galingų imperijų ėmė kurtis tautinės valstybės.

Ne išimtis buvo ir Lietuva.

Apie Mažosios Lietuvos nepriklausomybę nuo Prūsijos ir jos prisijungimą prie kitų etninių lietuvių teritorijų pirmą kartą viešai prabilta 1914 metų vasarą, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Greičiausiai tokį pareiškimą paskatino Rusijos vyriausiojo kariuomenės vado Nikolajaus Nikolajevičiaus jaunesniojo manifestas, kuriame žadėta suteikti autonomiją Lenkijai. Lietuvių politiniai veikėjai netruko tuo pasinaudoti pareikšdami besąlygišką paramą Rusijos imperijai jie tikėjosi analogiško sprendimo ir Lietuvos atžvilgiu.

Tą vasarą būsimi Lietuvos Tarybos nariai Jonas Basanavičius, Donatas Malinauskas ir Stasys Šilingas parengė pareiškimą, kuris vėliau pavadintas Gintarine deklaracija. Joje Rusijos valdžiai siūloma remtis visų, net mažiausių tautų parama ir linkima priglausti po imperijos sparnu visas lietuvių gyvenamas teritorijas, įskaitant ir Mažąją Lietuvą. Nors formaliai deklaracija dar nebuvo

priimta (ji patvirtinta rugpjūčio 17 dieną vykusiame lietuvių draugijų ir spaudos susirinkime), esmines jos nuostatas dar rugpjūčio 8 dienos Valstybės Dūmos posėdyje išdėstė Dūmos deputatas Martynas Yčas, o vėliau visas dokumentas buvo įteiktas imperatoriui Nikolajui II. Kaip matome, tuo metu Lietuvos ateitį lietuvių veikėjai statė tik ant rusiškos kortos. Tačiau karui baigiantis situacija radikaliai pasikeitė, ir įstatymus teko keisti. Rusijoje įvyko bolševikų perversmas, Vokietijos pralaimėjimas jau buvo akivaizdus.

Europos veidas neatpažįstamai keitėsi - vietoj keturių galingų imperijų ėmė kurtis tautinės valstybės. Ne išimtis buvo ir Lietuva, kuri 1918 metų vasario 16-ąją paskelbė nepriklausomybę, o lapkričio pradžioje sudarė Laikinąją Vyriausybę, pradėjusią praktinį valstybės atkūrimo darbą.

Mažosios Lietuvos klausimą teko spręsti iš naujo, ypač po to, kai ko-

siūlė mažalietuvių veikėjams jungtis prie kuriamos Lietuvos valstybės.

Lietuvos Vyriausybei verkiant reikėjo pačių mažalietuvių apsisprendimo, mat tuo metu dar mažai kas abejojo W.Wilsono deklaruotu tautų apsisprendimo principu, kuriuo remiantis ir turėjo būti nustatomos pokario Europos valstybių sienos. Šiam apsisprendimui pareikšti reikėjo organizacijos, galinčios ir norinčios kalbėti Mažosios Lietuvos gyventojų vardu.

Praėjus vos trims dienoms nuo Kompjeno paliaubų, Klaipėdos laikraštis “Lietuviška Ceitunga” kreipėsi į lietuvininkus tokiais žodžiais: “Rodos, negali būti jokios abejonės, kad mes, lietuviai, priklausome prie Lietuvos. Niekas neprivalo dabar bijoti išreikšti aiškiai, kad jis nori būti Lietuvos pilietis.”

Po dviejų dienų, lapkričio 16-ąją, kelios dešimtys mažalietuvių veikėjų Tilžėje įkūrė politinę organizaciją PLTT. Štai čia neginčijami faktai užleidžia vietą versijoms. Viena jų teigia, kad beveik visų Mažosios Lietuvos apskričių atstovus sukvietė dar 1885 metais įkurtos “Birutės” draugijos nariai Erdmonas Simonaitis, Jonas Vanagaitis, Martynas Jankus ir kiti.

Delegatai demokratiškai išrinko Tarybą, į kurią, be minėtų veikėjų, įėjo Prūsijos landtago narys kunigas prof.

Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, rašytojas ir filosofas Vydūnas, Viktoras Gailius, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas ir kiti žymūs lietuvininkų veikėjai. Kitoje versijoje sakoma, kad tarybos apskritai niekas nerinko, o visą jos veiklą koordinavo “pildomasis skyrius”, kurio nariai buvo V.Gailius, E.Simonaitis ir J.Vanagaitis. Šiaip ar taip, po dviejų savaičių, lapkričio 30 dieną, Tilžės spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose susirinkusi Taryba paskelbė istorinį Tilžės aktą.

Lietuvininkų valia ar Vilniaus intriga?

Plakatas su Tilžės akto tekstu ir signatarų parašais. 1936 m. vo 23-iąją Vokietijos imperatorius ir Prūsijos karalius Vilhelmas II pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Likus dešimčiai dienų iki šio įvykio Amerikos lietuvių seimas priėmė nutarimą dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo, kuris gegužės 5 dieną buvo įteiktas JAV prezidentui Woodrow Wilsonui.

Vėlų rudenį Tilžės spauda paskelbė žinią, neva W.Wilsonas pažadė-

jęs Amerikos lietuvių delegacijai pasirūpinti, kad Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų įtraukta į atkuriamą Lietuvos valstybę. Tuo metu Vokietijos monarchija jau buvo galutinai žlugusi, imperatorius atsisakęs sosto, o į valdžią Reichstage atėję kairieji. Politinės suirutės apimta valstybė daugeliui Mažosios Lietuvos lietuvių jau nebeatrodė saugi priebėga, o čia dar Laikinoji Vyriausybė pa-

Tą pačią dieną Tilžėje 100 tūkst. egzempliorių tiražu išplatintas atsišaukimas į krašto gyventojus “Lietuvninkai! Pabuskit!” “Ar mes dabar tylėsim, snausim ir miegosim? Antai: finai valni, čekai valni, lenkai valni, vengrai valni, ukrainai valni, slovėnai valni, ar tikt mes prūsiški lietuvininkai vieni toliau gėdėsimės savo lietuvystės ir lįsime toliaus po vokiečių dangalu, kurie jau 500 metų mūsų brangią kalbą spaudžia ir naikina. (...)

Dabar parėjo adyna svietui apsakyti, kad tad mes dar gyvi, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai”, - sakoma atsišaukime.

Atsišaukimo paskelbimas kelia nemažai klausimų. Kaip vos pradėjusi veikti Taryba, neturinti nei finansinių, nei administracinių išteklių, sugebėjo išleisti jį net 100 tūkst. egzempliorių tiražu? Prisimenant Vasario 16-osios aktą, kurį išspausdinti “Lietuvos aide” sutrukdė tuo metu Vilniuje dar šeimininkavę vokiečiai, tokia mažalietuvių sėkmė atrodo neįtikima. Kad paaiškintume šio atsišaukimo atsiradimą, atkreipkime dėmesį į kai kuriuos faktus.

2012 11 30 Lietuvos žinios

Likus keturioms dienoms iki Tilžės akto priėmimo, PLTT pirmininkas V.Gaigalaitis lankėsi Vilniuje ir dalyvavo Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje. Kas tuomet ten buvo svarstoma - istorija nutyli. Tačiau mes žinome, kad Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojas S.Šilingas šiame posėdyje ištarė tokius žodžius: “Toji siena, kuri skiria dabar Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios, bus panaikinta.”

Antra, su Valstybės Tarybos nariais glaudų ryšį palaikė ir E.Simonaitis, nuo 1918 metais gyvenęs Vilniuje ir tarnavęs vokiečių kariuomenėje. Sostinėje jis išbuvo iki pat lapkričio ir atvyko į Tilžę tik steigiant PLTT. Beje, nei V.Gaigalaitis, (kuris, prisiminkime, iki lapkričio buvo Prūsijos landtago Žemųjų rūmų narys), nei E.Simonaitis Tilžės akto nepasirašė. Iš viso to galima daryti prielaidą, kad Taryba buvo organizuojama ne Tižėje, o Vilniuje, o Lietuvos Valstybės Taryba jos veiklą rėmė ir finansiškai, bet jokiu būdu nenorėjo, kad ši parama būtų vieša.

Atsišaukimas įsiutino vokiečius.

Dienraštis “Tilsiter Allgemeine Zeitung” išvadino lietuvių siekius beprotiškais ir niekšiškais, o Tarybos narys Jokūbas Stikliorius iš vieno vokiečių valdininko sužinojo, kad piliečiai reikalauja suimti PLTT narius už valstybės išdavimą. Matyt, pareigūnas buvo nusiteikęs geranoriškai, tad jis tik patarė Tarybos nariams kuo greičiau dingti iš Tilžės.

Kita vertus, tas pats “Tilsiter Allgemeine Zeitung” miesto burmistro ir vietos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovo lūpomis tvirtino, jog Mažosios Lietuvos gyventojai visai nenori atsiskirti nuo Vokietijos ir prisijungti prie kur kas žemesnės kultūros Lietuvos. Dienraštis taip pat ragino gyventojus rengti protesto mitingus ir taip išreikšti norą likti Vokietijos sudėtyje.

Kas buvo teisus ir kas melavo šiame informaciniame kare? Yra faktų, iš kurių galima daryti išvadą, kad teisios (arba ne) buvo abi pusės.

Galbūt Vilniuje iš tiesų manyta, kad PLTT - vienintelė lietuvininkų interesų reiškėja, tad 1919 metais Paryžiaus taikos konferencijoje jos deklaracija remtasi kaip jų politinio apsisprendimo įrodymu.

Kita vertus, ir 1918 metais, ir vėliau labai didelė lietuvininkų dalis Vokietiją laikė sava valstybe. Vos pasklidus gandams, kad didelė Rytprūsių dalis bus prijungta prie Lietuvos, lapkričio 13 dieną Klaipėdoje įvyko du visuomenės susirinkimai ir priėmė rezoliucijas, pasisakančias prieš prijungimą. Tarybos narys Jurgis Strekys Tilžės akto pasirašymo išvakarėse rašė, kad 90 proc. klaipėdiečių nori likti Vokietijos sudėtyje, pasak jo, “dėl vok. (iečių) agitacijos ir prastų pasilaikymų Lietuvoje”. Neatmetant ir tokių nelojalumo priežasčių vis dėlto reikia pažymėt, kad 1923 metais prisijungusi Klaipėdos kraštą Lietuva per visą tarpukarį nesulaukė itin didelės vietos gyventojų paramos.

Tarp Scilės ir Charibdės Įgyvendinti Tilžės deklaraciją praktikoje buvo sunki, o gal net neįmanoma misija. Tiek santarvininkai, tiek Lietuvos kaimynai kiek išgalėdami tempė antklodę į save, kol po ilgų diplomatinių viražų klausimą Lietuvai teko spręsti jėga.

Tačiau kol kas kova už Mažąją Lietuvą dar vyko diplomatiniame fronte. 1919 metų kovo 24 dieną Versalio taikos konferencijoje Augustino Voldemaro vadovaujama Lietuvos delegacija įteikė Prancūzijos ministrui pirmininkui Georges’ui Clemenceau memorandumą, kuriuo prašoma pripažinti Mažąją Lietuvą Lietuvos Respublikai. Tai buvo pirmasis doku-

Istorija

Mažosios Lietuvos likimą sprendusi “Didžioji ketveriukė” (iš kairės): Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Lloydas George’as, Italijos premjeras Vittorio Emanuele Orlando, Prancūzijos vyriausybės vadovas G.Clemenceau ir JAV prezidentas W.Wilsonas per konferenciją Versalyje.

Prancūzų kariai Klaipėdoje prie Prefektūros. 1923 m. vasario 18 d. mentas šia tema, o iš viso iki gegužės mėnesio jų būta bent šeši.

Vis dėlto A.Voldemaro delegacija nebuvo pirmoji, kuri pateikė pasiūlymą atskirti Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos. Anksčiau už lietuvius Versalio konferencijoje tai padarė lenkai.

1926 metais Lietuvos delegacijos narys, o vėliau - vienas pagrindinių Klaipėdos sukilimo organizatorių Ernestas Galvanauskas prisimins, kad taip lenkai tikėjosi “paimti tą kraštą drauge su visa Lietuva savo suverenėn žinion vienoj ar kitoj formoje, šiokiu ar kitokiu keliu”. Šių tikslų Lenkija nė neketino slėpti. 1919 metų sausio 29 dieną vykusiame Versalio konferencijos posėdyje Lenkijos atstovas Romanas Dmowskis rėžė penkių valandų kalbą, kurios pagrindinė žinia buvo tokia: Rytprūsiai ir visos žemės, kurių gyventojai kalba lenkiškai ar lietuviškai, turėtų būti prijungtos prie Lenkijos, o teritorijos, kuriose dominuoja vokiečių kalba, sujungtos į atskirą valstybę. “O dėl Lietuvos, tai atsižvelgiant į tai, kad yra silpna, ji negalės gyvuoti savarankiškai. Tad tikras ryšys su Lenkija turėtų ją apsaugoti”, - tvirtino R.Dmowskis.

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad toks pasiūlymas santarvininkams turėjo patikti, nes jis leido sudaryti Rytuose placdarmą kovoti su komunizmo plitimu iš Rusijos. Tačiau iš tikrųjų santarvininkai, turėdami sunkiai tarpusavyje suderinamus tikslus, neskubėjo paremti Lenkijos pozicijos. JAV prezidentas W.Wilsonas, nenorėdamas erzinti milijoninės Amerikos lietuvių bendruomenės, į disputus nesikišo - jam pakako ankstesnio pareiškimo, kad Vašingtonas remiąs lietuvių siekius.

Tuo tarpu Londonas ir Paryžius tiek lietuviams, tiek lenkams tapo savotiška Scile ir Charibde, tarp kurių išlaviruoti, sprendžiant Klaipėdos krašto likimą, buvo beveik neįmanoma.

Prancūzijos supratimu, Lietuvos ir Lenkijos unija taptų neįveikiama klūtimi galimam Vokietijos suartėjimui su bolševikine Rusija. Kita vertus, pasaulinės revoliucijos tikimybę Paryžius vertino skeptiškai manydamas, kad bolševikai ilgai neišsilaikys, o jau tuomet ir Lietuva, ir Lenkija sugrįš į buvusios Rusijos imperijos sudėtį. Beje, to paties, ma-

pediniai kateriai. Kitą dieną miesto gatvėmis jau žygiavo prancūzų alpių šauliai, o vasario 14-ąją čia atvyko ir generolas Domenique’as Odry, Antantės sąjungininkų paskirtas vyriausiuoju komisaru Klaipėdos kraštui. Vasario 15 dieną okupacinės administracijos vadovas paskelbė pirmąjį atsišaukimą, kuriame pranešama, kad visi ryšiai, ligi šiol sieję Klaipėdos kraštą su Vokietija, nutraukti, ir kad generolas D.Odry, kaip Santarvės atstovas, perima visą šios teritorijos valdymą į savo rankas. Dar po dešimties dienų Ambasadorių konferencijos sprendimu Prancūzija paskiriama Klaipėdos krašto atstove užsienyje.

PLTT nebelieka nieko kita, kaip tik imtis demaršo: vasario 21-ąją ji priima rezoliuciją, reikalaujančią nedelsiant prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, kurią, dalyvaujant Anglijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių diplomatams, Klaipėdos lietuvių delegacija perskaito kovo 20 dieną Kaune surengtame iškilmingame Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje.

Tilžės aktas tebėra aktualus ir šiandien.

Visų pirma - kaip Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ryšio simbolis. tyt, tikėjosi ir Vašingtonas. Galbūt todėl W.Wilsonas netrukus pamiršo savo pažadą siekti, kad visa Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų priskirta Lietuvos Respublikai. Gal dėl šių vilčių, žlugusių tik 1922-aisiais, bolševikams Rusijoje laimėjus pilietinį karą, Vašingtonas taip ilgai delsė pripažinti Lietuvą de jure ir padarė tai šešiais mėnesiais vėliau nei jo Antantės sąjungininkės.

Tuo tarpu Londonas Versalyje piestu stojo ne tik prieš Mažosios Lietuvos klausimo sprendimą Lietuvos naudai, bet ir prieš bendrą lenkų ir lietuvių valstybę jau vien todėl, kad nenorėjo silpninti ir taip jau nukraujavusios Vokietijos. Anglija aiškiai nuogąstavo, kad jei viskas vyks pagal Paryžiaus scenarijų, Vidurio Europoje smarkiai sustiprės jos amžinos konkurentės Prancūzijos įtaka.

Viskas baigėsi tuo, kad Santarvės bloko sudaryta Ambasadorių konferencija priėmė blogiausią iš visų galimų sprendimų. Klaipėdos kraštą buvo pavesta administruoti Prancūzijai. Tuo sprendimu buvo nepatenkinti tiek krašto lietuviai, tiek vokiečiai, tiek ir pagaliau pati Vokietija.

1920 metų vasario 12 dieną iš Klaipėdos krašto traukiantis paskutiniams vokiečių daliniams, į uostą įplaukė Anglijos ir Prancūzijos tor-

Nuo derybų iki sukilimo Tai, kad D.Odry kategoriškai atsisakė pripažinti lietuvininkų Tarybos teisę palaikyti oficialius santykius tarp krašto ir Lietuvos, tik padidino įtampą tarp prancūzų administracijos ir Lietuvos Vyriausybės, ieškojusios naujų būdų priversti santarvininkus derėtis dėl tolesnio krašto likimo. Kaunas griebėsi ekonominio spaudimo. Lietuvos Vyriausybė ne tik smarkiai padidino muitus už medienos tranzitą per savo teritoriją, bet ir pagrasino apskritai nutraukti bet kokį šios svarbios žaliavos išvežimą ir įvežimą.

Tuo tarpu Prancūzija ilgokai nebepajėgė suformuluoti aiškios pozicijos. Atrodo, kad Paryžius, praradęs viltį rasti geriausią sprendimo variantą, tiesiog ieško išeities, kuri atrodytų kaip mažiausia blogybė.

Atiduoti Klaipėdą Lietuvai? Tačiau kur garantijos, kad vokiškai kalbantys krašto gyventojai vėl nepradės dairytis į Berlyną? Paskelbti Klaipėdą laisvuoju uostu? Bet tuomet jo administracija galės tiesiog prisijungti prie Vokietijos muitų sąjungos, o tai reikštų ekonominį, vėliau ir politinį krašto susiliejimą su nugalėta, bet vėl keliančia galvą imperija. Bet kuriuo atveju nukentėtų ne tik Prancūzijos, bet ir jos globoja-

15

mos Lenkijos interesai. Ir tik galutinai išblėsus vilčiai, kad Kaunas ir Varšuva ras kompromisą dėl dviejų šalių konfederaciją numačiusio Hymanso projekto, Paryžius galiausiai apsisprendė: Klaipėda ir jos kraštas turėtų tapti Prancūzijos prižiūrimu autonominiu regionu. Netrukus pasiūlomas ir konkretus laisvojo Klaipėdos miesto sukūrimo planas: patį prancūzų protektoratą valdo Paryžiaus paskirtas komisaras, o uosto bei krašto geležinkelių reikalais rūpinasi iš lietuvių, lenkų ir prancūzų sudaryta taryba.

Tai buvo rimta Paryžiaus klaida, kuri paspartino visos šios istorijos atomazgą. Susidūrusi su Tautų Sąjungos abejingumu, Lenkijai aneksavus želigovskininkų užgrobtą Vilniaus kraštą, Lietuvos valdžia ir visuomenė nuogąstavo, kad didžiosios valstybės per daug nesuks sau galvos ir dėl Lietuvai nepalankaus Klaipėdos klausimo sprendimo. Žvelgiant iš Kauno atrodė, kad Versalio sutartimi Lietuvai pripažinto uosto praradimas yra visiškai realus.

1922 metų gruodį Kauną pasiekė žinios, kad Klaipėdos krašto likimą sąjungininkai ketina galutinai išspręsti kitų metų sausio 10 dieną.

Dėl to, koks sprendimas bus priimtas, abejonių nekilo - Versalio sutartimi Lietuvai pripažintas uostas mažiausiai penkiolikai metų bus perduotas prancūzų globon. Taigi Kaune galutinai apsisprendžiama Klaipėdos mazgą išnarplioti vienu kirčiu. Tą pačią dieną skelbiamas atsišaukimas į krašto gyventojus lietuvius. Jis praneša, kad Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kurio tikslas - pasiekti, kad Klaipėdos kraštas būtų prijungtas prie Lietuvos. Taip prasidėjo pasirengimas operacijai, kuri įėjo į istoriją Klaipėdos sukilimo vardu.

Kadangi tiek apie vadinamąjį “prancūzmetį”, tiek apie jį užbaigusį sukilimą išsamiai rašėme jau anksčiau, šįkart tik prisiminkime, kad 1923 metų sausio 15 dieną, nesutikdami rimtesnio pasipriešinimo, į Klaipėdos kraštą įžengė reguliariosios Lietuvos kariuomenės daliniai. Tos pačios dienos vidudienį buvo paskelbtos paliaubos, o kiek daugiau nei po mėnesio, vasario 16-ąją, Lietuvos ir Antantės susitarimu Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai.

Viena šios istorijos versijų sako, kad lemiamą reikšmę Klaipėdos sukilimui ir šio krašto prijungimui prie Lietuvos turėjo būtent 1918 metais paskelbtas Tilžės aktas. Skeptikų teigimu, Tilžės aktu deklaruotą krašto lietuvių orientaciją į suartėjimą su Lietuvos valstybe sunkoka suderinti su jų rezervuota laikysena Lietuvos atžvilgiu tarpukario metais. Tad gal šis dokumentas sureikšminamas be reikalo? Gal Tilžės aktas buvo tik spontaniškas saujelės lietuvių patriotizmo proveržis, aplink siaučiant politinei suirutei, o pati Prūsų Lietuvos tautinė taryba tik įrankis įgyvendinti Lietuvos siekius turėti savo uostą?

Galbūt ir taip. Nors ir skirtingai vertinamas, Tilžės aktas tebėra aktualus ir šiandien. Visų pirma - kaip Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ryšio simbolis. Jis tapo ir savotišku skydu, kai 1990-aisiais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę į Klaipėdą ir jos kraštą iš karto ėmė kėsintis iš SSRS Aukščiausiosios Tarybos tribūnos žaibais svaidęsi sovietų politikai ir generolai. Pagaliau Tilžės aktas ir šiandien primena mums, kad Mažoji Lietuva - tai ne vien Klaipėda, Pagėgiai ar Šilutė, bet ir anapus Nemuno plytinti žemė, kurios miestų, miestelių ir kaimų lietuviškus vardus saugo tik lietuvių ir lietuvininkų atmintis.

•

16 Kelionės ir turizmas

2012 11 30 Lietuvos žinios

Aplink pasaulį

Penkių savaičių odisėja JAV upėmis Beveik prieš metus, sausio 3 dieną, pradėję kelionę autostopu Lietuvoje, per Artimuosius Rytus, Šilko keliu pasiekėme Kiniją, važiavome Pietryčių Azijos šalimis. Iš Indonezijos skridome į Australiją, čia viešėjome ir dirbome porą mėnesių, o dabar tęsiame išvyką per Havajus į Šiaurės Amerikos žemyną.

EVELINA SAVICKAITĖ, KAROLIS KAZLAUSKAS

S

avaitę be civilizacijos gyvenę Aliaskos laukiniuose kraštuose, iš Užpoliarės traukėme žemyn per Kanadą iki Čikagos, kurioje prisiimtą iššūkį sunkinome. Plaukėme Fokso, Ilinojaus ir Misisipės upėmis: penkias savaites per vėjus ir saulę, ir įveikę apie 700 kilometrų, toliau traukėme iki Meksikos... Šiame straipsnyje - nuotykiai iš JAV ir Kanados.

Aliaska pribloškė Havajuose užtrukome vos penkias dienas ten ieškodami savo kampo, mat mūsų kelionė - ne turistiniais takais, ir kiekvienoje šalyje norėjome ko nors savito. Dažniausiai stengėmės būti tarp paprastų žmonių, dėl to kelyje sutikome labai nedaug turistų. Taigi ir Havajuose, nuėję į turizmo informacijos biurą, iškart klausėme, kuri salos dalis nepopuliari tarp amerikiečių ar europiečių.

Kelias dienas pailsėję džiunglėse ir prie vandenyno, nujausdami, kad Aliaska bus didelis iššūkis, nekantraudami atskridome į ją. Aliaska paliko tokį stiprų įspūdį, kad kitos gamtos grožybės, net ir džiunglės, negalėtų šitaip nustebinti. Iš kur tas žavesys, net sunku pasakyti. Juk taiga - tai kiek pavargusios mėlynosios eglės, tarsi negavusios dorai pavalgyti ir todėl atrodo nustekentos. Mat žemės sluoksnis, kuriame auga medžiai, nestoras, o po juo - amžinasis įšalas. Į tai reikia atsižvelgti statant namus arba tiesiant kelius. Jei šį viršutinį sluoksnį pernelyg atidengsi arba jis atšils, tarkim, dėl namo šildymo, kelias arba namas gali įgriūti.

Tačiau kalnai ir upės, žmogaus nepaliestas kraštovaizdis tiesiog kaustė žvilgsnį. Aliaska sužavėjo tuo, kad mylių mylias važiuodamas žmonių, namų, gyvulių čia neišvysi. Kita vertus, tai lyg ir pateisinama - beveik pusmetį čia trunka žiema, tad jei nesi žiemos sporto mėgėjas, tektų labai daug laiko praleisti namie prie televizoriaus ar knygos. Į Aliaską atkeliavome baigiantis vasarai, rugpjūčio viduryje, kai medžiai jau spalvingi, o tundros kemsynuose sukritę ant minkštų samanų vis dar galėjome saujomis valgyti sultingas mėlynes.

Susitikimas su grizliais Tundra ir taiga keliavome septynias dienas, visai nebendraudami su civilizuotu pasauliu. Denalio nacionaliniame parke į tą pačią teritoriją

Kanada. Gamtos grožis užburia.

Evelina irkluoja į San Luisą. sekusios upės dugnu, brastas, dantis geliančias upes, kalnus ir perėjas.

Tolumoje išvydome briedį, kurio čia reikėjo saugotis labiau nei grizlio ar vilko, mat jei šis milžinas supyksta, sutrypia iki paskutinio atodūsio.

Vilkai staugė naktimis, tačiau jų nebijojome. Išvysti vilką yra labiau privilegija nei tikimybė. O štai su griz-

Dažniausiai stengėmės būti tarp paprastų žmonių, dėl to kelyje sutikome labai nedaug turistų. įleidžiama labai nedaug žmonių, tad viešnagės dienomis jų sutikti neįmanoma. Čia nėra takų, todėl kelią, kur eiti, teko pagal žemėlapį rasti patiems. Jis buvo visoks: per kemsynus, pelkes, vos įveikiamus krūmynus, iš-

lių šeimyna teko susidurti akis į akį.

Visą kelią ėjome šūkčiodami, kad neišgąsdintume žvėrių ir duotume jiems pakankamai laiko pasislėpti.

Vis dėlto šįkart grizlio patelė su dviem smalsiais lokiukais, matyt, ne-

Karpis įšoko į mūsų valtį, tad vakare buvo karštos žuvies. spėjo pabėgti, tad staiga maždaug 20 metrų atstumas pasidarė ankštokas.

Ji artinosi mūsų link, mes labai lėtai atatupsti traukėmės. Jokiu būdu nebėgome, tai būtų savižudybė. Iškėlėme rankas į viršų ir rėkėme. Grizlė dar kiek paėjusi nusisuko ir nukiūtino šalin. Lokiukai, vis dar ropšdamiesi ant mamos ir vienas kito, smalsavo, kas čia per žvėrys tie dvikojai.

Buvome sėkmės vaikai, mat paprastai grizlė su vaikais būna agresyvi.

Važiuodami parko autobusu atgal į civilizaciją, jautėmės lyg iš kito pasaulio. Kai kurie ten sėdintieji per langus stiebėsi nufotografuoti briedį, tykiai skabantį žolę. Mums tai buvo it zoologijos sodas, nes saugumo jausmas nutolina nuo gamtos ir verčia manyti: “Aš čia, tu ten.” Kai esi labai arti žvėrių ir gamtos, ją kur kas labiau vertini.

Lašiša tirpo burnoje

Indėno laimės paieškos

Aliaskoje vienos šeimos buvome pakviesti valgyti raudonosios lašišos (ak, tos autostopo pažintys!). Maistas tirpo burnoje, o vietos žmonės pasakojo žvejybos ar medžioklės nuotykius. “Tranzavome” ir už poliarinio rato, kur Koldfute klausėmės moters istorijos. Ji gyvena Užpoliarės ritmu visą savo gyvenimą. Vaikus moko nuotoliniu būdu, per trumpą vasarą vos spėja pasirengti žiemai: rinkti uogas, medžioti.

Užjausti jos nereikia - dažnam nesuprantamą gyvenimo būdą ekstremaliomis sąlygomis ji pasirinko pati ir tokia patirtis jos šeimai yra svarbiausia.

Aliaskoje patyrėme dar vieną netikėtą dovaną - susistabdytas žmogus pasiūlė nemokamai paskraidinti virš taigos, miškų, upių, kalnų ir krioklių. O gavę dar ir patys pilotuoti, krykštavome lyg vaikai.

Kanados šiaurės - Jukono ir Britų Kolumbijos - gamta stebino ne ką mažiau nei Aliaska. Tik miškai čia vešlesni, upės sraunios, gausybė ežerų. Važiuoji nosį prispaudęs prie lango, o pakelėse ganosi juodosios meškos ar grizliai, žolę skabo bizonų kaimenė.

Nuo pat kelionės po Aliaską pabaigos mus į savo mašiną priėmė Keithas. Su juo keliausime keletą dienų kelis tūkstančius kilometrų. Prie visureigio jis pritaisęs ilgą priekabą, kuria vežioja motociklus po visas JAV. Tačiau jo automobilis pradeda dusti. Vyriškis bando rasti priežastį, kartais tenka važiuoti vos po dešimt kilometrų per valandą, o į kalną ir išvis užgęsta. Galiausiai Keithas nuėmė motociklo benzino baką, sujungė su varikliu ir toliau judėjome be

2012 11 30 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

17

Su degalų baku ant Keitho automobilio.

Aliaskos radinys - elnio ragai. / Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlausko nuotraukos problemų. Su juo lankėmės ir Liardo karštuosiuose šaltiniuose, kurie virdami trykšta tiesiog iš žemės. Sėdi beveik visą dieną šiltame vandenyje, o aplink augalai it džiunglėse, mat šiluma sukuria kitokią augaliją, paprastai nebūdingą Kanadai.

Išsiskyrėme su Keithu, nes mūsų maršrutai skyrėsi. Sutikome indėną, kuris papasakojo savo gyvenimo istoriją. Buvęs ir turtingas, ir populiarus tarp moterų, įjunkęs į alkoholį ir narkotikus, net dukart sėdėjęs kalėjime, jis tol nerado ieškotos laimės, kol galiausiai neatsigręžė į savo religiją. Pradėjęs lankytis specialiose indėnų pirtyse, šnekėdamasis su vyresniaisiais,

keliavimo istorijos, aprodė Čikagą, valgydino lietuviškais patiekalais, galop vieni keliautojai - Diana ir Žilvinas, patys dviračiais įveikę kelią nuo Čikagos iki piečiausio Argentinos taško, pasiūlė savo kanoją. Ja ir keliavome penkias savaites Fokso, Ilinojaus ir Misisipės upėmis, įveikėme 700 kilometrų.

Nors atrodė, kas gi gali nutikti kasdien pliuškenant irklus vandenyje, nuotykių ir gražios ar sunkios patirties netrūko. Kol plauki saulėtą dieną ramiu vandeniu, kol srovė, kaip Misisipėje, neša palankiai, tol gali kaip ponas sėdėti kanojoje. Ir smagiai irkluoti mąstydamas ir šnekėdamasis

Aliaska paliko tokį stiprų įspūdį, kad kitos gamtos grožybės negalėtų šitaip nustebinti. galiausiai atsikratė praeities ir susitaikęs su savimi pajuto ramybę. Jis dabar suvokė, kad čia ir yra tikroji laimė.

O Saskačevane, kur prerijos tokios lygios, kad kaip vietiniai juokauja, gali išvysti prieš tris dienas pabėgusį šunį, mums sustojo kanadiečių šeima, automobiliu ant užpakalinės sėdynės vežanti kambarinę nudažytais nagais kiaulę. Kanadiečiai po dienos rengėsi važiuoti Čikagos link, tad mes tą dieną pasilikome jų fermoje tarp jakų, ožių, karvių ir šunų. Drauge su jais per kelias dienas nukeliavome 2,6 tūkst. kilometrų.

Misisipės nuotykiai Čikagoje mus mielai priėmė Amerikos lietuviai. Jie klausėsi mudviejų

apie pasaulį. Kur kas sunkiau, kai pakyla vėjas, ir tu negali pajudėti nė iš vietos. O Misisipėje dar ir bangos tokios, jog atrodo esi ne upėje, o vandenyne. Vos nesitrenkę į kazino laivą, plaukėme į krantą.

Vagį sugavo patys Tą patį vakarą policininkas mūsų ne tik neišvarė iš nedidelio parko, bet ir išklausė “senoviškai keliaujančiųjų” istoriją ir atidavė savo naktipiečius. Viename miestelyje, kur Ilinojus įteka į Misisipę, savivaldybės darbuotojas atvėrė maisto banko aruodus, o meras paspaudė ranką linkėdamas sėkmės.

Viename privačiame kempinge, į kurį buvome pakviesti, atsitiko ir šis

tas nemalonaus. Kol vaikštinėjome po prancūzišką miestelį, du jauni vagiliai išdraskė mūsų kuprines, paėmė pačius brangiausius daiktus ir ketino pasprukti. Laimė, spėjome grįžti laiku. Sučiupome juos ir atidavėme šerifo globai, o patys adėme, plovėme, atkasinėjome sudarkytus daiktus. Išsilaižę žaizdas plaukėme toliau.

Buvo ir audringų naktų, kai lūžo palapinė, kai teko keltis ir ją tvarkyti. Tačiau turėjome labai daug saulėtos patirties, stebėdami erelius, gerves, pelikanus, girdėdami kojotų kauksmą naktimis. Misisipės patirtis viena svarbiausių mūsų kelionėje.

Tas pats geradaris Keithas, dar iš šiaurinės Kanados laikų, atvažiavęs visą kelią nuo Mičigano, mus paėmė iš Niu Madrido ir nuvežė iki pat sienos, o kanoją atidavė savininkams Čikagoje. Su juo keliavome per Memfį, Naująjį Orleaną ir Hjustoną iki pat Teksaso - Meksikos sienos.

Memfyje kiek nusivylę Greislando, Elvio Presley, rezidencijos tuštybės muge (gal per anksti grįžome į tokią civilizaciją?), mieliau klausėmės džiazo europietiškame Naujajame Orleane. Teksase aplankėme Renesanso festivalį, kur labai įdomu buvo stebėti, kaip amerikiečiai įsivaizduoja to laikotarpio Europą. Paskui pasiekiame pasienio miestelį Laredą. Štai čia mūsų baimė buvo gerokai pakurstyta, mat pavojingos istorijos apie apiplėšimus, pagrobimus ir bedvasius narkotikų prekeivius smarkiai glumino. Tad kokie nuotykiai laukė Meksikoje ar kitose Centrinės Amerikos šalyse, į kurias dar buvome tik pakeliui, papasakosime kitą kartą.

•

Pelikanai Misisipėje.

Per rudenėjančias Aliaskos Denalio parko kalvas.

SU MOKSLO METŲ PRADŽIA STARTUOJA „LABAS EKO“ PAMOKOS APIE GAMTĄ Švietimo apie aplinką projektas „Labas EKO“ kviečia mokinius naujus mokslo metus pradėti kartu interaktyviose ir teatralizuotose pamokose, kuriose bus skatinama globoti gamtą, kurti švaresnę ir geresnę gyvenimo kokybę aplinkai palankiu gyvenimo būdu.

Renesanso šventė Hjustone.

„Šiandien vis labiau suprantama aplinkai palankaus gyvenimo būdo, skatinančio atsakingą vartojimą, svarba. Todėl esminiu šiuolaikinio švietimo tikslu turi būti jaunimo aplinkosauginis ugdymas, kuris padėtų kurti darnesnę visuomenę“, - teigia projekto partnerio Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė bei Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė Angelė Kaušylienė.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė Stasė Mameniškienė teigia, jog aplinkai palankus gyvenimo būdas nėra tik mada. Šiandien jis tampa būtinybe. „Augant žmonių populiacijai bei didėjant vartojimui, vis labiau eikvojami gamtiniai ištekliai bei daromas įvairus neigiamas poveikis aplinkai: didėja buitinių ir kitokių atliekų skaičius, suvartojamos energijos kiekis, transporto ir pramonės veikla sukelia oro taršą, kuri kenkia sveikatai, aplinkai bei didina šiltnamio efektą“, - nuomone apie aplinkai palankaus gyvenimo svarbą dalijasi S.Mameniškienė.

Ji teigia, jog norėdami išlaikyti pusiausvyrą su gamta, turime pradėti nuo savęs: naudoti jos išteklius ne sparčiau, nei jie geba atsinaujinti, rinktis viešąjį transportą ar ekologiškus degalus, pirkti vietinius, ekologinėmis etiketėmis pažymėtus produktus, saugoti aplinką nuo taršos, rūšiuoti atliekas, naudoti perdirbtus daiktus.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiandien aplinkai palankų gyvenimo būdą renkasi ir rūšiuoja atliekas vos dešimtadalis šalies gyventojų. Statistika rodo, jog vidutinis Europos sąjungos pilietis kasmet išmeta daugiau nei 500 kilogramų atliekų. Šiems skaičiams augant, darnių vartotojų įgūdžių lavinimas yra būtinas.

Rinktis aplinkai palankų gyvenimo būdą skatina švietimo apie aplinką projektas „Labas EKO“, inicijuotas palankų gyvenimo būdą propaguojančios „Incity“ bei iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo.

Užs. R-630

18

2012 11 30 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Svečiai

Ledo miesto mažų istorijų pabaiga Kaip ir visos fantastinės pasakos turi pabaigą, taip nuostabiai Kauno “Žalgirio” arenoje baigėsi vienas prabangiausių Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždžių ledo šou miuziklo “Mažos didelio miesto istorijos” turnė po Lietuvą.

NIJOLĖ STORYK

Š

is ledo šou yra iš Rusijos meno meistrų festivalio “Kalėdiniai vakarai” ciklo. Po pasirodymo pilnoje “Žalgirio” arenoje miuziklo sumanytojas, dailiojo čiuožimo meistras Ilja Averbuchas apgailestavo, kad reikia atsisveikinti su tokia nepaprastai šilta publika. Atsisveikinant jam išsprūdo keletas lietuviškų mandagumo frazių.

Susirinkę žmonės atsistoję plojo ledo žvaigždėms, daugkartiniams pasaulio ir Europos čempionams, olimpiadų nugalėtojams Aleksejui Jagudinui, Tatjanai Navkai, Romanui Kostomarovui, Oksanai Domninai, Maksimui Marininui, kitiems čiuožėjams, tarp kurių buvo ir šešiametė vilnietė čiuožėja Jogailė.

Miuzikle ji atliko mažos mergaitės vaidmenį.

Bene dvidešimt minučių žiūrovai nenorėjo atsisveikinti su ledo elito meistrais, jiems dovanojo gėlių ir net suvenyrų. Kai kurie žiūrovai, sėdintys pirmosiose eilėse, stengdavosi paliesti čiuožimo meistrus, kai šie prisiartindavo prie pat jų, tarsi mėgindami įsitikinti, kad tai tikrai buvo ne pasaka, o realybė, panaši į pačią gražiausią legendą. Išeidami iš arenos kai kurie žiūrovai dalydamiesi įspūdžiais sakė esą išties laimingi, kad galėjo ne tik iš televizijos ekranų, bet ir savo akimis pamatyti garsius ledo meistrus.

Miuziklo pabaigoje prapliupo lietus - toks buvo prodiuserio I.Averbucho sumanymas. Atspindžiai ant ledo lyg veidrodis perteikė džiugią akimirką.

Atidavė santaupas Kiekviena istorija turi ne tik pabaigą, bet ir pradžią. Ką gali žinoti, ar vėl nepasikartos tas pas, kaip buvo prieš dvejus metus. Miuziklas tik kitokiu pavadinimu “Didelio miesto žiburiai” pirmą kartą buvo parodytas Rusijoje 2010 metais. Vėliau reginį pamatė Davoso, Londono, daugelio kitų pasaulio miestų žiūrovai. Atgimęs ir atsinaujinęs šou “Mažos didelio miesto istorijos” vėl sužavėjo publiką. Prieš gastroles trijuose Lietuvos miestuose - Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune beveik 60 žmonių trupė pasirodė Sankt Peterburge ir Londone. Šio originalaus projekto nesiėmė rengti nė viena garsi pasaulio šou agentūra. Savo lėšomis tai padaręs I.Averbuchas tam skyrė beveik visas savo santaupas - apie 3 mln. dolerių. Idėjos autoriui pavyko ant ledo suburti 12 olimpinių ir pasaulio čempionų. Kiti faktai taip pat stulbinami - per dvi pasirodymo valandas atlikėjai persirengia kaskart gražesniais kostiumais: jų sukurta 360.

Miuziklo veiksmas vyko dviejose scenose - pagrindinė buvo ledo arena, o ant pakylos gyvai dainavo dainininkai, grojo muzikantai ir pasirodė šokėjai. Buvo ir cirko artistų.

Ledo šou dekoracijos ir šviesų įranga svėrė apie 7 tonas. Siužeto autorius - Aleksejus Šneideris, kompozitorius - Romanas Ignatjevas.

tai nėra tik meilės istorijos pasakojimas. Miuzikle daug siužetinių linijų, kurias susieja Pasakotojas angelas (Aleksejus Tichonovas).

Didelis miestas turi gangsterių gaują. Jos lyderis (olimpinis ir pasaulio čempionas A.Jagudinas) siekia gražios merginos rankos. Tačiau gangsterio planus sugriauna paprastas vaikinas keistuolis Maksimilianas (olimpinis čempionas R.Kostomarovas).

Toks miuziklo siužetas, kurio ašis garsūs čiuožėjai, publikai rodantys tobulą meistriškumą, tarsi tai būtų ypač svarbios varžybos: daug sudėtingų šuolių, sukinių ore, įmantrių judesių kompozicijų.

Čempionės skrydis ore Čempionė T.Navka, visada mokanti nustebinti publiką, net žadą atėmė, kai pakibo ore, viena ranka laikydamasi lyno, ir, kaip reikalavo

Idėjos autoriui pavyko ant ledo suburti dvylika olimpinių ir pasaulio čempionų. romantiškas miuziklo siužetas, atliko oro akrobatės judesius. Kad čiuožėja gali po keletą kartų suktis ant ledo, nieko keisto, bet kad dar sugeba tokius triukus ore, jai pačiai buvo staigmena.

Miuziklo pabaigoje lyg iš kiauro dangaus pradėjo gausiai lyti. Toks I.Averbucho sumanymas. Lietus kaip simbolis, kuris nuplauna visa, kas mūsų gyvenime nutiko blogo. “Šis miuziklas - kaip ženklas, kad turime gyventi gražiai ir taikiai. Iki pasimatymo, Lietuva”, - atsisveikino projekto autorius, lydimas garsios ledo trupės ir kitų atlikėjų.

•

Įspūdingas T.Navkos skrydis.

Tobulas meistriškumas Miuziklas neturi miesto vardo.

Mažos istorijos kartojasi, jos labai panašios. Pagrindinę heroję Madleną vaidino žavioji T.Navka. Turino olimpinė čempionė taps 2014 metų Sočio olimpiados ambasadore. Kaip ir kiekviena mergina, Madlena ieško meilės ir nori būti laiminga. Bet

Paskutinis šokis: ratu sukasi garsus ledo trejetukas - I.Averbuchas (centre), T.Navka ir R.Kostomarovas. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Madleną (T.Navka) ir keistuolį Maksimilianą (R.Kostomarovas) palaimina sėdintis Pasakotojas angelas (A.Tichonovas).

2012 11 30 Lietuvos žinios

Renginiai

19

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA

Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ 11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “VARTAI”

11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas”

11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” VDA EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS” 11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS” 11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos organizuota parodakonkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose” VILNIAUS VERSLO UOSTAS 10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija” LIETUVOS AIDO GALERIJA 11 27-12 08 d. Deimos Katinaitės tapybos paroda “Achromatiniai eksperimentai” A.MICKEVIČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA 11 26-12 15 d. Iliustratorės Agnės Indrės kūrybos paroda “A.Indre. Dvi knygos” JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS

Nuo 11 27 d. Paroda “Visa tai ne sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kūryba” VDA GALERJA “AKADEMIJA” Nuo 11 29 d. Daliaus Regelskio paroda “New York. One Way”

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5”

KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS

02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”

11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGA DRUSKININKAI 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS

ŠIAULIAI

11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai” GALERIJA “KAUNO LANGAS” 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai” VDU GALERIJA “101” 11 29-12 14 d. Ispanijos menininko Antoni Miro paroda “Gades by Antoni Miro”

DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas - nesaugiame pasaulyje” ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės” 11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata” 11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas - mūšio laukas” 11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta”

11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Nuo 11 23 d. Menininko iš Vokietijos Benjamino Renter paroda “Lietuviškieji portretai”

Koncertai VILNIUS

TRAKAI

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 12 01 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 12 02 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Trys didieji B”. Dalyvauja Miglė Serapinaitė (smuikas), Vaida Kirvelytė (fortepijonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 11 30 ir 12 02 d. 19 val.; 12 01 d. 14 val. Čaikovskio opera “Oneginas” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 11 30 d. 18 val. Muzikos klubas “Vienišas vilkas”.

Dalyvauja kaimo kapela “Gintarinė bitelė”, “Dinozaurai”, “Bliuzoholikai”, Valerijus Šerelis ir Šarūnas Mačiulis su miesto folkloro grupe “Vilkai” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 11 30 d. 19 val. Koncertuoja Jonas Sakalauskas ir grupė 12 01 d. 18 val. Koncertuoja Kayhan ir Ali Bahrami Fard (Iranas) 12 02 d. 18.30 val. Koncertuoja choras “Bel Canto”, Lina Dambrauskaitė (sopranas) Jurgis Brūzga (vokalas), Artūras Anusauskas (fortepijonas, sintezatorius) Jonas Lengvinas (mušamieji, perkusija), Viktor Palej (obojus), Laimis Matas (bosinė gitara) LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 11 30 d. 19 val. Koncertuoja Konstantinas Papadakis (fortepijonas, Graikija) FORUM PALACE 12 01 d. 14 val. Tarptautinis gatvės šokių turnyras “Urban Dance Africa 2012” SIEMENS ARENA

TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ

12 02 d. 16 val. Koncertas “Dainų bangose”.

Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, solistas Stein Skjervold (baritonas, Norvegija)

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 11 30 d. 18 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas 12 01 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras.

Dalyvauja Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Indrė Baikštytė (fortepijonas) 12 02 d. 17 val. Tango klasika. Dalyvauja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, solistas Bjarke Mogensen (akordeonas, Danija). Dirigentas Donatas Katkus

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA 12 01 d. 15 val. Adventinis koncertas “Kalėdos su Mocartu”. Dalyvauja Giedrė Zeicaitė (sopranas), Artūras Kozlovskis (bosas), styginių kvartetas: Rimantė Agintaitė (smuikas), Sandra Dirgėlaitė (smuikas), Edvinas Kaziukaitis (altas), Tomas Mikalauskas (violončelė)

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 11 30 d. 18 val. Mušamųjų instrumentų ansamblio “Ritmas kitaip” 5 metų gimtadienio jubiliejus 12 01 d. 18 val. Akustinis Ievos Narkutės su grupe koncertas

PANEVĖŽYS CIDO ARENA

12 01, 02 d. Nuo 10 val. 12-asis Tarptautinis sportinių šokių festivalis “Lithuanian Open 2012”

12 02 d. 19 val. Vilgilijaus Noreikos koncertas “Ačiū už meilę”

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

20

2012 11 30 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Tel. 8 679 97 265.

NUOMOJA

Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambarių butą Vilniuje, Senamiestyje, K.Vanagėlio g. (38,5 kv. m, butas suremontuotas, yra baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, seifinės durys, automobilio parkavimas kieme, kaina - 800 Lt/mėn).

Tel. 8 672 52 168.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

LEIDINIAI PARDUODA

Sodą SB “Dobilas” apie 10 km nuo Alytaus (yra 6,5 a žemės, namelis, kaina - 40 000 Lt).

Alytus, tel. 8 676 06 108.

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.

Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA

“Opel Ascona” (1985 m., atlikta techninė apžiūra, yra draudimas, techniškai sutvarkytas, kaina - 1100 Lt).

Alytus, tel. 8 676 06 108.

PRANEŠIMAI

UAB “AutoRental Baltic”, kodas: 300902797, adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., J.Savickio g. 4, keičia pavadinimą į UAB “PRESTAS”.

Užs. LM-3572 L.Ruželienės įmonė (kodas 148333147, buveinė - Panevėžio m., Gėlainių g. 79, registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas) pertvarkoma į MB “IVITO”.

Tel. pasiteiramuti 8 685 68 967. Užs. R-679 Parduodamas BUAB “Print.lt” priklausantis kilnojamasis turtas už kainą, ne mažesnę nei 30 proc. nuo įsigijimo kainos. Pasiūlymai renkami 1 mėn.

Informacija tel. 8 614 44 810. Užs. R-678

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

” Ïinios s tuvos s ∞monòm e i L “ aino a‰ãio Dienr meratos k 99 Lt 4 u n e r p t nesi˜ 250 L 12 mò si˜ Lt 5 3 e 1 6 mòn si˜ e 3 mòn Lt esio

1 mòn

Sofą-lovą. Vilnius, tel. 8 602 45 457.

PASLAUGOS

UAB “Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. ŽIEMOS AKCIJA! 15 proc. nuolaida! Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. Užs. R-512

s” vos Ïinio io “Lietu gyventojams ã ‰ ra n ie D ainos eratos k 319 Lt prenum ˜ si e 160 Lt 12 mòn ˜ si e n ò m 80 Lt 6 ˜ 3 mònesi Lt o 1 mònesi

27

Dienra be pirm‰ãio “Lietuvo kainos adieni˜ pre s Ïinios” numer ∞monòm atos s 12 mòn es 6 mòne i˜ 399 Lt s 3 mòne i˜ 216 Lt si˜ 108 Lt 1 mòne sio Lt

Didžėjaus ir renginio vedėjo paslaugos visoms progoms. Tel. +370 671 97 597, www.tavodj.lt Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO DARBĄ

” ios Ïin rata s o tuv ume “Lie pren iena) o i ‰ã os s d nra ien itò Die nos d i sava Lt 84 Lt vie t kur e 2 b 4 Lt ( si˜ 21 òne i˜ m 12 ònes Lt 6 m ònesi˜ 3m sio òne 1m

8

Lietuvoje laimòti prizai 5 + papildomas sk 79 409 Lt (1 priz.)

5 skaiãiai 6 374 Lt (7 priz.)

4 skaiãiai 174 Lt (351 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (6701 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (9294 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 040 287 874 (184 059 Lt) Prognozò: Aukso puode - 7 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

TiraÏo Nr. 3960 Data: 2012 11 28 DIDYSIS PRIZAS - 210 121 Lt

MEDICINOS PASLAUGOS

Lt

02 15 26 29 43 48 Auksinis skaiãius 45 Papildomi skaiãiai 09 20

Îaidimas JñGA 2

Nemokamai gydau nuo depresijos, nutukimo, pavydo. Padedu pačiam žmogui atspėti savo ateitį. Adresas pasiteirauti: Rasa Norkutė, iki pareikalvimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams 12 mònesi˜ 247 Lt 6 mònesi˜ 124 Lt 3 mònesi˜ 62 Lt

21

Kaminkrėčio paslaugos Kaune ir Kauno rajone. Tel. 8 600 58 833.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

36

1 mònesio

AUKSO PUODAS - 5 687 255 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 581 398 Lt

BALDAI, INTERJERAS PERKA

45

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1029 Data: 2012 11 28

Naujai atidaromai vaistinei Vilniuje reikalinga kvalifikuotų, energingų, kūrybingų farmacininkų komanda.

Teirautis tel. 8 623 70 819. Užs. LM-9079

11 14 20 26 28 30 + 29 6 skaiãiai - 210 121 Lt 5+1 skaiãius - 1539 Lt 5 skaiãiai - 1014 Lt 4+1 skaiãius - 104 Lt 4 skaiãiai - 13 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5328 Data: 2012 11 28 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 02 04 05 06 08 13 14 23 26 27 30 37 39 40 41 48 49 52 57 60

UAB “Baltic Composites” Vykdydama projektą “Kompozicinių gaminių gamyba” (Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001) pagal priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”

SKELBIA KONKURSĄ ĮRANGAI ĮSIGYTI Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvas Pageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB “Baltic Composites” direktorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: m.zibutis@gmail.com.

Vokai atplėšiami 2012 m. gruodžio mėn. 14 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku).

Vokų atplėšimo vieta: UAB “Baltic Composites”, Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen., 21332 Elektrėnų sav.

Užs. RS-3571

UAB Aldmantas

(Kiparisų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus r. LT-14261, tel. 8 699 92 573, el. p.: aldmantas@gmail.com)

VYKDO PROJEKTĄ “Naujos kartos spaustuvės įrengimas ir plėtra” ir SKELBIA KONKURSĄ popieriaus lapavimo įrenginiui įsigyti.

Vokai su pasiūlymais priimami adresu: Kiparisų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus rajonas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra įvyks 2012 12 14 d. 11 val. 00 min., adresu: Kiparisų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus rajonas. Šis pirkimas atliekamas pagal projektą, kuris iš dalies finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

Užs. LM-3563

Informacija apie parengtą Druskininkų sav. Gervinio sapropelio telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Ecolotus”, įm. k. 302556290, Čebatorių k., LT-30180 Ceikinių sen., Ignalinos r. sav., tel. 8 605 84 607.

2. Planuojamos ūkinės veiklos programos rengėjas: UAB “J. Jonyno ecofirma”, įm. k. 221328810, Antakalnio g. 42-42, Vilnius LT-10304, tel. 8 686 31 513, tel./faks. (8 5) 243 7734; e. p: ecofirma@ecofirma.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Druskininkų sav. Gervinio sapropelio telkinio naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Alytaus apsk., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Černiauskų k., Gervinio ež.

5. PAV subjektai: Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyrius, Druskininkų savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys; atsakinga institucija - Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

6. Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti: UAB “J. Jonyno ecofirma”, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, darbo metu (8-17 val.) per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo.

7. Pasiūlymai teikiami: PAV dokumentų rengėjui - UAB “J. Jonyno ecofirma”, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. paštas: ecofirma@ecofirma.lt, kontaktinis asmuo - Valdas Stankevičius, tel. 8 618 62 270; pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Atsakinga institucija: Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kauno g. 69, LT-62107 Alytus, tel. (8 315) 56 746, faks. (8 315) 56 732, el. p.: alytus@ard.am.lt.

PAV subjektai: • Druskininkų savivaldybės administracija, Vilniaus alėja 18, LT-66119 Druskininkai, tel. (8 313) 55 355, faks. (8 313) 55 376, el. p.: info@druskininkai.lt; • Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyrius, V.Krėvės g. 8, LT-66126 Druskininkai, tel./faks. (8 313) 60 307, el. p.: druskininkai@alytus.vvspt.lt; • Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, M.K.Čiurlionio g. 29, LT-66164 Druskininkai, tel. (8 313) 59 050, faks. (8 313) 59 053; • Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3A, LT-62151 Alytus, Užs. LM-3556 tel. (8 315) 25 954, el. p.: alytus@heritage.lt.

Pranešimas visuomenei apie pakartotiną viešą supažindinimą su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) patikslinta ataskaita Veiklos organizatorius: LITGRID AB, A.Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 278 2786, faksas (8 5) 272 3986.

PAV dokumentų rengėjas: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (KU BPATPI), H.Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, tel. (8 46) 39 88 48, faks. (8 46) 39 88 45.

Specialiojo plano rengėjas: UAB “Archstudija”, Konstitucijos pr. 9-41, LT-09308 Vilnius, tel. (8 5) 210 1297. Kontaktinis asmuo žemės sklypų klausimais Arūnas Bujauskas, tel. (8 5) 262 0984, el. paštas: arunas.bujauskas@vzf.lt.

Veiklos pavadinimas: 330 kV elektros perdavimo oro linijos Kruonio HAE - Alytus statyba.

Veiklos vieta: Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijoje, Prienų rajono Jiezno seniūnijoje ir Alytaus rajono Butrimonių, Punios ir Alytaus seniūnijose.

PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV ataskaitą: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Prienų rajono savivaldybės administracija, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Kauno visuomenės sveikatos centras, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu: Aplinkos apsaugos agentūra.

Su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita bei jos pakeitimais galima susipažinti nuo š. m. gruodžio 3 d iki gruodžio 14 d. (imtinai) nurodytų institucijų darbo valandomis: Kruonio seniūnijoje, adresu: Vilniaus g. 13, Kruonio mstl., Kaišiadorių r. sav.; Jiezno seniūnijoje, adresu: J.Basanavičiaus g. 1, Jieznas, Prienų r. sav.; Punios seniūnijoje, adresu: Kauno g. 3, Punios k., Alytaus r. sav.; Alytaus seniūnijoje, adresu: Užubalio g. 3, Miklusėnų k., Alytaus r. sav.; KU BPATPI, adresu: H.Manto g. 84, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 202 kab., 242 kab. bei KU BPATPI internetiniame puslapyje adresu: www.bpatpi.ku.lt.

Vieši susirinkimai vyks: Seniūnija Pristatymo vieta ir adresas Data Laikas Kruonio sen.

Kruonio seniūnija, Vilniaus g. 13, Kruonio mstl., Kaišiadorių r. sav.

2012 gruodžio 20 d. 14.00 val.

Jiezno sen.

Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, J.Basanavičiaus g. 20, Jieznas, Prienų r. sav. 2012 gruodžio 20 d. 17.00 val.

Punios ir Punios seniūnija, Kauno g. 3, Punios k., Butrimonių sen. Alytaus r. sav.

2012 gruodžio 21 d. 13.00 val.

Alytaus sen.

Alytaus seniūnija, Užubalio g. 3, Miklusėnų k., Alytaus r. sav.

2012 gruodžio 21 d. 16.00 val.

Pasiūlymus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos klausimais iki viešų susirinkimų galima teikti raštu (paštu, faksu, el. paštu) KU BPATPI, adresu: H.Manto g. 84, LT-92294 Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 202 kab., 242 kab., tel.: (8 46) 39 88 56, (8 46) 39 88 48, faks. (8 46) 39 88 45, el. paštas: rosita@corpi.ku.lt.

Pasiūlymų kopijos gali būti pateiktos pagal kompetenciją poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir atsakingai institucijai.

Užs. R-672

Informacija apie parengtą Alytaus r. sav. Bogušiškių II žvyro ir smėlio telkinio naujų plotų poveikio aplinkai vertinimo programą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Alkesta”, įm. kodas 249672710, Naujoji g. 118, LT-62175 Alytus, Lietuva; tel. +370 315 77 755; faks. +370 315 77 265, el. p. info@alkesta.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos programos rengėjas: UAB “J. Jonyno ecofirma”, įm. k. 221328810, Antakalnio g. 42-42, Vilnius LT-10304, tel. 8 686 31 513, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. p.: ecofirma@ecofirma.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Alytaus r. sav., Bogušiškių II žvyro ir smėlio telkinio naujų plotų naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Alytaus r. sav., Daugų sen., Šiukščiakalnio k.

5. PAV subjektai: Alytaus apsk. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Alytaus raj. savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys; atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra.

6. Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti: UAB “J. Jonyno ecofirma”, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, darbo metu (8-17 val.) ir UAB “Alkesta”, Naujoji g. 118, LT-62175 Alytus, darbo metu (7-16 val.), per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo.

7. Pasiūlymai teikiami: PAV užsakovui - UAB “Alkesta”, Naujoji g. 118, LT-62175 Alytus, kontaktinis asmuo - Irmantas Karalevičius, tel. +370 686 49 337, arba PAV dokumentų rengėjui - UAB “J. Jonyno ecofirma”, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. p.: ecofirma@ecofirma.lt, kontaktinis asmuo - Valdas Stankevičius, tel. 8 618 62 270; pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos agentūra, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008, faks. 8 706 62 000, el. p.: aaa@aaa.am.lt PAV subjektai: • Alytaus r. savivaldybės administracija, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus, tel. (8 315) 55 530, faks. (8 315) 74 716, el. p.: sekretore@arsa.lt; • Alytaus visuomenės sveikatos centras, Savanorių g. 4, LT-62142 Alytus, tel. (8 315) 51 182, faksas (8 315) 51 193, el. p.: info@alytausvsc.sam.lt; • Alytaus apsk. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Suvalkų g. 34, LT-62121 Alytus, faksas (8 315) 55 953, el. p.: alytus.pgv@vpgt.lt.

• Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3A, LT-62151 Alytus, Užs. LM-3557 tel. (8 315) 25 954, el. p.: alytus@heritage.lt.

2012 11 30 Lietuvos žinios

Jonavos rajono savivaldybė informuoja, remiantis specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo pasekmių aplinkai reikšmingumo analizės rezultatais bei subjektų išvadomis planavimo organizatoriaus sprendimas - Jonavos miesto didžiųjų prekybos, paslaugų įmonių ir pramogų centrų išdėstymo specialiojo plano pakeitimo strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas.

Su specialiojo plano SPAV atrankos medžiaga, subjektų išvadomis, specialiojo plano koncepcija galima susipažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje (428 kab.), Žeimių g. 13, Jonava, tel. (8 349) 53 821, el. paštas: jolanta@jonava.lt ir plano rengėją UAB “JAS”, Kęstučio g. 46A-1, Kaunas, tel. (8 37) 32 03 96, el. paštas lukas@jas.lt.

Susipažinti su dokumentais ir teikti pasiūlymus galima 20 darbo dienų po skelbimo paviešinimo nurodytais adresais.

Užs. R-677 INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstrukcijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Siesikų seniūnija ir Deltuvos seniūnija. Kauno apskritis, Jonavos rajonas, Šilų seniūnija.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 10 18 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-3349: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8-17 val., V 8-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 024) ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

Užs. LM-3567 INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS - 1500 kW SUMINĖS GALIOS SAULĖS FOTOELEKTRINIŲ MODULIŲ ELEKTRINĖS ĮRENGIMO TELŠIŲ RAJONE, DEGAIČIŲ SEN., PATAUSALĖS K. - POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB “Saulės elektrinė”, Beržų g. 9, Ryškėnų k., Telšių r., tel. 8 698 73 035.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas - V.Katarskio projektavimo studija “Katedra”, Turgaus a. 14, LT-87122 Telšiai, tel. (8 444) 75 522.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Elektros energijos gamyba, naudojant alternatyvius saulės energijos išteklius.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - žemės sklypas, (kadastrinis Nr. 7855/0001:165 Patausalės k. v.), Patausalės k., Telšių r. sav. Planuojamos ūkinės veiklos vieta nepatenka į valstybinių parkų, valstybinių draustinių, rezervatų, “Natura 2000” teritorijų ribas.

5. Atsakingos institucijos - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento - 2012 m. lapkričio 28 d. priimta atrankos išvada Nr. (4)SR-S2474(7.1): Poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (teikimo terminas - 20 d. d. nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos) bei išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais (terminas - 10 d. d. nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos) galima: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M.K.Čiurlionio g. 3, tel. (8 41) 59 64 16, faks. (8 41) 50 37 05, el. p.: srd@srd.am.lt ir PAV rengėju: V.Katarskio projektavimo studija “Katedra”, Turgaus a. 14, LT-87122 Telšiai, Užs. LM-3566 tel. (8 444) 75 522, el. p.: viktoras.katarskis@gmail.com.

UAB “ARTEX DEKOR”

(įm. k. 302689159, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., Dvaro g. 38, tel. +370 677 97 616, el. p.: artexdekor@gmail.com) vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija, skelbia konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinama figūrinio pjaustymo įranga, ašinio pjaustymo įranga, dekoratyvinio sluoksnio dengimo įranga.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 18 d. 16.30 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams - Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

Ltd “ARTEX DEKOR”

(company code: 302689159, Klaipeda district municipality, Priekules II village, Dvaro st. 38, ph. +370 677 97616, e-mail: artexdekor@gmail.com) according to Project’s executor, candidate for the support from the European Agricultural Fund for Rural Development by the Lithuanian Rural Development Programme 2007-2013, goods, services or works contracts rules approved by an order of Lithuanian Minister of Agriculture April 5, 2007, No. 3D-150-to-date version, announces a contest.

The overall description of the object: mutually compatible moulding cutting machine, axial cutting machine, decorative film coating machine.

Tender opening date: December 18, 2012 at 4:30 p.m.

Person responsible for providing information to suppliers - Algirdas Skulskis +370 611 30026. Užs. R-676

Klasifikuoti skelbimai

21

KAIP APSISAUGOTI NUO INFARKTO IR INSULTO, I·VENGTI BESAIKIO VAISTˆ VARTOJIMO IR ATKURTI NORMALIÑ KRAUJOTAKÑ Kraujotakos ligos - pagrindinė mirtingumo priežastis. Sergame, nes mažiau judame, neteisingai maitinamės, patiriame stresus, ligas paveldime. Vaistų pasirinkimas yra didžiulis, tačiau nauda laikina, o šalutinis neigiamas poveikis ilgalaikis. Apsisaugoti nuo insulto, infarkto ir daugelio kitų ligų galima ir natūraliu būdu, kvėpavimo treniruočių su treniruokliu “Samozdrav” pagalba atkuriant normalią kraujotaką. Treniruotės esmė - kvėpavimas atmosferos oro ir žmogaus iškvėpto oro mišiniu, kuriame anglies dvideginio koncentracija daugelį kartų didesnė, negu kvėpuojant paprastai. Kasdien treniruojantis 30-60 min., per keletą mėnesių C02 koncentracija padidėja arba tampa normali, todėl atsinaujina kraujagyslių tonusas, normalizuojasi kraujo spaudimas, širdies apkrova, taigi pašalinama pagrindinė hipertonijos ir išeminės širdies ligos priežastis. Šis treniruoklis padeda apsisaugoti ne tik nuo insulto ir infarkto, bet išvengti, ar įveikti ir daugelį kitų lėtinių ligų: bronchinę astmą, aritmiją, svaigimą, koordinacijos, virškinimo sutrikimus, nutukimą, aterosklerozę, osteochondrozę, artrozę, odos išbėrimus, nemigą, nuolatinį nuovargį, ankstyvą senėjimą ir kt.

Nustatyta, kad per daug intensyvus C02 pašalinimas iš organizmo yra žalingas - nervų sistema pervargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja imunitetas, kaupiasi druskos, didėja arba krinta svoris, be to, kai C02 netenkama per daug, atsiranda kraujagyslių spazmai, jų susiaurėjimas ir kiti, kurie sukelia deguonies badą, kraujotakos pablogėjimą, hipertoniją. Spazmai padidina infarkto, insulto riziką.

Gauti C02 iš išorės neįmanoma, nes jo atmosferoje beveik nėra, taigi treniruotės su šiuo treniruokliu puiki išeitis. Kai C02 kiekis vėl pasiekia normalų lygį, visi išvardinti neigiami faktoriai išnyksta, žmogui išsivysto ypatingas atsparumas, sveikatos potencialas, sukuriantis sąlygas ilgaamžiškumui pasiekti.

UAB “COSMICUS SALUS”, Sužinoti daugiau ir užsisakyti galima tel. (8 5) 230 5808, +370 606 89 669. Treniruoklių galima įsigyti: Vilniuje: “Vingio” vaist. (Savanorių pr. 11), “Medininkų” vaist. (Aušros vartų g. 27), “Laptopas” (Viršuliškių 75 A); Kaune: bendrovėse “RIVA” (Putvinskio g. 49), “Ecohit” (Kovo 11-osios g. 130, priešais PC “SAVAS” (parduotuvė), tel. 8 642 11840), vaist. “Urticae” (Neries kr. 8); Šiauliuose medtechnikos pard. (Dvaro g. 74); Klaipėdoje medtechnikos pard. (Galinio pylimo g. 5.); Alytuje firmoje “Lauveka” (Suvalkų g. 1); Marijampolėje “Vaistų skrynelė” vaist. (Jaunimo g. 2); Vilkaviškyje Švarcos vaist., (Maironio g. 5). www.salus.lt. info@salus.lt. Užs. R-670

INFORMACIJA APIE PRADEDAMA RENGTI DETALŲJĮ PLANĄ Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypų kad. Nr. 0101/0167:1095, 0101/0167:1603, Nr. 0101/0167:1093 Platiniškių k., Pilaitės sen., Vilniaus m., detalusis planas.

Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalinti sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo rėžimą (pagal Vilniaus Verbų etnokultūros kraštovaizdžio draustinio spec. planą).

Planavimo darbų programa: parengiamasis, rengimo, vertinimo ir baigiamasis etapai.

Planuojami žemės sklypų būdai ir pobūdžiai: kiti žemės ūkio paskirties sklypai, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai. Numatoma vienbučių gyvenamųjų namų statyba.

Planavimo organizatoriai: Evaldas Matiukas (tel. 8 684 03 888, Gilužio g. 8-51, Vilnius), Helmutas Lisinas, Irena Lisinienė (Taikos g. 36-46, Vilnius), Genoefa Masalska, Piotr Masalski (Kriaučiūnų g. 69, Vilnius).

Plano rengėjas: Vytaras Vidžiūnas, tel. 8 618 18 650, el. p.: vytaras.vidziunas@gmail.com, Trimitų g. 6-33, Vilnius.

Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 08 10 sutartis Nr. 041973.

Informacija teikiama pas plano rengėją nuo š.m. gruodžio 6 d.

Detaliojo plano rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarka: bendra.

Planavimo terminas 2012-2013 m.

Užs. LM-3569

2012 m. gruodžio 12 d. (trečiadienį) 18 val.

Balsių pagrindinėje mokykloje, aktų salės patalpose, Bubilo g. 8, kviečiamas “Meno, mokslo, kultūros ir švietimo darbuotojų individualių gyvenamųjų namų statybos” bendrijos Nr. 68 narių visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas.

Darbotvarkė: bendrijos metinė veiklos ir finansinė ataskaita už 2012 m. bei darbų planas 2013 m.; revizijos komisijos metinė ataskaita; pasisakymai ir jų svarstymas; gatvių apšvietimo projektas ir darbai; kiti klausimai; bendrijos valdybos rinkimai.

Užs. LM-3565 INFORMACIJA APIE ŪKINĖS VEIKLOS - SAULĖS JĖGAINIŲ STATYBA PAEŽERĖS KAIME, MAŽEIKIŲ RAJONE - IŠVADA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Translandija”, UAB “Translandijos transportas”, UAB “Dubgiris”. Ūkinės veiklos vieta: Mažeikių r. sav., Sedos sen., Paežerės k., Dvaro g. 16. Kadastrinis adresas: 6170/0002:6 Užežerės k. v., unikalus Nr. 6170-0002-0006, plotas: 12,2100 ha.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: trijų saulės jėgainių statyba Paežerės kaime, Mažeikių rajone.

3. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 17 atrankos išvada: Nr. (4) SR-S2359 (7.1) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

4. Dėl išsamesnės informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo į veiklos organizatorius: UAB “Vėjo technologijų projektai”, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose, tel. +370 620 76 046, el. p.: info@vtpenergija.lt.

5. Pasiūlymus dėl atrankos išvadų persvarstymo galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo: M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, el. p.: srd@srd.am.lt, tel. Nr. (8 41) 52 41 43.

6. Susipažinti su visa atrankos medžiaga ir išvada galima 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo: UAB “Vėjo technologijų projektai”, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose, tel. +370 620 76 046, Užs. LM-3564 vtp.solar@gmail.com.

Lietuvos žinios

(įm. k. 302689006, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., Dvaro g. 48, tel. +370 677 97 256, el. p.: plasttradelt@gmail.com) vadovaujantis “Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis”, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija, skelbia konkursą.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: tarpusavyje suderinama suslėgto oro sistema, automatinis įrenginys atliekų perdirbimui, presformų komplektas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 18 d. 16.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams - Algirdas Skulskis, tel. +370 611 30 026.

www.lzinios.lt

Ltd “PLAST TRADE”

Nacionalinis dienra‰tis

REKLAMA reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 2166, 249 2173, 249 2165.

UAB “PLAST TRADE”

(company code: 302689006, Klaipėda district municipality, Priekulės II village, Dvaro st. 48, ph. +370 677 97 256, e-mail: plasttradelt@gmail.com) according to Project’s executor, candidate for the support from the European Agricultural Fund for Rural Development by the Lithuanian Rural Development Programme 2007-2013, goods, services or works contracts rules approved by an order of Lithuanian Minister of Agriculture April 5, 2007, No. 3D-150-to-date version, announces a contest.

The overall description of the object: mutually compatible compressed air system, auto recycling facility, mold kit.

Tender opening date: December 18, 2012 at 4:30 p.m.

Person responsible for providing information to suppliers - Algirdas Skulskis +370 611 30026. Užs. R-675

22

2012 11 30 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 30 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Knygų Kalėdos”. Eglutės įžiebimo šventė Prezidentūroje (k.)

10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Drama “Mainai” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Komedija “Dvylika kėdžių” 22.45 “Farai” N-14 23.45 Veiksmo f.

“Blyksnis” N-14 1.50 Veiksmo trileris “Slenkstis” N-14

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 Nuotykių komedija “Naktis muziejuje” 21.40 Veiksmo f.

“Geležinis žmogus” 0.05 Komedija “Van Vailderis.

Pirmi metai koledže” 2.00 “Kaulai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Istorinė drama “1612-ieji.

Tamsūs laikai” N-7 23.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.50 Baltijos galiūnų čempionatas Birštone (k.)

1.50 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 2.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas XXI. Grupė” N-7 22.35 Istorinė drama “JFK: Džonas F.Kenedis. Šūviai Dalase” N-14

LRT kultūra 8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 13.30 “Kūrybos metas”. Režisierė Ramunė Kudzmanaitė (k.) 14.00 “Grynas gyvenimas” 14.45 “Durys atsidaro” 15.15 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.00 “Keliaukim!” 18.30 Maironio 150ųjų gimimo metinių iškilmingas vakaras-minėjimas Kauno valstybiniame dramos teatre 20.05 Broniaus Kutavičiaus 80-mečio vakaras Lietuvos kompozitorių sąjungoje 20.50 “Arti toli” 21.25 “Kapitonų mūšis” 22.00 “Idiotas” N-7 22.50 Džiazo vakaras. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. LMTA vokalinis ansamblis “Singas” ir projektas “Labai baisios stygos” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis “Tai - aš”. 2 laida

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.30, 19 val.

“Frankenvynis” (3D) - 11.30, 15.30 val.

“Džiunglės” - 12, 14.45, 17, 19.30, 21.40 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.

“Septyni psichopatai” - 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.50 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 13, 17.45 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.30, 20.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.30, 16.45 val.

“Pragaras rojuje” - 18.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Legendos susivienija” (3D) - 11, 13.10, 16, 18.30, 20.10 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 15.15, 17.30, 19.45 val.

“Karališkas romanas” - 17.50, 20.40 val.

“Džiunglės” (3D) - 21.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.15, 21 val.

“Frankenvynis” (3D) - 13.20, 17.40 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 13.50, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“30 širdies dūžių” - 13.50, 15.50, 18, 20.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) 11.10, 15.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 18.10, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.40, 15.40 val.

“Pragaras rojuje” - 22 val.

SKALVIJA “Meilė yra viskas, ko reikia” - 19.10 val.

“Tabu” - 17 val.

“Išsiskyrimas” - 21.20 val.

PASAKA “Pabandom iš naujo” - 21.15 val.

“Pusbroliai” - 17 val.

“Sviestas” - 20 val.

“360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu” - 19 val.

“Laiko kilpa” - 22 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.

OZO KINO SALĖ “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 16 val.

“Aš aptarnavau Anglijos karalių” - 18 val.

17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Krintantis dangus” 23.00 “Vartai” 0.00 Eurolygos rungtynės. Kauno “Žalgiris” - Pirėjo “Olympiacos”. Vaizdo įrašas 1.40 “CSI kriminalistai” 2.30 “Ledo kelias”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Leninas. Mitai ir tikrovė”. 2 d.

N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė J.F.Kennedy?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudė J.F.Kennedy?” tęsinys N7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Lotynų Amerikos muzikos Grammy apdovanojimai 2012” 0.00 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Poniutė kaime” 9.00 Animac. f.

“Vėžliuko Semio nuotykiai” 11.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 13.25 Veiksmo f.

“Miražas” N-7 15.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 17.00 Komedija “Labas ir sudie!”

N-7 19.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 21.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 23.00 Trileris “Įkalinta pragare” N-14 1.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Ką mes valgome?” 9.45 “Advokatė Lovinski” 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Drama “Mergaitė ir lapė” 14.00 Drama “Taikus karys” N-7 16.15 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: Vilnius ir jo fotografai” 16.45 “Kultūra+” (k.) 17.15 “Joe Zee mados pamokos” 18.15 “Reidas” (k.) 18.45 “Misija: išteisinti!” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV”

žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Gyvenimas be vyrų” N-7 22.20 “Balticum TV” žinios 22.35 Drama “Pranašas” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis. 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Balandė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 M.Galkino koncertas 21.40 Vaid. f. “Duonos diena” 23.25 Vaid. f. “Aš laiminga” 1.15 “Operatyvininkai” 2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 12.05 Krepšinis. Eurolyga. “Partizan” - “Lietuvos rytas” 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - “Barys”. Tiesioginė transliacija 16.25 “Futbol Mundial” žurnalas 16.55 Ledo ritulys. “Lokomotiv” “Salavat Yulaev”. Tiesioginė transliacija 19.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.55 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Olympiacos”. Tiesioginė transliacija 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Real” “Fenerbahce Ulker” 23.45 Ledo ritulys. “Lokomotiv” - “Salavat Yulaev” 1.45 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Rask mane, jei gali 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Kaip mes išradome pasaulį 0.00 Kodėl? 1.00 Nieko asmeniško

Teatras MULTIKINO “Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 19.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Džiunglės” (3D) - 11.15, 13.15, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Džiunglės” - 16.45, 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 15, 18.15, 20, 21.15 val.

“Frankenvynis” (3D) - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.30, 14.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 17 val.

“Septyni psichopatai” - 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 19.15, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.45, 13 val.

KAUNAS CINAMON “Legendos susivienija” (3D) - 13, 15.15, 17.30, 19.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Tėvas” - 16.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 18, 20.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11 val.

“007 operacija “Skyfall” - 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 22.10 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.15, 14.15 val.

FORUM CINEMAS “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.

“30 širdies dūžių” - 18.30, 20.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.30, 21 val.

“Apgaulinga aistra” - 14.30, 19.15 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) 11.15, 17.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.45, 14.45, 18, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Džiunglės” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 13.15, 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.

MENŲ SPAUSTUVĖ 11 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko” 12 01 d. 13 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 12 01 ir 02 d. 12 val. Kišeninėje salėje.

Stalo teatras. “Vėjų motė” “DOMINO” TEATRAS 11 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru” RAGANIUKĖS TEATRAS 12 01 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai” 12 02 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS

11 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val.

“Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

11 30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje.

“Shopping and Fucking” 12 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris” “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.30 val.

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Legendos susivienija” - 13.45, 16.15, 19, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

“Pragaras rojuje” - 16, 18.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 15.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 14, 17.15, 20.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.45, 13.30, 15.15, 17, 18.45 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.45 val. “Į Romą su meile” - 15.20 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.

“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 11 30 ir 12 01 d. 18.30 val.

Didžiojoje salėje. “Katedra” 12 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

Vilniaus mažasis teatras. “Revizorius” JAUNIMO TEATRAS

11 30 d. 18 val. “Ledi Makbet” 12 01 d. 18 val. “Dėdė Vania” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 30 d. 18 val. “Lošėjai” 12 01 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 12 01 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 01 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 12 02 d. 12 val. “Mama Katinas” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 11 30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 12 01 d. 12 val. “Trys paršiukai” 12 02 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys” Mažoji salė 12 01 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 12 02 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS

12 01 d. 19 val. Rūtos salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko. Kavolių kabaretas” 12 02 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 12 02 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 11 30, 12 01 ir 02 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 11 30 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 30 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO TEATRO KLUBAS 11 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 12 02 d. 18 val. “Domino” teatras. “Bučiuoju, Oskaras” KINO TEATRAS “ROMUVA”

12 01 d. 19 val. Užupio dramos teatras. “Špilkos”

KLAIPĖDA

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”

PANEVĖŽYS

“Septyni psichopatai” - 16.45, 21.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Legendos susivienija” - 13.45, 15.45 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 15.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.45, 21 val.

ŠIAULIAI 11 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos” 12 01 d. 12 val. “Mykolas žvejas” 12 01 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” 12 02 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias”

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 11 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 11 30 d. 18 val. Jazminas”

2012 11 30 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:17 leidžiasi 15:58 dienos ilgumas

7:41

Orai ir horoskopai MĖNULIS trečiąją pilnaties dieną Mėnulis teka 17:37, leidžiasi 9:35

-4 Oslas Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

Jaunatis XII 13

0

Bordo

Kėdainiai 0

-1

Ukmergė +5 +4

Kaunas

+6 Amsterdamas

+8

Zarasai Utena

Panevėžys

VILNIUS

+12

Lisabona

+6 Madridas

+13 Barselona

+2

Berlynas

Vilnius Minskas +4 +7 Varšuva +12

+1 Praha 0 Miunchenas

+5 Maskva

+6

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +3 +5

+10 Nica

+12 Roma

+12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +15

+12 +4 +3

-6 Sankt Peterburgas

+2 Ryga

+1 Kopenhaga

+4 Paryžius

-1 +4 +1

Klaipėda

-5

Talinas

+4 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Priešpilnis XII 20

Dublinas +5

Palanga

-2 Helsinkis

-2

23

Stambulas +18

Malaga

Alytus

+20

Druskininkai

+6 +5

Alžyras +14

Tunisas +16

Atėnai

+18 Larnaka

ŠIANDIEN: bus debesuota, lis, kai kur kris šlapdriba.

Temperatūra dieną nuo 0 iki 6 laipsnių šilumos.

335-oji metų diena.

Lapkričio trisdešimtoji, penktadienis, penktoji 49-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 31 diena.

RYTOJ: debesuota, kris šlapdriba arba snigs.

Temperatūra naktį nuo 2 laipsnio šalčio iki 0, dieną nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Andriejus, Andrius, Saugardas, Vytartė; rytoj: Algmina, Butigeidas, Eligijus, Natalija.

Senoliai sakydavo: Širdis - ne avelė: šieno nepaduosi.

24

2012 11 30 Lietuvos žinios

Margumynai

Dovana su užuomina

Mugės kuria šventę

Kembridžas šiltai pasitiko savo kunigaikščius, bet populiarioji pora - princas Williamas ir jo žmona Kate patyrė netiesioginį spaudimą susilaukti vaikų.

Kai princas Williamas ir Kate lankėsi Kembridže, savo kunigaikštystės centre, viena jauna moteris įteikė porai kūdikio drabužėlių - rankų darbo šliaužtinukus. 27 metų Samantha Hill pati pasiuvo juos, o priekyje išsiuvinėjo: “Mažasis tėčio antrasis pilotas.” Tai užuomina į Williamo, Karališkųjų oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio piloto, darbą. “Princas yra sraigtasparnio pilotas, todėl jo kūdikis manys, kad tėvelis yra šaunus”, - sakė S.Hill.

30 metų Williamas, antras po tėvo sosto paveldėtojas, yra minėjęs, jog norėtų dviejų vaikų. Nuo to laiko visa šalis spėlioja, kada Kate padovanos jam pirmąjį kūdikį.

2011 metų balandį susituokusi pora turi Kembridžo kunigaikščių titulą, bet šiame Rytų Anglijos universitetiniame mieste lankėsi pirmą Visą šią savaitę Berlyne šurmuliuoja kalėdinė mugė “Gendarmenmarkt”.

Nuo 3 mlrd. iki 5 mlrd. eurų kasmet išleidžiama Vokietijos tradicinėse Kalėdų mugėse, kurios atsirado dar viduramžiais. Atidėjus verslą į šalį, tai laikas, kai reikia džiaugtis su karšto vyno taure rankoje!

Vokietija jau pradeda atrodyti kalėdiškai. Nuo pirmadienio visoje šalyje viena po kitos atsidaro kalėdinės mugės, kurios ir tampa švenčių centru. Jose parduodami kalnai saldumynų ir milijonai litrų glintveino.

Tuose kraštuose, kur buvo kalbama vokiškai, tradicinės mugės siekia XIII amžių. Šiomis dienomis apie 2500 mugių kasmet sukuria iki 180 tūkst. darbo vietų advento laikotarpiu - keturias savaites iki Kalėdų.

Sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek pelno duoda ši kalėdinio turgaus pramonė, bet analitikai mano, kad nuo 3 mlrd. iki 5 mlrd. eurų kasmet.

Kalėdų tradicijos ir vaišės iš tiesų yra didžiulis verslas Vokietijoje. Rinkos tyrimų institutas “Nielsen” pranešė, kad per 2010-2011 metų žiemos sezoną vien šokoladui “Weihna-

Pusę milijardo pasidalys dviese

kartą. Williamas ir Kate atvyko į Kembridžą traukiniu, o paskui automobiliu važiavo per miestą. Juos sveikino minios žmonių.

Catherine vilkėjo “MaxMaros” suknelę ir smėlio spalvos apsiaustą. Be to, puikavosi savo naująja šukuosena, kurią pirmą kartą pademonstravo prieš kelias dienas Londone, - ilgomis tamsiomis sruogomis ir kirpčiukais. Pora aplankė prestižinį Kembridžo universitetą, mokyklą ir benamių prieglaudą, bet ten vienas gyventojas italas pabučiavo Catherine ranką ir privertė ją nurausti. Kunigaikščiai taip pat atidarė naują ligoninę netoliese esančiame Piterboro mieste.

Gerą humoro jausmą turintis Williamas universiteto senate kalbėjo, kad didžiuojasi savo ir sutuoktinės ryšiu su Kembridžu: “Per mylią nuo mūsų buvo atrasta gravitacija ir DNR.” Jis prisiminė, kaip su broliu čia lankėsi prieš penkerius metus ir kad “tai buvo didžiausias Harry priartėjimas prie universiteto”.

28 metų Harry baigęs mokyklą įstojo į armiją, tapo sraigtasparnio “Apache” pilotu ir šiuo metu tarnauja Afganistane.

•

/ Reuters/PC/AFP/ Scanpix nuotraukos

chstmann” ir Kalėdų Senelio figūrėlėms buvo išleista daugiau kaip 94 mln. eurų.

Garsiausi turgūs Vokietijoje veikia Niurnberge ir Dresdene. Tačiau po visą šalį išsibarsčiusios kalėdinės mugės kiekviena turi ką pasiūlyti: ar tai būtų Berlyno aukšto lygio “Gendarmenmarkt”, Kelno viduramžiškos tematikos mugė, “erotinė” mugė suaugusiesiems Hamburgo garsiajame Sankt Pauli malonumų rajone, ar sostinės turgus, siūlantis didžiules nuolaidas ir orientuotas į ilgalaikius bedarbius.

•

Williamas ir Kate sveikino Kembridžo žmones iš rotušės balkono.

Gurmanų sostinė - Tokijas Paryžius gali dar kartą pažaliuoti iš pavydo, nes jis nebėra geriausios pasaulyje virtuvės centras - šią šlovę iš prancūzų paveržė japonai.

Jau šeštus metus iš eilės dėl maisto pamišusios Japonijos sostinė gauna aukščiausią “Michelin” vadovo, laikomo puikaus maisto biblija, leidėjų įvertinimą. Tokijuje yra daugiausia trimis “Michelin” žvaigždutėmis pažymėtų restoranų, nors jų pernai ir sumažėjo nuo 16 iki 14.

“Japonijos gurmanų virtuvė tapo dar

kūrybiškesnė, dar labiau įkvepianti ir išradingesnė, - pareiškė “Michelin” vadovų tarptautinis direktorius Michaelis Ellisas. - Kokybė ir įgūdžiai, kuriuos demonstruoja Kanto regiono (aplink Tokiją) šefai, kasmet vis geresni ir patvirtina Japonijos padėtį tarp pirmaujančių pasaulio šalių, kai kalbame apie maistą.”

Senas maisto tradicijas turinčioje Japonijoje “Michelin” apdovanojimai labai vertinami. “Michelin” vadovo 2013 metų leidime minimi restoranai Tokijuje, kaimynėje Jokohamoje ir pakrantės Šonano rajone. Yra ir atskiras vadovas Vakarų Japonijai - regionui aplink senąją sostinę Kiotą.

Visi, išskyrus du, aukščiausią įvertinimą pelnę restoranai Tokijuje ruošia japonišką maistą. Vieno šių restoranų specializacija - pūsliažuvių patiekalai, kuriais galima nusinuodyti, jeigu jie netinkamai paruošti. Šiemet “Michelin” žvaigždutes gavo iš viso 242 Tokijo restoranai - pradedant europietiška bei japoniška “aukštąja” virtuve ir baigiant vietelėmis, kurios siūlo kuklesnį maistą, tokį kaip keptas ungurys, grikių miltų makaronai ir aliejuje virta mėsa bei daržovės ant iešmelių.

•

Reuters, “SpiegelOnline”, BNS, LŽ

Šis skaičius ekrane - daugiau kaip pusė milijardo dolerių magiškai paveikė pirkėjus.

Loterija sukėlė tikrą pamišimą Amerikoje, kai “Aukso puodas” įspūdingai papilnėjo. Jį laimėjo du laimingieji.

JAV loterijos “Powerball” pagrindinį prizą - 550 mln. dolerių - pasidalys du žmonės. Dar 8,9 mln. žaidėjų išlošė mažesnes pinigų sumas.

“Aukso puodas” buvo antras pagal dydį per visą JAV loterijų istoriją, o tikimybė jį laimėti - viena iš 175 milijonų. “Powerball” patvirtino, kad buvo parduoti du laimingi bilie-

tai: vienas Arizonoje, kitas - Misūryje. Išriedėję “auksiniai” skaičiai buvo 5, 16, 22, 23, 29 ir “Powerball” skaičius 6. Jei laimėtojai nutars atsiimti prizą grynaisiais, suma sumažės iki 379,8 mln. dolerių. Per 16 ankstesnių žaidimų pagrindinio laimėtojo neatsirado, todėl “Aukso puodas” labai padidėjo, o tai paskatino neregėtą loterijos bilietų pirkimą. Visose JAV per minutę buvo parduodama 130 tūkst. bilietų. Toks “Aukso puodas” suviliojo ir tuos žmones, kurie retai lošia ar apskritai nelošia šioje loterijoje.

•

Tokijas jau senokai pralenkė Paryžių “Michelin” žvaigždutes pelniusiais restoranais, o garsiausias šio miesto patiekalas yra sušiai.