2013 m. balandžio 15 d. / Pirmadienis / Nr. 85 ( 13 510 )

Kaina

2013 m. balandžio 15 d. / Pirmadienis / Nr. 85 (13 510)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

SPORTAS

Ekspertai pataria: pats statysi sutaupysi

R.Staniūnienė tebeskraidanti ant angelų sparnų 13p.

Po aukso ir bronzos lietumi 15p.

9p.

www.lzinios.lt

Dėl pašalpų neverkia

tik Pagėgiai Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė interviu “Lietuvos žinioms” teigė, kad internetas potencialus saviraiškos laisvės įgyvendinimo užribis, o užribinė saviraiškos laisvė nebėra demokratijos vertybė 3p.

Jei nuolatinė sniego danga išsilaikys dar bent kelias dienas, Lietuvoje bus užfiksuotas rekordas. Dėl spartaus tirpsmo pastarosiomis dienomis smarkiai kyla vanduo kai kuriose upėse.

12p.

UŽSIENIS

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

D.Maradona parėmė N.Maduro

Regina R.: “Neįsivaizduoju, kaip sugebėsime sumokėti tokią baudą.

Ir dar sumažino mums skiriamą socialinę išmoką. Iš ko reikės gyventi?”

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Už kontrabandos gabenimą nubausti ir jų šeimoms tekdavusią socialinę paramą dėl to praradę gyventojai tikina esantys nepagrįstai “skriaudžiami”, o savivaldybių atstovai pripažįsta, kad ši kontrabandininkų auklėjimo priemonė valstybei ekonominio efekto neduoda.

Paradoksas - tokios problemos visiškai neaktualios Pagėgiams.

Informaciją apie sulaikytus ir nubaustus kontrabandos iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos gabentojus Lietuvos savivaldybių administracijoms teritorinės muitinės teikia nuo praėjusių metų pradžios. Jei tarp šių asmenų būna socialinės paramos gavėjų, pašalpų mokėjimas jiems pusei metų sustabdomas.

Vilkaviškio rajone viena pirmųjų naująją tvarką pajuto Reginos R. (moters vardas jos prašymu pakeistas - aut.) šeima. Anot tris vaikus auginančios ir niekur nedirbančios mo-

ters, dar praėjusių metų pradžioje jos sutuoktinis, grįždamas iš Kaliningrado srities, įkliuvo Kybartų pasienio poste. Vyras į Lietuvą tikėjosi parsivežti gerokai daugiau negu leidžiama rūkalų.

“Kaip tik tądien muitinėje vyko kažin kokie tikrinimai, ir jis pataikė “ant tos bangos”. Už cigarečių gabenimą vyrui buvo skirta beveik 5 tūkst. litų bauda. Nė neįsivaizduoju, kaip sugebėsime ją sumokėti, nes mano sutuoktinis taip pat niekur nedirba. Ir dar sumažino mums skiriamą socia-

linę išmoką. Iš ko reikės gyventi?” skundėsi Regina R. Moteris pabrėžė, kad į gretimą šalį pigesnių degalų ir rūkalų jos vyras važinėjo ne iš gero gyvenimo reikėjo kaip nors užsidirbti pragyvenimui, mat verstis tik iš socialinių pašalpų šeima neįstengė.

Tačiau LŽ paklausta, ar negalėtų ji su sutuoktiniu susirasti darbą, Regina R. atsakė, esą juodviem dirbti “neapsimokėtų, nes darbdaviai mažai moka”.

Botanikos sodo vadovybė tikina, kad tiesiant iki 5 metrų pločio dviračių tako ruožą neišvengiamai bus sunaikintos vertingos augalų kolekcijos, įrengiant tvorą ir apšvietimo stulpus - sudarkytas sodo estetinis vaizdas. Prieš tokio tako tiesimą dar 2008 metais kategoriškai pasisakė ir Lietuvos universitetų botani-

7p.

4p.

Karalienės Luizės takais mauros buldozeriai Klaipėdos valdžia pliekiama už tai, kad tiesia naują dviračių taką per vienintelį Vakarų Lietuvoje botanikos sodą. Ši išpuoselėta vaizdinga teritorija XVIII amžiuje buvo dalis parko, kuriame iškylas itin mėgo rengti Prūsijos karalienė Luizė.

Diego Maradona - Hugo Chavezo šalininkas. Pasipuošęs baltais marškiniais ir auskarais su deimantais abiejose ausyse garsusis Argentinos futbolininkas kartu su Nicolasu Maduro aplankė savo velionio draugo kapą ir paragino Venesuelos žmones balsuoti už jo įpėdinį, kuris tęs tokią pačią socialistinę politiką. Futbolo legenda prie kareivinių noriai dalijo žmonėms autografus ir kartu su minia skandavo: “Chavezas gyvas! Kova tęsiasi!” “Kovokime toliau. Hugo fiziškai nebėra su mumis, tačiau mes tęsime kovą su Nicolasu, laikysimės Hugo palikimo ir neleisime niekam savęs trypti”, - pareiškė D.Maradona ir per valstybinę televiziją.

ORAI

kos sodų asociacija. Uostamiesčio merijos valdininkai atkerta, kad apie dviračių tako tiesimą žinota jau seniai, todėl buvo galima suderinti klausimus, o botanikos sodo vadovybė esą bijo teritoriją labiau atverti visuomenei dėl uždarumo, susiformavusio per 20 metų.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, be lietaus.

Temperatūra dieną 12-13 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 15 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

TS-LKD pirmininko rinkimai: modernios politikos link KĘSTUTIS GIRNIUS

Šeštadienį Kauno sporto halėje vyko Vytauto Landsbergio susitikimas su visuomene, iš esmės - su konservatorių rėmėjais. Į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovus kandidatuojantis V.Landsbergis pristatė savo programą, aiškino, kodėl yra nepatenkintas dabartine partijos veikla, siūlė TS-LKD vertybinio atsinaujinimo gaires.

Tai bene pirmas kartas, kai kandidatas į partijos pirmininkus rengė masinį susitikimą, stengdamasis sutelkti kuo daugiau savo rėmėjų, skatinti jų entuziazmą. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, susirinko apie 800 žmonių, taigi salė buvo pustuštė. Vis dėlto toks sumanymas - sveikintinas žingsnis, nebūdingas Lietuvos politinėms partijoms. Jos nerengia didelių susitikimų su rinkėjais net Seimo ar prezidento rinkimų išvakarėse.

Rinkimai Lietuvoje yra nuobodūs, net ir patiems kandidatams. Kartais susidaro įspūdis, kad rinkimų kampaniją stengiamasi dirbtinai riboti.

Vengiama renginių, kurie mobilizuotų rėmėjus, padarytų juos aktyviais kampanijos dalyviais, ne vien pasy-

viais stebėtojais. 2008 metais į Lietuvą atvažiavę užsieniečiai būtų nepastebėję, kad šalyje vyksta Seimo rinkimų kampanija, jeigu jų žvilgsnių nebūtų atsitiktinai patraukę į užkampį nukišti stendai, papuošti kandidatų plakatais. Pernykštė Seimo rinkimų kampanija buvo gyvesnė. Tik nesuprantu, kodėl didžiausių Lietuvos partijų vadovai sutiko aštuonis sekmadienio vakarus iš eilės dalyvauti “Lietuvos ryto” televizijos rengiamuose debatuose, užuot bent dalį to laiko skyrę susitikimams su rinkėjais, lankymuisi kaimuose ir miesteliuose.

Kontrastas su JAV akivaizdus. Ten rinkimų kampanija yra didžioji demokratijos šventė, į kurią įsitraukia milijonai žmonių. Rinkimai mėnesių mėnesius dominuoja viešajame gyvenime. Kandidatai dalyvauja šimtuose, net tūkstančiuose susitikimų su rinkėjais, savo planus aiškina ir daugiatūkstantinei miniai, ir keliems pensininkams senelių prieglaudoje.

Susitikimas Kauno halėje - žingsnis vakarietiškos politinės kampanijos link, mėginimas kreiptis į žmonių širdis ir jausmus ne tik rinkimų dieną.

Tikiu, kad V.Landsbergio sprendimas rengti susitikimą su visuomene taps pavyzdžiu kitoms politinėms partijoms, o toks bendravimas su rinkėjais virs įprastu, ne išskirtiniu kaip dabar, politiniu reiškiniu. Kiti du kandidatai į TS-LKD pirmininkus - Andrius Kubilius ir Valentinas Stundys - aktyviai

važinėja po rajonus, kalbasi su partijos skyrių nariais, kitaip tariant, nesėdi sudėję rankų. Tačiau tokia veikla yra įprasta, ja užsiima visų politinių organizacijų atstovai.

Tiesioginis kreipimasis į partijos kolegas yra įmanomas ir reikšmingas dėl to, kad prieš kelerius metus konservatoriai įvedė visuotinius TS-LKD pirmininko rinkimus. Ne partijos prezidiumas ar centro komitetas, ne suvažiavimo delegatai, ne privačiame bute į vakarėlį susirinkę pateptieji sprendžia, kas taps vadovu. Tai daro narių visuma.

Tiesioginiai partijos pirmininko rinkimai turi ir pranašumų, ir pavojų. Barackas Obama nebūtų tapęs Demokratų partijos kandidatu į prezidentus, jei paprasti partijos nariai nebūtų tarę lemiamo žodžio. Hillary Clinton rėmė tradiciniai partijos vadovai, ji buvo sukaupusi milžinišką sumą pinigų, turėjo geriausius ir brangiausius patarėjus-ekspertus. Tačiau B.Obama išjudino demokratus, uždegė juos savo entuziazmu. Johnas Kennedy taip pat tapo prezidentu dėl to, kad pirmiausia laimėjo paprastų partijos narių pasitikėjimą ir tik tada - partijos šulų. Šie jį laikė pernelyg jaunu, per mažai patyrusiu, per mažai nuopelnų turinčiu politiku. Be to, J.Kennedy buvo katalikas. Daugelis protestantų manė, jog katalikas teiks pirmenybę popiežiaus nurodymams, o ne JAV Konstitucijai ar interesams.

Tačiau esama ir pavojų, kad po aštrios rinkimų kampanijos liks nuoskaudų. Pralaimėjusieji gali nesusitaikyti su padėtimi, daugiau energijos

Nežinia, kaip baigsis konservatorių pirmininko rinkimai, bet jų demokratiškumas yra pavyzdys kitoms partijoms. skirti tolesniam tarpusavio santykių aiškinimuisi, o ne kovai su kitomis partijomis, būti pasyvūs per kitus Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus.

Turėjau tokių nuogąstavimų, kai prieš dvejus metus tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė metė iššūkį A.Kubiliui ir siekė vadovauti partijai.

Ji sulaukė didelio palaikymo, surinko daugiau kaip 45 proc. balsų. Bet po partijos pirmininko rinkimų nebuvo jokių rietenų. I.Degutienė ir jos rėmėjai nuosekliai dirbo TS-LKD naudai, taip pat nenukentėjo dėl mėginimo perimti partijos vairą.

Yra kitas pavojus - kad pirmininku arba kandidatu į kurį nors postą išrenkamas partijos numylėtinis, kurio platesnė visuomenė nemėgsta. Tokiu atveju partija gali nukentėti. Per pastaruosius JAV Kongreso rinkimus radikalūs respublikonai išrinko panašiai nusiteiku-

sius partijos kolegas kandidatais į Senatą, bet šie pralaimėjo, nes jų kovingumas atgrasė daugumą piliečių. Pastaruoju metu konservatoriams sekasi patraukti daug išsilavinusio jaunimo.

Vargu ar jie balsuos už TS-LKD, jei partijai nebevadovaus A.Kubilius.

Tiesioginiai partijos lyderio rinkimai, kurių rezultatai negali būti žinomi iš anksto, Lietuvos politiniame gyvenime yra naujas reiškinys. Neįsivaizduojama, kad Rolandas Paksas arba Viktoras Uspaskichas nesėkmingai kandidatuotų į savo partijų pirmininkus. Juk jie sukūrė šias partijas, jos yra pavaldžios lyderiams, priešintis jų vadovavimui reikštų išdavystę. Algirdas Brazauskas buvo vienvaldis Lietuvos demokratinės darbo partijos, o vėliau - Socialdemokratų partijos vadas. Vien mintis mesti jam iššūkį būtų buvusi tolygi šventvagystei. Prisiminkime, kad per 2000 metų Seimo rinkimus kairiųjų koalicija net pasivadino jo vardu A.Brazausko socialdemokratine koalicija. V.Landsbergis iki 2003-iųjų, kol ėjo konservatorių vadovo pareigas, taip pat buvo neginčijamas savo partijos vadovas.

Nežinia, kaip baigsis konservatorių pirmininko rinkimai, bet jų demokratiškumas yra pavyzdys kitoms partijoms. Svarbu ir tai, kad tokie susitikimai kaip šeštadieninis Kauno halėje taptų įprastu rinkimų kampanijos reiškiniu.

•

Seimo tribūna

Kibernetinių grėsmių dar nesuvokiame Su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku “darbiečiu” Artūru Paulausku kalbamės apie pavojų žmonių bei valstybės saugumui keliančias kibernetines atakas ir pastangas nuo jų apsisaugoti.

- Teigiama, jog ateityje kibernetinės atakos taps vienu rimčiausių iššūkių valstybės saugumui. Kaip vertinate elektroninėje erdvėje kylančias grėsmes?

- Mes dar nelabai suvokiame tokių grėsmių ir negalime įvertinti jų svarbos.

Nei verslas, nei valstybinis sektorius, nei paprasti žmonės kol kas rimtai nesusidūrė su tokiomis grėsmėmis, o jei ir susidūrė, galbūt nieko apie tai nežino. Nepastebi, kad kompiuteris jau yra “užkrėstas”.

Kaip rodo kibernetinių atakų skaičius ir prognozuojamos šio reiškinio tendencijos, grėsmė darosi vis didesnė.

Jau dabar galime spėti, kad asmeniniai, verslo, net valstybiniai konfliktai greitai persikels į elektroninę erdvę. Todėl būtina rimtai vertinti kibernetinį saugumą, iškelti jį kaip prioritetinį nacionalinio saugumo klausimą.

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Paulauskas: “Jau dabar galime spėti, kad asmeniniai, verslo, net valstybiniai konfliktai greitai persikels į elektroninę erdvę.”

- Piktavalių programišių taikiniu tampa ir valstybinių įstaigų duomenų bazės, ir gyventojų sąskaitos bankuose. Kokios dedamos pastangos, kad būtų galima apsisaugoti

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

nuo tokių kibernetinių išpuolių?

- Užpernai Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Nacionalinė elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) programa 2011-2019 me-

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

tams. Atsakingomis už šios programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą paskirtos devynios institucijos. Dar yra Valstybės informacinių išteklių įstatymas ir kiti. Reglamentavimą turime, tačiau priežiūros nepakanka. Pasigendame tikslesnio koordinavimo, bendros kontrolės sistemos, vieno centro, kuris apimtų visą kibernetinį saugumą. Priemonės kibernetiniam saugumui užtikrinti tarsi yra sukurtos, bet nevykdomos arba vykdomos nepakankamai.

- Valstybės institucijų kompiuteriuose esanti medžiaga, susijusi su NATO ir Europos Sąjunga (ES), pasak specialistų, tampa užsienio žvalgybų finansuojamų informacinių atakų objektu. Ar Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai bus užtikrintas saugus disponavimas konfidencialia informacija?

- Mano nuomone, turi būti centralizuota organizacija, vienas centras, kuris rūpintųsi slaptos informacijos perdavimu ir saugumu. Nėra sukurta valstybės institucijoms bendrų standartų, reglamentuojančių kibernetinę saugą darbo vietoje. Kad tai būtų padaryta, reikia investicijų ir kompetencijos.

Kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, stengsimės kibernetinį saugumą užtikrinti kaip įmanoma geriau. Visos susijusios institucijos žino savo silpnąsias vie-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

tas, joms skirtos užduotys tas silpnybes panaikinti. Tad kibernetinio saugumo užtikrinimas pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu turės būti efektyvus.

- Kokias įvardytumėte silpnąsias Lietuvos elektroninės erdvės saugumo vietas?

- Pirmiausia - neturime kibernetinio saugumo strategijos. Tai reiškia, kad nežinome, kokiu keliu einame.

Sauga privalėtų rūpintis informacinių sistemų valdytojai, turėtų būti bendras valstybinių institucijų tinklas, nustatyti slaptos informacijos ribojimo lygiai. Taip pat reikia kelti tyrėjų kvalifikaciją, kad jie būtų kompetentingi ir galėtų tirti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Visa tai kol kas galima įvardyti kaip silpnąsias vietas užtikrinant kibernetinį saugumą.

- Kokius prioritetus kelia Seimo NSGK, siekdamas užtikrinti kibernetinį šalies saugumą?

- Mūsų pagrindiniai prioritetai - kibernetinio saugumo užtikrinimu užsiimančių institucijų parlamentinė kontrolė, kad būtų vykdomi įstatymai ir NSGK nutarimai. Sieksime inicijuoti esamų kibernetinio saugumo užtikrinimo trūkumų šalinimą ir didinti saugumą.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Žurnalistų kūryba - po didinamuoju stiklu ba siūlo leidėjui taikiai išspręsti ginčą ir taip ištaisyti klaidą. Jau yra keli atvejai, kai redakcijos savo noru sutiko su tokiu mūsų siūlymu.

VALDAS KVEDARAS

Mirties nuosprendis laikraščiams skelbiamas per anksti - prie tokios išvados priėjo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, išanalizavusi pernykštę žiniasklaidos situaciją ir palyginusi ją su ankstesnių metų rezultatais. Teigiama, jog internetas potencialus saviraiškos laisvės įgyvendinimo užribis, o užribinė saviraiškos laisvė nebėra demokratijos vertybė. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą pažeidimų. Ši tarnyba taip pat prižiūri, ar laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, atlieka ekspertinį viešosios informacijos vertinimą. Pernai ŽEIT gavo daugiau kaip 200 skundų. Pirmąkart dėl internete paskelbtos informacijos skųstasi daugiau nei dėl spausdinto žodžio.

“Pasitvirtino tendencijos, kad ką spaudoje aptikti sudėtinga, internete rasti nesunku, ko negalima skelbti spaudoje ar televizijoje, bus paskelbta internete ir greičiausiai tinklalapyje, kuris yra už Lietuvos ribų”, - interviu “Lietuvos žinioms” sakė žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė.

ŽEIT - ir teismas, ir advokatas - Seimui neseniai pateikėte tarnybos veiklos ataskaitą. Kokios spalvos yra tie žurnalistikos arimai, ar daug nepatenkintųjų žurnalistų darbu ir ar tos pretenzijos pagrįstos?

- Pernai tarnyba gavo ir ėmė nagrinėti 232 skundus. Dalis prašymų juose buvo suformuluoti neaiškiai ir netiksliai.

Tokių skundų autoriai, paprašyti konkretumo, atsakymų nepateikė, tad skundai nebuvo nagrinėjami.

Nustebino, kad pernai gauta 113 nagrinėtinų skundų dėl publikacijų internete - net 25 daugiau negu 2011 metais. Dėl publikacijų spaudoje gavome tik 71 skundą - jų per metus sumažėjo 22. Taip pat mažiau skųstasi dėl televizijos laidų, dėl radijo laidų - vos kartą.

Nauja tendencija - gauti devyni skundai dėl knygose pateiktos informacijos.

Išnagrinėję skundus nustatėme, kad 23 atvejais buvo pažeista fizinių asmenų garbė ir orumas, 18 atvejų - jų privatus gyvenimas. 155 atvejais nustatyti kiti įstatymų pažeidimai.

59 skundai nepasitvirtino. Daug tai ar mažai, sunku pasakyti. Tačiau išanalizavus skundus galima daryti išvadą, kad neretai jų autorių buvo pasikarščiuota, paskubėta. Neatmestina, jog rašinių herojus pastūmėja skųstis ir advokatai, imantys už savo darbą nemažą atlygį. Iš praktikos galiu pasakyti, kad

Daugėja žalingos informacijos

ginčus į teismus perkeliantys advokatai neretai prašo ir mūsų pagalbos, nors tai - tiesioginis jų darbas. Beje, pabrėšiu, kad mūsų tarnyba - savotiška advokatūra, tad asmeniui, manančiam, jog buvo viešai pažeistos jo teisės, nereikėtų samdytis advokato. Jei pripažįstama, kad buvo pažeistos tokio asmens teisės, tarnyba priima sprendimą leidėją klaidingą informaciją paneigti. Tokį sprendimą būtina vykdyti.

- ŽEIT - ne tik savotiška advokatūra, bet ir tam tikra teisminė institucija, įgaliota spręsti, ar visuomenės informavimo priemonės nepažeidė įstatymų. Jei taip, įpareigojate paneigti asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, kitaip tariant, paskelbti tos informacijos paneigimą. Ar tokiais atvejais leidėjai dažnai kreipiasi į teismą bandydami užginčyti jūsų išvadas ir kokie būna teismų sprendimai?

- 2011 metais priimtų sprendimų teisinis pagrįstumas didėjo, pernai smuko. Tai rodo administracinių teismų - pirmosios ir antrosios instancijų - išnagrinėtų teisminių ginčų dėl apskųstų sprendimų statistika.

2012 metais įsiteisėjusių teismui apskųstų inspektoriaus sprendimų arba nutarimų pagrįstumo rodiklis buvo 10 proc. mažesnis nei 2011-aisiais ir sudarė beveik 82 procentus. Tai reiškia, kad tik 18,2 proc. žurnalistų etikos inspektoriaus priimtų sprendimų, kurie buvo apskųsti teismui, pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino nepagrįstais ir panaikino. Pastaruoju metu teismams apskųsta apie 30 - maždaug kas penktas - tarnybos priimtų sprendimų. Per dvejus metus įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo panaikinti tik du inspektoriaus sprendimai ir vienas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai akivaizdus atsakymas tiems, kurie galbūt

Romo Jurgaičio nuotrauka

Z.Zamžickienė: “Pabrėšiu, kad mūsų tarnyba savotiška advokatūra, tad asmeniui, manančiam, jog buvo viešai pažeistos jo teisės, nereikėtų samdytis advokato.” nepatenkinti mūsų veikla, - tarnyba priima pagrįstai teisingus sprendimus.

Noriu pabrėžti, kad kai kada tenka taikstytis su gana keistais teismų sprendimais. Pavyzdžiui, vienu atveju buvo pripažinta, jog visuomenės informavimo priemonė pažeidė juridinio asmens reputaciją, tai apeliacine tvarka patvirtino ir teismas. Leidėjui apskundus kitą analogišką mūsų sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė priešingą sprendimą - esą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba neturėjo teisės nagrinėti juridinio asmens skundo dėl jo pažeistos dalykinės reputacijos.

Arba toks atvejis: vienoje byloje teismas pasisakė, kad skundą nagrinėjanti tarnyba turi teisę reikalauti papildomos informacijos iš valstybinių įstaigų ir institucijų, kitoje - kad tokios kompetencijos neturi ir privalo remtis informacijos rengėjo bei skleidėjo pateiktais duomenimis dėl tokios informacijos atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams.

Suklydai - atsiprašyk - Jei nustatomi Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai, galite reikalauti, jog viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, arba sudarytų galimybę pačiam asmeniui atsakyti ir paneigti. Ar leidėjai vykdo tokius sprendimus?

- Kaip minėjau, dalis jų kreipiasi į teismą ir bando ginčyti mūsų sprendimus, tačiau tik penktadalis tokių skundų pripažįstami pagrįstais.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas inspektoriaus priimtų sprendimų privalomumas. Nustatyta, kad inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti jam suteiktas teises ir įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.

Už reikalavimų nevykdymą turime teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, kaltą asmenį bauda nuo 500 iki 1000 litų baudžia teismas. Džiugu, kad per pastaruosius metus minimalia bauda buvo nubaustas vos vienas asmuo, šis jos neginčijo ir sumokėjo. Tiesa, dėl viename spaudos leidinyje nuolat skelbtos asmenų garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo teko nemažai įtikinėti šio leidinio savininką ir leidėją, tačiau išaiškinus, kad už sprendimų nevykdymą gresia nemažos baudos, paneigimai buvo išspausdinti.

Per pastaruosius trejus metus stebima, kad visuomenės informavimo priemonės vykdo mūsų tarnybos priimtus sprendimus. Nors įvykdytų sprendimų santykis mažai kito, nuo 25 proc. iki 6,9 proc. sumažėjo neįvykdytų sprendimų.

Dabar tarnyba siūlo leidėjams naują taikymosi su besiskundžiančiais asmenimis formą - mediaciją. Gavusi skundą, kuris gali būti pagrįstas, tarny-

- Jūsų tarnyba ne tik nagrinėja skundus, bet ir vertina, kaip laikomasi Visuomenės informavimo įstatymo. Jame kalbama ir apie žalingą, ribojamą arba draudžiamą informaciją. Ar jos daugėja?

- Spaudoje tokios informacijos sumažėjo, o transliavimo srityje pažeidimų, palyginti su užpraeitais metais, pagausėjo daugiau kaip dukart. Per televiziją dažniausiai buvo transliuojama baimę ar siaubą kelianti informacija.

Mažiausiai pažeidimų, kaip ir ankstesniais metais, užfiksuota radijuje. O didžiausia pažeidimų tikimybė lieka internete.

Pernai aktuali buvo nepilnamečių asmens duomenų skelbimo problema: 21 kartą paviešinti įtariamojo padarius nusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo arba nuo nusikalstamos veikos ar nuo kitokių teisės pažeidimų nukentėjusių nepilnamečių asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jų tapatybę. Daugiausia tokių pažeidimų būta skleidžiant informaciją apie vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.

Pernai surengėme nemažai susitikimų su viešosios informacijos rengėjais, redakcijų vadovais ir aptarėme nepilnamečių asmens duomenų skelbimo problemą. Susitikimai ir konsultacijos davė rezultatų - kai kuriuose spaudos bei internetiniuose leidiniuose tokių pažeidimų sumažėjo.

Sieks reformos - 2009 metais, kai Seimas jus patvirtino žurnalistų etikos inspektore, sakėte, kad ŽEIT būtina reformuoti į ombudsmeno įstaigą. Panašios tarnybos, kuri neretai vadinama spaudos sarginiu šunimi, nėra jokioje užsienio valstybėje. Ar tebepuoselėjate tokius planus?

- Pernai Seimas patvirtino naujus ŽEIT nuostatus. Juose dar aiškiau nubrėžta inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos misija bei pagrindinis uždavinys - užtikrinti žmogaus teisių apsaugą visuomenės informavimo priemonėse. Kadangi daugumą gyventojų vis dar klaidina šio pareigūno pavadinimas, šiemet numatyta parengti Seimui siūlymus reorganizuoti ŽEIT į Žmogaus teisių apsaugos visuomenės informavimo priemonėse kontrolieriaus įstaigą. Drauge ketinama parengti atskirą tokios įstaigos veiklą reglamentuojantį įstatymą. Jis turėtų užtikrinti didesnį nepriklausomumą ir suteikti daugiau galimybių ginti žmogaus teises skirtingose visuomenės informavimo srityse. Jei Seimas sutiks su tokiais siūlymais, institucija įgaus dar daugiau ombudsmeno požymių.

•

Trumpai PAVASARIO POLAIDIS Prasidėjęs pavasario polaidis Šiaurės Lietuvoje jau pridarė nemažai nuostolių. Gyventojai teigė nesitikėję, kad šiemet taip anksti patvins upės ir apsems sodybas.

Kai kur yra neišvažiuojamų kaimo ir miško kelių. Pakruojo rajono Jovarų kaimo kai kuriems gyventojams jau vakar paryčiais teko skubiai ieškotis nakvynės pas gimines ar draugus, gelbėti naminius gyvulius. Panaši padėtis ir kituose Šiaulių apskrities rajonuose.

Radviliškio rajone ištvinę Beržės

ir Šušvės upeliai, Kelmės - Kražantė. Polaidis rūpesčių pridarė ir Panevėžyje bei Panevėžio rajone.

SIŪLO Į KONTROLIERIUS Dviem ministerijoms - Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos - skirtingu metu vadovavęs Raimondas Šukys siūlomas į Seimo kontrolierius. Jo kandidatūrą tvirtinti parlamentui teikia Seimo pirmininkas “darbietis” Vydas Gedvilas. R.Šukį siūloma skirti Seimo kontrolieriumi savivaldybių institucijų ir įstai-

gų pareigūnų veiklai tirti. Šiuo metu R.Šukys eina teisingumo ministro Juozo Bernatonio patarėjo pareigas. Eksministras Seimo kontrolieriaus poste turėtų pakeisti Augustiną Normantą, kurį planuojama skirti Seimo kontrolierių įstaigos vadovu. Vasario viduryje baigėsi įstaigos vadovo Romo Valentukevičiaus kadencija.

SIEKIA ROTACIJOS Į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-

LKD) pirmininko postą pretenduojantis europarlamentaras Vytautas Landsbergis tikina pasigendantis galimybių partijoje pasireikšti jaunimui ir rotacijos TSLKD vadovybėje. Tai jis pabrėžė šeštadienį popiet kreipdamasis į kelis šimtus susirinkusiųjų Kauno sporto halėje. V.Landsbergis ragino bendražygius “tęsti Sąjūdžio liniją”. “Jums remiant grįšiu iš europinės politikos į lietuvišką ir visi kartu pajudinsime tas užmaurojusias balas”, - kalbėjo jis.

BNS, LŽ

V.Landsbergis ragino bendražygius “tęsti Sąjūdžio liniją”.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

4

2013 04 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

Kontrabandininkai neverkia tik Pagėgiuose Atkelta iš

•1p.

Vos vienas atvejis Nors esama savivaldybių, kuriose socialinės paramos teikimas sustabdytas dešimtims kontrabandos gabentojų, prie pat Rusijos sienos įsikūrusių Pagėgių valdininkai tikina, kad per visus praėjusius metus jiems tai teko padaryti vos vieną kartą. Šiemet tokių atvejų apskritai dar nebuvo, nors iš Klaipėdos teritorinės muitinės gaunami nubaustų kontrabandininkų sąrašai nėra trumpi - juose dešimtys pagėgiškių pavardžių.

“Gal čia “kalta” mūsų nedidelė savivaldybė. Turime tik 12 tūkst. gyventojų, o visa teritorija suskirstyta

Skaičiuoja dešimtimis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė neslėpė, kad socialinės paramos lėšų mokėjimas sustabdytas ne vienai šio rajono gyventojų šeimai. Pernai dėl kontrabandos pašalpų neteko 49 asmenys, šiemet dar septyni.

“Iš Kauno teritorinės muitinės nuolat gauname ilgus sąrašus nubaustųjų pavardžių. Matyt, daug vilkaviškiečių važinėja ir įkliūva. Tačiau paramos gavėjų tarp jų nėra itin daug. Nutraukdami pašalpų mokėjimą paaiškiname žmonėms, kodėl taip darome. Ne mūsų valioje ką nors pakeisti - ir mes, ir gaunantieji paramą privalo laikytis įstatymų”, - teigė D.Grabauskienė.

Priekaištų dėl nutrauktų socialinių išmokų mokėjimo iš kontrabandininkų sulaukia ne tik Vilkaviškio, bet ir Jurbarko, Šakių, kitų Kaliningrado srities ar Baltarusijos pasienyje esančių savivaldybių socialiniai darbuotojai.

Kaip LŽ pripažino Jurbarko rajono Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kornikaitė, nors pernai dėl kontrabandos išmokų neteko 11 asmenų, o šiemet tokias sankcijas numatyta pritaikyti dar keliems asmenims, tai dar nereiškia, kad be socialinių pašalpų lieka ištisos šeimos. “Išmokos yra sumažinamos. Jų negauna tik tėvai, o vaikams pašalpos mokamos toliau, nes Piniginės paramos įstatymas numato, kad jei šeimoje yra vaikų,

Muitininkų patikrinimai pasienyje kai kuriems kontrabandos gabentojams baigiasi pašalpų praradimu. / Muitinės departamento nuotrauka pirmiausia privalome atsižvelgti į jų poreikius”, - aiškino I.Kornikaitė.

Minimalus taupymas Visi LŽ kalbinti merijų specialistai pabrėžė, kad sprendimas atimti socialines išmokas iš įkliuvusių kontrabandininkų veikiau yra prevencinė priemonė įstatymų pažeidėjams, bet ne priemonė mažinti savivaldybių išlaidas socialinėms reikmėms. Kaip tikino vilkaviškietė D.Grabauskienė, paramos mokėjimas jų rajone nutrauktas pusšimčiui gyventojų, tačiau išlaidos socialinėms reikmėms per mėnesį sumažėjo vos keliais tūkstančiais litų. “Pernai

mums reikėjo daugiau kaip milijono litų per mėnesį, iš esmės tiek pat reikia ir šiemet. Didelio ekonominio efekto nėra”, - sakė ji.

D.Grabauskienės manymu, kur kas efektyviau socialinei paramai skirtos lėšos būtų taupomos, jei vėl būtų grįžta prie tvarkos, kai darbo biržoje užsiregistravęs asmuo negalėtų jau tą pačią dieną prašyti ir socialinės pašalpos. Mat būtent nuo praėjusių metų pradžios įsigaliojusi naujovė ir išplėtė paramos prašytojų gretas. Socialines išmokas Vilkaviškio rajone šiuo metu gauna apie pustrečio tūkstančio šeimų.

D.Grabauskienė: “Pernai mums reikėjo daugiau kaip milijono litų per mėnesį, iš esmės tiek pat reikia ir šiemet.

Didelio ekonominio efekto nėra.” į penkias seniūnijas. Tad kiekvienoje seniūnijoje dirbantys socialiniai darbuotojai palyginti gerai pažįsta beveik visus žmones, tarp jų ir paramos prašytojus”, - svarstė Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė. Pasak jos, jei seniūnijų socialiniai darbuotojai nutuokia, kad paramos pageidaujantis

asmuo gali turėti neoficialių pragyvenimo šaltinių, tol apeliuoja į įstatymus, kol žmogus išeina taip ir neparašęs prašymo.

D.Vaitiekienės teigimu, socialiniai darbuotojai dažnai žino ne vien tai, kuo verčiasi kuris nors socialinės paramos prašantis gyventojas, bet ir tai, ar iš tikrųjų tas žmogus yra vienišas, o gal turi “paslėpęs” sugyventinį. Todėl socialines išmokas esą gauna tik tie, kuriems jos tikrai reikalingos.

Keli tūkstančiai pažeidimų Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė LŽ teigė, jog teikti savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie asmenis, nubaustus už kontrabandą ir neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, muitininkai privalo pagal Oficialiai neapskaitomos ekonomikos reiškinių kontrolės priemonių planą.

Pernai savivaldybės iš viso buvo informuotos apie beveik 1000 žmonių, padariusių muitų teisės aktų pažeidimų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos muitinė iš viso nustatė 2862 pažeidimus. Surašyti 1386 administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl prekių gabenimo pažeidimų ir kontrabandos. Pernai dėl šių priežasčių buvo surašyti 4865 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Taip pat pradėti 186 ikiteisminiai tyrimai tais atvejais, kai sulaikytų prekių vertė viršijo 32 500 litų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pradėtas 61 toks tyrimas.

•

Paukščių gripo bijoti neverta DAIVA BARONIENĖ

Paukščių gripas, nuo kurio pastaruoju metu mirė daugiau kaip 10 Kinijos gyventojų, Lietuvai negresia. Taip tikina veterinarai, užkrečiamųjų ligų specialistai ir civilinės saugos žinovai.

Teigiama, kad mūsų kraštą nuo šio klastingo viruso apsaugos jam plisti ne itin palankus klimatas, nedidelis gyventojų tankis ir tai, kad, palyginti su daugelio mažiau išsivysčiusių šalių gyventojais, esame įpratę dažniau plautis rankas.

Lietuvos ambasados Pekine internetinis puslapis skelbia, kad Pasaulio sveikatos organizacija kol kas nerekomenduoja taikyti apribojimų nei atvykstantiesiems į Kiniją, nei išvažiuojantiesiems iš jos.

Ambasados konsulinis pareigūnas, trečiasis sekretorius Mindaugas Stankevičius LŽ teigė, kad jo aplinkoje gyvenimas ramus, plika akimi nematyti, kad patys kinai būtų ėmęsi kokių nors išskirtinių priemonių apsisaugoti nuo paukščių gripo ar bent jau nešiotų respiratorius. Anot M.Stankevičiaus, ryšių su Kinija turintys lietuviai ambasadai neteikia jokių su paukščių gripu susijusių klausimų. “Tiesą sakant, nelabai turėčiau ką jiems pasakyti, nes jokių nurodymų, jokių apribojimų dėl to viruso neturime”, - pabrėžė jis.

LŽ kalbintas Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas patarė ir mums, lietuviams, sekti kinų pavyzdžiu ir nepradėti pernelyg nerimauti dėl paukščių gripo. Jis pabrėžė, kad virusas plinta ten, kur karšta, didelis vienoje vietoje susispietusių žmonių tankis, prasta higiena ir gyventojai glaudžiai kontaktuoja su paukščiais. Esant tokioms aplinkybėms, pasak S.Čaplinsko, pasitaiko atvejų, kai virusas, kuriuo paprastai ser-

ga išskirtinai paukščiai, mutuoja ir juo suserga žmonės. “Kol paukščių gripą perneša tik paukščiai, didelio pavojaus nėra. Jei atsitiks taip, kad šios formos gripu bus galima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus, tada jau bus imta skambinti pavojaus varpais”, - tikino S.Čaplinskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio teigimu, Kinijos ribų paukščių gripas kol kas neperžengė. VMVT atstovas tikino, jog Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungai (ES) priklausančios šalys, jau kelerius metus vykdo laukinių ir naminių paukščių stebėsenos programą. Ji siejama ir su paukščių gripo profilaktika. Kol kas ištyrus 40 negyvų paukščių buvo nustatyta, kad visi jie krito ne nuo paukščių gripo. “Šiomis dienomis Europos Komisijos iniciatyva vyko ES šalių veterinarijos specialistų posėdis, kuriame buvo pateikta informacija, kad ir pačioje Kinijoje nėra padidėjęs paukščių kritimas nuo šios ligos. Tai mums leidžia tikėtis, kad net ir dabar, esant paukščių migracijai, šis gripas į mūsų šalį neatkeliaus”, - sakė M.Masiulis. Jis pabrėžė, kad paukščių gripu serga antys, žąsys ir vištos. Kitų rūšių paukščiams ši liga nenustatoma.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas aiškino, jog PAGD nėra gavęs jokių duomenų, bylojančių, kad reikėtų imtis kokių nors priemonių saugantis nuo Kinijoje pratrūkusio paukščių gripo. Jo teigimu, jei kils pavojus susirgti šia liga, pirmiausia žmonėms bus siūloma elgtis taip, kaip ir paskelbus bet kurio gripo epidemiją. Tačiau E.Trunovas vylėsi, kad to daryti neprireiks, ir gyvensime kaip gyvenę.

•

2013 04 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Karalienės Luizės takais mauros buldozeriai nikos sodo vadovybė labai seniai žinojo apie to tako tiesimą, projektas suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, todėl dabar reiškiami priekaištai mums yra nepagrįsti”, LŽ sakė jis.

R.Zulco manymu, botanikos sodo vadovybė neva bijo didesnio viešumo, nes 20 metų teritorija buvo mažai reklamuojama, ne itin lankoma ir gana uždara.

“Visi modernūs Europos miestų universitetų botanikos sodai, parkai atveriami visuomenei, tačiau klaipėdiečiai nežinia kodėl nenori. Jei jie kalba apie augalų kolekcijų naikinimą, čia jų rūpestis, ne mūsų, pasirūpinti tomis kolekcijomis ir persodinti egzempliorius. Užuot priekaištavę, tegul pagalvoja, kaip pagerinti botanikos sodo kokybę, padidinti patrauklumą, nes per 20 metų, mano žiniomis, sode nebuvo įgyvendintas nė vienas investicinis europinis projektas, o galimybės tai daryti tokioje teritorijoje didžiulės”, - atsikirto R.Zulcas.

DENISAS NIKITENKA

Klaipėdoje užvirė precedento neturintis konfliktas. Vietos valdžia pliekiama už tai, kad tiesia naują dviračių taką per vienintelį Vakarų Lietuvoje botanikos sodą. Ši išpuoselėta vaizdinga teritorija XVIII amžiuje buvo dalis parko, kuriame iškylas itin mėgo rengti Prūsijos karalienė Luizė.

Botanikos sodo vadovybė tikina, kad tiesiant iki 5 metrų pločio dviračių tako ruožą neišvengiamai bus sunaikintos vertingos augalų kolekcijos, įrengiant tvorą ir apšvietimo stulpus sudarkytas sodo estetinis vaizdas. Prieš tokio tako tiesimą dar 2008 metais kategoriškai pasisakė ir Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija.

Uostamiesčio merijos valdininkai atkerta, kad apie dviračių tako tiesimą žinota jau seniai, todėl buvo galima suderinti klausimus, o botanikos sodo vadovybė esą bijo teritoriją labiau atverti visuomenei dėl uždarumo, susiformavusio per 20 metų.

Gresia sužlugdymas Tiesiant dviračių taką tektų išardyti šį botanikos sodo tiltelį ir išrauti daugybę kolekcinių augalų.

Pretenzijas ignoravo Pajūris Lietuvoje pelnytai tituluojamas kaip geriausiai išplėtotą dviračių takų tinklą turinti mūsų šalies teritorija, ir tas tinklas vis plečiamas. Pernai Klaipėdos valdžia po kelerių metų planavimo ir derinimo pradėjo tiesti naują dviračių ir pėsčiųjų taką prie Danės upės nuo Biržos tilto iki Palangos kelio.

Naujasis takas bus 7237 metrų ilgio ir atsieis daugiau kaip 7 mln. litų. Didžioji dalis lėšų - 6 mln. litų - gauta iš Europos Sąjungos fondų, likusią dalį pridės uostamiesčio savivaldybė. Visiškai projektą planuojama baigti kitų metų rugpjūtį. Šis projektas ramiai buvo įgyvendinamas, kol dviračių taką tiesianti technika atriedėjo prie Klaipėdos universiteto (KU) botanikos sodo teritorijos.

Mat paaiškėjo, kad 1,5 kilometro dviračių tako ruožas per sodą drieksis prie pačios vaizdingiausios, miestiečių mėgstamos, tačiau ne itin išreklamuotos teritorijos dalies: Danės upės kranto su mažais skardžiais. Šiuo metu statybų technika kaip tik stovi prie sodą juosiančios tvoros, bet nedrįsta įvažiuoti į jį.

Pasak botanikos sodo direktorės Onos Rūtos Žadeikienės, miesto valdžia nesutiko su botanikų prašymais taką tiesti aplenkiant sodo teritoriją arba joje esančias augalų kolekcijas.

“Taip, tas takas dokumentuose buvo numatytas tiesti labai seniai, tačiau kai projektas pradėjo judėti į priekį, ne kartą kreipėmės į valdžią prašydami neniokoti botanikos sodo. Mat taką tiesianti statybinė technika išraus žemę, ir neišvengiamai teks iš kelio dviračių takui pašalinti mūsų kolekcinius augalus. Suskaičiavime, kad išrauti ir persodinti reikės per 50 rūšių, tačiau nėra jokios garantijos, kad tie augalai vėliau prigis kitoje vietoje. Be to, kai kuriuos jų, pavyzdžiui, maumedžius, ąžuoliukus, šermukšnius, teks iškirsti. O eglės, sekvoja ir kiti spygliuočiai apskritai persodinti neprigyja ir nudžiūva”, - LŽ pasakojo botanikos sodo vadovė.

Kompensacija nenumatyta KU botanikos sodas Klaipėdoje įrengtas nuošalioje vietoje Tauralaukyje ir nėra masiškai lankoma vieta. Į vaizdingą 9,3 hektaro teritoriją užsuka romantikos mėgėjai, šeimos su vaikais, čia vyksta įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai. Žydinčią ir kvepiančią oazę itin pamėgę vestuvininkai, iškylų mėgėjai. “Įsivaizduokite situaciją: per sodo teritoriją pradeda pirmyn atgal važinėti

dviratininkai, vaikščioti pėstieji. Tiesiamo tako plotis - 5 metrai, tačiau dar tiek pat palikta prie upės kaip apsauginė zona, tad iš sodo atimamas mažiausiai 10 metrų pločio, 1,5 kilometro ilgio ruožas. Ir dar bus įrengti apšvietimo stulpai, pastatyta tvora, skirianti taką nuo sodo. Bet kas tada prižiūrės Danės pakrantes už tvoros? Dabar jas tvarkome mes”, - padėtį apibūdino O.R.Žadeikienė.

Ji tikino Klaipėdos valdžios prašiusi ten, kur takas eina per dabar augančių augalų kolekcijas, susiaurinti iki 2,5 metro pločio, tačiau atsakymas buvęs neigiamas.

“Naujausiomis žiniomis, jie sutiko susiaurinti iki 4 metrų pločio. Labai gaila augalų, nes takas sunaikintų pusšimtį jų rūšių, iš kurių apie 30 yra retos. Kolekcija kaupta ištisus du dešimtmečius, jos vertė - keliasdešimt tūkstančių litų, bet apie piniginę kompensaciją nėra nė kalbos. Eisime metras po metro prieš statybinę techniką ir iškasime augalus, kitur prašysime jų neliesti, jei tai bus įmanoma. Apskritai nežinome, kurie augalai “pasipainios” tam takui, nes viena yra matyti brėžinius, visai kas kita - kai pradės tiesti”, - kalbėjo O.R.Žadeikienė.

Labiausiai direktorė baiminasi galimos situacijos jau pradėjus naudotis dviračių taku, mat tuomet juo važiuojantys žmonės esą tikrai susigundys perlipti neaukštą tvorą ir nusiskinti gražių kolekcinių augalų.

Tačiau, anot KU istoriko ir uostamiesčio tarybos nario Vyganto Vareikio, karalienės Luizės pėdsakai botanikos sodo teritorijoje jau seniai ataušę.

“Galime kalbėti apie visą Tauralaukio parko kompleksą, kuris tikrai XVIII amžiuje buvo įrengtas pagal prancūzišką modelį, anuomečius europinius standartus. Deja, to parko nebelikę, kaip ir kitų senų istorinių parkų Klaipėdoje. Tai, ką matome, susiformavo sovietmečiu ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ten parko nebėra, yra tik botanikos sodas, įkurtas 1993 metais”, - LŽ sakė jis.

V.Vareikio manymu, dviračių takas jokiu būdu nesumenkins teritorijos patrauklumo, priešingai, vaizdinga vietovė bus geriau žinoma ir lengviau pasiekiama miestiečiams.

“Botanikos sodo vadovybė seniai žinojo apie to tako tiesimą, tačiau atsibudo tik prieš pusę metų, kai pradėta realiai įgyvendinti darbus šalia jų teritorijos. Tai rodo, kad nesugebama dalyvauti priimant sprendimus. O apšvietimas botanikos sodo pašonėje gerai, augalus galima išsikasti ir persodinti”, - tikino klaipėdietis, prieš keletą metų parašęs knygos apie Prūsijos karalienę Luizę recenziją.

R.Zulcas: “Mes jau nusileidome: vietoj asfalto dangos sodo teritorijoje takas bus grįstas skaldele.”

Jokio aliarmo dėl dviračių tako botanikos sode nekelia ir dabartinis KU rektorius Vaidutis Laurėnas. KU atstovė žiniasklaidai Edita Valinčienė, perduodama rektoriaus žodžius, LŽ teigė, kad KU puoselėja dalykinius santykius su merija, o botanikos sodas turi būti kuo labiau atviras miestiečiams ir svečiams.

Siūlo nedramatizuoti Klaipėdos merijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas LŽ patikino, kad, nors vis garsiau protestuojama, dviračių takas per botanikos sodą tikrai bus tiesiamas, planai nekeičiami.

“Mes jau nusileidome: vietoj asfalto dangos sodo teritorijoje takas bus grįstas skaldele. Tako plotis negali būti drastiškai mažinamas, nes kitaip negalėtume įteisinti baigtų darbų. Bota-

Tačiau politikų ir valdininkų argumentus apie botanikos sodo vadovybės vėlyvą “atsibudimą” paneigia LŽ gauti dokumentai.

Apie sodui iškilsiančią grėsmę viešai ir oficialiai kalbėta dar 2008 metais. Ir ne vienos, o keleto institucijų.

Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija Klaipėdos merijos vadovams pareiškė, kad dviračių tako įrengimas visiškai sužlugdytų botanikos sodą.

Pasak žymių mokslininkų, tiesiant taką būtų atimta galimybė botanikos sodui siekti svarbiausio tikslo - augalų genofondo kaupimo ir išsaugojimo. Nevaržomas visuomenės judėjimas po teritoriją sunaikintų vertingas augalų kolekcijas. Mokslininkų manymu, pasaulinėje praktikoje analogiškų atvejų esą nėra.

Savo nuomonę dar prieš penketą metų raštu yra išreiškusi ir Aplinkos ministerija. Ji Klaipėdos merijai priminė, kad botanikos sodas turi dendrologinės kolekcijos statusą ir yra saugomas gamtos objektas. Todėl merijai buvo siūlyta ieškoti alternatyvų ir dviračių taką tiesti aplenkiant botanikos sodą, nedarkant jo kraštovaizdžio.

Tačiau valdžios biurokratiniai buldozeriai šį pavasarį virto tikrais, kasdien artėjančiais prie kadaise karalienės Luizės pamėgtos Danės pakrantės.

•

Karališki pėdsakai Dviračių tako tiesimo per botanikos sodą priešininkai naudoja ir karalienės Luizės kortą, mat ši istorinė asmenybė prieš kelis šimtus metų išties labai mėgo kadaise europietiškai įrengtą Tauralaukio parką. Dabartinis botanikos sodas buvo jo dalis.

Be to, vietovė garsi ir dėl 1802 metais netoli šios teritorijos buvusiame dvare vykusio Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimo su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Prieš keletą metų sodo teritorijoje buvo rengiamos ir teatralizuotos pažintinės ekskursijos su aktoriais, karieta, “prisikėlusia” pačia karaliene Luize.

Todėl esą botanikos sode įrengus modernų dviračių ir pėsčiųjų taką su tvoromis ir žibintais būtų neatitaisomai sunaikinta karališka dvasia, ir tokios ekskursijos, džiuginusios miestelėnus, būtų nebetikslingos.

Vaizdingame Klaipėdos botanikos sode buvo rengiamos teatralizuotos ekskursijos karalienės Luizės tematika.

KU botanikos sodo nuotrauka

6

2013 04 15 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Prancūzijoje prarasta 1 mln. darbo vietų Nuolatinis mokesčių didinimas Prancūzijoje lėmė, kad per pastaruosius 20 metų šalis neteko beveik milijono darbo vietų.

Tokius duomenis paskelbė fondas “Concorde”. Jo ataskaitoje teigiama, jog per šį laikotarpį, “pačiais kukliausiais skaičiavimais”, iš šalies išvažiavo 60 tūkst. verslininkų. Dauguma jų vadovavo smulkioms įmonėms, kuriose dirbo vidutiniškai 16 žmonių. Jeigu tie verslininkai būtų likę Prancūzijoje, šiandien valstybė turėtų 960 tūkst. darbo vietų daugiau.

“Bėgančiųjų nuo mokesčių” ėmė ypač daugėti praėjusiais metais. Tik tai jau buvo daugiausia stambūs verslininkai ir žinomi asmenys. Šalį paliko aktorius Gerard’as Depardieu, Mulliez šeima, kuriai priklauso prekybos centrai “Auchan”, vienas elektroninės muzikos pradininkų kompozitorius Jeanas Michelis Jarre’as ir turtingiausias Prancūzijos žmogus Bernard’as Arnault. Jie visi išvyko iš Prancūzijos per pusę metų, kai vyriausybė paskelbė apie savo planus apmokestinti iki šiol neregėtu 75 proc. mokesčiu didesnes kaip 1 mln. eurų per metus pajamas.

Tiesa, praėjusį gruodį Konstitucinė taryba blokavo šį mokestį. Ji pareiškė, kad valstybė neturi teisės atimti iš savo piliečių daugiau kaip trečdalio pajamų.

Tačiau kovo mėnesį mokestis vėl buvo

pateiktas svarstyti Valstybės tarybos teisininkams. Šie rekomendavo vyriausybei sumažinti jį iki 66 ar net 60 procentų. Dabar valstybė susidarantį skirtumą nori atsiimti labiau apmokestindama bendroves.

Bet pastaruoju metu ėmė keistis ir pačių prancūzų požiūris į didžiulius mokesčius. Dar praėjusį rudenį tokiam apmokestinimui pritarė 60 proc. šalies gyventojų, šiuo metu - tik 53 procentai. Likusieji mano, jog per didelis turtuolių spaudimas lems tik tai, kad jie perkels savo kapitalą į kitas valstybes, o pačioje Prancūzijoje pradės didėti nedarbas.

Tačiau būtent žadėdamas įvesti tokius milžiniškus, net konfiskacinius mokesčius socialistų lyderis Francois Hollande’as ir laimėjo prezidento rinkimus. Dabar jo reitingai sulig kiekviena diena mažėja. Šiuo metu valstybės vadovą palaiko vos 35 proc. prancūzų.

Jau vasarį parlamentinės komisijos, kuri aiškinasi, kas bando išvengti mokesčių, pirmininkas Janas Galus pranešė, kad toks “bėgimas nuo mokesčių” Prancūzijai per metus kainuoja 30-80 mlrd. eurų. Mokesčių slėpimu buvo įtariamas net finansų ministras Jerome’as Cahuzacas, iki šiol garsėjęs kaip aistringas kovotojas su tais, kurie nenori mokėti mokesčių. Jis apkaltintas tuo, jog Šveicarijos ir Singapūro bankuose turi atidaręs sąskaitas, kad galėtų valstybei mokėti kuo mažiau mokesčių.

•

Prezidentas F.Hollande’as neketina atsisakyti sumanymo smarkiai apmokestinti daug uždirbančius prancūzus. / AFP/Scanpix nuotraukos

Prekyba žmonėmis - visos Europos problema

J.Broz-Tito mįslė Serbijos sostinėje Belgrade speciali valstybinė komisija atidarė seifą su Josipo Broz-Tito daiktais.

Jie banko saugykloje gulėjo nuo buvusio socialistinės Jugoslavijos lyderio mirties.

CECILIA MALMSTROEM Europos Sąjungos vidaus reikalų komisarė Specialiai LŽ iš Briuselio

Baigėsi terminas, iki kurio reikėjo įgyvendinti naujus griežtesnius Europos Sąjungos teisės aktus, skirtus kovai su prekyba žmonėmis. Deja, dauguma Bendrijos narių to nepadarė, nors tokios prekybos aukų vis daugėja.

Dirbdama Europos Komisijoje stebėjau, kaip smarkiai keitėsi kova su šiuolaikine vergove - prekyba žmonėmis.

Tik pastaruoju metu pradėta nuoširdžiai diskutuoti šia tema, o vos prieš kelerius metus daugelis Europos lyderių elgėsi taip, tarsi tos problemos nė nebūtų, arba ji egzistuotų kur nors kitur, ne jų šalyje. Buvo teigiama, esą aukomis tampa tik tam tikros moterys, kad prekyba žmonėmis - kitų valstybių problema. Dabar sprendimus priimantys asmenys suprato tikrą šios vergų prekybos mastą ir pagaliau suvokė: tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai parduodami kaip prekės Europoje ir už jos ribų, todėl aktyviau bendradarbiaujant tarptautiniu mastu įmanoma sunaikinti šią žeminančią prekybą kontroliuojančias organizuotas nusikalstamas grupuotes.

Prekyba tik intensyvėja Neretai žiniasklaida praneša apie policijos reidus slaptuose viešnamiuose, statybvietėse ar ūkiuose, kuriuose aukos naktimis uždaromos, arba būna taip įbaugintos, kad nė nebando bėgti.

Didėjant ekonomikos krizei Europoje nusikalstamos grupuotės tik stiprėja ir siūlo vis įvairesnių paslaugų. 2009-2010 metais visoje ES prekybos žmonėmis aukų pagausėjo nuo 7800 iki 9500, ne-

Į vergiją parduotos moterys dažniausiai verčiamos dirbti prostitutėmis. kalbant apie neužregistruotus atvejus.

ES teisės aktų įgyvendinimo terminas baigėsi balandžio 6 dieną. Tačiau tik kelios Bendrijos narės ėmė taikyti naujus ir griežtesnius kovai su prekyba žmonėmis skirtus teisės aktus, nors dėl to dar 2011 metais buvo sutarusios visos ES šalys. Vos penkios iš jų pranešė

Tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai parduodami kaip prekės Europoje ir už jos ribų.

Europos Komisijai, kad perkėlė ES teisės aktus ir į nacionalinę teisę. Deja, Lietuvos tarp šių penkių valstybių nėra, nes ji tai padarė tik iš dalies. Lietuvai ir kitoms Bendrijos narėms pats laikas nustoti vilkinti šių dokumentų priėmimą bei taikymą. Pagal naujus teisės aktus visos Europos teismai privalo vienodai griežtai vertinti nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis, o ES narės turi suteikti aukoms tinkamą paramą. Ilgai to siekiau, nes Bendrijos narių įstatymai labai skyrėsi. Kai kuriose šalyse už

prekybą žmonėmis buvo skiriama tik trumpa įkalinimo bausmė.

Dažniausios aukos - moterys Jei sprendimų priėmėjams kyla abejonių dėl naujų teisės aktų, jie turėtų pažvelgti į Europos Komisijos pateikiamus duomenis iš įvairių kiekvienos šalies institucijų - policijos, prokuratūros, muitinės, darbo inspekcijų ir kitų, taip pat iš paramą aukoms teikiančių įvairių pilietinių visuomeninių organizacijų. Duomenys rodo, kad beveik 7 iš 10 prekybos žmonėmis aukų Europoje yra moterys, 17 proc. sudaro vyrai, 15 proc. - vaikai. 61 proc. aukų - ES šalių, daugiausia Rumunijos ir Bulgarijos, piliečiai. 62 proc. žmonių parduodami seksualinio išnaudojimo, 25 proc.

- priverstinio darbo tikslais. 14 proc. aukų verčiamos elgetauti arba jų organai naudojami transplantacijai. Nerimą kelia ir tai, kad vis mažiau prekeivių žmonėmis sulaukia pelnytos bausmės. 2008 metais Europoje už tokią prekybą buvo nuteisti 1534 asmenys, o po dvejų metų - 2010-aisiais - beveik 200 mažiau.

Lietuvoje per šį laikotarpį nuteistų prekeivių žmonėmis skaičius taip pat sumažėjo nuo 14 iki 11.

•

Seifas su J.Broz-Tito daiktais daugiau kaip 30 metų buvo saugomas Nacionaliniame banke Belgrade, tačiau iki šiol juo niekas nesusidomėjo. Ledus pralaužė teismas, kuriame vyko ginčai dėl buvusio Jugoslavijos lyderio turto. Teismas ir nurodė atidaryti seifą bei atlikti jame esančių daiktų apskaitą.

Paslaptingajame seife esantys J.BrozTito daiktai neprieinami visuomenei.

Juos Serbijos prezidento Tomislavo Nikoličiaus nurodymu gali apžiūrėti tik specialios valstybinės komisijos nariai. Šioje komisijoje dirba Serbijos prezidento patarėjai Oliveris Antičius ir Miloradas Simičius, prezidentūros sekretoriato viršininko pavaduotojas Nenadas Jevremovičius bei ekspertai, kurie ir turės atlikti daiktų apskaitą.

Kol kas tiksliai nežinoma, kas saugoma atidarytame seife. Manoma, kad tai galėtų būti buvusio Jugoslavijos lyderio asmeniniai daiktai ar valstybės turtas. Planuojama, kad speciali vals-

tybinė komisija rastus daiktus tirs dešimt dienų. Praėjus šiam terminui apie juos bus paskelbta visuomenei. Serbijos valdžios institucijos norėjo išvengti žiniasklaidos dėmesio, todėl atidarant seifą nedalyvavo nei žurnalistai, nei į J.Broz-Tito turtą pretenduojančių paveldėtojų advokatai.

J.Broz-Tito socialistinei Jugoslavijai vadovavo nuo pat šalies išvadavimo iš nacių okupacijos 1945 metais iki mirties. Jo gyvybė nutrūko 1980-ųjų gegužės 4 dieną Slovėnijos mieste Liublianoje. Iškart po J.Broz-Tito mirties komunistų partijos biuras paėmė Jugoslavijos lyderio daiktus iš jo rezidencijos Belgrade ir atidavė saugoti Nacionaliniam bankui. Nuo tada jie gulėjo banko saugykloje.

Manoma, kad buvę valdžios pareigūnai tiesiog pamiršo apie J.Broz-Tito palikimą arba specialiai paliko daiktus tūnoti seife, nes jie galėjo atskleisti kai kurias svarbias buvusios Jugoslavijos valstybės paslaptis. Seifo atidarymo procedūrą inicijavo už mirusio J.BrozTito turto paskirstymą paveldėtojams atsakingas Belgrado aukščiausiasis teismas.

•

“Le Figaro”, “Radio S”, “Vecernje novosti”, LŽ

Serbijoje ir šiandien netrūksta J.Broz-Tito gerbėjų. / kraji.eu nuotrauka

2013 04 15 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Meistriškas blefavimas Pchenjanas atmetė Seulo siūlymą pradėti derybas dėl bendros pramoninės zonos ateities ir pavadino tai “tuščiu” politiniu gestu.

Taigi visiškai neaišku, kas vyks toliau. Kol kas Japonija stiprina savo priešraketinę gynybą, Pietų Korėja nori tęsti bendras karines pratybas su amerikiečiais, o JAV ragina Kiniją paspausti Šiaurės Korėją tikėdamosi, kad rusenantis gaisras užges savaime. Nors Kinija kol kas to daryti neketina, bent taip buvo pasakyta į Pekiną savaitgalį atvykusiam JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, toks Pchenjano elgesys gali sugadinti jo ir Kinijos santykius, kurie ateityje jam galėtų labai praversti.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Dabartinė krizė Korėjoje - pati rimčiausia po 1994 metų, kai Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja buvo atsidūrusios prie karo slenksčio. Tik šį kartą neaišku, kas iš tiesų valdo valstybę Kim Jong Unas su savo giminaičiais ar generolų klika - ir kiek toli nuspręsta eiti.

Netrukus turėtų paaiškėti, ar jaunasis Kimas taip meistriškai didina įtampą, to išmokęs iš savo tėvo ir senelio, kad išpeštų kokios naudos, ar situacija iš tiesų taps nevaldoma.

Kiekvieną dieną girdint naujų grasinimų ir matant, kokių veiksmų imasi ši sunkiai prognozuojama valstybė, perspektyvos atrodo nelabai džiuginančios. Gali būti, kad Pchenjanas taip išsidirbinės tik iki balandžio 15osios, kai bus švenčiama valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo gimimo diena, kurią paminėti nori ypatingu renginiu ir todėl nusprendė tą dieną atlikti trečią branduolinį bandymą. O gal Šiaurės Korėja tiesiog blefuoja.

Kad ir kaip būtų, jos elgesys pasidarė labai pavojingas, nes šiais metais Pchenjanas net rekomendavo turistams išvažiuoti iš Pietų Korėjos, kad atvykėliai neatsidurtų “termobranduolinio” karo ugnyje.

Nori pagarbos Tiesa, tokia skambi retorika - standartinis Šiaurės Korėjos elgesys. Jos paranojiniams išpuoliams galima rasti net savotišką pateisinimą - komunistinė valstybė visą laiką jaučiasi esanti pavojuje, be to, mato, kad Vakarai jos negerbia, kaip turėtų gerbti branduolinę valstybę. Šį kartą klaidą

Geniali strategija

Viena propagandinių Šiaurės Korėjos išplatintų nuotraukų. Liaudies armijos kariai pasirengę paleisti net šunis priešui sunaikinti. / AFP/Scanpix nuotrauka

Būdama silpna visais požiūriais Šiaurės Korėja su kiekviena nauja diena demonstruoja, kad ketina gyvuoti ir toliau. padarė ir Pentagonas. Jo sprendimas įtampos zonoje dislokuoti papildomus karo laivus ir raketas buvo protingas, o dviejų bombonešių B2 skrydį virš Korėjos pusiasalio buvo galima suprasti kaip savo karinės jėgos demonstravimą.

Todėl tolesnius įvykius sunku prognozuoti. Tik aišku, kad Pchen-

jano režimui netrūksta idėjų, kaip kiekvieną dieną vis labiau bauginti pasaulį - šį kartą jis net pagrasino branduoliniu karu ir visuotiniu sunaikinimu. Tokie skambūs žodžiai atrodo juokingi, tačiau ir mažiausia klaida tokiomis įtemptomis aplinkybėmis gali išprovokuoti didelį karinį konfliktą.

D.Maradona parėmė N.Maduro

D.Maradona (dešinėje) viešai demonstravo savo paramą N.Maduro.

Vakar Venesuelos gyventojai rinko naują šalies prezidentą, kuris turi pakeisti nuo vėžio mirusį Hugo Chavezą.

Rinkimai buvo labai aktyvūs, tad tvarką per juos teko užtikrinti 140 tūkst. policininkų ir kareivių. Kova vyko tarp H.Chavezo politinio įpėdinio Nicolaso Maduro ir opozicijos lyderio Henrique Caprileso.

Diego Maradona - H.Chavezo šalininkas. Penktadienį pasipuošęs baltais marškiniais ir auskarais su deimantais abiejose ausyse garsusis Argentinos

futbolininkas kartu su N.Maduro aplankė savo velionio draugo kapą senose Karakaso kareivinėse ir paragino Venesuelos žmones balsuoti už jo įpėdinį, kuris tęs tokią pačią socialistinę politiką. 1986 metų pasaulio futbolo čempionas prie kareivinių noriai dalijo žmonėms autografus ir kartu su minia skandavo: “Chavezas gyvas! Kova tęsiasi!”

“Kovokime toliau. Hugo fiziškai nebėra su mumis, tačiau mes tęsime kovą su Nicolasu, laikysimės Hugo palikimo ir neleisime niekam savęs trypti. Balsuodami žmonės privalo įtvirtinti H.Chavezo idėjas per Nicola-

są”, - pareiškė D.Maradona ir per valstybinę televiziją. Jis taip pat dalyvavo paskutiniame N.Maduro rinkimų kampanijos mitinge. Garsusis futbolininkas atėjo apsivilkęs raudonus marškinėlius su savo numeriu (10) ir pabučiavo N.Maduro į skruostą. Paskui ėmė pasirašinėti ant futbolo kamuolių ir spardyti juos miniai.

50 metų N.Maduro iš tiesų tikėjosi laimėti rinkimus, vykusius po mėnesio nuo H.Chavezo mirties, ir įveikti dešimčia metų jaunesnį opozicijos lyderį H.Caprilesą. Jis nepraleido progos pasidžiaugti D.Maradonos parama, nes “vadas Chavezas futbolininką irgi labai mylėjo”. Penktadienį abu aplankė ne tik lyderio kapą, bet ir nuotraukų parodą “Kalnų kareivinėse”, kuriose H.Chavezas suplanavo nesėkme pasibaigusį 1992 metų perversmą. Ši išvyka buvo plačiai nušviesta per televiziją. Tai išprovokavo opozicijos skundus, nes rinkimų kampanija Venesueloje oficialiai baigėsi ketvirtadienio vakarą.

Pastarosiomis dienomis H.Caprilesas dažnai kaltino varžovą, kad jis melavo venesueliečiams apie H.Chavezo būklę, o N.Maduro atsikirsdamas vadino opozicijos kandidatą fašistu ir kaltino eskaluojant prievartą šalyje, bet vis labiau darėsi aišku, kad H.Chavezo įpėdinis ima prarasti iniciatyvą. Tačiau abu kandidatai pažadėjo, jog pripažins rinkimų rezultatus, kad ir kokie jie būtų.

Naujasis Venesuelos prezidentas bus prisaikdintas balandžio 19 dieną.

•

AFP, BBC, “Bloomberg”LŽ

Ramina tik tai, kad Vakarų žvalgyba neužfiksavo nei Šiaurės Korėjos kariuomenės judėjimo, nei ypatingo aktyvumo poligonuose, kur vyksta branduoliniai bandymai. Kovai greičiausiai tėra parengtos rytinėje pakrantėje esančios raketos.

Tačiau tai, kad Kesongo pramoninėje zonoje sustabdyti darbai - daugiau pasakantis žingsnis nei plutonį gaminančio reaktoriaus paleidimas.

Kesongas simbolizavo viltį, kad vieną dieną Korėjos pusiasalyje gali įsiviešpatauti sveikas protas. Dabar jau aišku, kad to gali tekti laukti dar ilgai.

Toliau plėtodama savo branduolinę programą ir bandydama raketas Šiaurės Korėja gali nueiti per toli. Kol kas ši valstybė leido pasauliui suprasti, kad ketina atlikti trečią branduolinį bandymą. Jei pavyks - Šiaurės Korėja atrodys dar pavojingesnė. Tai ir yra jos pasirinktos strategijos genialumas. Kai žlugo Sovietų Sąjunga, atrodė, kad ir Šiaurės Korėjos dienos suskaičiuotos, o abi Korėjos netrukus bus suvienytos. Tačiau Pchenjanas nori išlaikyti savo režimą, todėl bijo, kad į šalį nebūtų įsiveržta iš užsienio arba iš ten nebūtų remiamas viduje galintis kilti nepasitenkinimas. Tad nusprendė elgtis taip, kad niekas nė nemėgintų to padaryti. Būdama silpna visais požiūriais (Šiaurės Korėjos BVP sudaro tik 28 mlrd. dolerių, t. y. tiek pat, kiek Latvijos ar Turkmėnistano) ji su kiekviena nauja diena demonstruoja, kad ketina gyvuoti ir toliau. Tokio kurso ėmėsi iškart po komunizmo žlugimo Europoje ir jį tęsia, nes įsitikino, kad toks elgesys pasiteisina.

•

Pašalpos milijonieriams

Tarp pašalpas gaunančių amerikiečių bedarbių yra ir pasakiškai turtingų žmonių.

Per patį krizės įkarštį JAV valdžia mokėjo milijonieriams bedarbio pašalpas.

Beveik 3,2 tūkst. Jungtinių Valstijų namų ūkių, kurių pajamos viršija 1 mln. dolerių, 2010 metais gavo vidutiniškai po 12,6 tūkst. dolerių bedarbio pašalpų. Bendra suma viršija 25,5 mln. amerikiečių šeimų metines pajamas. Pašalpas gavo ir 33 šeimos, kurių pajamos buvo didesnės nei 10 mln. dolerių per metus.

Tokia nenormali padėtis susiklostė iš dalies todėl, kad dauguma JAV socialinių programų stokoja lėšų patikrinti pagalbos gavėjų materialinę būklę. Krizė, per kurią darbo neteko milijonai amerikiečių, ir jiems buvo gyvybiškai svarbu nedelsiant gauti paramą, apnuogino šią sistemos spragą.

Kreiptis bedarbio pašalpos Amerikoje galėjo ir atleistas iš darbo Volstrito bankininkas, net jei išeidamas gavo vadinamąjį auksinį parašiutą kelių milijonų dolerių išmoką.

Bedarbio pašalpos amerikiečiams mokamos iš lėšų, gautų surinkus nuo atlyginimo skaičiuojamus mokesčius.

Daugiausia milijonierių, nepasigėdijusių paimti bedarbio pašalpos, buvo Kalifornijoje - net 810. Niujorke pašalpos paprašė 610 namų ūkių, kurių pajamos viršijo milijoną dolerių.

Jei nepaisysime šių kraštutinumų, paramos bedarbiams programos JAV iš esmės buvo veiksmingos. 68 proc. visų pašalpų per krizę gavo amerikiečiai, kurių metinės pajamos nesiekia 50 tūkst. dolerių. Milijonieriams atiteko vos 0,02 proc. rekordinės 150 mlrd. dolerių sumos, 2010 metais išmokėtos bedarbiams.

•

2013 04 15 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pats statysi - sutaupysi KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertai, pasistatyti 140-150 kv. m ploto namą gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių litų pigiau, negu pirkti, tačiau perspėja: nelygu kaip skaičiuosi.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalų duomenimis, šiandien nusipirkti 140-150 kv. m ploto namą sostinėje atsieitų apie 520 tūkst. litų, iš jų 280 tūkst. litų tektų sumokėti už 10 arų namų valdos sklypą. Pati statyba, įskaitant ir apdailos darbus, kainuoja 1,4-1,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Taigi namas be žemės, pastatytas savo jėgomis, atsieis 196-225 tūkst. litų, o įskaičiavus žemės kainą - iki 476-500 tūkst. litų.

Lemia sklypas Kaip matyti iš skaičiavimų, sostinėje didžiąją dalį individualaus gyvenamojo namo kainos sudaro žemės sklypo vertė. Taigi daugiausia išloš tas, kuris statysis namą savame sklype. Žemė

brangi ir Vilniaus rajone, Druskininkuose, Klaipėdos, Mažeikių, Šalčininkų, Birštono rajonuose.

“Pastebime, kad pastaruoju metu sklypai itin pabrangę pajūrio kurortuose. Ten nusipirkti žemės namui statyti kainuos vidutiniškai trečdaliu daugiau negu Vilniuje ar Kaune. Tikėtina, kad kainos nekris ir ateityje”, - prognozuoja Evaldas Narbuntovičius, UAB “Plius” projekto vadovas. Jo teigimu, net sostinėje įmanoma vieną arą žemės nusipirkti mažiau nei už 3 tūkst. litų.

Apskritai Lietuvoje, anot nekilnojamojo turto rinkos žinovo, vienas sklypo aras parduodamas vidutiniškai už 11 tūkst. litų, tačiau yra miestų ir rajonų, kuriuose kainos gerokai didesnės už šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vienas aras žemės kainuoja apie 32,3 tūkst. litų, Palangoje ir Šventojoje - 26 tūkst. litų, Kaune - 16,7 tūkst. litų, Panevėžyje - 14,5 tūkst. litų. Daugiausia prašoma Neringoje - 83 tūkst. litų, vadinasi, 10 arų sklypas jos teritorijoje atsieis beveik milijoną.

Prie pigiausių rajonų šiuo metu priskiriami Akmenė ir Visaginas, čia aras

namų valdos žemės kainuoja 82-161 litą. Nebrangūs sklypai, kurių aras vertinamas mažiau nei 500 litų, siūlomi ir Kupiškio, Joniškio, Rokiškio rajonuose. Kuo pigiau pavyks įsigyti žemės, tuo ryškesnis bus taupymo statant savomis jėgomis efektas.

Ne visiems pigiau “Be abejo, žvelgiant vien į kainas patiems statytis būstą visada bus pigiau, negu pirkti jau įrengtą naują. Tačiau pastatyti namą užtruks mažiausiai metus, todėl jo šeimininkams derėtų į biudžetą įtraukti kiekvieną sugaištą valandą”, - primena E.Narbuntovičius.

Marias laiko reikės skirti projektavimui, projekto derinimui su viena už kitą svarbesnėmis žinybomis: savivaldybe, energetikais, ugniagesiais ir t. t. Čia nesuveiks jokie vieno langelio principai. Šį darbą galima patikėti architektui. Tai kainuos papildomai, bet jis kone kasdien mindo tuos takus, todėl užtruks dešimteriopai trumpiau.

Konsultacinės įmonės Statybų studijos direktorius Linas Mikaila sako, kad statybos kaina gali kisti. Tai priklauso

Kai sklypas nebrangus, statyti namą pačiam gali kainuoti trečdaliu pigiau, negu pirkti jau pastatytą naują. / LŽ archyvo nuotrauka nuo pasirinktų medžiagų, nuo to, kiek darbų atliks namo šeimininkas savo jėgomis, o kiek - samdyti statybininkai. Kaip žinoma, įvairiuose Lietuvos regionuose skiriasi ir samdomo darbo kaina, todėl statant “pigiuose” rajonuose, kuriuose paprastai yra didelis nedarbas, pasistatyti būstą kainuos dar mažiau.

Kita vertus, nelygu ir kokie būsimo namo šeimininko poreikiai. Norint turėti prabangesnės architektūros būstą,

1,4-1,5 tūkst. litų vienam kvadratiniam metrui tikrai neužteks. Šiuo atveju, pasak L.Mikailos, jis gali kainuoti ir 4-5 tūkst. litų (visas 150 kv. m ploto namas - 600-750 tūkst. litų) ar dar daugiau, neskaičiuojant žemės sklypo. Tokį namą ir nusipirkti neišeitų pigiau nei už 1,5-2 mln. litų. Tačiau paprastai, pasirinkus racionalų projektą, anot L.Mikailos, būsto statybos ir apdailos išlaidos svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

•

Tėvo dovanotame sklype žaliuoja miškas bent to norėtų mokslus baigę vaikai. Žemės ir pasodinto miško kol kas taip pat neketina parduoti. „Ten labai puiki ir graži vieta, giedrą dieną matyti Vilkaviškio katedra“, - sakė ji.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos parama laisvos žemės turintiems ūkiams ir piliečiams suteikia galimybę sodinti, tvarkyti miškus bei pamiškes.

Parama miškams sodinti

Parama miškams tvarkyti teikiama pagal tokias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones kaip „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Parama pagal minėtos programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ teikiama miškų ekologinei vertei didinti, biologinei ir kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti, pamiškėms formuoti, medynams papildyti bei panašiai veiklai.

Sklypą dovanojo tėvelis Buhaltere dirbanti vilnietė Laima Kievienė užaugo Dzūkijoje, tarp miškų, tačiau savo mišką pasodino Vilkaviškio rajone, tėvelio gimtinėje. Tą žemę dar gyvas būdamas buvo nusipirkęs Laimos senelis. Jis tose apylinkėse dirbo mokytoju, o kai tik susitaupė pinigų, žemę įsigijo iš vieno Lietuvos savanorio. „Vėliau šį sklypą paveldėjo tėvelis ir man padovanojo“, - sakė moteris.

Ji pasakojo, kad jos tėvas Vytautas Gudauskas buvęs didelis Lietuvos patriotas, domėjosi Lietuvos istorija. Kai baigė mokytojo karjerą, rinko istorinę medžiagą. Be to, jis buvo poetas, kūrė eilėraščius. „Kai dovanojo žemę, pagalvojau, kad jam turėtų būti labai malonu, jei senelio pirktoje žemėje žaliuotų lietuviškas miškas“, - kalbėjo Laima.

Tad viskas ir prasidėjo prieš penkerius metus, kai dukra iš tėvo gavo dovanų 16 hektarų žemės sklypą tarp Pajevonio ir Virbalio. „Tėvelis buvo labai nustebęs, kai pasakiau, kad sodinsiu mišką. „Tu žinai, koks čia didelis plotas?“ - klausė jis. - Ir aš tada šiek tiek išsigandau.“ Vėliau penkis hektarus šios žemės užsodinome medžiais pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2007-

Miško savininkė L.Kievienė sako dokumentus tvarkiusi ilgai, tačiau nesunkiai. Visos institucijos, į kurias ji kreipėsi, geranoriškai patarė ir padėjo. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka 2013 metų programos paramos lėšomis. „Leidimą sodinti mišką gavome labai nesunkiai. Internete pradėjau ieškoti galimybių, kaip visa tai įgyvendinti. Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai suteikė man visą reikalingą informaciją.

Kad ir kur kreipiausi, ar į savivaldybę, ar į Žemėtvarkos skyrių, visi labai geranoriškai padėjo“, - pasakojo miško savininkė.

Didelių kliūčių nebuvo Laima prisipažino, kad popierius teko tvarkyti ganėtinai ilgai. „Internetu ieškojau įvairių sprendimo variantų, mažesnių kainų ir, kaip sakydavo velionis akademikas Euduardas Vilkas, pas kurį teko mokytis, rinkausi optimalų variantą. Pirmiausia teko susidurti su skirtinga projekto parengimo kaina įvairiuose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje už projektą konsultantai prašė nuo 3 iki 5 tūkst. litų, o Marijampolėje - 400 litų. Skirtumas nemažas. Patogu ir tai, kad informaciją nesunkiai susirinkau, galima sakyti, neišeidama iš namų.

Pasižiūri internete, pasiskambini, nereikia niekur važinėti. Visos institucijos, į kurias kreipiausi, informaciją

pateikė arba internetu, arba registruotais laiškais“, - toliau pasakojo Laima. Ji dar kartą pridūrė, kad jokių kliūčių ar nesusipratimų nebuvo ir Vilkaviškio savivaldybėje, rajono Žemėtvarkos skyriuje.

Naudojantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama, investicijų našta, gulusi ant šeimos pečių, gerokai sumažėjo. Be to, ir išmokų pinigai visuomet praverčia tvarkant įvairius šeimos reikalus.

Pasak Laimos, abu jos vaikai studijuoja, reikia mokėti už mokslus, tad gaunamos išmokos už pasodintą mišką - didelė finansinė paspirtis. „Galvoju, kodėl vaikai turėtų važiuoti uždarbiauti į užsienio valstybes, kai pasodinę mišką gauname išmokas ir atsiranda lėšų sumokėti už mokslą“, - pasakojo pašnekovė. Pasodinusi mišką per pirmus metus ji gavo 40 tūkst. litų, o vėliau penkerius metus už jo tvarkymą gaus dar po 10 tūkst. litų.

Sodino tik lapuočius Pasak moters, miškas auga jau treti metai. Pagal projektą ji sodinusi tik lapuočius: keturis tūkstančius lie-

pų, beveik 3 tūkst. klevų, 2 tūkst. beržų, tūkstantį ąžuolų ir šiek tiek juodalksnių. „Lapuočius pasirinkome todėl, kad ariamoje, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje spygliuočiai pušys ar eglės - blogiau auga. Be to, ąžuolus labai myliu, nes ten, kur praleidau vaikystę, augo gražūs ąžuolai“, - paaiškino Laima.

Kadangi šeima gyvena Vilniuje, iki miško atstumas nemažas, todėl visuomet padeda geri kaimynai. „Dar mano senelis sakydavo, kad tose apylinkėse visada gyveno labai sąžiningi žmonės. Netoliese įsikūręs mano senelio draugo sūnus, tad kai atvykdavome dirbti, jis mums leisdavo apsistoti savo namuose. Sodindami mišką pas šį žmogų gyvenome beveik dvi savaites. Be to, kiekvienais metais tenka atvažiuoti prižiūrėti, ravėti miško“, - tęsė pasakojimą L.Kievienė.

Kol kas pati keltis gyventi į Vilkaviškio rajoną moteris neketina, ne-

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paskirtis - gerinti privačių ir valstybinių miško valdų infrastruktūrą.

Ji orientuota į alternatyvios veiklos galimybių kaime sudarymą, aplinkos kokybės gerinimą, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę.

Projektams pagal šią priemonę įgyvendinti per 2007-2013 metų laikotarpį buvo numatyta skirti 34,5 mln.. litų. Ši priemonė sulaukė daug dėmesio ir populiarumo. Iš viso buvo surinktos 333 paraiškos, prašoma 85,2 mln. litų paramos, dvigubai daugiau nei numatyta. 2007-2012 metais patvirtinta 112 paraiškų, 22,6 mln. litų paramos suma, tai sudaro 66 proc. visos skirtos paramos sumos.

Pagal šią priemonę jau išmokėta 12,8 mln. litų. Tai sudaro 37 proc. visos šiam laikotarpiui skirtos sumos.

Daugiausia paramos per visą laikotarpį prašyta Vilniaus apskrityje 26,4 mln. litų, Utenos - 17 mln., mažiausiai - Marijampolės - 2,1 mln. ir Tauragės apskrityse - 2,2 mln. litų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ parama teikiama miškų ekologinei vertei didinti, biologinei ir kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti, pamiškėms formuoti, medynams papildyti ornitochoriniais medžiais ir krūmais (t. y. augalais, kurių vaisiais minta ir jų sėklas platina paukščiai), mažoms kūdroms (iki 300 kv.m), užtvarams ir informaciniams ženklams įrengti bei rekreacinių miškų infrastruktūros objektams, kuriais galėtų nemokamai naudotis visuomenė, įrengti ir gerinti. www.kaimesypsenudaugeja.lt užeik, pamatyk, pasirodyk... Užs. Nr. V-2105

10

2013 04 15 Lietuvos žinios

Verslas

Padidinti muitai pienininkų neįbaugino Muitų pokyčiai

LINA MRAZAUSKAITĖ

Pieno produktai Sviestas

Balandžio pradžioje Lietuvos pieno pramonei itin reikšminga eksporto rinka Rusija padidino pieno produktų muito mokestį. Tačiau pieno perdirbėjai to nedramatizuoja ir artimiausiu metu eksporto rinkų perskirstyti nežada.

Rusija kartu su kitomis Muitų sąjungos narėmis Baltarusija ir Kazachstanu nuo balandžio 1-osios pakėlė kai kurių pieno produktų muito mokestį. Labiausiai padidėjo sūrio importo muitas - nuo 15 iki 20 procentų. Sviestui ir varškei taikomas mokestis pakeltas 3,3 proc. punkto - iki 18,3 procento. Teigiama, jog didesni muitai galios 90 dienų, iki birželio 30-osios.

Tačiau neatmetama, kad šis terminas bus pratęstas.

Kaip užsienio žiniasklaidai aiškino Eurazijos ekonominės komisijos prekybos ministras Andrejus Slepnevas, po 45 dienų komisija tikrins pieno rinką, kad atskleistų kokius nors neigiamus padarinius, tokius kaip infliacija ar kainų didėjimas. Dėmesys taip pat esą bus kreipiamas į einamojo laikotarpio derlių ir pašarų kainas. Jei situacija pasisuks teigiama linkme, laikini muitai taps nuolatiniai.

Anot jo, didinti pieno ir mėsos produktų muitus nuspręsta dėl kelių priežasčių. Daugiausia tai lėmė išaugęs importas ir pakilusios pašarų kainos. Dėl jų Rusijos pieno perdirbėjai nebegali konkuruoti su pigesnės produkcijos importuotojais.

Rusija yra antra pagal dydį Europos žemės ūkio produktų ir pirma mėsos bei pieno produktų eksporto rinka.

Varškė Sūris

Rusija yra reikšminga eksporto rinka.

Dabar bendrovė šiai šaliai parduoda per 15 proc. visų savo gaminių, tad koreguoti eksportuojamos produkcijos apimties neplanuoja. “Rusijos rinka reikšminga ne tik “Rokiškio sūriui”, bet ir visos Lietuvos pieno pramonei, - kitos įmonės parduoda santykinai daugiau negu mes. Galiu pasakyti, kad ši rinka jau keletą metų yra gana stabili ir nekelia didelių iššūkių. Todėl į muitų padidinimą žiūrime labai ramiai ir tikrai nematome jokių rimtų pavojų”, - sakė D.Trumpa.

LŽ archyvo nuotrauka

D.Trumpa: “Rusijos rinka gana stabili ir jau keletą metų Lietuvos pieno perdirbėjams nekelia didelių iššūkių.”

Pavojaus neįžvelgia Paklaustas apie galimą didesnių muitų poveikį įmonei “Rokiškio sūris”, jos valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pajuokavo, kad šis Rusijos sprendimas labiau rūpi žurnalistams nei pačiai įmonei. Esą ji dėl nusistovėjusių vartojimo įpročių pajus tik nereikšmingą poveikį.

“Pirma, tas muitų padidinimas yra laikinas, be to, nedrastiškas. Iš tikrųjų muitų dydis sugrąžinamas į lygį, buvusį praėjusių metų rudenį. Paskui jie buvo sumažinti, o šių metų balandį vėl padidinti. Matyt, tikimasi, kad produktų kainos Rusijos pirkėjams

Ankstesni Nauji muitai, proc. muitai, proc.

15 18,3 (ne mažiau kaip 0,29 eur/kg) 15 18,3 (ne mažiau kaip 0,4 eur/kg) 15 20

pakils. Tačiau, mūsų manymu, toks trumpalaikis pokytis neturės įtakos pardavimo apimčiai. Todėl prognozuojame, kad poveikis mūsų įmonei bus minimalus”, - kalbėjo D.Trumpa.

Anot “Rokiškio sūrio” valdybos pirmininko, poveikis bus nedidelis net ir tuo atveju, jei dabartiniai muitai taps nuolatiniai. Juk pieno produktai, kaip pabrėžė pašnekovas, yra pirmo būtinumo prekė. “Vartotojai greičiau atsisakys pirkti kokį nors televizorių, nei valgyti pieno produktus. Todėl gali būti pastebimas tik menkas vartojimo sumažėjimas”, - spėjo D.Trumpa.

Jis patikino, kad “Rokiškio sūriui”

Eksporto apimties keisti nežada Tuo metu Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius nebuvo toks pozityvus, nors taip pat nepuolė skambinti pavojaus varpais. Jis teigė dar negalįs vienareikšmiškai atsakyti, kokios įtakos muitų padidinimas turės įmonės veiklos rezultatams, tačiau neabejojo, kad konkurencingumui tai atsilieps. “Daugiausia pakelti sūriui taikomi muitai, o šie gaminiai sudaro didžiausią mūsų ir kitų Lietuvos įmonių eksportuojamų produktų dalį. Tačiau tarifai padidinti ne itin smarkiai. Kitaip tariant, didesni muitai nėra pasaulio pabaiga, tačiau jie mažina mūsų konkurencingumą tiek Rusijos, tiek kitose rinkose”, - kalbėjo G.Bertašius.

Vilkyškių pieninės vadovo žodžiais, lietuviški pieno produktai Rusijos rinkoje neabejotinai brangs, bet kiek tiks-

liai, paaiškės per šį mėnesį. Tai dar priklausys ir nuo derybų su Rusijos partneriais. Tačiau kitose rinkose, kaip patikino G.Bertašius, kainos dėl konkurencijos nesikeis: “Manau, Rusijos padidinti muitai negali paveikti kitų rinkų, jos liks tokios, kokios buvo.”

Anot G.Bertašiaus, įmonės strategijoje numatyta nedidinti eksporto į Rusiją apimties, nes praėjusiais metais iš jo Vilkyškių pieninė gavo 29 proc. pajamų. “Mūsų nuomone, ši riba yra maksimali, turint omenyje tai, kad iš Lietuvos rinkos gavome apie 37 proc. pajamų”, - teigė jis ir pridūrė, jog artimiausiu laiku įmonė nežada ir mažinti eksporto apimties.

Vis dėlto pašnekovas neslėpė, kad sunkėjant sąlygoms visuomet intensyviau dairomasi į galimybes kitose rinkose. Juo labiau jog didesnių muitų terminas gali būti pratęstas iki neriboto laiko. “Nieko nėra pastovesnio už laikiną. Taip jau būna, kad tai, kas laikina, paprastai ir išlieka”, - sakė G.Bertašius, paklaustas, ar tikėtina, jog dabartinis muitų dydis nebegrįš į pradinį lygį.

Kainos gali kilti Didesnių muitų įtakos pardavimui Rusijos rinkoje dar neskubėjo vertinti ir bendrovės “Pieno žvaigždės” viešųjų ryšių vadovė Virginija Žygienė. “Įmonė išveža daugiau kaip pusę visos savo produkcijos, o Rusija yra viena didžiausių eksporto rinkų.

Rusija pieno produktų muitus padidino tik nuo balandžio pradžios, tad dar anksti prognozuoti, kokią įtaką jie turės bendrovės gaminių pardavimui šioje rinkoje”, - dėstė V.Žygienė.

Tačiau ji neslėpė, kad dėl didesnių muitų įmonės produkcija parduotuvėse gali pabrangti.

•

Tikisi prieplaukos pramogoms VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdoje nuolat susikerta miesto ir uosto teritorijų naudotojų tikslai. Žinios apie Klaipėdos uosto veiklos rekordus atnaujino iš visuomenininkų ir politikų sudarytos savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kalbas apie uosto pelną. Pagrindinis priekaištas uostui - daug metų nevykdomas įsipareigojimas mainais į miesto žemės sklypą įrengti valčių prieplauką Smeltės pusiasalyje.

rybos narys kapitonas Sigitas Šileris ir anksčiau siūlė dirbtinai neaštrinti savivaldybės ir uosto priešpriešos.

Esą uostas - Klaipėdos savivaldybės gyvybinė funkcija.

O dabar jis pasidžiaugė, kad Klaipėdos uosto veiklos įstatymas daugiau kaip 20 metų garantuoja sėkmingą jo darbą. Tačiau garbus klaipėdietis sutiko, jog situacija per tą laiką pasikeitė, šiandien žmonės reikalauja uosto pajamas skirstyti kitaip. Bet S.Šileris ragina nustoti suokti apie uosto pelną ir nevartoti tokios sąvokos, nes KVJUD visas uždirbamas pajamas investuoja į ūkį, o valstybės paramos negauna.

Įstatymas paseno Ankstesnės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovybės ir uostamiesčio savivaldybės santykiai buvo pasiekę pažangą. Susisiekimo ministerija (SM) buvo parengusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlė skirti miestui dalį KVJUD valstybei mokamų dividendų. Tuos pinigus esą galima pervesti tiesiai į miesto biudžetą ir naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams tvarkyti, kompensacijoms už gyventojų iškeldinimą iš statinių, trukdančių uosto plėtrai, mokėti. Tačiau politikai šio sumanymo neįteisino.

Pagrindą ministerijos iniciatyvai buvo padėjęs susitarimas su KVJUD plėsti Klaipėdos uosto ir savivaldybės bendradarbiavimą per įvairius šių valstybės institucijų ir įmonių valdymo modelius, rengti su uostu ir jūriniu verslu susijusius įstatymus, socialinius projektus sieti su paveldo tradicijomis.

Jūrinės kultūros koordinacinės ta-

Neištesėti pažadai Kad gyvenimas savivaldybės ir uostininkų susitarimus verčia aukštyn kojomis, geriausiai iliustruoja uostamiesčio Nemuno gatvės rekonstrukcijos ir valčių prieplaukos statybos reikalai. Kaip paaiškėjo atėjus dabartiniam KVJUD vadovui Arvydui Vaikui, abu šie socialiniai projektai buvo įšaldyti, bet greitai dėl jų laukiama valdybos sprendimų.

Nemuno gatvės problemą nagrinėja susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Anot A.Vaikaus, XXI amžiuje žmonės privalo turėti minimaliai komfortiškas gyvenimo sąlygas. Bus imtasi priemonių geležinkelio garsams ir vibracijai mažinti, o jei tai nepadės, dviejų namų gyventojus teks iškeldinti. KVJUD vadovas teigia neišgirdęs argumentų, kodėl buvo nevykdomi 2011 metais patvirtinto teritorijos detaliojo plano sprendiniai ir kodėl uostas ėmėsi finansuoti jam ne-

Klaipėdos mažųjų laivų prieplaukos statybai Smeltės pusiasalyje ieškoma daugiau ES lėšų. / Vidos Bortelienės nuotrauka būtinos gatvės rekonstrukciją.

Dėl valčių ir pramoginių laivų prieplaukos, pasak A.Vaikaus, galimi du statybos eigos variantai, susiję su Europos Sąjungos (ES) paramos dydžiu. 2011 metais projektą, jau parinkus rangovą, dėl investicijų trūkumo teko sustabdyti. Tąkart 38 mln. litų vertės projektui buvo numatyta tik 10 mln. litų ES lėšų. Šiuo metu KVJUD yra išsiuntusi SM raštą, kad Vyriausybėje svarstant valstybės investicijų programos biudžetą būtų rasta papildo-

mų 17 mln. litų iš kitose srityse nepanaudotos 2007-2013 metų ES paramos. Jeigu šiemet pinigų gauti nepavyktų, būtų teikiama paraiška 85 proc. valčių prieplaukos projekto vertės finansuoti iš 2014-2020 metų laikotarpio ES regioninės plėtros programos lėšų.

Savivaldybės poziciją dėl kuo greitesnio valčių prieplaukos statybos atnaujinimo taip pat remia konkursą laimėjusi rangovė - vokiečių kompanija “Jozef Mobius”, statanti ir kitus svarbius uosto objektus. Jos vadovai

neseniai patikino, kad jei KVJUD patvirtintų finansavimą šiemet, prieplauką kompanija įrengtų per pusantrų metų. Šis Kuršių mariose, už Kiaulės Nugaros salos, numatytas statyti objektas skirtas saugiam jachtų, katerių, valčių ir kitų mažųjų laivų švartavimuisi bei eismui užtikrinti. Manoma, kad daugiau kaip 400 vietų prieplauka bus patraukli pramoginiais laivais atplaukiantiems užsieniečiams ir visuomenei, nes motorinių valčių šalies gyventojai kasmet registruoja vis daugiau.

•

2013 04 15 Lietuvos žinios

Trasa

11

Prekybos nuopuolis apokalipsės nepranašauja VIDMANTAS UŽUSIENIS

Pirmų dviejų šių metų mėnesių prekyba naujais daugiau kaip 16 tonų sveriančiais sunkvežimiais Lietuvoje atrodo katastrofiška naujausiais Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2013-ųjų sausįvasarį mūsų šalyje tokių mašinų įregistruota net 29 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu metu.

Blogėjantys rezultatai krovinių vežėjų rinkoje iki šiol pranašaudavo ir bendrą ekonomikos sąstingį.

ACEA skelbia, kad vien vasarį Lietuvos sunkiųjų vilkikų rinka susitraukė net 40,4 proc. - iki 146 vienetų. Mažėjo ji ir ekonomikos krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje (ES). Per du pirmus 2013-ųjų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Bendrijos rinka krito net 15,7 procento.

Seniai žinoma, jog krovinių vežimo apimties sumažėjimas bet kurioje šalyje reiškia, kad maždaug po pusmečio toje valstybėje įsisiautės ir bendra ūkio krizė. Taip buvo Lietuvoje prieš 1998 metų Rusijos krizę, toks pat procesas vyko ir 2008aisiais, kai mūsų kraštą pasiekė pasaulinis ekonomikos nuosmukis.

Pasak specialistų, prekių judėjimas dažniausiai sumažėja dėl menkėjančios paklausos, o tai iš esmės ir lemia ekonomikos kritimą.

Iki šiol sumažėjus krovinių vežimo apimčiai vangesnė tapdavo ir prekyba sunkvežimiais. Kaip rodo ACEA ir Lietuvos bendrovės “Autotyrimai” duomenys, 2008-aisiais naujų vilkikų mūsų šalyje buvo įregistruota 25 proc. mažiau negu metais prieš tai. Beje, 2007 metais Lietuvoje parduotas rekordinis po nepriklausomybės atkūrimo skaičius sunkvežimių - 5006. Tačiau jau 2009aisiais Lietuvos vežėjai registravo beveik dešimt kartų mažesnį sunkiasvorių mašinų kiekį - vos 514. Tie metai bus prisimenami kaip vieni juodžiausių valstybės ekonomikai.

LŽ kalbinti vežėjų rinkos ekspertai sakė, kad suprastėjęs vilkikų pardavimas ES šalyse gal ir atspindi prastą dabartinę Bendrijos narių ekonominę padėtį, bet Lietuvoje esą taip nėra.

Atsargumo padarinys Kaip dienraščiui LŽ tvirtino Gytis Vincevičius, nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” atstovas, galima įvardyti dvi priežastis, kodėl drastiškai smuko sunkvežimių pardavimas Lietuvoje. Svarbiausia jų dėl Europoje siautėjančios ekonomikos krizės smarkiai kritę krovinių

Mažėjanti naujų sunkvežimių paklausa Europoje varo į neviltį jų gamintojus. / LŽ archyvo nuotraukos

Sunkvežimių registracija Lietuvoje Metai

Pokytis (vnt.)

2007

5006

2008

3730

2009

514

2010

1369

2011

2762

2012

2761 Šaltiniai: ACEA, “Autotyrimai”

G.Vincevičius tvirtina, kad Lietuvos vilkikų rinka atsigaus jau metų viduryje. vežimo tarifai. “Kartu sumažėjo ir vežėjų gaunamas pelnas. Kai pajamos kinta, ir bloga linkme, situacija rinkoje taip pat keičiasi. Tarp verslininkų atsiranda tam tikrų baimių, kyla natūralus noras bent jau palaukti ir pažiūrėti, kur link viskas pakryps”, - aiškino “Linavos” atstovas.

Jo nuomone, tokia vežėjų pozicija turėtų būti visiškai suprantama. “Tai didelės investicijos. Pavyzdžiui, norėdamas įsigyti vieną sunkvežimį su puspriekabe verslininkas investuoja maždaug iki 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų). Tačiau mažos ir vidutinės įmonės paprastai perka tris-keturis, didelės - dešimt vilkikų su puspriekabėmis, o tai jau milijoninės investicijos”, kalbėjo G.Vincevičius.

“Linavos” atstovo teigimu, kiek-

vienų metų pradžioje naujų sunkvežimių rinką siaurina ir sezoninis veiksnys - antra blogo jų pardavi-

dėl to, jog šiuo metu jau turi jų pakankamai. “Būna, bendrovės kelis mėnesius iš eilės su dideliu užsidegimu perka vilkikus, o paskui ima ir stabteli, nes kuriam laikui užtenka jau įsigytų transporto priemonių.

Tikriausiai taip yra dabar”, - savo nuomonę dėstė R.Cickevičius.

Krovinių vežimo apimties sumažėjimas bet kurioje šalyje reiškia, kad maždaug po pusmečio toje valstybėje įsisiautės ir bendra ūkio krizė. mo priežastis pirmais 2013-ųjų mėnesiais. “Kiekvienų metų pradžioje stebimas krovinių atoslūgio laikotarpis. Todėl, be abejo, naujoms investicijoms nepalankus nei sausis, nei vasaris - iki pat kovo”, pabrėžė LŽ pašnekovas.

“Autotyrimų” vadovas Robertas Cickevičius spėjo, kad Lietuvos vežėjai mažiau sunkvežimių perka ir

Žada skaičiuoti rudenį Anot G.Vincevičiaus, tikresnis tolesnės prekybos sunkvežimiais Lietuvoje vaizdas turėtų išryškėti tik metų viduryje. “Vežėjai sprendimus dėl tokių pirkinių paprastai priima iki gegužės. Pirkimo sutartys pasirašomos dar vėliau. Tačiau visi požymiai rodo, kad dabartinis sunkvežimių pardavimo nuosmu-

kis yra laikinas, į metų pabaigą rinka atsigaus”, - neslėpė optimizmo “Linavos” atstovas.

Jo manymu, rinkai atsigauti turėtų padėti ir nuo kitų metų ES šalyse pradėsiantis galioti reikalavimas, kad Bendrijoje gaminamuose sunkvežimiuose būtų montuojami “Euro6” ekologijos standartą atitinkantys dyzeliniai varikliai. “Dabar nuo konvejerių rieda sunkiosios transporto priemonės, atitinkančios “Euro5” ekologijos standartą. Šie sunkvežimiai kainuoja maždaug 10-15 tūkst. eurų (34,5-51,8 tūkst. litų) mažiau nei tie modeliai, kurie turės naujoviškus dyzelinius variklius. Žinoma, tai skatins vežėjus pirkti pigesnius vilkikus, kol jų dar yra. Kai gamintojai siūlys tik tokias transporto priemones, kurios atitiks “Euro6” ekologijos standartą, jų kainos jau bus visai kitokios”, - tvirtino LŽ pašnekovas.

R.Cickevičius sako, kad sunkvežimių rinkos atsigavimo ženklų matyti jau ir kovo mėnesį. “Turime dar niekur neskelbtus duomenis iš valstybės įmonės “Regitra”. Jie rodo, kad šių metų sausį-kovą Lietuvoje buvo įregistruoti 633 nauji vilkikai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu - 752”, kalbėjo “Autotyrimų” vadovas.

Jeigu jo pateiktus skaičius atimtume iš sausio ir vasario rezultatų, kuriuos turi ACEA, gautume, kad kovo mėnesį “Regitra” įregistravo 314 naujų vilkikų, arba vienuolika daugiau nei 2012-ųjų tą patį mėnesį. Oficialius duomenis ACEA pateiks balandžio pabaigoje.

•

Pirko dar mažiau mašinų Kovo mėnesį naujų automobilių paklausa Vakarų Europoje smuko dešimtadaliu.

Tokią žinią pranešė tyrimų agentūra “LMC Automotive.” Jos surinkti duomenys taip pat rodo stabilų rinkos traukimąsi visą pirmą metų ketvirtį.

Per pirmus tris mėnesius naujų automobilių pardavimas smuko 9,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per tris mėnesius Vakarų Europos gyventojai įsigijo apie 2,9 mln. naujų mašinų. Sumažėjusi paklausa fiksuota visose didžio-

siose valstybėse, išskyrus Didžiąją Britaniją. Joje naujų automobilių kovą parduota 5,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai, dauguma pirkėjų - privatūs asmenys. Per pirmą šių metų ketvirtį Didžiosios Britanijos naujų mašinų rinka ūgtelėjo net 7,4 procento. Susirūpinimą kelia Vokietijos rezultatai - kovą rinka smuko net 17,1 proc., o per ketvirtį - 12,9 procento. Prancūzijoje vyrauja panaši tendencija: per kovą paklausa krito 16,4 proc., per tris mėnesius - beveik 15 procentų.

Anot LMC specialistų, tikėtina, kad šioje šalyje dviženklis naujų auto-

mobilių paklausos mažėjimas išliks iki metų pabaigos. Ispanijos rinką šiuo metu maitina valstybės parama, tačiau augimo neužfiksuota.

Italijos automobilių rinka taip pat su minuso ženklu. Naujų mašinų čia parduota 4,9 proc. mažiau. Šis smukimas kiek švelnesnis nei praeitą mėnesį, tačiau specialistai mano, kad tai tik laikinas pagerėjimas.

Agentūra prognozuoja, kad per šiuos metus Vakarų Europos naujų automobilių rinka susitrauks 4,2 proc., iki 11,27 mln. vienetų.

•

LŽ

Naujų automobilių paklausa kovo mėnesį mažėjo visose Vakarų Europos šalyse, išskyrus Didžiąją Britaniją. / Reuters/Scanpix nuotrauka

12

2013 04 15 Lietuvos žinios

Mokslas

Žiemiškas anomalijas įveikė saulė MILDA KNIEŽAITĖ

Jei nuolatinė sniego danga išsilaikys dar bent kelias dienas, Lietuvoje bus užfiksuotas rekordas. Dėl spartaus tirpsmo pastarosiomis dienomis smarkiai kyla vanduo kai kuriose upėse.

Kaip pabrėžė klimatologas prof.

Arūnas Bukantis, šį pavasarį visas atmosferos sluoksnis iki maždaug 35 km aukščio yra paveiktas anomalių procesų, ir kažin ar iki galo suvokiame, kokius padarinius šie nepaprastai sudėtingi reiškiniai gali sukelti. Nepaisant visų atmosferos cirkuliacijos procesų, Šiaurės pusrutulis gauna tiek saulės, kiek ir priklauso balandžio pradžioje.

Taip palengva ėmė formuotis vadinamasis vasarinis cirkuliacijos mechanizmas. Stratosferoje išnyksta ciklonas, ima susidaryti anticiklonas. Jis šiemet irgi vėluoja apie keturias savaites.

Užtrukusi žiema “Praėjęs kovas buvo tikrai žiemiškas ir Europoje, ir JAV vienas šalčiausių, pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. - Lietuvoje kovo vidutinė temperatūra buvo žemesnė už daugiametį vidurkį maždaug 3-4 laipsniais. Vilniuje siekė -4,8 laipsnio. Tokia temperatūra būdinga vasario, sausio mėnesiams.

Galima sakyti, kad tikra žiema tęsėsi ir kovą. Tačiau šis mėnuo nebuvo rekordiškai šaltas Lietuvoje. Jis net nepateko į šalčiausių kovo mėnesių dešimtuką per visą matavimo istoriją nuo 1777 metų. Užima tik 34 vietą.” Šalčiausi kovo mėnesiai buvo 1942 ir 1952 metais, kai užfiksuota -9,4 laipsnio vidutinė temperatūra. Labai šaltas kovas taip pat buvo 1845 metais (-9,1 laipsnio) ir 1785 metais (-8,8 laipsnio).

Tokie šalti pavasariai, kaip aiškino klimatologas, daugiausia susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais, kurie susidaro visame Arkties, Šiaurės Atlanto, Europos ir Azijos sektoriuje. Ypač daug dėmesio dabar skiriama Arkties, Grenlandijos ir Skandinavijos regionui, nes būtent čia kovo mėnesį beveik keturias savaites laikėsi aukšto slėgio sritis. Ji susidarė virš Grenlandijos, tada susijungė su Skandinavijos anticiklonu ir užblokavo vakarinių šiltų oro masių pernašą į Europą. Tada į Europą ėmė plūsti šaltos oro masės iš Arkties. Vietoj vakarinės pernašos įsivyravo šiaurinė, šiaurės rytinė pernaša. O kitas anticiklono kraštas ties Grenlandija jau nešė šilumą iš Vidurio Atlanto ir, pavyzdžiui, vakarinėje Grenlandijoje, Kanadoje buvo anomaliai šilta. Grenlandijos vakarinėje dalyje kovo mėnesį temperatūra viršijo daugiametį vidurkį net aštuoniais laipsniais ir kai kuriomis dienomis būdavo šilčiau nei Europoje, Baltijos regione. Ten temperatūra - apie nulį laipsnių, kai pas mus spaudė apie -10 laipsnių šaltis.

Nemunas nuo apžvalgos aikštelės Vilkijoje praėjusį savaitgalį. grandininė procesų reakcija: Arktyje tirpstant ledams atsiveriantys atviro vandens plotai sugeria kur kas daugiau saulės energijos, įšylantis vanduo atiduoda šilumą atmosferai ir virš Arkties pasikeičia temperatūra, o kartu ir slėgis. Dėl to persitvarko visa atmosferos cirkuliacija tarp Arkties ir Europos. “Šią žiemą, nors Arktyje vėl buvo gana šilta, priežeminė temperatūra maždaug du-keturis laipsnius viršijo vidurkį, įdomiausi dalykai vyko stratosferoje, - pasakojo mokslininkas. Ten žiemą susiformuoja stratosferinis ciklonas. Šiemet jis buvo itin gilus ir stiprus. Labai nukrito stratosferos temperatūra ir ciklono centras pasislinko Azijos ir Šiaurės Europos link.

Rytinį Arkties sektorių užėmė šalta oro masė. Kanados pusėje, priešingai, - stratosfera šilta. Arktis tarsi padalyta per pusę. Visi šie procesai galiausiai persiduoda žemutiniams sluoksniams ir čia virš Arkties formuojasi vadinamieji troposferiniai ciklonai. Jie sukaupia didžiulį šalto oro kiekį ir jo slėniai nutįsta Europos link, pasiekia net Šiaurės Afriką, Viduržemio jūros regioną.”

Arti rekordo Vadinamieji skandinaviški ir grenlandiški anticiklonai maitinami šalto oro masėmis iš Grenlandijos, todėl yra, pasak prof. A.Bukančio, labai stabilūs,

Šį pavasarį visas atmosferos sluoksnis iki maždaug 35 km aukščio yra paveiktas anomalių procesų.

Prof. A.Bukantis neabejoja, kad ryškias anomalijas lemia klimato atšilimas. gali išsilaikyti net keturias savaites kaip šiemet - nuo vasario pabaigos iki kovo pabaigos. Tokį cirkuliacijos modelį išardė tik saulės spinduliuotė. Kovo ir balandžio mėnesiais ji jau gana stipri.

Galiausiai ėmė kilti temperatūra ir šiaurinėje Atlanto dalyje, kol pagaliau, maždaug prieš aštuonias dienas, anticiklonas iširo. Dabar Europoje įsigali vakarų pernaša. Atslenka ciklonai į Baltijos regioną, keliauja toliau į rytus.

“Visą kovą ciklonai keliavo piečiau, per pietinę Europą. Viduržemio jūros regione jie labai suaktyvino ciklogenezę ir iš ten žemo slėgio sūkuriai ėjo į Rusiją, Ukrainą, toliau į rytus. Užvertė sniegu ir Vidurio Europos šalis, ir Baltarusiją, Ukrainą, Maskvą. Susidarė tokia paradoksali situacija, kad dar kovo pabaigoje didelę Europos dalį dengė sniegas. Tai, žinoma, didelė anomalija”, - sakė klimatologas.

Daugiamečio matavimo duomenimis, Lietuvoje nuolatinė sniego danga nutirpsta maždaug kovo pirmame - antrame dešimtadienyje. Pajūryje - anks-

Romo Jurgaičio nuotrauka

čiau, Rytų Lietuvoje - vėliau. Šiemet sniego danga Rytų Lietuvoje vėluoja nutirpti maždaug 23-25 dienas. Toks vėlavimas artėja prie rekordo. Per visą matavimo istoriją nuo pokario laikų iki dabar vėliausiai nuolatinė sniego danga yra nutirpusi balandžio viduryje. Jei šiemet ji išsilaikys dar bent kelias dienas, bus užfiksuota vėlyviausia nutirpimo data. Kaip patikslino prof. A.Bukantis, tikimybė, kad sniego danga laikytųsi iki balandžio antrojo dešimtadalio, yra tik keturi procentai. Kitaip tariant, tik keturis pavasarius per 100 metų. Šis pavasaris jau pateko į šį ketvertą.

Patvino upės Naujausiais VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros studentų surinktais duomenimis, balandžio 12 dieną Lietuvos upėse jau beveik neliko ledo, todėl Vakarų Lietuvoje, tose upėse, kurios įteka į Kuršių marias, didelio potvynio neturėtų

Iš Arkties - Europai “Tokia paradoksali situacija yra susijusi pirmiausia ir su pačia Arkties sritimi, nes ten pastaraisiais metais vyksta labai kardinalūs pokyčiai, - pabrėžė prof.

A.Bukantis. - 2012 metų vasarą buvo užfiksuotas mažiausias ledo dangos plotas. Nutirpo 50 proc. ledo dangos ir vasaros pabaigoje ji buvo mažiausia per visą palydovinio matavimo istoriją, t. y. per pastaruosius maždaug 33 metus. O Grenlandija liko šalta. Toks didžiulis kontrastas tarp Arkties ir Grenlandijos labai palankus formuotis gana stabiliems grenlandiškiems anticiklonams.”

Nors gali atrodyti, kad Arktis - tolima sritis, jos poveikis, pasak klimatologo, labai stiprus visai Europai. Susidaro

Kelias Rusnė-Šilutė: įstrigusios ledo lytys medyje rodo buvusį vandens lygį. / Laimono Januškos nuotraukos

būti. Pajūryje, Šilutės rajone, yra likęs ledo sluoksnis pievose, tačiau po juo tik vietomis telkšo balos.

Pastaruoju metu vanduo smarkiai kyla Nevėžyje, Nemunėlyje, Dubysoje ir Neryje. Rytų Lietuvoje per dvi pastarąsias dienas sparčiai tirpo sniego danga ir tirpsmo vanduo plūstelėjo į upes. Nevėžyje vandens lygis yra pakilęs jau net dviem metrais. Didesnio potvynio laukiama Neries ir Dauguvos baseinuose.

Nemuno potvynis, kaip pasakojo prof. A.Bukantis, prasidėjęs iš karto po Kalėdų, truko iki pat pavasario, nes buvo susidariusios ledo sangrūdos.

Pagėgių, Šilutės savivaldybėse užlietos pievos - nuo praėjusių metų pabaigos.

Tik balandžio pradžioje ledas palengva ėmė tirpti ir pievos atsilaisvina iš jo gniaužtų. Sniego dangos Vidurio ir Vakarų Lietuvoje kovo mėnesį nebuvo, plika žemė įšalo net iki pusės metro, todėl mažosioms Vakarų Lietuvos upėms Bartuvai, Jūrai, Minijai, Akmenai, Danei, Šyšai negresia ištvinti dėl sniego tirpsmo vandens.

Visai kitokia padėtis Rytų Lietuvoje.

Ten buvo stora sniego danga ir žemė neįšalo. Dabar prasidėjo staigus tirpimas.

Pavyzdžiui, Neries baseine, prasidedančiame Baltarusijos teritorijoje, sukaupta labai daug sniego. Vandens atsargos jame net dvigubai viršija didžiausias galimas reikšmes ir čia sniego tirpsmas turėtų gerokai pakelti vandens lygį.

“Daug kas priklausys ir nuo iškritusio lietaus. Jei jis nebus gausus, sniegas tirps iš lėto, katastrofinių potvynių nebus, - patikino klimatologas. - Nemune, jau laisvame nuo ledo sangrūdų, potvynį galėtų lemti nebent vadinamoji vėjo patvanka. Labai stiprūs vėjai kartais gena Kuršių marių vandenį atgal į Nemuno žiotis ir tada šiek tiek pakyla vandens lygis.

Prielaidų katastrofiniam potvyniui Nemune šiuo metu nėra.”

•

2013 04 15 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Tebeskraidanti ant angelų sparnų Nepaprasto likimo dailininkės Rasos Staniūnienės paroda “Tėviškės žemė” sostinės Šv. Jonų gatvės galerijoje pakylėja į tapybos aukštumas ir pažeria asmeninių prisiminimų.

MINDAUGAS KLUSAS

G

alerija prisipildė visų spalvų, kokiomis mus šildo tėviškė. Regis, baltose sienose bus atsivėrę daugybė langų. Ir kiekviename vis kitas metų laikas, vis kitas paros metas.

Lyg toje Kukučio troboje, suręstoje Marcelijaus Martinaičio. Tik be pabaigos nuojautų, nors ir su dramatinėmis intonacijomis. Apie paveikslus kalbės žinovai. Tačiau ir paprastam stebėtojui kyla viena kita kukli mintis. Iš pradžių tokia - visais šiais kūriniais R.Staniūnienė kuo tvirčiausiai susieja save su lietuvių modernistais, tęsia Antano Gudaičio mokyklos tradicijas. Sukirba ir kita, prieštaraujanti - jei ne ta nelaimė, jei galėtų nevaržomai judėti, žinant jos andainykštį guvumą, veiklumą (demonstravo Juozo Statkevičiaus kurtus drabužius), galima spėti, kad būtų įvykęs ir kūrybinis R.Staniūnienės judesys: nuo tapybos per instaliacijas prie performanso, meninių akcijų. Ko gero, būtų žengusi ir į tarpdisciplininio meno teritorijas.

Drobės - valios pastanga Kita vertus, kam kalbėti apie tai, “kas būtų, jei būtų” - R.Staniūnienė ir dabar daro mažus stebuklus. Jos drobės - milžiniška valios pastanga, pergalė prieš negalėjimą. Pasakyčiau daugiau - ir prieš mūsų tingėjimą, perdėtas ambicijas, asmenybės mito kūrimą. Savuoju galėjimu per negalėjimą Rasa atperka mūsų aroganciją, susireikšminimą, pagyrūniškas aspiracijas. Menininko manierų, strategijų čia nėra nė kvapo, tik pats tikriausias nuoširdumas - pakelti ranka teptuką ir viską padaryti taip, kaip tau norisi.

Tapyba yra viskas, kas lieka moteriai.

Ir kas lieka skvarbiam dailininko žvilgsniui: vakaro kraštovaizdis už lango, retų kelionių horizontai, prisiminimų jūra. Senokai teko lankytis tokioje parodoje, kuri sukrėstų ne tik kūriniais, bet ir juose įrašytu menininko likimu.

“Įėjau ir nustėrau. Tokį įspūdį daro tavo paveikslai”, - R.Staniūnienei pasakė parodoje apsilankęs tapytojas A.Šaltenis. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Lemtingas įvykis JAV ambasados Lietuvoje apsaugoje dirbę menininkai Rasa ir Sigitas Staniūnai 1995-ųjų vasarą lankėsi Šiaurės Amerikoje. Rugpjūtį su kitais kūrybinio sambūrio S.E.L. nariais Sigitu Lukausku ir Tomu Gečiausku bei Toronto menininkais rengė specifinės vietos projektą “Stone Powder” Fort Yorke, XIX amžiaus pradžią menančiuose kariniuose įtvirtinimuose. Lietuvių viešnagė ėjo į pabaigą ir Rasa sumanė paskutinį kartą žvilgtelėti į virš forto jos iškeltas milžiniškas “vėjo gaudykles”.

Užsilipusi ant namo, kuriame apsistojo, stogo ji slystelėjo ir persisvėrusi per žemą apsauginę tvorelę nukrito iš dvidešimties metrų aukščio.

Dėl laimingo atsitiktinumo Rasa po kelių akimirkų atsidūrė medikų rankose ir ligoninėje praleidusi pusantro mėnesio sanitarinės aviacijos kompanijos “Angels Flight West” pastangomis buvo parskraidinta namo. “Visada sakau, jog į tėvynę Rasa grįžo ant angelų sparnų”, - kalbinamas “Lietuvos žinių”, teigė R.Staniūnienės tėtis, vaikų chirurgas prof. Benjaminas Siaurusaitis.

Potėpis prie potėpio Keturis mėnesius išgulėjusi komos būklės Rasa pamažu atgavo sąmonę.

Buvo gydoma Santariškėse, vėliau dešimtyje reabilitacijos ligoninių Lietuvoje ir Švedijoje. Mama Dalia, architektė, atsisakė darbo ir visą savo laiką

Apie 1993 metus Rasa demonstravo J.Statkevičiaus sukurtus drabužius. / Asmeninio albumo nuotrauka

A.Šaltenis: “Rasos darbai poveikiu prilygsta geriausių pasaulio abstrakcionistų kūriniams.” skyrė dukrai slaugyti. Praėjus metams kitiems Rasa vėl ėmėsi piešimo priemonių. 1999-ųjų sausį “Akademijos” galerijoje buvo atidaryta pirmoji po nelaimingo atsitikimo R.Staniūnienės piešinių paroda. Nuo to karto dailininkė jų surengė dar aštuonias. Žiemą Rasa paišo aliejinėmis pastelėmis, dirba kambaryje, o šiltuoju metu - balkone. Tada į rankas ima teptuką. Dešinė ranka nenori jos klausyti, tad išmoko tapyti kaire. Nors dreba ir toji, kūrėja kantriai glaudžia potėpį prie potėpio. B.Siaurusaitis juokėsi, esą dirbanti visa šeima: mama paduoda dažus, o jis plauna nutaškytas balkono

Visa Siaurusaičių šeima: Benjaminas, Dalia, Džiugas ir Rasa. sienas. “Ką tu čia paišai?” - klausia dukros. “Aš - abstrakcionistė. Tu, tėvai, nelįsk, man nereikia patarimų. Paišau, o ką - tegul sprendžia kiti”, - nukerta Arvydo Šaltenio, Antano Kmieliausko, Augustino Savicko mokinė. Suprantama, viską ji yra kuo puikiausiai apmąsčiusi. Į drobes grįžta vaikystės prisiminimai, kurie čia pat pinasi su meninėmis vizijomis. Tapo kasdien, tad nenuostabu, iš kur dabar Šv. Jonų gatvės galerijoje atsirado beveik keturiasdešimt R.Staniūnienės kūrinių.

Spalvos apoteozė “Įėjau ir nustėrau, - sakė parodoje apsilankęs tapytojas A.Šaltenis. - Tokį įspūdį daro tavo paveikslai! Galvoju, iš kur tai, - spalvų magija, paslaptis? Kaip tai padaryta? Juk, būna, prieini prie paveikslo ir aišku, kaip nupaišyta, sukonstruota, sugalvota. Net matai, kokį jausmą tapytojas imituoja. O čia - stebuklai, katarsiai!” Pa-

sak tapybos klasiko, R.Staniūnienės darbai poveikiu prilygsta geriausių pasaulio abstrakcionistų kūriniams. “Toks geras pavydas apima. Kaip tau tai pavyksta? Iš kur tu turi tiek galios ir jėgos, Rasyte? klausė A.Šaltenis ir pridūrė: - Gerai, kad gėlių neatnešiau. Argi gėlės gali konkuruoti su tavo spalvomis?” Ištaręs šiuos žodžius tapytojas priklaupė prieš Rasą ir pabučiavo jai ranką.

Tapytojas A.Kmieliauskas akademijoje R.Staniūnienei dėstė piešimą. “Esu sužavėtas parodos. Spalvos grožis, galia, nepaprastai geras skonis, pajutimas, - šypsodamasis žėrė menininkas “Lietuvos žinioms”. - Ji nepanaši į kitus, pasitiki savimi, todėl ir spalvos skamba visa jėga, visu grožiu. Ir harmonija: viskas gerai suderinta, pataikyta.”

Nieko geresnio už juos Tapytoja Eglė Gineitytė - tegul atleis akademijos dėstytojai - prisipa-

žino, kad tikroji jos mokytoja buvo Rasa. “Tada dar nė neįsivaizdavau, kas bus su manimi, kuo tapsiu. Rasos darbai stebino drąsa, alsavo naujoviškumu. Prisimenu, kaip bėgdavau į parodas pasižiūrėti, ką ji naujo sukūrė, - kalbėjo bičiulė. - Tavo darbai, Rasa, mane visą laiką “veža”. Nieko geresnio už juos pastaraisiais metais nesu mačiusi.”

Parodos autorės brolis, aktorius Džiugas Siaurusaitis papasakojo, kad lankydamasis pas tėvus Rasą nuolat mato paišančią. “Žiūriu, ant stalo lėkštėje guli obuolys, paveiksle kažkas panašaus... Sako: “Kaip gražu.” Aš taip: “Na, gražu...” Keista, visus šiuos paveikslus esu matęs namų aplinkoje, prie laikraščiais apversto stalo ar kur kitur.

Nemaniau, kad jie padarys tokį įspūdį sukabinti galerijoje. Tarsi matyčiau pirmą kartą. Kažkokia metamorfozė”, sakė brolis.

•

14

2013 04 15 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai EUROPOS BRONZA Albanijos sostinėje vykstančio Senojo žemyno sunkiosios atletikos čempionato bronzą svorio kategorijoje iki 94 kg iškovojo klaipėdietis Žygimantas Stanulis. Vienintelis pirmenybėse dalyvavęs Lietuvos sunkiaatletis mažąjį bronzos medalį užsitikrino išrovęs 172 kg štangą. Be to, Ž.Stanulis išstūmė 200 kg svorį (ketvirtas rezultatas) ir iš viso surinko 372 kilogramus. Artimiausias mūsiškio startas bus gegužės 3-11 dienomis Peru, kur sostinėje Limoje vyks pasaulio jaunimo sunkiosios atletikos čempionatas.

SĖKMĖ LYDĖJO ISPANĄ 2013 metų pasaulio “Formulės-1” čempionato trečiąją etapą - Kinijos “Grand Prix” lenktynes - sekmadienį laimėjo iš trečiosios pozicijos startavęs “Ferrari” ekipos narys ispanas Fernando Alonso. Ispanijos lenktynininkas, kuris bendrojoje sezono įskaitoje iš šeštosios vietos pakilo į trečiąją, 56 ratų (305,066 km) lenktynėse 10,168 sekundžių aplenkė antrąją vietą užėmusį suomį Kimi Raikkoneną (“Lotus-Renault”) bei iškovojo jau 31 pergalę šių pirmenybių istorijoje. Trečias finišavęs britas Lewisas Hamiltonas (“Mercedes”) nuo nugalėtojo atsiliko 12,322 sekundės. Sezono lyderio poziciją bendrojoje įskaitoje išsaugojęs trejų pastarųjų metų planetos čempionas vokietis Sebastianas Vettelis (“Red Bull-Renault”) šįkart buvo ketvirtas.

Ketvirtasis “Formulės-1” etapas Bahreino “Grand Prix” lenktynės vyks balandžio 21 dieną.

FINALE KOVOS “SIRENOS” Lemiamose Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) pusfinalio rungtynėse antrąją vietą reguliariajame sezone užėmė Kauno rajono “Hoptrans-Sirenų” komanda - ji namie 70:67 (21:18, 20:18, 11:18, 18:13) įveikė Klaipėdos “Fortūnos” ekipą ir, laimėjusi seriją 2:1, pateko į finalą. 28 taškais prie pergalės prisidėjo Iveta Šalkauskė, 19 - Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, 11 - Eglė Tarasevičiūtė. Viešnių gretose sėkmingiausiai žaidė Garkeiva Counsil (21 tšk.), Lina Aglinskaitė (17) ir Eglė Šikšniūtė (16). “Hoptrans-Sirenų” komanda LMKL finale susitiks su reguliarųjį sezoną laimėjusiomis Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkėmis, kurios pusfinalyje 2:0 nugalėjo Kauno “Aisčių-LSU” penketuką.

Pirmosios finalo serijos iki trijų pergalių rungtynės šiandien 19.30 val. žaidžiamos sostinėje. Taip pat šiandien (17 val.) Klaipėdoje prasidės ir mažojo finalo serija iki trijų pergalių dėl trečiosios vietos “Fortūna” susitiks su Kauno “Aistėmis-LSU”.

Vilniečiai išsaugojo LKL tradiciją SAULIUS RAMOŠKA

Paskutinę BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato reguliariojo sezono dieną Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai išsigelbėjo nuo ketvirtosios vietos ir ankstyvos - jau pusfinalyje - akistatos su daugkartiniu čempionu Kauno “Žalgiriu”.

Nuo 1999 metų LKL finale kovodavo “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” ekipos, nes nė viena jų reguliariajame sezone nekrisdavo žemiau nei antroji pozicija.

Labai nedaug trūko, kad 14 pastarųjų metų gyvavusios LKL tradicijos nutrūktų. Šeštadienį “Žalgirio” arenoje abu grandai kovėsi dėl reguliariojo sezono nugalėtojo vardo. Ypač svarbios rungtynės buvo vokiečio Dirko Bauermanno treniruojamiems vilniečiams - nesėkmės atveju jie būtų atsidūrę ketvirtojoje vietoje ir jau pusfinalyje kovoję su “Žalgiriu”.

Po dramatiškos ir pratęsimo pareikalavusios grandų akistatos pergalę 70:73 išplėšė vicečempionas “Lietuvos rytas” ir reguliariajame sezone liko antras.

Jau šiandien prasideda LKL ketvirtfinaliai, kuriuose kovojama iki dviejų pergalių. “Žalgiris” šį vakarą namie priims Kėdainių “Nevėžį”, o “Prienai” savo arenoje kovos su “Šiauliais”.

Rungtynės Kaune prasidės 19.20 val., o Prienuose - 19 valandą. Antradienį į kovą stos “Lietuvos ryto” ir Utenos “Juventus” komandos bei Klai-

LŽ

Šia pergale “Lietuvos rytas” išbrido iš nesėkmių ruožo, kuris tęsėsi nuo 2011-ųjų gegužės, - nuo tada žalgiriečiai buvo laimėję visus 12 tarpusavio susitikimų.

Prieš tris savaites Vilniaus komandos vairą perėmęs D.Bauermannas

J.Plaza: “Dabar nėra Kalėdų metas, bet mes varžovams dalijome dovanas - nepataikėme net 18 baudos metimų, o tritaškius mėtėme 17 proc. taiklumu.” pėdos “Neptūnas” ir Pasvalio “Pieno žvaigždės”. Šių susitikimų pradžia 19 valandą.

Išgelbėjo nežinomasis Už tai, kad sostinės klubas nugalėjo žalgiriečius, “Lietuvos ryto” žaidėjai galvą turėtų lenkti Eimantui Bendžiui, kuriam balandžio 23 dieną sukaks 23-eji. Iki šeštadienio LKL čempionate 7 tritaškius iš 18 pataikęs 204 cm ūgio puolėjas per gyvybiškai svarbias rungtynes nuo trijų taškų linijos taiklus buvo net 6 kartus (iš 9) ir, pelnęs 18 taškų, išgelbėjo ekipą nuo ketvirtosios vietos.

prisipažino, jog atvykdamas į Lietuvą pažinojo daugumą ekipos žaidėjų, bet apie E.Bendžių negirdėjo nieko.

“Nėra abejonių, šį vakarą jis žaidė nuostabiai, - po rungtynių kalbėjo D.Bauermannas. - Eimantas labai talentingas, protingas, inteligentiškas. Tris savaites jis kasdien stebino savo pasiaukojamu darbu, protingu žaidimu.”

Arenos šeimininkai 18 minutę pirmavo 17 taškų skirtumu (32:15), tačiau persvaros neišsaugojo. “Jei tiki savo jėgomis, kamuolys pradės kristi į krepšį, - vilniečių treneris didžiavosi savo auklėtiniais. - Mums tai svarbi pergalė, ji ir nuotaiką pakėlė, ir lei-

do užimti antrąją vietą.”

Pasak specialisto iš Vokietijos, šios įtemptos, gero lygio rungtynės ir parodė aukštą Lietuvos krepšinio lygį.

Dalijo dovanas “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza po dvikovos negailėjo kritikos saviškiams dėl daugybės pramestų tritaškių ir baudos metimų. “Dabar nėra Kalėdų metas, bet mes varžovams dalijome dovanas nepataikėme net 18 baudos metimų, o tritaškius mėtėme 17 proc. taiklumu. Jei taip atsitinka, nesi vertas laimėti”, - pyko ispanas.

Pasak J.Plazos, “Lietuvos ryto” žaidėjai kovojo ir tikėjo savo jėgomis. “Turėjome kelias galimybes laimėti, bet jomis nepasinaudojome.

Privalome pasimokyti iš šios situacijos”, - sakė Kauno ekipos strategas. Jis pabrėžė, jog atsirevanšuoti jo komanda galės jau po pusės mėnesio, per finalą.

Į LKL - “Mažeikiai” Vakar Alytuje pasibaigusiame Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalo ketverto turnyre paaiškėjo, kas

1. Žalgiris

10

2

83

2. Lietuvos rytas

10

2

83

3. Prienai

16

4

80

4. Neptūnas

16

4

80

5. Pieno žvaigždės

12

8

60

6. Šiauliai

12

8

60

7. Juventus

11

9

55

8. Nevėžis

8

12

40

9. Lietkabelis

7

13

35

10. Sakalai

5

15

25

11. LSU-Baltai

5

15

25

12. Palanga Triobet 0

20

0

kitą sezoną varžysis LKL. NKL čempiono titulą bei kelialapį į LKL iškovojo reguliariojo sezono nugalėtojas klubas “Mažeikiai”, lemiamose rungtynėse 78:65 (16:26, 15:21, 28:9, 19:9) nugalėjęs antrojoje pozicijoje reguliariajame sezone likusią turnyro šeimininkę Alytaus “Dzūkiją”. NKL bronzą iškovojo Kauno “Žalgiris-2”, kovoje dėl trečiosios vietos 77:51 (22:11, 22:14, 14:14, 19:12) nepasigailėjęs Jonavos “Triobet” krepšininkų.

•

Europos taures valdo Rusijos klubai SAULIUS RAMOŠKA

Trečius metus iš eilės ULEB Europos krepšinio taurę iškovojo Rusijos klubas. Šiemet antrame pagal pajėgumą Europos krepšinio klubų turnyre triumfavo ir kelialapį į Eurolygą pelnė keturis lietuvius turinti Krasnodaro komanda.

PUSFINALIO NEPASIEKĖ Po dviejų pergalių iš eilės Hjustone vykstančiame ATP serijos “U.S. Clay Court Championship” vyrų teniso turnyre suklupo ir iš tolesnės kovos pasitraukė 77 vietą ATP klasifikacijoje užimantis 22 metų Ričardas Berankis. Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas 1 valandą ir 23 minutes trukusiame ketvirtfinalio mače 3:6, 6:3, 3:6 turėjo pripažinti 27-erių amerikiečio Johno Isnerio (ATP-23) pranašumą. Turnyre Hjustone R.Berankis tenkinosi 45 ATP reitingo taškais ir 13 375 dolerių čekiu.

Vilniaus ekipos snaiperiui J.Blūmui (dešinėje) per lemiamas rungtynes pavyko pataikyti tik 2 tritaškius iš 12. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno “Žalgiris” - Vilniaus “Lietuvos rytas” 70:73 (18:9, 17:12, 8:18, 19:23; 8:11). “Žalgiris”: M.Kuzminskas (3-0/4) ir A.Juškevičius po 10, O.Lafayette’as ir M.Popovičius (3-0/5) po 9, K.Lavrinovičius 8 (3-0/4), R.Kaukėnas, J.Foote’as ir D.Lavrinovičius po 6, R.Javtokas 4, M.Delašas 2; “Lietuvos rytas”: E.Bendžius 18 (3-6/9), R.Seibutis 17 (8 išpr. praž.), N.Nedovičius ir J.Blūmas (32/12) po 10, M.Katelynas, S.Babrauskas ir T.Lydeka po 6.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 15/29 ir 12/29, tritaškiai - 4/24 ir 11/33, baudos - 28/46 ir 16/25, kamuolys atkovotas 41 ir 39 kartus, rezultatyviai perduotas 12 ir 22, perimtas 8 ir 9, prarastas 17 ir 18 kartų.

Vilniaus “Sakalai” - “Prienai” 61:88 (8:21, 25:16, 13:25, 15:26).

Klaipėdos “Neptūnas” - Kėdainių “Nevėžis” 102:61 (33:14, 21:17, 22:16, 26:14).

Kauno “LSU-Baltai” - Pasvalio “Pieno žvaigždės” 72:102 (19:24, 14:21, 16:36, 23:21). “Šiauliai” - Utenos “Juventus” 112:74 (29:15, 33:21, 20:23, 30:15).

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

M.Kalniečiui tai pirmas trofėjus atstovaujant ne Kauno “Žalgiriui”. lokobasket.com nuotrauka

2011-ieji - Kazanės “Uniks”, 2012ieji - Maskvos srities “Chimki”, 2013ieji - Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”. Šios Rusijos ekipos pastaruosius trejus metus tapo stipriausios Europos taurės varžybose. Įdomu, jog į viršūnę Krasnodaro ekipą atvedęs treneris Jevgenijus Pašutinas prieš dvejus metus tą patį padarė vadovaudamas klubui “Uniks”. Šeštadienio vakarą Belgijos mies-

to Šarlerua arenoje po finalo tarp džiūgaujančiųjų buvo nemažai lietuviškų veidų - Krasnodaro ekipos žaidėjai Mantas Kalnietis ir Simas Jasaitis, fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas ir klubo viceprezidentas sporto reikalams Ginas Rutkauskas.

Europos taurės finale “LokomotivKuban” klubas šeštadienį 75:64 (16:17, 22:13, 16:15, 21:19) nugalėjo Bilbao “Uxue Basket” (Ispanija) krepšininkus ir ateinantį sezoną varžysis Eurolygoje. Naudingiausio finalo žaidėjo apdovanojimą gavo Krasnodaro klubo krepšininkas Richardas Hendrixas, kuris savo komandai pelnė 14 taškų, atkovojo 9 kamuolius ir surinko 25 naudingumo balus.

29 minutes aikštelėje praleidęs M.Kalnietis čempionams pelnė 10 taškų (2-5/12, 3-0/3), atkovojo ir perėmė po kamuolį, atliko 3 rezultatyvius per-

davimus ir išprovokavo 4 varžovų pražangas. S.Jasaitis per 36 minutes surinko 7 taškus (2-1/4, 3-1/4, 1-2/4), atkovojo 6 ir perėmė 1 kamuolį bei sykį suklydo.

M.Kalniečiui tai buvo pirmas sezonas užsienyje ir pirmasis trofėjus ne su Kauno “Žalgiriu”. S.Jasaitis Europos taurę laimėjo antrą kartą. Pirmą sykį šiame turnyre jis triumfavo 2005 metais su Vilniaus “Lietuvos rytu”.

Apdovanojimų ceremonijoje Simas dalyvavo ant kaklo pasikabinęs auksinį krepšio tinklelį, o Mantas - apsigobęs Trispalvę, ant kurios parašyta “Kaunas”.

“Tai nuostabus jausmas. Jau buvau pamiršęs, kaip seniai tai buvo, - oficialiai turnyro svetainei kalbėjo S.Jasaitis, kurio sutartis galioja iki sezono pabaigos. - Tikiuosi, kad liksiu Krasnodare ir kitą sezoną bei galėsiu žaisti Eurolygoje.”

•

2013 04 15 Lietuvos žinios

Sportas

15

Po aukso ir bronzos lietumi PRIZININKAI

SAULIUS RAMOŠKA

Moterys Iki 55 kg 1. Sakaya Kato (Japonija) 2. Marija Gridniova (Kazachstanas) 3. Diana Mačiūtė (Lietuva) Rita Pivoriūnaitė (Lietuva) Iki 65 kg 1. Misaki Sato (Japonija) 2. Noriko Yokoyama (Japonija) 3. Gabija Gudeliauskaitė (Lietuva) Takayo Kimura (Japonija) Per 65 kg 1.Margarita Čiuplytė (Lietuva) 2.Emi Shoguchi (Japonija) 3.Csenge Szepesi (Vengrija) Diana Balsytė (Lietuva) Vyrai Iki 70 kg 1. Dmitrijus Moisejevas (Kazachstanas) 2. Yuki Maeda (Japonija) 3. Andrius Miseckas (Lietuva) Takuya Morikawa (Japonija) Iki 80 kg 1.Orestas Procas (Lietuva) 2.Daiki Kato (Japonija) 3.Kazufumi Shimamoto (Japonija) Shota Maeda (Japonija) Per 80 kg 1. Valerijus Dimitrovas (Bulgarija) 2.Lukas Kubilius (Lietuva 3.Yuji Shimamoto (Japonija) Romanas Nesterenka (Rusija)

Ne sykį įrodę, kad Europoje nėra jiems lygių, Lietuvos kiokušin karatė meistrai per dvi pasaulio čempionato (pagal svorio kategorijas) dienas Vilniuje pagal iškovotus medalius atsiliko tik nuo karatė madas diktuojančių japonų.

Pasaulio čempionato organizacinio komiteto direktorius Romas Vitkauskas, matyt, kuklinosi, varžybų išvakarėse tikinęs, jog iš mūsų rinktinės tikisi kelių medalių. Tie “keli” medaliai - 4 bronzos - ant lietuvių kaklų sužibo jau pirmą čempionato dieną, šeštadienį. O sekmadienis, galima drąsiai teigti, buvo Lietuvos triumfo diena.

Visuose trijuose finaluose kovėsi po Lietuvos atstovą. Margarita Čiuplytė pateisino tautos viltis, apgindama prieš ketverius metus laimėtą pasaulio čempionės titulą. Pirmą kartą planetos pirmenybėse triumfavo Orestas Procas, o Lukas Kubilius tenkinosi sidabro medaliu. Iš viso sportininkams išdalyti 24 medaliai, Lietuvai jų teko 8: 2 aukso, 1 sidabro ir 5 bronzos. Mūsiškius aplenkė tik Japonija, pelniusi 11 medalių (2, 4, 5).

Kas ketverius metus rengiamas pasaulio kiokušin karatė čempionatas, kuriame sportininkai kovoja suskirstyti į svorio kategorijas, vyko penktą kartą. Vilniuje pagal pilno kontakto taisykles varžėsi 144 iš iš 42 valstybių.

Pasaulio čempionai O.Procas ir M.Čiuplytė, dešinėje - sidabro medalininkas L.Kubilius.

/ Romo Jurgaičio nuotraukos

Šeštadienis - be finalų Pirmą čempionato dieną ant nugalėtojų pakylos lipo Rita Pivoriūnaitė, Diana Mačiūtė, Gabija Gudeliauskaitė ir Andrius Miseckas. Šie mūsų karatė meistrai pasidabino bronzos laimikiais. R.Pivoriūnaitė ir D.Mačiūtė medalius iškovojo lengvo svorio (iki 55 kg) kategorijoje. Diana pusfinalyje turėjo pripažinti būsimos čempionės Sayakai Kato (Japonija) pranašumą, o R.Pivoriūnaitė neatsilaikė prieš daugkartinę planetos čempionę iš Kazachstano Mariją Gridniovą.

Vidutinio svorio kategorijoje (iki 65 kg) malonią staigmeną pateikė G.Gudeliauskaitė. Nors ir patyrusi dešinės kojos kryžminių raiščių traumą, lietuvė nugalėjo dvi oponentes, o pusfina-

Finale M.Čiuplytei (kairėje) pralaimėjusi pasaulio absoliučios kategorijos čempionė E.Shoguchi nesutramdė ašarų. mėta įveikiamai bulgarei Yanitsai Stefanovai.

Vyrų lengvojo svorio (iki 70 kg) kategorijos varžybų vienas svarbiausių dalyvių buvo kaunietis A. Miseckas. Ketvirtfinalyje jis fantastišku su-

Iš viso sportininkams išdalyti 24 medaliai.

Lietuvai jų teko 8. Mūsiškius aplenkė tik kiokušin karatė madas diktuojanti Japonija - 11. lyje turėjo pripažinti japonės Noriko Yokoyama pranašumą.

Ne taip sėkmingai, kaip laukta, pasirodė Inga Mikštaitė. Aštuntfinalyje ji ilsėjosi, o ketvirtfinalyje pralai-

ktuku nokautavo Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) vadovo Kenji Midori sūnų Tsuyoshį, tačiau pusfinalyje neatsilaikė prieš kazachą Dmitrijų Moisejevą. Pastarasis po

Pradėjo pralaimėjimu Sekmadienį Donecke (Ukraina) startavusiose pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės varžybose Lietuvos rinktinė 0:5 (0:1, 0:2, 0:2) pralaimėjo Lenkijos komandai.

Lietuvos komanda pagirtinai kovėsi su viena pagrindinių grupės favoričių laikoma Lenkijos ekipa, o realiausią progą įmušti įvartį sukūrė Darius Pliskauskas, Danielius Bogdziulis ir Aivaras Bendžius, tačiau jos neišnaudojo D.Bogdziulis.

Lenkijos komanda visas rungtynes turėjo pranašumą, tačiau Lietuvos koman-

Dvigubas triumfas Antrą pirmenybių dieną ant tatamio žengė moterų sunkaus (per 65 kg), vyrų vidutinio (iki 80 kg) ir sunkaus (per 80 kg) svorio kategorijų atstovai. Iki finalo sėkmingai nužygiavo ir jame triumfavo favoritais laikyti O.Procas ir

M.Čiuplytė. Tik paskutinėje vakaro kovoje L.Kubiliui nepavyko pratęsti Lietuvos triumfo. Mūsiškį finale sustabdė daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatas bulgaras Valerijus Dimitrovas. Jis tarsi nujausdamas varžovo silpną vietą, smūgiavo į lietuvio ranką, kuri buvo traumuota.

Sekmadienio vakarą “Siemens” arenos žiūrovai atsistoję dėkojo čempionams M.Čiuplytei ir O.Procui už įspūdingas kovas. Margarita finale neįtikėtinai lengvai nugalėjo japonę Emi Shoguchi ir taip atsirevanšavo už nesėkmę prieš dvejus metus Japonijoje vykusio pasaulio absoliučios svorio kategorijos karatė čempionato finale.

“Negalėjau pralaimėti palaikoma tokios puikios publikos”, - po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo dukart pasaulio čempionė. Toje pat svorio kategorijoje (per 65 kg) bronzą iškovojo lūkesčius viršijusi Diana Balsytė.

Efektingai čempionate kovojęs O.Procas visas kovas laimėjo prieš japonus. Čempionato žvaigžde tapęs Orestas finale įrodė pranašumą prieš Daiki Kato. Sekmadienis Lietuvos kovotojui tapo dviguba švente - jo sūneliui Ortėjui sukako metukai. “Labai norėjau sūnui įteikti dovaną. Pavyko geriausia dovana”, - džiaugėsi O.Procas, sulaukęs ir “Siemens” arenos ovacijų, ir visos Japonijos delegacijos komplimentų.

•

“Atlantas” nugalėjo čempioną

da patikimai gynėsi. Trečiame kėlinyje lietuviai tris kartus turėjo kiekybinę persvarą, tačiau neišnaudojo nė vienos. “Žaidėme neblogai, tačiau varžovai geresni visais aspektais - čiuožimu, greičiu, mikrodvikovomis. Klaidų padarė ir vartininkas, jis demonstravo gerą žaidimą, tačiau kaltas dėl poros įvarčių,” po dvikovos sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Berndas Haake. Šiandien Lietuva 13 val. kovos su Olandijos rinktine, kuri vakar tik po atkaklios kovos 5:4 palaužė prieš metus į divizioną pakilusią Estijos komandą.

•

LŽ

gražios dvikovos įveikė japoną Yuki Maedą ir apgynė čempiono titulą.

“Turint omenyje mūsų galimybes ir resursus, - tai fantastiškas pasirodymas.

Ant prizininkų pakylos lipo tik japonai, kazachai ir lietuviai”, - pirmos dienos derliumi džiaugėsi vienas garsiausių visų laikų Lietuvos karatė meistrų, Lietuvos rinktinės treneris Paulius Klapatauskas.

O.Procui (kairėje) nuo kelio iki aukso teko šluoti vien japonus.

Penktą pergalę per šeštas “SMScredit.lt A lygos” rungtynes iškovojo ir vienvaldžiu lyderiu tapo Klaipėdos “Atlantas”. Šeštadienį klaipėdiečiai (15 tšk.)

VII turo mače svečiuose 2:1 (1:0) privertė pasiduoti pastarųjų penkerių metų šalies čempionus Panevėžio “Ekrano” (10 tšk.) futbolininkus. Įvarčius nugalėtojams pelnė Evaldas Razulis (39 min.) ir Kazimieras Gnedojus (90+2 min.). Antrą nesėkmę iš eilės patyrusioje “Ekrano” ekipoje 75 min. pasižymėjo Tadas Markevičius.

Po rungtynių “Ekrano” treneris neslėpė nusivylimo ne tik rezultatu, bet ir komandos žaidimu. “Tokia baigtis mums tragiška”, - sakė Valdas Urbonas.

Trečią pergalę iškovojo “Šiaulių” (11 tšk.) ekipa, svečiuose 2:1 (1:1) nugalėjusi Alytaus “Dainavą” (3 tšk.). Įvarčius nugalėtojams pelnė Arminas Vaskela (13 min.) ir Giorgis Alaverdašvilis (70). Iš alytiškių pasižymėjo Jevgenijus Morozas (33).

Trečia pergale sekmadienį džiaugėsi ir praėjusio sezono bronzos medalininkai Marijampolės “Sūduvos” (11 tšk.) futbolininkai, svečiuose 2:1 (1:0)

nugalėję Gargždų “Bangą” (4 tšk.). Įvarčiais marijampoliečių gretose pasižymėjo Nerijus Valskis (41 min.) ir Rafaelis Ledesma (51), aikštės šeimininkų gretose - Rokas Borusas (60).

Per paskutines turo rungtynes visas 90 minučių atakavęs Vilniaus “Žalgiris” (13 tšk.) išvykoje nesugebėjo pralaužti Pakruojo “Kruojos” (13 tšk.) gynybinių užtvarų. Lygiosiomis 0:0 pasibaigusi dvikova labiausiai turėjo nudžiuginti “Atlantą”, kuris išlaikė vienvaldžio lyderio statusą.

•

LŽ

16

2013 04 15 Lietuvos žinios

Pramogos

“Sweetsalt” vėl pratinasi prie scenos gyvenime. “Anksčiau dainomis kalbėjome apie jaunatvišką energiją, maksimalizmą bei linksmybes, dabar tai pasikeitė. Mūsų kūriniai turi tam tikros ramybės, akcentai dedami kitur nei ankstesnėje kūryboje. Mes patys užaugome, keitėsi mūsų asmenybės, tai irgi darė įtaką dabartinei “Sweetsalt” kūrybai”, - svarstė vokalistas.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Lengvąjį roką atliekanti keturių vaikinų kompanija “Sweetsalt”, tik pradėjusi kurti, 2008 metais nušluostė nosį kitiems muzikantams MTV konkurse “Coca-cola Soundwave”. Vėliau buvo pertrauka, o dabar mažais žingsneliais ji vėl grįžta į sceną.

R.Dobužinskas: “Televizijos šou dalyvavome, nes pralaimėjome lažybas, ir teko dainuoti visiems kartu.”

Grupės vokalistas Rokas Dobužinskas “Lietuvos žinioms” sakė, kad “Sweetsalt” bando kurti ir savo klausytojams parodyti šį tą naujo, įdomaus, ko gyvavimo pradžioje net nebūtų sumanę. “Į sceną grįžtame palengva ir ramiai, bet užtikrintai. Šiuo metu puoselėjame planus muzikuoti per vasaros ir studentų festivalius, vakarėlius”, - teigė muzikantas.

Televizijai nejaučia nostalgijos

Rokas aiškino, kad šios pertraukos reikėjo - atsinaujinus “Sweetsalt” sudėčiai vieni prie kitų turėjo priprasti, išsiaiškini, ko vienas iš kito tikisi ir kaip vertina muziką.

“Kiekvienam žmogui naujame kolektyve reikia pritapti, todėl mes pratinomės vienas prie kito. Taip pat reikėjo ką nors sukurti, kad galėtume grįžti”, - kalbėjo pašnekovas.

Po pertraukos grupės muzika bei požiūris į ją šiek tiek keitėsi. Rokas LŽ pasakojo, kad dabar “Sweetsalt” išaugo iš studentiško amžiaus, jiems svarbiau išreikšti savo jausmus, perteikti vertybes, kuriomis tiki ir vadovaujasi

Vaikinų ketvertukas nevengia televizijos - jie dalyvavo dviejuose muzikiniuose talentų šou. Viename jų muzikantai norėjo save išbandyti kaip grupę, pamatyti televizijos virtuvę, bet, kaip tvirtino Rokas, buvo ir nuvylusių, ir džiugių dalykų. “Kitame šou dalyvavome, nes pralaimėjome lažybas, ir teko dainuoti visiems kartu. Juk mūsų grupėje kiti vaikinai yra pritariamieji vokalai bei instrumentininkai, todėl mums tai buvo iššūkis.

Manau, pasirodėme neblogai, patekome tarp 15 geriausių, o tai labai geras rezultatas”, - prisiminė vaikinas.

Tačiau televizijos talentų šou “Sweetsalt” grupei nekelia nostalgijos. Rokas mano, kad gana seniai muzikuojančiai grupei televizijoje reikėtų pasirodyti kitokiu amplua, tačiau Lietuvoje tai beveik neįmanoma.

“Mes vertiname tikro garso pasirodymus, jų norime surengti kuo daugiau, nes taip būsime pastebėti didesnės auditorijos, įgausime patirties”, aiškino pašnekovas.

19 d. 19 val. Komedija “Laisva meilė” 20 d. 19 val. Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennigs dueto koncertas

mo teatro studijai “Bildukas” - 25 20 d. 15 val. Liaudiškų šokių ansamblio “Kalatinis” 50-mečio koncertas

ŠIAULIAI

PANEVĖŽYS

KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 15 d. 18 val. Festivalis “RIDO”. Dalyvauja Ukrainos nacionalinio radijo bandūrų trio, Juulia Polonen (kantelė, Suomija), Regina Marozienė (kanklės), Egidijus Ališauskas (birbynė), kanklių trio “Aušrinė”, Jurgita Juozūnienė (sopranas), Alvaidas Bernotas ir Darius Daknys (birbynės), Elvyra Knižnikovaitė-Burė (fortepijonas) 16 d. 18 val. Muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu!”.

Dalyvauja Povilas Meškėla, Šorena, Darius Mickus, Augustė, Egidijus Sipavičius, Jeronimas Milius, Laurynas Bakšys, Tadas Juodsnukis ir kt.

17 d. 18 val. Andriaus Kulikausko naujojo albumo pristatymo koncertas 19 d. 18 val. Koncertuoja garsi korėjiečių pansori atlikėja Park In Hye ŠIAULIŲ ARENA 19 d. 19 val. “Auksiniai šlageriai”. Dalyvauja Arvydas Vilčinskas, Asta Pilypaitė, Edmundas Kučinskas, Birutė Petrikytė, Kastytis Kerbedis, Kęstutis Jablonskis, Ovidijus Vyšniauskas, Rytis Cicinas, grupės “Nerija” ir “Vairas” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 15 d. 15.30 val. “Pasidainuokime kartu” su folkloro ansambliu “Sidabrinė gija” 15 d. 18 val. Jaunimo mėgėjų teatro studijos “Helijas” spektaklis “Balandžiai” 18 d. 18 val. Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos renginys “Draugystės tiltai”. Dalyvauja kolektyvai iš Latvijos ir Lietuvos 19 d. 18 val. Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jauni-

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 17 d. 18 val. Ruslano Kirilkino koncertas

Viskas priklauso nuo aplinkos Gitara skambinančiam ir šeimos versle besisukančiam Romanui Dzindzeletai, bosistui, valstybiniame sektoriuje dirbančiam Vytautui Vansavičiui, profesionaliam perkusininkui Mindaugui Stundžiai bei universitete besidarbuojančiam Rokui problemų nekelia pasirodymai, net ir be įgarsinimo.

Visai neseniai pasirodę Geltonos sofos klube, kuriame atlikėjai koncertuoja be jokios aparatūros, vaikinai džiaugėsi gavę progą būti arčiau klausytojų.

“Kūryboje dažniausiai viskas prasideda nuo akustikos - pirmųjų išniūniuotų natų, pabrazdinimo gitara, žodžių dėliojimo... Tokiu būdu išreiškiama dainos emocija. Mums akustiniai pasirodymai nėra svetimi, be to, jie suteikia intymesnį ryšį su klausytojais”, - teigė Rokas.

“Sweetsalt” muzikantai mėgsta tiek gerai įgarsintus, tiek ir jaukius akustinius pasirodymus, nes, pasak pašne-

“Sweetsalt” muzikantai mėgsta tiek gerai įgarsintus, tiek ir jaukius akustinius pasirodymus. / Grupės albumo nuotrauka kovo, viskas priklauso nuo aplinkos ir susirinkusių žmonių. “Kai esame mažoje erdvėje arba sėdime prie laužo, juk nerėksime ir nepulsime junginėti aparatūros. Tačiau visai kas kita, kai pasirodome didelėse erdvėse ar per festivalius, kai reikia publiką apšildyti ar išvesti iš proto. Tokiu atveju grojame rokenrolą, sunkesnį bei trankesnį garsą”, - aiškino Rokas.

Reikėjo priprasti Grupė aktyviai muzikavo nuo 2006 metų, smarkiai išpopuliarėjo po 2008ųjų laimėję prestižinį MTV muzikos konkursą “Coca-cola Soundwave”.

Tais pačiais metais grupei teko garbė baigti didžiulį Lietuvos ir kaimyninių valstybių festivalį “Be2gether”. Tuo metu jie susuko profesionalų vaizdo klipą “Running In Circles”.

Po sėkmės Lietuvoje grupė “Sweetsalt”, kaip “Coca-cola Soundwave” nugalėtojai, koncertavo Krokuvoje kartu su žinomais muzikantais, tokiais kaip “Prodigy”, “Kaiser Chiefs”, “Timbaland”.

2009 metais po įvairių festivalių ir roko koncertų jie tiesiog dingo iš didžiosios scenos. 2010 metais grižo naujos sudėties ir išleido debiutinį albumą “Jie man sakė”.

•

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 17 d. 19 val. Koncertuoja Andrey Baranov (smuikas, Rusija) ir pianistas Darius Mažintas 20 d. 19 val. Koncertuoja Kauno simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Dirigentas Imants Resnis (Latvija) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 15 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Tarptautinės etninės muzikos teorijos ir praktikos projekto NordTrad koncertas 19 d. 19 val. Simfoninis koncertas “Aukso karštinė”.

Dalyvauja Sergejus Buranovas (perkusija), Pavelas Giunteris (perkusija) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Aleksandras Černušenko ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 16 d. 19 val. Koncertuoja Debashish Bhattacharya iš Indijos 17 d. 17 val. Vilniaus “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos iškilmingas koncertas “Ąžuoliuko” talentai” ir talentų apdovanojimai ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 21 d. 13 val. Vargonuoja Dainius Sverdiolas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 18 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Vokalinės muzikos koncertas “Akademijos balsai”. Dalyvauja Lina Dambrauskaitė (sopranas), Gabrielė Kupšytė (sopranas), Ieva Filipkauskaitė (sopranas), Dalia Rukšėnaitė (sopranas), Vera Talerko (sopranas), Viktorija Narvidaitė (mecosopranas), Birutė Ramonaitė (sopranas), Dmitrij Kudrin (baritonas), Rokas Šveisteris (baritonas) 19 d. 16 val. Svetainėje. Konkurso “Lietuvos kovų už laisvę netekčių istorija” laureatų vakaras. Dalyvauja Veronika Povilionienė ir kt.

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 15 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Renginys, skirtas I.Stravinskio kūrinio “Šventasis pavasaris” 100-osioms metinėms. Dalyvauja fortepijoninių ansamblių grupė “4.3.2.1”: Ina Marija Ubaitė, Aušra Vaitkutė, Lukrecija Petkutė, Roberta Mikučionytė 16 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Lietuvos-Čekijos draugijos koncertas. Dalyvauja Gediminas Kviklys (vargonai), Monika Miuler (sopranas), Mangirdas Naušaitis (fortepijonas), Vilniaus mokytojų namų vyrų choras “Vytis” 16 d. 19 val. ir 17 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Tarptautinės etninės muzikos teorijos ir praktikos projekto NordTrad koncertas 17 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Styginių muzikos koncertas. Dalyvauja alto klasės studentai Vidmantė Andriūnaitė, Monika Augulytė, Silvija Čiuladytė, Jurgis Juozapaitis, Simonas Laučka, Aistė Miliukienė, Ugnė Petrauskaitė, Karolis Rudokas, Greta Staponkutė, Ieva Sruogytė 18 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Doc. Undinės Jagėlaitės ir lekt. Rūtos Lipinaitytės smuiko klasių studentų

A.Kulikauskas koncertuos Plungėje ir Taujėnų dvare.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka koncertas 18 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Prof. Ričardo Sviackevičiaus kamerinio ansamblio klasės studentų koncertas. Dalyvauja Agnė Dūkštaitė, Janina Gečaitė, Simona Šukytė, Raimonds Ungurs, Martynas Vaičekauskas “SIEMENS” ARENA 18 d. 19 val., 19 d. 18 val.; 20 d. 11, 15, 19 val.; 21 d. 14, 18 val. Elitinis pasaulio šou “Cirque du Soleil - Alegria” KLUBAS “BRODVĖJUS” 19 d. 21 val. Naujos “Saulės brolių” koncertinės programos pristatymas 20 d. 21 val. Tribute to Roxette koncertas MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 19 d. 20 val. Grupės “Liūdni slibinai” koncertas 20 d. 19 val. Vakaras “Šok kaip kine”. Dalyvauja grupė “DAR” PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 19 d. 19 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas” ŠOKIO TEATRAS 19 d. 19 val. Grupės iš Sankt Peterburgo “Billy’s Band” koncertas TEATRAS “MENO FORTAS” 17 d. 19 val. Editos Suchockytės kūrybos vakaras “Trumpam į Paryžių...” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 20 ir 21 d. 9 val. Tarptautinis šokių čempionatas “Lithuania Spring Cup 2013”

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 15 d. 18 val. Koncertuoja Malkhasyan Gagik (dudukas, Armėnija), Pavelas Lukjanovas (guslės, Rusija),

Marija Mirovskaja (fortepijonas, Rusija), Alionas Voroncova (cimbolai, Baltarusija), Anna Luzanova (fortepijonas, Baltarusija) 18 d. 18 val. Koncertuoja Andrey Baranov (smuikas, Rusija) ir pianistas Darius Mažintas 19 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Dirigentas Imants Resnis 20 d. 17 val. Itališkos džiazo spalvos. Dalyvauja Tommaso Troncon (saksofonas, Italija), Vytautas Skudas (trimitas, fliugelhornas), Paolo Garbin (fortepijonas, Italija), Arman Isojan (kontrabosas, Armėnija), Enrico Smiderle (mušamieji, Italija) KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 18 d. 19 val. Arinos ir grupės “Veto Bank” koncertas KAUNO RESTORANAS-KLUBAS “COMBO” 19 d. 20 val. Grupės “Liūdni slibinai” koncertas 20 d. 18 val. Teatro “Kitas kampas” koncertinė programa “Eilinis elitas” KAUNO SPORTO HALĖ 17 d. 19 val. Populiariausios visų laikų dainos. Dalyvauja Edmundas Kučinskas, Vitalija Katunskytė, Vytautas Šiškauskas, Arvydas Vilčinskas, Rytis Cicinas, Radži

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 19 d. 21 val. Jūratės Miliauskaitės akustinis koncertas 20 d. 20 val. “Smėlio džiazas”: Jurgita Minderytė (tapyba smėliu), Giedrė Kilčiauskienė (vokalas), Andrejus Polevikovas (klavišiniai)

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 19 d. 21 val. Arfos muzikos vakaras. Dalyvauja Alisa Klion 20 d. 21 val. Stasio Povilaičio solinis koncertas

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. Andriaus Kulikausko koncertas kartu su gitaristu Gintaru Šulinsku ir jaunąja atlikėja Juste Kazakevičiūte

UKMERGĖS RAJONAS TAUJĖNŲ DVARAS 16 d. 18 val. Andriaus Kulikausko koncertas kartu su gitaristu Gintaru Šulinsku ir jaunąja atlikėja Juste Kazakevičiūte

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Andriaus Kulikausko koncertas kartu su gitaristu Gintaru Šulinsku ir jaunąja atlikėja Juste Kazakevičiūte

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 15 val. X šalies meno ir muzikos mokyklų šokio kolektyvų festivalis “Šitam dideliam būry” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 18 d. 18 val. Koncertuoja Klaipėdos kamerinis orkestras. Dirigentas ir solistas Andres Mustonen (smuikas, Estija) PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”

Kaune - Arinos ir grupės “Veto Bank” koncertas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

2013 04 15 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai ĮVAIRŪS Parduodu dažų purkštuvus „Point Zoom“ (kaina - 150 Lt), elektrošokus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilkas, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

NUOMOJA

Sodybą ant Merkio skardžio, prie Jašiūnų (yra visi patogumai, kaina sutartinė). Vilnius, tel. 8 682 56 198.

UAB „Baltic Composites“

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Vykdydama projektą „Kompozicinių gaminių gamyba“ (Nr. 3VK-KV-11-1-008257-PR001) pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pakartotinai skelbia konkursą įrangai įsigyti.

MEDICINOS PASLAUGOS

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (5 aukštų mūrinio namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

Vyr. matematikos mokytoja, matematikos dėstytoja - darbo. Gyvenamoji ir darbo vietos nesvarbu. Tel. 8 608 90 098.

IEŠKO DARBO

LEIDINIAI

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

15 a žemės mažaaukščio namo statybai Šakiuose (asfaltuota gatvė, sklypas nudrenuotas, sausas, šalia pastatyti namai įsivedę elektrą, vandentiekį, vietinę kanalizaciją, kaina - sutartinė).

Tel. 8 651 14 582.

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“. Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

1. PŪV užsakovas: Linas Jonča, Pilsūdų k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav., tel. 8 618 17 048.

2. PŪV PAV dokumentų rengėjas: UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, faksas (8 46) 43 04 69.

3. PŪV pavadinimas: eksploatuojamo paukštyno pajėgumo padidinimas.

4. PŪV vieta: žemės sklype, kad. Nr. 7743/0005:251, esančiame Leliškės k., Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.

5. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV ataskaitą, teiks išvadas: Tauragės visuomenės sveikatos centras; Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinis padalinys; Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba; Tauragės r. savivaldybės administracija.

6. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Aplinkos apsaugos agentūra.

7. Su PAV programa susipažinti galima: 10 darbo dienų po šio skelbimo pasirodymo dienos nuo 8.00 val. iki 17.00 val. PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekosistema“ būstinėje - Taikos pr. 119, LT-94231 Klaipėda, tel. (8 46) 43 04 63, mob. tel. 8 618 50 182, kontaktinis asmuo inžinierius Andrius Barsevičius.

Motyvuoti pasiūlymai PŪV PAV programos klausimais teikiami registruotu laišku (UAB „Ekosistema“, pašto dėžutė Nr. 661, LT-94008 Klaipėda-15), faksu: (8 46) 43 04 69 arba elektroniniu paštu: ekosistema@klaipeda.balt.net. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Užs. LM-2553

PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

PARDUODA

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (toliau - PŪV) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO (toliau - PAV) PROGRAMĄ

www.archyvusistemos.lt

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

BUTAI

PRANEŠIMAI V-10118

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga. Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), „Kosmodisck Clasik“ diržus (kaina - 120 Lt). tel. 8 670 99 923.

Pirkimo objektas: WPC ekstruderis ir atliekų smulkintuvas.

Pageidaujantys gauti pirkimo sąlygas kreipkitės į Mantą Žibutį, UAB „Baltic Composites“ direktorių, tel. +370 616 30 712, el. paštu: mail@wpc.lt.

Vokai atplėšiami 2013 m. balandžio mėn. 29 d. 14.00 val. (Lietuvos Respublikos laiku). Vokų atplėšimo vieta: UAB „Baltic Composites“ Elektrėnų g. 14, Pastrėvio k., Pastrėvio sen., Užs. R-227 21332 Elektrėnų sav.

Naujas UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ skelbia negyvenamųjų patalpų nuomą Išnuomojamos negyvenamos patalpos, esančios naujai statomame keleivių terminale adresu: Baltijos pr. 40, Klaipėda.

Patalpos nuomojamos dvejose skirtingose keleivių aptarnavimo stoties ir biurų pastato dalyse. Keleivių stoties dalyje nuomojamos patalpos skirtos komercinei veiklai (parduotuvės, kioskai ir pan.): pirmame aukšte patalpos nuo 40 iki 130 kv. m; antrame aukšte nuo 45 iki 100 kv. m; trečiame aukšte - restoranas 235 kv. m, virtuvė su pagalbinėmis patalpomis 132 kv. m. Administracinio biurų pastato antras aukštas 132 kv. m; ketvirtas aštuntas aukštai patalpos nuo 40 iki 312 kv. m. Pastatas planuojamas pradėti eksploatuoti 2013 m. IV ketvirtį.

Pasiūlymus ir pageidavimus patalpų nuomai atsiųsti iki š.m. balandžio 23 d.

Norintiems susipažinti su detalesniais patalpų išplanavimais prašome kreiptis: a.skuodas@kkkt.lt, tel. 8 682 36 991, A.Skuodas.

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Užs. R-228

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

TELELOTO lošimo Nr. 888 2013 04 14 Lentelò - 95 994 (3 x 31 998) Lt ØstriÏainòs - 8 Lt Eilutò - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 73 51 14 13 58 12 32 10 39 01 38 48 26 60 65 18 57 07 23 16 52 04 22 28 27 75 54 69 50 64 42 37 70 74 56 05 33 30 02 47 35 46 68 55 20 40 29 08 15 44 Papildomi prizai: 30 000 Lt 0145256, 30 000 Lt 0099426, 30 000 Lt 0204091, 25 000 Lt 0067962, 20 000 Lt 0182441, 20 000 Lt 0141856, 20 000 Lt 0054543, 20 000 Lt 0199157, 20 000 Lt 0180215, 20 000 Lt 0161548, 20 000 Lt 0090048, 20 000 Lt 0034989, 15 000 Lt 0192031, 10 000 Lt 0111290, 10 000 Lt 0091490, 10 000 Lt 0103638, 10 000 Lt 0124921, 10 000 Lt 0121774, 10 000 Lt 0045508, 10 000 Lt 0076322, 10 000 Lt 0130087, 10 000 Lt 0100428, 10 000 Lt 0130342, 10 000 Lt 0196823, 10 000 Lt 0098853, 10 000 Lt 0053985, 10 000 Lt 0135152, 10 000 Lt 0141297, 10 000 Lt 0153086, 10 000 Lt 0148299, 10 000 Lt 0012017, 10 000 Lt 0187538, 10 000 Lt 0131192, 10 000 Lt 0202161 Hyundai i20 0104430 Hyundai i20 0058670 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Pranas Jurkus i‰ Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Zoja Papkova i‰ Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Svetlana PreidÏiuvienò i‰ PanevòÏio 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Vytautas Dainius i‰ MaÏeiki˜ 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 8 d.) Gediminas Îemaitis i‰ Karmòlavos Pakvietimai ∞ TV: 069*114, 041*120, 015*516 Prognozò: Aukso puode bus 500 000 Lt

www.olifeja.lt

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 11 Data: 2013 04 12 EUROJACKPOTAS - 159 102 741 Lt 8 19 22 32 40 Papildomi skaiãiai 1 8 Prognozò: Eurojackpotas - 34 mln. Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

17

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 04 15 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 15 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesigoinė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Apokalipsė.

Hitleris”. 2 d. “Fiureris” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 Animac. f. “Smalsutė Dora. Į pagalbą su šokiu” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Veiksmo komedija “Policininkų šou” (k.) N-7

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Žudikai” N-7 1.20 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Fantastinė drama “Saulėlydis” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Komikų klubas” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 Detektyvė Rizoli” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Kriminalinė veiksmo drama “Brolis 2” N-14 23.20 Siaubo trileris “Šikšnosparniai. Sunaikinimo operacija” N-14 1.00 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Tu pabūk su manim”. Ovidijaus Vyšniausko autorinis koncertas (k.) 13.00 Jadvygos Čiurlionytės 115osioms gimimo metinėms. Dok. f. “Seserys” (k.)

13.20 “Kultūra”. Aktorius Laimonas Noreika 13.50 “Laiko ženklai”. Lietuva tarpukariu (k.)

14.20 “Pagauk kampą” (k.) 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 Aktorės Olitos Dautartaitės jubiliejui. “Teatras” 19.35 “Šerloko Holmso sugrįžimas” N-7 21.20 “MES 2013” 21.45 Tarptautinei kultūros dienai.

LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Vlado Drėmos knygos “Dingęs Vilnius” pristatymas 22.25 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Vaid. f. “Mūsų nedaug” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 Drama “Greičio svajonė” N-7

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 Žinios 7.20 “24/7” 8.20 “Supernamai” 8.50 “Girių takais” 9.20 “Pradėk nuo savęs” 9.55 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 Drama “Dž. Bušas” N-7 14.35

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Milijardierius ir blondinė” - 11.45, 13.45, 16, 18.30, 20.30 val.

“Olimpo apgultis” - 16.15, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.15, 18, 20.45 val.

“Sielonešė” - 12, 14.45, 17.30, 20.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.30, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Gimtadienis” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 21.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18.20, 21.15 val.

“Olimpo apgultis” - 13.30, 16, 18.40, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.30, 19, 21.50 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 14, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 12.30, 15.15, 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 13.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.30, 20.50 val.

“Mama” - 16, 21 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 18.30 val.

“Hičkokas” - 15.45, 20.45 val.

SKALVIJA “Mielas draugas” - 15 val.

“Papildymas” - 17 val.

“Kankinimai Baltarusijoje. Apokalipsė” - 19 val.

PASAKA “Niujorko šešėlyje” - 20.30 val.

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 9.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 11.25 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 13.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 15.10 Trileris “Dvylika” N-7 17.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 19.00 Komedija “Vudstokas” N-7 21.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 23.25 Drama “Mergišius” S 1.00 Trileris “Bepročiai” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-14 11.30 “Burlaivių pėdsakais: burlaivių epocha” 12.00 Nuotykių f. “Didysis Ausio ir Tedo nuotykis” 13.35 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.05 “Jūros patruliai” 15.05 “Karamelė” 16.05 Drama “Hačiko: šuns istorija” 17.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Broliai detektyvai” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Šalis, kurios niekada nebuvo” N-7 22.50 “Balticum TV” žinios 23.05 “Senas geras faras” N-7 0.05 “Komanda Č” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 Ieškotojai 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.

Sportas 16.55 Svetimos paslaptys 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Tiesa apie mirties rungtynes 0.00 “Miškuose ir kalnuose” 1.45 Merginos 2.20 Žinios+ 2.35 Vaid. f. “Tolstantis rugpjūtis” 3.55 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 11.30 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyras. Tiesioginė transliacija 18.25 Ledo ritulys. KHL finalas.

Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 22.00 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyras

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingusio bagažo paieškos 22.00 Mafija 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Naminės degtinės varytojai 1.00 Ekstremalus pasaulis

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Išvaizdą keičiantys gyvūnai 11.00 Pabėgę stogu 12.00 Japoniškų lenktyninių automobilių dalys 13.00 Automobilių “Ford Cosworth” likimas 14.00 Kosminis laivas 15.00 Milžiniškos Nilo žuvys 16.00 Japoniškų lenktyninių automobilių dalys 17.00 Automobilių “Ford Cosworth” likimas 18.00 Užsieniečių legionas 19.00 Barus siaubęs džentelmeniškas grobikas 20.00 Amerikiečių kolonija 21.00 Kalintys užsienyje 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Amerikiečių kolonija.

Skandalas 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

Teatras MULTIKINO “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.30, 19.45, 21.45 val.

“Olimpo apgultis” - 17, 19.30, 22 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10, 14.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 12.30, 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 10, 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.45 val.

“Linkolnas” - 17.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.25, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.15 val.

“Sielonešė” - 18 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30 val.

KAUNAS CINAMON “Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” 11.15, 13.35, 15.55 val.

“Emigrantai” - 13.30, 18.15 val.

“Sielonešė” - 11, 15.30, 18, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12.15, 14.30, 16.45, 19 val.

“Gimtadienis” - 22.05 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Niujorko šešėlyje” - 17.45, 20.40 val.

“Olimpo apgultis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.50 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30 val.

“Sielonešė” - 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 16, 18.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 17 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 18 d. 18.30 val. “Raudonoji Žizel” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 17 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” JAUNIMO TEATRAS

19 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Grožio karalienė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 16 d. 19 val. “Knygos teatras”. “Altorių šešėly” KAUNO TEATRO KLUBAS 17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 18 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatras.

“Skrydis virš gegutės lizdo” 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 20 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Kulkos virš Brodvėjaus” VDU TEATRAS 18 ir 19 d. 19 val. “Intymumas” KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Krioklys po ledu” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 12.15, 15 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 13.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.30, 12.30 val.

VILNIUS

KLAIPĖDA

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Parkeris” - 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13, 15.30, 18.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 15.15, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 16.45, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.45 val.

“Sielonešė” - 12.45, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 21.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.05 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.10 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 13.30, 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.40 val.

I SALĖ “Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21.15 val.

“Emigrantai” - 14.45, 18 val.

“Zambezija” - 10.05 val.

“Sniego karalienė” - 11.40, 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 19.30 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 20 val.

“7 dienos Havanoje” - 21 val.

“Meilė kaip nuodai” - 18 val.

“Medžioklė” - 18.15 val.

TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato ketvirtfinalio 1-osios rungtynės 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.45 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00 “Reporteris” 0.45 “Kitaip. Su Nomeda”

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Pašėlę pirmieji metai” - 18.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 20.45 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 18.30 val.

“Sielonešė” - 12.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” - 13.30 val.

16 d. 18 val. “Kovos klubas” 17 d. 18 val. “Patriotai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” 18 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. “Mistras” 17 d. 18.30 val. “Trys seserys” MENŲ SPAUSTUVĖ 15 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Spalvotų šešėlių pasakos” 16 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”.

“Mano vardas Čarlis” 16 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas”

15 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 18 ir 19 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 16 d. 19 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 18 d. 18 val. “Tėtis”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 16 val. Tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis “RIDO-2013”

JURBARKAS JURBARKO KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 17 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Trupė liūdi”.

“Ežiukas rūke” 17 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)” 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” 18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 15 d. 19 val. “Bučiuoju, Oskaras” 17 d. 19 val. “Sex guru” 18 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 16 d. 19 val. Idioteatras. “Urvinis žmogus” 18 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Miranda” MUZIKINIS TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 16 d. 19 val. “Mano aš” 17 d. 19 val. “Pranašas: kartokite myliu!”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 17 d. 18.30 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PAKRUOJIS PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Gaidukas”

KAUNAS

MAŽEIKIAI

KAUNO DRAMOS TEATRAS 16 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 17 d. 19 val. Mažojoje scenoje.

“Stiklinė arbatos su citrina” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 19 val. Muzikos terapija su Debashish Bhattacharya (Indija) KAUNO KAMERINIS TEATRAS 17 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 18 d. 18 val. Minsko naujasis dramos teatras.

“Blyksnis po vasaros vandeniu”

17 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Moteris be kūno”

MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS

2013 04 15 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:20 leidžiasi 20:20 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+10 Oslas

Šeštoji jaunaties diena

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

+5 Helsinkis

+11

Stokholmas

Delčia IV 30

+9

Dublinas +13 Šiauliai

+15 Londonas

+13 -2 +13 -2

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūra dieną 12-13 laipsnių šilumos.

Bordo +12 -2

Kaunas VILNIUS

+22 +13 -2

Rytoj: mažai debesuota, be lietaus.

Temperatūra naktį 0-4, dieną 12-16 laipsnių šilumos.

+15 Amsterdamas

+23

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+12 -1

+22 Madridas

+19 Barselona

+11 Ryga

+15 Kopenhaga

+19 Paryžius

Kėdainiai +12 +1

+10 Sankt Peterburgas

Talinas

14:00

Palanga

19

Vilnius Minskas +15 +10 Varšuva +10

+22

Berlynas +19 Praha

+20 Miunchenas

+20 Nica

+22 Roma

+15 Maskva

+12

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +18 +16 +17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +15 Sofija +19

+24

Stambulas +17

Malaga +15

105-oji metų diena. Balandžio penkioliktoji, pirmadienis, pirmoji 16-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 260 dienų.

Alžyras +21

Tunisas +24

Atėnai

+20 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Anastazijus, Gema, Liudvina, Vaidotė, Vilnius.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Kryžiažodžių, spausdintų 03 25 - 03 30, atsakymai: BALETO BATELIAI PAŠTO KARVELIS LAUKINĖ OBELIS KOKARDA MOTORAS GUBERNATORIUS Redakcijos prizą laimėjo VINCENTA BUIVYDIENĖ iš Klaipėdos Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 6 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 13 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Paini diena. Tik atrodys, kad viską sugebate, viską suprantate. Neskubėkite. Rizikuosite, jei imsitės svarbių karjeros žingsnių, investicijų.

Jautis. Kad ir ką darytumėte, naudingiau vadovautis savo galva, nekartoti svetimų klaidų. Paliksite nemenką įspūdį aplinkiniams, ypač naujiems pažįstamiems ir partneriams.

Dvyniai. Nekreipkite dėmesio į smulkmenas. Visiems vis tiek neįtiksite, todėl iš savęs per daug nereikalaukite. Tiesiog rūpinkitės sveikata, namais, vaikais.

Vėžys. Turėsite progų pasireikšti, tačiau kažin ar jomis pasinaudosite. Verta pamąstyti apie atostogas. Jei negalite sau to leisti, tai planuokite bent trumputę išvyką.

Liūtas. Viskas, kas šiandien vyks, bus savotiškas atlygis už tai, kaip gyvenote anksčiau. Galite sulaukti puikaus atostogų pasiūlymo.

Jokiu būdu neatsisakykite.

Mergelė. Protingiausia būtų darbus dėliotis taip, kad didžioji dalis profesinių rūpesčių gultų ne vien ant jūsų pečių. Malonių akimirkų patirsite bendraudami su draugais.

Svarstyklės. Vargu ar šiuo metu paprastai įveiksite visas iškilusias bėdas. Pagalbos ranką gali ištiesti ne tik bičiuliai, bet ir nauji pažįstami. Nepamirškite padėkoti.

Skorpionas. Didelių projektų imkitės atsargiai: bus lengva pasakyti, sunku padaryti. Idealu būtų mesti visus darbus ir ištrūkti į tolimus kraštus pasisemti įspūdžių ir geros nuotaikos. Šaulys. Pernelyg jautriai reaguosite į menkiausias profesines nesėkmes, dirbsite už du, stengsitės įtikti vadovams. Labiau pasitikėkite savimi.

Ožiaragis. Diena pareikalaus labai daug energijos ir jėgų. Tačiau verta pakovoti už save.

Galvokite, ką kalbate, ypač vadovų kabinete. Tramdykite emocijas.

Vandenis. Jei abejojate savo sprendimais, nerizikuokite. Šiandien aplinkiniai matys tai, ko patys nepastebėsite, todėl būtina išklausyti kitų nuomonę. Žuvys. Susidūrę su kliūtimis, nerimą keiskite humoru. Svarbiausia išlaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais. Galite sulaukti netikėto dėmesio iš buvusių draugų.

20

2013 04 15 Lietuvos žinios

Margumynai

Brangiausia suknelė

Princas nurungė oligarchą

Brangiausią pasaulio suknelę buvo galima išvysti Dubajuje. Ji kainavo net 17,6 mln. dolerių.

Didžiausia pasaulyje jachta “Azzam” priklauso Al Waleedui bin Talalui. / AFP/Scanpix nuotraukos

Arabų princas įsitaisė geresnį laivą, nei turėjo Rusijos oligarchas: jo jachta didesnė, greitesnė ir brangesnė.

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius pralaimėjo “jachtų mūšį” - jo “Eclipse” nebėra didžiausia privati jachta pasaulyje. Ją pralenkė

“Azzam”, neseniai nuleista į vandenį Vokietijos Brėmeno mieste. Šio laivo, kainuojančio 609 mln. dolerių, plotas prilygsta dviejų futbolo stadionų dydžiui, ilgis - 180 metrų. Tai viena greičiausių pasaulio jachtų, galinti pasiekti 30 mazgų greitį.

Oficialiai prabangaus laivo savininkas neskelbiamas, bet manoma, kad

“Azzam” priklauso Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariui, verslininkui ir investuotojui Al Waleedui bin Talalui. Jachtos dizainas sukurtas Italijoje, ją per ketverius metus pastatė vokiečių kompanija “Lurssen Yachts”.

Laive reikia 50 darbuotojų įgulos. Kalbama, kad savininkas norėjo didelės šiuolaikinio dizaino jachtos, kuri dide-

liu greičiu galėtų plaukioti bet kokiuose vandenyse.

“Azzam” aplenkė R.Abramovičiaus “Eclipse”, kurios ilgis - 169 metrai, yra du baseinai, dvi sraigtasparnių aikštelės, diskotekos salė ir apie 30 kajučių. Jachta gali plaukti 25 mazgų greičiu, turi miniatiūrinį povandeninį laivą ir net priešraketinę sistemą.

•

Suknelė tokia stulbinamai brangi todėl, kad yra papuošta 2000 briliantų, tarp jų ir raudonųjų - pačių rečiausių bei brangiausių. Šią musulmonišką suknelę, vadinamą abaja, sukūrė britų dizainerė Dabbie Wingham.

Moteris sako, kad jos kūrinys iš tiesų unikalus, nes vien siuvinėjimui panaudoti reti raudonieji deimantai kainuoja daugiau kaip 8 mln. dolerių. Be jų, dar prisiūta 50 skaidrių it ašara ir 50 juodųjų briliantų, kurių kiekvienas sveria 2 karatus, taip pat 1899 smulkūs briliantai. Kol visi tie “akmenukai” buvo pritvirtinti, reikėjo padaryti daugiau kaip 200 tūkst. dygsnių aukso siūlais. Šįsyk britų dizainerė viršijo savo pernykštį rekordą. Pernai Dabbie buvo pristačiusi visuomenei juodą suknelę, kainavusią 5,6 mln. dolerių. Ji buvo inkrustuota 50 juodųjų briliantų. Ta suknelė svėrė 13 kilogramų. Kokio svorio yra dabartinė, neskelbiama.

Pačią brangiausią pasaulio suknelę galėjo išvysti potencialūs pirkėjai viename iš Dubajaus viešbučių, nes vadinamoji abaja - tradicinis musulmonių apdaras, paslepiantis moters figūrą. Jas dažniausiai dėvi Persų įlankos šalių gyventojos. Paprastai šios suknelės siuvamos iš šilko arba labai plonos vilnos ir gausiai išsiuvinėjamas. D.Wingham panoro sukurti abają todėl, kad seniai žavisi Dubajaus kultūra, be to, jai magėjo tradicinį islamo drabužį paįvairinti šiuolaikiniais elementais.

•

Nykštukinis ožys bare Į vieną Jungtinių Amerikos Valstijų barą neblaivus klientas atsivedė nykštukinį ožį. Jis gyvūną “pasiėmė” iš naminių gyvūnų ūkio.

Nykštukinis ožys bare jautėsi nejaukiai. / Flickr.com nuotrauka

Vieną vakarą Montanos valstijos Buto miestelyje namie kelias taureles išlenkęs amerikietis nusprendė pratęsti linksmybes bare. Jis norėjo iškrėsti draugams pokštą, tad eidamas užsuko į pekeliui esantį naminių gyvūnų ūkį ir “pasiėmė” nykštukinį ožį.

Amerikiečiui tikrai pavyko nustebinti draugus. Jie negalėjo atitraukti akių nuo nykštukinio ožio, kuris bare visą laiką bliovė. Matyt, gyvūnas jautėsi nejaukiai, jį erzino baro aplinka ir neblaivių lankytojų krykštavimas.

Po linksmybių amerikietis, pamiršęs ožį, nukiūtino namo. Bare paliktas gyvūnas vis bliovė. Sutrikusi barmenė iškvietė policiją. Ši nykštukinį ožį nusivežė į nuovadą, čia jis ir praleido visą naktį.

Kitą dieną į policiją kreipėsi naminių gyvūnų ūkio savininkas ir pranešė tvarkos sergėtojams, kad dingo nykštukinis ožys. Pareigūnai nedelsdami atidavė gyvūną teisėtam savininkui ir nuvyko į barą aiškintis, kas jį pavogė.

Po kelių valandų policininkai jau buvo pajuokauti nutarusio amerikiečio namuose. Vyras kiurksojo lovoje, nes vis dar kamavo pagirios. Policininkai amerikiečiui skyrė administracinę nuobaudą. Išdaigininkas pasižadėjo daugiau taip nesielgti.

•

Suknelė gausiai siuvinėta deimantais.

“The National” nuotrauka

Meškiukas - popiežius Viena Vokietijos žaislų kompanija pagamino į Romos popiežių Pranciškų panašų pliušinį meškiuką. Šis žaislas aprengtas balta sutana, apjuosta raudona popiežiaus juosta, jam užkabintas baltas kryžius. Kaip ir naujasis pontifikas, 40 centimetrų dydžio pliušinis meškiukas “nešioja” akinius.

“Tikimės, kad į popiežių Pranciškų panašus meškiukas taps populiarus.

Netrukus žaislas pasirodys parduotuvėse ir jį galės įsigyti visi vaikai bei tikintieji”, - sakė žaislų bendrovės atstovė.

Vieniems vokiečiams meškiukas patiko, kiti mano, kad jis gali įžeisti Šventąjį Tėvą. “Šis meškiukas puikus. Būtinai jį nupirksiu savo sūnui, kai tik bus parduotuvėje”, - sakė jauna mama Ju-

dith Scheimann. Tuo metu pensininkė Barbara Hanke mano, kad žaislų bendrovė negerbia popiežiaus, jei pagamino tokį meškiuką, tai pasityčiojimas iš popiežiaus Pranciškaus. “Šventasis Tėvas prilyginamas gyvūnui. Žaislų bendrovė negerbia tikinčiųjų ir visko, kas šventa. Niekada nepirksiu šio meškiuko!” pyko B.Hanke.

Kunigo Joachimo Neuererio nesupykdė popiežiumi aprengtas meškiukas. “Jis atrodo gražiai. Galbūt vaikai, žaisdami su šiuo žaislu, ar suaugusieji, jį perkantys, pagalvos apie tikėjimą.

Mūsų visuomenėje jis blėsta. Būtų puiku, jei pliušinis meškiukas prisidėtų prie tikėjimo atgaivinimo”, - samprotavo J.Neuereris.

•

Newsru.com, Lenta.ru, “Bild”, “The Montana Standard”, “The Daily Mail”, “Al-Bayan”, LŽ

Meškiukas, aprengtas kaip popiežius Pranciškus, patinka ne visiems vokiečiams. / Hermann-Spielwaren nuotrauka