2012 gruodžio 28 d. / Penktadienis / Nr. 296 (13 424)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „KELIONĖS IR TURIZMAS”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 28 d. / Penktadienis / Nr. 296 (13 424)

www.lzinios.lt

Valdininkai renkasi keturias žvaigždutes

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

Šiandien LŽ

2p.

Pusė Seimo “dirigentų” dar neparengta: per penkias savaites, kai dirba naujos kadencijos Seimas, pirmininkauti plenariniams posėdžiams buvo patikėta tik trims iš šešių parlamento vicepirmininkų

3p.

Rikiuojamas desantas pakartotiniam Seimo šturmui - dauguma kandidatų antrąkart varžysis tose pačiose apygardose

Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai, braižydami kitų metų kelionių maršrutus, suskubo rūpintis vietomis, kuriose labiausiai norėtų ištiesti kojas po sunkios darbo dienos svečioje šalyje. / LŽ archyvo nuotrauka Išsamiau 3 p.

•

Atsakomybė krito ant lietuviopečių

8p.

Nusipirkę nuosavą būstą laimite stabilumą, tačiau netenkate nuomos teikiamos laisvės, kai galima kraustytis kitur kada panorėjus

UŽSIENIS

Stumiamas į nuošalę

SAULIUS RAMOŠKA

Rusijos krepšinio federacijos (RKF) sprendimai gerokai sukrėtė krepšinio visuomenę: nacionalinę moterų krepšinio rinktinę patikėta treniruoti lietuviui Alfredui Vainauskui, prie vyrų rinktinės vairo stojo graikas Fotis Katsikaris.

Po Gruzijos parlamento rinkimų šalies prezidento galios vis mažinamos.

Parlamentui pateiktas projektas, kuriuo siūloma, kad Žvalgybos tarnyba būtų pavaldi ne prezidentui, o vyriausybei ir Nacionalinio saugumo tarybai, kurios vadovą skirtų ir atleistų ministras pirmininkas. Be to, vyriausybė nori kontroliuoti ir tarnybą, atsakingą už kontržvalgybos koordinavimą. Kiek anksčiau pareikalauta, kad Michailui Saakašviliui nebūtų pavaldi ir Valstybinė apsaugos tarnyba, į kurios pareigas įeina ir valstybės vadovo apsauga. Jau anksčiau ministrų kabinetas pasirūpino, kad iš prezidento būtų atimta teisė skirti gubernatorius.

Kursko moterų krepšinio klubo “Dinamo” strategas A.Vainauskas prieš pat Kalėdas su RKF pasirašė ketverių metų sutartį. Vadinasi, lietuvis ruses treniruos visą olimpinį ciklą.

Gal tai puiki dovana sausio 16 dieną 52-ąjį gimtadienį švęsiančiam A.Vainauskui? “Smagu, kai gauni, ko nesitiki”, - LŽ sakė šiemet su Kursko komanda Europos taurę iškovojęs treneris iš Lietuvos. Tačiau jis puikiai supranta, koks rimtas iššūkis jo laukia. Nuo 1999 metų Rusijos moterys iš Europos pirmenybių visada grįždavo su medaliais (triskart 2003, 2007 ir 2011 m. - su auksu).

RKF vadovai pastebėjo A.Vainauską, kai jis su Kursko “Dinamo” krepšininkėmis laimėjo Europos taurę.

• IŠEITIS Už tepliones mokės ir klaipėdiečiai

Išsamiau

13 p.

Uostamiesčio valdžia, neapsikentusi vis labiau siautėjančių ir fasadus terliojančių grafitininkų, nutarė pradėti masiškai bausti išmargintų pastatų savininkus.

Panašiai jau kurį laiką elgiasi Vilniaus merija. Klaipėdos vadovai įsitikinę, kad už nenuvalytus grafičius pirmiausia atsako patys pastatų valdytojai. Jie esą itin vengia tvarkytis ir nesikreipia į policiją. “Nuo pavasario tikrai imsimės drastiškų priemonių,

nes kitaip neįmanoma priversti pastatų savininkų susitvarkyti savo turtą. Visas Klaipėdos centras, senamiestis apipaišytas, tačiau labai retas kuris dėl tokio vandalizmo kreipiasi į policiją. Tad dabar jie turės tai daryti, kitaip grės baudos iki 1,5 tūkst.

•6 p.

Išsamiau

Kurskbasket.ru nuotrauka

Orai litų”, - LŽ sakė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas. Vilnius taip pat kenčia nuo grafitininkų, pastatų savininkams skiriamos baudos, tačiau sienų terliotojai toliau siautėja.

•11 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pusė Seimo “dirigentų” dar neparuošta parlamentinę “virtuvę”, nes kitaip įsivelsi į nereikalingus ginčus”, pridūrė politikas.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Per penkias savaites, kai dirba naujos kadencijos Seimas, pirmininkauti plenariniams posėdžiams buvo patikėta tik trims iš šešių parlamento vicepirmininkų. Kiti tik rengiasi “dirigentų” vaidmeniui.

Dažniausiai per minėtą veiklos laikotarpį vadžias savo rankose laikė Seimo pirmininkas “darbietis” Vydas Gedvilas ir jo partijos kolega pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys. Kaip tik šių Seimo vadovų sprendimas “diriguoti” plenariniams posėdžiams, per kuriuos buvo sprendžiamas trijų Darbo partijos (DP) atstovų teisinės neliečiamybės atėmimo klausimas, sukėlė emocijų audrą.

Kai kurie parlamento vicepirmininkai tokį žingsnį įvardijo kaip klaidą.

Grafiką sudaro pirmininkas Posėdžio pirmininko kėdėje dar neteko sėdėti socialdemokratui Gediminui Kirkilui, “tvarkiečiui” Kęstui Komskiui ir tik praėjusią savaitę pavaduotoju išrinktam Lietuvos len-

Išpuolių nebijo

Parlamento vicepirmininkas “tvarkietis” K.Komskis vis dar skaito Konstituciją ir Seimo statutą, kad galėtų pradėti pirmininkauti plenariniams posėdžiams. / Romo Jurgaičio nuotrauka kų rinkimų akcijos atstovui Jaroslavui Narkevičiui. Kelis kartus posėdžiams pirmininkavo konservatorė Irena Degutienė ir socialdemokratas Algirdas Sysas. Pirmininkavimo grafiką sudaro Seimo pirmininkas.

“Reikia laiko, kad įgytum patirties ir įgūdžių. Svarbiausia - išmanyti Seimo statutą ir jo nepažeidinėti”, LŽ sakė I.Degutienė. Jos nuomone,

greičiausiai visas pirmininkavimo subtilybes perprato A.Sysas. “Jis labai organizuotas, gerai valdo salę, dirba tiksliai pagal statutą”, - kolegą gyrė nemažą patirtį vesti posėdžius turinti politikė.

Pasak A.Syso, pirmininkavimas plenariniam posėdžiui - “didelio dėmesio ir susikaupimo reikalaujantis darbas”. “Ir būtina išmanyti

Nerūkymo zonos - akių dūmimas

Sausio 15 dieną G.Kirkilas debiutuos kaip pirmininkaujantis plenariniam posėdžiui. Posėdžius vedančių kolegų darbo jis prisipažino nestebintis, nes tam paprasčiausiai neturįs laiko. “Pirmininkauti man teko įvairiems renginiams - suvažiavimams, konferencijoms, Vyriausybės posėdžiams, todėl ypatingo iššūkio neįžvelgiu, - LŽ sakė buvęs premjeras.

Tuo metu K.Komskis pirmininkauti rengiasi rimtai. “Skaitau ir Konstituciją, ir statutą”, - tikino jis.

“Tvarkiečio” nuomone, profesionaliausiai praėjusios kadencijos Seimo posėdžiams pirmininkavo I.Degutienė. “Ji gerai išmano statutą, tačiau klaidų taip pat neišvengė”, - aiškino K.Komskis. Jis tikino auditorijos “tramdymo” patirties turįs, todėl prireikus naudosis visomis “statuto leidžiamomis priemonėmis”.

Galėjo nusišalinti I.Degutienės nuomone, tai, kad V.Gedvilas neatsisakė vesti praėjusios

Birutės parkas Palangoje paskelbtas nerūkymo zona, bet nerūkantieji bent iki pavasario negalės ginti savo teisių. / Deniso Nikitenkos nuotrauka DENISAS NIKITENKA

Nuo sausio 1-osios keturiose Palangos viešosiose vietose bus draudžiama rūkyti, tačiau kurorto valdžia net nepasirūpino pastatyti apie tai bylojančių ženklų.

Maža to, nerūkymo zonų ženklai atsiras geriausiu atveju pavasarį, tad iki tol cigarečių dūmų netoleruojantys poilsiautojai ir palangiškiai savo teises įrodinėti galės nebent ginčydamiesi su rūkaliais.

Merijos vadovybė dėl to nieko bloga nemato. Esą draudimas rūkyti yra tik prevencija, todėl nuo Naujųjų metų niekas nepuls bausti dūmą tam nenumatytose vietose pešančių žmonių. Kai kurie kurorto politikai signalizuoja, kad tokia dviprasmė situacija sukels nemažai konfliktų.

Kas kontroliuos?

Palanga buvo paskutinis pajūrio miestas, kuris aiškiai įvardijo viešas nerūkymo vietas. Analogiškas zonas jau anksčiau patvirtino Neringa (2007 metais) ir Klaipėda (2009 metais).

Didžiausiame šalies kurorte nerūkymo zonomis paskelbti pusės kilometro ruožas Mėlynosios vėliavos paplūdimyje ties Birutės parku (kitaip nei Klaipėdos pliažuose, rū-

kymo vietų nebus), pats 101 hektaro dydžio parkas, itin žmonių mėgstama pėsčiųjų Meilės alėja ir vaikų žaidimo aikštelė “Vaikų parkas”. Toks sprendimas priimtas likus mėnesiui iki 2013-ųjų ir jis įsigalios nuo sausio 1-osios.

Palangos tarybos narys Danas Paluckas LŽ teigė, kad pirmiausia netinkamai buvo pasirinktos pačios nerūkymo zonos. “Įdomu, kaip jie kontroliuos situaciją? Juk dabar rūkalius galės pereiti į kitą gatvę ir likti nenubaustas”, - sakė jis.

Kontrolę pavesta atlikti vos kelis darbuotojus turinčiam merijos Viešosios tvarkos skyriui ir policijai.

Bauda už rūkymą neleistinose vietose - nuo 20 iki 50 litų.

Įvaizdžio reikalas LŽ pasidomėjus, kaip ruošiamasi pradėti įgyvendinti plačiai nuskambėjusį draudimą rūkyti viešose vietose Palangoje, paaiškėjo, kad politikų priimtas sprendimas - paprasčiausias šūkis. “Ženklų, pažyminčių nerūkymo zonas, nėra. Nebus jų tol, kol merija nepatvirtins kitų metų biudžeto, o tai gali įvykti tik vasarį. Vėliau reikės dar atlikti viešąjį ženklų pirkimą, pagaminti juos, pastatyti. Tad, manau, geriausiu atveju ženklai bus pastatyti tik pavasarį. Iki tol tikrai nieko nebausime už rūkymą neleis-

Įžvelgia konfliktus Atrodytų, nekalta biurokratinė kolizija gali tapti rimtų nesusipratimų priežastimi. Kas bus teisus, jei žmogus po sausio 1-osios mėgins drausminti rūkantį asmenį ar jų grupę, pavyzdžiui, Birutės parke? Teoriškai rūkyti draudžiama, bet nėra apie tai informuojančių ženklų. “Čia tikrai blogas dalykas. Kam reikia sprendimų, jei vėliau negali jų įgyvendinti, kontroliuoti, kaip jie vykdomi? Jei kils konfliktinių situacijų su rūkaliais, kurortui bus gėda. Pavyzdžiui, grupė sveikuolių su šiaurietiško ėjimo lazdomis įsigaliojus draudimui rūkyti Birutės parke vaikšto po jį. Ir nuolat užuodžia cigarečių dūmus, ant suoliukų sėdi ir rūko jaunuoliai. Kaip galės sveikuoliai apginti savo teises į švarią aplinką, jei rūkaliai pagrįstai tikins nieko nežinantys apie draudimą, nes nėra įspėjamųjų ženklų?” - svarstė D.Paluckas.

Beje, analogiška situacija buvo ir Klaipėdoje 2009-aisiais. Įsigaliojus draudimui rūkyti Skulptūrų parke jo prieigose nebuvo nė vieno apie tai informuojančio ženklo. Tik įsikišus žurnalistams ženklai buvo labai operatyviai pagaminti ir pastatyti.

•

•

“Paslėpta” Kauno valdžios dovana KRISTINA KUČINSKAITĖ

tinose vietose, gal bus apsiribojama tik žodiniais įspėjimais”, - teigė savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.

Ji pripažino, kad miesto taryba sprendimą drausti rūkyti tam tikrose kurorto viešose vietose priėmė labiau dėl įvaizdžio, o ne siekdama bausti rūkalius, juos kontroliuoti.

“Nėra tikslo bausti, drausti... Čia daugiau prevencijos priemonė. Jei rūkys kur nors pasislėpę, tai mes tikslą būsime pasiekę. Žinoma, kol nėra ženklų, negalima ir bausti, nors teoriškai draudimas galios”, aiškino administracijos direktorė.

Merijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys LŽ taip pat tikino, kad jokių nurodymų drausminti rūkalius nuo sausio 1-osios negavo.

“Nėra direktorės įsakymo. Nežinau, kaip reikės įgyvendinti tarybos sprendimą nuo sausio 1-osios”, - sakė jis.

savaitės posėdžių, kuriuose buvo sprendžiama, naikinti ar ne trijų “darbiečių” teisinę neliečiamybę, “buvo didžiausia klaida”. “Tai ne atskirų partijos narių, o visos partijos byla. Todėl pirmininkauti tos partijos atstovui tikrai nereikėjo, kad būtų išvengta šališkumo”, - sakė parlamentarė. Pasak jos, svarstant trijų DP atstovų klausimą buvo padaryta “nemažai statuto pažeidimų”. Konservatorė mano, kad kaip opozicijos atstovė šiame posėdyje būtų buvusi “labiausiai nešališka”. “Bet ir iš valdančiosios daugumos šįkart pavaduotojų yra tiek kaip niekada, tad rinktis buvo iš ko”, - sakė I.Degutienė.

A.Sysas teigė siūlęs V.Gedvilui pagalbą, kai buvo sprendžiamas DP narių klausimas. “Tačiau pasirinkimas - pirmininko reikalas”, - pabrėžė socialdemokratas. Jis mano, kad V.Gedvilo sprendimas pačiam vesti posėdį tik sukėlė “nereikalingą erzelynę”.

“Parlamentinio korektiškumo požiūriu pirmininkavimo galima buvo ir atsisakyti, bet formaliai priversti tai padaryti negalima”, - kolegai pritarė G.Kirkilas. K.Komskis taip pat sakė manąs, kad “tuos paskutinius posėdžius reikėjo pavesti pirmininkauti kitam”.

Per didžiąsias metų šventes kauniečiams, paliekantiems savo automobilius mokamose stovėjimo vietose, nereikia atverti piniginių. Tačiau bilietų automatai vis tiek “prašo” pinigų, nes čia nėra jokių įspėjimų apie šventinę miesto valdžios dovaną.

Vairuotojai, kurie neskaito laikraščių ar nenaršo Kauno aktualijas nušviečiančių interneto portalų, apie nemokamą šventinę paslaugą nieko nežino. Tuo įsitikino keli Kauno tarybos nariai, vakar sulaukę miestiečių skambučių. Žmones glumino tai, kad bilietų automatų ekranuose švietė informacija, kokioje zonoje jie stovi ir kiek kainuoja paslauga. Įmetę monetų kauniečiai gavo stovėjimo kvitus.

“Negalėjome patikėti tuo, kas mums sakoma, todėl patys nuėjome apžiūrėti biletų automatų”, - LŽ sakė Kauno tarybos narys, “Vieningo Kauno” atstovas Povilas Mačiulis.

Jo teigimu, pasivaikščiojus Kauno centre įsitikinta, jog visi bilietų automatai veikia, ir nėra jokių perspėjimų, kad mokėti nereikia.

Norint ištaisyti klaidą, pasak P.Mačiulio, buvo pagamintos kelios dešimtys lankstinukų, kurie buvo pritvirtinti ant pinigus renkančių įrenginių. Politiko įsitikinimu, savivaldybės įstaiga “Automobilių stovėjimo aikštelės” nepaiso mies-

to tarybos sprendimo šventiniu laikotarpiu atleisti vairuotojus nuo automobilio stovėjimo mokesčio. “Šiandien bilietų automatai veikia įprastu režimu ir vairuotojus informuoja, kad automobilių stovėjimas mokamas”, - pabrėžė jis.

Tikrai ne visi kauniečiai, juolab miesto svečiai, žino apie kalėdinę miesto tarybos dovaną, todėl tai pranešti jiems suprantamu būdu būtina. Anot P.Mačiulio, pakabinti lapelius ar priklijuoti lipdukus įmonei nebūtų reikėję nei daug laiko, nei išlaidų.

Laikinasis “Automobilių stovėjimo aikštelių” direktorius Vitas Lendraitis, kalbėdamas su LŽ, stebėjosi, kodėl problema analizuojama tik šįmet. Jo teigimu, tarybos sprendimas, suteikiantis teisę nuo gruodžio 27 dienos iki gruodžio 31-osios mieste automobilius statyti nemokamai, galioja jau ketverius metus ir niekada ant automatų nebuvo kabinami jokie perspėjamieji lapeliai.

“Kauniečiai žino, jog šventiniu laikotarpiu miesto centre palikti mašinas galima be užmokesčio. Jie net neina prie automatų ir nežiūri, kas ten parašyta”, - aiškino V.Lendraitis.

Jo teigimu, apie miesto dovaną automobilių savininkams likus savaitei iki akcijos skelbiama per žiniasklaidos priemones. Esą visų miestiečių nei skaityti laikraščių, nei naršyti internete nepriversi, todėl neverta tikėtis, kad 100 proc. bus visi informuoti.

•

Kai kurie Kauno politikai vakar patys ėmėsi improvizuotos informavimo apie nemokamą automobilių statymą kampanijos. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

2012 12 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Valdininkai renkasi keturias žvaigždutes TADAS VALANČIUS

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdininkai, braižydami kitų metų kelionių maršrutus, suskubo rūpintis vietomis, kuriose labiausiai norėtų ištiesti kojas po sunkios darbo dienos svečioje šalyje.

Briuselis, Frankfurtas, Kopenhaga, Viena, Dublinas, Atėnai ir Praha - Europos miestai, kuriuose kitąmet vizitus planuoja ŠMM valdininkai. Tradiciškai dažniausiai teks lankytis Belgijos sostinėje, triskart rečiau - Vokietijoje, Danijoje, dar rečiau - likusiuose išvardytuose Senojo žemyno didmiesčiuose.

Nurodė konkrečiai Kelionių organizavimo ir apgyvendinimo paslaugas perkančios institucijos viešo konkurso sąlygose paprastai nurodo tik kelionių kryptis ir pageidavimą valdininkus apgyvendinti ne prastesniuose kaip trijų žvaigždučių, ne pernelyg toli nuo centro esančiuose viešbučiuose.

Tačiau šįkart sąlygos konkretesnės - konkurso laimėtojas valdininkams turės parūpinti nakvynę jų pačių pasirinktuose miestų centruose įsikūrusiuose viešbučiuose. O virš kiekvieno jų tviska prabangą ir komfortą žyminčios keturios žvaigždutės.

Nakvynė Briuselio viešbutyje “Silken Berlaymont Hotel” sausio viduryje atsieitų nuo 500 litų už naktį. / Viešbučio nuotrauka

Už naktį - 500 litų Centriniame viešųjų pirkimų portale pasirodžiusioje ŠMM valdininkų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo techninėje specifikacijoje nurodomi penki Briuselio, trys Kopenhagos ir du Dublino viešbučiai. Juose pageidaujama apsigyventi vienviečiuose standartiniuose kambariuose be pusryčių. Kiti viešbučiai, kurių nėra tarp pateiktųjų, turėtų būti pasiūlyti ne žemesnės kaip

trijų žvaigždučių standarto klasės, atsižvelgiant į patogų susisiekimą miesto transportu.

Be to, kad pirkimo dokumentuose minimi viešbučiai turi keturių žvaigždučių klasę, visų jų aprašymuose pažymima apie išskirtinai patogią, istorinių miesto įžymybių apsuptą vietą ir ypatingą klientams kuriamą komfortą.

Pirmajame iš Briuselyje esančių “Martin’s Central Park” viešbutyje nak-

tis sausio viduryje atvykusiam valdininkui atsieitų apie 300 litų. “First Euroflat” viešbutyje, kuris lankytojus savo tinklalapyje pasitinka šūkiu “Pačioje Europos širdyje!”, už nakvynę pakloti tektų apie 450 litų. Tiesa, įskaičiuoti pusryčiai. “Renaissance Hotel” viešbutyje nakvynės kaina dar didesnė - apie 500 litų. “Thon Hotel Brussels City Centre” viešbutyje naktis kainuoja nuo 350 litų, o nakvynė “Silken Berlaymont Hotel” sausio viduryje atsieitų nuo 500 litų.

Kopenhagoje įsikūręs ŠMM pageidaujamas viešbutis “Clarion Collection Neptun Hotel” sausio viduryje atvykusiam valdininkui nakvynę suteiktų už maždaug 450 litų. Čia pat veikiantis “The Square Hotel Copenhagen” už naktį paprašytų šiek tiek daugiau kaip 400 litų, o viešbutyje “Wakeup Hotel” kainos tiek nesikandžioja - naktis čia pareikalautų per 300 litų.

Airijos sostinėje ministerijos pageidaujamų viešbučių sąraše esantis “Grand Hotel” už naktį prašo per 250 litų, tame pačiame mieste esančiame “Alexander Hotel” kaina panaši.

Pigūs ir patogūs?

Nubraižyti kelionių maršrutai, anot ŠMM Komunikacijos skyriaus, atspindi ministerijos dalyvavimą visuose parengiamuosiuose Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai susitikimuose, Europos Ko-

misijos sudarytose valstybių narių atstovų švietimo ar mokslo klausimų darbo grupėse, susitikimuose su Europos Parlamento atstovais. Airijoje valdininkai lankytųsi dėl šios šalies pirmininkavimo ES Tarybai pirmąjį kitų metų pusmetį. Taip pat numatyti vizitai į Europos Tarybos, UNESCO, Europos mokymo fondo, CEDEFOP ir kitų tarptautinių organizacijų darbinius susitikimus ir pasitarimus. “Į komandiruotes bus išsiųsti darbuotojai, kurie yra arba bus paskirti atstovauti Lietuvai arba ŠMM vienoje ar kitoje tarptautinėje darbo grupėje ar renginyje”, - lakoniškai į LŽ klausimą, kiek ministerijos valdininkų gali vykti į svečias šalis kitąmet, atsakė ŠMM atstovai. Nedetalizuojama ir lėšų suma, kurią ministerija galėjo būti numačiusi šioms išvykoms. To esą atskleisti negalima, kol dar vyksta viešasis pirkimas.

Tuo metu konkrečių keturių žvaigždučių klasės viešbučių pasirinkimą pagrindiniuose Europos didmiesčiuose ŠMM valdininkai pateisina mažiausia kaina, nuolaidomis ir patogiomis jų vietomis. “Pasirinkti viešbučiai, kurie yra arba arčiausiai europinių institucijų ar tarptautinių organizacijų ar institucijų būstinių, arba siūlo geriausias korporatyvines kainas, arba teikia nuolaidas Europos Komisijos ar Tarybos renginių dalyviams”, - teigiama LŽ atsiųstame atsakyme.

•

Rikiuojamas desantas pakartotiniam Seimo šturmui TOMAS BAŠAROVAS

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiandien baigia registruoti partijas ir savarankiškai panorusius išsikelti kandidatus, kurie pavasarį kovos dėl laisvų vietų Seime.

Dauguma kandidatų antrąkart varžysis tose pačiose apygardose, tačiau simpatijų sieks ir tenykščiams rinkėjams iki šiol nepažįstami politikai.

Pakartotiniai Seimo rinkimai kitų metų kovo 3 dieną vyks trijose vienmandatėse rinkimų apygardose. Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino apygardose rinkimai iš naujo skelbiami dėl anuliuotų balsavimo rezultatų, Ukmergėje - mirus ten išrinktam Seimo nariui Juliui Veselkai.

VRK duomenimis, iki vakar kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai užsiregistravo 14 politinių partijų ir 3 nepriklausomi kandidatai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje iškėlė per plauką Seimo nariu netapusį ir daugiausia rinkėjų balsų joje rudenį surinkusį Aleksandrą Zeltinį. “Darbiečiai” deleguoja į antrąjį rinkimų turą čia patekusį Ritą Vaigi-

ną, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - Biržų rajono tarybos narę Nijolę Šatienę. Ji po pirmojo Seimo rinkimo turo čia liko trečia.

Per pakartotinius rinkimus antrąkart šios apygardos rinkėjų balsus mėgins pavergti buvęs parlamentaras, Respublikonų partijos lyderis Valdemaras Valkiūnas. Tautinė partija “Lietuvos kelias” čia apygardoje vėl iškėlė Dangiro Mikšio kandidatūrą.

Pirmąkart šioje apygardoje varžysis praėjusios kadencijos Seimo narys, “tvarkietis” Vytautas Galvonas. Jis sako jau pradėjęs pažintį su vietos žmonėmis, aiškinasi jų problemas. “Dar laiko yra aplankyti kiekvieną gryčią”, - šmaikštavo politikas. V.Galvonas tikino turintis šansų laimėti naujoje apygardoje.

Zarasų-Visagino apygardoje, kurioje rezultatai buvo anuliuoti dar po pirmojo Seimo rinkimų turo, “tvarkiečiai” iškėlė daugiausia rinkėjų balsų čia surinkusį praėjusios kadencijos parlamentarą Algimantą Dumbravą.

LSDP šioje vienmandatėje apygardoje antrąkart iškėlė Nikolajaus Gusevo kandidatūrą, LVŽS - Zarasų rajono tarybos narį Gintarį Petrėną.

Ukmergės vienmandatėje apygardoje velionio J.Veselkos partijos kolegos iškėlė naujojo vidaus reikalų ministro

Prezidento našlė K.Brazauskienė pasinaudos antra galimybe prasibrauti į šios kadencijos Seimą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Dailio Alfonso Barakausko kandidatūrą. Socialdemokratai delegavo ilgametį Ukmergės rajono tarybos narį Kazį Grybauską. “Darbiečiai” kelia tarybos nario Rolando Janicko kandidatūrą.

Ukmergės vienmandatėje apygardoje dėl parlamentaro mandato kovoti pasiryžo ir trys savarankiški kandidatai. Savo kraštiečių simpatijas ir balsus bandys pavergti ukmergiškis, Santarvės fondo steigėjas Julius Kazėnas, kaip ir pirmajame Seimo rinkimų ture savo jėgas savarankiškai darsyk iš-

mėginti ruošiasi Mindaugas Kluonis. Į parlamentą šioje apygardoje savarankiškai prasibrauti mėgins ir buvęs Seimo narys, liberalcentristas Antanas Nedzinskas. “Mane labiau žmonės žino kaip paprastą žmogų, o ne partijos atstovą”, - tikino jis neva pasirinkęs kur kas sudėtingesnį kelią, tačiau taip įrodysiąs savo ryžtą grįžti į politiką. Ukmergės apygarda jam pasirodė “artimesnė dūšiai”. “Tai kaimiškoji apygarda, kaip ir mano buvusioji Dzūkijos, todėl panašumų yra.

nių išmokų. Energetikos ministerija penkiems politinio pasitikėjimo tarnautojams ketina sumokėti 29 730 litų išeitinių. Kultūros ministerija yra numačiusi trijų buvusių viceministrų ir dviejų buvusių ministro patarėjų išeitinėms kompensacijoms išmokėti 27 900 litų. Finansų ministerija dviem buvusios ministrės Ingridos Šimonytės politinio pasitikėjimo pareigūnų kompensacijoms ketina atseikėti 13 400 litų. Užsienio reikalų ministerija teigia numačiusi buvusiems ministro Audroniaus Ažubalio politinės komandos tarnautojams išmokėti iki 12

tūkst. litų. Kitos ministerijos šiuo metu dar neturi numačiusios sumų, kurias skirtų buvusio politinio pasitikėjimo tarnautojams.

Patirties turiu, ukmergiškių bus valia, rinktis mane ar kitą žmogų”, - aiškino A.Nedzinskas. Jam pirštinę mes prieštaringasis Vytautas Šustauskas.

VRK kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai iki vakar užregistravo 14 politinių partijų, tačiau dauguma jų kol kas dar nėra nurodžiusios, kokias kandidatūras kels. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna teigė, kad šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos dėl kandidatų. “Yra vienas iš variantų, kad dalyvautų tie patys žmonės, kurie anksčiau dalyvavo, taip pat žiūrime ir kitų galimų variantų”, - LŽ sakė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis tikino, kad Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje planuojama iškelti Kęstučio Slavinsko kandidatūrą, kuris ten balotiravosi ir spalį vykusiuose rinkimuose. “Dėl kitų dviejų kandidatų dar vyksta diskusijos partijoje”, - LŽ sakė E.Masiulis.

Demokratinė darbo ir vienybės partijos vadovė Kristina Brazauskienė žada balotiruotis Zarasų-Visagino apygardoje. “Esu ten buvusi ne kartą, tuose miestuose”, - apsisprendimą šioje apygardoje kelti savo kandidatūrą motyvavo K.Brazauskienė.

•

Trumpai SKAIČIUOJA IŠEITINES Daugiausia išeitinių kompensacijų po Vyriausybės kaitos darbą baigusiems politinio pasitikėjimo pareigūnams planuoja išmokėti Ūkio ministerija.

Jeigu jie neįsidarbins valstybės tarnyboje praėjus mėnesiui nuo jų atleidimo iš pareigų dienos, išmokoms bus skirti 57 836 litai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šešiems politinio pasitikėjimo pareigūnams bus išmokėta 45 700 litų. Buvęs ministras Raimondas Šukys jau gavo 19 884 litų išeitinę kompensaciją. Dar keturiems

jo patarėjams bus skirta nuo 2,1 tūkst. iki 6,3 tūkst. litų. Vidaus reikalų ministerija buvusiam ministrui Artūrui Melianui ketina išmokėti 19,2 tūkst. litų išeitinės kompensacijos. “Vidaus reikalų ministro visiems politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams vieno mėnesio išeitinėms išmokoms išmokėti priskaičiuota 39,3 tūkst. litų, tačiau jiems įsidarbinus ši suma bus mažesnė”, - nurodė Vidaus reikalų ministerija. Iš pareigų atleistiems Krašto apsaugos ministerijos politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams numatyta skirti iki 31,5 tūkst. litų išeiti-

BAIGĖ TIRTI Buvusių Vilniaus OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo baudžiamojoje byloje yra daugiau nei trys dešimtys nukentėjusiųjų. Komentuodamas baigtą ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis

Jancevičius taip pat atskleidė, kad tirdami OMON veiklą prokurorai į atskirą ikiteisminį tyrimą išskyrė bylą, kurioje įtariamieji yra lietuviai. Pasak prokuroro, B.Makutynovičius ir V.Razvodovas įtariami dėl 15 nusikaltimų, padarytų 1991 metais. Jie, pasak R.Jancevičiaus, figūruoja ir “Sausio 13-osios bylos fone”, ir įvairiuose pasienio postų užpuolimuose. Ketinama perduoti bylą teismui, kad jie galėtų būti teisiami už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

BNS, LŽ

4

2012 12 28 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Žvilgsnis į nueinančius metus VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Laikydamiesi tradicijos įvertinti besibaigiančius metus, pamėginkime nors šiek tiek žvilgtelėti į juos per politinius akinius. Taip žiūrint, svarbiausias 2012-ųjų bruožas yra tas, kad tai buvo eilinių Seimo rinkimų metai. Visi kiti politiniai įvykiai, viešojoje erdvėje patraukę gal ir daugiau dėmesio, greičiausiai buvo susiję su šiais rinkimais.

Suprantama, galima nesutikti su tokiu parlamento rinkimų sureikšminimu, tačiau ir politikos, ir ekonomikos specialistai, analizuodami šiuolaikines demokratines visuomenes, jau seniai atkreipė dėmesį į vadinamąjį rinkimų ciklą, kuris lemia valdžioje esančių politikų sprendimus: vienaip politikai elgiasi kelerius metus po rinkimų, kitaip - rinkimams artėjant. Tokį ciklą lemia ir tai, kad vienas iš šiuolaikinės demokratijos požymių yra rinkimų periodiškumas, kuris nustatomas įstatymu.

Griežtai periodiškai vykstantys rinkimai priverčia esančiuosius valdžioje sužinoti piliečių nuomonę apie valdymo efektyvumą. Naujausioji Lietuvos parlamentarizmo istorija rodo, kad ta nuomonė daž-

niausiai būna neigiama ir Seimo daugumą perima opozicijoje buvusios politinės jėgos. Šiokia tokia išimtimi reikėtų laikyti 2004 metų Seimo rinkimus, kai valdžioje išliko socialdemokratai ir socialliberalai, tačiau ją turėjo dalytis su daugiausia mandatų laimėjusia politikos naujoke Darbo partija. Šių metų Seimo rinkimai patvirtino taisyklę - opozicinės partijos tapo valdančiosiomis. Ketverius metus valdžiusios vadinamosios dešiniosios partijos turėjo užleisti vietą po valdžios saule vadinamosioms kairiosioms ir nelabai aišku kokioms. Čia turiu galvoje Darbo partiją, kuri pagal pavadinimą lyg ir kairioji, tačiau jos lyderis vadina save liberalu.

Taip pat nelabai aišku, kur kairės-dešinės skalėje būtų partijos “Tvarka ir teisingumas” vieta. Bendras bruožas, siejantis šias nelabai aiškias partijas, yra tas, kad jos yra vieno lyderio partijos, kurios gyvuos tol, kol bus populiarus jų vadovas. Rolando Pakso populiarumas jau krinta, tą patvirtina ir Seimo rinkimai: 2008 metais jo vadovaujama partija gavo 156 tūkst. balsų, šiemet - tik 100 tūkstančių.

Priešingai nutiko Darbo partijos vadovui Viktorui Uspaskichui. Per pastaruosius metus jis tapo vienu popu-

liariausių politikų. Tai atspindėjo ir Seimo rinkimų rezultatai: 2008-aisiais gavusi tik 111 tūkst. balsų, šiais metais ši partija laimėjo 271 tūkst. rinkėjų palankumą.

Tačiau besibaigiantys metai sukūrė ir tam tikrą intrigą, kurią nusakyti būtų galima taip: ar nebus šie metai Darbo partijos lyderio politinės karjeros pabaigos pradžia? Turbūt

tam, kad Darbo partija taptų svarbia žaidėja sudarant valdančiąją koaliciją. Mainais už tai, matyt, buvo tikimasi išsaugoti teisiamų šios partijos narių teisinę neliečiamybę.

Tačiau šis visai neblogas planas atsimušė į uolą, kuria tapo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kai ji garsiai pasakė, kad teisiamųjų suole sėdinti partija neturi dalyvauti valdančiojoje koali-

Ar nebus šie metai Darbo partijos lyderio politinės karjeros pabaigos pradžia? niekada nerasime aiškaus atsakymo į klausimą, kodėl gana stambus verslininkas pats sukūrė politinę partiją, tapo jos vadovu, laksto iš televizijos į televiziją ir dalyvauja bet kokiose, kad ir idiotiškiausiose laidose, taip siekdamas populiarumo sau ir savo partijai. Juk to nedaro kiti mūsų verslininkai, verslas dalyvauja politikoje kitaip. Jis remia politines partijas, laukdamas iš jų palankių jam sprendimų, reklamuoja jam naudingas politines idėjas.

Aiškiau tapo tik dėl to, kodėl kuklusis verslininkas iš Kėdainių taip stengėsi šiuose Seimo rinkimuose.

Galima spėti, kad buvo siekiama laimėti kuo daugiau mandatų Seime

cijoje, ne vienas politikos apžvalgininkas tvirtino, kad tokiu būdu šalies vadovė smūgiuoja ne V.Uspaskichui, o socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui, siekdama priversti jį sudaryti “vaivorykštės” koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Laikas ir įvykiai parodė, kad smūgis vis dėlto buvo skirtas Darbo partijai.

Pamėginkime pamodeliuoti, kaip būtų klostęsi įvykiai, jeigu valstybės vadovė būtų neišreiškusi savo pozicijos dėl teisiamos Darbo partijos.

Ponas Viktoras dabar greičiausiai būtų Seimo pirmininkas (formaliai, pagal Konstituciją, tai antrasis valstybės pareigūnas), realusis ministras

pirmininkas ar bent jau vicepremjeras. Jo šešėlis būtų nuolat lydėjęs A.Butkevičių ir jo sprendimus.

Socialdemokratai puikiai pasinaudojo prezidentės parama, nes apskritai Darbo partija jiems yra rakštis vienoje vietoje - juk abi šios partijos kovoja dėl to paties elektorato balsų.

Darbo partija labiausiai yra reikalinga TS-LKD, nes skaldo vadinamąjį kairįjį elektoratą, neleidžia socialdemokratams vieniems pasiimti visų jo balsų ir taip tapti neįveikiamiems. Užtenka paprastos aritmetikos - bendras socialdemokratų ir “darbiečių” rinkėjų skaičius yra daugiau kaip pusė milijono, o TS-LKD ir liberalų per 300 tūkstančių.

Socialdemokratai nusiteikę rimtiems darbams, ypač tiems, kurių nepadarė buvusi valdančioji koalicija.

Turiu galvoje biurokratijos “saulėlydį”, daugiabučių renovavimą, darbingiausių mūsų žmonių emigraciją, šilumą gaminančio ūkio pertvarką. Tačiau čia kyla aštrus klausimas - kiek vieno žmogaus interesams sukurta Darbo partija padės arba bent jau netrukdys šiems darbams. Kitaip tariant, mūsų parlamento valdančioji koalicija yra per mažai stabili, todėl artėjantys 2013 metai politiniu požiūriu bus gana sudėtingi ir sunkiai nusakomi.

•

Kitų balsai KALĖDINĖS VESTUVĖS

Britų naujienų tinklalapis Dailymail.co.uk rašo apie šventiniu karnavalu tapusias pensininkų vestuves: “Britų pora - 56 metų

Lietuvos žinios

Harry Paulas ir 65 metų Margaret Steward savo artimiesiems per Kalėdas surengė įspūdingą šventę. Po aštuonerių metų draugystės vestuves iškėlusi pensininkų pora žiedus sumainė persirengę šventiniais Kalėdų karnavalo kostiumais. Jaunasis vestuvių dieną buvo pasirišęs baltą barzdą ir vilkėjo raudoną Kalėdų Senelio kostiumą, o jo sužadėtinė pasipuošė raudonais snieguolės kailiniais. Į šventę buvo pakviesta

apie 50 svečių, kurie taip pat įkūnijo ryškiaspalvius pasakų personažus. Pamergės virto žaliomis elfėmis, o pabroliai nykštukais. Vestuvėse tarp svečių galima buvo išvysti sniego senį bei garsiuosius herojus iš Walto Disney animacijos. Kaip pridera, Kalėdų Senelis su savo žmona į metrikacijos skyrių vyko šventinėmis rogėmis. Šią netradicinę idėją vestuvėms sugalvojusi jaunojo sesuo Anna tikina norėjusi sukurti nepamirštamą šventę. “Visi kartu fantastiškai pasilinksminome”, džiaugėsi ji. Jaunieji taip pat liko patenkinti, mat Kalėdos jiems nepaprasta šventė - tai jų pirmosios pažinties diena.”

PRIGLAUS LIETUVIUS BENAMIUS Į Jungtinę Karalystę (JK) gyventi išvykę lietuviai - antra didžiausia imigrantų benamių grupė. Apie tai rašo interneto tinklalapis Anglija.lt:

“Per pastaruosius metus imigrantų benamių iš Rytų ir Vidurio Europos itin padaugėjo. Pastebimas ir lietuvių benamių pagausėjimas. Pernai per Kalėdas naktį viename iš “Crisis” centrų praleido 169 benamiai iš Lietuvos. Lietuviai kreipėsi pagalbos į centro gydytojus, taip pat klausė patarimų gyvenamojo būsto, pašalpų, imigracijos klausimais bei

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

Vatikano radijas pristatė naujausius religijų tyrimo duomenis: “Žinomas

Vašingtone, atliko didžiulį tyrimą, palygindamas daugiau nei du tūkstančius įvairių statistinių duomenų ir registrų apie mūsų planetos religinį pasiskirstymą. Didžiausia religinė grupė yra krikščionys - ją sudaro per 2,2 mlrd. asmenų. Musulmonų yra 1,6 mlrd., induistų - milijardas, budistų - pusė milijardo. Žydų priskaičiuota apie 14 mln., iš kurių beveik pusė gyvena JAV. Dar beveik 400 mln. žmonių išpažįsta kitas religijas. Pasak tyrimo, iš 7 mlrd. planetos gyventojų beveik 6 mlrd. save priskiria vienai ar kitai religinei grupei.”

religijų tyrimų institutas “Pew Forum”, kurio centrinė būstinė yra

LŽ

galimybė šventinį laikotarpį praleisti po stogu, pavalgyti, nusiprausti, apsikirpti, išsiskalbti drabužius, taip gauti gauti reikalingą gydytojų, stomatologų, psichologų pagalbą.

“Raginame benamius Naujaisiais metais imtis priemonių keisti savo gyvenimą”, - pažymėjo A.Bowden.”

DAUGIAUSIA KRIKŠČIONIŲ prašė pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų. Lietuvių benamių daugiausia registruojama Londone. Kaip teigia benamiais besirūpinančios tarnybos “Crisis” atstovė Agata Bowden, daugeliui lietuvių kalbos barjeras trukdo gauti reikalingą pagalbą.

“Dėl to stengiamės bendradarbiauti su lietuviais, skatiname juos padėti savo tautiečiams. Ieškome lietuviškai ir angliškai kalbančių žmonių, kurie galėtų vertėjauti, taip pat specialistų, kurie galėtų savanoriauti mūsų centruose šventiniu laikotarpiu”, - tikino “Crisis” centro atstovė. JK veikiančios labdaros organizacijos per didžiąsias metų šventes benamių nepaliks gatvėje.

“Crisis” tarnyba Londone šiuo metu atidariusi 9 laikinus centrus, kuriuose laukia vienišų, namų ir artimųjų neturinčių asmenų.

Neabejojama, kad tarp jų bus ir lietuvių. Benamiams bus suteikiama

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213) (tel. 249 2249) (tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 46) 31 02 51)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 45) 57 23 41)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 1, 13, 16 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 28 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Europa pradundėjo per neramius 2012-uosius Visokių negandų plakamos Europos Sąjungos (ES) 2012 metų traukinys pagaliau atrieda į stotį. O kol jis dardėjo, ES atstovai pelnė Nobelio taikos premiją ir ją atsiėmė pilnomis kišenėmis... skolų. Vis dėlto metams baigiantis bendrumo jausmas sustiprėjo.

Gruodžio pradžioje atrodė, kad ES pasitiks Naujuosius metus kaip niekada susiskaldžiusi, tačiau paskutinis viršūnių susitikimas suteikė vilties. ES nebėra tokia trapi kaip metų pradžioje ir juos užbaigia gerokai sustiprėjusi, nors ir daug problemų dar lieka neišspręstų. Skolų krizė dominavo visus 2012 metus, nustumdama visa kita į šoną: pilietinį karą Sirijoje, Artimųjų Rytų konflikto paaštrėjimą, sukrėtimus Egipte. Net ir tokiems kur kas aktualesniems klausimams kaip Serbijos bei kitų buvusios Jugoslavijos šalių integravimas ES neskyrė nei pakankamai laiko, nei energijos. Tapti ES nare rengiasi Kroatija. Tačiau per pastarąjį viršūnių susitikimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo tiesmuka: laikas tam nepalankus, nes “mes labai atidžiai stebėsime Kroatijos ekonomiką ir konkurencingumą”. Dabar, bent jau kurį laiką, svarbiausias dalykas bus pinigų sąjungos stiprinimas.

Gūdžiausias metas Kai kurie teigia, kad krizė jau pasiekė viršūnę, o jeigu norime žinoti, kada ir kur tai nutiko, atsakoma: anksčiau šiais metais. Tuomet, kai Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad “Europos projektas ir jo laimėjimai nėra negrįžtami”.

sušvelninti. Po susitikimo A.Merkel buvo laikoma derybų pralaimėtoja.

Europoje padvelkė šaltukas.

Europos Parlamento žaliųjų atstovė Rebecca Harms sakė: “Kol ginčijamės, ar ponia Merkel pralaimėjo, o ponas Monti laimėjo, ar Pietūs prispaudė Šiaurę, ar priešingai, man sunku patikėti, kad einame teisingu keliu, kuris išves Europą iš krizės.”

Visi vienoje valtyje

Pora nusprendė apsikabinti ir pasibučiuoti po rausva neonine širdimi, kuri papuošė Europos Parlamentą Briuselyje. / Reuters/Scanpix ir PC/Scanpix nuotraukos Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas taip pat baisėjosi Europos jaunimo nedarbu, vadino jį gėda ir Europos rykšte.

Vyravo niūri nuotaika. Kai kas net prabilo apie euro žlugimą. Šalis, labiausiai apraudota ir išgirdusi daugiausia įspėjimų bei palinkėjimų, buvo Graikija. Dabar jos ekonomiką tempia antrasis tarptautinės pagalbos paketas - privatūs skolintojai jau nurašė neįsivaizduojamas Graikijos skolas. Pagalbos davėjai lūkuriavo norėdami įsitikinti, ar Atėnai imsis ko nors panašaus į patikimą taupymą ir įstatymų reformą. ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas apibendrino glaustai: “Šalis visą dešimtmetį gyveno ne pagal išgales.”

Tuo metu Atėnams patyliukais buvo patariama trauktis iš euro zo-

Pastarosiomis savaitėmis visi staiga susivokė sėdį vienoje valtyje, ir metų pabaiga padovanojo plataus masto konsensusą. nos. Gegužę Austrijos finansų ministrė Maria Fekter patarė Graikijai visiškai išeiti iš ES ir tik tada pradėti rengtis narystei. “Tuomet mes ir sužinosime, ar Graikija apskritai pasirengusi būti nare”, - sakė M.Fekter.

Ministrė akivaizdžiai turėjo galvoje tai, kad įsivesdama bendrus Europos pinigus Graikija klastojo finansines ataskaitas.

Laimėtojai ir pralaimėtojai Tačiau vasarą euro zonos šalių gelbėjimo kursas staiga pasikeitė.

Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi netikėtai paskelbė

skubią priemonę - neribotais kiekiais pirkti labiausiai krizės paveiktų euro zonos valstybių obligacijas.

Tikslas - sumažinti skolinimosi palūkanas. Vokietijos Bundesbankui ir šiandien tai atrodo nedovanotina nuodėmė, tačiau kiti tai vertina kaip euro išgelbėjimą politikams labai nemaloniu būdu.

Viršūnėms susitikus nesutarimai kaip niekada išryškėjo. Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, palaikomas Italijos premjero Mario Monti, nusprendė, kad iki tol visoje Europoje taikomas griežtas taupymo priemones reikia

ES skirta Nobelio taikos premija ne tik nepagerino atmosferos, bet, tiesą sakant, dar labiau ją pablogino. Lapkritį atmosfera dar kartą įkaito šalims nesusitariant nei dėl ES biudžeto, nei dėl naujausio pagalbos Graikijai paketo, nei dėl ateities kurso gelbstint eurą. Tačiau pastarosiomis savaitėmis, atrodytų, visi staiga susivokė sėdį vienoje valtyje. Metų pabaiga padovanojo plataus masto konsensusą - didžiulis skirtumas nuo metų pradžios.

Euro zona nesubyrės; nė viena šalis neišeis; susitarta net dėl stipresnių šalių ilgalaikės pagalbos silpnesnėms. Mainais į tai gavėjos įsipareigojo vykdyti struktūrines reformas.

Be tokių jungtinių pastangų, pabrėžė A.Merkel, pavojus kyla ne tik eurui, bet ir Europai tapti priklausomai nuo kitų pasaulio regionų.

“Jeigu tiesiog užmerksime prieš tai akis, nebepajėgsime drauge garantuoti gerovės ateities kartoms”, - pareiškė ji Briuselyje. Ši abipusė priklausomybė - vieni duoda, kiti reformuojasi - patinka ne visiems. Kai kuriose šalyse viršų ima galingos nacionalinės srovės.

Tačiau yra daug ir tokių, kuriems bendro Europos likimo jausmas baigiantis 2012-iesiems sustiprėjo.

•

Dublinas imasi “taupaus pirmininkavimo” Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perima Airija. Šalis tikisi, jog tai jai padės paskatinti ūkio augimą ir sukurti naujų darbo vietų.

Finansinio gelbėjimo paketą gavęs Dublinas dar nėra išbridęs iš bėdų.

Airija buvo pirmoji iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos paprašiusių šalių ir dabar iš jų pirmoji šešiems mėnesiams perima vadovavimą 27 valstybių blokui. Šalies ekonomika lėtai atsigauna, tačiau griežto taupymo priemonės vis dar smarkiai veikia gyventojus, todėl Dublino prioritetai aiškūs.

“Per savo pirmininkavimą plėtosime darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo temą, - pareiškė užsienio reikalų ir prekybos ministras Eamonas Gilmore’as. - Ir tai ne vien retorinis pareiškimas. Esama kai kurių svarbių įstatymų leidybos priemonių, kurias norime plėtoti.”

2010 metų lapkritį Airija, kadaise taip suklestėjusi, kad buvo vadinama keltų tigru, buvo priversta priimti 85 mlrd. eurų (293,5 mlrd. litų) ekonomikos gelbėjimo programą. Krachas ištiko šalį prasidėjus bankų krizei ir sprogus vienam didžiausių visų laikų nekilnojamojo turto burbului. Airija vis veržėsi ir veržėsi diržą, kol galiausiai tapo giriama kaip vienas geriausių kapstymosi iš krizės pavyzdžių. Airiai ramiai priėmė karčius taupymo vaistus, kitaip nei graikai ir

portugalai, kurie taip pat priversti kęsti panašias taupymo priemones.

Dabar Airija siekia tapti pirmąja euro zonos šalimi, užbaigsiančia ES ir TVF finansinio gelbėjimo programą. Dublinas net susirado rėmėjų, kurie padės įgyvendinti “taupų pirmininkavimą”. Tuo tikslu su automobilių gamybos milžine “Audi” ir kitais partneriais pasirašyta 1,4 mlrd. eurų vertės sutartis.

“Per savo pirmininkavimą plėtosime darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo temą.”

Kaip rodo oficiali statistika, Airijos ekonomika pamažu atgyja: antrajame šių metų ketvirtyje ūkis augo 0,4 proc., trečiajame - 0,2 procento. Šalis taip pat iš dalies grįžo į skolinimosi rinkas: Nacionalinė iždo valdymo agentūra surinko daugiau nei 2 mlrd. eurų per keturis nuo liepos surengtus trumpojo laikotarpio obligacijų aukcionus. “Jei prisimintume praeitų metų vidurį, tuomet tikėta, kad Airijai gresia didelis bankroto pavojus. Taigi pažanga nuo 2011-ųjų iš tikrųjų gana įspūdinga, - sakė Airijos nacionalinio universiteto ekonomikos profesorius Johnas McHale’as. - Einame teisingu keliu. Tuo pat metu išlieka esminių grėsmių ir didelis neaiškumas dėl augimo, tačiau trečiojo ketvirčio skaičiai gana drąsinantys.”

Šis vangus atsigavimas pareikalavo didelės socialinės kainos. Didžiausia Airijoje labdaros organizacija - Šv.

Vincento Pauliečio draugija - nurodė, kad jos centrinis biuras per pastarąsias dvi savaites sulaukė 6 tūkst. pagalbos prašančių žmonių skambučių. 30-40 proc. skambinusiųjų su šia organizacija susisiekė pirmą kartą.

Lygindamas su ankstesnėmis recesijomis, jos vadovas nurodo, kad “skurdas skverbiasi į vidurinę klasę sukeldamas pražūtingų padarinių”.

Nedarbas tebėra beviltiškai didelis lapkritį jis siekė 14,6 proc., o ekspertai perspėja, kad šalis veikiausiai nebegrįš prie rekordiškai mažų nedarbo rodiklių, kurie buvo fiksuojami spartaus ekonomikos augimo metais.

Daugelis žmonių jaučiasi spaudžiami jau šešto iš eilės griežto taupymo biudžeto, naujo skausmingo valstybės išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo - vyriausybė turėjo viso to imtis siekdama sumažinti biudžeto deficitą dar 3,5 mlrd. eurų (12,1 mlrd. litų).

Nors Airijai iki šiol pavyko išvengti audringų protestų, kokių kilo kitose šalyse, jaučiamas žmonių nuovargis, įsigali pojūtis, jog karpymai ir atlyginimų mažinimas yra pastovūs, o ne laikini, kol viskas susitvarkys.

Pirmininkaujant Dublinui Airijoje įvyks 11 neformalių ES susitikimų, įskaitant finansų ministrų konferenciją bei žemės ūkio ministrų pasitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

Nuo 2009 metų, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, visi pagrindiniai

Prieš pat šventes airiai surengė prie parlamento protestą prieš biudžeto karpymus. formalūs ES viršūnių susitikimai rengiami Briuselyje.

Dublinas sieks sąžiningai atlikti tarpininko vaidmenį Bendrijos lyderiams stengiantis susitarti dėl itin didelius ginčus kurstančio trilijono eurų septynerių metų ES biudžeto

2014-2020 metams, bet drauge tikisi ir pasinaudoti savo padidėjusia įtaka bei tartis dėl Airijos banko skolų, ypač tų, kurias reikia grąžinti Europos centriniam bankui.

•

dw.de, AFP, BNS, LŽ

Skaudaus praradimo valandą nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime kartu su ilgamete kolege, Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste Aušrele Racevičiene, netekusia mylimo vyro.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

6

2012 12 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sūnus seka motinos pėdomis Didžiulė minia susirinko paminėti buvusios Pakistano premjerės Benazir Bhutto nužudymo penktųjų metinių ir pasveikinti jos sūnaus, pradedančio politinę karjerą.

mą nužudyti vieną politinį oponentą ir 1979 metais pakartas.

Bilawalui buvo vos 19-a, kai buvo nužudyta jo motina. Jis taip buvo atsidavęs motinai, kad net neabejojo, jog privalo sekti jos pėdomis. “Tai pirmas viešas Bilawalo susitikimas

Daugiau kaip 200 tūkst. žmonių susirinko prie Bhutto šeimos mauzoliejaus Garhi Dera Bachše pietinėje Sindo provincijoje. Jie atėjo pareikšti pagarbos ir pasiklausyti Bilawalo Bhutto Zardari - Benazir ir prezidento Asifo Ali Zardari sūnaus - pirmosios svarbios viešos kalbos.

Du kartus Pakistano premjere išrinkta B.Bhutto buvo nušauta po rinkimų mitingo Ravalpindyje 2007 metų gruodžio 27 dieną. Benazir buvo nušauta praėjus vos kelioms savaitėms, kai ji po kelerių metų sugrįžo į tėvynę ir įsitraukė į rinkimų kovą. Dėl jos nužudymo niekas taip ir nebuvo nuteistas.

Todėl minint premjerės nužudymo metines toje vietoje, kur jos Oksforde gavęs išsilavinimą sūnus Bilawalas turėjo sakyti kalbą, saugumas buvo smarkiai sustiprintas. Viršuje nuolat skraidė sraigtasparniai, prie scenos budėjo policijos komandosai, o dresuoti šunys ieškojo galimų sprogmenų. Saugumui užtikrinti buvo atsiųsta daugiau kaip 15 tūkst. policininkų

Bilawalas taip buvo atsidavęs motinai, kad net neabejojo, jog privalo sekti jos pėdomis. Surengtas minėjimas rodo, kad Pakistane atverčiamas naujas politinės istorijos skyrius.

Bilawalas nuo mažumės buvo tikras, kad privalo sekti motinos B.Bhutto pėdomis. / AFP/Scanpix nuotraukos ir beveik 500 vyriausybinių sukarintų pajėgų atstovų.

Per visus 65 nepriklausomybės metus Bhutto šeima vaidino svarbų vaidmenį Pakistano politikoje. Benazir tė-

M.Saakašvilis stumiamas į nuošalę

vas Zulfikaras Ali Bhutto, kuris įkūrė Pakistano liaudies partiją (PLP), valstybei vadovavo nuo 1971 metų iki 1977-aisiais įvykdyto karinio perversmo. Po jo jis buvo nuteistas už įsaky-

su tauta. Jis labai svarbus jo politinei karjerai, nes rodo, kad kyla naujas Bhutto, tęsiantis savo motinos ir senelio pradėtus darbus, ir kad žmonės nepaprastai džiaugiasi jo politinės karjeros pradžia”, - sakė B.Bhutto atstovas Aijazas Durrani. Jis pridūrė, jog surengtas minėjimas rodo, kad Pakistane atverčiamas naujas politinės istorijos skyrius.

Nors Bilawalo tėvas A.A.Zardari buvo išrinktas šalies prezidentu

praėjus mėnesiui po žmonos nužudymo, šiuo metu jis negali vadovauti PLP rinkimų kampanijai, nes yra itin nepopuliarus dėl nuolat jį persekiojusių korupcijos skandalų.

Rinkimai Pakistane numatomi pavasarį. Nors 24 metų Bilawalas dar per jaunas juose dalyvauti (tai galima tik turint 25 metus), politikos analitikas Hasanas Askari mano, kad jis gali tapti nominaliu PLP kampanijos vadovu. “Bilawalas - Bhutto šeimos simbolis, todėl Zardari nori tai išnaudoti per artėjančius rinkimus”, sakė H.Askari. Mat po Benazir nužudymo Bilawalas drauge su tėvu vadovauja partijai. Šią gegužę Bilawalas apkaltino buvusį šalies prezidentą Pervezą Musharrafą “nužudžius” jo motiną, nes “tyčia nesirūpinta jos saugumu”.

Vienoje Jungtinių Tautų 2010 metų ataskaitoje taip pat pažymima, jog P.Musharrafo vyriausybė kalta, kad nesugebėjo deramai apsaugoti į tėvynę sugrįžusios buvusios vyriausybės vadovės. Tačiau P.Musharrafo režimas dėl B.Bhutto nužudymo apkaltino Pakistano Talibano lyderį Baitullah Mehsudą. Šis paneigė, kad yra kaip nors susijęs su šia politine žmogžudyste. B.Mehsudas buvo nukautas 2009-ųjų rugpjūtį per JAV nepilotuojamo lėktuvo ataką.

•

Pragyvenimui - monetos iš upės Kiekvieną dieną dešimtmetis Rohitas Kumaras nuo ryto iki vakaro sėdi ant Gandako upės kranto rytinėje Indijos Biharo valstijoje. Jis meškere, prie kurios prikabinti magnetai, žvejoja monetas iš vandens.

M.Saakašvilis vis labiau praranda įtaką Gruzijoje.

Po Gruzijos parlamento rinkimų šalies prezidento galios vis mažinamos. Parlamentui jau pateiktas projektas, kad Michailui Saakašviliui nebūtų pavaldi ir žvalgyba.

Parlamentui siūloma padaryti pataisą įstatyme, kad Žvalgybos tarnyba būtų pavaldi ne prezidentui, o vyriausybei ir Nacionalinio saugumo tarybai, kurios vadovą turėtų skirti ir atleisti ministras pirmininkas. Be to, vyriausybė nori, kad ji galėtų kontroliuoti ir tarnybą, atsakingą už kontržvalgybos koordinavimą. Šio įstatymo projekto autorė - valdančiajai partijai “Gruzijos svajonė” atstovaujanti parlamentarė Irina Imerlišvili. Kiek anksčiau ši politikė pareikalavo, kad M.Saakašviliui nebūtų pavaldi ir Valstybinė apsaugos tarnyba, į kurios pareigas įeina ir valstybės vadovo apsauga. Tai motyvuojama tuo, kad jei ši tarnyba saugo vyriausybinius objektus, tai ir privalo būti pavaldi ministrų kabinetui.

Vienas iš M.Saakašvilį palaikančios partijos “Vieningas nacionalinis judėjimas” lyderių Michailas Mačavarianis tai pavadino “politiniu sprendimu” ir pažadėjo, kad partijos nariai aktyviai dalyvaus jį svarstant parlamente.

Išgirdęs apie šias užmačias M.Saa-

kašvilis pareiškė, jog atsisakys asmeninės apsaugos, jei ją turinti užtikrinti tarnyba taps pavaldi vyriausybei.

“Man nereikia lėktuvų ir šarvuotų automobilių, galiu susitikinėti su tauta ir be apsaugos. Pats sėsiu prie vairo, o mašiną pasiskolinsiu iš giminaičių. Mano mama irgi turi seną automobilį, galiu jį pasiimti ir vairuoti”, - pasakė prezidentas.

Prezidento įtaką ir galias Gruzijoje stengiamasi kuo labiau apkarpyti po šį rudenį įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama partija “Gruzijos svajonė”. Vos tik sudaryta naujoji vyriausybė pareiškė, jog ketina sumažinti išlaidas, skirtas M.Saakašvilio rezidencijai išlaikyti, taip pat jo užsienio kelionėms. Be to, ministrų kabinetas pasirūpino, kad iš prezidento būtų atimta teisė skirti gubernatorius. “Gubernatoriai - vyriausybės atstovai regionuose, jie kuruoja vienos ar kitos ministerijos projektus. Todėl gubernatorius privalo skirti premjeras, ir jie turi būti pavaldūs vyriausybei”, - tuomet pareiškė Regionų plėtros ir infrastruktūros ministras Davidas Narmania.

Jau nuo kitų metų pradžios dėl padarytų Konstitucijos pataisų Gruzijoje “pirmuoju valstybės asmeniu” de facto taps premjeras B.Ivanišvilis, kuris ir siekia kuo labiau sumažinti šalies prezidento galias.

•

Rohitas - vienas iš šimtų berniukų, kurie ieško monetų Gandako upėje. Pinigų į upę primeta kasmetinės didžiausios Sonepuro galvijų mugės lankytojai. Šimtams skurdžiai gyvenančių vaikų jos tampa pragyvenimo šaltiniu. Rohitas, kaip ir kiti berniukai, spalvingomis plastiko virvelėmis prie savo meškerės pririša sunkius magnetinius žiedus.

Kiekvieną dieną Rohitas išsitraukia iš vandens monetų. Jis dirba nuo pat ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Visą mėnesį vaikas nelanko mokyklos.

“Kiekvieną dieną sužvejoju nuo 100 iki 110 rupijų (mažiau nei 2 doleriai). Mano mama labai laiminga, kai mato, kaip aš stengiuosi”, - sakė berniukas. Jo tėvas Shatrughanas Singhas dirba visą dieną, norėdamas išlaikyti šeimą. Berniuko tėvo atlyginimas mažas - jis uždirba tiek pat, kiek pinigų per dieną sužvejoja Rohitas. Vaikas meškere uždirbtus pinigus atiduoda tėvams, kurie turi išmaitinti šešių asmenų šeimą.

Rohitas pirmą kartą pradėjo žvejoti pinigus prieš dvejus metus. Jis žiūrėdavo, kaip ant upės kranto sėdintys vaikai savadarbėmis meškerėmis iš vandens traukia rupijų ir paisų monetas, varžydamiesi tarpusavyje, kuris daugiau jų sužvejos.

“Man buvo smalsu, todėl vieną dieną kartu su miesto berniukais nuėjau prie upės ir išmokau šios žvejybos gudrybių”, - pasakojo Rohitas. Tą dieną jis pasiskolino 10 rupijų iš savo motinos ir prižadėjo vakare grąžinti dvigubą sumą. Vakare berniukas sulaukė atpildo už visos dienos triūsą - jis motinai parnešė pinigų daugiau, nei buvo pažadėjęs.

Tokia savadarbe meškere Rohitas traukia monetas iš upės.

Užsienio spaudos nuotrauka

Prasidėjus didžiausiai Indijos galvijų mugei, šimtai tūkstančių induistų maldininkų maudosi Sonepuro Sarano rajone esančių Gandako ir Gango upių santakoje. Sonepuro miestas nuo Biharo valstijos sostinės Patnos nutolęs tik 35 kilometrus.

Maldininkai meta į upę metalinius pinigus, nes Indijoje tai laikoma gyventojų atsidavimo ir pagarbos ženklu. Jie mato, kad vos tik moneta atsiduria upės dugne, berniukai staigiai užmeta meškeres su magnetais ir ištraukia metalinį pinigą, panašiai kaip žvejai ištraukia žuvį iš vandens.

“Per dieną sužvejoju 150 rupijų (2,7 dolerio). Už šiuos pinigus mano šeima perka maisto”, - sakė monetų rinkėjas Rakeshas Kumaras. Rakesho tėvui Sureshui Rai galvijų mugė taip pat tapo pragyvenimo šaltiniu. Jis pardavinėja maldininkams karštą arbatą. Mugės teikiamais privalumais naudojasi visa šeima. Rakeshas ir jo sesuo Bittu Kumar keliasi saulei tekant ir pasitraukia nuo upės kranto tik penktą valandą vakaro. “Prie mano virvelės pririštas tik vienas magnetas, ir tas pats nėra labai veiksmingas.

Kai susirinksiu užtektinai pinigų, nusipirksiu jų daugiau, kad iš upės ga-

lėčiau ištraukti daugiau monetų”, ateities planais dalijosi Rakeshas.

Berniuko draugė Krishna Kumar, surenkanti nuo 100 iki 150 rupijų per dieną, teigia, kad šis darbas nėra lengvas. “Ant upės kranto praleidžiu beveik dešimt valandų per dieną. Erelio žvilgsniu stebiu į vandenį krintančias monetas. Kartais pavyksta jas “sužvejoti”, o kartais greitesni būna mano draugai”, - pasakojo mergaitė ir rodė iš upės ištrauktą dviejų rupijų monetą. Smaližė mergaitė neslėpė, kad dalį pinigų išleidžia saldumynams, kurių nusiperka mugėje.

“Kai prasideda mugė, Sonepure galima pamatyti šimtus jaunųjų pinigų rinkėjų. Pažiūrėkite, kaip išmaniai jie naudojasi savadarbėmis meškerėmis ir traukia iš vandens monetas, - sakė religinį ritualą ant upės kranto atliekantis Radheshyamas Panda. - Šie jaunieji pinigų rinkėjai naudoja įvairaus dydžio magnetus bei skirtingų spalvų plastikines virveles.

Ir patys šie vaikai labai skirtingi, tačiau visus juos vienija skurdas”, - sakė religinių reikmenų pardavėja Mahendra Babu.

•

BBC, “Trend”, AFP, BNS, LŽ

2012 12 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Kinijos paskola Ukrainai - 3,7 mlrd. dolerių Ukrainos nacionalinė energetikos bendrovė “Neftogaz” gaus 3,7 mlrd. dolerių paskolą iš Kinijos. Šie pinigai bus skirti programai, numatančiai brangias importuojamas gamtines dujas keisti šalyje iškasamomis anglimis.

Gruodžio 25 dieną buvo pasirašyta 3,656 mlrd. dolerių paskolos sutartis tarp valstybei priklausančio Kinijos plėtros banko ir Ukrainos energetikos giganto “Neftogaz”. Jos tikslas - užtikrinti Ukrainos energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio dujų. Kinijos bankas pažadėjo finansuoti Ukrainoje parengtą gamtinių dujų keitimo akmens anglimis programą, apimančią keturis atskirus investicinius projektus. Šią paskolą garantavo Ukrainos vyriausybė, o sutartį pasirašant dalyvavo Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Jurijus Boiko.

Programa numato, kad anglys bus naudojamos pastatams bei vandeniui šildyti, taip pat bus pastatytos penkios naujos anglis kaip kurą elektros energijai gaminti naudojančios jėgainės. Ši programa leis Ukrainai sukurti 2020 naujų darbo vietų, vidutiniškai per metus sutaupyti

dėjančią dujų kainą. Šių metų pirmąjį ketvirtį “Neftogaz” mokėjo 416 dolerių už 1000 kubinių metrų rusiškų dujų, antrąjį ketvirtį bendrovei jau teko mokėti 425, trečiąjį - 426 dolerius, o paskutinį metų ketvirtį 1000 kubinių metrų dujų Ukrainai jau atsieis 432 dolerius.

Ukraina jau seniai siekia pakeisti dujų sutartį su Rusija, tačiau jai nepavyksta to padaryti.

Ukrainos bendrovę “Neftogaz” domina Kinijos technologijos. / “RIA Novosti” nuotrauka 1,5 mlrd. dolerių ir 10 proc. padidinti anglių pramonės našumą. Be to, ji sumažins Ukrainos priklausomybę nuo Rusijos dujų importo.

Jau anksčiau Ukraina reiškė susidomėjimą Kinijos technologijomis, leidžiančiomis anglis paversti dujo-

mis ir taip švariu būdu gaminti elektros energiją, vandenilį ir kitas vertingas energijos rūšis. Anglių vertimas dujomis nėra jų deginimas, dujos gaunamos naudojant aukštą temperatūrą ir slėgį. Ši technologija leidžia lengviau išgauti anglies dioksidą.

Šiuo metu Ukraina importuoja apie du trečdalius suvartojamų dujų iš Rusijos pagal 2009 metais pasirašytą sutartį. Sutartis numato, kad dujų kaina priklauso nuo naftos kainos. Tačiau nafta pastaruoju metu smarkiai brangsta, o tai lemia ir di-

Ukraina jau seniai siekia pakeisti dujų sutartį su Rusija, tačiau jai nepavyksta to padaryti. Todėl viena didžiausių Europos valstybių ir nusprendė ieškoti alternatyvos dujoms, kad galėtų sumažinti didžiules sąskaitas už energiją. Parengtoje 2010-2015 metų energetinio efektyvumo programoje numatyta sumažinti energijos suvartojimą, padidinti suvartojimo efektyvumą, naudoti vietos išteklius ir diversifikuoti dujų importą.

•

“Worldwide News Ukraine”, “RIA Novosti”, LŽ

8

2012 12 28 Lietuvos žinios

Verslas

Būsto pasirinkimas - tarp stabilumo ir laisvės KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Dviejų kambarių butų rinkos ir nuomos kainos litais 2012 m. gruodį Savivaldybė

Dauguma Lietuvos gyventojų, nusprendę nusipirkti ar pasistatyti nuosavą būstą, laimi stabilumą, tačiau netenka būsto nuomos teikiamos judėjimo laisvės, o neretai ir gyvenimo kokybės.

Nusipirkti būstą Lietuvoje, ypač sostinėje, pusantro karto brangiau negu Rygoje ar juolab Taline. Banko “Swedbank” ekonomistai yra apskaičiavę būsto įperkamumo Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse indeksus trečiąjį šių metų ketvirtį. Pasak šio banko vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, Vilniaus indeksas rugsėjo pabaigoje buvo 113 ir augo sparčiausiai, bet nuo kitų sostinių smarkiai atsiliekame.

Aukščiausias indeksas buvo Taline 163,6, šiek tiek mažesnis Rygoje - 152. Įvertinus dar 8 didesnių Lietuvos miestų būsto įperkamumą paaiškėjo, kad šis rodiklis aukščiausias Alytuje (360), taip pat Panevėžyje ir Šiauliuose.

V.Šečkutė LŽ paaiškino, kad indeksas rodo, kokia vidutinių namų ūkio pajamų dalis yra pakankama, kad šeima būtų pajėgi būstui išpirkti kas mėnesį atidėti iki 30 proc. savo mėnesio pajamų, norėdama įsigyti standartinį 55 kv. metrų ploto butą. Taigi Vilniuje vidutinės pajamos yra 13 proc. didesnės negu būtina. Indeksui nusileidus žemiau 100 ribos, būstui išpirkti reikėtų skirti didesnę pajamų dalį.

Indekso dydį lemia vidutinės namų ūkio pajamos, nekilnojamojo turto kainos ir būsto paskolų palūkanų dydis. Vilniuje šeimos pajamos šiek tiek didėjo (rugsėjo pabaigoje buvo vidutiniškai 2800 litų, atskaičiavus mokesčius), paskolų palūkanos istoriškai mažiausios, o būsto kainos per keletą metų nukrito maždaug trečdaliu. Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose namų ūkių pajamos yra tik šiek tiek žemesnės nei Vilniuje, tačiau būstas net 3-5 kartus pigesnis.

Geras laikas pirkti Latvijos ekonomistai, pabrėžiantys, jog būsto Rygoje įperkamumo indek-

Vilniaus miegamieji rajonai Vilniaus Senamiestis, Centras Klaipėda Kaunas Šiauliai Panevėžys Alytus Palanga Mažeikiai Jonava Kaišiadorys Pakruojis Vievis

Nuomos kaina

Kvadratinis metras

Rinkos kaina

Kvadratinis metras

500-1200

10-26

130 000-250 000 2600-5000

1200-7000 400-1200 400-1100 250-500 iki 550 500 120-500 50-500 iki 300 30-300 iki 300 iki 200*

23-228 0,8-23 0,8-17 5-10 iki 11 10 2,4-10 1-10 iki 6 1,5-6 iki 5 iki 4*

265 000-650 000 90 000-250 000 70 000-180 000 50 000-90 000 40 000-90 000 25 000-85 000 100 000-450 000 30 000-75 000 25 000Ė90 000 40 000-100 000 30 000-60 000 30 000-45 000

5400-13 000 1800-5000 1400-3600 1000-1800 800-1800 500-1700 2000-9000 600-1500 500-1800 800-2000 600-1200 600-900

*2 kambarių buto nuomos kaina Elektrėnuose, 10 km nuo Vievio Kauno kryptimi. Šaltinis: Aruodas.lt

Butų kainos sostinėje 5-6 kartus didesnės negu tokių pat būstų, pavyzdžiui, Vievyje, esančiame 40 km nuo Vilniaus. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka sas per ketvirtį pagerėjo 12 punktų, atkreipia dėmesį, kad visiškai nukritus Europos centrinio banko nustatomam paskolų palūkanų indeksui EURIBOR paskolų būstui įsigyti palūkanų norma yra sumažėjusi iki 3 procentų. Ekonomistės Lijos Strašun

palūkanas, ar kintamas pagal palūkanų normą mokėjimo momentu.

V.Šečkutės nuomone, dabar lyg ir labiau apsimokėtų rinktis pastoviąsias palūkanas, tačiau ir jos yra perskaičiuojamos. Tikėtina, kad tokia pat palūkanų norma porą metų dar išsilai-

“Pas mus, deja, dažnai prestižas laimi prieš racionalumą - tegu kiauromis kojinėmis, bet su mersedesu.” nuomone, tokiomis aplinkybėmis žmonėms, žinantiems, kad vienoje vietoje turės gyventi 5-10 metų, pirkti būstą būtų visiškai racionalu. Kitas latvių ekonomistas Martinis Kazakas, pripažindamas momento palankumą, pataria gerai apsvarstyti savo galimybes grąžinti paskolą ir tada, kai euro zonos valstybių ekonomika vėl ims kilti ir kartu kils EURIBOR. Tada įmokos už paskolą bus didesnės.

Prieš pasirašant būsto paskolos sutartį bankai paprastai siūlo rinktis, pagal kokią formulę reikės skaičiuoti paskolos įmokas - ar pasirinkus pastovias

kys, tačiau būsto paskolą paprastai reikia grąžinti bent per 10-15 metų, ir per tą laiką palūkanos, matyt, ne kartą pašoks, todėl dabar būtų sunku ką nors patarti.

Svarbiausia - apgalvoti “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės nuomone, lietuviai dažnai be reikalo suabsoliutina nuosavo būsto privalumus ir mėgsta pervertinti savo galimybes. Jie būtinai nori nusipirkti butą miesto centre arba netoli darbo vietos.

Tokie jų poreikiai, nors tai gali kainuo-

ti gerokai brangiau negu miegamuosiuose rajonuose arba priemiestyje.

“Tik vėliau žmogus pajunta, kad keliolika metų, kol grąžinama paskola, lieka tenkintis pigiausiais pirkiniais, atsisakyti turiningų atostogų. Apklausose jie paprastai sako, kad jei reikėtų vėl įsigyti butą, rinktųsi esantį toliau nuo centro, kad reikėtų mažiau skolintis”, sako asmeninių finansų ekspertė.

Jos nuomone, be reikalo ignoruojama ir daugiau alternatyvų. Pavyzdžiui, Vievyje (Elektrėnų raj.), esančiame 40 km nuo Vilniaus, šalia magistralės Vilnius-Kaunas, butų kainos 5-6 kartus žemesnės negu atitinkamų butų sostinėje. Tokį būstą nusipirkusi šeima sutaupytų 100-150 tūkst. litų, kurių užtektų kasdien važiuoti į darbą ir atgal keliasdešimt metų. “Kiekvienas turėtų rinktis ne tik pagal savo poreikius, bet ir pagal galimybes. Pas mus, deja, dažnai prestižas laimi prieš racionalumą: tegu kiauromis kojinėmis, bet su mersedesu”, - sako O.Bložienė.

Gal nuomotis?

Latvių ekonomistai gyventojams siūlo pasvarstyti, ar tikrai būtina butą pirkti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 70 proc. gyventojų pirmenybę teikia būsto nuomai. “Būstą nuomojantis, pri-

reikus galima skubiai pakeisti gyvenamąją vietą, nereikia investuoti į buto remontą, galų gale nereikia taupyti pradinei buto įmokai, nes bankas skolins tik tuo atveju, kai trečdalis būsto kainos jau gulės sąskaitoje”, - vardija L.Strašun. Statistiškai pradinė įmoka kaupiama 2-3 metus. Be to, anot ekonomistės, būsto nuomos kainos gerokai stabilesnės už nekilnojamojo turto kainas, o esant aukštam laikinos emigracijos lygiui jos linkusios mažėti.

Lygindamos portalo Aruodas.lt pateikiamas būsto rinkos ir nuomos kainas Lietuvoje LŽ apskaičiavo, kad kvadratinio metro nuomos kaina per mėnesį yra vidutiniškai 200-250 kartų mažesnė negu parduodamo buto kvadratinio metro kaina. Vadinasi, tokiam pat butui nusipirkti prireiktų sukaupti 16-20 metų nuomos mokesčio. Toks skaičiavimas, be abejo, sąlygiškas, nes per tokį laikotarpį pasikeičia ir namų ūkio pajamos, ir būsto rinkos kainos.

“Iš tikrųjų reikėtų dar didesnės sumos, - pertaria V.Šečkutė. - Juk dauguma būstų perkama gavus banko paskolą, o ji grąžinama su palūkanomis.”

Ji pažymi, kad nuosavas būstas turi ir didelį privalumą - įvykdžius įsipareigojimus lieka nuosavas turtas.

•

Uostas nori pilnesnio investicijų portfelio VIDA BORTELIENĖ

Premjero Algirdo Butkevičiaus dėmesys suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai bus išskirtinis - tokią nuostatą jis išreiškė vakar Klaipėdoje.

Ministras pirmininkas A.Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius su bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” vadovais Klaipėdoje aptarė dvi svarbias temas: uždarame posėdyje SGD terminalo statybų eigą ir viešame susitikime su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovais bei uosto naudotojais - artimiausių metų investicijų planus. Taip pat išklausyti verslininkų pasiūlymai. Premjeras žadėjo, kad tokie atviri pasitarimai nuo šiol bus dažni, kad kiekviena šalis žinotų apie kitos planus ir pinigai nesklistų skirtingomis kryptimis.

Stringa dujotiekis Užtruko pasitarimas su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku ir bendrovės “Klaipėdos nafta” vadovu Roku Masiuliu. Premjeras vėliau paaiškino, kad nei finansavimo, nei privataus vers-

lo dalyvavimo statybose klausimai nebuvo nagrinėti - kalbėta apie kilusius trukdžius. Tačiau jokių abejonių dėl terminalo statybos esą negali būti.

Anksčiau projekto tęstinumu jau yra domėjęsi bankai. Jiems buvo atsakyta, jog SGD terminalas - svarbiausias ateinančių metų projektas ir turi būti įgyvendintas laiku. “Šįkart daugiau kalbėjomės apie grėsmes, apie detalųjį planą, kuris ginčijamas teisme, apie laivų įvedimo krypties keitimą, kuris turi būti nagrinėjamas kompleksiškai, kartu su kitais uosto darbais, taip pat apie šių darbų finansavimą, kuris gali būti gautas 2014 metais iš Europos struktūrinės paramos. Tuomet uostas taptų patrauklesnis visiems laivams. Įplaukiant pro vartus prie pirmos krantinės laivams tenka daryti staigų posūkį, pagilinus ir praplatinus įplauką greičiau būtų galima įvesti laivus, jų prastovos sutrumpėtų”, - aiškino premjeras.

Kelios privačios įmonės, kurių lūkesčių nepateisino KVJUD parengtas pietinio uosto aplinkkelio detalusis planas, glaudžiai susijęs su SGD terminalo dujotiekio trajektorija, yra apskundusios šį dokumentą ir jau vieną bylą laimėjo. Dėl to gali būti prarasti Europos Sąjungos paramos pinigai naujam

keliui. Tačiau A.Butkevičius tikino, kad SGD terminalui bylinėjimasis neturi pakenkti.

Paliks visą pelną KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis valdžios atstovams aiškino, kad 2013-2015 metais uoste planuojama investuoti 462 mln. litų, iš jų 37 proc. lėšos, skirtos SGD terminalo infrastruktūrai. Dėl to, kad pagal įstatymą reikia sumokėti valstybės biudžetui pusę uosto pelno, mažėja skolinimosi limitas, kuris šiuo metu priartėjo prie 231 mln. litų.

Uosto naudotojai yra pateikę šiam laikotarpiui paraiškų, kurių vertė yra dvigubai didesnė nei KVJUD galimybės. Dėl to kompanijos priverstos stabdyti privačias investicijas, kurios paprastai yra dukart didesnės nei valstybės išlaidų dalis. Pasak M.Armonaičio, Lietuvos viešiesiems finansams uosto investicijos atsiperka vidutiniškai per dvejus su puse metų.

Per praėjusį dešimtmetį vidutinis krovos prieaugis buvo 8,3 proc. ir gerokai viršijo Lietuvos ekonomikos rodiklius. Viena krovinių tona uždirba 45 litus pajamų, tad valstybė pernai iš 36,6 mln. tonų apyvartos gavo 411 mln. litų, o visos Klaipėdos transpor-

Klaipėdoje valdžios ir įmonių atstovai aptarė SGD terminalo statybų bei uosto veiklos trikdžius. / Eltos nuotrauka to grandinės indėlis į bendrąjį vidaus produktą siekė 1,3 mlrd. litų.

A.Butkevičius žadėjo atsižvelgti į KVJUD pasiūlymą trejus metus įmonę atleisti nuo pelno mokesčio, taikant nuostatą, kad ūkio subjektas finansuoja Vyriausybei svarbų ekonominį projektą.

Uosto naudotojai pageidavo, kad visiems projektams stingant pinigų būtų investuojama į patobulinimus, kurie nereikalauja didelių išlaidų. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos va-

dovo Aloyzo Kuzmarskio nuomone, kitąmet reikėtų lėšų skirti pradėtiems ir iki galo nebaigtiems objektams, pirmiausia gilinti tas krantines, prie kurių kanalas iškastas iki maksimalaus gylio 14,5 metro. Būtina kuo dažniau valyti smėlio sąnašas, kad kapitonui netektų mažinti didžiausios leistinos laivų grimzlės. Dėl to uostas praranda krovinius. Dėl netolygaus uosto gylio vien grūdų į Latvijos uostus šiemet nukeliavo per milijoną tonų, nemažai buvo prarasta trąšų, kitų biriųjų krovinių.

•

VG-3668

2012 12 28 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Išeitis

Už tepliones mokės ir klaipėdiečiai Uostamiesčio valdžia, neapsikentusi vis labiau siautėjančių ir fasadus terliojančių grafitininkų, nutarė pradėti masiškai bausti išmargintų pastatų savininkus.

Panašiai jau kurį laiką elgiasi Vilniaus merija, keldama gyventojų nepasitenkinimą. kvadratinių metrų sienų Vilniaus senamiestyje”, - teigė merijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

DENISAS NIKITENKA

K

laipėdos vadovai įsitikinę, kad už nenuvalytus grafičius pirmiausia atsako patys pastatų valdytojai. Jie esą itin vengia tvarkytis ir nesikreipia į policiją.

“Nuo pavasario tikrai imsimės drastiškų priemonių, nes kitaip neįmanoma priversti pastatų savininkų susitvarkyti savo turtą. Visas Klaipėdos centras, senamiestis apipaišytas, tačiau labai retas kuris dėl tokio vandalizmo kreipiasi į policiją. Tad dabar jie turės tai daryti, kitaip grės baudos iki 1,5 tūkst. litų”, LŽ sakė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.

Vilnius taip pat kenčia nuo grafitininkų, pastatų savininkams skiriamos baudos, tačiau sienų terliotojai toliau siautėja. Kauno grafičių manija dar nėra apsėdusi. Anot valdininkų, iš dalies todėl, kad skiriasi ir kauniečių mentalitetas, ir legalių vietų pasireikšti esama.

Legaliai nustatytose vietose sienas apipaišyti galima ir Klaipėdoje, ir Vilniuje, tačiau tai neteikia adrenalino, todėl daliai grafitininkų tokia veikla neįdomi.

Trokšta adrenalino

Buvusio kino teatro “Vaiva” pastato savininkai dėl tokio “meno” parašė pareiškimą policijai, o patirtą žalą įvertino 3 tūkst. litų. / Deniso Nikitenkos nuotraukos

Įkliūva maniakai?

Beveik prieš metus Klaipėdoje su įkalčiais nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas bene labiausiai miestą tūkstančiais vadinamųjų tagų (apterlioti mažiausiai 34 pastatai) teršęs grafitininkas 24 metų klaipėdietis Gintaras Genčas. Dėl jo veiksmų iki šiol vyksta teismai, grafitininką norima priversti atlyginti keliasdešimt tūkstančių litų siekiančią žalą.

Neseniai uostamiestį sudrebino dar viena grafitininkų istorija: su įkalčiais buvo sulaikyti “menininkai”, miesto centrą “puošę” didžiuliais piešiniais, išmarginę net centrinėje Herkaus Manto gatvėje esantį buvusio kino teatro “Vaiva” fasadą. Trys iš jų buvo uždaryti į areštinę 30 parų, nustatinėjama apipaišytų pastatų savininkams padaryta žala. Dar vieno grafitininko ieškoma užsienyje.

“Tai buvo grupuotės, pasivadinusios TB2, siautėjimas. Du vaikinukai gailisi. Kiek žinau, net jų giminės dabar už savo pinigus valo tuos piešinius nuo pastatų. Tačiau vienas - labai aršus, sako paišysiąs ir toliau, jam nebaisios nei baudos, nei sulaikymas. Tai yra grupuočių išpuoliai, jos net vyksta į užsienį ir nelegaliai margina pastatus, pasikviečia ir bendraminčių į Klaipėdą, fotografuoja savo darbus, skelbia nuotraukas interneto svetainėse, puikuojasi, renka nežinia kokius balus už piešinius ant pastatų”, pasakojo V.Čepas.

Jo teigimu, buvusio kino teatro “Vaiva” pastato savininkai parašė pareiškimą policijai, patirtą žalą įvertino 3 tūkst. litų. Tačiau mieste yra daugybė pastatų, kurių savininkai nei valo išterliotų fasadų, nei kreipiasi į policiją.

“Bandėme skaičiuoti, prie 600ojo apipaišyto pastato nustojome tai daryti. Nuo pavasario tikrai griežtai reikalausime kreiptis į policiją, įvertinti patirtą žalą ir nusivalyti pasta-

Klaipėdoje grafičiais išmargintų pastatų savininkams, nesikreipusiems į policiją ir nenusivaliusiems teplionių, grės tūkstantinės baudos. tus, o vėliau bus galima išieškoti pinigus iš pažeidėjo”, - teigė V.Čepas.

Rodys pavyzdį Per žiemą merija ketina pasiekti, kad grafičiai būtų nuvalyti nuo visų savivaldybei ar jos įstaigoms priklausančių pastatų. “Už merijos lėšas valome tik viešus objektus, tokius kaip tiltai, paminklai, kelio ženklai.

Per šiuos metus vien grafičiams valyti išleista per 20 tūkst. litų. Nuvalyti vieną kvadratinį metrą kainuoja apie 40 litų, tačiau reikia ir spalvą atitaikyti, ir fasado faktūrą. Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovams duotas nurodymas nusivalyti pastatus”, - sakė Klaipėdos merijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Pasak V.Čepo, tik merijai parodžius pavyzdį, bus siekiama to paties reikalauti ir iš fizinių bei juridinių asmenų. “Žinoma, tiems, kurie kreipsis į policiją, bus duodamas protingas terminas nusivalyti fasadus, gal mėnuo, gal du. Bet jei nebus paisoma raginimo, tada jau grės baudos”, - perspėjo jis.

Iki šiol, anot vicemero, iš pastatų savininkų nebuvo griežtai reikalaujama nusivalyti apipaišytus pastatus.

Skiria legalias vietas Atrodo, kad iš Lietuvos didmiesčių tik Kaunas nesusidūręs su grafitininkų gaujų siautėjimu. Pasak

Kauno merijos Viešosios tarnybos vedėjo pavaduotojos Irmos Vasiliauskienės, laikinąją sostinę esą gal gelbėja legalios grafičiams piešti skirtos vietos.

“Bausti visus grafičiais apipaišytų pastatų savininkus yra, matyt, politinis sprendimas, tačiau mūsų mieste toks dar nepriimtas, gal Kaunui ši problema ne tokia aktuali. Mieste yra dvi vietos, kur galima grafitininkams reikštis legaliai. Tiesiog kartą per metus merijos yra prašoma leisti apipiešti grafičiais tam tikrą objektą. Tuomet pateikiamas vizualinis maketas, kaip tai atrodytų, klausimą svarsto merijos renginių organizavimo komisija. Jei idėja nėra atgrasi, piešiniai - estetiški, tuomet duodamas leidimas”, - LŽ sakė valdininkė.

Uostamiesčio vicemeras V.Čepas patikino, kad nuo pavasario merija tikrai imsis drastiškų priemonių. nimo reikalų koordinatoriaus Jono Laniausko, jau yra penkios grafitininkams skirtos vietos, ruošiamasi įteisinti dar vieną.

“Ji būtų požeminėje perėjoje prie Neries, prekybos ir laisvalaikio centro “Panorama”. Kitais metais mėginsime pasiūlyti idėją miegamųjų rajonų kiemuose pastatyti specialius betoninius blokus grafičiams piešti. Žinoma, pastatų savininkus baudžiame ir mes, jei per ilgai jie nenusivalo savo sienų”, - LŽ teigė J.Laniauskas.

Vilniaus miesto merijos Viešųjų ryšių skyrius LŽ informavo, kad per šiuos metus iš viso yra surašyti 37 protokolai, beveik visi - juridiniams asmenims. Gyventojai esą nebaudžiami, bet raginami pagal

“Bandėme skaičiuoti, prie 600-ojo apipaišyto pastato nustojome tai daryti”, - sakė V.Čepas.

Pavyzdžiui, legaliai grafičiais yra išmarginta tvora Karaliaus Mindaugo prospekte. “Bausti už grafičiais apipaišytų pastatų nepriežiūrą gali ir seniūnai. Pirmą kartą - iki 1 tūkst. litų bauda, antrą - nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų. Tačiau, kaip ir minėjau, mūsų mieste yra kitokių nusikaltimų, grafičiai gal nepopuliarūs”, svarstė I.Vasiliauskienė.

Legaliai grafičius piešti galima ir Vilniuje. Anot sostinės merijos jau-

galimybes nusivalyti tepliones nuo pastatų. Tačiau, kaip jau rašė LŽ, esama nemažai sostinės gyventojų, kurie piktinosi iš pastatus administruojančių bendrovių gavę sąskaitas už grafičių valymą.

“Vilniaus miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai taip pat fiksuoja savivaldybei priklausančius pastatus, kurie išmarginti teplionėmis.

Savivaldybės įmonė “Grinda” jau nuvalė arba uždažė daugiau nei 240

Klaipėdiečių manymu, jokios legalios grafitininkams skirtos sienos nepadės. Esą chuliganus vilioja būtent nelegali veikla, adrenalinas.

“Jie yra ligoniai. Organizuoja nežinia kokius plenerus, susikviečia draugų iš užsienio ir paišo ten, kur daugiausia šansų įkliūti. Jie veikia užsimaukšlinę kaukes. Tai nėra kokie nors mokinukai, paaugliai, kurie iš neturėjimo ką veikti pakeverzoja ant sienos, o menininkai ekstremalai.

Vienas iš “Vaivą” “apipeckiojusių” grafitininkų yra diplomuotas dizaineris iš Vilniaus, kitas - tatuiruočių meistras”, - pasakojo V.Čepas.

Uostamiesčio merijos jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus LŽ tikino, kad legalių grafičių paišymo vietų Klaipėdoje yra jau seniai, tačiau jos nedomina chuliganų.

“Skyrėme vietų pietinėje miesto dalyje, buvo paišoma ant daugiabučių cokolinių aukštų sienų, pastatai papuošti tikrai gražiais grafičiais.

Yra ir kitų vietų, kur dabar galima legaliai paišyti. Bet jiems to nereikia.

Norima paišyti ten, kur labiausiai matoma, kur lankosi tūkstančiai turistų, svečių”, - teigė M.Vitkus.

Anot jo, merijos noras pradėti griežtai bausti grafičiais išmargintų pastatų savininkus yra sveikintinas, nes tuomet bus aktyviau kreipiamasi į policiją, ši turės duomenų bazę, grafičių nuotraukas ir galės nustatyti daugiau nusikalstamų veikų, kurias padarė dabar jau sulaikyti asmenys.

Beje, Klaipėdoje “susėmus” buvusį kino teatrą išmarginusius grafitininkus, jų kolegos ėmėsi net keršto akcijos: ėmė teplioti miesto centre esančių pastatų sienas didžiuliais grupuotės užrašais TB2.

Skatintų atsakomybę Prieš grafitininkus vandalus griežtai pasisakantis šou verslo pasaulio atstovas, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Algis RamanauskasGreitai LŽ teigė, kad klaipėdiečių iniciatyva bausti pastatų savininkus yra logiška ir sveikintina.

“Išties su grafitininkais kovoti yra kaip spragtelti dviem pirštais: tereikia noro. Vienas būdų - bausti pastatų savininkus. Deja, yra nemažai tokių, kuriems nusispjauti į išterliotą fasadą, jiems neva net gražu. Jie numoja ranka į, pačių manymu, paaugliškus veiksmus. Kol bus tokių žmonių, tol ir siautės grafitininkai. Šioje vietoje kaip tik ir turi teisę tarti žodį valdžios įstaigos, merija”, - sakė jis.

A.Ramanauskas-Greitai tvirtino, kad pastatų savininkų baudimo nereikėtų suvokti kaip valdžios akibrokšto.

“Kai kuriuose Vakarų Europos miestuose tai yra normali praktika.

Jei baus savininkus už nenuvalytus grafičius, vis mažiau bus tokių, kuriems tie grafičiai netrukdo. Kitas dalykas - policija, gavusi pareiškimą dėl “vandalizuoto” fasado, sienos, privalės atlikti tyrimą ir turės duomenų bazėje grafičių vandalo nusikaltimo nuotraukų”, - teigė žinomas pramogų verslo atstovas.

•

12

2012 12 28 Lietuvos žinios

Sportas

Žvaigždžių subrandinti sparnuoti perlai Kai kurie iškilūs sporto žmonės labai ryškūs ne vien dėl puikių rezultatų, neretai mūsų dėmesį jie patraukia ir iškalbingomis frazėmis ar prisipažinimais. Šiais olimpiniais metais iš atletų lūpų skriejančios sparnuotos frazės dažnai kutendavo žurnalistų ausis. Šiandien pateikiame pluoštelį LŽ atrinktų metų frazių.

Londono olimpiadoje pirmąjį aukso medalį savo šaliai iškovojęs Gvatemalos ėjikas Erickas Barrondo vylėsi įkvėpti naująją kartą: “Tikiuosi, kad šis medalis paskatins mūsų šalies vaikus padėti į šalį ginklus, peilius ir vietoj to apsilankyti pas trenerius.”

Jamaikos sprinteris Usainas Boltas, laimėjęs auksą 100 ir 200 m sprinto rungtyse, kaip visada nesikuklino: “Dabar esu legenda. Aš - didingiausias sportininkas, gyvenantis žemėje.”

U.Bolto tautietis Yohanas Blake’as apie Jamaikos sprinterių rinktinės kilmę: “Mes ne žmonės. Mes nukritę iš kosmoso, kaip ponas Beanas. Jis nėra tipinis vaikinas, nes krečia pokštus.

Mes taip pat nesame normalūs vaikinai. Mes iš kosmoso, aš - iš Marso.” Škotas Andy Murray’us Niujorke triumfavo “US Open” teniso varžybose ir tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos tenisininku nuo 1936-iųjų, kai britas Fredas Perry laimėjo paskutinį, aštuntąjį, per savo karjerą “Didžiojo kirčio” turnyrą. Po tokio triumfo A.Murray’us neslėpė džiaugsmo: “Esu tikras, kad Fredas dabar plačiai šypsosi aukštybėse džiaugdamasis, kad pagaliau kažkuris iš britų vėl tai padarė.”

JAV Antidopingo agentūros vadovas Travisas Tygartas paskelbė šokiruojančią naujieną - legendinis dviratininkas Lance’as Armstrongas titulus susižėrė neleistinu būdu: “Akivaizdūs faktai įrodo, kad “US Postal Service Pro” komanda vykdė pačią sudėtingiausią, profesionaliausią ir sėkmingiausią dopingo programą per visą sporto istoriją.” Pats L.Armstrongas savo kaltės net neneigė: “Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentas, kai turi pasakyti “užtenka”.

Mano gyvenime šis momentas jau atėjo.”

Šiemet Niujorke laimėjęs pirmąjį savo karjeroje “Didžiojo kirčio” turnyrą A.Murray’us (viršuje) džiaugėsi: “Esu tikras, kad Fredas (dešinėje - britų teniso legenda F.Perry) dabar plačiai šypsosi aukštybėse.”

AFP/Scanpix ir LŽ archyvo nuotraukos

Olimpinė čempionė S.Hitchon: “Mane dabar vadina mergaite, kuri savo žavesį perkėlė į kūjį.”

“Formulės-1” bolidų lenktynių čempionate antrąją vietą užėmęs Fernando Alonso dviprasmiškai pakomentavo sunkią savo kovą su čempionu tapusiu Sebastianu Vetteliu: “Jei tau išmuša kardą iš rankų, puoli rankomis. Jei tau nukerta rankas,

stumi priešą pečiais, dantimis.”

Pirmą kartą Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) nugalėtoja tapusios Los Andželo “Kings” komandos kapitonas Dustinas Brownas: “Los Andželo gyventojai apie tai svajojo 45 metus.” D.Browno koman-

dos draugas Jonathanas Quickas žodžių per daug nesirinko: “Labai dėkoju aistruoliams už (pyp) palaikymą. Pažiūrėkite į šią (pyp) komandą. Į šiuos (pyp) vaikinus!”

Londono meras Borisas Johnsonas vasaros žaidynių metu taip kalbėjo apie olimpinį kaimelį ir jo “užklasinę” veiklą: “Mūsų moto yra įkvėpti žmonių kartą. Ne pradėti naują kartą, kas retsykiais įvyksta olimpiniame kaimelyje, o įkvėpti.”

Olimpiniu čempionu lenktynėse laikui tapęs dviratininkas Bradley Wigginsas džiaugėsi varžybų sąlygo-

mis: “Buvo labai gera važiuoti tokioje ramioje atmosferoje ir nematyti idiotų ant motociklų, kurie vis bando tave nufotografuoti.”

Olimpiadoje irklavimo atrankos varžybose vėliau čempionu tapusiam Mahe Drusdale’ui net 11 sekundžių pralaimėjęs norvegas Olafas Tufte dėl to nesuko sau galvos: “Nėra prasmės turėti “Porsche”, jei nežinai, kaip jį vairuoti.”

Londono žaidynių BMX dviračių varžybose favorite buvusi, bet tik penkta finišavusi australė Caroline Buchanan tai prilygino tragedijai: “Anksčiau turėjau sunkumų - sudegė mano namas, brolis susilaužė kaklą. Tačiau tai niekis palyginus su šia nelaime.”

Auksą laimėjusios Didžiosios Britanijos raitelės Charlotte Dujardin mama ir trenerė Jane: “Charlotte galėtų ir asilą priversti padaryti bet ką.”

Olimpinį auksą iškovojusi kūjo metikė britė Sophie Hitchon apie užgriuvusią populiarumo laviną: “Mane dabar vadina mergaite, kuri savo žavesį perkėlė į kūjį.”

Amerikiečių aktorius Robertas Duvallis apie savo pažintį su Škotijos futbolu: “Nuoširdžiai jums sakau, kad didžiausią įspūdį man paliko pažintis su buvusiu Glazgo “Rangers” žaidėju Willie Johnstonu. Vėliau jo vardu pavadinau savo šunį.”

Legendinis plaukikas amerikietis Michaelas Phelpsas prisipažino nevengdavęs šlapintis į baseiną: “Manau, kad visi plaukikai šlapinasi. Tai yra normalu. Be to, vandenyje esantis chloras sunaikina šlapimą, todėl tai nėra blogai.”

Maskvos srities vyrų krepšinio klubo “Chimki” vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis įpusėjus praėjusiam sezonui gerokai pavydėjo Kauno “Žalgirio” strategams: “Kauno ekipa gali pralaimėti visas Eurolygos antrojo etapo rungtynes, VTB mačus silpniems klubams, o po to laimėti prieš gerokai silpnesnį varžovą - pavyzdžiui, “Kalev” - ir garsiai šaukti: padovanojome puikią pergalę Kaunui.

Pralaimi, o vis tiek esi geras? Tokie dalykai mūsų komandoje nepraslystų.

Tai įmanoma tik “Žalgiryje”...”

•

Parengė VILMANTAS REMEIKA

Ilgo kelio pradžia - Atėnuose VILMANTAS REMEIKA

Geriausi Europos krepšinio klubai neturi laiko mėgautis gražiausiomis metų šventėmis.

Pirmą kartą Eurolygos istorijoje rungtynės vyksta tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

TOP 16 varžybų etape į kovą kyla ir Kauno “Žalgiris”. Šį vakarą, 22 val. mūsų laiku, žalgiriečiai E grupės pirmojo turo rungtynėse Graikijoje kausis su Atėnų “Panathinaikos”. Šiame klube rungtyniauja 27-erių Jonas Mačiulis, “Žalgirio” spalvas gynęs 2005-2009 metais.

pusavio susitikimų istorija palankesnė Atėnų klubui. Jis kauniečius įveikė net 13 iš 14 dvikovų. Ypač skaudūs “Panathinaikos” dūriai buvo praėjusį sezoną. Namie Atėnų ekipa laimėjo 92:75, Kaune šeimininkus sutriuškino 94:59.

“Mūsų filosofija nesikeičia. Į Atėnus keliaujame tik pergalės, - tvirtino “Žalgirio” treneris Joanas Plaza.

- Nors “Panathinaikos” turi gilią istoriją, mūsų tai nejaudina. Žaidėjai pasiilgę rungtynių ir nori laimėti.”

Vertindamas varžovų žaidimą J.Plaza sakė, kad jie mėgsta rungtyniauti du prieš du, o apsigynę stengiasi greitai atakuoti. Didžiausias pranašumas - namų sienos ir triukšmingi aistruoliai.

Su vienu tikslu Reguliariajame sezone šio vakaro varžovams sekėsi skirtingai. “Žalgiris” per 10 turų laimėjo 8 kartus, “Panathinaikos” - 6. Tačiau TOP 16 etape viskas prasideda nuo nulio, klubų laukia 14 rungtynių maratonas.

Nors “Žalgirio” ir “Panathinaikos” galimybės vertinamos apylygiai, tar-

Žaidimas gerėja J.Mačiulis “Panathinaikos” gretose rungtyniavo per visas 10 pirmojo etapo rungtynių. Aikštelėje jis vidutiniškai praleisdavo 25 minutes, pelnydavo 9,7 taško, atkovodavo 4,5 kamuolio ir atlikdavo 1,3 rezultatyvaus perdavimo. Jonas dvitaškius metė 57

proc. (24 iš 42), tritaškius - 32 proc.

(12 iš 38) taiklumu.

Prieš akistatą su “Žalgiriu” J.Mačiulis galėjo prisiminti karjeros Kaune etapą. Apie tai jis pasakojo savo tinklaraštyje oficialioje Eurolygos svetainėje.

“Rungtynės su “Žalgiriu” man labai svarbios, nes prieš šią komandą Eurolygoje žaisiu pirmą kartą. Susitikau su “Žalgiriu” praėjusį sezoną Lietuvos čempionate, kai sveikdamas po traumos atstovavau Kauno “Baltams”.

Dabar viskas kitaip. Abi komandos stiprios, o aš visiškai sveikas”, - sakė jis.

J.Mačiulis tvirtino, kad “Panathinaikos” komandos žaidimas nuolat gerėja: “Reguliarųjį sezoną pradėjome prastai, pralaimėjome net tris iš penkių susitikimų. Taip nutiko todėl, kad sezono pradžioje visiems buvo sunku pritapti komandoje. Iš praėjusio sezono ekipoje likę tik Kostas Tsartsaris ir Dimitris Diamantidis.

Visi kiti žaidėjai ir treneris Argiris Pedoulakis - naujokai. Tačiau po to laimėjome ketverias rungtynes iš eilės, ir situacija ėmė gerėti. Dabar vienas

kitą aikštėje suprantame iš žvilgsnio, vieno žodžio ar rankos mosto. Tai labai svarbu.”

Paneigė gandus “Žalgirio” klubo finansinė būklė senokai tapo viešų diskusijų objektu.

Klubo rėmėjas ir savininkas Vladimiras Romanovas primygtinai prašė aistruolių paremti komandą. Vakar internete ėmė plisti informacija, neva “Žalgirio” krepšininkai komandos savininkui iškėlė ultimatumą per dešimt dienų sumokėti vėluojančias algas arba jie išvyks kitur. Tačiau žalgiriečiai pareiškė, kad tokia informacija gerokai perdėta.

“Atlyginimai nėra mokami laiku, bet jokio aliarmo neskelbiame. Tai tik gandai, kurie mums juokingi.

Keli žaidėjai turėjo pasiūlymų išvykti, bet liko komandoje”, - tikino gynėjas Marko Popovičius.

“Nieko negirdėjau apie ultimatumus. Praėjusią savaitę keliavome po Rusiją, ir niekas neišreiškė jokių priekaištų. Tokios kalbos man staigmena”, - antrino J.Plaza.

•

“Panathinaikos” naujokas J.Mačiulis (dešinėje) džiaugiasi gerėjančiu komandos susižaidimu.

2012 12 28 Lietuvos žinios

Sportas

13

Lietuviai svetur

Atsakomybė krito ant A.Vainausko pečių Atkelta iš

• 1 p.

- Labai gerai, kad dėl šio asistento sutapo mano ir RKF prezidento nuomonės. D.Donskovas nuoširdus žmogus, su juo radome bendrą kalbą. Savo pagalbininku pasirinkau Kursko ekipoje su manimi dirbantį lietuvį Saulių Vadopalą. O dėl trečio asistento dar yra klaustukų.

- Rusų moteris treniruos lietuvis.

Tą pačią dieną RKF nusprendė, jog Rusijos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus graikas Fotis Katsikaris.

- Keistas RKF sprendimas ne tik dėl manęs, bet ir F.Katsikario. Dauguma manė, jog vyriausiuoju strategu bus išrinktas Jevgenijus Pašutinas arba Sergejus Bazarevičius.

Pasaulio čempionatuose jos dukart pelnė bronzą ir triskart tapo olimpinėmis vicečempionėmis. Tiesa, šiemet Londone rusės liko ketvirtos. Federacijos vadovai buvo labai nepatenkinti ir nepratęsė sutarties su treneriu Borisu Sokolovskiu. Laisvą vietą šią savaitę užėmė 1995-2001 metais Vilniaus “Statybą” bei Vilniaus “Lietuvos rytą” treniravęs Alfredas Vainauskas.

Jau penkerius metus Rusijoje dirbantis krepšinio specialistas trumpam grįžo į Vilnių aplankyti šeimos. Čia jį ir užklupo LŽ skambutis.

Konkurentę įveikė aikštelėje - Sveikiname tapus Rusijos moterų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu!

- Na taip... Netyčia.

- Kada ir kokiomis aplinkybėmis jums buvo pasiūlyta treniruoti Rusijos moterų rinktinę?

- Paskambino rinktinės generalinė vadybininkė Oksana Rachmatulina ir paprašė atvykti į Federacijos būstinę susitikti su prezidentu Aleksandru Krasnenkovu. Atvykau gruodžio 3-iąją. Maniau, pasikalbėsime 20-30 minučių, tačiau bendravome dvi valandas.

- Rusijos žiniasklaida trimituoja, jog favoritais stoti prie moterų rinktinės vairo buvo įvardijami garsus legendinio Maskvos CSKA žaidėjas Anatolijus Myškinas ir Vidnojės komandos “Spartak&Co” vyriausioji trenerė Pokey Chatman.

- Sklandė įvairių kalbų. Rimčiausia kandidatė turėjo būti su moterų WNBA Čikagos “Sky” komanda dirbusi, dabar “Spartak&Co” treniruojanti P.Chatman. RKF prezidentas sakė, jog tarp kandidatų esu ir aš. RKF trenerių tarybos pirmininkas Jevgenijus Gomelskis į šią vietą siūlė A.Myškiną, tačiau šis jau šešerius metus nedirba su komandomis, tik komentuoja varžybas. Be to, prieš A.Myškiną buvo nusistačiusios kai kurios krepšininkės. Aš į tai nesikišau, o ir netikėjau, kad būsiu pasirinktas.

Manau, taškus sudėliojo gruodžio 16-oji, kai mano komanda Kursko “Di-

Priprato prie šalies

A.Vainauskas puikiai žino, kad, sėkmei nusisukus, net ir geriausiai dirbdamas gali sudegti.

Kurskbasket.ru ir LŽ archyvo nuotraukos

klystu, Rusijos rinktinė pastarąsias penkerias rungtynes pralaimėjo prancūzėms. Todėl RKF vadovybė mąsto blaiviai ir nereikalauja aukso, jai tiktų bet kokia prizinė vieta.

- O jei nepavyktų?

- Sutartyje numatyta: jei kas nors ne taip - man padėkos už gerą darbą ir gražiai išsiskirsime. Kaip ir visur. Nieko nauja. Sutartį pasirašiau olimpiniam ciklui, ji baigsis po Rio de Žaneiro olimpiados.

- Jūsų nebaugina tokia atsakomybė?

- Bijai vilko, neik į mišką. Tai stipriausia Europoje ir viena stipriausių pasaulyje komandų. Kitos tokios galimybės galbūt daugiau niekada neturėsiu.

Perpratęs moterišką filosofiją - Londono olimpiadoje žaidusioje Rusijos rinktinėje buvo penkios 30 metų ir vyresnės krepšininkės.

Jos jau traukiasi iš rinktinės?

A.Vainauskas: “Sutartyje numatyta, jei kas nors ne taip - man padėkos už gerą darbą ir gražiai išsiskirsime. Kaip ir visur. namo” 76:55 nugalėjo P.Chatman treniruojamas “Spartak&Co” krepšininkes. Per įvairias varžybas aš labiau remiuosi Rusijos krepšininkėmis, o P.Chatman - amerikietėmis. Manau, tai turėjo įtakos RKF sprendimui.

Ant peilio ašmenų - Ar džiaugiatės naujomis pareigomis?

- Be abejo, smagu, kai gauni tai, ko nelabai tikiesi. Rusijos moterų rinktinė pasaulyje nėra paskutinė. Tai - rimtas iššūkis. Reikės pasistengti, kad kitąmet Europos čempionate rusės taptų prizininkėmis.

- Negi, tarkime, trečioji vieta Europos čempionate tenkintų RKF vadovus?

- Šiuo metu rinktinėje vyksta kartų kaita. “Auksinės” mergaitės - jau trisdešimties ir vyresnės, jos traukiasi iš rinktinės. Tad naująją rinktinę reikės subalansuoti, o laiko labai mažai. Nuo Rusijos čempionato pabaigos iki Europos pirmenybių turėsiu tik 45 dienas, per kurias teks atlikti didelį darbą. Europos čempionato favoritėmis laikomos prancūzės, juolab pirmenybės vyks Prancūzijoje. Be to, jei ne-

- Dar bandysiu su jomis kalbėtis.

Bet tai yra moterų kolektyvas, su jomis reikia mokėti rasti bendrą kalbą.

Reikia perprasti jų psichologiją, jų filosofiją, mokėti pasakyti, kada yra teisi ir kada ne. Reikia jas suprasti, nes juk ir vaikas gali susirgti, ir kitokių problemų gali būti šeimoje. Iš įvairaus amžiaus merginų reikės sulipdyti darnų kolektyvą, kuriame žodį “aš” pakeistų žodis “mes”. Jei pavyks, tada galėsime nemažai pasiekti.

Praėjusį sezoną man pavyko tai padaryti su Kursko komanda - laimėjome Europos taurę. Galbūt man pasisekė, kad “Dinamo” ekipoje susibūrė geras kolektyvas, suprantantis, ko noriu.

Dabar ir su rinktine stengsiuosi, nors laiko turėsiu tik mėnesį. Anksčiau rinktinę varžyboms rengdavo du tris mėnesius. Todėl reikės trupučio sėkmės, trupučio laimės.

Atsakas kritikams - Jums tapus vyriausiuoju treneriu Rusijos sporto apžvalgininkai iškart rado minusų. Pirmiausia jie atkreipė dėmesį, kad nesate dirbęs su rinktinėmis.

- Rusijoje dirbate gana ilgai. Kuo ši šalis jums patraukli ir kas joje nepatinka?

- Rusai labai pasikeitę. Kodėl praėjusį sezoną šioje šalyje dirbo J.Kazlauskas? Kodėl šiemet ten dirba R.Kurtinaitis? Ir nė vienas nepasako blogo žodžio apie vietinius. Ten gyvena normalūs žmonės. Per penkerius darbo metus Rusijoje tik kartą kilo konfliktas, kai parduotuvėje paprašiau iškeisti 1000 rublių.

Rusijoje yra taip: jei laimėsi, esi mylimas, gerbiamas, tave nešioja ant rankų. O pabandyk pralaimėti - rytoj gali su lagaminais stovėti stotyje.

- Ar, be Rusijos, yra šalis, kurioje norėtumėte dirbti?

- Gal ir norėčiau treniruoti Italijoje, Ispanijoje, Turkijoje ar kur kitur, bet esu jau pripratęs prie dabartinio savo gyvenimo būdo, žmonių, mentaliteto. Man Rusijoje gerai.

- Jūsų šeima Rusijoje?

- Žmona Rasa dirba Vilniuje, aštuoniolikmečiai dvyniai Rapolas ir Matas baigia dvyliktą klasę, vyresnėlis 30 metų Titas dirba vienoje kompanijoje.

Rusijoje gyvenu vienas, juk negalima be priežiūros palikti dviejų kareivėlių Rapolo ir Mato, dabar slidžiausias jų amžius. Esant menkiausiai galimybei stengiuosi grįžti į namus. Dabar grįžau šventėms, dar vieną sausio savaitę su Kursko komanda stovyklausime Druskininkuose.

Sau, krepšiniui, “Statybai”

Rusijos rinktinė A.Vainauskui nebus pirmoji - kelerius metus jis darbavosi su nacionaline Lietuvos moterų krepšinio komanda.

- Drauge su Algirdu Paulausku tris ar ketverius metus treniravome Lietuvos moterų krepšinio rinktinę. Ir neblogai sekėsi.

- Sykiu rusai abejoja, ar jums pavyks išspręsti rinktinės kartų kaitos problemą.

- Niekada nebus viskas gerai visur. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje vietoj vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros buvo siūlomi ir Jonas Kazlauskas, ir Rimas Kurtinaitis, ir Tomas Pačėsas. O juk kiekvienas jų turi savo nuomonę, savo ego, savo viziją. Laimėjai - esi Dievas, pralaimėjai - tave sudaužys. Tai normalus procesas, reikia suprasti, kad negali viskas būti idealu.

Lietuviui padės lietuvis - Gal jau pajutote spaudimą - kurias žaidėjas rinktinėje palikti, kurias įtraukti?

- Į mano elektroninį paštą jau permestas visas kandidačių sąrašas, stovyklų grafikas. Aišku, problemų bus, nes nenorėsiu ekipoje matyti atmosferą bloginančių krepšininkių. Yra ir besisiūlančių į pagalbininkus. Bet visiems pasakiau - iki Naujųjų nelįskite man į akis, o nuo sausio pradžios pradėsime kalbėtis.

- Asistentus rinktinėje leido pačiam pasirinkti? Pranešama, kad jums talkininkaus “Vologdos-Čevakatos” komandos vyriausiasis treneris Dmitrijus Donskovas.

- Kokie jums buvo šie metai?

- Geri. Džiugu, kad šeima sveika, vienas kitą branginame. Smagu, kad su Kursko “Dinamo” laimėjome Europos taurę. Malonu, kad tapau Rusijos moterų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu. To tikrai nesitikėjau.

Gerai tai ar blogai, laikas parodys.

- Ko sau palinkėtumėte 2013-aisiais?

- Kad žmona ir vaikai būtų sveiki.

Darbe irgi reikėtų sėkmės. Jei ji nusišypsos - viskas bus gerai. Jei jos pritrūks - gali sudegti. Dabar Kauno “Žalgirio” treneris Joanas Plaza yra Dievas, o prieš tai dirbę strategai buvo blogi.

Juk niekada nežinai, kada pralaimėsi.

- Ko palinkėtumėte Lietuvos krepšiniui?

- Daugiau meilės vienas kitam, kad nebūtų susiskaldymo tarp Vilniaus ir Kauno. Krepšinis vienija mūsų tautą. Noriu, kad atgimtų moterų krepšinis, kad Eurolygoje vėl rungtyniautų Lietuvos komanda.

- Ko palinkėtumėte prieš dvejus metus atgimusiai legendinei Vilniaus “Statybai”?

- Žinau, kad šią komandą treniruoja geras profesionalus savo darbui atsidavęs Gintautas Regina. Jam ir komandai palinkėčiau didelės sėkmės, kad komanda būtų gyva, kad žaistų Lietuvos krepšinio lygoje ir kad sugrįžtų šlovingi “Statybos” laikai.

•

14 Kelionės ir turizmas

2012 12 28 Lietuvos žinios

Gimtasis kraštas

Kuo Dzūkija vilioja žiemą Didžiausias Lietuvos turizmo priešas - prasti orai. Tačiau pastaruoju metu maži miesteliai ir kaimai stengiasi prisivilioti turistų jaukiais pasisėdėjimais, vakarojimais, sudominti juos krašto papročiais, supažindinti su tradiciniais amatais ir jų išmokyti.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

G

ruodžio mėnesio kelionė po Dzūkiją įrodė, kad ne vien šiltieji kraštai visus metus gali prisivilioti turistų. Atvėsę orai kaip tik leidžia pasidomėti tuo, ką įdomaus turime pašonėje, į ką nekreipiame dėmesio lepindamiesi vasaros malonumais. Pažintinė kelionė po Dzūkiją atskleidė, kad ir žiemą keliauti gali būti įdomu. Per turą įvairių turizmo agentūrų darbuotojams buvo parodyti nauji ar atsinaujinę Pietų Lietuvos turizmo objektai, kuriuos drąsiai galima siūlyti turistams. Be to, organizuotos grupės vis labiau susidomi Lietuvoje populiarėjančiomis etnografinėmis, edukacinėmis, kultūrinėmis programomis. Daugelis turizmo objektų atvykusius svečius įtraukia į veiklą, ir tai pasitvirtina. Žmonės mielai pasigamina kokį nors darbelį, kartu su programos vedėja išsikepa duonos ar nusilipdo puodą.

Mažų miestelių atgaiva Kelionę po Dzūkiją neseniai organizavęs Valstybinis turizmo departamentas supažindino su įgyvendinamu projektu “Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas”. Europos regioninės plėtros fondas skatina atvykstamąjį ir vietinį turizmą. Tai atgaivina mažų miestelių ir kaimų gyvenimą. Aplankytos vietovės parodė, kiek naudos iš tokių, regis, mažyčių verslo projektėlių gali gauti vietiniai žmonės. Sakysim, Punios bendruomenės namuose vietinės moterys už tam tikrą mokestį padengia įvairių kalendorinių švenčių stalus, pasakoja apie to meto papročius, pagieda savo krašto giesmių.

Lankantis gruodžio mėnesį jos dalijosi dzūkiško grybų rasalo, silkės su džiovintais baravykais, kitų patiekalų receptais.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla ne tik vietinius moksleivius visokių amatų išmoko - keramikos, juvelyrikos, drožybos, siuvimo, bet ir organizuoja pamokėles turistams. Štai per pusvalandį dailės mokytoja išmoko liaudies ornamentais deko-

Alytaus dailiųjų amatų moksleiviai eglutę puošia pačių sukurtais žaislais. / Jūratės Mičiulienės ir Valstybinio turizmo departamento archyvo nuotraukos ruoti drobinį maišelį. Pageidaujantieji gali ir drobinius marškinius papuošti savo piešiniu.

Be senų dvarų Nedidelis Daugų miestelis prie Alytaus gali didžiuotis ką tik atidaryta savivaldybei priklausančia irklavimo baze. Norintiesiems ištraukiamas net 15 žmonių irkluojamas vikingų laivas. Žinoma, pavasariop. Ant kranto - įvairios sporto aikštelės, namelyje - pirtis, o dviviečiai kambariai - tik po 30 litų.

Šiuo patraukliu turizmo objektu Daugai tikisi pritraukti keliautojų.

Dzūkija, skirtingai nei kiti Lietuvos etnografiniai regionai, negali pasigirti senais dvarais. Tačiau netoli Daugų prie Suvingio ežero neseniai iš rąstų suręstas naujas Dvarčėnų dvaras siūlo ramų poilsį. Įdomus atradimas laukė ir už Varėnos pasukus Marcinkonių link netoli etnografinio Žiūrų kaimo, ant Lavyso ežero kranto stovintys romantiški poilsio namai “Nakciži-

bis”. Neatspėsite, ką tai reiškia. Tikrai ne naktį žibantį jonvabalį. Tai viena baravykų rūšių, dzūkų vadinamų nakcižibiais.

Tarp Merkinės ir Alytaus įsikūrę indėniško gyvenimo būdo namai siūlo savotiškos egzotikos. Edukacines programas vaikams siūlantis Rolandas Prušinskas su žmona svečius išmoko susiverti indėnišką karoliukų vėrinį, šaudyti iš lanko, svaidyti peilį ar žaisti indėniškus žaidimus. “Daug kam norisi egzotikos, o indėniškoji

Atvėsę orai leidžia pasidomėti tuo, ką įdomaus turime pašonėje. nėra agresyvi, ji nesikėsina į mūsų tikėjimą ir papročius. Netgi daug ką turime bendro. Ir mes, ir indėnai buvome pagonys, naudojome tokią pat simbolinę svastiką, kokios neturi Afrikos ar musulmonų tautos. Man indėnų papročiai labai patrauklūs, jų gyvenimo būdu domiuosi nuo aštuonerių, tad vaikams tikrai turiu ką papasakoti”, - sakė jau ketverius metus turistus priimantis R.Prušinskas.

Žolelių krautuvėlė vienuolijoje

I.Makulavičius rodė prie mečetės esančius du saulės laikrodžius. Vienas rodo Raižių laiką, kitas - Žalgirio mūšio vietos laiką.

Raižių mečetė - viena iš šiuo metu Lietuvoje esančių keturių musulmonų maldos namų.

Bene labiausiai kelionės dalyviams patiko lankytis už Merkinės esančioje Panaros kaimo “Pilnų namų” bendruomenėje. Namai garsėja kaip teikiantys profesionalią pagalbą besigydantiems nuo narkotikų ir alkoholio priklausomybės žmonėms.

“Esame vieša katalikiška organizacija. Svarstome, kokia dar veikla užsiimti. Pagal senas vienuolijų tradicijas mums labai tiko pradėti veisti vaistažolių ūkį, - pasakojo “Pilnų namų” bendruomenės darbuotoja Rūta Jokubonienė. - Už miškelio turime nemažus laukus. Kasmet paruošiame apie 500 kg sausos vaistažolių masės. Žalios būtų labai daug, tačiau išdžiovinus lieka vos apie 20 proc. buvusio svorio.”

2012 12 28 Lietuvos žinios

Vaistažolės džiovinamos specialiame namelyje, kur elektra gaminama saulės baterijomis. Šią vasarą bendruomenės teritorijoje pastatytas pirmasis Lietuvoje sertifikuotas taususis pastatas. Energiškai efektyvus socialinėms reikmėms skirtas medinių rąstų namas šildomas iš žemės gelmių ateinančia šiluma. Jai paimti elektros naudojama labai nedaug - tik 9,04 kWh kvadratiniam metrui per metus. Namo statybai naudotos vien ekologiškos medžiagos. Sienos dengtos šilko atliekų ir žolelių priemaišų tapetais. Šis namas dabar taip pat tapo gana įdomus atvykstantiems turistams.

O įvairiausių Panaroje išaugintų prieskoninių žolelių mišinių ir arbatos galima įsigyti mažoje koplytėlės parduotuvėlėje. “Vaistažolių ūkį prižiūri, ravi, žoleles skina, paskui džiovina Panaros kaimo moterys. Besigydantys “Pilnų namų” gyventojai joms tik padeda - iš laukų išveža akmenis, atveža vandens, į komposto dėžes sukrauna piktžoles (mes nenaudojame jokių trąšų), - pasakojo R.Jokubonienė. - Be moterų darbo tikrai žolelių ūkis neklestėtų. Pas mus dažniausiai atvyksta tokie žmonės, kurie neturi jokių darbo įgūdžių. Įsivaizduokite, kai paprašome nulupti obuolį, dauguma net nežino, kuria peilio ašmenų puse tai reikia daryti.”

Dzūkių virtuvės paslaptys Kadangi grikiai auga tik Dzūkijoje, Pamerkių kaimo gyventojai siūlo susipažinti su jų auginimo ir naudojimo galimybėmis. Laimos ir Kosto Mačionių sodyba “Grikucis” kviečia į vienos dienos edukacinę ekskursiją, per kurią dalyviai minko grikių tešlą ir kepa sausainius. Šeimininkė gali išmokyti išsikepti ir tikrų dzūkiškų bulvinių bandų ant kopūstų lapų. Žiemos vakaronės metu dzūkai moko išsidrožti medinį šaukštą ar iš vilnos nusivelti žaisliuką. Tokias programas jau pamėgę moksleiviai.

Nuo pavasario edukacines programas rengia ir Daivos Kvedaraitės ekologiškas šaltalankių ūkis Alytaus rajone. Čia galima ne tik sužinoti viską apie sveikatai naudingus šaltalankius, bet ir išmokti iš jų uogų pasigaminti saldainių.

Ekskursijas degustuojant gėrimus rengia ir Alytaus alkoholinių gėrimų gamykla “Alita”. Buvo įdomu išgirsti, kad prieskonines žoleles atsiveža iš Šiaurės Kaukazo. Gamyklai jų reikia tiek daug, kad Lietuvoje galbūt nė vienas ūkelis neužaugintų. Kaip pasakojo ekskursijos vadovė, vienam užpilui sunaudojama 250 kg sausos žolės, o atsivežama iškart apie 5 tonas. Be to, šiltuosiuose kraštuose jos yra

Kelionės ir turizmas

Punios kaimo bendruomenės moterys turistams organizuoja folklorines vakarones.

Išvyka parodė, kiek naudos iš mažyčių verslo projektėlių gali gauti vietiniai žmonės. ekstraktyvesnės, tad ir dėl šios priežasties naudojami ne vietiniai augalai.

Lietuvos totoriai Raižių kaime pasitikęs Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius aprodė medinę, 1889 metais čia pastatytą ir vienintelę Lietuvoje sovietmečiu veikusią mečetę. Jis priminė įdomią totorių atsiradimo Lietuvoje istoriją: “XIV amžiuje po perversmo Aukso Ordoje chanas Tochtamyšas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pasiprašė prieglobsčio. Vytautas jį apgyvendino Lydoje. Kiti totoriai, sužinoję, koks geras Vytautas, taip pat ėmė prašytis priimami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Už suteiktą pagalbą totoriai ištikimai tarnavo Vytautui, o chano Tochtamyšo sūnus vadovavo totorių pulkams, kurie kartu su Vytauto kariuomene stojo į kovą su kryžiuočiais Žalgirio mūšyje.”

2010 metais, kai buvo minimos šio mūšio 600-osios metinės, Lietuvos totorių bendruomenė Raižių kaime savo lėšomis pastatė paminklą Vytautui. Tai iki šiol vienintelis šiam kunigaikščiui nepriklausomybės metais iškilęs paminklas. Folkloro specialistai yra pastebėję, kad Vytautas to-

Alytaus dailiųjų amatų mokykloje organizuojamos edukacinės valandėlės, per kurias galima išmokti visokių rankdarbių.

torių dainose ir sakmėse yra labai dažnai minimas, to nepasakysi apie lietuvišką folklorą.

“Beje, Sausio 13-ąją Vilniuje žuvusios Loretos Asanavičiūtės totorė senelė yra palaidota Raižių totorių kapinėse, - pasakojo I.Makulavičius. Apskritai mūsų tautos yra glaudžiai susijusios ir jeigu labiau pasidomėtume savo genealogija, manau, būtume tolerantiškesni vieni kitiems. Lietuvoje kas ketvirtas žmogus turi totoriško kraujo, o kas trečias - užsieninio, ir iš Rytų, ir iš Vakarų. Lietuva juk atsidūrusi didelėje kryžkelėje.”

Paklaustas, ar Lietuvos totoriai kaip nors švenčia Kalėdas, Ipolitas sakė: “Nuo seno kūčiukus kepė, nes turėjo samdinių katalikų.”

Totorių nacionalinis saldumynas šimtalapis - plačiai žinomas ir mėgstamas visoje Lietuvoje. Raižių kaime jis taip pat kepamas. Bendruomenės namuose turistams organizuojamos jo degustacijos. “Stebėti visą kepimo procesą nusibostų, mat jis trunka apie 5 valandas, - sakė I.Makulavičius. - O ar žinote, kad beliašas - taip pat totoriškas patiekalas? Jis plokščias todėl, kad tai buvo karių maistas.

Tokius patogu susidėjus į maišelį pasikabinti prie žirgo šono.”

•

Jaukus “Nakcižibio” namelis girioje.

Panaros “Pilnų namų” bendruomenės koplyčią žino visa Lietuva.

Galima įsigyti alytiškių moksleivių darbelių.

15

16

2012 12 28 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Lietuviai svetur

Iš piešinių atpažinta Gedimino pilis Minesotos universiteto (JAV) profesoriaus Romo Kazlausko vadovaujama tyrėjų grupė mėgina atkurti jau išnykusius fermentus. Tokius baltymus, kurie egzistavo bene prieš tris milijonus metų.

Atkurtus fermentus būtų lengviau ištobulinti ir pritaikyti gaminant vaistus, chemikalus ar degalus.

Lietuvių kilmės amerikiečių mokslininkas prof. R.Kazlauskas pelnė tarptautinį pripažinimą. / Asmeninio albumo nuotraukos MILDA KNIEŽAITĖ

T

arptautinį pripažinimą pelnęs biochemikas pastaraisiais metais savo laiką dalija tarp JAV ir Korėjos, tačiau yra įsitikinęs, kad greitai turės daugiau progų atvykti į tėvų gimtinę Lietuvą.

Amerikoje gimęs ir augęs penkiasdešimt šešerių metų mokslininkas du kartus lankėsi Lietuvoje. Jam ypač įsiminė pirmasis apsilankymas Vilniuje: “Buvau labai nuvargęs. Viešbutyje truputį pamiegojęs, išėjau pasivaikščioti ir vieną pirmųjų pamačiau Gedimino pilį. Žinote, atpažinti, kad čia aiškiai yra Gedimino pilis... Tiek daug piešinių buvau matęs jaunystėje. Sakau, reikia eiti ir apžiūrėti Vilniaus miestą iš tos vietos.”

Už geležinės uždangos Prof. R.Kazlausko tėvai iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą.

Tėvas Jonas Kazlauskas buvo kilęs nuo Anykščių. Mama Stasė Rumbutytė - iš Žemaitijos, netoli Mosėdžio.

Tėvelis, kaip pasakojo Amerikos lietuvis, visai nesiruošė emigruoti. Vyko karas ir rusams stumiant vokiečius atgal, frontas ėjo per Lietuvą. Buvo labai nesaugu tarp tų dviejų kariuomenių, ypač dvidešimtmečiui jaunuoliui, tinkamam į kareivius. Jis dviračiu išvažiavo pas draugą, o frontui traukiantis į Vakarus, važiavo tuo dviračiu vis toliau. Po kurio laiko atsidūrė Vokietijoje. Ten radęs vietą viename ūkyje laukė, kol baigsis karas. Tačiau Europą padalijo geležinė uždanga ir grįžti į Lietuvą nebegalėjo. Į Ameriką iškeliavo apie 1950 metus. Pakvietė ten seniau, dar XX amžiaus pradžioje, įsikūrę lietuviai.

Amerikoje tėvas baigė Klivlando universitetą ir dirbo buhalteriu. Mama studijavo Pensilvanijos universitete. Baigusi studijas, dirbo ligoninės laboratorijoje. Vėliau mokykloje dėstė gamtos mokslus. Susipažino ir susi-

Visa šeima: prof. R.Kazlauskas su žmona Aleli, dukromis Charlotte ir Anna, jaunėliu sūnumi Jonu.

tuokė Klivlande. Užaugino ir į mokslus išleido tris vaikus: jaunėlė Rita dirba vaikų gydytoja, sūnūs Romas ir Andrius - abu biochemikai. Tėvai sulaukė ir Lietuvos nepriklausomybės, aplankė jau laisvą gimtąjį kraštą.

“Kai augau, mums sakė, kad Lietuva okupuota, lietuviai prispausti, todėl labai svarbu, kad mes išlaikytume lietuviškumą, - prisiminė mokslininkas. - Svarbu buvo išmokti lietuviškai ir žinoti apie Lietuvą.”

nės karjeros etapas - darbas McGillio universitete Kanadoje. Ten mokslininkas praleido penkiolika metų.

Du kartus metams buvo atvykęs ir į Europą. Kaip vizituojantis profesorius dirbo Štutgarto universitete Vokietijoje ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, Švedijoje.

2003 metais grįžo į Ameriką, tapo Minesotos universiteto profesoriumi. Metus dirbo Seulo nacionaliniame universitete Pietų Korėjoje.

Kas įdomu ir svarbu

Prikelti iš praeities

Prof. R.Kazlauskas Klivlando universitete pradėjo studijuoti inžineriją, tačiau vėliau susidomėjo chemija ir pakeitė studijų kryptį. Dar studentas dirbo vienoje mažoje įmonėje, gaminančioje chemikalus dažams, kad šie greičiau džiūtų. Tam seniau naudojo šviną. “Darbas nebuvo toks geras, - pripažino mokslininkas. - Supratau, kad reikia toliau mokytis ir gilintis, jei nenoriu visą gyvenimą tokio darbo dirbti.”

Prestižinio Masačusetso technologijos instituto doktorantas savo studijoms pasirinko neorganinę chemiją, nes domino katalizė, metalų chemija - dalykai, apie kuriuos truputį jau žinojo. Tačiau per podaktarines studijas Harvardo universitete jaunasis tyrėjas savo mokslinę karjerą susiejo su biotechnologija.

“Tuo laiku kūrėsi naujos kompanijos ir daug žmonių kalbėjo apie šią mokslo kryptį, - prisiminė prof. R.Kazlauskas. - Aš taip pat maniau, kad fermentai yra kur kas stipresni ir gali gerokai daugiau padaryti nei mano studijuojami metalai, todėl įdomesni ir svarbesni tyrinėti.”

Po trejų metų podaktarinių studijų mokslininkas įsidarbino “General Electric” kompanijoje. Ten per atliekamus tyrimus naudojant fermentus mėginta atrasti naujų reakcijų ir gaminti plastiką, kuris būtų tinkamas net esant aukštai temperatūrai.

Naujas prof. R.Kazlausko moksli-

“Fermentai yra natūralūs baltymai, kurie katalizuoja visas biochemines reakcijas. Taip pat svarbus jų taikymas ne biochemijos tikslams, - aiškino tyrėjas. - Pavyzdžiui, skalbiklių sudėtyje

gamta: paimti praeities fermentų ir per evoliuciją sukurti naujų, - sakė biochemikas. - Manome, kad labai tolimoje praeityje, prieš kokius tris milijonus metų, fermentai buvo paprastesni, bet galėjo katalizuoti daug skirtingų reakcijų. Per evoliuciją jie specializavosi ir dabar pakeisti yra gana sunku. Todėl mums svarbu “grįžti” į tą praeitį ir atkurti tokius fermentus, kokie buvo prieš tris milijonus metų. Tada iš jų būtų galima sukurti “geresnių” fermentų, kurių labiausiai reikia cheminiams junginiams ar vaistams gaminti. Neturėtų būti sunku. Neįmanoma surasti praeities fermentų gamtoje, nes jų nebėra. Pernelyg daug laiko praėjo. Tačiau galime sužinoti, iš kokių aminorūgščių yra sudaryti dabartiniai fer-

Tarptautinį pripažinimą pelnęs biochemikas įsitikinęs, kad greitai turės daugiau progų atvykti į Lietuvą. taip pat yra fermentų. Jie padeda švariau išskalbti drabužius, tarkime, kraujo ar maisto dėmes. Fermentai suskaldo nešvarumus į mažesnes daleles ir jos lengviau išsiplauna. Nereikia nei tokio karšto vandens, nei stiprių ir galbūt pavojingų chemikalų. Šiais laikais panašiai fermentai naudojami biokurui gaminti. Iš kukurūzų ar kitų augalų gautam krakmolui suskaldyti į mažesnes angliavandenių (cukraus) daleles, kurias mielės paverstų į biokurą, taip pat pridedama fermentų.”

Gamtoje aptinkami fermentai, pasak prof. R.Kazlausko, per visą evoliuciją buvo tobulinami gamtos tikslais.

Jei norima tuos fermentus naudoti laboratorijoje ar pramonėje, reikia juos keisti. Pavyzdžiui, sustiprinti, kad būtų aktyvūs esant aukštai temperatūrai. Arba pakeisti taip, kad galėtų katalizuoti kitą, nebūtinai gamtos, reakciją, o tą, kurios reikia chemikalams, vaistams ar degalams gaminti.

“Mūsų idėja yra veikti panašiai kaip

mentai. Iš daugybės jų galime, man atrodo, gana tiksliai nuspėti, kokie buvo ankstyvesni fermentai. Ne tik nuspėti, bet ir “prikelti” praeities fermentus, taikydami cheminę sintezę ir biotechnologiją. Pirmiausia cheminės sintezės būdu susintetinti DNR fragmentą, koduojantį fermentą, įdėti į bakteriją ir ji tada pagamins fermentą.

Manau, kad iš laboratorijoje gautų fermentų lengviau sukurtume naujų, kurie gali būti naudingi.”

Prof. R.Kazlausko grupė Minesotos universitete atlieka fundamentinius tyrimus, tačiau tikimasi, kad praeities fermentai kada nors bus pritaikomi ir naudojami tiek laboratorijose, tiek ir pramonės įmonėse.

Jaučiant ryšį JAV mokslininkas dalyvavo pirmojoje Baltijos šalių organinės sintezės konferencijoje, 2000 metais organizuotoje Vilniuje prof. Viktoro Algirdo Sniečkaus iš Kanados. Lietu-

vių tyrėjai susitinka ir tarptautinėse konferencijose. Pavyzdžiui, neseniai Italijoje vykusioje konferencijoje buvo “Fermento” mokslininkų.

“Labai stipri kompanija, daug labai gerai dirbančių tyrėjų. Tik jų sritis truputį kita nei mano, - kalbėjo biochemikas. - Nemanau, kad žinau dabartinę Lietuvos mokslo padėtį, tačiau kai pastarąjį kartą lankiausi, mačiau Biotechnologijos instituto laboratorijas.

Jos buvo labai modernios. Man nerodė Vilniaus universiteto laboratorijų, todėl spėju, kad jos nebuvo tokios geros. Nors jau senokai buvau Lietuvoje, kiek mačiau beveik prieš dešimt metų, tikiu, kad padėtis keičiasi.”

Mokslininko brolis Harvardo universiteto profesorius A.Kazlauskas turėjo ir studentų iš Lietuvos, dirbo jo laboratorijoje. Žmona - taip pat lietuvė, jos tėvai gyvena Lietuvoje, todėl šeima dažniau čia atvyksta, palaiko glaudesnius ryšius.

“Mano laboratorijoje nėra buvę lietuvių studentų. Mažiau ryšių ir su Lietuva, - sakė prof. R.Kazlauskas. - Žmona Aleli Balagtas gimusi Filipinuose, augo Amerikoje. Turiu tris vaikus: vyriausia Charlotte, vidurinė Anna, jaunėlis Jonas. Porą kartų jie buvo “Dainavos” stovykloje. Ten sužino truputį apie Lietuvą, jos istoriją, tačiau lietuviškai nekalba, moka vos kelis žodžius. Visi gimę Kvebeke, Monrealyje, kur kalbama prancūziškai.”

Pastaruoju metu prof. R.Kazlauskas daug dirba. Kasmet porą mėnesių praleidžia Pietų Korėjoje. Pagal penkerių metų programą Seulo nacionaliniame universitete dėsto kursą apie savo tyrimus ir juos atlieka kartu su korėjiečių mokslininkais.

“Dėl tų kelionių labai trūksta laiko, tačiau šie metai jau paskutiniai tokie, - sakė tyrėjas. - Jaučiu artimą ryšį su Lietuva, tačiau kasdieniai darbai atima beveik visą laiką ir niekam jo nelieka. Bus daugiau laiko bus ir progų aplankyti Lietuvą.”

•

18

2012 12 28 Lietuvos žinios

Reportažas

Kartų sąlytis

Senjorų metams baigiantis Baigiasi 2012-ieji, kurie Europos Sąjungoje (ES) buvo paskelbti Aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Tačiau nesibaigia su šia tematika susiję reikalai - ir linksmesni, ir liūdnesni.

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

T

enka norom nenorom valdžiai ir jaunesnei visuomenei vis dažniau atsigręžti į pagyvenusius žmones, nes jų sparčiai daugėja. Lietuvoje šiuo metu kas penktas gyventojas jau yra sulaukęs 60 metų arba vyresnis. Manoma, kad iki 2050-ųjų ES valstybėse 65 metų ir vyresnių žmonių dalis padidės dviem trečdaliais, o perkopusiųjų aštuonias dešimtis - vos ne dvigubai. Dėl to “kalta” tobulėjanti medicina ir į gera vienodėjančios gyvenimo sąlygos, nors jas ir yra gerokai prismaugusi pastaroji finansų krizė. Todėl Europos Komisija skatina atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių aktyvų ir sveiką senėjimą.

Man maloniau skamba žodis “amžėjimas”, nors jo kol kas nepalaiko kalbininkai. Ne tokie seni laikai, kai jie nepritarė ir kaliošams, siūlė juos tautiškai vadinti purvabridžiais, arba futbolą kojaspardžiu, o televiziją - toliamačiu. Šį angliškojo “ageing” (age - amžius) vertinį esu paskelbęs spaudoje ir eteryje, kai Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” deleguotas per trejų metų kadenciją buvau Europos organizacijos “AGE Platform Europe” Administracinės tarybos narys. Juk kur kas maloniau ne niūriai “senti”, o tiesiog ramiai pamažu “amžėti” nuo pat gimimo dienos.

Geriau pažinkime vieni kitus Pirmąją gruodžio savaitę tarptautinės organizacijos padėti pagyvenusiems žmonėms “HelpAge International” iniciatyva į jaukų ir nedidelį vakarinės Vokietijos miestą Osnabriuką susirinko konferencijos dalyviai iš 25 pasaulio valstybių, esančių keturiuose žemynuose. Jie atstovavo organizacijoms, kurioms rūpi didėjančios amžėjimo problemos. Tarp jų yra ir tarptautinės asociacijos “Globali iniciatyva psichiatrijoje” (GIP) lietuviškasis padalinys, kuriam vadovauja Karilė Levickaitė.

Per platų tarptautinį tinklą GIP perduoda savo patirtį posovietinėms šalims. Taip GIP tampa tiltu tarp Rytų ir Vakarų tobulinant psichikos sveikatos priežiūrą, gerinant asmenų, kamuojamų dvasinės negalios, gyvenimo kokybę, skatinant jų socialinę integraciją bei apsaugant ir užtikrinant jų, kaip visaverčių piliečių, žmogaus teises. Organizacija stengiasi daryti poveikį politikai reformuojant psichikos sveikatos priežiūros sistemą; padeda stiprinti psichikos sveikatos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas.

“Mūsų organizacijos tikslas - padėti abiem visuomenės pusėms - sveikiesiems ir neįgaliesiems - pažinti vieniems kitus, griauti mitus ir prietarus, atvirumu nugalėti baimę, neleisti žeminti neįgalių žmonių ir pažeidinėti jų teisių”, konferencijos dalyviams sakė psichologė K.Levickaitė.

Konferencijos pranešėjai (iš kairės) L.Thapa (Nepalas), P.S.Krivickas (Lietuva) ir Oleksandras Sidorenka (Ukraina).

Senasis Osnabriukas. / Karilės Levickaitės ir Povilo Sigito Krivicko nuotraukos telio, neaugina anūkų, o renkasi į seminarus apie vyną, sūrius, sveiką gyvenimo būdą. Jos - linksmos, neužsidariusios tarp keturių sienų”, - sakė D.Žiuramskaitė.

Mažo Italijos miestelio senjorų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos, kurią pavadino “Laiko banku”. Vienas bendruomenės narys nemokamai taiso batus, kitas jam už tai sutvarko sugedusį elektros prietaisą. Į tokius savotiškus mainus yra įsitraukęs ir gydytojas, kuris veltui konsultuoja už tai, kad bendraamžis nupjauna žolę prie jo namo. D.Žiuramskaitė yra įsitikinusi, kad senjorų savanorystė - tai integracijos į visuomenę galimybė.

Panašios nuomonės laikosi Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai” pirmininkas Petras Ruzgus. Jis apgailestauja, jog daugelį pagyvenusių žmonių Lietuvoje reikia paskatinti, kviesti, kad įsitrauktų į veiklą. Nemažai jų, anot P.Ruzgaus, kiaurą dieną mieliau sėdi prie te-

Savanorystės nauda Kita mūsų nedidelės delegacijos narė Daiva Žiuramskaitė, VšĮ “Tarptautinis darbo kontaktų tinklas” direktorė, aktyviai skatina senjorų savanorystę. Ji neabejoja, kad, lygindami Vakarų europiečių ir Lietuvos pagyvenusių žmonių aktyvumą, rasime didžiulių skirtumų. “Neįsivaizduoju, kad lietuviai patys parašytų laišką seminaro organizatoriams ir keliautų į užsienį jame dalyvauti. Kasdieniame gyvenime skirtumai taip pat akivaizdūs. Šveicarės, kurios į mūsų seminarą buvo atvykusios iš mažo mies-

nes organizacijas, sumaniai dalyvauti rinkimuose.

Kilimandžaras Vilniuje

Plakatas kviečia: “Šok kartu - lik žvalus.” Šokių vakaras visiems, kam per 50. jaunimo senimui, bet ir senimo jaunimui, kuris dažnai jaučia sielos tuštumą dėl patyrimo ir nuovokos stokos. Gal iš to patrakėliškas svaiginimasis ne tik alkoholiu, rūkalais, narkotikais, bet ir bukinančia trankia “bumčikų” muzika, kuri kelia agresiją, naikina smegenų ląsteles, sekina intelektą bei menkina klau-

Manoma, kad iki 2050-ųjų ES valstybėse 65 metų ir vyresnių žmonių dalis padidės dviem trečdaliais, o perkopusiųjų aštuonias dešimtis - vos ne dvigubai. levizoriaus ir stebi serialų herojų išgyvenimus. Tai lemia ne tiek finansinė žmonių padėtis, kiek įsisenėję įpročiai.

Vis dėlto gerų iniciatyvų, vienijančių ir įtraukiančių senjorus į aktyvią veiklą, esama ir Lietuvoje. Jau keletą metų “Pagyvenusios moters veiklos centro” Kauno skyriaus narės savanoriškai rūpinasi silpnos sveikatos bendraamžiais.

Kaip paveikti anūkus?

Osnabriuko konferencijoje, kurios rengimo didžiausia našta teko Vokietijos “HelpAge Deutschland” skyriui, nemažai kalbėta apie jaunesnių generacijų ir senjorų bendradarbiavimą.

Tai kur skirtingų kartų sąlyčio taškai?

Pirmasis jų yra tas, kad gyvename tuo pačiu laiku - tą pačią minutę ir valandą.

Todėl savitarpio supratimo ir laimės būti drauge turime siekti visi be išimties. Tam mus turi jungti bendri tikslai, bendri pomėgiai, bendra atjauta. Ne tik

D.Žiuramskaitė įteikia kalėdinę dovanėlę svečiui iš Tanzanijos J.Mbatia, greta - K.Levickaitė.

są? O kai svaigalai susijungia su beprotišku automobilių greičiu, “laimime” pirmąją vietą Europoje pagal santykinį automobilinių mirtininkų skaičių. Argi tai neturėtų būti senelių lemtingo poveikio anūkams tema?

Vyresni žmonės vienaip ar kitaip tebėra diskriminuojami visoje Europoje. Tačiau Lietuvoje, kaip teko pasakyti savo pranešime šių eilučių autoriui, viena šlykščiausių diskriminacijos formų - teroras prieš kaimo senukus.

Girti chuliganai ypač terorizuoja vienišus našlius arba našles tomis dienomis, kai jiems atnešamos pensijos. Policijos nuovados kone kasdien gauna pranešimų iš senolių, kurie tampa telefoninių sukčių aukomis.

Būtinas specialus JT dokumentas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija prasideda straipsniu

“Žmogaus orumas”. Jame pabrėžiama: “Žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti. Kiekvienas asmuo turi teisę į fizinę ir psichinę neliečiamybę.” Ši chartija remiasi analogišku dokumentu, kurį prieš šešis dešimtmečius priėmė vos įsisteigusios Jungtinės Tautos (JT). Daugelį metų jos Aukščiausiojo komisaro žmogaus teisėms Ženevoje esančioje įstaigoje Plėtotės ir ekonomikos bei socialinių reikalų departamento vadovas yra amerikietis tarptautinės teisės specialistas Craigas Mokhiberis. Jo nuomone, atėjo laikas parengti pasaulinę JT konvenciją, specialiai skirtą pagyvenusių žmonių teisėms įtvirtinti. Šiai idėjai visų konferencijos dalyvių vardu pritarė organizacijos “HelpAge Deutschland” direktorius Michaelis Buente, “HelpAge International” centrinės būstinės Londone patarėjai - Bridget Sleap, Chrisas Roles’as ir Kenas Bluestone’as, Tanzanijos atstovas Josephas Mbatia, Nepalo visuomenės veikėja Lily Thapa, airis Robinas Websteris.

Suprantama, naujoji konvencija palies ir Lietuvą, kaip JT narę. Jai įgyvendinti reikės didelės kantrybės, atkaklumo, nepamirštant ir valstybės turimų svertų (pirmiausia - Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų). Pagyvenusių žmonių nebegalima vadinti mažuma. Todėl vyresnieji turėtų aktyviau reikšti savo pilietinę valią veiksmingomis demokratinėmis priemonėmis - burtis į visuomeni-

Pasaulio sveikatos organizacija dar 1998 metais sveiką amžėjimą yra pavadinusi procesu, kuris apima mokymąsi visą gyvenimą, ilgesnį darbo laiką, vėlesnį išėjimą į pensiją ir aktyvumą jau ją gaunant, sveikatą stiprinančią bei palaikančią veiklą. Aktyviai gyvenant sulaukus vyresnio amžiaus ir ilgiau pasiliekant darbo rinkoje, ne tik pagerėja asmeninė gyvenimo kokybė.

Tada ir valstybei tenka mažesnė socialinės rūpybos bei pensijų sistemos našta. Mūsų šalyje tai ypač aktualu, nes Lietuvos ir Vakarų Europos šalių pagyvenusių žmonių buitis gerokai skiriasi. Daugelis mūsų senjorų jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi, o Vakarų europiečiai ir po aštuoniasdešimties aktyviai leidžia laisvalaikį, buriasi į bendruomenes, atranda naujų pomėgių, kuriems anksčiau neturėjo laiko.

Tačiau kartais mes pernelyg dejuojame pamiršdami, jog pasaulyje esama kraštų, kur daugeliui pagyvenusiųjų pensijomis nė nekvepia.

Apie tai pasakojo kelioms dienoms po konferencijos į Vilnių užsukęs psichiatras iš Tanzanijos daktaras J.Mbatia. Pensijas jo šalyje gauna tik buvę valstybės tarnautojai. Kaimo žmonės, kurių yra trys ketvirtadaliai iš 44 mln. šalies gyventojų, jokių pensijų nemato. Tanzanijos senolius gelbsti stiprūs gentiniai ryšiai, kai drauge gyvena kelių kartų atstovai ir vieni kitiems nuoširdžiai padeda.

Daktarui Josephui labai patiko susitikimai su Lietuvos gyventojais ir pats Vilniaus miestas, nors ir smarkiai apsnigtas. Paklaustas, ar tenka jam matyti sniegą savo šalyje, kuri yra karštojoje pietryčių Afrikoje, svečias atsakė, jog tik tada, kai būna netoli Kilimandžaro kalno su snieguota viršūne. Mes pajuokavome, jog kaip tik šiuo metu Kilimandžaro sniegas atvyko į Vilnių pasitikti savo kraštiečio.

•

2012 12 28 Lietuvos žinios

Atmintis

19

Sąjūdžio vizija - dora valdžia kesčių inspekcija negali pasižiūrėti kito miesto dokumentų, tarp įstaigų trūksta subordinacijos, informacijos sistema neveikia net toje pačioje žinyboje. Kai kilo skandalas Finansinių nusikaltimų tyrimų taryboje, supratau, kad tik jai vienai suteikta teisė tikrinti partijų sąskaitas. Kai šis padalinys priklauso nuo neaiškaus politiko, kokius galus galima surasti? Visoms tarnyboms turi būti leista politikų paklausti, iš kur į partijos sąskaitą keliauja pinigai”, - kalbėjo P.Giniotas. Jis stebėjosi, kodėl iki šiol nėra Visuotinio deklaravimo įstatymo, kuris pirmąkart parengtas 1994 metais, tuomet net priimtas ir galiojęs 10 dienų, bet skubiai atšauktas kaip netinkamas. Todėl iki šiol spaudoje vis pasirodo informacija apie paprastų pareigūnų pastatytus prabangius namus, bet atsakymų visuomenei dėl korupcijos tyrimų taip ir nepateikiama.

VIDA BORTELIENĖ

Prie atkuriamos valstybės ištakų stovėję Kovo 11-osios Akto signatarai skirtingai vertina politinių svarstyklių svyravimus, bet žvelgdami į praeitį visi pasigenda valdžios sprendimų tęstinumo.

Prieš dešimtmetį įsteigtas Atkuriamojo Seimo narius klaipėdiečius suvienijęs Kovo 11-osios klubas sau kėlė ne tik istorinės atminties įamžinimo tikslą. Aktyvūs politikoje ar profesinėje veikloje Sąjūdžio žmonės savo susibūrimus stengėsi skirti Lietuvos marinistinėms ir kitoms praktinėms bei politinėms problemoms nagrinėti. Simboliška, kad steigti klubo tąkart susirinko 11 Lietuvos politikoje ir valstybės nepriklausomybės atgavimo byloje gerai žinomų žmonių: Eugenijus Gentvilas, Petras Giniotas, Romualda Hofertienė, Juozas Karvelis, Stasys Malkevičius, Vytautas Plečkaitis, Narcizas Rasimavičius, Zita Šličytė, Algimantas Ulba, Alfonsas Žalys ir Bronislovas Lubys. Pastarieji trys signatarai jau iškeliavę Amžinybėn. Todėl pastarajame klubo susirinkime buvo ne tik kalbama apie naujos Vyriausybės formavimą, bet ir pagerbtas prieš daugiau nei metus mirusio klubo iniciatoriaus koncerno “Achemos grupė” prezidento dr. B.Lubio atminimas.

Pasigenda moralės Skirtingai susiklosčiusi signatarų politinė karjera teikia peno pokalbiams apie Sąjūdžio lūkesčius ir realybę, nutolusią nuo asmeninės valstybės sampratos. Teisininkas N.Rasimavičius sakė pastebintis, kad partijos elgiasi taip, lyg siektų kuo skaudžiau viena kitai įkąsti. “Prisiminkime, kad Tėvynės sąjunga paveldėjo prastą ūkį, prieš tai buvo labai išlaidaujama. Nežinia, ar dabar nuėjusi Vyriausybė nepasielgė taip pat? Iki šiol neturėjome nė vienos, kuri tęstų ankstesnės darbus”, - pažymėjo N.Rasimavičius.

Kapitonas J.Karvelis svarstė, kad per du dešimtmečius dar nespėjo subręsti pilietinė visuomenė, nes žmonės vis dar neatsirenka, už ką balsuoti. Užaugusi nauja karta savo šaknimis, kapitono nuomone, siekia sovietinius laikus. “Turi ateiti dar viena karta, turinti visiškai naują požiūrį. Anais laikais vienas Sąjūdžio politikas vis klausdavo: kokia mūsų valstybės koncepcija? Bet juk valstybė - kaip medis, auga be jokių koncepcijų”, - įsitikinęs J.Karvelis, kuris po paleisto Atkuriamojo Seimo kadencijos vėliau niekada nebegrįžo į politiką.

Klaipėdos miesto tarybos narė teisininkė Z.Šličytė stebėjosi, kaip lengvai dabar kuriamos naujos partijos už nieką neatsakančių žmonių būreliai. “Kad ir kaip gerbčiau Darių Kuolį, nesuprantu, kaip surinkus aikštėje 600 jį palaikančiųjų parašų be programos, be suvažiavimo, be įstatų - buvo galima įkurti “Lietuvos sąrašo” partiją?” - klausė uostamiesčio politikė.

Grįžti prie Būtingės Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komiteto nariu buvęs ir vėliau dvi kadencijas į Seimą išrinktas technikos mokslų daktaras S.Malkevičius yra prisidėjęs kuriant energetikos, laivybos ir uosto teisinę bazę. Jo nuomone, anuomet sukurti uosto veiklos principai kad uostas būtų valstybinis, o kom-

Skirtingai susiklosčiusi signatarų politinė karjera teikia peno pokalbiams apie Sąjūdžio lūkesčius ir realybę.

Kovo 11-osios klubo nariai, netekę signatarų sambūrio iniciatoriaus dr. B.Lubio, įsiamžino prie jo atminimui Klaipėdoje atidengtos memorialinės lentos. / Vido Kuklieriaus nuotrauka panijos veiktų privačios, - iki šiol duoda naudos, tačiau energetikos reikalai tvarkomi prastai. “Lietuvos geopolitinė padėtis labai gera, ji tramplinas tarp Rytų ir Vakarų, tai leidžia uždirbti iš tranzito. Bet mes seniai svarstėme, kad Lietuva turi turėti antrą pramoninį uostą. Uostui prie Būtingės net buvo parengtas architekto Petro Lapės projektas. Nuo to laiko pakrantė stipriai apstatyta. Bet vėl kyla klausimas - į

kurią pusę dabartinį uostą galime plėsti? Vienur - draustinis, kitur miestas. Tad ir dabar galime nagrinėti ne tik Melnragės variantą, reikėtų grįžti prie Būtingės vietos.

Energetika taip pat yra ne tik gamyba, paskirstymas, bet ir transportavimas, o juk linijas mes turime. Aš prieštaravau Visagino atominės elektrinės statybai, pagaliau ir žmonės referendume prieš ją pasisakė, jos, ko gero, ir nebus. Turime žvelg-

ti į Europos pavyzdžius. Žalioji energetika, žinoma, brangi, perspektyvoje brangs ir iškastiniai ištekliai”, - aiškino S.Malkevičius.

Landos korupcijai Pastarąjį dešimtmetį jokiai partijai nepriklausantis signataras P.Giniotas tikino vis savęs klausęs, kuri Vyriausybė ryšis užkišti politinės korupcijos landas. “Prieš kelerius metus sužinojau, kad vieno miesto mo-

Jauniausias Kovo 11-osios klubo narys parlamentaras E.Gentvilas, neseniai palikęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo postą, dalijosi karštais įspūdžiais iš Seimo. Dėl aiškiai matomų Darbo partijos verslo interesų jis įžvelgia dabartinės Vyriausybės trapumą. Tačiau tai, kad buvo patvirtinti negiliai su Darbo partija suaugę ministrai, galintys pasilikti dirbti net pareikalavus Darbo partijos vadovui juos atšaukti, jam teikia vilties, kad Vyriausybė nekris.

Jo manymu, kilus priešpriešai, valdančioji dauguma neteks Darbo partijos palaikymo Seime. “Tuomet dirbs mažumos Vyriausybė, o mes, liberalai ir konservatoriai, bandysime ištiesti socdemams ranką”, - prognozavo įvykius E.Gentvilas.

•

20

2012 12 28 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS Kalėdų senelio paslaugos. Tel. 8 671 97 597.

Kaminų valymo paslaugos. Greitai ir kokybiškai.

Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas, garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

UAB “Polipak” (įm. k. 302689262, Klaipėdos r. sav., Priekulės II k., tel. +370 611 30 026, el. p.: polipaklt@gmail.com) vadovaujantis “Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis”, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija,

SKELBIA KONKURSĄ.

Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: žemo ir aukšto slėgio kompresorių komplektas, membraninis oro filtras suslėgto oro valymui, aušintuvas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. sausio 14 d. 9.00 val.

Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams Algirdas Skulskis, Užs. R-730 tel. +370 611 30 026.

INFORMACIJA apie Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymo probiotinio kompostavimo būdu atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracija, Vytauto g. 33, LT-21106 Trakai.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymas probiotinio kompostavimo būdu.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vytauto g. 1B, Lentvario m., Trakų r.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 12 20 atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-2498 - Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymo probiotinio kompostavimo būdu poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: Trakų rajono savivaldybės administracija, kab. Nr. 2022, Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas - ekologas Jonas Kriaučiūnas, tel. (8 528) 55 775.

6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 3396, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: dokumentų rengėjas - UAB “APVG”, Molėtų pl. 73, Vilnius LT-14259, Užs. LM-3688 projekto vadovas Remigijus Reventas, tel. (8 5) 260 0459, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Pranešimas apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau PVSV) ataskaitą.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Stabro”, Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., tel. (8 37) 48 88 50.

Planuojamos ūkinės veiklos PVSV dokumentų rengėjas: UAB “Inžinerinės projekto dalys” (licencija Nr. VSL-280), K.Donelaičio g. 63-3, Kaunas, tel./faks.

(8 37) 20 66 85. Ūkinės veiklos pavadinimas bei vieta: staliaus dirbinių gamyba Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: pagrindinė įmonės veiklos sritis - medienos gaminių gamyba. Įmonėje pagal individualius užsakymus gaminami įvairūs medienos gaminiai. Pagrindiniai įmonės produktai yra laiptai ir durys.

Susipažinti su PVSV ataskaita per 10 darbo dienų nuo skelbimo dienos galima: UAB “Inžinerinės projekto dalys”, K.Donelaičio g. 63-3, Kaunas, ir Domeikavos seniūnijoje, Bažnyčios g. 2, Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. sausio 17 d. 15.00 val. Domeikavos seniūnijoje, Bažnyčios g. 2, Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui UAB “Inžinerinės projekto dalys”, K.Donelaičio g. 63-3, Kaunas, tel./faks. (8 37) 20 66 85, 8 614 88 190.

Užs. R-724

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus žvejybos tinklus (įvairių akių, kapronas ir žilka, kaina 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus slovakiškus “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržus stuburui (kaina - 120 Lt), naujus dažų purkštuvus “Paint Zoom” (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt) ir naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus “PestRepler” pelėms, blakėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Bankrutavusi UAB “Glaskek langai” parduoda debitorines skolas bendrai 205 353,69 Lt sumai.

Informacija tel. 8 616 73 500. Užs. LM-3684

SV-11028

22

2012 12 28 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 28 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”. Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Vaid. f. “Dievų miškas” N-7

LNK 6.00 Dienos programa 6.05 Animac. f.

“Ragai ir kanopos” (k.)

7.35 Animac. f.

“Antino Dafio suktybės”

9.00 Komedija “Turtuolis Ričis” 10.55 Nuotykių f. “Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas” N-7 14.50 Komedija “Kalėdos su Krankais” 16.50 Komedija “Išprotėjęs profesorius” N-7 18.45 Žinios. Kriminalai 19.19 Komedija “Briliantinė ranka” 21.25 Veiksmo trileris “Metro užgrobimas 123” N-14 23.35 Veiksmo trileris “Užsienietis” N-7 1.30 Veiksmo f. “Laukiniai laukiniai vakarai” (k.) N-7

TV3 6.35 “Teleparduotuvė” 6.50 Animac. komedija “Kaip inspektorius Gadžetas Kalėdas išgelbėjo” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Bailus voveriukas” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 Komedija “Vienas namuose 3” 21.25 Komedija “Karšta pupytė” 23.30 Veiksmo drama “Nemirtingieji” 1.30 Fantastinis veiksmo f.

“Svetimšalis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Cukrus” (k.) N-7 8.30 “Prajuokink Kalėdas” (k.) N-7 10.00 “Šuns namai” N-7 11.00 Komedija “Nortas” 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Drama “Du kilometrai iki Naujųjų Metų” 23.00 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.00 Galiūnų čempionų lygos etapas Ispanijoje 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Inspektorius Džordžas Džentlis. Valdančioji klasė” N-14 22.50 Veiksmo trileris “Čarlio Vilsono karas” N-14 0.50 Siaubo f.

“Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų vaikas” S

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 TV muzikinė pasaka “Geltonų plytų kelias”. 4 d. 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.)

11.30 Vaid. f. “Strazdanota vasara” 12.35 Menininko Jono Meko 90-mečiui. “Nėra atsakymų. Nėra klausimų. Akimirkos su Jonu Meku” (k.) 13.35 Saksofono romantikas Petras Vyšniauskas. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Ričardas Šumila (k.) 15.15 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.05 “Inteligentai”. Humoro laida pagal Juozo Erlicko kūrinius 19.00 Tikro garso konkursas “Lapės rock-in-pop 2011/2012”. 2 d. 19.50 LNOBT spektaklis. V.A.Mocartas. Opera “Figaro vedybos” 23.00 Džiazo vakaras. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Brandon Allen, Allesio, Ščiuka, Ball Quartet (Australija, JAV, Lietuva, Didžioji Britanija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Bardų festivalis Kulautuvoje “Akacijų alėja”. 2 laida

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS Saulės cirkas. Visatos pakrašty (3D) - 10.30, 11.45, 14.30, 17, 20.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

“Zambezija” - 12.30, 17.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15, 16 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18 val.

“Džekas Ryčeris” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val. “Širdžių ėdikas” - 21.50 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15, 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 15.30, 20.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.15, 21.30 val.

“Mažylis Nikolia” - 17.15 val.

OZO KINO SALĖ “Coco prieš Chanel” - 16 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30, 22.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16, 18 val.

“Debesų žemėlapis” - 17 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30 val.

“Karališkas romanas” - 17.15, 20.30 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Kaip kyla uraganai” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Šunys kosmonautai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Šunys kosmonautai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.30 Nuotykių f. “Asteriksas Olimpinėse žaidynėse” N-7 21.00 Žinios 21.30 Komedija “Perskaityk ir sudegink” N14 23.40 Komedija “Devintam danguj” N-14

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Mes iškeliaujame!” N-7 9.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 11.00 Drama “P.S. Myliu tave” 13.05 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 15.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 17.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 19.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 21.00 Trileris “Akis” N-7 23.00 Drama “Broliai” N-7 1.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7

Viasat Sport Baltic 10.20 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Tottenham” - “Chelsea” 12.10 Tenisas. Šanchajaus Rolex Masters turnyro finalas 15.30 Krepšinis. Eurolyga.

“Caja Laboral” - “Žalgiris” 17.20 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Žalgiris” 19.10 Tenisas.

Eurosport 9.30 Žiedinės automobilių lenktynės Dubajuje 9.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 11.00 Žiemos sporto apžvalga 11.15 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio taurė 15.30 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 18.00 Visos sporto šakos 19.00 Europos futbolo apžvalga 21.00 Visos sporto šakos 22.00 Galiūnų varžybos. Čempionų lyga 23.30 Traktorių traukos turnyras 0.00 Jojimo apžvalga 0.15 Žiedinės automobilių lenktynės Dubajuje 0.30 Laida apie tenisą 1.00 Atviro JAV teniso čempionato apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 B.Grilsas Evereste 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimų tyrimai 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Įkalintieji. Nusikaltimai 11.00 Ateiviai Europoje 12.00 Tunų žvejyba 13.00 Surikatų klanas 14.00 Pavojingiausi įkandimai 15.00 Ateiviai Europoje 16.00 Mistika. Ateiviai 17.00 Pasaulio pabaiga 18.00 Įkalintieji. Pareigūnai 19.00 II-ojo pasaulinio karo herojai 20.00 Apokalipsė. Hitleris 21.00 Tunų žvejyba 22.00 II-ojo pasaulinio karo herojai 23.00 Apokalipsė. Hitleris 1.00 Nakties programa

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 31 d. 19 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 28, 29 ir 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 29 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Ars Major” šokio ir pantomimos spektaklis. “Meilė mano gyvenimas” JAUNIMO TEATRAS

31 d. 20 val. Koncertas “Naujametinis reviu” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 29 ir 30 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 31 d. 18 val. “Plikagalvės dainininkės šou” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 29 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujausiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 29 ir 30 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 29 ir 30 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 28 d. 19 val. “The Schwings” ir Lauros Budreckytės koncertas 30 d. 19 val. Grupės “Subtilu-Z” koncertas

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.

KAUNAS “Sėkmės džentelmenai” - 11, 13.15, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30, 17.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 11.15, 14.15, 18, 21 val. “Širdžių ėdikas” - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45, 12.45, 15, 17, 19.15 val.

ŠIAULIAI

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17, 20.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 21 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 21.10 val.

“Igruški” - 16.10 val.

“Neregių žemė” - 17.30 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 17.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19.30 val.

“Pragaras rojuje” - 17 val.

“Virš įstatymo” - 22 val.

“Laukiniai” - 19 val.

“Optimisto istorija” - 19.15, 21.30 val.

Lietuvos ryto TV

Barclays ATP pasaulio turo finalinio turnyro finalas 21.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės

Teatras

CINAMON “Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 12.45, 15.30, 18.15, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15, 17 val.

“Legendos susivienija” - 11. 13, 15.15, 17.15, 19.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sėkmės džentelmenai” - 11.40, 14, 16.45, 19.15, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Zambezija” - 13.50, 18 val.

“Zambezija” (3D) - 11, 15.55 val.

“Didieji lūkesčiai” - 12.20, 15.15, 18.10, 20.50 val.

“Džekas Ryčeris” - 12, 15, 18.20, 21.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12, 14.45, 17.30, 20.30 val. “Širdžių ėdikas” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 14.20, 17.50, 21.10 val.

“Optimisto istorija” - 15, 17.30, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 13, 16, 19, 22 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.40 val.

Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Ledo kelias” 2.30 “Išvaduotojas”

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.35 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 17.10, 20.35 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19 val.

“Pi gyvenimas” - 11, 13.35, 16.30, 19.05, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 13.10 val.

“Zambezija” - 10.45, 16.10, 18.05 val.

“Optimisto istorija” - 22.15 val. “Širdžių ėdikas” - 20 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11 val.

“Legendos susivienija” - 12, 14.50 val.

FORUM CINEMAS “Ralfas Griovėjas” (3D) - 14.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.30, 21, 23.15 val.

“Zambezija” - 10.45, 15.15 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45, 17.45, 20.30 val.

“Optimisto istorija” - 14.15, 20.45, 23.30 val. “Širdžių ėdikas” - 20.15, 22.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15, 17.30 val.

FORUM CINEMAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13, 18.15 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 15.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 12, 15, 18.30, 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.45, 14.50, 17.45, 21 val.

“Legendos susivienija” - 11.15, 16 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.45 val.

“Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.35 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 13.30, 15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 18.45 val.

I SALĖ “Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 17.15, 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.20 val.

28 d. 18 val. “Ledi Makbet” 29 d. 18 val. “Vargšai. Aristokratai” 30 d. 18 val. “Strip Man Schow - viskas apie vyrus” 31 d. 18 val. “Gupelė” Salė 99 29 d. 12 val. “Angelų pasakos” 30 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 28 d. 11 ir 13 val.; 29, 30 d. 11 val. “Rusiška eglutė” 30 d. 18 val. “Kvailių vakarienė” 31 d. 18 val. “Naujieji metai žydrajame rojuje” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 29 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 30 d. 12 val. “Mama katinas” 31 d. 18 val. “Madagaskaras” MENŲ SPAUSTUVĖ 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai” 29 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 30 d. 19 val. Juodojoje salėje. “5 g vilties” “DOMINO” TEATRAS

31 d. 18 val. “Meilė Paryžiuje” 31 d. 20 val. “Ką galvoja vyrai?”

31 d. 22.30 val. “Tik dėl tavęs, mano meile” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” 30 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Tango salon” 31 d. 16 val. Naujametinis koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 29 d. 18.30 val. Naujametinis “Operisimo” 30 d. 18.30 val. “Traviata” 31 d. 18.30 val. “Štrausiana” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 28 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Mikė pūkuotukas” 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie vyrus” 29 d. 18 val. Mariaus Jampolskio, Stano ir Ramūno Rudoko muzikinis šou “Čilinam” 31 d. 18 val. Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio naujametinis gyvo garso koncertas

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 29 d. 18 val. Tarptautinis Naujųjų Metų koncertas 31 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

PANEVĖŽYS

29 ir 31 d. 19 val. “Sex guru” 30 d. 12 ir 15 val. “Meilė pagal grafiką” RAGANIUKĖS TEATRAS 29 ir 30 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 28 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 28, 31 d. 18 val.; 29, 30 d. 17 val.

“Kulkos virš Brodvėjaus” 30 d. 12 val. “Anė iš Žaliastogių” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 29 ir 30 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 31 d. 18 val. Šventinis koncertas “Žodžiai gyvenimui” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”

KAUNAS

“Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.

“Džiunglės” - 15.30, 19.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13, 15.30, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 14.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.20 val.

“Legendos susivienija” - 12.40 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 28 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 28 d. 18 val. Mažojoje scenoje.

“Svečiuose pas pulkininko našlę” 29 ir 30 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje” 29 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 30 d. 18 val.; 31 d. 21 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 30 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”

31 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 31 d. 19 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras ir Naujų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 28 ir 29 d. 18 val. “Čigonų baronas” 30 d. 18 val. “Traviata”

31 d. 18 val. “Dobilėlis penkialapis”

JURBARKAS JURBARKO KULTŪROS CENTRAS 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

2012 12 28 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:42 leidžiasi 15:59 dienos ilgumas

Orai ir horoskopai MĖNULIS

0 Oslas

Pirmąją pilnaties dieną Mėnulis teka 16:28, leidžiasi 08:15

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

Jaunatis I 12

-3 Helsinkis

-4

Stokholmas

Priešpilnis I 19

-1

Dublinas +11 +12 Londonas

-1

Šiauliai

Klaipėda

+7 Amsterdamas

+11 Paryžius

-3

Zarasai Utena

Panevėžys

+13

Berlynas

Bordo

0

Ukmergė 0

Kaunas

0

Lisabona

VILNIUS

0

0

+8 Madridas

+17 Barselona

+13 Nica

+14 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 -1 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +13

+14

Alytus Druskininkai

+15

Vilnius Minskas -1 -1 Varšuva +1

+1 Praha +6 Miunchenas

+2 Maskva

0

+7

Kėdainiai +2

+1 Ryga

+1 Kopenhaga

-3 0

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

7:17

Palanga

23

Stambulas +13

Malaga 0

+14

0

Alžyras +17

Tunisas +16

Atėnai

+16 Larnaka

ŠIANDIEN: bus debesuota, kris šlapdriba. Temperatūra dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

RYTOJ:

363-ioji metų diena.

Gruodžio dvidešimt aštuntoji, penktadienis, penktoji 53-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 3 dienos.

debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 0, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Daumantė, Ema, Kamilė, Vaidilutė; rytoj: Gaja, Gendrimas, Teofilė, Tomas.

Senoliai sakydavo: Ilga laiba - širdį gnaibo.

24

2012 12 28 Lietuvos žinios

Margumynai

Slapta ir patyliukais Lobis pensininko namuose Banko sąskaitoje vos 200 dolerių turintis senukas namie laikė dėžes aukso monetų, vertų 7,5 milijono. Į vienišo Nevadoje mirusio pensininko namą atvykusi valymo brigada garaže rado tūkstančius auksinių monetų, sudėtų į senas šovinių dėžes. Jų vertė 7,5 mln. dolerių. Monetų buvo tiek daug, kad jos tilpo tik į du karučius. Šis lobis pribloškė ir Karson Sičio gyventojus, pažinojusius Walterį Samaszko kaip kuklų, neturtingą kaimyną, gyvenusį uždarai ir retkarčiais pavaduodavusį susirgusį mokytoją vietos mokykloje.

Karson Sičio pareigūnai vargo, kol rado paveldėtoją - W.Samaszko pusseserę mokytoją iš Kalifornijos.

Kuklus namas buvo pilnas auksinių monetų. / Užsienio spaudos nuotraukos Ši irgi neregėtai nustebo sužinojusi apie lobį, jai netikėtai atitekusį.

Nuo palikimo ji dar turės sumokėti apie 750 tūkst. dolerių mokesčių.

Iš likusių kvitų galima spręsti, kad mažų mažiausiai nuo septintojo dešimtmečio dabar jau mirusi W.Samasz-

ko motina kiekvieną mėnesį pirkdavo auksines monetas. Ten buvo Austrijos dukatų, meksikietiškų pesų, 20 JAV dolerių auksinių monetų, angliškų soverenų ir kitokių pinigų, siekiančių 1840 metus. Tačiau monetos nebuvo kolekcininko objektai, o grynai investicinės.

Metams bėgant ir aukso kainai augant šeimos turtas keliskart padidėjo.

Paties W.Samaszko sąskaitoje tebuvo 200 dolerių. Vietos valdžia net nesupranta, iš ko jis pragyvendavo.

69 metų W.Samaszko mirė dėl širdies problemų. Kaimynai sako, kad jis buvo žmogus, nekenčiantis vyriausybės ir bijantis būti nušautas. Drauge su mama jiedu gyveno trijų miegamųjų namelyje, kuris dabar parduodamas už 105 tūkst. dolerių.

•

Parduodami įžymybių daiktai

K.Winslet ir N.Rocknrollas apsisprendė po metų draugystės.

Reuters/Scanpix nuotraukos

“Oskaro” laureatei Kate Winslet nelengva pasislėpti nuo smalsių akių, tad sunku patikėti, kaip jai pavyko slapta susituokti trečią kartą.

Nuo šiol K.Winslet turi smagią pavardę - ponia Rokenrol.

“Titaniko” žvaigždės atstovas patvirtino džiugias naujienas, kad aktorė slapta ištekėjo trečią kartą anksčiau šį mėnesį ji Niujorke sumainė žiedus su draugu Nedu Rocknrollu. Privačioje ceremonijoje dalyvavo du aktorės vaikai ir la-

bai nedaug draugų bei giminaičių.

K.Winslet susitikinėjo su milijardieriaus Richardo Bransono sūnėnu, kurio tikrasis vardas yra Abelis Smithas, kiek daugiau nei metus, o vasarą juodu tyliai susižadėjo.

34 metų N.Rocknrollas anksčiau buvo vedęs britų aukštuomenės atstovę Elizą Cowdray, o 37 metų K.Winslet buvo ištekėjusi už Jimo Threapletono ir kino kūrėjo Samo Mendeso. Aktorės vaikai yra iš abiejų santuokų.

Jaunavedžiai, kaip pranešama, rugsėjį drauge nusipirko namus Vakarų Sasekse, Anglijoje.

•

Štai kokie būna Lady Gagos bateliai.

Batelis, kurį Lady Gaga per koncertą sviedė publikai, parduodamas už 9 tūkst. eurų.

Sidabrinės spalvos batas su platforma, kurį Lady Gaga sviedė žiūrovams, ir fetrinė skrybėlė, pagaminta specialiai Michaelui Jacksonui, yra tarp įžymybių daiktų, atsidūrusių aukcione

Paryžiuje. Vasario 11 dieną “Drouot” aukcionų namai pasiūlys ir odinę laiškų rašymo dėžutę, kuria naudojosi Marilyn Monroe, bei Napoleonui III, Prancūzijos paskutiniam monarchui ir pirmajam prezidentui, priklausiusį kišeninį peilį.

Už dešinės kojos “Armani” batelį, kurį Lady Gaga žiūrovams svie-

dė Paryžiuje per savo antrąsias pasaulines gastroles “Monster Ball” 2009 metais, tikimasi gauti iki 9 tūkst. eurų. M.Jacksono skrybėlę pagamino Los Andželo firma “Maddest Hatter”. Popmuzikos karalius ją padovanojo JAV dainininkui Jonathanui Davisui per 1984 metų koncertą Bafale.

•

Romeo pradėjo modelio karjerą Būdamas vos dešimties Victorios ir Davido Beckhamų sūnus Romeo pradėjo karjerą šokdamas iškart labai aukštai jis debiutavo “Burberry” reklamos kampanijoje.

Kaip teigia žinovai, tai buvo tik laiko klausimas, kada R.Beckhamas apsispręs pasukti į pramogų verslą.

SV-11032

Mat ne tik jo visame pasaulyje garsūs tėvai pasinėrę į mados bei drabužių dizaino sritį (tėtis dažniausiai pozuoja vienais apatiniais) vidurinis Beckhamų sūnus pasižymi tikrai pradinės mokyklos mokiniui nebūdingu stiliaus pojūčiu.

“Vakar per vakarienę Romeo vilkėjo eilutę su marškiniais ir kaklaraiščiu. Štai ką jis mielai vilki kiekvieną dieną”, - dar prieš trejus metus apie vidurinėlį žurnalui “Harper’s Bazaar” pasakojo jo mama.

Kol broliai Brooklynas ir Cruzas mieliau mėgaujasi paplūdimiu, Romeo pluša su mama, kuri turi savo madingų drabužių prekės ženklą.

“Kiti berniukai tik nori lėkti į paplūdimį, - pridūrė Victoria. - Jam tai neįdomu. Tarsi jis sakytų: aš noriu dirbti su mamyte. Jis varto kolekciją, čiupinėja medžiagas, pareiškia savo nuomonę.”

Romeo broliams - 13 ir 7 metai, o sesutė - tik vienų metukų.

Jaunajam Romeo patinka ir tėčio stilius. Rudenį jis buvo nufotografuotas rodantis savo tatuiruotę. Ant sprando berniukui ištatuiruota “Harper” jo mažosios sesutės vardas. Tačiau užrašas padarytas blunkančiu rašalu.

Nors tai netikra tatuiruotė, ji tiksliai atkartoja tikrąją, kurią Romeo tėtis Davidas pasidarė pernai gimus dukrelei.

Simpatiškas ir gražus Beckhamų sūnus dabar pristato 2013 metų pavasario ir vasaros “Burberry” kolekciją. Kaip tikras dabišius, plačiai šypsodamasis, jis vilki “Burberry” paltą ir rankoje žaismingai sukinėja skėtį. Firma sako, kad su užkrečiama jauno žmogaus energija pradeda savo kampaniją, kurioje dera nauja ir sena. Dirbti su Romeo jos atstovams buvo tikras džiaugsmas.

Dešimtmetis sulaukė daugiausia dėmesio ir tapo tikra pristatymo žvaigžde.

•

WENN, nbcnews.com, AFP, BNS, LŽ

“Puikus debiutas”, - sako žinovai (Romeo reklamuoja “Burberry”).