2013 m. balandžio 12 d. / Penktadienis / Nr. 83 ( 13 508 ) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. balandžio 12 d. / Penktadienis / Nr. 83 (13 508)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

ISTORIJA

KELIONĖS

Mokesčio lengvata išlaisvintų investicijas

J.Pleškys: ieškojęs laisvės švyturio 12p.

Omanas nepažįstama žemė tarp jūros 14p. ir kalnų

9p.

www.lzinios.lt

Net Zuokas nespėja

UŽSIENIS

Mirties bausmių nemažėja

Ritos Stankevičiūtės ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Mirties bausmė vis dar populiari pasaulyje, nors ją vykdo tik viena iš dešimties valstybių. Daugiausia egzekucijų Kinijoje, Irane, Irake, Saudo Arabijoje ir JAV. Kinija per metus myriop nuteisia kelis tūkstančius nusikaltėlių, be to, ši Azijos gigantė slepia oficialią statistiką. Irane ir Saudo Arabijoje daugybė žmonių mirties bausmės sulaukia už nusižengimus islamui. Nors tai pažeidžia tarptautinę teisę, abi valstybės toliau ketina atimti gyvybę “nusidėjėliams” už svetimavimą, atsimetimą nuo religijos arba alkoholio vartojimą.

8p.

TOMAS BAŠAROVAS

Vos keliems mėnesiams likus iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžios, sostinės vadovai pripažįsta, kad sutikti atvyksiančius užsienio svečius Vilnius nebus tinkamai pasirengęs. Panaudoti milijonus litų gatvėms lopyti per palyginti trumpą laiką tiesiog nerealu.

Sostinės valdžia sutinka, kad pasiruošti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai miestas galėjo geriau, tačiau žada visomis išgalėmis stengtis, kad vasarą ir visą ateinantį pusmetį, kai į šalį suvažiuos delegacijos iš užsienio, apsilankymas Vilniuje svečiams paliktų gerų prisiminimų. Kol kas tik Valdovų rūmų prieigose triūsiantys statybininkai dailina ir tvarko aplinką, kur būriuosis garbingiausi svečiai. Gatvėms remontuoti Vyriausybės šiemet skirti papildomi

Miestu, į kurį bus sutelktas visos Europos dėmesys, turėjo pasirūpinti ne tik vietos politikai, bet ir šalies valdžia. milijonai optimizmo neįkvepia. Baiminamasi, kad išdailinti miesto iki pirmininkavimo pradžios bus nespėta. LŽ kalbintas Vilniaus vicemeras “darbietis” Jonas Pinskus tegalėjo apgailestauti dėl susiklosčiusios padėties. “Būtume galėję kur kas ge-

Jei numatomas sudėtingesnis, labiau per kišenę kirsiantis procesas, kad išsiskirtumėte, galite pasiimti kre-

ditą. Sakysite, “kaip patogu!”, bet ar verta džiūgauti, kai Lietuva pagal ištuokų skaičių Europos Sąjungoje (ES) yra viena pirmaujančių valstybių. ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių lenkia tik “braliukai” latviai. 2011 metais Latvijoje tūkstančiui

LŽ gidas

riau pasiruošti, jei tai būtų suplanuota iki renginių pradžios likus ne keliems mėnesiams, o prieš metus ar dvejus parengtas normalus strateginis planas, skirtas reikiamas finansavimas”, - sakė jis.

+ TV programos

3p.

Skyrybų ratas sukasi vis greičiau Norite nebrangių ir greitų skyrybų? Tai beveik taip pat paprasta, kaip įsigyti pigių skrydžių bendrovės bilietą.

Rytoj su dienra‰ãiu

ORAI gyventojų priskirtos ketverios skyrybos, Lietuvoje - 3,4. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau kaip pusė santuokų mūsų šalyje subyra. Labiausiai ES šeiminiu gyvenimu džiaugiasi maltiečiai, airiai ir italai - jie išsituokia rečiausiai.

5p.

Debesuota, daugelyje rajonų lis. Temperatūra dieną 9-12 laipsnių šilumos.

19p.

2013 04 12 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar įmanoma pakeisti Seimo rinkimų sistemą? VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Viešojoje erdvėje tarsi ir pripažįstama, jog nemaža dalis mūsų visuomenės nėra patenkinta tuo, kaip renkamas parlamentas. Nepatenkintųjų chore labiausiai girdima, kad gyventojai norėtų rinkti ne partijų sąrašus, o asmenybes. Tokios dalies mūsų piliečių nuostatos visiškai suprantamos, nes visame demokratiniame pasaulyje vis akivaizdžiau matomas žmonių siekis stiprinti ryšius su savo išrinktais atstovais. Balsuojant už partinius sąrašus tą asmeninį ryšį apčiuopti sunku ar net neįmanoma, nors Lietuvos atveju šią aplinkybę tarsi turėtų kompensuoti reitingavimo galimybė, leidžianti rinkėjams iš sąrašo išsirinkti penkis jiems labiausiai tinkančius kandidatus. Tačiau reikia pripažinti, kad nepatenkintųjų nenuramina ir reitingavimas. Jie jaučiasi bejėgiai prieš partijas, siūlančias savo sąrašus. Jausmas, kad beveik nieko negali paveikti, matyt, yra svarbiausias veiksnys, skatinantis reikalauti rinkti ne partijų

sąrašus, o asmenybes. Šiuolaikinė valstybė vis labiau lemia mūsų asmeninį gyvenimą. Nuo valdžios sprendimų priklauso daugelio mūsų pajamos, ir dažnai jos nustatytos pajamos būna vienintelis žmogaus pragyvenimo šaltinis. Todėl suprantama, jog piliečiai nori kiek įmanoma labiau veikti valdžią. Kaip rodo praktika, biurokratiją sunku paveikti, tad stengiamasi, kad bent parlamentinė valdžia būtų kuo daugiau priklausoma nuo piliečių. Rinkimai yra stipriausias tokio poveikio būdas. Nusistatymą prieš partijų sąrašus kildinčiau ir iš klausimo, kurį politikos teorija ir praktika sprendžia per visą atstovaujamosios demokratijos istoriją. Kam turėtų atstovauti piliečių išrinkti parlamento nariai - savo apygardos rinkėjams ar visai tautai? Kitaip tariant, ar parlamentaras yra delegatas, turintis vykdyti apygardos rinkėjų valią, ar patikėtinis, pagal savo sąžinę ir supratimą sprendžiantis, kaip jam elgtis? Kaip rodo politinė praktika, parlamento narys labiau yra visos tautos patikėtinis, o ne savo apygardos delegatas. Tai liudija laisvo mandato principas, numatantis, kad parlamentaras yra savarankiškas ir sprendžia laisvai, vadovaudamasis asmenine nuožiūra, išmanymu ir sąžine. Tačiau visa tai nė kiek nesumažina piliečių noro, kad parlamento narys būtų ir jų delegatas, išreiškiantis jų valią

ir požiūrį. Lietuvoje šį norą puikiai iliustruoja kalbos apie galimybę atšaukti rinkėjams neįtikusius Seimo narius. Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą kitaip rinkti Seimą. Pirmiausia, juo atsižvelgiama į dalies visuomenės nepasitenkinimą dabartine Seimo rinkimų sistema, ir tai yra gerai, nes nepatenkintieji bent jau jausis išgirsti. Antra, Seimo rinkimai perpus atpigtų, nes parlamentas būtų išrinktas per vieną dieną, nereikėtų kito tu-

ma, tačiau asmenybių rinkimas būtų savotiškas. Visa Lietuvos teritorija būtų padalyta į 10 rinkimų apygardų, atitinkančių dabartines apskritis, tačiau kiekvienoje iš jų būtų išrenkamas skirtingas skaičius tautos atstovų. Tai suprantama, nes apygardos skirtųsi pagal gyventojų skaičių, todėl Vilniaus apygardoje būtų renkami 38, Kauno - 28, Klaipėdos - 16, o mažiausioje - Tauragės apygardoje - tik 5 Seimo nariai. Būtų renkama pagal partijų pateiktus sąrašus, tačiau kiekvienoje apygardoje partijos turėtų pa-

Nelabai norisi tikėti, kad siekis atpiginti rinkimus ar suvienodinti Seimo narių statusą yra svarbiausi tikslai. ro. Trečia, neliktų Seimo narių suskirstymo į išrinktus apygardoje ir išrinktus pagal sąrašą. Juk tikrai keista, kad pusė parlamentarų turi savo apygardas ir privalo, nors ir nelabai norėdami, bendrauti su savo rinkėjais, o pusė yra laisvi nuo tokio darbo. Tai būtų trys teigiami dalykai. Toliau vertinimas tampa sudėtingesnis. Iškyla klausimas, ko iš tikrųjų siekiama siūlymu kitaip rinkti Seimą. Nelabai norisi tikėti, kad siekis atpiginti rinkimus ar suvienodinti Seimo narių statusą yra svarbiausi tikslai. Tiesa, siūlymo autorius pabrėžia, esą piliečiai galės rinkti asmenybes, ir su tuo nesutikti negali-

teikti atskirus sąrašus, nes tas pats asmuo galėtų būti renkamas tik vienoje apygardoje. Nepriklausomi kandidatai taip pat galėtų dalyvauti rinkimuose, tik prieš tai jiems reikėtų surinkti tam tikrą skaičių juos remiančių piliečių parašų. Kaip matome, taip būtų pakeistas jau nusistovėjęs vienmandačių apygardų skaičius, todėl dabartiniai Seimo nariai, laimintys mandatą toje pačioje apygardoje keletą rinkimų iš eilės, tokiai reformai turėtų karštai priešintis. Į krūvą būtų sumestos miestų ir kaimiškosios apygardos, kuriose dabar laimi skirtingų partijų atstovai,

nes skiriasi tų apygardų rinkėjų interesai ir supratimas apie tai, ką turėtų daryti valdžia. Vis dėlto svarbiausias tikslas, mano galva, slypi pačioje balsavimo procedūroje. Juk rinkėjas balsuotų tik už vieną pasirinktą kandidatą. Tad įsivaizduokite kiekvienos apygardos kandidatų sąrašą, kuriame partijos būtų pateikusios dešimtis pavardžių. Vilniaus ir Kauno apygardų sąrašuose kandidatų būtų šimtai. Ir štai iš tokio būrio turėtume išsirinkti vieną vienintelį! Ko būtų pasiekta tokiu balsavimu? Pirmiausia, į Seimą patektų tik ryškios ir rinkėjams gerai pažįstamos asmenybės, todėl sumažėtų atsitiktinai į politiką pakliuvusių asmenų. Antra, kadangi ryškių ir žinomų politikų turi tik didžiosios partijos, į Seimą patektų mažiau partijų. Taigi galima spėti, kad siūlymui kitaip rinkti Seimą mažesnės partijos priešintųsi. Kitaip tariant, šis Seimo rinkimų būdas būtų palankus tik Lietuvos socialdemokratų partijai ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Tos partijos galėtų pateikti visuomenei žinomų kandidatų sąrašą kiekvienoje apygardoje. Daug sunkiau tai sektųsi padaryti Darbo partijai, nes ši neturi dešimties viktorų uspaskichų, arba Liberalų sąjūdžiui - jis galėtų laimėti tik keliose apygardose. Tad, regis, siūlymas kitaip rinkti Seimą yra pasmerktas likti tik siūlymu.

•

Seimo tribūna

Marijampolė garsi darbščiais žmonėmis Su Seimo nariu socialdemokratu Albinu Mitrulevičiumi kalbamės apie Suvalkijos aktualijas ir problemas.

Lietuvos žinios

- Pastaruoju metu kilo diskusijų, kaip derėtų vadinti Užnemunės kraštą: Suvalkija ar Sūduva. Kaip manote jūs, šio regiono atstovas? - Iš tiesų tokios diskusijos vyksta jau ne vienus metus. Tai kraštas, turintis gilią istorinę praeitį. Geriausiai į minėtą klausimą atsakytų istorikai. Mano nuomone, reikia analizuoti, kokios gentys mūsų krašte apsigyveno pirmiausia, kaip jos kito bėgant metams, kas buvo užkariautojai, kokią įtaką jie padarė, kaip kūrėsi ir augo miestai, kokias tradicijas turėjo kaimas. Asmeniškai aš norėčiau, kad Užnemunės kraštas vadintųsi Sūduva. - Marijampolė nuo seno garsėjo kaip lietuvybės, lietuviškos inteligentijos židinys, dosnus žemės ūkio kraštas. Koks dar šio regiono įnašas į šalies gerovę? - Marijampolė iš tiesų garsi darbščiais ir pareigingais žmonėmis, mylinčiais savo kraštą. Dabar Marijampolę kerta tarptautinė magistralė “Via Baltica”, ruošiamasi įgyvendinti projektą “Rail Baltica”. Išlikusi ir kuriama nauja žemės ūkio produktų perdirbamoji pramonė. Sėkmingai dirba cukraus fabrikas. Intensyviai plėtojamas žemės

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A.Mitrulevičius: “Marijampolėje, kaip ir visur, yra problemų. Visų pirma - tai darbo vietų trūkumas.” ūkis, daugelis ūkių pasiekė aukštą žemdirbystės kultūrą. Sėkmingai dirba viena didžiausių Baltijos šalyse pieno perdirbimo įmonių.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Užnemunės kraštas buvo labai stiprus lietuviškos inteligentijos židinys. Iš čia kilę Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis. Visi

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

puikiai žinome šių žmonių nuopelnus mūsų kraštui ir visai Lietuvai. Iš Sūduvos kilę net 6 iš 21 Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai. Šiems garsiems žmonėms, jų atminimui ir darbams įamžinti Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kudirkos Naumiestyje yra pastatyti paminklai. Taip pat įkurti muziejai jų atminimui puoselėti. J.Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone, pasodintas Tautinio atgimimo ąžuolynas. Marijampolėje pastatytas paminklas “Tautai ir kalbai”. - Esate išrinktas Marijampolės vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kokios pagrindinės miesto ir regiono problemos? - Marijampolės rinkimų apygardoje į Seimą esu išrinktas antrai kadencijai. Marijampolėje, kaip ir visur, yra problemų. Visų pirma - tai darbo vietų trūkumas. Norisi, kad žmonėms tiek mieste, tiek kaime kiek galima greičiau būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Norint įgyvendinti svarbų projektą “Rail Baltica”, reikia atlikti daug paruošiamųjų darbų. Taip pat būtina ieškoti būdų, kaip atpiginti šilumą ir kitas paslaugas. Reikia užtikrinti finansavimą ir išsaugoti Marijampolės kolegiją, kuri yra labai svarbi mūsų kraštui.

- Europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” projekto įgyvendinimas juda į priekį - neseniai Marijampolės miesto savivaldybė suteikė visus reikiamus leidimus pradėti geležinkelio ruožo Šeštokai-Marijampolė rekonstrukcijos darbus. Kokia šios vėžės reikšmė miestui ir šaliai? - Reikšmė yra didžiulė. Tai - ne tik tarptautinis geležinkelis, kuris sujungs Lietuvą su šiaurinėmis Europos valstybėmis. Taip atsiras naujų darbo vietų, bus plėtojami logistikos centrai, pagerės susisiekimo greitis ir patogumas. Galima bus sumažinti automobiliais vežamų krovinių srautus. Manau, tai turės didelę reikšmę kuriamai laisvajai ekonominei zonai, kuri bus prie pat geležinkelio. - Kiek investicijų jau pritraukta į Marijampolės laisvąją ekonominę zoną? - Įstatymas dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos steigimo buvo priimtas 2012 metais. Paruošiamieji darbai vyko dar anksčiau. Marijampolės savivaldybė nupirko žemę. Šiemet Vyriausybė skyrė lėšų infrastruktūrai sutvarkyti. Netrukus bus pradėti ir kiti darbai. Be jų neįmanomos investicijos ir naujų įmonių kūrimas.

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12-13 p. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 04 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

Europa išvys nepapudruotą Vilniaus veidą Atkelta iš

• 1 p.

Vicemeras aiškino, kad miestu, į kurį bus sutelktas visos Europos dėmesys, turėjo pasirūpinti ne tik vietos politikai, bet ir šalies valdžia. “Valstybės parama ir pagalba yra minimali. Dabar tik iš savo vidinių išteklių - ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų - pasistengsime viską padaryti maksimaliai”, - tikino J.Pinskus. Jis teigė, kad kasmet miestas stengiasi atrodyti kultūringai, apsišvarina, susilopo gatves. “Kokio nors didelio išskirtinumo šiemet nebus, gal tik dar didesnė atsakomybė ir pasiruošimas”, - aptakiai kalbėjo vicemeras. Vienintelis dalykas, kuriuo J.Pinskus džiaugėsi, - kad sostine susirūpino dabartinė Vyriausybė ir skyrė lėšų gatvėms lopyti. Šią savaitę iš Kelių plėtros ir priežiūros programos Vilniaus gatvėms remontuoti skirta 15,7 mln. litų. Vyriausybė pažadėjo atseikėti dar apie 20 mln. litų. “Tai planuojami pinigai, jie dar turės būti išleisti. Ar realu per kelis mėnesius panaudoti 20 mln. litų?” - svarstė vicemeras.

Reikalavimų nekėlė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės teigimu, išskirtinių pageidavimų rengiantis pirmininkavimui sostinės valdžiai nebuvo pateikta.

R.Jakilaitienė pažymėjo, kad merija pažadėjo pirmininkavimo metu suteikti automobilių stovėjimo vietų prie pastatų, kuriuose vyks susitikimai, bus koreguojami miesto viešojo transporto maršrutai, kad atvykę svečiai iš oro uosto galėtų lengvai pasiekti ne tik miesto centrą, bet ir viešbučius, kuriuose apsistos užsienio delegacijos. “Kartu su Vilniaus tarptautiniu oro uostu savivaldybė sprendžia taksi paslaugų klausimą. Oro uoste bus įrengta nauja šiuolaikinė taksi laukimo juosta”, - sakė URM atstovė. R.Jakilaitienė taip pat tikino, kad miesto valdžia pirmininkavimo ES Tarybai metu paskolins apsaugines tvoras, reikalingas susitikimo vietoms, lauko reklamų stendams aptverti. “Vyksta geranoriškas bendradarbiavimas dėl įvairių praktinių pasiruošimo detalių”, - pažymėjo ji.

Triūsia prie Valdovų rūmų

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

J.Pinskus: “Tai planuojami pinigai, jie dar turės būti išleisti. Ar realu per kelis mėnesius panaudoti 20 mln. litų?” “Savivaldybės paprašyta pagal išgales aptvarkyti gatves, pasirūpinti želdiniais, tinkamu susisiekimu vie-

šuoju transportu ir taksi tarp Vilniaus oro uosto ir miesto centro”, LŽ tvirtino ji.

Savivaldybė tik planuoja sutvarkyti pagrindines miesto gatves, kuriomis užsienio delegacijos vyks į renginius. Valdovų rūmų, kur numatyti aukščiausio lygio susitikimai, prieigose esančioje Šventaragio gatvėje jau pradėti remonto darbai. “Bus ne tik sutvarkyta ir išlyginta kelio danga, atnaujinti pėsčiųjų takai, apšvietimas, persodinami medžiai, bet ir rekonstruojami požeminiai tinklai”, LŽ tikino sostinės savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pau-

ža. Kol kas tai - pirmas darbų projektas, jis finansuojamas iš Vyriausybės skirtų lėšų gatvėms remontuoti ir tvarkyti. Kaip teigė J.Pinskus, savivaldybė šios senamiesčio širdyje esančios gatvės rekonstrukciją pradėjo dar nesulaukusi Vyriausybės lėšų, kad spėtų atlikti darbus.

Meriją ignoravo Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas vis dar viliasi, kad Vyriausybei skyrus paramą sostinė suspės tinkamiau pasiruošti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. “Žinoma, gaila, kad tenka viską daryti paskutinėmis dienomis. Manau, dėl to kalta Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė. Ji visiškai nebendravo su savivaldybe”, - LŽ aiškino G.Kirkilas. Esą sostinės merija buvo ignoruojama dėl politinių motyvų. “Nors politinės partijos prieš porą metų pasirašė susitarimą dėl pirmininkavimo, tuometė Vyriausybė ignoravo Vilniaus miesto savivaldybę”, - tvirtino politikas. Airijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, sostinėje Dubline sausį lankęsis G.Kirkilas tikino nepastebėjęs, kad miestas būtų išskirtinai pasipuošęs. “Yra tam tikrų vykstančio pirmininkavimo požymių, nemažai viešos informacijos, bet miestas nėra papildomai išpuoštas”, sakė Seimo ERK pirmininkas.

•

Koalicijos partnerių norai laiminami be kliūčių RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo valdyba į dviejų užsienio valstybių renginį, vyksiantį už Atlanto, komandiravo parlamento vicepirmininką Jaroslavą Narkevičių. Dalis opozicijos stebisi, kam jis ten atstovaus. Seimo vicepirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narys J.Narkevičius kitą savaitę krausis lagaminus kelionei į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Parlamento valdyba komandiravo jį į Čikagą, kur politikas ketina dalyvauti dviejuose renginiuose. Vienas jų - tarptautinė konferencija biotechnologijų klausimais, kitas - Lenkijos Respublikos ir JAV verslo forumas. Kad Lietuvos Seimo narys galėtų apsilankyti dviejų kitų valstybių verslo renginyje ir pasiklausytų pranešimų itin artimomis parlamentarizmui biotechnologijų temomis, Seimo valdyba nepagailėjo beveik 7 tūkst. litų. Jie bus atseikėti iš parlamento vadovams skirtos kišenės.

Valdyba buvo vieninga Seimo valdybos posėdyje J.Narkevičiaus komandiruotei buvo pritarta

vienbalsiai, abejonių dėl tokio pasiskraidymo už mokesčių mokėtojų pinigus nekilo ir posėdyje dalyvavusiems opozicijos atstovams - opozicijos lyderiui konservatoriui Andriui Kubiliui bei parlamento vicepirmininkams konservatorei Irenai Degutienei ir liberalui Petrui Auštrevičiui. LŽ paaiškinti savo sprendimo motyvų vakar jie nenorėjo.

Nežino kainos Lakoniškai apie savo komandiruotę pasakojo ir pats J.Narkevičius. “Tai bus du dideli renginiai. Kiek suprantu, pirmas renginys - pagrindinis, jame dalyvaus net 42 valstybių atstovai, antras - labiau išvestinis”, - sakė LLRA frakcijos narys. Kaip matyti iš kvietimo, verslo forumą Čikagoje organizuoja Lenkijos ambasada Vašingtone bei Amerikos lenkų kongresas. Numatyta, kad renginyje dalyvaus aukšto rango JAV ir Lenkijos politikos, diplomatijos bei verslo atstovai. Pagrindinis dėmesys jame bus skiriamas komunikacijos klausimams, pastangoms gerinti Lenkijos bei tarptautinio verslo bendradarbiavimą. Paklaustas, ar niekam nekilo abejonių, kodėl į verslo renginį važiuoja jis, dirbantis Švietimo ir mokslo komitete, J.Narkevičius priminė kartu esąs ir

Seimo vicepirmininkas. Kaip žinoma, jam pavesta kuruoti Seimo komitetų ir komisijų darbą bei kontroliuoti Seimo valdybos sprendimų vykdymą. Kiek tiksliai kainuos komandiruotė, parlamentaras prisipažino negalįs atsakyti, nes nematė galutinių sprendimų. “Gal kokius 3-4 tūkstančius”, spėliojo jis. J.Narkevičius atkreipė dėmesį, kad šią kadenciją į komandiruotę jis vykstantis pirmą kartą. Netrukus jis dar turės progą apsilankyti ir Stras-

J.Narkevičius: “Kiek suprantu, pirmas renginys pagrindinis, antras labiau išvestinis.” būre, kur siunčiamas susipažinti su Europos Parlamento bei kitų Europos Sąjungos struktūrų veikla. Romo Jurgaičio nuotrauka

Abejotina nauda Seimo valdybos sprendimu komandiruoti J.Narkevičių į Čikagą stebėjosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis

Trumpai AREŠTAVO TURTĄ Žlugusiame Ūkio banke pinigus praradusios įmonės pasiekė iki šiol teisėsaugininkų išvengusį banko savininką Vladimirą Romanovą. LNK laida “Labas vakaras, Lietuva” pranešė, kad bendrovės “Baltijos stiklas” ir “Boslita ir Ko” kreipėsi į teismą ir šis areštavo V.Romanovo bei jo sesers Olgos Gončaruk “Ūkio banko investicinės grupės” ir “Birač Europe”

bendrovių turto, kurio vertė beveik 55 mln. litų. “Areštas uždedamas atsakovams priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o tokio turto nesant yra areštuojamos piniginės lėšos”, - sakė advokatas Ramūnas Audzevičius. Teismas uždraudė V.Romanovui ir kitiems atsakovams perleisti turtą kitiems asmenims, jį įkeisti, tačiau paliko turtą saugoti ir juo naudotis. V.Romanovas apie teismo sprendimą kalbėti nelinkęs.

POĖMIS TELEVIZIJOJE Panevėžio apygardos prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko dokumentų poėmį TV3 būstinėje. TV3 tai vertina “kaip spaudimo bei asmeninio keršto televizijai už kai kurias laidas priemonę”. “Neneigiu, kad buvo atliktas dokumentų poėmis. Su kuo tai yra susiję, nekomentuosiu”, vakar sakė prokuroras Rimantas Vagrys. BNS, LŽ

Razma. “Visi žino, kad nemažai komandiruotėms skirtų pinigų jau išleista. Seimas negali išsiųsti mūsų oficialių atstovų į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesiją dėl

lėšų trūkumo, o čia staiga toks dosnumas”, - sakė J.Razma. Anot konservatoriaus, išvyką dar galima būtų iš dalies pateisinti, jei verslo forume oficialiai dalyvautų ir Lietuvos verslininkai. “Tačiau dabar galima suprasti, kad valdyba Seimo narį siunčia atstovauti Lenkijai. Manau, sprendimas labai abejotinas, ko gero, valdybos nariai galėjo rimčiau pasvarstyti”, - LŽ sakė jis. Konservatoriui pritarė ir kitos opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas bei partijos lyderis Eligijus Masiulis. “Kodėl Lietuvos parlamento pirmininko pavaduotojas turi dalyvauti dviejų svetimų valstybių verslo seminare ir kodėl tas dalyvavimas apmokamas iš gana riboto Seimo biudžeto?” klausė jis. E.Masiulis abejojo ir konkrečia vizito nauda. “Kažin ar galime tikėtis, kad vicepirmininkas parveš į Lietuvą kokių nors naujų biotechnologijų. Manau, čia yra politinės konjunktūros sprendimai, tenkinant LLRA, priklausančios valdančiajai koalicijai, norus”, - sakė E.Masiulis. Jis prognozavo, kad tokiu tempu leidžiant komandiruotėms numatytus pinigus gali ateiti metas, kai Seimo nariai apskritai niekur nebevažiuos.

•

Atsisveikindami su Lietuvos laisvės kovotoju EDVARDU BUROKU dar kartą apmąstome Velionio ir Jo bendraminčių idealą, kurį Jie palieka mums, gyviesiems, kaip priesaką. Jų idealas, kuriam Jie paskyrė savo gyvenimą, buvo laisva Tėvynė ir laisvas Žmogus. Mūsų, laisvos Lietuvos piliečių, gili pagarba Jų atminimui. Andrius Kubilius Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų pirmininkas

2013 04 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

Labanororegioninisparkaspasiūlys naujovių kario partizanų kovų ir žūties vietos, etnografinis Obelynės kaimas, senosios bažnyčios. Aktyvesniems ir aštresnių pojūčių mėgėjams siūlomos kelionės baidarėmis Molėtų-Inturkės ežerynu, upėmis - Žeimena bei Lakaja. Atsižvelgiant į lankytojų srautą ir poreikius, numatytos vietos poilsio pastatams statyti, priemonės ūkinei veiklai reguliuoti.

RITA KRUŠINSKAITĖ

Aplinkos ministrui patvirtinus Labanoro regioninio parko (LRP) tvarkymo planą, Lietuvoje nebeliko nė vieno regioninio parko, neturinčio pagrindinio dokumento. LRP žadama padaryti dar patrauklesnį ir patogesnį lankytojams.

Kvies medžiotojus Paradoksas, tačiau didžiausias šalyje Labanoro regioninis parkas, kurio teritorija sudaro daugiau kaip 55 tūkst. hektarų Švenčionių, Molėtų ir Utenos rajonuose, - paskutinis iš 30-ies regioninių parkų, sulaukęs tvarkymo plano. “Šis dokumentas buvo pradėtas rengti seniai, bet patvirtinti jį pavyko tik iš trečio karto”, - teigė Aukštaitijos nacionalinio parko ir LRP direkcijos vyriausiasis specialistas Sigitas Žvinys. Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjos Vitalijos Valantiejienės, LRP tvarkymo plano rengimas ilgai strigo, nes vis nepavykdavo jo suderinti su savivaldos institucijomis ir su privačiais asmenimis.

Atsiras jojimo trasų S.Žvinys įsitikinęs, kad kryptingai rūpinantis parku, kuriame gausu kraštovaizdžio, botaninių, zoologinių, geomorfologinių, urbanistinių draustinių bei gamtinių rezervatų, tyvuliuoja beveik 300 ežerų ir teka 30 upelių, jis taps dar patrauklesnis lankytojams. Šiuo metu LRP įrengti du gamtiniai pažintiniai takai - Labanoro girios (ilgis 2,6 kilometro) ir perpus trumpesnis Peršokšnos upės. Lankytojai mielai į savo maršrutus įtraukia pažintinius takus.

Erelių žuvininkų, ypač pamėgusių Labanorą, atvaizdas puikuojasi šio regioninio parko herbe. Aukštaitijos nacionalinio parko ir LRP direkcijos nuotrauka

Atsižvelgus į tai, kad didžiulėje parko teritorijoje įdomių objektų nestinga, valstybės žemėje numatyta įrengti dar du pažintinius takus. S.Žvinio teigimu, jie atsiras miško keliukų vietoje. Gamtiniams pažintiniams takams tiesti nebus nei kertami medžiai ar krūmai, nei naikinama miško paklotė. Bene didžiausia tvarkymo plane numatyta naujovė - jojimo trasos. Jas planuojama įrengti privačiose teritorijose. Mėgstantys žirgų sportą ir turintys jojimo patirties lankytojai galės jodinėti iš privataus žirgyno

Atsižvelgiant į lankytojų srautą ir poreikius, numatytos vietos poilsio pastatams statyti. išnuomotais žirgais. Norintieji išmokti jodinėti taip pat nebus pamiršti, jie čia galės gauti patyrusių jojimo instruktorių pamokas.

Galimybė apsistoti Per pastaruosius metus LRP Lankytojų ir informacijos centre užsiregistravo 2 tūkst. parko svečių. Kiek žmonių svečiavosi savarankiškai pasi-

rinkę maršrutus ir lankytinus objektus, statistikos nėra, tačiau manoma, kad jų turėtų būti gerokai daugiau negu užsiregistravusiųjų. Vien Etnokosmologijos muziejuje, įsikūrusiame Kulionių kaime, kasmet apsilanko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, o kur dar kiti unikalūs objektai - pilkapiai, senovinės gyvenvietės, dubenuotųjų akmenų kolekcija, Ožkos akmuo ir Šventakmenis, po-

Daug dėmesio plane skirta biologinei įvairovei puoselėti. Numatyta išsaugoti atviras kraštovaizdžio erdves, palaikyti atviras pelkes, natūralias pievas, miškapieves, miško aikšteles ir laukymes bei įrengti dirbtinių lizdų plėšriesiems paukščiams, juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams. Parke gyvena 15 retų ir nykstančių rūšių paukščių. “Siekdami juos apsaugoti nuo plėšrūnų, kviesimės į pagalbą medžiotojus, kad padėtų sureguliuoti šernų, lapių, mangutų, kanadinių audinių plitimą”, - teigė Aukštaitijos nacionalinio parko ir LRP direkcijos Gamtos skyriaus vyriausiasis biologas Audrius Aliukonis. Jo nuomone, tokios priemonės yra neišvengiamos, nes esant aktyviai žmonių veiklai gamta savaime susireguliuoti negali. Taip pat bus atkurti pažeisti gamtos objektai ir kompleksai. “Planas numatytas 10-15 metų, vėliau, atsižvelgus į iškilusias realijas, jis bus koreguojamas. Visi numatyti projektai gali būti finansuojami įvairiai. Vieni bus finansuojami kartu su partneriais, kitiems lėšų skirs savivaldybės, tikriausiai nebus apsieinama ir be Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos”, - teigė V.Valantiejienė.

•

Nemalonumų prišaukė makaronai DAIVA BARONIENĖ

Aukštaitijos sostinės tarybos narys, Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius konservatorius Viktoras Trofimovas, ryžęsis savo partijos kolegą merą Vitalijų Satkevičių viešai apdovanoti makaronais, sulaukė “atlygio”. Jo narystė partijoje suspenduota. Prieš mėnesį per Panevėžio tarybos posėdį merui V.Satkevičiui įteiktas makaronų pakelis ir prašymas nekabinti jų panevėžiečiams ant ausų V.Trofimovui gali kainuoti politinę karjerą. Jo elgesys perpildė miesto taryboje dirbančių Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) atstovų kantrybės taurę - jie pateikė prašymą išsišokėlį šalinti iš partijos. Tačiau konservatorių etikos sargai kirsti iš peties nesiryžo - V.Trofimovo narystė partijoje kol kas tik suspenduota. V.Trofimovas LŽ pasakojo, kad merui V.Satkevičiui, miesto tarybos posėdyje susiruošusiam perskaityti praėjusių metų darbo ataskaitą, padovanoti pakelį makaronų jo paprašė panevėžiečiai. V.Trofimovas taip ir padaręs, juolab kad ir jam pačiam mero vykdoma politika nekelia pasitikėjimo. Jo manymu, Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio už įtartiną pasirengimą Panevėžyje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui sulaukęs V.Satkevičius apskritai turėtų nusišalinti nuo vadovavimo miestui. V.Trofimovas neslėpė seniai kritikuojantis V.Satkevičių kaip esą nemo-

kantį vadovauti Panevėžiui, neturintį aiškios strategijos, o vien teikiantį dovanas, besirodantį viešumoje ir sveikinantį panevėžiečius įvairiausiomis progomis. Ši kritika ir dėl jos kylantys nesutarimai su TS-LKD Panevėžio skyriumi, V.Trofimovo teigimu, privertė jį miesto taryboje kurti naują frakciją. Tai esą ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl suspenduota jo narystė partijoje. “Išeina, kad šiuo atveju remiamas įtariamuoju tapęs V.Satkevičius, o man maunamas apynasris”, - dėl partijos kolegų pozicijos apgailestavo V.Trofimovas. LŽ vakar bandė susisiekti su V.Satkevičiumi, kad išklausytų jo nuomonę, bet meras į telefono skambučius neatsakė. Nepavyko prisiskambinti ir Panevėžio tarybos nariui, TS-LKD frakcijos seniūnui Vidmantui Baltramiejūnui. Jo telefonas buvo išjungtas. Tačiau pasisekė gauti V.Baltramiejūno pasirašytą ir TS-LKD Priežiūros komitetui adresuotą raštą, kuriuo prašoma įvertinti makaronų istoriją ir kitus V.Trofimovo išsišokimus. Rašte pabrėžiama, kad Panevėžio tarybos posėdyje įteikta netikėta dovana įžeidė ne tik merą, bet ir visą tarybą kaip instituciją. Šis ir kiti V.Trofimovo poelgiai jo partijos kolegų rašte įvardijami kaip neetiški, įžūlūs, griaunantys TS-LKD autoritetą. TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas, Seimo narys Arvydas Anušauskas LŽ tik patvirtino, kad apsvarstęs minėtą raštą jo vadovaujamas komitetas nusprendė sustabdyti V.Trofimovo narystę partijoje. Išsamiau komentuoti šio sprendimo A.Anušauskas nepanoro.

•

2013 04 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

Skyrybų ratas sukasi vis greičiau Šalys, kuriose ištuokų skaičius didžiausias (pagal 2011 m.)

VIKTORIJA SINICAITĖ

Norite nebrangių ir greitų skyrybų? Tai beveik taip pat paprasta, kaip įsigyti pigių skrydžių bendrovės bilietą. Jei numatomas sudėtingesnis, labiau per kišenę kirsiantis procesas, kad išsiskirtumėte, galite pasiimti kreditą. Sakysite, “kaip patogu!”, bet ar verta džiūgauti, kai Lietuva pagal ištuokų skaičių Europos Sąjungoje (ES) yra viena pirmaujančių valstybių. ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių lenkia tik “braliukai” latviai. 2011 metais Latvijoje tūkstančiui gyventojų priskirtos ketverios skyrybos, Lietuvoje - 3,4. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau kaip pusė santuokų mūsų šalyje subyra. Labiausiai ES šeiminiu gyvenimu džiaugiasi maltiečiai, airiai ir italai - jie išsituokia rečiausiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skyrybų skaičius nežymiai, bet tendencingai didėja. Šią dinamiką ypač jaučia skyrybų paslaugas teikiančios įmonės. Tokių teisinių agentūrų pastaraisiais metais randasi tarsi grybų po lietaus.

Ne tik juoda arba balta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, Demografinių tyrimų instituto darbuotoja Aušra Maslauskienė, tyrusi ištuokų raidą, veiksnius ir pasekmes Lietuvoje, teigė, kad ištuokų Lietuvoje pradėjo daugėti jau nuo 1965 metų. Per dešimtmetį buvo pasiekti tokie ištuokų rodikliai, kurie su nedideliais nukrypimais išliko stabilūs iki sovietmečio pabaigos. “Jei žvelgsime į ištuokų skaičių tūkstančiui gyventojų, jis beveik nekito nuo pat 1975 metų iki šių dienų. Tačiau šis rodiklis nėra tikslus. Kiti, kiek sudėtingesni, ištuokų matavimo rodikliai rodo, kad šis stabilumas apgaulingas. Pavyzdžiui, suminis ištuokų rodiklis rodo, kad 2007 metais buvo pasiektas istorinis skyrybų rekordas. Sovietmečiui ir šiandienei Lietuvai būdingi aukšti skyrybų rodikliai”, - sakė A.Maslauskienė. Nors, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pirmaujame ir, regis, šie skaičiai turėtų priversti susimąstyti, pašnekovė pažymėjo, kad nereikėtų situacijos vertinti tik neigiamai. Ji tvirtino, kad skyrybas galime įvardyti kaip blogį, tačiau taip pat - kaip galimybę nutraukti šeiminius santykius, kurie yra žalingi šeimos nariams, ir sukurti naujus. “Lygiai taip pat neįmanoma pasakyti, kiek skyrybų visuomenei dar yra pakenčiama, o kiek - jau nebe. Be abejo, stabilūs kokybiški šeiminiai santykiai yra naudingi šeimos nariams ar visuomenei. Tačiau kitas klausimas, ar stabilumas savaime yra pozityvas asmenims ir visuomenei, jei kalbame apie tokius šeiminius santykius, kai visos šalys patiria skriaudą”, kalbėjo profesorė. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentės, šeimos teisės specialistės dr. Ingos KudinavičiūtėsMichailovienės teigimu, nors Lietuva beveik pirmauja ES pagal ištuokų skaičių, santuokų skaičius rodo, kad visuomenė nenusisuka nuo santuokos instituto. “Jei per metus skaičiuojama apie 20 tūkst. santuokų ir 10 tūkst. skyrybų, tai reiškia, kad žmonės yra linkę sukurti kitas šeimas ir jie nepamina santuokos kaip vertybės”, - mano ji.

1990 2000 2009 2010 2011 Latvija

4,0

2,6

3,3

2,2

4,0

Lietuva

3,4

3,1

2,8

3,0

3,4

Belgija 2,0 2,6 3,0 2,7 2,9 Šalys, kuriose ištuokų skaičius mažiausias (pagal 2011 m.) Malta* 0,4 Airija 0,7 0,7 0,7 0,7 Italija** 0,5 0,7 0,9 0,9 Kaimyninių šalių ištuokų skaičiai Estija 3,7 3,1 2,4 2,2 2,3 Lenkija 1,1 1,1 1,7 1,6 1,7 * Maltoje skyrybos įteisintos tik nuo 2011 m. ** “Eurostat” neskelbia 2011 m. Italijos duomenų “Eurostat” duomenys - skyrybų skaičius, tenkantis 1000 šalies gyventojų

Ištuokų skaičius Lietuvoje 2010 m. 2011 m. 2012 m. 10 006 10 341 10 346 LR Statistikos departamento duomenys

Šiek tiek daugiau kaip pusė santuokų mūsų šalyje subyra. / Flickr.com nuotrauka

Sprogęs šeimos stabilumo burbulas Anot VDU profesorės A.Maslauskienės, “skyrybų revoliucija” Lietuvoje prasidėjo po 1965 metų, kai buvo įgyvendinta teisinė skyrybų reforma. Po jos išsiskirti tapo lengviau ir pigiau. Kita pašnekovės įvardyta skyrybų skaičiaus augimo priežastis yra tuo metu šalyje išgyventi revoliucingi visuomeninio gyvenimo pokyčiai, kai žmonės kėlėsi iš kaimų į miestus, kilo išsilavinimo standartai, moterys pradėjo dirbti ne namuose, bet profesinėje sferoje. “Pridėkime dar materialinį nepriteklių, būstų stygių, vyrų alkoholizmą bei jų skatinimą rinktis darbininkiškas profesijas ir atitinkamai darbininkišką gyvenimo būdą. Dar paminėčiau vyrų ir moterų išsilavinimo skirtumus - vyrai visą sovietmetį buvo prasčiau išsilavinę nei moterys. Štai ir rinkinys veiksnių, kurie sprogdino šeimos stabilumą”, - sakė A.Maslauskienė. Teisinių paslaugų įmonės “Verslo gurmanai” direktorė Agnė Razgūnienė, subūrusi specialią teisininkų komandą ištuokų klausimams, mano, kad viena iš Lietuvos pirma-

vimo ES pagal ištuokų skaičių priežasčių yra vartojimo kultas. “Amerikietiškos vertybės, vartojimo bumas mus pasiekė šiek tiek vėliau, todėl dabar esame pametę savo vertybes. Šiuo metu išgyvename greito vartojimo tradiciją, tačiau tai praeis ir vėl grįšime prie to, kas tikra. Kiek teko susidurti savo praktikoje, dažniausia skyrybų priežastis - neištikimybė. Taip pat sunki šeimos finansinė padėtis, kai norima išvengti kreditorinių vykdymo sąlygų. Vienas sutuoktinis nenori prisiimti kito skolų ir būti už tai atsakingas”, - aiškino A.Razgūnienė. Vis dar sparčiai didėjančią emigraciją, kaip pagrindinę ištuokų priežastį, įvardijo I.Kudinavičiūtė-Mi-

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

I.Kudinavičiūtė-Michailovienė: “Visuomet susiduriame su ištuokos priežasčių puokšte. Dažniausiai viena priežastis veja kitą.” chailovienė. Ji tvirtino, kad sutuoktiniui išvykus į užsienį jis ar ji pamiršta savo šeimą, ja nebesirūpina, gal net susiranda kitą gyvenimo

draugą ar draugę. “Visuomet susiduriame su ištuokos priežasčių puokšte. Dažniausiai viena priežastis veja kitą, kaip, pavyzdžiui, vis dar labai aktuali šeimų problema - alkoholizmas. Tokiose šeimose dažnai susiduriama su smurtu, tai baigiasi nedarbu, finansiniu nepritekliumi. Per pastaruosius metus savo praktikoje pastebėjau, kad vis dažniau šeimos kaip priežastį įvardija lošimą. Tai tampa reto bendravimo tarpusavyje, didžiulių skolų, slapukavimo priežastimi”, - vardijo pašnekovė.

kaip greitai ir už kiek tai padaryti. Standartinė kaina - nuo 120 iki 3000 litų, atsižvelgiama į tai, ar išsituokiama taikiai, kiek turto bei vaikų turima, nes dar ir juos reikia padalyti. Kai nesidraskoma ir gražiai išsiskirstoma savais keliais, procesas užtrunka maždaug iki dviejų mėnesių. Anot skyrybų paslaugas teikiančių specialistų, jų srities profesionalų ir įmonių daugėja. Vieni tvirtina, kad šio proceso priežastis - savo šeiminiu gyvenimu nepatenkintų žmonių daugėjimas. Tačiau teisininkė A.Razgūnienė minėjo ir labiau pragmatišką priežastį. “Turime minias universitetuose parengtų teisininkų, kurie po studijų neranda darbo, todėl kuria tokias įmones ir kelia konkurenciją”, - sakė ji. Skyrybų paslaugas teikiančių įmonių yra įvairių. Kai kurios, siūlančios pigų ir greitą procesą, dirba nekokybiškai, tuomet tenka atlikti auditą. “Deja, būna atvejų, kai per vėlu ką nors taisyti, nes teisminiai procesai jau būna įvykę”, - pažymėjo MRU docentė I.Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Sovietinio paveldo įtaka Skyrybos pelnas teisininkams? Norintieji nutraukti santuoką šiuo metu turi didelį pasirinkimą,

Anot profesorės A.Maslauskienės, šeimų nestabilumas ne tik turi įtakos gimstamumui, šeimos demografinei raidai, visuomenės sveikatai,

bet kartu prisideda ir prie socialinės nelygybės reprodukcijos. “Skyrybos turi didelę įtaką tam, kaip žmonės supranta šeimos gyvenimą ir kaip jį gyvena. Kadangi skyrybos Lietuvoje dažnos buvo jau sovietmečiu, su tam tikromis išlygomis galime sakyti, jog pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos šeimos pokyčiai (gyvenimas nesusituokus, nesantuokinė tėvystė, dažnos skyrybos ir pan.), be kitų reikšmingų veiksnių, susiję su sovietiniu šeimos paveldu. Pradėjęs suktis skyrybų ratas turi labai ilgalaikių visuomeninių pasekmių”, pažymėjo pašnekovė. Šeimos teisės specialistė I.Kudinavičiūtė-Michailovienė akcentavo, kad šeima ir valstybė dėl skyrybų vienareikšmiškai patiria daug nuostolių. Ypač sunkiai skyrybas išgyvena vaikai, jie dažnai itin skaudžiai priima sprendimą, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. “Žinoma, ištuoka yra vienintelė išeitis, kai šeimoje smurtaujama. Tikrai neverta laukti ir kentėti pažeminimo, fizinio skausmo, orumo bei sveikatos pažeidimų. Tokioje situacijoje kankinasi visi”, aiškino pašnekovė. Ji pridūrė, kad išsiskyrus šeimai nuostolių patiria ir valstybė, nes reikia mokėti pašalpas vienišam tėvui, jei nemokami vaikui išlaikyti skirti pinigai (seniau vadinti alimentais), juos moka valstybė ir vėliau išieško iš pinigus turėjusio mokėti tėvo. “Išsiskyrusių šeimų vaikai patys dažniau skiriasi”, - tvirtino A.Maslauskienė. Ji aiškino, kad išsiskyrusių šeimų vaikai dažnai daro sprendimus, vėliau turėsiančius neigiamos įtakos jų šeimos stabilumui. Tėvų skyrybas išgyvenę vaikai dažniau įgyja prastesnį išsilavinimą, anksčiau pradeda dirbti, anksčiau patys kuria partnerystę, o tai vėliau turi neigiamos įtakos jų šeimos gyvenimo kokybei. Anot pašnekovės, šie vaikai taip elgiasi ne todėl, kad taip nori, neturi valios, nenori mokytis ar dėl panašių priežasčių - dažnai už juos nusprendžia situacija. “Išsiskyrusių motinų šeimose stinga finansų, būtinų geresniam išsilavinimui. Mamos priverstos daugiau dirbti, jos patiria daugiau rūpesčių derindamos darbą ir šeimą, gali mažiau laiko skirti atžaloms, tad vaikai priversti anksčiau tapti suaugusiais. Antras paaiškinimas - išsiskyrusiose šeimose vaikai neišmoksta kurti įsipareigojimo santykių, ieškoti kompromiso, spręsti konfliktų, skiriasi jų požiūris į šeimą. Taigi matome, kad skyrybos, įvykusios prieš 20, 30 metų, turi pasekmių šiandienos šeimai”, - pažymėjo VDU profesorė A.Maslauskienė.

•

2013 04 12 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

G.Sorosas patarė Vokietijai palikti euro zoną Į Frankfurtą atvykęs garsusis amerikiečių investuotojas George’as Sorosas patarė Vokietijai trauktis iš euro zonos, nes jos pasiūlytos griežto taupymo priemonės “neveikia”. Todėl Vokietija turi arba sutikti su euroobligacijų išleidimu, arba atsisakyti bendros valiutos.

griauna Europos Sąjungą”, - kalbėjo G.Sorosas. Jis teigė, kad bendrų Europos obligacijų išleidimas iki minimumo sumažintų valstybių bankrotų riziką euro zonoje. Išleidus euroobligacijas tokia šalis kaip Italija galėtų sutaupyti 4 proc. savo biudžeto, todėl ji gautų progą sustiprinti savo ekonomiką. Pliusų turėtų ir pati Vokietija, nors jai ir tektų brangiau mokėti už paskolas. Bet jai nereikėtų bijoti, kad euroobligacijos sugadins jos kreditinį reitingą. Priešingai, jis prilygs tokių valstybių kaip Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Japonijos reitingams. “Berlynas tik laimėtų, jei Europos ekonomika imtų sveikti. Tačiau dabartinė Vokietijos politika tik blogina susidariusią neigiamą situaciją”, - sakė G.Sorosas.

“Vokietija, nori ji to ar ne, Europos Sąjungoje (ES) užima lyderiaujančią padėtį. Ji yra vienintelė valstybė, galinti išspręsti euro zonos krizę, todėl pagaliau jai reikia apsispręsti, ko iš tiesų nori”, - kalbėjo investuotojas Frankfurto finansų centre skaitydamas paskaitą, kurią pavadino “Kaip išgelbėti Europos Sąjungą iš euro krizės”.

Kipre nueita per toli G.Sorosas mano, kad Vokietijos politika euro atžvilgiu yra neteisinga, nes “negalima sumažinti skolų naštos mažinant biudžeto deficitą”, be to, Vokietija nuėjo per toli spręsdama Kipro problemą. “Tai, kas nutiko Kipre, pakerta visų Europos bankų verslo modelį, kuris didžia dalimi grindžiamas turimais depozitais, - kalbėjo svečias. - Tačiau noriu aiškiai pasakyti, kad nekaltinu Vokietijos. Kiekvienas, kuris jaučia atsakomybę už susidariusią padėtį, gali padaryti tokią pačią klaidą. Suvokiu,

Atvykęs į Frankfurtą G.Sorosas negailėjo patarimų Vokietijai. kodėl kilo pasipiktinimas suvertus visą atsakomybę Vokietijai, tačiau tik Vokietija pajėgi sustabdyti visa tai, kas šiuo metu vyksta.”

Pasisako už euroobligacijas Šiuo metu pats G.Sorosas mato tik dvi alternatyvas - arba Vokietija sutin-

Trumpai LUVRE SIAUTĖJA KIŠENVAGIAI Vis įžūlesnės gaujos gąsdina Luvre dirbančius žmones. Juos puldinėjančių, įžeidinėjančių ir apspjaudančių vaikų nesutramdo nė policija. Dalis Paryžiaus Luvro muziejaus darbuotojų surengė streiką dėl vis agresyvesnių kišenvagių. Nusivylę turistai trečiadienį tuščiai laukė prie garsaus muziejaus, kuriame eksponuojami tokie darbai kaip “Mona

ka su euroobligacijų išleidimu, arba traukiasi iš euro zonos. Pačiam finansininkui labiau patiktų pirmasis variantas. “Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas jau dabar, nes toliau taip tęstis negali. Vokietija daro per daug nuolaidų, daug daugiau, nei reikia eurui išsaugoti. Tokia jos strategija tik

G.Sorosas: “Tik Vokietija pajėgi sustabdyti visa tai, kas šiuo metu vyksta.” Be Vokietijos - mažiau problemų Investuotojo manymu, jei Vokietija ir toliau aiškins, kad ji nenori euroobligacijų, yra kitas sprendimas, kaip Europa galėtų išsigelbėti iš krizės. Tai Vokietijos pasitraukimas ir euro zonos, tuomet euroobligacijos būtų išleistos jai nedalyvaujant. Be Vokietijos euro

zona turėtų mažiau problemų. Išnyktų žlugimo galimybė, o valstybių skolos taptų stabilios. Yra didelis skirtumas tarp to, kas paliktų euro zoną - valstybė kreditorė ar prasiskolinusi valstybė. Jei, pavyzdžiui, iš jos sugalvotų trauktis Italija, t. y. šalis, nesugebanti mokėti savo skolų, būtų tikra finansinė katastrofa. Vokietijos pasitraukimas tokių rimtų pasekmių nesukeltų. Tuomet smarkiai nuvertėtų euras, tačiau tai tik padidintų visų likusių valstybių konkurencingumą ir atgaivintų jų nacionalinę ekonomiką. O pati Vokietija laimėtų dar ir todėl, kad euro zonoje padidėtų jos produkcijos paklausa. Kitu atveju ES gali subyrėti kitais metais arba jau tikrai po 20 metų. Tačiau tokias pesimistines prognozes šis finansininkas skelbė ir pernai. 2012-ųjų vasarą, per patį krizės įkarštį, jis pareiškė, kad euras išsilaikys ne ilgiau kaip tris mėnesius ir kad jį išgelbėti gali tik Vokietija. G.Sorosas įsitikinęs, jog įsivesdama bendrą valiutą Europa padarė didelę klaidą leisdama valstybei bankrutuoti. Kitose išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Japonija ar Jungtinės Valstijos, tai būtų neįmanoma, nes jos turi savo centrinius bankus. “Jų centrinis bankas visuomet galėtų išspausdinti daugiau pinigų tam, kad valstybė pajėgtų išmokėti skolas. Tačiau šių bankų atsisakiusios Europos šalys tokios galimybės neturi”, - pabrėžė investuotojas.

•

Britų visuomenę sudaro septynios klasės Liza” ir Milo Venera. Per metus Luvrą aplanko apie 10 mln. lankytojų. Vakar muziejus jau buvo atidarytas, nes vadovybė sutiko imtis virtinės priemonių, tarp jų ir sustiprinti policijos budėjimą prie pastato. Luvro darbuotojai streiką surengė neapsikentę dažnai smurtaujančių vagių, susibūrusių į grupes iki 30 narių, jose būna ir vaikų. Šie patenka į muziejų nemokamai ir net nuvežti apklausti į policiją po kelių dienų grįžta.

Nors vis dar egzistuoja elitas viršuje ir skurdžiai apačioje, modernus britų visuomenės viduriukas yra sudėtingesnis ir margesnis, nei tradiciškai manoma. Šiuo metu Didžiosios Britanijos visuomenę galima suskirstyti į 7 socialines klases. Tradicinės kategorijos, tokios kaip darbininkai, vidurinė klasė ir aukštuomenė, yra pasenusios, tinka gal tik 39 proc. žmonių. BBC tyrimas sudarė naują visuomenės modelį iš 7 klasių nuo elito viršuje iki “pažeidžiamųjų” - neturtingo ir nesaugaus proletariato - apačioje. Tyrime dalyvavo 160 tūkst. žmonių. Tradiciškai klasę apibrėžia profesija, turtas ir išsilavinimas. Tačiau šis tyrimas teigia, jog tai supaprastintas požiūris, nes klasė turi tris dimensijas: ekonominę, socialinę ir kultūrinę. Tyrimas išmatavo ekonominį kapitalą (pajamas, santaupas, būsto vertę), socialinį kapitalą (pažįstamų žmonių skaičių ir statusą) bei kultūrinį kapitalą (kultūrinių interesų bei veiklos pobūdį ir mastą).

Modernioje britų visuomenėje įsitvirtinusi vidurinė klasė sudaro didžiausią visuomenės grupę maždaug 25 proc. gyventojų. Pagal šį tyrimą Didžiosios Britanijos visuomenė skirstoma į 7 klases. Elitas - labiausiai privilegijuota grupė Jungtinėje Karalystėje, iš kitų 6 klasių išsiskirianti turtu. Ši grupė turi didžiausią visų trijų rūšių kapitalą. Įsitvirtinusi vidurinė klasė - antra pagal turtingumą grupė, pasižyminti aukštu visų trijų rūšių kapitalo lygiu. Tai - didžiausia ir bendruomeniškiausia grupė, antra pagal kultūrinį kapitalą.

Nėra visiškai paprasta šiais laikais atskirti, kas yra kas Didžiojoje Britanijoje. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Techninė vidurinė klasė - mažas, palyginti naujas socialinis sluoksnis, pasiturintis, bet stokojantis socialinio ir kultūrinio kapitalo. Jo skiriamasis bruožas - socialinė izoliacija ir kultūrinė apatija. Nauji prakutę darbininkai - jauna socialinė klasė, socialiai ir kultūriškai aktyvi, turinti vidutinį ekonominio kapitalo lygį. Tradicinė darbininkų klasė - turi mažai visų rūšių kapitalo, bet gyvena nevisiškame skurde. Atsiradę paslaugų darbuotojai nauja jauna urbanistinė grupė, palyginti skurdi, bet turinti didelį socialinį ir kultūrinį kapitalą. “Pažeidžiamieji”, arba rizikingas proletariatas, - neturtingiausia, labiausiai skurstanti klasė, stokojanti socialinio bei kultūrinio kapitalo (maždaug 15 proc. visuomenės). Šis tyrimas pateikė išsamesnį, daugiau niuansų turintį paveikslą, kas yra klasė XXI amžiuje. Drauge jis parodė, kad visuomenėje tebeegzistuoja viršus ir apačia, labai turtingų žmonių elitas ir socialiai bei kultūriškai nuskurdę varg-

šai. Įdomiausias yra vidurys, kuriame maišosi kur kas įvairesni sluoksniai nei tradicinė darbininkų ir tradicinė vidurinė klasės. Modernioje britų visuomenėje įsitvirtinusi vidurinė klasė sudaro didžiausią visuomenės grupę - maždaug 25 proc. gyventojų. Tradicinę darbininkų klasę dabar sudaro vos 14 proc. žmonių. Nauji prakutę darbininkai ir atsiradę paslaugų darbuotojai yra tradicinės darbininkų klasės vaikai. Šią klasę suskaldė deindustrializacija, masinis nedarbas, imigracija ir urbanistinės erdvės restruktūrizacija. Tyrėjai uždavė virtinę klausimų apie pajamas, namo vertę, santaupas, kultūrinę ir laisvalaikio veiklą bei draugų užsiėmimus. Pagal atsakymus buvo apibrėžtas tiriamųjų ekonominis, socialinis ir kultūrinis kapitalas. Paaiškėjus, kad apklausoje internete dalyvauja išsilavinusių socialinių grupių atstovai, buvo atliktas antrasis tyrimas, parinkus visoms Jungtinės Karalystės gyventojų grupėms atstovaujančius žmones.

•

“The Telegraph”, CNBC.com, “Handelsblat”, BBC, LŽ

2013 04 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

Aistros dėl imigracijos reformos PALMYRA KRUPENKAITĖ

Šimtai tūkstančių emigrantų išėjo į gatves Jungtinėse Valstijose reikalaudami suteikti pilietybę nelegalams. Taip jie ragina Kongresą greičiau pritarti imigracijos reformai, kurios projektas rengiamas Senate. Jei būtų pritarta imigracijos reformai, pasikeistų padėtis 11 mln. žmonių, nelegaliai gyvenančių Jungtinėse Valstijose. Tačiau dėl kylančių nesutarimų nelegalai gali ir toliau likti už borto. Imigracijos reformos projektą rengia abiejų partijų, kurių požiūris į imigrantus dar praėjusių metų pabaigoje radikaliai skyrėsi, atstovai. Tačiau, Mittui Romney pralaimėjus prezidento rinkimus, respublikonams teko keisti savo retoriką, nes paaiškėjo, kad 70 proc. Lotynų Amerikos kilmės amerikiečių atidavė savo balsą Barackui Obamai. Orientuodamiesi į ateitį respublikonai ėmė ieškoti kompromiso. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose priskaičiuojama apie 11 mln. nelegalių imigrantų, kurių didžioji dalis yra atvykusi iš Meksikos. Senatorių rengiamame plane numatoma šiuos žmones legalizuoti. Tačiau kartu ketinama optimizuoti jau seniai prastai funkcionuojančią migracijos sistemą, taip pat griežčiau kovoti su tais, kurie nelegalus priima į darbą, ir parengti mechanizmą, kaip būtų galima įdarbinti žemos kvalifikacijos imigrantus. Panašios nuomonės laikosi ir prezidentas B.Obama, pristatęs savą imigracijos reformos variantą. Taip buvo parengtas planas, kuriame numatyta, kad tie, kurie norės gauti pilietybę, tu-

rės sumokėti baudą dėl nelegalaus įvažiavimo į šalį ir atsiskaityti su mokesčių inspekcija už per gyvenimo laiką JAV nesumokėtus mokesčius. Ir senatoriai, ir prezidentas nori, kad toliau būtų stiprinama pietinė valstybės siena ir greičiau legalizuotos dvi imigrantų grupės - tie, kurie buvo atvežti į šalį dar būdami vaikai, ir tie, kurie dirba žemės ūkyje. Žaliąją kortelę siūloma duoti ir užsieniečiams, baigusiems Jungtinių Valstijų universitetus bei dirbantiems aukštųjų technologijų bendrovėse. Tiek senatoriai, tiek prezidentas kalba apie imigracijos sistemos humanizavimą, kad asmenims, siekiantiems JAV pilietybės, nereikėtų išgyventi šeimų išskyrimo tragedijos.

Atstovų rūmų nariai teigia, kad reformos rengėjai pasidavė liberalų ir verslininkų pageidavimui, pamiršę atsiklausti, ką apie nelegalus mano paprasti Amerikos piliečiai. Tačiau tarp Senato ir Baltųjų rūmų programų yra nedidelių skirtumų, kurie ir gali sužlugdyti reformos priėmimą. Pirmiausia, nesutariama dėl laiko, per kurį imigrantus būtų galima legalizuoti. B.Obamos manymu, jie iš karto galėtų stoti į eilę leidimui gyventi šalyje gauti, o senatoriai sako, kad pirma reikia sustiprinti pietinę JAV sieną, kuri faktiškai tebėra “kiaura”. Jie norėtų, kad prie sienos sustiprinimo prisidėtų pietinių valstijų gyventojai,

Kongresas raginamas balsuoti už pasiūlymus, kurie suteiktų JAV pilietybę 11 mln. nelegalų. / AFP/Scanpix nuotrauka tačiau būtent šie yra labiausiai nusistatę prieš imigrantus. Be to, senatoriai kritikuoja prezidentą, kad jis nepasakė, per kokį konkrečiai laiką atvykėliai turėtų būti legalizuoti. Ne visiems respublikonams priimtinas ir Baltųjų rūmų siūlymas palengvinti vizų išdavimą nelegalų šeimų nariams. Šių metų pradžioje buvo susitarta, kad imigracijos įstatymo projektas bus parengtas kovo mėnesį, o už jį bus balsuojama prieš rugpjūtį, t. y. kol dar senatoriai ir Atstovų rūmų nariai nebus išėję atostogų. Tačiau

analitikai jau tuomet manė, kad suderintam įstatymo projektui parengti reikės visų šių metų. Vis dėlto manoma, kad Senatas turėtų pritarti reformai, nes jau vien tai, kad respublikonai sutiko eiti į kompromisą, - milžiniškas žingsnis į priekį. Su demokratais prie projekto dirba tokie įtakingi senatoriai kaip Johnas McCainas, M.Romney į viceprezidentus pasirinktas Paulas Ryanas, Arizonai atstovaujantis senatorius Janas Breweris, anksčiau pasisakęs už patį griežčiausią įstatymą imigrantų atžvilgiu, taip pat Floridai ats-

tovaujantis senatorius, aktyvus “Arbatos” judėjimo dalyvis Marco Rubio, kuris 2016 metais gali siekti prezidento posto. Tačiau įstatymas gali būti užblokuotas respublikonų dominuojamuose Atstovų rūmuose, kurie ypač jautriai reaguoja į amerikiečių nuotaikas ir jau pradėjo aktyvią kampaniją prieš reformą. Atstovų rūmų nariai teigia, kad reformos rengėjai pasidavė liberalų ir verslininkų pageidavimui, pamiršę atsiklausti, ką apie nelegalus mano paprasti Amerikos piliečiai.

•

Kazachstane - derybų poslinkis Nuo šiol sankcijų švelninimas Iranui bus siejamas su prekyba auksu ir kitais brangiaisiais metalais, nors anksčiau Europos Sąjunga buvo paskelbusi embargą Irano naftos importui. Jis įsigaliojo 2012 metų liepos 1 dieną.

JULIJUS BARUNOVAS

Derybos dėl branduolinės Irano programos, vykusios neutralioje teritorijoje Kazachstane, davė pirmuosius rezultatus. Pirmą kartą istorijoje oficialusis Teheranas nevilkindamas sutiko paskirti kito derybų raundo datą. Tai, kad Iranas turi urano ir gali imtis jį sodrinti, kelia nerimą pasaulio bendrijai. Neseniai grupė Amerikos mokslininkų paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad jau 2014 metų viduryje Iranas turės tiek prisodrinto urano, kad jo užteks pagaminti vienai ar net kelioms branduolinėms bomboms. Alyvos į ugnį įpylė ir vasario pradžioje paskelbtas Irano pranešimas, kad jo teritorijoje aptikta naujų urano telkinių. Be to, to paties mėnesio viduryje Iranas pranešė ir apie naujos rūšies centrifugų, kurios pajėgios tris kartus greičiau prisodrinti uraną iki tinkamo atominėms bomboms gaminti, įrengimą. Tačiau tuo pat metu Iranas atmeta visus jam TATENA ir pasaulio bendruomenės metamus kaltinimus ir pabrėžia, jog sodrina uraną išskirtinai taikiais tikslais.

Nuomonės skiriasi Trys ankstesni “šešeto” valstybių Rusijos, JAV, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos (penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių) ir Vokietijos - derybų raundai su Iranu vyko 2012 metais Stambule, Bagdade ir Maskvo-

Iranas nustebino

Almata tampa svarbia tarptautinių derybų vieta. / aboutkazachstan.com nuotrauka je. Tačiau jose jokių kardinalių poslinkių nebuvo pasiekta. Vieni ekspertai mano, kad per kiekvieną derybų raundą Teheranas padaro nedidelių nuolaidų, kiti yra įsitikinę, jog šiame žaidime Iranas tik stengiasi laimėti laiko uranui sodrinti. Vertinant ketvirtojo derybų raundo, kuris vyko 2013 metų vasario 26 dieną Almatoje, rezultatus, pirmiausia kyla klausimas, kodėl derybos buvo surengtos Kazachstane, t. y. šalyje, kuri nei dalyvauja, nei tarpininkauja sprendžiant šį klausimą? Atsakymas paprastas - ši valstybė vykdo gana taikią politiką ir visus klausimus siekia spręsti vien tik taikiu būdu, taip pelnydama ir šalia esančio Irano pasitikėjimą. Be to, Kazachstanas propaguoja taikaus atomo panaudojimo principus ir aktyviai dalyvauja visuose įmanomuose tarptautiniuose projektuose šiuo klausimu. Būtent Almatoje

1991 metų rugpjūčio 29-ąją buvo pasirašytas istorinis Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo įsakas dėl Semipalatinsko branduolinio poligono uždarymo. Taigi, šalis ne tik atsisakė ketvirto pasaulyje pagal branduolinį potencialą arsenalo, bet kartu pripažįsta kiekvienos valstybės teisę į taikų branduolinės energijos panaudojimą, jei tik bus griežtai laikomasi visų TATENA keliamų sąlygų bei principų. Svarbu ir tai, kad Kazachstanas nekonfliktuoja nė su viena pasaulio valstybe, laikosi taikdariškos politikos bei taikos išsaugojimu suinteresuotos karinės doktrinos. Kazachstanas pretenduoja ir į nenuolatinio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nario vietą. Todėl dar 2010ųjų balandį ši Vidurio Azijos valstybė JAV vykusiame Pasauliniame branduolinio saugumo susitikime pasiūlė

sukurti Tarptautinį branduolinio kuro banką, o prieš devynis mėnesius Maskvoje Iranas pateikė penkis bendradarbiavimo pasiūlymus, kuriuos “šešetas” turėjo išnagrinėti iki derybų Almatoje. Per spaudos konferenciją Irano aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Saeedas Jalilis su pasitenkinimu pažymėjo, kad “šešeto” pateikti pasiūlymai buvo išnagrinėti atsižvelgiant į tas pastabas, kurios Iranui buvo išsakytos per tris ankstesnius derybų raundus. “Šešeto” valstybės pasiūlė atšaukti keletą sankcijų Iranui mainais į sutikimą sumažinti urano sodrinimą iki 20 procentų. Tai nemaža “šešeto” nuolaida, nes anksčiau jis reikalavo visiškai sustabdyti sodrinimo darbus. Be to, oficialusis Teheranas pagrindė savo norą sodrinti uraną iki 20 proc., nes jis yra naudojamas medicinos tikslais.

Kai kurie ekspertai linkę manyti, kad jei Irano ekonomika atsidurs aklavietėje, ši šalis gali imtis karinių veiksmų Hormūzo sąsiauryje, kuris yra Persijos įlankos šalių ir visų Artimųjų Rytų prekybos arterija. Tačiau po Kazachstane įvykusio “produktyvaus” susitikimo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, atsakydamas į žurnalistų klausimus Paryžiuje, pažymėjo, kad jei Iranas pagaliau leisis į rimtas derybas, gali būti išspręstas ilgametis ginčas dėl šios šalies branduolinės programos. Irano pasirengimas tęsti derybas nustebino ir Ginklų kontrolės asociacijos vykdomąjį direktorių Darylą Kimballą, nes birželį šioje šalyje numatyti prezidento rinkimai. “Daugelis mūsų nusistebėjo, kad Iranas sutiko dalyvauti kitame derybų raunde, nes turėjo svarių politinių priežasčių paprasčiausiai atsisakyti siekti bet kokio susitarimo artimiausiu metu”, - pasakė D.Kimballas. Na, o Kinijos užsienio reikalų ministro padėjėjas Ma Zhaoxu, duodamas interviu žiniasklaidai, pažymėjo, kad per derybas Almatoje buvo žengtas pirmas žingsnis link tikrų derybų dėl Irano branduolinės problemos sprendimo ir kad tai turės teigiamos įtakos sprendžiant šią problemą dialogo ir derybų būdu.

•

2013 04 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

Mirties bausmių pasaulyje nemažėja Tarptautinė organizacija “Amnesty International” savo ataskaitoje paskelbė, kad mirties bausmė vis dar populiari, nors ją vykdo tik viena iš dešimties pasaulio valstybių. “Amnesty International” ataskaitoje apžvelgiamos pasaulinės mirties bausmės tendencijos. Joje išskiriamos daugiausia tokių bausmių įvykdžiusios valstybės, nusikaltimai, už kuriuos nusikaltėliai atsisveikina su gyvenimu, ir egzekucijų pokytis per pastaruosius dvejus metus. Ataskaitoje pažymima, kad vis daugiau pasaulio šalių stengiasi panaikinti mirties bausmę, tačiau Afrikos ir Azijos valstybės toliau intensyviai ją vykdo. Didžiausią susirūpinimą “Amnesty International” kelia Vidurio Rytų ir Azijos Ramiojo vandenyno šalys. Jose myriop nuteistų žmonių skaičius per praėjusius metus padidėjo.

Svarbiausios vykdytojos “Amnesty International” duomenimis, daugiausia mirties bausmių įvykdė Kinija, Iranas, Irakas, Saudo Arabija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Už penketuko ribų liko Arabijos pusiasalio valstybė Jemenas ir Sirija. Kaip skelbia oficiali statistika, praėjusiais metais už nusikaltimus anapilin iškeliavo 682 žmonės, tačiau iš tikrųjų nuteistųjų myriop skaičius kur kas didesnis. “Amnesty International” ataskaitoje nepateikiama informacijos, kiek mirties bausmių įvykdė pasaulio milžinė Kinija. Ji egzekucijas atlieka slapta ir neskelbia pasmerktųjų skaičiaus oficialioje statistikoje. Ataskaitoje taip pat tiksliai nenurodoma, kiek nuteistųjų atsisveikino su gyvenimu Sirijoje. Šioje valstybėje vyksta pilietinis karas, todėl “Amnesty International” stebėtojams sunku gauti tikslius duomenis. Ataskaitoje pažymima, kad Kinija - didžiausia mirties bausmių vykdytoja pasaulyje. Ji galėjo pasiųsti myriop kelis tūkstančius nusikaltėlių. Antrąją vietą užima teokratinė valstybė Iranas. Jis mirties bausmę

su gyvybe, 2011-aisiais - trylikoje valstijų. “Amnesty International” turi pagrindo džiaugtis ir Afrikos šalimis, nes jos pradeda atsisakyti mirties bausmės. Praėjusiais metais ją panaikino Beninas, šiemet tai ketina padaryti Gana. Siera Leonėje ir daugelyje kitų Afrikos valstybių 2012 metais egzekucijų nebuvo.

Neatgraso nuo nusikaltimų

Irano gyventojas priešinasi tam, kad nusikaltėliai būtų kariami viešai. / AFP/Scanpix nuotraukos įvykdė 314 žmonių. Dauguma pasmerktųjų neteko gyvybės dėl prekybos narkotikais, tačiau nemažai egzekucijų buvo įvykdyta pagal šariato teisę. “Amnesty International” teigia, jog mirties bausmė už alko-

džia tarptautinę teisę. Dar viena Irano problema - neskaidrūs teismų procesai. “Amnesty International” skelbia, kad “kai kurios bausmės Irane įvykdytos nepelnytai ir šališkai”. Be to, teigiama, jog Iranas klastojo

S.Shetty: “Mirties bausmė - nehumaniška, nes kiekvienas žmogus, net ir nusikaltėlis, turi teisę į gyvybę.”

Nemažai mirties bausmių įvykdė ir Saudo Arabija, kurioje galioja šariato teisė. Šioje karalystėje anapilin išėjo mažiausiai 79 žmonės. 2012 metais už nusikaltimus su gyvybe turėjo atsisveikinti 49 Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai, 28 jemeniečiai, 19 Sudano gyventojų, 14 afganų ir 12 somaliečių. Per vieną praėjusių metų dieną mirties bausmė buvo įvykdyta vidutiniškai 34 žmonėms.

Džiugios naujienos holio vartojimą, svetimavimą, homoseksualumą, atsimetimą nuo religijos ar Dievo įžeidimą yra “per griežta”. Pagal tarptautinę teisę šie nusikaltimai negali būti “laikomi rimtais”, tačiau musulmoniškose valstybėse pagal islamo kanonus jie yra vieni sunkiausių. Taip nusikaltę žmonės atsiduria kartuvėse arba užmėtomi akmenimis.

Bausmės Vidurio Rytuose Iranas “Amnesty International” stebėtojų kritikos sulaukė ne vien dėl didelio mirties bausmių skaičiaus, bet ir dėl jų taikymo nepilnamečiams. Tai, pasak ataskaitos, pažei-

egzekucijų duomenis ir galėjo jų įvykdyti nuo 314 iki 544. “Tiksliai nežinome, kiek Iranas įvykdė mirties bausmių, tačiau prognozuojame, kad jų galėjo būti maždaug pusė tūkstančio”, - rašoma ataskaitoje. Trečiąją vietą pagal mirties bausmių skaičių užima Irakas. Ši Vidurio Rytų valstybė pernai įvykdė 129 egzekucijas - 60 daugiau negu 2011 metais. Irakas verčia nerimauti “Amnesty International” stebėtojus, nes pasitraukus amerikiečių pajėgoms mirties bausmių skaičius šalyje smarkiai padidėjo. 2010-aisiais Irakas pasiuntė myriop tik vieną žmogų.

“Amnesty International” savo ataskaitoje pateikė ir džiugių naujienų. Viena jų atėjo iš Latvijos. Praėjusiais metais mūsų kaimynai visiškai panaikino mirties bausmę savo teisės aktuose. Taigi Europoje liko vienintelė Baltarusija, kurios gyventojams už labai sunkius nusikaltimus kyla grėsmė netekti gyvybės. “Amnesty International” taip pat džiaugiasi Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybėmis. Šiuose žemynuose tik Jungtinės Valstijos vis dar taiko mirties bausmę. Jose įvykdytų egzekucijų skaičius beveik nepakito. Praėjusiais metais tik devyniose valstijose nusikaltėliai atsisveikino

“Amnesty International” kelia nerimą padidėjęs mirties bausmių skaičius Azijos Ramiojo vandenyno regione. Kai kuriose šio regiono valstybėse jau keletą metų niekas nebuvo nuteistas myriop, bet pernai padėtis pasikeitė. 2012-aisiais Indijoje mirties bausmė įvykdyta vienam asmeniui, Pakistane - taip pat vienam, o Japonijoje - septyniems. “Azijos Ramiojo vandenyno regione stebime regresiją. Tokia statistika nuvilia. Tačiau manome, jog tai tėra atsitiktinumas, nes daugelyje pasaulio dalių mirties bausmės jau tapo praeities reliktu”, - sakė “Amnesty International” generalinis sekretorius Salilas Shetty. Jo manymu, “mirties bausmė - nehumaniška, nes kiekvienas žmogus, net ir nusikaltėlis, turi teisę į gyvybę”. “Demokratinių valstybių vyriausybės ir autokratiniai režimai visada ras, kaip pateisinti mirties bausmę. Dažnai ji naudojama politiniais tikslas ir tampa tiesioginiu represijų įrankiu. Iš patirties žinome, kad mirties bausmė neatgraso nuo nusikaltimų”, - kalbėjo S.Shetty. Labiausiai paplitę egzekucijos metodai, pasak “Amnesty International”, yra galvos nukirsdinimas, pakorimas, sušaudymas. “Pasaulyje vis dar esama valstybių, kuriose nusikaltėliai pakariami, sušaudomi arba jiems viešai nukertamos galvos. Žmonėms tai turėtų būti kraupus reginys, primenantis viduramžius. Tačiau kai kuriose šalyse gyventojai vis dar plūsta žiūrėti egzekucijų. Manau, tai skatina žiaurumą”, - svarstė S.Shetty.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Dėl Šiaurės Korėjos ministrai vieningi Vakar Londone prasidėjo Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Svarbiausias dėmesys jame skiriamas Korėjos ir Sirijos krizėms. Susitikimas svarbus sunerimusiai Japonijai. Ji kartu su kitomis didžiosiomis valstybėmis sprendžia, kaip apraminti pastarosiomis savaitėmis siautėjančią Šiaurės Korėją, kuri grasina smogti savo artimiausios kaimynės Pietų Korėjos, taip pat Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms bazėms. Didžiosioms valstybėms rūpi ne vien Šiaurės Korėjos grasinimai ir išsišokimai. Didžiosios Britanijos sostinėje Londone susirinkę G8 valstybių užsienio reikalų ministrai aptaria ir pilietinį karą Sirijoje bei neramią padėtį Artimuosiuose Rytuose. Jie kuria planus, kaip nutraukti jau metus besitęsiančią ugnį tarp Basharo al-Assado režimo ir sukilėlių pajėgų Sirijoje. Ministrai taip pat bando spręsti iš Sirijos plūstančių pabėgėlių problemą bei

diskutuoja, kaip padėti nuo karo kenčiančios valstybės žmonėms.

Nerimą kelia Šiaurės Korėja Į Londoną atvykusius Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos užsienio reikalų ministrus ketvirtadienio rytą pasitiko Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as. Jis teigė, kad “šis susitikimas labai svarbus, nes pasaulyje šiuo metu vyksta svarbių konfliktų”, ir paragino ministrus “stengtis šiems konfliktams užkirsti kelią”. W.Hague’as paminėjo, kad susitikimo metu “ministrai ketina aptarti kovą su terorizmu ir branduolinio ginklo platinimu”. Jis teigė, kad Šiaurės Korėja bei Iranas - potencialūs branduolinio ginklo platintojai, todėl “reikėtų šioms valstybėms užkirsti kelią, kol dar nevėlu”. Didžiajai Britanijai ir kitoms G8 valstybėms didžiausią galvos skausmą kelia Šiaurės Korėja. Nauji jos raketų bandymai bei branduolinė komunistinės valstybės grėsmė su-

kūrė didelę įtampą Korėjos pusiasalyje, dėl kurios ramiai jaustis negali net galingiausia pasaulio valstybė Jungtinės Amerikos Valstijos.

“Šiaurės Korėja žaidžia su JAV, Pietų Korėja ir kitomis pasaulio valstybėmis. Sutarimą su ja bus nepaprastai sunku pasiekti.” “Šiaurės Korėja žaidžia su JAV, Pietų Korėja ir kitomis pasaulio valstybėmis. Sutarimą su ja bus nepaprastai sunku pasiekti”, - sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Šiaurės Korėja neseniai perkėlė savo dvi “Musadan” raketas į rytinę pakrantę. Ekspertų teigimu, jos gali pasiekti artimus ir vidutinio nuotolio taikinius, tačiau kai kurie jų įspėja, kad Šiaurės Korėjos raketos galėtų nuskrieti daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų. Jos nesunkiai pasiektų Guame esančią JAV karinę bazę.

G8 užsienio reikalų ministrams daugiausia nerimo kelia Korėjos ir Sirijos krizės.

Sirijos problema Pilietinis karas Sirijoje - dar vienas G8 ministrų galvos skausmas. Jis jau nusinešė daugiau kaip 60 tūkst. žmonių gyvybių, o jo pabaigos dar nematyti. Londone susirinkusius ministrus nemaloniai nustebino Sirijos opozicija. Neseniai paaiškėjo, kad kai kurios opozicijos kovotojų grupės artimais ryšiais susijusios su teroristine organizacija “Al-Qaeda”. “Ministrams nerimą kelia Sirijos opozicijos ryšiai su teroristais. Remiame opoziciją, tačiau nenorėtume remti teroristų”, - sakė W.Hague’as. Jis pridūrė, kad mi-

nistrai bandys “rasti išeitį iš Sirijos krizės”. “Aptarėme, kokią pagalbą teiksime Sirijai ir kaip Didžioji Britanija galėtų prisidėti prie žmonių gyvybių Sirijoje išsaugojimo. Tikimės su ministrais pasiekti sutarimą dėl pagalbos Sirijai”, - pažymėjo W.Hague’as. Vis dėlto G8 ministrams teks gerokai pasukti galvas, kaip nutraukti ugnį Sirijoje. Kol ministrai posėdžiavo Londone, Sirijos pietuose tarp B.al-Assado ir sukilėlių pajėgų virė atkaklūs mūšiai, jų metu žuvo mažiausiai 57 žmonės.

•

BBC, LŽ

2013 04 12 Lietuvos žinios

Verslas

Mokesčio lengvata išlaisvintų investicijas KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Diskusiją dėl nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam įmonių pelnui sveikina ir verslas, ir dauguma ekonomistų. Tačiau kiti mano, kad dalis investicijų ir dabar turi mokesčio lengvatą, esą logiškiau būtų mažinti tarifą visam pelnui. Idėją sugrįžti prie nulinio tarifo apmokestinant reinvestuojamą pelną antradienį radijo laidoje paskelbė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Jos teigimu, tai būtų didžiulė paskata plėtoti verslą Lietuvoje tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Šie žodžiai netruko tapti diskusijų objektu. Finansų ministerija vengė išsamiau komentuoti ūkio ministrės pasiūlymą, kol savo išvadų nepateikė Vyriausybės darbo grupė, sudaryta mokesčių įstatymams peržiūrėti. Ši grupė analizuoja įvairias rekomendacijas ir ekspertų vertinimus, tarp jų - pasiūlymą sugrąžinti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. “Tai iš tiesų diskutuotinas klausimas, juolab turint galvoje, kad įvedus nulinį tarifą valstybės biudžetas negautų dalies pajamų. Tačiau ši netektis galėtų būti kompensuojama vėliau, kai investicijos jau pradėtų atsipirkti”, - LŽ sakė finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas. Jis pridūrė, jog darbo grupė, vadovaujama Stasio Jakeliūno, išvadas turėtų pateikti iki balandžio 30 dienos.

Eksministrė skeptiška “Nelabai žinau, apie ką kalba ir, ko gero, tie, kurie kalba, nelabai žino, ką kalba. Nenorėčiau sutikti, kad sugal-

I.Šimonytės nuomone, jei valstybės ištekliai leidžia mažinti pelno mokestį, gal tada derėtų visiems iki 10 proc. sumažinti jo tarifą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka mų ir kitų dalykų. Bet ar kas nors jo ieško? Nelabai pastebiu”, - kalbėjo ekonomistė. I.Šimonytė priminė, kad investuojantis verslas ir dabar, iki 2013-ųjų pabaigos, naudojasi lengvata - moka pusę pelno mokesčio nuo investuojamos pelno dalies. Ši lengvata, anot jos, galėtų būti pratęsta ir po 2013 metų, jei būtų patvirtintas teigiamas poveikis investicijų plėtrai.

Gamyba ir eksportas jau yra beveik pasiekę 2007ųjų lygį, kai investicijos šoko į viršų, tačiau dabar verslo aplinka nepalanki investicijoms.

V.Kontrauskas: “Investicijoms į gamybą, į verslo plėtrą nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio tarifo sugrąžinimas galėtų būti didžiulė paskata verslui.”/ LŽ archyvo nuotrauka

tada, kai apskaičiuojamas pasibaigus metams, o tuomet, kai paskirstomas akcininkams”, - aiškino ekonomistė. Ji pabrėžė, kad Estijoje sukurta pelno apmokestinimo sistema nėra tas pats, ką Lietuva turėjo iki 2002-ųjų pabaigos, kai, I.Šimonytės žodžiais, galiojo dvi lengvatos - “viena buvo tarifo lengvata, o kita, paprastai kalbant, leisdavo visiškai nurašyti turto įsigijimo išlaidas. Šios sąskaita kiekviena įmonė galėjo didinti savo nuostolius”. I.Šimonytės nuomone, jei valstybės ištekliai leidžia mažinti pelno mokestį, gal tada derėtų visiems iki 10 proc. sumažinti jo tarifą.

“Mūsų manymu, prabangos dalykams - išskirtiniams automobiliams, jachtoms ar lėktuvams - lengvatinio tarifo būtų galima netaikyti, nes tai nėra verslo skatinimas. Tačiau investicijoms į gamybą, į verslo plėtrą nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio tarifo sugrąžinimas būtų didžiulė paskata verslui”, - LŽ sakė Vilniaus verslininkų atstovas. Nors verslas paprastai pasisako prieš bet kokias lengvatas, ši, anot V.Kontrausko, padėtų ir pačiais blogiausiais laikais išlikti konkurencingiems, todėl tokią valdžios iniciatyvą jis tik sveikintų.

Postūmio reikėtų voję lengvatą imsime ir patvinsime investicijomis”, - šnekėdama su LŽ ironizavo ekonomistė Ingrida Šimonytė, ankstesnės kadencijos Vyriausybės finansų ministrė. Ji teigia pripažįstanti, kad pelno mokestis yra blogas mokestis, nes juo “baudžiamas” kapitalas, juolab kai “bausmių” gali būti geresnių - vartojimo, nekilnojamojo turto apmokestinimas ir pan. “Reikia ieškoti balanso tarp finansinių sprendi-

Tokį tyrimą metų pabaigoje turėtų atlikti Finansų ministerija. Buvusi ministrė kritikavo vis dažniau girdimus teiginius, neva Estijoje įmonių pelnas jau seniai neapmokestinamas. “Iš tikrųjų ir ten pelno mokestis nėra mažesnis nei Lietuvoje, bet jis į valstybės biudžetą patenka per kitokią pelno mokesčio surinkimo sistemą, kurią estai vieninteliai ir turi. Ten pelno mokestis sumokamas ne

Verslas sveikintų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje laikini darbuotojai sudaro 0,16 proc. visų pagal darbo sutartis dirbančių žmonių, o Europoje - 1,6 procento. Lietuvoje laikini darbuotojai per valandą uždirba 9 litus (iki mokesčių), Vyriausybės nustatytas minimalus valandos atlygis - 6,06 lito. Kaip teigia Darbo inspekcija, per pirmąjį 2012 metų pusmetį 17 įmonių buvo įdarbinusios 947 laikinus darbuotojus, o per antrąjį pusmetį 18 įmonių pranešė įdarbinusios beveik 2,5 tūkst. žmonių.

nustatyti ir apsaugoti nuo padirbinėjimo. Viešoji įstaiga “Investuok Lietuvoje” pranešė, kad į centro kūrimą planuojama investuoti 2,3 mln. litų. “Tai bus naujas produktas, paremtas inovatyviomis informacinėmis skaitmeninėmis technologijomis. Mes kursime algoritmus, gebančius identifikuoti ir patvirtinti žmogaus veido atvaizdo nuotraukoje autentiškumą. Steigti atstovybę Lietuvoje paskatino aukštas Lietuvos mokslininkų profesionalumo lygis ir verslui sudarytos patrauklios sąlygos”, - savo pranešime teigė “ID Scan Biometrics” vadovas Tamlynas Thompsonas. “ID Scan Biometrics” kuriama IT programine įranga, išradimais, diegimais į dokumentų skenavimo prietaisus, naudojasi bankai, draudimo įmonės, telekomunikacijų bendrovės, išperkamosios nuomos kompanijos, oro uostai, sveikatos priežiūros įstaigos, mažmeninės prekybos tinklai, turizmo ir laisvalaikio agentūros. “ID Scan Biometrics” turi 25 specia-

UAB “Ida Basar” bendraturtis, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vaclovas Kontrauskas iš dalies sutiktų su I.Šimonytės ir kai kurių valdžios struktūrų pastabomis, kad tam tikrais atvejais nulinio mokesčio tarifo galimybėmis esą galėtų pasinaudoti ir tie, kuriems jos neturėtų būti suteikiamos, todėl reikėtų pagalvoti apie saugiklius.

LŽ kalbinti ekonomikos ir verslo analitikai labiau pritartų, kad nulinis mokesčio tarifas, taikomas reinvestuojamam pelnui, būtų sugrąžintas. “Reikalingos ne tik diskusijos, bet ir konkretūs veiksmai, - LŽ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji analitikė Kaetana Leontjeva ir priminė: - Būtent tada, prieš dešimtmetį, buvo atliktos pagrindinės investicijos, kurių vaisius skynėme ekono-

mikos augimo laikotarpiu. Pirma reikia investuoti, kad paskui kiltų ir darbo našumas, ir produktyvumas, galų gale - ir darbo užmokestis.” Pasak analitikės, šiandien Lietuva pagal investicijų lygį pralaimi visoje Europos Sąjungoje, o darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, todėl “nederėtų į nulinį pelno mokesčio tarifą žvelgti kaip į kažin kokią nuolaidą ar pataikavimą verslui, nes tai būtų geras sprendimas visiems Lietuvos gyventojams”. DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka irgi pirmiausia akcentavo būtinybę skatinti investicijas. “Kalbu ne apie tiesiogines užsienio investicijas, o apie veikiančių Lietuvos įmonių investicijas”, - pabrėžė DNB atstovė, juolab kad, anot jos, gamyba ir eksportas Lietuvoje jau yra beveik pasiekę 2007-ųjų lygį, kai investicijos šoko į viršų. Tačiau dabar taip nėra, nes verslo aplinka vis dar nepalanki investicijoms. “Verslininkai labai atsargiai rizikuoja savo pinigais, nes bijo ir didelės rizikos dėl prasiskolinusių euro zonos valstybių, ir vidaus ekonomikos rizikos, kai tebelieka neaiški valstybės ekonominė politika. Tam tikras stimulas galėtų pagelbėti ir parodyti teigiamą kryptį”, - pateikė savo išvadą J.Rojaka. Dabar galiojančios mokesčių lengvatos, taikomos investicijoms į inovatyvius projektus, analitikės nuomone, nėra itin veiksmingos, nes inovatyvūs projektai ne visada būna patys produktyviausi. Be to, tuo gali naudotis tik maža dalis bendrovių. “Daugybė įmonių galėtų investuoti į gamybos priemones, į techniką, kuri, nors ir būdama mažiau inovatyvi, galėtų solidžiai prisidėti prie verslo plėtros ir Lietuvos konkurencingumo didinimo”, - LŽ dėstė J.Rojaka. Ji pažymėjo, kad pastarasis motyvas turėtų būti itin reikšmingas, kai mažėja ir gerokai agresyvesnės ekonomikos valstybių eksportas, nes vartojimas euro zonos šalyse traukiasi, todėl teks aktyviau dairytis kitų eksporto rinkų. DNB banko atstovės žodžiais, nulinį mokesčio tarifą būtų galima sugrąžinti ir ribotam laikui, pavyzdžiui, trejiems metams, bet su sąlyga, kad toks sprendimas nebus nei koreguojamas verslo nenaudai, nei atšaukiamas pirma laiko. “Nemanau, jog nustačius nulinį tarifą investicijos pasipiltų kaip iš gausybės rago, bet toks sprendimas galėtų tapti lemiamu veiksniu planuojant verslo plėtrą tiems, kurie niekaip neapsisprendžia, ar jau investuoti, ar dar luktelėti”, - neabejojo analitikė.

•

Trumpai “SODRAI” PRANEŠ PRIEŠ VALANDĄ Seimas įpareigojo darbdavius, kurie įdarbina žmones laikinai, pranešti apie juos “Sodrai” ne vėliau kaip prieš valandą iki tų asmenų darbo pradžios. Už tai numatančias Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pataisas, kuriomis nuo gegužės supaprastinama tokio įdarbinimo tvarka, balsavo 73 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 12 parlamentarų. Seimas, pritardamas konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui, atsisakė ankstesnio sprendimo leisti laikiniems darbuotojams pradėti dirbti kitą dieną, kai pasirašo sutartį, jeigu jie nesusitartų kitaip. J.Razma sakė, kad norint išvengti nelegalaus darbo būtina įpareigoti darbdavį įspėti “Sodrą” prieš valandą iki žmogaus darbo pradžios. Iki šiol, siekiant išvengti nelegalaus darbo, darbdaviai apie naują darbuotoją “Sodrą” turėjo informuoti per dieną.

STEIGIA PADALINĮ Didžiosios Britanijos kapitalo įmonė “ID Scan Biometrics” steigia Lietuvoje mokslo tyrimų ir technologinės plėtros padalinį. 10 lietuvių mokslininkų kurs naujus biometrinius algoritmus produktams, kurie skirti asmens dokumentų autentiškumui

listus - pernai kompanijos apyvarta siekė 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų).

KAUPIA PENSIJAS Lietuvoje veikiančių trečiosios pakopos savanoriškų pensijų fondų vieneto vertė per tris šių metų mėnesius padidėjo vidutiniškai 4,15 proc., vien kovo mėnesį - 1,39 procento. Teigiamą investicijų grąžą nuo metų pradžios pasiekė aštuoni iš 9-ių rinkoje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų. Kovą taip pat padidėjo aštuonių fondų vieneto vertė. Nuo metų pradžios vienintelio rinkoje veikiančio obligacijų pensijų fondo “Finasta obligacijų pensija plius” vieneto vertė pakilo 0,17 proc., mišraus investavimo pensijų fondų - 2 proc., rizikingiausių akcijų pensijų fondų - 5,96 procento. Per kovą fondo “Finasta obligacijų pensija plius” vieneto vertė sumenko 0,17 proc., o mišraus investavimo fondų ir akcijų fondų - padi-

dėjo atitinkamai 0,97 proc. ir 1,83 procento. Trečiosios pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė kovo pabaigoje siekė 112,872 mln. litų. LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6423 +0,2687% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0600 +0,2680% 1 Šveicarijos frankas 2,8337 +0,1165% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2640 +0,2111% 1 DB svaras sterlingų 4,0489 +0,1902% 100 Japonijos jenų 2,6514 -0,1961% 100 Kazachstano tengių 1,7506 +0,2856% 1 Latvijos latas 4,9292 +0,0730% 10 Norvegijos kronų 4,5993 -0,4262% 10 Lenkijos zlotų 8,4184 +0,4348% 100 Rusijos rublių 8,5566 +0,7386% 10 Švedijos kronų 4,1345 +0,2153% 1 Turkijos naujoji lira 1,4765 -0,0406% 10 Ukrainos grivinų 3,2482 +0,3017% 2013 04 12, LB

2013 04 12 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

Sraiges augina užsienio gurmanams DAIVA BARONIENĖ

Radviliškio rajone, Šeduvoje, Kazimieras Račkauskis įkūręs 30 tūkst. sraigių ūkį. Vyras teigė, kad sraiges auginti ėmėsi dėl dviejų dalykų. Pirma, norėjosi gaminti produkciją užsienio rinkai, antra, troško turėti kuo mažiau samdomų darbuotojų, už kuriuos turi būti atsakingas. Sraigių ferma šiuos lūkesčius išpildė. Lietuvoje išaugintas “raguotąsias” perka Vakarų Europos ir Amerikos gyventojai, o prižiūrėti didžiuliam ūkiui pakanka vos trijų žmonių.

Tikisi šimtaprocentinio pelno Auginti sraiges Lietuvos žemės ūkio universiteto absolventas K.Račkauskis ėmėsi jau išbandęs vieną šeimos verslą. Jis pabrėžė, kad ankstesnis verslas reikalavo samdyti daug žmonių, o rasti gerų darbuotojų Lietuvoje esą sudėtinga. Be to, iki šiol K.Račkauskio įmonės produkcija buvo prekiaujama vien Lietuvoje, tad jis teigia susidūręs su verslui nepalankia mūsų šalies politika. Įgijęs karčios patirties vyras tvirtina daugiau nebenorėjęs turėti samdinių, taip pat nebeketino sudarinėti verslo sandorių Lietuvoje. Jo tikslas buvo bendrauti su užsienio pirkėjais, kurie jam atrodė ir tebeatrodo gerokai patikimesni už tautiečius. “Šiuo metu sudarinėju sutartis užaugintas sraiges išgabenti į Italiją, Ispaniją ir

K.Račkauskis - vieno didžiausių Lietuvoje sraigių ūkio savininkas. / Daivos Baronienės nuotrauka Ameriką. Lietuviams jų greičiausiai neteks”, - teigė K.Račkauskis. Jis tvirtino, kad 30 tūkst. sraigių ūkis - vienas didžiausių Lietuvoje. Pasak vyro, auginti mažiau šių moliuskų tiesiog neapsimoka, nes užsieniečiai juos perka dideliais kiekiais. Tad, išauginus mažai sraigių, jų paprasčiausiai nėra kur dėti. Pelno iš sraigių šeduviškis pripažįsta iki šio neturėjęs, nes augina jas tik antrus metus. Tačiau teigė žinan-

tis, kad ateityje ši ferma kasmet duos šimtaprocentinį pelną, ir jį gauti tikisi jau šį rudenį.

Užaugs milijonai Pasak K.Račkauskio, daugiausia darbo sraigių augintojai turi pavasarį ir rudenį. Sraigės dauginasi pavasarį, kiekviena padeda maždaug po šimtą kiaušinėlių, iš kurių išsirita jaunikliai. Augintojas pasakojo, kad sraigės kiaušinėlius deda į žemę. K.Račkauskis tei-

gė padedantis kiaušinėliams išlikti perkėlęs juos į kitą terpę, kur žemė švaresnė. Kai mažosios sraigės paaugs, jas numatyta perkelti į 300 kv. m šiltnamį, o vasarą išleisti į specialius joms sumontuotus aptvarus po atviru dangumi. Lauke apgyvendintas sraiges teks saugoti nuo paukščių ir graužikų antpuolių. Iki reikiamo dydžio jaunikliai užauga per vasarą, o rudenį tenka pasirūpinti juos parduoti. Sraigių augintojas tikisi, kad ūkis iki rudens padi-

dės iki 3 mln. sraigių ir jos bus eksportuojamos užsienio gurmanams. Valgoma ne tik sraigių mėsa, bet ir jų kiaušinėliai - ikrai. Be to, sraigių produktai naudojami kosmetikoje, yra vienas kremų komponentų. Daug kalcio turintys sraigių kiaukutai yra puiki trąša. K.Račkauskis teigė, kad jo auginamos sraigės populiariai vadinamos afrikinėmis ir skiriasi nuo soduose gyvenančių vynuoginių. Afrikinės sraigės lepesnės, joms reikalinga nuolatinė 18os laipsnių temperatūra, be to, jų gyvenamoji aplinka turi būti gana drėgna ir šviesi. Sraiges kasdien reikia nuplauti. Šeriamos jos kartą per parą. Sraigių augintojas pabrėžė, kad sraigės apetitu nesiskundžia - 30 tūkst. šių moliuskų per metus reikia 20 tonų pašaro. Vyras perka užsienyje pagamintus specialiai sraigėms skirtus kombinuotuosius pašarus, kurių pagrindinis komponentas - miltai. Žiemą, kai sraigės miega, būtina palaikyti pliusinę, maždaug keturių laipsnių temperatūrą. K.Račkauskis pasakojo, kad imantis šio verslo pagrindinė investicija patalpos (30 tūkst. sraigių jis augina 100 kv. m patalpoje), pačios sraigės ir pašarai joms. Kadangi šiems moliuskams reikia nemažai šviesos, juos auginant sunaudojama gana daug elektros energijos, taip pat nemažai vandens. Kadangi yra šeriamos ir kuopiamos kartą per dieną, sraigių priežiūra nereikalauja itin daug darbo. Tačiau K.Račkauskis pabrėžė, kad sraiges prižiūrėti - gana kruopštus ir delikatus užsiėmimas.

•

Tradicinis kaimo amatas nyksta KAZYS KAZAKEVIČIUS

Jūrės kaime (Kazlų Rūdos sav.) ekologiškai ūkininkauja ir senąjį pynimo iš vytelių verslą puoselėja Juozas Makarevičius. Išskaidyti savo verslą į dvi dalis J.Makarevičių privertė Lietuvos įstatymai, nes jie nenumato, kad vyteles pynimui auginantis ūkininkas pats galėtų iš jų pinti gaminius ir juos pardavinėti.

Atsidavė ekologijai Jūrės kaime Azitos ir Juozo Makarevičių ūkį žino bet kuris senbuvis. Jis įkurtas miško apsuptyje. Šeima daugiau nei 30 hektarų ūkyje ūkininkauja be jokių trąšų. Nuo piktžolių ginasi tik taikydami sėjomainą. Sėja rugius, kvietrugius, grikius bei avižas. Dar lubinus - dirvai pagerinti. Vytelėms sodinami karklai - “liga”, jau einanti iš kartos į kartą. Įvairius dirbinius iš vytelių pynė J.Makarevičiaus motina, jis pats, o dabar - ir sūnus Rytis. “Aš dėl sveikatos būklės jau tik galva galiu dirb-

Ne ūkininko užsiėmimas Ne vieną dešimtmetį pynimui iš vytelių skyręs J.Makarevičius neslėpė, kad didžiausią poveikį šiam verslui daro ne visuomet apgalvoti valdžios sprendimai. Anot pašnekovo, visiškai neaišku, kodėl ūkininkas negali pats užsiauginti vytelėms reikalingų karklų, iš jų pinti įvairių gaminių ir juos pardavinėti turguje, mugėse ar kitur. Mat tradicinis kaimo amatas - pynimas iš vytelių pagal

Tradicinis kaimo amatas - pynimas iš vytelių pagal mūsų šalies įstatymus nėra tikro ūkininko užsiėmimas. Bandančiam tuo verstis esą net gresia sankcijos. ti, o visa kita - sūnaus rūpestis”, - sakė J.Makarevičius. Ūkyje jie turi visą augalininkystei plėtoti bei karklų vytelėms auginti ir apdoroti reikalingą techniką. Ją pirko pagamintą Lietuvoje dar tuomet, kai pynėjų verslas buvo populiarus ir tokią techniką gamino mūsų šalies įmonės.

kainą net ir Lietuvoje pinto krepšio neparduosi. J.Makarevičius neslepia, kad pynėjų amatui nykti įtakos turėjo ne tik ekonominė padėtis ar šalies valdžios požiūris į šio amato puoselėtojus, bet ir bendros tendencijos. Pynimas iš vytelių reikalauja labai daug rankų darbo. Todėl jaunimui nėra patrauklus. “Pynimo tradicijos išnyks su mūsų karta, po 10 ar 20 metų. Išmirs mūsų karta, išnyks ir pynimas, kaip išnyko ir kitose Europos šalyse. Perspektyvos nematau. Gal išliks vienas kitas pynėjas, besiglaudžiantis prie turtingo kaimo sodybos šeimininko, sutinkančio rengti edukacines programėles”, - LŽ teigė J.Makarevičius. Ūkininkas svarstė, kad amatui atgaivinti reikės kur kas didesnių lėšų, nei jam išsaugoti dabar.

J.Makarevičius pasakojo, kad visą ūkyje ekologiškai išaugintą augalininkystės produkciją parduoda kaip paprastą, bet jam už įdėtą kantrybę bei triūsą sugrįžta didesnės, ekologiniams ūkiams taikomos išmokos. Tai ir palaiko apsisprendimą ūkininkauti ekologiškai. Iš ūkyje išaugintų karklų vytelių jo įsteigtos individualios įmonės pynėjai pina įvairius gaminius. Anksčiau jų būta 60 rūšių, dabar belikę kur kas mažiau. Populiariausi - buitiniai, ūkiniai, kelioniniai krepšiai, skalbinių dėžės arba dekoratyvinės lėkštės. O lietuviškais baldais esą nesidomi niekas.

mūsų šalies įstatymus nėra tikro ūkininko užsiėmimas. Bandančiam tuo verstis esą net gresia sankcijos. “Nuo balandžio žemdirbiams buvo sudarytos galimybės trumpalaikiams darbams samdytis talkininkus jų neįdarbinant, o išrašant specialius paslaugų kvitus. Bet vytelių augintojai ir čia pamiršti - nenurodyta, kad

Liko tik idėja J.Makarevičius neslepia, kad iš natūralių karklų vytelių nupinti dirbiniai būtų paklausesni, jei gyventojų perkamoji galia būtų didesnė. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

taip samdyti darbininkus galima ir pynimo medžiagai ruošti”, - tvirtino J.Makarevičius. Anot jo, trumpalaikių talkininkų prireikia karklams sodinti, vytelėms pjauti, rūšiuoti ir žievei nulupti. Tai darbai, kurie užtrunka keletą dienų, bet jiems atlikti reikia nemažai darbo jėgos. “Kai paaiškėjo, kad ūkininkas negali pinti iš vytelių, įkūriau individualią įmonę. Tačiau iš šios veiklos išgyventi jau nebeįmanoma”, - neslėpė J.Makarevičius. Išgyventi šeimai padeda kitos ūkio šakos, ypač augalininkystė.

Taps praeities reliktu Anksčiau Kazlų Rūdos apylinkėse būta ne vienos dešimties pynėjų,

dabar jų belikę vos keli. Dabar vos porą dešimčių pynėjų būtų galima suskaičiuoti per visą Lietuvą. Nors Lietuvos pynėjų darbai yra kur kas kokybiškesni už kiniškus, tačiau jų kaina - ne kiekvieno pirkėjo kišenei. Mūsų šalies gyventojų perkamoji galia labai menka, o šių dirbinių savikaina - didelė. “Jei už krepšį gauni 30 litų, trečdalį šios sumos tenka atiduoti pynėjui, trečdalį kainuoja žaliava, o kitą trečdalį sudaro įvairūs mokesčiai, lėšos kitiems darbuotojams, gaminiams pervežti”, - kalbėjo pašnekovas. Per vieną dieną net ir mitriausių rankų pynėjas išgali nupinti ne daugiau kaip 3 krepšius. Jei stengsis daugiau, neilgai pins - pradės skaudėti sąnarius. O už didesnę

J.Makarevičiaus sodybos ūkiniuose pastatuose prikaupta daug iš vytelių pripintų daiktų. Ne tik tokių, kuriuos šiandien parduoda, bet ir nūdienos žmogaus akiai labai neįprastų. Vieni jų nupinti neseniai įvairiomis progomis, kiti skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Kluone negali praeiti pro senovinius rakandus pintus krepšius, kuriais protėviai nešė šieną, pintas geldas, rėčius, lopšius. Šiuos radinius šeimininkas prižiūri ir saugo. J.Makarevičius puoselėjo viltį, kad jo surinkti senolių pinti rakandai, jo bei kitų Kazlų Rūdos apylinkių senųjų pynėjų nupinti parodomieji dirbiniai galėtų tapti Kazlų Rūdos krašto etnokultūrinio paveldo dalimi. Svajojo net įkurti pynimo muziejų. “Idėja ir teliko. Kai prieš 4 metus užklupo liga, nebe tas galvoje. Gal jau kas nors kitas šitą mintį įgyvendins”, - prisipažino J.Makarevičius.

•

2013 04 12 Lietuvos žinios

Istorija

Ieškojęs laisvės švyturio Prieš 20 metų, 1993-iųjų balandžio 14-ąją, Kalifornijos valstijos pareigūnai oficialiai patvirtino, kad savo namuose Ouklande mirė Jonas Pleškys. Holivudo filmo herojaus prototipu tapusio pabėgėlio istorija iki šiol slepia daug neatskleistų paslapčių.

Vaikai apžiūrinėja Slitės uoste saugomą laivą “Smolnyj”, kuriuo į Švediją pabėgo J.Pleškys. 1961 m. balandžio 7 d. J.Pleškys 1992 metais. / Nuotraukos iš M.Boyle knygos “Laisvės beieškant”

“Aftonbladet” nuotrauka ARAS LUKŠAS

ikriausiai daugelis matė pagal garsaus amerikiečių rašytojo Tomo Clancy romaną sukurtą aštraus siužeto filmą “Raudonojo spalio” medžioklė”. Pagrindinis šio filmo herojus - sovietų atominio povandeninio laivo “Raudonasis spalis” kapitonas. Ignoruodamas bet kokius savo vadovybės įsakymus, jis plaukia Amerikos krantų link. Nuogąstaudami, kad neprognozuojami kapitono veiksmai gali sukelti branduolinę katastrofą, ir sovietai, ir amerikiečiai nutaria povandeninį laivą sunaikinti. Tačiau įžvalgūs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikai supranta, kad vienintelis maištingojo kapitono motyvas - pabėgti į Vakarus. Ne vienam tikriausiai teko girdėti ir tai, jog Holivudo žvaigždės Seano Connery vaidinamo kapitono prototipu buvo lietuvis sovietų karo laivyno leitenantas Jonas Pleškys, žinomos teatro ir kino aktorės Eugenijos Pleškytės brolis. Tačiau tikroji jo istorija gerokai skiriasi nuo Holivudo filmo. Pirma, J.Pleškys buvo ne povandeninio laivo, o tik pagalbinės baržos vadas. Antra, 1961 metais naktį į balandžio 7-ąją jis plaukė ne į Ameriką, o į Švedijos Gotlando salą. Trečia, lėtaeigės neginkluotos baržos niekas ne tik nepersekiojo, bet ir nepastebėjo tol, kol ji sėkmingai pasiekė Švedijos krantą. Vis dėlto tikroji J.Pleškio istorija yra nė kiek ne mažiau įdomi, juolab kad ją iki šiol tebegaubia paslaptys. Sovietų karinio tribunolo už akių myriop nuteistas baržos kapitonas vėliau 31 metus gyveno JAV, globojamas šios šalies specialiųjų tarnybų. Kurį laiką J.Pleškys praleido Centrinės Amerikos valstybėse ir Meksikoje. Ar jis ten slapstėsi nuo KGB persekiojimo ir ar turėjo pagrindo nuogąstauti, kad nuosprendis bus įvykdytas? Kokios buvo tikrosios J.Pleškio pabėgimo priežastys?

Knygos “Laisvės beieškant. Žmogus iš “Raudonojo spalio” autorė Amerikos lietuvė Marijona Venslauskaitė-Boyle, 10 metų rinkusi medžiagą apie pabėgusį kapitoną, tikros tiesos taip ir nerado - ji vis dar slypi po devyniais užraktais saugomuose CŽV ir sovietų žvalgybos archyvuose. O jei taip - belieka remtis nebent įvairiomis, dažnai viena kitai prieštaraujančiomis versijomis. Viena jų tokia: pabėgimui iš okupuotos Lietuvos J.Pleškys rengėsi visą sąmoningą savo gyvenimą, nes nuo pat vaikystės neapkentė sovietinės sistemos. Norėdami patikrinti šią versiją, pirmiausia turėtume peržvelgti kai kuriuos pabėgėlio biografijos faktus.

Nuo tremties išgelbėjo tėvas J.Pleškys gimė 1935 metų kovo 10 dieną Rietavo apskrities Tverų valsčiaus Leopoldavo kaime. Jis buvo ketvirtas vaikas Juozo ir Barboros Pleškių šeimoje. Iš viso Pleškiai išaugino šešis vaikus - po Jono jiems dar gimė duktė Eugenija ir sūnus Antanas.

būsimai kolektyvizacijai, sovietai pradėjo masinius trėmimus kodiniu pavadinimu “Vesna”. Tąsyk tremiami buvo ne tik partizanų rėmėjai ar jų šeimų nariai, bet ir vadinamieji buožės. Pleškių šeima, regis, pateko į abi kategorijas: Pruzina iki sovietų okupacijos valdė 40 hektarų ūkį, o vienas jos brolių palaikė ryšius su partizanais ir už tai jau anksčiau buvo ištremtas į Sibirą. Taigi Pruzina, Juozas ir trys mažamečiai jo vaikai atsidūrė gyvuliniame vagone. Šiandien tikrai nekalbėtume nei apie paslaptingąjį bėglį, nei apie garsią aktorę, jei ne lemtingas Juozo sprendimas - sąstatui pajudėjus iš Telšių geležinkelio stoties tėvas sugebėjo išstumti vaikus iš vagono, liepęs trylikamečiui Jonui pasirūpinti mažaisiais. Vaikus priglaudė vyresnioji sesuo Ona Petreikienė ir jos vyras Benediktas. Apie tai, kur yra jų tėvas, suprantama, nebuvo galima nė prasitarti. Galbūt tai ir buvo pirmoji paauglio Jono trauma, vėliau subrandinusi neapykantą sovietinei sistemai.

Nors diplomatas įtikinėjo, kad Sovietų Sąjungoje jo niekas nebausiąs, kapitonas buvo nepalenkiamas. “Aš pasiliksiu Švedijoje, nes mano Tėvynė nėra laisva”, - kaip kirviu nukirto J.Pleškys. Bežemių šeima vertėsi labai sunkiai - visiems, neišskiriant ir vaikų, teko uždarbiauti svetimuose ūkiuose. Sovietų okupacija Pleškių padėtį dar labiau pablogino - nuolat stigo maisto, vaikai ėmė sirgti. 1946 metais nuo tuberkuliozės mirė Jono motina. Su trimis vaikais likęs tėvas (vyresniosios Jono seserys tuomet jau buvo išėjusios iš namų) po metų vedė 43 metų Pruziną Gedmonaitę. Šeima persikėlė į 16 hektarų ūkelį Pruzinos gimtinėje Geroniškės kaime. 1948 metų gegužę, rengdami dirvą

Antrojo smūgio Jonas sulaukė 1952aisiais, besimokydamas trečiame Telšių pedagoginės mokyklos kurse. Kaip po daugelio metų M.Boyle papasakojo jo klasės draugas ir svainio giminaitis Vytautas Petreikis, per mokyklos direktorės vedamą politinio švietimo valandėlę Jonas ir du jo bendraklasiai sukurpė raštelį su nemaloniomis pastabomis tiek apie direktorę, tiek apie visą sovietinę sistemą. Už tai trijulė turėjo išlėkti iš mokyklos. Tačiau išvarytas buvo tik Jonas, mat jis, kitaip nei du jo bičiuliai, atsisakė išpirkti savo kaltę

stodamas į komjaunimą. Po daugelio metų J.Pleškys seseriai Eugenijai prisipažins, kad kaip tik tuo metu jam ėmė bręsti planas pabėgti į užsienį. Nuo to laiko vaikinas tiesiog neatpažįstamai pasikeitė. Perėjęs į Telšių gimnaziją, jis ne tik įstojo į komjaunimą, bet ir tapo klasės sekretoriumi. Tačiau J.Pleškio kelyje tuoj pat iškilo naujų kliūčių. Puikiai užbaigęs gimnaziją ir labai gerais pažymiais išlaikęs stojamuosius egzaminus, jis nebuvo priimtas į Kauno politechnikos institutą, nors kai kurie prasčiau pasirodę jo draugai tapo studentais. Labiausiai tikėtina, kad durys jam buvo užtrenktos paaiškėjus, jog Jonas - tremtinio sūnus. Sugniuždytas vaikinas sugrįžo į Telšius, iš kur 1954-ųjų rudenį buvo pašauktas į kariuomenę.

Dėl tikslo paaukojo meilę Štai čia ir ima vykti sunkiai paaiškinami dalykai. Paskirtas į karinį laivyną ir baigęs devynių mėnesių mokymus Leningrade, J.Pleškys sėkmingai įstojo į prestižinę Leningrado karinę jūrų akademiją, be kita ko, rengusią povandeninių laivų karininkus. Nepraėjus KGB Ypatingojo skyriaus filtro, tapti šios elitinės mokyklos kursantu buvo neįmanoma. Juo labiau tremtinio sūnui, kuris netiko net Kauno politechnikos institutui. Perkračius visas įmanomas versijas, labiausiai įtikima atrodo ši - įstoti į akademiją J.Pleškiui galėjo “padėti” saugumas. Suprantama, ne už “ačiū”. Tiesa tai ar ne, šiandien niekas nebepasakys, tačiau aišku viena - J.Pleškys siekė savo tikslo, nesiskaitydamas su jokiomis priemonėmis. 1959 metų birželio 10 dieną J.Pleškiui įteikiamas povandeninių laivų šturmano diplomas. M.Boyle teigimu, po kelių mėnesių 26 metų kapitonas leitenantas skiriamas į povandeninį laivą, tačiau šių pareigų atsisako ir pasiprašo perkeliamas į pagalbinį uosto laivelį, renkantį laivų variklių degalų at-

liekas ir laidojantį jas neutraliuose Baltijos vandenyse. Šis faktas atrodo neįtikimas. Į pagalbines baržas dažniausiai būdavo perkeliami ne itin geros reputacijos ar nusižengę jūrininkai. Tokio Jono sprendimo jo mokslo ir tarnybos draugai niekaip negalėjo suprasti. Paaiškinti jį galima nebent tuo, kad jaunas laivyno karininkas tokią tarnybą pasirinko tik todėl, kad pagalbiniai laivai nebuvo taip akylai stebimi, tad jais buvo galima kur kas lengviau pabėgti. Tokiu atveju turėtume pripažinti, kad prašymas tarnauti baržoje buvo seniai sumanyto plano dalis. Matydamas prieš save vienintelį tikslą - tolimą laisvės kranto švyturį, J.Pleškys ryžosi naujoms aukoms, griaudamas ne tik savo, bet ir dviejų niekuo dėtų moterų laimę. Per 1960 metų sutiktuves Liepojoje, kur tuomet buvo remontuojamas jo laivas, karininkas susipažino su Paula Markuševskaja. Poros santykiai nenutrūko ir tuomet, kai tų pačių metų vasarą J.Pleškio barža po remonto sugrįžo į Klaipėdą. Jonas lankydavo Paulą kiekvieną laisvą savaitgalį. Rugsėjį jis paprašė jos rankos. Mergina neatsisakė pasiūlymo, tačiau kiek sudvejojo, mat nelabai norėjo keltis gyventi į Klaipėdą. Naujųjų 1961 metų išvakarėse Jonas Liepojoje nepasirodė. Paula nė nenujautė, kad tą patį vakarą jos mylimasis pasipiršo Klaipėdos jūrų bazės bibliotekininkei Zojai Rozenkranc ir kad po keturių savaičių ši pora atšoks vestuves. Tuo metu J.Pleškys taip pat nenumanė, kad Paula jau trečią mėnesį po širdimi nešioja jo kūdikį. Kodėl J.Pleškys nutarė paaukoti meilę ir vesti mažai pažįstamą merginą, nesunku paaiškinti. Laivo vadas turėjo būti arba partinis, arba bent jau turėti šeimą. Kadangi vesti buvo daug paprasčiau nei įstoti į partiją, J.Pleškys pasirinko pirmąjį variantą. Ir vos tik Paula suabejojo dėl savo noro keltis į Klaipėdą, jis tiesiog vedė pirmą po ranka pasitaikiusią moterį.

2013 04 12 Lietuvos žinios

Istorija

Audringa naktis Baltijoje Dabar kliūčių išplaukti į jūrą nebebuvo. Žinodamas, kad jo laivas greitai bus perkeltas į griežtai kontroliuojamą bazę Estijos Paldiskio mieste, J.Pleškys nusprendė nebedelsti. 1961 metų balandžio 6-ąją apie pirmą valandą dienos J.Pleškio vadovaujama barža “Smolnyj” išplaukė iš Klaipėdos uosto ir pasuko į šiaurę. Užduotis buvo paprasta - suradus tinkamą vietą neutraliuose vandenyse išpilti ten 14 tonų degalų atliekų. Pirmieji ženklai, kad su barža vyksta kažkas neįprasto, pasirodė maždaug po 5 valandų - Klaipėdoje budintis karininkas pastebėjo, kad iš laivo iki šiol negauta jokio radijo pranešimo. Maždaug tuo pat metu kapitonas pakeitė ties Liepoja buvusio laivo kursą ir pasuko tiesiai į Vakarus, Gotlando salos link. Kad laivas plaukia ne ten, kur reikia, įgula pradėjo įtarti apie devintą valandą vakaro, tačiau niekas nepaklausė vado, kas nutiko. Tuo metu Baltijoje siautė nemaža audra, dauguma jūreivių prastai jautėsi, be to, vyriausiasis mechanikas įspėjo kapitoną, kad atsikratyti krovinio nepavyks - tam trukdo didelės bangos. “Grįžtame į Klaipėdą”, - pareiškė J.Pleškys ir pats stojo prie vairaračio, kad apgręžtų laivą. Niekas nė nenumanė, kad kapitonas apsuko baržą ne 180ies, o 360-ies laipsnių kampu ir grįžo į ankstesnį kursą. Grumdamasis su bangomis, “Smolnyj” maksimaliu greičiu toliau plaukė Švedijos krantų link. Apie vienuoliktą vakaro, kai audra jau buvo aprimusi, pasirodė nepažįstamas švyturys. Ant denio subėgę jūreiviai iš karto suprato, kad čia - ne Melnragė. Kapitonas įsakė nuleisti inkarą ir paleisti tris signalines raketas raudoną, baltą ir mėlyną. Tai turėjo pranešti esantiesiems krante, kad laivui reikia pagalbos. Kapitonas įsakė visiems įgulos vyrams apsirengti uniformomis ir, surinkęs iš visų asmeninius ginklus, užrakino juos seife. Tuomet nurodė vieninteliam laive esančiam lietuviui jūreiviui Jurgiui Kryžiokui nuleisti gelbėjimo valtį ir plaukti su juo į krantą, iki kurio buvo maždaug kilometras. Prie pat kranto kapitonas ištarė žodžius, sukėlusius jūreiviui tikrą šoką: “Čia Švedija. Aš pasilieku ir siūlau tau pasielgti taip pat.” Štai kaip atrodo J.Kryžioko pasakojimas, prieš 6 metus cituotas “Alytaus naujienose”: “Žemę pamatėme tik paryčiais. Jonas aiškino nežinąs, kur atsidūrėme. Jis pasikvietė mane, kaip vienintelį lietuvį laive, ir mes dviviete gelbėjimo valtele, jūreivių vadinamu tuziku, nuplaukėme į krantą. Mus pasitiko du pasieniečiai su šunimis, kalbantys ne rusų kalba. Nuvedė į švyturio patalpą. Netrukus prisistatė švedų atstovai ir vertėjas. Pirmiausia J.Pleškį nusivedė į atskirą kambarį. Ką jie ten kalbėjo, nežinau. Paskui mane išsivedė ir pasakė, kad Jonas lieka. Paklausė, gal ir aš norėčiau pasilikti. Kategoriškai atsisakiau, daug ko nesupratau, nenorėjau blaškytis po pasaulį.” Atsisakiusiam pasilikti jūreiviui švedų pareigūnai nurodė nedelsiant grįžti į laivą. O atskiroje patalpoje apklaustas kapitonas pareiškė seniai planavęs pabėgimą, nes nenorėjęs gyventi melo pasaulyje, ir pasiprašė politinio prieglobsčio. “Smolnyj” įgulai sužinojus, jog kapitonas nutarė pasilikti, laive kilo sąmyšis - niekas nenumanė, ką daryti. Galiausiai vyriausiasis mechanikas Mychaliukas nutarė visus sprendimus atidėti iki aušros. Kitą dieną trys švedų karo laivai nulydėjo baržą į prekybinį Slitės uostą, kur laivas buvo prišvartuotas ir toliau akylai saugomas. Tą pačią dieną į Slitę iš Stokholmo atskrido sovietų konsulas Mozajevas ir karo atašė Vitalijus Nikolskis, po diplomato priedanga vadovavęs sovietų karinės žvalgybos rezidentūrai Švedijoje.

J.Pleškys (sėdi pirmoje eilėje) Telšių pedagoginėje mokykloje. 1953 m. Pats V.Nikolskis savo memuaruose pasakoja, kad švedai reikalavo nedelsiant išplukdyti laivą į neutralius vandenis - priešingu atveju jį iš uosto ištemps Švedijos eskadrinis minininkas. “Komandiravau į Gotlandą 3-iojo rango kapitoną L.Konovalovą. Jis turėjo laivavedžio patirties ir mano įsakymu privalėjo nuplukdyti “inturistą” į artimiausią mūsų bazę Liepojoje. Atsakymas į mūsų skubų pranešimą SSRS Karinių jūrų pajėgų štabui apie šį ypatingą įvykį buvo gautas tik po dviejų parų. L.Konovalovui buvo leista vesti laivą į artimiausią sovietų uostą. Jam pasitikti į jūrą buvo išsiųstas eskadrinis minininkas”, - skaitome V.Nikolskio prisiminimuose. Tuo metu barža “Smolnyj” rengėsi išplaukti iš Slitės. V.Nikolskis tvirtina, kad nesudėtinga laivo parplukdymo procedūra pasirodė esanti ne tokia jau paprasta - laivo kompasas buvo sugadintas, o visi navigacijos žemėlapiai sunaikinti, tad išplaukti be švedų pagalbos kapitonas L.Konovalovas negalėjo. Balandžio 8 dieną apie 14 valandą į atvirą jūrą baržą palydėjo švedų laivas, o neutraliuose vandenyse jo jau laukė sovietų eskadrinis minininkas. “Pakeitė visą baržos įgulą, mums liepė eiti miegoti. Taip atplaukėme į Liepoją. Ten prasidėjo tardymas. Tardė kiekvieną atskirai, regis, porą parų”, - vėliau prisimins J.Kryžiokas.

Holivudo aktorius S.Connery filme “Raudonojo spalio” medžioklė”. Jo vaidinamo pagrindinio herojaus prototipu buvo J.Pleškys. / imdb.com nuotrauka J.Pleškys už akių buvo nuteistas mirties bausme sušaudant. Knygos “Laisvės beieškant” autorė tvirtina, kad po nuosprendžio “KGB operatyvininkai privalėjo surasti ir likviduoti J.Pleškį bet kur ir bet kada”, nes “tokie buvo įprasti veiksmai visų pabėgėlių, galėjusių išduoti valstybės paslaptis ir karinę informaciją užsienio valdžiai atžvilgiu.” Tuo, beje, visą gyvenimą buvo įsitikinęs ir pats J.Pleškys. Apie tai, kad KGB Ypatingasis skyrius tikrai ieškojo pabėgėlio, liudija išlikusi jo paieškos byla, užregistruota

Bėglys pripažino, kad būtent Meksikoje jis jautėsi visiškai saugus, tačiau ar ten jis slėpėsi nuo KGB šešėlio, ar nuo savo globėjų iš CŽV, taip ir lieka neaišku. Nuosprendis - sušaudyti Tą pačią balandžio 8-ąją konsulas Mozajevas, susitikęs su Hemsės policijos nuovadoje saugomu bėgliu, mėgino įtikinti jį sugrįžti, tačiau 45 minutes trukęs pokalbis baigėsi be rezultatų. Nors diplomatas įtikinėjo, kad Sovietų Sąjungoje jo niekas nebausiąs, kapitonas buvo nepalenkiamas. “Aš pasiliksiu Švedijoje, nes mano Tėvynė nėra laisva”, - kaip kirviu nukirto J.Pleškys. Jis puikiai suprato, kad iš melu grįstos sistemos galima tikėtis tik klastos, ir buvo visiškai teisus nepatikėdamas konsulo pažadais, jog savanoriškai sugrįžęs į Lietuvą jis nebus baudžiamas. Iš tikrųjų jau pirmo susitikimo su konsulu dieną KGB Ypatingasis skyrius iškėlė jam baudžiamąją bylą pagal įstatymą “Dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybinius nusikaltimus”. Ikiteisminis bylos tyrimas truko apie keturis mėnesius. Jo metu buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų - pradedant laivo įgulos nariais bei Klaipėdos bazės karininkais, baigiant visais J.Pleškio draugais bei artimaisiais. Svarbiausiais tėvynės išdavimo įrodymais rugpjūčio mėnesį vykusiuose karinio tribunolo posėdžiuose tapo jūreivių pasakojimai apie kapitono tyčia sugadintą kompasą ir jo kajutėje rasti Švedijos pakrančių navigaciniai žemėlapiai. 1961 metų rugpjūčio 29 dieną

1961 metų balandžio 26 dieną. Tačiau ar KGB iš tiesų ketino likviduoti bėglį? Ar jaunas pagalbinio laivo vadas galėjo žinoti tokias povandeninio laivyno paslaptis, kurių atskleidimas padarytų neatitaisomos žalos gynybiniam sovietų pajėgumui? Jei taip, tuomet jis pats galėjo būti susijęs su sovietų karine žvalgyba, o tokių perbėgėlių buvę kolegos iš tiesų nesigailėdavo. Jei ne, kodėl bėglį taip ilgai globojo CŽV ir kodėl jam taip dažnai teko keisti gyvenamąją vietą? Atsakymų į šiuos klausimus artimiausiu metu, matyt, nesužinosime CŽV bylos, kuriose minimas J.Pleškys, vis dar nėra išslaptintos.

Laisvės kaina Patikimų žinių apie pabėgėlio gyvenimą Amerikoje, ypač apie jo pradžią, nėra daug. Belieka remtis šykščiais paties J.Pleškio pasakojimais knygos “Laivės beieškant” autorei ir jos surastais įrašais socialinio draudimo administracijos dokumentuose. Labiausiai tikėtina, kad iš Švedijos J.Pleškys kariniu transporto lėktuvu buvo atskraidintas į Andruso karinę bazę Merilande, kur paprastai ir prasidėdavo tokių ypatingų “svečių” gyvenimas. Vėliau, po apklausų CŽV būstinėje, jam buvo išduotas leidimas gyventi JAV, o vėliau ir Amerikos pasas nauja pavarde - Jonas Plaskus. Tuomet pabėgėlis buvo apgyvendintas

J.Pleškys pratybose Baltijos jūroje. 1957 m. draugas.org nuotrauka

CŽV priklausančiame nuošaliame name, kur toliau bendravo su amerikiečių žvalgybos pareigūnais. Svarbiausias apklausų tikslas buvo išsiaiškinti, ar pabėgėlis nėra specialiai atsiųstas sovietų žvalgybos agentas. Po kurio laiko J.Pleškys perkeltas į rytinėje JAV pakrantėje įsikūrusią Padžeto įlankos laivyno bazę, kurioje buvo statomi ir remontuojami povandeniniai lavai. Matyt, amerikiečius domino pabėgėlio žinios apie sovietų atominius povandeninius laivus. Padžete J.Pleškys neužsibuvo. Leningrado akademijoje gautos kibernetikos žinios leido jam nesunkiai susirasti įvairiausių darbų. Jis dėstė programavimo pradmenis Vašingtono universitete Sietle, vėliau dirbo viename San Fransisko banke. 1968 metais J.Pleškys įstojo į Tarptautinę kalbų mokyklą studijuoti ispanų kalbos. Kam informatikos specialistui reikėjo šių studijų? Iš visko sprendžiant, tai galėjo būti CŽV parengto plano dalis. Studijos buvo lemtingos ir J.Pleškio asmeniniam gyvenimui - būtent Tarptautinėje kalbų mokykloje jis susipažino su iš Gvatemalos kilusia Laura Cajas de Martinez, su kuria 1968-aisiais susituokė. Kitus penkerius metus gyvenimas blaškė bėglį nuo JAV rytinėje pakrantėje esančios Kalifornijos iki Belgijos ir Olandijos. Nuo 1972 iki 1973 metų jis dirbo JAV Tarptautinės raidos agentūroje (USAID), teikusioje humanitarinę ir kitokią pagalbą trečiojo pasaulio šalims. J.Pleškys atsidūrė Gvatemaloje, vėliau - Kosta Rikoje. Nepatvirtintais duomenimis, nuo 1974-ųjų balandžio iki 1975-ųjų spalio jis galėjo būti Peru, Bolivijoje ir Brazilijoje. Pasibaigus kontraktui su USAID, J.Pleškys grįžo į JAV, kur ketverius metus dirbo programuotoju įvairiose kompanijose. Tačiau 1979 metų birželį bėglys netikėtai dingo ir niekam nesirodė trejus metus. Knygos “Laisvės beieškant” autorei jis vėliau pasakos tuo metu gyvenęs Meksikoje paties susiręstoje lūšnelėje, maitinęsis tuo, ką pats išaugindavo. Bėglys pripažino, kad būtent ten jis jautėsi visiškai saugus, tačiau ar Meksikoje jis slėpėsi nuo KGB šešėlio, ar nuo savo globėjų iš CŽV, taip ir lieka neaišku.

1986-aisiais J.Pleškys galutinai sugrįžo į JAV, kur įsidarbino analitiku programuotoju konsultantu milžiniškoje laivybos įmonėje Ouklande. Tai buvo paskutinė jo darbovietė. 1990-aisiais J.Pleškiui buvo diagnozuotas smegenų auglys. Sveikata ėjo vis prastyn, todėl darbą teko palikti. Sunki liga J.Pleškį užklupo tuomet, kai Lietuva jau buvo atkūrusi nepriklausomybę, o Sovietų Sąjunga balansavo ties žlugimo riba. Atrodytų, kad dabar baimintis dėl ilgų KGB rankų jau nebebuvo reikalo. Tačiau baimė J.Pleškio neapleido net 1992-aisiais, jam gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduotą reabilitacijos pažymėjimą ir po 31 metų apsilankius Tėvynėje. Net laisvoje Lietuvoje J.Pleškys bendravo tik su artimiausiais giminėmis bei draugais ir niekur neišeidavo vienas, nors nei Sovietų Sąjunga, nei KGB tuomet jau neegzistavo. J.Pleškys nepanoro susitikti ir su J.Kryžioku, kurį jis, matyt, irgi laikė KGB agentu. Gerokai vėliau, sužinojęs apie savo buvusio vado apsilankymą, J.Kryžiokas neslėpė apgailestavimo. “Būtų buvę labai įdomu pasimatyti, aš nebuvau joks kagėbistas” , - tvirtino buvęs jūreivis. Kita vertus, baimė nesutrukdė J.Pleškiui nuvažiuoti į Latviją, aplankyti savo išduotą meilę Paulą, niekada nematytą dukterį Sondrą ir paprašyti jų atleidimo. Sugrįžusio į Ameriką J.Pleškio sveikata ėmė smarkiai blogėti. 1993 metų pradžioje jis dar sugebėjo nuvykti į Gvatemalą, kad pasimatytų su savo ir L.Martinez dukra Jennifer. Kovo mėnesį jį dar spėjo aplankyti ir Paulos dukra Sondra. Balandžio 1 dieną J.Pleškys dar skambino dukrai, norėdamas įsitikinti, ar ji laimingai sugrįžo į Latviją. Balandžio 6-ąją Sondra pati paskambino tėvui, tačiau ragelio niekas nebekėlė. Tuo metu jis greičiausiai jau buvo miręs. Žinant, kad paskutinis J.Pleškio laiškas Telšiuose gyvenančiam broliui Antanui datuotas balandžio 5 diena, galima numanyti, jog jis užgeso naktį į balandžio 7-ąją. Atsisakęs medikų ir draugų pagalbos, per 32-ąsias dramatiško pabėgimo metines sušaudyti nuteistas bėglys liko akis į akį su ištikimiausia savo palydove - mirtimi.

•

2013 04 12 Lietuvos žinios

Kelionės

Omanas: nepažįstama Maža šalis rytiniame Arabijos pusiasalio pakraštyje lietuviams dar labai menkai žinoma. Kai vilnietis Vilius Steponėnas rengėsi keliauti į Omaną, bene visi apie tai sužinoję išpūsdavo akis: “Kur?”

Dykumoje galima pamatyti laisvai besiganančių kupranugarių, bet jie ne laukiniai - visi gyvuliai priklauso beduinams, kurie yra vieni turtingiausių Omane. / Viliaus Steponėno nuotraukos

Nakhalo fortą galima apžiūrėti visiškai laisvai - puikiai išsilaikiusios svarbios tvirtovės neprižiūri jokie darbuotojai.

Bene įspūdingiausias statinys Muskate - Didžioji mečetė - buvo pastatytas vos prieš 12 metų.

Bimaho smegduobė yra kalkakmenio įgriuva, pripildyta ryškiai melsvo ir žalsvo vandens, bet vietiniai tiki, kad tai meteorito krateris.

ILONA STAŠKUTĖ

ilius Omane praleido pusantro mėnesio. Ilga kelionė buvo skirta ne poilsiauti, vyras vyko į komandiruotę, taigi per darbo dienas turėjo progą pažinti vietos gyventojų įpročius, tvarką šalyje, o savaitgaliais leisdavosi į keliones po įdomiausius krašto kampelius.

Lyja retai V.Steponėnas prisiminė vos atvykęs į Omano sostinę Muskatą pasijutęs kaip pirties prieangyje - išlipusį iš lėktuvo apgaubė šilta drėgmė, stipriai lijo. Tačiau toks oras ten - išimtis. “Pasirodo, drėgna Omane būna itin retai, nes lyja ne kiekvienais metais. Vietiniai lietumi džiaugiasi, kaip mes džiaugiamės saule. Jeigu lyja dieną, visi skuba į pajūrį pažiūrėti didžiulių bangų, nusifotografuoti lietuje”, - stebėjosi pašnekovas. Sausros šalyje yra tokios įprastos, kad net neįrengta lietaus kanalizacija. Omane nėra nė vienos upės - vien išdžiūvusios vagos, vadinamos “wadi”, kurios prisipildo tik prapliupus lietui. “Tai gana pavojinga. Kadangi lyja labai retai, žmonės nesibaimindami “wadi” dugne stato automobilius ar iškylauja, bet palijus

vandens priplūsta akimirksniu. Ahmedas pasakojo, kad beveik per kiekvieną liūtį pasitaiko žuvusiųjų”, - prisiminė V.Steponėnas. Jis su omaniečiu Ahmedu susipažino darbe. Kolegos greitai susidraugavo ir Ahmedas supažindino lietuvį su tokiu Omanu, kurio turistai paprastai nepastebi.

Ekonomikos pakilimas V.Steponėnas įsitikino, kad Omane žmonės labai draugiški, visi šypsosi ir sveikinasi, teiraujasi, kaip sekasi, noriai bendrauja, tačiau netampo kitataučių už rankovių siūlydami ką nors įsigyti. “Lankantis ne sostinėje dauguma net pravažiuodami pypteli, kad atsisuktum ir pamatytum, kaip jie šypsodamiesi kilsteli ranką - pasisveikina. Apsižvalgius gatvėje atrodo, kad visi yra itin atsipalaidavę ir neslegiami gyvenimo rūpesčių”, - pasakojo jis ir patvirtino, kad pirmas įspūdis dažniausiai yra teisingas. Omaniečiai išties gyvena gana pasiturimai, šalyje nėra didelės turtinės atskirties, dauguma gyventojų priklauso vidurinei klasei. “Palyginti neseniai Omanas buvo gerokai skurdesnė valstybė, tačiau dabar ji sparčiai tvarkosi. Kur pasisuksi, matyti statybų kranai, tiesiami keliai, jie apšviesti net užmiestyje”, - dėstė lietuvis. Jis paaiškino, kad staigaus

šuolio paslaptis paprasta - šalyje buvo rasta naftos. Iš jos uždirbtais pinigais Omane finansuojama dauguma viešųjų paslaugų, todėl gyventojams ar individualias įmones įsteigusiems asmenims nereikia mokėti jokių mokesčių į šalies biudžetą. Vietinių gyventojų kasdienybę dar labiau lengvina

lio lenktynininkų stiliumi iškylautojai pavakare grįžo namo, tačiau lietuvis prisiminė Ahmedo pasakojimą apie rimtesnius Omano jaunuolių žygius. “Kartą ar du per metus susirenka draugų grupė su 20-30 visureigių, jie būtinai pasiima palydovinį telefoną ir išvažiuoja gilyn į dykumą visam sa-

“Omane ir vieną žmoną išlaikyti brangiai kainuoja, nes moteris turi jaustis kaip karalienė - gauti viską, ko paprašo.” pigūs degalai - litras benzino ar dyzelino kainuoja vos 80 centų, todėl gatvėse pilna didelių visureigių ir galingų amerikietiškų “muscle car’ų”, kurie europiečiams jau tapę neįkandama prabanga.

vaitgaliui. Tai kaip lietuviams išvyka į gamtą. Omaniečiai yra musulmonai, jie nevartoja jokio alkoholio, todėl pramogavimas kiek kitoks. Pasisėdėjimų bare jie nesuprastų”, - tvirtino Vilius.

Mėgsta prabangą Pramogauja automobiliais Kaip vieną įdomiausių išvykų V.Steponėnas prisiminė kelionę visureigiu į dykumą. “Važiavome per kalnus, maždaug 300 kilometrų per dykynes, kol prasidėjo smėlėti plotai. Per dykumą driekiasi geras asfaltuotas kelias, bet daugybė vairuotojų lekia smėlėtomis šalikelėmis. Mes irgi pasukome iš kelio ir nuvažiavome į kopas”, - aiškino pašnekovas. Palakstę dykumų ra-

Gatvėse vietiniai taip pat nesielgia ramiai, jie važinėja chaotiškai ir labai greitai, net mieste. “Nors pačiam neteko matyti avarijų, tačiau su kuo bendravau, visi tikino, kad jų būna daug ir dažnai. Jaunesni vaikinai ir merginos vairuoja “sulindę į savo išmaniuosius telefonus” - bendraudami socialiniuose tinkluose. Taip pat automobilyje kalbantis su vietiniu jis būtinai daugiau žiūrės į tave, o ne į

kelią”, - pastebėjo pašnekovas. Vietos įstatymai greičio mėgėjams gana palankūs - piniginės baudos tik simbolinės. Tiesa, už bet kokį rimtesnį nusižengimą vairuotojas keletui parų siunčiamas į areštinę, tačiau grotos vietinių negąsdina, nes net darbdaviai į tai žvelgia kaip į savaime suprantamą dalyką. Blogiau tik vedusiems vyrams, nes negrįžti vakare namo laikoma didele nepagarba žmonai. “Omane leidžiama turėti keturias žmonas, tačiau šiais laikais tai pasitaiko labai retai, mat kiekviena sutuoktinė turi gauti visiškai tą patį. Tarkim, jei viena gyvena name, kita turi gyventi kitame, bet analogiškame name. Jos turi gauti vienodas dovanas, drabužius, papuošalus - viską. Vietiniai pripažįsta, kad tai būtų itin sudėtinga ir labai brangu. Omane ir vieną žmoną išlaikyti brangiai kainuoja, nes moteris turi jaustis kaip karalienė - gauti viską, ko paprašo”, - pasakojo V.Steponėnas. Jis atkreipė dėmesį, kad moterys Omane gyvena gana liberaliai - gausiai puošiasi aukso ir sidabro dirbiniais, rengiasi europietiškais drabužiais, eina į darbą ir neprivalo slėpti plaukų. Tačiau gerbdamos vietinę kultūrą dauguma moterų dėvi skaras. Kartu jos pasinaudoja dar viena

2013 04 12 Lietuvos žinios

Kelionės

žemė tarp jūros ir kalnų proga pademonstruoti prabangius pirkinius - daugelis ryši Louis Vuitton, “Burberry” ar kitų žinomų dizainerių kūrinius.

Baugina gyvatės Vilius pastebėjo, kad vietos gyventojai sparčiai pratinasi prie turtingesnio gyvenimo ir vengia imtis paprastų darbų, todėl aptarnavimo srityje dažniausiai darbuojasi imigrantai iš skurdesnių aplinkinių valstybių, dažniausiai Indijos ir Filipinų. “Aptarnavimo kultūra labai aukšta. Degalinėje darbuotojai įpila degalų, nuvalo langus ir paima pinigus klientui net neišlipus iš automobilio. Prekybos centruose yra darbuotojai, sudedantys pirkinius į maišelius. Pirmą kartą pamatęs, kad dar nesu-

Nors šalies klimatas idealus poilsiauti, maudytis jūroje nesaugu dėl nuodingų gyvačių. mokėjau, o kažkas pradėjo imti mano prekes, čiupau už rankos. Nesupratau, kas vyksta, prekes ėmęs vyrukas taip pat sutriko, bet kasininkas iškart nuramino ir paaiškino, kad jo toks darbas - padėti man”, - prisiminė lietuvis. Per visą viešnagės laiką V.Steponėnui Muskate teko pamatyti vos kelis turistus. Europiečiai ir amerikiečiai dar tik atranda tolimą turizmo verslo nesugadintą valstybę, bet lankytojų srautą šiek tiek stabdo Omano gamta. Nors šalies klimatas idealus poilsiauti, maudytis jūroje nesaugu dėl nuodingų gyvačių. “Šalyje veisiasi kelių rūšių nuodingų gyvačių. Nors nė vienos nemačiau, vietiniai tikino, kad jų gali būti visur. Didžiausios ir nuodingiausios Omane gyvenančios gyvatės - jūrinės, todėl nors vandens temperatūra net sausio viduryje nenukrinta žemiau 25 laipsnių, maudytis ryžausi tik kartą, paskutinę viešnagės savaitę. Buvo labai baisu, bet nepajėgiau atsispirti”, - prisipažino pašnekovas. Jo manymu, nors ir laukinė gamta Omane, netrukus jis turėtų atsidurti tarp geidžiamiausių kelionių maršrutų. “Šalis saugi, liberali, skanus maistas, draugiški žmonės ir daug saulės - su malonumu dar grįžčiau ten”, - tvirtino Vilius.

•

V.Steponėnas pietauja su kolegomis, kasdien vilkinčiais tradiciniais drabužiais.

Šalies sostinė Muskatas driekiasi pakrante, iš vienos pusės apkabinta Omano įlankos, iš kitos - Al Hajar kalnų masyvo.

Naktį Muskato gatves gausiai apšviesdavo žibintai.

Didžioji sultono Qabooso mečetė naktį sušvinta kitokiomis spalvomis.

2013 04 12 Lietuvos žinios

Sportas

Gynėjas išjudino “Žalgirį”

Sudie, žiema SAULIUS RAMOŠKA

Išlydėdamas žiemą Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ketvirtadienį pasveikino per sniego sezoną rezultatais džiuginusius sportininkus. Daugiausia dėmesio sulaukė septyniolikmetė biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė. Olimpiniame jaunimo žiemos festivalyje Brašove (Rumunija) po 12 metų pertraukos Lietuvai ji iškovojo sidabrą (10 km asmeninėse varžybose). Festivalyje dalyvavusiems sportininkams ir jų treneriams vakar įteikti LTOK atminimo suvenyrai, o sostinės Žvėryno gimnazijos moksleivei G.Leščinskaitei - ir 2000 litų premija. “Šis medalis - svarbus mano karjeros pradžios akcentas, - gausiai apsupta žurnalistų šypsojosi jaunimo olimpinio festivalio žvaigždutė. - Daug dirbu nuo pat vaikystės - per vieną sezoną varžyboms juk nepasirengsi.” Jaunoji biatlonininkė prisipažino Brašove įgijusi neįkainojamos patirties, nes ten buvo daug varžovių, slėgė didesnė įtampa. “Tai suteikė ryžto”, - tikino moksleivė. Ji užsiminė, jog apie suaugusiųjų sportą kol kas negalvoja, nes ši mintis ją gąsdina. Jei G.Leščinskaitė ir toliau tokiais žingsniais progresuos, nėra abejonių, kad bus 2018-ųjų žiemos olim-

pinių žaidynių viena Lietuvos rinktinės lyderių. Pasibaigus šiam žiemos sezonui jau žinoma, kad kitų metų Sočio olimpiadoje turėsime mažiausiai keturis sportininkus - du biatlonininkus (vyrą ir moterį) ir du slidininkus (vyrą ir moterį). Per ateinantį žiemos sezoną paaiškės, ar pavyks tarp olimpiečių prasibrauti čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Prieš mėnesį Italijoje vykusiame finaliniame Europos jaunimo čiuožimo trumpuoju taku taurės varžybų etape, kuris dar vadinamas Senojo žemyno jaunimo čempionatu, Agnė laimėjo trijose rungtyse ir penktą kartą per savo karjerą tapo nugalėtoja bendrojoje įskaitoje. Tuo metu kovo mėnesį pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate kelialapį į Sočį iškovojusi ledo šokėjų pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias tebėra nežinioje. Kelią į Sočio žaidynes Deividui padėjusi atverti amerikietė I.Tobias, mūsų krašto valdžios manymu, nenusipelnė, kad jai išimties tvarka būtų suteikta Lietuvos pilietybė. “Rankų nenuleidžiame, tačiau negalime ginčyti Konstitucinio Teismo sprendimo, - LŽ sakė Olimpinio komiteto vadovė Daina Gudzinevičiūtė. Galbūt referendumas padėtų šiai sporto šakai išsigelbėti, nes esame per maži, kad patys išsiaugintume pajėgią, Lietuvai olimpiadoje galinčią atstovauti dailiojo čiuožimo porą.”

•

Septyniolikmetė biatlonininkė G.Leščinskaitė apie suaugusiųjų sportą bijo galvoti.

Žalgirietis L.Peričius (kairėje) pakeitė rungtynių eigą, o panevėžietis A.Kučys (už nugaros) patyrė sunkią traumą. Romo Jurgaičio nuotraukos

TURNYRO LENTELĖ VILMANTAS REMEIKA

Ilgai lauktoje pirmojoje šio sezono A lygos favoritų Vilniaus “Žalgirio” ir Panevėžio “Ekrano” dvikovoje triumfavo sostinės ekipa. Šiemet į čempionų titulą rimtai nusitaikę “Žalgirio” futbolininkai pasiryžę išversti iš sosto penkis sezonus A lygoje karaliavusį “Ekraną”. Trečiadienį Vilniuje stebint 1,5 tūkst. žiūrovų žalgiriečiai 2:0 (0:0) palaužė čempionus. Rungtynės prasidėjo žvalgyba ir atsargiomis abiejų komandų atakomis. Vėliau įsidrąsino “Žalgiris”, o geriausią progą šeimininkai turėjo baigiantis kėliniui, kai Pavelo Komolovo smūgį atrėmė panevėžiečių vartininkas Tadas Kauneckas. Antras kėlinys vyko pagal panašų scenarijų - dominavo “Žalgiris”, bet “Ekrano” gynėjai žaidė patikimai. Neapsikentęs dėl puolėjų vangių veiksmų Vilniaus komandą nutarė truktelti gynėjas iš Kroatijos Luka Peričius. 69-ą minutę jis perėmė kamuolį ir atidavė jį į kraštą saugui Jakubui Wilkui, o pats nuskubėjo prie varžovų vartų. Ten su-

“Barca” nublanksta be L.Messi UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalyje klubas “Barcelona” per du susitikimus taip ir neįveikė Paryžiaus PSG ekipos, tačiau pateko į pusfinalį dėl svečiuose daugiau įmuštų įvarčių taisyklės. Pirmosios komandų rungtynės Paryžiuje baigėsi 2:2, o užvakar Barselonoje - 1:1. Pastaroji dvikova parodė, koks svarbus “Barcelonos” komandai geriausias pasaulio futbolininkas Lionelis Messi. Pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse jis pasitempė sausgyslę, todėl antrąsias pradėjo sėdėdamas ant suolo. Be argentiniečio “Barca” atrodė lyg ne savame kailyje - atakoms trūko aštrumo, nepavykdavo ilgiau palaikyti kamuolio varžovų aikštės pusėje. Po pertraukos Javieras Pastore išvedė PSG pirmyn (50 min.), ir pakvipo sensacija. Tuomet Barselonos ekipos treneris Tito Vilanova nutarė nebeerzinti likimo ir į aikštę įleido L.Messi. Jis akimirksniu subalansavo komandos žaidimą, ir “Barcos” atakų volas ėmė spausi PSG gynybą.

“Barcelona” sunkiai įsivaizduojama be L.Messi (kairėje). AFP/Scanpix nuotrauka 71-ą minutę L.Messi pradėjo ataką, kurią tiksliu smūgiu po Davido Villos perdavimo užbaigė Pedro - 1:1. Toks rezultatas tenkino katalonus, ir jie pernelyg nesistengdami išsaugojo lygiąsias.

“Visi žinome, kad L.Messi vienas gali pakeisti rungtynių eigą. Jis moka sustyguoti komandos veiksmus ir įbauginti varžovus. Tai nebuvo jo geriausios rungtynės, bet Leo mums labai padėjo”, - tvirtino “Barcelonos” sporto di-

laukęs J.Wilko perdavimo smūgiu galva nuginklavo varžovų vartininką. “Tai nebuvo netikėta. Šis derinys dažnai šlifuojamas mūsų treniruotėse. Norime, kad gynėjai dažnai dalyvautų atakose. Ypač perėmę kamuolį. Tuomet atlieka perdavimą ir patys spurtuoja pirmyn”, - įspūdingą epizodą komentavo “Žalgirio” treneris Marekas Zubas. Po šalto dušo “Ekrano” gynyba pakriko, ir vilniečiai tuo pasinaudojo. 74-ą minutę Mantas Kuklys sulaukė Ramūno Radavičiaus perdavimo ir gražiu smūgiu iš 20 m atstumo pelnė antrą komandos įvartį. Čempionai atsipeikėjo tik baigiantis rungtynėms, bet “Žalgiris” atrėmė jų atakas. “Keistas epizodas, kai L.Peričius pelnė įvartį. Jis netikėtai atsidūrė mūsų baudos aikštelėje, o gynėjai leido jam laisvai smūgiuoti. Tas įvartis daug nulėmė”, - pripažino “Ekrano” treneris Valdas Urbonas. Antrame kėlinyje jis į aikštę pasiuntė ekipos naujoką Artūrą Rimkevičių, tačiau praėjusio sezono snaiperis puolime nebuvo pastebimas. V.Urbono auklėtiniai su 10 taškų po 5 rungtynių A lygoje atsidūrė neįprastoje 4 vietoje. Pralaimėjimas Vilniuje “Ekranui” -

STATISTIKA “Barcelona” - Paryžiaus PSG 1:1 (0:0). Barselona, 96 022 žiūrovai. Teisėjas - B.Kuipersas (Olandija). Įvarčiai - Pedro (71); Javieras Pastore (50). I rungtynės - 2:2. Turino “Juventus” - Miuncheno “Bayern” 0:2 (0:0). Turinas, 40 823 žiūrovai. Teisėjas - C.V.Carballo (Ispanija). Įvarčiai - M.Mandžukičius (64), C.Pizarro (90+1). I rungtynės - 0:2.

(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Atlantas 2. Žalgiris 3. Kruoja 4. Ekranas 5. Sūduva 6. Šiauliai 7. Banga 8. Dainava 9. Tauras

5 5 5 5 6 5 5 6 6

4 4 4 3 2 2 1 1 0

0 0 0 1 2 2 1 0 0

1 1 1 1 2 1 3 5 6

11:5 8:2 11:7 13:7 12:5 8:5 3:10 5:18 4:16

12 12 12 11 8 8 4 3 0

ne vienintelė bėda. Per rungtynes skausmingą kryžminių raiščių traumą patyrė ir ant neštuvų iš aikštės buvo išneštas saugas Aurimas Kučys. Kiek laiko jis nežais, paaiškės artimiausiu metu. 12 taškų surinkęs “Žalgiris” pavijo Klaipėdos “Atlantą”, kuriam 1:2 pralaimėjo pirmąsias sezono rungtynes. Tiek pat taškų turi ir Pakruojo “Kruoja”, užvakar svečiuose 1:0 palaužusi Marijampolės “Sūduvą”. Pergalę “Kruojai” lėmė Andriaus Lipskio įvartis greitos atakos metu (23 min.). Po pertraukos “Sūduva” turėjo progų išlyginti rezultatą, bet nepasinaudojo - Rafaelis Ledesma nerealizavo 11 m baudinio, o Nerijus Valskis pataikė į virpstą.

•

Eurolygos ketvirtfinalis Trečiadienį sužaistos trejos Eurolygos ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių rungtynės.

rektorius Andoni Zubizarreta. L.Messi faktorių akcentavo ir PSG treneris Carlo Ancelotti: “Jis fantastiškas. Kai pasirodė aikštėje, visa jų komanda akimirksniu įgavo pasitikėjimo savimi.” Kitose ketvirtfinalio rungtynėse Vokietijos čempionai Miuncheno “Bayern” dar kartą pamokė stipriausią Italijos klubą Turino “Juventus”. Po pergalės namie 2:0, vokiečiai tokiu pačiu rezultatu nugalėjo ir išvykoje. “Svarbiausia, kad neišsigandome žaidėme kaip ir namie. Žinojome, kad reikia išlikti ramiems, o bent kartą įmušus, darbas bus baigtas”, - aiškino “Bayern” treneris Juppas Heynckessas. Čempionų lygos pusfinalyje, be “Barcelonos” ir “Bayern”, dar žais Madrido “Real” ir Dortmundo “Borussia”. Burtai - šiandien.

Titulą ginantis Pirėjo klubas “Olympiakos” (Graikija) su Martynu Gecevičiumi namie 67:62 (17:15,16:17, 17:14, 17:16) įveikė Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) ekipą. 1 minutę ir 43 sekundes aikštelėje praleidęs lietuvis prametė tritaškį. Pergale ketvirtfinalio seriją pradėjo ir Rusijos čempionas Maskvos CSKA. Šis klubas savo arenoje 89:78 (26:19, 24:16, 23:23, 16:20) nugalėjo Vitorijos “Caja Laboral” (Ispanija) krepšininkus. Lengviausiai ketvirtadienį sekėsi Madrido “Real” (Ispanija) ekipai, ji savo žiūrovų akivaizdoje 79:53 (14:23, 24:4, 21:16, 20:10) susidorojo su Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis). Antrosios ketvirtfinalio serijos rungtynės penktadienį žaidžiamos vėl Pirėjuje, Maskvoje ir Madride.

LŽ

•

2013 04 12 Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis. BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245. KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (5 aukštų mūrinio namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pastatai, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742. PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195. Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836. Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310. LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363. Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“. Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071. PERKA „Kultūros barai“ 2012 m. Nr. 4, 5, 6 ir „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 m. Nr. 9, 2001 m. Nr. 4, 5, 6. Tel. (8 347) 37 242. ĮVAIRŪS Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga. Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834. PRANEŠIMAI Pranešame kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2013 01 22 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-695, Nr. 48VĮ-(14.48.2.)696 patvirtino sklypų 4152/1300:0172 ir 4107/0400:0400, esančių Vilniaus r., Mickūnų sen., Uosininkų I k., ir Bezdonių sen., Bezdonių k., Pušų g. 5, formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektus. Šio įsakymo tekstas skelbiamas NŽT tinklalapyje: http://www.nzt.lt. Užs. V-2104 Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Šakiškių k., skl. Nr. 805-2 savininkų dėmesiui. Š. m. balandžio 26 d. 11.00 val. vyks sklypų Nr. 806-3, 806-4 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 616 09 979. Užs. LM-2522 Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Šakiškių k., Šakiškių g. 39, savininkų dėmesiui. Š. m. balandžio 26 d. 11.00 val. vyks sklypų Nr. 806-3, 806-4 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 616 09 979. Užs. LM-2522 Pamestus bankrutavusios UAB „OFFICECOM“ (į. k. 300027057, J.Basanavičiaus g. 39, Utena) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2551

Klasifikuoti skelbimai INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ PARENGTAS: vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4107/0600:562), esančio Sakiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., DETALUSIS PLANAS. PLANAVIMO PAGRINDAS: Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 01 01 sutartis Nr. 560-11, registracijos Nr. AD-764-(3.31). PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Leokadija Aršauskienė, gyv. Nugalėtojų g. 7C, Vilnius; Viktoras Badikonis, gyv. Žirmūnų g. 100-66, Vilnius, tel. 8 612 33 326. PLANO RENGĖJAS: UAB „Archisetus“, Goštauto g. 8-130, LT-01108 Vilnius, tel. 8 672 50 145; el. paštas: archisetus@yahoo.com. PLANUOJAMOS TERITORIJOS ADRESAS: Sakiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav. PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA: PLANAVIMO TIKSLAS: pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius (vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 07 16 įsakymu Nr. D1-624 (Žin., 2010, Nr. 87-4619), 10p.) iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, padalinti žemės sklypą į gyvenamosios teritorijos - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų statybos (G1) žemės sklypus; nustatyti jų ribas ir plotus (>0,20 ha). Nustatyti reglamentus - naujai statomų/rekonstruojamų statinių - iki dviejų aukštų, vieno buto (7.1) gyvenamojo namo statybos. Planuojant dviejų butų gyvenamuosius namus projektuoti ne mažesnį kaip 0,40 ha ploto žemės sklypą. Projekto derinimas ir svarstymas su visuomene bendrąja tvarka. DETALIOJO PLANO SPRENDINIAI EKSPONUOJAMI: Statybininkų g. 9, Bezdonių mstl., Bezdonių sen., nuo 2013 balandžio mėn. 29 d. VIEŠAS SPRENDINIŲ SVARTYMAS: 2013 m. gegužės mėn. 14 d., nuo 12.00 iki 13.00 val., Statybininkų g. 9, Bezdonių mstl., Bezdonių seniūnijoje. Atmestų ar nepriimtų pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešojo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per vieną mėnesį nuo išsiųsto atsakymo į pateiktą pasiūlymą siuntimo dienos. Užs. R-223

UAB „Vaivorykštė“ parduoda už geriausią pasiūlytą kainą skolas kreditoriams: • parduodama UAB „Sibrila“, į. k. 300132948, 152110 Lt skola; • parduodama UAB „Vaigera“, į. k. 145087459, 92626,66 Lt skola; • parduodama UAB „ECAA Europe“, į. k. 302726974, skola (jos dalis) pagal susitarimą su pirkėju, bet minimalus parduodamos skolos dydis 300 000 Lt. Dėl skolų įsigijimo ir sąlygų kreiptis telefonu (8 41) 51 10 15 arba el. paštu: vaivorykste@uab.lt. Užs. R-222 Pasiūlymai priimami iki š. m. balandžio 22 d.

Informacija apie rengiamo „Automobilių padangų prekybos, montavimo ir remonto įmonės Kėdainių miesto sen., Novočėbės k.“, (kadastrinis Nr. 5327/0017:759) detaliojo plano atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai yra Pranas Rekštys ir Rasa Rekštienė; Vainotiškių g. 15, Vainotiškiai, LT-58336 Kėdainių r., tel. (8 347) 37 835. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - automobilių padangų prekyba, montavimas ir remontas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - planuojama teritorija - 9000 kv. m ploto žemės ūkio paskirties sklypas (K. Nr. 5327/0017:759) Novočėbės kaime, Kėdainių m. sen. 4. Atsakingos institucijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento - priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje, J.Basanavičiaus g. 36-607, tel. (8 347) 69 531. 6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, arba atrankos rengėjui UAB „Arsa“, Kalvarijų g. 3-506A, Vilnius, P.V Saulius Kaunas, tel. +370 5 275 2691. Terminas - 20 d.d. nuo skelbimo paskelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje, J.Basanavičiaus g. 36-601, tel. (8 347) 69 531, Kėdainiai. Terminas 20 d.d. nuo šio skelbimo paskelbimo. Užs. R-224

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos - gamybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel. (8 5) 268 5989, faks. (8 5) 268 5988. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius. Tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: gamybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Geologų g. 12A, Vilnius, Vilniaus apskr. Atsakinga institucija priimanti sprendimą: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo atranka ir jos išvada, kad gamybinio pastato rekonstrukcijos įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu veiklai Geologų g. 12A, Vilnius, poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius LT-09311, tel. (8 5) 272 8536), PAV dokumentų rengėjo patalpose UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, bei pas užsakovą - UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, darbo dienomis (8.00-17.00 val.) per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos. Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, arba užsakovui - UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo dienomis, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos. Užs. LM-2548

Informacija apie „Biokuro katilinė Pasvalio r. sav., Pasvalio apyl. sen., Aukštikalnių k., Mūšos g. 19“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „KURANA“, Mūšos g. 19, Pasvalys, tel. (8 451) 34 500, faks. (8 451) 53 280. 2. Planuojama ūkinė veikla - biokuro katilinės statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Pasvalio r. sav., Pasvalio apyl. sen., Aukštikalnių k., Mūšos g. 19. 4. Pagal Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. balandžio 9 d. atrankos išvadą Nr. (5)-V3-777 planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šio skelbimo išspausdinimo UAB „KURANA“, Mūšos g. 19, Pasvalys, tel. (8 451) 34 500, faks. (8 451) 53 280. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 01. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 01, ir UAB „Rusnė“, Miško g. 30-78, Užs. R-221 Kaunas, tel. (8 37) 32 03 65.

Daugiabučių namų, esančių Ukmergės g. 300E, 300F, 300G, 300H, Vilniuje, savininkų bendrijos narių dėmesiui Šaukiamas Daugiabučių namų, esančių Ukmergės g. 300E, 300F, 300G, 300H, Vilniuje, savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas Visuotinis susirinkimas šaukiamas 2013 m. balandžio 30 d. 19.00 val. Visuotinis susirinkimas vyks viešbučio „Park Inn Vilnius North“ (buvęs viešbutis „Baltpark“) konferencijų salėje „Baltija“ (Ukmergės g. 363, Vilniuje). Visuotinio susirinkimo darbotvarkė: 1. Susirinkimo pirmininko rinkimas; 2. Susirinkimo sekretoriaus rinkimas; 3. Metinė pirmininko ataskaita; 4. Finansinės atskaitomybės tvirtinimas už 2011 metus; 5. Finansinės atskaitomybės tvirtinimas už 2012 metus;

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (KOMERCINĖS AR SANDĖLIAVIMO PASKIRTIES PATALPŲ STATYBA IR EKSPLOATACIJA) GALUTINĘ ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: UAB „Tilžės turgus“, Tilžės g. 51, Klaipėda, LT-91260 Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 21 60 71. 2. PŪV pavadinimas: komercinės ar sandėliavimo paskirties patalpų statyba ir eksploatacija. 3. PŪV vieta: žemės sklypas (kad. Nr. 2101/0004:96), esantis Tilžės g. 51, Klaipėdos m., Klaipėdos m. savivaldybėje. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) 2013 02 18 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-469, kad UAB „Tilžės turgus“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 02 20 raštas Nr. (7.5)V-4-628 Departamentui, kuriame prašoma persvarstyti atrankos išvadą. Rašte nurodyti persvarstymo motyvai: nepateikta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos keliamą triukšmo lygį, aplinkos oro taršą ir galimą įtaką gyvenamosios aplinkos kokybei bei visuomenės sveikatai. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: iki atrankos išvados persvarstymo UAB „Ekosistema“ 2013 03 26 raštu Nr. 01-688 pateikė Departamentui ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui papildomą medžiagą apie UAB „Tilžės turgus“ PŪV. Po šios informacijos pateikimo visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją Departamentui pateikė išvadas, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 7. Priimta galutinė atrankos išvada: UAB „Tilžės turgus“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Užs. LM-2550

6. Įrengti papildomą skaitiklį dujų apskaitai, siekiant tiksliai nustatyti dujų kiekį, sunaudojamą karštam vandeniui paruošti per konkretų mėnesį (visuose namuose) - komercinis pasiūlymas bus pateiktas susirinkimo metu; 7. Ukmergės g. 300E name esamus karšto vandens skaitiklius (įrengtus butuose) pakeisti naujais apskaitos prietaisais, kurie turėtų galimybę perduoti duomenis nuotoliniu būdu į tam tikslui atskiroje patalpoje sumontuotą įrenginį - komercinis pasiūlymas bus pateiktas susirinkimo metu; 8. Butų savininkams iki einamojo mėn. 5 dienos nepateikusiems karšto vandens skaitiklio rodmenų, priskaičiuoti po 3 kub. m. karšto vandens (vienam butui) už praėjusį mėnesį - pasiūlymo iniciatoriai 46 Ukmergės g. 300E name esančių butų savininkai; 9. Butų savininkams iki einamojo mėn. 5 dienos nepateikusiems šildymo skaitiklio rodmenų, priskaičiuoti kwh kiekį, sunaudotą per prieš tai buvusį mėnesį - pasiūlymo iniciatoriai 46 Ukmergės g. 300E name esančių butų savininkai; 10. Bendrijos pirmininkės atsistatydinimas (dėl asmeninių aplinkybių bendrijos pirmininkė galės eiti pareigas ne ilgiau kaip iki 2013 m. gegužės 31 d.) ir naujo bendrijos pirmininko rinkimai (įpareigojant naujai išrinktą pirmininką perimti bendrijos archyvą ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 31 d. ir išregistruoti bendrijos buveinę iš Editai Kerbedienei jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių Ukmergės g. 300H-31, Vilniuje ir suteikti bei priregistruoti bendriją nauju adresu ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d.). Pretendentus į bendrijos pirmininko pareigas prašome siųsti savo gyvenimo aprašymą el. pašto adresu: bendrija300efgh@gmail.com ; 11. Bendrijos nario, įgalioto pasirašyti darbo sutarties nutraukimą su bendrijos pirmininke Edita Kerbediene rinkimas. Susirinkimo iniciatorė bendrijos pirmininkė Edita Kerbedienė

Užs. R-218

2013 04 12 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 12 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!” 22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Kriminalinis trileris “Nauja pradžia” N-14 1.00 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”. Istorija prasideda iš naujo (k.) 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Misionierius” N-14 23.55 Siaubo f. “Vilkolakių mediotoja” N-14 1.45 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. f. “Brolis lokys” 21.00 Fantastinė drama “Saulėlydis”

23.25 Kriminalinė komedija “Banditai” 1.50 Veiksmo komedija “Šanchajaus riteriai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.) 10.00 “Plėšrūnai. Sumaištis dėl kengūrų” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Taip. Ne” (k.) 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Istorinė drama “1612-ieji. Tamsūs laikai” N-14 0.20 “Amerikietiškos imtynės” N-14 1.20 “Brolis už brolį” (k.) N-7 2.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Nulemta žvaigždžių” N-14 22.55 Kriminalinė drama “Seksas ir melas nuodėmių mieste” N-14 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30 “Legendos” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Lyderiai” 19.30 Monserat Kabalje 80-mečiui. Dainuoja Monserat Kabalje (sopranas, Ispanija) ir Monserat Marti (sopranas, Ispanija). Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Chose Koljado (Ispanija) 21.00 Dok. f. “Lemties kilpa” 21.35 “Prisiminkime”. Liaudies dainas atlieka Virgilijus Noreika 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. Alber Beger - Arkadij Gotesman (Izraelis/Lietuva) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Tu pabūk su manim”. Ovidijaus Vyšniausko autorinis koncertas

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16, 18.30, 20.30 val.

“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val. “Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val. “Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15, 21.15 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val. “Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val. “Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val. “Gimtadienis” - 15.45 val. “Valentinas vienas” - 21.45 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val. “Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val. “Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val. “Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.

“Tamsus dangus” - 18.15 val. “Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val. “Hičkokas” - 15.45, 20.45 val. SKALVIJA “Šalutinis poveikis” - 16.30 val. “Medžioklė” - 18.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 20.40 val. PASAKA “Gimę mylėti” - 16.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 19 val. “Pilnos rankos pistoletų” - 22 val. “Ana Karenina” - 17 val.

6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mainai gamtoje” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Šunys kosmonautai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Šunys kosmonautai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 Drama “Dž. Bušas” N-7 23.00 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Karalienė” 9.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 11.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 13.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 15.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 17.00 Komedija “Vykrutasai” 19.00 Drama “Agora” N-7 21.05 Drama “Paskutinė naktis” N-7 23.00 Trileris “Mačetė” S 1.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14

RTR Rossija

6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00

5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulkmenų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija”

13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Teisė į susitikimą 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Kova dėl “Saliuto”. Kosminis detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 Vaid. f. “Puokštė” 22.15 Filmas “Karūnuoti asmenys” 0.10 Vaid. f. “Auksinis dangus” 1.55 Vaid. f. “Vėlyvas pasimatymas” 3.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 6.35 Krepšinis. Eurolyga. Ketvirtfinalio rungtynės 8.30 “Futbol Mundial” žurnalas 9.00 “Formulė-1”. Kinijos GP treniruotė 2. Tiesioginė transliacija 10.35 Ledo ritulys. KHL finalas 12.35 “Premier League World” žurnalas 13.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos pusfinalio burtai. Tiesioginė transliacija 13.30 “Trans World Sport” žurnalas 14.30 “Formulė-1”. Kinijos GP treniruotė 2 16.05 Futbolas. UEFA Europos lyga. “Rubin” - “Chelsea” 17.55 Ledo ritulys. KHL finalas. Tiesioginė transliacija 20.40 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.10 Futbolas. UEFA Čempionų lygos pusfinalio burtai 21.40 Krepšinis. Eurolyga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Ledo ritulys. KHL finalas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Kolorado dykumos arka 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Eksperimentų laukas. Nebandykite pakartoti 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimi kūnai 1.00 Kalintys svetur

Teatras “Argo” - 19.30 val. “Linkolnas” - 21.45 val. “Optimisto istorija” - 17.30 val. “Magiškas Paryžius 3” - 20 val. “7 dienos Havanoje” - 22.15 val. OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 18 val. “Miegančių drugelių tvirtovė” - 16 val. MULTIKINO “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val. “Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val. “Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val. “Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val. “Emigrantai” - 14.45, 18.45 val. “Sielonešė” - 10, 14.30 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Linkolnas” - 17.45 val. “Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val. “Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val. “Sielonešė” - 18 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30, 18.15 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val. “Krudžiai” - 14, 16.30, 19.15 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val. “Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Dezdemona” 13 d. 18.30 val. “Traviata” 14 d. 12 val. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. “Pelenė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: “The Ditties” 14 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 14 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 13 d. 18 val. “Ledi Makbet” 14 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” Salė 99

KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” 13 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 14 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” 14 d. 18 val. “Atila” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 13 ir 14 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 14 d. 12 val. “Kreivos daiktų istorijos” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės” 13 d. 12 val. “Pasakų karaliaus teatras” 13 d. 17 val. Liubos Nazarenko rusiškų romansų vakaras 14 d. 12 val. “Zuikio kaprizai” 14 d. 18 val. Trupė “Degam”. “Berniukas ir žuvėdros” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 12 d. 17 val. Teatras “Meno fortas”. “Dieviškoji komedija” 13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” 14 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos”

ŠIAULIAI “Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val. “Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val. “Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val. “Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val. “Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val. “Parkeris” - 21.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val. “Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.

KAUNAS

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val. “Sielonešė” - 18 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15, 18 val. “Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val. “Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val. “Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val. “Mama” - 16, 21 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.

Lietuvos ryto TV

TV6

Kinas VILNIUS

“Šuoliai į vandenį” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Pabėgimo karaliai” 23.00 “Nokautas” 0.00 “Gelbstint Greisę” 0.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius” 1.50 “Aukščiausia pavara” 2.45 “CSI Majamis” 3.30 “Paslapčių namai”

CINAMON “Niujorko šešėlyje” - 22 val. “Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.35, 15.55 val. “Emigrantai” - 13.30, 18.15 val. “Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val. “Pagalbos šauksmas” - 20 val. “Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val. “Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Gimtadienis” - 22.05 val. “Valentinas vienas” - 21.30 val. FORUM CINEMAS “Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40, 23.30 val. “Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50, 23.50 val. “Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21, 23.40 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val. “Sielonešė” - 21.30 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16, 18.30 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val. “Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val. “Krudžiai” - 12.30, 14.45 val. “Mama” - 22.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val. “Gimtadienis” - 23.59 val. “Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val. “Argo” - 23.10 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val. “Sielonešė” - 12.45, 18.15 val. “Valentinas vienas” - 21.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val. “Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val. “Niujorko šešėlyje” - 20.40 val. I SALĖ “Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val. “Emigrantai” - 14.45, 18 val. “Zambezija” - 10.05 val. “Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val. “Tamsus dangus” - 19.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val. “Pagalbos šauksmas” - 20.45 val. “Užmirštieji” - 15, 18, 21 val. “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val. “Sielonešė” - 12.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val. “Krudžiai” (3D) - 15.45 val. “Krudžiai” - 13.30 val. “Valentinas vienas” - 16 val.

KLAIPĖDA

13 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 14 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. “Meška” 13 ir 14 d. 18 val. “Granholmo metodas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 14 d. 19 val. Muzikos terapija su Indijos gitaros guru Debashish Bhattacharya (Indija) VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 13 d. 12 val. “Trys paršiukai” 14 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 14 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” 13 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia” 13 d. 19 val. “Vasarotojai” 14 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba” 13 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 13 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 14 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Vėjų motė” 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Salamandros sapnas (Paveikslas)” RAGANIUKĖS TEATRAS 13 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” 14 d. 12 val. “Karlsonas ir mažylis” “DOMINO” TEATRAS 14 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val. “Baūūūbai” 13 d. 18.30 val. “Kuprelis” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 14 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 14 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai” 15 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” 14 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai” 13 d. 12 val. “Žirafa su kojinėm” 14 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė” 13 d. 18 val. “Iguanos naktis”

14 d. 18 val. “Plieninės magnolijos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. ir 13 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” 14 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 14 d. 18 val. “Beprotiškas savaitgalis” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 12 d. 18 val. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” 13 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Tūla arba esame okupuota šalis” 14 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Laiškai į niekur” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 17 val. “Svajonių sala” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 13 ir 14 d. 12 val. “Mažoji fėja”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠAKIAI ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

2013 04 12 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:27 leidžiasi 19:14

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Trečioji jaunaties diena

Jaunatis IV 10

dienos ilgumas

Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

+3 Helsinkis

Stokholmas

Delčia IV 30

Dublinas +9 Šiauliai

+11 Londonas

+10 +1 +10 +2

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų lis. Temperatūra dieną 9-12 laipsnių šilumos. Rytoj: debesuota, trumpai palis, kai kur išlįs saulė. Temperatūra naktį 3-5 laipsniai šilumos, dieną 8-10 laipsnių šilumos.

Bordo +10 +3

Kaunas VILNIUS

+19 +12 +4

+12 Amsterdamas

+18

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+9 +3

+17 Madridas

+21 Barselona

+12 Ryga

+8 Kopenhaga

+14 Paryžius

Kėdainiai +10 +2

+9 Sankt Peterburgas

Talinas

13:47

Palanga

Vilnius Minskas +16 +10 Varšuva +14

+13

Berlynas +13 Praha

+15 Miunchenas

+18 Nica

+19 Roma

+8 Maskva

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +14 +18 +21 Bukareštas Varna Dubrovnikas +19 Sofija +21

+24

Stambulas +15

Malaga +20

102-oji metų diena. Balandžio dvyliktoji, penktadienis, penktoji 15-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 263 dienos.

Alžyras +22

Tunisas +30

Atėnai

+19 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Damijonas, Galmantas, Julius, Julijus, Jūratė, Zenonas. Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 11 d. sudokusprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Šiandien turėsite daug naudingų susitikimų. Niekas jums negailės liaupsių. Siūlykite savo sumanymus vadovybei, įtakingiems asmenims. Rytojui nieko neatidėkite. Jautis. Nestigs įžvalgumo, tad rasite išeitį net iš sunkios situacijos, ypač jei ji susijusi su turtu. Tinkamas laikas investuoti, skolinti pinigų, teikti dovanas. Dvyniai. Aplinkiniams darysite daug įtakos, būsite puikiai vertinami. Dabar turite išskirtinę progą suvienyti reikalingus žmones bendram tikslui pasiekti. Vėžys. Šiandien būkite itin atidūs. Išgirsite daug vertingos kritikos ir naudingų patarimų. Atsakingus sprendimus, susitikimus atidėkite rytdienai. Liūtas. Tinkamas metas pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Išklausykite draugų patarimų, neatsisakykite bičiuliškos pagalbos. Vakarą praleiskite jaukiai su šeima. Mergelė. Puikus laikas rizikingiems veiklos sumanymams. Diena palanki ir atsakingam pokalbiuisu vadovybe ar būsimudarbdaviu - galite drąsiai išsakyti savo nuomonę. Svarstyklės. Būkite atidesni bendraudami su užsieniečiais, aukštais pareigūnais. Gera diena vykti į tolimas komandiruotes. Vakaras palankus romantiškiems pasimatymams. Skorpionas. Diena tinkama rizikuoti ar reikalauti grąžinti skolą. Palanku tvarkyti kredito reikalus. Tinka pradėti sveikatos stiprinimo ar gydymo kursą. Šaulys. Tinkamas metas ieškoti sąjungininkų, užmegzti svarbius bendradarbiavimo ryšius. Tiesa, su šeimos nariais ginčytis neverta - labiau įsiklausykite į jų nuomonę. Ožiaragis. Tinkama proga sutvarkyti užvilkintą reikalą, išspręsti seną konfliktą darbe. Galite gauti neblogų dalykinių pasiūlymų - juos verta priimti. Palanki diena pamedituoti. Vandenis. Sėkminga diena spręsti asmenines problemas. Būkite atidesni vaikams - šiandien jie įsiklausys į jūsų žodžius. Vakare galite sulaukti netikėto skambučio. Žuvys. Šiandien svarbių reikalų tvarkyti nederėtų, geriau tai atidėkite rytdienai ar kitai savaitei. Pasimėgaukite pavasariu, pailsėkite, nueikite į kiną ar meilės pasimatymą.

2013 04 12 Lietuvos žinios

Margumynai

Cicciolina vėl suka į politiką

Cicciolinos pasirodymai vis dar sulaukia nemažo dėmesio.

Buvusi pornografijos žvaigždė Cicciolina nusprendė kandidatuoti į Romos municipalinę valdžią ir ten kautis už seksualines teises bei lengvuosius narkotikus. 1951 metais gimusi Ilona Staller, išgarsėjusi sceniniu slapyvardžiu

Cicciolina, ketina dalyvauti gegužę vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Romoje. 61 metų Cicciolina kandidatuoja kaip Italijos liberalų partijos narė. Ji pareiškė, kad pritaria šios partijos politinei programai, ypač žmogaus teisių srityje. Jei paklius į Romos miesto tarybą, Cicciolina žada siekti tos pačios lyties asmenų teisės į santuoką, prostitucijos bei leng-

6 milijonai už mokslininko laišką

vųjų narkotikų legalizavimo ir ginti kalinių orumą. Cicciolina ne pirmą kartą veržiasi į Italijos politiką. 1979 metais, kai dar filmuodavosi pornografiniuose filmuose, ji priklausė Italijos žaliųjų partijai, vėliau perėjo į Radikalų partiją ir kaip jos narė 1987 metais buvo išrinkta į parlamentą. Ten ji dirbo iki 1992 metų, parengė net 12 įstatymų projektų, bet nė vienas jų nebuvo priimtas. Už visišką visuomenės seksualinę laisvę pasisakanti I.Staller siūlė įkurti “meilės viešbučius”, o 1991 metais net įsteigė savo politinę organizaciją - Meilės partiją. Cicciolina pagarsėjo ir kaip kovotoja už taiką. Ji siūlė tokiems lyderiams kaip Yasserui Arafatui, Saddamui Husseinui ir Osamai bin Ladenui savo seksualines paslaugas mainais į karo atsižadėjimą. Visi šie veikėjai pasitraukė iš šio pasaulio taip ir nespėję jos paslaugomis pasinaudoti. Tačiau Cicciolina, regis, niekada nepailsta. 2002 metais ji dalyvavo vietos rinkimuose Šiaurės Italijos Moncos mieste, o paskui nesėkmingai mėgino patekti į parlamentą gimtojoje Vengrijoje. Neseniai ji paskelbė kurianti Optimistų futuristų partiją. Kai 2011 metais Cicciolinai prisiartino pensinis amžius, ji pareiškė pretenduojanti į 40 tūkst. eurų pensiją, kurią gauna Italijos valstybės veikėjai. I.Staller manymu, ji užsitarnavo ir tokią pensiją, ir kitas privilegijas: nemokamą važiavimą viešuoju transportu ir vienkartinius nemokamus bilietus traukiniu bei lėktuvu. Budapešte gimusi I.Staller pornografijos žvaigždės karjerą padarė Italijoje, 1972 metais gavo šios šalies pilietybę. 1991 metais ji ištekėjo už vieno geriausiai mokamų JAV menininkų skulptoriaus avangardisto Jeffo Koonso. Juodu susilaukė sūnaus. Tačiau santuoka truko neilgai, Cicciolina išsivežė sūnų į Italiją, o paskui ilgai bylinėjosi su buvusiu vyru dėl jo globos.

•

Aktorė Sh.Stone bylinėjasi “Esminio instinkto” žvaigždė Sharon Stone iškėlė atsakomąjį ieškinį buvusiai savo vaikų auklei filipinietei, kuri su ja teisiasi dėl neteisėto atleidimo ir rasistinių įžeidinėjimų. Los Andželo teismui pateiktame ieškinyje Sh.Stone tvirtina, kad Erlinda Elemen jai skolinga 9,5 tūkst. iš 12,5 tūkst. dolerių paskolos, kurią aktorė jai suteikė 2010-aisiais. E.Elemen gyveno 55 metų aktorės namuose iki 2011-ųjų, kai buvo atleista. Ji grąžino 3 tūkst. dolerių, bet vėliau liovėsi mokėti paskolą. Auklės advokatai pernai paskelbė, kad ji kelia ieškinį Sh.Stone. Teisėjas nusprendė, jog buvusi auklė pateikė pakankamai įrodymų, kad paremtų savo teiginius apie įžeidinėjimą, keršijimą ir neteisėtą atleidimą. Sh.Stone advokatai tikina, kad ak-

Vašingtono valstijoje į namą įsilaužęs vagis rado laiko pašerti šunį. Tačiau namo grįžo šeimininkai, aptiko

Sh.Stone su sūnumi Quinnu. / Sipa/Scanpix nuotraukos

piktadarį ir iškvietė policiją. Vagis šėrė šunį pudingu, rastu šaldytuve. Maža to, jis gana išsamiai pasidalijo su šeimininkais savo kėslais. Vyras pasakojo iš pradžių ketinęs kažką užmušti, bet paaiškėjo, kad žmogus, kurio ieško, tuo adresu negyvena. Tai nusikaltėlis sužinojo iš kaimynų. Tada jis įsibrovė į svetimus namus, ten ir sutiko šunį Badį. Jį pašėręs kurį laiką pasėdėjo supamaja-

F.Crickas - vienas iš molekulinės DNR struktūros atradėjų. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Christie’s” aukcionų namai paskelbė, kad buvo pasiektas naujas pasaulio aukcionų rekordas - laiškas parduotas už 6 059 750 dolerių, nors tikėtasi tik kokio milijono ar dviejų. Franciso Cricko septynių puslapių laiškas apie dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) dvigubos spiralės struktūros atradimą buvo parašytas 1953-iųjų kovo 19 dieną jo tuomet 12 metų sūnui Michae-

lui, kuris mokėsi vienoje britų internatinėje mokykloje. “Perskaityk jį atidžiai, kad suprastum. Kai parvyksi namo, parodysime tau modelį, - rašo F.Crickas. - Manome, kad atradome pamatinį kopijavimo mechanizmą, kuriuo iš gyvybės atsiranda gyvybė.” Vakar Niujorko “Heritage Auctions” pateikė parduoti F.Cricko 1962 metų Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos medalį. Premija buvo skirta F.Crickui, drauge su juo DNR struktūrą atradusiam Jamesui Dewey Watsonui ir jų kolegai Maurice’ui Hugh Frederickui Wilkinsui.

•

“Il Messaggero”, AFP, BNS, “The Wenatchee World”, LŽ

•

Vagis pašėrė šunį Užuot greitai apsisukęs svetimame name, vagis gaišo laiką su šunimi, o vėliau pasakojo savo istoriją grįžusiems šeimininkams.

Britų mokslininko, vieno iš DNR struktūros atradėjų, laiškas sūnui, kuriame skelbiama naujiena apie atradimą, parduotas už rekordinę - daugiau kaip 6 mln. dolerių - sumą.

torės komentarai neprilygo įžeidinėjimui: ji tik komentavo filipiniečių maistą ir akcentą. Aktorės atstovas auklės bylą pavadino absurdu ir sakė, jog ši tiesiog mėgina pasipelnyti. Auklės ieškinyje sakoma, kad aktorė laiko filipiniečius kvailiais ir liepė auklei nekalbėti prie vaikų, kad šie nepradėtų kalbėti kaip ji. Sh.Stone taip pat uždraudė E.Elemen savo namuose skaityti Bibliją, nors drauge gyvenusi auklė rūpinosi trimis aktorės vaikais ir dažnai su jais keliaudavo. E.Elemen buvo pasamdyta 2006-ųjų spalį, po dvejų metų paaukštinta iki vyriausios drauge gyvenančios auklės. Sh.Stone ją atleido sužinojusi, kad auklė gaudavo atlygį už viršvalandžius, kai keliaudavo su vaikais ir per atostogas. 2011 metais teismas nurodė Sh.Stone sumokėti 232 tūkst. dolerių kompensaciją darbininkui, kuris susižeidė kelį paslydęs jos sode už namo.

Alkaną šunį įsilaužėlis pašėrė pudingu iš šaldytuvo. / Lenta.ru nuotrauka

me krėsle, vėliau papasakojo apie save grįžusiems šeimininkams, galiausiai pakilo ir išėjo pašaukęs Badį. Labradoro ir pitbulio mišrūnas nusekė paskui. Tik tada namo ir šuns savininkai paskambino į policiją. Jie ne tik apibūdino įsilaužėlį, bet pasakė ir jo vardą bei pavardę - mat šis jiems pats buvo prisistatęs. Netrukus keistasis užpuolikas buvo sulaikytas.

•