2013 m. kovo 25 d. / Pirmadienis / Nr. 68 ( 13 493 )

Kaina

2013 m. kovo 25 d. / Pirmadienis / Nr. 68 (13 493)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Prieš kruizų sezoną ragina apsikuopti

Informacinių karų frontuose dega tiesa 3p.

Pagonybė dieviškuose moterų kūnuose 13p.

10p.

www.lzinios.lt

Auka

strateginiam projektui

Jau kuris mėnuo Kaliningrado srities pasienyje beveik nėra lengvųjų automobilių eilių.

Jeigu jos ir susidaro, per valandą ar kitą ištirpsta.

4p.

Lietuvos futbolo rinktinė neprarado vilčių pakovoti dėl p. bilieto į pasaulio čempionatą 15 JURGA TVASKIENĖ

UŽSIENIS

Elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto rengėjai viešai džiaugiasi įveikę “protestuojančių bendruomenių” abejones ir nenoriai pripažįsta, kad nepasitenkinimo balsai dar skamba, o juos stiprina palanki teismų pozicija.

Paslaptinga mirtis

5p.

R.Valiokas: “Kai bendrauju su žmonėmis, patekusiais į nelaimės zoną, įvairūs komentarai lieka antrame plane.”

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

“Valdžia neklauso bendruomenės balso, reikalauja sutikti su keliamomis sąlygomis nuleista galva. Tai blogiausias dalykas, kokio galima sulaukti iš valstybės. Mano tėtė, patekęs į tokią situaciją, važiuodamas į teismo posėdį pasirašė kalbą. Ją užbaigė sakiniu: “Buvau sąjūdietis, dalyvavau Baltijos kelyje, bet šiandien turiu stoti prieš valstybę, kovodamas už savo žemės lopinėlį”, - LŽ pasakojo asociacijos Rudaminos bendruomenė vadovė, vietos verslininkė Rūta Cimakauskienė.

Lazdijų rajone, 500 metų istoriją skaičiuojančiame miestelyje susibūrusi bendruomenė nuo 2010-ųjų, kai sužinojo, kad šiame ypatingu, dar mažai urbanizacijos paliestu kraštovaizdžiu pasižyminčiame regione nusidrieks elektros tilto linija, reikalauja pakeisti numatytą statybos maršrutą.

Projekto įgyvendinimą koordinuojanti elektros perdavimo tinklo bendrovė “Litgrid” tvirtina, kad į žmonių pateiktas pastabas atsižvelgta atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

Asociacijos “Fertilizers Europe” generalinis direktorius Jacobas B.Hansenas LŽ sakė, kad ji vienija beveik visus Europos trąšų gamintojus, tarp jos tikrųjų narių - Lietuvos bendrovė “Achema”. Europos trąšų pramonė globalioje rinkoje sėkmingai varžosi kokybiška produk-

7p.

ORAI

Trąšų gamintojai varžosi kokybe Šiemet Europos trąšų gamintojų dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą - birželį Vilniuje vyks jubiliejinė šios pramonės šakos įmones vienijančios asociacijos generalinė asamblėja.

Didžiojoje Britanijoje mirė Borisas Berezovskis. 67 metų oligarchas ir Kremliaus kritikas buvo rastas negyvas savo namuose netoli Askoto pasiturinčiųjų miestelio šalia Londono. B.Berezovskio advokatas teigia, kad dėl skolų oligarchas galėjo nusižudyti, tačiau vienas jo draugų netiki šia versija. Jis mano, kad Rusijos valdžios kritikas mirė ne sava mirtimi - galėjo būti nužudytas ar nunuodytas. B.Berezovskį pastaruoju metu persekiojo asmeninės, teisinės ir politinės problemos.

Pernai jis pralaimėjo daugiamilijoninę teisinę kovą su kitu rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi ir sutiko apmokėti jo teisines išlaidas 35 mln. svarų (142 mln. litų). B.Berezovskio privatus gyvenimas irgi buvo ne rožėmis klotas.

cija. J.B.Hansenas pabrėžė trąšų gamintojų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, kurio gyventojams reikia vis daugiau maisto. “Mokslininkai yra apskaičiavę, kad 50 proc. visų maisto žaliavų užauginama naudojant trąšas”, - sakė jis.

9p.

Debesuota, kai kur su pragiedruliais.

Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

19p.

2

2013 03 25 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Prokuratūros iššūkis Seimui KĘSTUTIS GIRNIUS

Kai savęs negerbi, kiti irgi negerbs.

Tai banali tiesa, bet Seimas jos nenori įsisąmoninti. Jau beveik dešimtmetį Seimas nesugeba apginti savo institucinio orumo ir užtikrinti, kad jo teisės nebūtų dirbtinai ribojamos, kad kitos valdžios institucijos nepasiglemžtų jo galių. Daugelis parlamentarų nesupranta, kokie veiksmai nesuderinami su Seimo paskirtimi, ir žemina jį kaip instituciją, nejaučia poreikio vieningai ginti pamatinių Seimo vertybių ir galių.

Prieš kelias savaites laikinoji komisija, sprendžianti klausimą dėl to, ar leisti Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, paprašė prokuratūros pateikti mažametės mergaitės perdavimo jos motinai Laimutei Stankūnaitei vaizdo įrašą.

Pasak N.Venckienės, ši medžiaga įrodytų jos teisumą. Prokuratūra atsisakė komisijai pateikti įrašą motyvuodama tuo, kad jame vaizduojamas nukentėjęs mažametis asmuo, todėl tokia medžiaga negali būti viešinama. Verta priminti, kad Seimas suteikė komisijai teisę rengti uždarus posėdžius, tad vaizdo įrašo rodymas netaptų cirku.

Kol kas Seimas nenuleido rankų.

Praėjusį ketvirtadienį jis priėmė pro-

tokolinį nutarimą kreiptis į generalinį prokurorą ir paprašė pateikti laikinajai komisijai vaizdo įrašą. Balsavime dėl protokolinio nutarimo dalyvavo 61 parlamentaras. Už protokolą pasisakė 37 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 20, o tai tolygu balsuoti prieš. Įsidėmėtina, kad visi tie 24 Seimo nariai socdemai ir konservatoriai. Po du iš abiejų partijų balsavo prieš, po 10 - susilaikė. Dar verta atkreipti dėmesį į tai, jog dabartinė Seimo sesija prasidėjo kovo 10 dieną, o daugiau kaip pusė parlamentarų jau išsivaikščiojo arba nutarė, kad turi svarbesnių užsiėmimų, negu dalyvauti Seimo darbe.

Socdemai ir konservatoriai laiko savo partijas subrendusiomis, patyrusiomis. Kaip tik jos ir turėtų geriausiai suprasti Seimo teisių gynimo svarbą, suvokti, kad negalima leisti kitoms valdžios institucijoms nutarti, kada ir kokiomis aplinkybėmis šios teiksis pateikti Seimui medžiagą, be kurios svarbiausia Lietuvos valstybės institucija negali atlikti savo darbo. Konservatoriams derėtų itin priešintis tokiam prokuratūros savavaliavimui, nes patys ne kartą patyrė, kokias pasekmes turi teisėtų Seimo reikalavimų nepaisymas.

2006 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė Nacionalinio saugumo ir gynybos ko-

mitetui pateikti slaptas pažymas apie galimus aukštų pareigūnų korupcinius ryšius ir UAB “Dujotekana” veiklą, mat tai esą galėtų pakenkti nebaigtam operatyviniam tyrimui. Kova dėl pažymų truko daugiau kaip metus, bet VSD nenusileido, juolab kad Seimo nepalaikė ir prezidentas Valdas Adamkus. Pernai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsisakė Seimo Antikorupcijos komisijai atskleisti VSD rašto, ku-

Jau beveik dešimtmetį Seimas nesugeba apginti savo institucinio orumo ir užtikrinti, kad jo teisės nebūtų dirbtinai ribojamos. ris tapo pagrindu atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorių ir jo pavaduotoją, turinį. R.Palaitis tvirtino, kad tam būtina gauti VSD sutikimą. Esą VSD ar prokuratūros pareigūnai sprendžia, ką Seimo komisija gali ir ko negali matyti. Šiuo požiūriu konservatorių abejingumas stebina. Jie, savo kailiu patyrę valdžios institucijų atsisakymo atvirai

bendrauti su Seimu pasekmes, dabar laikosi pozicijos, kuri nesiskiria nuo socdemų laikysenos kovojant dėl pažymų iš VSD 2006-2007 metais. Šis trumparegiškumas dar kainuos, nes ateityje politiniai oponentai primins konservatoriams, kad atitinkamomis sąlygomis jie palaikė tuos, kurie nepaisė teisėtų Seimo reikalavimų.

Atsisakymas suteikti Seimui reikalingą medžiagą būtų neleistinas subrendusiose demokratijose. Čia asmenys ir valdžios institucijos privalo parlamentų komitetams perduoti jų prašomus dokumentus. Į komitetų apklausas kviečiami atsakingi pareigūnai turi atsakyti į visus klausimus. Tik išskirtiniais atvejais vykdomoji valdžia gali nepaklusti parlamentui, pavyzdžiui, kai Amerikos prezidentas nurodo kai kuriems patarėjams neteikti informacijos apie pokalbius su juo, nes priverstinis tokios informacijos atskleidimas ribotų prezidento galimybes atvirai, bet konfidencialiai tartis su savo patarėjais. JAV Aukščiausiasis Teismas nėra nustatęs šios valstybės vadovo privilegijos apimties. Tačiau ja naudotis gali tik prezidentas, o ne kokie nors kiti pareigūnai, net patys atsakingiausi, kaip valstybės ar gynybos sekretoriai.

Prokuratūros laikysena sunkiai suprantama. Vaizdo įraše nėra užfik-

suotas koks nors paslaptingas įvykis, kurio visuomenė nežinotų. Nebūtų paviešinta iki šiol nežinomos mažametės pavardė. Įrašas susijęs su didžiausia pastarųjų trejų metų drama, apie kurią žiniasklaida pranešdavo kone kasdien. Mergaitės paėmimas buvo filmuojamas ir transliuojamas per televiziją tą pačią dieną. Vaizdo įraše daug ko naujo nebus, juolab naujos medžiagos, kuri pakenktų mažametės interesams ar privatumui.

Kodėl prokuratūra taip elgiasi? Vieni aiškina, jog tai mėginimas išsaugoti N.Venckienės neliečiamybę. Kiti mato prokuratūros pastangas įtikti prezidentūrai, mat prezidentė lyg ir palaikė N.Venckienę, tad siekiama jai padėti. Yra ir kitų spėliojimų. Prokuratūros laikysena tokia mįslinga, kad žmonės kone verčiami ieškoti užkulisinių priežasčių.

Tačiau prokuratūros motyvai yra smulkmena, palyginti su Seimui mestu iššūkiu. Neįsivaizduoju, kad ji būtų drįsusi atmesti komisijos prašymą, jei nebūtų buvę ankstesnių atvejų, kai ir kitos institucijos rodė Seimui špygą. Todėl reikia tikėtis, jog konservatoriai su socdemais pakeis savo nuostatas ir rems pastangas gauti vaizdo įrašą. Ir kad Seimas nenusileis, kol prokuratūra perduos įrašą.

•

Seimo tribūna

Išlaikytinių mentalitetą būtina išrauti Seimo narys konservatorius Liutauras Kazlavickas įsitikinęs, kad daugelis socialinių problemų yra akivaizdus visuomenėje įsitvirtinusio susvetimėjimo, atsakomybės stokos ir žemos tarpusavio santykių kultūros rezultatas.

- Seime esate naujokas. Ar jau spėjote apsiprasti su parlamentaro pareigomis ir atsakomybe?

- Seimo veiklos principus ir nemažai procedūrų turėjau progos pažinti dar prieš devynerius metus, kai tekdavo lankytis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose bei atstovauti studentų interesams. Tuo metu ėjau Lietuvos studentų sąjungos viceprezidento pareigas. Vėliau dirbau Seimo nario padėjėju, o pastaruosius trejus metus iki išrinkimo į parlamentą premjero patarėju švietimo klausimais.

Teko įgyti labai įvairiapusės patirties, bendrauti su daugeliu žmonių, pažinti švietimo ir socialinių reikalų sritis, tad kokių nors ypatingų pastangų, kad savo darbe jausčiausi gerai, nereikėjo.

Juolab kad prieš tapdamas Seimo nariu daugiau nei pusmetį diena iš dienos turėjau galimybę pabendrauti su tūkstančiais žmonių, sužinoti kasdienius jų rūpesčius ir lūkesčius. Dalyvaudamas rinkimuose aiškiai suvokiau,

Romo Jurgaičio nuotrauka

L.Kazlavickas: “Svarbiausia - šeimoms padėti išlipti iš nedidelių duobių, kol jos dar nepradėjo riedėti į socialinį užribį.” kokią atsakomybę ketinu prisiimti ir su kokia viltimi į jaunus politikus žiūri žmonės. Tą pasitikėjimą labai branginu ir noriu jį pateisinti nuoširdžiu darbu.

- Priklausote Socialinės apsaugos ir darbo komitetui. Ar jaunam politikui pakanka gyvenimo patirties išgirsti žmonių problemas?

- Gyvenimo patirties negalima matuoti amžiumi, juk kiekvieno žmogaus situacija labai skirtinga, tačiau pama-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

tyti žmonių rūpesčius jaunystė visai netrukdo. Tiesiog reikia daug bendrauti, mokėti išklausyti žmones, nuoširdžiai gilintis į problemas ir galvoti, kaip gali prisidėti prie jų sprendimo.

Kartais žmonėms reikia paprasto ir nuoširdaus patarimo, kaip susitvarkyti su kasdieniais rūpesčiais. Apmaudu, kai supranti, kad tuos patarimus ar atsakymus žmogus galėjo gauti jau seniai, nes problema galėjo būti lengvai sprendžiaKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

„LŽ gidas“ J.Čiulada

ma savivaldos lygmeniu. Kitais atvejais, pabendravęs su skirtingų regionų žmonėmis, pamatai ydingų tendencijų, kurias pakeisti turėtų Seimas.

- Kokias matote opiausias socialines problemas, kurias būtina spręsti nedelsiant?

- Daugelis socialinių problemų yra akivaizdus visuomenėje įsitvirtinusio susvetimėjimo, atsakomybės stokos ir žemos tarpusavio santykių kultūros rezultatas. Šių skaudulių priežastys labai įvairios, o vaisiai - gausiai užpildomos vaikų globos įstaigos, likimo valiai artimųjų paliekami senukai, plintančios įvairios priklausomybės formos ar vis labiau įsitvirtinantis išlaikytinių mentalitetas.

Todėl pagrindiniai principai, kuriais turėtume vadovautis priimdami sprendimus socialinės politikos srityje, - dėmesys norintiesiems dirbti ir kurti, išlaikyti šeimas ir rūpintis brandaus amžiaus artimaisiais. Svarbu su šaknimis rauti išlaikytinių mentalitetą, kol jis dar tik pradeda įsitvirtinti.

Kaip vieną skubesnių uždavinių išskirčiau būtinybę kuo greičiau sukurti kompleksinės pagalbos krizę patiriančioms šeimoms paslaugų tinklą.

Tikiuosi, artimiausiu metu pavyks įvertinti galimybes į socialines paslaugas teikiančių organizacijų tinklą aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes, juk nemaža

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

dalis jų sukaupusios labai vertingos patirties. Svarbiausia - šeimoms padėti išlipti iš nedidelių duobių, kol jos dar nepradėjo riedėti į socialinį užribį.

- Vienas jūsų politinės veiklos interesų - istorinės atminties išsaugojimas. Kokiomis priemonėmis siūlytumėte puoselėti pagarbą istorijai?

- Matau tris istorinės atminties puoselėjimo ašis. Pirma, jaunoji karta turi pakankamai sužinoti apie kovas dėl laisvės ir tautos išlikimo. Antra, valstybė privalo globoti tremties ir rezistencijos muziejus bei ekspozicijas. Trečia, turi būti skatinamos ir plėtojamos su istorine atmintimi susijusios nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos.

- Kokius dar veiklos prioritetus esate išsikėlęs šioje Seimo kadencijoje?

- Be jau aptartų pagalbos šeimai, senjorams, istorinės atminties įamžinimo temų, labai norėčiau, kad pavyktų sutelkti kolegas Seimo narius, institucijas, nevyriausybines organizacijas ir verslo sektorių ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti Lietuvos regionus, kuriuose nemaža dalis žmonių gyvena sunkiai ir liūdnai. Tuomet į savo gimtuosius miestus ir miestelius norės grįžti ir jaunimas, bus atkurta demografinė pusiausvyra, išspręsta daugelis kitų problemų, kurias dabar tenka matyti mažuose miestuose ir kaimuose.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Informacinių karų frontuose dega tiesa ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Įtakingo Rusijos dienraščio “Izvestija” prezidentas Vladimiras Mamontovas tvirtina, jog klaidinga manyti, kad jo šalyje į Lietuvą žvelgiama kaip į priešišką valstybę arba išgyvenama dėl mūsų priešiškumo. Žinomas Rusijos žurnalistas V.Mamontovas mano, kad Rusijoje nėra kliūčių dvišaliam politiniam bendradarbiavimui su Lietuva stiprinti. Tačiau kaimynei nepatinka mūsų politikų reikalavimai atlyginti sovietų okupacijos žalą. Esą tai neteisinga ir negerina politinio klimato.

Apie Lietuvos ir Rusijos santykius, spaudos laisvę ir pavojus žurnalistams, informacinius karus - “Lietuvos žinių” interviu su laikraščio “Izvestija” prezidentu Vladimiru Mamontovu.

Abejingi Lietuvai - Apklausos rodo, kad nemažai Rusijos gyventojų vertina Lietuvą kaip nedraugišką šalį. Kodėl?

- Pirmiausia pasakykite man, kokia tai apklausa? Kas ją atliko?

- Maskvoje įsikūrusio Levados centro apklausos duomenys rodo, kad daugiau kaip 50 proc. Rusijos gyventojų laiko Lietuvą nedraugiška, priešiška valstybe, kaip ir Gruziją, Latviją.

- Tokius dalykus reikia labai aiškiai formuluoti. Deja, negalime atsispirti nuo to, kaip tiksliai sociologai suformulavo klausimą. Jūs pavartojote žodį “nedraugiškai”, galbūt “atsargiai”, o toliau prasideda - “priešiškai”, “pavojingai”. Tai labai skirtingi dalykai.

Paminėjote Gruziją. Kaip galime vertinti šalį, su kuria nepalaikome diplomatinių santykių, prezidento Michailo Saakašvilio režimą? Bet ar dėl to Rusijoje nedraugiškai žiūrima į gruzinus? Tikrai ne.

Nemaloniausias dalykas dėl požiūrio į Lietuvą ir lietuvius, su kuriuo man teko susidurti Rusijoje, yra abejingumas, nežinojimas, kas čia vyksta ir apskritai ar egzistuojate. Be abejo, kai kurie žmonės ir politikai žino, kas vyksta Lietuvoje. Be to, nemažai daliai mūsų gyventojų nepatinka jūsų valdžios politika, kai pabrėžiami dalykai, kurių, mano nuomone, būtų galima ir neakcentuoti. Į juos derėtų žiūrėti kitaip, dialektiškai, kaip tai daro daugelis Lietuvos ir Rusijos inteligentų, mokslininkų, plačiai mąstančių žmonių. Kai į viską žvelgiama plačiau, politinėms klišėms lieka vis mažiau vietos.

Man regis, klaidinga manyti, kad Rusijoje į Lietuvą žiūrima kaip į priešišką šalį arba išgyvenama dėl jos priešiškumo. Mažai kas dėl to baiminasi, nedaug kas tuo tiki. Kaip ir sakiau, mane labiausiai jaudina abejingumas valstybėms, su kuriomis išgyvenome nemažą savo istorijos tarpsnį.

- Ką pats manote apie Lietuvą?

- Esu ne jaunas, neseniai atšvenčiau 60-ąjį gimtadienį. Negaliu neprisiminti sovietmečio. Žinau, kad žmonės jį vertina labai skirtingai. Vieni tuos laikus vadina okupacija - tiek Rusijos, tiek Lietuvos. Kai kurie į tą laikotarpį žiūri apologetiškai, mano, kad Sovietų Sąjunga buvo civilizacijos viršūnė.

Nieko panašaus. Ir viena, ir kita yra netiesa, klišių klijavimas.

Gimiau Tolimuosiuose Rytuose, Vladivostoke. Tai - Dievas žino kur.

Ten Japonija, Kinija, Korėja gerokai arčiau negu Lietuva. Kai pirmą kartą atvykau į Pabaltijį, jaučiausi kaip patekęs į kitą šalį, kitokią realybę, žmogiškų santykių klimatą, kultūrą.

Tai man labai patiko ir mane įkvėpė.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Žinojau apie sunkias gyvenimo, praeities peripetijas, istoriją, kaip gyveno lietuviai. Puikiai supratau, kad Lietuva - maža valstybė, perėjusi ypač vingiuotą istorijos kelią, ir jai sunku identifikuotis. Dideliu Lietuvos pranašumu laikau užsispyrimą išlaikyti identitetą. Jūs, lietuviai, norite jį išsaugoti. Tai labai svarbu.

Tačiau yra ir mažų, bet svarbių niuansų. Mano, V.Mamontovo, identitetą sudaro tvirtas supratimas, kad rusų tauta, Rusija yra sukurtos ne tik rusų. Ir tai švelniai pasakyta. Pradedant Aleksandru Puškinu ir baigiant Piotru Čaikovskiu, kurio pavardė turi akivaizdžiai lenkiškas šaknis. Įtakos Rusijos ir mano, kaip ruso, pasaulėžiūrai formuotis turėjo poetai, rašytojai, valstybės veikėjai, karvedžiai. Todėl man Lietuva - maža, tačiau labai svarbi mentaliteto dalis. Skaitau Tomą Venclovą. Koks tai žmogus! Nenuostabu, kad jis - Josifo Brodskio draugas, pasaulio žmogus. Man svarbu tai žinoti, prisiminti nuostabius sovietinio laikotarpio lietuvių aktorius. Gaila, kad dabar mažai ką matau.

Nepatinka aštrios kalbos - Oficialūs Rusijos ir Lietuvos santykiai gana įtempti. Kokias svarbiausias problemas įžvelgiate šioje srityje?

- Nesu didelis ekonomikos žinovas, bet, man regis, šioje srityje nėra viskas taip blogai. Ekonomika, prekybos ryšiai, žmonių santykiai labai svarbūs.

Su malonumu savo parduotuvėje pirkčiau lietuviškus pieno produktus.

Tačiau laukinė standartizacija lemia, kad dauguma gyventojų perka baltarusiškus produktus, nes jiems dar netaikomas “europinis standartas”.

Turime kuo mainytis, prekiauti, apie ką kalbėti, prisiminti - net sudėtingą bendrą istoriją, karą. Ką čia šnekėti apie karą! Prisiminkime, kaip nuo XV amžiaus mezgėsi istoriniai santykiai. Turiu Kijeve draugą - ukrainietį nacionalistą. Kai tik nuvažiuoju į svečius, jis užverčia mane savo nacionalistinėmis pažiūromis. Įdėmiai išklausau jį. Kartą paklausiau: “Kodėl savo draugams amerikiečiams to nepasakoji?” Bičiulis atsakė, kad amerikiečiai jo neklauso, nes jiems neįdomu. Tai labai svarbus dalykas. Kai nubrėžiamos ribos, net žmogaus, visuomenės viduje, kur, pas ką su savo skausmu ir nelaimėmis ei-

si? Kad ir kaip būtų keista, eisi ne pas svetimą klausytoją, o pas tą, kuris tave supras. Galbūt jis nesutiks su tavimi, bet supras.

- Ko reikia, kad dvišalis bendradarbiavimas sustiprėtų politiniu lygiu?

- Rusijoje jokių kliūčių tam nėra. Žinoma, jeigu jūsų politikai su atkaklumu, kurį galima naudingiau panaudoti kitur, viską kreips į okupacijos žalos atlyginimą, tai bus neteisinga ir politinio klimato nepagerins. Kai tik prasideda pernelyg aštrios kalbos apie tai, kad aplink priešai, kažkas dėl ko nors kaltas, kažkas kažką okupavo, piktas nacionalizmas - nieko gero nelauk.

Aš kovočiau su ribotumu. Pavadinčiau tai ne nacionaliniu, o mentaliteto ribotumu. Mano šalyje taip pat esama žmonių, manančių, kad Rusija rusams. Bet juk yra ne taip. Rusija buvo sudaryta kaip daugiatautė, imperinė valstybė.

Pavojingas gyvenimas - Tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” sudarytame sąraše Rusija pagal spaudos laisvę užima 148 vietą pasaulyje. Pavyzdžiui, Lietuva 30-ąją. Kur labiausiai pasireiškia spaudos laisvės suvaržymai jūsų šalyje?

- Nežinau, kodėl pagal spaudos laisvę užimame tokią vietą. Galiausiai man nusispjauti į tai. Jokių apribojimų žiniasklaidai nematau. Rusijoje leidžiami laikraščiai, žurnalai, veikia televizijos kanalai bet kokiam skoniui.

Apie kokius apribojimus galima kalbėti, jeigu šalyje veikia radijo stotis “Echo Moskvy”, išeina “Novaja gazeta”, “Zavtra”? Galima šnekėti viską, ką nori. Konservatyvioji visuomenės dalis tikriausiai dūsauja dėl to, nes naudojantis spaudos laisve pasakoma daug kvailysčių. Na ir gerai, išgyvensime.

Tik klausimas, ar mąstanti visuomenės dalis yra laisva pasisakyti. Būkime atviri - kai kuriems žmonėms visai nesvarbu, ar yra spaudos laisvė, ar ne. Intelektualams, mąstančiai visuomenės daliai spaudos laisvė ypač svarbi. Jeigu žmogus nori išsakyti kokias nors savo pažiūras, išskyrus atvirai ekstremistines ir fašistines, Rusijoje tam yra sudarytos galimybės.

- Rusija laikoma gana pavojinga šalimi žurnalistams. Kasmet jų nužudoma po kelis. Prisimename leidinio “Novaja gazeta” apžvalgininkės Anos

V.Mamontovas: “Nemaloniausias dalykas dėl požiūrio į Lietuvą ir lietuvius, su kuriuo man teko susidurti Rusijoje, yra abejingumas, nežinojimas, kas čia vyksta ir apskritai ar egzistuojate.”

Politkovskajos, žurnalo “Forbes” rusiškos versijos redaktoriaus Polo Chlebnikovo ir kitų nužudymus. Ar yra požymių, kad padėtis gali keistis į gera?

- Nematau jokių požymių, kad situacija buvo visai bloga. Žurnalistika, jeigu ja rimtai užsiimi, yra gana pavojinga profesija. A.Politkovskaja vykdė atsakingą, svarbią žurnalistinę misiją labai pavojingoje vietoje. Tai ji darė profesionaliai, visiškai atsidavusi, puikiai suprasdama riziką. Žinoma, šiuo atveju valstybė, teisėsauga nepadarė visko, kad apgintų A.Politkovskają ir kitus žurnalistus. Tačiau reikia turėti omenyje, kad gyvenimas Rusijoje, kaip ir bet kur pasaulyje, yra pavojingas. Specialiai išskirti žurnalistų kastą, paskui kurią važinėtų ir ją gintų šarvuotis, neperšaunamas liemenes vilkintys pareigūnai, neteisinga. Rusija pavojinga daugeliui žmonių. Čia žūva ir verslininkų, ir nusikaltėlių, ir paprastų gyventojų. Miršta nuo degtinės, susiginčiję dėl gražios merginos.

Kai Rusijoje buvo svarstomas klausimas, ar numatyti papildomas saugumo priemones žurnalistams, dauguma jų pareiškė, kad to nereikia. Ir tai buvo pasakyta net plačiai nuskambėjusių istorijų fone. Mes kartu su kitais piliečiais kovojame už teisę profesionaliai atlikti savo pareigas negresiant mirtinam pavojui. Kitaip mumis niekas nepasitikės.

Sudega teisybė - Į Lietuvą atvykote pasidalyti savo nuomone apie informacinius karus.

Kaip tokie karai vyksta Baltijos valstybėse? Kas juos kariauja?

- Mano nuomone, pirma informacinio karo auka yra normali žurnalistika. Informacinis karas - baisus reikalas. Jame sudega tiesa, teisybė, objektyvumas.

Jeigu karas, vadinasi, karas. Kaip rašė sovietų žurnalistas Ilja Erenburgas: “Kur sutiksi, ten nužudyk.” Perfrazuojant: “Kur sutiksi, ten nužudyk informacija.” Kas tai daro? Aš? Ne. Jūs?

Nežinau. Klausimai yra tokie standartiniai ir klišiniai, kad, įtariu, jūs jau viduje, kaip kolboje. Paklauskite manęs,

kaip vertinu J.Brodskį, raketų kritimą kosmose, meteoritus, Kipro situaciją.

Liaukitės manęs klausti to, į ką jau atsakinėjau 185 tūkst. kartų. Juk vis tiek niekas negirdi, nes toje pusėje stovi siena. Kad ir ką jums sakyčiau apie A.Politkovskają, būsite įsitikinusi, jog Rusija yra 148-oje, o Lietuva - 30 vietoje. Kas tai, jei ne kažin kokio mūsų vidinio informacinio karo vaisiai?

- Paskutinis klausimas taip pat bus “stereotipinis”. Mūsų šalies institucijos įžvelgia nemažai informacinių grėsmių Lietuvai. Manoma, kad jos daugiausia kyla iš Rusijos. Ar Kremlius vykdo prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nukreiptą informacinį karą?

- Neturiu supratimo. Jokių tiesioginių santykių su Kremliumi nepalaikau. Remiantis klaidinga prielaida, tolesnė svarstymų seka taip pat gali būti neteisinga. Man visiškai nesuprantama, kodėl Rusijoje, posovietinėje erdvėje atkakliai nenorima matyti mūsų istorijos gyvos įvairovės ir tikro tragizmo. Tai ypač svarbu. Juk visi informaciniai karai, apie kuriuos kalbate, remiasi jūsų argumentais, kad SSRS jus prisijungė, okupavo, išprievartavo ir dabar reikalaujate atiduoti už tai pinigus. Tačiau jokie skaičiavimai, statistika to nepagrindžia.

Dar daugiau - Pabaltijys buvo SSRS vitrina. Iš savo Rusijos važiavome pas jus įkvėpti Europos, šiek tiek daugiau laisvės, pažiūrėti spektaklių, pasiklausyti jūsų nuostabių dainų. Būtų keista manyti, kad SSRS laikotarpis buvo tik išteklių siurbimas iš nelaimingos Lietuvos, ir dabar už jį reikia atsiskaityti.

Kartoju, tai niekuo nepagrįsta. Deja, tą įrodo ir dabartinė jūsų situacija. Štai mes, netikėliai, okupantai rusai, Stalino laikais sunaikinę daug žmonių, išvažiavome. Kur laimė? Kur gerovė?

Jeigu ji yra, keliu rankas, pasiduodu.

Rusijoje nėra klestėjimo, egzistuoja didžiulė turtinė nelygybė - oligarchai ir visiškai nuskurdę žmonės.

- Tačiau mes esame laisvi.

- Į sveikatą. Mėgaukitės. Manote, kad mano šalyje nėra laisvės? Kodėl taip nusprendėte? Atvažiuokite, pamatysite.

•

4

2013 03 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

Rusijos pasienyje eilės išgaravo žeidėjų nenustatome, bet kitąsyk jie įkliūva vos ne kas valandą. Nežinau, nuo ko tai priklauso”, - svarstė Kybartų kelio posto viršininkas.

Anot jo, pagerėjus automobilių patikros galimybėms pernai buvo sulaikyta net 19 proc. daugiau kontrabandą vežusių asmenų nei 2011 metais. Augimas labiausiai buvo juntamas lengvųjų mašinų vairuotojų sąskaita.

R.Šapoka nelinkęs sutikti, kad automobilių eilės Rusijos pasienyje išnyko dėl to, jog reiklesni tapo muitininkai. Jo manymu, tiesiog Kybartuose sumažėjo valstybės sieną kertančių lengvųjų automobilių srautas. Tas sumažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, sudaro apie 5-7 procentus.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Jau kuris mėnuo Kaliningrado srities pasienyje beveik nėra lengvųjų automobilių eilių.

Jeigu jos ir susidaro, per valandą ar kitą ištirpsta.

Muitininkai teigia, jog tai lėmė sugriežtinta norinčių kirsti valstybės sieną lengvųjų automobilių vairuotojų patikra. Šie pripažįsta, kad Lietuvos muitininkai tapo itin priekabūs.

Renkasi Lenkiją Mūsų šalies gyventojus vykti į Kaliningrado sritį vis dar vilioja gerokai pigesni degalai ir cigaretės, nors tos prekės nuo 2013-ųjų šiek tiek pabrango.

Ne vienus metus gretimoje valstybėje nuolat besilankantis marijampolietis Juozas L. LŽ sakė, kad važinėti pigesnių prekių jam dar apsimoka. “Benzino, rūkalų ar vaistų savo šeimai ir artimiausiems žmonėms tikrai parsivežu. Jų neparduodu, bet mainau į tai, ko man reikia”, - aiškino vyras.

Anot marijampoliečio, kaskart grįždamas iš Kaliningrado srities prekių vežasi tik tiek, kiek leidžiama. Juozą L. piktina dažna ir nuodugni automobilio patikra. Todėl dabar marijampolietis į gretimą šalį ir atgal dažniausiai važiuoja per Lenkiją. Susidaro kelios dešimtys papildomų kilometrų, tačiau muitinėje vyras užtrunka neilgai.

“Svarbiausia - būti sąžiningam. Kartą mašiną labai kruopščiai iškratė, bet nieko nerado, tad daugiau taip nebe-

Kovoja su korupcija

Nuo praėjusių metų pradžios, kai buvo gauta mobili degalų kiekio matavimo įranga, galimybės patikrinti lengvuosius automobilius padidėjo. / Muitinės departamento nuotrauka daro”, - tikino Juozas L. Jo žodžiais, Lietuvos muitininkai taip nepasitiki žmonėmis - kaskart kirsdamas sieną privalai būti pasirengęs itin nuodugniai automobilio patikrai “garaže”.

Pasipiktinimo banga Nepasitenkinimą dėl Rusijos pasienyje dirbančių Lietuvos muitininkų esą priekabaus darbo reiškia ne tik Juozas L. Interneto portalų forumuose gausu nepatenkintų vairuotojų skundų, kad muitininkai labai dažnai

net už porą papildomai vežamų pakelių cigarečių ar už vaistų nedeklaravimą sulaiko automobilius. Juos konkursus laimėjusios bendrovės nu-

administracinė byla ir praeina visi terminai skundui pateikti. Dažniausiai tai trunka apie mėnesį. Taigi, be skirtos baudos, pažeidėjams dar tenka su-

R.Šapoka: “Būna, kad per visą parą pažeidėjų nenustatome, bet kitąsyk jie įkliūva vos ne kas valandą.” gabena į specialiai įrengtas saugojimo aikšteles. Pažeidėjas mašiną gali atsiimti tik tuomet, jei teismas nutaria jos nekonfiskuoti, kai išnagrinėjama

mokėti po 1000-1300 litų už automobilio saugojimą.

Kai kurie internautai net įtaria, kad galbūt esama kokių nors neoficialių susitarimų tarp aikštelių savininkų ir muitininkų.

Srautai mažėja Muitininkai tokius įtarimus atmeta.

Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postui vadovaujantis Raimondas Šapoka tvirtina, kad pareigūnai nepasidarė nei reiklesni, nei ėmėsi kokių nors kitų priemonių prieš lengvųjų automobilių vairuotojus, nuolat keliaujančius į Kaliningrado sritį.

Tačiau R.Šapoka sutinka, kad nuo praėjusių metų pradžios, kai buvo gauta mobili degalų kiekio matavimo įranga, muitininkų galimybės patikrinti lengvąsias mašinas padidėjo. Mat degalų ir dujų bakų ertmės yra vienos populiariausių kontrabandinių cigarečių slėptuvių. “Būna, kad per visą parą pa-

Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė LŽ tvirtino, kad bendro kertančiųjų Lietuvos ir Rusijos sieną sumažėjimo, vertinant visų postų duomenis, nėra. Priešingai, stebimas padidėjimas. Tiesa, kokią dalį to srauto sudaro važiuojantieji pigesnių degalų ar rūkalų - sunku pasakyti.

G.Vitkauskaitės nuomone, kelionės į gretimą šalį įsigyti pigesnių prekių po truputį ima ne taip ekonomiškai pasiteisinti. “Manau, labai daug lėmė tai, kad šiemet pasienyje buvo sustiprintos antikorupcinės prevencinės priemonės.

Gali būti, jog postuose dirbantys muitininkai tapo reiklesni”, - pripažino G.Vitkauskaitė.

Išradingi gabentojai R.Šapoka neslepia, kad pastaruoju metu ne tik muitininkai kelia kvalifikaciją, kontrabandos vežėjai irgi tampa vis išradingesni. Populiarėja dvigubame mašinos dugne įrengtos slėptuvės, o šiemet sulaikytas ir automobilis, kurio šeimininkas sugebėjo kaitalioti kėbulo numerį ir važinėti į Kaliningrado sritį dažniau, negu leidžia įstatymai.

Kybartuose muitininkai stebi dar vieną naują tendenciją - neįgalūs asmenys pamėgo pėsčiomis keliauti į Kaliningrado sritį tiltu per Lieponos upelį, o į Lietuvą grįžti automobiliais.

Muitininkai įtaria, kad juose dažniausiai slepiamos kontrabandinės cigaretės. Neoficialiai teigiama, jog už kiekvieną tokį “reisą” neįgalieji gauna po 500 litų. Muitininkai tokius keliautojus bando nustatyti ir patikrinti jų vairuojamus automobilius.

•

Trumpai IMSIS INICIATYVOS? Seimo Konstitucijos komisijos vadovė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, jog ši komisija svarstys, ar inicijuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės. “Konstituciniam Teismui paskelbus išaiškinimą klausiau komisijos narių, ar reikėtų svarstyti dvigubos pilietybės klausimą. Bendru sutarimu nuspręsta įtraukti jį į darbotvarkę, tik gal ne kitą posėdį, o dar kitą”, - sakė R.Šalaševičiūtė. Komisijos vadovė pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui paskelbus, jog be Konstitucijos pataisos po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie gavo užsienio šalies pilietybę, nelieka kitos galimybės spręsti šį klausimą.

INTRIGOS NEŽADA Būsimuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose LSDP skyriai kol kas iškėlę vieną - dabartinio partijos vadovo, premjero Algirdo Butkevičiaus - kan-

didatūrą. LSDP pirmininko pavaduotojas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad jokios intrigos gegužę vyksiančiame suvažiavime renkant naują vadovą nebus partijos vairas vėl bus patikėtas A.Butkevičiui.

VEDLIU IŠRINKO J.OLEKĄ Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus miesto skyrius šeštadienį savo vadovu išsirinko krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką. Jam pralaimėjo laikinasis skyriaus vadovas Rimantas Vaitkus ir Vidmantas Romualdas Striška. Buvo iškelta ir sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūra, bet jis atsisakė siekti skyriaus vadovo posto. Nuo lapkričio Vilniaus miesto skyriui laikinai vadovavo R.Vaitkus, o iki tol - kyšio ėmimu kaltinamas ir nuo pareigų nušalintas sostinės vicemeras Romas Adomavičius. Jis narystę LSDP yra sustabdęs.

BNS, LŽ

2013 03 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Auka strateginiam projektui Atkelta iš

lias?” - tuo metu teiravosi parlamentaras Mantas Adomėnas.

“Faktiškai taip”, - atsakė bendrovės “Sweco Lietuva” projektų vadovas Tomas Varneckas. Įmonės viceprezidentas Aidas Vaišnoras atsakymą papildė: “Niekas nepasiūlė diskutuoti sprendinio kitoje apskrityje, kitoje savivaldybėje.”

“Išklausėme poveikio aplinkai vertintojus, jie mano, kad darbas padarytas iki galo ir poreikio ką nors keisti nėra. Jūs, aišku, demonstruojate jėgą, tai, kad turite strateginį objektą ir jūsų idėjos nekvestionuojamos. Su poveikio aplinkai vertinimu beveik visuose strateginiuose objektuose susiduriame su ta pačia problema. Užmokami pinigai ir padaroma taip, kaip yra užsakyta. Dar nebuvo kitokio vertinimo faktiškai nė iš vieno”, - tuo metu reziumavo pasitarimui pirmininkavęs komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jokių kitų viešų svarstymų Seime daugiau nebuvo surengta.

• 1 p.

“Buvo nustatytos papildomos poveikį mažinančios ar net visiškai eliminuojančios priemonės. Pavyzdžiui, atsižvelgta į pastabą dėl įtakos kraštovaizdžiui prie Rudaminos gyvenvietės - priimtas įsipareigojimas sumažinti poveikį kraštovaizdžiui, parenkant aplinkai artimą atramų spalvą”, - nurodoma “Litgrid” komunikacijos vadovės Lauros Šebekienės LŽ perduotame atsakyme.

Rūpinasi Lenkijos gamta Šio mėnesio viduryje Lietuva ir Lenkija pranešė baigiančios pagrindinius parengiamuosius elektros energijos perdavimo jungties darbus elektros linijos statybos pirkimo procedūras. Kaip nurodoma, jau po poros mėnesių tikimasi pasirašyti sutartis su rangovais, statysiančiais elektros liniją iki Lenkijos sienos. Pasak jungtinės Lietuvos ir Lenkijos įmonės “LitPol Link”, įgyvendinančios elektros tilto projektą, naujojo vadovo Artūro Vilimo, pakeitusio praėjusių metų pabaigoje energetikos ministru paskirtą Jaroslavą Neverovičių, šiais metais ketinama gauti visus statybos leidimus, o kitąmet įgyvendinti realius darbus ir Lietuvoje, ir Lenkijoje.

Lenkai neslepia, kad kol kas tik du valsčiai iš 10-ies, per kuriuos eis linija, pritarė projektui. Dar praėjusių metų vasarą tuometis “LitPol Link” vadovas J.Neverovičius aiškino, esą kaimynų abejones galima pateisinti tuo, kad planuojama trasa kerta Lenkijos parkus ir gamtos draustinius.

Lietuvoje apie saugomas teritorijas, atsiduriančias elektros tilto trasoje, kalbama mažiausiai. Atsakingi pareigūnai jau seniai skelbia, kad kliūčių įgyvendinti projektą neliko, nes pavyko įveikti “protestuojančių bendruomenių abejones”.

“2011 metų gruodį tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių buvo pasirašyta sutartis dėl projekto įgyvendinimo. Rengiant projektą buvo atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, jo viešinime dalyvavo vietos bendruomenės ir gyventojai, buvo išklausyti ir išnagrinėti jų pateikti siūlymai ir, prieš priimant projekto sprendimus, į juos atsižvelgta”, - tvirtino “Litgrid”.

Projektą prižiūrinti bendrovė neužsimena apie šių metų vasario 6 dieną paskelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria nurodoma atnaujinti bylos pagal Rudaminos bendruomenės skundą nagrinėjimą. “Laukiame, kol bus paskirta posėdžio data.

Tuo pat metu rengiame skundą Europos Komisijai. Bandome pakeisti valstybės požiūrį į žmogų, kuris gyvens šalia tokio objekto”, - sakė R.Cimakauskienė.

Virš Mindaugo karūnos Ginčas tarp Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės ir energetikų įsiplieskė prieš trejus metus, kai žmonės sužinojo apie planuojamą tiesti aukštos įtampos elektros energijos perdavimo oro liniją nuo Alytaus transformatorinės pastotės iki Lenkijos Elko miesto, eisiančią per Rudaminos apylinkes.

Pasak R.Cimakauskienės, iki tol teritorijų planavimo dokumentuose šioje Lazdijų rajono dalyje buvo numatoma ne infrastruktūros, bet aplinką tausojančių priemonių, skatinančių ekologišką ūkininkavimą ir turizmą, plėtra.

Bendruomenės pirmininkės teigimu, projektuotojai aukštos įtampos elektros liniją nubrėžė per Neravų, Karužių, Virbalų, Žemaitkiemio kaimus, kurių istorija - per pusę tūkstančio metų. Dėl šio elektros tilto

Iki švilpuko

500 metų istoriją turinčio Rudaminos miestelio bendruomenė tvirtina, kad didžiausias jos turtas - švari gamta.

Rudaminos bendruomenės nuotrauka

Virgilijaus Poderio vadovaujama “Litgrid” nemato kitų alternatyvų elektros tilto maršrutui.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

teks kirsti Kalniškės mišką, kuris lietuviams yra šventa vieta, nes čia 1944 metais vyko pirmas didelis dzūkų partizanų mūšis su besiveržiančia NKVD kariuomene. Statinys sudarkys Rudaminos piliakalnio, ant kurio, pasak legendų, stūksojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis, o paskui buvo paslėpta valdovo karūna, vaizdą. Elektros tiltas įsirėš į Galadusio ežero, kuris Lietuvą skiria ir jungia su Lenkija, vaizdingas apylinkes, čia kuriamos kaimo turizmo sodybos taps nepatrauklios.

Rudaminos bendruomenė, kurią tuo metu parėmė ir Lazdijų rajono savivaldybės taryba, pasiūlė alternatyvų sprendimą elektros jungties statybos ir eksploatavimo teritorijų planavimo dokumentuose ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytam statybos maršrutui - elektros liniją tiesti ne oru, o požeminiais kabeliais, taip pat koreguoti būsimą linijos tiesimo trajektoriją, nukreipiant ją jau esamais infrastruktūros koridoriais gretimose Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse.

Galimybė tiesti požemines elektros perdavimo linijas buvo numatyta dar 2003 metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko užsakymu anglų bei švedų bendrovių “IPA Energy Consulting”, “SEK Avdisory Services” ir “Sweden Power Consulting” specia-

J.Šimėnas prieš trejus metus tvirtino, kad strateginių objektų poveikio aplinkai vertinimas atliekamas taip, kaip reikia užsakovui. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

listų parengtoje studijoje, skirtoje Lietuvos bei Lenkijos vyriausybėms.

Tačiau 2009-ųjų spalį tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas išleido įsakymą Nr. 1-190, kuriame nurodoma pradėti projektuoti jungties oro liniją. Tuo pačiu metu poveikio aplinkai vertinimą ir specialųjį projektą nusamdytai atlikti bendrovei “Sweco” pavesta ištirti oro linijos tiesimo Lazdijų rajone galimybę, nenagrinėjant alternatyvių variantų.

Alternatyvų nenagrinėjo “Elektros linijos trasos nuo pat pradžių buvo parinktos labai neatsakingai. Poveikio aplinkai vertinimas atliktas nekompetentingai, visiškai ignoruojant kraštovaizdį, neatsižvelgiant į planavimo dokumentus, kuriuose buvo numatytas komunikacijų koridorius gretimoje Kalvarijos savivaldybėje. Kaip pas mus įprasta, buvo nueita spaudimo keliu: firmelė projektą padarė, pinigėlius pasiėmė ir - nė žingsnio atgal”, - apie šį projektą LŽ sakė žymus kraštotvarkininkas profesorius Paulius Kavaliauskas.

“Litgrid” atstovė L.Šebekienė tvirtina, kad rengiant projektą buvo išsamiai išnagrinėti visi alternatyvūs siūlymai. “Pasiūlymas tiesti ne oro, o kabelinę elektros liniją buvo išanalizuotas poveikio aplinkai vertinimo

etapu. Siūlymui nepritarta dėl nepalankių techninių sąlygų Lietuvai integruojantis į žemyninės Europos tinklus ir kur kas didesnės projekto, finansuojamo valstybės lėšomis, kainos. Be to, 2010 metų rugsėjį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo išnagrinėtas alternatyvus siūlymas tiesti elektros liniją ne Lazdijų, bet Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Šiam siūly-

Aktyviai Rudaminos apylinkių gyventojų interesus ginantis iš šio krašto kilęs fizikos mokslų daktaras Ramūnas Valiokas, daug metų dirbęs mokslinį darbą Švedijoje ir Vokietijoje, o prieš dešimtmetį grįžęs į gimtinę ir vadovaujantis paties suburtam Fizinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijų skyriui, teigia šioje situacijoje įžvelgiantis ir kitų interesų.

“Dar 2010-aisiais išgirdau neoficialius pasvarstymus, esą per Kalvarijos savivaldybę atsisakyta tiesti elektros tiltą, nes ten yra įtakingi savininkai. Tada pamaniau, kad jeigu jie Lazdijų rajono žmones laiko neįtakingais, tai mano pareiga padaryti taip, kad jie būtų nors truputį daugiau įtakingi”, - LŽ sakė R.Valiokas.

Bendruomenės interesus teismuose ginti padedantis mokslininkas neslėpė, kad sunkiausias jam klausimas - apie tai, kuo ši istorija baigsis. “Kalbame apie Lietuvos vertybes. Kai matai tą kraštą ir tai, kas naikinama, kokia žala tuo daroma visai šaliai, nenori galvoti, jog gali nebespėti griovimo sustabdyti. Čia kaip futbole - tiesiog žaidi iki švilpuko. Tas švilpukas bus, kai linija jau stovės. Kol kas turime daryti tai, ką privalome”, - tikino jis.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys susiklosčiusią situaciją aiškino Lietuvoje esą jau įprastu reiškiniu tapusiu nepasitenkinimu dėl bet kurio didesnio netoliese statomo objekto. “Kaip man sakė situaciją žinantys žmonės, ten bendruomenę kursto vienas įtakingas asmuo, toje vietoje turintis asmeninių interesų”, - atskleidė politikas.

P.Kavaliauskas: “Kaip pas mus įprasta, buvo nueita spaudimo keliu: firmelė projektą padarė, pinigėlius pasiėmė ir - nė žingsnio atgal.” mui nepritarta dėl gerokai didesnio poveikio aplinkai, prieštaravimo Lietuvos ir Lenkijos nacionalinio bei regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentams”, - nurodė ji.

Kaip rodo “Litgrid” atstovės minimo 2010-ųjų rugsėjo 27 dienos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasitarimo protokolas, renginyje dalyvavę “Sweco” atstovai neneigė, kad alternatyvūs projektai nagrinėti nebuvo, nes užsakovas to daryti nepavedė.

“Kaip suprantu iš jūsų pristatymo, jūs net nesvarstėte galimybės, kad linija galėtų eiti per kitą savivaldybę, išeinančią už Alytaus apskrities, ir kad tai galėtų būti tinkamesnis ke-

R.Valiokas, Rudaminos apylinkėse turintis dvarą, neslepia - kai įsitraukė į šią istoriją, yra kaltinamas ne tik dėl interesų, bet ir šalies energetinės nepriklausomybės griovimu. “Planuojama elektros linija iš mano valdos net nėra matoma. Dar pasakysiu: esu pakankamai materialiai nepriklausomas žmogus, galiu gyventi ir ten, ir kitoje vietoje, ir apskritai ne Lietuvoje. Bet aš kilęs iš to krašto, matau, kaip vargsta žmonės, suprantu, kad pagrindinis jų turtas - švari gamta. Kai bendrauju su žmonėmis, patekusiais į nelaimės zoną, įvairūs komentarai lieka antrame plane”, - tvirtino mokslininkas.

•

6

2013 03 25 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Finansinio rojaus bankrotas tinas pripažįsta, kad dalis tų pinigų gali būti uždirbti nesąžiningai.

Kipras 20 metų buvo saugi prieglauda rusų oligarchams. 2007-2011 metais “kipriečių” paskolos Rusijos ekonomikai sudarė 40 mlrd. dolerių per metus. Iš šios salos ateina beveik ketvirtis visų Rusijos gaunamų tiesioginių užsienio investicijų. Nereikia būti labai kvalifikuotam finansininkui, kad suprastum, jog tos milžiniškos sumos tiesiog suka ratu Rusija-KiprasRusija. Vienas rusų tinklaraštininkas labai taikliai apibūdino šią situaciją: “Kipre iš mūsų niekšiškai pavogė pinigus, kuriuos mes sąžiningai pavogėme Sočyje (rengdami Sočio olimpines žaidynes - aut.).”

AIDANAS PRALEIKA

Daugeliui ne itin sąžiningų turtuolių patiko saugiai ir patogiai laikyti pinigus Kipro lengvatinio apmokestinimo įstaigose, nes jos gelbėjo pinigų savininkus nuo mokesčių inspektorių namie. Tačiau kai bėda ištiko patį Kiprą, niekas susimesti nepanoro.

Kipro vyriausybės sprendimas apmokestinti bankų sąskaitas sukėlė šalies piliečių ir Kipre pinigus laikančių užsieniečių įsiūtį. Daugeliui šis jos žingsnis ir pats faktas, kad Kipras balansuoja ties bankroto riba, tapo netikėtumu. O vyriausybės sprendimas sukėlė tikrą šoką: nė iš šio, nė iš to visų buvo pareikalauta atiduoti beveik dešimtadalį bankų sąskaitose laikomų pinigų. Nenuostabu, kad Kipro parlamentas pasidavė masinių protestų spaudimui ir atmetė šį siūlymą.

Tačiau tai dar nereiškia, kad jis nebus patvirtintas, tik švelnesne forma.

Didelės mažos ekonomikos bėdos Kipras - maža valstybė, turinti mažą ekonomiką (apie 25 mlrd. dolerių).

Bet ta ekonomika pasaulyje garsėjo ne turizmo ar paslaugų sektoriumi, ir juo labiau - ne gamyba. Kipras garsėjo savo lengvatinio apmokestinimo kompanijomis, per kurias kasmet buvo pervedama kelis kartus daugiau pinigų, nei generuoja visa šalies ekonomika.

Na, maža ekonomika - nedidelė bėda ir euro zonai, jei iš jos ši Viduržemio jūros valstybė išlėktų. Tai ne Graikija. Štai tos šalies pasitraukimas tikrai priverstų suabejoti, ar euro zona apskritai išsilaikytų.

Be to, Graikija jau surijo nesuskaičiuojamus milijardus eurų pagalbos ir greičiausiai ris dar. Tuo metu Kiprui

Blogas pavyzdys

Kipro žmonės baiminasi, kad valstybę ištiks bankrotas. / Reuters/Scanpix nuotraukos reikia Europos mastu tiesiog niekingos sumos - 10 mlrd. eurų. Tarptautiniai kreditoriai sutiko duoti prašomą sumą, bet iškėlė sąlygą - Kipras turi pats surinkti dar 5,8 mlrd. eurų.

Ir tai buvo pasakyta labai griežtai.

Europos Sąjungos finansų komisaras Ollis Rehnas pareiškė, kad negali būti jokių “optimalių sprendimų” Kiprui tenka paklusti reikalavimams arba susidurti su “labai sunkia ateitimi” (bankų kolapsu ir šalies pasitraukimu iš euro zonos).

Vargšė nedidukė Nikosija - ne Atėnai, daug spyriotis negali, kai yra priremta prie sienos “didelių dėdžių”. Negali ir šantažuoti visos Europos, kaip tai darė Graikija: “Tik pabandykit mūsų negelbėti - pamatysit, kas atsitiks jūsų euro zonai.”

Vargšė nedidukė Nikosija - ne Atėnai, daug spyriotis negali, kai yra priremta prie sienos “didelių dėdžių”.

Bet iš kur surinkti tuos kelis milijardus, kai tavo ekonomika negeneruoja tokių pinigų? Tada Kipro vyriausybė ir prisiminė gausius užsienio indėlininkus šalies bankuose.

Dalytis naštos niekas nenori Viena vertus, sprendimas tiesiog imti ir nuskaičiuoti tam tikrą sumą nuo kiekvienos banko sąskaitos nuskambėjo šokiruojamai. Tiesiog reketas! Apiplėšimas vidury baltos dienos! Kita vertus, drastiškas Nikosijos žingsnis neatrodo jau toks amoralus.

Juk iš esmės Kipro vyriausybė užsienio investuotojų atžvilgiu priėmė poziciją, kurią galima apibūdinti maždaug taip: “Klausykite, gerbiamieji, metų metus leidome jums per mūsų bankus saugiai tekinti milžiniškus srautus pinigų, kurių kilmė dažnai buvo, švelniai tariant, abejotina. Mes padėjome, tad dabar atėjo laikas ir jums prisidėti.” O prisidėti tikrai yra kuo.

Pirmiausia tai susiję su rusiškais pinigais - jų Kipro bankuose yra apie 70 mlrd. dolerių. Nors Rusija pyksta ant Kipro, net pats Vladimiras Pu-

Oligarchai yra oligarchai, o štai su paprastais Kipro gyventojais vyriausybė pasielgė tikrai negražiai. Labai pasistengęs dar galėtum save įtikinti, kad apmokestinti turtuolių sąskaitas nėra jau toks didelis nusikaltimas, o ir kreditorių reikalaujamą sumą greičiausiai pavyktų surinkti. Tačiau kokia prasmė atimti varganus 7 eurus iš žmogelio, kurio sąskaitoje teguli viso labo šimtinė? Nebent šitaip Kipro vyriausybė nori pademonstruoti, kad finansinės krizės naštą turi prisiimti visi - tiek turtuoliai, tiek vargšai.

Kad ir kokie būtų motyvai, toks sprendimas gąsdina. Pirmą kartą Europoje kalbama ne apie tai, jog “veržti diržus” reikia įšaldant ar mažinant pensijas ir atlyginimus, reformuojant mokesčių sistemą ar kokiomis kitomis struktūrinėmis priemonėmis. Šiuo atveju vyriausybė tiesiog pasiima dalį piliečių pinigų. Nesiskolina, nieko nežada mainais, o būtent pasiima. Ir daro tai netikėtai, lyg vykdydama kažin kokį slaptą sąmokslą. Taip galima įvaryti paranoją ne tik panašias bėdas išgyvenantiems graikams ar ispanams, bet ir kiekvienam europiečiui.

•

Ispanai nusivylė monarchija Ispanijos karaliaus Juano Carloso populiarumas šalyje sparčiai mažėja. Ekonomikos krizė, karališkosios šeimos skandalai ir didelės monarchų išlaidos verčia ispanus nusivilti karaliumi.

Ispanijos karališkajai šeimai, kuri ilgus metus buvo laikoma Ispanijos pasididžiavimu, atėjo išbandymų metus.

Dėl korupcija kaltinamo karaliaus žento Inako Urdangarino ir dėl paties Juano Carloso draugystės su vokiete Corinna Wittgenstein-Sayn monarchai atsidūrė po didinamuoju stiklu. Juanas Carlosas įkūnijo tautos vienybę, tačiau ši vienybė po truputį blėsta. Kai kurie ispanai net mano, kad šalis galėtų atsisakyti monarchijos. Kas privertė Ispanijos žmones apie tai mąstyti: ekonomikos krizė ir didelės karališkosios šeimos išlaidos ar ją persekiojančios paskalos ir skandalai?

Gera draugė?

Pirmas žingsnis, paskatinęs ispanus nusivilti karališkąja šeima, buvo Juano Carloso draugystė su vokiečių princese C.Wittgenstein-Sayn. Iš Frankfurto kilusi moteris neturėjo mėlyno aristokratų kraujo. Ji gimė būdama paprasta vokietė, mergautine pavarde Larsen, ir tik vėliau ištekėjo už princo Casimiro Wittgensteino-Sayno. Didikų poros gyvenimas nesusiklostė. Jų santuoka žlugo, tačiau Corinna išlaikė aristokratišką pavardę. Ši moteris ta-

kus. Žmonių liūdesį dar labiau padidino pasirodžiusios knygos apie karalienės Sofios stojiškas kančias, išgyventas dėl karaliaus santykių su drauge iš Vokietijos. Kai kurie laikraščiai mirgėjo antraštėmis, kad Ispanijai reikia naujo valdovo. Pagrindiniu pretendentu į sostą spauda laikė princą Felipe. Jam, nors karališkąją šeimą užklupo sunkūs laikai, pavyko išlaikyti orumą ir gerą vardą.

Juanas Carlosas ilgus metus buvo Ispanijos demokratijos simbolis. po garsi, kai spauda pradėjo rašyti apie jos santykius su Ispanijos karaliumi.

Dauguma šalies gyventojų apie Corinną išgirdo prieš metus. Tada Juanas Carlosas Botsvanoje susilaužė klubą, bet ispanai nejautė atgailos monarchui, nes Pasaulinės laukinės gamtos fondo Ispanijos skyriaus prezidentas Afrikoje medžiojo dramblius. Priešingai, žmonės piktinosi tuo, tačiau karalius viešai atsiprašė tautos. Deja, tai padėjo tik trumpam. Ispanai sužinojo, kad safarį Botsvanoje karaliui padėjo organizuoti C.Wittgenstein-Sayn - nauja Juano Carloso bičiulė.

Po medžioklės pradėjo virti gandų katilas. Spauda spėliojo, ar Corinna tėra vien gera karaliaus draugė, o gal -

jo meilužė? Spaudimo neišsklaidė ir pati C.Wittgenstein-Sayn. Duodama interviu ji prisipažino apie draugystę su Juanu Carlosu ir atskleidė, kad dėl gerų ryšių su karališkąja šeima atliko “jautrią ir konfidencialią” užduotį Ispanijos vyriausybei. Tai nepaprastai išgąsdino ispanus ir šalies valdžios institucijas. Vienas parlamento komitetas net išsikvietė žvalgybos viršininką pasiaiškinti dėl Corinnos vaidmens Ispanijos politiniame gyvenime. Deja, atsakymo taip ir nepavyko sužinoti.

Tikras nusivylimas Ispanus nuvylė ir karaliaus Juano Carloso duktė Elena, kuri, kaip rašė bulvarinė spauda, vartojo narkoti-

Juanas Carlosas įkūnijo tautos vienybę, tačiau ši vienybė po truputį blėsta.

Tikra priešingybė princui Felipe Juano Carloso žentas I.Urdangarinas.

Jis įsipainiojo į korupcijos skandalą, kuris sukėlė visos Ispanijos visuomenės pasipiktinimą. I.Urdangarinas, kaip įtariama, su verslo partneriu ne pagal paskirtį panaudojo milijonus eurų. Kadangi tuos pinigus jis gavo pasinaudojęs ryšiais su karališkąja šeima, kliuvo ir Ispanijos karaliui.

Demokratijos simbolis Juanas Carlosas, kaip ir visa Ispanija, šiandien išgyvena nelengvą laikotarpį.

Pietų Europos deimantu vadintą valstybę kamuoja ekonominės problemos, daugelis jos gyventojų, ypač jaunimas, nesugeba susirasti darbo. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad ekonomikos

krizė net labiau negu skandalai verčia ispanus nusivilti Juanu Carlosu.

Kartą monarchija jau buvo patekusi į panašią padėtį. Tiesa, tai nutiko prieš daugiau kaip du šimtus metų. Juano Carloso tolimas protėvis Karolis IV 1808 metais beveik be kovos atidavė šalį Napoleonui Bonapartui. Tačiau ispanai nenuleido rankų. Jie pradėjo partizaninį judėjimą, žengė pirmą žingsnį ir sugriovė milžinišką Napoleono imperiją.

Juanas Carlosas prieš kelis dešimtmečius irgi buvo tapęs pasipriešinimo ir demokratijos simboliu. Žlugus autoritariniam Francisco Franco režimui jis aktyviai skatino demokratiją ir užkirto kelią 1981 metų kariniam perversmui. Šie įvykiai padarė karalių šalies didvyriu. Tačiau ar Juanas Carlosas išsaugos didvyrio vardą ekonomikos krizės ir skandalų akivaizdoje?

Ekspertai apskaičiavo, kad paprastiems ispanams labai brangiai kainuoja išlaikyti monarchiją. Vien karališkųjų rūmų ir sodų priežiūrai skiriama 34 mln. eurų (118 mln. litų). Nemažai lėšų tenka ir reprezentacinėms išlaidoms. Darbo nerandantiems ispanams tai dideli pinigai.

Taigi monarchijos pozicijos Ispanijoje susvyravo. Juanas Carlosas ispanams tampa nebe didvyriu, o brangiai kainuojančiu išlaikytiniu. Vis dėlto karalius, nurimus ekonomikos krizei ir nuslūgus skandalams, vėl gali atgauti anksčiau turėtą populiarumą.

•

“Spiegel Online”, LŽ

2013 03 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Paslaptinga B.Berezovskio mirtis Didžiojoje Britanijoje mirė Borisas Berezovskis. 67 metų oligarchas ir Kremliaus kritikas buvo rastas negyvas savo namuose netoli Askoto - pasiturinčiųjų miestelio šalia Londono.

Mirties dieną į B.Berezovskio namus atvyko greitoji pagalba. Medikai konstatavo, kad rusų oligarcho gyvybė užgeso. “Jo lavoną rado asmens sargybinis”, - sakė B.Berezovskio atstovas ir atsisakė komentuoti žiniasklaidos pranešimus, kad oligarchas buvo rastas vonioje.

1995 metais B.Berezovskis vos liko gyvas per pasikėsinimą, kai sprogimas nutraukė galvą jo šarvuoto mersedeso vairuotojui, ir bijojo naujų išpuolių. Tačiau garsus Rusijos advokatas Aleksandras Dobrovinskis sakė, jog kontaktiniai asmenys Londone informavo, kad B.Berezovskis nusižudė.

“Pastaruoju metu B.Berezovskio būklė buvo baisi. Jis buvo prasiskolinęs, jautėsi sunaikintas, - sakė A.Dobrovinskis. - Buvo priverstas parduoti savo paveikslus ir kitus daiktus.”

Oligarcho draugas Demjanas Kudriavcevas griežtai paneigė, kad B.Berezovskis nusižudė. “Nėra išorinių savižudybės požymių, - sakė

rengti pareigūnai, CBRN atsargumo dėlei atliko virtinę paieškų”, sakoma Temzės slėnio regiono policijos pranešime. Jame taip pat paskelbta, kad per cheminių, biologinių ir branduolinių medžiagų ekspertų patikrinimą oligarcho namuose netoli Londono nebuvo rasta “nieko, kas keltų susirūpinimą.”

Slėgė problemos 1946 metų sausio 23 dieną Maskvoje gimęs B.Berezovskis buvo tarp saujelės verslininkų, kurie

su kitu rusų pabėgėliu ir Kremliaus kritiku Aleksandru Litvinenka, kuris 2006 metais mirė Londone nuo apnuodijimo radioaktyvia medžiaga. Jo našlė dėl to kaltina Rusijos valstybę, esą jos agentai nužudė vyrą.

Pernai B.Berezovskis pralaimėjo daugiamilijoninę teisinę kovą su kitu rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi, kuriam priklauso futbolo klubas “Chelsea”. B.Berezovskis siekė daugiau kaip 3 mlrd. svarų (12 mlrd. litų) kompensacijos ir kaltino R.Abramovičių šantažu, piktnaudžiavimu

B.Berezovskis buvo prasiskolinęs ir jautėsi sunaikintas.

B.Berezovskį slėgė asmeninės, teisinės ir politinės problemos. jis. - Nematyti, kad jis ką nors susileido ar išgėrė tablečių. Niekas nežino, kodėl jam sustojo širdis.”

Vyksta tyrimas Po B.Berezovskio mirties Londono policija blokavo gatves aplink

aptvertą rusų oligarcho valdą ir iškvietė chemijos, biologijos, radiologijos bei branduolinių medžiagų tarnybos (CBRN) ekspertus, kad šie padėtų ištirti “nenustatytos” mirties aplinkybes. “Įvykio vietą tyrė specialiai pa-

po XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio privatizacijos Rusijoje tapo milijardieriais, tačiau pastaraisiais metais jo turtas sumenko. B.Berezovskis buvo prezidentui Borisui Jelcinui artimas žmogus, bet susipyko su jo politiniu įpėdiniu Vladimiru Putinu ir 2000 metais pabėgo iš Rusijos. Londone B.Berezovskis tapo vienu didžiausių Kremliaus kritikų ir vadovavo Rusijos vadovybę kritikavusių rusų išeivių grupelei.

B.Berezovskis Londone draugavo

bei vieno naftos kontrakto sąlygų pažeidimu. Pralaimėjęs jis sutiko apmokėti R.Abramovičiaus teisines išlaidas - 35 mln. svarų (142 mln. litų).

B.Berezovskio privatus gyvenimas buvo ne rožėmis klotas. 2011 metais įvykusios skyrybos su antrąja žmona Galina Bešarova buvo vadinamos brangiausiomis visoje Didžiojoje Britanijoje, o vėliau jis teisiškai kovojo su partnere Jelena Gorbunova.

•

AFP, BNS, LŽ

Pabėgėliai sudrumstė tykius Libano vandenis Pilietinis karas Sirijoje ir sirų pabėgėlių antplūdis kelia nerimą Libano politikams bei krikščionims. Jie jaučia nežinomybę dėl šalies ateities ir baiminasi religinio smurto.

Artimųjų Rytų valstybės Libano katalikai net praėjus dviem dešimtmečiams prisimena šioje šalyje vykusį pilietinį karą. Per jį Libano sostinės Beiruto centras buvo beveik visiškai sugriautas ir valstybėje vyravo chaosas. Tačiau Beirutas kaip feniksas iš pelenų pakilo iš griuvėsių miestas beveik atstatytas, o nukryžiuotasis ryškiai spindi virš Šv. Marono bažnyčios - svarbiausios maronitų katalikų šventovės Libane.

Tačiau ilgalaikė taika negarantuoja stabilumo. Pastaruoju metu Libano krikščionys ir net aukščiausi šalies politikai jaučia nerimą dėl gretimoje Sirijoje vykstančio pilietinio karo bei į šalį plūstančių gausių musulmonų pabėgėlių būrių. Įtampos neatlaikė ir Libano premjeras Najibas Mikati. Jis praėjusį penktadienį atsistatydino tikėdamasis, kad be jo politinės partijos išves Libaną iš šalį kamuojančios nežinomybės.

Bijo religinio smurto Šešiasdešimtmetė uoli katalikė Norma Nasser baiminasi musulmo-

ja musulmonų. Baiminuosi, kad Beirute gali kilti religinis smurtas. Nenoriu, kad Libano sostinė vėl būtų padalyta”, - nuogąstavo N.Nasser.

Katalikai maronitai sudaro beveik penktadalį visų Libano gyventojų. Jų Bažnyčia - didžiausia krikščionių bendruomenė iš 18 valstybės oficialiai pripažintų religijų. Maronitai aktyviai kovojo Libano pilietiniame kare ir dėl to pablogėjo jų Bažnyčios santykiai su Vatikanu. Tačiau laikai pasikeitė. Vatikanas aktyviai remia Katalikų maronitų bažnyčią, o naujo popiežiaus Pranciškaus išrinkimas suteikė Libano katalikams viltį, kad šis Dievo žmogus rūpinsis šalies katalikais ir juos užtars.

“Pranciškus - Dievo siųstas žmogus. Jis turėtų rūpintis katalikais Libane ir visame pasaulyje. Jis neleis jų skriausti. Tikimės naujojo popiežiaus užtarimo ir laukiame jo atvykstant į Libaną”, - sakė N.Nasser.

Konfesionalizmas Pokarinis Libanas - taikaus religinio sambūvio pavyzdys. Šalyje religija ir politikai glaudžiai susieti. Libane veikia konfesionalizmo sistema, pagal kurią darbas valstybės tarnyboje ar parlamento narių skaičius nustatomas pagal religines konfesijas.

“Konfesionalizmo sistema unikali.

Niekur kitur pasaulyje jos nerasite”, sakė Libano žurnalistas Amiras Kan-

Libanui atėjo sunkūs laikai. Šaliai gresia demografinis ir religinis sprogimas. nų antplūdžio į Libaną. “Šalyje vėl gali prasidėti religinė nesantaika. Bijau dėl savo vaikų ateities. Gerbiame musulmonus, tačiau nežinau, ar jie gerbia katalikus”, - sakė N.Nasser.

Maronitų bendruomenės narė vis dar prisimena laikus, kai per pilietinį karą žalioji linija padalijo Beirutą į krikščionių ir musulmonų kvartalus. Ši perskyra padėjo išvengti religinio smurto, kai Libane tvyrojo chaosas ir netvarka. “Pabėgėliai iš Sirijos plūsta į Libaną. Šalyje sparčiai daugė-

tafas. Jis pridūrė, kad konfesionalizmas išlaiko balansą tarp skirtingų religijų atstovų ir užkerta kelią religinei diskriminacijai. “Konfesionalizmas neleidžia diskriminuoti religinių grupių. Joms proporcingai atstovaujama parlamente ir garantuojamas darbas valstybės tarnyboje. Konfesionalizmas parodo, kaip taikiai sugyvena įvairios religinės grupės Libane”, pridūrė A.Kantafas.

Tačiau konfesionalizmo sistema patenkinti ne visi libaniečiai. Kata-

Libane glaudžiasi beveik milijonas sirų pabėgėlių. / AFP/Scanpix nuotraukos likų labdaros organizacijos “Caritas” vadovas Libane tėvas Simonas Feddoulas peikia šią sistemą ir šalies politikus. “Konfesionalizmas skatina sekuliarumą. Daug žmonių religiją bando išnaudoti savanaudiškiems tikslams. Tai ypač paplitę tarp Libano politikų. Jie yra oportunistai ir nesirūpina šalimi bei jos ateitimi”, - pyko S.Feddoulas.

Plūsta pabėgėliai Libano politikams atėjo sunkūs laikai. Šaliai gresia demografinis ir religinis sprogimas. Šimtai tūkstančių sirų pabėgėlių užplūdo Libaną, jų šiuo metu priskaičiuojama beveik milijonas. Dėl pabėgėlių antplūdžio kenčia ir Libano ekonomika. Tarptautiniai investuotojai pasitraukia iš šios valstybės, turistai atšaukia planuotas keliones, o verslininkai skaičiuoja nuostolius. Libane prieš keletą metų klestėjusi ekonomika traukiasi. Šalies ekonominis augimas nuo 8 proc. bendrojo vidaus produkto

(BVP) 2010 metais sulėtėjo iki 2 proc.

BVP 2012-aisiais. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet Libano ekonomika visai nekils.

Dėl pilietinio karo Sirijoje ir pabėgėlių invazijos gali prasidėti Libano krikščionių diskriminacija. Tėvas S.Feddoulas į tai žvelgia nerimastingomis akimis ir teigia, kad Libanui gresia Irako bei Egipto scenarijus.

“Irake ir Egipte prasidėjus suirutei labiausiai kentėjo krikščionys. Irako krikščionys turėjo išvykti iš šalies, o koptai Egipte patyrė persekiojimų ir musulmonų smurtą. Tai gresia ir Libanui”, - sakė S.Feddoulas.

Nors jo vadovaujama labdaros organizacija “Caritas” padeda dešimtims tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos, jos pagalbą priima ne visi musulmonai. “Tiekiame maistą, higienos priemones, apnakvindiname musulmonų pabėgėlius. Tačiau ne visi priima pagalbą. Tarp pabėgėlių - nemažai islamo fundamentalistų, kurie nekenčia krikščionių ir ragina “bro-

lius” atsisakyti bet kokios krikščionių pagalbos”, - teigė S.Feddoulas.

Jis prisiminė vieną atvejį, kaip ginkluotas musulmonų pabėgėlis reikalavo nuplėšti kryžių nuo organizacijos “Caritas” logotipo ir vietoj jo užklijuoti pusmėnulį. “Musulmonų radikalai - pavojingi žmonės. Jie grasino mūsų organizacijos savanoriams, reikalavo, kad organizacijos logotipe būtų pavaizduotas pusmėnulis. Tačiau savanoriai neišsigando.

Jie teigė, kad tai krikščioniška organizacija ir jos logotipo nekeis”, - pasakojo S.Feddoulas.

Taigi nesantaikos tarp krikščionių ir musulmonų židiniai jau matomi.

Pilietinis karas Sirijoje ir musulmonų pabėgėlių antplūdis gali sudrumsti kelis dešimtmečius taikoje gyvenančią Libano visuomenę. Labiausiai dėl šio antplūdžio gali nukentėti ramios katalikų maronitų bendruomenės gyvenimas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 03 25 Lietuvos žinios

Verslas

9

Trąšų gamintojai varžosi kokybe metus. Esu įsitikinęs, kad aplankyti ne vien dideles, bet ir mažas asociacijos nares labai naudinga. Stengiamės dirbti ne tik Briuselyje, kuriame įsikūrusi asociacijos būstinė. Vertiname kiekvieną jos narį, siekiame kuo artimiau su visais bendradarbiauti, pamatyti juos iš arti. Kadangi “Achema” labai svarbi asociacijos narė, priimti sprendimą atvykti į Lietuvą buvo lengva.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Šiemet Europos trąšų gamintojų dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą - vasarą Vilniuje vyks jubiliejinė šios pramonės šakos įmones vienijančios asociacijos generalinė asamblėja. Lietuva asociacijoje vertinama kaip didelė gamintoja ir svarbi narė.

Maisto gamyba neįmanoma be trąšų

Apie trąšų pramonės reikšmę ir Lietuvos poziciją globaliose rinkose LŽ pasakojo daugiau kaip dvejus metus Europos trąšų gamintojų asociacijos “Fertilizers Europe” generalinio direktoriaus pareigas einantis Jacobas B.Hansenas. “Trąšų pramonės šakoje esu gana naujas žmogus. Anksčiau dirbau maisto pramonės srityje, taigi nuo maisto gamybos perėjau prie produkcijos, kuri užtikrina maisto produktų žaliavos gamybą. Manau, tai fantastiška”, - prisistatydamas sakė jis.

Europos trąšų gamintojų asociacijos “Fertilizers Europe” tikroji narė Lietuvoje yra AB “Achema”.

Vienija beveik visą Europą - Kokie pagrindiniai asociacijos tikslai ir kiek šalių narių ji šiuo metu vienija?

- Pagrindinis asociacijos tikslas - padėti Europos trąšų pramonei gyvuoti ir plėsti rinką. Mes norime, kad investuotojai į trąšų pramonę Europoje būtų tikri, kad ir ateityje galės sėkmingai plėtoti verslą. Gindami savo narių interesus pabrėžiame sąžiningos prekybos ir konkurencijos svarbą - Europos rinkose negali būti dempingo kainomis parduodamos trąšos, įvežtos iš trečiųjų šalių. Taip pat konsultuojame asociacijos narius ES teisės klausimais.

Asociacija vienija 18 didelių cheminių trąšų gamintojų Europoje. Kadangi turime narių daugelyje valstybių, norimą žinią galime perduoti visai Europai.

Mes atstovaujame 80-90 proc. trąšų produkcijos, taigi galime kalbėti beveik apie visą trąšų pramonę.

- Kaip vertinate trąšų pramonę Lietuvoje?

- Norėčiau pabrėžti, kad daug šalių neturi nė vieno trąšų gamintojo, tuo metu Lietuvoje veikianti AB “Achema” -

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jacobas B.Hansenas įsitikinęs, kad didelė Lietuvos sėkmė yra stipri globalioje rinkoje dirbanti trąšų gamintoja ir eksportuotoja. labai didelė ir svarbi trąšų gamintoja Europos mastu, o Lietuvos mastu - milžiniška. Ši įmonė dirba ne vien Lietuvos rinkoje, ji parduoda gaminius visoje Europoje. Be to, “Achemos” padėtis išskirtinė - yra arti Rusijos, todėl jos veiklai labai didelę įtaką daro Rusijos trąšų sektorius. Galima sakyti, “Achema” mus pirmoji įspėja apie pokyčius Rusijos rinkoje, todėl atidžiai sekame jos veiklą. Žinoma, Europa nebeturi sienų, taigi nėra reikalo visose šalyse turėti po trąšų gamintoją. Svarbiausia, kad kartu Europos trąšų gamintojai yra stiprūs, kitaip nesu tikras, ar galėtume garantuoti sklandų trąšų tiekimą rinkai ir ypač užtikrinti jų aukštą kokybę. Juk

jei neturėtume pakankamai trąšų, mums neužtektų ir maisto - būtent trąšos užtikrina įvairių kultūrų derlių.

- Šiemet vasarą Vilniuje planuojama surengti Europos trąšų gamintojų asociacijos generalinę asamblėją. Kokie klausimai bus svarbiausi jos darbotvarkėje?

- Generalinė asamblėja Vilniuje vyks birželio viduryje. Noriu pabrėžti, jog tai bus ne šiaip tradicinis metinis renginys - Vilniuje organizuojamas 25-asis, jubiliejinis, vienas svarbiausių susitikimų.

Todėl kviečiame į jį daugiau svečių ir narių nei paprastai. Per šią asamblėją bus išrinkta nauja asociacijos valdyba ir prezidentas, apžvelgsime praėjusius

- Kokią šiuo metu vietą tarp kitų pramonės šakų užima trąšų pramonė?

Kaip keičiasi jos reikšmė, kai vartojimas nuolat didėja?

- Trąšų pramonė yra viena svarbiausių ūkio šakų. Juk ji glaudžiai susijusi su mūsų kasdienio maisto gamyba. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad 50 proc. visų maisto produktų žaliavų užauginama naudojant trąšas. Žmonės mėgsta kalbėti apie natūralų maistą, organinius produktus, ir aš neturiu nieko prieš, tačiau realybė tokia, kad pusės pasaulyje suvartojamų produktų gamyba neatsiejama nuo trąšų. Kitaip tariant, mes negalime gyventi be trąšų, juolab jog žmonių pasaulyje nuolat daugėja, reikia pamaitinti vis daugiau alkstančiųjų, o žemė nualinama. Taigi ateityje pasaulis turės naudoti dar daugiau trąšų, kad žemė įstengtų užauginti daugiau kultūrų. Tikrai galima sakyti, jog trąšų pramonė maitina pasaulį.

- Ar tai ir verčia trąšų pramonę investuoti į inovatyvius sprendimus ir nuolat pirmauti modernizuojant gamybą bei nuosekliai mažinant aplinkai kenksmingus išmetimus?

- Trąšų pramonė iš tiesų nuolat siekia, kad jos produktų kokybė būtų vis geresnė ir vis labiau didintų ūkininkų derlių, kad naudojant tuos pačius dirbamos žemės plotus būtų gausiai auginamos derlingos kultūros. Be to, mūsų asociacijos nariai dirba ne vien Europoje - jie parduoda savo produkciją konkuruodami su Pietų Afrikos, arabų regiono, Rusijos ir kitais gamintojais. Taigi neatsipalaiduoti, ieškoti inovatyvių sprendimų ir nuolat gerinti produkcijos kokybę verčia ir stipri konkurencija siekiant pasiūlyti ūkininkams kokybiškiausią prekę.

Trąšų pramonės įmonės nuosekliai modernizuoja gamybą ir investuoja į naujus sprendimus bei naują įrangą.

Taip jos siekia didinti savo produktyvumą ir produkcijos kokybę, taupyti brangią energiją ir brangias žaliavas, o šios investicijos bei sprendimai nuosekliai mažina ir aplinkos taršą. Aukšta produkcijos kokybė garantuoja, kad ūkininkai užaugina kiek įmanoma geresnį derlių, bet jų naudojamos trąšos patenka tik į augalus, o ne į orą ar vandens telkinius.

Pirmyn veda protingi sprendimai - Kaip dabartinė ekonominė situacija Europoje veikia investicijas į šią pramonės šaką?

- Europos ekonominė situacija veikia tiek trąšų, tiek maisto pramonės šakas. Bet mūsų sektorius turi išskirtinę problemą - didžiausia trąšų pramonės išlaidų dalis tenka dujoms, o pigių dujų Europoje neturime. Labai brangios žaliavos didina produkcijos savikainą, tad konkuruoti tenka produkcijos kokybes. Pavyzdžiui, mano gimtoji Danija buvo nepakankamai konkurencinga, todėl trąšų pramonė ten visai sustojo. Taip nutiko daugelyje šalių. Europos pramonė patiria itin didelį spaudimą dėl to, kad kitur pasaulyje dujų kainos mažesnės. Ten įmonės gali daugiau pinigų skirti investicijoms. Šiuo metu negalime pasidžiaugti Europos pramonės investicijomis į naujas trąšų gamyklas. Tačiau privalome plėtoti ir toliau tobulinti veikiančias šios šakos gamyklas.

Dėl to pokalbio pradžioje atkreipiau dėmesį į “Achemą”, kuri sugebėjo išlikti konkurencinga globalioje rinkoje, nors Lietuvoje dujų tiekimo situacija sudėtinga, o jų kaina - didelė. Kai esi stambi kompanija mažoje šalyje, žinai, kad politikai padėti negali - juk esi didelis net visos Europos rinkos požiūriu.

Taigi belieka pasikliauti savimi, kurti gerą verslą ir būti konkurencingam. Turi priimti tik labai protingus sprendimus, kad sugebėtum išlikti. Tuo metu įmonės, veikiančios didelės valstybės, pavyzdžiui, Prancūzijos, rinkoje, visuomet tikisi valdžios pagalbos. Manau, pramonės mentalitetas mažoje šalyje yra geresnis.

•

Neprikalbina elektros vartotojų žengti į rinką KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Daugiau kaip pusė smulkių ir vidutinių Lietuvos bendrovių norėtų taupyti elektros energijos sąskaita, bet neskuba pasirašyti sutarčių su tokią galimybę siūlančiais nepriklausomais elektros tiekėjais.

mą tiekėją, už elektros energiją moka vidutiniškai 10 proc. mažiau negu tos, kurios perka ją reguliuojamomis kainomis iš skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO. Jo žodžiais, mažesnio tarifo sąskaita sutaupo net įmonės, suvartojančios tik apie 10 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos per metus, - už elektrą sumoka maždaug 500 litų mažiau.

sakė A.Juozaponis. - Kai rinkoje realiai veikia 15 nepriklausomų tiekėjų, tai labai didelis rodiklis, nors šios veiklos licenciją turi apie 80 įmonių.”

Plečiasi į šiaurę

Rinka sluoksniuojasi Beveik pusė įmonių nepasirašo sutarčių su nepriklausomais tiekėjais dėl to, kad stokoja informacijos, dešimtadalis įmonių mano suvartojančios per mažai elektros energijos tokiam susitarimui sudaryti, o 7 proc. apklaustųjų tiesiog neranda laiko įsigilinti į pasiūlymus.

Ypač vangiai sutartis su nepriklausomais tiekėjais pasirašo mažos bendrovės, tos, kurioms elektros rinka buvo atverta šių metų sausį. Tokią išvadą padarė UAB “Energijos tiekimas”, apklaususi 442 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių vadovus.

“Energijos tiekimo” generalinis direktorius Algirdas Juozaponis, pristatydamas apklausos rezultatus, pažymėjo, kad įmonės, pasirinkusios nepriklauso-

Pasak A.Juozaponio, jau yra išgrynintos kelios rinkos dalyvių pardavimo strategijos. Vieni nepriklausomi tiekėjai potencialiems klientams siūlo pasirašyti trumpesnes nei metų sutartis, kiti - kelerių metų, tačiau didesnė dalis rinkos dalyvių ragina jas sudaryti metams. “Visų tipų sutartys turi ir pranašumų, ir trūkumų. Vis dėlto daugiau kaip pusei įmonių vadovų (64 proc. apklaustųjų) labai svarbu, kad nepriklausomas tiekėjas sutarčiai dar nesibaigus nevaržytų galimybės pasirinkti kitą tiekėją ir kad būtų galima keisti kai kurias jos sąlygas”, - dėstė “Energijos tiekimo” generalinis direktorius. Jis pažymėjo, kad šiuo požiūriu elektros energijos rinka darosi panaši į telekomunikacijų rinką.

Nepriklausomą tiekėją pasirinkusios įmonės už elektros energiją sumoka vidutiniškai 10 proc. mažiau negu tos, kurios perka ją reguliuojamomis kainomis iš skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO. / LŽ archyvo nuotrauka Todėl kai kurie elektros tiekėjai jau perima ryšio bendrovių praktiką pasirašyti neterminuotas sutartis, kad vartotojas galėtų bet kada pakeisti tiekėją, aišku, prieš tai jį perspėjęs. A.Juozapo-

nio įsitikinimu, tai didina konkurenciją, tad vartotojas laimi. “Dauguma įmonių vadovų prieš pasirašydami sutartį išnagrinėja 3-4 tiekėjų pasiūlymus, bet yra ir tokių, kurie renkasi iš dešimties, -

“Energijos tiekimas” pradėjo plėtrą į Latviją ir Estiją. Tose valstybėse bendrovė jau įsteigė savo padalinius, jie aktyvią komercinę veiklą pradės šių metų antrąjį pusmetį. “Šis žingsnis mums bus iššūkis, nes Estija gamina elektros energiją kūrendama savo degiuosius skalūnus, o Latvijoje dominuoja hidroelektrinėse gaminama energija, - pripažįsta A.Juozaponis. - Bet turėsime ką parduoti ir mes.” Jo vadovaujama bendrovė, be kita ko, vienintelė turi teisę prekiauti Kauno hidroelektrinės pagaminta elektros energija. A.Juozaponio teigimu, elektros rinka Latvijoje bus pradėta kurti šių metų rudenį, kai pagaliau ir šioje valstybėje ims veikti Šiaurės šalių elektros biržos padalinys “Balt Pool”.

Naują Baltijos šalių elektros rinkos impulsą “Energijos tiekimo” vadovas prognozuoja apie 2015-uosius, kai mūsų regiono valstybės povandeniniu kabeliu bus sujungtos su Švedija.

•

10

2013 03 25 Lietuvos žinios

Verslas

Prieš kruizų sezoną ragina apsikuopti VIDA BORTELIENĖ

Kruizinės laivybos proveržis Klaipėdoje mažai tikėtinas. Taip teigia iš pasaulinės jūrinio turizmo parodos Majamyje (JAV) sugrįžę uostamiesčio delegatai. Mat mūsų krašte trūksta įdomybių.

Išsikėlę užduotį pritraukti 100 kruizinių laivų per sezoną, kaip kitų šalių sostinės, klaipėdiečiai jaučia apmaudą dėl pasiturinčių užsienio turistų išrankumo. Menkas istorinių objektų limitas ir išsekusi naujovių pasiūla verčia Lietuvos uostą tenkintis nusistovėjusiu atplaukiančių laivų skaičiumi - iki 50. Nostalgijos kamuojamų buvusių “memelenderių” srautas iš Vokietijos natūraliai ir dėl ekonominių priežasčių išseko. Sovietine praeitimi kurį laiką Vakarų Europos turistus traukęs kraštas nepateikia rinkai naujų išskirtinės saviraiškos ženklų. O amerikiečiams, sudarantiems kruizų keleivių branduolį, trūksta linksmybių.

Pastaruoju metu vis dažnėjančios tūkstančius turistų plukdančių kruizinių lainerių avarijos ir technikos gedimai, paverčiantys prabangias keliones sanitariniais košmarais, daug kam visai atgraso norą keliauti milžiniškais plaukiojančiais miestais, todėl žmonės mieliau renkasi mažesnius laivus.

Nors šiemet į Klaipėdą atplauks daugiau negu pernai didelių laivų ir turistų, artėjantis jūrinio turizmo sezonas džiaugsmo nekelia. Gegužės mėnesį laukiamas dešimties kruizinių linijų atstovų inspekcinis vizitas ir paraginimai “sutvarkyti miestą” - labai nemalonus dalykas.

Verda savo sultyse Jau antrus metus Lietuvos pristatymo Majamio parodoje išlaidas, maždaug 40 tūkst. litų už 18 kvadratinių metrų, apmoka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Pasak uosto atstovės spaudai Gedos Mikaločienės, pastarąjį kartą subsidiją, dalinį parodos ploto nuomos ir stendo įran-

Klaipėdos miesto delegacija, susitikusi su kruizinių linijų atstovais, išgirdo priekaištų tiek dėl nesutvarkyto senamiesčio, tiek dėl kruizinių laivų terminalo teritorijos. / Vidos Bortelienės nuotrauka uostamiesčio delegacija šiemet dalyvavo dešimtą kartą.

Prisistatymo tikslas - kruizines linijas, kelionių agentūras ir potencialius keleivius informuoti apie naujas turizmo paslaugas, Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams sistemą. Pasak delegatų, Lietuva reklamavo unikalią pajūrio gamtą, vaišino svečius šakočiu.

Pastebėta, kad 29-ą kartą JAV rinkodaros ir viešųjų ryšių kompanijos “UBM plc” bei Jungtinės Karalystės leidybos grupės “Seatrade” drauge organizuojamas renginys šiais metais dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio buvo mažesnis. Negalutiniais duome-

Gegužės mėnesį laukiamas dešimties kruizinių linijų atstovų inspekcinis vizitas ir raginimai “sutvarkyti miestą” - labai nemalonus dalykas. gos išlaidų kompensavimą, viešoji įstaiga “Versli Lietuva” suteikė 2011 metais. Tačiau nei pernai, nei šiemet paramai gauti teiktos paraiškos nebuvo patvirtintos.

Be uosto atstovų, į parodą kasmet vyksta Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, kelionių agentūrų “Klaipėdos Mėja”, “Krantas Travel” atstovai, laivų agentavimo kompanijų “Klaipėdos laivų remontas” ir “Limarko” jūrų agentūros atstovai. Majamyje rengiamoje parodoje ir konferencijoje

nimis, parodoje apsilankė maždaug 9 tūkst. lankytojų (2012 metais - 11 tūkst.), savo paslaugas pristatė apie 850 eksponentų iš 92 pasaulio valstybių (pernai - 900 eksponentų iš 100 šalių). Konferencijoje dalyvavo apie 1000, penktadaliu mažiau negu pernai, delegatų.

Sulaukė pastabų Per konferenciją Tarptautinių kruizinių linijų asociacija pateikė duomenis, kad 2013-aisiais kruizinės laivybos

prieaugis, skaičiuojant keleiviais, sudarys 20 mln. (2012 metais - 18 mln. keleivių), ir didžioji jų dalis - iš Šiaurės Amerikos. Baltijos regione 2012-aisiais pastebėtas 7 proc. kruizinės laivybos prieaugis, o 2013 metų prognozė - tik 3 procentai.

Kruizinės laivybos Europoje sąstingio priežastys - nesibaigiantis ekonomikos nuosmukis ne tik Europoje, bet ir JAV, kurių piliečiai sudaro apie 60 proc. Europos kruizų keleivių, neramumai Šiaurės Afrikos šalyse, kruizinių laivų avarijos, numatomi griežtesni ekologiniai reikalavimai (sieros junginių mažinimas laivų degaluose, į jūrą išleidžiamų nuotekų kontrolė).

Konferencijos dalyviai įvardijo, kad dėl pigių ekskursijų ir egzotikos vis populiaresni tampa Kinijos ir kiti Azijos regionai. Taip pat buvo išskirtas susidomėjimas kruizais upėmis.

Klaipėdos miesto delegacija, susitikusi su kruizinių linijų atstovais, išgirdo priekaištų tiek dėl nesutvarkyto senamiesčio, tiek dėl kruizinių laivų terminalo teritorijos. Įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės pastangos sutvarkyti senamiestį ribotos, o Lietuvos turizmo departamentas neturi ir nevykdo jūrinio turizmo strategijos, kruizinės laivybos plėtros proveržis uostamiestyje mažai tikėtinas.

“Mums buvo pareikšta pastabų sutvarkyti miestą. Priėmėme jas kaip priekaištą, nes mūsų miestas išties neįdomus - pastatai apipaišyti, trūksta lankomų objektų, svečiui 6-8 valandas

FAKTAI Šiuo metu Baltijos jūroje veikia 44 kruizinės linijos, turistus plukdo 88 laivai, į Klaipėdą per sezoną užsuka maždaug kas ketvirtas. Uostamiesčio savivaldybė nurodo, kad miestui sugrįžus į 27 narius vienijančią asociaciją “Cruise Baltic”, 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, laivų vizitų Klaipėdoje padaugėjo 16 proc., iki 45, turistų 24 proc., iki beveik 27 tūkstančių. Po nuosmukio tai esą geras rezultatas, nes Baltijos jūros uostuose šie rodikliai sudarė atitinkamai 6,5 proc. ir 13,2 procento.

Naujausiais KVJUD duomenimis, 2013 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 44 kruiziniai laineriai, iš jų 7 - didieji (ilgesni kaip 200 metrų). Pirmą kartą Klaipėdoje matysime: “Ocean Majesty”, “Vision of the seas”, “Silver Whisper” ir “Thomson Spirit”.

Pastarasis yra pirmas į Klaipėdą užsuksiantis kruizinės linijos “Thomson Cruises” laivas. Sezonas truks nuo gegužės 4 iki rugsėjo 26 dienos. Jį pradės italų laivas “Costa Pasifica”, uždarys - Bahamose registruotas laineris “Seven Seas Voyager”.

Išankstinė registracija rodo, kad 2014 metų kruizinis sezonas valstybei pagal statistiką turėtų būti geresnis, o savivaldybei pagal priė-

nėra ką veikti”, - kalbėjo Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė. Jos teigimu, konkrečiai buvo nurodytas “šopingo” gatvės trūkumas, ženklinimo lentelių ir rodyklių nebuvimas. “Mums labai gražūs didieji laivai, laukiame jų atplaukiant, tačiau turistiniu požiūriu

Atostogauti traukia pas artimuosius Šiemet atostogauti neplanuoja 17 proc. žmonių, o 39 proc. ketina atostogauti Lietuvoje.

2012 metais keliavo 60 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiausia jų - 42 proc. lankė šeimos narius, artimuosius ir draugus. Kaip parodė tyrimų bendrovės “TNS LT” atliktas tyrimas, 37 proc. apklaustųjų atostogų tikslas buvo pasimėgauti

saule ir paplūdimiu. Kas trečias Lietuvos gyventojas 2012 metais rinkosi atostogas gamtoje - prie ežerų ir upių, vyko į kalnus. 19 proc. lankė miestus, 16 proc. gyventojų keliavo religiniais ir kultūriniais tikslais.

Sveikatinimo ir grožio procedūras pernai rinkosi kas dešimtas lietuvis. Spręsdami, kur keliauti, 59 proc. gyventojų labiausiai pasiklio-

vė artimųjų, kolegų ir draugų rekomendacijomis, 41 proc.- interneto informacija, o 26 proc. - asmenine patirtimi. Apklausa taip pat parodė, kad didžiausiu postūmiu sugrįžti į kartą jau aplankytą vietovę lietuviai laiko gamtos turtus ir palankias oro sąlygas. Tai paskatintų į tą pačią vietą sugrįžti 45 proc. apklaustųjų. Kišenei priimtinas kainų lygis sugrįžti paskatintų 27 procentus.

Dėl finansinių kliūčių atostogų pernai teko atsisakyti 45 proc. apklaustųjų, kas dešimtam - dėl darbinių reikalų, dar tiek pat teikė pirmenybę buvimui namie ir bendravimui su artimaisiais. Tyrimo metu Europos šalyse apklausta 31 tūkst. respondentų, Lietuvoje - 500 asmenų.

Apklausa atlikta sausio pabaigoje.

•

LŽ, BNS

mimo rūpesčius - dar sunkesnis. Mūsų uostamiestį kitąmet turėtų aplankyti pusšimtis kruizinių laivų, tarp jų net 11 didžiųjų. 9 kartus atplauks “Costa Pacifica”, 5 kartus - “Marina”, 4 kartus - “Seven Seas Voyager”, 2 kartus - “Artania” ir po vieną sykį - “Thomson Celebration”, “Thomson Spirit”, “Arcadia”, “Prinsendam”, “Oriana”, “Legend of the Seas”.

2014-aisiais pirmą kartą Klaipėdoje švartuosis 7 kruiziniai laivai. Birželį laukiama atplaukiant rekordinio - net 317,2 metro ilgio - “Celebrity Eclipse”.

Baltijos kruizų asociacijos iniciatyva pernai Klaipėdoje surengta 4 laivų keleivių apklausa atskleidė, kad kiekvienas jų mūsų krante išleido vidutiniškai po 48 eurus - 9 proc. mažiau negu kituose Europos uostuose. Labai palankiai vertintos ekskursijos, vietos darbuotojų paslaugumas, gyventojų draugiškumas ir geros kainos. Turistų pasitenkinimo vizitu Klaipėdoje vertinimai pagal beveik pusę kategorijų yra aukštesni už bendrus Europos kruizų rodiklius, tačiau pagal visas kategorijas - žemesni, iš 5 balų siekia 3,3, o Europoje - 3,72.

Tik 8 proc. keliautojų svarstė, kad jie tikriausiai sugrįš atostogauti į Klaipėdą ar gretimus kurortus per ateinančius trejus metus, bet 81 proc. turistų nemanė, jog tai darys.

jie nėra naudingi. Iš mažųjų laivų 90 proc. keleivių vyksta į ekskursijas ir lieka patenkinti Klaipėdos uostu. O iš didžiųjų kone pusė turistų lieka laive ir savarankiškai apžiūri miestą. Matom praeina vos valanda, o šie jau grįžta. Ir pareiškia, kad čia nėra ką veikti”, - pasakojo R.Savickienė.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6759 +0,1906% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1097 +0,2476% 1 Šveicarijos frankas 2,8298 +0,1095% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3069 +0,1881% 1 DB svaras sterlingų 4,0626 +0,5637% 100 Kazachstano tengių 1,7726 +0,1918% 1 Latvijos latas 4,9202 -0,0224% 10 Norvegijos kronų 4,5845 +0,3534% 10 Lenkijos zlotų 8,2414 -0,2973% 100 Rusijos rublių 8,6555 +0,2923% 10 Švedijos kronų 4,1282 -0,1163% 1 Turkijos naujoji lira 1,4686 +0,0204% 10 Ukrainos grivinų 3,2887 +0,1642% 2013 03 25, LB

2013 03 25 Lietuvos žinios

Trasa

11

Baltarusiai ir ukrainiečiai stabdo mašinų importą Penkios valstybės, į kurias lietuviai 2012 metais reeksportavo daugiausia automobilių pagal jų piniginę vertę

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Ukraina paskelbė nuo balandžio vidurio didinanti naujų automobilių muitus. Tačiau juos parduodantiems Lietuvos verslininkams daug svarbesni Baltarusijoje įvesti nauji apribojimai prekybai mašinomis.

Lietuvos statistikos departamento (SD) duomenimis, pernai mūsų verslininkai į kitas šalis reeksportavo lengvųjų automobilių už 1,8 mlrd. litų. Į Ukrainą išvežtų mašinų vertė buvo palyginti nedidelė - 10,7 mln. litų. O štai Baltarusijos fiziniai ir juridiniai asmenys iš Lietuvos verslininkų nupirko lengvųjų automobilių net už 552,6 mln. litų.

Kaip rodo SD pateikti duomenys, pagal piniginę vertę daugiau mašinų nei baltarusiai iš Lietuvos išsivežė tik rusai - už 573,86 mln. litų. Todėl visiškai suprantama, kad į kiekvieną su šia sritimi susijusią įstatymų pataisą Baltarusijoje ir Rusijoje mūsų šalies automobilių verslo atstovai reaguoja labai jautriai.

Baltarusių valdžia pristabdė Lietuvos automobilių perpardavėjus jau 2012-ųjų pradžioje, kai įteisino vietos įstatymų pakeitimus, - pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestino ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų perkamas lengvąsias mašinas. Tada lietuviai skaičiavo praradimus: dar 2011-aisiais 1,4 mlrd. litų siekęs automobilių eksportas į Baltarusiją pernai smuko perpus. Šiemet mūsų automobilių verslas sulaukė kitos kliūties. Gretimos šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka savo įsaku iki 25 tūkst. eurų (86,2 tūkst. litų) apribojo lengvųjų mašinų, kurios gali būti įsigyjamos kaip tarnybinis transportas, vertę.

Prezidento įsako vingrybės Tiesa, kovo viduryje įsigaliojusiame įsake dėl tarnybinių automobilių įsigijimo tvarkos pabrėžiama, kad dokumento nuostatos taikomos tik Baltaru-

Šalis

Eksportuotų mašinų vertė (mln. Lt) 1. Rusija 573,86 2. Baltarusija 552,64 3. Kirgizija 139,85 4. Tadžikistanas 137,41 5. Kazachstanas 91,92 Šaltinis: Statistikos departamentas

Tačiau ji gali skaudžiai atsiliepti mūsų valstybės įmonių grupės “Krasta”, turinčios atstovybę ir Baltarusijoje, planams skverbtis gilyn į šios šalies rinką. Grupė prekiauja brangiais vokiškais BMW ir itališkais “Maserati”, taip pat - “Fiat”, “Alfa Romeo” automobiliais.

Praėjusią savaitę “Krastos” atstovai atsisakė dienraščiui LŽ ką nors komentuoti apie galimą grėsmę jų verslui Baltarusijoje.

Specifinė rinka Ukrainoje tikima, kad pakėlus naujų importinių automobilių muitą padidės vietinės gamybos mašinų, pavyzdžiui, “ZAZ Vida”, paklausa. / Gamintojų nuotraukos sijos valstybės įstaigoms ir organizacijoms, taip pat valstybinėms įmonėms ir toms bendrovėms, kuriose valstybė turi ne mažiau kaip 50 proc. akcijų. Tačiau šioje šalyje dirbantys užsienio verslininkai žino, jog būtent juridiniai asmenys ir nuperka didžiąją dalį naujų mašinų.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Baltarusijoje parduodami nauji importiniai automobiliai kainuoja gerokai daugiau negu jų analogai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybėse. Labiausiai juos pabrangina muito mokesčiai. Įskaičiavus muitą į automobilio kainą, naujas kompaktinės klasės modelis gali atsieiti tiek pat, kiek, tarkime, Lietuvoje vidutinės klasės mašina.

Grėsmė ir Lietuvos verslui Oficialiai teigiama, jog Baltarusijos įstaigos, įmonės ir organizacijos,

Pernai Baltarusijos fiziniai ir juridiniai asmenys iš mūsų verslininkų nupirko lengvųjų automobilių net už 552,6 mln. litų. laikydamosi naujojo įsako dėl transporto pirkimo tvarkos, racionaliau naudos joms patikėtas valstybės lėšas, pavyzdingiau laikysis tarpusavio atsiskaitymų disciplinos. Be kita ko, reikalaujama, kad juridiniai asmenys, pareiškę norą įsigyti naują tarnybinį automobilį, negali būti skolingi darbuotojams, verslo partneriams ar valstybės biudžetui, taip pat privalo neturėti pradelstų skolų už valstybės vardu suteiktas bankų paskolas, elektros ir šilumos energiją.

Rinkos ekspertai neabejoja, kad siekiama ir kito tikslo - išstumti iš šalies

ne Muitų sąjungos valstybėse - Rusijoje ar Kazachstane - pagamintus naujus automobilius. Rusiškos mašinos yra daug pigesnės už garsių pasaulio koncernų gamyklose surinktus automobilius, be to, Baltarusijoje jos neapmokestinamos nei PVM, nei muito mokesčiu.

Naudotais automobiliais prekiaujančių Lietuvos verslininkų apyvartai naujoji kaimynų tvarka vargu ar turės kokios nors įtakos, nes daugumos jų parduodamų mašinų kaina net ir Baltarusijoje labai retais atvejais siekia nustatytą 86,2 tūkst. litų ribą.

Ukrainiečiai irgi paskelbė, kad jų šalyje nuo balandžio vidurio naujiems importuojamiems automobiliams bus taikomi didesni muitai.

Dokumentą priėmusi Ukrainos tarpžinybinė komisija nusprendė: įvežamų naujų mašinų, kurių variklių darbo tūris yra nuo 1 iki 1,5 l, muito mokestis padidės 6,46 proc., turinčiųjų 1,5-2,2 l darbo tūrio motorus - 12,95 procento. Anot vietos ekspertų, naujų importinių automobilių kainas tai gali pakelti net 30 procentų.

Lietuvoje dėl ukrainiečių sprendimų ramūs ir naujų, ir naudotų automobilių pardavėjai. LŽ žiniomis, nė viena naujomis mašinomis Lietuvoje prekiaujanti bendrovė neturi savo atstovybės Ukrainoje. Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintas Braždis irgi netiki, kad ukrainiečių priimti sprendimai gali turėti kokios nors įtakos jų verslui.

•

Naujų automobilių nebeįperka net šveicarai 2013 m. vasario mėn. naujų automobilių pardavimą Europoje kėlusių gamintojų penketukas Vieta Gamintojas Pokytis (proc.)* 1.

“Jaguar” +28,9 2.

“Honda” +27 3.

“Mazda” +13,1 4.

“Land Rover” +5,8 5.

“Hyundai” +1,4 *Palyginti su 2012 m. vasariu Šaltinis: ACEA

Gamintojų, kurių pardavimas Europoje 2013 m. vasarį krito labiausiai, penketukas Vieta Gamintojas Pokytis (proc.)* 1.

“Ford” -20,8 2. “General Motors Group” -20,1 3.

“Mitsubishi” -19 4.

“Fiat Group” -15,7 5. “Volvo Car Group” -14,9 *Palyginti su 2012 m. vasariu

Per metus - nuo 2012-ųjų vasario iki 2013-ųjų vasario - “Ford” automobilių prekyba Europoje nukrito beveik 25 procentais.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Europos naujų automobilių rinka smunka nesustabdomai - 2013 metų vasarį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu, ji susitraukė 10,2 procento.

Praėjusį mėnesį rinkos traukimosi lyderis buvo finansų krizės purtomas

Kipras - šioje šalyje vasarį buvo užfiksuotas net 45,5 proc. rinkos smukimas.

Kai kalbama apie Europą, turimos galvoje ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir Senojo žemyno laisvosios prekybos asociacijos, tarptautinėje erdvėje žinomos kaip EFTA, šalys Šveicarija, Norvegija ir Islandija. Kas mėnesį pardavimo atskaitas skelbianti Europos automobilių gamin-

tojų asociacija (ACEA) šias šalis irgi nuolat įtraukia į suvestines.

Krito ir EFTA Iki vasario itin turtingose EFTA šalyse nuolat buvo fiksuojamas prekybos naujais automobiliais augimas. Dabar stebuklus rodo tik mažiausia asociacijos narė Islandija - pastaraisiais mėnesiais šioje šalyje prekybos naujais auto-

Šaltinis: ACEA

mobiliais apimtis pakilo net 50 proc. ir daugiau. Vasarį islandai nupirko 17,6 proc. daugiau naujų mašinų nei pernai tuo pačiu metu. Bėda, kad iš viso praėjusį mėnesį Islandijoje buvo nupirkta vos 380 naujų mašinų.

Vos 3,6 proc. - iki 11,3 tūkst. - automobilių prekybos apimtis augo ir Norvegijoje. Tačiau bendras prekybos rezultatas EFTA šalyse buvo neigiamas ir siekė -1,8 procento. Tai lėmė šveicarų,

kurie paprastai nuperka dvigubai daugiau naujų automobilių (apie 21 tūkst. 24 tūkst. per mėnesį) nei islandai ir norvegai kartu sudėjus, pasyvumas.

Prekyba naujais automobiliais per vasarį Šveicarijoje sumenko 4,6 procento.

Stebino estai ir graikai Labai blogą bendrą Europos rezultatą galutinai nustekeno itin prasti naujų automobilių prekybos duomenys didžiosiose ES valstybėse. Italijoje vasario mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, buvo parduota 17,4 proc., Prancūzijoje - 12,1 proc., Vokietijoje - 10,5 proc., Ispanijoje - 9,8 proc. mažiau naujų automobilių. Iš didžiųjų Bendrijos šalių praėjusį mėnesį 7,9 proc. siekęs augimas užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje, 0,9 proc. - Lenkijoje.

Labiausiai tarp visų į ACEA statistiką patenkančių Europos valstybių naujų automobilių rinka pasistiebė Estijoje vasarį ji šovė į viršų net 20 procentų.

Nustebino ir krizės kamuojami graikai bei portugalai - jų šalyse naujų mašinų pirkimas praėjusį mėnesį ūgtelėjo atitinkamai 7,6 proc. ir 8,6 procento.

Tačiau maži vilties žybtelėjimai vargu ar gali bent truputį praskaidrinti bendrą nevilties nuojautą tarp rinkos dalyvių.

ACEA duomenimis, per metus - nuo 2012-ųjų vasario iki 2013-ųjų vasario bendras pardavimas ES ir EFTA šalyse nukrito net 9,5 procento.

•

12

2013 03 25 Lietuvos žinios

Pramogos

Beissoul kviečia pakilti “aukščiau žemės” VIKTORIJA SINICAITĖ

Atlikėjas Beissoul (Artūras Žabas) kartu su kūrybiniu bendraminčiumi Einiumi (Einius Jarutis) ką tik pristatė naują savo dainą. “The Story” žymi ir muzikantų vienų metų scenoje sukaktį.

Visuomet norintys stebinti vaikinai ir šį kartą kurdami vaizdo klipą buvo originalūs. Filmavimo aikštelėje Beissoul kolegei Indrei Mickevičiūtei buvo patikėtas gražios, išpuoselėtos ir nudailintos lėlės vaidmuo, o muzikantas pasirinko seno, jau trupančio suvenyrinio žaislo įvaizdį. Tai tapo dialogu, kuriame viena lėlė papildo kitą sava istorija apie susitikimą ir išsiskyrimą.

“Vieną minutę ji yra, o kitą - tik iliuzija”, - LŽ teigė Beissoul.

“The Story” daina žymi ir muzikantų Einiaus (kairėje) ir Beissoul vienerių metų scenoje sukaktį. / Elzės Kasperavičiūtės nuotrauka

Beissoul: “Išmokau neklausyti neprotingų ir pavydžių žmonių, todėl jų dabar net nebepastebiu.”

Kaip metų laikai Balandį Beissoul planuoja atsisveikinimo su pirmaisiais kūrybos metais koncertą sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje. “Išmokome bendrauti, generuoti idėjas, suprasti vienas kitą, nesikarščiuoti, rasti savo skambesio spalvą. Šiais metais buvo labai daug rutinos, bet nuo jos niekur nepabėgsi. Dabar viskas išeina daug lengviau ir paprasčiau”, - kalbėjo vaikinas.

Pašnekovo teigimu, jo komanda per tuos metus keitėsi kaip metų laikai: kartais lijo, kartais snigo, siautė pūgos, kilo cunamiai, švietė saulė, krito lapai. “Dabar purename kūrybinę dirvą naujiems, dar negreitai pasirodysiantiems darbams anglų, lietuvių, kitomis kalbomis. Skleidžiamės kaip žiedai ir mums šviečia saulė”, - džiaugėsi atlikėjas.

Pašnekovas mano, kad albumas turėtų būti labai asmeniškas ir šiek tiek nežemiškas. Visos muzikantų mintys, tilpsiančios albume, bus “aukščiau žemės”. “Vaikystėje šis žaidimas buvo mano mėgstamiausias, todėl stengiamės viską daryti “aukščiau žemės”.

Tikimės, kad klausytojai tai pajus ir susitapatins”, - aiškino Beissoul.

Gilyn

Albumas jau pakeliui

Beissoul prisipažino, kad jam svarbiausia melodijos ir teksto harmonija.

Daina “The Story” yra devintasis Beissoul kūrinys, todėl būtų logiška mąstyti apie albumo leidimą. “Albumas tikrai atsiras, galbūt jau šiais metais. Labai norėtųsi ir pačiam patirti albumo pilnatvę, tačiau kol kas iki galo jos nejaučiu, nors tikiuosi, kad tai įvyks jau greitai”, - mąstė muzikantas.

Naglio Bieranco nuotrauka

LŽ Beissoul prisipažino apie albumą su Einiumi svarstantys seniai, o kartais susėdę po darbų net juokauja šia tema. “Prasimanome begalę absurdiškų ir siaubingai netinkamų albumo pavadinimo variantų, neturin-

čių nieko bendro su mūsų darbais ir kūryba. Vieni jų būna labai makabriški, kiti sarkastiški ar apokaliptiniai.

Gerą valandėlę pasijuokiame iš savo beprotiškų minčių, taigi rinktis tikrai turėsime iš ko”, - juokėsi vaikinas.

Kūrinys “The Story” yra apie susitikimą ir išsiskyrimą - jausmų “flashmobo”. Kaip Beissoul sakė, vieną minutę jauti viską, o kitą - tik jausmų atgarsius. Jis kūrinį vadina trumpos meilės etiudu, nes šiandien visuomenėje labai dažnai nutinka, kai greita meilė plinta kaip greitas maistas.

“Pasirinkau lėles, nes labai dažnai jos atrodo išmintingesnės ir įdomesnės už žmones. Jos tikros ir niekada neturi melo šešėlio savo veide, o tik paslaptingumą ir mistiką. Mane tai žavėdavo dar vaikystėje, žavi ir dabar. Turiu savo keraminių lėlių

kolekciją, ji mane ir įkvėpė”, - kalbėjo pašnekovas.

Kadangi daina netikėtai buvo sukurta dialogo forma, nuspręsta, kad pravartu leisti tais pačiais žodžiais išsisakyti dviem personažams. Taip Beissoul balsas atsidūrė merginos lūpose.

Beissoul kūrinių vaizdo klipai, įvaizdis ir kuriama muzika dažnai būna originali, labai savotiška. Vaikinas sakė, kad to nesiekia tyčia, tiesiog jis kuria apie save ir pasaulį tokį, kokį jį mato pats. “Taip turėtų daryti kiekvienas žmogus, tačiau, kad tai įvyktų, reikia sudėti į save daugybę ingredientų. Kai kurie klausytojai jų neranda, o kai kuriems tai visiškai nerūpi - čia kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Išmokau neklausyti neprotingų ir pavydžių žmonių, sekundės tikslumu juos identifikuoti, todėl dabar jų net nebepastebiu”, - dėstė muzikantas.

Pašnekovas mano, kad kiekvienam kūrėjui svarbu ne paviršinis jo kūrybos suvokimas. “Nebent pats siektų, kad į jo kūrybą nebūtų gilinamasi. Bet tokių žmonių tikriausiai nebūtų galima vadinti kūrėjais, jie greičiau vadintųsi spekuliantais ar kičininkais. Mums svarbiausia muzikos melodijos ir teksto harmonija. Kai viskas vienoje vietoje, pasidaro lengviau kilti nuo žemės, tai yra “aukščiau žemės”, - kalbėjo Beissoul.

•

Balkanų muzika prišauks tikrą pavasarį ŽYDRĖ JANKUTĖ

Kokių asociacijų klausytojams kelia žodžiai “balkanų muzika”? O jei pridėtume įvairių pasaulio kultūrų spalvų ir visa tai pateiktume lietuviškai?

“Tai, ką rengiamės parodyti balandžio pradžioje, pranoksta vaizduotę”, - įsitikinę “Balkanaktis live” organizatoriai.

Jau po poros savaičių sostinės menų fabrike “Loftas” muzikos ieškotojai ras balkaniškos muzikos “grynuolių” ir juos pristatys lietuviai. “Taip, balkaniška muzika bus atliekama lietuvių atlikėjų, tad ji pasipildys lietuvišku temperamentu. Kita vertus,

pildytą lietuvišku atlikimu”, - intrigavo renginio organizatoriai.

Koncerto rengėjai sako, kad romų muzika - ne tai, apie ką dažniausiai pamanome. Tai ne tradiciškai suprantamas stilius. Tai “gypsy dub punk” muzika. Joje yra romų muzikos motyvų, regio ir pankų muzikos.

Tačiau visuma - didelis šurmulys, linksmas skambesys, netikėti tekstai ir užvaldanti energija.

“Gogol Bordello” - 1999 metais JAV susibūrusi įvairių šalių emigrantų grupė, kurios sudėtyje yra muzikantų iš Rusijos, Ukrainos, JAV, Etiopijos, Kinijos. Dauguma grupės dainų įkvėptos romų muzikos, tačiau supintos “dub ir punk” stilių. Grupė garsėja itin teatrališkais pasirodymais ir nuolatinėmis gastrolėmis.

M.Kneipferavičius: “Klausytojai greitai suprato ir pamėgo balkanišką muziką - ne veltui lietuviai vadinami Baltijos kraštų pietiečiais.”

JAV grupė “Gogol Bordello” savaime neįtikima - jungianti skirtingas, ne tik balkanų tautas. Vilniuje pamatysite “Gogol Bordello Tribute” tarptautinį balkanišką skambesį, pa-

Praėjusių metų pabaigoje jauni, tačiau prityrę muzikantai nusprendė imtis vieno ambicingiausių pastarojo meto “tribute” projektų “Gogol Bordello Tribute”. Pirma-

Muzikos ir siautulio į aikštelę atneš ir “Baltic Balkan” komanda, publikai gerai pažįstama nuo 2008 metų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka sis jų pasirodymas vyks balandžio 5 dieną menų fabrike “Loftas”. Kolektyvas rengia dviejų valandų pasirodymą, aprėpsiantį puikiai žinomus “Gogol Bordello” kūrinius ir naujausias kompozicijas. Beje, lietuvių kolektyvas atskleidžia, kad pavyko susisiekti ir su pačiais “Gogol Bordello”, ir jie išreiškė norą palaikyti projektą.

“Kad “Balkanaktis” iš tikrųjų patenkintų įnoringiausiųjų poreikius, vakarą tęs neseniai T.Ė.T.Ė geriausios DJ komandos apdovanojimą gavę “Baltic Balkan”. Tai vyrukai, kurie nepalieka abejingų jų energijai”, - įsitikinę koncerto rengėjai.

Muzikos ir siautulio į aikštelę atnešiantys “Baltic Balkan” Baltijos šalių publikai jau gerai pažįstami nuo

2008 metų. Pernai “Baltic Balkan” išleido debiutinį albumą. Ši muzika skleidžia linksmumą, bet drauge turi šį tą graudaus, minorinio. Balkaniška muzika yra daug įvairesnė nei hauso muzika ar “trance” - kiekvienas pasirodymas yra tarsi kelionė pagal skirtingų pasaulio kultūrų ritmus. “Baltic Balkan” groja ne gryną folkloro muziką - tai kūriniai, kuriuose daug elektronikos įtakos.

“Baltic Balkan” narys Marius Kneipferavičius yra sakęs, kad Lietuvos klausytojai greitai suprato ir pamėgo balkanišką muziką bei romų šėlsmą - ne veltui lietuviai vadinami Baltijos kraštų pietiečiais.

“Anksčiau lietuviai tokią muziką galėjo išgirsti nebent Emiro Kusturicos filmuose ar per Gorano Bregovičiaus koncertus, o mes įrodėme, kad ji puikiai tinka ir per vakarėlius.

Negana to, kartu su šlakeliu rakijos ji sudaro tikrą sprogstamą mišinį”, kalbėjo Marius. “Žinome, kad muzikos gerbėjai jau pasiilgo pavasario, o jis šiais metais vėluoja. Galbūt galinga balkaniška energija ir karščiu pabandysime pradėti tikrą pavasarį”, - žada “Balkanaktis live” organizatoriai.

•

2013 03 25 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Pagonybė dieviškuose moterų kūnuose MINDAUGAS KLUSAS

Dvylikos filmų autorius Aleksejus Fedorčenka save vadina dokumentinių pasakų kūrėju. Praėjusio šeštadienio vakarą Vilniuje svečias “Kino pavasario” publikai pristatė vaidybinę juostą “Dieviškos pievų marių žmonos”. Į Vilnių rusų režisierius A.Fedorčenka atvyko iš Bulgarijos, kur vyko XVII Sofijos kino festivalis. Ten jis sutiko ką tik “Kino pavasaryje” viešėjusį režisierių Sergejų Loznicą. “Esame geri bičiuliai, mūsų maršrutai dažnai susikerta festivaliuose”, - pašnekesio pradžioje sakė A.Fedorčenka. Įdomi paralelė - S.Loznicos pirmoji profesija matematikas, o A.Fedorčenka į kiną irgi atėjo iš tiksliųjų mokslų srities, jis dirbo ekonomistu, buhalteriu kino studijoje. Vėliau norėdamas rasti bendrą kalbą su režisieriais ir scenarijaus autoriais baigė scenaristų kursus. Šeštadienio vakarą svečias “Kino pavasario” publikai pristatė savo filmą “Dieviškos pievų marių žmonos”. Šiandien kino centre “Skalvija” įvyks antrasis susitikimas su režisieriumi.

Rytoj, kovo 26 dieną, juostą galės įvertinti Kauno kino centro “Forum Cinemas” žiūrovai.

Naujojo A.Fedorčenkos filmo “Dieviškos pievų marių žmonos” pasaulinė premjera įvyko praėjusį lapkritį per VII Romos kino festivalio konkursinę programą. Deja, nei A.Fedorčenkai, nei “Amžino sugrįžimo” autorei Kirai Muratovai Amžinasis miestas sėkmės neatnešė. Kas kita Venecija: ankstesni A.Fedorčenkos filmai “Pirmieji Mėnulyje” (2005) ir “Tylūs stebėtojai” (2010) pelnė šio festivalio apdovanojimus.

Filmas “Dieviškos pievų marių žmonos” - spalvinga, erotiška siuita apie ugrofinų tautelės marių moteris ir pagoniškus papročius. Keičiantis metų laikams, sukasi ir magiškas pasakojimų kaleidoskopas. Kiekvienoje iš 23 novelių atsiduria skirtingo amžiaus moterys. Margaspalvė marių kultūra lėmė ryškią juostos faktūrą. Be abejo, prie to prisidėjo ir įspū-

Aktorės Julijos Aug herojė sutinka girių būtybę Ovdą. / Kadras iš filmo koskaja kolcevaja doroga, MKD, aut.). Ką tai reiškia jums tiesiogine ir perkeltine prasme? - teiravausi Aleksejaus Fedorčenkos.

- Tiesiogine prasme - gyvenu Jekaterinburge, 1900 kilometrų nuo MKD. Tai jau Azija, Europos žemyno riba driekiasi 20 kilometrų atstumu nuo mūsų miesto. Tad gyvenu Azijoje ir kuriu azijietišką kiną. (Juokiasi.)

Nesinori užsiimti glamūriniu, banaliu, vulgariu kinu. Neigiama prasme Maskva man siejasi su tokiu. Aišku, joje esama ir nuostabių dalykų, daug mano draugų. Kiekviena sostinė - blogo ir gero koncentracija.

- Tačiau žinomi ir kiti “žiedai”, tarkim, Sankt Peterburgas. Šiemet “Kino pavasaryje” matėme Liubovės Arkus ir Aleksejaus Balabanovo filmus, sukurtus Peterburgo kino kompanijose.

A.Fedorčenka: “Labai nustebau, kai juosta “Dieviškos pievų marių žmonos” buvo pažymėta indeksu “18 +”. dingas operatoriaus Šandoro Berkešio talentas. Pasak rusų kino kritiko Valerijaus Kičino, dar niekam nepavyko apniukusios Uralo žiemos nufilmuoti tokia šventiška spalvų gama. Padėjo ir pati gamta: prireikus nušvisdavo saulė arba pradėdavo lyti. “Dieviškos pievų marių žmonos” kūrėjams atsiėjo du milijonus dolerių. Pusę sumos skyrė Rusijos Federacijos kultūros ministerija, likusią dalį - turtingi Uralo rėmėjai. Šiurkščia, vyriška poezija alsavo A.Fedorčenkos “Tylūs stebėtojai”.

Juos “Kino pavasario” žiūrovai matė prieš porą metų. Čia režisierius prisiminė jau išnykusią ugrofinų tautelę - merius. Nors daugumą filme rodytų papročių, ritualų teko išgalvoti, kūrėjams intuityviai pavyko sukurti paslaptingą dvasingumo aurą. A.Fedorčenkos filmai gretinami su Piero Paolo Pasolini, Sergejaus Paradžanovo, Andrejaus Tarkovskio šedevrais.

Už Maskvos žiedinio greitkelio - Jus vadina režisieriumi, kuriančiu už Maskvos žiedinio greitkelio (Mos-

- A.Balabanovas irgi kilęs iš Jekaterinburgo, tik labai anksti jį paliko. Šis miestas dabar tapęs trečiuoju Rusijos kino centru. Čia gyvena ir Vasilijus Sigarevas, filmo “Gyventi” autorius.

Mes bičiuliai, drauge garsiname Uralo vardą.

Filmavo beveik metus - Kur gyvena mariai ir kokia jų istorija?

- Jie gyveno prie Volgos, šiaurinėse Kazanės žemėse, priklausė Kazanės chanatui. Nors laikėsi ne musulmonų, o pagoniškų papročių. Kai Ivanas Rūstusis užkariavo Kazanę, ilgiausiai jam priešinosi būtent mariai, rusų vadinti čeremisais. Stačiatikybė naikino pagonišką marių kultūrą, todėl dauguma marių persikėlė į Uralą. Daug jų dabar gyvena Permės, Sverdlovsko apskrityse, taip pat - Baškirijoje. Mariai skirtingi - pievų, kalnų ir rytiniai. Pastarieji geriausiai išlaikė archajines tradicijas.

Ir jos pamažu stiprėja. Kiekvienas kaimas turi šventiką, vadinamą kartu, taip pat šventąją giraitę. Kai kuriose vyksta didžiulės pamaldos, į

kurias susirenka keli tūkstančiai žmonių iš visos marių respublikos.

“Dieviškas žmonas” filmavau Sverdlovsko apskrityje, prie sienos su Baškirija. Surengėme tris ekspedicijas, darbas truko beveik metus. Pagal scenarijų reikėjo įamžinti visus metų laikus, tad pradėjome vasarį, o baigėme lapkritį.

Rasti scenarijų - sunku - Gal scenarijaus autorius, Kazanės rašytojas Denisas Osokinas savo knygą parašė marių kalba?

- Ne, rusų. Dialogus teko versti į marių kalbą. Denisas gerai moka komių kalbą, tačiau gerai supranta ir marius, gali net eilėraštį parašyti.

- Etnologas?

- Filologas. Jis baigė Kazanės universitetą, Varšuvos universitete įgijo filologo profesiją.

- Tad turite du autorius - D.Osokiną ir Aistą Sergejevą, “Tyliųjų stebėtojų” scenarijaus autorių?

- A.Sergejevas - D.Osokino pseudonimas. Denisas turi keturis slapyvardžius.

- Kaip susipažinote?

- Dar kurdamas filmą “Pirmieji Mėnulyje” mąsčiau apie naują darbą. Siaubingas scenarijų stygius, tiesiog krizė. Surasti gerą - nelengva, ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Norėjosi ko nors savito, originalaus. Perskaitęs penkis šimtus scenarijų nuliūdau.

Ir netikėtai rankose atsidūrė D.Osokino romanas “Angelai ir revoliucija”, publikuojamas žurnale “Znamia”.

Taip patiko tikslus jo stilius, jog supratau - tai mano autorius. 2004 metais nuvykau į Kazanę, susitikome, susibičiuliavome. Kartu sukūrėme filmą “Šošo” apie pievų marių vyrus. Ilgai pas juos gyvenau, susipažinau su kultūra. Vėliau nufilmavome du dokumentinius filmus, tada atėjo “Tylių stebėtojų” ir “Dieviškų žmonų” metas. Ir tik šiemet baigėme filmuoti “Angelus ir revoliuciją”. Prabėgo beveik dešimt metų.

Paskutinis vaidmuo - Kas vaidina jūsų filme?

- Rusų aktorės, taip pat marės - iš kaimų ir teatro. Marių respublikos sostinėje Joškar Ola veikia marių teatras.

Į “Kino pavasarį” rusų režisierius A.Fedorčenka atvyko iš Bulgarijos, kur irgi neseniai vyko kino festivalis. / Romo Jurgaičio nuotrauka - Senis, “Stebėtojuose” kalbėjęs bespalviu balsu, “Žmonose” prabilo marių kalba...

- Taip, Viačeslavas Melechovas.

Deja, tai paskutinis jo vaidmuo, jis pernai mirė.

- O kaip atsirado įsidėmėtinos išvaizdos dvimetrinė Ovda?

- Ieškoti nereikėjo. Kai perskaičiau scenarijų, supratau, kad filmuosis šis aktorius. Peterburge gyvena toks aukštaūgis, buvęs krepšininkas. Jį išvydau Boriso Chlebnikovo filme “Laisvas plaukimas” (2006).

Su žiūrovais nekoketuoja - Jūsų filme ryškus erotinis pradas.

Koketuojate su žiūrovais? O gal erotika labai svarbi marių kultūroje?

- Ne, su žiūrovais niekada nekoketuoju. Man atrodė, jog pagonybės esmę galima perteikti kūnu, nuostabaus grožio kūnais. Mariai įsižeis, nors seniau apie jų moterų seksualumą sklido legendos. Mūsų filmo erotika - ne dėl pačios erotikos, o siekiant perteikti pagrindinę jo mintį. Erotika, meilė, gamta, pagonybė - sinonimai. Juk sekso filme nėra? Ten - nuostabūs kūnai, moterys, peizažai, kraštovaizdžiai. Labai nustebau, kai juosta bu-

vo pažymėta indeksu “18 +”. Tuo tarpu kai kruviniems koviniams filmams skiriama “12 +”. Manau, tai klaida.

Kad ir kaip būtų, dukrai ramiai leidžiu žiūrėti savo filmą, nematau nieko blogo.

- Kas jūsų filmuose tiesa ir kas - intuicijos žaismas?

- “Dieviškos žmonos” ir “Tylūs stebėtojai” - pasakos. Marių kultūra ir sąlygiškai atkurta merių kultūra - šių pasakojimų fonas. Juose daug išlikusių ir daug prarastų papročių. Tarkim, nuotakos dūdos, kuri rodoma filmo pabaigoje, manau, niekas nepūtė penkiasdešimt metų. Ji tikra, muziejinė, o kandiklio nėra. Tad niekas nežino, kokį garsą iš tiesų skleidė. Kai mergaitei atsiranda pirmosios mėnesinės, ji turi išeiti į lauką ir pūsti tą dūdą, kad visi žinotų - kaime atsirado nauja būsimoji nuotaka. Toks paprotys dar egzistavo trečiajame, ketvirtajame dešimtmetyje. O būrimas diržu gyvas iki šiol. “Dieviškos žmonos” jauniesiems mariams taps vadovėliu, iš kurio jie semsis žinių apie savo kultūrą.

- Ar jau vyko filmo premjera Rusijoje?

- Ji įvyks birželį Sočyje, kino festivalyje “Kinotavr”.

•

14

2013 03 25 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai SIDABRINIS STARTAS Rio de Žaneire (Brazilija) vykusiame šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų antrajame etape antrąją vietą užėmė olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė. Po Londono olimpiados pirmosiose varžybose dalyvavusi L.Asadauskaitė surinko 5224 taškus ir 44 taškais atsiliko nuo pergalę iškovojusios pasaulio jaunimo čempionės amerikietės Margaux Isaksen, kuri Londono olimpinėse žaidynėse liko ketvirta. Trečiąją vietą užėmė vengrė Zsofia Foldhazi (5176 taškai). Sėkmingai varžybose startavusi L.Asadauskaitė fechtavimosi rungtyje buvo antra (976 tšk.), tačiau plaukimo rungtyje (1128 tšk.) liko 18-a, jojimo varžybose (1000 tšk.) - 22-a ir užėmė 3 poziciją šaudymo bei bėgimo dvikovėje (2120 tšk.).

Kita į finalą patekusi lietuvė Gintarė Venčkauskaitė surinko 4900 taškų ir užėmė 15 vietą. Vyrų varžybų finale Justinas Kinderis (5544 tšk.) buvo dešimtas. Nugalėtoju tapo vengras Adamas Marosis (5768 tšk.).

Dėl taurės kausis tik “Žalgiris” Besibaigiančiame VTB Jungtinės krepšinio lygos sezone paaiškėjo, kurios komandos tęs kovą dėl titulo. Į atkrintamąsias varžybas pateko po šešias kiekvienos grupės ekipas. Dvi pirmąsias vietas užėmusios praleis pirmąjį atkrintamųjų varžybų etapą.

Kauno “Žalgiris” tapo B grupės nugalėtoju, per 18 rungtynių suklupęs vos 2 kartus. Vakar žalgiriečiai paskutinėse rungtynėse namie 69:62 (9:13, 24:19, 18:19, 18:11) palaužė “Nižnij Novgorod” ekipą iš Rusijos.

“Būtų gražiau, jei varžovus įveiktume 20 taškų skirtumu, tačiau reikia suprasti, kad turime nemažai problemų ir rungtyniaujame nebe su tais žaidėjais, su kuriais pradėjome sezoną, - sakė “Žalgirio” treneris Joanas Plaza. - Varžovai žaidė žemesniais žaidėjais ir buvo nelengva juos gaudyti. Tačiau laimėjome ne dėl to, kad “Nižnij Novgorod” pavargo. Buvome geresnė komanda.” ČEMPIONO PERGALĖ Vakar kauniečius į pergalę vedė 18 taškų pelnęs ir 11 baudos metimų iš 12 “Formulės-1” pasaulio čempionato pataikęs Mindaugas Kuzminskas. 15 antrąjį etapą - Malaizijos “Grand Prix” taškų prie pergalės pridėjo Darjušas lenktynes - vakar laimėjo ir sezono lyLavrinovičius, 9 - Mario Delašas. Varderiu bendrojoje įskaitoje tapo iš piržovams 19 taškų pelnė Dijonas Thompmosios pozicijos startavęs čempiono ti- sonas, 17 - Vadimas Paninas. tulą ginantis vokietis Sebastianas “Žalgirio” komanda ketvirtfinalio Vettelis su “Red Bull-Renault”. 56 tra- etapą praleis, o pusfinalyje kovos su Sasos ratus (310,408 km) S.Vettelis įveikė maros “Krasnyje Krylja” ir Liubercų per 1 val. 38 min. 56,681 sek. ir 4,298 “Triumf” akistatos nugalėtoju. sek. aplenkė komandos draugą austraPaskutinę akimirką durys į ketvirtfilą Marką Webberį. Šiek tiek daugiau nalį užsivėrė Vilniaus “Lietuvos rytui”. kaip 12 sek. nuo nugalėtojo atsiliko ir Naujojo trenerio vokiečio Dirko Bautrečiąją bei ketvirtąją vietas užėmė mernanno vedini Lietuvos vicečempio“Mercedes” ekipos lenktynininkai nai vakar vakare namie 75:56 (24:15, atitinkamai britas Lewisas Hamiltonas 17:13, 19:8, 15:20) pranoko Mariupolio ir vokietis Nico Rosbergas. 27-ą perga- “Azovmaš” iš Ukrainos. Visus šešis trilę per savo karjerą iškovojęs ir čempio- taškius pataikęs Janis Blūmas “Lietuvos nato lyderiu tapęs S.Vettelis bendrojoje rytui” pelnė 18 taškų. 14 pridėjo Neįskaitoje surinko 40 taškų ir devyniais manja Nedovičius, 10 - Tautvydas Lyaplenkė prieš savaitę pirmąsias sezono deka. “Azovmaš” legionierius iš Lietulenktynes Australijoje laimėjusį suomį Kimi Raikkoneną (“Lotus-Renault”).

Jis vakar finišavo septintas.

NKL KOVOS Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse jau aiškūs trys iš keturių finalinio ketverto dalyvių. Ketvirtfinalyje Alytaus “Dzūkija” 66:56 ir 96:94 palaužė Šakių “Zanavyką”, Jonavos “Triobet” 86:77 ir 97:92 nugalėjo Vilniaus “MRU-Perlą”, o Kauno “Žalgiris-2” 79:62 ir 72:67 pranoko Plungės “Olimpą”. Nugalėtojas nepaaiškėjo tik per “Mažeikių” ir Vilniaus “Statybos” mačą. Pirmąsias rungtynes namie žaidę mažeikiškiai laimėjo 92:82, tačiau “Statyba” šeštadienį sostinėje atsirevanšavo 76:69. Lemiamos, trečiosios, serijos rungtynės ketvirtadienį 18 val. vyks Mažeikiuose.

JAUNIMO NESĖKMĖ Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) futbolo rinktinė šeštadienį svečiuose draugiškas rungtynes 0:3 (0:0) pralaimėjo bendraamžiams iš Lenkijos. Pirmas kėlinys baigėsi be įvarčių, nors kelias geras progas pasižymėti turėjo ir Lietuvos komanda. Susitikimo baigtį nulėmė du Mariuszo Stepinskio įvarčiai per keturias minutes antro kėlinio pradžioje - 48 ir 52 minutę. Trečią įvartį šeimininkams pelnė Bartolomiejus Pawlowskis (74 min.). Lietuvos jaunimo rinktinei šis mačas buvo repeticija prieš 2015 metų Europos čempionato atrankos turnyro 1 grupės rungtynes su San Marino komanda. Jos vyks birželio 6 dieną.

LŽ

vos Simonas Serapinas įmetė 7 taškus.

“Lietuvos rytas” nebuvo savo likimo kalvis. Vilniečiams reikėjo, kad per kitas rungtynes Estijoje Talino “Kalev” nugalėtų “Astana” ekipą iš Kazachstano.

Deja, “Astana” po pratęsimo išplėšė pergalę 85:81. Tad “Lietuvos rytui” VTB Jungtinės lygos sezonas jau baigėsi.

Vietą lygoje išsaugojo Klaipėdos “Neptūnas”. Uostamiesčio ekipa B grupėje užėmė 9 vietą, leisiančią kovoti turnyre ir kitą sezoną. Paskutinėse rungtynėse “Neptūnas” tolimajame Krasnojarske 77:63 (26:15, 13:18, 14:14, 24:16) pranoko “Jenisej” komandą.

•

LŽ

TURNYRO LENTELĖS (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas A GRUPĖ 1. Uniks

18 14 4

78

2. Chimki

17 13 4

77

3. Krasnyje Krylja

17 12 5

71

4. Spartak

18 12 6

67

5. Astana

18 9

9

50

6. Doneck

18 9

9

50

7. Lietuvos rytas

18 9

9

50

8. PGE-Turow

18 4

14 22

9. Azovmaš

18 3

15 17

10. Kalev B GRUPĖ

18 3

15 17

1. Žalgiris

18 16 2

89

2. CSKA

18 15 3

83

3. Lokomotiv-Kuban

18 12 6

67

4. VEF

18 11 7

61

5. Nižnij Novgorod

18 10 8

56

6. Triumf

18 9

9

50

7. Jenisej

18 6

12 33

8. ČEZ

18 5

13 28

9. Neptūnas

18 3

15 17

10. Minsk

18 3

15 17

Vakar “Žalgirį” į pergalę vedė M.Kuzminskas (dešinėje).

Erlendo Bartulio nuotrauka

Trečiųjų rungtynių neprireikė Lietuvos vyrų rankinio lygos ketvirtfinalio serijoje nugalėtojai paaiškėjo jau po dviejų mačų.

Favoritai pasistengė, kad jiems netektų žaisti trečiųjų rungtynių.

Praėjusio sezono nugalėtojai Klaipėdos “Dragūno” rankininkai išvykoje palaužė Varėnos “Ūlos” komandą rezultatu 28:21 (10:10). Po 6 įvarčius klaipėdiečiams pelnė Karolis Stropus ir Jonas Truchanovičius, po 4 - Gražvydas Juška ir Darius Jasinskas. “Ūlos” ekipoje išsiskyrė Kęstutis Ikasala (7 įv.), Kęstutis Krisiulevičius (5) ir Gediminas Barysas (4).

Pirmą ketvirtfinalio mačą namie “Dragūnas” buvo laimėję net 35:14.

“Rungtynes pradėjome gerai, darėme nedaug klaidų ir kietai gynėmės.

Vartininkas Eimantas Mikučionis žaidė bene geriausias sezono rungtynes, todėl pirmą kėlinį baigėme lygiosiomis. Deja, po pertraukos pristigo jėgų, žaidėjai greitai pavargo, todėl neatsilaikėme prieš greitas “Dragūno” atakas”, - sakė “Ūlos” treneris Rolandas Markinas.

Bene lengviausiai pusfinalį pasiekė Alytaus “Almeida-Stronglasas”.

Alytiškiai namie Šiaulių “Universitetą-Guberniją” buvo įveikę 40:20, o šeštadienį išvykoje sutriuškino varžovus 37:19 (17:7). Net 11 įvarčių prie pergalės prisidėjo Gintautas Adamkevičius, 5 kartus pasižymėjo Linas Paliušis, po 4 - Žygimantas Micevi-

čius ir Irmantas Asakavičius. Šiaulių ekipai 7 įvarčius pelnė Mindaugas Valuckas, 4 - Aivaras Budrys. Lengvą pergalę pasiekusios Alytaus komandos treneris Jonas Jonuška pažymėjo, kad jo komandos tikslas šį sezoną pelnyti aukso medalius. Šį sezoną Lietuvos taurę iškovojusi Vilniaus “VHC Šviesa” pasirodymą čempionate baigė jau ketvirtfinalyje. “VHC Šviesos” rankininkai neatsilaikė kitai sostinės komandai

“HC Vilniui” - pirmąsias rungtynes pralaimėjo 28:29, o per antrąsias suklupo 24:28 (12:13). Nugalėtojams po 8 įvarčius pelnė Martynas Žala ir Marius Panavas, 4 - Kostas Plaušinaitis. Pralaimėjusiųjų ekipoje rezultatyvumu išsiskyrė Valdas Drabavičius (6) ir Artūras Švilpa (5).

“Pergalę lėmė puiki gynyba, komanda kovėsi kaip vienas kumštis.

Stengėmės atakuoti lėtai ir taip sumažinti rungtynių tempą. Trenerio pa-

“Ūlos” rankininkai (geltoni marškinėliai) neprilygo šalies čempionui “Dragūnui”. / www.rankiniolyga.lt nuotrauka

sirinkta taktika pasitvirtino”, - džiaugėsi “HC Vilniaus” žaidėjas Vaidas Lukoševičius.

Kauno miesto derbyje tarp “Granito-Gajos-Kario” ir “LSU-Lūšies” stipresnė pasirodė pastaroji komanda.

Pirmąsias tarpusavio rungtynes “LSU-Lūšis” laimėjo 29:16, o antrąsias - 25:20 (11:8). “LSU-Lūšį” į pergalę vedė Petras Očikas ir Arūnas Urbonas - pelnė po 6 įvarčius. 4 įvarčius prie pergalės pridėjo Remigijus Vaičikauskas. Pralaimėjusiai komandai po 5 įvarčius pelnė Vaidas Drevinskas ir Valdas Jarukas.

Neįprastai anksti sezoną baigusiai “Granito-Gajos-Kario” komandai dėl traumų negalėjo padėti Edvinas Balčiūnas, Paulius Šarkauskas ir Lukas Sutikas, visiškai nepasveikęs žaidė ir V.Drevinskas. “Šis sezonas labai nesėkmingas.

Neprisimenu, kad kada nors mus taip būtų persekiojusios traumos. Tai išbalansavo komandos žaidimą. Ketvirtfinalyje žaidėme labai prastai.

Kodėl? Reikia paklausti tų, kurie neįmesdavo įvarčio iš kelių metrų ir iš varžovų vartininko padarė žvaigždę”, - pyko pralaimėjusiųjų treneris Valdemaras Novickis.

Rankinio lygos pusfinalyje “Dragūnas” kausis su “LSU-Lūšimi”, o “Almeida-Stronglasas” - su “HC Vilniumi”. Pirmosios serijos iki dviejų pergalių rungtynės balandžio 20 dieną vyks Klaipėdoje ir Alytuje.

•

LŽ

2013 03 25 Lietuvos žinios

Sportas

15

Iškovotas taškas teikia vilčių VILMANTAS REMEIKA

Nors neturėjo kelių pagrindinės vienuolikės žaidėjų, Lietuvos futbolo rinktinė atsilaikė Slovakijoje. Pasaulio čempionato atrankos varžybose lietuviai per dvikovą su slovakais išplėšė tašką - 1:1. Tokiu pat rezultatu baigėsi ir pirmosios ekipų rungtynės Vilniuje.

“Aikštėje matėme tikrą komandą. Žaidėjai kovojo vienas už kitą. Jie neišsigando varžovų, patys sukūrė progų pasižymėti. Tokią komandą noriu matyti visada”, - pasibaigus rungtynėms kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris Csaba Laszlo. Žilinos mieste iškovotas taškas dar nepalaidojo lietuvių galimybių kautis dėl antrosios vietos grupėje ir vilčių patekti į pasaulio čempionatą.

Nesileido mušami Nors per mačą Žilinoje spaudė šaltukas ir snyguriavo, pirmos minutės Lietuvos rinktinei buvo labai karštos. Jau 2 minutę mūsiškiams plačiai nusišypsojo fortūna, nes Jurajus Kucka vos iš poros metrų nesugebėjo pataikyti į vartus.

Prieš rungtynes C.Laszlo akcentavo, kad svarbu atremti pirmas varžovų atakas, paskui ir patiems atsiras galimybių įmušti. Treneris buvo teisus. Nuslūgus pirmai slovakų komandos atakų bangai, lietuviai sudavė jiems skaudų smūgį. 19 minutę į baudos aikštelę įsiveržęs Mindaugas Kalonas paliko kamuolį Darvydui Šernui ir Turkijos “Gaziantespor” klubo puolėjas efektingu smūgiu “nuskraidino” jį vartų link, nesuteikdamas jokių vilčių varžovų vartininkui Dušanui Kuciakui atremti įvartį. Deja, prieš pat pertrauką rezultatas tapo lygus. 40 minutę gražiu smūgiu per save pasižymėjo Martinas Jakubko. Apmaudu, bet teisėjas iš Anglijos Michaelas Oliveris nepastebėjo, kad prieš M.Jakubko smūgį J.Kucka lietė kamuolį ranka.

“Nusipelnėme šio taško. Nors rungtynių pradžia buvo kritinė, per paskutines 20 minučių gynėmės gerai ir neleidome slovakams nieko sukurti”, tvirtino C.Laszlo. Dėl žaidėjų traumų ir diskvalifikacijos jam teko lopyti gynybos spragas. Vidurio gynėjų porą pirmą kartą sudarė Tadas Kijanskas ir Tomas Mikuckis. Kaip kairysis gynėjas žaidė atraminis saugas Deividas Šemberas, kaip dešinysis - Saulius Mikoliūnas.

D.Šembero vietą aikštės viduryje užėmė Mindaugo Pankos ir Kęstučio Ivaškevičiaus duetas. Reikia pripažinti, kad Lietuvos rinktinę lydėjo sėkmė - porą kartų varžovų smūgiuotas kamuolys sudrebino vartų konstrukciją. Tačiau Žydrūnas Karčemarskas ir dėl traumos jį pakeitęs Giedrius Arlauskis vartus gynė nepriekaištingai. O rungtynių pabaigoje slovakų vos nepribaigė D.Šernas. Po Arvydo Novikovo perdavimo jis atsidūrė patogioje padėtyje, bet nepataikė į vartus.

Nors slovakai buvo laikomi rungtynių favoritais, įspūdingo žaidimo jie neparodė. Varžovai dažniausiai tolimais perdavimais mėgino “ieškoti” aukštojo puolėjo M.Jakubko, o lietuviams toks žaidimas buvo parankus. Pats M.Jakubko ir jo komandos draugai, supratę, kad nepasieks kamuolio, neretai žaidė šiurkščiai. “Tai buvo negražu. Galbūt slovakus taip elgtis vertė rezultatas ir mūsų aktyvus priešinimasis”, - svarstė C.Laszlo.

D.Šernas (kairėje) kartą sudraskė Slovakijos rinktinės gynybą. / AFP/Scanpix nuotrauka

STATISTIKA Slovakija - Lietuva 1:1 (1:1). Žilina, 4560 žiūrovų. Teisėjas - Michaelas Oliveris (Anglija). Įvarčiai - Martinas Jakubko (40), Darvydas Šernas (19).

Slovakija: D.Kuciakas, D.Švento, M.Škrtelis, J.Durica, T.Hubočanas, V.Pečovsky (70’ M.Bakošas), J.Kucka, M.Hamšikas, M.Sapara, R.Makas (64’ M.Durišas), M.Jakubko.

Lietuva: Ž.Karčemarskas (46’ G.Arlauskis), D.Šemberas, T.Kijanskas, T.Mikuckis, S.Mikoliūnas, E.Česnauskis, K.Ivaškevičius, M.Panka, M.Kalonas (69’ A.Novikovas), D.Šernas (90’ V.Lukša), D.Matulevičius. Įspėti - M.Škrtelis, M.Jakubko (Slovakija); M.Panka, D.Šemberas, D.Šernas, T.Kijanskas (Lietuva).

C.Laszlo: “Nors rungtynių pradžia buvo kritinė, per paskutines 20 minučių gynėmės gerai ir neleidome slovakams nieko sukurti.”

Vysis graikus 2010 metų pasaulio čempionato dalyviai slovakai, visą savaitę kalbėję apie būtinybę nugalėti Lietuvos komandą, po rungtynių paliko aikštę nuleidę galvas. Lygiąsias jie vertino kaip nesėkmę.

“Gaila, bet savo progomis nepasinaudojome. Šį kartą mes praradome du taškus, o Lietuva iškovojo vieną, sakė varžovų treneris Stanislavas Griga. - Dabar mūsų laukia sunki atrankos varžybų pabaiga. Išvykoje žaisime su graikais, du kartus kovosime su grupės lyderiais bosniais. Tačiau negalime iš anksto pasiduoti.”

G grupės varžybose latviai penktadienį mynė ant to paties grėblio, ku-

Lichtenšteinas - Latvija 1:1 (1:1).

Michele Polverino (17); Aleksandras Cauna (30).

Bosnija ir Hercegovina - Graikija 3:1 (2:0).

Edinas Džeko (30, 54), Vedadas Ibiševičius (36); Theofanis Gekas (90+3).

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

REZULTATAI

E GRUPĖ Slovėnija - Islandija 1:2 (1:0).

Norvegija - Albanija 0:1 (0:0).

Kipras - Šveicarija 0:0.

A GRUPĖ Kroatija - Serbija 2:0 (2:0).

Makedonija - Belgija 0:2 (0:1). Škotija - Velsas 1:2 (1:0).

1. Belgija

5

4 1 0 10:1 13

2. Kroatija

5

4 1 0

3. Velsas

5

2 0 3 5:12 6

4. Serbija

5

1 1 3

6:7 4

8:2 13

1. Šveicarija

5

3 2 0

7:1 11

2. Albanija

5

3 0 2

6:5 9

3. Islandija

5

3 0 2

6:5 9

4. Norvegija

5

2 1 2

6:6 7

5. Kipras

5

1 1 3

4:8 4

1. Bosnija ir Hercegovina

5 4 1 0 18:3 13

5. Makedonija 5

1 1 3

3:6 4

2. Graikija

5 3 1 1 6:4 10

3:7 2

3. Slovakija

5 2 2 1 6:4

8

4. Lietuva

5 1 2 2 4:7

5

6. Škotija 5 0 2 3 B GRUPĖ Bulgarija - Malta 6:0 (2:0). Čekija - Danija 0:3 (0:0).

5. Latvija

5 1 1 3 6:9

4

1. Italija

4

3 1 0 10:4 10

1. Rusija

4

4 0 0

2. Bulgarija

5

2 3 0 10:3 9

2. Izraelis

5

2 2 1 13:8 8

3. Danija

4

1 2 1

5:4 5

3. Portugalija

5

2 2 1

9:6 8

6. Lichtenšteinas 5 0 1 4 2:15 1

ris prieš porą metų skaudžiai smogė lietuviams. Latvijos rinktinė išvykoje nesugebėjo įveikti Lichtenšteino (1:1). “Esu labai nusivylęs. Nesugebėjome pademonstruoti tokio žaidimo, kuris mums būtų leidęs sukurti pakankamai progų įvarčiui įmušti ir tikėtis pergalės”, - po rungtynių teisinosi latvių treneris Aleksandras Starkovas.

Grupės lyderiai Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkai Zenicoje įspūdingu žaidimu 3:1 pranoko Graikijos rinktinę. Graikai tebėra surinkę 10 taškų, o lietuviai, turintys 5 taškus, dar tikisi jiems mesti iššūkį. Abi komandos birželio 7 dieną susikaus Vilniuje.

“Jei įveiksime graikus, išsaugosime šansą patekti į pasaulio čempionatą. Visa kova dar prieš akis”, - optimistiškai kalbėjo C.Laszlo.

Po rungtynių Žilinoje Lietuvos rinktinė neišsiskirstė. Lietuvos futbolininkai išvyko į Tiraną, kurioje rytoj žais draugiškas rungtynes su Albanijos komanda. Penktadienį albanai pateikė staigmeną - per pasaulio čempionato atrankos rungtynes išvykoje 1:0 palaužė norvegus.

•

6. Slovėnija 5 1 0 4 4:8 3 F GRUPĖ Izraelis - Portugalija 3:3 (1:2).

Liuksemburgas - Azerbaidžanas 0:0.

8:0 12

4. Čekija

4

1 2 1

3:4 5

4. Šiaurės Airija 4

0 3 1

3:5 3

5. Armėnija

3

1 0 2

2:4 3

5. Azerbaidžanas 5

0 3 2

2:6

6. Malta 4 0 0 4 1:12 0 C GRUPĖ Kazachstanas - Vokietija 0:3 (0:2).

Austrija - Farerų salos 6:0 (3:0). Švedija - Airija 0:0.

1. Vokietija

5

4 1 0 18:6 13

2. Švedija

4

2 2 0

3. Austrija

4

2 1 1 11:2 7

4. Airija

4

2 1 1

5. Kazachstanas 5

5

4 1 0 13:2 13

2. Anglija

5

3 2 0 20:2 11

7:8 7

3. Ukraina

4

1 2 1

4:3 5

0 1 4 1:11 1

4. Lenkija

4

1 2 1

6:6 5

5. Moldova

5

1 1 3

2:8 4

1. Olandija

5

5 0 0 16:2 15

2. Vengrija

5

3 1 1 12:7 10

3. Rumunija

5

3 1 1 10:6 10

4. Turkija

5

2 0 3

5. Estija

5

1 0 4

5

6. Liuksemburgas 5 0 2 3 2:12 2 H GRUPĖ Moldova - Juodkalnija 0:1 (0:0).

Lenkija - Ukraina 1:3 (1:3).

San Marinas - Anglija 0:8 (0:5).

1. Juodkalnija

8:5 8

6. Farerų salos 4 0 0 4 2:15 0 D GRUPĖ Andora - Turkija 0:2 (0:2).

Vengrija - Rumunija 2:2 (1:0).

Olandija - Estija 3:0 (0:0).

6. Andora

3

6. San Marinas 5 0 0 5 0:24 0 I GRUPĖ Ispanija - Suomija 1:1 (0:0).

Prancūzija - Gruzija 3:1 (1:0).

1. Prancūzija

4

3 1 0

8:3 10

2. Ispanija

4

2 2 0

7:2 8

6:6 6

3. Gruzija

5

1 1 3

3:7 4

1:9 3

4. Baltarusija

4

1 0 3

3:8 3

5. Suomija

3

0 2 1

2:3 2

0 0 5 0:15 0

16

2013 03 25 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

PASLAUGOS

STATYBA IR REMONTAS

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Parduodu naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt), naujus elektrinius prietaisus pelėms, kurmiams, tarakonams, blakėms naikinti (kaina - 40 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

ĮVAIRŪS

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu presą aliejui spausti (kaina - 11 000 Lt) ir elektros variklį (15 kW, 1500 aps., kaina - 600 Lt). Tel. 8 614 86 727.

PRANEŠIMAI 2013 03 07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Mados sala“, į. k. 302350746, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 03 19. Bankroto administratorius UAB „Bankroto procesas“, tel. 8 645 52 006.

Visos sutartys, sudarytos iki 2013 03 19, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 05 03 adresu: bebrų g. 4, Vilnius.

Užs. R-182

AKCININKŲ DĖMESIUI

Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 24 d. 10.00 val. šaukiamas eilinis visuotinis AB „Vilniaus energetinė statyba“ (įmonės kodas 222354530, bendrovės buveinė: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Jočionių g. 53) akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinės salėje adresu: Jočionių g. 53, Vilniuje.

Akcininkai registruojami nuo 9.00 val.

Turėti asmens dokumentą arba patvirtintą įgaliojimą.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas už 2012 metus; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą; 3. Bendrovės 2012m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolio)paskirstymo tvirtinimas; 5. Bendrovės valdymo organų rinkimai.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2013 m. balandžio 17 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

Užs. LM-2428

AB „SIDONA“ AKCININKAMS Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 26 d.

šaukiamas Akcinės bendrovės „Sidona“ (įmonės kodas 169890950)

visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės būstinėje, adresu: Salantų g. 10, Plungėje, 14.00 val.

Akcininkai registruojami nuo 13.30 val.

Akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2013 m. balandžio 19 d., akcininkų susirinkimo teisių apskaitos diena yra 2013 m. gegužės 13 d.

Susirinkimo dienotvarkė: 1. Metinis pranešimas apie bendrovės 2012 m. veiklą; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą; 3. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 4. Pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 5. Auditoriaus rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Su šaukiamo eilinio susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais galime susipažinti prieš 15 d. iki susirinkimo datos.

Akcininkai, atvykę į susirinkimą, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Telefonas pasiteirauti: (8 448) 71 997.

AB „Sidona“ Užs. R-180 generalinis direktorius.

UAB „LIFTAS“ AKCININKAMS! UAB „LIFTAS“ skelbia, kad 2013 m. balandžio 25 d.

16.00 val. Vilniuje, bendrovės buveinėje, J.Dobkevičiaus g. 8, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita apie bendrovės ūkinę veiklą 2012 m.; 2. Finansinės atskaitomybės už 2012 metus tvirtinimas; 3. 2012 m. pelno skirstymas.

Atvykstantiems į susirinkimą turėti asmenį liudijantį dokumentą.

Akcininkų įgaliotiems asmenims privaloma turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Su susirinkimui teikiamais dokumentais galima susipažinti bendrovės buveinėje, 110 kab.

Informacija teikiama telefonu: (8 5) 213 5936.

Užs. LM-2433

2013 m. kovo mėn. 15 d. priimtas sprendimas pertvarkyti IĮ „Maltupis“ tokiu būdu, kad šios įmonės teisinė forma pasikeistų iš individualios (personalinės) įmonės į mažąją bendriją, kurios pavadinimas būtų MB „Maltupis“.

Su naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentais galima susipažinti IĮ „Maltupis“ buveinėje, esančioje Kuosų g. 12, Vilnius, nuo 2013 m. kovo 18 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00 val., prieš tai susitarus telefonu 8 687 56 355.

Užs. R-181

www.lzinios.lt

18

2013 03 25 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 25 D. LTV 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Išminuotojų būrys”. 2 d.

23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.50 Nuotykių komedija “Atostogos su Dereku” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Persekiotojai” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 10.55 Komedija “Dručkiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.55 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.40 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14, 18.45 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.15 val.

“Parkeris” - 18.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.30, 21.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16.15 val.

“Gimtadienis” - 13, 17.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 16.30, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 23, 24 d. 11 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Krudžiai” - 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val.

“Linkolnas” - 18.45 val.

“Argo” - 21.45 val.

SKALVIJA “Dieviškos pievų marių žmonos” - 21.15 val.

“Gyventi savo gyvenimą” - 19.15 val.

Trumpametražių filmų programa “Meilė?” - 17 val.

PASAKA “Saugus prieglobstis” - 21 val.

“Medžioklė” - 19.15 val.

KAUNAS CINAMON “Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.35 val.

“Parkeris” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 19.30 val.

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 R.Vagneris.

Opera “Skrajojantis olandas” (k.) 13.50 “Šv. Mišios vilties simbolika” 14.50 “Kai aš mažas buvau” (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Betygala 19.35 “Šerloko Holmso sugrįžimas” N-7 21.20 Lietuvių dokumentika. “Prisilietimai”. Dok. f. apie menininką Joną Arčikauską 22.10 Dok. f. “Senieji Lietuvos vargonai” 22.40 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama “Trys dienos” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Vidmanto Bartulio kūrinys kameriniam orkestrui “I like Schubert”. Dalyvauja Šv.

Kristoforo kamerinis orkestras. Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas”

16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Siaubas baubas 2” 1.05 “Kastlas” 2.00 “CSI Majamis” 2.50 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios 7.30 “24/7” 8.30 “Gamink sveikiau!” 9.00 “Supernamai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “24/7” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Putinas. Grėsmės demokratijai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Putinas. Grėsmės demokratijai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 “Velykų skanėstai”. Kulinarinė laidelė 19.50 Dok. f. “Bin Ladeno medžioklė”. 1 d. 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Velykų skanėstai”. Kulinarinė laidelė 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 9.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 11.00 Drama “Saulėlydis” N-7 13.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 15.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 17.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 19.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7 21.00 Drama “Kelias” N-7 23.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 1.00 Trileris “Aušros kariai” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla

“Gimtadienis” - 12.15, 18, 21.15 val.

“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 22.10 val.

FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 16.30, 18.30, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11, 16.15 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Parkeris” - 13.45, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14, 17, 20 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 14.45 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Gimtadienis” - 15.15, 19.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 21.40 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

VILNIUS

KLAIPĖDA

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 26 d. 19 val. Mažojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”.

“Nutolę toliai” 28 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai” JAUNIMO TEATRAS

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 25 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai” 27 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 28 d. 19 val. “Šalia”

FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 18.45, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.50, 20.45 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 21.50 val. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 17, 20.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.45, 21.30 val.

“Mama” - 13, 19.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.30 val.

“Gimtadienis” - 10.45, 17.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 18.15 val.

FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 15.45 val.

“Hičkokas” - 18.15 val.

“Mama” - 14.45, 19.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17 val.

“Gimtadienis” - 18.45, 21 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” - 11, 13, 15, 17, 19 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.15, 12 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20 val.

26 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 27 d. nuo 10 val. Nemokami renginiai, skirti Tarptautinei teatro dienai 29 d. 18 val. “Kovos klubas” Salė 99 28 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 28 d. 18.30 val. “Selavy!”

29 d. 18.30 val. “Trys seserys” 30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” MENŲ SPAUSTUVĖ 26 d. 18, 19 ir 20 val. Juodojoje salėje. Max Schumacher ir “Post Theater” (Vokietija). “Ekspres kovos klubas” 30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”. “Avinėlio kelionė” RAGANIUKĖS TEATRAS 30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 26 d. 19 val. “Laukinė moteris” 27 d. 19 val. “Gaidukas” 28 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 29 d. 19 val. “Sex guru” 30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 28 ir 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Kuprelis” TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 26 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra” 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Mano aš”

KAUNAS

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.45, 15.30 val.

“Linkolnas” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Mama” - 17.40, 19.45 val.

“Hičkokas” - 16.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14.10, 18.50 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.50, 16.50, 20 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.15 val.

“Gimtadienis” - 21.50 val.

“Valentinas vienas” - 21.20 val.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

PANEVĖŽYS

KLAIPĖDA

KAUNO DRAMOS TEATRAS 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Teatrolas” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Selavy” 28 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas” 30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18 val. “Judas Iskarijotas” 29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 27 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 25 d. 10 val. Kauno “Vėtrungės” pradinė mokykla. “Adamsų šeimynėlė” KAUNO TEATRO KLUBAS 25 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 25 ir 26 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios.

Sportas 15.55 Svetimos paslaptys 16.40 “Pagaminta SSRS” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Likimo vingiai” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 “Didelio teroro ruletė” 23.00 “Miškuose ir kalnuose” 23.50 Žinios+ 0.05 Vaid. f.

“Moterų klubas”. 1 s. 1.20 “Miestelis” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Motosportas. Spidvėjus. Naujosios Zelandijos GP lenktynės 14.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyras 16.00 Pokeris. The Big Game turnyras 17.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyras.

Tiesioginė transliacija

Discovery programa 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Bostono metro statyba 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Magijos mokslas 0.00 Upių pabaisos 1.00 Belizo gaujų ginklai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Mini” automobilių gamykla 11.00 Lėktuvų avarijų priežastys 12.00 Krikščionybė 13.00 Juodieji vilkai 14.00 Neįprastas gyvūnų elgesys 15.00 Lėktuvų avarijų priežastys 16.00 Krikščionybė 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferarri” automobilių gamykla 19.00 Amerikiečių kolonija 20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Amerikiečių kolonija 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

TELELOTO Lo‰imo Nr. 885 Data: 2013-03-24

Teatras

ŠIAULIAI

“Optimisto istorija” - 17 val. “Šalutinis poveikis” - 21.30 val.

“Igruški” - 17.30 val. “Įsivaizduok” - 19 val.

“Seksas dėl miško” - 21.15 val.

Premjeros trumpai 2 - 17.15 val.

“Afrikos spalvos” - 18.45 val.

MULTIKINO “Pagalbos šauksmas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Parkeris” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 17.30, 22 val.

“Tamsus dangus” - 15.30, 21.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 19.45 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.45, 14, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45 val. “Šalutinis poveikis” - 13.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 15, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30 val.

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 22.25 Veiksmo f. “Šarvai” N-7 0.15 “Sveikatos ABC” (k.) 0.45 “Vaiperis” (k.) N-7

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. “Sveiki, žmonės!”

27 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” TEATRAS “MENAS” 30 d. 12 val. “Trys paršiukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. “Negaliu gyventi be scenos”. Aktorės Nijolės Narmontaitės kūrybos vakaras-koncertas PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

SKUODAS SKUODO KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ELEKTRĖNAI

Lentelė - 66 677 (1 x 66 677) Lt Įstrižainės - 8 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 3 Lt 62 07 35 69 24 66 44 08 19 18 48 75 63 46 25 42 72 10 58 55 03 54 65 51 09 16 39 60 21 33 57 43 49 32 17 06 04 64 50 59 26 15 52 67 23 31 22 27 47 01 41

Papildomi prizai: VW Polo (TV) Mindaugas Riaubiškis Peugeot 301 0174992 Toyota Aygo 0121076 Antivirusinės programos “Kaspersky” 023*632 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 18 d.) Ona Volungevičienė iš Merkinės 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 18 d.) Rita Berginienė iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 18 d.) Marius Barysas iš Vilniaus Pakvietimai į TV: 025*707, 029*334, 003*531.

Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt

www.olifeja.lt

ELEKTRĖNŲ KULTŪROS CENTRAS

EUROJACKPOTAS

26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamanetą”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

VARĖNA VARĖNOS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

UKMERGĖ UKMREGĖS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. Naujasis teatras “Aušra”. “Petys gi į petį”

PRIENAI PRIENŲ KULTŪROS CENTRAS 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

Lo‰imo Nr. 8 Data: 2013-03-22 EUROJACKPOTAS - 102 187 896 Lt 5 12 21 43 48 Papildomi skaiãiai 5 6 5 + 2 skaiãiai 102 187 896 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 1 635 607 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 444 257 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 12 426 Lt (0 priz.)

4 + 1 skaiãius 821 Lt (1 priz.)

4 skaiãiai 380 Lt (5 priz.)

3 + 2 skaiãiai 212 Lt (10 priz.)

3 + 1 skaiãius 66 Lt (140 priz.)

2 + 2 skaiãiai 57 Lt (123 priz.)

3 skaiãiai 50 Lt (183 priz.)

1 + 2 skaiãiai 38 Lt (713 priz.)

2 + 1 skaiãius 25 Lt (1976 priz.)

Prognozò: Eurojackpotas - 117 mln. Lt

2013 03 25 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:12 leidžiasi 18:39 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Šeštoji priešpilnio diena

Priešpilnis III 19

12:27

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

Šiauliai

+2 Londonas 0 -10

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, kai kur su pragiedruliais.

Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Bordo

Ukmergė -1 -13

VILNIUS +16 0 -10

+3 Amsterdamas

+16

Kaunas

Lisabona

Alytus -2 -12

Druskininkai

-3 Sankt Peterburgas

+10 Madridas

+19 Barselona

-3 Ryga

+1 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1 -8

+1

Talinas

-1 -13

Klaipėda

Stokholmas

Jaunatis IV 10

Dublinas +3 Palanga

+1 Helsinkis

+3

19

Vilnius Minskas 0 -2 Varšuva -5 Kijevas

+1

Berlynas +1 Praha

+2 Miunchenas

+15 Nica

+14 Roma

-5 Maskva

-2

Bratislava Viena Budapeštas 0 0 +5 Bukareštas Varna Dubrovnikas +9 Sofija +19

+16

Stambulas +12

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 8-11 laipsnių šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

+16

84-oji metų diena. Kovo dvidešimt penktoji, pirmadienis, pirmoji 13-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 281 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Normantas, Normantė.

Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +19

Atėnai

+18 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 15 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

03 04 - 03 09 kryžiažodžių atsakymai: 03 04 - TRAKTORISTAS 03 05 - BALTI ŽIEDLAPIAI 03 06 - PAĮVAIRINIMAS 03 07 - BITĖS 03 08 - KEISTUOLIAI 03 09 - DANGUS Redakcijos prizą laimėjo BIRUTĖ MARIJA MAŽUOLIENĖ iš Raseinių raj.

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Kovo 23 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ........................................ .....................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Prieštaringa diena.

Teks demonstruoti kompetenciją, bet, kita vertus, galimas moralinių įsitikinimų išbandymas. Bus sunku suprasti skirtingą aplinkinių požiūrį.

Jautis. Seksis organizuoti, vadovauti, susipažinti ir bendrauti su įvairiais žmonėmis.

Kai kurie planuoti susitikimai gali neįvykti, tačiau situacija dėl to nepablogės.

Dvyniai. Jeigu mąstysite pozityviai, viskas tvarkysis savaime. Nepraraskite savitvardos ir pasitikėjimo, kai demonstruosite žinias, ginsite reputaciją.

Vėžys. Dėmesio stoka nesiskųsite. Galite tikėtis naudos iš konfidencialių reikalų. Tačiau būkite atsargūs ir saugokitės rizikingų aferų bei neplanuotų išlaidų.

Liūtas. Šiandien kaip niekad teks tvardyti emocijas, nes teks tvarkyti verslo reikalus, aptarti komercines, nuomos sutartis. Džiaugsmo teiks patinkančio asmens dėmesys.

Mergelė. Atrodys, kad šiame pasaulyje jūs vienas prispaustas rūpesčių, todėl stengsitės naštą užkrauti kitiems. Taip elgdamiesi priversite aplinkinius jumis suabejoti.

Svarstyklės. Visus svarbius darbus nudirbkite iki pietų, nes vėliau gali imti trukdyti šeimos narių problemos. Galbūt atsiras finansinio pagerėjimo vilčių.

Skorpionas. Atsargiai kalbėkite, nes drąsiai ištartos frazės gali būti nesuprastos. Kils problemų, jei būsite išsiblaškę ir nepakankamai dėmesio skirsite finansams. Šaulys. Energijos turėsite pakankamai - galėsite aktyviai ir kūrybingai suktis darbe ir namie. Pasirūpinkite sveikata, grožiu. Apims nenugalimas noras gundyti priešingą lytį.

Ožiaragis. Išprovokuosite nemalonumus, jeigu nesąžiningai manipuliuosite informacija. Taikydami įstatymus, taisykles, atsižvelkite į sveiką protą bei situaciją.

Vandenis. Pirmoje dienos pusėje tikėtini nesusipratimai darbe. Svarbu nevėluoti į sutartus susitikimus, nepiktnaudžiauti savo statusu ir ryšiais. Žuvys. Numatomi neatidėliotini reikalai, susiję su teisėtvarka, informacija, kelionėmis, studijomis. Galbūt sulauksite įtakingo asmens dėmesio, viliojančio pasiūlymo.

20

2013 03 25 Lietuvos žinios

Margumynai

Suskambonauji varpai

“Nusikaltėlis” švilpikas Vienas Ohajo valstijos prokuroras iškėlė “baudžiamuosius kaltinimus” garsiajam orakului švilpikui. Panksatonio Filas kaltinamas dėl klaidingos ankstyvo pavasario prognozės.

Amerikiečiai tiki: jeigu švilpikas per vasario 2 dieną rengiamą ceremoniją pamato savo šešėlį, žiema turėtų greitai baigtis. Filas šiemet pamatė savo šešėlį, tačiau jo prognozė buvo itin klaidinga. Astronominis pavasaris prasidėjo trečiadienį, tačiau oro temperatūra didesnėje JAV šiaurės rytų regiono dalyje tebesvyruoja apie minus 1 laipsnį Celsijaus.

Sužvarbę amerikiečiai plūsta Panksatonio Filą socialiniuose tinkluose.

Vienas Ohajo prokuroras net iškėlė kaltinimus šiam žvėreliui. “Panksatonio Filas sąmoningai, iš anksto suplanavęs ir apgalvojęs, privertė žmones patikėti, kad pavasaris ateis anksti”, - kaltinamajame akte rašė Ohajo pietvakarinės Batlerio apygardos prokuroras Mike’as Gmoseris. Jis pažymėjo, kad švilpikas kaltinamas klaidingai išpranašavęs pavasarį, o tai gali būti laikoma nusižengimu “Ohajo valstijos ramybei ir orumui”. Prokuroras taip pat sarkastiškai pasiūlė Filui skirti “mirties bausmę”.

“Mirties bausmė - per griežtas nuosprendis Filui. Šis žvėrelis niekuo nenusikalto. Jis tik klaidingai išpra-

našavo pavasarį”, - sakė Panksatonio klubo, kasmet organizuojančio Švilpiko dienos ceremoniją, pirmininkas Billas Deeley. Pasak jo, kilusi pasipiktinimo banga verčia nerimauti dėl Panksatonio Filo saugumo, todėl prie jo namų Kalakuto kalvelėje imtasi specialių saugumo priemonių. “Šalia Filo gyvenamosios vietos yra policijos nuovada, - nurodė B.Deeley. - Pareigūnai buvo informuoti ir sakė stebėsiantys savo monitorius.” Švilpikas turi ir savo gynėjų socialiniuose tinkluose. “Laisvę Filui!” - vienas jo šalininkų rašė tinkle “Facebook”. “Mes su tavim, Filai”, - pridūrė kitas.

Kol amerikiečiai pešasi dėl švilpiko, meteorologai prognozuoja ilgą žiemą. “Žiema JAV šiaurės rytuose dar užsibus, ir jokių pavasario ženklų nematyti. Į šį regioną atslinksianti audra gali priversti iki 20 centimetrų sniego”, - sakė Nacionalinės orų tarnybos biuro, esančio Ohajo valstijos Vilmingtono mieste, meteorologas Donas Hughes’as. Užsibuvęs šaltis ir sniegas gali padidinti amerikiečių nusivylimą, juolab kad pernai kovas Jungtinėse Valstijose buvo šilčiausias per meteorologinių stebėjimų istoriją. Pasak D.Hughes’o, šių metų pavasaris toli gražu nėra šalčiausias, tačiau JAV šiaurės vakaruose vidutinė temperatūra maždaug penkiais laipsniais žemesnė nei įprasta.

•

Naujieji varpai Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. / SIPA/Scanpix nuotrauka

Paryžiaus Dievo Motinos katedroje per Verbų sekmadienį suskambėjo naujai nulieti varpai. Jų garsas buvo panašus į XVIII amžiaus varpų skambesį.

Pastaraisiais dešimtmečiais per mišias ir krikščionių šventes iš garsiausios Prancūzijos katedros sklindantį varpų skambėjimą jautrios klausos žmonės vadino nedarniausiu Europoje. Tačiau senieji varpai

buvo pakeisti naujais. Jie pirmąkart suskambėjo per Verbų sekmadienį, minint šios katedros statybos pradžios 850 metų sukaktį. Devynių naujų varpų, sveriančių 23 tonas, garsas buvo panašus į originalių Dievo Motinos katedros varpų, kurie buvo sunaikinti per Prancūzijos revoliuciją, skambesį.

“Mūsų tikslas buvo sukurti naujus varpus, kurie skambėtų lygiai taip, kaip prieš Prancūzijos Didžiąją revoliuciją”, - sakė Normandijoje veikian-

Milžiniškas inkilas

čios varpų liejyklos “Cornille Havard”, nuliejusios aštuonis mažesnius naujuosius varpus, vadovas Paulis Bergamo. Didžiausias iš naujųjų varpų “Marie” nulietas Nyderlanduose.

Iki mūsų dienų išliko tik vienas iš dešimties originalių Paryžiaus katedros varpų. 13 tonų sveriantis varpas “Emmanuel”, įkeltas į varpinę 1686 metais, yra pats didžiausias. Jis skambėdavo per karūnavimo ceremonijas ir pažymėjo abiejų pasaulinių karų pabaigą.

•

Šiųmetė Filo prognozė buvo itin klaidinga. / AFP/Scanpix nuotrauka

Iširo “My Chemical Romance” Amerikiečių roko grupė “My Chemical Romance” daugiau nebedžiugins savo gerbėjų. Jos nariai po 12 metų bendro darbo nusprendė pasukti skirtingais keliais.

Muzikantai šią žinią paskelbė grupės oficialiame tinklalapyje. Jie padė-

kojo gerbėjams už palaikymą ir atskleidė, kad daugiau nebekoncertuos.

“Praleidome 12 nepakartojamų metų.

Apsilankėme vietose, kuriose niekada nesitikėjome būti. Dalijomės scena su žmonėmis, kuriais žavimės. Dabar atėjo laikas tai baigti. Ačiū visiems už palaikymą”, - rašoma pranešime.

Grupė “My Chemical Romance”, ku-

Belgorode pastatytas inkilas pretenduoja į Guinnesso rekordų knygą.

Ria.ru nuotrauka

Rusijos Belgorodo miestas nori patekti į Guinnesso rekordų knygą. Šiame mieste sukurtas penkių metrų aukščio inkilas.

Milžiniško inkilo idėja kilo Belgorodo centrinio parko direktoriui Aleksandrui Karakulovui. Jis teigė, kad didžiulis namas paukščiams konstruotas penkias dienas. “Statybininkai dirbo išsijuosę, tačiau jų darbo vaisius pamatys visas pasaulis. Penkių metrų aukščio inkilas taps didžiausiu pasaulyje ir pateks į Guinnesso rekordų knygą”, - didžiavosi A.Karakulovas.

Belgorodo centrinio parko direktorius jau ilgus metus konstruoja

inkilus ir sako, kad tai jo pomėgis.

“Inkilus konstruoju nuo mažų dienų. Tai mano hobis. Paukščiams sunku išgyventi žiemą, todėl stengiuosi, kad centriniame parke būtų kuo daugiau lesyklų ir inkilų”, - sakė A.Karakulovas. Jis taip pat mokina vaikus tinkamai sukonstruoti inkilą. “Perduodu žinias jaunajai kartai. Noriu, kad vaikai rūpintųsi gamta ir padėtų paukšteliams”, teigė nagingas rusas.

A.Karakulovas tikisi, jog didžiausias pasaulyje inkilas nepaliks abejingų žmonių ir primins, kad kiekvienas turėtų rūpintis gamta bei jos kūriniais.

•

“My Chemical Romance” 12 metų praleido scenoje. / Scanpix Sweden nuotrauka

rios lyderiu buvo vokalistas Gerardas Wayas, susikūrė 2001 metais ir išleido keturis albumus. Paskutinis jų “Danger Days: The True Lives of the Fabulous Killjoys” parduotuvių lentynose pasirodė 2010 metais.

•

WENN, Komsomolskaya Pravda, AP, BNS, LŽ