2012 gruodžio 13 d. / Ketvirtadienis / Nr. 286 (13 414) by Lietuvos Zinios

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 13 d. / Ketvirtadienis / Nr. 286 (13 414)

A.Bėrzinis: “Suartėti mums liko dešimtmetis”

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Medicinos pionieriui vėl teko krašto apsauga: socialdemokratas J.Olekas į ministrų kabinetą grįžta jau septintą kartą

3p.

Mažai žinomo “darbiečio” V.Juknos kadencijos pradžia žemės ūkio ministro poste turėtų būti itin nelengva

7p.

Mirė sitaro meistras Ravi Shankaras, artimai bendradarbiavęs su virtine roko žvaigždžių ir išpopuliarinęs indų klasikinę muziką

10p.

Visuomenės atstovai neturi teisės kartu su teisėjais priimti sprendimų bylose, bet gali pasireikšti vertinant Temidės tarnų veiklą, dalyvauti jų atrankoje

13p.

Skulptorės K.Jaroševaitės kūrybinė išpažintis vyksta per adventą pristatant parodą “Sąžinės sąskaita”

•

Lietuvos futbolo ambasadorius

16p.

Su šiandien 30-metį švenčiančia elitine treko dviratininke S.Krupeckaite kalbasi LŽ

UŽSIENIS

Ateities pasaulis

VILMANTAS REMEIKA

Mūsų krašto futbolą užsienyje puikiai reprezentuoja Arminas Narbekovas. Legendinis futbolininkas ne vienus metus garsino Lietuvos vardą svetur. Jau daug metų nuolatinis jo maršrutas yra Lietuva - Austrija.

Amerikiečių žvalgyba ištyrė pasaulines tendencijas iki 2030 metų ir nupiešė tokį pasaulio vaizdą, kuriame nebebus hegemoninės galios, Kinija bus stipriausia pasaulio ekonomika, bet JAV įgis energetinę nepriklausomybę ir išliks pasaulio lyderė. Rusijos įtaka išblės, kaip ir kitų šalių, kurios gauna pajamų iš naftos. Pagausės pasaulio vidurinė klasė, iš skurdo išbris milijardai žmonių, pirmą kartą dauguma gyventojų pasaulyje nebus skurdžiai. Šis tyrimas yra tiek pat optimistiškas, kiek ir pesimistiškas, o apskritai jis atskleidžia, kad pasaulio ekonomikos sveikata vis labiau priklausys nuo sėkmingos raidos besivystančiose valstybėse, o ne tradiciniuose Vakaruose.

Ketverius metus iš eilės (1985-1988 m.) geriausio Lietuvos futbolininko titulą pelnęs legendinio Vilniaus “Žalgirio” lyderis A.Narbekovas 2003 metais sulaukė išskirtinio pripažinimo. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) jį paskelbė geriausiu pastarojo penkiasdešimtmečio Lietuvos futbolininku. Baigęs šlovingą karjerą A.Narbekovas nenutolo nuo futbolo. Tapo treneriu. Šiemet jis treniravo Latvijos klubą Jūrmalos “Spartaks”. Pasibaigus sezonui, sugrįžo į Lietuvą. Poilsis, medžioklė, draugų lankymas taip slenka 47-erių trenerio baltosios atostogos. Per jas A.Narbekovas rado laiko susitikti ir su “Lietuvos žinių” žurnalistu. Geriausias 50-mečio Lietuvos futbolininkas A.Narbekovas (centre) dėl traumų mūsų šalies rinktinei nedavė tiek, kiek būtų galėjęs. / LŽ archyvo nuotrauka

•

Išsamiau

14, 15 p.

STRATEGINIAI PROJEKTAI

Orai

Lietuvos atominei reikia ES paramos

EK yra įsipareigojusi užtikrinti, kad po 2015 metų ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų. Pasak europarlamentaro, jei EK tikrai norima padidinti visos ES energetinę nepriklausomybę, ji turėtų nors iš dalies investuo-

ti į atominės elektrinės statybą Lietuvoje, kaip į labai svarbų ES politinį ir strateginį ateities projektą. “Priešingu atveju ES mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtais energijos perdavimo tinklais, pareikalausiančiais milžiniškų investicijų, ES

•6 p.

Išsamiau

valstybėms dideliais kiekiais bus tiekiama energija iš trečiųjų šalių, kurios galės daryti įtaką ir ES energetinei politikai”, - perspėja EP narys Z.Balčytis.

•8 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

•23 p.

Išsamiau

2012 12 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

A.Bėrzinis: “Suartėti mums liko dešimtmetis” ra aktyviai eskaluojamas. Kol kas turime gerokai aktualesnių klausimų, kuriuos reikia kuo skubiau spręsti. Dėl okupacinės žalos atlyginimo matau daugiau politinės retorikos, diskusijų nei realių veiksmų. Ne mažiau svarbus klausimas yra ir prieškario nuosavybės grąžinimas kai kurioms tautinėms mažumoms.

TADAS VALANČIUS Specialiai “Lietuvos žinioms” iš Rygos

Maždaug tiek laiko, Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio nuomone, Baltijos šalys turi, kad sutelktų jėgas ir įveiktų jas tirpdančią emigracijos epidemiją. Vienijimosi židiniais galėtų būti sritys, kuriose viena valstybė yra pranašesnė už kitas, o pirmuosius žingsnius reikia skubiai žengti bendros švietimo sistemos link. Latvijos prezidentas tvirtino nekuriantis pesimistinio scenarijaus, o tik atkreipiantis dėmesį į realybę, kuri diktuoja, ko griebtis, kad išliktume ir pajėgtume konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis. Kalbėdamas apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą apgaubusią nežinomybę A.Bėrzinis neslėpė nusivylimo, tačiau pažymėjo, kad bent kol kas viskas mūsų rankose. Apie Baltijos šalių ateities perspektyvas, bendradarbiavimo poreikį, neratifikuotą susitarimą dėl bendros sienos Baltijos jūroje, okupacinės žalos atlyginimo klausimą, energetiką ir užsienio politiką - išskirtinis “Lietuvos žinių” interviu su Andriu Bėrziniu.

Ką daryti, kad išliktume - Dar vasarą pagarsinote pesimistiškai nuskambėjusią mintį - “esame per maži, kad išliktume ilgalaikėje perspektyvoje”. Ką tuo norėjote pasakyti? - Tai nėra pesimistiniai svarstymai, jie - realistiniai. Baltijos šalys yra pernelyg mažos, kad kiekviena atskirai sukurtų stiprią vidaus rinką. Jei visoms trims pavyktų suartėti, turėtume gerokai daugiau galimybių. Be abejonės, labai svarbu tai įgyvendinti pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, kurių daugumą įgyvendiname tiesiogiai. Pavyzdžiui, kad elektros rinka taptų kuo efektyvesnė, kasdien žingsnis po žingsnio einame rinkų suvienijimo link. Pasigirdo svarstymų kurti bendrą švietimo politiką, nes tiesiog nėra prasmės kiekvienai šaliai turėti po atskirą. Mano nuomone, geriausias būdas šiuo metu sujungti Baltijos šalis ir yra švietimas. Kiekviena iš mūsų valstybių turi sričių, kuriose pirmauja kitų atžvilgiu. Tos sritys turėtų tapti jėgų vienijimo židiniu. Pavyzdžiui, Estija šiuo metu lyderiauja kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje. Kalbėdamas apie tai jokiu būdu neturiu galvoje federacinio tipo valstybės. Kiekviena iš mūsų šalių trokšta kaip lygi su lygiais pasaulinėje rinkoje rungtis su didžiosiomis valstybėmis. O gyveni-

Viskas mūsų rankose

Latvijos prezidentas A.Bėrzinis pabrėžė, kad jei visoms Baltijos šalims pavyktų suartėti, turėtume gerokai daugiau galimybių. / AFP/Scanpix nuotrauka mas pats parodo, ką daryti, jei norime išlikti stiprūs. - Tad pabrėžiate sklandaus ir produktyvaus bendradarbiavimo trūkumą. Kuriose srityse bendradarbiavimas vyksta, o kur bendros pozicijos rasti taip ir nepavyksta? - Šiuo metu pagrindinis uždavinys, dėl kurio reikia stiprios bendros pozicijos, - naujojo ES biudžeto projektas. Bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, ir tikiuosi, kad tai vyks iki pat projekto priėmimo. Klausimai, susiję su išmokomis žemdirbiams ir ES struktūrinių fondų parama, yra aktualūs ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Estijai, todėl nepaisydami kiekvienos šalies interesų turime laikytis išvien. Kita sritis - didžiulis emigracijos mastas. Lietuvos ir Latvijos emigracijos rodikliai labai panašūs. Privalome drauge ieškoti šios problemos sprendimo, kitaip viskas bus prarasta. Vienas sprendimo būdų turėtų būti sparčiau augantis vidutinis darbo užmokestis. Jei artimiausiu metu kaip galima labiau nepriartėsime prie ES vidurkio, padariniai bus skaudūs. Pasikartosiu, tai nėra pesimistiniai svarstymai, tai realybė, kurios akivaizdoje turime susitelkti. Labai svarbu, kad per artimiausius 10 metų jaunajai kartai sukurtume užtikrintą ateitį. Daugiau laiko neturime. Taip pat reikalingos pastangos šiandienos poreikiams pritaikyti aukštąjį ir profesinį mokslą. Per vieną dieną to nepadarysime, tačiau suvienijus jėgas tai įmanoma. Jau turime puikių bendradarbiavimo pavyzdžių su Estija. Latvių vaikams yra sudaryta galimybė studijuoti modernioje Valgos profesinėje mokykloje, o estai gali mokytis mūsų meno mokyklose. Šie moks-

lo mainai padeda suartėti ir tautoms kaimynėms, prisideda prie tautinių mažumų problemų sprendimo.

profesorius. Nauja Vyriausybė dirbti pradės, kai Seimas patvirtins jos programą, o ministrai duos priesaiką. Prognozuojama, kad tai įvyks šiandien.

kas to nedarė. Nei man, nei mano partijos nariams jokie kaltinimai nėra pareikšti”, - sakė jis. Konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas vakar kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją siūlydami aiškintis dėl balsų pirkimo Šilutėje. Taip pat jie siūlo K.Komskiui atsistatydinti iš Seimo vicepirmininko pareigų, teismui įrodžius, kad balsai buvo pirkti jo naudai.

Per daug politinės retorikos - Kokią įtaką tarpusavio santykiams turi tai, kad Latvija iki šiol nėra ratifikavusi susitarimo su Lietuva dėl bendros sienos Baltijos jūroje? Kodėl delsiate beveik 13 metų?

- Esate užsiminęs, kad dvišalius santykius gali stiprinti bendradarbiavimas energetikos srityje. Kokius laimėjimus čia galėtumėte pabrėžti ir ką ateityje bendromis jėgomis Lietuva ir Latvija dar galėtų nuveikti? - Kalbant apie laimėjimus, reikėtų pažymėti į priekį gerokai pasistūmėjusį Lietuvos ir Švedijos elektros jungties projektą. Jo dalis Latvijoje, vadinamasis “Kurzemes loks” projektas, yra įgavęs pagreitį. Taip pat planuojamas dujotiekio, jungsiančio Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, projektas. Visi šie projektai turi realų pagrindą būti įgyvendinti. - Ką manote apie naujosios Lietuvos Vyriausybės ketinimus stabdyti VAE projektą? - Mano nuomone, Lietuvai šis projektas yra naudingas ir reikalingas. Jūs turite viską: patirtį, reikalingus specialistus, pagaliau įdirbį, palankią geografinę padėtį ir teisinę bazę. Latvija teturi vienintelį pasirinkimą - prisidėti, jei sąlygos bus priimtinos. Viskas tebėra jūsų rankose. Tačiau delsimas ir nežinia nėra niekam

Labai svarbu, kad per artimiausius 10 metų jaunajai kartai sukurtume užtikrintą ateitį. - Savo kadencijos pradžioje bandžiau rasti atsakymą. Apie tai esame kalbėję ir su prezidente Dalia Grybauskaite. Vis dėlto tai nebėra politinių diskusijų klausimas. Viskas priklauso nuo to, kokie gamtos ištekliai slypi Baltijos jūros gelmėse. Tyrimai nestovi vietoje, tad neabejoju, kad turėdami jų rezultatus pajėgsime susitarti. Noriu užtikrinti, kad šis klausimas nėra panašus, pavyzdžiui, į diskusijas dėl bendros Estijos ir Rusijos sienos. Tai liečia vien ekonominius aspektus. Juolab nemanau, kad tai gali kurti įtampą tarp ES valstybių kaimynių. - Lietuva iki šiol siekia okupacinės žalos atlyginimo iš Rusijos. Tačiau kai kurie mūsų politikai ir istorikai įsitikinę, kad Lietuva dėl to kovoja viena, o bendra visų Baltijos valstybių pozicija galėtų išjudinti jau 20 metų iš vietos nejudantį klausimą. Kokios nuostatos laikotės dėl okupacijos žalos atlyginimo ir kodėl nepavyksta rasti bendro sutarimo? - Latvijoje šis klausimas tebėra atviras, tačiau pastaruoju metu jis nė-

naudingi. Mes vis dar laukiame. Tą darome jau daugiau nei šešerius metus. Lietuva turi ilgametę patirtį, o mes, deja, ne. Pasikartosiu, kol kas viskas - jūsų pačių rankose.

Pamoka dėl tautinių mažumų - Pastaruoju metu jaučiama Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykių krizė dėl tautinių mažumų problemų. Kaip dėl tautinių mažumų kilusios problemos sprendžiamos Latvijoje? - Tiesą sakant, tokių problemų neturime. Kuriant Latvijos valstybę dalyvavo daug skirtingų etninių organizacijų. Latviai, rusai, vokiečiai, žydai, lenkai, lietuviai ir kiti - visi jie mūsų valstybės kūrėjai ir 1990 metų įvykiai, kai buvo atkurta nepriklausomybė, yra puikus pavyzdys, kad bendras sutarimas tebeegzistuoja. Rūpintis etninių mažumų klausimais esame įsteigę atskirą instituciją, kuri veikia itin aktyviai. Prieš savaitę turėjome susitikimą su ekspertais, tautinių mažumų atstovais iš įvairių organizacijų, mokyklų, universitetų. Su jais periodiškai

stengiamės aptarti aktualius klausimus, kuriuos galima spręsti valstybiniu lygmeniu. Nuolatinis, tiesioginis bendravimas puikiai veikia. Neįmanoma vien sėdint prie stalo suprasti žmonių poreikių. Identifikuoti ir spręsti problemas stengiamės praktiškai - lankydamiesi skirtinguose Latvijos regionuose ir tiesiogiai bendraudami su žmonėmis. Todėl iki šiol pavyko išvengti kokios nors įtampos. Žinoma, egzistuoja pavojus, kad kai kurie politikai bandys tautinių mažumų poreikius pasitelkti saviems interesams, tad darome viską, kad tokios galimybės jie neturėtų. Aš taip pat dalyvauju tokiuose susitikimuose, lankausi rusų, lenkų, ukrainiečių, žydų, lietuvių ir kitose mokyklose. Nereikėtų pamiršti šiemet vykusio referendumo dėl antros valstybinės kalbos. Per jį buvo sprendžiamas ne tik Latvijai, bet ir visoms Baltijos šalims aktualus klausimas. Atsakymas į jį buvo duotas demokratiniu būdu. Dėl visų šių priemonių nesujaukta ir rami yra viešoji atmosfera.

Suvokime, kur gyvename - Lietuvoje į valdžią atėjusi centro kairės koalicija žada santykių su Rusija “perkrovimą”. Kaip apibūdintumėte dabartinius Latvijos santykius su Rusija? - Pastaruoju metu Rusija įgauna vis didesnę vertę kaip prekybos partnerė, taip pat auga jos investicijos Latvijoje. Ir verslo, ir žmonių tarpusavio santykių požiūriu vyksta nepertraukiamas bendradarbiavimas. Tarpusavio santykius politiniu lygmeniu gana sunku apibūdinti. Vis dėlto atsižvelgiant į augantį bendradarbiavimą kitose srityse galima sakyti, kad jis įgauna vis didesnę reikšmę. - Užsiminėte, kad Lietuvą ir Latviją slegia panašios problemos emigracija, socialinė atskirtis. Kaip manote, kur ir Lietuva, ir Latvija turėtų pasitempti, kad pagerėtų gyvenimas abiejose valstybėse? - Gyvename globaliame pasaulyje, tad jame ir turime ieškoti naujų, veiksmingų šių problemų sprendimo būdų. Jau minėjau, kad bene svarbiausia visas pastangas dabar sutelkti į švietimo sistemą. Galima prisiminti XX amžiaus pradžią, kai nemažai latvių pasitraukė į Rytų ir Vakarų valstybes. Nemaža dalis jų, pasisėmę patirties, įgiję išsilavinimą, sugrįžo, tapo Latvijos valstybės architektais. Lygiai tą patį matau ir ateityje. Negalime savęs izoliuoti nuo pasaulio. Verslas tampa vis globalesnis, turime leisti žmonėms vykti pasisemti patirties svetur, megzti kontaktus ir įgyti specialių žinių. Tie, kurie jausis pranašesni už kitus, sugrįš. Beveik kiekvienas žmogus trokšta tobulėti, o progresą visada norisi pademonstruoti.

•

Trumpai PATVIRTINO MINISTRAIS Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino “darbietę” Algimantą Pabedinskienę socialinės apsaugos ir darbo ministre, o jos partijos bendražygį Dainių Pavalkį švietimo ir mokslo ministru. Tai pranešė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė. 47 metų A.Pabedinskienė yra Marijampolės kolegijos lektorė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo administratorė. 52 metų D.Pavalkis - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

TRAUKTIS NEKETINA Konservatorių atsistatydinti raginamas Seimo vicepirmininkas “tvarkietis” Kęstas Komskis trauktis neketina, o balsų pirkimą Šilutėje jo naudai teigia esant provokacija. “Paaiškėjus tai istorijai, iškart kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašiausi apklausiamas, bet nie-

KEIS KONSTITUCIJĄ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) vakar nusprendė

klausimą dėl Strasbūro teismo sprendimo Rolando Pakso byloje įgyvendinimo perduoti Konstitucijos keitimo komisijai. Ji turėtų parengti Konstitucijos pataisas, kurios leistų iš prezidento posto pašalintam R.Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose. Ši atkurti planuojama komisija dar nesudaryta, tačiau Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas sakė neabejojantis, jog tai bus padaryta dar iki baigiantis rudens sesijai, o tarp sesijų komisija galės parengti reikiamus teisės aktus. BNS, LŽ

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog norint suteikti teisę R.Paksui kandidatuoti į Seimą reikia keisti Konstituciją. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

2012 12 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

XVI Vyriausybė

Medicinos pionieriui vėl teko krašto apsauga TOMAS BAŠAROVAS

J.Oleko biografija Gimė tremtinių šeimoje 1955 metais. Krasnojarsko krašte (Rusija). Mokėsi Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. 1974-1976 metais studijavo Kauno medicinos institute, 1976-1980 metais mokslus tęsė VU Medicinos fakultete ir įgijo gydytojo specialybę. 1987-aisiais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1980-1990 metais gydytojo karjerą pradėjo Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. 1999-aisiais jam suteiktas docento vardas. Politinę karjerą pradėjo dalyvaudamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje. 1988 metais aktyviai dalyvavo atkuriant

Paskirtąjį krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką bendražygiai, buvę jo mokiniai vadina labai kvalifikuotu specialistu ir profesionaliu politiku. Nenuostabu, kad šis socialdemokratas į ministrų kabinetą grįžta jau septintą kartą. J.Oleko biografijoje - ne tik politikos, bet ir profesinės karjeros aukštumos. Buvę kolegos medikai ir studentai J.Oleką pirmiausia prisimena kaip puikų chirurgą, partijos bičiuliai pabrėžia jo solidžią politinę patirtį.

Auksinių rankų chirurgas J.Olekas medikų dažniau minimas kaip plastinės chirurgijos pionierius. Baigęs medicinos studijas jis kartu su docentu Mečislovu Vitkumi ir šio sūnumi, dabar garsiu plastikos chirurgu, profesoriumi Kęstučiu Vitkumi įkūrė Vilniaus universiteto (VU) Mikrochirurgijos laboratoriją. 1985-aisiais J.Olekas pirmasis Lietuvoje skubos tvarka atliko po traumos netekto rankos nykščio mikrochirurginę rekonstrukciją, o 1987 metais, vadovaujant K.Vitkui, operavo legendinio krepšininko Arvydo Sabonio nutrūkusią dešinės kojos Achilo sausgyslę. “Galbūt žmonės šiuo metu jau užmiršo, kad jis - auksinių rankų chirurgas”, LŽ priminė J.Oleko buvęs studentas, dabar garsus plastinės ir atstatomosios chi-

Ministru ne kartą buvusiam J.Olekui darbas Vyriausybėje tikrai nėra jokia naujiena. / Romo Jurgaičio nuotrauka rurgijos specialistas Darius Radzevičius. Savo buvusį mokytoją jis įvardija kaip labai aukštos kvalifikacijos specialistą ir gerą pedagogą. “Juozo, vadinu jį vardu, nes dar studijų metais jis paprašė taip kreiptis, nepažįstu kaip politiko, bet jis labai geras mokytojas - metodiškas, disciplinuotas, kūrybingas kaip chirurgas, ūkiškas. Manau, kad šios savybės naudingos ir dabar, kai jis dirba politiku”, - pažymėjo D.Radzevičius.

Politikas profesionalas Į Sąjūdžio veiklą įsitraukusį J.Oleką, jo pirmuosius žingsnius politinėje arenoje gerai prisimena filosofas,

Kovo 11-osios Akto signataras Bronislovas Genzelis. Jiedviem teko dirbti ne tik Sąjūdžio susibūrimuose, bet ir 1989 metais dalyvauti lietuvių delegacijoje, vykstančioje į Maskvą, paskutinę SSRS Aukščiausiąją Tarybą. “Jau tada jis tvirtai apsisprendė tapti politiku ir sėkmingai toliau eina tuo keliu. Tai vienas iš nedaugelio politikų profesionalų, kurių Lietuvai dabar trūksta”, - LŽ sakė B.Genzelis. J.Oleką jis apibūdina kaip nuoseklių socialdemokratinių įsitikinimų žmogų. “Kai kuriems socialdemokratams neaišku, kokios jų nuostatos ir vertybės, tačiau jis turi tvirtą suvokimą, kas

yra Socialdemokratų partija ir kuo ji skiriasi nuo kitų”, - tikino B.Genzelis. Europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis su J.Oleku artimi kolegos ne tik partijoje, bet ir medžioklės bičiuliai, laisvalaikiu kartu žaidžia tenisą. “Tai labai darbštus ir draugiškas žmogus, gerai išmanantis politinę Lietuvos situaciją ir daugelį kitų gyvenimo sričių”, - LŽ sakė Z.Balčytis. Kaip didžiausią J.Oleko pranašumą europarlamentaras išskyrė sukauptą solidžią politinę patirtį ir kompetenciją. “Jis vienas tų politikų, kurie yra užėmę bene daugiausia ministro kėdžių vyriausybėse”, - pabrėžė Z.Balčytis.

Tikslas - moderni kariuomenė J.Olekas mato kelis svarbiausius prioritetus krašto apsaugos srityje.

LSDP veiklą. 1989 metais išrinktas SSRS liaudies deputatu, kaip Lietuvos delegacijos narys dirbo paskutinėje SSRS Aukščiausiojoje Taryboje. 1990 metais paskirtas pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos ministru. 19901992 metais Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo dirbdamas keturiose vyriausybėse. Tas pats portfelis jam buvo patikėtas ir 2003-2004 metais. 2006-2008 metais J.Olekas paskirtas krašto apsaugos ministru. Nuo 1996-ųjų jau penktą kadenciją išrenkamas Seimo nariu. J.Olekas dar studijų laikais sukūręs šeimą su žmona Aurelija išaugino tris vaikus, turi šešis anūkus.

“Pagrindinis tikslas - moderni, profesionali Lietuvos kariuomenė, gebanti atremti šių dienų ir ateities iššūkius”, - LŽ sakė jis. Norint to pasiekti, anot J.Oleko, būtina stiprinti pilietinį ir patriotinį ugdymą, gerinti karių kovinį parengimą, aprūpinti juos modernia karine technika. “Kariams sieksime sudaryti geras tarnybos sąlygas ir atitinkamą atlygį už pasiaukojamą tarnybą”, - pridūrė J.Olekas. Jis pasisako už Lietuvos kariuomenės dalyvavimą kolektyvinėje gynybos sistemoje, aktyvią narystę tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, civilines misijas taikos metu. “Taip pat tęsime programą, kuria numatoma išnaikinti Lietuvos žemėje nuo senų laikų užsilikusius šaudmenis, kad išvengtume nelaimių”, - LŽ teigė J.Olekas.

•

Mažai žinomas “darbietis” išgarsės ministro poste MARIJUS GIRŠA

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vairą netrukus perimsiantis 44 metų “darbietis” Vigilijus Jukna bene mažiausiai plačiajai visuomenei žinomas naujosios Vyriausybės narys. Tačiau būtent šio ministro kadencijos pradžia gali sulaukti išskirtinio dėmesio, nes jam nebus lengva. Darbą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) į ministro kėdę išmainęs biomedicinos mokslų daktaras V.Jukna kaip vieną svarbiausių savo veiklos ŽŪM prioritetų įvardija išmokų žemdirbiams didinimą.

Pirmtako nekritikuoja Lietuvai derantis su Europos Sąjunga (ES) V.Jukna žada siekti, kad mūsų šalies žemdirbiai būtų lygiaverčiai konkurentai bendroje ES erdvėje. Kalbėdamas apie tai jis pabrėžė ir artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES svarbą. Kaip neatidėliotinai spręstina V.Jukna taip pat išskyrė žemės grąžinimo, gyvulininkystės skatinimo, žemės ūkio sektoriaus specialistų rengimo problemas. Paklaustas apie savo pirmtako Kazio Starkevičiaus veiklą žemės ūkio ministro poste, V.Jukna tikino nematąs didesnių šio konservatoriaus klaidų. “Tikrai atlikta ir gerų darbų, tačiau tam tikrų keblumų kilo dėl bendrų pastarojo laikotarpio problemų - sunkmečio, natūralių pokyčių visoje Europoje”, sakė Darbo partijos (DP) atstovas. Anot V.Juknos, gavęs DP lyderių siūlymą tapti kandidatu į ministrus, jis nedvejojo. Esą tam tikras apsisprendimas sukti šia linkme brendo kurį laiką, kai V.Jukna pradėjo vadovauti DP Kaimo

V.Jukna yra pasirengęs toliau tobulėti. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

žiningą, apsiskaičiusį ir duoto žodžio besilaikantį žmogų. “Geresnio ministro nebuvo galima rasti. Jis vertas šito posto. Manau, kad visi bus juo patenkinti. Vis dėlto man gaila, kad V.Jukna palieka universitetą. Man jo labai trūks”, - LŽ sakė jis. A.Šimkus neabejoja, kad V.Juknai nepristigs nei žinių, nei patirties vadovauti ŽŪM. Profesorius tikino nežinantis paskirtojo ministro silpnybių. Paklaustas, ar nemano, jog dėl priklausymo DP V.Juknai galėtų būti sunku dirbti ministru, A.Šimkus sakė, kad ši aplinkybė būsimos Vyriausybės nariui netrukdys, nes šis turįs tvirtą nuomonę. “Nemanau, kad V.Jukną kas nors galėtų “stumdyti” ar šaukti ant jo”, - kalbėjo profesorius.

Laukia išbandymai reikalų komitetui. Jis aktyviai dalyvavo rengiant partijos rinkimų programos nuostatas, susijusias su žemės ūkiu. “Tai nebuvo vienadienis sprendimas, jam buvo ruoštasi iš anksto. Manau, kad ir kompetencijos šioje srityje man pakanka, nes visą savo profesinę karjerą ir veiklą esu paskyręs žemės ūkiui ir kaimui”, - LŽ sakė paskirtasis ministras. “Darbietis” pripažino iš visų naujosios Vyriausybės narių esąs mažiausiai žinomas plačiajai visuomenei, bet ne žemės ūkio specialistams ir ūkininkams. “Esu iš akademinės bendruomenės aplinkos, daug tekdavo bendrauti su ūkininkais ne tik per įvairius mokymus, bet ir tiesiogiai - konsultuojant, patariant”, pasakojo jis. Kaunietis V.Jukna, ėmęsis vadovavimo ŽŪM, į Vilnių kraustytis neketina. Į darbą važinės mašina.

Vertas tokio posto LSMU Gyvulininkystės katedros profesorius Almantas Šimkus A.Jukną pažįsta dar nuo studijų laikų ir vertina jį ne tik kaip profesionalą, daug nuveikusį mokslo srityje, bet ir kaip taktišką, nuoseklų, są-

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas LŽ teigė, kad paskirtojo žemės ūkio ministro itin gerai nepažįsta, bet bendrauti jiedviem

V.Juknos biografija V.Jukna gimė 1968 metais Kaune. Mokėsi Kauno 24-ojoje vidurinėje mokykloje. 1991 metais baigė Lietuvos veterinarijos akademiją ir įgijo zooinžinieriaus profesiją. Suteikti mokslo vardai ir laipsniai: 1996 metais - biomedicinos mokslų daktaro, 1998 metais docento, 2007-aisiais atlikta habilitacijos procedūra. Nuo 2010 metų ir paskyrimo į ministrus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gy-

yra tekę ne kartą. “Nors didelis pranašumas, kad V.Jukna žemės ūkio reikalus, ypač susijusius su gyvulininkyste, išmano, jam nebus lengva. Esame pasirengę jam padėti ir norime bendradarbiauti. Tikimės problemas spręsti prie apskritojo stalo”, - sakė ŽŪR vadovas. Jis pabrėžė, kad kadencijos pradžia naujajam ministrui bus sudėtinga dėl derybų su Briuseliu ir Lietuvos

vulininkystės katedros profesorius. Skaitė paskaitas ir stažavosi Danijos, Švedijos, Bulgarijos, Lenkijos ir kituose agrariniuose universitetuose. “British Society of Animal Science” narys, Bulgarijos mokslininkų sąjungos narys, periodinio mokslo žurnalo “Biotechnology in Animal Husbandry” (Serbija) redkolegijos narys. V.Juknos sutuoktinė Margarita Rita Juknienė dirba Kauno Vyturio katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Jiedu turi du sūnus.

pirmininkavimo ES. Būtent derybas dėl 2014-2020 metų finansinio laikotarpio A.Stančikas laiko didžiausiu iššūkiu V.Juknai, kurio veiklą stebės bei vertins ne tik prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir visa Europa. “Nebėra laiko ko nors mokytis, nes juk 2013 metais vyksiantis parengiamasis darbas bus ŽŪM kompetencija”, - pažymėjo A.Stančikas.

•

2012 12 13 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar interesai tikrai viešieji? VYTAUTAS JOVAIŠAS

Jei teisingai suprantu, viešieji interesai turėtų būti naudingi daugumai Lietuvos žmonių. Kadangi laikau save viena šių personų, net ir nebūdamas energetikos specialistas, rizikuodamas apsijuokti susimąsčiau apie savo interesus. Tikriausiai jau visi sužinojome, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) elektros energetikoje yra: elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergija) ir šių įrenginių įtraukimas į sistemą, be to, termofikacinių, t. y. gaminančių ir elektrą, ir šilumą, elektrinių rėmimas. Yra ir Europos Sąjungos direktyvos, nurodančios, kokią dalį elektros turėtume pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Nenorėjau skaičių, bet kelių, nors gal ir netikslių, prireiks. Net ir įgy-

vendinus planus, 2020 metais atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. bendro kiekio. Lietuva šiuo metu importuoja apie du trečdalius suvartojamos elektros. Didžiąją dalį - iš Rusijos. Elektra, kurią pasigaminame patys, taip pat gaunama daugiausia iš importuojamo kuro. Laikoma, kad jau 10-15 proc. importas žeidžia energetinę nepriklausomybę. Taigi strateginio energetinės nepriklausomybės klausimo taip nie-

dar tarša, vėl milijardinės išlaidos rusiškam kurui... Apie referendumą nekalbėta, jokių skaičių, žaliųjų ir t. t. Teko nugirsti, kad mes, paprasti piliečiai, t. y. buitiniai vartotojai, dabar suvartojame beveik 10 proc. mažiau elektros. Prisipirkome įvairių energiją taupančių, bet skleidžiančių nenatūralią šviesą lempučių, pamažu pasikeitėme televizorius, kitus buitinius prietaisus į taupesnius ir džiaugiamės, kad taupome.

Sutinku, kad saulės ir ypač vėjo energetiką galima remti. Bet, manau, prieš tai reikia susitvarkyti strateginius apsirūpinimo elektra reikalus. kaip neišspręsime. Tiesa, pasistatėme rusiško kuro krosnį - stebuklingą naująjį Elektrėnų bloką, kainavusį beveik pusantro milijardo litukų ir gaminantį taip pat remtiną, brangesnę negu importuojama, elektrą. O

Kad ir kiek mes, kvaileliai, taupysime, iš mūsų vis tiek turės būti surinkti tie patys pinigėliai ir dar daugiau. Taupyk netaupęs. Štai čia ir pasirodo mistinis VIAP, kuris jau dabar kainuoja beveik 1 mlrd.

litų per metus ir sudaro apie 20 proc. elektros kainos žmonėms. Hidroenergija (Kauno HE), kurios nereikia remti, sudaro beveik pusę dabar gaminamos atsinaujinančios energijos ir atrodo, kad didelių rezervų šioje srityje neturime, esame lygumų šalis. Taigi, ką remiame ir remsime vis daugiau? Kaip minėjau, rusiško kuro deginimą Elektrėnuose ir tuo pat metu jo importą. Nieko bendra su “centrinės” šilumos vartojimu neturintys “viešieji” piliečiai remia ir termofikacines elektrines. Vėjo ir saulės jėgainių gamintojus ir pardavėjus. Grupę gerų dėdžių, kurie jas įsirengė, “suderino” supirkimo kainas ir apsistatė biurokratinėmis bei teisinėmis kliūtimis nuo konkurentų. Pasirūpino, kad investicijos atsipirktų per kelerius metus. Nesuprantu, kam man ta dėdžių elektra, jei iš esmės ji nieko neiš-

sprendžia, o aplink yra pigesnės, tiesa, daugiausia rusiškos. Ką darysi, per 20 metų taip ir likome prikabinti. Sutinku, kad saulės ir ypač vėjo energetiką galima remti. Bet, manau, prieš tai reikia susitvarkyti strateginius apsirūpinimo elektra reikalus. Jos plėtojimas turi būti skaidrus. Juk kartais būna debesuota, tamsu ar štilis ir, manau, šie šaltiniai gali tik šiek tiek mažinti importuojamo kuro ar elektros kiekį. Jau iš šių paviršutiniškų pasvarstymų darosi aišku, kad mūsų gerbiama valdžia tikrai rūpinasi interesais. Tik kyla klausimas - viešaisiais ar gerų dėdžių, šie juk “grupė draugų”. Viešaisiais ar kaimyninės energijos tiekėjų? Apsijuokėme dėl Visagino elektrinės, lieka viltis, kad kada nors prisijungsime prie Lenkijos ir Švedijos tinklų, bet, deja, jie taip pat turi jungiklius. O net ir su šiais, dabar draugiškais kaimynais tenka ir teks spręsti įvairius klausimus.

•

Kitų balsai DAUGĖJA IMIGRANTŲ Dienraštis “The Daily Mail” skelbia, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys imigrantai iš Rytų Europos sudaro 1,5 proc. bendros savo šalių populiacijos: “Tokie

Lietuvos žinios

duomenys reiškia, jog į Didžiąją Britaniją persikėlė gyventi kas 67 Rytų Europos šalių gyventojas. Per diskusiją dėl imigracijos poveikio Didžiosios Britanijos parlamente buvo pranešta, kad nuo 2004 metų, kai Europos Sąjungos (ES) narėmis tapusių Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos atstovai (šios šalys turi iš viso 73 mln. gyventojų) įgijo teisę atvykti į Jungtinę Karalystę, čia apsigyventi ir dirbti, jų skaičius padidėjo nuo 94 tūkst. iki 1,079 milijono. Diskusijoje dalyvavęs konservatorius Philipas Hollobone’as nuogąstavo, kad jei kitų metų pabaigoje rumunams ir bulgarams taip pat bus suteikta galimybė laisvai atvažiuoti į Jung-

tinę Karalystę, jų imigracijos tendencija bus panaši į vadinamojo Rytų Europos aštuntuko imigraciją, todėl Didžiojoje Britanijoje gyvenančių bulgarų ir rumunų patrigubės, jų skaičius pasieks 425 tūkstančius. Britų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai pripažino klaidas, kurias padarė panaikinę apribojimus aštuonioms Rytų Europos valstybėms, ką tik įstojusioms į ES. Tuomet jie spėjo, kad kiekvienais metais atvyks 13 tūkst. žmonių, tačiau realūs skaičiai buvo gerokai didesni. Dabar pareigūnai teigia, jog prognozavimas - sudėtingas dalykas, jam įtakos turi daug veiksnių.”

LENKAI GYVENA VIS GERIAU Lenkijos dienraštis “Rzeczpospolita” rašo: “Per metus lenkai

prabangos prekėms išleidžia jau beveik 10 mlrd. zlotų. Dažniausiai

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

perkama brangi kosmetika ir alkoholiniai gėrimai, tačiau vis dažniau negailima pinigų ir garsių prekių ženklų drabužiams, batams ar aksesuarams. Iki 2015-ųjų liukso klasės prekėms lenkai gal išleisti ir 12,9 mlrd. zlotų per metus. Bendrovės KPMG duomenimis, jau 2011 metų pabaigoje turtingų žmonių (uždirbančių per mėnesį 20 tūkst. zlotų ir daugiau), taip pat pasiturinčiųjų (mėnesio atlyginimas - 7,1 tūkst. zlotų) buvo beveik 730 tūkstančių. Šiais metais jų skaičius artėja prie 751 tūkstančio, o 2015-ųjų pabaigoje pasieks 840 tūkstančių. Prabangos prekių perka ir tie lenkai, kurie uždirba mažiau nei 7,1 tūkst. zlotų per mėnesį. Tyrimai rodo, kad 2 mln. šiai grupei priskiriamų žmonių leidžia sau kartais įsigyti ką nors prabangaus, o 2015 metais tokių jau bus 2,2 milijono. Tačiau paprastai šie lenkai perka tokias prekes išparduotuvėse arba internetu, kai joms taikomos nuolaidos.”

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213)

Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

TEGU MYLIMIEJI ŽINO MAŽIAU “Daily Mail” rašo apie Australijos ir Singapūro mokslininkų tyrimais pagrįstą išvadą, kad moters elgesys siekiant pakelti savo vertę - vyro širdies užkariavimo paslaptis: “Ar

moteriai reikia kuo geriau save pa-

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

teikti ir aukštinti gerbėjų akyse? Mokslininkai iš Australijos ir Singapūro įsitikinę, jog būtent toks jų elgesys susiformavo per visą evoliucijos istoriją. Psichologai, ištyrę populiariausias tarpusavio santykių strategijas, nustatė, kad moterys, norėdamos patikrinti potencialių partnerių jausmus ir sužinoti, ko jie verti, pyktį paverčia meilumu, ir priešingai. Tyrėjai iš viso suskaičiavo net 58 tokių “jautruolių” strategijas ir paprašė respondentų įvertinti jų veiksmingumą. Kaip paaiškėjo, sėkmingiausios moterų gudrybės - demonstruoti pasitikėjimą savimi, užmegzti pokalbius su kitais vyrais, atsisakyti sekso, rodyti sarkazmą, pareikšti, jog yra labai užsiėmusios, pašiepti, flirtuoti su kitais vyrais, toli gražu ne iš pirmo karto sutikti ateiti į pasimatymą. Mokslininkai padarė išvadą, kad moterys kur kas dažniau kelia savo vertę, nes ieško partnerių, kurie nemes jų gimus kūdikiui.” LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 46) 31 02 51)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 45) 57 23 41)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas. Šiandien - 14, 15 p. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 13 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Euroskeptikai spaudžia D.Cameroną Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas patiria savo partijos kolegų spaudimą dėl sudėtingų šalies santykių su Europos Sąjunga (ES). Jeigu Didžioji Britanija negaus nuolaidų ES, ji gali pasitraukti iš Bendrijos. Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Liamas Foxas teigia, kad britų užsienio politika su ES valstybėmis ir pačia Bendrija tampa ideologinio mūšio lauku valdančiojoje konservatorių partijoje. Šios partijos nariai nusiteikę euroskeptiškai ir nenori glaudesnių santykių su žemyniniais sąjungininkais. L.Foxas pagrindiniu D.Camerono varžovu partijoje mato Londono merą Borisą Johnsoną. Buvęs gynybos sekretorius prognozuoja, kad dėl euroskeptiško konservatorių narių ir pačių britų požiūrio įmanomas referendumas. Jame rinkėjai galėtų pasirinkti laisvesnius santykius su ES arba iš jos pasitraukti. D.Cameronas nenori skubinti įvykių ir laukia kitų metų. Jis užsiminė, kad Didžiajai Britanijai naudingiau būtų laisvesni santykiai ir dalyvavimas bendroje ES rinkoje. Tačiau kai kurie konservatorių partijos nariai nusiteikę daug radikaliau ir spaudžia premjerą. Politikos apžvalgininkai teigia, kad pats L.Foxas - rimtas D.Camerono konkurentas. Jis praėjusiais metais atsistatydino iš gynybos sekretoriaus pareigų, kai dėl santykių su lobistu Adamu Werritty kilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Šiuo metu jis mąsto euroskeptiškai ir teigia, kad Didžioji Britanija ES gali pasilikti tik tada, kai Bendrija užtikrins jai laisvesnius ekonominius santykius.

L.Foxas mano, kad ES turi užtikrinti Didžiajai Britanijai laisvesnius ekonominius santykius. / AFP/Scanpix nuotrauka “Didžioji Britanija turi aiškius tikslus - narystę Muitų sąjungoje ir bendrojoje ES rinkoje. Jeigu ES galios plėsis, tada ją būtų geriau palikti. Jeigu ji užtikrins Didžiajai Britanijai laisvesnius ekonominius santykius, tada reikėtų joje pasilikti”, - sakė L.Foxas. Šiuo metu ES yra aklavietėje, kadangi šalys niekaip nesusitaria dėl septynerių metų Bendrijos biudžeto. D.Cameronas įnirtingai gina Didžiosios Britanijos interesus ir nori nuolaidų. Jis šalyje patiria euroskeptikų, manančių, kad ES per daug kišasi į Didžiosios Britanijos politiką, spaudimą.

Belgijoje imigrantai neranda darbo Belgijos nacionalinio banko ataskaitoje skelbiama, kad daugiau nei pusė Belgijos imigrantų, kurie atvyko iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių, yra bedarbiai. Kaip teigiama banko ataskaitoje, Belgijoje darbą turėjo tik 45,8 proc. imigrantų iš trečiųjų šalių. Tai mažiausia dirbančių imigrantų dalis visoje ES. Pagrindinės nedarbo priežastys - kvalifikacijos stoka ir darbdavių diskriminacija. Belgijos nacionalinis bankas pažymi, kad ES šalių piliečiai Belgijoje jaučiasi geriau, nes jų užimtumas toks pats kaip belgų. Apskritai imigrantai sudaro 14

proc. šios šalies gyventojų. Tai vienas didžiausių rodiklių ES. Daugiausia imigrantų į Belgiją atvyksta iš Maroko, Prancūzijos, Nyderlandų ir Italijos. Banko ataskaitoje tvirtinama, kad nedarbas tarp imigrantų iš trečiųjų šalių paplitęs dėl to, kad daugiau nei pusė jų buvo menkai kvalifikuoti ir vos ketvirtis turėjo aukštojo mokslo diplomą. Be to, darbdaviai įtariai žiūri į svetimšalius ir nenori jų priimti į darbą. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad net tada, kai užsieniečiai turi aukštojo mokslo diplomą, jų galimybės įsidarbinti Belgijoje menkesnės negu belgų. Eurostato duomenimis, dirbančių imigrantų iš trečiųjų šalių vidurkis ES sudaro 58,1 procento.

•

Belgijoje didžiausias bedarbių iš trečiųjų šalių skaičius ES. / Reuters nuotrauka

Euroskeptikai argumentuoja, kad Didžioji Britanija prisidėjo prie ES pirmtakės Europos ekonominės bend-

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas teigė, kad mažai tikėtina, jog Europos lyderiai sutiktų, kad

“Ne politikai, bet britai turėtų spręsti, ar šalis nori pasilikti ES, ar iš jos pasitraukti”, - sakė L.Foxas. rijos prieš 40 metų dėl galimybės įsilieti į laisvosios prekybos zoną - bendrąją rinką. Šiuo metu britų euroskeptikams nepatinka išsiplėtusios ES galios ir jie ragina grįžti prie ES istorinių šaknų.

Didžioji Britanija išlaikytų tik tam tikrus narystės elementus. Pasak jo, Didžiosios Britanijos pasitraukimas susilpnintų šalies ekonomikos pozicijas. “Jeigu mes pasitrauktume iš Bendrijos,

tai sukeltų grėsmę mūsų pozicijoms bendrojoje rinkoje”, - sakė T.Blairas. Tačiau euroskeptikai mano, kad pasitraukimas iš Bendrijos nepadarys Didžiajai Britanijai ekonominės žalos, kadangi Šveicarija ir Norvegija, nors ir nepriklauso ES, naudojasi bendrosios rinkos teikiamais pranašumais. L.Foxas teigia, kad Didžiosios Britanijos žmonės turi patys nuspręsti, ar jie nori trauktis iš ES, todėl, pasak jo, referendumas yra būtinas. “Ne politikai, bet britai turėtų spręsti, ar šalis nori pasilikti ES, ar iš jos pasitraukti”, - sakė L.Foxas.

•

Suomiai gelbėjasi nuo depresijos Žiemą Suomijoje ypač trūksta saulės ir šviesos, dėl to šioje šalyje daug žmonių suserga vadinamąja žiemos depresija. Kaip ją įveikti, pasiūlė du jauni suomių išradėjai. Juuso Nissila ir Antti Aunio sukūrė neįprastą prietaisą, kuris apšviečia smegenų ląsteles per ausų kanalus. Taip paskatinama medžiagų, kurios padeda ištverti saulės spindulių trūkumą, gamyba, todėl tampa įmanoma įveikti depresiją. Prietaiso kūrėjai teigia, kad smegenyse yra šviesai jautrių dalelių, kurios ir yra “atsakingos” už depresijos atsiradimą, tačiau kai tos dalelės yra apšviečiamos, depresija ima trauktis. Šviesa nesunkiai prasiskverbia pro ausies kanalą, nes toje vietoje kaukolės kaulai palyginti ploni. Be to, dalis smegenų ląstelių tiesiogiai reaguoja į šviesą. Šį organizmą stimuliuojantį įrenginį išradėjai pavadino “Valkee”. Jis panašus į MP-3 grotuvą, tik į jo ausines įmontuotos specialios lemputės, kurios veikia smegenų ląsteles per 12 minučių trunkantį “smegenų apšvietimo seansą”. Šviesa stimuliuoja ypatingus baltymus ir padeda smegenims gaminti serotoniną, melaniną ir dofaminą, t. y. medžiagas, nulemiančias žmogaus nuotaiką ir reguliuojančias miego ciklą. Nors Suomijoje žiemą iš tiesų labai trūksta saulės šviesos, depresiją gydantis prietaisas buvo išrastas beveik atsitiktinai. Fiziologas J.Nissila

Suomijoje rudenį ir žiemą būna labai tamsu. / Užsienio spaudos nuotrauka tyrinėjo paukščių paros ritmus ir nustatė, kad jų smegenyse yra šviesai jautrių baltymų, kurie reguliuoja paukščių miego grafiką. Paskui mokslininkas nutarė patikrinti, ar tas pats procesas vyksta ir žmogaus smegenyse. Maždaug tuo pačiu metu jo bendrovėje “Nokia” dirbantis draugas A.Aunio nutarė pasiimti atostogų dėl žiemos depresijos. Vaikinas leido laiką sėdėdamas namie ir visur įjungęs šviesas. “Aš jam ir pasakiau, kad reikia ne įjungti šviesą visame bute, o tai padaryti tik savo smegenyse”, - pasakojo J.Nissila. Po kelių dienų abu draugai pagamino prietaisą, kuris ir padėjo A.Aunio įveikti depresiją. “Mes gyvename Oulu, tai šiaurės miestas, esantis vos už 170 kilometrų nuo poliarinio rato. Čia būna labai tamsu, dėl to daugybė žmonių suserga depresija”, - vėliau pasakojo J.Nissila.

Nors kai kas tvirtina, kad naujasis prietaisas - tai tik šviesos diodai, šviečiantys į ausis juos įjungus, tačiau tokio gydymo efektyvumas buvo praktiškai patvirtintas viename Suomijos universitete. Paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad 92 proc. pacientų visiškai pasveiko. Netrukus Suomijoje depresijos gydymo aparatėliai buvo pradėti gaminti masiškai. Prietaisiukų, pavadintų “Valkee NTP 1000”, jau galima nusipirkti Suomijos parduotuvėse už 190 eurų, o internetu - dar pigiau. Suomijoje jų jau parduota 25 tūkstančiai. Šių prietaisų naudą įvertino ir oro linijų bendrovė “Finnair”, kuri juos siūlo verslo klasės keleiviams, skrendantiems iš Helsinkio į Šanchajų. Apšvietus smegenis lengviau ištverti bioritmų pasikeitimą, kurį sukelia ilgas skrydis.

•

“TechCrunch”,“The New York Times”, “BBC News”, LŽ

2012 12 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

Ateities pasaulis bedominuojančiosgalybės Amerikiečių žvalgyba ištyrė pasaulines tendencijas iki 2030 metų ir nupiešė tokį pasaulio vaizdą, kuriame nebebus hegemoninės galybės, Kinija taps stipriausia pasaulio ekonomika, tačiau JAV įgis energetinę nepriklausomybę ir išliks pasaulio lyderė. Nauja JAV žvalgybos pasaulinių tendencijų analizė rodo, kad dar iki 2030 metų Kinija aplenks Jungtines Valstijas kaip pirmaujanti pasaulio ekonomika, tačiau Amerika vis tiek liks neginčijama pasaulio lyderė ir tai iš dalies lems jos energetinė nepriklausomybė. Rusijos įtaka išblės, kaip ir kitų šalių, kurios gauna pajamų iš naftos. “Nė viena šalis neturės hegemoninės galios, - sakoma 166 puslapių pranešime. - Galia išsisklaidys į tinklus ir koalicijas daugiapoliame pasaulyje.”

Iš skurdo išbris milijardai Žvalgybiniai duomenys buvo renkami ir analizuojami ketverius metus. Šis Nacionalinės žvalgybos tarybos darbas yra tiek pat optimistiškas, kiek ir pesimistiškas. Viena jame numatyta tendencija - pasaulio vidurinės klasės, labiau išsilavinusios, turinčios geresnį priėjimą prie sveikatos apsaugos ir komunikacinių technologijų, tokių kaip internetas ir išmanieji telefonai, pagausėjimas. “Pasaulio vidurinės klasės augimas sukels tektoninę slinktį”, - sakoma studijoje. Iš skurdo išbris milijardai žmonių. Pirmą kartą dauguma pasaulio gyventojų nebus skurdžiai, vidurinė klasė bus svarbiausias socialinis ir ekonominis sektorius daugumoje valstybių. Tuo pat metu pusė pasaulio žmonių tikriausiai gyvens teritorijose, kuriose trūksta geriamojo vandens, o tai reiškia, kad gamtinių išteklių panaudojimas bus vienas esminių nacionalinio saugumo komponentų pasaulyje. Tyrimas taip pat perspėja apie pavojų, kad teroristai gali surengti technologinę ataką, per kurią žus ne šimtai, o tūkstančiai žmonių, milijonus palies suardyta infrastruktūra, pavyzdžiui, elektros tinklų. Spėjama, kad mažiausiai 15 valstybių iki 2030 metų gresia žlugimas, tarp jų yra Afganistanas, Pakistanas, Burundis, Ruanda, Somalis, Uganda ir Jemenas.

Kinai sparčiai stumia savo ekonomikos vežimą, bet Pekinui neįvykdžius vadovavimo pertvarkos jis gali nuriedėti nuo kelio. / AFP/Scanpix nuotrauka

Izoliacija užkirstų kelią gerovei Tyrimas pripažįsta, kad ateitis “lanksti”, ir išvardija svarbius “žaidimo keitiklius”, kurie turės didžiausią įtaką pasaulio arenai: į krizes linkusi pasaulio ekonomika, valdymo ydos, konfliktai valstybių viduje ir tarp jų, naujų technologijų poveikis ir tai, ar Jungtinės Valstijos gali “dirbti su naujais partneriais perkurdamos tarptautinę sistemą”.

Blogiausias scenarijus būtų, jei sustotų ekonomikos globalizacija, nes tai užkirstų kelią gerovei didėti visame pasaulyje. Taip galėtų nutikti kilus mirtinai pandemijai, kuri, nors ir truktų trumpai, uždarytų sienas ir izoliuotų valstybių ekonomiką. Nacionalinės žvalgybos tarybos konsultantas ir šio projekto vadovas Matthew Burrowsas pranešė, kad tyrimas buvo iš anksto pateik-

Pasaulio ekonomikos sveikata vis labiau priklausys nuo sėkmingos raidos besivystančiame pasaulyje, o ne tradiciniuose Vakaruose. Geriausias pasaulio saugumo scenarijus iki 2030 metų galėtų susiklostyti, jei didėtų JAV ir Kinijos politinė partnerystė. Tačiau gali prireikti rimtos krizės Vašingtonui ir Pekinui suartinti - galbūt branduolinės Indijos ir Pakistano priešpriešos, kurią išspręstų tik drąsus JAV ir Kinijos bendradarbiavimas.

tas akademikų, verslo lyderių ir valdžios pareigūnų sluoksniams, įskaitant vietos žvalgybas, daugiau nei 20 šalių. M.Burrowsas teigė, kad auditorija Kinijoje kur kas geranoriškiau nei auditorija Rusijoje priėmė Amerikos žvalgybos vertinimus, tiek numatančius Kinijos ekonomikos įtaką, tiek perspėjančius apie

politinius pavojus, jei Pekine neįvyks vadovavimo pertvarkos. Kad pagrįstų šio tyrimo patikimumą, tyrėjų ir analitikų komanda įvertino ir praeities darbus apie pasaulines tendencijas, atliekamus kas ketveri metai nuo 1996-ųjų. Nustatyta, kad praeities tyrimai pervertino tai, kokiu greičiu į pasaulio areną ateina pokyčiai. Praeities tyrimuose taip pat būta “juodųjų dėmių ir šališkumų”, derėjo atkreipti daugiau dėmesio į ideologijas.

Senstanti visuomenė lėtins raidą Vidinių konfliktų, tokių kaip pilietinis karas arba sukilimas, rizika mažės Lotynų Amerikoje, bet išliks labai didelė Afrikoje piečiau nuo Sacharos, kai kur Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje, taip pat kai kuriuose Azijos ir Ramiojo vandenyno salų karštuosiuose taškuose. Labiau fragmentuota tarptautinė sistema didina konfliktų tarp valstybių pavojų. Prie to prisideda ir didėjančios varžybos dėl išteklių, mirtinų

technologijų sklaida bei regioninių konfliktų išplitimas. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad ateities karuose Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose gali būti panaudoti branduoliniai ginklai - ši problema jau dabar yra pasaulio saugumo dinamikos dalis. Svarbi demografinė tendencija yra senstanti visuomenė Europoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane - tai gali sulėtinti jų ekonomikos plėtrą. Rusija patirs “lėtą santykinį ekonomikos nuosmukį”. JAV daug laimės iš savo naftos ir gamtinių dujų išteklių bei naujų technologijų jiems panaudoti, nes tai leis amerikiečiams įgyti energetinę nepriklausomybę ir net tapti kuro eksportuotojais. Apskritai studijoje daroma išvada, kad pasaulio ekonomikos sveikata vis labiau priklausys nuo sėkmingos raidos besivystančiame pasaulyje, o ne tradiciniuose Vakaruose. Be Kinijos, pasaulio ekonomikai vis svarbesnės tampa tokios šalys kaip Brazilija, Kolumbija, Indija, Indonezija, Nigerija, Pietų Afrika ir Turkija.

•

Venesuela meldžiasi už Hugą Chavezą Kubos chirurgai sėkmingai operavo Venesuelos prezidentą Hugo Chavezą ir pašalino vėžinius audinius. Apie tai pranešė viceprezidentas Nicolas Maduro, kurį išvykdamas gydytis H.Chavezas paskyrė savo įpėdiniu. Tai buvo jau ketvirta nuo 2011 metų birželio vėžio operacija, atlikta Venesuelos lyderiui. Kalbėdamas per televiziją labai susijaudinęs N.Maduro vadino operaciją “sudėtinga”, bet “visiškai sėkminga” ir sakė, kad prezidentas netrukus pradės “pooperacinę fazę”, kuri truks kelias dienas. “Mes išgyvenome daug įtemptų akimirkų”, - pridūrė N.Maduro. Jo žodžiais, operacija truko daugiau nei šešias valandas. Vėliau Karakase viceprezidentas kartu su H.Chavezo šalininkais lauke surengė vigiliją, skam-

bėjo H.Chavezo giedamo nacionalinio himno įrašas. H.Chavezo vaikai ir anūkai, taip pat ir politiniai sąjungininkai, įskaitant Nacionalinės Asamblėjos pirmininką bei naftos ministrą, išvykę į Havaną, kad būtų šalia H.Chavezo per operaciją. H.Chavezo medikai prieš operaciją reiškė “optimizmą”, o šimtai prezidento šalininkų visoje šalyje per mišias meldėsi “už savo komandantę (vadą)”. Nors H.Chavezas savo šalyje ir turi oponentų, dauguma skurdžiai gyvenančių venesueliečių šį lyderį myli ir garbina. “Mes esame Chavezo vaikai”, - sakė N.Maduro. Taip išties jaučiasi daugelis H.Chavezo šalininkų. “Prašome Dievo, kad jis gyventų”, - sakė Carmen Romero, dalyvavusi susibūrime sostinės aikštėje. “Sunku įsivaizduoti Venesuelą be Chavezo. Bijau, kad mes, neturtingieji, galime prarasti viską, jeigu Chavezas mirs”, - sakė mechanikas Rafaelis Perdomo, re-

miantis prezidentą nuo pat 1998 metų, kai jis pirmą kartą buvo išrinktas. H.Chavezas sulaukė daugybės geriausių linkėjimų iš daugelio Lotynų Amerikos lyderių, įskaitant Čilės, Peru, Ekvadoro prezidentus. Tarp paramos žodžius siuntusių asmenybių - amerikiečių aktorius Seanas Pennas, prisidėjęs prie naktinės vigilijos su žvakėmis Bolivijoje. Kalbėdamas miniai S.Pennas vadino H.Chavezą “įkvepiančiu”. Nors Kubos pareigūnai to neskelbė, manoma, kad H.Chavezas gydomas toje pačioje Havanos ligoninėje CIMEQ, kur gydėsi ir anksčiau. Ligoninė rūpinosi ir ilgamečiu Kubos vadovu Fideliu Castro, ji laikoma geriausia komunistinės salos medicinos įstaiga sudėtingiems atvejams. 58 metų H.Chavezas valdo Venesuelą jau 14 metų. Kokios rūšies vėžiu jis susirgo, neskelbiama.

•

“The New York Times”, AP, BBC, LŽ

Minios venesueliečių gieda ir meldžiasi už H.Chavezą, kai kurie laiko jo atvaizdus rankose. / Reuters/Scanpix nuotrauka

2012 12 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

Pripažino Sirijos sukilėlius

Šiaurės Korėja paleido raketą

Neseniai performuotą Sirijos opoziciją JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė teisėta Sirijos tautos atstove. Tai reikšmingiausias JAV žingsnis nuo tada, kai šioje valstybėje prasidėjo pilietinis karas.

Šiaurės Korėja sėkmingai paleido tolimojo nuotolio raketą, tai sukėlė grėsmę regiono saugumui. Pchenjanas jau sulaukė pasaulio pasmerkimo. Ankstesnis tokios pačios raketos “Unha-3” paleidimas balandžio mėnesį baigėsi nesėkmingai - raketa nešėja sprogo iš karto po starto. Šį kartą Šiaurės Korėjai pavyko, ir tai rodo, kad ji padarė didelę pažangą bandydama sujungti tarpžemyninių balistinių raketų pajėgumą su savo branduolinių ginklų programa. Pchenjanas negaili liaupsių savo mokslininkams. “Šis sėkmingas paleidimas yra novatoriškas įvykis plėtojant šalies mokslo technologijas ir ekonomiką naudojantis mūsų teisėmis į taikų kosmoso naudojimą. Mūsų specialistai ir mokslininkai sėkmingai pasiuntė palydovą į orbitą, tuo labai pagerbdami didžio lyderio Kim Jong Ilo mokymą”, - paskelbė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Raketa iš Sohajės centro šalies šiaurės vakaruose buvo paleista trečiadienį 9 val. 49 min. vietos (2 val. 49 min. Lietuvos) laiku. Maždaug po devynių minučių palydovas pasiekė orbitą ir šiuo metu sukasi 499,7-584,18 kilometro virš Žemės. Jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas labai troško, kad raketos paleidimas daugmaž sutaptų su pirmosiomis jo tėvo ir buvusio Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Ilo mirties metinėmis gruodžio 17 dieną. Raketą būtinai norėta paleisti šiais metais ir todėl, kad balandžio 15 dieną buvo minimos ir 100-osios Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo gimimo metinės. Pietų Korėjos gynybos analizės instituto analitikas Baek Seung Joo teigia, kad šis paleidimas įrodė Pchenjano ryžtą vadovaujant naujam lyderiui Kim Jong Unui “užbaigti visapusę bran-

Taip žinią apie raketos paleidimą sutiko Pietų Korėjos gyventojai. / AFP/Scanpix nuotraukos duolinių ginklų sistemą”. “Šiaurės Korėja mėgina įtikinti savo žmones, kad šalis, turėdama naująją vadovybę, lieka nepalaužiama ir niekada nežlugs”, - sakė jis. Tačiau Pchenjanas tvirtina, kad raketos paleidimas - tik taikus mokslinis projektas. Tai nebuvęs draudžiamas tarpžemyninės raketos išbandymas, bet mokslinio palydovo iškėlimas į orbitą, ir visi misijos tikslai buvo pasiekti. “Palydovas pradėjo skrieti orbita kaip buvo planuojama”, - sakoma KCNA pranešime.

Tačiau Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija laiko tai užmaskuotu balistinės raketos bandymu, o tokius bandymus draudžia Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kurios buvo priimtos po 2006 ir 2009 metais įvykdytų Pchenjano branduolinių bandymų. Todėl raketos paleidimas išprovokavo JT Saugumo Tarybos, kuri kol kas tik skelbdavo vis naujas sankcijas branduolinį ginklą turinčiai Šiaurės Korėjai, neeilinę sesiją. Susirūpinimą dėl tolimojo nuotolio raketos paleidimo išreiškė ir Kinija, o Maskva tokį Pchenjano žingsnį pa-

smerkė. “Naujas raketos paleidimas, kurį Šiaurės Korėja įvykdė nepaisydama tarptautinės bendruomenės nuomonės, taip pat ir Rusijos raginimų, verčia mus labai apgailestauti. Pchenjano įvykdytas dar vienas raketos bandymas nepadės įtvirtinti stabilumo ir turės neigiamą poveikį bendrai padėčiai Šiaurės rytų Azijoje. Jis rimtai trukdo įgyvendinti perspektyvias daugiašalio ekonominio bendradarbiavimo regione programas”, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

•

Mirė Indijos sitaro meistras Ravi Shankaras R.Shankaras įgijo pasaulinį pripažinimą dėl savo ryšių su “The Beatles”, o Indijos ministras pirmininkas Manmohanas Singhas pavadino jį “nacionaliniu turtu ir Indijos kultūros paveldo pasauliniu ambasadoriumi”. Legendinis sitaristas mirė sulaukęs 92 metų San Diego ligoninėje, kur taip ir neatsigavo po jam padarytos chirurginės operacijos. Šalia muzikanto jo mirties valandą buvo žmona Sukanya ir dukra Anoushka, irgi sitaro muzikantė. Garsi amerikiečių dainininkė ir dainų kūrėja Norah Jones, devynių “Grammy” laimėtoja, taip pat yra R.Shankaro dukra. Kadaise “The Beatles” narys George’as Harrisonas yra pavadinęs R.Shankarą “pasaulio muzikos krikštatėviu”. Jiedu buvo artimi draugai, R.Shankaras mokė G.Harrisoną groti sitaru, jie bendradarbiavo rengiant novatorišką projektą - 1971 metų labdaros “Koncertą Bangladešui”. R.Shankaras taip pat grojo su smuikininku Yehudi Menuhinu, kuris jo genijų ir humanizmą lygino su Wolfgango Amadeuso Mozarto, bei džiazo saksofonininku Johnu Coltrane’u. Ravindra Shankaras Chowdhury gimė aukštakastėje bengalų brahmanų šeimoje šventajame hinduistų mieste Varanasyje Šiaurės Indijoje 1920 metų

R.Shankaras koncertavo iki pat savo gyvenimo pabaigos. balandžio 7 dieną. Nepaprasta R.Shankaro muzikinė kelionė nuo šventosios Gango upės krantų britų valdomoje Indijoje atvedė jį į legendinius Monterėjaus ir Vudstoko festivalius Ameriko-

je, kur 1967 metais jis grojo su tokiomis žvaigždėmis kaip Janis Joplin ir Jimi Hendrixas. Vėliau prisimindamas tą garsųjį Monterėjaus festivalį R.Shankaras prisipažino “The Rolling Stone”

žurnalui, kad jį “šokiravo taip ryškiai apsirengę žmonės”, o J.Hendrixui scenoje padegus gitarą jį apėmė siaubas. “To man jau buvo per daug. Savo kultūroje mes jaučiame didžiulę pagarbą muzikos instrumentams, jie tarsi Dievo dalys”, - sakė sitaristas. Savo šlovės viršūnėje septintajame dešimtmetyje, kai buvo hipių judėjimo numylėtinis, R.Shankaras buvo vadinamas “garsiausiu Indijos muzikantu planetoje”. Pastaraisiais metais jis gyveno Kalifornijoje, o paskutinis jo koncertas įvyko lapkričio 4 dieną Long Biče drauge su dukra Anoushka Shankar Wright. 1999 metais R.Shankaras buvo apdovanotas aukščiausiu civiliniu Indijos apdovanojimu - “Bharat Ratna”, arba “Indijos brangakmeniu”. R.Shankaro asmeninis gyvenimas buvo gana painus, jis buvo kelis kartus vedęs, turėjo vaikų su skirtingomis moterimis. R.Shankaras yra sakęs, jog didžiausiu savo laimėjimu laiko tai, kad padėjo Vakarų klausytojams geriau suprasti Indijos klasikinę muziką. Indijos klausytojai ne visuomet pritarė jo bendravimui su Vakarų roko žvaigždėmis, o jam pačiam visai nepatiko to bendravimo nulemta šlovė. “Jis buvo legendų legenda, - sakė santūru grojantis Shivkumaras Sharma, koncertavęs ir su R.Shankaru. Indijos klasika Vakarų pasaulyje buvo visiškai nežinoma. Jis buvo tas muzikantas, kuris turėjo gebėjimą bendrauti su Vakarų auditorija.”

•

JAV neskubėjo opozicinės Sirijos nacionalinės tarybos (SNT) paskelbti tautos atstove. Jos tai padarė tik tada, kai sukilėlius pripažinimo Prancūzija, Didžioji Britanija, Turkija ir Persijos įlankos šalys. Amerikiečiai nuogąstavo, kad SNT, kuri neseniai JAV spaudžiant buvo performuota, iš tikrųjų neatstovauja visoms Sirijos visuomenės grupėms, turi ryšių su ekstremistais ir nevisiškai pritaria demokratijos principams. Dabar Amerikos pozicija pasikeitė. “Priėmėme sprendimą, kad Sirijos opozicinė koalicija jau yra pakankamai apimanti, atspindinti ir atstovaujanti Sirijos gyventojams, todėl laikome ją teisėta Sirijos tautos atstove”, duodamas interviu televizijai “ABC News” pasakė B.Obama. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton apie tokį Amerikos sprendimą vakar turėjo paskelbti per tarptautinės grupės “Sirijos liaudies draugai” susitikimą Marakeše, tačiau dėl ligos negalėjo vykti į Maroką. Vašingtonas didina spaudimą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui. B.Obamos administracija taip pat įtraukė į “užsienio teroristinių organizacijų” sąrašą “Al Nusros” frontą (Pergalės frontą), susijusį su “Al-Qaeda”. Tai islamistinė džihadistų grupuotė, siekianti nuversti B.al Assadą. Amerikiečiai nuogąstauja, kad ji nori “užgrobti” Sirijos revoliuciją. Ši grupuotė jau parodė savo galią kovos lauke - pirmadienį užėmė svarbią Sirijos armijos bazę. Iki šiol Vašingtonas teikė Sirijos sukilėliams tik humanitarinę, mirties nesėjančią pagalbą ir oficialiai atsisakydavo siųsti ginklų. Kad taip bus elgiamasi ir ateityje, patvirtino Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney. Rusija pranešė nustebusi dėl tokio JAV prezidento sprendimo. “Jei jau Sirijos opozicijos koalicija pripažinta vienintele teisėta atstove, matyt, JAV nusprendė viską pastatyti už ginkluotą tos pačios nacionalinės koalicijos pergalę. Mums tai gana netikėtas posūkis”, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

•

Pagaliau B.Obama pavadino Sirijos sukilėlius teisėtais tautos atstovais. AFP, BNS, BBC, LŽ

2012 12 13 Lietuvos žinios

Verslas

Lietuvos atominei reikia ES paramos Dar viena kilpa

ARVYDAS JOCKUS

Europos Parlamento (EP) narys Zigmantas Balčytis mano, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė turėtų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl Europos Sąjungos (ES) paramos naujos atominės elektrinės (AE) projektui. Europarlamentaro nuomone, atsinaujinanti energetika neužtikrina pagrindinio uždavinio - kaip kiekvieną valstybę aprūpinti konkurencinga energija. Tuo metu ES analizė esą aiškiai rodo, kad bet kokie energijos generatoriai yra brangesni už atominius. Z.Balčyčio nuomone, tinkamai parengtas ir pristatytas naujos AE projektas galėtų pretenduoti į ES finansinę paramą, nes atitiktų ES siekį kurti saugią vidaus energetikos sistemos rinką bei sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių monopolinių energijos tiekėjų. EK yra įsipareigojusi užtikrinti, kad po 2015 metų ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų.

ES derėtų įvertinti VAE projektą - Ar, Jūsų nuomone, ES galėtų paremti Visagino AE (VAE) projektą, kad šis būtų mažesnė našta Lietuvai? Juk ES pasirengusi finansuoti iki 60 proc. būsimo Baltijos šalių regioninio gamtinių dujų terminalo išlaidų.

EP narys Z.Balčytis mano, kad tinkamai parengtas ir pristatytas naujos AE projektas galėtų pretenduoti į ES finansinę paramą, nes atitiktų ES. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka energetinės priklausomybės mažinimo visoje ES, yra tinkamas tokios ES politikos pavyzdys. Manau, kad EK turi dar kartą išnagrinėti bei įvertinti Baltijos šalių energetinę padėtį ne tik dujų, bet ir elektros energijos tiekimo sektoriuose, ypač po Ignalinos AE sustabdymo. Energetika jau tapo ne

Jei EK tikrai nori padidinti visos ES energetinę nepriklausomybę, ji turėtų nors iš dalies investuoti į atominės elektrinės statybą Lietuvoje. - Europos Parlamente ne kartą skambėjo teiginiai, kad kuriant bendrą ES energetikos rinką svarbu tinkamai išspręsti energijos išteklių importo į ES klausimą. Tai pašalintų didžiulę politinę įtampą iš labiausiai energetiškai izoliuotų ES valstybių, tarp jų - ir Lietuvos. ES skiriamas finansavimas regioninių suskystintų gamtinių dujų terminalų statyboms, kurios prisideda prie

tik ekonominiu, bet ir politiniu įrankiu, todėl į VAE projektą ir EK turėtų žvelgti ne kaip į komercinį, bet kaip į politinį projektą, nes, pastačius šią atominę elektrinę, mažiau elektros energijos reikėtų importuoti iš išorės, o tai teigiamai pakeistų visą ES energetinį balansą. Jei EK tikrai nori padidinti visos ES energetinę nepriklausomybę, ji turėtų nors iš dalies investuoti į ato-

minės elektrinės statybą Lietuvoje, kaip į labai svarbų ES politinį ir strateginį ateities projektą. Priešingu atveju ES mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtais energijos perdavimo tinklais, pareikalausiančiais milžiniškų investicijų, ES valstybėms dideliais kiekiais bus tiekiama energija iš trečiųjų šalių, kurios galės daryti įtaką ir ES energetinei politikai. - Ar Lietuva kartu su regioninėmis partnerėmis turėtų oficialiai kreiptis į Komisiją prašydama finansavimo naujai AE? - ES Energetikos veiksmų plane iki 2050 metų branduolinei energetikai numatytas svarbus vaidmuo, kaip galimybė ir įrankis subalansuoti energetikos sistemą, elektros energijos kainas išlaikyti konkurencingas. Todėl manau, kad pati Lietuva turėtų kreiptis į Komisiją dėl VAE projekto galimo finansavimo. Mano galva, tai yra politinis projektas. Komercija bet kuriame didesniame energetikos projekte tikrai nekvepia.

- Ar ES yra kada nors iš dalies finansavusi AE projektą Europoje? - Dabar, po Fukušimos avarijos, situacija sudėtinga. EK neberemia tokių projektų. Bet po pusės metų viskas gali pasikeisti. Jeigu panagrinėtumėte ES Energetikos veiksmų planą iki 2050 metų, pamatytumėte, kad bet kokie energetikos dariniai yra brangesni už atominę energetiką. Jeigu taip, tai kaip konkuruosime su Kinija ir kitomis šalimis, kurios ir toliau dešimtmečius degins anglis? Matyt, reikia nusileisti ant žemės. Atsinaujinanti energetika mažina anglies dioksido išmetimą, bet neužtikrina pagrindinio uždavinio kaip kiekvieną valstybę aprūpinti konkurencinga energija. Statyti AE Lietuvoje - ne tas pats, kas Prancūzijoje ar Vokietijoje, šios šalys yra diversifikavusios savo energijos išteklių gamybą ir importą. O mes, kol nepastatysime dujų terminalo ir atominės jėgainės, turėsime energetikos saugumo problemų.

vadovas Dalius Misiūnas sako, jog dėl paskolos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) plėtrai deramasi ir su Europos instituciniais bankais. Tikėtina, kad tai gali būti Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas (EPRB), Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (ŠIB). “Priklausomai nuo to, kaip seksis derybos su bankais, planuojame, kad dar iki metų pabaigos paskelbsime Kruonio HAE rangovo konkurso techninių specifikacijų projektą”, - sakė D.Misiūnas. “Lietuvos energija” Kruonio HAE ketina statyti 225 megavatų galios asinchroninį hidroagregatą. Planuojama, kad jis pradės veikti, kai bus pastatytos elektros energijos jungtys su Švedija ir Lenkija

“NordBalt” bei “LitPol Link”. Šiuo metu Kruonio HAE galingumas yra 900 MW.

- Ar atsisakius VAE projekto, o Rusijai toliau plėtojant Baltijos AE Kaliningrado srityje bei Astravo AE Baltarusijoje, Lietuvai kyla pavojus patekti į didesnę energetinę priklausomybę? - Nerimą kelia du faktai. Pirmas, kad Rusija planuoja pasinaudoti Lietuva ir Lenkija kaip tranzito šalimis eksportuojant elektros energiją į ES iš Baltijos AE. Antra, Lenkija neseniai pasirašė susitarimą su Vokietija dėl dujų tiekimo reversiniu būdu - iš Vokietijos į Lenkiją dujotiekiu Jamalas-Europa. Šis susitarimas suteiks galimybę Lenkijai importuoti pigesnes dujas, kurias Rusija eksportuoja į Vokietiją “Nord Stream” dujotiekiu. EK patvirtintas Baltijos šalių energijos rinkos jungčių planas sukurs reikalingą dujų ir elektros infrastruktūrą, kuri padėtų išspręsti trijų Baltijos valstybių, Suomijos atskyrimo ir jų priklausomybės nuo vieno tiekėjo klausimą. Tačiau ES vidaus energetikos rinkos plėtojimas priklauso ir nuo ES kaimynių šalių energetikos politikos. Faktai rodo, kad tų šalių energetikos politika gali užnerti Lietuvai dar vieną energetinės priklausomybės kilpą. Rusija Kaliningrado srityje stato Baltijos AE, o Rusijos bendrovė “Inter RAO JES” jau paskelbė planus nuo 2017 metų pradėti tiekti elektros energiją į Lenkiją ir kitas Baltijos valstybes. Rusijoje pagamintai elektros energijai tiekti į Europą per Lietuvą ir (ar) Lenkiją šiose valstybėse turi būti nutiestos galingos elektros tiekimo linijos. Lietuva, būdama energetiškai izoliuota nuo likusios Europos dalies ir visiškai priklausoma nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, iki šiol neplanavo tiesti galingų elektros energijos perdavimo tiltų į Kaliningradą. Lietuvai nesutikus tiesti elektros energijos tiltų, Rusija gali apeiti Lietuvą nutiesdama tiesiogines jungtis į Lenkiją, o iš jos aprūpinti elektros energija ir kitas ES valstybes. Susidariusi situacija gali iškreipti ES vidaus energijos rinką bei padidinti ES energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjo.

•

Trumpai VERTĖ MAŽESNĖ 0,6 MILIJARDO Lietuvos nekilnojamojo turto vertė šiemet, palyginti su 2011 metais, smuktelėjo 0,25 proc., arba 616,5 mln. litų, - iki 245,6 mlrd. litų. Tai rodo Registrų centro kasmet atliekamo nekilnojamojo turto masinio vertinimo duomenys. Bendra visų 851 tūkst. šalyje įvertintų butų rinkos vertė šiuo metu sudaro apie 74,9 mlrd. litų, o visų šalies pastatų (jų skaičius siekia beveik 2,3 mln.) bendra vertė - 72,3 mlrd. litų. Kaip teigiama Registrų centro pranešime, bendra kitų statinių (ryšių komunikacijų, kelių ir panašiai) bei patalpų rinkos vertė siekia 37,6 mlrd. litų. Naujausi masinio vertinimo duomenys ypač aktualūs žemės savininkams, nes nuo 2013 metų pagal Registrų centro nustatytas vidutines rinkos vertes bus skaičiuojamas žemės mokestis. Lietuvos žemės fondas, kurį šiuo metu sudaro 2,1 mln. žemės sklypų, rinkos kainomis įvertintas 60,7 mlrd. litų - 6,8 proc. mažiau nei pernykščio masinio vertinimo metu. Tačiau įvairių pa-

skirčių žemės sklypų vertė skirtingose vietovėse pastaraisiais metais kito netolygiai. Registrų centro vertintojai šiemet konstatavo žemės ūkio paskirties sklypų brangimą žemdirbystei palankiuose šalies rajonuose. Tuo pat metu užfiksuotas žemės ūkio paskirties žemės vertės smukimas priemiesčiuose, o tai rodo, kad mažėja gyventojų ambicijos investuoti į šių teritorijų pritaikymą individualiai statybai. Žemės fondo vertė sudaro 25 proc. viso Lietuvos nekilnojamojo turto vertės.

SKOLINSIS PLĖTRAI Valstybės valdomos elektros gamybos grupės “Lietuvos energija”

SMULKIEJI PLANUOJA AUGTI Mažos ir vidutinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės 2013 metais tikisi pardavimo ir eksporto augimo. Tai rodo Baltijos šalyse veikiančių SEB bankų atliktos apklausos duomenys. Kad pardavimas augs daugiau negu 15 proc., prognozuoja 16 proc. Lietuvos, 19 proc. Estijos ir 23 proc. Latvijos įmonių. Eksporto veiklos prognozės visose Baltijos šalyse taip pat panašios: eksporto augimo dabartinėse rinkose ar plėtros naujose Lietuvoje ir Estijoje tikisi apie 36 proc., Latvijoje - 34 proc. mažų ir vidutinių įmonių. Apklausų duomenimis, verslininkai planuoja kurti ir naujas darbo vietas: Lietuvoje naujų darbuotojų kitąmet priimti planuoja 23 proc. tokių įmonių, kiek daugiau personalo įdarbinti ketina Latvijos (25 proc.) ir Estijos (apie 26 proc.) verslininkai. Įvairaus pobūdžio

naujoves Estijoje planuoja 44 proc., Latvijoje - 43 proc., Lietuvoje - 37 proc. mažų ir vidutinių įmonių. LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris 2,6556

-0,4745%

1 Australijos doleris

2,7977

+0,0357%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0879

-0,7092%

1 Kanados doleris

2,6934

-0,4121%

1 Šveicarijos frankas

2,8489

-0,1509%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2517

-0,4140%

10 Čekijos kronų

+0,0439%

1,3670

10 Danijos kronų

4,6288

-0,0065%

1 DB svaras sterlingų

4,2748

-0,3228%

100 Vengrijos forintų

1,2221

+0,2209%

100 Islandijos kronų

2,0913

-0,7316%

100 Japonijos jenų

3,2080

-0,9570%

100 Kazachstano tengių

1,7644

-0,5781%

1 Latvijos latas

4,9600

-0,0181%

10 Moldovos lėjų

2,1714

-0,3086%

10 Norvegijos kronų

4,7018

-0,0064%

10 Lenkijos zlotų

8,4480

+0,4273%

100 Rusijos rublių

8,6361

-0,4574%

10 Švedijos kronų

4,0006

+0,3325%

1 Turkijos naujoji lira

1,4891

-0,1007%

10 Ukrainos grivinų

3,2783

-0,2044% 2012 12 13, LB

2012 12 13 Lietuvos žinios

Verslas

Sprendžiamišeimos ir darbo santykių iššūkiai GINTARAS MIKŠIŪNAS

Kone kas antras suaugęs Lietuvos pilietis patiria sunkumų derindamas šeimos ir darbo santykius. Dažniau už kitus su tokiomis problemomis susiduria mažesnių miestų ir miestelių gyventojai. Todėl jauni tėvai neretai būna priversti aukoti karjerą dėl įvairių paslaugų, susijusių su vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra, stokos. Nedidelėje Alytaus rajono gyvenvietėje antrokę dukrą auginanti Nijolė jau antrus metus priversta niekur nedirbti. Nors kelias užsienio kalbas mokanti ir inžinieriaus diplomą turinti moteris laisvai rastų darbą pagal specialybę, ji negalinti sau to leisti. Vyras dirba užsienyje, o namie, be dukros, gyvena ir garbaus amžiaus sulaukusi mama, kuriai reikia nuolatinės priežiūros. Samdyti žmogų iš šalies - beveik neįmanoma ir dėl kvalifikuotų specialistų stokos, ir dėl to, kad per brangu, ir dėl vietinio susisiekimo transporto problemų. Siekiant padėti tokiems žmonėms derinti šeimos rūpesčius ir karjeros planus nevyriausybinės organizacijos prieš trejus metus buvo pakviestos teikti paraiškas įgyvendinti projektus, finansuojant juos pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas”. Tarp tokių buvo ir Lietuvos samariečių bendrija (LSB). Samariečių Vilniaus m. skyrius, bendradarbiaudamas su LSB Kelmės skyriumi, Utenos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba ir Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialu, ėmėsi iniciatyvos suteikti kompleksišką pagalbą asmenims, patiriantiems sunkumų derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Šiandien visos šio projekto “Švietimas ir priežiūra - šeimos ir karjeros suderinamumo pagrindas” veiklos yra visiškai įgyvendintos, o tikslai pasiekti.

Išeitis - dienos centrai Pasak LSB Vilniaus m. skyriaus pirmininkės Rimos Žagelienės, šiandien jauniems tėveliams, auginantiems vaikus, neretai tenka aukoti karjerą dėl įvairių socialinių paslaugų stokos. Trūksta ikimokyklinio ugdymo paslaugų, o vėliau, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvai susiduria su naujomis problemomis - pomokyklinio užimtumo dilema. Socialinės paslaugos mokyklinio amžiaus vaikams taip pat sunkiai prieinamos, nes popamokinė veikla labai susiaurėjusi, o užklasiniai būreliai dažniausiai yra mokami. Todėl sunkiau besiverčiančios šeimos nebegali sau to leisti. Projekto vykdytojai, pasitarnaudami užimtiems tėvams ir neužimtiems jų vaikams, įsipareigojo teikti dienos centrų paslaugas, taip palengvindami socialiai remtinų šeimų rūpesčius bei jų vaikų užimtumo kasdienybę. Anot R.Žagelienės, su ypatingais sunkumais derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus susiduria ir kita didelė asmenų grupė. Tai dirbantys žmonės, kurių namuose gyvena neįgalūs ar senyvo amžiaus žmonės. Dažnai atsitinka taip, kad be priežiūros ir slaugos jų palikti nebeįmanoma. Slaugos namų paslaugos dar vis sunkiai prieinamos, jų nepakanka. “Nemokamų ar iš dalies valstybės finansuojamų paslaugų labai trūks-

Įsteigtuose dienos centruose dirbantys tėvai gali drąsiai palikti vaikus, nes jų užimtumu bus pasirūpinta. / Samariečių bendrijos nuotraukos ta, o privačių asmenų teikiamos jos dažnai yra nelegalios, todėl negali būti užtikrinta nei paslaugų kokybė, nei atsakomybė. Be to, asmenims, slaugantiems neįgalų arba senyvą savo šeimos narį, labai stinga informacijos apie socialinių paslaugų įstaigas ir jų teikiamą servisą, kuriuo naudodamiesi ligonio slaugytojai galėtų visiškai arba iš dalies grįžti į darbo rinką. Be to, mūsų šalyje vyrauja nuostata, kad pareiga rūpintis silpnesniais šeimos nariais yra moters prievolė ir atsakomybė. Todėl Lietuvos moterys patiria didelį stresą derindamos šeimos ir darbo įsipareigojimus. Kaip tik dėl šios priežasties jos iškrinta iš darbo rinkos, dažnai savanoriškai prisiimdamos artimo šeimos nario priežiūros naštą ir dėl to atsisakydamos karjeros. Siekdami prisidėti prie šios grupės žmonių problemų sprendimo projekto darbuotojai teikia socialines paslaugas neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms, atrišdami jiems surištas rankas”, - kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė. Pasak LSB Vilniaus m. skyriaus pirmininkės R.Žagelienės, daugiausia dėmesio įgyvendinant projektą būdavo skiriama šioms dviem pagrindinėms problemoms spręsti. Pirmiausia, siekta padėti vienišiems tėvams, auginantiems ikimokyklinio arba jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, suteikiant jiems kokybiškas vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas. Antra, padėti asmenims, namie slaugantiems neįgalius ar senyvo amžiaus šeimos narius, kurie dėl šių įsipareigojimų negali dirbti arba turi sunkumų derinti šeimos ir darbo prievoles, suteikiant jiems galimybę neprarasti turimo darbo, o nedirbantiems - aktyviai jo ieškoti ir sėkmingai integruotis į darbo rinką bei visuomenę. Į projekto akiratį pateko ir darbdaviai, darbuotojų atstovai bei savivaldybės įstaigų tarnautojai, kuriems būdavo rengiami mokymai apie palankios šeimai darbovietės kūrimo galimybes, jos teisinius, psichologinius bei lyčių lygybės aspektus. Tokie mokymai vykdavo Vilniuje, Kelmėje, Druskininkuose ir Ignalinoje. Būdavo siekiama informuoti, mokyti ir šviesti darbdavius suteikiant jiems teorinių ir praktinių žinių bei patarimų palankios šeimai darbovietės kūrimo klausimais.

Socialines paslaugas gaubia stereotipai Pasak pašnekovės, tiriant projekto poveikį būdavo apklausiami vieniši tėvai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus. “Remiantis apklausos duomenimis galima išsklaidyti mitus, jog vaikų dienos centruose dažniausiai lankosi socialinei rizikos grupei priklausančių šeimų vaikai. Tikrai taip nėra. Net 54,8 proc. tiriamų tėvų turėjo aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą. Be to, projekte dalyvaujantys vieniši tėvai buvo dirbantys žmonės. O tai dar labiau sumažina šį netinkamai suformuotą stereotipą. Pažymėtina ir tai, kad

mos, kaip sudaromos kolektyvinės darbo sutartys. Taip pat buvo paliestos lyčių lygybės planavimo darbovietėse problemos, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priemonės. Be to, būdavo mokomas projektą vykdantis personalas bei savanoriai, keliama jų kvalifikacija, ugdomi darbo įgūdžiai, kurie būtini siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą. “Visa tai padėjo projekto dalyviams ugdyti ir stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, įveikti socialinę atskirtį bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus”, kalbėjo R.Žagelienė.

“Apklausos duomenimis, galima išsklaidyti mitus, jog vaikų dienos centruose dažniausiai lankosi socialinei rizikos grupei priklausančių šeimų vaikai. Tikrai taip nėra. Net 54,8 proc. tiriamų tėvų turėjo aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.” visi tiriamieji puikiai vertino jiems ir jų vaikams suteiktas dienos centrų paslaugas”, - sakė sostinės samariečių bendrijos atstovė. Projekte dalyvaujantys vienišų tėvų vaikai buvo užimami, mokomi, ugdomi ir maitinami dienos centruose. Nedirbančių vaikų tėvai, taip pat darbingi asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius ar senyvo amžiaus tėvus bei giminaičius, būdavo kviečiami į jiems rengiamus mokymus, padedančius ne tik tinkamai surašyti CV, prisistatyti darbdaviui, bet ir rasti darbą, sėkmingai integruotis į visuomenę. Juos konsultuodavo, mokydavo, drąsindavo psichologai, o būtinų žinių teikdavo teisininkai, darbo biržų atstovai. Mokymosi metu projekto dalyviai prižiūrėdavo savo neįgalius ar senyvus globotinius. O tiems, kurie baigę mokymo programas įsidarbindavo, būdavo garantuojama papildoma 18 mėnesių nemokama jų globojamųjų slauga. Samariečiai mokymus rengdavo verslininkams, profesinių sąjungų, darbo tarybų nariams, savivaldybių darbuotojams. Pagrindinė jų mokymų tema - kaip kurti palankią šeimai darbovietę, kokie turėtų būti jos pranašumai, darbo organizavimo for-

Priemonės “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas” projektams įgyvendinti skirta 48,7 mln. litų. Iš jų Europos socialinio fondo lėšos sudaro 35,7 mln. litų. Finansavimas buvo skirtas 23 projektams įgyvendinti. Nuosavu indėliu prie projekto įgyvendinimo vykdytojai neprisideda, dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto. Visi projektai pagal priemonę “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas” bus baigti įgyvendinti 2013 metais.

Įgyvendinant projektą darbo neturintys žmonės galėdavo išmokti kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų, gauti psichologo ar karjeros specialisto konsultaciją. “Visų šių mokymų ir konsultacijų tikslas - suteikti asmenims aktualių žinių ir įgūdžių, kurie padėtų jiems įgyti daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos aktyviai siekti karjeros. Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos stoka - ypač opi ilgesnį laiką nedirbančių asmenų problema, žlugdanti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Šie mokymai ir konsultacijos padės žmonėms nustatyti savo poreikius, įvardyti problemas, įvertinti vidinius ir išorinius išteklius bei galimybes, rasti problemų sprendimo būdus, bendradarbiauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis, į šeimos ir darbo derinimo procesą įtraukti visus šeimos narius”, - kalbėjo samariečių atstovė. Pasak jos, nedirbančių asmenų mokymo ir konsultavimo paslaugas derinant su socialinėmis paslaugomis atsiranda palankios sąlygos jiems įsidarbinti. Apie 30 proc. nedirbančių tikslinės grupės atstovų dėl per projektą įgyvendinamų veiklų įsidarbino praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo tose veiklose.

Keitėsi darbdavių nuostatos Pasak R.Žagelienės, nustebino tai, kad vykdant projektą jau pasikeitė darbdavių nuostatos šeimos ir darbo įsipareigojimų klausimais. “Iki projekto veiklos, remiantis įvairių tyrimų ir apklausų išvadomis, buvo galima išskirti kelias pagrindines darbdavių požiūrio tendencijas. Tai - per siaura šeimai draugiškos darbo aplinkos organizacijoje samprata, antra - darbui teikiama didesnė svarba nei šeimai, iki šiol manyta, kad šeimos ir darbo vaidmenų derinimas daugiau moterų, o ne vyrų problema, darbas namie dažniausiai toleruojamas tik ne darbo metu ir panašiai”, toliau dėstė samariečių atstovė. Ji pridūrė, jog tokios darbdavių nuostatos aiškiai patvirtina, kad Lietuvos darbdaviai turėtų būti labiau informuojami ir šviečiami šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo klausimais. Pasak moters, jie taip pat turi būti skatinami numatyti ilgalaikę strategiją, kurti palankias šeimai darbovietes, būti supažindinami su gaunama nauda, kurią organizacijai sukuria palanki šeimai aplinka. Visos projekto veiklos jau įgyvendintos, o numatyti rodikliai pasiekti.

Skatinamas palankių šeimai darboviečių kūrimasis Pagrindinis 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonės “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas” tikslas sudaryti palankias sąlygas darbingo amžiaus ekonomiškai aktyviems asmenims derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, skatinti palankių šeimai darboviečių kūrimąsi. Šį priemonės tikslą buvo planuojama pasiekti finansuojant projektų veiklas, susijusias su paslaugų teikimu asmenims, kurie dėl šeimos įsipareigojimų nedirba arba turi sunkumų derindami šeimos ir darbo įsipareigojimus. Be to, būdavo finansuojamos veiklos, skirtos nedirbantiems asmenims motyvuoti, konsultuoti bei mokyti, šeimai palankiai darbovietei kurti, šeimos įsipareigojimų pasidalijimui skatinti, projektą vykdančio personalo mokymams, studijoms ir tyrimams, kurių reikia įvairioms priemonės veikloms vykdyti. Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2012 12 13 Lietuvos žinios

Diskusija

Teisingumas

Ar visuomenė gali pagerinti teismų darbą? Lietuvoje visuomenės atstovai neturi teisės kartu su teisėjais priimti sprendimus bylose, bet gali pasireikšti vertinant Temidės tarnų veiklą, dalyvauti jų atrankoje. Ar visuomenės atstovai sugeba tuo pasinaudoti? Kaip jie gali prisidėti gerinant teismų darbą?

pie tai prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo susitiko pakalbėti Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, visuomenės atstovė Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje politologė Jūratė Novagrockienėir atstovas Teisėjų atrankos komisijoje žurnalistas Aurimas Perednis. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Nauja patirtis A.Medalinskas. Ar komisijos, kuriose dalyvauja visuomenės atstovai, vertinantys teisėjų darbą, dalyvaujantys jų atrankoje, yra naujas reiškinys? G.Kryževičius. Taip, naujas. Prieš keletą metų buvo žengti pirmieji žingsniai. Iškėlėme tikslą įtraukti visuomenės atstovus ir plėtoti daug atviresnę teismų sistemą. Į komisijas, kurios vykdo teisėjų atranką, vertina jų darbą ar etiką, buvo įtraukti akademinės bendruomenės žmonės, specialistai. A.Perednis. Teisėjų atrankos komisijoje dirbu kiek daugiau nei metus. Mūsų komisijos paskirtis - padėti prezidentei pasirinkti teisėjus. Į teismų sistemą ateina daug naujų žmonių, norisi, kad keistųsi ne tik žmonės, bet ir kultūra. 60-70 proc. mūsų svarstomų kandidatų yra nauji, jauni žmonės, kurie nusprendė būti teisėjais. Vadinasi, ir jiems tai yra nauja patirtis. Norėdami tapti teisėjais, jie turi išlaikyti egzaminą, būti padirbėję penkerius metus teisinį darbą ir tik tada gali pretenduoti į teisėjus. Jų tinkamumą darbui lemia ir keturi visuomenės atstovai iš septynių atrankos komisijos narių. A.Medalinskas. Ar svarstote ir teisėjus, siekiančius kilti karjeros laiptais? A.Perednis. Taip, žinoma. Tai yra apie 50 proc. mūsų darbo. J.Novagrockienė. O man darbas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje yra visiškai nauja patirtis. Aš dirbu joje tik aštuonis mėnesius. Į komisiją buvau paskirta, kai atsistatydino buvęs visuomenės atstovas Darius Kuolys. A.Medalinskas. Atsistatydino, nes teigė, kad ten nieko negalima nuveikti. J.Novagrockienė. Kas taip teigė? A.Medalinskas. D.Kuolys. J.Novagrockienė. Kodėl negalima nieko nuveikti? Galima. A.Medalinskas. Būtų gerai jį į kitą pokalbį pakviesti, kad tai išsiaiškintume. G.Kryževičius. Aš tokiame pokalbyje nedalyvaučiau. Negaliu diskutuoti su žmogumi, kuris savo pasitraukimo motyvus vienaip nurodė kolegoms komisijoje, kitaip - viešojoje erdvėje. Ir nemanau, kad kuris nors kitas teisėjas su juo diskutuotų. J.Novagrockienė. Turime kompetenciją spręsti dėl teisėjų elgesio ir drausmės. Bet dėl procedūrų, procesinių dalykų, t.y. teisingai ar neteisingai teisėjas priėmė vieną ar kitą sprendimą, kvietė liudininkus ar ne, negalime spręsti. Tai nėra mūsų kompetencija.

Ar pakanka instrumentų? A.Medalinskas. Kaip intensyviai dirba komisijos? Skundų dėl teisėjų elgesio tikriausiai yra nemažai? Kaip ir norinčiųjų tapti teisėjais? Darbo tikriausiai pakanka? J.Novagrockienė. Pakanka. Mūsų komisija susirenka kartą per mėnesį. Per posėdį svarstome nuo penkių iki dešim-

LŽ archyvo ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

ties bylų. Posėdis dažniausiai trunka pusdienį. Svarstyti teisėjo darbą byloje galima bet kuriuo jos nagrinėjimo metu. Nebūtinai tada, kai ji yra jau baigta. A.Medalinskas. Ir ką svarstote? Neseniai iš pareigų buvo atkleisti teisėjai, pagauti girti prie vairo. Ar su jūsų komisijos žinia tą sprendimą prezidentė priėmė? J.Novagrockienė. Svarstome atvejus, susijusius su teisėjų etikos klausimais, elgesiu ir drausme. Yra atvejų, kai į mus kreipiasi žmonės ir sako, kad teisėjai byloje kažką supainiojo, pasirašė ne tokį dokumentą, ne tokį, jų nuomone, sprendimą priėmė. Tokių teisėjų pažeidimų negalime svarstyti. Bet būna atvejų, kai yra akivaizdus teisėjo šališkumas. Žmonės atkreipia dėmesį, kad teisėjas maloniai kalba tik su kita proceso šalimi. Dėl šališkumo galime siūlyti teisėją

nušalinti, bet tik tuomet, jeigu išaiškėja interesų konfliktas, giminystės ryšiai. A.Medalinskas. O jei jis medžioja, žvejoja su policijos viršininku ar vietos valdžios vadovu arba yra to paties “Rotary” klubo narys? Ar esama etikos pažeidimo, jei toks teisėjas svarsto bylą prieš kokį nors visuomenininką ar kitą pilietiškai aktyvų žmogų, kritikavusį vietos valdžios ar policijos veiksmus? Ar tada galima įžvelgti šališkumą? G.Kryževičius. Nežinau. Tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Galioja taisyklė, kad teisėjas turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jei kyla įtarimas dėl galimo jo šališkumo. A.Medalinskas. Taigi tokį atvejį Tiesėjų etikos ir drausmės komisija gali svarstyti? G.Kryževičius. Manau, kad tai daugiau procesinis klausimas. Jeigu teisėjas

nuo tokios bylos nagrinėjimo nenusišalino, tokio klausimo komisija negali svarstyti. Tik proceso nustatyta tvarka galima ginčyti tokius sprendimus. J.Novagrockienė. Bet ir mes nagrinėjame žmonių skundus. Net tada, jeigu žmonės galvoja, kad buvo nubausti neteisingai ar tvirtina, jog teisėjas buvo palankesnis kitai šaliai. Tada išklausome bylos įrašą. O ten girdime tokių dalykų... A.Medalinskas. Pavyzdžiui? J.Novagrockienė. Būna atvejų, kad teisėjas taip atsipalaiduoja, kad pradeda kikenti, laidyti juokelius ar ką nors rimčiau. Nėra keista, jog žmonėms tai kelia pasipiktinimą. Tačiau už tokį elgesį bausti teisėjų pagal etikos kodeksą negalime. Tada komisija jam pareiškia pastabą, bet nekelia drausmės bylos. Bet jei nustato, kad teisėjas blogai elgėsi, net jei-

gu ne teismo salėje, o kitur viešoje vietoje, gatvėje, turime rankose instrumentą - Teisėjų etikos kodeksą. Jis teisėjų elgesiui kelia išskirtinius reikalavimus. Šio darbo negali dirbti blogą reputaciją turintis žmogus arba, pavyzdžiui, toks, kuris pats ragina neklausyti teismo sprendimo, kaip tai darė teisėja Neringa Venckienė. A.Medalinskas. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, svarstydama klausimą, gali perklausyti bylos eigos įrašą, gauti kitos ją dominančios informacijos. O kaip yra Teisėjų atrankos komisijoje? Ar galite gauti visą reikiamą informaciją apie asmenis, norinčius tapti teisėjais arba siekiančius kilti karjeros laiptais? Net Seimo nariai ne visada tokią informaciją gauna. Kaip sužinote, ką vienas ar kitas asmuo darė praeityje gero ir blogo?

2012 12 13 Lietuvos žinios

A.Perednis. Mūsų komisija renkasi bylas nutarta kelti. Labai retas atvejis, G.Kryževičius: dažniau - porą kartų per mėnesį. InforA.Perednis: kad nesvarstytume drausminės bylos “Kišimasis į macijos lyg ir pakanka. Nesakau, kad “Jeigu jau tampa kuriam nors teisėjui kėlimo. Tai paprasprocesą būtų turime absoliučiai visą informaciją, nieteisėju, tai vos tai susiję su teisėjo aplaidumu, nusiženteisingumo kada taip nebūna. Bet tai, ką turime, taip ne iki gyvenimo gimais Etikos kodeksui, t. y. nepagarbiu vykdymo iškraipat yra daug. Jei tai asmuo, kuris dirba galo. Sistema teisėjo elgesiu. pymas. Taip teisme, bet nori kilti aukštyn, mums pirneturi didelio A.Perednis. Informacija apie pretenniekur nėra ir miausia rūpi jo profesiniai rezultatai. motyvo keistis ir dentus į teisėjus yra vieša. Ją visuomet negali būti. “ Klausomasi nagrinėtų bylų garso įrašų, atsinaujinti.” galima rasti tinklalapyje www.teismai.lt. vertinamas etikos laikymasis, reputaciA.Medalinskas. Ar reikia kokių nors ja, charakterio ypatybės. Dalį šios inforpapildomų galių, kad komisijos galėtų macijos gauname. efektyviai dirbti? O gal esama teisinė baA.Medalinskas.O jei tai visiškai nauzė yra optimali? ji žmonės? G.Kryževičius. Žiūrint iš šalies steA.Perednis. Turime jų egzamino pabina vienas aspektas. Kodėl komisija ne žymį, biografiją, rekomendacijas. Toliau taip aktyviai bendradarbiauja su preziJ.Novagrockienė: kalbamės su kandidatu. dente sprendžiant dėl kandidatų reitinA.Medalinskas: “Dėl šališkumo A.Medalinskas. O apie kandidatų gavimo? Kai Teisėjų taryba pataria, ko“Visuomenės dagalime siūlyti darbą praeityje? kį asmenį geriau paskirti į laisvą teisėjo lyvavimo teisA.Perednis. Apie naujų žmonių, no- teisėją nušalinti, vietą, jie nebūtinai būna pirmi pagal jūmuose elemenbet tik tuomet, rinčių ateiti į teismų sistemą, darbą sų sudėliotą eilę. tų - visuomenės jeigu išaiškėja praeityje informacijos turime mažiau A.Perednis. Būna ir specialių pageitarėjų, prisiekuinteresų konflikarba ji apsiriboja biografiniais faktais. davimų kandidatams. Pavyzdžiui, teissiųjų teismo tas, giminystės A.Medalinskas. Kiek laiko turite sumo, kuriame yra laisva teisėjo vieta, Lietuvoje iki šiol ryšiai.” sipažinti su medžiaga, galimybių papirmininkas sako, kad jam būtinai reinėra. “ tiems ką nors išsiaiškinti, kai gaunate ofikia civilinės teisės eksperto, o pirmas eicialią informaciją? lėje - baudžiamosios teisės ekspertas. A.Perednis. Su kandidatu kalbamės Tuomet ilgai svarstome, kalbamės su apie 15-20 minučių. kandidatais. Per tuos metus, kai dirbu, A.Medalinskas. O prieš tai neturite stengiamės kiek galima daugiau ir jokios informacijos? konstruktyviau bendradarbiauti su preA.Perednis. Tik dokumentinę inforG.Kryževičius. Vieša. Ne kartą po mininkas. Pagal šios komisijos darbą zidentūra. Visuomet jaučiu, kad prezimaciją, išplėstinį gyvenimo aprašymą, šios komisijos padarytų išvadų prezi- esame vieni liberaliausių Europoje. dentė nuoširdžiai nori pokyčių šioje sisatsakymus į klausimus. Neretai teisėjais dentė gaudavo skundą. Tada atliekamas Kiekvienas gali į šią komisiją kreiptis, temoje. siekia tapti teisėjų padėjėjai, tad mato- papildomas tyrimas. Tai yra patariamo- pradedant piliečiu, kuris dalyvavo byloA.Medalinskas. Kaip dažnai komime, ar tie žmonės teismuose anksčiau ji institucija, kuri tarnauja kaip tam tik- je, baigiant pašaliniu asmeniu, kuris ėjo sija susitinka tiesiogiai su prezidente? tik rutininį darbą dirbo, ar yra princi- ro skaidrumo įrankis. Kad prezidentė koridoriumi teisme ir matė, kad teisėjas A.Perednis. Kartą per metus. Supingi, profesionalūs, savarankiškai mąs- subjektyviai nesugalvotų ką nors skirti, netinkamai elgėsi. Visi turi teisę pateik- sitinkame, pasakome, kas yra blogai, to. Turime ir teismo pirmininko reko- yra iš autoritetingų žmonių, pasirinktų ti skundą. kas - gerai. Dažnai mūsų pastabos išA.Medalinskas. Kaip šis mechaniz- girstamos ir problemos operatyviai mendaciją. prezidentės, sudaryta komisija. A.Medalinskas. Teismo pirmininA.Perednis. Pavyzdžiui, mūsų komi- mas veikia? Kam žmogus gali rašyti? sprendžiamos. Įvedėme naujovių, G.Kryževičius. Nacionalinei teismų kad žmonės, nedirbę teismų sistemokas tikriausiai yra suinteresuotas, kad jo sijoje visuomenės atstovai sudaro dauvadovaujamo teismo teisėjas kiltų karje- gumą. Iš septynių komisijos narių tik administracijai siunčiama viskas, kas su je, nebūtų diskriminuojami dėl tų, kutuo yra susiję. Administracija aptarnau- rie sistemoje siekia karjeros. Anksčiau ros laiptais. Blogų rekomendacijų ne- trys - teisėjai. buvo? G.Kryževičius. O prezidentei irgi ja minėtas komisijas, Teisėjų tarybą ir dirbantieji teismų sistemoje gaudavo A.Perednis. Sutinku, kad tose reko- niekas negali daryti įtakos. Kai ta me- teismų sistemą. Teismuose ir šiaip veikia aukštesnį balą. Įvedėme pretendentų mendacijose randame nedaug kritiš- džiaga pas ją patenka, ji su savo patarė- vidaus administravimo sistema, kai teis- į teisėjus anonimines apklausas, nuokumo. Nuomonė dažnai būna gana jais priima galutinius sprendimus. Jei- mų administratoriai, t. y. visi pirminin- monę apie pretendentą gali pasakyti trafaretiška. Tai neretai standartinė reko- gu šiuo etapu atsiranda dar naujos kai, privalo atlikti vidinius patikrinimus, ne tik teismo vadovai, bet ir teismo mendacija: žmogus atidus, kruopštus. informacijos, ji taip pat tikrinama. Beje, jeigu žmonės kreipiasi su skundais. Dar valytojos. Bet mes spaudžiame, kad ir teismų pir- dabar reikalavimai teisėjams yra sugriež- yra išorės administravimo principas, kai A.Medalinskas. Ar galite teikti siūlymininkai to žmogaus portretą pristaty- tinti. Jais negali būti asmenys, kurie ne- teismo darbą tikrina aukštesnės instan- mus keisti komisijų nuostatus? tų įvairiapusiškiau, kad tai būtų išsami, turi teisės dirbti su slapta informacija. cijos teismas. Ir jeigu kyla įtarimų, kad, J.Novagrockienė. Tiesą sakant, net o ne paviršutiniška informacija. Komisija dar gauna duomenų iš įvairių pavyzdžiui, koks nors Trakų teisėjas pa- nežinau. A.Medalinskas. Ar gyvenimo apra- tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, pa- darė etikos ar drausmės pažeidimą, toA.Medalinskas. Lyg ir užsiminėte, šymą gaunate iš anksto, ar tik atėję į po- vyzdžiui, apie padarytus administraci- kiu atveju kreipiamasi į Vilniaus apy- kad norėtumėte vertinti, ar teisėjai nepagardos teismo pirmininką. Jis yra žeidė etikos principų vykstant bylos nagsėdį? Noriu suprasti, ar efektyviai galima nius teisės pažeidimus. panaudoti į jūsų, kaip ne teismų sistemos A.Medalinskas.Norite pasakyti, kad įpareigotas atlikti tyrimą Teisėjų tarybos rinėjimo procesui. žmonių, rankas pakliuvusį mechanizmą, jie gauna tokią informaciją. Ar tikrai? kad nesąžiningiems, bet turintiems užG.Kryževičius. Manau, kad gauna. Teismų sistemoje yra per daug arogancijos, tarimą kur nors viršuje žmonėms būtų Nors tiksliai nežinau. užkirstas kelias patekti į teismų sistemą. A.Perednis. Gauname tik dalį tokios atitrūkimo nuo visuomenės. Ši sistema turėtų A.Perednis. Informaciją gauname iš informacijos. Žinoma, ne slaptą, kurią būti suprantamesnė ir žmogiškesnė. anksto, ruošiamės posėdžiui. Kartais pa- turi Valstybės saugumo departamentas sitelkiame ir “Google” paieškos sistemą. ir kitos tarnybos. nustatyta tvarka. Jeigu konstatuojami Tačiau esame tik tarpinė stotelė. PagrinG.Kryževičius. Kišimasis į procesą pažeidimai ir pirmininkas mato, kad yra būtų teisingumo vykdymo iškraipydinį sprendimą priima šalies vadovė. Ji, ES ar Lietuvos kelias? A.Medalinskas. Ar visuomenės požymiai drausminei atsakomybei kil- mas. Taip niekur nėra ir negali būti. Kai manau, gauna visą informaciją apie kiekvieną kandidatą, taip pat - iš slap- atstovų įtraukimas yra Lietuvos suma- ti, medžiaga siunčiama Teisėjų etikos ir kurie visuomenės atstovai nori, kad virš tųjų tarnybų, kurios mes negauname. nymas, ar buvo pasimokyta iš kitų Eu- drausmės komisijai. Ji ir sprendžia, ar visų teismų būtų dar koks nors teismas, Dažniausiai nevertiname, ar kandida- ropos Sąjungos (ES) valstybių? Visuo- yra pagrindo teisėjui kelti drausminę by- lyg komisija, kurioje dalyvautų visuotas yra tinkamas, ar netinkamas būti menės dalyvavimo teismuose elementų lą. Tuo ir baigiasi jų kompetencija. Iš- menės atstovai ir kuri nuspręstų už tris teisėju. Tik pasakome, kuris asmuo la- - visuomenės tarėjų, prisiekusiųjų teis- kelta byla perduodama nagrinėti Teisė- teismų instancijas, kaip byla turėtų būjų garbės teismui. biau tinkamas būti teisėju, kai, pavyz- mo - Lietuvoje iki šiol nėra. ti išnagrinėta. G.Kryževičius. Ta sistema ES valstyA.Medalinskas. Ar tokios komisijos džiui, yra trys teisėjų vietos, o kandidaA.Medalinskas. Ar dažnai žmotų - septyni. Miestų teismuose į vieną bėse veikia labai skirtingai. Net ne visur egzistuoja kitur Europoje? nės rašo skundus dėl procesinių daG.Kryževičius. ES valstybėse yra di- lykų? vietą kartais pretenduoja 15-20 asme- kaip Lietuvoje veikia ir Teisėjų taryba. Kai kur ir prokuratūra yra sudėtinė džiulė panašių komisijų įvairovė, bet nų. Konkurencija yra nemaža. G.Kryževičius. Taip. Žmonės, neG.Kryževičius. Ši komisija juos tik teismų sistemos dalis. Įvairovė didelė. daugumoje šalių negalima taip lengvai patenkinti teismų sprendimais, kreiViskas priklauso nuo atskirų valstybių kreiptis į šias komisijas. Asmuo iš pra- piasi į Teisėjų tarybą, o vėliau rašo tuos sudėlioja į eilę pagal tinkamumą. A.Perednis. Yra tam tikra kriterijų tradicijų. Lietuvoje yra stipriai konstitu- džių turi kreiptis į teismo pirmininką, pačius argumentus Teisėjų etikos ir sistema. Pavyzdžiui, teismo nuomonė ciškai apribotos galios vykdant teisėjų kuris, jei mato tam tikrų nusižengimo drausmės komisijai. Bet visa tai - apeapie pretendentą gera - 10 balų, bloga - skyrimo procedūras. Konstitucinė dokt- požymių, privalo atlikti tyrimą. Lenkai liacinio skundo nagrinėjimo dalykas, 0 balų. Asmens tobulėjimas, kiek mo- rina sako, kad Teisėjų taryba šiuo klau- turi net specialius inspektorius teisėjų ir jokia komisija negali spręsti už teiskėsi, kėlė kvalifikaciją, dalyvavimas teis- simu - tik patariamoji institucija. Galu- veiklai kontroliuoti. Daug kur ir teisėjų mus. mų savivaldos institucijose, darbas gru- tinį sprendimą priima prezidentas. atsakomybės klausimus sprendžia TeiA.Medalinskas. Kas gali daryti papėse, motyvacija ir kita. Jeigu tai yra jau Šalies vadovas gauna iš mūsų visą rei- sėjų taryba, o ne komisija. keitimus šių komisijų veiklos nuostaA.Medalinskas. Kokie Lietuvos tei- tuose? Ar patys komisijos nariai gali dirbantis teisėjas, domimės, kokie jo kiamą informaciją ir pagal Konstituciją darbo rodikliai. Tai yra labai objektyvi yra įgaliotas atrinkti žmones į įvairius sės aktai reguliuoja šių komisijų veiklą? teikti siūlymus? G.Kryževičius. Teismų įstatymas, informacija. Egzamino pažymys taip pat teismus. Teisėjų taryba deleguoja savo G.Kryževičius. Gali. Pastarajame yra objektyvus kriterijus. Jie laiko labai atstovus į visas komisijas, kuriose daly- Teisėjų etikos ir drausmės komisijos suvažiavime buvo kalbama, kad reikia rimtus egzaminus- civilinės teisės, bau- vauja ir visuomenės atstovai, išskyrus nuostatai, Teisėjų etikos kodeksas. Ko- keisti Teisėjų etikos kodeksą, nes yra išdžiamosios teisės. Visa tai vertinama pa- Teisėjų atrankos komisiją. Ją savo nuo- misijų nuostatus tvirtina Teisėjų taryba. trinama riba tarp procesinių sprendižiūra formuoja prezidento institucija. Kodeksą priima suvažiavimas. žymiais. mų vertinimo ir etikos, drausmės. ReiJ.Novagrockienė. Įstatymų raidė kia formalizuoti šį atribojimą, nes jokia G.Kryževičius. Dar yra testas, pa- Kitose komisijose yra įstatymu numatytos proporcijos ir kvotos. Sakykime, nustato rėmus, ką galima toje komisijo- komisija negali tapti ketvirtąja instanskui - praktinės užduotys. A.Medalinskas. Ar informacija, kad keturi Teisėjų etikos ir drausmės komi- je daryti. Kiek man teko dirbti, buvo ir cija ir pradėti vertinti teisėjų procedūvienas ar kitas asmuo nori būti teisėjas, sijos nariai renkami iš Teisėjų tarybos, tokių atvejų, kai nutarta nekelti drausmi- rinius veiksmus. Tam yra speciali produ skiria prezidentas, vieną - Seimo pir- nės bylos, bet buvo keliolika tokių, kai cedūra. yra vieša?

Diskusija

Kaip atrodo teismų virtuvė iš vidaus? A.Medalinskas. Matote teismų virtuvę iš vidaus. Kas, jūsų nuomone, yra didžiausia teismų sistemos problema Lietuvoje? J.Novagrockienė. Didžiulis teisėjų krūvis. Svarstydami skundus nuolat matome, jog teisėjai “paslysta” ir dėl to, kad turėjo dešimt bylų per dieną. O juk reikia įsigilinti į kiekvieną bylą. Ši didelio krūvio problema turi būti vienaip ar kitaip sprendžiama. Bet problema yra ir patys žmonės. A.Medalinskas. Turite galvoje teisėjus? J.Novagrockienė. Veikiau tuos, kurie rašo skundus. Neretai rašo vien dėl to, kad jų atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas. G.Kryževičius. O aš sakyčiau, kad neretai problema yra ir patys teisėjai. J.Novagrockienė. Taip, teisėjai taip pat, nes būna tokio elgesio, kurio negalima pateisinti. G.Kryževičius. Kartais slegia ne tik krūvis, bet ir didžiuliai įgaliojimai. A.Perednis. Teismų sistemoje yra per daug arogancijos, atitrūkimo nuo visuomenės. Ši sistema turėtų būti suprantamesnė ir žmogiškesnė. Tai ypač juntama iš senesnės kartos teisėjų. Jie neretai nenori priimti visuomenės gyvenimo pokyčių. G.Kryževičius. Teisėjams dažnai trūksta bendravimo kultūros, atvirumo visuomenei ir tam tikro išlaikytumo. Ilgesnį laiką dirbantis teisėjas vėliau, deja, pamiršta, kaip reikia su kitu žmogumi bendrauti. A.Perednis. Teisėjams trūksta ir konkurencijos, varžymosi dėl geresnių rezultatų dvasios. Jeigu jau tampa teisėju, tai vos ne iki gyvenimo galo. Sistema neturi didelio motyvo keistis ir atsinaujinti.

Parenka valdžia A.Medalinskas. Tai galėtų daryti visuomenė, jei turėtų galių. Minėjote Lenkijos pavyzdį ir sakėte, kad ten viską sprendžia Teisėjų taryba. Nejaugi be visuomenės? Gal tenykštėje Teisėjų taryboje yra visuomenės atstovų? G.Kryževičius. Yra kitos valdžios atstovų. A.Medalinskas. Savivaldos? G.Kryževičius. Taip, savivaldos. A.Medalinskas. Jeigu mes Lietuvoje turėtume tokią veikiančią savivaldą kaip Lenkijoje ar Estijoje, joje esantys žmonės ir būtų visuomenės atstovai. Kurie, beje, galėtų deleguoti ir teismų tarėjus. G.Kryževičius. Viskas priklauso nuo konstitucinio reguliavimo. Konstitucinis Teismas pasakė, kad Teisėjų taryba yra sudaroma tik iš teisėjų. Kita vertus, neužvertos durys dviejų rūmų teisėjų tarybos galimybei. Kai sprendžiami personaliniai klausimai, tai daro tik teisėjai, o visa kita, sakykime, biudžeto, teismų darbo organizavimo ir visus kitus dalykus, Teisėjų taryba galėtų atlikti kartu su visuomene. A.Medalinskas. Tie antri Teisėjų tarybos rūmai būtų visuomenės? G.Kryževičius. Visuomenės, kitos valdžios. Tai politinio pasirinkimo klausimas. A.Medalinskas. Gera mintis. Ar mūsų teisiniuose aktuose suformuluota, kaip parenkami visuomenės atstovai į minėtas komisijas? O gal yra nerašyti principai? G.Kryževičius. Ne. Nei rašytinių, nei kitokių principų nėra. Bet ne Teisėjų taryba renka visuomenės atstovus. Teisėjai renkasi teisėjus, o kita valdžia parenka visuomenės atstovus. Principas kol kas toks, kad juos parenka prezidentas ir Seimo pirmininkas. Tačiau ir visuomenėje tikrai galėtų būti organizuojami rinkimai.

•

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

2012 12 13 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Kūrybos vakaras

A.Marčėno poezija - šio ir ano pasaulio sankalba MINDAUGAS KLUSAS

Ką pastaruosius penkerius metus veikia poetas Aidas Marčėnas? Verčiasi sonetais, haiku, tankomis. Dienoraščiais samsto vandenį iš gyvenimo srauto ir verčia jį poezija. Pirmadienį Rašytojų klube vyko A.Marčėno kūrybos vakaras “Ištrupėjusiose dievų taupyklės erdvėse”. Toks griozdiškas, geram poetui nederantis pavadinimas atsirado siejant dviejų pastarųjų jo knygų antraštes. 2009 metais išėjo džiazuojantis, Vladimiro Čekasino gerokai “įpūstas” rinkinys “Dievų taupyklė”, o šiemet poetas prabilo mažosiomis poezijos formomis - knygelėje “Ištrupėjusios erdvės”. A.Marčėnas susitikimo liudininkams teigė, jog vakaro pavadinimas turėtų būti kiek ilgesnis, prasidėti žodžiu “šokiai”. Mat jam ypač svarbu minėti 2008-aisiais pasirodžiusį rinkinį “Šokiai”. “Iš jų išauga dvi vėlesnės knygos”, - sakė jis.

A.Marčėnas įsitikinęs, kad tikroji poezija atsiranda tada, kai saviraišką pasmaugia išraiška, šią nudaigoja raiška, o pastarąją nugalabija aiška. Romo Jurgaičio nuotrauka

Aiška, raiška ir išraiška Poetas perskaitė kodinį “Šokių” eilėraštį “Garažinis”. “Juo ir apskritai šia knyga mano sąmonėje ištrinama riba tarp šio ir ano pasaulių. Tad ir vėlesnėse dviejose knygose man ji

beveik neegzistuoja”, - teigė poetas. Po eilėraščio “Ir teisios būtų tos burnos”, A.Marčėnas tarė: “Tikroji poezija atsiranda tada, kai saviraišką pasmaugia išraiška, šią nudaigoja

raiška, o pastarąją nugalabija aiška.” Ir atidavė žodį literatūros kritikui Valentinui Sventickui. A.Marčėno knygelių redaktorius vakaro pavadinimą siūlė praturtinti televizinio “popso”

kalba: “Šok su manimi ištrupėjusiose... erdvėse.” Jis teigė, kad “Dievų taupyklės” paantraštė “Gyvenimo srauto poezija” tinkanti visoms trims poeto knygoms. “Nors ir su daugybe svarbių išlygų”, - sakė V.Sventickas. Jis apmaudavo, kad apie tikrai gerų rašytojų tikrai geras knygas dabar mažai kas beparašoma. “Jau ir A.Marčėnas priartėjo prie “nutylimo” panteono”, - darė išvadą V.Sventickas. Pasak jo, kai kurie reikšmingi poetai į kalbą atveda savitų žodžių, formų: Kazys Bradūnas - “laštakį”, Salomėja Nėris - “mažiemus”. A.Marčėnas pastaraisiais metais atvedė “sankalbą”. Sankalba susikalbėjimo jungčių erdvė, siejanti poetą ir jam svarbius žmones. Tada literatūros kritikas ištrupėjusioje erdvėje prikalė devynias tezes, jo manymu, geriausiai apibūdinančias naujausius A.Marčėno rinkinius. Galiausiai pažadėjo prizą atsakiusiajam, ką reiškia poeto vartojamas žodis “budagojosi”. Kad tai “dievagojosi” pirmoji atspėjo rašytoja Emilija Liegutė.

Penkių pirštų - per daug “Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Poetas Donatas Petrošius kalbėti pakilo trijų A.Marčėno knygų suspaustais pirštais. Jis papasakojo,

užsimanė į tualetą. “Taip juokinga, o negaliu išeiti. Atsistojau prie tos kolonos, ašaros byra, jau ne iš juoko, ir varau į tuos savo šortukus. Tai viena svarbiausių mano gyvenimo patirčių”, - koketavo Nacionalinės premijos laureatas. Po to paskaitė naujausio rinkinio sankalbų, skirtų čiuvašų poetui Genadijui Aigi, pavasarį mirusiam dailininkui Audriui Naujokaičiui, Nijolei Miliauskaitei, Juditai Vaičiūnaitei, Kęstučiui Navakui, Alvydui Šlepikui. “Vyną išgėrėm, dabar jau galim sakyti “tu” vienas kitam, pasakėte, pasakei primarčėnintam Jeily, - skambėjo viešnagės pas profesorių Tomą Venclovą įkvėpta tanka. Šia proga A.Marčėnas pridūrė: “Norėčiau pasakyti jauniesiems poetams, kad dabar galėtume sakyti vieni kitiems “tu”. Bet negaliu, nes nebegeriu.”

Angelų išmatos Vėliau atsakinėdamas į V.Sventicko klausimus, poetas pabrėžė į daugelį dalykų nelinkęs žiūrėti labai rimtai. Ir į poeziją jokiu būdu rimtai nežvelgiąs. “Vienintelis išsigelbėjimas nuo tam tikrų būsenų humoro jausmas, - sakė A.Marčėnas. - Kai rašiau “Dievų taupyklę”

Savo rinkiniams adresuotos nemalonios kritikos prisipažino girdėjęs, tačiau stengiasi jos nesiklausyti. kaip paslaptingai, beveik ezoteriškai, susisiejo jo gyvenimo ir A.Marčėno poezijos įvykiai. D.Petrošius antrino V.Sventickui, sakė, jog prozos knygos dar sulaukia kritikų dėmesio, tačiau poezijos recenzijoms suskaičiuoti penkių pirštų jau per daug. O ir tie prispausti... A.Marčėnas paaiškino, esą rinkinys “Ištrupėjusios erdvės” išaugo iš D.Petrošiaus eilių, kurios skamba maždaug taip: “Kam man tie žodžiai, jei nėra juose liepsnos liežuvių.” Poetas papasakojo eilėraščio “Didysis pasivaikščiojimas” atsiradimo istoriją. 1971-ųjų Palangoje, “Vasaros” kino teatre, odinius šortukus mūvintis vienuolikametis Aidukas žiūrėjo garsiąją prancūzų komediją. Labai labai juokėsi, bet

ir ėmiau jausti, kad manimi pradeda žaisti kažkokios jėgos - gelbsti tik jis. Nes kitaip - beprotybė.” Savo rinkiniams adresuotos nemalonios kritikos prisipažino girdėjęs, tačiau stengiasi jos nesiklausyti. “Man svarbu, ką pasako Donaldas Kajokas. Nes jį laikau geriausiu iš dabar esančių gyvų lietuvių poetų. Kai jis tokiu laiko mane, man tai ohoho!”, - nusijuokė A.Marčėnas. “Eilėraščiai - angelų išmatos”, - apibendrino A.Marčėnas. Auditorijai tai nelabai patiko. Poetas dėkojo jo rinkinių iliustruotojui, šviesaus atminimo dailininkui Romui Orantui. Taip pat Ričardui Šileikai, kurio lankstytų geležėlių atvaizdai gražiai sukrito į “Ištrupėjusias erdves”.

•

2012 12 13 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Paroda

Iš tikėjimo ateinanti kūrinija Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje atidaryta skulptorės Ksenijos Jaroševaitės paroda “Sąžinės sąskaita”. “Atėjo laikas suvesti sąžinės sąskaitas, atskleisti, ką esu pridariusi per keletą metų”, - šypsojosi menininkė. MINDAUGAS KLUSAS

ražu ir prasminga - skulptorės kūrybinė išpažintis vyksta per adventą. Bernardinių vienuolyno rūsyje K.Jaroševaitė rodo pastaraisiais dešimtmečiais sukurtų darbų, kurie atsirado apmąstant esmines krikščionybės tiesas. Marmuro, granito, aliuminio žmogeliukų draugiją ką tik pagausino naujausia menininkės kompozicija - trylikos bronzinių figūrėlių “Rosarium-Rožinis” (2012). Kai kurių skulptūrų paviršių menininkė išraižė Šventojo Rašto, psalmių ištraukomis. Kitas daugiafigūris kūrinys “Prakartėlė” (2009), kurį autorė vadina “Betliejumi”, atkeliavo iš praėjusių metų kalėdinės Bažnytinio paveldo muziejaus parodos. Ekspoziciją taip pat puošia trys fotografijos, kuriose įamžinti keliaujantys K.Jaroševaitės “Piligrimai” (2003). Rengdama parodą, poilsio valandėles skulptorė leisdavo greta esančioje salytėje, prie Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo. “Ramybės ir tylos oazėje”, - sakė ji.

Už žodį ir daiktą - Kada kilo mintis pradėti sąžinės “apskaitą”? - LŽ teiravosi skulptorės Ksenijos Jaroševaitės. - Muziejaus vadovė Sigita Maslauskaitė parodą pasiūlė surengti dar šiemet. Mano “Rožinis” net nebuvo pradėtas lieti. O juk reikia kalbėtis su liejikais, vašką tvarkyti... Maniau, nespėsiu. Tačiau bičiuliai drąsino: “Daryk, vis tiek kada nors turėsi baigti.” Muziejus norėjo retrospektyvios parodos. Tad surinkau darbus iš draugų, pažįstamų. Tik “Betliejus” ir tie marmuriniai (“104 puslapis”) dar priklauso man. Visi kiti jau seniai nebe. Žinote, buvo smagu - aplankiau žmones, visi maloniai sutiko paskolinti kūrinius. - Kitaip tariant, kalėdot išėjot... - Na, toks čia kalėdojimas... Juk reikės grąžinti. Mąsčiau apie parodos pavadinimą. Pamaniau, labiausiai tinka “Sąžinės sąskaita”. Nes apžvelgi, ką esi pridirbęs - lyg savo kaltes prisimintum. - Marcelijus Martinaitis rašė: “Žmogau, tau už žodį reikės atsakyt kaip už daiktą.” Jums, skulptoriams, iš tikrųjų tenka atsakyti už daiktus... - Šiais kūriniais turiu atsakyti ir už žodį, ir už daiktą. Kiekvienas darbe-

Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė, tapytoja S.Maslauskaitė: “Muziejaus užduotis yra saugoti, puoselėti ir skleisti krikščionybės Lietuvoje istoriją. Saugome seniausius ir garsiausius bažnytinio meno paminklus, Katedros priklausinius. Nuo muziejaus įsteigimo mums rūpėjo šiandieninio meno kalba, krikščioniškosios ikonogra-

“Rosarium-Rožinis” (2012). Žmonės gali apžiūrėti figūrėles iš visų pusių, kiekvienas susikurdamas savo pasakojimą. lis turi savo kilmės istoriją. Kai kurias ir užrašiau. - Tarkim, kad vaikystėje “Betliejų” lankydavote su senele. Jau nuo tada norėjote jam įpūsti gyvybės? - Taip. Dabar “Prakartėlė” atrodo visai kitaip nei pernai. Žmonės gali apžiūrėti figūrėles iš visų pusių, kiekvienas susikurs savo pasakojimą.

Blokados Juozapas - Kokia skulptūros “Šv. Juozapo su vaikeliu Jėzumi” (1990-1991) istorija? Jos originalas, pirmavaizdis, atsidūręs Izraelyje? - Taip, privačioje kolekcijoje. - Išliejote naują? - Šis jau irgi - kitų žmonių nuosavybė. Vienas buvo išlietas iš bronzos, kitas stovėjo vaškinis, “iširęs”. Tie žmonės paskatino mane jį “surinkti”. “Šv. Juozapas” - “blokadinis” darbas. Kartu - pats didžiausias fijos įprasminimas. Todėl siekiame rengti laikinąsias parodas, žvalgomės gerų darbų. Ne paslaptis, kad krikščionybės tema pritraukia karštai Dievą mylinčius, tačiau ne itin gerą meną kuriančius žmones. Esame muziejus, ne galerija, eksperimentuoti nesinori, tad dairomės į pripažintus kūrėjus. Profesionalių menininkų, kurie liečiasi prie krikščionybės temų, nėra daug. Laikinųjų parodų ciklą pernai pradėjome nuo K.Jaroševaitės “Prakartėlės”. Kūrinys buvo rodytas per adventą pačioje Šv. Mykolo bažnyčioje, juo labai džiaugėsi vaikai. Šiandien parodoje “Prakartėlė” eksponuojama kiek kitaip. Ateityje ketiname surengti amerikietės Evos Karabash tapybos darbų parodą, demonstruoti Vlado Urbanavičiaus skulptūrą.”

Pamaniau, labiausiai tinka “Sąžinės sąskaita”. Lyg savo kaltes prisimintum. iš bronzinių. Lėmė mano ambicijos - kai visi verkė, kad neįmanoma nieko padaryti, nusprendžiau sukurti maksimumą, geriausią, kokį tuo metu galėjau. - Tad jis atsirado iš pasipriešinimo? - Ne, juokauju. Jis atėjo savaime. Ta tema man visuomet rūpi. Skaitant vis kas nors užkliūva ir kasdien - vis kita. Nes gyveni, keitiesi, dėmesį atkreipi į vienus dalykus, kitų nepastebi. Begalinis dalykas... - Vis keliaujate su Šventuoju Raštu? - Keliauti nekeliauju, tačiau kasdien kurią nors jo vietą apmąstau. - Tad visi kūrybiniai pradai - Šventraštyje? - Nebūtinai. Pavyzdžiui, “Katinas” Jurgai Ivanauskaitei - visai kas kita. (Juokiasi.)

Apmąstant Išganymo slėpinius - Na, o skulptūrėlė “Iš Jobo knygos” (2002)? Regis, čia ir lenkiškai parašyta? - Tekstas patraukė dėmesį. Ypač ši ištrauka - labai žiauri, bet ir teisinga, ar ne? Figūrėlė atitiko žodžių prasmę. Buvau plenere Lenkijoje, Suvalkuose. Ten išrašyta dviem kalbom - lietuviškai ir lenkiškai. Dar buvo “Sekminės” - penki šventosios dvasios kupini marmuriniai “balvonėliai”. Tačiau jie iškeliavo į skirtingas puses, negalėjau surinkti. Kiekvienas turėjo tą patį tekstą lietuvių, lenkų, lotynų, graikų ir hebrajų kal-

Dauguma skulptorės K.Jaroševaitės darbų seniai iškeliavę pas žmones, tad teko juos parodai skolintis. / Romo Jurgaičio ir Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos bomis: “Atsiunti tu savo dvasią ir atnaujini žemės veidą.” - “Švč. Mergelė Marija - Dangaus Karalienė” (2006) - didžiausias parodos kūrinys. - Daryta bažnyčiai. Tačiau tas projektas nugeso. Dabar skulptūra privačioje kolekcijoje. - Ar bažnyčioms kuriate ir daugiau? - Retai. Marmurinis “Šv. Pranciškus” yra Bernardinų bažnyčioje, darbų esama Paštuvos karmeličių vienuolyne ir pranciškonų vienuolyno koplyčioje. - Kaip atsirado “Rožinis”? - Sumanymą įkvėpė rožiniui kalbėti skirtas žiedas. Žmogeliukus sustačiau ratu: čia yra “Gloria”, “Pater Noster”, dešimt “Ave Maria” ir “Credo” - rato viduryje. Darbai pagaminti iš bronzos ir paauksuoti, užkelti ant geležinio pjedestalo.

Nėra kito būdo - Ieškodama savo darbų lankėte žmones. Kur tuos kūrinius atrandate, kur jie būna laikomi? - Namuose. Visur. Galima statyti ir ant televizoriaus, ir ant radijo man tas pats. Nekenkia. Jie juk kameriniai. - Parodos nuotaiką kuria ir fotografijos su jūsų skulptūrėlėmis - “Piligrimais”. - Čia Dangės Širvytės fotografijos. Ji su vyru Aleksandru Šepkumi gyvena Niujorke, turi mano “Piligrimus”. Jie nufotografuoti Hadsono upės fone. Labai lietuviškas peizažas. - Tad iš kur ateina jūsų darbai? Iš tikėjimo? - Iš tikėjimo, nes negaliu įsivaizduoti jokio kito būdo. Priešingu atveju minčių daryti tokius dalykus visai nekiltų.

•

2012 12 13 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Lietuviai svetur

Lietuvos futbolo ambasadorius

SSRS čempionatas: žalgirietis A.Narbekovas (viduryje) stebi, kaip elgsis Kijevo “Dinamo” žvaigždė A.Michailičenka. / AFP/Scanpix nuotrauka Atkelta iš

•1 p.

Lietuvos pionieriai A.Narbekovas su Valdu Ivanausku buvo bene pirmieji futbolininkai, kurie, pakilus geležinei uždangai, ėmė kirsti langą Lietuvos futbolininkams į Europą. Atgimstant mūsų valstybei jie sustiprino Austrijos klubo Vienos “Austria” gretas. Tiesa, prieš tai turėjo ištesėti pažadą Maskvai. Kadangi be jos žinios niekas svetur neišvykdavo, Maskvos “Lokomotiv” treneris Jurijus Siominas sutiko pasirūpinti, kad A.Narbekovas su V.Ivanausku išvažiuotų į Vakarus, jei tik šie padės jo treniruojamai komandai iškopti į aukščiausiąją SSRS lygą. Lietuviai neprieštaravo. 1990-ųjų pavasarį “Lokomotiv” tikslą pasiekė, o buvę “Žalgirio” lyderiai netrukus jau raitė parašus ant sutarties su “Austria”. - Kas pasikeitė jūsų gyvenime išvykus į Austriją? - LŽ paklausė Armino Narbekovo. - Daug kas: šalis, aplinka, kita kultūra. Iš pradžių būdavo sunku bendrauti, nes trukdydavo kalbos barjeras. Į mus, lietuvius, žiūrėdavo keistai, kartais vadindavo rusais. Tačiau klubas “Austrios” priėmė šiltai. Treneris Herbertas Prohaska buvo žaidęs Italijoje, žinojo, ką reiškia legionieriaus duona, todėl padėjo mums įsilieti į kolektyvą. - Ką davė Vienoje praleisti šešeri metai? - Nedažnas atvejis, kad legionierius tiek sezonų žaistų viename klube. Pirmus tris sezonus laimėdavome viską tapdavome Austrijos čempionais, iško-

vodavome šalies taurę ir supertaurę. Gaila, kad UEFA Čempionų lygoje niekaip nepatekdavome į pagrindines varžybas. Atrankoje tekdavo galingi varžovai, kuriems nepasipriešindavome Londono “Arsenal”, “Barcelona”. Vieną sezoną buvome labai arti tikslo, bet tik po svečiuose pelnyto įvarčio taisyklės apmaudžiai pralaimėjome belgų komandai “Brugge”. Mūsų klubas labai rūpindavosi savo žaidėjais ir gerbdavo juos, todėl per tuos šešerius metus nemačiau prasmės ką nors keisti. - Jūsų pasiryžimą vykti į komandą “Austria” tikriausiai lėmė tai, jog su ja “Žalgiris” 1988 metais susitiko UEFA taurės varžybose? - Tikriausiai, nes būtent po tų rungtynių austrai ėmė domėtis manimi. Anuomet išvykti žaisti į už-

Vaikystės svajonė - Kaip futbolininkas iškilote “Žalgiryje”, kuris sovietmečiu būdavo geriausių Lietuvos futbolininkų rinktinė. Į sostinę iš Gargždų atvykote būdamas vos 18-os. Tuomet jauno vaikino gyvenimas apvirto aukštyn kojomis? - Tais laikais kiekvieno jauno futbolininko svajonė būdavo patekti į “Žalgirį”. Vieną dieną tu žiūri į geriausius žaidėjus per televizorių ir trokšti lygiuotis į juos, o kitą dieną jau esi šios komandos narys. Įspūdžiai nepamirštami. Juolab anksčiau nebūdavo galimybės per kabelinę televiziją stebėti geriausių užsienio lygų kovų kaip dabar. Požiūris būdavo kitas. “Žalgiryje” pritapau greitai - debiutavau jau antrosiose 1983 metų sezono rungtynėse, o trečiosiose pelniau įvartį.

“Mes negerbiame savo futbolo istorijos, nemokame jos pateikti.” sienį būdavo beveik neįmanoma. Vėliau prasidėjo politiniai bruzdesiai, “Žalgiris” pasitraukė iš SSRS čempionato. Norint toliau tobulėti reikėjo vykti į stipresnę lygą. - Austrijoje iki šiol esate prisimenamas? - Taip, ir dėl to labai malonu. Pernai klubas “Austrios” per savo šimtmečio jubiliejų išrinko 60 geriausių komandos futbolininkų per visą istoriją. Tarp jų patekau ir aš. Klubas įteikė VIP nario kortelę, su ja galima nemokamai lankytis visose “Austrios” namų rungtynėse. Toks pripažinimas ir dėmesys glosto savimeilę.

- Kokio “gėrio”, deficitinių prekių parsiveždavote iš užsienio? - Deja, mums tekdavo tokios išvykos, per kurias reikėdavo taisyti pašlijusius politinius santykius - žaisdavome Sirijoje, Botsvanoje, Nigerijoje, Vietname. Neįsivaizduoju, kiek galėdavo kainuoti tokios kelionės. O į Vakarus vykdavome retai. Esame buvę Austrijoje, Švedijoje. Tačiau laisvo laiko - vos pora valandų. Daug nenuveiksi. - Kauno “Žalgiris” ir Vilniaus “Žalgiris” bendraudavo labai gražiai. Kaip atsirado draugystė su krepšininkais? - Ji visuomet būdavo šilta. Būda-

vo tokia tradicija - mes vykdavome žiūrėti krepšininkų kovų, o jie atvažiuodavo pažiūrėti mūsų. Taip ir stiprėdavo santykiai. - Su Arvydu Saboniu esate geri bičiuliai iki šiol. - Arvydas yra nuostabus žmogus. Sporte pasiekęs labai daug ir visko matęs. Labiausiai džiugu, kad jis yra toks paprastas ir nuoširdus. Žinoma, su Arvydu sunku pasislėpti nuo pašalinių akių, nes jis toks didelis (Juokiasi)... - Kauno žalgiriečiai rengia susitikimus su buvusiais savo varžovais Maskvos CSKA veteranais. Ar futbolininkai taip bendrauja? - 2007 metais per “Žalgirio” šešiasdešimtmečio šventę į Vilnių atvyko Maskvos “Spartak” veteranai. Šaunuoliai, visą naktį važiavo traukiniu, o po rungtynių - atgal. Palaikau ryšį ir su kitais futbolininkais. Juk įdomu, kaip kam sekasi. - O su buvusiais komandos draugais susitinkate? - Artimai bendrauju su Stasiu Tamulevičiumi, Stasiu Danisevičiumi, Arvydu Janoniu, Valdu Ivanausku, Igoriu Pankratjevu. Būdamas Vilniuje susitinku Vaclovą Jurkų, Viačeslavą Sukristovą, Rimantą Turskį. Rimtos draugystės nėra. “Žalgiris” nebuvo draugiška komanda. Draugaudavome tik aikštėje, o už jos ribų niekas nereikalaudavo, kad nuolat susitikinėtume. Galbūt tai lėmė metų skirtumai tarp žaidėjų.

“Visko buvo” - Tikriausiai jaunystėje energijos buvo tiek, kad pakakdavo ne tik rungtynėms ir treniruotėms, bet ir

“užkulisinei veiklai”. Kaip apgaudavote komandos trenerį Benjaminą Zelkevičių? - Prisipažinsiu: buvome jauni ir iškrėsdavome visko. Jei laimi prieš “Spartak” ar Kijevo “Dinamo”, negali nesidžiaugti. Tačiau švęsdavome saikingai. Užtat dabartinei kartai sunkiau apgauti trenerius. Mes patys tai patyrėme ir žinome, kaip viskas vyksta, kaip žmogus atrodo nepailsėjęs. - Koks treneris būdavo B.Zelkevičius? - Diplomatas. Jis mokėdavo prieiti prie kiekvieno žaidėjo. 20 žmonių kolektyve reikia sugebėti rasti tinkamą žodį kiekvienam, o treneris tą mokėdavo. Bet prasižengimų netoleruodavo ir už tai skirdavo pinigines baudas. - Dabar kartais prabylama, kad tų laikų futbole buvo susitarimų su teisėjais, sutartų rungtynių. Yra pagrindo tuo tikėti? - Tai jokia paslaptis. Galima prisiminti 1987 metų sezono pabaigą ir mūsų rungtynes su Lančhučio “Guria”. Varžovai tuo metu kovėsi dėl išlikimo, mums rungtynės buvo svarbios kovoje dėl medalių. Gruzinai siūlė tyčia pralaimėti už solidų atlygį. Bet nesusigundėme. - Yra tekę pralaimėti specialiai? - Man neteko. - O buvusį “Spartako” žaidėją Aleksandrą Bubnovą pažįstate? - Taip, ir skaičiau jo svaičiojimus, kad “Žalgiris” kažkada ketino papirkti visą “Spartak” komandą. Man atrodo, A.Bubnovui pasimaišęs protas. Užtenka pažiūrėti, ką jis kalba per rusų sporto laidas. Kalbėjau su Rusijos veteranais, jie patys

2012 12 13 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

sako, jog A.Bubnovui negerai su sąmone. Įtaria, kad prasigėrė.

Pilietybės saga - Paradoksalu, bet Lietuvos rinktinėje dėl politinių priežasčių pirmą kartą žaidėte būdamas jau 27-erių. Buvote patyręs, tačiau užplūdo nepatirtos emocijos? - Jausmas neapsakomas. Per trumpą laiką tapome nepriklausomi, turėjome savo himną, vėliavą, aprangas. Puikiai pamenu pirmąsias oficialias rungtynes 1992-aisiais su Šiaurės Airija. Baisiai jaudinomės. Sužaidėme 2:2, bet galėjome laimėti. Tiesiog perdegėme. Perkeltine prasme tariant, norėjosi viską išrauti iš karto. Tai ir pakišo koją. - Lietuvos rinktinei atstovavote 9 metus, bet per juos žaidėte tik 13 rungtynių. - Sutrukdė traumos. Iki 25 metų net nežinodavau, kas yra raumenų traumos - niekada nebuvau patyręs raumens patempimo ar trūkimo. Viskas pasikeitė išvykus į Austriją. Vėliau kalbėjausi su gydytojais, jie pasakė, kad įtakos turėjo mitybos kaita. Negalėdavau prisitaikyti prie austriško maisto, mano raumenims jis kenkdavo. Traumos man sutrukdė dalyvauti Vokietijos klubų Brėmeno “Werder” ir Lėverkuzeno “Bayer” peržiūrose. Ar dėl to gailiuosi? Ne. Vadinasi, gyvenime taip reikėjo. - Didžiuojatės būdamas lietuvis, tačiau 2008-aisiais lietuvybė iš jūsų laikinai buvo atimta. Papasakokite, kaip tai įvyko. - Iki šiol man dėl to ir pikta, ir juokinga. Kažkam matyt reikėjo parodyti, kad puikiai atlieka savo darbą. Tačiau jei biurokratai būtų nuoseklūs, pilietybės turėjau netekti 1995-aisiais. Tais metais “Austrios” vadovai pasiūlė priimti Austrijos pilietybę, kad klube nebūčiau laikomas legionieriumi. Ačiū, nereikia - pasakiau. Bet tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas

A.Narbekovas savo patirtį šiemet perdavė Latvijos kurorto komandai. / Romo Jurgaičio nuotrauka - Buvo perspektyvus žaidėjas, bet jį psichologiškai sugniuždė treneris Austrijoje. Kai Arminui buvo 17-a, jam pranašauta vieta rinktinėje. Tačiau treneris kažkodėl nekentė jo, vis kartodavo: tavo tik pavardė garsi. Gal nepatiko, kad jis lietuvis, o ne austras? Jaunų žaidėjų psichologija labai silpna. Taip sūnus palūžo ir baigė trumpą karjerą.

našu. Skirtumas tik tas, kad Lietuvoje dominuoja “Ekranas” ir “Žalgiris”. O Latvijoje yra 4-5 apylygės komandos, kurios bet kada gali įveikti viena kitą.

Veteranai pamiršti

“Žalgiris” nebuvo draugiška komanda. Draugaudavome tik aikštėje, o už jos ribų niekas nereikalaudavo, kad nuolat susitikinėtume.” pasiūlė išimties tvarka priimti dvigubą pilietybę. Todėl sutikau. Bet pasirodė, kad, priimant dvigubą pilietybę, reikia pasirašyti priesaiką, tik manęs niekas nepakvietė to padaryti. Ir staiga, 2008-aisiais viešint Austrijoje, mane skambučiais pradėjo atakuoti artimieji. Mama ėmė šaukti: “Ką padarei, kodėl pilietybės atsisakei?” Atsitokėjęs supratau, kad skandalas išpūstas ir pilietybę iš manęs atimta dėl tos priesaikos. Atvykau, pasirašiau ją, ir viskas nurimo.

Olimpinė pasaka - 2003 metais buvote išrinktas geriausiu pastarojo penkiasdešimtmečio Lietuvos futbolininku. Ką jums reiškia šis titulas? - Lietuva tikrai turėjo daug gerų futbolininkų. Toks įvertinimas yra be galo malonus. Tai įrodo, kad gyvenime viską darei teisingai, o tavo darbo ir pastangų žmonės nepamiršo. - Koks įsimintiniausias karjeros įvykis? - (Ilgokai pagalvojęs) Triumfas 1988ųjų Seulo olimpinėse žaidynėse. Su A.Janoniu padėjome SSRS rinktinei po 52 metų pertraukos laimėti olimpiados auksą, o tos dvi savaites trukusios varžybos atrodo kaip graži pasaka. Rinktinė buvo formuojama dvejus metus, per tą laiką nė karto nepralaimėjome. Rusai dabar kalba, kad tokios olimpinės rinktinės neturės dar 50 metų. Atstovauti SSRS rinktinei toli gražu ne tas pats, kas atstovauti Lietuvai. Bet tuomet mes neturėjome pasirinkimo. Buvo viena didelė šalis. Kvietė ir žaidėme. - Jūsų sūnus Arminas taip pat siekė futbolininko karjeros. Kaip jam sekėsi?

- Sunku garsių sportininkų vaikams siekti aukštumų. - O taip. Manote, A.Sabonio sūnums lengva? Jei pateko į rinktinę, vadinasi, tėvas “prastūmė”. Tuoj ima lyginti, aiškinti, kad niekada neprilygs tėvui... - Turite brolį kunigą. Pats esate tikintis? - Nereikia kasdien vaikščioti į bažnyčią, jog įrodytum esąs tikintis. Žmogus turi tikėti savyje. Kai mano galvoje susikaupia įvairių minčių ir jaučiu, kad reikia jas išvalyti, nueinu į bažnyčią.

Sunkiausia susivaldyti - Baigęs žaidėjo karjerą tapote treneriu. Garsėjate kaip žodžio kišenėje neieškantis žmogus - tikras lobis nuo šabloniškų frazių pavargusiems žurnalistams. - Visi turime emocijų. Jos dažniausiai išlenda po nesėkmingų rungtynių, kadangi būni kupinas adrenalino ir kalbi taip, lyg pats būtum žaidęs aikštėje. O žurnalistai ištraukia į viešumą tuos skambius pasakymus. Dažniau-

Prieš du dešimtmečius Vienos klubą “Austria” papildęs lietuvis tapo jo istorijos dalimi. / LŽ archyvo nuotrauka jo kažkoks teisėjas, kuriam svarbu ne gerai pasirodyti, o prisikimšti kišenes, ir viską sugriovė. Tuomet LFF vadovas Liutauras Varanavičius sakė, kad gėda man į akis pažiūrėti. Turime gerų FIFA kategorijos teisėjų, o tam finalui buvo

“Traumos man sutrukdė dalyvauti Vokietijos klubų Brėmeno “Werder” ir Lėverkuzeno “Bayer” peržiūrose. Ar dėl to gailiuosi? Ne.” siai norisi susivaldyti, bet kai matai akivaizdžią neteisybę, nesusilaikai. Man iki šiol skaudu dėl 2011 metų Lietuvos taurės finalo, kai su Gargždų “Banga” pralaimėjome Panevėžio “Ekranui”. Gaila žaidėjų, kurių 90 proc. galbūt jau niekada nežais finale. Komanda savaitę rengėsi lemiamam susitikimui, o atė-

paskirtas Saulius Atmanavičius. Po rungtynių pasakiau jam, kad didžiausia bausmė būtų įmesti jį į mūsų komandos rūbinę. - Pastarąjį sezoną treniravote Jūrmalos ekipą “Spartaks”, kuri Latvijos pirmenybėse užėmė 5 vietą. Tai geras pasiekimas?

- Kaip aukščiausiosios lygos debiutantei - geras. Kol kas klubo politika yra remtis legionieriais. “Spartaks” vadovai bendradarbiauja su viena Kolumbijos akademija, iš ten ima jaunų žaidėjų. Pirmą sezono dalį tie vaikinai buvo pajėgūs, bet vasarą juos pardavė Rusijos pirmosios lygos klubams. Atvykusi nauja legionierių grupė buvo nebe tokia pajėgi, kurį laiką rezultatai suprastėjo, tad 5-oji vieta yra gera. - Klubo vadovai nerengia savo žaidėjų? - “Spartaks” - jaunas klubas, įkurtas prieš penkerius metus, todėl dar nespėjo išugdyti pajėgaus jaunimo ir kol kas remiasi užsieniečiais. - Ar skiriasi futbolas Lietuvoje ir Latvijoje? - Viskas abiejose lygose labai pa-

- Lietuvos futbolas išgyvena sunkų periodą. Ką reikia daryti, kad situacija imtų gerėti? - Daug ką. Labiausiai skaudu, kad per čempionatą mes netenkame komandų. Geriau A lygoje žaistų šeši finansiškai stabilūs klubai nei tokie kaip Vilniaus REO. Nesuprantu, kodėl Klaipėdos “Atlantui” daugybę metų vis daromos išimtys, o kitiems klubams - ne. Normalus klubas apskaičiuoja, kiek reikės lėšų žaidėjų algoms, kelionėms, kitoms išlaidoms, ir planuoja biudžetą. Bankrutavus klubui, nėra kas apsaugo žaidėjus, jie tampa savotiškais įkaitais. LFF galėtų pagalvoti, kaip priversti klubus iš anksto įmokėti dalį pinigų į specialų fondą, kuris būtų skiriamas kelis mėnesius algų negaunantiems žaidėjams. - Pats ketinote imtis permainų ir pavasarį bandėte kandidatuoti į LFF prezidentus... - (Ironiškai juokiasi) Mano kandidatūrą iškėlusi Vilniaus apskrities futbolo federacija buvo pašalinta iš LFF narių. Kai mano paraiška buvo nunešta į federaciją, L.Varanavičius pareiškė: “Jau pusė penkių, paraiškas priimantis žmogus baigė darbą, o rytoj terminas bus pasibaigęs.” Argi nejuokinga? Jie susitvarkė, kaip reikėjo patiems. - Pasaulyje įprasta, kad didžiuosius sporto turnyrus globoja praeities garsenybės. 2013-aisiais Lietuvoje vyks Europos jaunių iki 19 metų futbolo čempionatas. Jums nesiūlė tapti jo reklaminiu veidu? - O kam jiems tos nereikalingos išlaidos, kam nešti pinigus iš namų (šypsosi)? Austrijoje mano minėtas H.Prohaska kuruoja pirmosios lygos čempionatą, televizijoje analizuoja rungtynes. Lietuvoje tokio bendravimo su veteranais nėra. Daug karjerą baigusių futbolininkų rungtynes žiūri namie per televizorių. Balandį pirmųjų rinktinės rungtynių dvidešimtmečio šventę organizavome patys, federacija neprisidėjo. Mes negerbiame savo futbolo istorijos, nemokame jos pateikti. Dėl to ir vaikai nelanko futbolo treniruočių.

•

2012 12 13 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Kol dviratis ilsisi

Reaktyvinė Simona buities trasose Po spalį Panevėžyje surengto Europos dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė atrėmė dviratį į sieną. Mato jį kasdien, bet nesinaudoja. Pagaliau ji gali daryti tai, ko neleisdavo sau sezono metu. SAULIUS RAMOŠKA

ruodžio tryliktoji Simonai ypatinga diena - per 18 metų trunkančią karjerą 18 įvairių spalvų medalių pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojusi elitinė treko dviratininkė šiandien švenčia trisdešimtmetį. “Kol šeimoje viskas gerai, kol sveikata nesiskundžiu, gyvenu puikiai. Turiu vyrą, namą, šunį. Ko daugiau reikia? Jei Dievas duos, gal greitai ir vaikų bus”, - stovėdama ant jubiliejaus slenksčio dabartinį savo gyvenimą “Lietuvos žinioms” apibūdino Panevėžyje įsikūrusi Lietuvos dviračių treko karalienė. Simoną treniruojantis Dmitrijus Leopoldas yra ir jos vyras - pora susituokė prieš septynerius metus. Su penkeriais metais vyresniu tuomečiu Rusijos rinktinės dviratininku iš Omsko lietuvė susipažino Krylatskojės treke, kai 2002-aisiais atvyko treniruotis į Maskvą. 2005 metais jų draugystė buvo įteisinta amžinos meilės įžadais Panevėžio bažnyčioje. Dmitrijus nusprendė baigti karjerą ir pradėjo treniruoti žmoną, sportuojančią nuo 12 metų. Šeiminė ranga pradėjo nokinti vaisius pasaulio čempionatuose iškovota 13 medalių, Europos - penki. Šalia S.Krupeckaitės pavardės atsirado titulai: Europos čempionė, pasaulio čempionė, pasaulio rekordininkė. “Turiu dviratį, gerą treką treniruotėms ir geriausią pasaulyje trenerį”, prieš porą metų “Lietuvos žinioms” tvirtino Simona. Šiemet tapusi pasaulio vicečempione (sprintas) ir stipriausia Europoje (keirinas), nuskynusi Senojo žemyno bronzą (sprintas), tačiau Londono olimpiadoje neprivažiavusi iki medalio S.Krupeckaitė nutarė leisti sau ir dviračiui pailsėti. Tačiau ilgus metus su vyru be atostogų iki devinto prakaito dirbusi Simona ir be dviračio nemažina apsukų. Dukart Lietuvos Metų sportininke (2009 ir 2010) išrinkta S.Krupeckaitė kitomis akimis pamatė savo buitį, be to, ji nutarė pagaliau baigti mokslus (Lietuvos edukologijos universiteto filiale Panevėžyje Simona studijuoja kūno kultūrą).

Gyvenimas beveik įpusėjęs - Ruošiatės jubiliejui? - likus kelioms dienoms iki gruodžio 13-osios LŽ kalbino Simoną Krupeckaitę. - Lyg ir ruošiuosi (juokiasi). Dažniausiai per savo gimtadienį būdavau kur nors išvykusi. Torto užvalgydavome, ir tiek. O dabar galiu į namus susikviesti brangiausius žmones. Gal ir kavinėje savaitgalį pasėdėsime.

S.Krupeckaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be Dmitrijaus, kurį pirmąkart pamatė prieš dešimt metų. / LŽ archyvo nuotrauka

Viską pakeitė Maskva

18 metų kankinusi dviratį Lietuvos treko karalienė (dešinėje) nutarė kurį laiką nuo jo pailsėti. / AFP/Scanpix nuotrauka

Skirtingi, bet artimi pasiekusi, kitas mano vietoje galbūt jau dalytųsi patirtimi su jaunimu. Sporto laimėjimai - vienas dalykas. Bet jei dabar reikėtų susirasti kitą veiklą, būtų sudėtinga. Amžius jau toks, kai mokytis nelengva - per tiek laiko smegenys atrofuojasi (šypsosi).

Kambariai tušti nebus - Tačiau asmeniniu gyvenimu galite būti patenkinta - turite mylimą vyrą, gyvenate savo name...

“Name įsikūrėme prieš porą metų. Ir norime, kad jie nebūtų tušti. Kitas mūsų su Dmitrijumi tikslas - užpildyti kambarius.” - Trisdešimt metų nėra daug. Ką jums reiškia šis skaičius? - Nejaučiu, kad man jau trisdešimt (juokiasi). Iki šiol visąlaik gyvenau vien sportu. Gyvenimas beveik įpusėjęs, jau turėčiau žinoti, ko iš jo noriu. Bet ko nors kitko daryti lyg ir nemoku. - Tačiau dviračių sporte nuveikėte labai daug. - Be abejo, savo srityje esu daug

Europos ir planetos pirmenybėse Simona iškovojo beveik dvi dešimtis medalių. / Reuters/Scanpix nuotrauka

- 2002 metais išvykote treniruotis į Maskvą. Ar kada nors pagalvojote, kaip gyventumėte, jei būtumėte likusi Lietuvoje? - Galima tik filosofuoti ta tema. Manau, 2003 ar 2004 metais mano karjera būtų pasibaigusi, nes nebūtų jokios perspektyvos. Bet trenerio dėka, kuris ryžtingai kovojo, kad turėčiau sąlygas toliau dirbti, išvykau į Maskvą, ir viskas pasikeitė į gerąją pusę. - Gal net į labai gerą pusę - juk po trejų metų susituokėte su dviratininku D.Leopoldu ir iki šiol esate kartu. - Maskvoje mano gyvenimas pasikeitė. Tiesa, daugiausia profesinė pusė. Buvau plento dviratininkė, perėjau į treką, save atradau sprinte. Nuo Maskvos prasidėjo mano, trekininkės, karjera.

- Name įsikūrėme prieš porą metų. Norime, kad jie nebūtų tušti. Kitas mūsų su Dmitrijumi tikslas - užpildyti kambarius (juokiasi). Norime didesnės šeimos. Dabar tinkamas laikas šiek tiek atsipūsti - juk nebūtina dalyvauti visose varžybose. Tokie planai. O kaip bus, matysime. Sveikata ir laikas lems, kada vėl pradėsiu sportuoti. Galbūt jau rytoj norėsiu sėstis

ant dviračio ir lenktyniauti. Bet labiau norime šeimos pagausėjimo.

Kitu ritmu - Šešias dienas per savaitę keldavotės anksti ir treniruodavotės kartą ar du per dieną. Koks dabar dienos ritmas? - Rūpesčių niekada netrūksta. Yra daug neatliktų darbų, kurių negalėčiau įveikti sportuodama. Edukologijos universitete atnaujinau kūno kultūros studijas, naikinu skolas. Be to, ir batus reikia nuvežti į taisyklą, drabužius - į siuvyklą (juokiasi). Tai buitiniai dalykai, kuriuos vis atidėliodavau kitai dienai. Viskas kaupėsi, kaupėsi... Ir staiga pamatai, kad reikia žieminius drabužius atskirti nuo vasarinių, reikia namie atlikti generalinę tvarką... Tad po Panevėžyje pasibaigusio Europos dviračių treko čempionato per du mėnesius nebuvo dienos, kad nežinočiau ką veikti ir sėdėčiau sudėjusi rankas. Dar nėra monotonijos, galiu keltis be žadintuvo ir nebūtina valgyti tris kartus per dieną. Dabar gyvenu dėl savęs.

- Dviratis paslėptas? Ar jį matote kasdien? - Matau, bet juo nesinaudoju. Einu pabėgioti, paplaukioti į baseiną.

Australijos pamokos - Mėgstate pavartyti savo nuotraukų albumus? - Taip. Turiu įamžintų daug gražių akimirkų. - Bet yra ir nemalonius prisiminimus sukeliančių nuotraukų. Esate prisipažinusi, kad vartydama šių metų pasaulio čempionato Australijoje nuotraukas su kartėliu prisimenate, kaip jus diskvalifikavo. - Iš pradžių jas pamačius būdavo skaudu, negera. Bet dabar negatyvumo nebelikę. Nuotraukos man primena tik planetos pirmenybes. Diskvalifikavo - vadinasi, taip ir turėjo būti. - Sakėte, kad šis pasaulio čempionatas išmokė kovoti. Negi anksčiau per varžybas negaudavote tokių pamokų? - Australijoje įrodžiau, kad iš tiesų galiu kovoti su varžovėmis, kurios kaunasi dėl pirmosios vietos. Šios varžybos man suteikė vidinės jėgos, didelio pasitikėjimo.

- Tarp dviratininkų, su kuriais dirbote Maskvoje, buvo daug vaikinų. Kodėl į akį krito būtent Dmitrijus? - Jis visada buvo ryški charizmatiška asmenybė. O tokios savybės mane žavėdavo. Jis tikras vyras. Už jo esu kaip už sienos. - O Dmitrijus jums sakė, kuo jį sužavėjote? - Neklausinėjau jo apie tai (juokiasi). Gal nenorėjau sužinoti negerų dalykų. Nebuvau iš anksto sau nusipaišiusi vyro idealo. Paprasčiausiai susitinki su žmogumi, bendrauji ir jauti - traukia jis tave ar ne. Mes pradėjome bendrauti, galbūt atitiko mūsų intelektas, charakteriai, nors esame labai skirtingi. Galbūt todėl vieną prie kito ir traukė. - Esate susituokę jau 7 metus. Ar kaip nors pažymite vestuvių metines? - Susituokę septynerius metus, o kartu - jau dešimtmetį. Nešvenčiame vestuvių metinių. Dažniausiai pamirštame tą datą (juokiasi). Mes tuokėmės du kartus - civilinę santuoką įregistravome 2005-ųjų liepos šeštąją, bažnytinę - po mėnesio. Jei vieną datą pražiopsai, galima paminėti antrąją (šypsosi).

•

2012 12 13 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

R.Meilutytės rekordų fontanas Turkijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate jau pirmąją dieną Rūta Meilutytė nudžiugino fantastišku greičiu per atrankos varžybas ji pagerino Lietuvos ir pasaulio čempionatų trumpajame baseine (25 m) 50 m krūtine rekordus, o pusfinalyje ji šiuos viršijo ir dar pasiekė Europos rekordą 29,51 sekundės. Štai taip griausmingai 2012 metų geriausia Senojo žemyno jaunoji sportininkė iš Lietuvos įsiveržė į 50 m krūtine rungties finalą. Ten penkiolikmetė Londono žaidynių čempionė R.Meilutytė šį vakarą kovos dėl pirmojo medalio. Mūsų plaukikai dar nėra iškovoję medalių pasaulio plaukimo čempionatuose trumpajame baseine.

Vakar jau per pirmąjį startą (atrankoje dalyvavo 61 plaukikė) Rūta pasiekė pasaulio čempionatų ir Lietuvos 50 m krūtine rungties rekordus - 29,65 sek. Ankstesnis pasaulio rekordas - 29,80 sek. - nuo 2009 metų priklausė amerikietei Jessicai Hardy, kuri vakar per atranką užėmė trečiąją vietą (29,74 sek.), antra buvo Alia Atkinson (29,72 sek.) iš Jamaikos. Pusfinalyje Rūta vėl buvo nepralenkiama ir dar sykį pagerino Lietuvos ir pasaulio čempionatų rekordus bei tapo Europos rekordininke - 29,51 sekundės. Pagrindinės lietuvės varžovės ir pusfinalyje išsirikiavo iškart po jos - A.Atkinson (29,62) ir J.Hardy (29,82). Be minėtų plaukikių, 50 m krūtine finale šį vakarą dar plauks čekė Petra Chocova (30,15), australė Sarah Katsoulis (30,19), danė Rikke Moeller Ped-

erssen (30,19), švedė Rebecca Ejdervik (30,25) ir kinė Jin Zhao (30,33). Be minėto finalo, šiandien R.Meilutytė turėtų startuoti dar dviejose rungtyse - 100 m laisvuoju stiliumi ir 100 m kompleksiniu būdu. Vakar plaukė dar keturi mūsų plaukikai, tačiau nė vienas nepateko į pusfinalį. Raminta Dvariškytė 50 m krūtine įveikė per 32,04 sek. ir bendrojoje įskaitoje liko 29-a tarp 61 dalyvės. Giedrius Titenis 100 m krūtine nuplaukė per 59,40 sek. ir buvo 23ias tarp 95 plaukikų. Toje pačioje rungtyje startavęs Vaidotas Blažys liko 33-ias (1:00,26). Danas Rapšys 100 m nugara įveikė per 55,08 sek. ir užėmė 39 vietą tarp 64 plaukikų.

•

R.Meilutytė šiandien sieks pirmojo medalio.

LŽ

S.Babrauskas: “Džiaugsimės arba verksime”

Brazilai jau finale Japonijoje vykstančiame FIFA pasaulio klubų taurės turnyre paaiškėjo pirmasis finalo dalyvis.

Nors Turkijos krepšininkai jau turi kelialapį, savo žiūrovų akivaizdoje jie stengsis neleisti vilniečiams šeimininkauti svetimoje arenoje. / Romo Jurgaičio nuotrauka SAULIUS RAMOŠKA

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai šiandien maldaus, kad sėkmė jiems šypsotųsi dviejose Eurolygos arenose Stambulo ir Bambergo. Prieš savaitę Lietuvos vicečempionai nesugebėjo Vilniuje septynių taškų skirtumu įveikti Bambergo “Brose Baskets” iš Vokietijos. Šiandien vilniečiams tai gali atsirūgti, mat dabar jų likimas svetimose rankose. Tik dvi pergales D grupėje iškovojęs “Lietuvos rytas” neprarado vilčių patekti į TOP 16 varžybų etapą, tačiau per paskutinį reguliariojo sezono turą jiems reikės ir varžovų pagalbos. Šiandien “Lietuvos rytui” Turkijoje būtina nugalėti Stambulo “Besiktas” (rungtynių pradžia 21.45 val.) ir tikėtis, kad Belgrado “Partizan” (Serbija) Bamberge įveiks “Brose Baskets”. Visos trejos grupės rungtynės šį vakarą vyks vienu metu. Vokiečių klubo pergalė prieš serbus Dariaus Maskoliūno auklėtiniams užtrenktų duris į kitą etapą. “Bus sunku. Važiuojame į Stambulą ir bandysime laimėti. Jei per kitą mačą

D GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, įmesta ir praleista taškų, taškų skirtumas) 1. Barcelona

0 699:558

141

2. CSKA

1 705:634

3. Besiktas

5 633:684

-51

4. Partizan

7 641:680

-39

5. Lietuvos rytas 2

7 605:658

-53

6. Brose Baskets 2

7 648:717

-69

“Partizan” nugalės Bambergo klubą, džiaugsimės, jei ne - verksime”, - sakė “Lietuvos ryto” komandos kapitonas Steponas Babrauskas. Dar gerokai anksčiau trečiąją vietą grupėje ir kelialapį į antrąjį Eurolygos etapą užsitikrinęs “Besiktas” šį mėnesį pakoregavo savo sudėtį. Iš pradžių Turkijos klubo vadovai abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su 24 metų 208 cm ūgio juodkalniečiu Vladimiru Dašičiumi. Ekipoje pritapti nesugebėjęs aukštaūgis sėkmingiausias rungtynes sužaidė būtent Vilniuje - per 7 minutes pelnė 10 taškų. Jo vietą Stambulo ekipoje užėmė Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Cemalis Nalga - 2010-2011 metų sezoną 25 metų 208 cm ūgio vidurio puolėjas žaidė “Lietuvos ryte”. Netrukus “Besiktas” sustiprino ir įžaidėjų grandį, iki sezono pabaigos pasirašydamas su-

tartį su 29 metų 191 cm ūgio amerikiečiu Danieliu Ewingu, kuris praėjusį sezoną rungtyniavo Mariupolio “Azovmaš” (Ukraina) gretose. “Žinome apie šias permainas, abu naujokai mums pažįstami”, - prieš kelionę į Turkiją sakė vilniečių vyriausiasis treneris D.Maskoliūnas. Stambulo klubas pirmajame Eurolygos rate šventė tris pergales, antrajame per keturis susitikimus laimėjo tik sykį. “Šioks toks nuopuolis “Besiktas” žaidime yra. Tačiau tai galima suprasti: turkai jau prieš kelis turus užsitikrino vietą Eurolygos TOP 16 etape ir įgyvendino pagrindinį tikslą, - kalbėjo D.Maskoliūnas. - Tačiau privalome galvoti tik apie save. Nesitikiu, kad jų žaidėjai bus atsipalaidavę.” Vilniaus ekipos treneris neslėpė, jog auklėtiniai neturėjo daug laiko ruoštis galbūt paskutinei šį sezoną Eurolygos kovai, nes sekmadienį žaidė Vieningosios lygos rungtynes, o pirmadienį leido vyrams pailsėti. “Bet sakau sąžiningai žaidėjus nuteikinėjame mūšiui ir manau, jog laukia sunki kova nuo pirmų minučių, - tikino D.Maskoliūnas. - Tik gaila, kad mūsų galimybė keliauti toliau ir nuo kitų priklauso. Bet Stambule stengsimės padaryti tai, kas priklauso nuo mūsų.”

•

Vakar Tojotoje vykusiame pirmame pusfinalio susitikime Pietų Amerikos čempionas San Paulo klubas “Corinthians” iš Brazilijos 1:0 palaužė stipriausią Afrikos komandą Kairo “Al-Ahly” iš Egipto. Lemiamas buvo “Corinthians” legionieriaus iš Peru Paolo Guerrero smūgis galva 30 minutę. Antrame kėlinyje jau dominavo “Al-Ahly”. Egiptiečiai nuolat spaudė varžovus ir kūrė įtampą prie jų vartų. Tačiau San Paulo komanda atsilaikė. “Al-Ahly” treneris Hossamas El Badry po nesėkmės reiškė apmaudą: “Pralaimėjome gerai žaisdami. Buvome nubausti už vienintelę klaidą. Jei lygintume abiejų komandų žaidimą, turėtume pripažinti, kad buvome vertesni pergalės.” “Jautėme nemažą spaudimą. Antrame kėlinyje “Al-Ahly” žaidė labai solidžiai. Buvo labai sunku ginti savo pozicijas, bet mums padėjo fantastiški aistruoliai”, - kalbėjo “Corinthians” strategas Tite. San Paulo komanda Japonijoje turi tvirtą užnugarį. Juos palaiko net 15 tūkst. čia atvykusių aistruolių, kurie vakarykštėse rungtynėse kūrė nuostabią atmosferą. Šiandien įvyks antrasis FIFA klubų taurės pusfinalio susitikimas. Jame kovos stipriausias Šiaurės Amerikos re-

giono klubas “Monterrey” iš Meksikos ir praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos laureatas anglų klubas Londono “Chelsea”. Vakar po treniruotės Jokohamos stadione “Chelsea” futbolininkai sustojo specialioje mix-zonoje ir per ekranus stebėjo “Al-Ahly” bei “Corinthians” rungtynes. “Chelsea” klubas Japonijoje sulaukia milžiniško dėmesio. Paskui šią komandą nuolat sekioja minios gerbėjų, prašančių autografų. Bet Londono futbolininkams ne tai galvoje. Į žaidybinę krizę patekęs “Chelsea” su naujuoju treneriu Rafaeliu Benitezu Anglijos pirmenybėse per pastarąsias 4 rungtynes pelnė tik 5 taškus. Todėl triumfas Japonijoje padėtų numalšinti įtampą. Buvęs škotų futbolininkas, šiuo metu dirbantis apžvalgininku ir komentatoriumi Patas Nevinas palankiai vertina anglų šansus: “Jie gerokai lenkia “Corinthians” ir “Al-Ahly”. Jei žaistų su tinkama motyvacija ir koncentracija, šias komandas sudraskytų į skutelius.” FIFA klubų taurės turnyre paaiškėjo ir žemesnių vietų likimas. 7 vietą užėmė pirmąsias rungtynes pralaimėjęs “Auckland City” iš Naujosios Zelandijos. Rungtynėse dėl 5 vietos japonų Hirošimos “Sanfrecce” 3:2 įveikė Ulsano “Hyundai” (Pietų Korėja). Finalas numatytas sekmadienį.

•

LŽ

“Corinthians” duris į finalą atvėrė P.Guerrero (dešinėje) įvartis. AFP/Scanpix nuotraukos

2012 12 13 Lietuvos žinios

Pramogos

V.Bareikio kūryba be septynių užraktų tačiau žingsnis po žingsnio, ir tai įvyko. “Šį darbą ir rezultatą labai teigiamai priėmė mano aplinkos žmonės, veikiau pagal susikurtą planą. Taip pat gavau nemažai teigiamų įvertinimų, o tai irgi padėjo išleisti į pasaulį “Pandą”, - kalbėjo jis. Su teatro judėjimu “No Theatre” V.Bareikis dirba jau trejus metus, todėl naujokais jo narių nepavadinsi. O muzika vaikiną lydi dar daugiau metų. “Atrodo, lyg ir jokia nauja veikla neužsiimu, tačiau jaučiu, kad žengiu toliau ir kad tas žingsnis yra kaip tik dabar”, - patikino pašnekovas.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Kaip tarė, taip padarė - aktorius, režisierius ir atlikėjas Vidas Bareikis solinį muzikinį kelią rudenį vainikavo albumu “Panda”. Dabar jis aktyviai dirba su teatro judėjimu “No Theatre”, režisuoja spektaklius, kurie yra “nepatogūs” mums suvokti, todėl provokuoja ir domina dar labiau. Teatro režisūros studijas Maskvos Vsevolodo Mejerholdo teatro institute baigiantis Vidas Lietuvoje pradėjo naują gyvenimo etapą. Atrodo, jį aplankė visapusiška sėkmė - tiek kūrybiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Sausį V.Bareikis baigs studijas, o tai yra viena priežasčių, kodėl jis nekantriai laukia žiemos švenčių karštligės pabaigos. “Turiu planų, kuriuos noriu įgyvendinti. Reikia padaryti galybę darbų, bet tai man teikia labai daug malonumo”, - sakė Vidas.

(Ne) vienas Dar tik pradėdamas solinę karjerą V.Bareikis LŽ prisipažino, kad savo kūryba nori kalbėti garsiai. Kodėl? Pasak muzikanto, šiandien daugelio mūsų dainininkų stilius yra “antirėkiantis”. “Lietuvių kūryba subtili, kamerinė. Jie dainuoja vos ne pašnibždomis. Kartkartėmis nebeužtenka vien subtilių garsų ir pusbalsiu skambančios muzikos, nors dabar tai labai populiaru. Manau, ne tik man, bet ir

Savąją “Pandą” V.Bareikis pristatė per tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį “Tai - aš”. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka daugeliui aplinkinių kyla noras rėkti trypiant kojomis - tiek dėl visiems suprantamų, tiek dėl asmeninių priežasčių”, - kalbėjo V.Bareikis. Kartais menininkas pagauna save mąstantį, kad jau greitai baigsis gyvenimo tarpsnis, kai jis mokėsi, ir teks labiau save “paspausti”. “Daugelis mūsų išgyvena mokymosi laikotarpį. Iš pradžių tai dariau Lietuvoje, paskui - Rusijoje, ir tam tikru požiūriu turėjau savisaugą. Juk kai esi žmogus, kuris vis dar mokosi, gali sau leisti dažniau klysti. Tačiau kai pereini į profesionalumo etapą, tavo klaidos gali tapti pernelyg skaudžios ir brangios”, - svarstė aktorius.

Pirmasis solinis V.Bareikio albumas “Panda” žymi du skirtingus autoriaus kelionių etapus. Jis pasakojo, kad išvykęs į Maskvą liko vienas, tik su savimi, savo mintimis, idėjomis, jausmais... “Tai buvo visai kitoks laikas negu tas, kurį gyvenau iki tol, jau turėdamas šeimą. Vėl susidūriau su savimi, todėl dainos natūraliai tarsi pačios atsirado. Jos buvo kitokios, nei kurtos su “Suicide DJs”, - aiškino V.Bareikis.

“Fluxus” žaidimai Vidas neslėpė, kad vienam išleisti albumą buvo tam tikras iššūkis,

“Kartkartėmis nebeužtenka vien subtilių garsų ir pusbalsiu skambančios muzikos.” V.Bareikio sumanytame “No Theatre” judėjime “fluxus” galima įžvelgti ne tik spektaklyje “Mr. Fluxus, arba Šarlatanai”, bet ir tame pasaulyje, kurį kuria jaunieji aktoriai. Vidas sako, kad skirdami “fluxus” temai minėtą spektaklį jie turėjo progą pasisemti patirties iš šios meno krypties, į kurią telpa teigiami dalykai, klaidos ir nuoskaudos. “Pažinome keistą ir žaismingą “fluxus” pasaulį, padarėme jį aktualų, įdomų šiandien, tokį, kokį lengvai galima pritaikyti ir šiuolai-

kinei visuomenei. Tarkime, matau, kad tam tikri dabartiniai vizualaus meno sprendimai yra atėję būtent iš “fluxus” ir Jurgio Mačiūno mokyklos”, - sakė V.Bareikis. Anot pašnekovo, teatras yra žmogaus gyvenimo būdas, o ne profesija. Aktorius prisiminė, kad kartais susapnuoja idėjas, kurias vėliau įgyvendina. Tai reiškia, kad teatre jis yra 24 valandas per parą.

Po sluoksniais Vido nuomone, normalu, jog “No Theatre” iš pradžių priminė jaunimo teatrą, nes jį kūrė jauni aktoriai, kurių pirmieji gerbėjai buvo draugai. Vėliau auditorija plėtėsi. “Po spektaklio apie “fluxus” gavome atgalinį ryšį iš pirmųjų Lietuvos “fluxus” kūrėjų. Per “Kovos klubą” taip pat susitinka skirtingo amžiaus publika, nes kūrinys kalba apie skirtingų kartų požiūrius. Taigi publika yra adekvati kuriantiesiems”, pažymėjo V.Bareikis. Tiek jo, tiek kitų jaunųjų menininkų kūryba nestokoja humoro, kuris dažnai perauga į ironiją ar net kandžią satyrą. Vidas įsitikinęs, kad ironija nėra būtina, jei nori kalbėti apie dalykus, kurie skaudina. “Vertinu darbus, kai pagrindinės minties nereikia slėpti po septyniais ironijos sluoksniais. Ir pats stengiuosi taip kurti, taip bendrauti su draugais. Mano albumas “Panda” yra su humoru, bet jame atvirai kalbama apie tai, ką skauda”, - nuoširdžiai pasakojo V.Bareikis.

•

2012 12 13 Lietuvos žinios

Renginiai

Koncertai

Parodos valstybinis choras, Asmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras) 15 d. 17 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”. Dalyvauja Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, Karina Krysko ir Kauno bigbendas 16 d. 17 val. “Advento valanda”. Dalyvauja Kauno styginių kvartetas ir Mindaugas Zimkus (tenoras) KAUNO DRAMOS TEATRAS 15 d. 19 val. Koncertuoja bliuzo atlikėjas iš Prancūzijos Roland’as Tchakounte KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA 16 d. 12 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas ir pianistė Virginija Unguraitytė ŽALGIRIO ARENA 16 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Batuotas katinas ir Kalėdų senelis”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 18 val. Koncertas “Muzikinė animacija”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Juozas Domarkas KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 17 val. Nomedos Kazlaus ir Oscaro Marino Naujųjų metų koncertas

Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 15 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepijoninis duetas), Jurgis Juozapaitis (altas). Dirigentas Modestas Pitrėnas 16 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Muzikinė animacija 2”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 16 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “G.F.Hendelis ir Italija”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”, Julija Stupnianek (sopranas), Ignas Misiūra (bosas), Ula Čaplikaitė (fleita), Simona Vaitkevičiūtė (fleita). Dirigentas Algirdas Vizgirda VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 13 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų skyriaus moksleivių koncertas 14 d. 19 val. Koncertas “Balsų simfonija”. Dalyvauja Asmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius 16 d. 16 val. Koncertuoja “Tele bim-bam” kolektyvas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Ričardas Šumila 16 d. 18 val. Koncertuoja Jazzu ir Leon Somov kartu su būgnininku Dariumi Rudžiu ir bosistu Domu Aleksa ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 13 d. 19 val. Koncertas “Viva Vivaldi!”. Dalyvauja Vytautas Sriubikis (fleita), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus 15 d. 18 val. Grupės “MuselQ” (Beissoul, Einius ir Innomine) koncertas 16 d. 14 val. Koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”. Dalyvauja “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos I, II, III klasių chorai, Svaja Skučienė, Loreta Kuliešiuvienė (fortepijonas), Dalė Juozapavičiūtė (fleita), Vaidotė Benaitienė (gitara), Algirdo Rakausko išilginių fleitų ansamblis, Arūnas Dingelis (tenoras) 16 d. 19 val. Koncertas “Pasaulio Kalėdų giesmės”. Dalyvauja berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas”, LMTA studentų styginis kvartetas, Arūnas Dingelis (tenoras), Loreta Kuliešiuvienė, Svaja Skučienė (fortepijonas) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 14 d. 18 val. Advento vakaras “Vai ir atbėga baikštus elnelis”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų vaikų ir jaunuolių folkloro ansamblis “Reketukas” 15 d. 12 val. Šventinis koncertas “It snaigės sukasi ratu...” Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų baleto studija “Nuotaika” ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 16 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Koncertuoja valstybinis choras “Vilnius” ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 15 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkas Vidas Pinkevičius STASIO VAINIŪNO NAMAI 14 d. 17 val. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokytojos Jolantos Babaliauskienės klasės mokinių kanklių muzikos koncertas 15 d. 11.30 val. Koncertuoja Vilniaus Juozo TallatKelpšos konservatorijos ir “Lyros” muzikos mokyklos mokytojos Laimos Šulskutės fleitos klasės moksleiviai 15 d. 14 val. Algirdo muzikos mokyklos smuiko mokytojos metodininkės Audros Dainienės klasės mokinių koncertas “Baltos Kalėdos” 15 d. 16 val. Vilniaus Tarptautinės mokyklos vaikų fortepijono muzikos koncertas LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 13 d. 18 val. XII tarptautinio Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurso laureatų koncertas SALĖ “PIANO.LT” 13 d. 19 val. Koncertuoja Sonata Zubovienė (fortepijonas) ir Rokas Zubovas (fortepijonas) SIEMENS ARENA 13 d. 19 val. Indijos dramblių šou “Kaip drambliai Kalėdų laukė” 15 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta PRAMOGŲ ARENA 13 d. 20 val. Elektroninio smuiko virtuozės Vanessos Mae koncertas ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 13 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Nočnyje snaipery” ir Diana Arbenina

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 16 d. 16 val. Koncertas “Muzika Trakų pilyje”. Dalyvauja Baltijos gitarų kvartetas: Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius, Chrisas Ruebensas

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 13 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno

ŠIAULIAI CH.FRENKEIO VILA 13 d. 18 val. Kamerinės muzikos koncertas “Hendelis ir Italija”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”, Ula Čaplikaitė (fleita), Simona Vaitkevičiūtė (fleita), Ignas Misiūra (bosas). Dirigentas Algirdas Vizgirda KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 14 d. 18 val. Šiaulių bigbendo 10-ties metų jubiliejinis koncertas 15 d. 18 val. Koncertuoja M.Mikutavičius su grupe 16 d. 12 val. Koncertas “Kalėdų senelio belaukiant”

VILNIUS LIETUVOS AIDO GALERIJA 12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai” TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitės paroda “Dream Yours Dream” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 12 11 d. Ksenijos Jaroševaitės skulptūrų paroda “Sąžinės sąskaita” GALERIJA “MENO NIŠA” 2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinė metalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventi neuždrausi” GALERIJA “AKADEMIJA” 12 11-15 d. VDA Nidos meno kolonijos rezidentų paroda “Leidžiant laiką: tebuvo matyti vien sniego platybė, balta kaip šis lapas” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 12 06-18 d. Tapytojo Vytauto Pečiukonio paroda “Dangaus rojai ir pragarai žvaigždynų pasauliuose” DEIMANTŲ MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ 2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2” MODERNAUS MENO CENTRAS 12 04-12 14 d. R.Požerskio fotografijų paroda ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Nuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai darbai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos” Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkės Šejlos Kameric personalinė paroda LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS

DRUSKININKAI MUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 15 d. 21 val. Koncertuoja legendinės grupės “Hiperbolė” gitaristas ir dainų autorius Igoris Berinas, Irmantas Čepaitis (gitara) bei Gintautas Čepaitis (mušamieji)

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki 2013 02 17 d. PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose” VILNIAUS VERSLO UOSTAS 10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija” A.MICKEVIČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA 11 26-12 15 d. Iliustratorės Agnės Indrės kūrybos paroda “A.Indre. Dvi knygos”

KAUNAS

KRETINGA KRETINGOS RAJONO KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18.30 val. Ciklas “Muzikiniai rudenys”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, Šiaulių kamerinis orkestras ir solistai

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ DAUGIAKULTŪRINIS CENTRAS 14 d. 17 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas ir Steinas Skjervoldas (baritonas, Norvegija)

PALANGA KULTŪROS CENTRAS “RAMYBĖ” 16 d. 17 val. Koncertuoja bliuzo atlikėjas iš Prancūzijos Roland’as Tchakounte

R.Tchakounte.

V.Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai”.

Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda Nuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos” KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai” GALERIJA “KAUNO LANGAS” Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai” VDU GALERIJA “101” 11 29-12 14 d. Ispanijos menininko Antoni Miro paroda “Gades by Antoni Miro” PAVEIKSLŲ GALERIJA 11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta dailininkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Percikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS 2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”

KLAIPĖDOS GALERIJA 12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai” 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės” 11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata” 11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas mūšio laukas” 11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta” 11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

2012 12 13 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai SODYBOS, SKLYPAI PERKA

IŠNUOMOJAMOS

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

s” vos Ïinio jams io “Lietu to Dienra‰ã s kainos gyven erato 319 Lt prenum si˜ 160 Lt 12 mòne ˜ 80 Lt 6 mònesi ˜ 3 mònesi Lt o 1 mònesi Dienra be pirm‰ãio “Lietuvo kainos adieni˜ pre s Ïinios” numer ∞monòm atos s 12 mòn es 6 mòne i˜ 399 Lt s 3 mòne i˜ 216 Lt si˜ 108 Lt 1 mòne sio Lt

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662. PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. MEDICINOS PASLAUGOS

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams 12 mònesi˜ 247 Lt 6 mònesi˜ 124 Lt 3 mònesi˜ 62 Lt

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616. IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085. ĮVAIRŪS

Būčiau dėkingas žmogui, kuris galėtų padovanoti kaliniui naudotą veikiantį nešiojamą kompiuterį. Prašau išsiųsti paštu adresu: Remigijui Vitaniui, Lukiškių skg. 6, Vilnius. PRANEŠIMAI

Pamestus bankrutavusios UAB “Skorpus” (į. k. 301731228, Panevėžio r. sav., Vaivadų k., Klevų g. 49) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. LM-3636 Parduodamas bankrutavusios UAB “Elstuva” turtas. Telefonas pasiteirauti (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašai: www.bap.lt. Užs. LM-3637 Įkraunamas LED žibintuvėlis JY-2812 (barkodas 6941507400198) pripažintas nesaugiu. Prašome grąžinti įsigijimo vietose. Užs. LM-3638

www.lzinios.lt

Pranešame, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” valdyba patvirtino atskyrimo sąlygas. Atskyrime dalyvaujantis ir po atskyrimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo - akcinė bendrovė “Specializuota komplektavimo valdyba”, kodas: 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A, Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre. Po atskyrimo sukuriamas juridinis asmuo - AB “SKV-VALDA”, būsimos buveinės adresas: Savanorių pr. 191A, Vilnius. Atskyrimo procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnį. Po atskyrimo pasibaigiančių juridinių asmenų nėra. Pagal atskyrimo sąlygas atskiriamą dalį sudarantis akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” turtas, teisės ir pareigos perina AB “SKV-VALDA” nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Visos akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sandorius pereis AB “SKV-VALDA” ir visi tokie sandoriai bus įtraukiami į AB “SKV-VALDA” buhalterinę apskaitą nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Perdavimo-priėmimo aktas bus sudaromas po to, kai juridinių asmenų registre bus įregistruota AB “SKV-VALDA” bei akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” nauja įstatų redakcija. Su atskyrimo sąlygomis, po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” ir pradėsiančios veiklą AB “SKV-VALDA” įstatais, akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” 3 paskutinių metų metinių finansinių atskaitomybių rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu galima susipažinti nuo šios skelbimo dienos akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. Užs. R-702

Informacija apie atatrankos išvadą planuojamai ūkinei veiklai - dėl lengvųjų automobilių plovyklos su automobilių dalių parduotuve statybos Garažų g. 2, Utenos mieste, dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Tomas Mikulėnas, Krašuonos g. 19-37, Utena, tel. 8 600 95 065. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - komercinė-prekybinė veikla. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Garažų g. 2, Utenos mieste. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis bei aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 “Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais”, buvo atlikta atatranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą Nr. (5.1)-s-1141 (2012 12 06) - dėl lengvųjų automobilių plovyklos su automobilių dalių parduotuve statybos (Garažų g. 2, Utenos mieste) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima pas planuojamos ūkinės veiklos organizatorių adresu: Tomas Mikulėnas, Krašuonos g. 19-37, Utena, arba pas projektuotoją adresu: UAB “Romas ir Virgis”, Utenio a. 6, Utena, tel. (8 389) 56 554. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą prašome teikti raštu 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo spaudoje organizatoriui arba projektuotojui. Išsamiau susipažinti su atliktos atrankos išvada galima dešimt paskelbimo dienos pas planuojamos ūkinės veiklos organizatorių darbo dienų nuo adresu: Krašuonos g. 19-37, Utena, tel. 8 600 95 065, pas projektuotoją adresu: Utenio a. 6, Utena, tel. (8 389) 56 554, bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente, Metalo g. 11, Utena. Užs. LM-3629

21 Lt

” ios Ïin rata s o tuv ume “Lie pren iena) o i s ‰ã o sd nra s dien vaitò e i a D no i s Lt 84 Lt vie t kur e 2 b 4 ( i˜ Lt nes 21 mò esi˜ 2 1 òn Lt 6 m ònesi˜ 3m sio òne 1m

INFORMACIJA apie UAB “Maturė” transporto priemonių oro filtrų perdirbimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas! • Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r. Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

V-10118

1 mònesio

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus.

ios” os Ïin onòms v u t e i “L ainos ∞m a‰ãio Dienr meratos k 99 Lt 4 u pren esi˜ t n 250 L ò m 12 Lt 5 i˜ s 3 e 1 6 mòn si˜ e 3 mòn Lt ònesio

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

Nemokamai gydau depresiją, patariu kaip apsisaugoti nuo jos, taip pat pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti nesutarimus šeimoje, konsultuoju vaikų auklėjimo klausimais. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

www.archyvusistemos.lt

1. PŪV užsakovas: UAB “Maturė”, Alekniškio k., Širvintų r., tel. (8 382) 30 016. 2. PŪV pavadinimas: transporto priemonių oro filtrų perdirbimas. 3. PŪV vieta: Vilniaus apsk., Širvintų r., Alekniškio k. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - VRAAD) 2012 12 10 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-2303: PŪV PAV neprivalomas. 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo, adresu: Alekniškio k., Širvintų r., tel. (8 382) 30 016, darbo valandomis. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB “AV Consulting”, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 1880, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. Užs. LM-3635

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

LAIKRA·âIO “LIETUVOS ÎINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAâIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: DRUSKININKAI ELEKTRñNAI GARGÎDAI JONI·KIS KAI·IADORYS KELMñ KRETINGA KUR·ñNAI LAZDIJAI N.AKMENñ

V.Kudirkos g. 45 Sod˜ g. 13-3 Kvietini˜ g. 3 Statybinink˜ g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybinink˜ g. 19 Birutòs g. 11 J.Basanaviãiaus g. 1 Sein˜ g. 3 Respublikos g. 7

Nemokamas telefonas

(8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8 (8

313) 51 075, 8 685 47 526 528) 39 200 46) 45 21 14, 8 686 21 345 426) 60 569 346) 51 378, 8 605 19 330 427) 51657, 8 612 33 150 445) 53 949, 8 687 12 779 41) 58 57 61 318) 52 374, 52 375 425) 56 588

8 800 77 888

PAKRUOJIS PLUNGñ RADVILI·KIS RADVILI·KIS ROKI·KIS ·AKIAI ·IAULIAI ·IAULIAI ·ILALñ ·VENâIONYS

K´stuãio g. 8-3 T.VaiÏganto g. 27 S.Dariaus ir S.Giròno g. 30 S.Dariaus ir S.Giròno g. 46 Nepriklausomybòs a. 13 J.Basanaviãiaus g. 67 Trak˜ g. 20 P.Vi‰inskio g. 26 Îemaitòs g. 4-18 Aduti‰kio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

www.lzinios.lt

REKLAMA reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 249 249 Faksas:278 275

2166, 2173, 2165. 4104, 3131.

2012 12 13 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 13 D. LRT televizija

LNK

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projekto svarstymas ir priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 13.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 Poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 15.30 “Stilius”. Jausmai (k.) 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 19.00 Pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfinaliai. Finalai. (Pastaba: gali dalyvauti R.Meilutytė, G.Titenis). Tiesioginė transliacija 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginės laidos tęsinys 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.) 0.10 “Stilius”. Veidai (k.) 0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 “Valanda su Rūta” (k.) 12.10 “Karamelinės naujienos” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Visa menanti” N-7 23.35 “Agentai” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 12.40 “Gyvenimas yra gražus” 13.10 “Patys pačiausi” 13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu”

15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Nuodėmių dešimtukas” 20.00 “Patys pačiausi” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.00 “Anarchijos vaikai” 1.50 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių” tyrimas (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.) 10.00 “Žmogus prieš gamtą. Ramiojo vandenyno sala” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Muzikinė kaukė” 22.25 Kriminalinis veiksmo f. “Vagių pasaulis” N-14 0.25 “Laukinis” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai. Tamsioji Venecijos pusė” 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. Smuikas Lietuvoje 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių kino aukso fondas”. Detektyvas “Visi prieš vieną” N-7 14.15 “Mokyklos langas” (k.) 14.35 “Amžininkai”. Neprarastoji karta 15.20 “Prisiminkime”. Dainuoja Nijolė Ščiukaitė (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 3 d. “Apgautoji Afrika” 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Vikingai 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Tėve mūsų” N-14 21.50 “Prisiminkime”. Arijos iš lietuviškų operų 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Partizanai” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva. “Tarp 1964-8”. “Šitoje rojaus pusėje” (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vai-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Širdžių ėdikas” - 10.45, 13, 15.15, 18.15, 21 val. “Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.30, 19, 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 17, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 15 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val. “Džiunglės” - 12, 14.45, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Debesų žemėlapis” - 11, 14.30, 17.30, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.45, 18.45, 21.20 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 13 d. 10.30, 12.45 val. “007 operacija “Skyfall” - 18, 21.10 val. “Monstrų viešbutis” - 13.30 val. “Pragaras rojuje” - 20.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 11.20, 13.45, 16.15, 21.55 val. “Virš įstatymo” - 11.30, 15, 18.15, 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 18, 22 val. “Legendos susivienija” (3D) - 11.10, 13.30 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.30 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 15 val. “Prie jūros” - 15.30 val. “Septyni psichopatai” - 21 val. “Kazino apiplėšimas” - 19 val. “Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas” - 16 val. “Pabandom iš naujo” - 17 val. “Sviestas” - 20.45 val. “Pusbroliai” - 21.15 val. OZO KINO SALĖ “Valandos” - 16 val. “Coco prieš Chanel” - 18 val. MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 15.45, 18, 21.15 val.

“Septyni psichopatai” - 18.10 val. “30 širdies dūžių” - 15.50, 20.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11, 13.20 val. “007 operacija “Skyfall” - 15, 18.20, 21.15 val. SKALVIJA “Riksmas” - 18.30 val. “Profesija - reporteris” - 20.40 val. “Stebuklų laukas” - 17.10 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Girių takais” 10.55 Dok. f. “SOS Beringo jūroje” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Čingischanas” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Čingischanas” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.50 VTB jungtinė lyga. Klaipėdos “Neptūnas” Krasnojarsko “Jenisej” (Rusija). Tiesioginė transliacija 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 9.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 11.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 13.00 Drama “Mes iškeliaujame!” N-7 15.00 Veiksmo f. “Miražas” N-7 17.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 19.25 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 21.00 Drama “Emos laimė” N-7 23.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14 1.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimo dovana” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45 “Kritinė riba” N-7 14.45 Drama “Akila ir rašybos konkursas” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 0.00 “Pražūtingas auksas” N-7

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 13 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” 15 d. 12 val. “Buratinas” 15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 16 d. 12 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 13 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 13 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”

“Apgaulinga aistra” - 16.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14, 18.45, 21.15 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 12.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 18.30, 21.45 val. “Monstrų viešbutis” - 10.15 val.

KLAIPĖDA

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 19, 20 val. “Legendos susivienija” (3D) - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45 val. “Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.45, 19 val. “Džiunglės” (3D) - 13, 15, 18.45, 17, 21.45 val. “Debesų žemėlapis” - 19.30 val. “Frankenvynis” (3D) - 11.45, 13.45 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10, 12, 14.15, 16.30 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13, 21 val. “007 operacija “Skyfall” - 15.30, 18.30 val. “Monstrų viešbutis” (3D) - 11 val. “Monstrų viešbutis” - 10.45 val.

KAUNAS

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 14.05, 18.40 val. “Karališkas romanas” - 15.20, 18.30, 21.35 val. “Džiunglės” (3D) - 18.45 val. “Debesų žemėlapis” - 14.30, 17.45, 21 val. “Frankenvynis” (3D) - 15.45 val. “Apgaulinga aistra” - 16.20, 20.45 val.

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Kaimo gydytojas” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 22.05 Dvikova 23.40 “Operatyvininkai” 0.35 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Mano draugas Ivanas Lapšinas” 2.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 “Premier League World” žurnalas 11.15 “Trans World Sport” žurnalas 12.15 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Porto” 14.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Ajax” 16.25 “Formulė-1”. Brazilijos GP lenktynių apžvalga 17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija 19.25 Motosportas. WRC sezono apžvalga 20.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 20.30 Boksas. Manny Pacquiao Juanas Manuelis Marquezas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Asseco Prokom”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Panathinaikos”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali R.Grino žūklė 22.00 Upių pabaisos 23.00 Tikri žvejai 0.00 Gelbėjimo misija 1.00 Prasta situacija

Teatras

Kinas VILNIUS

kų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Trileris “Mirties kelias” 23.20 “6 kadrai” 23.55 “CSI kriminalistai” 0.40 “Ledo kelias” 1.30 “Išvaduotojas”

CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 19.30 val. “Širdžių ėdikas” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.45, 15, 17.15 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 11.15, 14.45, 18.10, 21.35 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.30 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45 val. “Monstrų viešbutis” - 11.30, 13.30 val. FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16, 17.45, 20.30 val. “Virš įstatymo” - 13, 15.30, 18.15, 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 17, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45 val. “Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 15.45. 18 val. “Džiunglės” (3D) - 14.45 val. “30 širdies dūžių” - 20, 22 val.

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11.30, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Virš įstatymo” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.15 val. “Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Džiunglės” - 16.30, 18.30, 20.30 val. “Debesų žemėlapis” - 12, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val. “Septyni psichopatai” - 15.15, 18.15, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17, 21 val. “Legendos susivienija” - 13.15, 15.45, 18 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val. “Pragaras rojuje” - 20.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val. “Monstrų viešbutis” - 12.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 11.40, 13.20, 15, 16.45 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val. “Širdžių ėdikas” - 18.45, 20.40 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val. I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.45 val. “Į Romą su meile” - 15.20 val. “Pabandom iš naujo” - 17.15 val. “Kazino apiplėšimas” - 13.30, 19.10 val. “007 operacija “Skyfall” - 21 val.

14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis” 14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” 15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre koncertuoja “Tree Stones” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė” 16 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda” 16 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 16 d. 16 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 13 d. 18 val. “Ivona, Burgundo kunigaikštytė” 14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė” 16 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 13 d. 18.30 val. “Trys seserys” 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 16 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 15 d. “Batuotas katinas” Mažoji salė 16 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 13, 14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 14 ir 15 d. 18 val. Studijoje II. Teatras “Atomico” (Ispanija). Ištraukos iš trijų spektaklių “Nužudysiu tave švelniai”, “Nuvalkiotas”, “A.M.” 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra” 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 13 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” 16 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” 16 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” 15 d. 18 val. “Linksmoji našlė” 16 d. 12 val. “Sniego karalienė” 16 d. 18 val. “Atila” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val.; 14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?” 13, 14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 13 d. 19 val. “Brendžio trims!”

14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 17.30 ir 19.30 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne” 14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” 15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 16 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė, branda, senatvė, mirtis” 15 d. 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pukuotukas” 15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Paleistuvis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 16 d. 15 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PANEVĖŽYS

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Širdžių ėdikas” - 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45 val. “Legendos susivienija” - 13.45, 18.10 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.40, 20.30 val.

14 d. 19 val. “Sex guru” 15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?” RAGANIUKĖS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

16 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Gandro dovana” 16 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”. “Mozaika” “DOMINO” TEATRAS 13 d. 19 val. “Striptizo ereliai”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 16 d. 12 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

2012 12 13 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:34 leidžiasi 15:52 dienos ilgumas

7:18

Orai ir horoskopai MĖNULIS

-9 Oslas

Pirmąją jaunaties dieną Mėnulis teka 08:20 leidžiasi 16:17

Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

Stokholmas

-2

Berlynas

Zarasai Utena

Panevėžys

-3 Praha

+5 Paryžius

-1 Miunchenas

+10

Bordo

Kėdainiai 0

-8

Ukmergė -6 -10

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

-6

-9

+8 Madridas

+15 Barselona

+10 Roma

Vilnius Minskas -6 -6 Varšuva -2 Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -3 -1 -4 Bukareštas Varna Dubrovnikas -3 Sofija +8

+16

Alytus Druskininkai

+16

+9 Nica

-4 Maskva

-6

-3

-7 -12 -6 -10

-5 Ryga

+5 Kopenhaga

Amsterdamas

Klaipėda

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

+3 Londonas

Šiauliai

-8

Delčia I 04

Dublinas +4

Palanga

-4 Helsinkis

-7

Stambulas +5

Malaga -6

+10

-9

Alžyras +17

ŠIANDIEN: bus debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0 laipsnių.

348-oji metų diena. Gruodžio tryliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 51-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 18 dienų.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais, snigs. Temperatūra naktį 8-11 laipsniai šalčio, dieną apie 7 laipsnius šalčio.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +16

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Eiviltė, Kastautas, Kastytis, Liucija, Otilija; rytoj: Alfredas, Fortūnatas, Kintvilė, Tarvainas.

Senoliai sakydavo: Griekų per striekų - pats per niekų.

2012 12 13 Lietuvos žinios

Margumynai

Neringos pušys vaiduoklės DENISAS NIKITENKA

Pirmą kartą Kuršių nerijoje mokslininkai aptiko bakteriją, kuri puola Neringos pušis ir paverčia jas vaiduoklėmis: medžių šakos suformuoja keistus rezginius, o spygliai pakeičia spalvą ir formą. Atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad pušis užkrečia bakterijos fitoplazmos, nors prieš tai manyta, kad spyglių spalva galėjo pasikeisti nuo Baltijos jūros atpučiamos druskos. Kuršių nerijos nacionalinio parko Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė sako, kad vadinamoji fitoplazma atakuoja net palmes. Jas bandoma išsaugoti purškiant chemikalus. “Mes, žinoma, pušų nepurkšime. Džiaugiamės, kad pavyko nustatyti ligą ir kad kol kas ji nėra masiškai paplitusi. Reikia išsamesnių tyrimų. Kita vertus, Neringos pušys ir taip silpnos, nes auga skurdžiame dirvožemyje, todėl jas ir puola įvairios ligos. Kone kasmet randama naujų kenkėjų”, - pasakojo mokslininkė.

Lietuvoje aptiktos fitoplazmos mokslininkams kol kas yra savotiška mįslė, nes nežinoma, kokie vabzdžiai jas platina. Be to, Kuršių nerijoje negalima naudoti cheminių preparatų vabzdžiams naikinti. Vynuogynų siaubu vadinamos tos pačios fitoplazmos Centrinėje ir Pietų Europoje naikinamos drastiškai - išdeginami ištisi pažeistų augalų plotai. Gamtos tyrimų centro Fitovirusų laboratorijos vedėjas hab. dr. Juozas Staniulis LŽ teigė, kad jei Kuršių nerijoje išplistų pušis vaiduoklėmis paverčianti bakterija, vaizdas būtų liūdnas. “Nusilpę medžiai tiesiog sunyktų ir po kelių sezonų nudžiūtų, “vaiduoklynais” virstų ištisi plotai. Tačiau imtis drastiškų veiksmų - iškirsti medžius - dar nereikėtų, svarbu atlikti išsamesnius tyrimus. Juolab kad fitoplazmos mums naujovė. Neringoje jos aptiktos pirmą kartą”, - teigė mokslininkas. Pasak minėtos laboratorijos mokslininkės Rasos Jomantienės, Neringos pušis užpuolusi liga vystosi lėtai, bet per 5-10 metų gali įveikti didžiulius pušynus, ypač jei susidaro palankios sąlygos vabzdžiams daugintis. “Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje

Užsikrėtusios nauja bakterija gražuolės Neringos pušaitės gali išnykti po dešimties metų. / Deniso Nikitenkos nuotrauka taip išnyko uosiai. Kovoti su šia problema galima tik iškertant ir sunaikinant sergančias pušis, taip pat ligą platinančius vabzdžius. Iškirstą plo-

tą reikia užsodinti naujomis pušelėmis”, - sakė mokslininkė. Pernai Neringos pušis buvo užpuolęs spygliuočių ūglių vėžys, ku-

ris naikina net pumpurus. Tačiau ši liga grėsmingiausia drėgną ir karštą vasarą. Kadangi šiemet vasara buvo vėsi, vėžys daug bėdų nepridarė.

•

Susilažino iš milijono svarų

“Mis Prancūzija” per daug balta Kovojanti už juodaodžių teises organizacija CRAN negailestingai sukritikavo “Mis Prancūzijos” rinkimus.

“Mis Prancūzija” tapo M.Lorphelin. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Mis Prancūzija” tapo brunetė, 19 metų medicinos studentė iš Burgundijos Marine Lorphelin, kuri finale įveikė iš Taičio atvykusią Hinarini de Longeaux. Tai ir supykdė tamsiaodžius Prancūzijos piliečius, kurie pareiškė, jog grožio konkurse nepakankamai buvo atstovaujama Šiaurės Afrikai. “Tai, kad trūko atstovių iš prancūziškai kalbančių Šiaurės Afrikos šalių, jau kelia rimtą problemą”, - pareiškė juodaodžių organizacijos CRAN pirmininkas Louis Georges’as Tinas. Jam pritardamas CRAN narys Freedomas Royer pareiškė, jog ketina surengti konkursą “Juodoji Mis Prancūzija”. “Tokie konkurso rezultatai rodo, jog nenorima pripažinti, kad prancūzų tautą sudaro ir Afrikos kilmės prancūzai”, - pareiškė jis. Nors renkant gražuolę iš 33 į finalą patekusių merginų 8 atstovavo etninėms mažumoms, o 6 dalyvės buvo atvykusios iš Ramiajame vandenyne ir Karibuose esančių Prancūzijos teritorijų. Po konkurso CRAN išplatino ir specialų pareiškimą. “Manoma, kad renkant “Mis Prancūziją” juodaodės gali atstovauti tik užjūrio departamentams. Iš Šiaurės Afrikos į konkursą atvykusi tik viena kandidatė buvo labai greitai pašalinta (gal buvo per didelė musulmonė?)”, - rašoma jame.

•

Priešistorinis roplys JAV prezidento Baracko Obamos vardu pavadintas dar vienas gyvūnas. Tai Jeilio universiteto mokslininko neseniai atrastas priešistorinis roplys - obamadonas. Nicholaso Longricho atrasta specifinių roplių rūšis priešistoriniais laikais gyveno JAV Montanos valstijoje. Obamadonas nebuvo didelis gyvūnas, kadangi jo kūno ilgis siekė vos 30 centimetrų. Priešistorinis roplys turėjo

aštrius dantis, kuriais kramtė augalus ir traiškė vabzdžius. Pasak mokslininko, obamadonai, kaip ir nemaža dalis roplių, gyvačių ir dinozaurų išnyko asteroidui susidūrus su Žeme. Ši katastrofa įvyko prieš 65 mln. metų. Obamadonas - ne pirmas JAV prezidento B.Obamos garbei pavadintas gyvūnas. Anksčiau mokslininkai ešerinių šeimos žuviai suteikė Etheostoma obama pavadinimą. Ši žuvis gyvena gėlo vandens upeliuose ir upėse Šiaurės Amerikoje. Suaugusios Et-

Obamadonas išnyko kartu su dinozaurais asteroidui susidūrus su Žeme. / Užsienio spaudos nuotrauka heostoma obama žuvys būna iki 48 mm ilgio. Jos yra melsvos spalvos su oranžiniais taškeliais.

•

Milijardierius R.Bransonas kontroliuoja skrydžių bendrovę “Virgin Atlantic”. PA Wire/Scanpix nuotrauka

Oro transporto bendrovės “Virgin Atlantic” įkūrėjas Didžiosios Britanijos milijardierius Richardas Bransonas susilažino su “British Airways” vadovybe iš milijono svarų sterlingų, kad jo bendrovės prekės ženklas po penkerių metų bus toks pat populiarus kaip ir anksčiau. R.Bransoną lažintis paskatino “British Airways” pagrindinės kompanijos “International Airlaine Group” (IAG) vadovas Willie Walshas, kuris teigė, kad britų milijardieriaus bendrovė greitai išnyks iš rinkos. W.Walshas taip pat pareiškė, kad po penkerių metų jis kontroliuos oro transporto bendrovę “Virgin Atlantic”.

Tokioms kalboms IAG vadovas turėjo pagrindo. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad didžiausia JAV skrydžių kompanija “Delta Airways” rengiasi įsigyti 49 proc. “Virgin Atlantic” akcijų. Jeigu sandoris įvyktų, R.Bransonas kontroliuotų tik 51 proc. šios oro bendrovės akcijų. Pats britų milijardierius neigia gandus, kad jis gali prarasti skrydžių bendrovės kontrolę. “Virgin Atlantic” buvo įkurta 1984 metais. Viena pagrindinių bendrovės konkurenčių - “British Airways”. Konkurencija tarp bendrovių ypač suaktyvėjo šiais metais, kai “Virgin Atlantic” pirmą kartą įžengė į vietinių skrydžių Didžiosios Britanijos teritorijoje rinką.

•

“USNews”, “BBC News”, France24, LŽ