2012 gruodžio 10 d. / Pirmadienis / Nr. 283 (13 411) by Lietuvos Zinios

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 10 d. / Pirmadienis / Nr. 283 (13 411)

www.lzinios.lt

Švedų pavyzdys praverstų ir Lietuvai

Šiandien LŽ

3p.

Policija priversta raginti dalį savivaldybių pačias pasirūpinti viešąja tvarka, tačiau merijų atstovams toks siūlymas nepriimtinas

6p.

Vokietija nori uždrausti kraštutinių dešiniųjų partiją, kuri iš esmės skleidžia idėjas, ne tokias jau tolimas garbių politikų išsakomoms mintims

9p.

W.A.Mozarto “Requiem”, atliekamas 230 muzikos mėgėjų ir 150 Vilniaus universiteto choristų, Šv. Jonų bažnyčioje šeštadienį skambėjo įspūdingai

11p.

Kaimynų konfliktą įžiebė komentarai virtualioje erdvėje, o jį narplioję teismai priėmė skirtingus sprendimus

12p.

Pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai penktadienį kovojo Eurolygoje, o jau vakar egzaminavo varžovus Vieningojoje lygoje

Pirmenybė atsinaujinantiems energijos ištekliams, didžiulės investicijos į inovatyvias technologijas ir mokslinius tyrimus tokią Švedijos ūkio ir energetikos sektorių strategiją atskleidžia šios šalies ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin.

14p. •2 p.

Išsamiau

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kaunas kratosi milijoninės skolos KRISTINA KUČINSKAITĖ

Daugiau nei metus transporto mazgu, esančiu prie Vytauto Didžiojo tilto, besinaudojantys kauniečiai nė neįtaria, kokios aistros verda dėl šio objekto. Privažiuojamuosius kelius įrengusi ir juos prižiūrinti įmonė iki šiol negauna atlygio iš Kauno miesto savivaldybės. Sandoriu, sudarytu daugiau nei prieš penkerius metus, nepatenkinti ir verslininkai, ir laikinosios sostinės valdininkai. Pastarieji tikina, kad bendrovė “Kamesta” už darbus prašo per didelės kainos, o taikos sutartis su ja pasirašyta be miesto tarybos pritarimo. Verslininkai stebisi tokiais pareiškimais ir ketina toliau varstyti teismų duris ieškodami teisybės.

Taikos sutartis sustabdyta Kauno miesto savivaldybės ir “Kamestos” vasarą pasirašyta ir teisme patvirtinta taikos sutartis šiuo metu yra sustabdyta. Ginčo šalys turi pateikti savo atsiliepimus, o teismas spręs, ką daryti toliau. Do-

NEŽINOMAS VILNIUS

kumentus reikia pristatyti iki gruodžio vidurio. Kauno merija, prašydama sustabdyti taikos sutarties vykdymą, į teismą kreipėsi, kai “Kamestos” atstovai keliskart priminė, kad miestas įmonei turi grąžinti 12 mln. litų skolą. Peržiūrėję taikos sutartį politikai ėmė kaltinti vieni kitus. Daugiausia akmenų krito į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo “tvarkiečio” Vygaudo Molio daržą. Tvirtinama, jog būtent jis įvairioms komisijoms ir valdančiosios daugumos kolegijai aiškino, kad taikos sutartyje bus numatyta skolą grąžinti per ilgesnį laiką.

Pernelyg sunki našta Iš tiesų buvo pasirašytas miestui nepriimtinas susitarimo variantas. “Atsirado įsipareigojimas skolą sumokėti per metus”, - LŽ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Dėl miestui nepalankių sąlygų kaltinamas ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius, o dabar Seimo narys socialdemokratas Antanas Nesteckis.

Kauno meras A.Kupčinskas pabrėžė, kad dėl taikos sutarties, sudarytos be miesto tarybos žinios, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

•3 p. Proginiai renginiai turizmo neišjudina

Konferencijų turizmo organizatoriai vienu balsu tvirtina, jog didžiausias Vilniaus konkurencinis pranašumas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje yra tas, kad Lietuvos sostinė tebėra menkai žinoma.

Išsamiau

Viešbučių konferencijų salės didžiuosiuose miestuose metų pabaigoje retai būna tuščios, tačiau tai nerodo, kad konferencijų turizmas ima klestėti. Tiesiog, skubant panaudoti mokymams skirtus biudžetus, prieš Naujuosius pagausėja įvairių mokymų. Renginių nė-

UŽSIENIS

H.Chavezas paskyrė įpėdinį

Hugo Chavezo vėžio saga dar kartą atitraukė venesueliečių dėmesį nuo svarbiausių valstybės problemų, tokių kaip artėjantys rinkimai ir galimas nacionalinės valiutos devalvavimas. O pats H.Chavezas bučiuodamas kryžių atsisveikino su savo tauta prieš tai paskelbęs, jog jam atsinaujino vėžys ir jis vyksta į Kubą dar vienos operacijos. Venesuelos prezidentas įvardijo ir savo įpėdinį - tam atvejui, “jei jam kas nors atsitiktų”. Juo paskirtas viceprezidentas Nicolasas Maduro. Visus šiuos įvykius apžvalgininkai traktuoja kaip rimtą ženklą, kad liga gali padaryti galą jau 14 metų trunkančiam karingo antiamerikietiško socialisto valdymui ir apskritai gerokai pakeisti kairuoliškos Lotynų Amerikos veidą.

•7 p.

Išsamiau

Erlendo Bartulio nuotrauka

ra daug, be to, Vilnius neturi didelio konferencijų centro, o senamiestyje sunku rasti vietą, kur galėtų vakarieniauti bent iki 400 žmonių. Verslininkai jau nesitiki, kad padėtį galėtų pagerinti Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai kitąmet. Konferencijų

Etnokosmologas J.Vaiškūnas išsiaiškino, kad turėjome savąjį lietuvišką Zodiaką

Orai turizmo naujam proveržiui, pasak jų, reikia ne proginių renginių, o ilgalaikės valstybės strategijos. Bet valstybės institucijos orientuojasi tik į savaitgalio ir laisvalaikio turizmą.

•17 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra dieną 5-7 laipsniai šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2012 12 10 Lietuvos žinios

Dienos temos

Švedų pavyzdys praverstų ir Lietuvai gaus teisės bus pažeidžiamos. Labai svarbu, kad žmonės turėtų teisę į teisingumą, sąžiningą teismą ir savo interesų gynybą. Net ir demokratinėse šalyse kasdien susiduriama su tokiais iššūkiais, kaip įvairaus pobūdžio diskriminacija, netolerancija. Pavyzdžiui, Švedijoje pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl augančio nepakantumo islamui ir antisemitizmo. Tam reikalingas išskirtinis dėmesys. Taip pat gyvybiškai svarbus atitinkamas žiniasklaidos požiūris. Jei viešojoje erdvėje bus manoma, kad viskas gerai, tai tik apsunkins šių problemų sprendimą. O jei kalbėsime apie kai kurias ne Vakarų pasaulio valstybes, kur žmogaus teisės nuolat šiurkščiai pažeidžiamos, ten reikalingos sutelktos visų valstybių pastangos. Kova ginant žmogaus teises pasaulyje privalo tęstis, tačiau pirmiausia turime pradėti nuo savęs.

TADAS VALANČIUS

Pirmenybė atsinaujinantiems energijos ištekliams, didžiulės investicijos į inovatyvias technologijas ir mokslinius tyrimus - tokią Švedijos ūkio ir energetikos sektorių strategiją atskleidžia šios šalies ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. Nepralenkiama pagal gerovės indeksą visame pasaulyje Švedija neketina užmigti ant laurų. Antrus metus Lietuvoje dirbanti C.Ruthström-Ruin atkreipia dėmesį į švedų pastangas stiprinant šalies konkurencingumą. Apie Švedijos sėkmės receptus, verslo pagyras mūsų šaliai, ambasados aktyvumą, žmogaus teisių užtikrinimo svarbą, ekonomiką, energetiką ir švedų pažadus ginti mus galimos agresijos atveju - “Lietuvos žinių” interviu su Cecilia Ruthström-Ruin.

Dėmesys globaliai ekonomikai

Lietuva geresnė už Italiją - Pagal gerovės indeksą Švedija neturi lygių visame pasaulyje. Lietuva užima vos 43-ią poziciją. Mūsų šalyje dirbate ir gyvenate jau antrus metus. Ar per tą laiką pamatėte, kodėl tarp šių dviejų valstybių žioji tokia didžiulė praraja? - Svarbiausias skirtumas, mano nuomone, yra tai, kad Lietuva puoselėti, kurti valstybę turėjo kiek daugiau nei 20 metų. Apie dabartinę Švediją galima kalbėti nuo 1809 metų, pasibaigus karui su Rusija. Mūsų šalių raida labai skirtinga. Reikėtų prisiminti, kad dar prieš 100 metų Švedija buvo skurdi šalis. Skurdas ir religinės priežastys daug žmonių privertė emigruoti į JAV ir kitur. Tad mūsų kraštui iššūkių tikrai niekada netrūko. - Kokią Lietuvą mato švedų verslininkai? Ar esame patraukli šalis jų investicijoms? - Lietuva - iš tiesų patraukli šalis investicijoms ir verslo pradžiai. Tai kalbėdami apie jūsų valstybę pažymi patys švedų verslininkai. Jiems imponuoja palankus politinis klimatas, geografinė padėtis, gyvenimo lygis, itin kompetentingi ir profesionalūs darbuotojai. Apie tai kalba faktai. Tuo įsitikinome Švedijos prekybos tarybai atlikus verslo aplinkos tyrimą, per kurį buvo apklaustos švediško kapitalo įmonės Lietuvoje. Pastaruoju metu Švedija tapo viena pirmaujančių investuotojų jūsų šalyje. Tai galima matyti ne tik bankų rinkoje. Kėdainiuose stambi švedų įmonė “Vaderstad” atidarė didžiulį kompleksą, skirtą žemės ūkio technikos prekybai ir priežiūrai. Garsi įmonė “Volvo”, kurios gaminami sunkvežimiai čia turi didžiulį pasisekimą, Lietuvą dabar laiko kur kas didesne rinka nei Italija. Prieš kelis mėnesius ji atidarė naują paslaugų centrą Kaune. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Daug mažų ir

Ambasadorė C.Ruthström-Ruin pabrėžė, kad Švedija Lietuvą mato kaip strategiškai itin svarbią partnerę ir vieną artimiausių kaimynių, kurią laiko lygiaverte. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka didesnių kompanijų domisi ir vykdo čia savo veiklą.

Veiklos nestinga - Kokiuose projektuose pastaruoju metu dalyvauja ir kokias visuomenines iniciatyvas remia Švedijos ambasada? - Vienas svarbiausių projektų, kurio tikslas - kova su prekyba žmonėmis. Drauge su Seimu ir Vidaus reikalų ministerija organizavome aukšto lygio konferenciją gegužę. Tai problema, kelianti susirūpinimą ir Švedijoje, ir Lietuvoje. Ir ateityje šiuo klausimu toliau dirbsime. Kitas svarbus mums dalykas - parodos ir tarptautinės konferencijos, skirtos švedų diplomato Raoulio Wallenbergo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, organizavimas drauge su Izraelio ir Vengrijos ambasadomis gruodžio pradžioje. 1944-1945 metais šis diplomatas Budapešte nuo nacių režimo išgelbėjo dešimtis tūkstančių žydų tautybės asmenų. Jis yra pavyzdys, kaip vienas žmogus gali aukotis dėl kitų gerovės. Taip pat Švedijos prekybos tarybos ir mūsų iniciatyva teikiami Švedijos verslo apdovanojimai. Jais skatinamos įvairiausios verslo iniciatyvos. Šiemet mūsų ambasada ir įmonės dalyvavo programoje, kurią įgyvendinant jauni žmonės galėjo įgyti praktikos įvairiose kompanijose ir

institucijose. Bendraujame ir su pačiais mažiausiais. Minėdami Švedijos nacionalinę dieną, pakvietėme vaikus į cirko pasirodymą, vykusį šalia esančioje Rotušės aikštėje. Šią savaitę Šv. Jonų bažnyčioje visus kviečiame kartu švęsti gražiausią švedišką žiemos šventę - Šventos Liucijos dieną. Lietuvoje ji bus švenčiama jau 22-us metus iš eilės.

- Švedija išsiskiria stipria, gerai išplėtota ekonomika. Jai pavyko stebėtinai gerai atsilaikyti prieš Europą tebesiaubiantį sunkmetį. Ką patys švedai laiko savo klestėjimo receptu? - Pirmiausia neteisinga manyti, kad turime kažkokį išskirtinį sėkmės receptą, lemiantį ekonomikos klestėjimą. Euro zonos krizė, Amerikos, Kinijos ekonomikos pokyčiai atsiliepia ir Švedijai. Žinoma, jei pažiūrėsime tik į kai kuriuos makroekonominius rodiklius, vyriausybė per pastaruosius metus gerai tvarkėsi su viešaisiais finansais, o ekonomika ir toliau kyla. Tačiau jau kurį laiką pastebime augimo lėtėjimą ir didėjantį nedarbą. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad esame atvira, glaudžiai su kitomis rinkomis susijusi valstybė. Vieni pagrindinių ekonomikos ramsčių yra eksportas ir prekyba, tad pastaruoju metu vyriausybė investuoja į inovatyvias technologijas, tyrimus, kurie padėtų užtikrinti Švedi-

Kiekviena šalis turėtų suvokti, kad gyvename globaliame pasaulyje, ir tam pritaikyti savo ūkį. Pradėkime nuo savęs - Švedija tarptautinėje arenoje pasižymi aktyvumu užtikrinant žmogaus teises. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad demokratinėse valstybėse ši problema nebeturėtų egzistuoti, tačiau taip nėra. Kodėl Jūsų šalis taip aktyviai įsitraukė į kovą už žmogaus teises? - Kodėl gi šios problemos turėtų būti išnykusios? - Turbūt todėl, kad gyvename demokratinėse, civilizuotose valstybėse... - Teisybė. Tačiau pagarba žmogaus teisėms, taip pat kaip ir demokratija, su iššūkiais susiduria kasdien. Niekas negali būti tikras, kad egzistuoja toks visuomenės modelis, kai visiškai gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės. Žinoma, galima sukurti tobulą teisinę sistemą, tačiau jei ji nebus iki galo įgyvendinta, kyla reali grėsmė, kad žmo-

jos konkurencingumą. Kiekviena šalis turėtų suvokti, kad gyvename globaliame pasaulyje, ir tam pritaikyti savo ūkį. - 2015 metais planuojama užbaigti elektros jungtį “Nordbalt”, kuri Lietuvai taps itin strategiškai svarbiu objektu, juolab kad naujoji Vyriausybė yra užsimojusi atsisakyti Visagino atominės elektrinės projekto. Švedija prieš kurį laiką buvo priėmusi sprendimą uždaryti savo atominius reaktorius, tačiau vėliau ši nuostata pasikeitė. Ar atominės energijos atsisakiusi valstybė gali kovoti dėl energetinės nepriklausomybės? - Negalime patarti Lietuvai, ką jai daryti, ypač dėl to, kad tai jūsų valstybei - didelės strateginės svarbos klausimas. Atominės energetikos klausimas Švedijoje buvo svarbus daugelį

metų. 1980 metais dėl jo buvo surengtas referendumas ir iki šiol jis nepraranda savo aktualumo. Vis dėlto šiuo metu Švedija daugiau dėmesio skiria atsinaujinantiems energetikos šaltiniams, energetikos efektyvumo skatinimui ir rinkos teikiamoms galimybėms. Šie veiksniai didina valstybės energetinį saugumą. Tačiau tiesa ir tai, jog neatmetame galimybės statyti naujas atomines jėgaines, bet tik su sąlyga, kad jos bus statomos vietoj senų ir bus ekonomiškai naudingos. Mums labai svarbu tęsti elektros rinkų integraciją ir esame laimingi matydami šioje srityje pažangą. Prie to labai prisidės jūsų minėta tiesiama elektros jungtis. Tačiau kokia elektros energija ja tekės, kas ją gamins, tai jau kitas klausimas. - Jūsų šalies parlamentas yra priėmęs deklaraciją, kuria įsipareigoja ginti Baltijos valstybes agresijos atveju. Kodėl Švedija prisiėmė šį gynėjos vaidmenį? - Šioje deklaracijoje minimos visos Europos Sąjungos (ES) šalys kaimynės ir šiaurinės valstybės. Tad tokį įsipareigojimą turime ne tik Baltijos, bet ir kitoms šalims. Esame aiškiai pasakę, kad saugumas yra neatsiejamas nuo solidarumo, ir neįmanoma įsivaizduoti scenarijaus, kad vienos iš mūsų kaimynių užpuolimo atveju išliktume neutralūs. Pabrėžiame, kad neliktume pasyvūs stebėtojai, ir tikimės, kad mūsų kaimynai reaguotų tokiu pačiu būdu. Tačiau tai nebūtinai gali būti karinė grėsmė. Visa tai taikoma ir teroristinių incidentų, kibernetinių išpuolių atvejais, dėl kurių gali tekti suvienyti jėgas. Reikia suvokti, kad šis pareiškimas skiriasi nuo NATO garantuojamo jo narių saugumo užtikrinimo. - Kai kurie mūsų ateities architektai diskutuoja: ar Lietuva į Vakarų Europą turėtų integruotis per Lenkiją, ar lygiuotis į Šiaurės šalis. Ar įsivaizduojate, kad vieną dieną mūsų valstybė taptų lygi Skandinavijos valstybėms? - Jūs jau esate Europos dalis. Rinktis kelio į Vakarų Europą per pietus ar šiaurę jau lyg ir nebereikia, nes esate ES nariai, taip pat kaip ir didžiosios valstybės. Švedija Lietuvą mato kaip strategiškai itin svarbią partnerę ir vieną artimiausių kaimynių, kurią laiko lygiaverte. Bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių stiprėja kasmet, ir akivaizdu, kad tuo suinteresuotos abi šalys. Norint, kad tai tęstųsi, bendradarbiavimas turėtų vykti ne vien politiniu lygmeniu. Aktyvesnis bendravimas turi vykti ir tarp gyventojų, kultūroje, prekyboje. Kur kas labiau jį galima sustiprinti informacinių technologijų srityje, logistikoje. Švedijai aktualu, kad Lietuva kitąmet pirmininkaus ES. Tad aktyvesnis bendradarbiavimas siekiant regioninių tikslų turėtų dar labiau sustiprėti.

•

Trumpai RAGINA TELKTIS Vienintelė į naujos kadencijos Seimą patekusi liberali partija - Liberalų sąjūdis (LS) - ragina liberalus telktis, tačiau tai daryti kviečia po savo vėliava, jungtis su kitomis šios krypties partijomis atsisako. Šeštadienį Liberalų sąjūdžio taryba priėmė pareiškimą dėl liberalių jėgų telkimo. “Liberalai turi atsiriboti nuo kontroversiškai vertinamų politikų, kurie su liberalais neturi nieko bendra. Stiprią ir išgrynintą liberalų partiją galima

sukurti tik vertybiniu pagrindu”, tvirtinama dokumente. Be LS, liberalais save laiko Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama “Sąjunga TAIP” bei Liberalų ir centro sąjunga.

EUROPOS KOMISIJA NESIKIŠA Lenkijos piliečio peticiją dėl Lietuvos švietimo įstatymo pataisų išnagrinėjusi Europos Komisija (EK) pareiškė neįžvelgianti Europos

Sąjungos pažeidimų ir nurodė negalinti nagrinėti keliamų klausimų dėl tautinių mažumų. Tokį EK atsakymą gavo Europos Parlamento Peticijų komitetas, praėjusią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs. Peticijos autorius Tomaszas Snarskis teigė, kad dėl Lietuvos švietimo įstatymo pakeitimų lenkų tautinei mažumai priklausantys Lietuvos piliečiai patenka į nepalankią padėtį, taip pat priminė iki šiol nepatenkintus lenkų prašymus vietovardžius ir gatvių pavadinimus bei pavardes dokumentuose rašyti lenkiškai.

APDOVANOJO SAVIŠKIUS Baigdama kadenciją laikinoji Krašto apsaugos ministerijos vadovė Rasa Juknevičienė medaliais už ypatingus nuopelnus krašto apsaugos sistemai apdovanojo savo politinio pasitikėjimo komandos narius - tris viceministrus. Tokį įsakymą ji pasirašė lapkričio viduryje, apie tai nebuvo pranešta. Medaliai skirti viceministrams Mykolui Juozapavičiui, Indrei Pociūtei-Levickienei, Vytautui Umbrasui. BNS, LŽ

R.Juknevičienė tikino medalius kadencijos pabaigoje skyrusi sąmoningai. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2012 12 10 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vietos valdžia nenori papildomų darbų litų. Dar tektų aprūpinti ir transporto priemone. Tokių išlaidų negalime sau leisti”, - tvirtino A.Balbierius. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas LŽ tikino, kad šios savivaldybės taryba dar net nesvarstė minėto siūlymo. “Kol kas merijoje nėra panašias funkcijas vykdančių specialistų. Jų ir nebus, jei negausime papildomo finansavimo”, - pareiškė V.Kazlas.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Policija priversta raginti dalį savivaldybių pačias pasirūpinti viešąja tvarka, gyventojų saugumu ir savo administracijose įkurti atitinkamus skyrius. Tačiau merijų atstovams toks siūlymas nepriimtinas. Policijos pareigūnų teigimu, merijų valdininkai sėkmingai galėtų perimti iš jų dalį funkcijų ir patys palaikyti viešąją tvarką. Esą policininkams liktų daugiau laiko nusikaltimams tirti ir jų prevencijai. Policijos atstovai neslepia, kad didžiausia juos kamuojanti problema - lėšų stygius. Pinigų naujiems etatams ir papildomam darbui tikina neturinčios ir dalis savivaldybių. Jos kratosi papildomų funkcijų, nors daugelis didžiųjų ir kai kurių kitų miestų merijų jas jau vykdo.

Pareigūnams krauna, jie ir “veža”

Būtų nemaža parama Marijampolės apskrities savivaldybių vadovai sulaukė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) primygtinio siūlymo merijose įsteigti viešosios tvarkos skyrius, kaip yra padariusios didžiųjų šalies miestų savivaldybės. Tų skyrių darbuotojai, pasak Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Raimundo Antanavičiaus, galėtų reaguoti į gyventojų pranešimus apie automobilius, statomus ant vejų, gyvūnų laikymo, prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimus, tramdytų asmenis, viešai vartojančius alkoholį. “Jei savivaldybės daugiau dėmesio skirtų viešajai tvarkai palaikyti, policijai tai būtų nemenka parama. Tada pareigūnai galėtų daugiau laiko skirti nusikaltimams atskleisti ir jiems užkardyti”, - tikino R.Antanavičius.

Policijos pareigūnai, užtikrinantys viešąją tvarką, bando atsikratyti šios funkcijos. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka Jis apgailestavo, kad kol kas nepavyksta susitarti su Marijampolės apskrities savivaldybių atstovais.

Prireikia policijos pagalbos Iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių tik Suvalkijos sostinės administracijoje yra padalinys, kurio viena funkcijų - rūpintis tvarka viešose vietose. Tačiau šį darbą atlieka tik viena inspektorė. “Surašau administracinių teisės pažeidimų protokolus už automobilių statymą ant žaliosios vejos, už šunų laikymo taisyklių ar kitokius pažeidimus, tad darbo užtenka. Jei man būtų priskirta dar daugiau funkci-

jų, fiziškai nespėčiau atlikti savo darbo - pristigtų laiko”, - LŽ teigė Marijampolės merijos Aplinkos valdymo skyriaus vyresnioji inspektorė Marijona Čeikauskienė. Ne vieną dešimtmetį šį darbą atliekanti moteris neslėpė, kad kartais jai prireikia policijos pagalbos, nes ne visi gyventojai inspektorę, atėjusią užfiksuoti nusižengimo, sutinka geranoriškai nusiteikę. Tokiais atvejais M.Čeikauskienei tenka suktis kaip išmano. Kitąsyk valdininkė, kuri neturi net ašarinių dujų balionėlio, prašo ir policijos pagalbos. Be to, M.Čeikauskienė jai pavestas funkcijas gali vykdyti tik darbo va-

landomis, nes savivaldybės administracijos valdininkės darbo laikas yra reglamentuotas.

Be pinigų - nė žingsnio Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius aiškino, kad vien esama teisinė bazė vargu ar leistų merijos specialistams vykdyti policijos funkcijas. Anot jo, pagrindinė priežastis, dėl kurios vilkaviškiečiai priešinasi Policijos departamento siūlymui, yra pinigų stygius. “Vieno specialisto etato neužtektų. Reikėtų bent dviejų. Jiems išlaikyti per mėnesį turėtume skirti ne vieną tūkstantį

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis LŽ tvirtino, kad mažesnių miestų savivaldos institucijoms tik pasiūlyta sekti didžiųjų savivaldybių pavyzdžiu - pačioms rūpintis viešąja tvarka, ir tai daryti savivaldybių biudžetų sąskaita. Anot R.Matonio, šiuo metu policijai priskirta daugiau kaip šimtas įvairių funkcijų, nors ji turėtų tik tirti nusikaltimus, o ne “žiūrėti, kur žmogus šuniuką vedžioja ar ką tas šuniukas daro”. “Policijos pareigūnų katastrofiškai mažėja. Ir kai dar tenka reaguoti į įvairias smulkmenas, nukenčia reagavimas į rimtus įvykius. Todėl ir bandoma atsisakyti kai kurių funkcijų. Juk šalyje pristeigta daug įvairių tarnybų, kurios galėtų atlikti panašias funkcijas kaip policija. Jos ir turėtų daryti tai, kas pridera pagal įstatymą, o ne “krauti” viską policijai ant pečių”, - LŽ sakė R.Matonis. Policijos departamento atstovo teigimu, pareigūnai taip pat galėtų vykdyti visas jiems pavedamas funkcijas, jei būtų numatomas ir papildomas finansavimas. Kaip pavyzdį R.Matonis pateikė Smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jo įgyvendinimas reikalauja didžiulių policijos lėšų, o papildomų pinigų niekas neskiria.

•

Kaunas kratosi milijoninės skolos Atkelta iš

• 1p.

A.Kupčinsko teigimu, V.Molis pateikė ne visą informaciją, o A.Nesteckis suskubo pasirašyti taikos sutartį ir perduoti ją teismui. Mero nuomone, 12 mln. litų pervedimas “Kamestai” būtų sunki finansinė našta miestui, kurio 2013 metų biudžetas nepakeltų. Jei visą sumą savivaldybė bus priversta grąžinti iškart, teks svarstyti, kokių svarbių funkcijų nevykdyti - nemokėti atlyginimų, netvarkyti kelių ir panašiai. Kauno vadovas pabrėžė, kad dėl taikos sutarties, sudarytos be tarybos žinios, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. A.Kupčinskas pasakojo, esą miesto vadovų ir “Kamestos” atstovų nuomonės išsiskyrė dėl transporto mazgo kainos. Siekiant išsiaiškinti, ar įmonė tikrai pateikė realias darbų sąmatas, sudarytos net kelios komisijos. Tardamiesi su jomis statytojai sutiko padaryti kelių milijonų litų nuolaidas, ėmėsi “Girstučio” komplekso rekonstrukcijos nepelningo projekto. “Tačiau net sutarus su verslininkais dėl sąlygų, jas reikėjo patvirtinti Kauno miesto tarybai, o tai padaryta nebuvo”, - LŽ sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Anot jo, sutartis į teismą pristatyta tik su kelių valdininkų parašais. D.Ratkelio tvirtinimu, visos miestui svarbios sutartys paprastai analizuojamos politikų. Jie pritaria

arba ne valdininkų pateiktam projektui. Kauno merijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius LŽ patvirtino, kad per metus grąžinti 12 mln. litų skolą miesto biudžetas būtų nepajėgus.

Padėka už paramą? LŽ kalbinti politikai įsitikinę, jog nepalanki savivaldybei taikos sutartis atsirado dėl to, kad prie jos sudarymo prisidėjo “tvarkietis” V.Molis. Būtent jo atstovaujamą partiją prieš rinkimus parėmė “Kamesta”. “Dabar esu Briuselyje ir kalbėti negaliu”, - paklaustas, kaip reaguoja į jam metamus kaltinimus, sakė V.Molis. Meras A.Kupčinskas pripažino, kad istorija su “Kamesta” yra gana paini. Taryboje ne vieną kadenciją dirbantis politikas prisiminė, jog 2005 metais, kai intensyviai diskutuota apie transporto mazgo reikalingumą, buvo nuspręsta jam išleisti 59 mln. litų ir ieškoti koncesininko, sutinkančio su šia suma. “Kamesta” parinkta be konkurso. A.Kupčinskas tikino buvęs bene vienintelis politikas, per balsavimą susilaikęs. Anot jo, dėl to, kad “Kamestai” sutartis atiteko be konkurencijos, transporto mazgas neteko galimybės gauti Europos Sąjungos fondų paramos. “Tai viena priežasčių, dėl ko į sutartį su “Kamesta” žiūrėjome atidžiai”, - sakė A.Kupčinskas. Jo teigimu, vėliau specialistams kėlė įtarimų bendrovės įrašytos darbų kainos. LŽ šaltiniai stebėjosi, kad 2005 me-

tais buvo priimtas sprendimas, kuriuo Kauno taryba nutarė atidėti 59 mln. litų iš miesto biudžeto prie Aleksoto esančiam transporto mazgui. Šie pinigai turėjo būti “įšaldyti”. Juos turinčiai miesto valdžiai pasirašyti koncesijos sutarties nebūtų prireikę. Tačiau tai A.Kupčinskas pavadino absurdu. “Jokie pinigai atidėti nebuvo. Tiesiog numatyta, kiek miestas per 25 metus iš viso galėtų išleisti prietilčiui”, - sakė meras.

Nesupranta, kas vyksta “Kamestos” generalinis direktorius Egidijus Kevalaitis LŽ teigė nesuprantantis, kas vyksta miesto valdžioje. Anot jo, įmonė ne tik savo lėšomis pastatė transporto mazgą, jį prižiūri, bet dar ir moka palūkanas bankui. Nuo 2008 metų jų yra pervesta 4 mln. litų. E.Kevalaičiui nesuvokiama, kaip miesto vadovai gali tvirtinti nieko nežinoję apie taikos sutartį. Dar balandį Kauno taryba pritarė minčiai, kad konfliktus su “Kamesta” reikia baigti pasirašant tokį susitarimą. Vėliau tam buvo pritarta ir merijoje veikiančioje teismų komisijoje, birželį - kolegijoje. “Sutarties detales žinojo visi. Jos ne sykį aptartos, derintos. Net buvo galima per savaitę apskųsti teisme patvirtintą sutartį. Tačiau kai atėjo laikas mokėti, politikai atsisakė to, ką pasirašė”, - tvirtino E.Kevalaitis. Jį vis dažniau aplanko mintis, kad kažkas nori sužlugdyti “Kamestą”. Šį-

Privažiuojamuosius kelius prie šio tilto įrengusi ir juos prižiūrinti “Kamesta” iki šiol negauna žadėtų pinigų. / Erlendo Bartulio nuotrauka met pagal taikos sutartį Kauno savivaldybė bendrovei turėjo padaryti du pavedimus po 1,9 mln. litų. Tačiau nė vieno jų “Kamesta” negavo. Įmonei kadaise buvo pervestas tik 7 mln. litų avansas ir įsipareigota kasmet mokėti po maždaug 4 mln. litų koncesijos mokestį. Tačiau avansinis pavedimas buvo paskutinis.

Susigadino santykius Kai 2008 metų birželį transporto mazgas buvo iškilmingai atidarytas, miesto valdžios santykiai su “Kamesta” labai atšalo. Imta analizuoti, ar koncesijos mokesčio dydis pagrįstas,

kiek bendrovė išleido statybos darbams, ar ji tvarkingai prižiūri vietovę. Koncesijos mokestį valdininkai mokėti atsisakė ir netrukus vienašališkai nutraukė susitarimą su “Kamesta”. Tuomet teigta, kad bendrovė nevykdė sutartyje nurodytų įsipareigojimų, pateikdavo padidintas sąmatas, kėlė nerealius reikalavimus. Savivaldybės darbuotojų suskaičiuota, kad transporto mazgo įrengimas kainavo apie 21 mln. litų. “Kamesta” tvirtino atlikusi darbų, kurių vertė 28 mln. litų. Tačiau po ilgų diskusijų, siekdama taikos, bendrovė padarė 2 mln. litų nuolaidą.

•

2012 12 10 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Reikia riboti prezidento galias KĘSTUTIS GIRNIUS

Penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė patvirtinusi Vyriausybę be dviejų ministrų. Ji atmetė Darbo partijos (DP) kandidates Loretą Graužinienę ir Virginiją Baltraitienę, kurios siūlytos į socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministres. Prezidentė nepritarė ir trečio “darbiečio” Kęstučio Daukšio kandidatūrai į kultūros ministrus, bet sutiko patvirtinti į jo vietą pasiūlytą Šarūną Birutį. Ko gero, Š.Birutis laimėjo prezidentės palaiminimą, nes visuomenėje jis mažiau siejamas su “darbiečiais”. Negaliu pritarti kai kurių apžvalgininkų nuomonei, kad pasiektas kompromisas ir kad prezidentė nusileido. Esą jei prezidentė būtų tvirtai laikiusis savo paskelbtų (ir išgalvotų) kriterijų, ji būtų atmetusi dar daugiau kandidatų į ministrus. Šiame teiginyje yra tiesos. Jei nepritariama L.Graužinienės ir V.Baltraitienės kandidatūroms, galime atmesti Vytenį Andriukaitį ir Birutę Vėsaitę. Vis dėlto ne kompetencija, o partinė priklausomybė atliko lemiamą vaidmenį prezidentei priimant sprendimus. Nerekomenduojama kovoti dviejų frontų karą, tad vendetą DP paskelbusi prezidentė suprato, jog neprotinga mesti iššūkį socdemams. Pirmąjį turą laimėjo prezidentė. Pareiškusi, kad prie valdžios vairo nepri-

leis DP, D.Grybauskaitė gerokai apkarpė “darbiečiams” sparnus - užkirto kelią į ministrus ne tik Viktorui Uspaskichui ir Vytautui Gapšiui, bet ir kitiems partijos vadovams. Veikta gana subtiliai. Prezidentės komentarai buvo tiesmukumo ir nesubtilumo viršūnė, bet jie neliko be poveikio. Algirdas Butkevičius ir V.Uspaskichas reagavo į prezidentės grūmojimus, stengėsi prisitaikyti prie jos norų, ne kartą nusileido. Galiausiai Vyriausybė buvo suformuota, sukuriant regimybę, kad buvo atmesti tik du kandidatai, taigi - kad D.Grybauskaitės elgesys nedaug kuo skyrėsi nuo jos pirmtakų. Pirmas raundas laimėtas, bet bus kitų. Prezidentės santykiai su valdančiąja koalicija, ypač - su DP, bus įtempti. Ir kitiems koalicijos partneriams turi kelti nerimą prezidentės aiškiai reiškiamas nepasitenkinimas jų atėjimu į valdžią. Nežinia, kaip bus reaguojama į jos tolesnius veiksmus. Kadaise prezidentė pasakė, kad ji turės tiek galių, kiek Seimas jai suteiks. Praėjusios kadencijos Seimas buvo itin dosnus, tik paskutinį savo pusmetį jis drįso atmesti vieną prezidentės veto. Naujasis Seimas turėtų laikytis kiečiau, nes turi tvirtą daugumą ir mažiau iliuzijų dėl prezidentės geranoriškumo. Susidaro įspūdis, kad prezidentė tai nujaučia, tad ir pradėjo ieškoti sąjungininkų tarp įtakingų socdemų, malonindama juos savo dėmesiu. Be to, A.Butkevičius neatrodo esąs žmogus,

kuris galėtų ilgai atlaikyti prezidentės spaudimą. Daug ką pasakys reakcija į pirmąjį prezidentės veto. Yra kitas gerokai svarbesnis klausimas - būtent jėgos pusiausvyra tarp Seimo ir prezidentės. D.Grybauskaitė plečia prezidentės galias Seimo sąskaita. Esant demokratijai visos trys valdžios nuolat grumiasi, siekdamos išplėsti savo galią ir įtaką kitų sąskaita. Parlamentai dažnai siekia apriboti vykdomosios valdžios galią, Vyriausybės stengiasi išsivaduoti iš parlamento priežiūros, o teismai mėgina tarti paskutinį žodį visais klausimais. Lietuvoje Seimo galia pasiekė savo viršūnę 1997-2000 metais, pirmininkau-

to malonę. Dabar kuriamas precedentas, pagal kurį abu filtrai yra lygiaverčiai, - prezidentas priskiria sau teisę nutarti, kiek jis paisys rinkėjų valios. Kovodama su DP prezidentė pasikliovė Konstitucijos neapibrėžtumu. Konstitucijos 96 straipsnyje rašoma: “Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms sritims, atsakingi Seimui, Respublikos prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui.” Galima argumentuoti, kad šis straipsnis suteikia Seimui ir prezidentui lygias teises prižiūrėti Vyriausybės veikimą. 92 straipsnyje teigiama, kad “ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato

Joks kitas prezidentas nebuvo priskyręs sau tokio didelio vaidmens formuojant Vyriausybę. jant Vytautui Landsbergiui. Nors Seimo įtaka paskui smuko, dar 2007 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus skundėsi, kad Lietuva yra “grynai parlamentinė valstybė”, ragino padidinti prezidento juridines ir vykdomąsias galias, nes tai leistų jam veiksmingiau reaguoti į valstybės ir visuomenės poreikius. Švytuoklė pasuko į kitą pusę. Joks kitas prezidentas nebuvo priskyręs sau tokio didelio vaidmens formuojant Vyriausybę. Ir praeityje nauja valdžia turėjo pereiti per du filtrus - pelnyti ne tik rinkėjų balsus, bet ir preziden-

Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą”. Būsimasis premjeras esą privalo laimėti prezidentės patvirtinimą, pristatydamas jai priimtinus kandidatus. Taigi, būsimasis premjeras turi prisitaikyti prie prezidentės norų, o ne priešingai. Tokia Konstitucijos interpretacija suteikia prezidentei galią nepaisyti rinkėjų valios. Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti būsimojo premjero ir prezidento teises ir pareigas formuojant ir prižiūrint Vyriausybę.

Tai būtų klaida. Seimas leidžia įstatymus, jam suteikta galia keisti Konstituciją. Save gerbiantis Seimas turėtų naudotis šia teise, o ne slapstytis už ne itin kompetentingo KT. Pagrindinis vaidmuo sudarant Vyriausybę turi likti rinkėjų palaiminimą laimėjusioms partijoms, nors reikia atsižvelgti į tai, kad Konstitucija suteikia prezidentui specialius įgaliojimus sprendžiant užsienio ir saugumo politikos bei teisėsaugos klausimus. Tad būtų galima pakeisti 92 straipsnį, nurodant, kad ministrai yra atsakingi Seimui, taip pat ir prezidentui užsienio, saugumo ir teisėsaugos srityse. Būtų galima patikslinti 96 straipsnį, paliekant prezidentui teisę atmesti kandidatus į ministrus jo kuruojamose srityse, nes su jais jis turi itin glaudžiai bendradarbiauti. Prezidentui pareiškus abejonių dėl kitų ministrų, pats Seimas galėtų paskirti juos provizoriškai ir po pusmečio surengti interpeliaciją, kuri leistų Seimui galutinai patvirtinti arba atmesti ministrą. Siekiant užtikrinti rinkėjų valios gerbimą, reikia patikslinti Konstituciją, apriboti prezidento galias tvirtinant ministrus. Seimas turėtų sudaryti specialią komisiją šiam klausimui ištirti ir pasiūlyti deramas Konstitucijos pataisas. Seimo galių stiprinimui turėtų pritarti visos partijos, kurioms rūpi valdžių ir institucijų pusiausvyra. Čia bendras, o ne partinis ar dabartinės koalicijos reikalas.

•

Kitų balsai UŽKLIUVO IŠLAIDOS VERTĖJAMS Jungtinėje Karalystėje viešajam sektoriui karpant išlaidas, dėmesio sulaukė ir lėšos, skiriamos vertimo paslaugoms, kuriomis imigrantai gali naudotis nemokamai. Tinklalapis Tiesa.com įspėja, kad netrukus gauti vertėjų paslaugas gali būti sunkiau: “Vien Šiaurės Airi-

joje per pastaruosius trejus metus vertimo ir interpretavimo paslaugoms valstybė išleido per 5 mln. svarų. Anglų kalba verčiama į 36 kalbas,

tarp kurių populiariausios lenkų, lietuvių ir portugalų. Į Šiaurės Airiją daugybė imigrantų iš Rytų bei Pietų Europos atvyko dar prieš krizę dirbti maisto apdorojimo fabrikuose. Nors kai kurie valstybės pareigūnai sunerimę dėl didėjančių vertimo išlaidų, gydytojai, dirbantys Rytų ir Šiaurės Belfaste, aiškina, kad pinigai panaudojami tikslingai. “Tai sudaro tikrai nedidelę dalį išlaidų sveikatos biudžete. Juk susiduriama su labai pažeidžiama žmonių grupe, kai kurie jų į mūsų šalį atvyko prašytis politinio prieglobsčio, todėl jiems reikia padėti spręsti ir psichologines problemas”, - teigia jie. Šiuo metu vien Šiaurės Airijoje dirba 350 vertėjų, kurie teikia paslaugas tiesiogiai telefonu ir verčia įvairius dokumentus. Valdininkai linkę perskaičiuoti lėšas, skiriamas nemokamam vertimui. Politikai taip pat mąsto apie galimybę ieškoti savanorių pagalbos, kurie vertimo paslaugas galėtų teikti nemokamai. Vis dėlto sveikatos institucijų atstovai pabrėžia, kad kol kas įstatymai juos įpareigoja anglų kalbos nemokantiems pacientams informaciją suteikti jų gimtąja kalba.”

PALINKĖJIMAI LATVIAMS

Lietuvos žinios

Apie režisieriaus Alvio Hermanio kalbą, pasakytą per geriausio sezono režisieLeidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

sę finansavimo. Kadangi ten - ne repertuarinė sistema, visai meno sričiai tai buvo didžiulis sukrėtimas. Nežinau, ar jie atsigaus. O Rusijoje, kuri buvo didžioji teatrinė valstybė, profesionalų teatrą išnaikino televizija. Esu dėkingas mūsų Kultūros ministerijai už šio vakaro finansavimą, bet man sakė, kad sumažintas visų teatrų finansavimas kitiems metams, išskyrus Rusų dramos ir Daugpilio teatrus. Tačiau mūsų teatro kokybė, scenos kultūra, būdinga mūsų profesionalams, yra didžiulė vertybė.”

riaus apdovanojimą už spektaklius “Oblomovas” ir “Oneginas. Komentarai” (Naujasis Rygos teatras) - portalas Kasjauns.lv: “Režisierius latviams patarė

vakarais mažiau žiūrėti televizorių, daugiau skaityti knygas, nes mūsų laikų oblomovus galima atpažinti būtent iš to - jie vakarais susėda ant sofučių prie televizorių. “Svarbiausia, ką norėjau pasakyti, - teigė A.Hermanis, - atkreipti dėmesį į tai, kad Latvijos teatras dabar yra labai geros formos. Ateitis taip pat teikia vilčių. Atėjo jaunų žmonių, atitekėjo jaunos energijos. Dirbdamas užsienyje matau, kad senas tradicijas turintys Europos teatrai dabar griūva vienas po kito. Prieš dvejus metus Italijos teatrams nutiko tai, kas mūsiškiams prieš ketverius metus, kai nurėžė kone puKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213)

Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

NETIKĖTAS LOBIS Naujienų portalas Dailymail.co.uk rašo apie vienos našlės netikėtai aptiktą auksinę monetą. Ši aukcione parduota už didžiulę sumą: “Didžiojoje Britanijoje

gyvenanti moteris, po savo vyro mirties tvarkydama jo drabužių spintą viename stalčių rado auksinę monetą. Sutuoktiniui esant gyvam ji nė neįtarė, kad tarp drabužių slepiamas neįkainojamas lobis. Nunešusi radinį įvertinti ekspertams našlė sužinojo, kad tai - viena iš 20-ies monetų, nukaldintų Didžiojoje Britanijoje 1702 metais iš aukso, kurį anglų jūreiviai pagrobė iš Ispanų laivų, gabenančių šio tauraus metalo krovinį iš Amerikos į savo karalystę. Neįvardytai pensininkei našlei iš Velso ekspertai pra-

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

nešė, kad moneta gali kainuoti iki 120 tūkst. svarų, bet aukcione jos kaina išaugo kone dvigubai. Dėl unikalaus auksinio pinigo varžėsi du anoniminiai pirkėjai. Pasak ekspertų, moneta - neįtikimai reta ir labai gerai išsilaikiusi. Net 1703 metais, kai buvo nukaldinta Karališkojoje kalykloje, ji buvo labai brangi ir įsigyti tokią monetą galėjo tik itin turtingi kilmingieji. Tokių auksinių penkių ginėjų vertės monetų buvo pagaminta vos 20. Iki šiol žinoma 15-os jų buvimo vieta - visos priklauso privačioms kolekcijoms. Manoma, kad našlės vyras unikalų auksinį pinigą paveldėjo, nes nebuvo numizmatas. Sužinojusi, kad aptikta moneta kainuoja pasakiškus pinigus, našlė išliko rami. Vis dėlto nutarė nelaikyti jos namuose, bet parduoti aukcione.”

LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 46) 31 02 51)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 45) 57 23 41)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 2, 9 p. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 10 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Rinkimai gali pakurstyti įtampą

M.Monti palieka vyriausybę

Vakar Rumunijoje vykę parlamento rinkimai gali baigtis politine krize šaliai lemtingą akimirką.

Pastaruosius metus M.Monti stengėsi išgelbėti Italiją nuo finansinės katastrofos.

Italijos vyriausybei netekus Silvio Berlusconi partijos paramos apie atsistatydinimą paskelbė ministras pirmininkas Mario Monti. Technokratų kabinetui vadovaujantis M.Monti sakė, kad prieš pasitraukdamas dar pamėgins priimti biudžeto ir finansų stabilumo įstatymą. Jei tai pavyks padaryti greitai, jis nedelsdamas patvirtins savo atsistatydinimą. Vos keliomis valandomis anksčiau skandalingasis buvęs premjeras S.Berlusconi paskelbė grįžtąs kitais metais jis vesiąs savo dešiniąją “Laisvės tautos” partiją (PDL) į

rinkimus ir sieksiąs vėl vadovauti vyriausybei. Rinkimai Italijoje turi įvykti vėliausiai balandį. S.Berlusconi pareiškė jaučiąs atsakomybę grįžti dėl milžiniškų sunkumų, kuriuos patiria Italijos ekonomika. Kritikai sako, jog jis siekia susigrąžinti valdžią tik tam, kad apgintų savo paties verslą ir kitus interesus. “Kandidatuosiu, kad nugalėčiau”, - pareiškė populistinės PDL lyderis. S.Berlusconi atsistatydino 2011 metų lapkritį. Šiemet spalį jis buvo nuteistas už mokesčių nemokėjimą, bet dar padavė apeliaciją. Jis taip pat teisiamas dėl kaltinimų, kad mokėjo už seksą nepilnametei prostitutei. Tris kartus Italijos premjero parei-

gas ėjęs 76 metų S.Berlusconi visus kaltinimus neigia. Jis yra vienas turtingiausių Italijos žmonių, susikrovęs turtus iš savo verslo imperijos. Ekonomistas M.Monti pakeitė S.Berlusconi premjero poste vos daugiau nei prieš metus ir ėmėsi reformų programos, kad ištrauktų Italijos ekonomiką iš krizės. M.Monti vyriausybė kitų metų pavasarį šiaip ar taip turėjo atsistatydinti. Pastarojo meto apklausos rodo, kad rinkimus dabar laimėtų centro kairiųjų Demokratų partija, bet negautų absoliučios daugumos, todėl jai reikėtų ieškoti koalicijos partnerių. Šiai partijai vadovauja praėjusį savaitgalį išrinktas Luigi Bersani.

•

Apklausos rodė, kad dauguma rumunų buvo nusiteikę palaikyti valdančiąją centro kairiųjų koaliciją, vadovaujamą premjero Victoro Pontos. Tačiau tokie rezultatai gali paskatinti politinį nestabilumą tokiu metu, kai Rumunija derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl gyvybiškai svarbios paskolos. V.Ponta ir centro dešiniųjų prezidentas Traianas Basescu yra nesutaikomi priešai nuo liepos, kai vyriausybė mėgino surengti prezidentui apkaltą. Analitikai spėja, kad V.Pontos Socialinei liberalų sąjungai (USL) laimėjus, prezidentas gali paprašyti ką nors kitą, ne V.Pontą, sudaryti vyriausybę remdamasis tuo, jog USL yra ne partija, o koalicija. T.Basescu jau aiškiai pasakė, kad panaudos savo galias skirti premjerą, kuris atitiktų “tautos interesus”. Sunku įsivaizduoti, kad jis turėjo galvoje V.Pontą. Tačiau visi mėginimai paskirti kitą politiką gresia konstitucine krize. Savo ruožtu bet koks politinis nestabilumas gali sunervinti rinkas ir pakirsti derybas su TVF. Rumunijos paskolos sutartis baigiasi 2013 metų pradžioje. Apklausos rodė, kad nuo gegužės valdanti USL turėjo laimėti 48-61 proc. balsų. Gavusi dviejų trečdalių daugumą 470 vietų parlamente USL gali keisti Konstituciją. Dešiniosios Rumunijos aljansas, vienijantis T.Basescu stovyklai artimas partijas, turėjo būti antras, bet smarkiai atsilikdamas nuo USL (16-23 proc. balsų).

Rinkėjai buvo linkę palaikyti valdančiuosius. / Reuters/Scanpix nuotraukos T.Basescu išsaugojo postą, kai rinkėjų aktyvumas per referendumą nesiekė 50 procentų. Tuomet prezidentas pareiškė, kad neateidami balsuoti rumunai “atmetė valstybės perversmą”. Vis dėlto daugiau kaip 7 mln. žmonių, pykstančių dėl taupymo priemonių, balsavo už apkaltą. Konfliktas Rumunijoje sukėlė nerimą Europos Sąjungai (ES). Vašingtonas ir Briuselis taip pat sakė, kad V.Pontos politika verčia abejoti demokratijos padėtimi šioje buvusioje komunistinėje diktatūroje. Rumunija ir šalia esanti Bulgarija įstojo į ES 2007 metais. Briuselis vykdo specialią jų abiejų stebėseną, nes šioms šalims nesiseka garantuoti teismų nepriklausomybės ir išgyvendinti korupciją.

•

BBC, LŽ

Lietuvos gyventojai nelinkę judėti GINTARĖ AUKŠTUTYTĖ

Reguliariai judant ir mankštinantis galima pagerinti savijautą, išvengti ligų ir pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas parodė, kad mūsų šalies žmonių, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus, fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Pirmasis išsamus tyrimas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą “Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną” (GPAQ) ir nustatytas jo analizės gaires buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 15-74 metų asmenų. Pildant anketas buvo įvertintas suaugusių gyventojų fizinis aktyvumas darbe, kasdienėje veikloje (namų ruoša, sodo, daržo priežiūra), laisvalaikiu ir judant iš vienos vietos į kitą.

Tyrimo rezultatai pernelyg nenudžiugino. Paaiškėjo, kad nemažos dalies lietuvių gyvensena yra nejudri, pernelyg daug laiko leidžiama sėdint, laisvalaikis pasyvus.

Vyrai aktyvesni už moteris Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo dr. Almanto Kranausko, apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daug gyventojų dirba profesinį fizinį darbą arba užsiima jam lygiaverte veikla buityje, todėl didelio fizinio aktyvumo grupei galima priskirti 53,8 proc., vidutinio ir mažo fizinio aktyvumo grupėms - atitinkamai 22,1 proc. ir 24,1 proc. Lietuvos gyventojų. “Vertinant fizinio aktyvumo lygį pagal lytį nustatyta, kad didelio fizinio intensyvumo grupei priklauso daugiau vyrų (57,3 proc. visų vyrų) negu moterų (50,6 proc. visų moterų). Vertinant pagal išsilavinimą, didelio fizinio intensyvumo grupei priklauso daugiau žemesnį nei aukštą-

NAUDINGI PATARIMAI, kurie padės norintiesiems būti fiziškai aktyviems:

Judėti ir mankštintis reikėtų reguliariai. Fizinis aktyvumas turi tapti įprasta gyvenimo dalimi. Bent 30-60 min. trukmės fizinis aktyvumas būtinas kiekvieną dieną. Tuo metu turi būti jaučiamas pagreitėjęs širdies ritmas.

Pradėti mankštintis reikėtų palengva, o kai asmuo pasijunta pajėgesnis galima mankštintis intensyviau.

3. Fizinis aktyvumas turi lavinti raumenų pajėgumą, lankstumą ir koordinaciją. 4. Nereikia persistengti. Mankštinantis visai netinka posakis “per kančias į žvaigždes”. Fizinis krūvis nėra vienodas visiems. Kiekvienas turi pasirinkti sau tinkamą krūvį bei fizinio aktyvumo formą, bet žvalus judėjimas turi tapti kiekvieno žmogaus poreikiu.

jį išsilavinimą turinčių asmenų (58,3 proc.)”, - tyrimo rezultatus apžvelgė A.Kranauskas.

Tingus laisvalaikis Mūsų šalies gyventojai vidutinio ir didelio intensyvumo fizinei veiklai (įskaitant profesinę) per dieną skiria vidutiniškai 223 minutes. Mažiausiai laiko fizinei veiklai skiria aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai (168 min.), o vertinant pagal amžių - vyriausi (61-74 metų asmenys - 139 min.) ir jauniausi tirti asmenys (15-25 metų - 197 min.). Kadangi didelė gyventojų dalis dirba fizinių pastangų reikalaujantį profesinį darbą, akivaizdus yra bendras pasyvus laisvalaikis. “Nustatyta, kad tik kas vienuoliktas respondentas laisvalaikį leidžia užsiimdamas didelio, o penktadalis vidutinio intensyvumo fizine veikla. Net trys ketvirtadaliai apklaustų asmenų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla, tarp moterų tokių buvo daugiau nei 80 proc. (82,8 proc.). Toks pasyvumas ypač nepageidautinas tiems, kurie ir darbe neturi fizinės veiklos”, - teigė A.Kranauskas.

Jaunimas nejuda nei darbo metu, nei laisvalaikiu Tyrimo rezultatai parodė, kad pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 75 proc. apklaustų asmenų. Toks judėjimas jiems vidutiniškai per dieną užima 80 minučių. Moterys mobilesnės už vyrus, o mažiausiai vaikštančių yra tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų (68 proc.). Vertinant pagal amžių, daugiausia laiko eiti pėsčiomis arba va-

Fizinis aktyvumas turi tapti įprastine gyvenimo dalimi. / LŽ archyvo nuotrauka žiuoti dviračiu skiria 46-60 metų respondentai (vidutiniškai 86 min.). Gyventojai sėdėdami (darbe, prie televizoriaus, kompiuterio, skaitydami, megzdami ir pan.) kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas. “15-25 metų asmenys sėdimai veiklai vidutiniškai skiria beveik valanda daugiau nei 26-60 metų žmonės. Nerimą kelia jaunimo pasyvumas - jis ne tik daug sėdi. Fizine veikla darbo metu užsiima tik pusė, o laisvalaikiu sportuoja ar kita fizine veikla užsiima mažiau nei 60 proc. jaunų žmonių”, - pabrėžė A.Kranauskas.

Judėjimas užkerta kelią ligoms Būti fiziškai aktyviems - labai svarbu. Su fiziniu aktyvumu glau-

džiai susijusi sveikata ir gyvenimo kokybė. “Reguliariai sportuojančio, besimankštinančio ar kitaip fiziškai aktyvaus žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina ryšį tarp neaktyvaus gyvenimo būdo ir psichikos sutrikimų bei parodo, kad asmenys, kurie reguliariai mankštinasi, jaučiasi daug geriau, yra energingesni. Bandymai su gyvūnais rodo, kad tų gyvūnų, kurie turėdavo galimybę judėti, smegenyse susidarydavo daugiau nervinių ląstelių bei nervinei ir širdies veiklai būtino dopamino”, - aiškino V-2231 A.Kranauskas.

2012 12 10 Lietuvos žinios

Pasaulis

Užsimojo prieš kraštutinius dešiniuosius LINAS POŠKA

Kraštutinė dešinioji Vokietijos nacionaldemokratų partija skleidžia idėjas, ne tokias jau tolimas ir garbių politikų išsakomoms mintims, tačiau dabar teisme bus mėginama įrodyti šios partijos ekstremistinį pobūdį. Vokietija turės progą pasitikrinti savo pakantumo dešiniesiems radikalams ribas. Praėjusią savaitę Vokietijos federalinių žemių ministrai nusprendė kreiptis į federalinį Konstitucinį Teismą dėl Vokietijos nacionaldemokratų partijos uždraudimo. Ji kol kas yra legali kraštutinės dešinės partija, pasisakanti prieš imigraciją, eurointegraciją, islamizaciją ir NATO. Per rinkimus į Bundestagą ši partija tradiciškai nesulaukia didesnio palaikymo. Santykinė sėkmė ją lydi tik buvusioje Rytų Vokietijoje, ten ji pateko į dviejų federalinių žemių Meklenburgo - Priešakinės Pomeranijos ir Saksonijos - parlamentus. Bet jos įtaka kukli - tik erzinančios mažumos. Pati save ji apsibrėžia kaip konservatyvią dešiniąją jėgą. Tačiau ir tarp aukščiausių Vokietijos pareigūnų nėra sutarimo, ar reikia siekti uždrausti nacionaldemokratus. Viena vertus, apie partiją surinkta daugiau kaip 1000 puslapių dosjė, rodanti jos radikalias pažiūras. Teisminę perspektyvą byla turi. Tačiau draudimo priešininkai perspėja, kad nacionaldemokratams bylą laimėjus jų prestižas visuomenėje pakiltų. Jeigu teismas ir uždraustų partiją, kraštutinės dešiniosios pažiūros niekur nedingtų, partijos šalininkai įsteigtų naują, tik kitu pavadinimu. Teisingumo ministrė Sabina Leutheusser-Schnarrenberger atvirai kalba apie miglotas teismines perspektyvas - ne todėl, kad nacionaldemokratai jai labai patiktų, bet todėl, kad nėra lengva įrodyti agresyvų partijos siekį sugriauti demokratinius valstybės pagrindus.

Vokietijos nacionaldemokratų partija reikalauja, kad Vokietija atsisakytų euro ir išmestų iš šalies visus darančius nusikaltimus užsieniečius. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Prikimšo agentų Prieš devynerius metus Vokietijoje jau mėginta uždrausti nacionaldemokratus. Nagrinėjant partijos bylą teisme atsiskleidė šokiruojančios aplinkybės. Didelę dalį bylos dokumentų, įrodančių ekstremistinį partijos pobūdį, sukūrė šalies saugumo kontoros - Konstitucijos apsaugos tarnybos - agentai. Partija buvo tiek jų prikimšta, kad teismas konstatavo, jog neįmanoma atskirti, kur yra autentiškos nacionaldemokratų pažiūros, o kur arti partijos vadovybės buvusių saugumo agentų pareiškimai.

Neonacių Vokietijoje yra Praėjusią vasarą dėl vadinamojo Zwickau skandalo turėjo atsistatydinti Vokietijos saugumo tarnybos vadas Heinzas Frommas. Daugiau kaip dešimt metų veikusi “Nacionalsocialistinio pogrindžio organizacija” iš šio Rytų Vokietijos miesto žudė imigrantus ir plėšė bankus; jų aukomis tapo devyni imigrantai ir viena policininkė. Vokietijos prokuratūra turi duomenų, kad ši teroristinė organizacija sąmoningai vengė kontaktų su dešiniųjų radikalų politikais. Ypatingą dė-

Gerai rengiantis, nesiskutant plikai, nerėkaujant galima skelbti ne tokias jau nacionaldemokratams tolimas mintis. mesį skirdami konspiracijai jie nepopuliarino savo pažiūrų ir nebendravo su Nacionaldemokratų partija. Galima manyti, jog Vokietijos visuomenė tvirtai tiki, kad pastaroji organizacija yra tiesiog prikimšta saugumo agentų, ir neonaciai kaip tik dėl to vengė bendrauti su įdėmiai kontoros prižiūrima partija. Tačiau plona personalinė gija yra: tarp teisiamųjų organizacijos narių - vienas buvęs Nacionaldemokratų partijos narys.

politiką. Federalinė kanclerė krikščionė demokratė Angela Merkel yra iš tribūnos paskelbusi, kad “Vokietijos mėginimai sukurti daugiakultūrę visuomenę visiškai žlugo”. Ryškus skirtumas, kurį galima įžvelgti tarp šių politikų ir nacionaldemokratų, yra jų aprangos bei raiškos stilius. Gerai rengiantis, nesiskutant plikai, nerėkaujant galima skelbti ne tokias jau nacionaldemokratams tolimas mintis ir išlikti gerbiamu politiku.

Ar toks jau didelis skirtumas?

Politinio korektiškumo grimasos

Mėginimai uždrausti Vokietijos nacionaldemokratus atskleidžia ir garbių politikų veidmainystę - juk jie ir patys priversti pripažinti imigrantų keliamas problemas. Prieš dvejus metus žinomas socialdemokratas Thilo Sarrazinas išleido knygą “Vokietija likviduojasi”, kurioje nubrėžė niūrią šalies ateitį tęsiančią dabartinę imigrantų integracijos

Vokietė irkluotoja Nadja Drygalla buvo priversta palikti Londono olimpiadą, nes jos vaikinas anksčiau priklausė Nacionaldemokratų partijai. Lietuviška žiniasklaida, tolima siekiui analizuoti ir aiškintis detales, jos vaikiną vadino tiesiog naciu. Pačiai Nadjai (beje, jos pavardė - aiškiai lenkiškos kilmės) dėl pažiūrų priekaištų

neturėta. Nors, mano manymu, šiuo požiūriu šiek tiek įtartini visi olimpiečiai: juk jie pasižymi valia, drausmingumu, ištverme, pagarba nustatytoms taisyklėms, kovotojo dvasia. Tai savybės, kurios greičiau būdingos ne atsipūtusiems bohemiškiems kairuoliams, o, apskritai kalbant, konservatyvių, gal net ir labai, gyvenimiškųjų pažiūrų žmonėms. Prieš kelias dienas Londono teismas išteisino lietuvį sirgalių, olimpiadoje neva rodžiusį nacistinį gestą. Panašūs atvejai verčia pervertinti ribas, už kurių politinis korektiškumas - didis humanistinis principas apsiverčia savo priešingybe ir tampa pavergimo įrankiu. Nacionaldemokratų partija, jei Vokietijos teismas ją uždraustų, ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Numatydami teisminį persekiojimą nacionaldemokratai jau anksčiau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis patikrintų jų veiklos teisėtumą.

Interneto kovos Dešinieji radikalai plačiai naudoja interneto galimybes naujiems bendraminčiams pritraukti. Pagal spaudos pranešimus, jų propaganda socialiniuose tinkluose retai būna tiesmuka. Paprastai jie apeliuoja į paprastus ir žmonėms suprantamus jausmus: pagarbą šeimai, tradicijai, nepakantumą pedofilijai ir smurtui. O prie tokių gerbtinų nuostatų prideda ir radikalesnių. Kairiosios Vokietijos organizacijos stebi tokią raišką ir siunčia socialinio tinklo valdytojui pranešimus, reikalaudamos pašalinti įrašus. Tinklo administratorius paprastai tokius reikalavimus tenkina. Ši praktika jau populiari ir Lietuvoje: aktyvios kairuolių organizacijos siekia atimti iš dešiniųjų galimybę reikštis socialiniuose tinkluose. Kaip įdomybę galima pažymėti, kad Vokietijos nacionaldemokratų partijos tinklalapis turi ir striuką lietuvišką versiją. Verstą, matyt, automatinio vertėjo ir peržiūrėtą truputį lietuvių kalbą mokančio redaktoriaus.

•

Pokštas virto tragedija Tai, kas turėjo būti tik pokštas du šaunuoliai radijo laidos vedėjai “išdūrė” britų karališkąją šeimą! - baigėsi tragedija, sukrėtusia Didžiąją Britaniją. Didžiosios Britanijos policija pranešė susisiekusi su Australijos pareigūnais dėl šios šalies radijo stoties vedėjų suklastoto skambučio į Jungtinės Karalystės ligoninę, išprovokavusio slaugytojos mirtį. Policija dar nenustatė Jacinthos Saldanhos mirties priežasties, bet Karaliaus Edvardo VII ligoninė, kurioje ji dirbo, mano, kad slaugė nusižudė dėl patirto streso. Pasipylus įtūžusių klausytojų skambučiams, atleisti iš darbo Sidnėjaus radijo stoties “2Day FM” du vedėjai, paskambinę pasiteirauti apie besilaukiančios princo Williamo žmonos Kate, paguldytos į ligoninę dėl rytinio pykinimo, būklę. Mel Greig ir Michaelas Christianas apsimetė karaliene Elžbieta II bei Williamo tėvu princu Charlesu. Slaugė J.Saldanha juos sujungė su kunigaikštienės slauge, ir jie gavo išsamią informaciją apie Kate sveikatą. Vedėjai pokalbį telefonu įrašė, o paskui stotis, pasitarusi su savo advokatais, paleido jį į eterį.

Žinia visame pasaulyje buvo sutikta kaip šaunus pokštas - radijo laidos vedėjai “išdūrė” britų karališkąją šeimą! Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai bute netoli ligoninės buvo rastas 46 metų slaugytojos, dviejų vaikų motinos J.Saldanhos kūnas. Už tai, kas nutiko, ligoninė jos nebuvo atleidusi ar nubaudusi. Žinia sukrėtė britų visuomenę, medicinos darbuotojų organizacijas ir net žiniasklaidą. Karaliaus Edvardo VII ligoninės vadovybė radijo stoties savininkams parašė laišką, kuriame pasmerkė veiksmus, sukėlusius šią “žodžiais nenusakomą tragediją”. Ligoninės pirmininkas lordas Simonas Glenarthuras savo laiške pabrėžė, kad “ligoninė rūpinasi sergančiais žmonėmis” ir “buvo nepaprastai kvailas jūsų vedėjų poelgis meluojant prisigauti prie vienos mūsų pacienčių”. Tokius veiksmus lordas pavadino žeminančiais “dviejų rūpestingų ir atsidavusių slaugių, kurios tiesiog dirbo savo darbą rūpindamosi savo pacientais”, atžvilgiu. Visi britų nacionaliniai dienraščiai aprašė šią istoriją pirmuosiuose puslapiuose, o interneto komentatoriai liejo įtūžį ant australų vedėjų. Savo vedamajame populiariausias Didžiosios Britanijos dienraštis “The

Sun” pareiškė, kad slaugytojos mirtis buvo “širdį draskanti ir piktinanti”, “nereikalinga tragedija”, taip pat klausė, kaip šis kvailas pokštas galėjo nulemti numanomą savižudybę. “Neabejotina, kad tai įvyko susikrimtus, jog nenoromis sukėlė nepatogumų karališkosios šeimos nariams ir savo darbdaviams. Galime tik spėlioti apie Jacinthos vidines kančias, kai po daugelio metų lojalaus profesionalaus darbo ji staiga pateko į bėdą ne dėl savo kaltės.” Dienraščio “The Independent” redaktorius Chrisas Blackhurstas rašė, kad “tai buvo siaubinga akimirka - iš tų, kurios visu gražumu atidengia kai kurių žiniasklaidos sričių atsainų cinizmą”. “Ar kas nors iš “The Independent” yra apsimetęs kuo nors kitu, kad gautų informacijos straipsniui? Taip, esame tai darę. Tačiau visada pabrėšime, kad veikiame dėl viešojo intereso, o ne vien dėl komiškos pramogos”, rašė Ch.Blackhurstas. Australijos “The Sundy Herald Sun” atskleidžia, kad J.Saldanha atvyko į Jungtinę Karalystę iš Pietų Indijos prieš dešimt metų kartu su savo partneriu Benu Barboza, ligoninės buhalteriu. Juodu turi 16 metų sūnų ir 14-metę dukterį. Iš pradžių pora apsistojo Bristolyje, vėliau, kai J.Sal-

M.Greig ir M.Christianas apsimetė karališkosios šeimos nariais. danha gavo darbą prestižinėje privačioje ligoninėje, apsigyveno slaugytojų butuose. Kaimynė ją apibūdino kaip puikią moterį, visada besišypsančią ir energingą. “2Day FM” svetainėje buvo paskelbta tūkstančiai komentarų. Kai kuriuose sakoma, kad slaugytojos kraujas krinta ant M.Greig ir M.Christiano rankų. Kai kuriems šis incidentas sukėlė prisiminimus apie princo Williamo motinos Velso princesės Dianos žūtį per automobilio katastrofą Paryžiuje 1997 metais, iš-

provokuotą mašiną persekiojančių paparacų. Princas Williamas ir kunigaikštienė Catherine sakė esantys “didžiai nuliūdę” dėl J.Saldanhos mirties; Australijos premjerė Julia Gillard pavadino tai “siaubinga tragedija”. Reikia pridurti, kad sukrėsti buvo ir patys radijo laidos vedėjai. Jie apskritai nesitikėjo ką nors pešti paskambinę į ligoninę, ypač dėl savo australiško akcento. Radijo laidas abu vedė dar neseniai.

•

BBC, BNS, LŽ

2012 12 10 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sergantis H.Chavezas paskyrė įpėdinį Trumpai

PŪGA SUKĖLĖ CHAOSĄ

Hugo Chavezo vėžio saga dar kartą atitraukė venesueliečių dėmesį nuo svarbiausių valstybės problemų, tokių kaip artėjantys rinkimai, galimas nacionalinės valiutos devalvavimas ir amnestija kalintiems bei ištremtiems politiniams oponentams. Venesuelos prezidentas H.Chavezas vakar grįžo į Kubą toliau gydytis, kai prieš tai šeštadienį emocingai paskelbė, jog jam atsinaujino vėžys. Kairysis Venesuelos lyderis savo įpėdiniu įvardijo viceprezidentą Nicolasą Maduro - tam atvejui, jei jam “kas nors atsitiktų”. Tai rimtas ženklas, kad liga gali padaryti galą jau 14 metų trunkančiam šio karingo antiamerikietiško socialisto valdymui. Nuliūdę šalininkai rinkosi miestų aikštėse visoje šalyje, priblokšti naujienos, kurią iš prezidento rūmų paskelbė jų 58 metų lyderis. “Absoliučiai būtina, absoliučiai svarbu, kad man būtų atlikta dar viena chirurginė operacija, - kalbėjo H.Chavezas, apsuptas ministrų niūriais veidais. - Su Dievo pagalba, kaip ir ankstesniais kartais, pergalingai iš to išeisime. Esu tuo visiškai tikras.” H.Chavezo pasitraukimas reikštų naujus rinkimus ir ištisos eros pabaigą Lotynų Amerikoje, o kairieji netektų vieno kandžiausių savo balsų. Virtinė regiono šalių - nuo Kubos ir

Atsisveikindamas su savo tauta H.Chavezas bučiavo kryžių ir žadėjo “išeiti iš viso to pergalingai”. / Reuters/Scanpix nuotrauka Nikaragvos iki Bolivijos ir Ekvadoro priklauso nuo H.Chavezo, disponuojančio didžiuliais Venesuelos naftos ištekliais, dosnumo, kuris ir palaiko jų trapias ekonomikas. Nekontroliuojamas H.Chavezo įdiegto centralizuoto valdymo atsisakymas taip pat gali sukelti chaosą Venesueloje. Prezidento sąjungininkai stokoja charizmos, kuri pavertė H.Chavezą vienu ryškiausių lyderių pasaulyje.

H.Chavezo įpėdinis - 50 metų ūsuotas N.Maduro, buvęs autobuso vairuotojas ir profesinės sąjungos lyderis, yra venesueliečių mėgstamiausias iš visų kitų dėl savo betarpiškų manierų, kuklios kilmės ir artimų ryšių su H.Chavezu. Pastaruosius šešerius metus N.Maduro buvo Venesuelos užsienio reikalų ministras. Spėlionės dėl H.Chavezo sveikatos netilo visą pastarąjį metą, nes jis

tris savaites viešai niekur nesirodė, o galiausiai išvyko į Kubą atlikti medicininių tyrimų. Nuo 2011 metų birželio Kuboje H.Chavezui buvo atliktos jau trys vėžio operacijos. Praėjusį penktadienį jis grįžo į Venesuelą po šių tyrimų, o artimiausiomis dienomis vėl bus Kuboje operuojamas. Nei H.Chavezas, nei jo kubiečiai gydytojai niekada nesakė, kokiu vėžiu jis serga, bet pirmą kartą ligą diagnozavus jo vyriausybė minėjo dubens sritį. Prezidentas pripažino, kad kenčia “stiproką” skausmą ir prieš būsimą operaciją vartoja raminamuosius vaistus. H.Chavezas atskleidė, kad gydytojai rekomendavo padaryti operaciją jau penktadienį arba savaitgalį, bet jis nesutikęs, nes norėjęs dar grįžti namo. Tarsi skelbdamas savo paskutinę valią H.Chavezas paragino Venesuelos gyventojus per kitus rinkimus balsuoti už N.Maduro. Nebelikus H.Chavezo, opozicija gali gauti geriausią galimybę nuo 1999 metų, kai jis perėmė valdžią. Mat daugelis rinkėjų Venesueloje ignoruodavo H.Chavezo nesėkmes dėl labai stipraus emocinio ryšio su lyderiu. Nauji rinkimai gali būti palankūs spalį pralaimėjusiam dešiniųjų kandidatui Henrique Caprilesui, kuris pagal apklausas yra populiaresnis už N.Maduro. Nors rinkimus ir pralaimėjo, H.Caprilesas surinko opozicijai rekordinius 44 proc., arba 6,5 mln. rinkėjų balsų.

•

Dėl šalčio ir gausaus sniego Balkanuose mirė mažiausiai 5 žmonės, kilo transporto chaosas. Pūgai savaitgalį užklupus Pietvakarių Europą 4 žmonės žuvo Kroatijoje, dar vienas - Serbijoje. Buvo uždaryti oro uostai ir keliai, didžiuosiuose miestuose sustojo viešasis transportas. Automobiliais keliaujantys žmonės pagrindiniame Serbijos greitkelyje, vedančiame iš Belgrado prie Vengrijos sienos, laukė keturias valandas, kol gelbėtojų komandos išvadavo juos iš 50 cm sniego, iškritusio per kelias valandas. Kroatijos sostinė Zagrebas buvo paralyžiuota smarkaus snygio, kelias valandas buvo uždarytas oro uostas - atšaukti nacionalinės oro bendrovės “Croatia Airlines” skrydžiai į Londoną, Vieną, Frankfurtą, Ciurichą ir Miuncheną. Zagrebe iki ankstyvos popietės prisnigo apie 40 centimetrų, todėl nevažinėjo tramvajai ir autobusai. Dėl didelio vėjo ir gausaus sniego buvo uždaryti keli keliai, sutriko susisiekimas autobusais visoje šalyje. Gausiai snigo ir šiaurinėje Adrijos jūros pakrantėje. Likusioje pajūrio dalyje pūtė smarkus vėjas, dėl to sutriko keltų ir katamaranų reisai į salas. Pūgos siautė Slovėnijoje ir Bosnijoje. BBC, AP, BNS, LŽ

2012 12 10 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Galerija brandina pasipriešinimo tradiciją MINDAUGAS KLUSAS

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidarytos trys naujos parodos. Kiekviena savaip atskleidžia individo ir visuomenės, kūrėjo ir minios santykį mene. 1978 metai, Praha. Menininkas Jiris Kovanda su draugais stoviniuoja centrinėje Čekoslovakijos sostinės aikštėje. Staiga nieko netaręs jis atsiskiria nuo būrelio, ima bėgti ir pradingsta visiems iš akių. Atokiau stovintis Jirio bičiulis fotoaparatu įamžina šį epizodą. Regis, nereikšmingo, tačiau neabejotinai keisto įvykio vaizdas tampa meno kūriniu.

Kodėl pabėgo? Tokie ir panašūs aštuntojo, devintojo dešimtmečio menininkų performansai dokumentuojami Eglės Mikalajūnės sudarytoje tarptautinėje parodoje “Apie praeivius ir kaimynus”. Čekų akcionisto J.Kovandos fotografija “Susitariau susitikti su keletu draugų...” tapo jos įžanga. Performansai ir akcijos vyko ne galerijose, o atvirose erdvėse arba privačioje menininkų aplinkoje. Po NDG erdves pasklidusius parodos vaizdus atrandi netikėtai, lyg atidžiau žvelgdamas į šalia bėgančius gyvenimus ir jų dramas. Savo performansus dokumentavo JAV, Rytų ir Vakarų Europos menininkai: Basas

Savitai į minios reiškinį pažvelgta parodoje “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. / Andriaus Valužio nuotrauka Janas Aderis, Marina Abramovič ir Ulay (Frankas Uwe Laysiepenas), Gino de Dominicis, duetas “Gilbert & George”, Mladenas Stilinovičius, taivanietis Tehchingas Hsiehas, “pos-

tarsininkai” Aleksas Andriuškevičius ir Česlovas Lukenskas. Sausį ir vasarį parodą “Apie praeivius ir kaimynus” papildys filmų programa. Tačiau maga grįžti prie J.Kovandos

“akcijos”. Kokia vis dėlto jos prasmė? Nobelio premijos laureatas poetas Josifas Brodskis mėgdavęs sakyti: “Mano hobis - išlipti iš perpildyto autobuso.” Gal ir čia - panaši nuostata? “Tais laikais domėjausi individo ir bendruomenės santykiais, žmones siejančiais ryšiais. Mano kūrinių herojais tapdavo ne tik draugai, bet ir gatvės praeiviai”, - LŽ aiškino čekų menininkas. Paklaustas, ar tai turėjo kokių nors prasminių sąsajų su komunistiniu režimu, menininkas nusijuokė: “Dažnai esu to klausiamas. Politinės po-

čardu Filistovičiumi, Šarūnu Sauka ir daugeliu kitų autorių. Parodos sumanymą įkvėpė pastaraisiais metais pasaulyje vykę judėjimai, perversmai, pavasariai, Lietuvoje - protestai, eitynės, riaušės. “Buvo įdomu pamatyti, kaip mene perteikiami kolektyviniai vaizdiniai, kaip menininkai parodo minią”, - LŽ teigė D.Tumpytė. Parodos žiūrovai išvys Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę po Lietuvą, akimirkas iš antrosios Dainų šventės Kaune. Pasak kuratorių, įdomiai menininko požiūris į minią atsiskleidžia “Dainuojančios revoliucijos” metais. Šio parodos segmento finalui jos pasirinko ironišką Ugniaus Gelgudos instaliaciją “Žalgiris”. Paprastai masės vaizduojamos neigiamai, tačiau ne visada. Štai Nomedos ir Gedimino Urbonų projektas “Protesto laboratorija” (2005), kai mėginta apginti “Lietuvos” kino teatrą, L.Dovydaitytės manymu, atskleidžia kolektyvo jėgą ir kūrybiškumą. Kuratorės pastebėjo, kad dėl carinės, o vėliau - sovietinės, cenzūros mūsų krašte kūrę menininkai vengė rodyti masinius judėjimus ir sukilimus. “Moderniųjų laikų istorija neįsivaizduojama be masių dalyvavimo. Apstu judėjimų, protestų, revoliucijų. Tačiau dėl cenzūros tie įvykiai meno kūriniuose beveik nereprezentuojami. Galbūt dėl to šiandien Lietuvoje turime tokią silpną masinio pasipriešinimo tradiciją?” - užuomina pašnekesį baigė kuratorės.

Kolektyvinis kūrinys Savitai į minios reiškinį pažvelgta parodoje “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Sovietinėje spaudoje dirbęs fotografas I.Fišeris kasmet gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją išeidavo į Vilniaus gatves ir rengė fotoreportažus iš masinių eitynių. Pasak parodos kuratorės dr. Margaritos Matulytės, sovie-

“Moderniųjų laikų istorija neįsivaizduojama be masių dalyvavimo.” tekstės iš pažiūros čia nėra - labiau asmeninė, psichologinė. Kita vertus, toks elgesys gatvėse režimo laikais atrodė gana keistas. Juk visi buvo įbauginti, nepasitikėjo vienas kitu.”

Užuomina

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Apimtimi ir užmojais “Apie praeivius ir kaimynus” pranoksta Linaros Dovydaitytės ir Dovilės Tumpytės kuruojama paroda “Minios”. Didžiojoje NDG salėje galima pamatyti kūrinių, kurie aprėpia laikotarpį nuo XIX amžiaus iki šių dienų. Bemaž tiek istorijos scenoje savo vaidmenį atlieka urbanistinė minia. Parodoje galima susitikti su Jonu Dameliu, Vincentu Slendzinskiu, Augustinu Savicku, Ri-

tinių demonstracijų provaizdis yra ta liaudies sukuriama menų sintezė, kurią kompozitorius Richardas Wagneris vadino universaliu ypatingos galios kolektyviniu kūriniu. Nespalvotų nuotraukų juosta parodoje baigiama trimis didesnių matmenų spalvotomis fotografijomis iš gedulo mitingo Stalino mirties dieną. Šventiniuose reportažuose minia išrikiuota, mobilizuota, o spalvotuose vaizduose - sutrikusi, sunerimusi. “Liaudis kolektyviai sugeba išreikšti totalitarinės valdžios idėją, kita vertus, tas kūrinys išties turi galios. Visuomenė ne tik susitaiko su režimu, bet ir įsijaučia į jį, perteikia nuotaiką, idėjas”, - LŽ teigė M.Matulytė.

•

1978 metai. Praha. Menininkas J.Kovanda su draugais stoviniuoja centrinėje sostinės aikštėje. Staiga nieko netaręs ima bėgti ir pradingsta...

2012 12 10 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Klasika visiems

Štai kas dedasi Lietuvoje Didingai skambėjo W.A.Mozarto “Requiem” praėjusį šeštadienį Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Kūrinį atliko Vilniaus universiteto chorai “Gaudeamus”, “Virgo”, “Pro musica”, Kamerinis orkestras ir per du šimtus muzikos mėgėjų iš sostinės, kitų Lietuvos vietovių ir net specialiai atvykusiųjų iš užsienio.

W.A.Mozarto “Requiem”, atliekamas 230 muzikos mėgėjų kartu su 150 VU choristų ir 50 VU kamerinio orkestro muzikantų, skambėjo iš tiesų įspūdingai; kartu dainavo solistė G.Davidčuka. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos MILDA KNIEŽAITĖ

ilniaus Universiteto (VU) kamerinio orkestro vadovas - Paulius Bernardas Koncė. Koncerte dainavo profesionalūs solistai Gunta Davidčuka (sopranas, Latvija), Nora Petročenko (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas). Dirigavo VU chorų meno vadovė Rasa Gelgotienė. Ji yra ir unikalaus ne tik Lietuvos mastu projekto “Klasika visiems” sumanytoja. Tokiais renginiais Vilnius iškyla kaip aukštos kultūros miestas. Kai per gastroles Astanoje VU chorų vadovė užsiminė apie rengiamą projektą Kazachstano filharmonijos direktorei ir iš Maskvos atvykusiems Didžiojo teatro solistams, po ilgos pauzės išgirdo: “Štai kokius dalykus jie daro Lietuvoje.”

Lūkesčiai pasiteisino “Dirbdama su mėgėjų chorais vis pamanydavau, kad jie iš tiesų sugeba greitai išmokti kokį nors kūrinį, yra imlūs,

nančių, turiningiausių XVIII amžiaus muzikos pavyzdžių. Veikalas parašytas keturiems solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui pagal tradicinį katalikų gedulingų pamaldų tekstą, atsiradusį dar viduramžiais. “Kūrinys sudėtingas, tačiau jo meninė vertė ir architektūriškai taisyklinga forma, uždegantis tematizmas taip įtraukia žmogų, kad jį gali atlikti ir mėgėjų chorai, - sakė projekto vadovė. - Du kartus su mėgėjišku choru buvome patekę į situaciją, kai reikėjo ekstremaliai greitai parengti šį kūrinį ir buvau nustebusi, kad tai įmanoma padaryti. Ir šiuo atveju, manau, lūkesčiai pasiteisino.”

Grįsta pasitikėjimu Repetuota tik vieną dieną - visą šeštadienį nuo dešimtos valandos ryto iki pat koncerto su pertraukėlėmis pailsėti ir papietauti. Toks projektas pirmą kartą įgyvendintas Lietuvoje. Kiek žinoma, nėra buvę analogų ir pasaulyje. R.Gelgotienė prisiminė, kad ją įkvėpė ir padrąsino San Franciske matytas skelbimas: “Muzikos mėgėjai kviečiami dainuoti W.A.Mo-

“Nepraėjus nė dešimčiai dienų atsirado šimtas altų, vėliau - ir šimtas sopranų, teko stabdyti registraciją.” jei muzika sudomina, todėl būtų įmanoma gal kartą per metus sukviesti žmones, kurie pažįsta muzikos raštą, ir pamėginti ką nors drauge su VU choristais atlikti, - prisiminė R.Gelgotienė. - Juk dažnai tenka leisti prisidėti, pavyzdžiui, naujokams, atėjusiems į VU chorą, prie tų, kurie jau moka kūrinį, ir tai padaryti gana lengva, jei žmonės šiek tiek pažįsta natas. Be to, labai norisi, kad būtų savarankiškai mokomasi namie. Iš tiesų projektas tiems žmonėms buvo ir iššūkis, ir tobulėjimas, ir Wolfgango Amadeuso Mozarto pažinimas.” Pasirinktas W.A.Mozarto “Requiem” - paskutinis anksti mirusio kompozitoriaus kūrinys ir vienas labiausiai jaudi-

VU chorų vadovė R.Gelgotienė tikisi, kad projektas “Klasika visiems” taps tradicija.

zarto “Requiem”. Tačiau ten sukviesti žmonės turėjo sumokėti tam tikrą stojamąjį mokestį, vyko perklausos ir labai ilgai repetuota. VU projektas “Klasika visiems” buvo pagrįstas pasitikėjimu. Pasitaikė ir taip, kad repeticijų rytą atėjęs vyras pamėgino, suprato, kad pernelyg sudėtinga, ir išėjo. Žmonės galėjo pasitikrinti, tačiau daugelis buvo labai gerai pasirengę. “Aišku, neišvengta nerimo - pavyks ar nepavyks, tačiau jei nerizikuosi, nieko naujo, įdomaus nenuveiksi, - sakė projekto sumanytoja. Labiausiai nerimavau dėl to, kad galbūt nepasieksime tokio lygio, kai jau galima kalbėti apie muziką, tik

Pabiro net natos, kai dėl gausybės dalyvių nugriuvo viena choristų laiptų atrama. daugmaž švariai išdainuosime natas. Tačiau viskas pavyko. Likau patenkinta ir muzikos požiūriu.” VU chorų vadovei kaip pedagogei svarbu šviesti žmones, supažindinti su muzikos lobiais. Projektas muzikos mėgėjams suteikė unikalią galimybę kartu su orkestru ir solistais patiems atlikti visą W.A.Mozarto “Requiem”. Toks klasikos pažinimas visai kas kita nei kūrinio klausymasis.

Devintame danguje “Kai prieš porą mėnesių paskelbėme dalyvių registraciją, buvo toks susidomėjimas, kad nepraėjus nė dešimčiai dienų atsirado šimtas altų, vėliau - ir šimtas sopranų. Teko stabdyti jų registraciją, nes reikėjo išlaikyti balsų pusiausvyrą, todėl net ir nežinome, kiek dar būtų atėję žmonių”, pasakojo R.Gelgotienė. Iš 260 užsiregistravusiųjų į repe-

Chorvedės specialybę turinti R.Gužauskienė specialiai į koncertą atvyko iš Londono.

ticijas atėjo 230 projekto dalyvių. Net iš Sankt Peterbuvo atvyko R.Gelgotienės kolegė Marina Kirejeva, vadovaujanti kameriniam jaunimo chorui “Lauda”. Ji sakė norėjusi savo akimis pamatyti, kaip viskas vyks, kokia bus atmosfera ir pats rezultatas. “Įspūdžiai labai geri. Per repeticijas dainavau stovėdama įvairiose vietose. Žmonės labai gerai pasirengę ir labai stengėsi, - kalbėjo viešnia iš Rusijos. - Kai pamačiau Rasos patirtį, kad su mėgėjiškais chorais galima atlikti tokius didelius projektus, susimąsčiau, kodėl aš niekada tam nesiryžau. Nebūtinai W.A.Mozarto “Requiem”. Vis dėlto Peterburgas konservatyvus miestas ir visuotinai įsitvirtinusi nuomonė, kad mėgėjiški chorai negali dainuoti tokios rimtos klasikos, muzikos šedevrų. Aš dainuodama patyriau didžiulį malonumą, bet svarbiausia Rasos pavyzdys parodė, kad nėra ribų.”

Iš Londono specialiai į koncertą atskridusi Rita Gužauskienė taip pat sakė patyrusi didžiulį malonumą dainuodama. Lituanistinės ir menų mokyklos “Moksliukas” chorinio ir solinio dainavimo mokytoja apie būsimą projektą sužinojo dar vasarą, per choro vadovų kvalifikacijos kėlimo kursus Molėtuose. “Pamaniau, kad labai norėčiau dalyvauti, nes labai pasiilgau dainuoti chore, - pasakojo chorinio dirigavimo specialybę turinti moteris. - Dar studijuodama Klaipėdos universitete dainavau įvairiuose choruose. Aišku, įsimintiniausias - Klaipėdos choras “Aukuras”. Jame dainavau jau baigusi studijas. Choras buvo kaip ir mano gyvenimo būdas. Anglijoje tokios galimybės neturiu. Šiam koncertui nuoširdžiai ruošiausi - juk aš mokytoja, o dainuodama tokį kūrinį tokioje bažnyčioje jaučiausi kaip devintame danguje.”

•

2012 12 10 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Trumpai

Teisme atskleistos Temidės tarnų ydos

MIRTINAS SUSIDŪRIMAS

Šeštadienį Kupiškio rajone arklio traukiamas vežimas susidūrė su krovininiu automobiliu. Žuvo vadeliotojas ir arklys. Nelaimė įvyko 17.50 val. Subačiaus seniūnijoje, kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys. Arklio traukiamas vežimas, kurį vadeliojo 1950 metais gimęs A.Š., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu vilkiku “Volvo FH12”. Jį vairavo 1948 metais gimęs V.B.

ŠALČIO AUKA Naktį į sekmadienį Vilkaviškio ligoninėje nuo sušalimo mirė garbaus amžiaus vyras. A.A., gimusį 1935 metais, į Vilkaviškio ligoninę iš Kybartų šeštadienio rytą atvežė greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai vyrui nustatė kojų nušalimą ir viso kūno atšalimą. Išgelbėti jo gyvybės nebepavyko.

VAIRAVO NEBLAIVUS Prienų rajone šeštadienį neblaivus prie vairo įkliuvo Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojas. Apie 16 val. Balbieriškio miestelyje policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo girtas Alytaus BPC jaunesnysis inspektorius A.A., gimęs 1971 metais. Vyras vairavo ne tarnybos metu, buvo neuniformuotas.

ATSIDŪRĖ SMEGDUOBĖJE Šeštadienio vakarą Vilniuje, Č.Sugiharos gatvėje, į smegduobę įkrito du krovininiai automobiliai. Žmonės nenukentėjo. Dėl vandentiekio avarijos kai kuriuose namuose buvo išjungtas vandens tiekimas. Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

PARTRENKĖ PERĖJOJE

Panevėžyje degant raudonam šviesoforo signalui važiuojantis autobusas sužeidė nepilnametį. Eismo nelaimė įvyko Ramygalos ir Vilniaus gatvių reguliuojamoje sankryžoje. Autobuso “Neoplan 4009” vairuotoja E.S., gimusi 1966 metais, važiuodama per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui partrenkė nepilnametį pėsčiąjį, einantį per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusiajam Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatytas galvos sumušimas, galimas smegenų sutrenkimas. Jam paskirtas ambulatorinis gydymas. BNS, LŽ

V.Kazlauskienė (iš kairės) nusivilko teisėjo mantiją “savo noru”, R.Žilevičius - esą dėl asmeninių aplinkybių, Ž.Astrauskas - neva dėl sveikatos būklės. Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Pagaliau atvertus buvusios Šiaulių teisėjos Virginijos Kazlauskienės ir jos, kaip teigiama kaltinamajame akte, į nusikaltimus pastūmėtų dviejų buvusių kolegų bylą, paaiškėjo, kad teisiamųjų suolas galėjo būti dar ilgesnis. Kolegiškos paslaugos buvo prašyta dar vienos teisėjos, kuri sprendė, ar leisti suimti sunkiais nusikaltimais įtariamą V.Kazlauskienės sūnų. Tačiau šios kolegė, nors ir neįtardama, kad jųdviejų pokalbio klausosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, šį “egzaminą” išlaikė. Kauno apygardos teismas, baigdamas narplioti nusikaltimų, kuriais kaltinami buvę Panevėžio teisėjai Rimantas ir Vaiva Savickai, aplinkybes, atvertė ir daugiau kaip pusmetį strigusią buvusių savo kolegų iš Šiaulių krašto, kuriems pareikšti ne mažiau šokiruojantys kaltinimai, bylą.

Iškalbingos metamorfozės Trys iš šešių teisiamųjų - V.Kazlauskienė, buvęs jos kolega iš Šiaulių miesto apylinkės teismo Žilvinas Astrauskas ir karjeros pabaigoje Telšių rajono apylinkės teismui vadovavęs Rimantas Žilevičius - pernai dar patys vilkėjo teisėjų mantijas. Visiems jiems pavyko palikti šį luomą savo noru. Du iš jų - V.Kazlauskienė ir Ž.Astrauskas - įsteigė advokatų kontoras. Kartu su jais teisiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyriausiasis patrulis Vytautas Pumputis. Daugiau kaip 11 metų civilines bylas nagrinėjusiai V.Kazlauskienei pateiktų kaltinimų skaičius - įspūdingas. Ji kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir kolegų kurstymu užsiimti tuo pačiu, vieno iš jų papirkimu bei kišimusi į policijos veiklą. Beveik 13 metų baudžiamąsias bylas nagrinėjęs Ž.Astrauskas, prieš tai septynerius metus vadovavęs Akmenės rajono prokuratūrai, taip pat kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. Kaip ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje tebetarnaujantis V.Pumputis. Daugiau

kaip septynerius metus Telšių rajono apylinkės teismui vadovavęs ir vos prieš pusmetį šį postą esą savo noru palikęs R.Žilevičius kaltinamas kyšininkavimu.

Grandininė reakcija Visus juos įklampino ne mažiau skandalinga V.Kazlauskienės sūnaus Edvino byla, šiuo metu įstrigusi Kelmės rajono apylinkės teisme. Jauno vyro sulaikymas pernai balandį prilygo bombos sprogimui. 28-erių E.Kazlauskis įtartas organizavęs bendrininkų grupę, kurios nariai, vilkėdami policininkų uniformą, apiplėšinėjo Šiaulių miesto ir rajono verslininkus. Manoma, kad aukų E.Kazlauskis rasdavo piktnaudžiaudamas pagal pareigas prieinama konfidencialia informacija. Šiaulių universitete aplinkosaugos studijas baigęs kaltinamasis tuo metu Šiaulių visuomenės centre dirbo vyriausiuoju specialistu. Nusiuntęs bendrininkus pas vieną į aukas nusižiūrėtą pažįstamą jis pergudravo pats save. Pažįstamas įtarė, kad nusikaltimą organizavo E.Kazlauskis. Tačiau atvykęs pas jį aiškintis perlenkė lazdą, o tai baigėsi baudžiamąja byla. Ją tiriant į teisėsaugininkų akiratį pateko ir pats E.Kazlauskis, o STT Šiaulių valdybos operatyvininkai ėmėsi jo motinos.

Pusė pažeidimų “išgaravo” E.Kazlauskis, kaip ir jo draugas Kęstutis Jaraminas, kaltinamas padėjęs motinai kurstyti Ž.Astrauską. Šis tuo metu nagrinėjo K.Jaramino administracinę bylą, kurioje šis kaltintas padaręs nemažai Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairuodamas neblaivus sukėlė techninį eismo įvykį ir pabėgo, o vėliau sulaikytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Anot kaltinimo, V.Kazlauskienės sukurstytas Ž.Astrauskas pats pasufleravo pažeidėjui, kokius parodymus duoti atvykus į teismą. Pavyzdžiui, kad jis nepabėgo iš eismo įvykio vietos, o tik patraukė automobilį iš sankryžos, kad nekliudytų kitiems eismo dalyviams. Remiantis tokiais K.Jaramino parodymais, jis buvo pripažintas kaltu tik dėl to, kad buvo sulaikytas neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. K.Jaraminas

atsipirko gerokai mažesne bausme, negu jam grėsė.

Ir vėl viskio butelis Kaip buvo atsilyginta Ž.Astrauskui, kaltinime neminima. Tačiau jame teigiama, kad kitas buvęs V.Kazlauskienės kolega - tuo metu Telšių rajono apylinkės teismui vadovavęs R.Žilevičius - buvo pamalonintas viskio buteliu. Anot kaltinamojo akto, R.Žilevičius, prašant V.Kazlauskienei, pažeisdamas nustatytą bylų skirstymo per kompiuterinę sistemą tvarką, pats skyrė nagrinėti V.Kazlauskienės pageidaujamai teisėjai su žmona besiskiriančio kito jos pažįstamo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Už šią paslaugą vienoje Šiaulių kepyklėlėje V.Kazlauskienė įbruko R.Žilevičiui, tuo metu atvykusiam pas Šiaulių miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėja dirbančią dukrą, viskio butelį. Jo vertė, nežinia ar dėl V.Kazlauskienės šykštumo, ar dėl gudrumo, neviršijo vieno MGL, t. y. 130 litų. Tai leidžia šį “atsidėkojimą” traktuoti tik kaip baudžiamąjį nusižengimą. Kaip teigiama kaltinamajame akte, ir Šiaulių policijos patrulis V.Pumputis įkliuvo vykdydamas V.Kazlauskienės prašymą. Jis buvo sustabdęs Kelių eismo taisyklių pažeidimu įtariamą teisėjos sūnų. Jis skubiai paskambino motinai, o ši liepė perduoti telefoną V.Pumpučiui. Po pokalbio su teisėja, kurį ji pradėjo įvardydama einamas pareigas, protokolas už padarytą pažeidimą E.Kazlauskiui nebuvo surašytas.

Išdavikiškas įrašas Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta. Jie pareiškė duosiantys parodymus tik po liudytojų apklausos. Šie - taip pat neeiliniai. Tarp jų - minėtoji Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja, kuriai buvo patikėta spręsti V.Kazlauskienės sūnaus suėmimo klausimą. Taip pat - net 11 metų Šiaulių miesto apylinkės teisme V.Kazlauskienės nagrinėjamas civilines bylas protokolavusi posėdžių sekretorė, kaip užfiksuota STT įrašuose, buvusi ir teisėjos paslapčių patikėtine. Ir Telšių rajono apylinkės teismo, kuriam

vadovavo R.Žilevičius, raštinės vedėja. Minėtų liudytojų parodymai ne tik apnuogimo ydingą kai kurių teisėjų virtuvę. Akivaizdžiomis tapo ir kai kurios į dalies teisėjų kraują “įaugusios” moralės normos. Pavyzdžiui, ilgametė V.Kazlauskienės posėdžių sekretorė prisipažino, jog nematė nieko neteisėta, kad teisėja ėjo susitikti su Rimuku (R.Žilevičiumi), pasiėmusi ne tik viskio butelį, bet ir mįslingą voką, į kurį, kaip užfiksuota STT įraše, kažką įdėjo iš rankinuko. “Turbūt duosite kyšį?” - įraše V.Kazlauskienės klausia jos prašytą voką paduodanti minėtoji liudytoja. “Aišku!” - atsako V.Kazlauskienė.

Dvejopi standartai Iškalbingi buvo ir kai kurie buvusios V.Kazlauskienės kolegės, sprendusios jos sūnaus suėmimo klausimą, parodymai. Ji teigė ne iš karto supratusi, ką reiškia iki tol neskambindavusios V.Kazlauskienės skambutis ir užuomina apie kažkokius svečius, kuriuos pamačiusi ji viską supras. (V.Kazlauskienės sūnus - vizualiai motinos kopija.) Tačiau vėliau supratusi, jog kolegė norėjo, kad ji pažiūrėtų į prokurorų prašymą ne pro pirštus, o rimčiau. E.Kazlauskį, kurį prokurorai prašė suimti mėnesiui, buvo leista suimti tik 10 dienų. Tokį sprendimą priėmusi V.Kazlauskienės kolegė teigė studijavusi prokurorų jai atneštą bylą net po darbo valandų. Ir priėmusi sprendimą tik kitą dieną. Ji tikino, kad V.Kazlauskienės skambučiai, o šių buvo ir paskui, jos sprendimui įtakos tikrai neturėjo. “Galbūt tai turėjo įtakos jūsų perdėtam stropumui? Va, suėmiau teisėjos sūnų”, ne mažiau iškalbingas klausimas kilo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkui Gyčiui Večerskui. Jam buvo sunku suprasti ir tai, kodėl liudytoja nenusišalino nuo kolegės sūnui reikšmingo sprendimo. G.Večerskui buvo atsakyta, jog moteris mėgino tai padaryti, bet teismo pirmininkė pareiškė, kad daugiau nėra kam šio prašymo nagrinėti. Šiuo metu Šiaulių rajono apylinkės teismui vadovauja minėtoji liudytoja, o buvusi jo pirmininkė - paprasta teisėja.

•

2012 12 10 Lietuvos žinios

Tyrimas

Internetinė nesantaika

Kaimynų konfliktą įžiebė komentarai Teismo paskelbtas nuosprendis neatitinka tikrovės, tad dėl teisėjų kolegijos veiksmų turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas - to siekia bylą pralaimėjusi Šiaulių rajono gyventoja Elena Balnienė. Tačiau jos balso prokurorai bent jau kol kas negirdi. “Aptartos aplinkybės nerodo, kad statinio IP adreso priskyrimas konkrečiam abonentui nereiškia, jog kitas asmuo su atitinkama įranga negali prisijungti prie abonento internetinės prieigos, jei pastarasis naudoja neapsaugotą maršrutizatorių”, - apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasakė, kad ši aplinkybė yra viena esminių, išteisinančių kaimynę. Esą komentarus galėjo rašyti bet kas.

VALDAS KVEDARAS

eidžiantys, garbę ir orumą žeminantys komentarai internete dažnai pilasi tarsi iš gausybės rago. Apšmeižtieji ne visada ryžtasi tokių “kūrinių” autorius pasodinti į teisiamųjų suolą. Jei ir pavyksta tai padaryti, komentarų autorystę be galo sunku įrodyti. Šiaulių rajone gyvenanti E.Balnienė ryžosi gintis nuo ją ir jos šeimą juodinančio internetinio purvo. Tačiau bylos nagrinėjimas teismuose pateikė staigmeną. Vienas teismas moters kaimynę pripažino žeminančių komentarų autore ir ją nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas nuteistąją išteisino nenustačius jos autorystės, o nešvankius, neetiškus komentarus įvertino kaip tikrovėje egzistuojančius faktus.

Nuomonė susipynė su faktais

Perskaitė ir pasipiktino Dar 2007 metų vasaros pabaigoje viename Šiaulių krašto spaudos leidinių pasirodė straipsnis apie žmones, priglaudusius beglobius gyvūnus. Viena rašinio herojų - Gegužių kaime gyvenanti E.Balnienė. Po publikacija atsirado ją žeidžiančių komentarų, tačiau tąkart moteris į juos didesnio dėmesio nekreipė. Po kurio laiko vietos žiniasklaidoje pasirodė kita publikacija, kurioje E.Balnienė ir jos dukra Laura Petkuvienė buvo vaizduojamos priešingai. Teigta, kad L.Petkuvienė ant šeimos namo lango priklijavo Adolfą Hitlerį garbinantį plakatą. Tiesa, moterų pavardės nebuvo paviešintos - paminėta tik vietovė, kurioje jos gyvena. Teisėsauga dėl plakato buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau taip ir nenustatė jį pakabinusio asmens. Po minėta internetiniame portale paskelbta publikacija vėl pasipylė, E.Balnienės teigimu, ne tik ją, bet ir dukrą Laurą bei anūką žeminantys komentarai. Šįkart jų būta itin daug. “Visus komentarus rašė kaimynė”, - LŽ tikino E.Balnienė. Ji neslėpė, kad su greta gyvenančia moterimi, vienos garsios Šiaulių bendrovės direktoriaus žmona, konfliktuoja nuo seno. Pašnekovės teigimu, nemalonumai prasidėjo, kai ji nesutiko verslininkams parduoti žemės. Dėl esą žeminančių komentarų E.Balnienė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kaltininkai nubausti. Tačiau E.Balnienė, skirtingai nei daugelis panašiai nuo internetinių komentatorių nukentėjusių asmenų, pareigūnų dėmesio nesulaukė. Jai buvo patarta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Kaltę įžvelgė E.Balnienė iki šiol įsitikinusi, kad visus ją ir jos šeimą žeminančius komentarus internetiniame portale rašė būtent kaimynė. Tokią savo nuostatą pašnekovė teigė grindžianti vėliau teisme nustatytais ir patvirtintais faktais. Viename komentarų buvo minima, kad vairuodama automobilį L.Petkuvienė neva sudaro avarines situacijas. E.Balnienė pasakojo, jog kartą jos dukrą sulaikė kelių policijos patruliai,

Neretai įžeidžiamus komentarus rašantys asmenys yra randami ir nubaudžiami. / Romo Jurgaičio nuotraukos įtarę, kad ji gali “chuliganiškai važinėti”. Tačiau tai nepasitvirtino, o netrukus išaiškėjo ir priežastis, kodėl moters dukra buvo stabdoma pareigūnų. Mat skundą policijai parašė E.Balnienės kaimynė. E.Balnienė tikino, kad ir kitas ją įžeidžiantis komentaras greičiausiai rašytas tos pačios kaimynės. Kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A.Hitlerį esą garbinančio plakato, kaimynė pareigūnams liudijo mačiusi, kas šį plakatą nukabino ir jį nufotografavo. “Tokie paliudijimai sutampa su parašyto komentaro turiniu. Šis komentaras yra parašytas tuo metu, kai laikraštyje nebuvo publikuotas šis straipsnis”, - konstatuojama Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje. Taigi, bet kuriuo atveju toks komentaras buvo parašytas. Tai, pasak E.Balnienės, ir yra vienas tiesioginių įkalčių, įrodančių, kad komentarų internetiniame portale autorė yra jos kaimynė. Teisme taip pat buvo nustatyta, kad kompiuteris, kuriuo rašyti E.Balnienę ir jos šeimą žeminantys komentarai, yra kaimynės namuose.

Šiaulių rajono gyventoja E.Balnienė vis dar viliasi, kad teisybės ieškoti jai padės prokurorai. mynų (E.Balnienės - aut.) keliamo triukšmo, apie plakatus, piratų vėliavas, balkone vykstančius dalykus, apie komentarus rašančios kaimynės persekiojimą automobiliu”, apkaltinamajame nuosprendyje išsakomi motyvai, kodėl komentarų autore pripažįstama kaimynė. Teismas nusprendė, kad būtent ji pasklei-

Vaizdo stebėjimo sistemą įrengusių asmenų ir pačios kaimynės teigimu, kompiuteris nebuvo apsaugotas slaptažodžiu, todėl prie jo galėjo prisijungti bet kas. Privataus kaltinimo bylą išnagrinėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs joje pateiktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, nusprendė, kad kaimynės kaltė įrodyta, nors moteris visą laiką neigė rašiusi minėtus komentarus. “Iš komentarų matyti, kad juose nurodomos tokios žinios, kurias gali žinoti tik komentarų rašymo ir patalpinimo metu šalia nukentėjusiųjų gyvenusi ir su nukentėjusiomis konfliktavusi kaltinamoji. Rašoma apie mažametį komentarus rašančiosios vaiką, kuris kenčia nuo kai-

dė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino ar pažemino, pakirto pasitikėjimą juo. Atsižvelgęs, kad tai - nesunkus nusikaltimas, teismas kaimynei skyrė 1300 litų baudą, o iš jos E.Balnienei ir šios dukrai priteisė po tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti.

Neapsaugotas kompiuteris Nuteistoji tokį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė. Šiaulių apygardos teismo trijų teisėjų kolegija itin operatyviai išnagrinėjo verslininko žmonos apeliaci-

nį skundą. Šiaulių miesto apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2011 metų balandžio 8 dieną, o apeliacinė instancija po šiek tiek daugiau nei dviejų mėnesių, birželio 20 dieną, paskelbė moterį išteisinamąjį nuosprendį. Tokio operatyvumo nagrinėjant bylas reikėtų pavydėti. Išteisinamasis nuosprendis pagrįstas liudytojų, E.Balnienės kaimynės namuose įrengusių ir prižiūrėjusių kompiuterį, parodymais. Jie teigė, kad prie kompiuterio buvo prijungtos teritoriją aplink privatų namą stebinčios kameros. Kad tokia sistema veiktų, reikalingas bevielio tinklo maršruto parinktuvas. Šią vaizdo stebėjimo sistemą įrengusių asmenų ir pačios kaimynės teigimu, kompiuteris nebuvo apsaugotas slaptažodžiu. Todėl prie jo galėjo prisijungti bet kas, turintis kompiuterį su įmontuota bevielio tinklo plokšte arba mobilųjį telefoną su interneto funkcija. Tokiu atveju pašaliniam asmeniui prisijungus prie moters namuose esančio slaptažodžiu neapsaugoto kompiuterio ir rašant komentarus, žinutėje bus ne prisijungusiojo kompiuterio, o teisiamosios kompiuterio adresas.

Vis dėlto Šiaulių apygardos teismo teisėjų būta ne itin atidžių. Nuosprendyje konstatuojama, kad moters namuose vaizdo stebėjimo kameros buvo įdiegtos 2007 metų lapkričio viduryje. Teismas pripažino, kad būtent nuo tada prie moters stacionaraus kompiuterio galėjo prisijungti pašalinis asmuo, esantis maždaug 100 metrų spinduliu. Tačiau tokiu atveju neaišku, kas komentarus rašė anksčiau - rugpjūčio pradžioje. Juk tuo metu, jei tikėtume liudininkų parodymais, prie minėto kompiuterio dar nebuvo prijungtas maršruto parinktuvas. Teismui nustačius, kad komentarus galėjo parašyti nebūtinai E.Balnienės kaimynė, mat jos kompiuteris nebuvo apsaugotas slaptažodžiu, privataus kaltinimo tolesnis nagrinėjimas turėtų būti nutraukiamas, kadangi nebėra kaltinamojo. Teisėjų kolegija išsakė savo nuomonę ir dėl internetinių komentarų, nors juos nagrinėdama vengė minėti nuteistąją, ją įvardydama “komentatoriumi”. “Šiais pasisakymais buvo paskleista ne informacija, o, remiantis tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakyta nuomonė, faktų vertinimas ir komentarai”, - dalį komentarų, kurie, E.Balnienės teigimu, ją žeidžia, įvertino apeliacinės instancijos teismas, pabrėždamas, kad tokiai nuomonei “komentatorius turėjo pakankamą pagrindą”. E.Balnienė įsitikinusi, kad toks Šiaulių apygardos teismo sprendimas prasilenkia su tikrove - teisėjų kolegija realiais faktais pripažino komentaruose pateiktus įvykius, kurie žeidžia jos ir dukters garbę bei orumą. “Teismas konstatavo, kad mano dukra bando sukelti avarines situacijas - tai faktas, kad dukra iškabina A.Hitlerį garbinantį paveikslą faktas, kad mūsų šeima naikina šalia gyvenančiuosius - faktas. Nors teismas disponavo teisėsaugos informacija, kad šie “faktai” neegzistuoja”, - pabrėžė E.Balnienė.

Pagalbos tikisi iš prokurorų Pasipiktinusi tokiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu E.Balnienė raštu kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų kolegijos veiksmų. “Prašau, kad būtų nustatyta, kuriose privataus kaltinimo baudžiamosios bylos eilutėse yra teismo minimi egzistuojantys faktai. Prokurorai tyli ir neduoda jokio atsakymo”, - sakė E.Balnienė. Ji mano, kad jei ir prokurorai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neras klaidingų išvadų ir faktų interpretavimo, tai reikš viena - jos šeima bus tokia nedora, kokia ją ir įvardijo internetinis komentatorius.

•

Trumpai “ŽUVĖDRAI” - SIDABRAS Vokietijoje vykusiose Lotynų Amerikos šokių pasaulio ansamblių pirmenybėse antrąją vietą užėmė bei sidabro medalius su naująja programa “Rio” iškovojo Klaipėdos universiteto sportinių šokių pagrindinė “Žuvėdros” komanda. Ji iki šiol planetos čempionatuose triumfavo septynis kartus, o Senojo žemyno aštuonis. Šešių komandų (iš viso varžėsi 18 ansamblių) finale pirmąją klaipėdiečių ekipą aplenkė tik čempionais tapę šeimininkai Brėmeno “Gruen-Gold-Club” šokėjai, kuriems teisėjai skyrė daugiau pirmųjų vietų. Trečioji vieta atiteko kolektyvui iš Rusijos Tiumenės “Vera”. Romaldo ir Skaistutės Idzelevičių treniruojamai “Žuvėdrai” du arbitrai skyrė pirmąją vietą, trys antrąją, vienas trečiąją ir vienas ketvirtąją. Finale kovojusi antroji “Žuvėdros” komanda tenkinosi šešta pozicija.

GERIAUSIA EUROPOJE Europos olimpinių komitetų asamblėja nusprendė, kad Europos geriausios jaunosios sportininkės titulas šiemet atitenka Lietuvos plaukikei, Londono olimpinių žaidynių čempionei Rūtai Meilutytei. Jai atiteks Europos olimpinių komitetų įsteigtas Piotro Nurowskio vardo prizas - trofėjus bei 12 tūkst. eurų stipendija. R.Meilutytė šiuo metu rengiasi gruodžio 12-15 dienomis Stambule (Turkija) vyksiančiam pasaulio plaukimo čempionatui. Olimpinė čempionė taip pat dalyvaus Lietuvos plaukimo čempionate gruodžio 20-22 dienomis Anykščiuose. P.Nurowskio prizas buvo įsteigtas 2011 metais. Pirmuoju jo laureatu tapo Lenkijos dviratininkas Tobiaszas Lisas.

FIFA TAURĖ Japonijoje vykstančiame FIFA klubų pasaulio taurės turnyre paaiškėjo abi pusfinalio poros. Vakar turnyro ketvirtfinalyje Afrikos čempionė Kairo “Al Ahly” (Egiptas) komanda 2:1 įveikė turnyro šeimininkę Hirošimos “Sanfrecce” (Japonija). Įvarčius nugalėtojams pelnė Al-Sayedas Hamdy (15 min.) ir Mohamedas Aboutrika (57 min.), šeimininkų gretose pasižymėjo Hisato Sato (32 min.). Kitose rungtynėse “Monterrey” (Meksika) 3:1 nugalėjo Ulsano “Hyundai” (Pietų Korėja). Nugalėtojams du įvarčius pelnė Cesaras Delgado (77 ir 84 min.), vieną - Jesusas Corona (9 min.). “Hyundai” gretose pasižymėjo Keunas-Ho Lee (88 min.). Trečiadienį pusfinalyje “Al Ahly” susitiks su San Paulo “Corinthians” (Brazilija), o “Monterrey” kovos su Londono “Chelsea” (Anglija).

PRADĖJO NESĖKME Pralaimėjimu šešių komandų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) antrojo diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą Rumunijoje pradėjo Lietuvos rinktinė, vakar 1:2 (0:1, 0:0, 1:1) turėjusi pripažinti Olandijos bendraamžių pranašumą. Vienintelio įvarčio autoriumi į nugalėtojų vartus trečiame kėlinyje tapo Danielis Bogdziulis (50:07). Olandų gretose pasižymėjo Tony Rasas (19:58) bei Renas de Hondtas (53:02). Šiandien lietuviai susitiks su Vengrija, trečiadienį kovos su Rumunija, ketvirtadienį - su Ispanija, o šeštadienį - su Japonija. BNS, LŽ

2012 12 10 Lietuvos žinios

Sportas

Vilniečių likimas - ir varžovų rankose VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos krepšinio grandai Kauno “Žalgiris” ir Vilniaus “Lietuvos rytas” Eurolygos 9-ajame ture savo gerbėjus pradžiugino pergalėmis. Abu klubai į varžovų krepšį įmetė tik po 67 taškus, tačiau geros gynybos pakako, kad neblizgant puolime būtų iškovotos pergalės. “Žalgiris” Italijoje 67:65 palaužė Milano “Emporio Armani” komandą, o “Lietuvos rytas” namie 67:65 nugalėjo Bambergo “Brose Baskets” iš Vokietijos. Septintoji pergalė sustiprino kauniečių galimybės C grupėje iškovoti pirmąją vietą. Pergalė buvo gyvybiškai svarbi “Lietuvos rytui”, mėginančiam pavyti nuvažiuojantį TOP 16 etapo traukinį.

Apkartusi pergalė Po laimėjimo prieš “Brose Baskets” Vilniaus “Siemens” arenoje tvyrojo keista atmosfera. Krepšininkai laimėjo, tačiau iš aikštės ėjo nuleistomis galvomis, lyg po pralaimėjimo. Vilniečių nuotaika subjuro nepavykus atsirevanšuoti varžovams didesniu skirtumu, nei buvo jiems pralaimėta anksčiau. Vokietijoje “Lietuvos rytas” patyrė nesėkmę 6 taškų skirtumu (78:84), o namie laimėjo tik 5 (67:62). O iki tikslo trūko labai nedaug. Likus žaisti porą sekundžių, “Lietuvos rytas” pirmavo 67:59. Tą akimirką Bambergo komandos puolėjas Sharrodas Fordas stojo prie baudų metimo linijos. Pirmasis jo metimas buvo tikslus, o antrasis skriejo pro šalį. Tačiau šeimininkai nesugebėjo atkovoti kamuolio po savo krepšiu - jį pačiupęs Johnas Goldsberry sulig finaline sirena pataikė dvitaškį, atimdamas iš “Lietuvos ryto” pranašumą skaičiuojant dviejų rungtynių santykį. “Akcentavome, kad reikia atitverti visus varžovus nuo krepšio. Atrodo beliko padaryti smulkmeną - pagriebti kamuolį, tačiau nebe pirmą kartą fortūna mums atsuko nugarą. Leonui Radoševičiui buvo išmuštas kamuolys, tačiau kyla klausimas, ką veikė kiti žaidėjai”, - po rungtynių nusivylęs kalbėjo “Lietuvos ryto” treneris Darius Maskoliūnas. Jis taip pat sukritikavo ir ekipos snaiperius, kurie namie pataikė vos 5 tritaškius iš 24 (21 proc.). Tik antrą pergalę iškovojęs “Lietuvos rytas” neprarado vilčių patekti į TOP 16 varžybų etapą, tačiau dabar

“Lietuvos ryto” (tamsi apranga) viltys patekti į kitą etapą Eurolygoje priklausys ir nuo varžovų. Romo Jurgaičio nuotrauka

vilniečiai nebėra savo likimo kalviai. Paskutinėse D grupės rungtynėse “Lietuvos rytui” Turkijoje būtina nugalėti Stambulo “Besiktas” ir tikėtis, kad Belgrado “Partizan” Bamberge įveiks “Brose Baskets”. Pastarosios komandos pergalė Vilniaus klubui užtrenktų duris į kitą etapą.

Nori laimėti grupėje “Žalgirio” pergalė Milane buvo dramatiška. Kauniečiai rungtynių pabaigoje patys sau susikūrė problemų, kai Ibrahimas Jaaberas paskutinę minutę nepataikė dviejų baudų metimų, o “Emporio Armani” priartėjo per vieną metimą - 67:65. Paskutinėje atakoje iniciatyvos ėmėsi Milano ekipos legionierius iš JAV Keithas Langfordas, bet jo dvitaškis tikslo nepasiekė ir Lietuvos čempionai šventė septintąją pergalę. Rezultatyviausias “Emporio Armani” žaidėjas K.Langfordas (20 taškų) prametė lemiamą metimą. “Žalgirį” treniruojantis ispanas Joanas Plaza džiaugėsi auklėtinių žaidimu išvykose: “Eurolygoje svečiuose pasiekėme 4 pergales iš 5. Tai įrodo, kad keičiasi mūsų komandos mentalitetas ir charakteris. Nuo pirmos dienos dominavome C grupėje ir dabar turime puikias gali-

mybes ją laimėti. Ko gero, tai pajėgiausia Eurolygos grupė.” Reguliarųjį sezoną kauniečiai baigs ateinantį penktadienį rungtynėmis namie su Turkijos klubu Stambulo “Anadolu Efes”. Stambule “Žalgiris” triumfavo 77:64. Kad “Žalgirio” tikslas yra pirmoji vieta C grupėje, patvirtino ir gynėjas Rimantas Kaukėnas: “Kai kurie žmonės mano, kad šiame varžybų etape nesvarbu finišuoti pirmiems. Netiesa. Tai yra pagrindinė mūsų motyvacija, stumianti pirmyn per treniruotes ir rungtynes.

Vieningoji lyga Dar penktadienį kovęsi Eurolygos varžybose, jau vakar Lietuvos klubai turėjo žaisti VTB Vieningosios lygos turnyre. B grupėje antrąją vietą užimantis “Žalgiris” (6 pergalės ir 1 pralaimėjimas) namie neturėjo didesnio vargo su Baltarusijos čempionais “Minsk” (0 ir 8) - 81:57 (23:10, 16:21, 16:10, 26:16). Kaip ir dvikovoje Milane, šiose rungtynėse “Žalgiriui” negalėjo padėti nugaros skausmus kenčiantis Darjušas Lavrinovičius. O rezultatyviausiai žaidė po 12 taškų surinkę Kšištofas Lavrinovičius ir

“Prienai” neužleidžia pozicijų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) tvirtai pirmauja “Prienų” komanda, laimėjusi visas 8 žaistas rungtynes. Prieniškiai lenkia perpus mažiau rungtynių žaidusius LKL favoritus Kauno “Žalgirį” bei Vilniaus “Lietuvos rytą”. Vakar “Prienai” svečiuose susitiko su Utenos “Juventus” komanda ir įtikinamai nugalėjo ją rezultatu 88:72 (26:17, 21:20, 32:18, 9:17). Jau antrame ketvirtyje prieniškiai buvo įgiję dviženklį taškų pranašumą, o po trijų kėlinių pirmavo 79:55, todėl per paskutinį ketvirtį leido sau kiek atsipalaiduoti. Nugalėtojų gretose nesulaikomai rungtyniavo 20 taškų pelnęs Gediminas Orelikas bei 19 įmetęs, 4

iš 5 tritaškių pataikęs Artūras Milaknis. Arnas Labuckas surinko13, Gintaras Kadžiulis 12 taškų. “Juventus” komandoje rezultatyviausiai žaidė Arvydas Čepulis (17 tšk.), Karolis Petrukonis (14), Nerijus Varnelis (10). Į stipriausių ekipų penketuką sugrįžo “Šiauliai”, vakar savo aikštėje 90:70 (32:13, 24:18, 20:27, 14:12) nugalėję Kauno “LSU-Baltų” komandą. Solidžiai rungtynes pradėję šiauliečiai jau po pirmo kėlinio turėjo net 19 taškų persvarą ir “LSU-Baltai” po tokio nokdauno nebeatsigavo. “Šiauliams” 17 taškų pelnė Laurynas Samėnas, po 14 - Aurimas Kieža ir Chase’as Simonas. “LSUBaltuose” išsiskyrė Mindaugas Stašys (20 tšk.) ir Šarūnas Vingelis (15). Sugrįžti į pergalių kelią nepavyksta Pasvalio “Pieno žvaigždžių” ko-

mandai, patyrusiai trečią nesėkmę iš eilės. Pasvaliečiai savo aikštėje 70:76 (13:19, 19:21, 19:17, 19:19) pralaimėjo Kėdainių “Nevėžiui”. Šeimininkams 18 taškų surinko Gytis Sirutavičius, 16 - Yanci Gatesas, 14 - Trevonas Hughesas. Prie “Nevėžio” pergalės daugiausiai prisidėjo Andrius Aleksandrovas (17 tšk.), Vytenis Jasikevičius (16), Mindaugas Girdžiūnas ir Darius Šilinskis (po 10). Tarp LKL autsaiderių esantys ir finansinę krizę išgyvenantys Vilniaus “Sakalai” nutraukė keturių pralaimėjimų seriją, namie 74:52 (20:15, 22:17, 17:11, 15:9) nugalėdami Panevėžio “Lietkabelį”. Tikru “Sakalų” lyderiu buvo Evaldas Baniulis. Jis įmetė 25 taškus (4/9 tritaškių) ir atkovojo 11 kamuolių. Justas Sinica įmetė 12, Edvinas Jezukevi-

Oliveris Lafayette’as, 11 įmetė Mindaugas Kuzminskas, po 8 - Mario Delašas ir Adas Juškevičius. “Nėra lengva žaisti taip dažnai, todėl reikia motyvuoti komandą. Tai mano tikslas. Visi nori pergalių, bet pamiršta, kad turime tris traumuotus žaidėjus - D.Lavrinovičių, Robertą Javtoką ir Tadą Klimavičių. R.Javtoko sugrįžimas man būtų didžiausia Kalėdų dovana”, prisipažino J.Plaza. A grupės mače “Lietuvos rytui” (4 ir 4) prireikė didžiulių pastangų, kad namie po pratęsimo 99:97 (20:35, 25:18, 25:23, 22:16, 7:5) palaužtų Ukrainos klubą “Doneck” (3 ir 5). 18 taškų prie pergalės prisidėjo Mindaugas Katelynas, 17 - Janis Blūmas, po 16 įmetė Nemanja Nedovičius ir L.Radoševičius. “Doneck” atstovaujantis Darius Songaila pelnė 11 taškų ir atkovojo 6 kamuolius. B grupėje kovojantis Klaipėdos “Neptūnas” (1 ir 7) vakar išvykoje po atkaklios kovos pralaimėjo Liubercų “Triumf” (4 ir 4) ekipai 80:83 (26:15, 18:21, 23:18, 13:29). 16 taškų “Neptūnui” pelnė Martynas Mažeika, 13 - Davidas McClure’as, po 10 - Deivydas Gailius ir Vytautas Šarakauskas.

•

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienai

100

2. Žalgiris

100

3. Lietuvos rytas

4. Neptūnas

5. Šiauliai

6. Nevėžis

7. Juventus

8. Lietkabelis

9. Pieno žvaigždės 8

10. LSU-Baltai

11. Sakalai

12. Palanga

čius 11, Jokūbas Gintvainis 9 taškus. “Lietkabeliui” po 12 taškų surinko Vidas Ginevičius ir Arnas Butkevičius, 10 - Karolis Babkauskas.

•

LŽ

2012 12 10 Lietuvos žinios

Istorija

Etnokosmologijos atradimas

Įminta lietuviško Zodiako mįslė Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, ieškodamas užuominų etnografijos, folkloro bei istorijos šaltiniuose, jau daug metų įtarė, o dabar ir neabejotinai išsiaiškino, kad turėjome savąjį lietuvišką (baltišką) Zodiaką, padėjusį žmonėms susivokti erdvėje ir laike. JŪRATĖ MIČIULIENĖ

iaudies meno simbolikos tyrimų srityse dirbančiam etnokosmologui piešiniai ant apeiginio kaušo, dabar saugomo Baltarusijoje, Raubaičių liaudies meno muziejuje, atsakė į ilgai kirbėjusį klausimą - ar turėjome savo lietuvišką Zodiaką? Tik nemanykite, kad užteko pamatyti kaušą ir ant jo jau buvo parašyta - “Zodiakas”. Prieš tai kaušą tyrę baltarusiai interpretavo kaip paprastą 12 mėnesių kalendorių. Po Antrojo pasaulinio karo kaušas buvo rastas Gardino bažnyčios rūsyje. Jis buvo puoštas bažnytiniais, XVIII amžiumi datuotais polichrominiais piešiniais. Ir tik restauruojant paaiškėjo, kad po jais slypi seni, degintiniai XVI amžiaus piešiniai. Tačiau ir tada niekam net į galvą neatėjo, jog tai gali būti Zodiako ženklai. Baltarusių mokslininkai įrodinėjo, kad šie dvylika ženklų vaizduoja 12 mėnesių. Be to, laimingas atsitiktinumas, kad kaušas buvo padarytas iš kieto beržo gumbo. Jei būtų iš paprasčiausio beržo, tiek metų nebūtų išlikęs. “Kai per vieną konferenciją 1998 metais iš Baltarusijos atvykę jauni tyrinėtojai parodė to kaušo nuotraukas ir aiškino, jog čia kalendorius, aš įžvelgiau visai ką kita. Tačiau visų piešinių nuotraukas pavyko gauti tik vėliau. Tada perkračiau atmintį, visą sukauptą informaciją. Turėdamas su kuo tuos piešinius mintyse lyginti, mėginau perskaityti jų reikšmę, - LŽ pasakojo J.Vaiškūnas. - Ant kaušo išvydau jau seniai mano hipotetiškai rekonstruotus Zodiako ženklus Žirgą, Raitelį, Gervę, Ožį, Elnią. Mano interpretacijos leido čia atpažinti ne 12 mėnesių, o 12 Zodiako ženklų. Tas kaušas yra vienintelis ikonografinis šaltinis, kuris leidžia įrodyti, jog turėjome originalųjį Zodiaką. Ženklai ant kaušo išdeginti ne dėl grožio. Jie vaizduoja Saulės kelią tarp žvaigždžių.” Ankstesni J.Vaiškūno spėjimai, kad Užgavėnių persirengėliai, jų zoomorfinės kaukės - ožys, žirgas, avinas, gervė - atitinka lietuviškus Zodiako ženklus, pasirodė teisingi. Iš etnografinių žinių etnokosmologas spėjo, kad lietuviai dar galėjo žinoti elnią, povą ir raitelį. Dabar jau niekas negali užginčyti, kad jų siejimas su Zodiaku - tik jo fantazijos. Teorinės rekonstrukcijos išvados netikėtai įgavo akivaizdų daiktinį įrodymą, kai nuo apeiginio kaušo nutrynus vėlesnių laikų bažnytinę tapybą atsivėrė minėti degintiniai piešiniai. Visus šiuos ieškojimus etnokosmologas aprašė neseniai pasirodžiusioje knygoje “Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais”, kurią išleido leidykla “Dominicus Lituanus”. Iki šio atradimo J.Vaiškūną atvedė ilgametis darbas etnokosmologijos srityje. Dvidešimt metų jis žvalgėsi į žvaigždes, vaikščiojo į tautosakines ekspedicijas, užrašinėjo senąsias kaimo žmonių žinias apie dangų ir dangaus šviesulius. Gilindamasis į šiuos tyrimus J.Vaiškūnas Lietuvos ir užsienio spaudoje pa-

Apžiūrėjęs Baltarusijoje saugomą apeiginį kaušą J.Vaiškūnas džiaugėsi: “Jis įrodo, kad turėjome savąjį Zodiaką.” / Asmeninio albumo nuotraukos skelbė ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių etnokosmologijos tema.

Kosmologinis mitas Ilgą laiką etnokosmologui nedavė ramybės paslaptingos užuominos istoriniuose šaltiniuose apie kadaise lietuvių žinotą Zodiako egzistavimą. Tai Mokslų akademijos bibliotekoje esanti Johano Frydricho Rivijaus kronika, kuri remiasi neišlikusios XVI amžiaus Augustino Rotundo Lietuvos istorijos žiniomis. Šioje kronikoje teigiama, kad Vilniuje, Šventaragio slėnyje, XIII amžiaus pabaigoje ir XIV amžiuje dabartinės katedros vietoje stovėjusi Perkūnui skirta šventovė su Zodiako laiptais. Rašoma, kad Saulei judant žvaigždynų ratu ant kiekvieno laipto buvo deginama atitinkama to Zodiako ženklo vaškinė figūra. Pagonybės laikais pačioje svarbiausioje vietoje, Perkūno šventykloje, aukojant iš specialaus bokšto buvo stebimas Saulės judėjimas. Kai Saulė įeidavo į eilinį Zodiako ženklą, buvo pradedamas mėnuo ir aukojama vaškinė atitinkamo Zodiako ženklo figūra. Pasak pašnekovo, neabejotinas argumentas, kad mes turėjome savo Zodiaką, buvo ir paminėjimas istoriniuose šaltiniuose - 1477 metais italų diplomatas Enėjas Silvijus Pikolominis (vėliau išrinktas Romos popiežiumi ir gavęs Pijaus II vardą) savo knygoje atpasakoja 1401-1404 metais Žemaitijoje krikščionybę skelbusio vienuolio, Jogailos kunigo Jaronimo Prahiškio pasakojimą apie jo aplankytą “gentį”, kuri “pagarbiai laikė” didelį geležinį kūjį. Šiame pasakojime minimi ir Zodiako ženklai: “Žyniai, paklausti, ką reiškia šis garbinimas, atsakę, jog kadaise ištisus mėnesius nebuvo matyti Saulės, kurią galingasis karalius buvo sugavęs ir uždaręs pačiame tvirčiausiame bokšte. Tada atėję Saulei į pagalbą Zodiako ženklai. Didžiuliu kūju

jie sudaužę bokštą, išlaisvinę Saulę ir grąžinę ją žmonėms.” Kaip teigė J.Vaiškūnas, tai buvo pirmas istorinis šaltinis, vertęs atidžiau patyrinėti ir ieškoti tvirtesnių argumentų bei įrodymų, koks buvo tas mūsų Zodiakas. “Aš mąsčiau taip: jei mes turime išsaugoję archajišką mitologiją, tai kur nors turi būti išlikusios ir to aprašyto mito apie kūjį ir Zodiako ženklus apraiškos tradicinėje kultūroje. Kūju išvaduoti Saulę - kosmologinis veiksmas, kuris būtinai turėjo būti kasmet paminimas kalendorinėmis apeigomis, teigė jis. - Saulė įkalinta turėjo būti tada, kai užeidavo tamsiausios ir ilgiausios naktys. Pradėjau ieškoti apeigų, kuriomis Saulė galėjo būti vaduojama. Suprantama, tai turėjo vykti tarp Kalėdų ir pavasario, kai dienos pradeda ilgėti ir kol šviesa persveria tamsą. Saulės vadavimo ritualo požymių įžvelgiau Kalėdų persirengėlių, tampančių, o paskui sudeginančių trinką, apeigose bei Užgavėnėse, kai persirengėliai vežioja ir naikina Morę.”

dvikova, - teigė etnokosmologas. Mitologijoje randame šio sugretinimo pavyzdžių, tarkim, baloje ar ant sienos matant Saulės atspindžius sakoma: Lašininis su Kanapiniu dėl Saulės kovoja. Seniai įtariau, kad Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių paprotys naikinti trinką ir Morę galėjo būti kilęs iš mitinio Saulę įkalinusios būtybės naikinimo ir Saulės vadavimo ritualo.” Tada tyrinėtojas gilinosi, kurie iš daugybės karnavalinių persirengėlių galėjo būti siejami su Zodiako ženklais. Kadangi zoomorfiniai laikomi seniausiais, pirmiausia ėmė dairytis tarp jų. “Labai padėjo Nijolės Laurinkienės knyga “Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose”, - prisipažino J.Vaiškūnas. - Autorė dainose įžvelgė daug mitinių vaizdinių. Atkreipiau dėmesį ir į išskirtus gyvūnus - devyniaragį elnią, žirgą, povą, gervę. Pamaniau, jei kalendoriniame cikle dominuoja šie mitiniai vaizdiniai, tai jie gali būti siejami ir su Zodiaku. Ir išties vėliau juos atradau pavaizduotus ant to kaušo: Žirgas

Zodiakas - pirmapradžiai socialiniai tinklai, pirmasis internetas. Kaip žinoma, šiuo laikotarpiu vaikščiodavę zoomorfiniai persirengėliai - ožys, gervė, raitelis, žirgas, elnias, vadinamasis juodas kudlotas (apsirengęs išverstu avikailiu) ir kt. Jie keliauja paskui vežimą, kuriame ant besisukančio rato mojuodama spragilais stovi Morė. Galiausiai ją išveža iš kaimo, nuima nuo ratų ir sudegina. Pasak pašnekovo, galima daryti išvadą, kad Morė galėjo vaizduoti Saulę marinančią mitinę būtybę. O Saulę galėjo įkūnyti ratas, ant kurio Morė sodinama. “Zodiako dvynius galima sieti su lietuviško Lašininio ir Kanapinio

atitiko Vandenį, Elnias - Skorpioną, Mergelę - Gervė, o Povas, tiksliau du povai, tik žiūrintys į skirtingas puses, pavadavo Vėžį ir Liūtą.” Etnokosmologas įsitikinęs, kad jeigu šie vaizdiniai išsiskyrė ir kalendorinėse dainose, vadinasi, jie buvo labai svarbūs, turėjo išskirtinę mitologinę reikšmę. “Be to, trys išskirtiniai lietuviški ženklai - Povai, Žirgas, Elnias ir lietuvišką Vytį primenantis raitelis - yra išsidėstę taip, kad Zodiako rate sudaro ryškų kryžių, galėjusį ženklinti lygiadienius ir saulėgrįžas, vadinasi, ir keturis metų laikus. Tada man visi mitologiniai vaizdiniai stojo į savo vietas, -

pasakojo J.Vaiškūnas. - Pagrindiniai lietuviškos mitologijos veikėjai užėmė kertines pozicijas Zodiako rate, metų laikuose.”

Savi mitologiniai vaizdiniai Zodiako ženklai, kuriuos mes dabar naudojame, yra kilę iš to Zodiako, kuris buvo sukurtas maždaug VII amžiuje prieš mūsų erą Mažojoje Azijoje, Mesopotamijoje, tarp Tigro bei Eufrato upių, ir po pasaulį plito per Viduržemio jūrą, graikų bei romėnų kultūras. “Manau, kad lietuviškas Zodiakas - tai importuotas šis senasis, tačiau kai kurie ženklai yra pakeisti. Pakeitimas turėjo remtis tam tikra logika, - dėstė J.Vaiškūnas. - Zodiakas nėra vien žvaigždynai ir jų figūros danguje. Danguje nėra jokių ženklų, jokių vaizdinių. Visų pirma mitologiniai vaizdiniai kyla žmogaus galvoje ir žmogus juos susieja su tais žvaigždynais.” Kodėl lietuviams reikėjo pakeisti klasikinio Zodiako vaizdinius? “Juk kompiuterio klaviatūros raides irgi pakeičiame savomis, nes jomis naudojamės. Jeigu nesinaudotume, o tik grožėtumės, nebūtų prasmės ir keisti, - teigė pašnekovas. - Taigi, pakeisti ženklai byloja, kad jais buvo naudojamasi, jie nebuvo tik dekoracija ant kaušo. Visos pasaulio tautos, vienos kūrusios, kitos perėmusios dangaus šviesulių stebėjimo patirtį, žiūrėjo į tą patį žvaigždėtą dangų su tomis pačiomis žvaigždėmis. Kiekviena tauta konkrečius žvaigždynus siejo su savo tradicija ir savais mitologiniais vaizdiniais.” Pasak pašnekovo, iš Viduržemio jūros regiono plitęs Zodiakas vietinėse kultūrose buvo modifikuojamas. Tik ne visos tautos, galėjusios turėti savitą Zodiaką, žinias apie jį išsaugojo iki mūsų dienų. “Mums, galima sakyti, pasisekė, išliko daiktinis įrodymas, kad tokį turėjome, - pasakojo

2012 12 10 Lietuvos žinios

Istorija

1. Žuvys - Strėlė? Žaibas?

2. Avinas - Avikailis, Jėrena

3. Tauras - Raitelis

4. Dvyniai - Besikaunantys kariai J.Vaiškūnas Airijoje tyrinėjo priešistorinių megalitinių paminklų ryšį su dangaus šviesuliais. J.Vaiškūnas. - Mūsų krašte, kur nebuvo jokių skorpionų ar liūtų, reikšmingas žvaigždžių grupes žvaigždžiūronys įvardino savais, mums suprantamais ženklais.” J.Vaiškūnas priminė, kad senovės astronomai buvo vadinti gražiu vardu - žvaigždžiūronys: “Žymus Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas Motiejus Pretorijus XVII amžiaus pabaigoje aprašė vieno kunigo susitikimą su žvaigždžių stebėtoju, pranašavusiu iš žvaigždžių. Vėliau M.Pretorijui pavyko sužinoti, kad tas pranašautojas vietinių vadinamas žvaigždžiūroniu (szweigdzurunis). Vokiškai jį apibūdino kaip žvaigždžių stebėtoją - “sternseher”, o lotyniškai - “astrologus”, gebantį “iš žvaigždžių išpranašauti tiesą”, - pasakojo J.Vaiškūnas.

socialinių tinklų, telefonų, per kuriuos susitartume, suderintume veiksmus. Galima drąsiai teigti, kad dangaus ženklai buvo pirmieji socialiniai tinklai, pirmasis internetas. Kas mėnesį žmogui ištraukiamas ir virš horizonto parodomas naujas ženklas, pasakantis, ką tuo metu reikia daryti. Ir tai paremta ilgamete patirtimi. Taigi, bendrumas pasiekiamas per dangų, nes dangus matomas iš visur. Dangaus ženklai vertė bendruomenę laikytis susitarimo. Ir ne bet kokio, o suderinto su kosminiu gamtos ritmu. Susitarimai vykdomi pačiu geriausiu laiku. Zodiakas yra fenomenas, apie kurį mes dar per mažai žinome, mažai tyrinėjome. Zodiako kilmė, mitiniai siužetai dar iki galo neištirti. Dabar kalbame apie jį kaip apie savotišką

Svarbiausi lietuviškos mitologijos veikėjai užėmė kertines pozicijas Zodiako rate. Zodiakas - pirmasis internetas Šiandien mes, norėdami sužinoti laiką, žiūrime į ratu skriejančią laikrodžio rodyklę, o tiksliau, į jos padėtį mūsų sugalvotų skaitmenų ženklų atžvilgiu. Panašiai galima pasakyti ir apie kalendorinio laiko nustatymą pagal žvaigždes. “Norėdami jį sužinoti, mūsų protėviai tartum dangiško laikrodžio rodyklę stebėjo dangumi skriejančią Saulę, o jos padėtį dangaus ciferblate nusakydavo nejudančių dangaus ženklų - žvaigždžių ir žvaigždynų - atžvilgiu. Todėl buvo būtina žvaigždžių grupėms suteikti vardus, - sakė etnokosmologas. - Tik dangaus sritys, priešingai nei laikrodžio, buvo ne numeruotos, o susietos su mitologiškai reikšmingais vaizdiniais.” Zodiaku vadinama į 12 dalių padalyta daugaus juosta, kurios viduriu keliaujanti Saulė per metus apsuka ratą. Kiekvieną mėnesį, kai Saulė artėdavo prie vieno iš Zodiako ženklų, žemėje buvo žinoma, kokius darbus, kokias apeigas tuo metu reikia atlikti, kad neatsiliktum nuo natūralaus kosminio gamtos ritmo. Žmogus ir gyveno valdomas šių ženklų, buvo priverstas jiems paklusti. “Gal kam ir atrodo, kad pats ženklas nieko nereiškia, bet žmonių bendruomenei ženklas yra susitarimas, teigė J.Vaiškūnas. - Kai pamatai tą reiškinį (ženklą), kuriam priskirta simbolinė reikšmė, prisimenamas susitarimas ir turi jo laikytis, daryti ne ką nori, o ko bendruomenė per šį susitarimą iš tavęs reikalauja. Patekėjus atitinkamam Zodiako ženklui visi žmonės kyla tam, kam yra susitarta eina arba sėti, arba šienauti, arba aukoti dievams. Visi atlieka bendrą veiksmą. Tad nereikia net dabartinių

burtų, pranašavimo priemonę. Tačiau kadaise jis buvo tartum svarbiausia žmogaus gyvenimo enciklopedija. Dabar jį susiaurinome.”

Pataria lyg kelio ženklai Pašnekovo teigimu, gamtos objektas ženklu tampa tada, kai su juo susiejama tam tikra visuomeninė patirtis, kai jis naudojamas siekiant tą patirtį priminti. “Taip sureikšminti gamtos reiškiniai ir kūnai tapo religiniais simboliais, žinių ir dieviškų galių teikėjais. Gamtinių ženklų (šiuo atveju dangaus šviesulių) sistema sudarė sąlygas kaupti, saugoti ir ateities kartoms perduoti jausminę bei pažintinę patirtį. Ženklų reikšmę mūsų gyvenimui ir likimui gerai atskleidžia kelio ženklų pavyzdys. Važiuodami nežinomu keliu naudojamės anksčiau juo važiavusiųjų patirtimi, perteikiama mums sukurtais kelio ženklais. Atsižvelgdami į juos, galime keisti savo elgesį ir išvengti kelyje pasitaikančių netikėtumų ar nemalonumų. Tad nesunku suvokti, kodėl senovėje žmonėms savotiškais gyvenimo kelio ženklais reikėjo paversti juodą katiną, žaibą, žvaigždes - gamtos reiškinius. Juk dar nebuvo dirbtinių kelio ženklų ir knyginės patirties. Per susikurtus ženklus žmonėms bylojo protėvių išmintis.” Dabar daug kas pasikeitė. Norint sužinoti, kada sėti ar pjauti, mums jau nebereikia dairytis į dangų. Dangumi jau nesinaudojame kaip kalendoriumi, nereikia žiūrėti, kokios žvaigždžių grupės teka, o kokios leidžiasi. Tam turime tobulus kalendorius, pinigus ir parduotuves, tad jau ir nebesėjame, ir nebepjauname. Nors visai neseniai, kaip teigė J.Vaiškūnas, kaimo žmogus pradėdamas sėti žiūrėda-

5. Vėžys - Povas

6. Liūtas - Povas

7. Mergelė - Gervė Pro žiūronus stebėdamas buvusį Saulės užtemimą etnokosmologas jį suprojektavo sau ant kaktos. “Noriu priminti apie dangaus šviesulių ryšį su žmogumi”, - sakė J.Vaiškūnas. vo, kur yra Sietynas. Kai dar naudojomės žvaigždžių navigacija, tada ir Zodiakas turėjo labai svarbią praktinę reikšmę. “Dabar Zodiako ženklus naudojame daugiausia kaip ezoterinę ženklų sistemą, gebančią vaizdžiai apibūdinti asmenines prigimtines savybes, tam tikru būdu vaizdžiai nusakyti taip suprastus mūsų psichologinius tipus. Galima sakyti, kad iš Zodiako kaip universalaus kultūros modelio dabar liko svarbi mūsų individualybę atskleidžianti pusė. Kai bėgame į darbą ir per radiją ar TV išgirstame minint mūsų ženklą, iškart suklūstame. Nesvarbu, tikime Zodiako ženklų ezoterika ar ne. Kodėl? Todėl, kad apie mus retai kada kalba per radiją, o čia būtent kalbama apie mus”, - šypsojosi J.Vaiškūnas.

Primena taisykles Pasak etnokosmologo, ženklai niekada nelinki blogo, jie tik perspėja, kad turime laikytis bendruomenės taisyklių, primena susitarimą, elgesio principus. “Ženklų sistema yra savotiškas bendruomenės susitarimas. Matydami ženklą, esame perspėjami, kad turime daryti ne ką norime, o tai, dėl ko buvo susitarta, - sakė J.Vaiškūnas. - Kai danguje teka tam tikras dangaus ženklas, privalai laikytis jo nurodymų ir veikti pagal jį. Tada viskas bus gerai. Ir čia jokios mistikos nėra. Per ženklą žmogų pasiekia protėvių taisyklės, patariančios, kaip teisingai tuo metų laiku elgtis gamtoje. Jei sėsi tada, kai ženklas liepia, seksis. Ir žmogui atsiranda jausmas, kad dangus jam padeda, lemia likimą. Pamėginęs nesilaikyti ženklų nurodymų, sulauki neigiamų rezultatų.” Zodiakas buvo pasitelkiamas ne tik kaip sezoninių darbų kalendorius, jis

taip pat pasakydavo, kada kokius religinius ritualus atlikti. “Svarbiausia, kad Zodiako sistema padrikus mitologinius vaizdinius susiejo į vieną darnią seką, - teigė pašnekovas. - Mitologas dr. Dainius Razauskas bandymą rekonstruoti lietuvišką Zodiaką įvertino kaip vieną fundamentalių darbų, galinčių net pakeisti lietuvių mitologijos tyrimų eigą.” D.Razauskas, apibūdindamas knygą, sakė, kad tai yra vienas rimčiausių jo skaitytų darbų lietuvių mitologijos srityje. “Zodiako sistema, jo ženklų struktūra leidžia įžvelgti mūsų dainų, pasakų, mitinių vaizdinių tarpusavio santykius, susieti juos su kalendoriniu laiku ir tuo metu atliekamomis apeigomis.” Lietuviškų Zodiako ženklų siužetas dar nebaigtas tyrinėti, dar iki galo neatsakyta į visus klausimus. Tačiau, J.Vaiškūno manymu, ženklų tarpusavio ryšių tyrimai gali atskleisti įdomių ir netikėtų baltų religijai, mitologijai būdingų žinių. “Pavyzdžiui, mūsų Zodiake po Ožio ženklo pasirodo Žirgas, o prieš Ožį - Ietininkas. Iš indų Vedų žinome, kad pirmiau būdavo aukojamas ožys, o paskui žirgas. Ožys tapdavo tarsi pasiuntiniu dievams, pranešančiu, kad tuoj bus paaukotas žirgas. Prieš jį ir Žirgą stovintis Ietininkas yra tarsi aukotojas. Paaukojus svarbiausią auką - Žirgą - baigiasi senieji metai ir prasideda naujieji. Vedose sakoma, kad iš žirgo kūno dalių vėl atkuriamas pasaulis”, - pasakojo J.Vaiškūnas. Jo įsitikinimu, į Zodiaką surašyta išmintis yra tarsi savotiška kultūrinė ir dvasinė konstitucija. “Kultūros taisyklių rinkiniai susiformavo per daug metų, jie turi neįkainojamą vertę”, teigė etnokosmologas.

•

8. Svarstyklės - Dvi Saulės

9. Skorpionas - Elnias

10. Šaulys - Ietininkas

11. Ožiaragis - Ožys

12. Vandenis - Žirgas

J.Vaiškūno perpieštų Gardino apeiginio kaušo ženklų palyginimas su Europoje rastais XVI amžiaus medžio raižiniais, vaizduojančiais Zodiako ženklus (kairėje).

2012 12 10 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Alaus priešas - šalta vasara ir emigracija ARVYDAS JOCKUS

10 daugiausia alaus suvartojančių valstybių, 2011 metai

Pagal išgeriamo alaus kiekį Lietuva vejasi išsivysčiusias Vakarų šalis, bet lietuvių alaus gėrimo kultūra vis dar artimesnė Rytų kraštams.

Šalis/Litrai gyventojui per metus

Per 10 šių metų mėnesių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos pilstomo alaus rinka susitraukė 9,6 proc., o alaus buteliuose - 5,3 procento. Pernai visa alaus rinka augo apie 6 procentus. Blogesnius rezultatus, anot aludarių, lėmė ekonomikos nuosmukis Europoje, šalta vasara, didelis nedarbas, emigracija, maži atlyginimai ir didėjantis pigaus importuojamo alaus srautas Lietuvoje. Neigiamos įtakos rezultatams turėjo ir žaliavų bei energijos išteklių kainų kilimas. Alaus daryklose energijos ištekliai sudaro didžiąją dalį išlaidų, mat alui pagaminti ir saugoti reikia nemažai šilumos, šalčio ir elektros. Vis dėlto alaus gamintojai turi ir gerų žinių - Lietuva alaus vartojimu vienam gyventojui aplenkė tokias alumi garsėjančias šalis kaip Didžioji Britanija ir Danija. Vienas lietuvis pernai išgėrė vidutiniškai 101,4 litro alaus. Daugiau alaus geria tik čekai, airiai, vokiečiai, austrai ir australai.

Dominuoja rytietiški įpročiai Plastikinėje taroje parduodama daugiau kaip pusė Lietuvoje suvartojamo alaus (50,02 proc.), į stiklinius butelius išpilstoma 29,6 proc., į skardines 20,2 proc. alaus. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen” duomenys. Šiuo rodikliu Lietuvos rinka beveik nesiskiria nuo Rusijos, tačiau labai skiriasi nuo Vakarų šalių, kur alus plastikinėje taroje užima marginalinę rinkos dalį. Antai Vokietijoje net 87,7 proc. viso alaus parduodama stikliniuose buteliuose, o plastikiniuose - tik 7,8, skardinėse - 4,5 procento. Plastikinių butelių populiarumą daugiausia lemia kaina - juose alus pigesnis, nors kokybe toli nusileidžia alui stikliniuose buteliuose. Įdomus faktas, kad Lietuva kartu su Latvija yra geografiniame “lūžio taške”, šiose valstybėse daugiau kaip pusė alaus parduodama plastikinėje taroje. Toliau į Vakarus padėtis radikaliai kinta - Lenkijoje ši dalis siekia vos 1,7 procento. Lietuvoje alaus vartojimas nuo išsivysčiusių Vakarų šalių skiriasi ir

Čekija

158,6

Airija

131,1

Vokietija

110,0

Austrija

108,3

Australija

104,7

Lietuva

101,4

Didžioji Britanija

99,0

Lenkija

95.0

Danija

89,9

Suomija

85,0

Rusija

58,9 Šaltinis: “Švyturys - Utenos alus”

Alaus išpilstymas įvairiose šalyse 2012 metais, proc. Šalis

Stiklas

Skarda

PET

Lietuva

24,9

24,4

50,7

Latvija

28,2

21,0

50,8

Estija

28,0

39,3

32,8

Lenkija

44,6 53,7 1,7 Šaltinis: Nielsen, Canadean

FAKTAI Alus pasaulyje yra trečias pagal populiarumą gėrimas po vandens ir arbatos.

Kitąmet Lietuvoje įsigaliosiantis draudimas prekiauti alumi didesnėje nei 1 litro talpos taroje prieštarauja vienai pagrindinių ES vertybių - laisvam prekių judėjimui. / Romo Jurgaičio nuotrauka pagal gėrimo įpročius. Mūsų šalyje 95 proc. alaus parduodama parduotuvėse ir 5 proc. - baruose. Rusijoje šis rodiklis siekia atitinkamai 90 ir 10 procentų. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje baruose išperkama net 30 proc. viso alaus, parduotuvėse 70 procentų. Rinkos specialistų nuomone, šie skaičiai iš dalies atspindi ne tik gėrimo kultūrą, bet ir žmonių perkamąją galią, mat bare alus dvigubai ir daugiau kartų brangesnis ir dažnam Lietuvos alaus mėgėjui mažai prieinamas.

Prognozuoja rinkos susitraukimą Seimo sprendimu nuo kitų metų Lietuvoje bus draudžiama parduoti alų didesnėje kaip 1 litro taroje. Aludarių prognozėmis, dėl to rinka kitąmet susitrauks maždaug 4 procentais. UAB “Švyturys-Utenos alus” generalinis direktorius Rolandas Viršilas mano, jog šis politikų sprendimas turės ir teigiamų pasekmių.

“Geriausios kokybės alus yra stikliniuose buteliuose, prasčiausios - plastikiniuose. Kita vertus, mes į gamybos linijas turėsime investuoti apie 2 mln. litų. Tačiau ne viskas taip blogai. Tikimės, kad dalis vartotojų ims pirkti geresnės kokybės alų buteliuose”, - spėjo jis. Šių metų spalį Europos Komisijos (EK) įmonių ir pramonės šakų direk-

Minėtais suvaržymais labiausiai buvo nepatenkinta Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija. Ji ir kreipėsi į EK su skundu dėl Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų neatitikties ES teisei teigdama, kad nauji reikalavimai sukurs nevienodas konkurencines sąlygas tarp didžiųjų ir mažųjų alaus gamintojų.

Vienas lietuvis pernai išgėrė vidutiniškai 101,4 litro alaus. Daugiau alaus geria tik čekai, airiai, vokiečiai, austrai ir australai. torato kontrolės tarnyba, įvertinusi draudimą prekiauti alumi didesnėje nei 1 litro talpos taroje ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru arba alaus gėrimu, pareiškė, kad toks sprendimas prieštarauja vienai pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių - laisvam prekių judėjimui. Tačiau Lietuvos Seimas į tai nereagavo ir įstatymo nuostatas paliko galioti.

R.Viršilas mano, kad didesnė tara skatina nesaikingą alaus vartojimą, tad įstatymo pataisas vertina pozityviai. “Pasisakome už kultūringą alaus vartojimą, todėl sprendimą drausti didelius alaus butelius vertiname kaip šiek tiek skausmingą, tačiau iš esmės teisingą, nes dėl to pagerės alaus kokybė ir įvaizdis”, teigė jis.

se, išskyrus Šiaulių, kurioje sumažėjo 0,3 procento. Labiausiai bruto ir neto darbo užmokestis per metus padidėjo Alytaus (atitinkamai 4 proc. ir 3,7 proc.), Kauno (3,4 proc. ir 3,2 proc.) ir Marijampolės (3,1 proc. ir 2,9 proc.) apskrityse.

rios šiemet sumažėjo beveik 30 proc., iki 6,8 mln. litų. Blogesniam FMĮ veiklos rezultatui įtakos turėjo ir išaugusios bendrosios administracinės sąnaudos. Taip teigiama Lietuvos banko pranešime. Valdymo įmonių pelnas per devynis šių metų mėnesius siekė 7 mln. litų ir buvo 9,4 proc. didesnis nei per atitinkamą 2011 metų laikotarpį (6,4 mln. litų). Valdymo įmonių pagrindinės veiklos - komisinių, valdymo ir klientų aptarnavimo pajamos šiemet ūgtelėjo 1,7 proc., iki 42,6 mln. litų, šios veiklos sąnaudos padidėjo 1,3 proc., iki 23 mln. litų. FMĮ turtas per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 4,5 proc. ir rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 29,8 mln. litų. A kategorijos FMĮ daugiau kaip 50 proc. turto buvo in-

•

Didžiausia jo rinka šiuo metu yra Azija - čia suvartojama 36,3 proc. viso alaus kiekio pasaulyje ir vartojimas vidutiniškai auga po 8-15 proc. kasmet. Kaip labiausiai išplėtota Azijos alaus rinka įvardijama Malaizija, Honkongas, Singapūras (vienam gyventojui tenka 30 litrų alaus per metus), o Kinija, Indija ir Vietnamas - kaip auganti (3 litrai gyventojui per metus). Vakarų ir Šiaurės Europos regionas, kuriam priskiriamos ir Baltijos valstybės, apibūdinamas kaip senas tradicijas turinti alaus rinka. Čia išgeriamo alaus kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra didžiausias. Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje alaus vartojimas mažėja. Rusija vis dar išlieka trečia alaus rinka pasaulyje po Kinijos ir JAV. Daugiausia alaus pasaulyje šiuo metu suvartoja čekai: 2011 metais vienam čekui per metus teko 158,6 litro alaus. Nedaug nuo jų atsilieka airiai (131,1 litro), vokiečiai (110 litrų) ir austrai (108,3 litro). Vienas lietuvis pernai per metus vidutiniškai išgėrė 101,4 litro alaus.

Trumpai ALGA PADIDĖJO KELIS LITUS Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, be individualiųjų įmonių, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo visose apskrityse - nuo 4,1 lito Telšių iki 53,4 lito Alytaus apskrityje. Darbo užmokesčio didėjimą trečiąjį ketvirtį lėmė padidėjusi darbų apimtis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos bei kitose įmonėse, taip pat nuo rugpjūčio 1 dienos iki 850 litų padidinta minimali mėnesio alga. Taip teigiama Statistikos departamento pranešime. Trečiąjį ketvirtį Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai gavo

didžiausią bruto darbo užmokestį - 2421,7 lito, jis šalies ūkio vidurkį (2171 litas) viršijo 11,5 procento. Tauragės apskrities darbuotojai uždirbo mažiausiai - jų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1752,3 lito) buvo 38,2 proc. mažesnis nei Vilniaus apskrities. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis kito panašiai kaip ir bruto. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, neto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse. Alytaus ir Panevėžio apskrityse jis augo sparčiausiai (atitinkamai 2,7 proc. ir 2,3 proc.), Telšių ir Vilniaus apskrityse - lėčiausiai (po 0,2 proc.). Trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011-ųjų laikotarpiu, vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis didėjo visose apskrity-

MAKLERIŲ NUOSTOLIAI Lietuvoje veikiančios finansų maklerio įmonės (FMĮ) per devynis šių metų mėnesius patyrė 2,3 mln. litų nuostolių - 4,6 karto daugiau nei 2011-ųjų sausį-rugsėjį, kai šių įmonių nuostoliai buvo 0,5 mln. litų. Nuostolingą FMĮ veiklą daugiausia lėmė mažesnės pagrindinės klientų aptarnavimo veiklos pajamos, ku-

vestavusios į nuosavybės vertybinius popierius, B ir C kategorijos daugiau kaip 70 proc. turto laikė bankų sąskaitose. Valdymo įmonių turtas per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius padidėjo 8,4 proc. ir rugsėjo pabaigoje buvo 74,7 mln. litų. Daugiau kaip pusė valdymo įmonių turto buvo investuota į vyriausybių vertybinius popierius arba laikoma bankų sąskaitose. Rugsėjo pabaigoje vidutinis FMĮ kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 2,5 proc. (turi būti ne mažiau kaip 1 proc.), valdymo įmonių - 4,7 proc. (turi būti ne mažiau kaip 1 proc.). Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje veikė 14 valdymo įmonių ir 10 finansų maklerio įmonių. LŽ, BNS

2012 12 10 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Viešbučių rinka

Proginiai renginiai turizmo neišjudina Konferencijų turizmo organizatoriai vienu balsu tvirtina, kad didžiausias Vilniaus konkurencinis pranašumas Baltijos jūros rytinės pakrantės regione yra tas, kad Lietuvos sostinė tebėra menkai žinoma. ARVYDAS JOCKUS

ors didžiųjų miestų viešbučių konferencijų salės metų pabaigoje retai būna tuščios, tai nerodo, kad konferencijų turizmas ima klestėti. Valstybinės įstaigos ir įmonės tiesiog skuba panaudoti mokymams skirtas Europos Sąjungos lėšas, tad prieš Naujuosius pagausėja įvairių mokymų ir seminarų viešbučių konferencijų salėse. Užsienio verslo turistų šiemet net mažiau negu pernai. Viešbučių verslas, karčiai nusivylęs “Vilniaus - kultūros sostinės” projekto fiasko ir lūkesčių nepateisinusiu Europos vyrų krepšinio čempionatu, didelių vilčių nesieja ir su kitų metų antrąją pusę vyksiančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Konferencijų turizmo naujam proveržiui, pasak verslininkų, reikia ne proginių renginių, o ilgalaikės valstybės strategijos.

Konferencijų salės Lietuvos viešbučių, turinčių konferencijų sales, skaičius

Vienas svarbiausių segmentų Viešbučio “Artis Centrum Hotels” Vilniuje direktorius ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora tikina, kad turizmas Vilniuje labai aiškiai suskirstytas pagal sezoniškumą, todėl konferencijų turizmas generuoja labai svarią viešbučių pajamų dalį. “Kai rugsėjo mėnesį išsenka vasaros turistų srautas, prasideda konferencijų turizmo sezonas. Jis trunka iki gruodžio vidurio. Paskui vėl daugiausia atvyksta paprastų turistų, nes verslas tuo metu atostogauja. Nuo vasario iki gegužės vėl vyksta intensyvus konferencijų turizmo sezonas. O gegužę ir birželį yra aktyvus ir atvykstamasis, ir konferencijų turizmas. Taigi daugiau kaip pusę metų gyvename išimtinai iš šio verslo turistų”, - pasakojo verslininkas. Vis dėlto šiemet viešbučio vadovas jaučia tam tikrą atoslūgį. “Praėjusių metų lapkritį turėjome daugiau konferencijų. Apskritai šiemet konferencijų iki 5 proc. mažiau nei pernai”, - teigė A.Vainora. Blogesnius nei pernai rezultatus verslininkas sieja su pernai vykusiu Europos vyrų krepšinio čempionatu, kuris esą sujaukė įprastą tvarką. “Rugsėjį neturėjome jokių renginių, todėl jie persikėlė į spalį ir lapkritį”, - paaiškino sostinės senamiesčio širdyje įsikūrusio viešbučio, kuriame įrengtos 8 konferencijų salės, vadovas. Pasak A.Vainoros, “Artis” viešbutyje 80-85 proc. visų apsistojančiųjų yra užsieniečiai, panašią dalį užima ir konferencijų dalyviai. “Vietinių labai mažai. Nebent į kokius mokymus atvyksta. Bet net jei konferencijas organizuoja valdžios sektorius, į jas atvyksta užsienio partneriai, nemažai konferencijų, įmonių prezentacijų užsako sostinėje įsikūrusios tarptautinės kompanijos”, teigė jis. Konferencijų dalyviams teikiama reikalinga įranga, organizuojamas interneto ryšys ir nuotolinės konferencijos, vertimas, kavos pertraukos, banketai, furšetai ir kitos paslaugos. Pusę konferencijų dalyvių paprastai ir nakvoja viešbutyje, dažniausiai 3 paras.

Taksi paslaugos - Vilniaus gėda Aktyvesnį konferencijų turizmą Lietuvos sostinėje, anot A.Vainoros, trukdo tai, kad Vilnius neturi didesnio konferencijų centro, galinčio

Konferencijų turizmo organizatoriai nekantriai laukia, kada duris atvers Valdovų rūmai, kuriuose jie galėtų organizuoti šventines vakarienes 400 ir daugiau svečių. / Romo Jurgaičio ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos priimti iki 3 tūkst. svečių. Pasiekti Vilnių gana sudėtinga visomis transporto rūšimis. Be to, verslininkai neskraido pigių skrydžių bendrovėmis, kurios dabar užima nemažą dalį oro susisiekimo rinkos Lietuvoje. Prie senų bėdų pastaruoju metu prisidėjo visiškas chaosas taksi paslaugų sektoriuje. Tam tikru paros metu taksi sostinėje išsikviesti tampa neįmanoma. “Taksi paslaugos menkai išplėtotos arba labai žemo lygio. Pastaruoju metu padėtis beveik nekontroliuojama ir labai bloga”, - pažymėjo pašnekovas. A.Vainoros nuomone, valstybė daug metų beveik nieko nedarė, kad pritrauktų daugiau turistų. Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenkantis kambarių skaičius yra perpus mažesnis negu valstybių kaimynių sostinėse. “Drąsiai galima sakyti, kad turime didžiausius mokesčius Europoje, mus lenkia tik danai”, - sakė jis. “Centrum Hotel” turi du keturių žvaigždučių bei vieną ekonominės klasės viešbutį Vilniuje ir vieną keturių žvaigždučių viešbutį Rygoje. Konkurenciją tarp dviejų Baltijos šalių sostinių, anot A.Vainoros, akivaizdžiai laimi Ryga. “Ryga yra konkurencingesnė, žinomesnė ir patrauklesnė. Rygoje daugiau viešbučių ir didesnė jų tarpusavio konkurencija, mokesčiai mažesni, dėl to ten renginių vyksta gerokai daugiau”, - teigė verslininkas. A.Vainora nesitiki, kad padėtį galėtų pagerinti Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai kitų metų antrąją pu-

sę. “Žinodami apie Lietuvos istoriją bijome ką nors prognozuoti, puoselėti didesnių lūkesčių. Labai daug tikėjomės ir iš tokių renginių kaip “Vilnius - Europos kultūros sostinė”, bet išėjo šnipštas. Tikėjomės iš Europos vyrų krepšinio čempionato, bet taip pat nieko nepešėme, patys matėte, kad užsienio sirgalių atvažiavo tik vienas kitas. Ir dabar ko nors tikėtis jau darosi baisu. Į kitų metų sezoną žiūrime kaip į normalų: bus geriau, ačiū Dievui, stengiamės, kad tik nebūtų blogiau. Didelių lūkesčių nepuoselėjame”, - prisipažino pašnekovas.

giniams, nuomoja vietinės privačios ir valstybinės įmonės” , - svarstė ji. Tokį reiškinį, anot Ž.Gavelienės, lemia ne viena priežastis. Pirma, Lietuvoje nėra normaliai veikiančios centrinės įstaigos, kuri pristatytų Lietuvą kaip šalį, tinkamą konferencijų turizmui. “Šiemet tokio pobūdžio įstaiga buvo įkurta, bet kol kas nieko nenuveikė. O tokia įstaiga, turėdama gerą biudžetą ir veiklių žmonių, galėtų padaryti labai didelį darbą”, - teigė ji. Antra, pasak jos, Lietuva neturi nacionalinio vežėjo, kuris nuosekliai rūpintųsi tam tikromis skrydžių kryptimis. Trečia, esą trūksta viešbučio, turinčio 1000 kambarių ir dideles konferencijų sales. “Turime keletą sėkmingų pavyzdžių - “Radisson Blu Hotel Lietuva” ir kitų. Lietuva taip pat turėtų orientuotis į renginius su 800, 500, 250 dalyvių”, - pažymėjo Ž.Gavelienė. Tačiau Lietuva jau dabar, anot jos, turi vieną didžiulį pranašumą, palyginti su kitais miestais. “Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Lietuva yra nežinoma šalis. Ryga, Talinas - žinomesni. Londone kainos ne kiekvienam įkandamos. O Lietuva - paslaptinga, nežinoma šalis, kurioje, beje, patraukli kainodara, nesiekianti didžiųjų Europos miestų. Labai svarbu ir tai, kad mes

“Konferencijų turizmas galėtų sukurti tūkstančius darbo vietų, deja, mūsų valstybė, orientuojasi į savaitgalio, laisvalaikio turizmą, kuris yra penkiskart mažiau ekonomiškai naudingas.” Didžiausias pranašumas nežinoma vieta Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė, turizmo agentūros “Estravel Vilnius” generalinė direktorė Žydrė Gavelienė taip pat nemano, kad konferencijų turizmo sektorius bent kiek auga. “Nedrįsčiau teigti, kad Vilniuje atsigavęs konferencijų turizmas tuo atžvilgiu, kad atvyksta užsienio svečių, užsisakančių visą paketą paslaugų su nakvyne. Konferencijų sales, daugiausia mokymams ir ren-

suprantame ir vakarietišką, ir rytietišką kultūrą. Mūsų žmonės kalba ir anglų, ir rusų kalbomis, mums suprantamas ir vienoks, ir kitoks humoras, žinome, ko tikėtis tiek iš vienų, tiek iš kitų, - tai stiprioji mūsų vieta”, - svarstė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė. Ž.Gavelienė neabejoja, kad konferencijų turizmas galėtų sukurti tūkstančius darbo vietų, deja, mūsų valstybė, anot jos, orientuojasi į savaitgalio, laisvalaikio turizmą, kuris yra penkiskart mažiau ekonomiškai naudingas.

Metai

Viešbučių skaičius

2008 2009 2010 2011

187 194 199 207

Šaltinis: Statistikos departamentas

Garsina tarptautiniai tinklai VĮ Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė mano, kad Vilniuje sąlygos konferencijų turizmui nėra idealios, bet gana geros. J.Beniulienė irgi įsitikinusi, kad didžiausias Vilniaus pranašumas tas, kad jis menkai žinomas. Iš kitų mūsų sostinės stiprumų J.Beniulienė įvardijo miesto kompaktiškumą, mat konferencijų ir apsipirkimo vietas galima pasiekti pėsčiomis. “Turime gana daug tarptautinių tinklų viešbučių. Tarptautiniam klientui tokie vardai kaip “Radisson”, “Novotel”, “Holiday Inn”, “Kempinski” - tai kokybės, pasitikėjimo standartas”, dėstė pašnekovė. Vienas Vilniaus pranašumų - parodų centras “Litexpo”, kuriame galima organizuoti didesnius renginius. Didesnio konferencijų centro, anot jos, reikėtų ir arčiau senamiesčio, Vilniui tai sukurtų didelę pridėtinę vertę. “Miesto centre taip pat trūksta vietos, kur galėtume organizuoti vakarienes didesniam būriui žmonių, susodinti prie apskritų stalų. Senamiestyje sudėtinga rasti vietą, kur galėtų vakarieniauti iki 400 žmonių. Daug vilčių dedame į Valdovų rūmus, juose galimybės rengti tokias vakarienes ar vakaro programas bus gana neblogos”, svarstė pašnekovė.

Nesidomi ir nekomentuoja Valstybinis turizmo departamentas konferencijų turizmo plėtros nekomentuoja ir duomenų apie šį segmentą nekaupia. Šio departamento atstovė viešiesiems ryšiams Gerda Butkuvienė į LŽ pateiktus klausimus ir prašymą pakomentuoti konferencijų turizmo tendencijas Lietuvoje atsakė trumpa žinute: “Tokiais duomenimis departamentas nedisponuoja. Remiantis 2011 metų atvykstamojo turizmo statistika 30 proc. turistų (533 tūkst.) atvyko į Lietuvą verslo ir profesiniais reikalais.”

•

2012 12 10 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Uosto gilinimas

Brangiausiatažemė, kuriskandinamajūroje Lietuva turi trumpiausią Baltijos pakrantės ruožą ir yra vienintelė šalis, leidžianti jūrai pasiglemžti hektarus teritorijos, nors uostui plėstis erdvės nėra. iš marių, kartais - iš jūros, todėl susiformuoja nuosėdų mišinys, kurio cheminiai rodikliai kinta. Kartais gruntą leidžiama versti į jūrą, o kartais - ne. Pasak S.Gulbinsko, daugelį metų Klaipėdos uosto akvatorija buvo visos Lietuvos nuotekų surinkimo vieta, tačiau dabar ją tvarkyti turi tik uostas. Apie Klaipėdos laivų remonto įmonių sunkiaisiais metalais užterštas įlankėles kalbama daugiau kaip 20 metų, bet problemos valstybė nesprendžia. Pradėta projektuoti užteršto grunto aikštelė pietinėje uosto dalyje, kuri kainuos 22 mln. litų, pagelbės tik vienai įmonei išvalyti dokų duobes, tačiau kaip toliau bus naudojamas sukauptas gruntas - neaišku. O juk padarytu nekenksmingu ir nusausintu dumblu galėtų būti užpilta priešais esanti įlanka, įrengtas plotas krovos darbams. Tai kainuotų papildomai tik kelis milijonus.

VIDA BORTELIENĖ

ietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovas profesorius Brunonas Gailiušis pritaria uosto taršą tyrinėjusių jaunųjų Klaipėdos universiteto mokslininkų pastebėjimams, kad Lietuva pernelyg stropiai Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas paverčia teisinėmis normomis. Tai, ką leidžia daryti visa galva už Lietuvą aukštesnių Švedijos ir Suomijos institucijų aplinkosaugos reglamentai, Lietuva draudžia, grįsdama savo poziciją tais pačiais HELCOM (Baltijos jūros aplinkosaugos organizacijos) sanitarijos reikalavimais. Dėl to Klaipėdos uoste nuo 1998 metų stringa užteršto grunto aikštelės statyba, liko nepanaudoti Pasaulio banko paskolos pinigai, o apie naujas dumblo tvarkymo technologijas, kurios populiarėja Švedijoje, galima tik pasvajoti. Uosto bendruomenė pastebi, kad konkurencijos suveržtoje Baltijos jūros rinkoje ekologija paversta ekonominio susidorojimo ginklu, kuriam mūsų šalis nesugeba pasipriešinti ir save silpnina.

Gruntas - ne statinys

Investicijos į uosto gilinimą atneštų dvigubos naudos, jeigu gruntas būtų naudojamas naujoms teritorijoms kurti. Vidos Bortelienės nuotraukos

Nauja statybinė medžiaga Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo institutas kartu su kitų Baltijos šalių mokslininkais trejus metus vykdė europinį uostų gilinimo ir iškasto grunto tvarkymo projektą (angl. SMOCS), kuriuo siekta praktinės naudos - palengvinti ūkio subjektams uostų gilinimo ir nuosėdų tvarkymo leidimų procedūrą. Pristatydamas tyrimų rezultatus mokslo darbuotojas Nerijus Blažauskas aiškino, kad išsamūs duomenys bus pagrindas išleisti naujas HELCOM rekomendacijas dėl uosto darbų vykdymo. Atliekų tvarkymo tradicijų neturinčioms valstybėms parengti žemėlapiai ir cheminiai taršos tyrimai padės atsakyti į klausimus, ką ir kaip daryti remiantis labiau patyrusių šalių patirtimi. Švedai ir suomiai pirmieji prieš 6 metus uostų statybose pradėjo naudoti užterštą gruntą, jį maišydami su cheminiais priedais ir cementu. Vėliau imta eksperimentuoti ruošiant kitokius receptus ir pridedant pigių arba nieko nekainuojančių teršalų rišiklių - pelenų ar šlako iš šiluminių elektrinių. Gautos visiškai naujos statybinės medžiagos naudojamos ne tik uostų krantinių sienutėms, krovinių aikštelėms įrengti - iš jų pradėti mūryti net uostų sandėliai. Nors praėjo dar mažai laiko, cheminių tyrimų duomenys rodo, kad fizinės tokių medžiagų savybės metams bėgant gerėja. Įdomu tai, kad imantis tokių darbų ilgiausiai, iki 1,5 metų, trunka ne technologiškai pasirengti, o sustyguoti logistikos procesą. Juk iš vandens pakėlus kaušą skysto grunto reikia žinoti, kada ir kokį jo kiekį į vietą nuvežti, kiek tiksliai tuo metu turi būti pristatyta rišamosios medžiagos. “Čia kaip namie vonioje klijuojant plyteles - jei klijų liks, jie greitai sudžius, teks išmesti”, - vaizdžiai kalbėjo jaunas mokslo darbuotojas. Pasak N.Blažausko, Klaipėdos uostas nauja linkme žengė tik pirmą žingsnį - atlikus nepriklausomą nuosėdų ekspertizę ir parengus taršos že-

Per šiuos ir kitus metus Klaipėdos uoste bus iškasta 6 mln. kub. m grunto.

Konkurencijos suveržtoje Baltijos jūros rinkoje ekologija paversta ekonominio susidorojimo ginklu. mėlapį toliau reikia nagrinėti, kokį nuosėdų kiekį ir kur kasti, kaip jas panaudoti, kaip išvengti nereikalingų sąnaudų. Tokio tipo projektų raida pareikalautų investicijų iš įmonių, kurios nori plėtoti naujas uosto teritorijas.

Skandina milijonus Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko Sauliaus Gulbinsko, Klaipėdos uostas gilinamas pusantro šimto metų ir natūralios sąnašos bei iškastas gruntas nuolat pilamas jūroje. Tai labai brangu ir mažina turtinius Lietuvos išteklius. Kitos valstybės tomis sąnašomis stengiasi sukurti naujas teritorijas jūroje, vienintelė Lietuva savo ploto ne tik nedidina, o jį mažina. Du grunto išpylimo sąvartynai už uosto vartų dar sovietiniais metais buvo uždaryti, pastebėjus, kad smėlis grįžta ten, iš kur buvo atplukdytas. Vėliau atidarytas didysis sąvartynas veikia už 30 kilometrų, priešais Juodkrantę, mažasis - ties Giruliais. Tačiau dėl pastarojo poveikio žuvų ištekliams nuolat skundžiasi žvejai. S.Gulbinskas siūlo verčiau kelis žvejybos barus panaikinti ir žve-

Pasak N.Blažausko, Klaipėdos uostas nauja linkme žengė tik pirmą žingsnį.

“Pasiekti nulinius vandens taršos rodiklius Klaipėdos uoste nerealu”, - įsitikinęs S.Gulbinskas.

jams kompensuoti žalą, bet švariu smėliu maitinti krantus. Nuo 1994 iki 1999 metų į jūrą buvo išgabenama vidutiniškai po 690 tūkst. kub. m nuosėdų ir iškasto moreninio grunto. Per pastaruosius 25 metus jūros gelmėse paskandinta per 24 mln. kub. m žemės. Per šiuos ir kitus metus Klaipėdos uoste bus iškasta 6 mln. kub. m grunto, uosto kompanijos pageidauja kanalą gilinti ir toliau, iki 16 metrų, o valymo procesas niekada

nesiliaus. Tuo pat metu dėl uosto gilinimo nyksta Melnragės paplūdimys, kasmet jūra pasiglemžia po metrą ir daugiau kranto juostos. Mokslininkų nuomone, čia galėtų būti pilamas smėlis iš akvatorijos. “Tiek grunto, kiek Klaipėdos uoste bus iškasta 2012-2013 metais, dar niekas nėra matęs. Tuo metu, kai kalbame apie hektarus kasmet audrų nuplaunamos žemės, švarus gruntas išvežamas į jūrą”, - pažymėjo S.Gulbinskas. Klaipėdos uostas kartais užnešamas

Už iškastą ir į jūrą išvežtą kubą grunto, nelygu sutartis, tenka mokėti nuo 70 iki 23 litų - uostas kasmet tokiam tikslui išleidžia didelę dalį savo biudžeto pajamų. Šiuo metu darbus atliekanti olandų kompanija “Van Oord”, gilindama kanalą visame uoste iki 14,5 metro, pagal sutartį iki ateinančio pavasario iškas 4,5 mln. kub. grunto. Tai kainuos 107 mln. litų. Vėliau prasidės suskystintų gamtinių dujų terminalo vietos uoste gilinimas ten numatoma iškasti 1,5 mln. kub. m švaraus moreninio grunto, kurį aplinkosaugininkai eksperimento tvarka leido išpilti arčiau, priešais Girulius. Šiuo metu vyksta rangovo parinkimo konkursas. Pasak specialistų, nuo 2016 metų įsigaliosiantis naujas jūros vandenų reglamentas reikalaus per 5 metus panaikinti visus taršos šaltinius. Tokia užduotis dar labiau apsunkins Klaipėdos uosto ekonominę plėtrą, jeigu bus aklai paisoma rekomendacijų raidės. “Laivų dažus, kuriuose buvo alavo, uždrausta naudoti tik 1993 metais. Alavo skilimo laikotarpis grunte - 40 metų. Todėl pasiekti nulinius vandens taršos rodiklius Klaipėdos uoste - nerealu”, - vieną iš daugelio Klaipėdos situacijos pavyzdžių pateikė S.Gulbinskas. “Švedai ir suomiai gudresni, rekomendacijas priima kaip rekomendacijas - taiko lanksčiai, jų taisyklėse nurodomi tik apytikriai rodikliai be konkrečių skaičių”, - sakė N.Blažauskas ir atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Lenkijos uostai iki šiol nedarė tokių taršos tyrimų kaip Klaipėda ir kol kas neapsunkino savęs įsipareigojimais bei draudimais. Profesorius B.Gailiušis pažymėjo, kad Lietuva nebus jūrinė valstybė tol, kol nesukurs jūrinių darbų teisinės bazės. Šiuo metu uosto gilinimui taikomas Statybos įstatymas, nors gruntas nei konstrukcija, nei įrenginys. Todėl atsirado dviprasmybė, kurią turėtų panaikinti Susisiekimo ministerija - arba skolintis iš anglų ar vokiečių reglamentus, arba sukurti nacionalinius dokumentus. “Keldami sau per didelius reikalavimus mes niekada nepasivysime tų, kurie kitokias taisykles taiko 20-30 metų, - apibendrino diskusiją apie uosto gilinimą patyręs inžinierius, ilgametis Klaipėdos uosto parametrų tyrinėtojas.

•

2012 12 10 Lietuvos žinios

Pramogos

“Smokie” Lietuvą priglaudę savo širdyse

Šiuo metu grupė ne tik gastroliuoja, bet ir įrašinėja naują albumą, kuriam jau sukurtos penkios dainos. / Romo Jurgaičio nuotrauka VIKTORIJA SINICAITĖ

Itin žiemišką šeštadienio vakarą roko grupė “Smokie” surengė koncertą Vilniuje, paskutinį po gastrolių kituose Lietuvos miestuose. Legendomis tapusių rokerių šlovės metai buvo aštuntajame dešimtmetyje, deja, šiandien taip nebėra. “Smokie” labai šiltai bendravo su publika. Muzikantai džiaugėsi dar kartą atvykę į Lietuvą, nes jiems čia patinka. Boso gitaristas Terry Uttley pasakojo, kad Kalėdų laikotarpiu Vilnius atrodo labai gražiai. “Kai važiavome pro apsnigtą ir išpuoštą Vilnių, miestas atrodė neįtikimai! Tai ta vieta, kuri yra arti mūsų širdies”, - sakė muzikantas, prispaudęs ranką prie krūtinės.

Publika prisimena dainas Terry pusiau juokais, pusiau rimtai prisiminė lėktuve kažkada sutiktą lietuvį, kuris jam pasakojo apie ypatingą lietuvišką gėrimą “vodką”, esą jo būtinai turėtų paragauti. Ta proga sukurtą dainą apie “vodką” atliko ir Vilniuje. Sostinės “Pramogų arenoje” vykęs koncertas nesutraukė pilnos salės klausytojų. Čia stovėjo daug tuščių kėdžių, o ir šokančiųjų buvo negausu. Nors turbūt tą vakarą susirinkta ne dėl kiekybės, bet dėl kokybės. Publikos daugumą sudarė grupės muzikantų bendraamžiai, kurie sovietmečiu klausėsi vakarietiškos muzikos ir viena tų grupių buvo “Smokie”. Atlikėjai grojo savo kūrinius ir iš pirmųjų albumų, kurie buvo leisti dar 1975, 1976 metais, ir iš vėlesniųjų. Žiūrovai nepamiršo tų dainų, jas atliko kartu, tarkim, “Home Is Anywhere You Are”. Prieš tai buvę Kaune ir Šiauliuose, sostinėje “Smokie” pasirodymą su-

rengė kartu su juos lydinčiu simfoniniu orkestru. Anot muzikantų, juos labiausiai Lietuvoje žavi gerbėjai ir arenos, kuriose jie koncertuoja. “Smokie” visuomet jaučiasi čia laukiami ir yra šiltai priimami. Pirmą kartą į Lietuvą jie atvyko 1991 metais. Atlikėjai mano, kad Lietuva nuo to laiko itin pasikeitė - jos išorinės savybės, tokios kaip architektūra, taip pat žmonių mąstymas ir būdas tapo laisvesni bei kosmopolitiškesni.

Sėkmingai muzikuoja “Smokie” susibūrė 1964 metais Bradfordo mieste, Didžiojoje Britanijoje, ir iki šiol sėkmingai muzikuoja. Jų muzikinė karjera trunka daugiau kaip 40 metų. Grupė pirmuosius sėkmingus žingsnius žengė, kai juos globoti ir jų vadyba užsiimti pradėjo prodiuseriai, dainų autoriai Nicky Chinnas ir Mike’as Chapmanas, sukūrę hitais tapusias Suzi Quattro, “Sweet”, “Mud”, “Hot Chocolate” dainas.

Publikos daugumą sudarė grupės “Smokie” muzikantų bendraamžiai. Ne paslaptis, kad debiutinis “Smokie” albumas buvo nelabai populiarus, tačiau antrasis - “Changing All the Time”, išleistas 1975 metais, lengvai rado kelią į muzikos gerbėjų širdis. Komercinę albumo sėkmę garantavo gerbėjų iki šiol mėgstamos dainos “If You Think You Know How to Love Me” ir “Don’t Play Your Rock And Roll To Me”, išpopuliarėjusios ne tik muzikantų tėvynėje, bet ir daugelyje Europos šalių.

Pasiekta šlovės valanda Savo populiarumo piką “Smokie” išgyveno po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose 1976 metų pabaigoje įrašė trečiąjį studijinį albumą “Midnight Cafe”. Įrašą pristatanti daina “Living Next Door To Alice” tapo bene populiariausiu metų kū-

riniu visame pasaulyje. Hitais tapo ir kitos šio albumo dainos: “I’ll Meet You at Midnight”, “Wild Wild Angels” ir “Something’s Been Making Me Blue”. Netrukus į “Smokie” koncertus buvo išperkami visi bilietai, gastrolėse kasmet apsilankydavo šimtai tūkstančių gerbėjų. Pasaulyje parduota daugiau nei 30 mln. grupės albumų. Grupė kasmet surengia apie 60 koncertų. Tuo buvo galima įsitikinti 2010 metais vykusių grupės gastrolių metu, kai Lietuvoje “Smokie” surengė penkis koncertus, o Kaune koncertavo du kartus iš eilės. Be to, pernai “Smokie” atidarė “Švyturio areną” Klaipėdoje. Šiuo metu grupė įrašinėja savo naują albumą, jau sukurtos penkios dainos. Jis turėtų pasirodyti vasarą.

•

Baigiamasis Šv. Cecilijos festivalio koncertas Šiandien, gruodžio 10 dieną, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia į Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio baigiamąjį koncertą “XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika”, kuris vyks Lietuvos mokslų akademijos salėje.

Per koncertą pasirodys choras “Jauna muzika”, vadovaujamas Vaclovo Augustino. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Jau tradicija tampantis Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis skiriamas plačiajai visuomenei bei muzikos atlikėjams. Festivalio organizatorė Ieva Baublytė pažymėjo, kad klausytojams parengtos ir pristatytos kelios koncertinės programos, skirtos vėlyvųjų viduramžių, renesanso ir ankstyvojo baroko muzikai. Muzikinių dirbtuvių metu profesionalūs atlikėjai bei muziką studijuojantys moksleiviai ir studentai turi galimybę susipažinti su XIV-XVII a. muzikos repertuaru. Kaip teigė I.Baublytė, muzikuojantis jaunimas labai susidomėjęs studijuoja muzikos architektūrą ir gilinasi į senovinės muzikos atlikimo subtilybes. Pasak organizatorės,

geriausias ir nuoširdžiausias festivalio kūrybinių dirbtuvių dalyvių atsiliepimas: “Įsimylėjome viduramžių muziką”. Jau repetuodami baigiamojo koncerto kūrinius, festivalio svečiai ir atlikėjai planuoja kitų metų Šv. Cecilijos festivalį surengti Valdovų rūmų menėse. Šiandien per koncertą skambės Giovanni Battista Cocciola ir kitų kompozitorių kūriniai. Dalyvaus Vilniaus miesto choras “Jauna muzika” ir ansamblis “Suonatori del granduca”: Gustavo Gargiulo (cinkas, barokinis trimitas, Argentina, Šveicarija), Rodrigo Calveyra (išilginės fleitos, cinkas, Brazilija, Prancūzija), Ivanas Velikanovas (viduramžių vargonėliai, šalamaja, klavesinas, Rusija, Prancūzija), Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas), Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Saulė Šerytė (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas), Ieva Baublytė (gotikinė arfa, išilginės fleitos), Vilimas Norkūnas (klavesinas, pozityvas), Robertas Bliškevičius (viola da gamba) ir kiti.

•

LŽ

2012 12 10 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

TELELOTO lošimo Nr. 870 (2012 12 09) Lentelė - 100 000 (20 x 5000) Lt

BUTAI NUOMOJA 16 kv. m kambarį Geležinio Vilko g., Vilnius (be šeimininkų, kaina - 130 Lt). Tel. 8 618 43 163. Dirbančiai porai (be tarpininkų) 2 kambarių butą Vilniuje, Senamiestyje, K.Vanagėlio g. (38,5 kv. m, butas suremontuotas, yra baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, seifinės durys, automobilio parkavimas kieme, kaina - 800 Lt/mėn). Tel. 8 672 52 168.

Įstrižainės - 15 Lt Eilutė - 3 Lt

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Keturi kampai - 8 Lt 58 35 21 14 54 33 62 38 25 20 37 41 02 34 39 48 31 73 59 11 05 67 55 50 09 68 43

Neatkurtos žemės arba miško išvadas persikelti. Tel. 8 676 44 341. Žemę su mišku visoje Lietuvoje. Tel. 8 605 99 166.

23 40 74 52 57 47 18 53

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

64 13 46 72 17

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

10 45 75 69 28

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

51 49 63 03 36 70 60 08 30 Papildomi prizai: Pretendentas į butą 0616024 Subaru XV 0313825 Mercedes-Benz A180 0748012 Nissan Juke 0599350 Dacia Duster 0515895 Hyundai i20 0108253 Renault Thalia 0305895 VW Jetta 0656223 Kia Rio 0607650 Citroen C3 0931 386 Ford Fiesta 0101749 LED televizoriai “Orion” 058*837, 055*103, 065*252 006*105, 018*754, 043*845 Muzikos centrai su DVD “Sony” 062*936, 084*533, 046*798 Planš. kompiuteriai “Lark” (7 colių) 074*344, 100*875, 056*013 Kavos aparatai “Delonghi” 100*209, 087*285, 099*709 Skalbimo mašinos “Beko” 053*159, 000*223, 004*644 Šaldytuvai “Beko” 013*831, 012*014, 071*421 Židiniai “Dimplex Club” 050*028 Planš. kompiuteriai “Lark” (10 colių) 053*808, 097*219, 051*363 GPS navigatoriai “Manta” 000*065, 038*104, 055*853 Židiniai “Dimplex Cheriton” 002*701, 016*840 Keptuvių rinkiniai “Tefal” 08**672 Greitpuodžiai “Abert” 07**236 Cikloninės krosnelės “LR” 03**658 Satino patalynės komplektai 03**796 Fotoaparatai “Samsung” 07**587 Ėriuko vilnos antklodės “Verona” 07**144 Krištolo taurės “Longchamp” 06**025 Pakvietimai į TV: 045*183, 01 6*646, 076*818

IEŠKO DARBO 49 metų moteris ieško pagalbinės darbininkės darbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172. 42 metų vyras ieško apdailos darbų pagalbinio darbininko ar apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434. Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO DARBĄ Reikalingi mūrininkai, betonuotojai, staliai bei kiti pagalbiniai statybos darbininkai dirbti Palangoje. Apgyvendiname. Tel. 8 686 97 865.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt), orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus “Pest Repler” pelėms, žiurkėms, tarakonams, blakėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” rinkinius stuburui (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PASLAUGOS

PRANEŠIMA

Konsultuojame įmonių, turinčių finansinių problemų, likvidavimo klausimais. Vilnius, tel. (8 5) 263 6017. Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195. Muzika jūsų šventei. Didžėjaus ir renginio vedėjo paslaugos. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597. Kaminkrėtys valo kaminus. Dirba savaitgaliais. Tel. 8 600 58 833.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui

UAB “Stiprus vėjas” skelbia pirkimo konkursą. Pirkimo objektas: ratinis eskavatorius su papildoma komplektacija: kaušu ir lankščia strėle (su hidraulikos pagalba keičiamu kampu). Vokų su konkursine dokumentacija atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 27 d. 10 val. 00 min. UAB “Stiprus vėjas” Jaunimo g. 3-1, Igliaukos k., Marijampolės r. sav. LT-69118 Užs. LM-3611 Tel. +370 643 47 027, el. paštas: ssvejas@gmail.com.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

VALSTYBINñS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS SKELBIMAS Valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) skelbia ilgalaikio materialiojo turto, pripaÏinto nereikalingu ir nenaudojamu, pardavimà vie‰ajame preki˜ aukcione (toliau - aukcionas). Parduodamo ilgalaikio materialiojo turto (toliau - turtas) sàra‰as Eil. Nr.

Pavadinimas/ Valstybinis numeris

Pagaminimo Kiekis metai

1. “Isuzu Trooper” / ZSS 987

1991

2. “Toyota Avensis” / PKN 879

2001

3. GAZ 52-04 Duk-1 / ZUY 225

1987

4. “Audi 80” / DTA 675

1990

5. “Nissan Almera” / DTA 304

1996

6. “Opel Omega” / LVH 096

1990

7. “Opel Omega” / DAM 005

1998

8. “Peugeot 307” / AGB 656

2002

9. GAZ 52-03 Duk / ZVT 083

1989

10. “Audi 100” / GPY 692

1990

11. “Renault Safrane” / AFN 009

1998

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) Donata Markelionytė iš Druskininkų

12. UAZ 31512 / ZUL 030

1991

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) Genius Andriulaitis iš Visagino

13. GAZ 52 Duk 1 / ZLJ 507

1989

14. M2141 / BMF 673

1994

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) Stasė Dobilienė iš Alytaus

15. GAZ 52-04 / ZME 314

1988

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) Saulius Urmonas iš Šiaulių

16. GAZ 52-04 / ZUE 510

1986

Prognozė: Aukso puode bus 600 000 Lt

17. “Jeep Cherokee” / ZUK 909

1989

STATYBOS PASLAUGOS Kvalifikuotas statybininkas dažo, kloja laminuotas grindis, apšiltina kambario sienas. Darbų garantija 25 metai. Vilnius, tel. 8 672 05 701. 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) Marija Vidolienė iš Kauno

www.olifeja.lt

INFORMACIJA apie UAB “LIT-INVEST” planuojamos kuro ir degalų bazės įrengimo galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB “LIT-INVEST”, Didžioji g. 19-2/Stiklių g. 2-2, LT-01128 Vilnius, tel. (8 5) 210 2500, faks. (8 5) 210 2525, el. p.: info@lit.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - UAB “LIT-INVEST” kuro ir degalų bazės įrengimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vaidotų k., Panerių sen., Vilnius. Persvarstyta atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2012 06 20, raštas Nr. VR-1.7-530) - UAB “LIT-INVEST” kuro ir degalų bazės įrengimo poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - UAB “LIT-INVEST” 2012 06 29 rašte Nr. 203 pateiktas motyvas - pateiktų ekogeologinių tyrimų apimtis ir turinys pakankami, kad galima būtų išsamiai įvertinti grunto ir požeminio vandens taršą. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. Planuojama ūkinė veikla, galinti sąlygoti grunto taršą, numatoma galimai potencialiai taršioje teritorijoje, t.y. buvusioje mazuto ūkio teritorijoje, kurioje grunto ir gruntinio vandens mėginiai tirti 2007 m. Siekiant tinkamai ir kompleksiškai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos papildomą poveikį aplinkai, būtina išsamiai įvertinti dabartinę ekogeologinę planuojamos ūkinės veiklos vietos būklę. 2. PAV subjektas - Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 2012 08 01 raštu Nr. 3-26-3972(10.1-26) pritarė, jog planuojamai ūkinei veiklai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Priimta galutinė atrankos išvada (Vilniaus RAAD 2012 11 12 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-1796) Užs. R-691 UAB “LIT-IVEST” kuro ir degalų bazės poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Turto apÏiros vieta / Kontaktinis asmuo

1 vnt. VMVT Kelmòs valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Taikos g. 5 Kelmò Arnas Tei‰erskis, tel. (8 427) 53 138, el. p.: ateiserskis@vet.lt 1 vnt. VMVT ·alãinink˜ valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Tartoko k., ·alãinink˜ r. / Gerardas Stonkus, tel. (8 380) 51 578, el. p.: salcininkur@vet.lt 1 vnt. VMVT Zaras˜ valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstieãi˜ g. 23, Zarasai / Steponas Mierkys, tel. (8 385) 52 670, el. p.: zarasur@vet.lt 1 vnt. VMVT MaÏeiki˜ valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Viek‰ni˜ g. 26, MaÏeikiai / Zigmantas Stumbratel, tel. (8 443) 25 407, el. p.: zstumbra@vet.lt 1 vnt. VMVT Tel‰i˜ valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, PaeÏeròs k., Tel‰i˜ r. Laima Mikalauskienò, tel. (8 444) 78 718, el. p.: lmikalauskiene@vet.lt 1 vnt. VMVT Skuodo valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Algirdo g. 15, Skuodas Jratò Viskontienò, tel. (8 440) 70 064, el. p.: jurate.viskontiene@vet.lt 1 vnt. VMVT Alytaus valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Statybinink˜ g. 73, Alytus / Jonas Vaik‰noras, tel. (8 315) 33 987, mob. 8 612 11 500, el. p.: jvaiksnoras@vet.lt 1 vnt. VMVT Vilniaus valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Siesik˜ g. 15, Vilnius Alvydas Supranaviãius, tel. (8 5) 249 1698, el. p.: asupranavicius@vet.lt 1 vnt. VMVT Vilniaus valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Siesik˜ g. 15, Vilnius Alvydas Supranaviãius, tel. (8 5) 249 1698, el. p.: asupranavicius@vet.lt 1 vnt. VMVT Pasvalio valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Stoties g. 41, Pasvalys Vygaudas BruÏas, tel. (8 451) 34 346, mob. 8 687 30 214, el. p.: vbruzas@vet.lt 1 vnt. VMVT Tauragòs valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Veterinarijos g. 37, Tauragò Stasys Jankauskas, mob. tel. 8 696 04 581, el. p.: tauragesa@vet.lt 1 vnt. VMVT Utenos valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Au‰ros g. 84, Utena Janò Sarpauskienò, tel. (8 389) 55 985, el. p.: jsarpauskiene@vet.lt 1 vnt. VMVT ·ilutòs valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Barzdn˜ k,. ·ilutòs sen., ·ilutòs r. Violeta Brokienò, tel. (8 441) 62 287, el. p.: silutesr@vet.lt 1 vnt. VMVT Vilkavi‰kio valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Varpinink˜ k., Vilkavi‰kio r. / Gediminas Gvazdaitis, mob. tel. 8 693 72 037, el. p. ggvazdaitis@vet.lt 1 vnt. VMVT Vilkavi‰kio valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Varpinink˜ k., Vilkavi‰kio r. / Gediminas Gvazdaitis, mob. tel. 8 693 72 037, el. p.: ggvazdaitis@vet.lt 1 vnt. VMVT Ignalinos valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Turist˜ g. 28, Ignalina / Laimutis Ragai‰is, mob. tel. 8 698 41 375, el. p.: ignalinosr@vet.lt 1 vnt. VMVT Molòt˜ valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba, Inturkòs g. 53, Molòtai / Pranas Balandaviãius, mob. tel. 8 656 79 075, el. p.: lsmauksta@vet.lt

Pradinò aukciono vieneto pardavimo kaina, Lt 500

2500 500

800 2000 1000

500 2000 1000

1000 1100 500 1000

800

1000

1200

2600

Aukcionas vyks 2013 m. sausio 9 d. 10 val. VMVT salòje, adresu: Siesik˜ g. 15, LT-07170 Vilnius. Ne∞vykus aukcionui, skelbiamas pakartotinis aukcionas, kuris vyks tuo paãiu adresu 2013 m. sausio 16 d. 10 val. Informacijà apie aukcionà teikia - Marius Kuckailis, VMVT Bendr˜j˜ reikal˜ skyriaus vyr. specialistas, 12 kab., Siesik˜ g, 19, LT-07170 Vilnius, tel./faks. (8 5) 240 4347. Turto apÏiros laikas: 2012 m. gruodÏio 17 d. iki 2013 m. sausio 7 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Turto apÏiros viet˜ adresai ir kontaktiniai asmenys nurodyti lentelòje. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 10 Lt, Ïirovo - 5 Lt. Dalyvio (Ïirovo) bilieto mokest∞ privaloma sumokòti savo vardu banko pavedimu ∞ VMVT atsiskaitomàjà sàskaità LT214010042402019928 AB DNB banke. Aukciono dalyviui (Ïirovui) pinigai uÏ ∞sigytà aukciono bilietà negràÏinami. Registruodamiesi dalyviai privalo pateikti asmens dokumentà ir dalyvio (Ïirovo) bilieto mokest∞ patvirtinant∞ dokumentà. Aukciono laimòtojas teis´ ∞ aukcione parduotà turtà ∞gyja sumokòj´s uÏ j∞ per 3 darbo dienas nuo aukciono pabaigos savo vardu banko pavedimu ∞ VMVT atsiskaitomàjà sàskaità LT214010042402019928 AB DNB banke ir pateik´s turto apmokòjimà patvirtinant∞ dokumentà. Øsigytà turtà pirkòjas pasiima ir i‰siveÏa savo lò‰omis per 3 darbo dienas po apmokòjimo. Aukcionuose parduoti automobiliai negràÏinami, pretenzijos nepriimamos, o rengòjas uÏ ∞sigyto turto kokyb´ neatsako. Aukciono tvarka paskelbta VMVT interneto svetainòje www.vmvt.lt. UÏs. R-674 Direktorius Jonas Milius

2012 12 10 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 10 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20, 14.40 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.55 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Namai 21.45 “Įžvalgos” 22.45 “Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys” 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Planeta Žemė”. 2 d. “Kalnai” 0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 “Staiga trisdešimties” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris”

14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Naktis muziejuje 2” 13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Prieš srovę” 20.00 “Gyvenimas yra gražus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.00 “Anarchijos vaikai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Byla iš praeities” N-7 11.00 “Raudonas dangus” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Lietuvos žinių tyrimas” N-7 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Gyvi numirėliai” N-14 23.25 “Ekstrasensai detektyvai” N-7 0.25 “Laukinis” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Komedija “Afonia” N-7 22.50 “Skaičiai” N-7 23.50 “Pasitikėk manim” N-7 0.50 “Sveikatos ABC” (k.) 1.20 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Kinijos liaudies instrumentų virtuozai. “Naujojo purpurinio uždraustojo miesto orkestro” koncertas (k.) 13.10 “Puaro” N-7 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Valkininkai. 1 d. 19.35 “Kine kaip kine” 20.00 “Lietuvių kino aukso fondas”. Detektyvas “Visi prieš vieną” N-7 22.20 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Ateinu...”. Dok. f. apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę N-7 23.50 “Prisiminkime”. Dainuoja Nijolė Ščiukaitė 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. III tarptautinis J.S.Bacho muzikos festivalis. J.S.Bachas ir barokiniai šokiai. 1 d.

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Džeimio Oliverio Kalėdos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 10.45, 13, 15.15, 18.15, 21 val. “Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.45 val.

20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 23.00 Siaubo drama “Vieniša” 1.00 “Klyvlendo šou” 1.25 “CSI kriminalistai” 2.15 “Išvaduotojas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporterio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Skonio reikalas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip gimsta žemės drebėjimai” N7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip gimsta žemės drebėjimai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “K-19. Nepagražinta versija” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 9.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 11.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 13.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 15.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 17.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 19.00 Animac. f. “Alfa ir Omega” 21.00 Trileris “Pavojingasis Bankokas” N-14 23.00 Trileris “Įkalinta pragare” N-14 1.00 Komedija “Ekstraktas” N-7

Viasat Sport Baltic 11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.30 “Premier League World” žurnalas 12.05 Ledo ritulys. KHL. Minsko “Dinamo” - Rygos “Dinamo” 14.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Manchester City” - “Manchester United” 15.55 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 17.05 Rankinis. Europos moterų čempionatas. Tiesioginė transliacija 18.35 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.05 Rankinis. Europos moterų čempionatas. Tiesioginė transliacija 20.35

Motosportas. WRC sezono apžvalga 20.55 “Formulė1”. Brazilijos GP lenktynių apžvalga 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Fulham” - “Newcastle”. Tiesioginė transliacija 0.00 Pokeris. The Big Game turnyras 1.00 Rankinis. Europos moterų čempionatas

Eurosport 9.30 Žolės riedulio turnyras 10.30 Europos akmenslydžio čempionatas 13.00 Biatlono pasaulio taurė 14.00 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 14.45 Dailiojo čiuožimo turnyras 15.30 Europos akmenslydžio čempionatas 18.00 Visos sporto šakos 18.30 Europos futbolo apžvalga 19.15 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 20.30 Didžiosios Britanijos biliardo čempionato finalas 21.45 Visos sporto šakos 22.05 Amerikietiškos imtynės 23.45 Kovos klubas 0.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 1.45 Europos futbolo apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vyras ir moteris laukinėje gamtoje 22.00 B.Grilso valgiaraštis 23.00 Australijos vairuotojai 0.00 Upių pabaisos 1.00 R.Kempo komanda

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Nuo mažų iki didžiausių 11.00 Moterys už grotų 12.00 Palikti Žemę 14.00 Aštuonkojų ugnikalnis 15.00 Afrikos pelkių pabaisa 16.00 Palikti Žemę 18.00 Pasaulio pabaiga 19.00 Iš arti: baisiausias kalėjimas Rusijoje 20.00 Amerikos čigonai 21.00 Aliaskos kariai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Amerikos čigonai 0.00 Aliaskos kariai 1.00 Nakties programa

Teatras “Džiunglės” - 21.15 val. “Debesų žemėlapis” - 18.30, 20 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.15 val. “Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 14.30 val. “Džiunglės” - 16.30, 18.30, 20.30 val. “Džiunglės” (3D) - 15.30, 22 val. “Debesų žemėlapis” - 12, 18, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 11 d. 18.30 val. ir 16 d. 12 val. “Spragtukas” 12 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” 13 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 11 ir 12 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val. “Virš įstatymo” - 19.15, 22 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val. “Džiunglės” - 12, 14.45, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Džiunglės” (3D) - 20.15 val. “Debesų žemėlapis” - 11, 14.30, 17.30, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.45, 18.45, 21.20 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30, 12.45, 15.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 18, 21.10 val. “Monstrų viešbutis” - 13.30 val. “Pragaras rojuje” - 20.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 11.20, 13.45, 16.15, 19, 21.55 val. “Virš įstatymo” - 11.30, 15, 18.15, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 11.10, 13.30, 16.10, 17.55 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val. “Legendos susivienija” (originalo kalba) - 14.05, 18.40 val. “Karališkas romanas” - 15.20, 18.30, 21.35 val. “Džiunglės” (3D) - 18.45, 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val. “Frankenvynis” (3D) - 15.45, 20.20 val. “Apgaulinga aistra” - 16.20, 20.45 val. “Septyni psichopatai” - 18.10 val. “30 širdies dūžių” - 15.50, 20.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11, 13.20 val. “007 operacija “Skyfall” - 15, 18.20, 21.15 val. SKALVIJA “Naktis” - 17.10 val. “Nuotykis” - 19.30 val. “Tabu” - 15 val. PASAKA “Širdžių ėdikas” - 18 val. “Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val. “Velnių salos karalius” - 21 val. “Septyni psichopatai” - 20 val. “Sviestas” - 18.30 val. “Pragaras rojuje” - 18.15 val. MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 19.30 val. “Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val. “Džiunglės” (3D) - 13.15, 15.15, 17.30, 19.30, 21.45 val.

“Frankenvynis” (3D) - 10.45, 12.45 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10, 12, 14.15, 16.30 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val. “Septyni psichopatai” - 22 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13, 18.45, 21.15 val. “007 operacija “Skyfall” - 15.30, 21.30 val. “Monstrų viešbutis” (3D) - 11 val. “Monstrų viešbutis” - 10.45 val.

14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 11 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas”

KAUNAS CINAMON “Širdžių ėdikas” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15, 17.15, 19.30 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. “Debesų žemėlapis” - 11.15, 14.45, 18.10, 21.35 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.30, 18, 20.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45 val. “007 operacija “Skyfall” - 21.45 val. “Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.30 val. FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30 val. “Virš įstatymo” - 13, 15.30, 18.15, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15, 17 val. “Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 15.45. 18 val. “Džiunglės” (3D) - 14.45, 19.15, 21.30 val. “30 širdies dūžių” - 20, 22 val. “Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val. “Apgaulinga aistra” - 16.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14, 18.45, 21.15 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 12.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 18.30, 21.45 val.

“Septyni psichopatai” - 15.15, 18.15, 20.45 val. “Legendos susivienija” - 13.15, 15.45, 18 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val. “Džiunglės” (3D) - 17 val. “Pragaras rojuje” - 20.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val. “Monstrų viešbutis” - 12.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 11.40, 13.20, 15, 16.45 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val. “Širdžių ėdikas” - 18.45, 20.40 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val. I SALĖ

11 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 12 d. 18 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos” 12 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Trys seserys” 13 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Dulkių spindesys” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val.; 14 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?” 13, 14 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 11 d. 19 val. “Jis ir ji”

13 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 13 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis” 14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 18 val. “Pagalvinis” 13 d. 18 val. “Ivona, Burgundo kunigaikštytė” 14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” Salė 99 13 d. 19 val. “Brendžio trims!” 14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 11 ir 12 d. “Velnio nuotaka” 13 d. 17.30 ir 19.30 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne” 14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas”

KLAIPĖDA “Karališka drąsa” - 10, 11.45 val. “Į Romą su meile” - 15.20 val. “Pabandom iš naujo” - 17.15 val.

11 d. 18 val. “Keturiais vėjais” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Mistras” 12 d. 18.30 val. “Meilužis” 13 d. 18.30 val. “Trys seserys” KEISTUOLIŲ TEATRAS 12, 13, 14 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 11 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “No concert” 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. “DNR kodas” 12 ir 13 d. 19 val. “Striptizo ereliai”

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno” 14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė, branda, senatvė, mirtis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 11 d. 19 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių”

“Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val. “007 operacija “Skyfall” - 21 val.

PANEVĖŽYS “Monstrų viešbutis” - 10.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Širdžių ėdikas” - 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Virš įstatymo” - 20.45 val. “Legendos susivienija” - 13.45, 18.10 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15.20 val. “Džiunglės” (3D) - 17.50 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.40, 20.30 val.

14 d. 19 val. “Sex guru”

11 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” BENDRUOMENIŲ RŪMAI 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

2012 12 10 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:31 leidžiasi 15:53 dienos ilgumas

7:22

Orai ir horoskopai MĖNULIS

-6 Oslas

Penktąją delčios dieną Mėnulis teka 04:28, leidžiasi 13:47

Delčia XII 06

Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Stokholmas

Talinas

+5 Londonas

-6

+4 Amsterdamas

Klaipėda

+5 Paryžius

-9

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

-7

Ukmergė -5

Kaunas

-7

Lisabona

VILNIUS

-6

-8

Berlynas

+13 Barselona

+1 Praha +2 Miunchenas

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +2 0 -1

+13 Nica

Bukareštas +12

Madridas

Vilnius Minskas -4 -1 Varšuva +3

Roma

Varna Dubrovnikas -3 Sofija +10

+18

Alytus Druskininkai

+16

+2 Maskva

-6

Kėdainiai -5

-7 Ryga

+3 Kopenhaga

-7 -9

Šiauliai

-5 Sankt Peterburgas

-8

Pilnatis I 04

Dublinas +6

Palanga

-6 Helsinkis

-2

Stambulas +13

Malaga -6

+11

-9

Alžyras +15

ŠIANDIEN: bus debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra dieną 5-7 laipsniai šalčio.

345-oji metų diena. Gruodžio dešimtoji, pirmadienis, pirmoji 51-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 21 diena.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra naktį 5-7 laipsniai šalčio, dieną 1-5 laipsniai šalčio.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +15

Atėnai

+16 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Eidimtas, Eularija, Loreta; rytoj: Aistis, Dovydas, Tautvaldė.

Senoliai sakydavo: Perskeltas kaip bajoro švarkas.

2012 12 10 Lietuvos žinios

Margumynai

Italus supykdė R.Wagneris

Kalinys įstrigo sienoje Brazilijoje iš kalėjimo bandęs pabėgti kalinys Raphaelis Valadao neįgyvendino savo plano. Dėl stambaus sudėjimo jis užstrigo sienoje išmuštoje skylėje. Incidentas įvyko Cereso municipaliteto kalėjime. R.Valadao su savo bendrais bandė pabėgti iš įkalinimo įstaigos. Kaliniai nusprendė, kad geriausias pabėgimo planas - per skylę sienoje. Jie ją išmušė nuo dušo nusuktu vamzdžiu. Pirmajam kaliniui pro skylę pavyko pralįsti, tačiau vė-

liau sprunkantis kalinys R.Valadao įstrigo joje. Jis negalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Stambaus sudėjimo nusikaltėlis paprašė savo bendrų pagalbos, tačiau jo šauksmą greitai išgirdo kalėjimo prižiūrėtojai ir bėglius sulaikė. Po keleto valandų storulis R.Valadao buvo ištrauktas. Jis pyko, kad skylė sienoje buvo per siaura. Užstrigęs kalinys patyrė sužalojimų. Jam, kaip įtariama, skilo šonkaulis. Nors visų pabėgusių kalinių nepavyko sugauti, likusiems gresia karceris ar net griežtesnės bausmės.

•

J.Kaufmannas “La Scalos” pastatytame “Lohengrine”. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Italijos žiniasklaida apkaltino šalies pasididžiavimu laikomą Milano teatrą “La Scala”, kad naująjį sezoną pradėjo Richardo Wagnerio opera “Lohengrinas”. Naująjį sezoną “La Scala” skiria dviem kompozitoriams - Giuseppe Verdi ir R.Wagneriui, kurių 200-ąsias gimimo metines kitais metais minės pasaulis. Tačiau italus papiktino, kad sezono premjerai buvo pasirinkta vokiečio, o ne italo opera. Dar lapkritį Milano dienraštis “Corriere della Sera” išspausdino straipsnį “Milanas ir Lohengrino prakeikimas”, kuriame retoriškai klausė, ar Vokieti-

joje R.Wagnerio metai būtų buvę pradėti G.Verdi opera. Šis straipsnis sulaukė didžiulio atgarsio, nes didžioji dalis italų nepritarė operos teatro dirigento Danielio Barenboimo pasirinkimui. Abu kompozitoriai gimė 2013 metais, todėl garsiausi pasaulio operos teatrai nutarė paminėti abu jubiliejus. Per šį sezoną “La Scala” ketina parodyti septynių G.Verdi ir šešių R.Wagnerio operų pastatymus, o kitą 20132014 metų sezoną planuoja pradėti “Traviatos” premjera, kuriai diriguos italas Daniele Gatti. Į “Lohengrino” premjerą gruodžio 7 dieną neatvyko Italijos prezidentas Giorgio Napolitano, tačiau valstybės vadovas neigia, kad taip padarė dėl nevykusio teatro pasirinkimo, aiškin-

Apyniai padeda nuo virusų Japonijos “Sapporo Breweries” alaus darykla, remdamasi mokslinių tyrimų rezultatais, paskelbė, kad viena pagrindinių alaus sudedamųjų dalių apyniai žiemą gali apsaugoti nuo peršalimo, o mažus vaikus - netgi ir nuo kai kurių sunkių ligų. Japonijos “Sapporo Breweries” gamyklos užsakyto tyrimo, atlikto kartu su Saporo medicinos universiteto mokslininkais, metu buvo nustatyta, kad kartoką skonį alui suteikiančiuose apyniuose esantis humulonas veiksmingai slopina žmogaus kvėpavimo takų sincitinį virusą. Šis virusas

damas, kad turi daug darbų Romoje. Tuo tarpu “La Scala” direktorius Stephane Lissneris pasipiktino žiniasklaidos puolimu prieš teatrą ir pasiūlė italams nepraleisti progos pasiklausyti vieno geriausių pasaulio tenorų vokiečio Jono Kaufmanno, kuris dar laikomas ir vienu geriausių R.Wagnerio atlikėjų, dainavimo. Spektaklį Milane pastatė taip pat vokietis Clausas Guthas, o dirigavo D.Barenboimas. Maestro sakė, jog nemato jokio skirtumo, kurio iš dviejų garsių kompozitorių opera pradėti sezoną, o Italijos žiniasklaida teigia, kad tokį pasirinkimą nulėmė dirigento skonis. Italai gali džiaugtis bent tuo, kad kitas garsus šalies teatras - Neapolio “San Carlo” sezoną pradės “Traviata”.

•

Stambaus sudėjimo kaliniui nepavyko pabėgti iš kalėjimo.

Kalėdinei ožkai reikalinga apsauga

vaikams gali sukelti sunkios formos plaučių arba bronchų uždegimą. Sincitinis virusas dažniausiai plinta žiemą, o suaugusiesiems gali sukelti peršalimo simptomus. Saporo medicinos universiteto mokslininkas Junas Fuchimoto nurodė, kad aluje humulono labai mažai - reikėtų išgerti apie 30 skardinių (350 ml talpos), kad pasireikštų antivirusinis poveikis. “Tiriame galimybes, kad humulonas patektų į maistą ir nealkoholinius produktus. Aluje esantis alkoholis kenkia vaikams”, - sakė mokslininkas. Tyrėjai taip pat nustatė, kad humulonas slopina viruso sukelto uždegimo simptomus.

Švedijoje kalėdinei šiaudinei ožkai skirta apsauga. Taip Jevlės miesto gyventojai nusprendė apginti didžiulį Kalėdų simbolį nuo padegėjų ir vandalų. Kalėdinė ožka nuolat tampa piromanų auka. Švedijoje nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio lažybų bendrovės net atsisakydavo lažintis, ar didžiulė šiaudinė ožka atlaikys žiemos atostogų laikotarpį. Šiais metais vandalai jau bandė ją užpulti net neprasidėjus žiemos sezono atidarymui. Šių metų žiemos sezono pristatymo metu renginio organizatorius pajuto benzino kvapą ant šiaudinio gyvūno. Tačiau padegimo pavyko išvengti. Kalėdinę ožką išgelbėjo praeiviai, kurie pamatė galimus piromanus. Praėjusiais metais kalėdinė ožka sudegė jau gruodžio pradžioje. Iš Kalėdų simbolio tada liko tik metalinis karkasas. Ji tapo 29-a sudegusia ožka Jevlės mieste nuo 1966 metų. Kalėdinė ožka - švedų ir norvegų mitologijos personažas. Pasak legendos, ožka lydi Kalėdų gnomą ir padeda jam pristatyti dovanas vaikams bei suaugusiesiems. Švedijoje ir Norvegijoje vaikai laukia ožkų atvykimo ir, norėdami joms atsilyginti, Kalėdų naktį į batus įberia avižų.

•

Apyniai - viena svarbiausių sudedamųjų alaus dalių. / Užsienio spaudos nuotraukos

Kalėdų ožka Švedijoje nuolat nukenčia nuo padegėjų. / Scanpix Sweden nuotrauka

“The Local”, “Correio da Manha”, AP, APF-BNS, LŽ