2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 6 d. / Ketvirtadienis / Nr. 280 (13 408)

Vilhelmas Čepinskis gaivina savo orkestrą

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Tarp kūjo ir priekalo atsidūręs paskirtasis premjeras A.Butkevičius nusiteikęs darbą pradėti ir su ne visa komanda

3p.

Vakar nuo ryto muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ėmėsi savo kolegų, Medininkų kelio posto pareigūnų, įtariamų kyšininkavimu, sulaikymo

7p.

Pražūtingas taifūnas nušlavė miestelius ir plantacijas Filipinuose, žuvo arba be namų liko šimtai žmonių

8p.

Norint išvengti nusivylimo kalėdinėmis dovanomis patariama jas dovanoti su pirkimo kvitais, kad būtų lengva grąžinti

13p.

Vakar Vilniuje pagerbta Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė A.Treija, pelniusi prestižinę Kalbos premiją

Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis pripažįsta: dabartis jo suburto orkestro nelepina. Kolektyvas mažiau pastebimas Lietuvos muzikos gyvenime, susibėga tik pavienių pasirodymų. Netekęs Klaipėdos miesto finansinės paramos, 13 stygininkų sambūris tapo LDK valdovų rūmų orkestru “Camerata Palatina Vilnensis”. Tačiau tai tik simbolinė globa - nei lėšų, nei prityrusio vadybininko orkestras neturi.

•12 p.

Išsamiau

Erlendo Bartulio nuotrauka

Aiškus ir nesuprantamas krepšinis

18p.

Lygindamas dabartinę savo veiklą su tarnyste didžiajam sportui I.Averbuchas pripažįsta, kad anksčiau nejuto kūrybos džiaugsmo

UŽSIENIS

Revoliucija prie diktatoriaus durų

SAULIUS RAMOŠKA

Ketverius metus Ukrainos krepšinio lygį padėjęs kelti Algimantas Pavilonis šią šalį prisimena kaip kontrastų ir neatrastų galimybių kraštą.

Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, buvęs vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo vadovas, buvęs 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje pasirengimo programos koordinatorius A.Pavilonis prieš ketverius metus sulaukė skambučio. Ukrainos krepšinio federacijos (UBF) prezidentas Aleksandras Volkovas patyrusio specialisto paprašė padėti įkurti profesionalią krepšinio lygą.

Mat iki tol šalies pirmenybes rengė federacija.

59 metų A.Pavilonis mielai priėmė šį pasiūlymą, mintyse nutaręs Ukrainoje praleisti gal tik porą sezonų. Nepastebimai prabėgo ketveri metai. Galėjo dirbti ir ilgiau, bet nutarė vadovautis auksiniu posakiu: geras svečias per ilgai neužsisėdi.

Ketverius metus stipriausios Ukrainos komandos prizus atsiimdavo iš A.Pavilonio (viduryje) rankų.

•

Išsamiau

17 p.

PASIRENGIMAS

Tūkstančiai protestuotojų apgulė naujojo prezidento Mohammedo Mursi rūmus Kaire - jie neketina pasiduoti ir jau privertė trauktis policiją, tačiau nuožmi kova dėl valdžios Egipte nesibaigė. Mūšis prie Egipto prezidento rūmų buvo trumpas, bet intensyvus.

Grėsmingai riaušių policijai nepavyko išvaikyti tūkstančių protestuotojų, tarp kurių yra stebėtinai daug moterų, ir netrukus prezidento rūmai buvo apsupti iš visų pusių suplūdusių minių. Opozicijos šalininkai dar kartą pademonstravo savo jėgą ir nepritarimą M.Mursi veiksmams. Jie sakė, kad tai “paskutinis įspėjimas” prezidentui.

Orai

Opozicijos jungtuvės jau suderėtos

Opozicinį bloką lipdantys konservatoriai ir liberalai įsitikinę, kad jų laukiantys iššūkiai yra kur kas rimtesni nei tie, kurie teko anos kadencijos opozicionieriams.

Nepatekusieji į valdžią ketina pademonstruoti aukštesnį politinės veiklos pilotažą. Kitą savaitę Seime patvirtinus naujosios Vyriausybės programą į valdančiųjų laivą nepatekusios parlamento frakcijos ketina formaliai pasiskelbti dirbsiančios opozicijoje. Valdžios užri-

• 6 p.

Išsamiau

Superleague.ua nuotrauka

byje likusiųjų bloką nusiteikusios lipdyti dvi “nuo scenos nulipančios” jėgos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis. Konsultacijos dėl galimo bendradarbiavimo jau vyksta. Nei konservatoriai, nei liberalai savo kompanijoje

prisipažino neįsivaizduojantys kitos prie valdančiųjų nepritapusios jėgos - “Drąsos kelio”. 33 narius turinti TS-LKD frakcija pagal Seimo statutą opozicijos lyderį gali skirti ir viena.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, daug kur snyguriuos.

Temperatūra dieną apie 1 laipsnį šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

Prie starto linijos - šlubčiojanti Vyriausybė ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vyriausybės skyrimo procedūra

Išbrokavusi kelis kandidatus į ministrus, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė “kokią nors Vyriausybę” paskirsianti. Tarp kūjo ir priekalo - šalies vadovės ir Darbo partijos - atsidūręs paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius nusiteikęs pradėti darbą su ne visa komanda.

Konstitucija numato, kad premjerą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. D.Grybauskaitė dekretą dėl A.Butkevičiaus skyrimo ministru pirmininku pasirašė lapkričio 26 dieną.

Ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.

A.Butkevičius tikisi, kad naujos Vyriausybės sudėtį pavyks suderinti su D.Grybauskaite iki penktadienio.

Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo pasky-

Spaudžiant terminui, iki kada A.Butkevičius turi pristatyti Seimui suformuotą Vyriausybę, aiškėja, kad ji gali pradėti dirbti ir be dviejų ministrų. Prezidentės “kvalifikacinių reikalavimų” neatitiko dvi Darbo partijos atstovės - į švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministres pasiūlytos Virginija Baltraitienė ir Loreta Graužinienė. Jai D.Grybauskaitė jų netvirtintų, o Darbo partija užsispirtų naujų kandidatų nesiūlyti, A.Butkevičius būtų priverstas prašyti patvirtinti ne visos sudėties Vyriausybę.

Precedentas buvo Ne visa Vyriausybė kartą jau buvo patvirtinta. 1998 metais naujai išrinktas prezidentas Valdas Adamkus, nepritardamas į švietimo ir mokslo ministrus pasiūlyto krikdemo Zigmo Zinkevičiaus kandidatūrai, Gedimino Vagnoriaus kabinetą patvirtino be šios ministerijos vadovo. Toks

rimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikti svarstyti jos programą. Galutinis terminas, iki kada A.Butkevičius turi tai padaryti, yra ateinantis antradienis, gruodžio 11 diena.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma pritaria jos programai. Pradėdami eiti savo pareigas premjeras ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

sprendimas sukėlė įtampą tarp tuometės valdančiosios koalicijos partnerių - krikščionių demokratų ir konservatorių. Naujasis švietimo ir mokslo ministras, kuriuo tapo konservatorius Kornelijus Platelis, buvo paskirtas tik praėjus keliems mėnesiams nuo Vyriausybės suformavimo.

Prezidentės reikalavimai Vakar D.Grybauskaitė pakartojo iš A.Butkevičiaus nesulaukusi suderinto kandidatų į ministrus sąrašo. Ji priminė, kad naują Vyriausybę turi patvirtinti per 15 dienų nuo premjero paskyrimo, ir ketinanti tai padaryti. “Kokią nors Vyriausybę tikrai tvirtinsiu”, - teigė ji.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad vertindama ministrų postų siekiančius politikus atsižvelgė ne į jų priklausymą partijoms, o atitikimą tam tikriems kriterijams. “Man Darbo partijos kandidatai tinka, jeigu jie atitinka, kaip ir visi kitų partijų kandidatai, kvalifikacinius reikalavimus”, - pažymėjo ji.

Pretendentams į ministrus prezidentė kelia tris svarbiausius reikalavimus. “Žinoti sritį, kuriai norisi ministrauti, žinoti vadinamąją europinę dienotvarkę, nes Lietuvai reikės pirmininkauti, tos srities dienotvarkę, taip pat gebėti susikalbėti viena iš europinių darbo kalbų.

Visų, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, kurie neatitiks šių pagrindinių trijų kriterijų, neskirsiu ministrauti”, - tvirtino D.Grybauskaitė. Prezidentė, be kita ko, paragino kandidatus į ministrus būti kritiškesnius ir pagalvoti, ar kitų metų antrąjį pusmetį jie sugebės vadovauti norimai sričiai Europos Sąjungos (ES) mastu. “Jei ministrai

Jei Darbo partija nutars savo kandidatų į ministrus nekeisti, A.Butkevičiaus nuomone, naujoji Vyriausybė galės būti patvirtinta be dviejų ministrų. “Mano tikslas - kad Vyriausybė būtų patvirtinta. Bet gali atsitikti ir taip, jog ji bus patvirtinta be dviejų ministrų”, - spėjo jis.

Anot A.Butkevičiaus, šiuo metu vykstantis ministrų kandidatūrų derinimas gali trukti iki penktadienio. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka gebės kritiškiau į save pasižiūrėti, manau, konfliktų ir problemų neturėtų kilti”, - įsitikinusi D.Grybauskaitė.

A.Butkevičiaus nuomonė gera Paskirtasis premjeras A.Butkevičius vakar teigė, jog D.Grybauskaitė žino visus kandidatus į ministrus.

Pagaliau jis patvirtino, kad Darbo partija į kultūros ministrus deleguoja parlamentarą, buvusį ūkio ministrą Kęstutį Daukšį. Šiuo metu, anot A.Butkevičiaus, vyksta kandidatūrų derinimas. Jis gali trukti iki penktadienio.

Pasak A.Butkevičiaus, šalies vadovei nepriimtinos L.Graužinienės ir V.Baltraitienės kandidatūros. “Pareikštas pageidavimas, kad būtų pasiūlytos kitos kandidatūros į dviejų ministrų postus - socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo.

Pagrindinis motyvas - kompetencijos stoka pirmininkavimo ES laikotarpiu”, - aiškino jis.

Pats A.Butkevičius yra geros nuomonės apie L.Graužinienę ir V.Baltraitienę. Anot jo, abi “darbietės” patyrusios politikės ir joms užtektų kompetencijos vadovauti ministerijoms.

Tikslas - patvirtinta Vyriausybė Klausiamas, ar keis prezidentei neįtikusias kandidates, A.Butkevičius pažymėjo, kad tai Darbo partijos prerogatyva. Savo nuožiūra jis tikino pretendentų vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms nesiūlysiantis, nes šios žinybos pagal koalicinę sutartį priklauso “darbiečiams”. Išrinktasis premjeras taip pat pažymėjo, kad šiuo klausimu skubėti neverta, nes dar vyksta pokalbiai.

Pagaliau A.Butkevičius patvirtino, kad Darbo partija į kultūros ministrus deleguoja parlamentarą, buvusį ūkio ministrą K.Daukšį.

Tačiau toks įvykių scenarijus netinka Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui. Vakar jis sakė tikintis, kad pavyks rasti kompromisą.

Ribotos galimybės Politologo Algio Krupavičiaus manymu, paskirti ne visą Vyriausybę būtų ne pats geriausias sprendimas. Nors tokio precedento jau būta. Jis pabrėžė, kad pagal Konstituciją prezidentas premjero teikimu skiria ir atleidžia ministrus. To-

dėl, pasak politologo, šalies vadovo galimybės diskutuoti dėl kandidatų į ministrus yra ribotos. “Prezidentas turi sutikti su Seimo daugumos kandidatu į premjero postą. Lygiai taip pat daugeliu atvejų jis sutinka su kandidatais, siūlomais į ministrų postus”, - sakė A.Krupavičius. Politologas, vertindamas D.Grybauskaitės ministrams keliamus reikalavimus, pažymėjo, kad lietuvių kalba taip pat yra oficiali ES kalba.

“Reikalavimas mokėti kitas ES kalbas niekur nėra įstatymiškai apibrėžtas. Tai politiškai pagrįstas noras”, - kalbėjo jis.

Pasak A.Krupavičiaus, paradoksalu, kad švietimo ir socialinių reikalų srityse, kurioms vadovauti siūlomos prezidentei neįtinkančios “darbietės”, ES neturi bendros politikos.

“Apie ES darbotvarkę šiose srityse galime kalbėti labai aptakiai. Čia svarbiausia - nacionalinė politika”, - aiškino jis.

Reikalavime kandidatams išmanyti sritį, kuriai nori vadovauti, A.Krupavičius taip pat įžvelgia šiokį tokį nenuoseklumą. Pavyzdžiui, prezidentei neužkliuvęs kandidatas į teisingumo ministrus Juozas Bernatonis pastaruoju metu dirbo diplomatinėje tarnyboje, o ne srityje, kuriai yra siūlomas vadovauti.

•

Opozicijos jungtuvės jau suderėtos RAIMONDA RAMELIENĖ

Opozicinį bloką lipdantys konservatoriai ir liberalai įsitikinę, kad jų laukiantys iššūkiai yra kur kas rimtesni nei tie, kurie teko anos kadencijos opozicionieriams. Nepatekusieji į valdžią ketina pademonstruoti aukštesnį politinės veiklos pilotažą.

Kitą savaitę Seime patvirtinus naujosios Vyriausybės programą į valdančiųjų laivą nepatekusios parlamento frakcijos ketina formaliai pasiskelbti dirbsiančios opozicijoje. Valdžios užribyje likusiųjų bloką nusiteikusios lipdyti dvi “nuo scenos nulipančios” jėgos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų

sąjūdis (LS). Konsultacijos dėl galimo bendradarbiavimo jau vyksta. Ir konservatoriai, ir liberalai prisipažino savo kompanijoje neįsivaizduojantys kitos prie valdančiųjų nepritapusios jėgos - “Drąsos kelio” (DK).

33 narius turinti TS-LKD frakcija pagal Seimo statutą opozicijos lyderį gali skirti ir viena - tam pakanka turimų balsų. Neabejojama, kad juo taps TS-LKD lyderis laikinasis premjeras Andrius Kubilius, kuriam šeštadienį sukaks 56-eri.

Trečio nenori TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma patvirtino, kad dėl bendro darbo opozicijoje konservatoriai nusiteikę tartis tik su LS. Dėl DK tokių minčių nekyla, nes jau pirmieji politiniai balsavimai parodė, kad šią frakciją, anot seniūno, “sudėtinga būtų laikyti opozicine”.

“Mums nelabai būtų priimtina konkretesnė partnerystė su DK frakcija”, - turėdamas galvoje, kad nemažai “drąsuolių” parėmė naujojo premjero kandidatūrą, sakė J.Razma. Šis balsavimas sukėlė abejonių ir LS frakcijos seniūnui Eligijui Masiuliui.

“Su DK neturime jokių kontaktų, dar neaišku, kokiu keliu apskritai pasuks ši frakcija”, - svarstė jis. E.Masiulio teigimu, dėl bendros veiklos vyksta “tam tikros” konsultacijos su TS-LKD. Pasak liberalo, pasiskelbus opozicija, greičiausiai bus pasirinkta viena iš dviejų formų - arba susitarta dėl frakcijų koalicijos, arba pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas.

Bus sunkiau J.Razmos nuomone, buvusi opozicija veikė “nelabai politiškai aktyviai”.

Skirdama daug dėmesio formaliems

veiksmas nesugebėjo pateikti rimtos politinės alternatyvos. “Jie tiesiog gyveno lengvai, matydami, kad krizės, su kuria mums reikėjo tvarkytis, pasekmės veikia jų naudai. Mes tokios palankios situacijos neturime. Visuomenės dėmesio galėsime nusipelnyti rodydami aukštesnę politinės veiklos kokybę, sudomindami reikšmingomis idėjomis. Mums tenkantys iššūkiai tikrai sudėtingesni”, - pabrėžė J.Razma.

E.Masiulio teigimu, buvusi opozicija buvo marga ir nevieninga, jos bendradarbiavimas buvo grindžiamas viešaisiais ryšiais.

DK frakcijos seniūnės pavaduotoja Aurelija Stancikienė teigė, kad bendradarbiavimas su kitomis frakcijomis bus labai paprastas. Jei nuomonės kokiu nors klausimu sutaps, palaikymas bus, jei ne - tai ne. Opozicijos lyderio skyrimas DK nerūpi,

nes bet kokiu atveju frakcija negali šiam procesui daryti jokios įtakos.

Prilygsta Seimo vicepirmininkui Pagal Seimo statutą opozicinės frakcijos (arba jų koalicijos), turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių narių, seniūnas (arba koalicijos vadovas) yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis pagal savo statusą iš esmės prilygsta Seimo pirmininko pavaduotojui. Jis yra Seimo valdybos narys, gauna tokį pat atlyginimą kaip ir parlamento vicepirmininkai, opozicijos lyderiui priklauso tarnybinis automobilis, daugiau padėjėjų ir patarėjų nei paprastiems Seimo nariams. Be to, opozicijos lyderis naudojasi tam tikromis procedūrinėmis privilegijomis Seimo plenariniuose posėdžiuose.

•

2012 12 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Atleistą FNTT vadovą apgynė teismas TOMAS BAŠAROVAS

Seimo narys, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius vakar šventė pergalę. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) konstatavo, kad jis iš pareigų buvo atleistas neteisėtai.

Buvęs FNTT vadovas V.Gailius, kaip ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas, pareigų neteko šių metų pradžioje. Abu pareigūnai tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymą apskundė teismui.

V.Giržadas palankų VAAT teisėjų kolegijos sprendimą, įpareigojantį grąžinti jį į darbą, išklausė dar šį rugsėjį.

Temidės sargai vakar pripažino, jog ir V.Gailius atleistas neteisėtai. Parlamentaras sakė sieksiąs, kad jam padarytą žalą atlygintų pats buvęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis.

Priteisė 134 tūkst. litų V.Gailiui taip pat panaikintas draudimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad V.Gailius pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą išrinktas į Seimą, todėl negali būti grąžintas į

Vakar V.Gailius sakė sieksiąs, kad jam padarytą žalą atlygintų pats R.Palaitis.

Romo Jurgaičio nuotrauka

FNTT vadovo pareigas, nes neatitinka tokiam pareigūnui keliamų reikalavimų ir įstatymuose nustatytų apribojimų.

V.Gailiui teismas priteisė 25 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, nors jis už patirtą neturtinę žalą prašė 500 tūkst. litų. Buvusiam FNTT vadovui taip pat priteista 42 tūkst. litų išeitinė kompensacija, 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą ir po 333 litus vidutinio darbo dienos

Neapsikentė savų kyšininkų VALDAS KVEDARAS

Vakar nuo ankstaus ryto muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai ėmėsi savo kolegų, Medininkų kelio posto pareigūnų, sulaikymo. Jie įtariami korupcine veikla kyšininkavimu.

Iki popietės sulaikyti 29 eiliniai muitininkai, dar keli - po pietų. Tai daugiau kaip trečdalis poste dirbančių muitininkų. Neatmetama tikimybė, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau.

Kaip teigė Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius, ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos pavaldinių veikos vykdytas keturis mėnesius. Per tą laiką surinkta pakankamai faktų ir duomenų įtariamųjų kaltei įrodyti. “Išnaudojus visus prevencijos ir kontrolės būdus - rotaciją, švietimą, bet negavus laukiamų rezultatų, buvo nuspręsta imtis kraštutinių, baudžiamojo persekiojimo, priemonių”, - aiškino Muitinės departamento direktorius.

A.Šipavičius neslėpė, kad muitinės vadovybė žinojo, kuo darbo metu nuolat užsiima jo pavaldiniai.

LŽ paklaustas, ar toks atviravimas nereiškia, jog muitinės vadovai paprasčiausiai toleravo korupciją, A.Šipavičius patikino, kad “negavus reikiamos pirminės informacijos apie vykdomas veikas nebuvo galimybių imtis baudžiamojo persekiojimo”.

Departamento direktorius tvirtino nematantis šioje istorijoje savo atsakomybės ir neabejojantis dėl savo kompetencijos. Tačiau prisipažino nenustebęs, kad trečdalis Medininkų kelio posto pareigūnų prisidurdavo gyvenimui iš kyšių.

Vakar vieni muitininkai buvo sulaikyti iškart pasibaigus naktinei pamainai, kiti - vos atėję į darbą, treti - poilsiaujantys namie. Jie sudaro trečdalį visų Medininkų kelio poste dirbančių muitininkų. Sulaikytieji, anot muitinės pareigūnų, iš vilkikų vairuotojų rinkdavo netei-

užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo gruodžio 6-osios iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Sieks žalos atlyginimo V.Gailius LŽ teigė, jog jį tenkina VAAT teisėjų kolegijos nutartis: “Visą laiką gerbiau ir gerbiu teismo sprendimus.” Tačiau buvęs FNTT vadovas tikino sieksiąs, kad jam priteistus pinigus atlygintų neteisėtą sprendimą priėmęs tuometis vidaus

reikalų ministras R.Palaitis ir kiti asmenys, kurie “tyčia padarė veiksmus vedami galimos politinės korupcijos interesų”. “Viešai kreipiuosi į vidaus reikalų ministrą, kad įsiteisėjus teismo sprendimui ta žala būtų išieškota iš asmenų, dėl kurių tyčinės kaltės buvo padaryta žala valstybei, man ir mano šeimai. Jeigu Vidaus reikalų ministerija to nepadarys ir nesieks išieškoti žalos iš R.Palaičio, kreipsiuosi į prokuratūrą, kad ji gintų viešąjį interesą”, - LŽ tvirtino V.Gailius.

Paklaustas, ar norėtų grįžti į ankstesnę darbovietę, jis sakė šiuo metu gyventojų interesams atstovaujantis Seime. “Neapgaudinėsiu žmonių”, pabrėžė Seimo narys. V.Gailius parlamentaro mandatą iškovojo vienmandatėje Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje. Seime jis išrinktas vadovauti Antikorupcijos komisijai.

Savo klaidos nemato V.Gailių ir jo pavaduotoją V.Giržadą iš FNTT atleidęs tuometis vidaus reikalų ministras liberalcentristas R.Palaitis ir toliau atkakliai tikina, kad tuomet klaidos nepadarė.

Tuo metu liberalcentristų vedlys Algis Čaplikas, kuris kilus FNTT skandalui aktyviai gynė savo partijos kolegą, pripažįsta, kad klaidų tiek tuometis vidaus reikalų ministras,

tiek pati partija neišvengė. LŽ primena, jog postų neteko ne tik FNTT vadovai, vėliau ir pats ministras R.Palaitis, sulaukęs konservatorių kritikos, turėjo trauktis iš pareigų. “Ši istorija mums labai brangiai kainavo. Politiškai brangiai kainavo ir partijai, ir R.Palaičiui”, - kalbėjo A.Čaplikas.

Teismo sprendimas nestebina Darbą baigiančios Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius vakar teigė, jog šis teismo sprendimas parodė, kad negalima svarbių institucijų, tokių kaip FNTT, vadovų skyrimo ir atleidimo klausimų patikėti vienam ministrui. “Vienas ministras gali klysti, tai ir teismas parodė, - sakė laikinasis premjeras ir pridūrė nenustebęs dėl tokio teismo sprendimo: Visą laiką nuosekliai laikiausi tos pačios nuostatos, kad jo (V.Gailiaus aut.) atleidimas iš pareigų - ministro R.Palaičio sprendimas - buvo klaida, ir raginau ją ištaisyti.”

Laikinai vidaus reikalų ministro pareigas einantis Artūras Melianas teismo sprendimo vakar nekomentavo. “Dabar tikrai negalėčiau vertinti sprendimo, nes reikia su juo dar susipažinti”, - pažymėjo A.Melianas.

Teismo sprendimą, jo teigimu, planuojama skųsti.

•

Sodų gyventojai atsidūrė užribyje

sėtas 20-40 litų dydžio rinkliavas, o jei tikrindami krovinį užfiksuodavo pažeidimą, reikalaudavo papildomo mokesčio. Šio kyšio dydis priklausydavo nuo pažeidimo pobūdžio. Pinigus muitininkams vairuotojai paprastai paduodavo kartu su kelionės ir krovinio dokumentais.

“Medininkų kelio postas buvo gerai žinomas ne tik kaimynams baltarusiams, bet ir ukrainiečiams, kitų Rytų valstybių piliečiams, norintiems patekti į Lietuvą. Įdėsi į pasą dešimt litų - įvažiuosi be jokių problemų”, LŽ sakė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, kurio pavaldiniai vadovauja šiam ikiteisminiam tyrimui. Nustatyta, kad per šešias valandas trunkančią pamainą muitininkai neteisėtai susirinkdavo vidutiniškai po tūkstantį litų. Ar šiuos pinigus pasidalydavo visi pamainoje dirbantys pareigūnai, ar dalis jų būdavo perduodama aukštesnio rango pareigūnams, galbūt net į Muitinės departamentą, pasak A.Šipavičiaus, turėtų paaiškėti atliekant tyrimą. Muitininkų vadovas taip pat žadėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ši ištirtų, ar įtariamieji galėjo praturtėti neteisėtai, t. y. imdami kyšius.

Ikiteisminis tyrimas dėl muitininkų neteisėtos veikos pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pagal vieną jų įtariamiesiems gresia bauda arba areštas, pagal kitą, įrodžius kyšininkavimą dideliu mastu, - laisvės atėmimas iki septynerių metų. Kokių kardomųjų priemonių ketinama imtis įtariamųjų atžvilgiu, bus aišku šiandien. Šis ikiteisminis tyrimas yra bene didžiausias pagal savo apimtį ir įtariamųjų gausą Lietuvos muitinės istorijoje.

Dėl sulaikytų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto pareigūnų sutrikęs pasienio posto darbas vakar vakarą pamažu grįžo į įprastą ritmą. Tačiau ir pavakarę jo pralaidumas buvo dar maždaug trečdaliu mažesnis negu įprasta.

•

DAIVA BARONIENĖ

Pigesnio išgyvenimo ieškodamas, todėl sodo namelyje įsikūręs, tvarkingas panevėžietis pasijuto apgautas. Mat jo būstas tėra vasarnamis, todėl žmogus nuo šiol nebegaus kompensacijos už malkas.

Iš 317 litų invalidumo pensijos ir 33 litų prie jos skiriamo priedo gyvenantis 70-metis panevėžietis Vaclovas Savickas, ieškodamas galimybių išgyventi, prieš kelerius metus persikraustė į Panevėžio pašonėje esančią sodų bendriją. Iš pradžių tokiu sprendimu vyriškis džiaugėsi, nes gyventi sode pasirodė nepalyginti pigiau nei daugiabutyje. Tačiau džiaugsmas išblėso, kai nuėjęs paduoti kompensacijos už malkas prašymo vyriškis sužinojo, kad šįmet jos nebegaus.

Atsisakė teikti paramą “Išdūrė vidury dienos”, - nerinkdamas žodžių piktinosi panevėžietis. Jo teigimu, valdžios atsisakymas mokėti už šildymą tokiems kaip jis tereiškia norą “greičiau juos visus pribaigti”.

“Nesu koks veltėdis, bet esu invalidas, ieškantis būdų išgyventi. Todėl vienas mano sąmoningų sprendimų buvo išsikelti gyventi į sodą. Vyliausi, kad jis yra teisingas, nes čia gyventi lengviau nei daugiabutyje. Tačiau dabar paaiškėjo, kad iš manęs atimama paskutinė duonos kriaukšlė”, - graudinosi vyriškis. Jis tvirtino, kad gaudamas mažą pensiją, bet gyvendamas bute neabejotinai gautų nemažą kompensaciją už šildymą. Tokia pat kompensacija jam priklausytų ir apsigyvenus solidžiame name. Tačiau dabar, teturėdamas dvidešimties kvadratinių metrų sodo namelį, kurį pats susitvarkė, apšiltino ir pritaikė gyventi žiemą, tapo nevertas valstybės paramos.

V.Savickas teigė, kad pastaraisiais metais malkoms gaudavo 700 litų dydžio kompensaciją, t. y. maždaug dvi jo invalidumo pensijas drauge su visais

V.Savickas jau gailisi padaręs klaidą, kad taupydamas pinigus tapo sodo namelio gyventoju. / Daivos Baronienės nuotrauka priedais. “Man tai yra nežmoniškai dideli pinigai”, - prisipažino vyriškis. Šįmet už malkas jis taip pat sumokėjo 700 litų. Tačiau kuro pirkimo sąskaitą faktūrą nunešęs į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių sužinojo, kad nuo šių metų jokios kompensacijos nebegaus.

“Valdininkai mojavo popieriais, aiškino, kad mano sodo namelis nevertas būti šildomas. Tam, kad gaučiau kompensaciją, turiu statydintis namą kaip reikiant”, - baisėjosi vyriškis. Jis tvirtino, kad dabar, išleidęs dviejų mėnesių pajamas, turės badauti. “Tegu kas nors pabando mėnesį išgyventi iš 350 litų, iš kurių dar reikia susitaupyti kurui”, sakė panevėžietis.

Sodo namelių šildymas nekompensuojamas Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Virginija Burmonienė LŽ patikino, kad ne tik V.Savickui, bet ir daugybei kitų įpykusių sodų bendrijų gyventojų privalanti teisintis, jog nuo šių metų jiems tikrai nebepriklauso kompensacijos už kietąjį kurą. Anot valdininkės, iki šiol įprastą ilgametę kompensacijų skyri-

mo tvarką pakoregavo šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų parengtas ir išleistas Socialinės piniginės paramos įstatymo metodinis išaiškinimas. Jame tvirtinama, kad sodo nameliai nėra gyvenamosios paskirties, o tik sezoniniai būstai.

V.Burmonienė sakė suskaičiavusi, kad V.Savickui pagal jo gaunamas pajamas būtų priklausiusi 640 litų kompensacija už įsigytą kietąjį kurą. “Tačiau vyriškis šių pinigų negaus, kol neperstatys sodo namelio, kad jis būtų tinkamas gyventi, ir kol to nepatvirtins Registrų centras”, - teigė specialistė. Tačiau, jos žiniomis, pastatų paskirties keitimas kainuoja ne vieną tūkstantį litų, tad ji puikiai suprantanti, kad V.Savickas vargu ar kada nors besulauks valstybės paramos savo turimam namukui šildyti. “Tokia tvarka”, - pabrėžė Panevėžio merijos valdininkė.

SADM atstovė Lina Burbaitė LŽ patvirtino, kad tikrai nuo 2012-ųjų būsto šildymo kompensacijos teikiamos tik “už asmenims gyventi tinkamus būstus”. Kadangi, ministerijos manymu, sodo nameliai bei vasarnamiai skirti poilsiui ir laisvalaikiui, už jų šildymą kompensacijos nebebus mokamos.

•

4

2012 12 06 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Sėkmės formulė žinoma MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Šiandien pasaulis žiūri į Lietuvą, tikriau sakant - stebi mus, nes po pusės metų pirmininkausime Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Faktiškai pradiniai pirmininkavimo darbai jau atliekami - dabar padėsime Airijai.

Pirmininkavimas pirmiausia reiškia ieškojimą sutarimo tarp ES šalių narių opiais politinės ir ekonominės raidos klausimais. Atrodytų, toks darbas daugiau techninis ir nepaliekantis erdvės lyderystei. Bet kiekvienas kompromisas - o tokiu būdu priimami sprendimai ES - gali remtis arba žemiausiu sutarimo lygmeniu, arba aukščiausiai galimu sutarimo lygmeniu.

Iš tiesų, nuo pirmininkaujančios šalies atstovo gebėjimo pateikti nau-

jas idėjas iš dalies priklauso sprendimų aprėptis ir terminai.

Vienas Lietuvos pranašumų yra tai, kad esame sukaupę didelę reformų patirtį ir galime jų rezultatus pritaikyti įgyvendinant įvairių sričių pertvarką.

Sakykime, pagalba besivystančioms šalims, kuri sudaro nemažą ES biudžeto dalį. Efektyvesnis demokratinės pažangos ir žmogaus teisių užtikrinimo procesas padėtų efektyviau panaudoti ir ES biudžeto vystymosi programas.

Iš buvusio posovietinio bloko šalių patirties žinome, kad istorinės atminties, geografinės padėties, kultūrinių ir socialinių įgūdžių skirtumai nulemia ir skirtingą pajamų lygį bei teisinės sistemos ir institucijų darbo kokybę. Todėl svarbu turėti aiškią sistemą, kaip besivystančioms šalims perimti geriausią institucijų ir ekonomikos valdymo patirtį ir ja pasinaudoti.

Galima nurodyti du būdus, jau išbandytus realiame gyvenime ir galinčius padėti sukurti tokią sistemą, - tai vadinamasis prisijungimo modelis (ES pavyzdžiu) ir vadinamasis sąžiningų taisyklių (olimpinių žaidynių pavyzdžiu) modelis.

duolio, diegiant tam tikrus nustatytus standartus (aquis communitaire), kaip darė Lietuva siekdama tapti ES nare.

Regioniniai centrai bendradarbiaudami pasauliniu mastu galėtų efektyviau ir sparčiau spręsti pasaulinio valdymo problemas.

Kiekvienas kompromisas - o tokiu būdu priimami sprendimai ES - gali remtis arba žemiausiu sutarimo lygmeniu, arba aukščiausiai galimu sutarimo lygmeniu.

Prisijungimo modelis numato regioninių institucijų stiprinimą (branduolys) ir dalyvaujančių šalių narių dalies savo funkcijų perdavimą toms institucijoms, kartu įgyvendinant sutartus teisinius ir kitus reikalavimus. Šis modelis leidžia šalims palengva artėti prie bran-

Sąžiningų taisyklių modelis bendresnio pobūdžio, nes yra viena institucija, kuri pasaulio mastu nustato taisykles (panašiai kaip Olimpinis komitetas), o atitinkamos nacionalinės institucijos teikia pasiūlymus ir įgyvendina sutartą politiką. Šios

sistemos uždavinys yra sukurti arba panaudoti jau sukurtą kompleksą taisyklių, sudarančių prielaidas sąžiningai konkurencijai pasaulio rinkoje, kartu teikiant pagalbą toms šalims, kurioms ji reikalinga. Žinoma, abiejų pasiūlymų įgyvendinimas priklausytų nuo daugelio pasaulio valstybių geros valios ir noro pasiekti realias permainas, reikėtų pertvarkyti ir į suderintą sistemą suvienyti jau dabar veikiančias tarptautines pasaulines organizacijas.

Politinių ir organizacinių rūpesčių būtų labai daug, bet tai sukurtų prielaidas stabilumui ir taikai pasaulyje.

Kai kartais klausiama, už ką ES paskirta Nobelio taikos premija, atsakymas būtų akivaizdus - už tai, kad sugebėta visus tokius iššūkius įveikti ir susitarti įgyvendinant grandiozinį taikos Europoje projektą.

•

Redakcijos paštas

Kitų balsai

Neskubėkime smerkti

PRANCŪZAI GERIA MAŽIAU VYNO

Lietuvos žinios

Šias eilutes paskatino parašyti nemaloni Lietuvos dendrologų bendruomenei publikacija keliuose laikraščiuose. Joje, mano įsitikinimu, neobjektyviai ir vienpusiškai komentuojama visiems šalies dendrologams skaudi situacija, susiklosčiusi plačiai pagarsėjusiame Skinderiškio dendroparke (Kėdainių r.), kurį padedant valstybei ilgus metus kūrė ir puoselėjo žinomas gamtos mylėtojas, pripažintas dendrologas Kęstutis Kaltenis.

Skaudina ir žeidžia ne tik tendencingas padėties vertinimas, bet ir tai, kad publikacijų autoriai, juo labiau komentatoriai, akivaizdžiai nesupranta, apie ką kalba ir kur slypi esmė...

Kad nekiltų abejonių, noriu pasakyti: nesu šioje srityje naujokas - 27 metus dirbau Kauno botanikos sode, 24 metus vadovavau Botanikos sodo Dendrologijos skyriui, bene 12 metų daugiau ar mažiau koordinavau 1991aisiais įkurtos Lietuvos dendrologų draugijos veiklą... Taigi puikiai pažįstu visus šalies dendrologus, žinau jų problemas, džiaugsmus ir nesėkmes.

Gerai pažįstu ir Kėdainių miškininkus, kurie jau daug metų tvarko ir prižiūri šį gamtosaugos objektą, svarbų ne tik jų rajonui, bet ir visai Lietuvai.

Dėl to man situacija yra dar jautresnė ir skausmingesnė...

Tačiau kad viskas taptų bent šiek tiek aiškiau, grįžkime prie, atrodytų, elementarių dalykų. Kas yra dendroparkas, arba, kaip dažnai dar vadinami panašūs objektai, arboretumas? Tai retų sumedėjusių, paprastai svetimžemių, augalų kolekcija, supažindinanti lankytojus su dekoratyvinių medžių ir krūmų rūšių, veislių įvairove, jų auginimo sąlygomis ir panaudojimo želdynuose galimybėmis. Tam tikru požiūriu tai lyg botanikos sodas, kuriame daugiausia

dėmesio skiriama tik sumedėjusiems augalams - medžiams, krūmams, lianoms. Ir nereikėtų arboretumų painioti (kaip iš nežinojimo daro dauguma pateikusiųjų komentarus) su paprastais parkais, o juo labiau - su botaniniais ir kitais draustiniais. Pastarųjų paskirtis - saugoti natūralią gamtą ar atskirus jos komponentus. Tuo metu botanikos sodai ir arboretumai (dendrologiniai parkai) supažindina mus su augalų pasaulio įvairove, deramai ir estetiniu požiūriu patraukliai pristato ją visuomenei, atlieka platų švietėjišką

ne vien tenkindamas savo aistrą dekoratyviniams medžiams bei krūmams, bet mąstydamas apie Kėdainių krašto ir visos Lietuvos žmones, kurie čia lankosi ir, be abejo, lankysis ateityje, norėdami pasidžiaugti labai didele retų medžių, krūmų įvairove, dar sovietmečiu čia įrengtais puikiais tvenkiniais, o gal paprasčiausiai norėdami pabūti su šeima, papietauti malonioje aplinkoje... Štai tam ir reikalingi takai, automobilių aikštelė, patogios poilsio vietos ir pagaliau - tualetai. Tai svarbu, juo la-

Retas iš arboretumų kūrėjų gali pasigirti valstybės dėmesiu ir parama, nors jos tikrai neatsisakytų. darbą. Taigi botaniniuose ar kitos paskirties draustiniuose saugoma natūrali gamta ir jos biologinė įvairovė, o botanikos soduose ir arboretumuose kaupiamos augalų kolekcijos. Kad jos būtų deramai pristatytos visuomenei, reikalinga išpuoselėta, puikiai tvarkoma ir prižiūrima aplinka, lankytojų poreikiams ir patogumui pritaikyti infrastruktūros elementai - takai, poilsio vietos, automobilių aikštelės, lauko kavinės, vakarinis apšvietimas ir t. t. Jeigu viso to nėra galimybės įrengti, tokių objektų kūrimas praranda bet kokią prasmę. Todėl K.Kaltenio pasipriešinimas ir nenoras jo įkurtame dendroparke įrengti būtiniausius infrastruktūros elementus (takus, rodykles, poilsio vietas...) bei papuošti parko aplinką tautodailininkų sukurtomis skulptūromis atrodo tiesiog nesuprantamas. Kadangi gerai pažįstu K.Kaltenį, neabejoju, kad Skinderiškio dendrologinį parką jis kūrė tikrai ne sau, ir

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

biau jog Skinderiškio dendroparko kūrimo darbai visą laiką buvo vienaip ar kitaip remiami valstybės. Valstybinės jurisdikcijos gamtosaugos objekto statusą jis turi ir dabar. Šiandien dendroparko priežiūros ir tvarkymo darbus finansuoja Kėdainių urėdija, ir tai jai, beje, kasmet kainuoja ne tūkstantį ir ne du. Taigi, atrodytų, reikėtų tik džiaugtis, kad šiems darbams urėdijos iniciatyva buvo gauta Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir kad dendrologinis parkas jau kitais metais pasitiks lankytojus gerokai atjaunėjęs ir pagražėjęs. Tačiau niekas to tarsi nepastebi, arba paprasčiausiai nenori pastebėti. O štai kritikos ir purvo tiek Kėdainių miškininkams, tiek urėdijai nepašykštėta (beje, Lietuvoje tai tampa lyg taisykle). Skaudu, kai tai daroma net deramai neįsigilinus į situaciją, nesuprantant problemos esmės, tik paprasčiausiai ieškant populiarumo ar saviraiškos galimybių.

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213)

Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Būtent tiems dienraščio skaitytojams norėtųsi priminti, kad panašių dendrologinių parkų Lietuvoje yra ir daugiau: tai augalų įvairove Skinderiškio dendroparkui nenusileidžiantis Žemės ūkio universiteto profesoriaus Stasio Juknevičiaus įkurtas Beržoto arboretumas (Panevėžio r., Krekenavos sen.), Antano Čiapo Naujosios Akmenės botanikos sodelis, ilgamečio Lietuvos dendrologų draugijos nario ir šalyje žinomo tautodailininko Adolfo Kišono kuriamas bei puoselėjamas Degaičių dendroparkas (Telšių r.), “Dzūkijos” arboretumas (Alytaus r.) ir kiti. Deja, retas iš arboretumų kūrėjų gali pasigirti valstybės dėmesiu ir parama, nors jos tikrai neatsisakytų.

Patikėkite, kurti, tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti šiuos objektus, juo labiau laikyti juos atvirus visuomenei, labai nelengva, o kartais... ir neįmanoma. Sakau tai iš skaudžios asmeninės patirties, nes pats tvarkau ir prižiūriu “Dzūkijos” arboretumą, - jei ne geranoriška Alytaus rajono savivaldybės parama, vargu ar tai pavyktų.

Todėl norėčiau palinkėti tiek Kėdainių urėdijos darbuotojams, tiek K.Kalteniui, kurį mes, visi Lietuvos dendrologai, mylime ir gerbiame, suvienyti savo siekius, pastangas ir toliau puoselėti (juk arboretumo kūrimas nesibaigiantis procesas) Skinderiškio dendrologinį parką, kad jis būtų ne tik turtingas augalų, bet ir mielas, patrauklus, patogus lankytojams. Manau, kaip tik tokį Skinderiškio dendroparką įsivaizduoja dauguma šalies dendrologų, toks jis reikalingas visiems Lietuvos žmonėms.

•

Pagarbiai dr. LAIMUTIS JANUŠKEVIČIUS, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

Kaip rašo britų naujienų tinklalapis Telegraph.co.uk, prancūzai kasmet išgeria vis mažiau vyno: “Prancūzai mažina

vyno gėrimo rekordus ir keičia savo gastronomijos ypatumus - prie pietų stalo jie dažniau renkasi putojančius gėrimus arba vaisių sultis. 2010-aisiais reguliariai vyną gėrė 17 proc. šalies gyventojų, nors pieš penkerius metus šis rodiklis siekė 21 procentą. Gerokai mažėja ir išgeriamo vyno kiekis, pavyzdžiui, 1965-aisiais vyresnis nei 15 metų prancūzas per metus išgerdavo 160 litrų vyno, 2010 metais vyno išgerta 57 litrai. Šį tyrimą atlikusios “FranceAgriMer” organizacijos atstovų teigimu, vyno gėrimo įpročius pakeitė nuo 2008 metų prasidėjusi ekonomikos krizė, susijusi su brangių produktų vartojimo sumažėjimu.

Taip pat visuomenėje esą įsivyrauja nuostatos, kad vynas, kaip ir apskritai visas alkoholis, yra žmogaus sveikatą žalojantis produktas. “Matyti tam tikras vartojimo įpročių pokytis: putojantys gėrimai ir vaisių sultys užima vyno vietą ant prancūzų stalo”, - tvirtino viena iš šios studijos tyrėjų Caroline Plot. Jos teigimu, alkoholis, o ypač vynas, dažniau geriamas savaitgaliais arba per šventes.”

LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 46) 31 02 51)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 45) 57 23 41)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 1, 13, 17 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 06 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Italijos partijos rengiasi rinkimams Italijos politinėje padangėje darbymetis. Partijos ruošiasi kitą pavasarį vyksiantiems parlamento rinkimams. Neseniai įvykę Demokratų partijos lyderio rinkimai staigmenų nepateikė. Partijos vedliu vėl tapo Pieras Luigi Bersani.

Senosios kartos politikas P.L.Bersani džiaugiasi išsaugojęs Demokratų partijos lyderio postą. / Milestone/AFP/ Scanpix nuotraukos

“Orlen” ateis ir į Latviją Lenkija suinteresuota glaudžiau bendradarbiauti su Latvija, pirmiausia energetikos srityje.

Apie tai duodamas interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA kalbėjo Lenkijos ambasadorius Latvijoje Jerzy Marekas Nowakowskis. Jis mano, kad energetinio bendradarbiavimo perspektyvos plačios. Jos galėtų prasidėti tuo, kad Latvijos bendrovės įsigytų gamtinių dujų terminalo Svinouiscyje akcijų, o lenkai pasinaudotų latvių patyrimu eksploatuojant požemines dujų saugyklas. Savo ruožtu Lenkijos bendrovės galėtų pakonsultuoti latvius, kaip išgauti naftą iš Baltijos jūros.

J.M.Nowakowskis sako tikįs, kad viena didžiausių Lenkijos kompanijų Vidurio Europoje “Orlen” netrukus ateis ir į Latviją, kaip ir gamtinių dujų sistemų operatorė “Gaz System”. “Orlen” yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Latvija pasinaudodama ir Latvijos uostais. Ambasadorius neslepia, kad labai džiaugtųsi, jei “Orlen”

Bendrovė “Orlen” suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Latvija.

Naujai perrinktas Demokratų partijos lyderis P.L.Bersani nėra gražuolis, gražbylys ir šmaikštuolis. Tai plikas į septintąją dešimtį įkopęs politikas profesionalas, kalbantis lėtai, bet aiškiai ir nuosekliai. P.L.Bersani - cigarą rūkantis buvęs komunistas, kurio veido išraiška dažnai primena praeities politikus.

Nors senamadiškos išvaizdos ir manierų, jis yra realiausias kandidatas į Italijos premjero postą po pavasario rinkimų.

P.L.Bersani sutiko vadovauti Demokratų partijai, kuri šiuo metu pirmauja Italijos gyventojų apklausose.

Partijos lyderio rinkimuose iššūkį P.L.Bersani metė visiškai kitokia asmenybė. 37 metų Florencijos meras Matteo Renzi, prisistatantis kaip naujosios kartos atstovas, tikisi išstumti buvusį komunistą iš partijos lyderio posto. Per partijos suvažiavimą jis kalbėjo, kad partijai turi vadovauti naujos kartos politikai, o ne pagyvenę buvę vedliai, kurie smukdė Italiją dešimtmetis po dešimtmečio.

Senos kartos politikas P.L.Bersani pripažino, kad jis ir ankstesni lyderiai kartais nuvildavo rinkėjus, bet argumentavo, kad patirtis - geriausias vaistas įveikti šiuo metu Italiją kamuojančią krizę. Jis kalbėjo tiesiai, įtikinamai ir lengvai laimėjo partijos pirmininko rinkimus. “Mes privalome laimėti, bet negalime laimėti bet kokia kaina. Negalime laimėti sekdami pasakas. Mes turime eiti kitu keliu. Tai nebus lengva, tačiau būti-

na. Negalime neigti, kad susiduriame su pačia baisiausia krize po karo”, - sakė P.L.Bersani.

Buvusio komunisto pergalė Demokratų partijos lyderio rinkimuose nebuvo atsitiktinumas. Prieš rinkimus P.L.Bersani nuveikė didelį darbą. Pirma, jis sugebėjo įrodyti partijos nariams, kad yra tinkamiausias kandidatas vadovauti partijai.

Antra, parodė, jog sugebės derėtis su mažesnėmis centro kairiosiomis partijomis parlamente, kad pavyktų suformuoti patvarią centro kairės koaliciją.

“P.L.Bersani turi būti labai atsargus, aiškino profesorius Jamesas Walstonas, dėstantis Italijos politiką Romos Amerikos universitete. - Dauguma centro kairiųjų partijų rėmėjų supranta, kad partijos vėl gali nesuformuoti

Prieš metus jis buvo priverstas palikti Italijos premjero postą dėl smarkiai pablogėjusios šalies ekonomikos. Be to, S.Berlusconi nuolat lydi skandalai, jis turi problemų su teisėsauga. Laisvės žmonių partija taip pat ne šventa - jos skyriai provincijose įsivėlę į finansinius skandalus.

Politologas J.Walstonas tiki, kad buvęs ministras pirmininkas galų gale nuspręs imtis lyderio vaidmens Laisvės žmonių partijoje. “Tai politikas, kuris atsisako pasiduoti. Jis nori valdžios partijoje ir tikrai figūruos tarp lyderių”, - sakė J.Walstonas.

Penkių žvaigždučių judėjimas Šiuo metu S.Berlusconi partija nustumta į šoną. Visuomenės apklausose

P.L.Bersani nėra gražuolis, gražbylys ir šmaikštuolis. Jis yra plikas į septintąją dešimtį įkopęs politikas profesionalas, kalbantis lėtai, bet aiškiai ir nuosekliai. koalicijos. Taip jau buvo ne kartą. Demokratų partijoje nesutaria modernistai ir tradicionalistai. Be to, jos nariai pasidaliję į dešiniuosius ir kairiuosius.

M.Renzi laikomas centristu, o P.L.Bersani labiau kairysis.”

Chaosas dešinėje Tačiau Demokratų partijoje nėra tokio chaoso kaip Italijos dešiniosiose partijose. Buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi ištisus mėnesius dvejoja, ar vesti į rinkimus Laisvės žmonių partiją. Jo neapsisprendimas gali brangiai kainuoti dešiniesiems, o partijai gresia skilimas, ir jeigu taip atsitiks, dešinieji į rinkimus žengs nukraujavę.

Italijos politinėje arenoje S.Berlusconi vaidmuo jau gerokai sumenkęs.

ji užima tiktai trečiąją vietą ir net nusileidžia komiko Beppe Grillo vadovaujamam piliečių Penkių žvaigždučių judėjimui. Šis judėjimas nėra tradicinė partija. Jis gimė ir iškilo internete. Penkių žvaigždučių judėjimą remia valdžios korupcija nusivylę rinkėjai. Jeigu piliečių judėjimas išsilaikys antrojoje vietoje ir po rinkimų, tikėtina, kad tai bus didžiausias opozicijos blokas.

Italijos politinėje padangėje figūruoja ir dabartinis šalies premjeras Mario Monti, bet niekas rimtai nemano, kad jis išlaikys savo pareigas ir po rinkimų. Be to, pats M.Monti sako, kad norėtų pasitraukti, kai kitą pavasarį baigsis jo kadencija. Tačiau jei italai norėtų, M.Monti gali apsispręsti likti vyriausybės vadovu.

•

Didžiausia korupcija - Graikijoje

atidarytų Latvijoje ir savo degalinių tinklą, bet tai pirmiausia priklauso nuo to, ar Lenkija sulauks gero pasiūlymo iš Latvijos.

Lenkai suinteresuoti plėsti bendradarbiavimą su Latvija visose srityse - nuo mechaninės inžinerijos iki turizmo ir keitimosi žemės ūkio produkcija. Nors Latvijos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas gana glaudus ir turi tendenciją plėstis (šiuo metu jo apimtis daugiau kaip 1 mlrd. eurų), lenkai norėtų, kad prekybiniai abiejų valstybių ryšiai būtų dar geresni ir stabilesni, abiejų šalių bendrovės glaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje, daugiau investuotų, o Lenkijos bendrovės Latvijoje būtų labiau matomos.

Lenkijos ambasadorius Latvijoje pabrėžė, kad Latvijoje gerai išplėtota medžio apdirbimo pramonė, o lenkai plačiai žinomi kaip baldų gamintojai. Bendradarbiavimas žemės ūkio srityje taip pat turi geras perspektyvas, nes abi šalys gamina puikių maisto produktų.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius Lenkijos eksportas į Latviją sudarė 513 mln. latų, Latvijos eksportas į Lenkiją - tik 126 mln. eurų.

Palyginti su 2011 metų pirmu pusmečiu, Latvijos ir Lenkijos prekyba išaugo 10 procentų. Tai atveria puikias ateities perspektyvas ir lenkai tikisi, kad jų prekybiniai ryšiai su Latvija bus ypač geri.

•

LETA, BBC, BNS, LŽ

Skolų prislėgti graikai pasidarė dar labiau korumpuoti.

Graikija pripažinta labiausiai korumpuota Europos Sąjungos valstybe.

Apie tai paskelbė nevyriausybinė organizacija “Transparency International”. Ji pabrėžė, kad krizę išgyvenančios šalys nesugeba susidoroti su kyšininkavimu.

Pagal metinį Korupcijos suvokimo indeksą Graikija užima 94 vietą tarp 176 valstybių. Per metus korupcija šioje valstybėje smarkiai išaugo, nors valdžia ir stengėsi ją išgyvendinti. Padėtis skolų prislėgtoje Graikijoje ne pagerėjo, o pablogėjo, nes dar praėjusiais metais ji buvo 80 vietoje.

Prastai atrodo ir kita sunkumų patirianti euro zonos narė Italija. Šių metų

sąraše ji nusmuko į 72 vietą, nors ne ką geresnę užėmė ir pernai - 69-ąją.

“Transparency International” direktorė Vokietijoje Edda Mueller surengusi spaudos konferenciją pažymėjo, kad kova su korupcija yra labai susijusi su ekonominiu šalies stabilumu, todėl “kovoti su korupcija yra ne tik moralinė būtinybė, nes ši kova tiesiogiai lemia šalies ekonominę ir politinę stiprybę”.

“Transparency International” sudarydama korupcijos indeksą valstybes vertina balais nuo 0 (kaip labai korumpuota) iki 100 (kaip labai “švari”). Šiais metais tiesiog pavyzdinėmis šalimis pripažintos Danija, Suomija ir Naujoji Zelandija, gavusios daugiau nei 90 balų. Šios valstybės įvertintos

už puikią prieigą prie informacinių sistemų, jų pareigūnai pagirti už pavyzdingą elgesį.

Sąrašo gale - vadinamosios žlugusios valstybės - Somalis, Šiaurės Korėja ir Afganistanas, jos surinko vos po 8 balus. Nors pastaruoju metu Afganistanas skelbiasi kovojantis su įsišaknijusia korupcija, to nepakako sulaukti geresnio įvertinimo.

Jungtinės Valstijos sąraše užėmė 19 vietą, iškart po Japonijos ir Didžiosios Britanijos, kurios pasidalijo 17 poziciją. Kinija, turėdama 39 balus, liko 80a. Vokietija, surinkusi 79 balus, yra 13a. Ji aplenkė Prancūziją, surinkusią 71 balą ir užėmusią 22 vietą. Vos 28 balais įvertinta Rusija yra beveik gale ir užima 133 vietą.

•

6

2012 12 06 Lietuvos žinios

Pasaulis

Revoliucija prie diktatoriaus durų VILJAMA SUDIKIENĖ

Tūkstančiai protestuotojų laiko apgulę naujojo prezidento Mohammedo Mursi rūmus Kaire - jie neketina pasiduoti ir jau privertė trauktis policiją, pasistatė palapines ir pergalingai šventė, nors nuožmi kova dėl valdžios Egipte toli gražu nesibaigė.

Mūšis prie Egipto prezidento rūmų buvo trumpas, bet intensyvus. Antradienio vakarą ten staiga pasklido gaižus ašarinių dujų kvapas. Tai sukėlė paniką tūkstančiams protestuotojų, tarp kurių yra stebėtinai daug moterų, ir jie pasileido bėgti nuo grėsmingos riaušių policijos, ginkluotos skydais ir lazdomis.

“Matote! - sukliko viena moteris. - Mursi puola savo žmones lygiai taip pat kaip Mubarakas.”

Situacija keitėsi žaibiškai. Demonstrantai, kurių daugelis buvo su kaukėmis, pasitiko policiją barikadomis, o prezidento rūmų prabangiame Heliopolio rajone link iš visų pusių pradėjo plūsti opozicijos šalininkai. Šiuo žygiu jie dar kartą pademonstravo savo jėgą ir nepritarimą pastarųjų dienų M.Mursi veiksmams: prezidentas priskyrė sau iš esmės neribotas galias ir planuoja už dviejų savaičių surengti balsavimą dėl naujos Konstitucijos dokumento, turinčio labai stiprų religinį atspalvį.

Masėms artinantis policija atsitraukė ir pasislėpė už aukštų sienų, juosiančių milžinišką pastatų kompleksą.

Pats M.Mursi, bent jau taip pranešė valstybinė televizija, paliko prezidentūrą pro užpakalines duris ir buvo nuvežtas namo. Minios šventė prezidento pabėgimą.

Protestuotojų atstovai sakė, kad ši demonstracija buvo “paskutinis įspėjimas”. “Žmonės nori, kad režimas kristų”, - skandavo demonstrantai, atkartodami šūkį, kuris skambėjo ir pernai per sukilimą, kai iš posto buvo išverstas prezidentas Hosni Mubarakas.

Protestuotojai nesiskirsto nuo prezidento rūmų Kaire. / AFP/Scanpix nuotrauka

Priešprieša Egipte dar niekada nebuvo tokia stipri ir niekas nedrįsta prognozuoti, kaip viskas pasisuks.

Vakar M.Mursi grįžo į darbą, nors prezidentūros vartai buvo apgulti. Jis turėjo progą dar kartą įsitikinti, kad susiskaldžiusi opozicija, sudaryta iš revoliucionierių, politikų ir vis didėjančio skaičiaus teisėjų bei žurnalistų, neketina lengvai pasiduoti. Reikia tikėtis, kad visas ateinančias dienas iki gruodžio 15-osios referendumo dėl Konstitucijos, kuriai paskubomis pritarė M.Mursi sąjungininkai islamistiniame parlamente, smurtiniai susirėmimai nesiliaus.

Lapkričio 22-osios dekretu M.Mursi apsisaugojo nuo juridinio jo sprendimų įvertinimo. Lyderis pareiškė, kad taip elgiasi siekdamas neleisti teismams atmesti naujosios Konstitucijos, o po referendumo pažadėjo atšaukti prieštaringą dekretą.

Opozicija reikalauja, kad prezidentas atšauktų ir dekretą, ir referendumą, bet turi labai mažai galimybių tai sustabdyti. M.Mursi, susidūręs su didžiausia krize per šešis mėnesius darbo prezidento poste, kol kas nerodo jokių ženklų,

kad pasiduos spaudimui. Jis tikisi, jog “Musulmonų brolija” ir jo sąjungininkai islamistai laimės referendumą ir vėlesnius parlamento rinkimus.

Naująjį pagrindinį įstatymą kritikuoja liberalai, kairieji, krikščionys. Jie sako, kad Konstitucija negina mažumų ir moterų. Šią savaitę neišėjo kai kurie Egipto laikraščiai arba pasirodė su baltais puslapiais protestuodami prieš žodžio laisvės garantijų stoką naujojoje Konstitucijoje. Referendumą boikotuos dalis teisėjų.

Birželį į valdžią atėjęs M.Mursi teigia savo sprendimais siekiantis greičiau užbaigti neramų pereinamąjį laikotarpį po pernai vykusio sukilimo. Oponentai

kaltina prezidentą renkantis tą patį autokratijos kelią, dėl kurio galiausiai buvo nuverstas H.Mubarakas. Jie baiminasi, kad laimėjęs referendumą M.Mursi susikvies į vyriausybę ir valstybės aparatą sau ištikimus žmones. Šis spėjimas panašus į tiesą, nes prezidento atstovas jau pareiškė, kad patvirtinus Konstituciją prezidentas panaikins viceprezidento postą - lygiai tą patį buvo padaręs jo pirmtakas H.Mubarakas. Tada M.Mursi savo rankose turės dar daugiau valdžios, nei turi dabar.

Priešprieša Egipte dar niekada nebuvo tokia stipri ir niekas nedrįsta prognozuoti, kaip viskas pasisuks artimiausiu laiku.

•

Šnipai savinasi informaciją Slaptą informaciją apie terorizmą, kuri prieinama tik valstybių vadovams, pavogė aukštųjų technologijų specialistas, dirbęs Šveicarijos žvalgybos tarnyboje NDB. Šveicarijos valdžia jau įspėjo Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių žvalgybininkus, kad pavogti duomenys gali būti panaudoti jiems sukompromituoti.

Techninis darbuotojas, įtariamas duomenų pasisavinimu, buvo suimtas dar šią vasarą, nes jo elgesys ėmė kelti įtarimų. Po kurio laiko šis žmogus, kurio pavardė iki šiol neatskleista, buvo išleistas iš kalėjimo iki teismo, o šiuo metu Šveicarijos generalinė prokuratūra atlieka kriminalinį tyrimą. Taip pat bandoma išsiaiškinti, ar šis informatikas jau spėjo parduoti pavogtus duomenis užsienio tarnyboms arba komerciniams pirkėjams.

Beveik 8 metus duomenų vagis dirbo Šveicarijos saugumo tarnyboje NDB, kuri priklauso šalies Gynybos ministerijai. Jis prieidavo beveik prie visos informacijos, nes buvo “labai talentingas” darbuotojas, laikomas pakankamai subrendusiu, kad galėtų naudotis “administracine teise”, suteikiančia galimybę prieiti prie visų

tarnybos tinklų, įskaitant ir saugančių pačią slapčiausią informaciją. Manoma, šis Šveicarijos žvalgybos tarnybos darbuotojas nusikalstamai pradėjo elgtis todėl, kad darbe pasijuto ignoruojamas, o jo patarimai, kaip turi veikti duomenų sistema, nesulaukė įvertinimo. Šveicarijos prokurorai išsiaiškino, kad likus mėnesiui iki suėmimo duomenų vagis ėmė įtartinai elgtis. Tai pastebėjo ir tiesioginiai jo viršininkai, ir NDB saugumo darbuotojai. Jau šių metų pradžioje jis būdavo toks susierzinęs, kad kartais net neateidavo į darbą. Vis dėlto NDB nieko neįtarė, kol didžiausias Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad bandoma prisijungti prie naujai sunumeruotų banko sąskaitų. Pradėtas tyrimas ir nuvedė prie žvalgybos tarnybos techninio darbuotojo.

Iš karto po informatiko suėmimo Šveicarijos tyrėjai paėmė įrenginius, iš kurių buvo perrašoma informacija, nes yra manančiųjų, kad vagis dar neturėjo progos slapta įrašytų duomenų parduoti. Tačiau ne visi tyrėjai nusiteikę taip optimistiškai. Kai kurių nuomone, duomenys galėjo būti perduoti dar iki informatiko suėmimo, būtent todėl Šveicarijos žvalgybininkai jautė pareigą įspėti savo partnerius kitose šalyse, kad gali būti mėginama juos sukompromituoti, nes pavogta informacija galėjo atsidur-

ti užsienio valstybėse. Tačiau neaišku, kaip į šią žinią reagavo pirmiausia įspėtos Jungtinių Valstijų centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir britų žvalgybos tarnyba, žinoma kaip MI6. Šveicarijos spauda skelbia, jog tyrėjai mano, kad duomenų vagis nutekino milijonus puslapių slaptos informacijos iš Šveicarijos žvalgybos tarnybos serverių, įrašinėdamas ją į nešiojamus kietuosius diskus, kuriuos paskui lengvai išsinešdavo iš pastato. Blogiausia, kad tiek CŽV, tiek MI6 dalijosi informacija apie terorizmą su Šveicarijos žvalgybos tarnybomis. Ši slaptos informacijos vagystė - didelė dėmė Šveicarijos reputacijai, nes iki šiol tiek šios šalies vyriausybė, tiek finansinės institucijos garsėjo nepaprastu diskretiškumu ir neatskleisdavo turimos informacijos net grasinant įvairiomis sankcijomis. Todėl tyrimą pradėjusi Šveicarijos valdžia jau apkaltino kai kurių Europos šalių vyriausybių pareigūnus naudojant kriminalinius metodus slaptai informacijai gauti. Pirmiausia tai susiję su diskų, kuriuose įrašyti duomenys apie bandančiuosius nuslėpti mokesčius ir laikančiuosius pinigus tradiciškai užtikrinančiuose savo klientų duomenų slaptumą Šveicarijos bankuose, pirkimu. Šią informaciją į diskus įrašė, o paskui už milijonus eurų kitų šalių

Sunku užtikrinti informacijos slaptumą, kai ji tapo prieinama techniniams darbuotojams. / Romo Jurgaičio nuotrauka vyriausybėms pardavė nesąžiningi bankų darbuotojai.

Europos saugumo tarnybos teigia, kad įvykis Šveicarijoje kelia rimtų klausimų dėl slaptos informacijos saugojimo procedūrų Šveicarijos žvalgybos tarnyboje NDB. Tai palyginti nauja institucija, kuri perėmė funkcijas iš savo pirmtakių, atskirai veikusių užsienio ir vidaus žvalgybos tarnybų. Dabartinėje NDB struktūroje numatyta, kad ji turi būti atsakinga ir už savo darbuotojų, taip pat techninio personalo, patikimumą. Tačiau šiai orga-

nizacijai pačiai sudėtinga tai ištirti. Šiuo metu nepriklausomą tyrimą dėl žvalgybos duomenų vagystės atlieka ir Šveicarijos parlamento komitetas. Jis tikisi darbą baigti iki kitų metų pavasario, nes mano, kad pati NDB nėra pakankamai pajėgi. Be to, Šveicarijos žvalgybininkai neturi teisės patys apieškoti patalpų ir klausytis telefono pokalbių, nors tokias priemones plačiai naudoja kitų valstybių žvalgybos tarnybos.

•

Reuters, LŽ

2012 12 06 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Taifūnas nušlavė miestelius ir plantacijas Šimtai filipiniečių žuvo arba liko be namų praūžus pražūtingam uraganui, kuris sukėlė potvynius ir nuošliaužas.

Niokojančios audros, smogusios Filipinų pietinei daliai, aukų skaičius vakar priartėjo prie 300. Šimtai žmonių laikomi dingusiais per potvynius ir nuošliaužas. Gelbėtojai dirba nuniokotuose rajonuose, o taifūnas siaubdamas viską slenka toliau.

Pietiniame kalnų mieste Naujajame Batane žuvo 142 žmonės, 241 dingo, kai uraganas Bopha sukėlė kelias žemės nuošliaužas ir žaibiškus potvynius. Dar 81 gyventojas žuvo gretimoje Rytų Davao provincijoje.

“Vėjas buvo toks stiprus, kad galėjo pakelti nuo žemės armijos sunkvežimį su visais kariais.”

Gelbėtojai, kuriems talkina kariai ir pagalbos agentūros, nusigavo į daugumą nukentėjusių rajonų, bet sunkiai gali pasiekti kai kurias atokias bendruomenes. Kol jie ten nuvyks, aukų skaičius gali dar padidėti, nes daug žmonių laikomi dingusiais.

Taifūnas Bopha, kurio vėjo greitis buvo 120 km/h, o gūsiais - 150 km/h, vakar turėjo pasiekti Pietų Kinijos jūrą.

Gyventojai braido po savo namų nuolaužas purve. / AFP/Scanpix nuotrauka Pietų Filipinuose Bopha nuniokojo 70 proc. dirbamos žemės. Labiausiai nukentėjo rytinio Mindanao rajono pietinės pakrantės miestai, kaimai ir ūkiai. Vienoje gyvenvietėje nuo kalnų šlaitų pliaupiančio vandens ir purvo srautai apsėmė mokyklą bei bendruomenės salę, kuriose

buvo įrengti evakuacijos centrai. Žuvo mažiausiai 43 gyventojai. Yra daug dingusiųjų ir sužeistųjų, įskaitant karius, kurie buvo pasiųsti į pagalbą.

Kaip sakė vietos gubernatorius, tie žmonės manė esantys saugūs ir nežinojo, kad juos užgrius srautai vandens. Kelią užblokavo nuolaužos, ta-

čiau kariškiai tikėjosi pasiekti vietovę sraigtasparniais. Ten kuo greičiau reikia maišų palaikams išgabenti, maisto, vandens, drabužių ir kitų būtinų daiktų. Žuvusiųjų kūnai palikti gulėti atviroje vietoje, tad rajono valdžia nenori, kad pasklistų ligos.

Daugybė kelių, vedančių į mieste-

lius, neišvažiuojami dėl nuvirtusių medžių ir sugriautų tiltų. Viename miestelyje taifūnas apgadino 95 proc. pastatų. Ten daugiau kaip 20 žmonių paskendo arba buvo prispausti virstančių medžių, namų ir skriejančių nuolaužų. “Vėjas buvo toks stiprus, kad galėjo pakelti nuo žemės armijos sunkvežimį su visais kariais”, kalbėjo liudytojai.

Gelbėtojams nusiaubtame rajone pavyko ištraukti iš purvo dešimtis žmonių, dabar daugelis jų gydomi evakuacijos centruose ir ligoninėse.

Televizijos reportažuose buvo parodyti kruvini išgelbėtieji, storu purvo sluoksniu aplipusiais veidais.

Centrinėje ir pietinėje Filipinų dalyje nutrauktas susisiekimas keltais ir lėktuvais, uždarytos mokyklos, kitos įstaigos, daug kur nėra elektros. Žemės ūkio ir infrastruktūros nuostoliai Kompostelos Slėnio provincijoje sudarys mažiausiai 4 mlrd. pesų (98 mln. dolerių), nes Bopha sunaikino 70-80 proc. plantacijų, kuriose eksportui auginami bananai. Didžiuliuose plotuose uraganas paliko vien išlaužytus bananmedžius.

Bopha atlėkė į Filipinus po metų, kai taifūnas Washi tame pačiame rajone pasiglemžė 1300 gyvybių. Tąkart patvinusios upės sukėlė potvynius ir žemių nuošliaužas, po jomis buvo palaidoti ištisi kaimai. Filipinus kasmet aptalžo apie 20 uraganų, dažnas jų pareikalauja aukų ir palieka sugriovimus.

•

BBC, AFP, AP, LŽ

8

2012 12 06 Lietuvos žinios

Verslas

Peterburgo medikų žvalgytuvės Druskininkuose ARVYDAS JOCKUS

Sparčiai augantis ir antrąja Rusijos sostine tampantis Sankt Peterburgas - itin gardus kąsnis Lietuvos sveikatinimo paslaugų teikėjams.

Vakar Druskininkų sveikatinimo komplekse “Grand SPA Lietuva” Sankt Peterburgo savivaldybės administracijos, gydymo įstaigų vadovų, medicinos pramonės ir konsultantų kompanijų atstovų delegacija susipažino su užsieniečių gydymo ir poilsio Lietuvoje galimybėmis.

Per seminarą “Sankt Peterburgo ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos sveikatos apsaugos srityje: sanatorinis, kurortinis gydymas, reabilitacija, medicininis turizmas” medicinos paslaugas pristatė Druskininkų, Birštono ir kitų miestų savivaldos administracijų bei gydymo įstaigų atstovai. Seminarą organizavo Sankt Peterburgo vyriausybės Užsienio reikalų komitetas, Sankt

V.Vorogušinas (stovi) mano, kad ir Rusijos gyventojų domėjimasis Druskininkais tik didės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka šinas, šiandien Sankt Peterburgo gyventojai ilsėtis ir gydytis mieliau vyksta į Baltarusiją. “Lietuva turėtų išanalizuoti, kodėl peterburgiečiai šiuo metu pirmenybę teikia Baltarusijai. Jū-

“Išaugo nauja karta, kuri Lietuvą ir kitas Baltijos šalis turi atrasti iš naujo”, - kalbėjo delegacijos vadovas.

Peterburgo prekybos ir pramonės rūmai bei Sankt Peterburgo informacinio verslo centras Vilniuje.

Išaugo nauja karta Kaip LŽ sakė delegacijos vadovas, Sankt Peterburgo prekybos ir pramonės rūmų Medicininės pramonės komiteto pirmininkas Viktoras Vorogu-

sų krašte teikiamų paslaugų kokybė, manau, nenusileidžia baltarusių. Klimato sąlygos Lietuvoje ir Baltarusijoje tokios pačios. Vienintelis trukdys susisiekimas. Į Baltarusiją atvykti itin lengva. O norint pasiekti Druskininkus, pirmiausia reikia važiuoti į Vilnių. Kelionė traukiniu iš Sankt Peterburgo į Vilnių labai varginanti, iš

esmės bemiegė dėl pasienio ir muitinės kontrolės. Vyresnio amžiaus žmonėms ar šeimai su mažais vaikais tai nėra labai patogu. Lietuvai reikėtų pagalvoti, kaip pagerinti susisiekimą”, kalbėjo delegacijos vadovas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad patys baltarusiai dažnai vyksta ilsėtis ne į Turkiją ar Ispaniją, o į Lietuvą. “Man regis, ir Rusijos gyventojų domėjimasis Druskininkais tik didės”, - sakė V.Vorogušinas.

Rusijoje, anot pašnekovo, gyvena daug žmonių, kurie su nostalgija prisimena Lietuvą. Vienas tokių esąs ir jis pats, sovietmečiu ne kartą lankęsis su šeima Druskininkuose. “Tačiau per dvidešimt metų išaugo nauja karta. Ji Lietuvą ir kitas Baltijos šalis turi atrasti iš naujo”, - pabrėžė delegacijos vadovas.

Sankt Peterburgas, pasak V.Vorogušino, labai perspektyvi rinka Lietuvai. Mieste gyvena apie 5,5 mln. gyventojų, dar 2 milijonai - Sankt Peterburgo srityje. Be to, pro Sankt Peterburgą - Rusijos šiaurės vakarų centrą - kasdien pravažiuoja maždaug milijonas žmonių. Miestas sparčiai plečiasi ir tikrąja šio žodžio prasme tampa antra Rusijos sostine. Į Sankt Peterburgą iš Maskvos kraustosi vis daugiau valstybinių federalinių įstaigų ir verslo įmonių.

Nenusileidžia Vakarų kurortams Sveikatos ir poilsio centro “Grand SPA Lietuva” generalinis direktorius Vladimiras Ščiupakovas teigė, jog šiame komplekse kasdien svečiuojasi keletas klientų iš Sankt Peterbur-

Tyrimai rodo, kad šiemet Kalėdų Senelis bus dosnesnis, todėl tiems, kurie nori išvengti nusivylimo dovanomis, patariama jas teikti su pirkimo kvitais. Mat lietuviai planuoja pirkti ne tai, ko tikisi rasti po eglute jų artimieji.

“Swedbank” užsakymu lapkričio 17-25 dienomis atliktas tyrimas parodė, kad šiemet lietuviai ir dovanoms, ir vaišių stalui išleis daugiau pinigų negu pernai.

Skirs 300 litų Tik ketvirtadalis namų ūkių dovanoms išleis iki 100 litų (pernai tokių buvo 35 proc.). Daugėja šeimų, kurios dovanoms planuoja skirti daugiau kaip 300 litų. Pernai tokių buvo 8 proc., o šiemet - 11 procentų. Didžiausia dalis gyventojų (28 proc.) dovanoms nepagailės 200 litų.

Ne tik po eglute, bet ir ant šventinio stalo šiemet bus gausiau gėrybių, nes daugiau žmonių negu pernai valgiams ir gėrimams išleis per 300 litų.

2011-aisiais tiek pinigų maistui skyrė 13 proc. namų ūkių, o šiais metais - 20 procentų. Vis dėlto didžiausia dalis tautiečių (apie 30 proc.) už valgius ir gėrimus ketina mokėti iki 200 litų, penktadalis gyventojų - iki 300 litų, o kitas penktadalis - iki 100 litų. “Šiek tiek plačiau praverti pinigines šventiniu laikotarpiu žmones galėjo paskatinti sumažėjęs nedarbo lygis.

Išleisti daugiau linkę ir pensininkai, nes šiemet jie sulaukė vidutiniškai dešimtadaliu didesnių pensijų”, - ko-

PENKIOS LABIAUSIAI LAUKIAMOS KALĖDINĖS DOVANOS, PROC. APKLAUSTŲJŲ

mentavo “Swedbank” Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Pagal kalėdinių išlaidų vidurkį lietuviai gerokai atsilieka nuo europiečių. Vakarų Europoje jis siekia 590 eurų. Kūčių ir Kalėdų maistui bei dovanoms lietuvių šeima išleidžia tik apie 100 eurų, iš jų didesnę dalį maisto produktams.

Dovanų čekis Grynieji pinigai Knyga Kosmetika, parfumerija Rankų darbo dovana

O.Bložienė pabrėžė, kad apie 30 proc. europiečių lieka nepatenkinti Kalėdų Senelio dovanomis, todėl norėtų jas grąžinti pardavėjams. “Lietuvoje nepopuliaru teikti dovanas su kvitu. Tačiau tai, kad trečdalis gyventojų norėtų jas grąžinti, rodo, jog vertėtų nesidrovėti į dovanų krepšelį įmesti ir kvitą. Tada žmogus nesijaustų nusivylęs, o žvelgiant ekonomiškai - patyręs nuostolį. Pavyzdžiui, vyras, gavęs megztinį su raštais, kurie jam nepatinka, šį drabužį užkiš kur nors spintoje.

Tokios dovanos vertė tam žmogui bus lygi 1 litui, o 99 litus jis laikys praradimu”, - pasakojo O.Bložienė.

“Swedbank” nustatė, kad planuojamų pirkti dovanų sąrašas nesutampa su geidžiamiausiųjų penketuku.

Pasirodo, lietuviai yra gana pragmatiški, ypač jaunimas ir vyrai, - jie svajoja apie pinigines dovanas. “Kaip rodo tyrimas, kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau jis trokšta gauti grynųjų pinigų arba dovanų čekį. To paties norėtų ir dauguma vyrų. Moterų daugeliu atvejų taip pat nenuviltų dovanų čekis, tačiau jas pradžiugintų ne tik pinigai, bet ir šilta rankų darbo dovana”, - sakė O.Bložienė.

Apklausus lietuvius, ką jie ketina

15 13 11 9 9

DOVANOMS IR SVEIKINIMAMS KETINAMA IŠLEISTI SUMA, PROC. Dovanos vertė, litais Iki 100 101-200 201-300 301-400 401-500 501-1000 1001 ir daugiau Nieko neišleis

Nepamirškite kvito

25 28 16 11 6 3 1 9 Šaltinis: “Swedbank”

O.Bložienė pabrėžė, kad šiemet lietuviai ir dovanoms, ir vaišių stalui išleis daugiau pinigų negu pernai.

LŽ archyvo nuotrauka

dovanoti per Kalėdas, paaiškėjo, kad daugiausia bus perkančiųjų kosmetiką ir parfumeriją, nors šios prekės svajojamų gauti dovanų sąraše užima tik ketvirtąją vietą. Net 21 proc. dovanų bus valgomos, tačiau jų laukia tik 6 proc. lietuvių.

Pats vertingiausias - dovanų čekis.

Apie jį svajoja didžioji dalis gyventojų - 15 proc., o apie grynuosius vokelyje - 13 procentų.

•

Perskirstys elektros kvotą

Geriausia dovana - su pirkimo kvitu EGLĖ KIJAUSKIENĖ

go. Neseniai iš garsaus Čekijos Karlovi Varų kurorto grįžęs vadovas sakė, kad Druskininkuose medicininis žmonių aptarnavimas ir gyvenimo sąlygos daugeliu požiūrių geresnės negu Čekijoje. “Šią vasarą ne vienas mūsų klientas buvo “perbėgėlis” iš Karlovi Varų. Galbūt čekai užmigo ant laurų, manė, kad visada turės lankytojų, o mes - alkani, stengiamės suteikti geriausias sąlygas”, - tikino V.Ščiupakovas.

Druskininkus Sankt Peterburgo delegacijai gyrė ir Borisas Šencis, Rusijos ambasados Lietuvoje prekybos atašė.

Savo tautiečius jis tikino, kad Lietuvos medicinos technologijos nenusileidžia vakarietiškoms, o kainos kelis kartus mažesnės. “Galiu užtikrinti - Druskininkai tokie modernūs, kad nenusileidžia Vakarų kurortams. Be to, čia trykšta puikus mineralinis vanduo. Jį gerdamas ne vienas jau išsigydė skrandžio opą”, - tvirtino B.Šencis.

Privačių medicinos klinikų asociacijos ir Medicinos turizmo asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pažymėjo, kad Lietuvos medicinos įstaigose naudojamos naujausios technologijos, diegiami europietiški kokybės standartai. Tuo metu kainos, palyginti su kitomis Vakarų valstybėmis, kur kokybė panaši, skiriasi 5-10 kartų. Tai esą lemia, kad kasmet medicinos turistų skaičius didėja maždaug 30 procentų.

Praėjusiais metais Lietuvoje lankėsi 1,8 mln. užsienio turistų, šiemet tikimasi sulaukti 2 mln. svečių. Vien šiais metais jų skaičius padidėjo 12 proc., tuo metu Europoje - 3-4 procentais. Daugiausia į Lietuvą atvyksta baltarusių. Turistai iš Rusijos pagal gausumą yra antri.

Tyrimas taip pat parodė, kad trys ketvirtadaliai tautiečių nemąsto apie dovanas iš anksto, pradeda jas pirkti tik gruodžio mėnesį. O.Bložienė mano, jog tai nėra gera tendencija asmeninių finansų planavimo požiūriu, ir pataria dovanas planuoti gerokai anksčiau. Šiai nuomonei tik iš dalies pritaria LŽ skaitytoja Aleksandra. Ji gana anksti perka tik tėvams tradiciškai dovanojamus bilietus į šventinius koncertus, o visas kitas dovanas - gruodį. “Žinodama, kad tėvai vertina galimybę išeiti į teatrą ar koncertą, stengiuosi dar rugsėjį nupirkti jiems maždaug 100 litų vertės bilietus kiekvienam. O draugams, vaikams dovanų ieškau gruodį, kai prasideda kalėdinės mugės ir nuolaidos”, - nepritarė specialistės rekomendacijoms Aleksandra.

•

Lietuvai siekiant mažesnių elektros kainų, dalis remtinos kvotinės elektros energijos bus įsigyjama konkursuose.

Anksčiau planuota, kad 50 proc. visos sunaudojamos energijos Lietuva turėtų pasigaminti pati, o nuo 2014 iki 2020 metų ši dalis kasmet būtų nuosekliai didinama. Tačiau vėliau šio reikalavimo nutarta atsisakyti. Liko reikalavimas, kad gaminantieji per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų fondą remiamą elektrą bent pusę kuro turėtų pirkti iš suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje. Tokiam Energetikos ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

“Kuris generatorius gali pasiūlyti pigiau. Jeigu ir tie patys Elektrėnai (Lietuvos elektrinė - red.) pasiūlys pigiau iš jų ir nupirksime. Iš to vartotojas išloš ir nebus sumažintas sistemos saugumas”, - Vyriausybės posėdyje sakė energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.

Energetikos ministerijos Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys Vyriausybės posėdyje teigė, kad pusę Lietuvos elektrinei skirtos kvotos galėtų gauti termofikacinės elektrinės.

“Lietuvos energijos” valdomai Lietuvos elektrinei 2013 metais skirta 1,53 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros gamybos kvota. Ją 2014 metais numatoma padalyti į dvi dalis - 0,7 mlrd. kWh - Lietuvos elektrinei, kuriai toks gamybos kiekis yra būtinas jėgainės funkcionavimui užtikrinti, o į 0,8 mlrd. kWh kvotą galės pretenduoti visi elektros gamintojai, kurie bus atrenkami konkurso būdu.

LŽ, BNS

2012 12 06 Lietuvos žinios

Verslas

9

Nori skrydžio iš Palangos į Londoną VIDA BORTELIENĖ

FAKTAI Palangos oro uosto linijų ir skrydžių kryptys šiuo metu yra šios: SAS - Kopenhaga; “AirBaltic” - Ryga; “Norwegian Air Shuttle” Oslas; “RusLine” - Maskva (vasarą).

2010 metais Palangos oro uostas aptarnavo 102 528 keleivius, 2011 metais 111 133, 2012 metais planuojama aptarnauti per 123 tūkst. keleivių.

Uostamiesčio verslo atstovai labiausiai pasigenda tiesioginio oro skrydžių reiso iš Palangos į Hamburgą, tačiau jie pritaria ir viso krašto gyventojų norui patogiau susisiekti su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais tautiečiais.

Susisiekimo ministerijos ir Palangos oro uosto vadovybės daugkartiniai siūlymai pajūrio savivaldybėms finansiškai prisidėti, kad atsirastų naujas skrydžių maršrutas, sulaukė atgarsio. Šiemet vasarą įsteigta asociacija “Klaipėdos regionas”, kurią sudaro 7 savivaldybių atstovai, vienbalsiai sutarė skirti lėšų, kad kraštas būtų geriau pasiekiamas. Atsižvelgiant į specialistų analizuotą numatomą keleivių srautų pasiskirstymą, prioritetu pasirinkta Londono kryptis.

Deryboms su Vengrijos mažų kainų bendrove “WizzAir” nepasisekus, numatyta galimybė svarstyti kitas kryptis su tradicinėmis oro bendrovėmis. Asociacijos nuomonei dar turi pritarti savivaldybių tarybos. Bet kuo ilgiau politikai dels, tuo labiau mažės galimybių naujam Palangos reisui patekti į oro bendrovių šiuo metu sudaromus 2013 metų maršrutų tvarkaraščius.

Savivaldybės parems Klaipėdos miesto taryba lapkričio 29 dieną pritarė asociacijos “Klaipėdos regionas” projektui didinti Klaipėdos regiono pasiekiamumą ir įgaliojo savivaldybės administracijos direktorę numatyti lėšų 2013-2015 metų strateginio veiklos plano Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programoje.

Tuos, kurie abejojo, ar svarstant 2013 metų skylėtą biudžetą toks ryžtas neišblės, klausė - o kur išnyko verslo asociacijų pažadas prisidėti, kolegos ramino sakydami, kad reikia leisti Anglijoje dirbantiems Vakarų Lietuvos gyventojų vaikams pigiau parskristi į tėviškę bent per šventes.

Palangos oro uostas 2010-2013 metais dalyvauja Europos Sąjungos inicijuotame Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projekte “Visuotinis Pietų Baltijos pasiekiamumas”. Viename iš projekto etapų Vokietijos įmonė “MKmetric” atliko rinkos potencialo analizę ir rekomendavo naujas skrydžių kryptis. Dvi pagrindinės - Jungtinė Karalystė (Londonas) ir Vokietija (Hamburgas). Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovės Dalios Pleskovienės, projekto tikslas buvo ne konkrečiai Londono kryptis, o pigių skrydžių bendrovė. Ją “pririšus” prie Palangos, esą būtų galima derėtis ir dėl kitų maršrutų. Nors neabejojama, kad tai keltų konkurenciją Kauno oro uostui. Dabar juo dažniausiai klaipėdiečiai naudojasi skrydžiams į Jungtinę Karalystę.

Preliminariai 400 tūkst. litų vertinamo rinkodaros projekto uostamiesčiui tenkanti dalis sudaro 135 tūkst. litų, Palangos savivaldybei, kuri tikisi daugiausia naudos iš atskrendančių turis-

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų

3,4528 2,6325 2,7577 3,0790 2,6557 2,8437 4,2294 1,3671 4,6283 4,2404 1,2210

-0,3457% -0,1704% -0,5781% -0,0377% -0,3974% -0,3239% +0,0878% +0,0022% -0,2995% -0,0082%

Iki aviaciją ištikusios finansų krizės ne kartą buvo bandoma atidaryti naujų maršrutų iš Palangos, o šiuo metu pasiryžusiųjų rizikuoti beveik nelikę. / Vidos Bortelienės nuotrauka tų, - 150 tūkst. litų. Trūkstamą dalį pasiskirsto Šilutė, Kretinga, Gargždai, Skuodas ir Neringa pagal gyventojų skaičių. Neringos investicija krašto reklamai būtų mažiausia - nesiektų nė 2 tūkst. litų. Šių savivaldybių atstovai ne kartą yra teigę, kad gyventojams svarbiau už Hamburgą - Londono kryptis.

Palangos savivaldybė naujų oro skrydžių rėmimo idėją palaiko jau seniai, tik nepritaria, kad oro uostas būtų vadinamas Klaipėdos-Palangos.

Tačiau uostamiesčio politikai mano, kad toks požiūris - provincialumo apraiška, nes jau dabar užsienyje visur pristatomas bendras Klaipėdos ir Palangos oro uostas.

Nauda verslui Palangos oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė savivaldybių atstovams ne kartą kalbėjo, kad skrydžiai PalangaLondonas galėtų vykti 2 kartus per savaitę 180 vietų orlaiviu. Palangos oro uostas prie naujos krypties taip pat svariai prisidėtų teikdamas keleivio rink-

Į Palangą atskrendantis vienas užsienio turistas per 6 poilsio dienas išleidžia 1700 litų. liavos nuolaidą ir imdamas 3,5 euro vietoj nuolatinėms kryptims taikomo 18 eurų mokesčio. Tačiau garantijų, kad jau 2013 metų pavasarį atsiras nauja kryptis, turima mažai. Be savivaldybių tarybų sprendimų, J.Jucevičiūtės teigimu, Palanga negali pasakyti galutinio žodžio ir gauti patvirtinimo, kad pasiūlymas priimtas.

Oro transporto bendrovės, neturėdamos paskatinimo, ne visada yra pasiryžusios rizikuoti ir atidaryti naujus maršrutus iš nežinomų oro uostų. Jos teikia pirmenybę išmėgintiems, geroje geografinėje vietoje esantiems dideliems, greitą susisiekimą garantuojantiems oro uostams, kuriuose jau nusistovėję vartotojų įpročiai. O naujos ateinančio sezono kryptys pasirenkamos iki lapkričio vidurio.

100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2012 12 06, LB

2,1118 3,2008 1,7500 4,9581 2,1427 4,6905 8,3666 8,5411 3,9880 1,4757 3,2199

-0,0284% -0,7186% -0,2800% -0,0343% +0,0980% -0,0448% +0,1004% +0,1382% -0,1153% -0,2236% -0,2981%

“Paprastai bent vieną lėktuvą oro bendrovės laiko rezerve iki paskutinės minutės, kovo mėnesio, ir atsirenka geriausią kryptį iš kelių variantų.

Mes esame tame sąraše, tačiau nežinome, ar yra už mus didesnių ir naudingesnių oro uostų. Gali būti ir taip, kad Palangą pasirinks, bet tik 2014 metais”, - LŽ aiškino J.Jucevičiūtė.

Finansinė naujo maršruto paskata gali būti skiriama papildomoms išlaidoms, kurios susidaro pradedant veiklą, padengti. Savivaldybių skirtos lėšos

būtų naudojamos Vakarų Lietuvos reklamai: oro linijų elektroniniuose ar spausdintuose skrydžių žurnaluose, interneto svetainėse, naujienlaiškiuose, ant elektroninių bilietų, lankstinukų, sėdynių atlošų. Jei reisas taptų pelningas, paramos būtų atsisakoma, o savivaldybių pinigai būtų skiriami kitam maršrutui pritraukti.

Bendrovės “Ernst&Young Baltic” parengta analizė rodo, kad daugiausia tiesioginės finansinės naudos iš naujų keleivių srautų gaudami mokestinių

pajamų turėtų valstybės ir savivaldybių biudžetai bei fondai. Aiškinama, kad vietos ekonomikai teigiamas finansinis efektas labiausiai pasireikštų per didesnes vietos verslo pajamas, pridėtinę vertę, pelną bei surenkamą didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį į vietos savivaldybių biudžetus.

Todėl manoma, kad ekonomiškai gali būti naudinga skatinti geresnį Vakarų Lietuvos regionų pasiekiamumą oro transportu tuo atveju, jei yra tikslingai užtikrinama, kad lėktuvai bent 10 proc. bus užpildyti nauju atvykstančių keleivių srautu.

Projekto iniciatoriai, remdamiesi statistika, teigia, kad į Palangą atskrendantis vienas užsienio turistas per 6 poilsio dienas išleidžia 1700 litų. Nors nesitikima, kad Londono reisu atvykstančiųjų būtų daug, praktika rodo, kad emigrantai, atskridę į Lietuvą, naudojasi įvairiomis paslaugomis ir palieka tėviškėje gal net daugiau. Prognozuojama, kad dėl naujo reiso Palangos oro uosto keleivių padaugėtų 37 tūkstančiais.

•

10 Diskusija

2012 12 06 Lietuvos žinios

Politinė priešprieša

Kam naudingas politinis cirkas Tai, kas vyksta Lietuvoje tarp naujosios Seimo daugumos ir prezidentūros, galime įvardyti kaip politinį cirką. Į viešąją erdvę mėtomos netikėčiausios ministrų kandidatūros, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškia, kad Darbo partijos atstovų į valdžią nepraleis, nors ši partija yra viena iš rinkimų laimėtojų. Ryškėja įtampos židinys ir tarp Seimo daugumos bei prokurorų.

Tie, kurie krečia šį cirką, matyt, supranta, ką daro. Tačiau ar suprantame mes, Lietuvos žmonės, kas čia vyksta?

Apie tai, kokios gali būti šio susidūrimo pasekmės, prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo susirinko pakalbėti Nepriklausomybės Akto signataras filosofas prof. Bronius Genzelis, politikos apžvalgininkai Artūras Račas, Tomas Čyvas ir Alvydas Medalinskas.

Kova prieš kriminalinę koaliciją A.Medalinskas. Prezidentė D.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad Darbo partijos (DP) atstovų nenori matyti valdžioje, nes šios partijos lyderiai sėdi teisiamųjų suole. Ar teisi yra prezidentė laikydamasi tokios pozicijos?

B.Genzelis. Problema atsirado ne dabar. Praėjusią Seimo kadenciją, kai konservatoriai ir liberalai formavo Vyriausybę, o prie jų prisidėjo Arūnas Valinskas ir Artūras Zuokas, prezidentė neprieštaravo, kad koalicija būtų sudaroma su tomis partijomis.

T.Čyvas. Tokia yra koalicijų kultūra Lietuvoje - eiti su bet kuo. Tačiau pirmą kartą turime situaciją, kai šalies vadovė demonstruoja atvirą priešiškumą koalicijai, dar šiai nepradėjus dirbti. Be to, Konstituciniam Teismui dar tik ruošiantis nagrinėti galimų pažeidimų klausimą, buvo leidžiama suprasti, ko iš šio teismo tikimasi.

A.Medalinskas.DP yra viena iš rinkimų laimėtojų. Tiesa, tie rinkimai galbūt buvo neskaidrūs. Tačiau jeigu jų rezultatai pripažinti, rinkimai yra teisėti.

O dabar, po rinkimų, DP sakoma: “Jūsų partija sėdi teisiamųjų suole, tad siūlykite tik nepartinius kandidatus.” Ar tokia prezidentės nuostata teisinga?

T.Čyvas. Panašaus D.Grybauskaitės elgesio būta ir anksčiau. Tik ne partijų atžvilgiu. Kad ir kaip kas nors vertintų A.Valinską ir jo galimybes būti Seimo pirmininku, tačiau jokie įstatymai nesuteikia prezidentei teisės sakyti, kad tas ar anas Seimo pirmininku negali būti. Net Amerikoje, kur prezidentas turi dideles galias, jis negali nurodyti, kas turi būti Kongreso pirmininkas. Jeigu prezidentė pasakytų, ko tikisi iš šios būsimos koalicijos, kokie darbai turėtų būti daromi, viskas būtų gerai.

A.Račas. Bandau įsivaizduoti Vakarų valstybę, kur prezidentas ar karalienė, rinkimus laimėjus konservatoriams, pareikštų: “O aš noriu, kad Vyriausybę formuotų leiboristai.”

T.Čyvas. Panašiai elgėsi ir prezidentas Valdas Adamkus, kai po 2000-jų Seimo rinkimų buvo formuojama Vyriausybė iš Naujosios politikos bloko, nors rinkimus laimėjo socialdemokratai.

A.Medalinskas. Tačiau tada buvo kita šalis be socialdemokratų, ji galėjo sudaryti daugumą, o dabar tokios jėgos be socialdemokratų nėra. Ir jeigu jie nesutinka atsisakyti koalicijos su DP, kita valdančioji koalicija negali atsirasti.

A.Račas. Prezidentė sako, kad ji sudėlios kitą koaliciją. Bet kaip ją galima sudėlioti, jeigu nėra iš ko? Yra ir Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris paaiškina galimą valstybės vadovo vaidmenį. Man kartais atrodo, kad prezidentė vis labiau ima krypti nuo

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Konstitucijos. Juk turėtų būti kitaip: yra paskirtasis premjeras, kuris ir renkasi komandą. Ir jeigu jis mano, kad kuris nors siūlomas kandidatas bus geras ministras, tai turi būti jo sprendimas. Jis prisiima ir atsakomybę.

Ką išdarinėja Seimo dauguma A.Medalinskas. Išsakėte prezidentės veiksmų kritikos. Tačiau kaip vertinate tokį neatsakingą mėtymąsi kandidatų į ministrus pavardėmis, kaip daro koalicija?

A.Račas. O ar baigiančios darbą Vyriausybės ministrai visi buvo tinkamai parinkti kandidatai? Pavyzdžiui, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas arba vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis? Tarp tokių paminėčiau ir Remigijų Šimašių, kurį, tiesa, ne vienas gerbia. Tokių ministrų buvusioje Vyriausybėje buvo ne vienas, bet tai kažkodėl nekėlė tiek aistrų. Visi suprato, kad reikia laikytis principo: jeigu partija laimėjo rinkimuose tam tikrą mandatų skaičių, ji gali formuoti Vyriausybę, prisiimdama atsakomybę už tam tikras veiklos sritis ir pavesdama savo partijos nariams būti ministrais.

A.Medalinskas. Ar partija, ypač buvusi opozicijoje, gali leisti suprasti žmonėms, kas bus kandidatai į ministrus, paskelbdama šių asmenų pavardes kaip šešėlinį kabinetą?

T.Čyvas. Konservatoriai prieš 2008 metų rinkimus buvo pateikę savo šešėlinį kabinetą, kandidatų į ministrus sąrašą, bet iš jo tik keletas asmenų tapo ministrais.

B.Genzelis. Ir Lietuvos demokratinė darbo partija, laimėjusi rinkimus,

nepasiūlė į premjerus asmenų, apie kuriuos visi kalbėjo. Vietoj Kazimiero Antanavičiaus ar Juliaus Veselkos netikėtai visiems pasiūlytas nežinomas verslininkas Adolfas Šleževičius. Jis buvo kažkieno draugas ar statytinis.

A.Medalinskas. Dėl premjero ar ūkio ministro kėdės, aišku, susikerta daug interesų. Tačiau kodėl dabar taip neatsakingai elgiamasi su kandidatais į kai kurių ministerijų vadovus?

B.Genzelis. Liūdna buvo matyti, kaip ši Seimo dauguma elgėsi su kandidatais į kultūros ministrus. Valstybingumą galima prarasti, galima jį ir atgauti. Bet praradusi savastį ir savo kultūrą nė viena tauta iš mirusiųjų neprisikėlė. Net tarpukario Lietuvoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kultūrai. Buvo suvokiama, kas yra tautos savastis.

O dabar Viktoras Uspaskichas į tokias pareigas siūlo žmogų, kuris sako, kad jam nesvarbu, kas yra lietuvių tauta ir valstybė.

A.Račas. O gal V.Uspaskichas, kaip dabar sakoma, “trolina”, teikdamas tokius kandidatus į kultūros ministrus, nes vadovaujasi požiūriu “kaip šauksi, taip ir atsišauks”. Prezidentė susigalvojo savo pageidavimų, tad ir V.Uspaskichas sako: “Norite nepartinių kandidatų, imkite.” Imkite vieną nepartinį, antrą, trečią... Ir galbūt tai yra žaidimas, kad po kelių štai tokių nepartinių kandidatų pasiūlys vieną partinį, kuris bus geras. Ir kaip prezidentė galės tokį kandidatą atmesti? Todėl, kad jis iš Darbo partijos?

B.Genzelis. Jeigu jis, kaip jūs sakote, tik “trolina”, - dar pusė bėdos.

Bet man atrodo, kad jis žaidžia daug

Prezidentas gali surinkti visą informaciją apie kandidatus, gali su jais pasikalbėti, nes tai bus žmonės, su kuriais teks dirbti. bjauresnius žaidimus - kuo Lietuvai blogiau, tuo jam geriau.

Kolegiškas pokalbis ar iškvietimas “ant kilimo” A.Medalinskas. Ar Lietuvoje buvo atvejų, kai prezidentas kvietė kiekvieną ministrą “ant kilimo”, o tada sprendė, ar skirti jį į šias pareigas?

B.Genzelis. Viešai apie tai nebuvo kalbama.

T.Čyvas. Viešojoje erdvėje nebuvo informacijos, kaip anos kadencijos Seimo dauguma, vadovaujama konservatorių, derino ministrų kandidatūras su prezidente. Tada niekas nesakė, ar ministrų kandidatūros buvo perduodamos elektroniniu paštu ar kaip kitaip. Bet klausimas yra kitas: kas dabar tą informaciją nutekina ir kas kam nori iškrėsti, liaudiškai sakant, kiaulystę.

A.Račas.V.Adamkus taip pat kalbėjosi su kandidatais į ministrus prieš juos skirdamas. Prezidentas pagal Konstituciją yra dalis vykdomosios valdžios kartu su Vyriausybe. Prezidentas tvirtina Vyriausybę. Būdą, kaip elgtis prieš skiriant, valstybės vadovas gali pasirinkti kokį tik nori. Jis gali surinkti visą galimą informaciją apie kandidatus, o gali ir su jais dar pasikalbėti, nes tai bus žmonės, su kuriais teks dirbti. Dekretai yra pasirašomi dėl kiekvieno ministro. O prezidentė, kaip vykdomosios valdžios dalis, irgi atsakinga už savo paskirtos Vyriausybės darbą. Tam tikru požiūriu

prezidentę galima vertinti kaip darbdavį: premjeras Vyriausybę sudaro, o prezidentė ją tvirtina. Man priimant ką nors į darbą įdomu pasikalbėti su tuo žmogumi. Juk aš vėliau turėsiu prisiimti atsakomybę už jo darbą.

A.Medalinskas. Ar tinkamai elgiasi prezidentė, kai per susitikimą su pretendentais į ministrus tikrina ir jų anglų kalbos žinias?

B.Genzelis. Tai nėra blogai. Tačiau tai, kad parezidentė šį faktą paviešino, netelpa į valstybės vadovo elgesio su ministrais padorumo normas.

A.Račas. Nė vienas neginčijame, kad mokėti anglų ir kitas užsienio kalbas yra labai svarbu. Jeigu žmogus jų nemoka, kaip jis gali tobulėti, gauti papildomos informacijos. Tačiau, be to, ką pasakė prof. B.Genzelis, dar rodyti visam pasauliui, kad negalime rasti žmogaus, kuris mokėtų anglų kalbą ir būtų tinkamas ministras, mums, kaip valstybei, garbės nedaro.

A.Medalinskas. Kai kurie įtakingi Seimo daugumos politikai sako: jeigu prezidentė taip aktyviai dalyvauja sudarant Vyriausybę, tegu ji ir prisiima atsakomybę už jos darbą. Ar jie teisūs?

T.Čyvas. Atstatydinęs Gediminą Vagnorių, prezidentas V.Adamkus rado tarp tų pačių konservatorių Vilniaus merą Rolandą Paksą ir jį pasiūlė į premjerus. Tada Vytautas Landsbergis pasakė: “Čia bus prezidento premjeras ir prezidento Vyriausybė.”

2012 12 06 Lietuvos žinios

A.Medalinskas. Tačiau ar tai buvo prezidento Vyriausybė?

A.Račas. Ne. Galutinė atsakomybė už Vyriausybės suformavimą ir tada buvo, ir dabar yra Seimo. Parlamento dauguma tvirtins Vyriausybės programą ir prisiims visą atsakomybę už jos darbą. Premjeras - taip pat. Dabar, kad ir kaip kas norėtų, atsakomybę už Vyriausybės darbą teks prisiimti premjerui Algirdui Butkevičiui.

Diskusija

A.Račas: “V.Adamkus taip pat kalbėjosi su kandidatais į ministrus prieš juos skirdamas.”

B.Genzelis: “Praradusi savastį ir savo kultūrą nė viena tauta iš mirusiųjų neprisikėlė.”

T.Čyvas: “Nesuprantu, kodėl kaltinamasis šioje byloje V. Gapšys būtinai turėjo tapti Seimo vicepirmininku.”

A.Medalinskas: “Ar gali būti, kad šioje priešpriešoje naikinami pasitikėjimo valstybe likučiai?”

Gal bandoma sudaryti “energetinę koaliciją”?

A.Medalinskas. Prezidentė savo metinėje kalboje prieš šiuos Seimo rinkimus sakė, kad norėtų matyti koaliciją, kuri tęstų pradėtus strateginius, t. y. energetinius, projektus. Tai gal ši koalicija bus daužoma tol, kol susiformuos tokia, kuri palaikys prezidentės ir buvusios valdančiosios koalicijos energetinę viziją?

A.Račas. Yra tokia galimybė. Dujų terminalo projektas yra labiau “įsivažiavęs”, o kiek buvo pasistūmėjęs ne kalbomis, bet darbais Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas, sunku pasakyti. Čia yra ir kitų valstybių interesų. Nebūkime naivūs. Yra ir Rusijos, ir koncerno “Hitachi” interesai. Po Fukušimos tragedijos vienas “Hitachi” vadovų pareiškė, kad jų ateitis gali būti siejama tik su sėkminga eksporto politika, ir pridūrė, kad tokią politiką remia Japonijos vyriausybė. “Hitachi” eina kartu su JAV. Vadinasi, tai yra ir JAV vyriausybės interesai. Kalbame apie rimtą, ilgalaikę investiciją. Kitas dalykas, kaip tai buvo pateikta ir kas buvo padaryta.

A.Medalinskas. Taip, valdžiusieji Lietuvą turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad taip ir nesugebėjo paaiškinti, kuo šis projektas gali būti naudingas Lietuvai, kiek mums kainuos elektros energija. Yra dar ir regiono valstybių interesai: kitų dviejų Baltijos šalių, Lenkijos.

B.Genzelis. Bet įdomiausia, kad ir tų valstybių politikai iš mūsiškių negalėjo sužinoti, kiek šis projektas kainuos ir kiek kainuos elektros energija. Jiems buvo pasakyta, kad tai yra konfidenciali informacija.

A.Račas. Vis dėlto, nors tos informacijos galbūt ir trūko, visos anksčiau minėtos valstybės per šį projektą turi savo interesų Lietuvoje. Todėl A.Butkevičiaus ir kitų koalicijos partnerių deklaravimas, kad VAE projekto ne-

A.Račas. Svarbiausia yra V.Uspaskicho ir kitų dviejų jo frakcijos narių Seime teisinė neliečiamybė. Tie kiti dalykai tik kuria aplinką šiam pagrindiniam klausimui. Beje, manyčiau, kad susiduriant su Seimu yra kalta ir prokuratūra.

Svarbiausias faktas yra tas, kad šių DP narių neliečiamybė jau buvo panaikinta. V.Uspaskicho - net du kartus. Dar kartą kelti klausimą, ar ją atimti, mano supratimu, yra tik žaidimas.

Kita problema, kad tai rodo mūsų požiūrį į teismus. Visuomenės ir politikų požiūrį. Seimo nariai, keliantys klausimus dėl politizuotų teismų, patys deklaruoja, kad turime didžiulę galbūt jų pačių sukurtą problemą. Tad pradėkime ją spręsti, ir čia yra reikalinga prezidentės D.Grybauskaitės pagalba. Nes jeigu teismai politizuoti, atsakomybė visų pirma yra prezidentės. Ji ateidama į valdžią žadėjo sutvarkyti teismų sistemą, kad ši būtų skaidresnė.

A.Medalinskas. Kas būtų, jeigu Seimas nuspręstų nepanaikinti V.Uspaskicho ir kitų jo frakcijos narių teisinės neliečiamybės?

A.Račas. Visiškas fiasko. Tada bet

Visi trys “darbiečiai” dabar turėtų padėti savo mandatus ir nekompromituoti nei Seimo, nei savo partijos. bus, verčia šias valstybes sunerimti.

Supraskime, jos irgi nori užsitikrinti savo energetinę ateitį.

A.Medalinskas. Tai gal prezidentė turi omenyje visų pirma koalicijos požiūrį į energetiką?

Seimo dauguma ir prokuratūra A.Medalinskas. Seimo dauguma, V.Uspaskichas ir jo šalininkai, surėmė ietis ne tik su prezidentūra, bet ir su prokurorais. Generalinė prokuratūra reikalauja atimti iš trijų DP frakcijos narių teisinę neliečiamybę, o vienas iš prokurorų paragino Seimą nušalinti nuo pareigų generalinį prokurorą. Kas tai per žaidimas?

B.Genzelis. Vienintelis, kuris atkreipė dėmesį į prokurorų elgesį su Seimu, buvo Rimvydas Valatka. Juk kai Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo V.Uspaskichui ir dviem jo partijos nariams, ne generalinis prokuroras perskaitė tą teikimą, o jo pavaduotojas Darius Raulušaitis. Ir Seimas pasielgė kaip avinų banda: nieko nesakė, kad toks asmuo neturėjo daryti šio teikimo. Generalinės prokuratūros vadovų požiūris taip pat stebina. Ar jie nežino įstatymų?

kurioje byloje bet kuris pilietis, net pagautas už rankos, galėtų sakyti, kad byla jam sufabrikuota.

A.Medalinskas. O kas laimėtų, jeigu ta teisinė neliečiamybė nebūtų atimta?

A.Račas. Prezidentė D.Grybauskaitė, nes tai būtų totali Seimo daugumos kompromitacija ir ji galėtų pasakyti: ar aš jums nesakiau...

B.Genzelis.Sutinku, kad prokuratūra politizuota. Tačiau nemanau, kad politizuoti ir teismai. Aišku, ten yra visko, tačiau visa sistema nėra politizuota.

Seimo narys teisme gali gintis tik tuomet, kai netenka teisinės neliečiamybės.

Gerų pavyzdžių jau yra. Politikai, kurie buvo kaltinami piktnaudžiavimu vadinamojoje “Rubikono” byloje, patys padėjo savo mandatus, kad galėtų gintis teisme. Taip dabar galėtų padaryti ir V.Uspaskichas. Visi trys turėtų padėti savo mandatus, nekompromituoti nei Seimo, nei savo partijos. Jeigu jie yra teisūs, kaip patys aiškina, teisme tikrai galės apsiginti. Pagaliau juk ir teismas yra viešas. Tada pamatysime, kas kaltas. Tik teisme gali paaiškėti, ar byla buvo politizuota prokuratūros. O jeigu jų teisinė neliečiamybė nebus panaikinta, turėsime priešingą rezultatą.

A.Račas. Jeigu jie patys padėtų savo mandatus, tikrai būtų geriausia ir jiems, ir Lietuvai. Nesibaigs DP bylos svarstymas tik pirmąja teismo instancija. Ji gali persikelti ir į Konstitucinį Teismą. O iki to laiko bus dar apeliacijos, kasacijos. Byla gali būti svarstoma dar apie pusantrų metų. Tie, ku-

rie mano, kad ši byla gali būti greitai baigta, labai klysta.

B.Genzelis. Jeigu šie trys asmenys galvoja apie savo partiją, Lietuvą, tegul padeda savo mandatus. Kitaip politinis gyvenimas nebus stabilus. Juk šiuos politikus daugiau kaip metus lydės nuolatiniai teismai. Tačiau jeigu jie žaidžia kitokį, galbūt net kitos valstybės, žaidimą arba jaučiasi kalti, mandatų nepadės.

T.Čyvas. Nesuprantu, kodėl kaltinamasis šioje byloje Vytautas Gapšys būtinai turėjo tapti Seimo vicepirmininku.

A.Račas. Tai yra jėgos demonstravimas.

Kam tai naudinga?

A.Medalinskas. Kam naudingas tas jėgos demonstravimas? Kas gali būti laimėtojas šioje istorijoje, kur tiek daug statoma ant kortos?

A.Račas. Galiu pasakyti, kas bus pralaimėtojas.

A.Medalinskas. Ar parlamentas gali pralaimėti kaip aukščiausia valdžios institucija? Prezidentė toje kovoje irgi barsto savo reitingus. Ar gali būti, kad šioje priešpriešoje naikinami pasitikėjimo aukščiausiomis valstybės institucijomis ir valstybe likučiai?

A.Račas. Parlamentas jau ir taip yra pralaimėjęs, nebeaišku, kur dar žemiau galima kristi. Tikiuosi, kad sveiko proto užteks ir visuomenėje, ir politikams. Jie turėtų suprasti, kokia svarbi yra parlamentinė valstybė.

A.Medalinskas. Ar Seimo daugumai arba bent DP tai gali būti nau-

11

dinga? Ar jie tikisi laimėti, prieš tai viską pastatę ant kortos?

A.Račas. Manau, kad ne. Visi laukia, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl imuniteto panaikinimo. Jeigu už jo slepiesi, tai netiesiogiai rodo, kad pripažįsti, jog esi kaltas.

T.Čyvas. Toks pat likimas ištiko ir “Drąsos kelią”, kai Neringa Venckienė pasislėpė už nedarbingumo pažymėjimo ir vaikščiojo pasivyniojusi koją.

B.Genzelis. Man kartais kyla šventvagiška mintis, kad ir V.Uspaskichas, ir prezidentė turi tą patį šeimininką. Ir tam šeimininkui svarbu, kad čia būtų keliamas chaosas. Tada būtų įrodyta visiems, jog Lietuva negali būti savarankiška valstybė.

T.Čyvas. Pradedu manyti, kad šioje suirutėje esama ir geopolitinių interesų. Galime tik pasidžiaugti, kad Europoje vis dar veikia kolektyvinio saugumo sistema. Tačiau jeigu ji imtų griūti ar pradėtų byrėti, su tokiu savo įvaizdžiu pasaulyje neatsidurtume geresnėje padėtyje nei 1940 metais.

B.Genzelis. O tas įvaizdis vis blogesnis ir blogesnis. Jeigu DP nuteistų, būtų eskaluojama mintis, kad tai politinis susidorojimas. Vykstant šiam skandalui, pasidomiu ir tuo, kas apie mus rašoma kitose valstybėse.

Rytų spaudoje vis dažniau keliama mintis, kad dabartinis Lietuvos ir Latvijos politinis gyvenimas įrodo, jog šios šalys esą negali būti savarankiškos, nepriklausomos. Apie Estiją taip nerašoma.

•’

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

12

2012 12 06 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Kryžkelė

Baroko ritmais gaivinamas orkestras

V.Čepinskis (dešinėje) ir jo vadovaujamas kolektyvas kadaise optimistiškai pradėjo muzikavimo tarpsnį. / Vilhelmo Čepinskio archyvo nuotrauka MINDAUGAS KLUSAS

Smuikininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos docentas Vilhelmas Čepinskis pripažįsta: dabartis jo suburto orkestro nelepina. Tačiau muzikas tiki, kad po koncertų gruodį kolektyvas sulauks naujų ir šviesių metų.

Gruodžio 30 dieną VDU koncertų salėje ir paskutinį 2012-ųjų vakarą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose orkestras “Camerata Palatina Vilnensis” atliks programą “Kalėdos baroko ritmu”.

V.Čepinskio (g. 1977) vadovaujamas orkestras susibūrė 2004 metais.

2005-aisiais Klaipėdos miestas priėmė jį į savo globą. Už tai kolektyvas, pasivadinęs “Camerata Klaipėda”, įsipareigojo garsinti uostamiesčio vardą. Surengęs per du šimtus koncertų Lietuvoje ir užsienyje, išleidęs kompaktinių plokštelių, muzikavęs su daugeliu žymiausių scenos meistrų, 13 stygininkų sambūris 2011-ųjų liepą patyrė dar vieną virsmą - tapo LDK valdovų rūmų orkestru “Camerata Palatina Vilnensis”. “Valdovai” jį remia tik simboliškai, leidžia vadintis šiuo vardu. Tad pastaraisiais metais kolektyvas mažiau pastebimas Lietuvos muzikos gyvenime, susibėga tik pavienių pasirodymų. Tačiau kalbėdamasis su “Lietuvos žinių” žurnalistu pirmasis orkestro smuikas V.Čepinskis nestokoja optimizmo.

Kad “Camerata” gyvuotų - Ką griešite per kalėdinius koncertus?

- Džiaugiuosi, kad pavyko juos suorganizuoti. Nuo 2004-ųjų tokius pasirodymus rengdavome kasmet.

Tačiau pasibaigus sutarčiai su Klaipėdos miestu jau trejus metus gyvuojame be paramos. Koncertuojame retai, dažniausiai kviečia į vieną ar kitą festivalį. O išsilaikyti patiems beveik neįmanoma. Anksčiau per se-

zoną surengdavome 30-40 pasirodymų. Kolegos, orkestrantai vis klausia, ar atsigaus “Camerata”. Stengiuosi, kad atsigautų. Lieka tikėtis, jog klausytojai mūsų pasiilgo. Jiems parengėme įdomią, įvairią programą. Skambės barokiniai Arcangelo Corelli, Antonio Vivaldi, Pietro Locatelli kūriniai, taip pat mano rašytos aranžuotės, romansai. Sergejus Krinicinas gitara skambins Roland’o Dyenso “Tango en Skai”, Francisco Tarregos pjesę Niccolo Paganini “Venecijos karnavalo” tema. Kalėdų koncertą Valdovų rūmuose atliksime pirmąkart. O koncertas Kaune taps atnaujintos VDU Didžiosios salės inauguracija.

- Renkatės tik iš idėjos, gerų prisiminimų ir jausmų vienas kitam sklidini?

- Žinote, taip ir yra. Labai tuo didžiuojuosi. Turėdamas pinigų gali nusipirkti ar pasisamdyti bet ką. Tačiau to ryšio nenupirksi. Pats svarbiausias dalykas - ryšys su kolegomis, muzikantais, kuriančiais muziką čia ir dabar... Juk ne veltui lietuvių ir užsienio kritikai rašydavo: “Camerata” išeina į sceną ir jauti nepaaiškinamą spindesį.

- Ar tikitės pokyčių į gera?

- Pradėjęs orkestrinę veiklą turėdavau talkininkų, tačiau didžiausias darbo krūvis vis tiek tekdavo man.

Rūpindavausi ir afišomis, ir finansais, nes samdyti vadybininkų profesionalų nebūdavo už ką. O dar aranžuočių rašymas, repeticijos, grojimas... Tai mane gerokai išvargino.

Jei pavyktų suburti žmones... Yra besidominčių, pasiryžusių padėti, kitąmet susėsime ir pasižiūrėsime, kas gali pavykti. Idėjų nestokoju, norėčiau, kad “Camerata” gyvuotų.

Visiems į naudą - Kodėl kolektyvo atsisakė Klaipėda? Valdininkams nereikėjo ar konkurencija su Klaipėdos kameriniu orkestru lėmė, biudžetinės eilutės nepasidalijote?

- Nemanau, kad ko nors nepasi-

dalijome. Žinoma, kai 2005-aisiais tapome “Camerata Klaipėda”, po kelių dienų spaudoje sulaukiau vietinių muzikantų atsako. Nuogąstauta, jog ateisiu visko ardyti. Trintis dar kurį laiką buvo juntama, komentarai nesiliovė. O publika mus mėgo, iš anksto išpirkdavo bilietus.

Klaipėdos nenuvylėme, atstovavome jai aukščiausiu lygiu. Tačiau užėjo krizė.

- Krizė ar valdžių kaita?

- Krizė, manyčiau. Jei ne finansinės bėdos, sutartis su orkestru būtų pratęsta. Mūsų atėjimas galų gale visiems davė naudos. Klaipėdos kamerinis pasitempė, daugiau dėmesio pradėjo skirti profesionalumui ugdyti. Vėliau jo meistriškumą ėmė smarkiai kelti ten nuvykęs violonče-

mų, orkestro kūrimo ar dirigavimo link, apstu.

- Šiek tiek skiriuosi nuo instrumentininkų, kurie pasuka į dirigavimą. Manau, dirigento profesija - gebėjimas įsigilinti, vesti orkestrą ranka ir žvilgsniu - viena sunkiausių. Mano tėtis Stanislovas Čepinskis - dirigentas. Nuo vaikystės stebėjau, kokios atsakomybės reikalauja šis darbas, kaip rimtai į jį reikia žvelgti.

Todėl jokio “Cameratos” koncerto nesu dirigavęs. Tai lėmė kelios priežastys. Visų pirma, kai dirigentas atsistoja prieš nedidelį kolektyvą, man atrodo, jis tik trukdo, nes tuomet orkestras atsikrato atsakomybės. O kai muzikuoji be dirigento, orkestrantai visai kitaip klausosi, seka tave, girdi vienas kitą. Atsiranda vienodas alsa-

Jei ne finansinės bėdos, sutartis su orkestru, manau, būtų pratęsta. lininkas Mindaugas Bačkus - nuostabus, patyręs muzikas. Manau, “Cameratos” buvimas tapo geru stimulu vietiniams muzikantams. Tik nežinau, ar jie nori tai pripažinti.

Dek ir kurk - O solinės karjeros, regis, atsisakėte?

- Prasidėjęs su “baby camerata” (juokiasi), solinę karjerą gerokai pristabdžiau. Tiesiog nebespėdavau, atsisakydavau pasiūlymų. Tačiau nesigailiu. Po dvidešimties solinio muzikavimo metų norėjosi ko nors naujo. Žinojau, ko ir kaip tai siekiama. Subūręs gražų kolektyvą, ilgainiui įsitikinau - viską dariau teisingai. O jei būtume turėję stipresnį finansavimą, išmanių vadybininkų, būtume nužengę gerokai toliau. Yra kaip yra. Gyvuojame, grojame, grosime. Ir ne blogiau nei praeityje. O gal ir geriau.

“Cameratą” visą gyvenimą prisiminsiu kaip didžiulį įvykį. Vargus ir sveikatos bėdas dėl pervargimo - viską atsveria su ja siejami malonūs prisiminimai.

- Išties, pavyzdžių, kai solistai pasuka didesnių muzikavimo for-

vimas. Antra, orkestras puikiausiai seka paskui pirmąjį smuiką. Tik sulėtini frazę, ir jis tarsi pakimba ore drauge su tavimi... Žinoma, esu dirigavęs kameriniams orkestrams. Ir, ačiū Dievui, sugebėjau perteikti tai, ką noriu pasakyti, jie skambėjo taip, kaip girdžiu muziką. Svarbiausia orkestrantus uždegti. Juk tai profesionalai, jie gali groti visai be dirigento. Tačiau jei tai talentingas dirigentas, tikras menininkas, jis orkestro muziką sugeba pakylėti į kitą lygmenį. Uždega ir kuria meną.

- Tad rinkotės muzikavimą su orkestru.

- Įdomus pats procesas. Taip, kaip mane jaučia “Camerata”, joks kitas orkestras nepajus. Nes būtinas susigrojimas, tikėjimas, jutimas. Puikus pavyzdys - smuiko karalius Jascha Heifetzas. Kai išmirė jo amžininkai dirigentai, jis nekart koncertavo su simfoniniu orkestru be dirigento. Sudėtingiausius kūrinius. Griežė laisvai, o didžiausias orkestras juo sekė, klausė. Nes mato asmenybę.

Barokas savaip - Jūsų kolektyvui dabar tenka keliomis ankstesnėmis muzikos epochomis praplėsti savo repertuarą. Ar nepristigs “Camerata Palatina Vilnensis” išmonės ir žinių?

- Ačiū už šį klausimą. Dabar pasaulyje daug ansamblių ir atlikėjų, kurių specializacija - senoji muzika.

Tačiau visa tai tėra tik mūsų vaizduotės kūrinys. Negyvenome prieš tris šimtmečius, nesuvokiame tų žmonių mąstymo, bendravimo ypatybių, nejaučiame aplinkos. Jau vien dėl to prasilenkiame su tiesa, teigdami, esą žinome, kaip atlikti senovinę muziką. Nežinome.

Labai mėgstu klausytis gerų senovinės muzikos atlikėjų. Gerbiu juos. Šie žmonės užmiršta visas kitas muzikos epochas ir gilinasi į vieną sritį. Po ilgamečių studijų jie buriasi į bendraminčių kolektyvus ir atlieka muziką, kuri galėjo skambėti prieš kelis šimtmečius. Tačiau kaip ji iš tiesų anais laikais skambėjo - tėra tik viena iš daugybės prielaidų. Tad kai šiuolaikinis muzikas, pastudijavęs pas kokį nors senovinės muzikos meistrą, ima manyti, jog jis yra baroko specialistas, iš pradžių man tai spaudžia šypseną, vėliau - kelia pyktį. Nes tikro barokinio skambesio šiuolaikiniais instrumentais neišgausi. Ir net nereikia mėginti.

Mano vizija, kurios įkvėpti atradome savitą braižą - būtent barokinė muzika. Joje girdžiu tiek daug, taip aiškiai ir ryškiai... Senosios muzikos žinovai iš Italijos, išgirdę mūsų įrašus, teiravosi: “Ar barokinė muzika - jūsų specializacija? Ar grojate barokiniais instrumentais?” - “Ne, sakiau. - Paprastais fabrikiniais.” Tačiau baroko muzikai ieškau kitų raiškos priemonių, garso išgavimo būdų. Ir kai orkestras baroką gali groti baroko stiliumi, klasicizmą - klasicizmo, o romantiką - romantikos, manau, yra gerai. Galiu sakyti drąsiai: baroką grojame savaip, taip, kaip jį girdime.

•

2012 12 06 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

13

Laureatė

Aldona Treija: ir Lietuvai, ir Latvijai Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje lankėsi visi Lietuvos prezidentai. Taip pat visi Latvijos prezidentai. 1991 metais įsteigta ugdymo įstaiga, pradėjusi nuo devynių mokinukų, šiandien laikoma prestižine, o norintys į ją pakliūti moksleiviai turi rikuotis į eilę.

AUDRIUS MUSTEIKIS

Č

ia puikiausiai įgyvendinta baltų vienybės idėja, apie kurią nemažai ir kartais tuščiai šnekama.

Mokyklos kūrėja, direktorė Aldona Treija visą savo energiją nukreipė į veiklą. Už nuopelnus jai šiemet paskirta Kalbos premija.

Apdovanojimas įteiktas vakar Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje per Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtą Kalbos vakarą.

Lietuvė - latvių “nacionalistė” “Nueitas ilgas kelias”, - sako direktorė ir mintimis nusikelia į Atgimimo priešaušrį, kai su bendraminčiais svarstė galimybę atkurti lietuvių mokyklą (tokia Rygoje veikė prieš karą).

Tada ji direktoriavo miesto 85-ojoje vidurinėje - mišrioje, latvių ir rusų - mokykloje. 1700 mokinių, 150 mokytojų.

Pasitarimai visada vykdavo rusiškai, kadangi rusai latviškai nemokėjo ir neketino mokytis. Direktorės iniciatyva skirtingų kalbų moksleivių srautai buvo atskirti - rusai iškelti į kitą, netoliese pastatytą mokyklą. “Bet vyko tokia kova! - prisimena A.Treija. - Ir ašara ne viena dėl to nubraukta.” Tada ji sulaukė daugybės vizitų, tarp jų Latvijos komunistų partijos Centro komiteto veikėjų. Teko įteikti netgi atsistatydinimo pareiškimą, bet tada sukilo Rygos ir visos Latvijos švietimo darbuotojai.

Kova buvo laimėta, bet į A.Treijos buto langus lėkė akmenys, rusiški laikraščiai ją, lietuvę, koneveikė kaip “latvių buržuazinę nacionalistę”.

Keli šimtai laiškų, išsiuntinėtų lietuviškoms ir mišrioms šeimoms, paskleidė informaciją apie norimą kurti naują mokyklėlę. Atsiliepė dešimt tėvų - tiek jų tada patikėjo šia idėja.

Mokslus pirmoje lietuviškoje klasėje 1991 metais pradėjo devyni mokinukai. Tai buvo “mokykla mokykloje” po geru 85-osios vidurinės sparnu.

1995 metais mokyklėlė tapo pagrindine mokykla. A.Treija į Latviją pasikvietė kelias pedagoges - kraštietes, gargždiškes, kurios dirba ir dabar. Šiandien iš 45 mokytojų 20 lietuvių, o čia dirbantys latviai moka lietuviškai.

Po devynerių metų, 2000-aisiais, irgi po kovų, Rygos lietuvių vidurinė gavo atskiras patalpas buvusiame vaikų darželyje. Nei suolo, nei kėdės, iš pradžių dėl nesutvarkyto stogo mokiniams (tada jų buvo 51) viršutiniuose aukštuose per pamokas tekdavo ir su

Latvijos, o gal ir Lietuvos ateitis.

Veiklioji direktorė A.Treija ir jos gyvenimo bendražygis - vyras Andrejis. / Rygos lietuvių vidurinės mokyklos nuotraukos skėčiais sėdėti. “Atėjome tik su knygomis ir ėmėmės aktyviai kurti. Turėjo būti aukšto lygio kabinetinė sistema, pasakoja direktorė. - Viskas turėjo būti aukšto lygio. Kreipėmės į Lietuvą, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, o sulaukę paramos pradėjome renovuoti vieną korpusą. Dabar sutvarkyti, išpuoselėti abudu korpusai. Čia įdėta labai daug abiejų valstybių Lietuvos ir Latvijos - pinigų.”

Gražiausia Rygoje “Šviesu, šilta ir jauku”, - sako direktorė apie mokyklą, kurtą su meile, išmanymu ir talentu. Ji pasakoja, kaip vaikai tausoja baldus, kurie tarnauja jau seniai, bet atrodo kaip nauji. Kiekvienas iš beveik 400 moksleivių rūbinėje turi atskirą spintelę. Dėvimos dailios uniformos, vienokios kasdien, kitokios šventėms. Mokykla pripažinta geriausiai tvarkančia aplinką visoje Rygoje. Yra žaidimų miestelis, įrengtas šiauliškių meistrų. Viena iš dešimties Europos Sąjungos Latvijos mokykloms dovanotų futbolo aikščių.

Vasarą pražysta rožės, rudenį - jurginai, gal 450 gumbų. “Vaikai juos pri-

žiūri ir tvarko aplinką patys”, - tikina direktorė. Tiesa, padėti pasirūpinti žiemos sodo (toks čia irgi yra) augalais ateina Latvijos universiteto botanikos sodo darbuotoja. Švenčiamos Lietuvos valstybinės šventės, puoselėjamos tautinės tradicijos, lankosi menininkai ir pedagogai iš Lietuvos. Gausu po-

kažkada būta. Yra vaikų, kurių seneliai lietuviai Latvijoje atsidūrė dėl totalitarinio režimo represijų.

“Nesvarbu tautybė, - sako A.Treija, - mes visi mokame ir latviškai, ir lietuviškai. O tarp savęs jie kalba kaip nori. Mokykloje dar dėstomos anglų, vokiečių, rusų kalbos. Mokslas vyks-

Už nuopelnus jai šiemet paskirta Kalbos premija, o apdovanojimas įteiktas vakar Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. pamokinės veiklos. Mokymo rezultatais irgi galima girtis: pavyzdžiui, šios mokyklos moksleivė Jana Požėlaitė laimėjo pirmąją vietą nacionalinėje latvių kalbos olimpiadoje. Kiti nelabai seniai užėmė prizines vietas Vilniuje vykusioje tarptautinėje anglų kalbos olimpiadoje.

“Tikrųjų” lietuvių moksleivių dabar apie 60. Apskritai jų šiek tiek sumažėjo, nes krizė neigiamai paveikė kai kurių tėvelių verslą. Iš mišrių šeimų - apie 100 vaikų, o dauguma likusiųjų įrodinėja, kad jų giminėse lietuviškų šaknų

ta valstybine kalba. Lietuvių kalbos mokoma nuo pirmos klasės, vyresnėse klasėse - ir Lietuvos istorijos, geografijos, etnokultūros (lietuvių kalba). Kai kurie mokyklos absolventai stoja į Lietuvos universitetus.”

Dar reikia aktų salės Latvijoje Aldona Gedvilaitė-Treija gyvena nuo 1961-ųjų. Ištekėjo už latvio Andrejo, su kuriuo susipažino Rygoje, Mežaparke, per studentų dainų šventę. Ji - Vilniaus pedagoginio instituto trečiakursė lituanistė, jis - Ry-

Viena gražiausiai tvarkomų mokyklų ne tik Rygoje.

gos politechnikos instituto inžinerijos studentas. “Andrejis taip įsikibo mano rankos, kad nenorėjo paleisti, - prisimena Aldona. - Čia irgi yra ką papasakoti. Po to jis atvažiuodavo į Vilnių.

Atidarome po paskaitos auditorijos duris ir draugės man praneša: “Tavo latvis atvažiavo, žiūrėk ten, žalia kepure.” Mano tėvas iškėlė jam sąlygą išmokti lietuviškai. Išmoko puikiai, o lietuviškų dainų žodžius žino geriau už pačius lietuvius. Todėl sūnui išrinkome Dainiaus vardą.”

A.Treija neslepia, kad Andrejo tėvai iš pradžių priešinosi šiai santuokai, bet po vestuvių šaltuko nebeliko.

Iš pradžių Aldonai buvo sunku. Vyro darbovietė, Politechnikos institutas, leido jaunai šeimai apsigyventi vasarvietėje Majuoruose. “Kalbos nemoku, nei darbo, nei draugų, - prisimena A.Treija. - Būdavo, sėdžiu prie jūros arba stotyje ir verkiu.” Latviškai išmoko padėdama tvarkyti tuo metu rengto Apolonijos Buojatės ir Valterio Subatnieko “Lietuvių-latvių žodyno” rankraščius. Paskui įsidarbino Rygos 21-ojoje rusiškoje vidurinėje mokykloje, dar vėliau perėjo į minėtą 85-ąją.

Didumą energijos ir užsispyrimo A.Treija skyrė darbui. “Jeigu ko nors noriu, tai ir pasieksiu, - tvirtina ji. - Nėra buvę, kad nepasiekčiau, ko esu užsibrėžusi. Mūsų mokykloje dar turi atsirasti aktų salė. Ir atsiras - nuostabiai graži. Projektą už dyką padarė mūsų buvę mokiniai. Dabar reikia milijono latų. Norėjau jau išeiti iš darbo, jau ir mano anūkai suaugę, bet dar kokius metus pabūsiu, kad iškovočiau salę!”

Rygos lietuvių vidurinę mokyklą galima vadinti ir Lietuvių namais Rygoje. Čia renkasi bent kelios Latvijos lietuvių organizacijos, meno kolektyvai. Lietuva ir Latvija yra įvertinusi A.Treijos darbus ir nuostatas garbingais valstybiniais apdovanojimais, bet žinia apie Kalbos premiją ją labai nustebino ir sujaudino.

•

14

2012 12 06 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Knygos

Detektyvai - savita terapija šiandienos žmogui Pamenate jausmą, kaip ryte ryjate knygą, kad galų gale išsiaiškintumėte, kas įvykdė kraupią žmogžudystę? Tuomet klaidžiais nusikaltimų keliais jus lydėjo Šerlokas Holmsas, Erkiulis Puaro, Daša Vasiljeva ar kitas personažas. ŽYDRĖ JANKUTĖ

K

odėl detektyvinės knygos visame pasaulyje turi milijonus gerbėjų ir kaip jos vertinamos Lietuvoje? Kas mus taip traukia į jų kuriamą pasaulį? Ir kodėl detektyvų nereikėtų skubėti “nurašyti” į nerimtų skaitinių sąrašus? Apie tai kalbamės su rašytojais, literatūros žinovais bei psichologijos specialistais.

Pasak vienos didžiausių Lietuvoje leidyklos “Alma littera” direktorės Danguolės Viliūnienės, detektyvai tarp mūsų krašto skaitytojų išlieka populiarūs jau ne vieną dešimtmetį.

Leidykla per pastaruosius dvejus metus išleido 41 detektyvinę knygą.

Bendras jų tiražas perkopė net 114 tūkst. egzempliorių. Šiemet šio žanro mėgėjams leidykla pasiūlys 21 naują detektyvą.

Kodėl norim detektyvų Specialistai tvirtina - detektyvų populiarumas jau iš anksto užkuoduotas mūsų galvose. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Daivos Balčiūnienės teigimu, tokias knygas skaityti žmonės mėgsta todėl, kad jose gėris dažniausiai laimi, blogosios jėgos būna išaiškinamos, nubaustos. Taigi patikime, kad teisingumas pasaulyje egzistuoja.

“Detektyvų skaitytojais neretai tampa žmonės, kurie siekia socialinio teisingumo ir situacijos kontrolės. Kita skaitytojų kategorija nori stipresnių arba tiesiog kitokių pojūčių nei patiria gyvenime. Detektyvus taip pat renkasi mėgstantieji vadinamąją proto mankštą - spręsti logines mįsles”, - sakė psichologė.

Skaitydami knygas paprastai susitapatiname su jų herojais. O, anot psichologės, gilindamiesi į detektyvą, turime galimybę susitapatinti su tuo ar tais protingaisiais, kurie geba išnarplioti sudėtingiausias mįsles. “Tai tenkina ir mūsų poreikį būti galingiems, protingiems, paaiškinti mirties priežastis ir šitaip ją tarsi padaryti ne tokią baisią”, - teigė D.Balčiūnienė.

Beje, šalia aiškaus siužeto, pasiskirstymo į geruosius ir bloguosius veikėjus, įtampos, kylančių kliūčių ir neaiškumų, labai svarbus detektyvo atributas yra mirtis. “Mirtis, seksas, pinigai - tai ta trijulė, kuri mus jaudina labiausiai”, - dar vieną detektyvų populiarumo paslaptį atskleidė specialistė.

Seklė mėgėja Pasak leidyklos “Alma littera” vadovės D.Viliūnienės, Lietuvos skaitytojai mėgsta ne tik klasikinį detektyvą. Iš detektyvinių istorijų jie dažnai tikisi ne tik mįslės ir jos įminimo, įtampos, bet ir dramos, romantikos.

“Lygindami tikrųjų detektyvų populiarumą su užsienio šalimis, pastebėsime, kad Lietuvoje jis yra gerokai mažesnis. Mūsų skaitytojai labiau mėgsta detektyvus-trilerius, kuriuose susipina žmonių santykiai, kartais ir romantiški jausmai, nusikaltimai bei jų tyrimas. Itin populiarūs Sandros Brown, Mary Higgins Clark, Rosamund Lupton, Kathleen McGowan kūriniai”, - sakė D.Viliūnienė. Įdomu tai, kad mūsų šalyje popu-

Leidyklos “Alma littera” direktorės D.Viliūnienės teigimu, detektyvai tarp mūsų krašto skaitytojų išlieka populiarūs jau ne vieną dešimtmetį.

Romo Jurgaičio nuotrauka

liarūs moterų parašyti detektyvai. Štai, tarkim, viena žymiausių rusų detektyvų rašytojų Darija Doncova turi ištikimų gerbėjų būrį ir Lietuvoje. Jos knygos priskiriamos ironiškų detektyvų serijai. Bylas jose tiria seklė mėgėja Daša Vasiljeva, o humoro ir kuriozinių situacijų - netrūksta.

D.Doncova pasižymi nepaprastu produktyvumu - per mėnesį parašo po knygą. Pasak jos, paėmus gerą detektyvą į rankas, nesinori jo paleisti iki paskutinio puslapio. O įdomiam šio žanro kūriniui būtinas stiprus siužetas bei aiškūs personažai ir, D.Doncovos teigimu, detektyvas turi būti tiesiog detektyvas, o ne filosofinis traktatas.

Leidyklos “Alma littera” vadovė D.Viliūnienė tikisi, kad skaitytojus patrauks ir neseniai knygynuose pasirodę “vyriški” detektyvai. Tai vokiečių rašytojo ir žurnalisto Sebastiano Fitzeko knygos “Terapija” bei “Skeveldra”.

Tobuliausias poilsio būdas Žymus lietuvių eseistas ir menotyrininkas Ernestas Parulskis prisipažino dažnai sklaidantis detektyvų puslapius. Jis teigė, kad į klausimą, kas yra geras detektyvas, kiekvienas skaitytojas atsako sau pats. O jam šio žanro knygos - tobuliausia poilsio forma.

E.Parulskis citavo interneto portale Thebookseller.com skelbtą tyri-

mą. Šis atskleidė, ką dažniausiai skaito JAV ir Europos verslo lyderiai. Kad ir kaip būtų keista, tai ne kitų iškilių verslo veikėjų biografijos ar verslo teorijos knygos. Apie 40 proc. jų skaitomų knygų sudaro detektyvai, apie 20 proc. - nuotykių literatūra.

Rašytojas mano, kad detektyvai šiuolaikiniam žmogui padeda kovoti su stresu ir įtampa. “O ką daugiau skaityti, kai aplinkui yra įtemp-

Ir tinginiams, ir intelektualams Anksčiau aktyviai rašęs detektyvinius romanus Juozas Šikšnelis teigė, kad net tarp rašytojų populiari nuomonė, jog detektyvai yra skirti menkesnio intelekto skaitytojams. “Tai mitas. Jeigu detektyvas geras, jis ir yra gera literatūra. Tačiau dalis mūsų visuomenės vis dar mano, kad aprašyti nusikaltimą yra vos ne vienas ir tas pats, kaip jį padaryti”, - pabrėžė J.Šikšnelis.

“Fantazija, detalės ir intriga. Šios trys sudedamosios dalys sudaro gerą detektyvą.” ta aplinka? Detektyvai - puiki išeitis”, - teigė E.Parulskis. Jis pridūrė, kad Lietuvos leidyklos nuolat seka pasaulinių detektyvų bestselerių pėdomis, todėl geriausi šio žanro kūriniai prieinami ir lietuvių kalba.

Tad mūsų skaitytojai šiuo požiūriu menkai skiriasi nuo Didžiosios Britanijos ar, tarkim, Švedijos gyventojų. Beje, būtent pastarųjų dviejų valstybių autorių detektyvus E.Parulskis yra labiausiai pamėgęs ir nuolat seka.

“Detektyvo stiprumo, įdomumo receptas labai paprastas: tvirtas siužetas, sodrios detalės, paveiki aplinka.

Fantazija, detalės ir intriga. Šios trys sudedamosios dalys sudaro gerą detektyvą. Ir švedai, ir britai moka tai padaryti”, - tikino E.Parulskis.

Jo manymu, skaitytojus detektyvai taip traukia todėl, kad juose dažnai ieškoma teisingumo, kuris ne visada atrandamas gyvenime.

“Detektyve teisybė dažnai nugali ir tai žmogui pažadina viltį, kad ši tikrovės iliuzija truks ir toliau”, - teigė rašytojas.

Beje, J.Šikšnelio išsakytą mintį, kad detektyvą linkstama nurašyti į rimtos literatūros užribį, patvirtina ir tai, kad šio žanro knygų Lietuvoje nenagrinėja net literatūros studentai. Apklausti Vilniaus universiteto (VU) lietuvių, prancūzų, rusų filologijos katedrų atstovai teigė, kad tam trūksta laiko programose, detektyvas paminimas nebent paraliteratūros kurse.

VU Filologijos fakulteto Anglų

filologijos katedros lektorė dr.

Rūta Šlapkauskaitė prisipažino esanti užkietėjusi detektyvo gerbėja, užaugusi su Edgaro Allano Poe, Arthuro Conon Doyle’io, Agathos Christie knygomis. Ji teigia, kad išmintingi šiuolaikiniai literatūrologai retai laikosi nelankstaus skirstymo į pramoginius ir rimtus literatūros žanrus.

Anot R.Šlapkauskaitės, teksto kokybę lemia ne tiek žanras, kiek pats pasakojimas. “Intelektualus rašytojas moka pasitelkti žanrą ne tik tam, kad užmintų detektyvinę mįslę, bet ir apeliuotų į skaitytojo savimonę, kultūrinį akiratį, skaitymo įgūdžius”, - teigė lektorė.

Ji pabrėžė, kad detektyvo žanras atskleidžia ir kultūrinį pasaulėvaizdį, kalba apie istorines ir socialines aplinkybes. Pavyzdžiui, pasakojimai apie Šerloką Holmsą subtiliai byloja ir apie XIX amžiaus anglų visuomenės papročius bei prietarus, lyčių santykius, mokslinei pažangai teikiamą reikšmę.

“Detektyvo žanras tuo ir įdomus, kad leidžia mėgautis ir pritingintiems mąstyti, ir skaitytojams intelektualams”, - apie tai, kodėl tokios knygos randa kelią pas pačius įvairiausius žmones, samprotavo R.Šlapkauskaitė. Tad tikriausiai nieko keisto, kad neretai, kraudamiesi bagažą atostogoms, tarp kitų daiktų įsimetame ir gerą detektyvą.

•

2012 12 06 Lietuvos žinios

Pramogos

15

Daina atsirado dėl pražiopsoto skrydžio VIKTORIJA SINICAITĖ

Gerais epitetais minimas hiphopo duetas “Dee&Kamy” nevengia staigmenų savo gerbėjams ir šį kartą pristato naują singlą “The Real One”.

Naujausias lietuvaičių muzikinis darbas buvo įrašytas kartu su garsiu Amerikos reperiu J-Ro, grupės “Tha Alkaholiks” nariu. Metus brandintas muzikinis produktas jau iškeliauja į radijo stotis ir papildys grupės koncertų repertuarą. Vaikinų teigimu, daina “The Real One” atsirado spontaniškai: dėl pražiopsoto skrydžio amerikietis turėjo likti dar vieną dieną Vilniuje ir atsirado proga kartu kurti.

Pakako nakties Kamy (Tautmilas Čeida) ir Dee (Valdas Kazakevičius) pasiūlė atlikėjui įrašyti bendrą kūrinį, o J-Ro iškart sutiko.

“Tą pačią naktį visi susibūrėme savo studijoje ir rašėme tekstus, Dee rinko atitinkamus garsus ir lipdė bendrą muzikinę aranžuotę. Apie ketvirtą valandą ryto puolėme įrašinėti vokalinių partijų. Vos nepavėlavome nuvežti J-Ro į oro uostą”, - prisiminė Kamy.

Visiško atsidavimo vedami dainos pamatus muzikantai sudėliojo vos per vieną naktį. Pats J-Ro buvo labai patenkintas mūsų šalimi ir galimybe sukurti bendrą kūrinį su “Dee&Kamy”.

“Dažniausiai įspūdžius iš buvusių renginių prisimename nuotraukomis ar vaizdo medžiaga. Džiugiausia, jog Lietuvos atveju potyriai buvo kitokie, ir prisiminimus apie Lietuvą puoselėju bendru kūriniu. Čia įdėta meilės ir atsidavimo, todėl dalelė šio krašto visada liks su manimi”, - teigė amerikietis J-Ro.

Užpildys tuštumą Los Andželo atlikėjas, kurio tikrasis vardas Jamesas Robinsonas, 2011 metų rudenį svečiavosi vilniečių organizuotame renginyje “Senoji mokykla 4”. Per šį muzikinį festivalį scena dalijosi taip pat ir “Dee&Kamy”,

Kamy (T.Čeida, dešinėje) ir Dee (V.Kazakevičius) pasiūlė amerikiečių atlikėjui J-Ro įrašyti bendrą kūrinį, o šis iškart sutiko. / Studijos OKTO nuotrauka todėl to paties muzikos stiliaus atlikėjai puikiai sutarė ir tapo bičiuliais.

Tai dar vienas solidus žingsnis būsimo “Dee&Kamy” albumo link.

Daina “The Real One” dvelkia soulo ir džiazo elementais, pagardintais hiphopo lyrika. “Džiaugiamės turėję puikią progą padirbėti su tokio aukšto lygio hiphopo meistru ir šį kūrinį pristatyti būsimame “Filling The Gap” (“Užpildyti tuštumą”) albume”, - LŽ sakė Valdas.

Lietuvaičiai šiuo metu intensyviai dirba prie naujojo albumo, o vieną būsimą “perliuką” pristato jau dabar. Šią dainą bus galima išgirsti lietuviško hiphopo rinkinyje “Ultimatumas 5”, kuris taip pat netrukus pasirodys.

LŽ teiraujantis, kokią tuštumą vaikinai bando užpildyti savo albumu,

buvo siekiama kuo vaizdingiau ir informatyviau perteikti tam tikrą pro-

“Prie repo kultūros mudu prisidedame širdimi, siela ir kūryba. Esame atsidavę jai.”

Dee aiškino, esą tai muzikinė tuštuma. “Ji tvyro jau nemažai metų ir kuria klaidingą mūsų subkultūros paveikslą”, - kalbėjo vaikinas.

Emocijų puokštė Kamy LŽ sakė, kad dueto kuriamoje muzikoje klausytojas galėtų rasti pykčio, nepasitenkinimo, gyvenimo filosofijos, pamokymų. “Nuo pat repo egzistavimo pradžios jis buvo laikomas protestuojančia muzika, kuria

blemą. Taip pat repas puikiai tinka norint išreikšti džiaugsmą, kuris mus, varganus gatvių reperius, kartais irgi aplanko”, - prisipažino Tautmilas.

Dee tvirtino, kad jų muzika yra vaikinų saviraiškos forma, ir ji priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie juos lydi kasdienybėje ir veikia jų kūrybą.

“Kreipėmės į kiekvieną asmeniškai ir stengėmės, kad tai būtų suprantama ir artima tiems, kurių širdys plaka tuo pačiu ritmu, nes supras

tik tie, kurie norės suprasti. Skleidžiame žinią, kurią kiekvienas asmeniškai nusprendžia, kaip priimti”, aiškino Valdas.

Atsidavę repui Vienas svarbiausių dueto muzikos tikslų - skatinti pokyčius. “Sakyčiau, tai yra vienas svarbiausių aspektų, kad ir ką kurtum. Nesvarbu, ar tu būsi stalius, ar dailininkas, vis tiek stengsiesi savo darbais paveikti žmogų emociškai”, - dėstė Kamy.

“Asmeniškai prie repo kultūros mudu prisidedame širdimi, siela ir, žinoma, kūryba. Esame atsidavę šiai kultūrai ir tikime, kad ji gyvuos tol, kol gyvuos tokie kaip mes”, - tvirtino vaikinai.

•

J.Tenorui tiesiog nepadoriai sekasi VIKTORIJA SINICAITĖ

Mūsų krašte jau lankęsis kartą, kai Lietuva dar priklausė Sovietų Sąjungai, ir kitą prieš ketverius metus - avangardo, elektronikos ir šiaip visų galų meistras Jimis Tenoras sugrįžta ir rytoj, gruodžio 7 dieną, pasirodys sostinės menų fabrike “Loftas”.

Multitalentu ir žmogumi orkestru vadinamas Jimis yra ne tik scenos žmogus. Jis fotografuoja, filmuoja trumpametražius filmus, yra sukūręs muzikinių instrumentų ir drabužių liniją. Pats Jimis - išskirtinė asmenybė, apie kurią galima sukti jau ir pilnametražį filmą.

Iš Suomijos kilęs J.Tenoras paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį praleido tarp Barselonos, Niujorko, Berlyno ir Londono. Taigi avangardas jam nesvetimas, kaip ir įvairių muzikos žanrų eksperimentai.

Aštraus proto ir liežuvio J.Tenoras puikiai atitinka ekscentriško menininko apibrėžimą: madin-

gas, nenuspėjamas, aštraus proto ir liežuvio menininkas. Šiek tiek išvaizda primenantis Andy Warholą, Jimis rytoj pasirodys žmogaus orkestro amplua. Ekscentriškiausi šio muzikanto sumanymai į jo pasirodymus vilioja net ir labai daug ko mačiusius žiūrovus.

Jo muzika atliekama techniškai, bet su rimta doze juodojo humoro ir, žinoma, šlakeliu tautinio romantizmo. Didžiojoje Britanijoje J.Tenoro kūryba - labai madinga ir aukštinama nenuilstančių “trendų” sekėjų. Lietuvoje J.Tenoras atliks savo firminį žmogaus orkestro pasirodymą, apsikrovęs keliomis eilėmis sunkiai įvardijamų ir muzikantams įprastų instrumentų.

Patinka ramus gyvenimas Jimis keliauja iš miesto į miestą, į didžiausius megapolius, todėl turėtų būti pripratęs prie gyvenimo “ant lagaminų”. “Tiesą pasakius, visur, kur gyvenau, mano namai buvo užmiesčiuose. Be to, aš daug laiko leidžiu namie. Dabar išvis norėčiau išsikelti į savo namą vidury niekur, tačiau žmona su tuo nesutiktų”, yra prisipažinęs J.Tenoras.

Šiuo metu muzikantas gyvena Helsinkyje. Jis mano, kad Helsinkis yra optimalaus dydžio miestas, nes čia nėra didelių automobilių spūsčių.

“Tai didmiesčiuose šiais laikais retenybė. Helsinkio didžiausias trūkumas yra pragyvenimo lygis - gyventi labai brangu. Be to, tokiu metų laiku Helsinkyje per tamsu”, - dėstė Jimis.

Kalbėdamas apie šiuolaikinę kultūrą, pašnekovas mano, kad jai trūksta paslapties. “Tarkim, aš labiausiai pasigendu juostinių nuotraukų. Gaila, nes kiekvienas kadras iš juostos lyg paveikslas ir savyje turi tikrai kur kas daugiau paslapties nei daugelis skaitmeninės fotografijos pavyzdžių”, - kalbėjo menininkas.

Lietuviškos virtuvės mėgėjas

Pastaruoju metu J.Tenoras atsidėjo vien muzikai, nes nori mažiau blaškytis.

Labiausiai J.Tenorą įkvepia tai, kad jis turi galimybę paragauti įvairiausių pasaulio virtuvių patiekalų.

Kadangi jis turi progą keliauti po visą pasaulį, išbandyti neįtikėčiausių gardėsių nesudėtinga. “Praėjusią savaitę Japonijoje mane nusivedė į specialų marinuotų daržovių restoraną. Dievinu marinuotus agurkėlius. Beje, man labai patinka ir lietuviška virtuvė”, - neslėpė Jimis.

Organizatorių nuotrauka

Menininkas yra išbandęs daug įvairių sričių, netgi vedęs televizijos laidą, tačiau dabar apsistojo prie muzikos ir stengiasi šios krypties laikytis. “Bet ne visada tai pavyksta. Neseniai atidariau didelę nuotraukų parodą. Mėgstu fotografuoti suvaidintas situacijas, o fotografuoju tik su plačia juosta (13x18cm)”, - prisipažino J.Tenoras.

Jis juokavo, kad moteriai šalia jo turėtų būti lengva ir saugu, nes jam visur puikiai sekasi.

“Pastaruoju metu man sekasi kurti tik muziką. Kai kurias duris tiesiog privalau uždaryti, kad mažiau blaškyčiausi. Beje, man patinka gaminti, tik nelabai sekasi...” - juokavo Jimis.

•

16

2012 12 06 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Iš arčiau

Legendinė “Statyba” pamažu atgimsta SAULIUS RAMOŠKA

2011 metų vasarą atgaivinta ir su trenksmu Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) debiutavusi legendinė sostinės ekipa Vilniaus “Statyba” neketina nuleisti aukštai iškeltos kartelės.

Praėjusį sezoną NKL čempionato reguliariajame sezone tik devintąją vietą užėmusi Gintauto Reginos treniruojama “Statyba” vėliau nužygiavo iki finalo, kuriame po atkaklios kovos pralaimėjo Kauno “LKKA-Atletui”.

“Praėjusio sezono rezultatai labai džiugina. Debiutuodami NKL pasiekėme viršūnę - finalą, taip pradžiugindami “Statybos” aistruolius ir sykiu nustebindami kai kuriuos krepšinio skeptikus. Todėl dabar vėl esame pasirengę siekti aukščiausio rezultato”, - LŽ sakė “Statybos” prezidentas Algirdas Navickas.

1964 metais įkurtas Lietuvos krepšinio klubas “Statyba” egzistavo iki 1997 metų. A.Navickas nesigaili beveik prieš pusantrų metų su bendraminčiais nutaręs atgaivinti Vilnių garsinusią komandą.

“Jei per kiekvienas namų rungtynes mūsų nedidelė salė būtų tuščia, tada spaustų širdį, - sakė klubo vadovas. Mūsų tikslas - garsinti Vilniaus krepšinį, garbingai tęsti “Statybos” komandos istoriją. Jos dalis yra ir mūsų aistruoliai, nuoširdžiai skanduojantys “Sta-ty-ba”.

Būdami dar tokie maži duoklę krepšiniui ir miestui jau atiduodame, tai motyvuoja ir toliau dirbti negailint jėgų.”

NKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškai)

Viena jauniausių lygoje NKL istorijoje nėra daug pavyzdžių, kad per debiutinį sezoną ekipa taip susitelktų ir pasiektų finalą. Tačiau didžiausias laimėjimas, anot prezidento, buvo tai, kad tik 2001-2012 metų sezono išvakarėse sukomplektuotoje komandoje vėliau įsivyravo nepaprastai gera atmosfera. Tai ir padėjo nuskinti sidabro medalius. Todėl prieš šį sezoną klubo vadovai stengėsi išlaikyti tuos pačius trenerius ir žaidėjų branduolį.

Dabar “Statyba” - viena jauniausių lygoje, pagal krepšininkų amžių į priekį praleidžianti tik Kauno “Žalgirį”. Todėl brandaus žaidimo jaunimas negali demonstruoti. Vyriausiasis treneris G.Regina taip pat puikiai suvokia, kad tokio amžiaus krepšininkai negali rungtyniauti stabiliai.

Sezoną vilniečiai pradėjo 7 pergalėmis bei 1 pralaimėjimu ir iš karto įsitvirtino lentelės viršuje. Tačiau per kitas 8 rungtynes laimėjo tik 4 kartus ir dabar žengia trečiojoje pozicijoje. Tvirtu lyderiu tapo antrus metus “Statyboje” rungtyniaujantis 21 metų 199 cm ūgio puolėjas Darius Tarvydas. Vidutiniškai per rungtynes rinkdamas 18,1 taško rezultatyviausių čempionato žaidėjų rikiuotėje D.Tarvydas užima ketvirtąją vietą.

“Dabartinė komanda - jauna, ambicinga, joje nuostabus mikroklimatas”, taip ekipą apibūdino A.Navickas.

Patys turi pasiekti LKL Paklaustas apie užmojus patekti į elitą - Lietuvos krepšinio lygą (LKL), “Statybos” prezidentas patikino, jog tai ir yra vienas iš tikslų, tačiau tai jaunimas turi padaryti savo jėgomis. Šį sezoną kelias į LKL lengvesnis.

NKL čempionui jau nebereikės žaisti su silpniausia LKL komanda, tad jei NKL nugalėtojas atitiks LKL keliamus reikalavimus, jis savaime pateks į elitą.

“Be abejo, jei pateksime į LKL, šioje

1. Mažeikiai

12

4

28

2. Zanavykas

11

5

27

3. Statyba

11

5

27

4. Dzūkija

11

5

27

5. Olimpas

11

5

27

6. Meresta

10

6

26

7. Sūduva-Mantinga

10

6

26

8. Žalgiris-2

10

6

26

9. Triobet

9

7

25

10. Š.Marčiulionio KA-Twomenas

9

7

25

11. Ežerūnas-Karys

7

9

23

12. Delikatesas

7

9

23

13. Perlas-MRU

7

9

23

14. Jazz-Diremta

5

11

21

15. Nafta-Universitetas 4

12

20

16. Šilutė

“Statybos” vyriausiasis treneris G.Regina (nuotrauka dešinėje) įsitikinęs - jo auklėtiniai patys kuria savo ateitį.

Erlendo Bartulio nuotraukos

salėje (“Impulso” sporto salė - aut.) žaisti nebegalėtume, - tikino A.Navickas. Jau esame apsvarstę įvairius variantus, bet dar nenorime visko atskleisti. Be to, ir komanda dar nepasiekusi tokio lygio, kad galėtų rungtyniauti LKL. Nemanau, kad būtų teisinga į LKL mėsmalę grūstis turint vien jaunimą. Bet vienas mūsų tikslų - kad jaunimas pats išsikovotų vietą LKL.”

A.Navickas: “Vienas “Statybos” tikslų - kad jaunimas pats išsikovotų vietą LKL.” Klubo prezidentas pripažįsta, jog dabartinės sudėties komanda negalėtų žaisti LKL - norint deramai kovoti su LKL ekipomis, būtinai reikėtų stiprinti sudėtį.

Iš ritmo išmušė traumos Apie “Statybos” žaidėjus ir jų perspektyvą LŽ kalbėjosi su komandos vyriausiuoju treneriu Gintautu Regina.

- Ar komanda labai pasikeitė, palyginti su praėjusiu sidabriniu sezonu?

- Praėjęs sezonas buvo banguotas. Tik finišo tiesioji buvo labai gera. Šį sezoną pradėjome kur kas geriau nei pernai. Tai rodo, kad jauni žaidėjai pamažu žengia į priekį. Šiemet komanda kiek atjaunėjo. Joje nebežaidžia daugiau patirties turintys Mindaugas Budzinauskas, Aurimas Stakėnas, Remigijus Sugintas. Jų vietas užėmė jaunesni krepšininkai - aštuoniolikmetis Alvydas Žarskus, dvidešimtmetis Tautvydas Žioba, 21 metų Karolis Brusokas.

- Kas pastaruoju metu nutiko? Čempionatą pradėjote labai įspūdingai - spalį iš aštuonerių rungtynių pralaimėjote tik sykį, lapkritį - jau keturis kartus.

- Sezono pradžioje daug rungtynių žaidėme su ekipomis, kurios, kaip dabar matome, yra turnyro lentelės apačioje.

Paskui teko vis stipresni varžovai, todėl pergalių sumažėjo. Tačiau mūsų komandos žaidimo kokybė suprastėjo dėl traumų. Dėl to nukenčia treniruotės, jos būna nevisavertės. Traumas patyrė Tadas Rinkūnas, Giedrius Marčiukaitis,

ką tik jas išsigydė Martynas Paliukėnas, Lukas Kazlauskas, K.Brusokas.

- Tačiau dėl to neketinate sidabrinei LKL komandai nuleisti kartelės?

- Būtų nelogiška siekti žemesnių tikslų. Komanda jauna, ji turi tobulėti, žaisti vis geriau. Toks mūsų tikslas. Svarbiausia, kad per lemiamą etapą visi žaidėjai būtų sveiki.

Klubai skriaudos nepamiršo - Šis čempionatas įdomesnis?

- Šiemet visos komandos panašaus pajėgumo. Tos, kurios iškovojo mažiau pergalių, nėra ryškios autsaiderės. Be to, klubai dar stiprins pajėgas, todėl kovos bus dar įdomesnės ir atkaklesnės. Šį sezoną nėra ir aiškaus lyderių klubo, pirmaujančios ekipos žengia greta. Čempionatas įdomus, nes ir jo lygis gerokai aukštesnis.

- Kokiais žodžiais apibūdintumėte savo komandą?

- Mūsų ekipa jauna, krepšininkai fiziškai gerai pasirengę, todėl stengiamės rungtyniauti greitai, kad žaidėjai, esant sparčiam tempui, išmoktų priimti tin-

4

12

20

17. Radviliškis-Juodeliai 4

12

20

18. Gargždai-Bremena

14

18

2

kamus sprendimus, laiku perduotų kamuolį. Komandos, kurios gerai ginasi ir propaguoja greitą žaidimą, turi ateitį.

- Po praėjusio sezono visos komandos į “Statybą” pradėjo kitaip žiūrėti? Juk dabar įveikti “Statybą” yra prestižas?

- Nuo pat pirmų rungtynių tai pajutome. Kiekviena komanda nori įrodyti esanti ne prastesnė. Be to, yra ekipų, kurios nepamiršo praėjusio sezono skriaudos, kai atkrintamosiose varžybose jas nugalėjome. Dabar jos siekia revanšo. Vyksta sveika konkurencija, o tai labai gerai.

Apie žvaigždes - Kaip manote, ar tarp jūsų auklėtinių yra būsimų žvaigždžių?

- Turime žaidėjų, kurie yra atstovavę savo amžiaus rinktinėms. Kaip jie toliau tobulės, viskas priklausys nuo jų pačių.

Manau, vienas kitas žaidėjas ateityje gali tapti didelio meistriškumo krepšininku. Gal tik ne taip greitai kaip Jonas Valančiūnas.

- Turbūt smagiai sekate, kaip sekasi NBA čempionate debiutuojančiam jūsų auklėtiniui J.Valančiūnui?

- Be abejo, domiuosi. Aišku, sunku rasti laisvo laiko, bet kiek leidžia galimybės, pasižiūriu. Labai smagu matyti ir girdėti, kad treneris juo pasitiki, ir Jonas gauna pakankamai laiko pasirungti aikštelėje su NBA žvaigždėmis. Kartais jis pateisina trenerio viltis, kartais sužaidžia prasčiau, bet jam tai yra neįkainojama patirtis.

•

2012 12 06 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

17

Lietuviai svetur

Aiškus ir nesuprantamas Ukrainos krepšinis Atkelta iš

• 1 p.

man jau ten viešėti. Be to, norėjosi grįžti į tėvynę. Darbas Ukrainoje turėjo savų pranašumų, bet, kaip sakoma, geras svečias per ilgai neužsisėdi. Gal metus per ilgai ten buvau.

Iššūkiai, su kuriais krepšinio specialistas susidūrė Ukrainoje, buvo nelengvi, bet susidorojo. Į Kijevą A.Pavilonis atvyko 2008-ųjų rugpjūtį, o jau po mėnesio komandos skilo į dvi stovyklas.

Spalį startavo dviejų Ukrainos vyrų krepšinio lygų pirmenybės - FBU globojama Superlyga ir įkurta nauja alternatyvi Ukrainos krepšinio lyga.

“Pirmus metus dirbau federacijos vykdomų Superlygos varžybų direktoriumi, o kito sezono išvakarėse komandos susivienijo, sukūrėme vieną lygą ir ji egzistavo savarankiškai. Per ketverius metus Ukrainoje savo darbą padariau.

Gerai ar blogai - ne man spręsti”, - LŽ sakė legendinės Vilniaus “Statybos” krepšininkas Algimantas Pavilonis, atvirai atskleisdamas savo darbo ypatumus.

Žino, kada įpilti

Žmonių perauklėti nesistengė - Superlyga toliau sėkmingai gyvuoja, joje varžosi 14 komandų. Vadinasi, darbą atlikote be priekaištų?

- Superlygos viduje vis dar yra problemų, kunkuliuoja diskusijos. Daugelis klubų vadovų įpratę, kad jų žodžiai būtų vykdomi. Tačiau tokių klubų su tokiais vadovais Ukrainoje ne vienas, ekipų vizijos nesutampa, dėl to ir nesibaigia ginčai.

- Vykote dirbti į kitą valstybę, kurios kitas mentalitetas. Ką radote ir ką palikote?

- Ukrainoje valstybinis sportas yra futbolas. Lėšas sportui valstybė skirsto savo nuožiūra. Dabar jų daug gauna ledo ritulys, nes vienas valstybės aukšto rango veikėjų yra ledo ritulio klubo vadovas. Krepšinis iš valdžios nieko negaudavo. Bet pamažu visi pamatė, kas ta Superlyga, įvairūs jos renginiai. Pavyzdžiui, Žvaigždžių diena sutraukdavo vis daugiau žiūrovų ir rėmėjų.

Ukrainoje trūksta darbuotojų, kurie suprastų, kad ką nors reikia daryti pačiam ir pačiam prisiimti atsakomybę.

Vidurinioji, vadybinė, grandis labai kratosi atsakomybės. Ir dažnai pas vadovus eina derinti sprendimų dėl smulkmenų. O jei nėra nurodymo ką nors padaryti, jie ir nedaro.

Tikra klampynė - teisinė bazė ir mokesčiai. Valstybės tarnautojai įstatymus gali interpretuoti taip, kaip jiems naudinga. Užtat labai sunku veikti sporto srityje. Šiemet Ukrainoje vyko Europos futbolo čempionatas. Pastatyti stadionai, sutvarkyti viešbučiai, puikus organizavimas. Pasirodo, galima gerai viską padaryti. Bet ne visiems valstybės tarnautojams žaidimo taisyklės aiškios, o sportas jiems - tai jau “terra incognita”.

Nebuvau mesijas ir nesistengiau perauklėti žmonių. Juk kiekviena valstybė turi savo papročius, o ir ukrainiečių temperamentas kitoks.

A.Pavilonis jau atliko savo misiją Ukrainoje. neabejoju, pakeltų Ukrainos krepšinio lygį, daugiau žiūrovų galėtų stebėti rungtynes, visiškai kitos galimybės atsivertų rinkodarai.

Yra žmonių, suprantančių visą situaciją. Tikiuosi, artėjantis Europos krepšinio čempionatas padės pakeisti padėtį.

Nes iki šiol įstatymuose yra punktas: jei Ukrainos krepšinio rinktinės narys pasirašo sutartį su klubu, ją turi patvirtinti Sporto ir jaunimo reikalų departamentas.

Keitė požiūrį į teisėjus - Po pirmųjų darbo metų guodėtės, kad Superlygos klubų vadovai labai nepasitikėjo teisėjais.

- Taip. Ir viso to šaknys nuo SSRS laikų, kai pasigirsdavo istorijų apie parduodamas ar perkamas rungtynes. Nepasitikėjimas teisėjais buvo stiprus. Bet žaidimo taisyklės, kurias mes patvirtinome, gerokai pakėlė teisėjų meistriškumą. O iš pradžių po kiekvieno pralaimėjimo man skambindavo kone visų klubų prezidentai. Paskui skambučių sumažėjo. Aišku, ne visi teisėjai Romualdo Brazausko lygio, pridarydavo klaidų. Bet šališkumo problemą mes išsprendėme, o tada beliko gerinti kokybę.

Apie tai galima daug kalbėti.

Kai mums pavyko įgyvendinti savo idėją - supirkus visą reikalingą įrangą, nutiesus kabelius ir pasamdžius komentatorius įdiegti interneto televiziją, tai padėjo atidžiau stebėti teisėjų darbą. Vie-

susirinkdavome svarstyti ginčytinų momentų. Nebuvo taip, kad klubai nesustodami reikalaudavo nagrinėti vieną ar kitą įvykį, mat už kiekvieną prašymą tekdavo sumokėti.

Ukraina bene vienintelė pasaulyje valstybė, kuri finansiškai baudžia teisėjus už blogą darbą. šumas priverčia dirbti objektyviau.

Ukraina bene vienintelė pasaulyje valstybė, kuri finansiškai baudžia teisėjus už blogą darbą. Jie uždirba daugiau nei Lietuvos arbitrai, bet už savo pinigus turi vykti į varžybas, gyventi viešbutyje.

O Ukrainoje atstumai dideli ir važiuoti reikia ne vienai dienai - porai ar daugiau. Tiesa, finansinės sankcijos taikomos nedažnai, nes yra ir švelnesnių bausmių, pavyzdžiui, nušalinimas nuo varžybų tam tikram laikui. Bauda skiriama, jei teisėjas pridaro šiurkščių klaidų ir jos nulemia rungtynių baigtį.

Metus uždelsė - Būdamas drausmės komisijos vadovas daug darbo turėjote?

- Mano kvietimu, varžybų komisaro prašymu ar po klubo raštiško skundo

Komisija susirinkdavo, o sprendimą, remdamasis jos narių išvadomis, priimdavau aš. Visa atsakomybė tekdavo man, bet man kiek lengviau nei kitiems komisijos nariams, nes aš užsienietis (juokiasi).

- Taip turėjote įgyti daug priešų.

- Priešai tie, kurie pralaimi. Toks gyvenimas. Peržiūrėjome šimtus įrašų, o per sezoną posėdžiaudavome apie dvidešimt kartų. Kartais skundų ir nebūdavo, bet mums atrodydavo, kad blogai teisėjauta, todėl patys analizuodavome rungtynes.

- Juk galėjote ir toliau darbuotis Ukrainoje - dauguma klubų prašė jūsų pasilikti.

- Ne dauguma, o tam tikra grupė komandų. Darbas daug laiko surydavo, o šeima buvo likusi namie, sakė, užteks

- Ką naujo atradote tiek laiko praleidęs svečioje šalyje?

- Dideles galimybes. Ne tik sporte, bet ir ekonomikoje, politikoje. Jau nekalbu apie juodžemį beribiuose laukuose, net pavydas ima. Hitleris tą juodžemį į Vokietiją vežė vagonais, o aš prie savo sodybos negaliu jo rasti...

Ukrainoje nuostabi gamta. Žvejams ten tikras rojus. Draugas duodavo pavartyti žvejams skirtą žurnalą - trūksta žodžių, kokių žuvų ten galima pagauti. Įdomūs žmonės, papročiai. Ukrainiečiai - ne gruzinai, bet be tostų užstalėje neapsieina. Tačiau į taurę negalima pilti gėrimo, jei žmogus ją laiko rankoje. Pilti galima, kai taurė pastatyta ant stalo.

Negaliu nepaminėti ukrainietiškų barščių, o jų rūšių - galybė. Nepakartojami ir lašiniai. Aišku, ukrainiečių virtuvė kaloringa, bet įdomi.

Tiesa, yra skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos. Rytų Ukraina, ypač mažesni miestai, primena buvusią Tarybų Sąjungą. O atvyksti į Lvovą - jautiesi, tarsi būtumei Krokuvoje. Sunku atskirti.

Iš vadovo - į vadovus - Grįžęs į Lietuvą be darbo ilgai nesėdėjote - tapote VTB Vieningosios lygos Teisėjų departamento vadovu.

- Vieningoji lyga - rimtas turnyras, labai stiprus sportiniu ir finansiniu aspektu. To daugeliui turnyrų trūksta. Esu teisėjų skyriaus vadas.

Mano funkcijos - suformuoti teisėjų korpusą, juos paskirstyti varžyboms. Tai nėra paprasta, nes teisėjai iš įvairių šalių, jų reitingai skirtingi, o kiekvienoje valstybėje krepšinio lygis vis kitoks.

Kad galėtume paprasčiau įvertinti teisėjus, pradėjęs dirbti įvedžiau prievolę - rungtynių komisarai, peržiūrėję vaizdo įrašą, privalės įvertinti teisėjų darbą. Kad paskui būtų galima išsiaiškinti - pagrįstai ar ne arbitrai apkaltinti.

•

Reikės naujų arenų - Taip sutapo, kad jums populiarinant krepšinį Ukrainoje ši valstybė gavo teisę surengti “EuroBasket 2015”.

- Tai buvo Ukrainos krepšinio federacijos prezidento A.Volkovo, dabar išrinkto į Radą, iniciatyva. Per Europos futbolo čempionatą buvo patobulinta infrastruktūra, vadinasi, suremontuotus kelius, atnaujintus viešbučius galima panaudoti ir krepšiniui. Viena pagrindinių problemų, kuri, neabejoju, bus išspręsta, - naujų arenų statyba. Salių trūksta tragiškai. Mariupolyje, Južne galima žaisti, bet salės mažos - gali susėsti 2-3 tūkst. žiūrovų. Kijeve ir Donecke arenos didesnės, bet senos. Be to, krepšininkai sale turi dalytis su kitų sporto šakų atstovais, todėl tenka taikytis prie kitų. Šešios pastatytos arenos,

2008 metų rudenį A.Pavilonį į Ukrainą pakvietė šios šalies Krepšinio federacijos prezidentas A.Volkovas (dešinėje). / bcbudivelnik.com nuotraukos

Žaidėjui garbė, kai toks autoritetas spaudžia jam ranką. superleague.ua nuotrauka

18

2012 12 06 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Ledo šokiai

I.Averbuchui sporto karjera - tarsi blogas sapnas Lygindamas dabartinę savo veiklą su 13 metų trukusia tarnyste didžiajam sportui Ilja Averbuchas pripažįsta, jog anksčiau neturėjo galimybės pajusti palaimingo kūrybos džiaugsmo. Dabar jis pats kuria ledo šokių šedevrus ir pamažu skinasi kelią į didžiąsias pasaulio arenas.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

D

augkartiniai Rusijos ledo šokių čempionai I.Averbuchas ir Irina Lobačiova iškovojo auksą Europos ir pasaulio čempionatuose, Solt Leik Sityje tapo olimpiniais vicečempionais, o įspūdingą karjerą baigė 2003-iaisiais, būdami pačiame šlovės zenite. Tada ir prasidėjo gražiausias I.Averbucho gyvenimo etapas.

Neseniai didžiųjų Lietuvos miestų žiūrovai išvydo jo sukurtą ledo šokių spektaklį “Mažos didelio miesto istorijos” iš Rusijos meno meistrų festivalio “Kalėdiniai vakarai” ciklo.

Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje publika atsistojusi dėkojo žvaigždžių komandai už elitinį meną.

Po spektaklio sostinės “Pramogų arenoje” Ilja Averbuchas užkulisiuose atsakė į “Lietuvos žinių” klausimus.

Tariasi su savimi - Kaip pavyko suburti tokį ryškų olimpinių ir pasaulio čempionų žvaigždyną? Gal Rusijoje iki šiol draugystė labiau vertinama nei pinigai?

- Su kai kuriais šio šou dalyviais anksčiau konkuruodavome per varžybas. Dabar mūsų komandos santykiai yra puikūs, nors iš pradžių ji į mano idėjas žvelgė gana atsargiai. Tačiau kai įsitikino, kad mano pasiūlyti televizijos projektai ir ledo šou yra aukščiausios kokybės, nusiramino. Tai mus sutelkė.

Iš pradžių parengėme čempionų šou divertismentą. Pamažu čiuožėjus įtikinau, kad reikia eiti pirmyn. Taip atsirado muzikinis spektaklis “Mažos didelio miesto istorijos”, kuriame visi matomi, visi vieni kitiems padeda. Ir man tai labai svarbu.

- Pamačiau fantastišką reginį. Esate jo idėjos autorius, režisierius, choreografas, vadybininkas. Ne per sunku?

- Nelengva. Tačiau turiu komandą, kuri padeda įgyvendinti visus sumanymus. Beje, vienam viską planuoti yra paprasčiau. Kai aš - režisierius ir choreografas - sugalvoju įdomų projektą, tuoj pat atsisuku į save - vadybininką - ir klausiu, ar sugebėsiu įgyvendinti šį sumanymą. Atsakau, kad dėl to pasiryžęs išleisti visus pinigus.

Abiem atvejais esu suinteresuotas asmuo, todėl ir demonstruojame tokią gerą kokybę.

- Tai jau panašu į veikiantį ledo teatrą, o ne į atskirą projektą.

Taip I.Averbuchas dėkoja jį sužavėjusiai Lietuvos publikai. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Ilgas procesas - Kiek laiko kūrėte šią programą?

- Ilgiausiai trunka sukurti scenarijų ir muziką. Mums labai pasisekė turime jauną talentingą kompozitorių Romaną Ignatjevą. Bene pusę metų drauge su juo stengėmės, kad muzikos ritmas ir nuotaikos derėtų tarpusavyje. Choreografiją sukūriau gana greitai, nes puikiai viską įsivaizdavau. O ir šokėjai profesionalai nemažai įdomių dalykų pasiūlydavo.

Visas spektaklio kūrimo procesas truko beveik aštuonis mėnesius.

- O būdamas čiuožėjas kiek laiko rengdavote naują programą?

- Anksčiau būdavo kitokios taisyklės, o ir programa visai kitaip būdavo vertinama. Dabar ji “surenkama” per tris keturias dienas. Mes ją kurdavome beveik visą vasarą. Tačiau man būdavo per ankšta tuose sporto rėmuose, nes ištisus metus tekdavo šokti vis tą patį. Gal dėl to dabar esu čia ir darau tai, kas man labai patinka.

- Tikėjausi ir Jus išvysti šokantį spektaklyje, tačiau ant ledo pasirodėte tik jam pasibaigus...

- Jei kas nors suserga, tuomet pakeičiu, nes vis dar čiuožiu. Kai kuriuose projektuose tai ir darau. Tačiau šiame spektaklyje nedalyvauju sąmoningai.

Man būdavo per ankšta tuose sporto rėmuose, nes ištisus metus tekdavo šokti vis tą patį.

- Tai, ką dabar pasakėte, ir bandau visiems pranešti. Šio projekto misija - parodyti, jog gali būti kuriamas ir ledo spektaklis. Tai mano svajonė, kurios siekiu šiame gyvenime. Labai noriu, kad atsirastų stacionarus ledo teatras. Lietuvoje mums teko šokti puikiose ledo arenose, čia žiūrovai gana arti. Ir vis dėlto norėčiau, kad visi žiūrovai sėdėtų priešais sceną kaip tikrame teatre. Nes iš priekio ir iš šono labai skirtingai matyti.

“Mažas didelio miesto istorijas” šiemet olimpiniame Londone rodėme 14 kartų. Vietos kritikai jas labai gerai įvertino. Mūsų dailiojo čiuožimo meistrų plejada išties auksinė. Ir tai labai svarbu. Tikiuosi, netrukus mūsų vizitinė kortelė bus kaip ir garsiojo Kanados “Cirque du Soleil”.

Pirmiausia dėl to, kad užkulisiuose yra labai daug darbo. Antra - nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, jog Ilja Averbuchas sukūrė spektaklį sau. Manau, režisieriaus vieta už kadro.

Meilė brangesnė - Trylika metų praleidote didžiajame sporte. Ar pasitraukti buvo labai skausminga?

- Mudu su Irina pavargome nuo sporto, paskutiniai metai buvo labai sunkūs. Pasiekėme beveik viską. Trūko tik pergalės olimpinėse žaidynėse.

Kitos olimpiados būtų tekę laukti dar ketverius metus. Įvertinę jėgas abu supratome, kad geriau laiku baigti.

Per tuos ketverius metus spėjau daug nuveikti ir nė kiek nesigailiu, kad būtent tada pasitraukiau iš sporto.

- Jus su Irina treniruodavo garsūs ledo šokių meistrai Natalija Liničiuk ir Genadijus Karponosovas. Keturi žmonės - keturi charakteriai. Būdavo sunku dirbti?

- Su Irina esame viena iš nedaugelio porų, kurios visų titulų pasiekė su tais pačiais treneriais. Apie Nataliją ir Genadijų galiu pasakyti tik gerų žodžių. Juos labai gerbiu ir esu labai dėkingas. Žinoma, visko patirta. Tačiau buvome jau daugiau nei mokiniai ir mokytojai - buvome kaip šeima. Todėl su Irina likome ištikimi žmonėms, kurie mumis patikėjo ir atvedė į sporto aukštumas.

- Ar tais laikais būdavo įmanoma draugystė tarp konkuruojančių porų?

- Sporte jos nebūdavo. Mes su Povilu Vanagu labai draugaudavome, kai pirmus trejus metus treniruodavomės vienoje grupėje. Pamenu, stovyklaujant Vilniuje Povilas mane nusivedė į mitingą - Lietuvoje buvo prasidėjęs atgimimas. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė.

O dabar vėl jau dešimt metų drauge dirbame. Povilas su Margarita yra mano komandoje, mūsų santykiai puikūs. Tiesa, jie nedalyvauja šiame spektaklyje, nes turi savo projektą.

Aukso vidurio beieškant

I.Averbuchas ir I.Lobačiova drauge pasiekė svaiginamų aukštumų.

LŽ archyvo nuotraukos

- Trejus metus šokote su Marina Anisina, dukart su ja tapote pasaulio jaunimo čempionais. Kai netikėtai stojote į porą su savo mylimąja I.Lobačiova, daugelį šokiravo toks Jūsų poelgis.

Nutraukęs sėkmingai įsibėgėjusią karjerą viską pradėjote nuo pradžių. Niekada nesigailėjote taip pasielgęs?

- Iš tiesų su Marina būdavome labai gera pora. Tačiau niekada nesigailėjau dėl to, ką padariau. Juk tai buvo jaunystė. Būdamas tokio amžiaus ne viską sugebi tinkamai įvertinti. Dabar gal kitaip elgčiausi. Šios temos su Irina niekada negvildendavome. Vėliau mūsų ir Marinos keliai ne kartą susikirto. O Solt Leik Sičio olimpiadoje ji su Gwendaliu Peizerat aplenkė mus vienu balu ir laimėjo auksą.

- Tai buvo saldus Marinos kerštas?

- Nemanau. Kiekvienas darėme, ką sugebame. Tai, kad su Irina tuomet nelaimėjome, ir paskatino mane imtis to, ką darau šiuo metu. Dabar irgi siekiu olimpinių aukštumų.

Žiūrovams būdavo įdomiau - Jūsų ir Irinos bei Marinos ir Gwendalio duetai labai skirtingi. Pastarąjį apibūdinčiau taip: greitas, žavus, atletiškas.

- Taip, Marina nuolat keldavo Gwendalį.

- Jūsų pora buvo elegantiška, plastiška, preciziška. Kas lemia stilių?

- Kiekvienas sportininkas turi savo braižą, kiekviena mokykla - savi-

Šokdama su G.Peizerat buvusi Iljos porininkė M.Anisina nuolat stebindavo žiūrovus akrobatiniais triukais. tą stilių. O prancūzų mokykla išsiskirdavo gera doze moderno.

- Kaip prisimenate Solt Leik Sičio olimpiadą?

- Buvo penkios poros, kurių kiekviena galėjo būti ir pirma, ir penkta: Marina su Gwendaliu, mudu su Irina, italai Fusar Poli ir Margaglio, Lietuvos duetas Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas bei kanadiečiai Shae Lynn Bourne ir Victoras Kraatzas. Kalbėdamas apie Solt Leik Sičio olimpiadoje užimtą antrąją vietą visada pabrėžiu, kad galėjome likti ir penkti, bet galėjome būti ir pirmi. Tokia konkurencija vertė tobulėti. Dabar kova vyksta tik tarp dviejų porų - Tessos Virtue ir Scotto Moiro iš Kanados bei Meryl Davis ir Charlie White’o iš JAV. Visos kitos toli nuo jų. Mūsų laikais, manau, žiūrovams būdavo įdomiau.

Jokios nostalgijos - Tuomet būdavo daugiau džiaugsmo ar nuoskaudų?

- Mano, sportininko, gyvenimas buvo tarsi ilgas sapnas. Galiu patikinti, kad nejaučiu jokios šio laikotarpio nostalgijos. Šis etapas suteikė man galimybę eiti toliau. Kodėl nenoriu jo prisiminti? Gal dėl to, kad būdavo daugiau negatyvių dalykų, susijusių su nesėkmėmis, nervine įtampa, nuolatiniu spaudimu. Neigiamus dalykus visi stengiamės ištrinti iš atminties.

- Kokios dabar ledo šokių tendencijos? Kas Jums patinka, kas ne?

- Vertinimo kriterijų aukso vidurys dar nerastas. Manau, būtina rasti tinkamą būtinų privalomosios programos elementų kiekį. Šiuo metu jų yra per daug, dėl to ir programa neretai “pasiklysta” - nebelieka vietos kūrybai.

Dabar, kaip jau sakiau, programa parengiama per kelias dienas. Svarbiausias darbas - pakeisti muziką, visa kita labai paprasta. Tai liūdina. Tokiomis sąlygomis aukštąjį pilotažą sugeba demonstruoti tik dvi mano jau minėtos poros. Anksčiau būdavo daugiau erdvės kūrybai.

O patinka tai, kad dabar teisėjai nebe visagaliai kaip mūsų laikais.

- Ar sutinkate, kad Rusijos ledo šokiai išgyvena krizę?

- Manau, kad jie jau brenda iš krizės. Atsirado kelios perspektyvios poros, tarp jų - Jekaterina Bobrova ir Dmitrijus Solovjovas. Tačiau iki Sočio olimpiados vargu ar jiems pavyks aplenkti pasaulio lyderius.

Atskirai, bet kartu - 2007-aisiais Jūsų ir Irinos šeima iširo po 12 bendro gyvenimo metų.

Tai dėl didžiojo sporto?

- Tai daugiau lėmė pats gyvenimas.

Pamažu viskas kaupėsi, kol pagaliau abu nutarėme, kad geriausia bus išsiskirti.

Tačiau mūsų santykiai puikūs. Irina dalyvauja visuose mano projektuose.

- Jūsų sūnus Martinas gal irgi eis tėvelių pėdomis?

- Jam jau aštuoneri. Sportininku jis tikrai netaps. Martinas lanko brangų koledžą Maskvoje - labai gerai mokosi. Svarbiausia - suteikti jam kuo geresnį išsilavinimą. Su Martinu dažnai būname kartu, daug keliaujame.

- Jūsų gyvenimas - ant ratų. Kur žiūrovai sutinka šilčiausiai?

- Man labiausiai patinka Rusijos publika. Tikrai nesitikėjome, kad Lietuvoje būsime taip fantastiškai sutikti. Vykdami pas jus manėme, kad į mūsų spektaklį ateis santūrūs šaltoki žmonės. Buvome priblokšti, kaip nuoširdžiai ir kartu inteligentiškai jie reiškė susižavėjimą.

•

2012 12 06 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Milijonai neša ir galvos skausmą VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygoje sužaistos paskutinės rungtynės A, B, C ir D grupėse. Jose aštuntfinalio dalyviai buvo žinomi iš anksto, tad klubai paskutinėse rungtynėse išsiaiškino galutines vietas ir išsidalijo kelialapius į žemesnio rango turnyrą Europos lygą.

Vietas Europos lygoje anksčiau užsitikrino Kijevo “Dinamo” ir Pirėjo “Olympiakos”, o užvakar prie jų prisidėjo Sankt Peterburgo “Zenit” ir Amsterdamo “Ajax”.

Vietoj pergalių - antirekordas D grupė patvirtino sunkiausiai prognozuojamos statusą, o galutinę komandų rikiuotę iš anksto numatyti vargu ar kas sugebėjo. Paskutinėje grupės vietoje liko vieną solidžiausių biudžetų Europoje turintis “Manchester City” klubas, per 6 turus surinkęs vos 3 taškus. “Man City” tapo pirmuoju Anglijos klubu, Čempionų lygoje neiškovojusiu pergalių ir surinkusiu mažiausiai taškų. Ankstesnis anglų antirekordas - 4 taškai - nuo 1995 metų priklausė “Blackburn Rovers”.

Paskutiniame ture “Man City” krito Dortmunde - 0:1 pralaimėjo Vokietijos čempionų klubui “Borussia”.

Nors abiejų klubų biudžetai, pasak vokiečių šaltinių, skiriasi daugiau nei du kartus (“Man City” - 498 mln. eurų, “Borussia” - 230 mln.), jauna Dortmundo komanda įrodė, kad ne vien milžiniški pinigai lemia pergales. Surinkusi net 14 taškų iš 18 galimų, “Borussia” už nugaros paliko net galingąjį Madrido “Real”, disponuojantį 600 mln. eurų biudžetu. Šioje kompanijoje kukliausiai atrodęs “Ajax” (86 mln. eurų) grupėje liko trečias ir tęs pasirodymą Europos lygoje. Olandams tai ypač svarbu, nes šio sezono Europos lygos finalas gegužę bus surengtas Amsterdame.

“Turėtume didžiuotis tokiu jaunos komandos pasiekimu. Mums atsiveria galimybė nukeliauti iki finalo savame stadione, tai būtų puiki dovana gerbėjams”, - sakė “Ajax” treneris Frankas de Boeras.

Nesantaikos žaibai Europos lygoje nuo šiol kovos ir “Zenit”, 2008 metais laimėjęs šį turnyrą. Tai Rusijos čempionams garantavo netikėta pergalė 1:0 Italijoje prieš “Milan” komandą.

“Zenit” aplenkė Briuselio “Anderlecht”, paskutines rungtynes baigusį lygiosiomis 2:2 su C grupės nugalėtoja “Malaga”. Atrankos turnyre Panevėžio “Ekraną” mindęs (5:0 ir 6:0) “Anderlecht” klubas grupės etape buvo supančiotas. Per 6 susitikimus Belgijos čempionai įmušė tik 4 kartus, o per pirmuosius 3 turus apskritai negalėjo “atrakinti” varžovų vartų.

Nors “Zenit” paskutinę minutę įšoko

STATISTIKA A GRUPĖ Paryžiaus PSG - “Porto” 2:1 (1:1).

Paryžius, 45 512 žiūrovų. Teisėjas - Craigas Thomsonas (Škotija). Įvarčiai - Thiago Silva (29), Ezequielis Lavezzi (61); Jacksonas Martinezas (33).

Zagrebo “Dinamo” - Kijevo “Dinamo” 1:1 (0:1).

Zagrebas, 3 663 žiūrovai. Teisėjas - Stanislavas Todorovas (Bulgarija). Įvarčiai - Ivanas Krstanovičius (90+5 iš 11 m); Andrijus Jarmolenko (45).

1. PSG 5 0 1 14:3 15 2. Porto 4 1 1 10:4 13 3. Dinamo K. 1 2 3 6:10 5 4. Dinamo Z. 0 1 5 1:14 1

Zagrebo (tamsi apranga) ir Kijevo “Dinamo” žaidėjams teko rungtyniauti ypatingomis sąlygomis.

Pixsell/AFP/ Scanpix nuotraukos

Trumpai “PRIENAMS” RIESTA Trečiadienį Izraelyje pralaimėję svarbias Europos taurės turnyro rungtynes “Prienų” krepšininkai sukomplikavo savo galimybes patekti į kitą etapą. Pirmajame rate namie prieniškiai Jeruzalės “Hapoel Migdal” (Izraelis) komandą nugalėjo 13 taškų skirtumu, o vakar svečiuose Lietuvos komanda tokiu pat skirtumu turėjo pripažinti varžovų pranašumą - 79:92 (21:25, 18:26, 17:21, 23:20). Virginijaus Šeškaus treniruojami “Prienai” galėjo pralaimėti mažesniu skirtumu, tačiau per paskutinę ataką Gediminas Orelikas prarado kamuolį, o Courtney Fellso nuo trijų taškų linijos paleistas kamuolys aidint sirenai perskrodė tinkelį. Šio metimo autorius iš nugalėtojų buvo rezultatyviausias, pelnęs 25 taškus.

Amerikietis pataikė net 10 dvitaškių iš 11. “Prienų” ekipoje geriausiai sekėsi Siimui Sanderiui Vene - 18 taškų (tritaškiai 4/7) ir Artūrui Milakniui - 14 taškų. Pastarasis pataikė 4 tritaškius iš 5, bet tai padarė dar iki ilgosios pertraukos. Per kitas A grupės rungtynes Kijevo “Budivelnik” (Ukraina) namie 72:62 (18:15, 25:9, 15:18, 14:20) įveikė Nimburko ČEZ (Čekija) krepšininkus. Nugalėtojų ekipoje rungtyniaujantys krepšininkai iš Lietuvos pelnė 16 taškų: Michailas Anisimovas - 9, Dainius Šalenga - 6. Po penkių Europos taurės turnyro turų ČEZ ir “Budivelnik” turi po 3 pergales ir 2 pralaimėjimus, “Prienų” ir “Hapoel Migdal” sąskaitose - 2 pergalės ir 3 nesėkmės. Tad per paskutinio turo rungtynes, vyksiančias gruodžio 12 dieną Kaune, Lietuvos čempionato bronzos medalininkams reikės atlikti neįmanomą misiją - ukrainiečius nugalėti bent jau 28 taškais ir laukti kitų grupės rungtynių baigties.

į Europos lygos traukinį, Rusijoje vakar buvo aptarinėjama ne pergalė Milane, o komandos trenerio iš Italijos Luciano Spalletti konfliktas su puolėju Hulku.

26 metų brazilas yra brangiausias legionierius Rusijos futbolo lygos istorijoje. Rugsėjį “Zenit” už Hulką portugalų klubui “Porto” sumokėjo 60 mln. eurų. Tačiau jau sausį brazilo ir rusų keliai gali išsiskirti.

L.Spalletti rūstybę Hulkas užsitraukė dvikovos Milane pabaigoje. 80 minutę treneris jį pakeitė Konstantinu Zyrianovu. Tuo nepatenkintas brazilas treneriui nepadavė rankos, vėliau emocingai diskutavo su klubo darbuotojais. Italas į tai atsakė tik pagrūmodamas pirštu.

Hulkas nenurimo ir savo pyktį liejo po rungtynių dalydamas interviu žiniasklaidai.

“Jei situacija su treneriu nebus išspręsta, aš paliksiu “Zenit” jau sau-

sį per atsivėrusį transferų langą”, antipatiją strategui reiškė Hulkas.

L.Spalletti kalbėjo ramiau: “Hulkas gali šnekėti ką nori, bet jei aš nutariau jį pakeisti, vadinasi, nesu patenkintas jo žaidimu. Nė viena žvaigždė nesidžiaugia keičiama. Hulkas klysta manydamas, jog žais 90 minučių kiekvieną kartą. Jis žada palikti komandą? Tai jo pasirinkimas. O aš neketinu niekur išvykti.”

Pamažu Europą gniaužiantys žiemos čiuptuvai palietė ir Čempionų lygą. A grupės rungtynėse Kroatijoje antradienį susitiko du “Dinamo” klubai - Zagrebo ir Kijevo. Sužaidus vos dešimt minučių susitikimas buvo nutrauktas. Nors Zagrebe tai paprastai įvyksta dėl aršių vietos komandos gerbėjų “BBB” išpuolių, šį kartą žodį tarė motina gamta. Rung-

tynių pradžioje ėmė taip snigti, kad žaisti tapo nebeįmanoma, ir teisėjas iš Bulgarijos Stanislavas Todorovas buvo priverstas sustabdyti dvikovą.

Ji pratęsta po dešimties minučių. Šeimininkai šiose rungtynėse atsiliko nuo svečių, bet tiksint paskutinėms dvikovos minutėms jiems pavyko išlyginti rezultatą po Ivano Krstanovičiaus realizuoto 11 m baudinio ir išvengti visiškos gėdos. Iki tol Zagrebo klubas “Dinamo” buvo pralaimėjęs visus penkis susitikimus bendru santykiu 0:13. Per Čempionų lygos istoriją 15 klubų baigdavo grupės varžybas nesurinkę nė taško, tačiau vieninteliam Haifos “Maccabi” 2009 metais per 6 turus nepavyko pelnyti ir nė vieno įvarčio.

Zagrebo klubas yra Čempionų lygos autsaideris ne tik pagal rezultatus, bet ir pagal žiūrovų lankomumą. Tris Kroatijos čempionų A grupės susitikimus erdviame 38 tūkst. vietų “Maksimir” stadione vidutiniškai stebėdavo vos po 5891 žiūrovą. Palyginimui bendras lankomumo vidurkis Čempionų lygoje šį sezoną yra 40 683.

Kodėl kroatai nėjo palaikyti “Dinamo”, konkretaus atsakymo nėra. Viena priežasčių nurodoma smarkiai šoktelėjusi bilietų kaina. Atrankos kovose buvo užpildoma bent pusė “Maksimir”, tačiau pigiausi bilietai į rungtynes tuo metu kainavo vos nuo 5 litų. Patekus į grupės varžybas, kainos pakilo keliolika kartų - bilietai į rungtynes jau kainavo nuo 90 litų.

Tačiau ir tokios kainos yra palyginti žemos Europos mastu. Bilietai į “Manchester United” namų rungtynes kainuoja 128-213 litų, į “Barcelonos” - 159-386, į Miuncheno “Bayern” - 138-370 litų.

B GRUPĖ Pirėjo “Olympiakos” - Londono “Arsenal” 2:1 (0:1).

Pirėjas, 28 128 žiūrovai. Teisėjas - Alberto Undiano (Ispanija). Įvarčiai - Giannis Maniatis (64), Kostas Mitroglou (73); Tomašas Rosicky (38 min.).

“Montpellier” - Gelzenkircheno “Schalke” 1:1 (0:0).

Monpeljė, 23 142 žiūrovai. Teisėjas - Antonio Lahozas (Ispanija). Įvarčiai - Emanuelis Herrera (59); Benediktas Hoewedesas (56).

C GRUPĖ “Milan” - Sankt Peterburgo “Zenit” 0:1 (0:1).

Milanas, 29 508 žiūrovai. Teisėjas - Tony Chapronas (Prancūzija). Įvartis - Danny (35).

“Malaga” - Briuselio “Anderlecht” 2:2 (1:0).

Malaga, 21 769 žiūrovai. Teisėjas - Denizas Aytekinas (Vokietija). Įvarčiai - Duda (45 ir 61 min.); Milanas Jovanovičius (50), Dieudonne Mbokani (89).

D GRUPĖ Dortmundo “Borussia” - “Manchester City” 1:0 (0:0).

Dortmundas, 65 289 žiūrovai. Teisėjas - Miloradas Mažičius (Serbija). Įvartis - Julianas Schieberis (57).

Madrido “Real” - Amsterdamo “Ajax” 4:1 (2:0).

Madridas, 57 245 žiūrovai. Teisėjas - Pavelas Kralovecas (Čekija). Įvarčiai - Cristiano Ronaldo (13), Jose Callejonas (28 ir 88.), Kaka (49); Derkas Boerrigteris (59).

1. Prienai

7

0

2. Žalgiris

4

0

100

3. Lietuvos rytas

3

1

75

1. Schalke

3

3

0 10:6 12

1. Malaga

3

3

0

12:5 12

1. Borussia

4

2

0

11:5 14

10. LSU-Baltai

2. Arsenal

3

1

2 10:8 10

2. Milan

2

2

2

7:6

2. Real

3

2

1

15:9 11

Tarp “Zenit” trenerio L.Spalletti (dešinėje) ir puolėjo Hulko perbėgo juoda katė.

3. Olympiakos 3

0

3 9:9

9

4. Montpellier 0

2

4 6:12 2

Žiūrovai nusisuko

8

•

3. Zenit

2

1

3

6:9

7

3. Ajax

1

1

4

8:16 4

4. Anderlecht

1

2

3

4:9

5

4. Man City

0

3

3

7:11 3

19

STREIKO ATSISAKĖ Dėl nemokamų atlyginimų pagrasinę nevykti į Klaipėdą žaisti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynių Vilniaus “Sakalų” žaidėjai atsisakė šių ketinimų.

Paskutinę akimirką vilniečiai nutarė neboikotuoti LKL mačų ir vakar uostamiestyje surėmė ginklus su “Neptūnu”. Sėkmė trečiadienį lydėjo šeimininkus. “Neptūno” krepšininkai be didesnio vargo 106:80 (31:18, 33:20, 18:17, 24:25) nugalėjo “Sakalų” ekipą, kuriai tai buvo šešta nesėkmė. 26 taškus nugalėtojams pelnė Laurynas Mikalauskas, 22 - Martynas Mažeika, 19 Deividas Gailius, 13 - Evaldas Dainys.

Iš vilniečių išsiskyrė Aivaras Kiaušas (19 tšk.), Justas Sinica ir Evaldas Baniulis (po 12 tšk.). Panevėžio “Lietkabelio” krepšininkai namie 89:71 (30:15, 19:14, 26:18, 14:24) nugalėjo Kauno “LSUBaltų” ekipą ir iškovojo kevirtą pergalę.

19 taškų prie jos prisidėjo Mindaugas Kupšas (11 atkovotų kamuolių), po 12 - Darius Griškėnas ir Karolis Babkauskas. Kauno komandoje geriausiai sekėsi Žygimantui Skučui (22 tšk.).

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 100

4. Neptūnas

5

3

63

5. Šiauliai

4

3

57

6. Juventus

4

3

57

7. Lietkabelis

4

3

57

8. Nevėžis

4

4

50

9. Pieno žvaigždės 3

4

43

2

5

29

11. Sakalai

1

6

14

12. Palanga

0

9

0

LŽ

20

2012 12 06 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI NUOMOJA Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambarių butą Vilniuje, Senamiestyje, K.Vanagėlio g.

(38,5 kv. m, butas suremontuotas, yra baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, seifinės durys, automobilio parkavimas kieme, kaina - 800 Lt/mėn). Tel. 8 672 52 168.

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

PARDUODA 1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus.

Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Nemokamai gydau depresiją, nutukimą, išaiškinu šeimos nesutarimus, padedu žmonėms patiems atspėti savo ateitį, konsultuoju vaikų auklėjimo klausimais. Adresas pasiteirauti: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt STATYBOS PASLAUGOS Atlieku įvairius apdailos darbus.

Vilnius, tel. 8 604 86 624.

Kvalifikuotas statybininkas dažo, kloja laminuotas grindis, apšiltina kambario sienas.

Darbų garantija 25 metai.

Vilnius, tel. 8 672 05 701.

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO 48 metų moteris ieško pagalbinės darbininkės darbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras ieško apdailos darbų pagalbinio darbininko ar apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI Už aukščiausią pasiūlytą kainą, ne mažesnę nei 8124,00 Lt, parduodamos bankrutavusios įmonės atsargos - įvairūs vamzdžių laikikliai, tvirtinimo detalės, PVC alkūnės, akmens vata, termoizoliacinės medžiagos, kt. Taip pat parduodamas kitas turtas biuro baldai, mobilūs oro kondicionieriai (2 vnt.), kt. Turto apžiūra - iš anksto susitarus. Pasiūlymai priimami iki 2013 01 07 el. paštu: ernestas.sapalas@gmail.com arba faksu (8 5) 272 1159. Daugiau informacijos tel. 8 620 10 208.

Užs. LM-3605

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

Parduodamas bankrutavusios UAB “Fasadų renovacija” turtas.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašai: www.bap.lt. Užs. LM-3604

SIŪLO DARBĄ Reikalingi mūrininkai, betonuotojai, staliai bei kiti pagalbiniai statybos darbininkai dirbti Palangoje. Apgyvendiname.

Tel. 8 686 97 865.

Likviduojama UAB “BALESTRA”, kodas 302603391, buveinė - Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Geležinkelio g. 3-14A, duomenų tvarkytojas VĮ Registrų centras.

Užs. LM-3607

2012 04 18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB “Naujoji Vilputa”, į. k. 300543230, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 11 29.

Bankroto administratorius UAB “Bankroto lyderiai”, tel. 8 678 81 730.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 01 08 adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius.

Terminas UAB “Naujoji Vilputa” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2012 12 10.

Užs. R-685

UAB “Vigesta”

(įm. k. 166779286, Naukių g. 16, Mažeikiai, LT-89126 Mažeikių r. sav., tel. 8 687 49 652, faks. (8 443) 50 300, el. p.: vigesta@vigesta.com) vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150 (aktuali redakcija), SKELBIA KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: vakuuminis kuteris.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 21 d. 10.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams Darius Matiukas, tel. 8 687 49 652.

Užs. LM-3596

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui

UAB “Vėjo greitis” SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ.

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Pirkimo objektas: ratinis eskavatorius su papildoma komplektacija: kaušu ir lankščia strėle (su hidraulikos pagalba keičiamu kampu).

Vokų su konkursine dokumentacija atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 21 d. 10 val. 00 min.

UAB “Vėjo greitis” Pramonės g. 7, Stanaičių k., Garliavos sen., LT-53285 Kauno r.

Tel. +370 697 49 444, el. paštas: vejogreitis@gmail.com.

Užs. LM-3598

INFORMACIJA apie dešimties (10) saulės elektrinių statybos Jautakių kaime, Mažeikių rajone, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Užsakovai: UAB “Gonitas”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Tyli energija”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Splitmus”, Naftininkų g. 16-3, Mažeikiai; UAB “Sava energija”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Stakoda”, Gamyklos g. 31-4, Mažeikiai; UAB “Sava sodyba”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Saugi energija”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Domusinvest”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; UAB “Monokristalas”, Gamyklos g. 28, Mažeikiai; Donatas Gustys, Varduvos g. 21, Mažeikiai.

2. Veiklos pavadinimas - dešimties (10) saulės elektrinių statyba.

3. Veiklos vieta - Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Jautakių k. (kad. Nr. 6160/0010:8 Tirkšlių k. v.).

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Gamyklos g. 30, Mažeikiuose, 8-17 val. per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo, mob. tel. 8 687 48 513, tel./faks. (8 443) 66 605.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir Donatui Gusčiui (Gamyklos g. 30, Mažeikiai, tel. 8 687 48 513).

7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir Gamyklos g. 30, Mažeikiai, (rengėjas Donatas Gustys, Užs. LM-3600 tel. 8 687 48 513).

22

2012 12 06 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 6 D. LRT televizija.

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Kokią Vyriausybę tvirtins LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė?”. Speciali laida (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginės laidos tęsinys 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Veidai (k.)

0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Valanda su Rūta” (k.)

12.10 “Karamelinės naujienos” N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris,Teksasoreindžeris”N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Visa menanti” N-7 23.35 “Agentai” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena” 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 12.40 “Motina ir sūnus” 13.10 “Nuodėmių dešimtukas” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai”

14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Nuodėmių dešimtukas” 20.00 “Patys pačiausi” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Kaulai” 0.00 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.00 “Lėlių namai” 1.50 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių tyrimas” N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą. Ramiojo vandenyno sala” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Ne gyvenimas, o pasaka!” 2 d.

22.25 “Londono bulvaras” N-14 0.30 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai.

Ramiai užmigę” 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. Apie skudučius (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.)

11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių kino aukso fondas”. Drama “Mainai” N-7 13.25 “Mokyklos langas” (k.)

13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės” (k.) 14.25 “Amžininkai”. Ideologijos eksportas 15.15 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.00 Dok. f. “Visos mintys iš vienos galvos” 18.30 “Grynas gyvenimas” 19.15 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 2 d.

“Park Aveniu” 20.10 Laida apie LNOBT spektaklį. Ž.Offenbacho “Hofmano istorijos” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”.

“Mano tėvas” N-7 21.50 “Prisiminkime”. “Armonikos” ansamblis 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Gyvenimas mirties rate” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva. “Pastebėjimai Džeromui”. “Zefiro Torna, arba scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo”. “Prisiminimai iš Vokietijos” (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.30, 19 val.

“Frankenvynis” (3D) - 11.30, 15.30 val.

“Džiunglės” - 12, 14.45, 17, 19.30, 21.40 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.

“Septyni psichopatai” - 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.50 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 13, 17.45 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.30, 20.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.30, 16.45 val.

“Pragaras rojuje” - 18.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Legendos susivienija” (3D) - 11, 13.10, 16, 18.30, 20.10 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 15.15, 17.30 val.

“Karališkas romanas” - 17.50, 20.40 val.

“Džiunglės” (3D) - 21.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.15, 21 val.

“Frankenvynis” (3D) - 13.20, 17.40 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 13.50, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“30 širdies dūžių” - 15.50, 18, 20.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.10, 15.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 18.10, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.40, 15.40 val.

“Pragaras rojuje” - 22 val.

SKALVIJA “Tabu” - 16.50 val.

“Vienos meilės kronika” - 19 val.

“Draugės” - 21.10 val.

PASAKA “Pabandom iš naujo” - 15 val.

“Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas” - 16 val.

“Septyni psichopatai” - 21 val.

“Jie parduoda net lietų” - 17.30 val.

“Dviračiais per Altajų” - 18 val.

“Meilė yra viskas” - 20.30 val.

“Kūdikiai” - 15.30 val.

“Pokalbiai rimtomis temomis” - 16.45 val.

“Kazino apiplėšimas” - 19 val.

OZO KINO SALĖ “Tuštybių mugė” - 18 val.

“Lope de Vega: palaidūnas ir gundytojas” - 16 val.

MULTIKINO “Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 19.30 val.

“Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Drama “Įvartis 2. Svajonės išsipildymas” 23.50 “CSI kriminalistai” 0.40 “Ledo kelias” 1.30 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip bitlai sudrebino Kremlių” N7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip bitlai sudrebino Kremlių” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-7 19.45 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 9.00 Trileris “Nauja pradžia” N-7 11.00 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 13.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 15.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 17.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 19.00 Komedija “Poniutė kaime” 21.00 Drama “Babelis” N-7 23.20 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 1.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14

Viasat Sport Baltic 11.15 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 11.45 Ledo ritulys. KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo” 13.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Shakhtar” - “Juventus” 15.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” -

“Benfica” 17.25 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 17.55 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Besiktas”. Tiesioginė transliacija 20.10 “Futbol Mundial” žurnalas 20.40 “Trans World Sport” žurnalas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Partizan” - “Barcelona”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Besiktas” 1.30 “Premier League World” žurnalas

Eurosport 9.30 Didžiosios Britanijos biliardo čempionatas 11.15 Biatlono pasaulio taurė 12.00 Laida apie tenisą 12.30 Visos sporto šakos 13.30 Didžiosios Britanijos biliardo čempionatas. Ketvirtfinaliai 19.00 Laida apie tenisą 20.00 Didžiosios Britanijos biliardo čempionatas. Ketvirtfinaliai 0.00 Sportinis pokeris 1.05 Didžiosios Britanijos biliardo čempionatas. Ketvirtfinaliai

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 R.Gryno žvejybos ypatumai 22.00 Upių pabaisos 23.00 Tikri žvejai 0.00 Gelbėjimo misija 1.00 Prasta situacija

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Nuo mažų iki didžiausių 11.00 Šuns istorija 12.00 Išgyventi pasaulio pabaigą 13.00 Tunų žvejyba 14.00 Grizlių išlikimas 15.00 Žmonių medžioklė 16.00 Išgyventi pasaulio pabaigą 17.00 Draudimai. Kūnas 18.00 Pasaulio pabaiga 19.00 Šuns istorija 20.00 Ateiviai Europoje 21.00 Mistika. Ateiviai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Ateiviai Europoje 0.00 Mistika. Ateiviai 1.00 Nakties programa

Teatras “Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Džiunglės” (3D) - 11.15, 13.15, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Džiunglės” - 16.45, 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 18.15, 20, 21.15 val.

“Frankenvynis” (3D) - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.30, 14.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 17 val.

“Frankenvynis” (3D) - 13.15, 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 21.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 6 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” 7 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 8 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras” 9 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Hamletas” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai” 7 d. 19 val. Studijoje. “Svirplių kalva” 7 d. 21 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 8 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Unė” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Stepančikovo dvaras” 8 d. 19 val. Studijoje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” 9 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Pelenė” 9 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” 9 d. 16 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

ŠIAULIAI

“Septyni psichopatai” - 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15, 16.45, 19, 21.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 19.15, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.45, 13 val.

KAUNAS CINAMON “Legendos susivienija” (3D) - 13, 15.15, 17.30, 19.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Tėvas” - 16.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 18, 20.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11 val.

“007 operacija “Skyfall” - 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 22.10 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.15, 14.15, 17 val.

FORUM CINEMAS “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.

“30 širdies dūžių” - 18.30, 20.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 10.45, 15.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.30, 21 val.

“Apgaulinga aistra” - 14.30, 19.15 val.

“Septyni psichopatai” - 16.45, 21.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.15, 13, 17.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.45, 14.45, 18, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Džiunglės” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

FORUM CINEMAS “Legendos susivienija” - 13.45, 16.15, 19, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

“Pragaras rojuje” - 16, 18.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 15.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 14, 17.15, 20.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.45, 13.30, 15.15, 17, 18.45 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.45 val. “Į Romą su meile” - 15.20 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.15 val.

6 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 7 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 8 d. 18 val. “Kapinių klubas” 9 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis” Salė 99 8 d. 12 val. “Paika pelytė” 9 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. “Nr. 13 (Out if Order)” 7 d. 18 val. “Juokdarys Balakirevas” 8 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 8 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” 9 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 9 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 6 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 7 d. 18.30 val. “Freken Julija” 8 d. 18.30 val. “Gražiausi meilės romansai” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 d. 12 val. “Grybų karas” 9 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 8 d. 14 val. “Coliukė” 9 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 8 d. 15 val. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 6 ir 7 d. 19 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Atviras ratas”. “Opelijos” 7 ir 9 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko”

RAGANIUKĖS TEATRAS 8 ir 9 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 7 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 6 ir 8 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 7 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 8 d. 19 val. Didžiojoje scenoje.

Teatras “Utopia”. “Publika” 9 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 9 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 9 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Pramoginis floristikos renginys “Įkvėpimo naktis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Čigonų baronas” 7 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” 8 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” 9 d. 12 val. “Voro vestuvės” 9 d. 18 val. “Karmen” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Judas Iskarijotas” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 6 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujaisiais Metais, Ana!) 7 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 8 d. 18 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 8 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę” 9 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 7 d. 19 val. Vytauto V.Landsbergio dainų ir poezijos vakaras 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 8 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku”

9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” 9 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 6 ir 8 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Moteris be kūno” 9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Karalaitė nori žaisti” 9 d. 18 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 8 ir 9 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 6 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAI

“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Legendos susivienija” - 13.45, 15.45 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 18 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.30 val.

“Frankenvynis” (3D) - 15.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.45, 21 val.

8 d. 15 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Dansema”.

“Kampavoris” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Tavo akys matė mane” 9 d. 13 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” “DOMINO” TEATRAS 7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 8 d. 19 val. “Bučiuoju, Oskaras” 9 d. 13 val. “Daktaras”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Už durų” 9 d. 12 val. “Berniukai šoka breiką” 9 d. 18 val. “Labai paprasta istorija”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 17 val. “Jazminas” 9 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 9 d. 18 val. “Beprotiškas savaitgalis” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 9 d. 12 val. “Trys lokiai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Svajonių sala”

2012 12 06 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:26 leidžiasi 15:54 dienos ilgumas

7:28

Orai ir horoskopai MĖNULIS

-8 Oslas

Pirmąją delčios dieną Mėnulis teka -, leidžiasi 12:15

Delčia XII 06

Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Stokholmas

Talinas

+6 Londonas

-1

+5 Amsterdamas

Klaipėda

+4 Paryžius

-3

Zarasai Utena

Panevėžys

+8

Bordo

0

Ukmergė -1

Kaunas

-3

Lisabona

VILNIUS

-1

-3

Berlynas

+14 Barselona

+8

-1 Praha 0 Miunchenas

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +3 +4

+10 Nica

Bukareštas +9

Madridas

Vilnius Minskas -1 -1 Varšuva +1

Roma

Varna Dubrovnikas +2 Sofija +9

+17

Alytus Druskininkai

+14

-3 Maskva

-1

-1

Kėdainiai +1

-2 Ryga

-1 Kopenhaga

-1 -3

Šiauliai

-4 Sankt Peterburgas

-4

Pilnatis I 04

Dublinas +4

Palanga

-2 Helsinkis

-3

23

Stambulas +10

Malaga -1

+13

-4

Alžyras +16

ŠIANDIEN: debesuota, daug kur snyguriuos. Temperatūra dieną apie 1 laipsnį šalčio.

341-oji metų diena.

Gruodžio šeštoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 50-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 25 dienos.

RYTOJ: debesuota, vietomis pasnigs, pajūryje numatoma šlapdriba.

Temperatūra naktį kai kur nukris iki 8 laipsnių šalčio, dieną bus 1-2 laipsniais šalčio, pajūryje apie 23 laipsnius šilumos.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +14

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Bilmantas, Miglė, Mikalojus, Norvydė; rytoj: Ambraziejus Daugardas, Daugardė, Tautė.

Senoliai sakydavo: Geresnė tyla nekaip bet kokia byla.

24

2012 12 06 Lietuvos žinios

Margumynai

Atnaujintas Holivudo ženklas

Užsiaugino draugę

Holivudo ženklas Los Andžele suspindo visu grožiu. Jis buvo atnaujintas prieš savo 90 metų jubiliejų, kuris bus minimas kitąmet.

O.Stravinskienė su drauge iš miško. / Danieliaus Jakubavičiaus nuotrauka RITA KRUŠINSKAITĖ

Dzūkijos miškuose nuo žūties išgelbėta stirna savo geradarei atsidėkoja draugyste.

Stirnos ir moters draugystė prasidėjo vasaros pradžioje, kai Alytaus rajono Druskininkų kaimo gyventoja Ona Stravinskienė sumanė miške pasidairyti pirmųjų uogų. “Radau ją, mažutę, visiškai išsekusią, be jėgų”, - pasakojo moteris.

Matydama miško nimfą tokią nusilpusią, dzūkė negalėjo palikti jos likimo valiai ir ramiai paržingsniuoti namo.

Taip stirnaitė apsigyveno O.Stravinskienės namuose. Moteris kaip išgalėdama rūpinosi savo globotine, stengėsi, kad ji kuo greičiau sutvirtėtų ir sugrįžtų į mišką. Dzūkė nelaiko karvės, todėl pieno mažajai stirnaitei važiuodavo pirkti į Ryliškių kaimą, esantį už trijų kilometrų nuo sodybos.

Nemažai vargo ji turėjo, kol rado tin-

kamą žinduką ir augintinė, gavusi Bimbos vardą, pradėjo gerti pieną iš buteliuko.

Dienos bėgo ir Bimba iš paliegusios stirnaitės virto tikra gražuole. Ji taip prisirišo prie savo gelbėtojos, kad tapo neatskiriama O.Stravinskienės drauge ir palydove. Stirna sekioja paskui tarsi šuo. Jei moteris eina į mišką grybauti, Bimba seka iš paskos, jei susiruošia į kapinaites aplankyti artimųjų kapų eina kartu. Stirna palydi moterį ir į stotelę, net bando vytis autobusą, kuriuo važiuoja jos draugė. Nežinia, ar Bimba ilgai bėgtų paskui autobusą, paprastai nuo tolimesnės kelionės ją sulaiko šunų lojimas. Sugrįžusi namo dzūkė visada randa prie durų jos ištikimai laukiančią draugę.

Pašaukta vardu stirna vikriai atbėga prie šeimininkės, meiliai prisiglaudžia, palaižo veidą. Tačiau svetimų žmonių Bimba vengia, tuomet ji atsargiai artinasi net prie O.Stravinskienės. Nors miško gyvūno ir moters draugystė la-

Mirė pasaulio rekordininkės

bai artima, O.Stravinskienė net nakčiai neuždaro Bimbos į tvartą. “Kur nakvoja, nežinau. Juk tai laukinis padaras”, - sakė ji.

Kur stirna praleidžia naktį - neaišku, bet dieną visada sugrįžta į O.Stravinskienės sodybą ir ramiai vaikštinėja tarp naminių žąsų, vištų, niekada neužmiršta užsukti ir į lauko virtuvę, nes čia kasdien randa jai padėto maisto - grūdų, morkų, kopūstų, bulvių.

“Bimba noriai ėda viską. Tiesa, iš parduotuvės parvežtų morkų ragauti atsisakė. Tik pauostė ir nusisuko”, - apie globotinės išrankumą maistui pasakojo O.Stravinskienė.

Kad Bimba netaptų medžiotojų laimikiu, moteris jai ant kaklo užrišo raudoną kaspinėlį. Tai reiškia, jog šis gyvūnas yra globojamas. Ar nebus gaila, jei vieną dieną stirna išnyks miško tankmėje? O.Stravinskienė patikino, kad niekada neketino paversti Bimbos naminiu gyvūnu, nors labai pamilo stirnaitę, kuriai išgelbėjo gyvybę.

•

Tai buvo didžiausi ženklo atnaujinimo darbai per 35 metus. Pastaruosius du mėnesius šiam Los Andželo simboliui, esančiam ant pietinio Li kalno šlaito Holivud Hilse, buvo sunaudota maždaug 1360 litrų skaisčiai baltų dažų. Du mėnesius darbininkai, naudodamiesi langų valymo stiliaus platformomis, valė 15 metrų aukščio geležines raides, padengė jas gruntu ir nudažė. Ženklo renovavimo darbai kainavo maždaug 175 tūkst. dolerių. 140 tūkst. už ženklo atnaujinimą sumokėjo dažus tiekusi kompanija “Sherwin-Williams”.

“Tai mūsų Laisvės statula, mūsų Aukso vartai, tai - Holivudo ženklas, reiškiantis viltį. Niekur pasaulyje tokio ženklo nėra”, - sakė Holivudui atstovaujantis Los Andželo miesto tarybos narys Tomas LaBonge’as.

Vienas dažytojų Victoras Galindo sakė, jog didžiuojasi, kad dirbo prie visame pasaulyje garsaus objekto. “Daugeliui mūsų garbė dirbti prie Holivudo ženklo, nes daugelis Los Andželo mieste augo. Mes matydavome šį ženklą iš toli, o dabar esame taip arti”, - teigė V.Galindo.

“Darbas vyko greičiau nei tikėtasi.

Sunkiausia buvo atnaujinti pirmąją “H” raidę, tačiau vėliau viskas klojosi kaip iš pypkės”, - pridūrė 37 metų dažytojas.

Pasižiūrėti garsiojo užrašo, kuris gerai matomas beveik visame Los Andžele, atvažiuoja milijonai turistų, tačiau prie paties ženklo smalsuoliams neleidžia prieiti tvoros, įspėjamieji užrašai ir saugumo kameros.

Dažytojai ir į ženklo atnaujinimo šventę pakviesti žurnalistai prie užrašo leidosi stačiu šlaitu iš už jo pro rakinamus vartus. Naujokai ėjo įsikibę į virvę.

Nuo ženklo žvelgdamas žemyn 40 metų prižiūrėtojas Patrickas Joyce’as pasakojo: “Kelis kartus per mėnesį žmonės užlipa čia. Tai - įstatymo pažeidimas. Policija juos gali areštuoti. Daugiausia jie rašinėja ant ženklo arba tiesiog nori nusifotografuoti. Tačiau kartkartėmis kas nors užlipęs čia vartoja alkoholį ar narkotikus. Buvo užlipę ir išprotėjusių žmonių, kurie kūreno lauželius.”

Pirmasis užrašas ant pietinio Li kalno šlaito atsirado 1923 metais. Tai buvo nekilnojamojo turto bendrovės “Hollywoodland” reklama. XX amžiaus penktajame dešimtmetyje keturios paskutinės raidės buvo pašalintos. Užrašas, kuris yra viena mėgstamiausių “Angelų miesto” atrakcijų, XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje jau buvo restauruotas - tada devyni aukotojai, kurie “įsivaikino” po vieną raidę, skyrė jam 27 777 dolerius.

Holivudo ženklas susijęs ir su tragiškais įvykiais. 1932 metais britų aktorė Peg Entwistle nusižudė nušokusi nuo jo raidės “H”.

•

Holivudo ženklas - turistų ir nutrūktgalvių traukos objektas. / AFP/Scanpix nuotraukos

Pirmasis filmas apie Steve’ą Jobsą JAV Sandanso nepriklausomo kino festivalyje bus pristatytas pirmasis filmas apie bendrovės “Apple” ir jos vizijos kūrėją Steve’ą Jobsą.

Filmo “jOBS” režisierius Joshua Michaelas Sternas stengėsi parodyti 30 svarbiausių S.Jobso gyvenimo metų.

Juosta, kuriai scenarijų parašė Mattas Whiteley, apibūdinama kaip “at-

viras ir įkvepiantis žmogaus, kitaip žvelgiančio į gyvenimą, portretas”.

Joje pasakojamas S.Jobso gyvenimo kelias, kuris prasideda nerūpestingu hipiškuoju etapu, o baigiasi, kai S.Jobsas tampa “Apple” įkūrėju ir garsiu verslininku.

Pasak filmo prodiuserių, “jOBS” uždarys Sandanso nepriklausomo kino festivalį. Kino šventė vyks nuo sausio 17 iki 27 dienos Park Sityje, Solt Leik Sityje, Ogdene ir Sandan-

se, Jutos valstijoje. Pagrindinį S.Jobso vaidmenį filme atlieka 34 metų aktorius Ashtonas Kutcheris. Kino juostoje taip pat vaidina Dermontas Mulroney, Joshas Gadas, Lukas Haasas, J.K.Simmonsas ir Matthew Modine.

Kita Holivudo kompanija “Sony Pictures Studios” taip pat kuria filmą apie S.Jobsą. Jis remiasi 2011 metais Walterio Isaacsono parašyta “Apple” įkūrėjo biografija.

Ilgaamžė Besse Cooper nevalgė niekam tikusio maisto. Jos sūnus Sidney mano, kad tai jo motinos ilgaamžiškumo priežastis.

Pasaulis neteko dviejų pasaulio rekordininkių.

Eidama 116 metus mirė seniausia planetos gyventoja amerikietė Besse Cooper, o Kinijoje anapilin išėjo aukščiausia pasaulio moteris Yao Defen.

B.Cooper mirė Džordžijos valstijos Monro mieste, esančiame į rytus nuo Atlantos. “Senolės gyvenimas buvo ilgas ir geras. Ji užgeso labai ramiai”, - sakė jos sūnus Sidney.

B.Cooper gimė 1896 metų rugpjūčio 26 dieną Tenesio valstijoje. Kartą paklausta, kokia yra jos ilgaamžiškumo

paslaptis, amerikietė atsakė, kad “rūpinasi savo reikalais ir nevalgo niekam tikusio maisto”. 1924 metais ji ištekėjo už savo vyro Lutherio, su juo susilaukė keturių vaikų. Minėdama 114 gimtadienį B.Cooper turėjo 12 anūkų ir daugiau nei 12 proanūkių.

Tuo tarpu 2 metrų 33 centimetrų aukščiausios planetos gyventojos Yao Defen mirties priežastis nežinoma. Kinės, kuri laikoma trečia pagal ūgį kada nors gyvenusia moterimi, gigantizmą lėmė auglys hipofizėje. 2 metrų ūgį ji viršijo dar būdama penkiolikos metų.

•

BNS, LŽ

“Apple” įkūrėjas S.Jobsas pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. / PA Wire/Scanpix nuotrauka

•