2013 m. kovo 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 71 ( 13 496 )

Kaina

2013 m. kovo 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 71 (13 496)

1,99 Lt

Lietuvos žinios DIENOS TEMOS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Trakų verslininkai pagalvės mokesčio nenori

Teatro scenos pirmūnams “Aukso kryžiai” 13p.

Upės atskirtiems dzūkams nušvito viltis 4p.

5p.

www.lzinios.lt

Sunki pensijų

lygtis

Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra pritrūko lėšų, todėl iš Vyriausybės rezervo prokurorai sulaukė finansinės - daugiau kaip 600 tūkst. litų - injekcijos 3p.

LKL čempionate intrigų netrūksta, tačiau didžiausias netikėtumas būtų, jei ketvirtojoje vietoje esantis “Lietuvos rytas” iš šios pozicijos nebepakiltų ir pusfinalyje susikautų su titulą ginančiu Kauno “Žalgiriu” 15p.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

UŽSIENIS

Nuo balandžio 1 dienos gyventojai, kaupiantys pensijas fonduose, jau gali nuspręsti, ar iš jų trauktis, ar pasilikti. Analitikai, nors ir kritikuoja būsimos pensijos skaičiuokles, daro išvadą: apsispręsti kaupti lėšas antrosios pakopos pensijų fonduose verta.

10p.

75 proc. apklaustųjų teigė neturintys konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo balandžio iki rugsėjo gyventojai, iki 2013 metų sudarę sutartis su antrosios pakopos pensijų fondų valdytojais, privalės apsispręsti: ar išeiti iš fondų ir tikėtis, kad ateityje pragyventi užteks pensijos, kurią mokės valstybinė “Sodra”, ar pasilikti fonde kaip buvę, ar prie savo pajamų mokesčio dalies, iš “Sodros” pervedamos fondui, pridėti savo lėšų ir dar gauti papildomų litų iš valstybės biudžeto.

Kovo mėnesį atliktų kelių apklausų apie ketinimus dalyvauti pensijų reformoje rezultatai nebuvo identiški, bet nelabai ir skyrėsi. Antai rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. gyventojų, turinčių sutartį su antrosios pakopos pensijų fondais, ketina toliau kaupti lėšas pensijų fonduose. 23 proc. apklaustųjų planuoja pasinaudoti galimybe kaupti papildomai, o trečdalis respondentų teigė dėl savo pasirinkimo dar galutinai neapsisprendę.

B.Obamos pasirinkimas

7p.

Svečius vaišinsime lietuviškais gardėsiais Į mūsų šalyje vyksiančius pirmininkavimo ES Tarybai renginius atvykę svečiai ne tik intensyviai darbuosis. Juos taip pat ketinama supažindinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, menu, kultūros ir kulinariniu paveldu.

Pirmą kartą per 148 metų JAV slaptosios tarnybos istoriją šiai institucijai vadovaus moteris prezidentas Barackas Obama patikėjo šias pareigas 53 metų Juliai Pierson. Ji - Slaptosios tarnybos veteranė, šioje organizacijoje dirbanti 30 metų. Tačiau nemažą savo karjeros dalį J.Pierson praleido Floridoje, kur pradėjo dirbti kaip policijos pareigūnė, o paskui perėjo į Slaptosios tarnybos Majamio skyrių. B.Obama jos karjerą vadina pavyzdine ir tiki, jog J.Pierson imsis naujų iššūkių.

Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, liepos-gruodžio mėnesiais, į Lietuvą laukiama atvykstant apie 7,4 tūkst. užsienio valstybių ir Bendrijos institucijų atstovų. Aukšto lygio renginių svečius ketinama supažindinti su mūsų šalimi. Siekiama Lietuvą pristatyti kaip modernią, kuriančią ir

ORAI

jaukią valstybę, parodyti, ką turime geriausio ir gražiausio, papasakoti apie tai, kuo didžiuojamės. Norima paskatinti užsienio svečių domėjimąsi mūsų šalimi ir labai tikimasi, kad po pirmininkavimo dalis jų grįš į Lietuvą kaip turistai.

3p.

Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

19p.

2

2013 03 28 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Bendrakeleiviai ar pakeleiviai?

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Kiek amžių kunigai ar griežti tėvai moko paikšius: “Neikite su velniu obuoliauti!”, bet ar kas klauso?

Nieko panašaus! Tik ieškoma (ir randama!) kuo įmantresnių argumentų, mėginant įtikinti save ir kitus, kad tas, su kuriuo obuoliaujama, visai ne velnias, o geras vyriokas. Mes tapome tokie miklūs demagogai, jog dažnai iš tikrųjų nebematome skirtumo tarp velnio ir angelo.

Anksčiau valdžioje buvusi koalicija pripratino, kad partija galima vadinti jokios ideologijos neturintį, atsitiktinai surinktų juokdarių sambūrį, o dabartinė koalicija sunkiai girgždėdama, kaip Kristijono Donelaičio būrų ratai purvyne, derina tolerantiškuosius socialdemokratus su “darbiečiais” ir su vi-

sokių draudimų bei ultimatyvių reikalavimų pritvinkusia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Tad gal jau tokiu savitu būdu tampame tikrais, bet kam tolerantiškais europiečiais? Ne! Politologai, apžvalgininkai, kurie atlaidžiai ieško į valdžią patekusių partijų idėjų kratinyje ko nors, kas būtų panašu į valstybės politiką, išvydę įvairiaspalves, įvairaus amžiaus ir įvairių - nevaldiškų - įsitikinimų žmonių eitynes, vienijamas patriotinių šūkių, įniršta lyg buliai, pamatę raudoną skepetą. Vieni puola ieškoti ko nepametę (pavyzdžiui, fašizmo apraiškų), kiti painiojasi aritmetikoje ir eitynėse priskaičiuoja arba tūkstančius, arba tik šimtus dalyvių. Atsiranda ir tokių, kurie (matyt, kokio lingvistinio šoko ištikti) ima plūstis dailia lietuvių kalba ir šventiškai pasipuošusius žmones išvadina driskiais. Kodėl? Kur logika?

Jei nesistebime ir nesipiktiname, kai į valdžią susigrūda visokių pažiūrų ar visai pažiūrų neturintys karjeristai, kodėl gatvės eitynėse negali

draugiškai suremti pečių ir jauni, ir vyresni žmonės, ir romantikai signatarai, ir valdžios užribyje atsidūrę politikai, ir savo nuoskaudų neturintys kur išlieti aistruoliai patriotai? Jei Seime galima partijų koalicija, kodėl gatvėje negalima nepartinė koalicija?!

Gal todėl, kad įkritome į stabmeldystę ir ėmėme vadovautis senųjų romė-

kaip kryptį tautai ir valstybei judėti pirmyn) kartą, tradicijas ir šiandien yra priversta tenkintis jos dirbtiniu pakaitalu, vienų vadinamu elitu, o kitų - be jokių padailinimų - dvasios elgetomis. Juk ne veltui sakoma: “Neduok Dieve, iš ubago pono.” Mat elgeta, net ir tapęs ponu, savo dvasia vis tiek yra elgeta.

Tik nuo mūsų šalyje gyvenančių tautinių mažumų ir tautinių bendruomenių sąmoningo pasirinkimo priklauso, kaip jos įeis į Lietuvos istoriją. nų ironiška “gyvuline teise”: “Quod licet Iovi, non licet bovi” (“Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui”)?

Ko gero, tokia sugyvulėjusi “teisingumo” samprata yra dėsninga visuomenei, kuri per trėmimus, partizanų kovas, emigraciją prarado tikrųjų dvasios aristokratų (žmonių, kurių tikslas, pasak kunigo Ričardo Doveikos, buvo ne sukurti kokį nors produktą, o paliudyti bendrą gėrį,

Užtat tam tikra dalis visuomenės, ne tik tautininkai, patriotai, bet ir nemažai inteligentų, dar išsaugojusių Sąjūdžio dvasią, pajuto, kad valdžia vis labiau krypsta į šoną nuo tos krypties, kuri buvo nubrėžta Sąjūdžio dokumentuose ir valstybės Konstitucijoje.

Todėl ir radosi Kovo 11-osios eitynės.

Jei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija būtų ištikimesnė savo progra-

mai, jei tikrai rūpintųsi Lietuvos valstybę savo krauju apgynusios tautos tradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu, jei nepiktnaudžiautų rinkėjų pasitikėjimu, būtent TS-LKD lyderiai kartu su tautininkais ir kitais patriotais būtų vedę šventines eitynes. Tas, kurios dabar gal šiek tiek negrabiai siekė priminti nuo LLRA ultimatumų apdujusiai Vyriausybei ir Seimui, kad ne tik Vasario 16-osios, bet ir Kovo 11-osios Lietuva - valstybė, kurioje gyvenantys kitataučiai yra lietuvių bendrakeleiviai vingiuotame tautos kelyje į valstybę. Blogesniu atveju - atsitiktiniai pakeleiviai, blogiausiu - pagalys ratuose, gresiantis sustabdyti valstybės judėjimą į civilizuotą ateitį.

Tik nuo mūsų šalyje gyvenančių tautinių mažumų ir tautinių bendruomenių sąmoningo pasirinkimo, o ne nuo Briuselio direktyvų ar Varšuvos įgeidžių priklauso, kaip tos bendruomenės įeis į Lietuvos istoriją: ar kaip mieli, gerbiami lietuvių bendrakeleiviai ir bendradarbiai valstybės kūrimo procese, ar kaip atsitiktiniai pakeleiviai.

•

Seimo tribūna

Grėsmių krašto ekonomikai neįžvelgia Su Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju Petru Narkevičiumi kalbamės apie krašto ekonomikos perspektyvas ir jo rinkėjų panevėžiečių - problemas.

- Esate Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Kokie, jūsų akimis, didžiausi pavojai artimiausiu metu gali grėsti šalies finansų sistemai?

- Jokių pavojų ar rimtų grėsmių šiuo metu tikrai nematau. Be to, ir Vyriausybės, ir mūsų partijos programoje numatyta užtikrinti griežtą viešųjų finansų sistemos kontrolę ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, vykdyti apdairią biudžeto politiką.

Džiugina nuolat gerėjantys pagrindiniai šalies ekonomikos ir finansų rodikliai. Per 2011-2012 metus bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 5,6 proc. ir pasiekė prieškrizinį lygį - 112,1 mlrd. litų. Šiemet planuojamas 6,2 proc. BVP augimas. Padidėjo eksporto apimtis, ji pernai siekė 79,6 mlrd. litų. Didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai pastaraisiais metais sustiprino kapitalo pakankamumo rodiklį, tad jie yra finansiškai stabilūs. Žinoma, nerimą kelia “Snoro” ir Ūkio banko istorijos, tačiau kritinės įtakos šalies finansų sistemai šie įvykiai neturėjo.

Kartu galima pasidžiaugti, kad gerokai išaugo verslininkų ir vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika. Natūralu, kad šiemet verslas planuoja daugiau

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

P.Narkevičius: “Lietuvos ekonomikos augimas priklausys ir nuo to, kaip Vyriausybei pavyks įgyvendinti mokesčių reformą.” lėšų skirti investicijoms, tai skatins ūkio augimą. Žinoma, kai kurie ekonomistai perspėja dėl pavojaus, kurį gali kelti kelias euro zonos valstybes kamuojanti recesija. Vis dėlto manau, kad mūsų pramonės konkurencingumui tie procesai įtakos neturės. Jei tik nebus sukrėtimų tarptautinėse finansų rinkose dėl naftos kainų šuolio, jokios grėsmės infliacijos požiūriu nekils. Manyčiau, kad daugiau dėmesio mums reikėtų skirti administravimo kainoms. Lietuvos ekonomikos augi-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

mas ateinančiais metais priklausys ir nuo to, kaip Vyriausybei pavyks įgyvendinti mokesčių reformą, kokie sprendimai bus priimti dėl būstų renovacijos ir energetikos.

- Kokia jūsų nuomonė apie galimybę 2015 metais įsivesti eurą?

- Vyriausybė iš esmės jau pritarė euro įvedimo planui. Kad Lietuva galėtų įstoti į euro zoną, ji turi atitikti penkis visiems žinomus Mastrichto kriterijus. Kiek didesnį nerimą, manau, galėtų kelti infliacijos rodiklis ir

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

„LŽ gidas“ J.Čiulada

viešųjų finansų deficitas. Jei šiuos kriterijus atitiksime, didesnių problemų 2015 metais įsivesti eurą nematau. Iš tikrųjų Lietuvos infliacijos rodiklis pamažu artėja prie euro zonos vidurkio. Vidutinė metinė infliacija sausio mėnesį mūsų šalyje buvo 3,1 proc., Mastrichto normatyvas - 2,8 procento. Vasario 22 dieną paskelbtose Europos Komisijos prognozėse taip pat teigiama, kad Lietuvoje infliacija artimiausius kelerius metus mažės.

- Kaip jums, Darbo partijos frakcijos seniūno pirmajam pavaduotojui, sekasi diriguoti gausiai frakcijai, kurios nariai kartais turi skirtingas nuomones?

- Džiaugiuosi frakcijos kolegų geranoriškumu ir kompetencija. Esame puiki komanda, todėl visus svarbiausius klausimus stengiamės aptarti, išanalizuoti frakcijos viduje.

Viešumoje paprastai stengiamės pateikti bendrą poziciją, atitinkančią mūsų partijos rinkėjų interesus.

- Į Seimą jus išrinko panevėžiečiai.

Kokios bėdos dažniausiai kamuoja jūsų rinkėjus, kokių problemų turi pats miestas?

- Panevėžio aktualijas ir problemas, kurių, deja, yra nemažai, puikiai žinau. Kai kurios jų yra tokios, kaip ir kitur, - emigracija, investicijų stoka, nemažas nedarbas, didelės šildymo išlaidos, vis blogėjanti miesto gatvių būklė ir kitkas. Išskirtinai panevėžietiška problema - turime moderniausią termofikacinę elektrinę, kuri dirba tik puse pajėgumo. Tai neišnaudotos galimybės atpiginti ši-

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

lumą ir parduoti elektros energiją.

Turime laisvą ekonominę zoną ir potencialių investuotojų, bet Ūkio ministerijoje daugiau kaip metai vyksta šios zonos operatoriaus parinkimas ir jis vis dar nebaigtas. Nuolat bendrauju su Ūkio ministerija ir raginu ši procesą paspartinti, viliuosi, kad artimiausiu metu tai pavyks padaryti. Be to, opi problema - didžiulės savivaldybės skolos. Panevėžyje kuo skubiau reikėtų sutvarkyti labai prastos būklės lietvamzdžių sistemą. Viliuosi, kad keičiantis Vyriausybės požiūriui į savivaldą ir pagerėjus miesto valdymui situacija keistis.

- Kokia jūsų, kaip buvusio vicemero, nuomonė apie tiesioginius merų rinkimus?

- Tai labai reikalingas dalykas.

Darbo partijos programoje šią idėją numatyta įgyvendinti.

- Seime dirbate beveik penkis mėnesius. Ar jau apsipratote su naujuoju statusu, ar pastebite kokių nors Seimo veiklos keistenybių?

- Padedamas frakcijos kolegų į parlamento darbus įsitraukiau labai greitai. Manau, Seimas dirba konstruktyviai, turime nubrėžtą kryptį, ateities viziją, todėl ir dirbti malonu. Kaip vieną keistenybių paminėčiau tai, kad Seimo nariai, viešojoje erdvėje labai aštriai padiskutavę ar net apsižodžiavę, paskui lyg niekur nieko bendrauja draugiškai.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Svečiams ruošiamos vaišės ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Į mūsų šalyje vyksiančius pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginius atvykę svečiai ne tik intensyviai darbuosis. Juos taip pat ketinama supažindinti su Lietuvos istorija, tradicijomis, menu, kultūros ir kulinariniu paveldu.

Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, liepos-gruodžio mėnesiais, į Lietuvą laukiama atvyksiant apie 7,4 tūkst. užsienio valstybių ir Bendrijos institucijų atstovų. Aukšto lygio renginių svečius ketinama supažindinti su mūsų šalimi. Siekiama Lietuvą pristatyti kaip modernią, kuriančią ir jaukią valstybę.

Ką turime geriausio Nors paprastai į pirmininkavimo ES Tarybai renginius atvykstančių svečių darbotvarkė būna įtempta, kiekviena šalis siekia pristatyti savo kultūrą ir laimėjimus. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, tokių renginių turinys gana panašus, išsiskirti stengiamasi originaliomis vakarienių vietomis. Pavyzdžiui, ES pirmininkaudami čekai vieną jų surengė laive, plaukiojančiame per šalies sostinę Prahą vinguriuojančia Vltavos upe.

Pernai prie ES vairo stovėdamas Kipras svečiams rengė vienos dienos ekskursijas, kuriose supažindino su šalies istorija.

Atsižvelgiant į Lietuvos pasirinktą taupaus biudžeto pirmininkavimą,

svečiai bus trumpai supažindinti su mūsų šalies kultūra, istorija, verslu, derinant tai su darbo sesijomis ir oficialiomis vakarienėmis. “Per trumpą svečių viešnagės laiką sieksime parodyti, ką turime geriausio ir gražiausio, papasakoti apie tai, kuo didžiuojamės. Norime paskatinti užsienio svečių domėjimąsi mūsų šalimi ir labai tikimės, kad po pirmininkavimo dalis jų grįš į Lietuvą kaip turistai”, - pažymėjo R.Jakilaitienė.

Vakarienės Valdovų rūmuose URM viešojo pirkimo būdu jau įsigijo socialinės ir kultūrinės programos organizavimo bei aptarnavimo paslaugas. Anot R.Jakilaitienės, konkreti kiekvieno aukšto lygio susitikimo programa bus derinama atsižvelgiant į susitikimo biudžetą, renginio tematiką,

už jį atsakingos ministerijos siūlymus.

Dauguma aukšto lygio oficialių vakarienių vyks Valdovų rūmuose.

R.Jakilaitienė pasakojo, kad svečiams ketinama rengti 15-20 minučių temines ekskursijas po rūmus bei trumpus koncertus per vakarienę.

Visi neformalūs ES ministrų susitikimai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, tad jų dalyviai galės apžiūrėti galerijoje eksponuojamus meno kūrinius. Kai kurios ministerijos vietoj tradicinių vakarienių su kultūrine programa planuoja rengti išvykas į pažangius ūkius ar verslo įmones.

Svečiai bus vaišinami Lietuvos kulinarinio paveldo valgiais ir gėrimais, kuriais pasirūpins rėmėjai. “Bus siūloma paragauti lietuviško alaus, saldumynų, vaistažolių arbatos, pieno produktų”, - sakė R.Jakilaitienė.

Programa antrosioms pusėms Pagal susiklosčiusias tradicijas į kai kuriuos pirmininkavimo ES Tarybai renginius svečiai bus kviečiami atvykti su antrosiomis pusėmis.

“Pavyzdžiui, į neformalius ekono-

ne tik per oficialias vakarienes, bet ir specialiai jiems organizuojamose ekskursijose po Vilnių, miesto apylinkes.

Taip pat žadama parodyti Trakus, Užutrakio dvarą. Ketinama suteikti galimybę paskanauti tradicinio lietuviško maisto, išbandyti tradicinius amatus.

Logiški sprendimai Protokolo ir etiketo žinovo Armino Lydekos teigimu, kiekviena ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė ne tik atlieka privalomas oficialias funkcijas, bet ir naudojasi proga pristatyti šalį. Jis pabrėžė, kad labiau žinomos ir turistų gausiau lankomos šalys tam skiria mažiau dėmesio, o naujosios ir mažiau žinomos Bendrijos narės - daugiau. A.Lydeka prisiminė, kad ES Tarybai pirmininkaudama Slovėnija, be oficialiosios programos, rengė ekskursijas, per kurias pristatė savo kurortus, istorines vietas. “Kad kuo daugiau žmonių išsivežtų gerą įspūdį ir kitiems pasakotų apie Slovėniją”, - pridūrė protokolo žinovas.

A.Lydekos nuomone, pasirinktos priemonės pristatyti mūsų šalį užsienio

R.Jakilaitienė: “Norime paskatinti užsienio svečių domėjimąsi Lietuva ir tikimės, kad po pirmininkavimo dalis jų grįš kaip turistai.”

Užsienio svečiams norima parodyti istorinius mūsų šalies objektus, nepamirštant ir lietuviško vaišingumo.

LŽ archyvo nuotrauka

mikos ir finansų ministrų susitikimus sutuoktinių ar partnerių kviesti nepriimta, tačiau įprasta, kad žemės ūkio ministrai tokiuose susitikimuose dalyvauja su antrosiomis pusėmis. Sutuoktiniai ar partneriai kviečiami ir į kai kuriuos kitus neformalius ministrų susitikimus, bet šiuo kvietimu paprastai pasinaudoja 10-30 proc. svečių”, - kalbėjo R.Jakilaitienė.

Jos teigimu, delegacijų vadovų antrosios pusės su Lietuvos kultūra, menu bei tradicijomis galės susipažinti

svečiams yra logiškos ir teisingos. Anot jo, svarbu juos supažindinti su mūsų istoriniu paveldu, nacionaliniais valgiais ir gėrimais. “Oficialias vakarienes rengti privalu. Labai teisingas sprendimas, jei tam pasirenkama istoriškai įdomesnė vieta. Jeigu per oficialią vakarienę galima rasti formą, kaip pristatyti kokį nors lietuvišką produktą ar patiekalą - elgiamasi labai išmintingai.

Kodėl aperityvo metu nepavaišinus geru lietuvišku alumi, o po oficialios vakarienės nepateikus midaus?” - svarstė A.Lydeka.

•

Prokuratūros iždą lengvina rezonansinės bylos RAIMONDA RAMELIENĖ

Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra pritrūko lėšų. Iš Vyriausybės rezervo prokurorai sulaukė finansinės - daugiau kaip 600 tūkst. litų - injekcijos. Į Vyriausybę Generalinė prokuratūra (GP) kreipėsi prašydama lėšų tolesniems banko “Snoras” ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai.

Byla gali tapti parodomoji Kaip aiškino prokurorai, papildomų lėšų tiriant “Snoro” bylą reikia teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.

“Tyrimas yra itin didelės apimties, sudėtingas ir ilgai trunkantis. Įtariamiesiems Jungtinėje Karalystėje atstovauja itin aukštos kvalifikacijos didelę patirtį turintys advokatai, jiems talkina didelė grupė teisininkų, visuomenės atstovų, finansų ir

bankų sektoriaus ekspertų, teisės specialistų iš Lietuvos ir užsienio valstybių”, - savo rašte Vyriausybei teigia generalinis prokuroras Darius Valys. Pasak jo, minėtas procesas ir Lietuvoje, ir tarptautiniu mastu gali tapti parodomasis, todėl būtina, kad mūsų valstybei atstovautų “ypač aukštos kvalifikacijos teisės mokslo srities specialistai”.

Pernai gegužę “Snoro” bylos tyrėjams iš rezervo jau buvo skirta 221 tūkst. litų. Visos lėšos jau išleistos. D.Valio teigimu, apie 50 tūkst. litų iš jų buvo panaudota moksliniam vertimui, 27 tūkst. litų - tarnybinėms komandiruotėms į užsienį.

“Likusi suma skirta ikiteisminio tyrimo dokumentams versti iš užsienio kalbų į lietuvių kalbą”, - paaiškino generalinis prokuroras.

Lošia politine korta “Snoro” banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas ir banko valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas Lietuvoje pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo. GP V.Antonovui ir R.Baranauskui yra pateikusi įtarimus pasisavinus apie 1,7

“Snorą”, o prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo.

V.Antonovo ir R.Baranausko perdavimo Lietuvai bylą Londono teismas ketina nagrinėti liepos 8 dieną.

Pinigus suris vertimas

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

D.Valys: “Būtina, kad “Snoro” byloje mūsų valstybei atstovautų ypač aukštos kvalifikacijos teisės mokslo srities specialistai.” mlrd. litų “Snoro” turto. Lietuvos prokurorai yra išdavę Europos arešto orderį dėl jų suėmimo. Šiuo metu abu minėti asmenys gyvena Didžiojoje Britanijoje ir nesutinka būti išduoti Lietuvai. Gynyba ban-

do įrodyti, neva byla yra politinė.

Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų šioje byloje nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą.

2011 metų lapkritį Lietuvos Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti

Neką mažiau sudėtingas ir ilgai trunkantis, anot GP, yra Sausio 13osios bylos tyrimas. Pačią bylą šiuo metu sudaro 700 tomų. Anot D.Valio, pareikšti įtarimus planuojama 81 asmeniui, jie nuo tyrimo slepiasi užsienio valstybėse - Rusijoje ir Baltarusijoje. Papildomų pinigų prašymas grindžiamas tuo, kad šiemet planuojami ikiteisminio tyrimo šioje byloje baigimo darbai bus susiję “su didelės apimties papildomomis veikomis”. Didelę lėšų dalį suris mokestis už vertimo paslaugas. Apskaičiuota, kad 9200 bylos lapų vertimas iš rusų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai GP kišenę palengvins 276 tūkst. litų. Visos ikiteisminio tyrimo medžiagos, turinčios didelę istorinę vertę, įrišimo kietais viršeliais kaina siektų 22,4 tūkst. 35 tūkst. litų.

•

4

2013 03 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

Studentai sunerimo dėl magistro studijų KAZYS KAZAKEVIČIUS

Praktinė filosofija 140 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų pasipiktino, kad šią vasarą nebus skelbiamas studentų priėmimas į šios aukštosios mokyklos praktinės filosofijos magistro studijų programą.

Ši magistrantūros studijų programa skirta aukščiausios kvalifikacijos specialistams rengti, kad jie turėtų filosofinių įgūdžių ir gebėtų juos taikyti praktiškai tiek filosofinių problemų analizės srityje, tiek atskleisdami humanitarinių ir gamtos mokslų filosofines prielaidas, tiek interpretuodami šiuolaikinius etinius, socialinius, politi-

VDU vadovai tikina, kad tai lėmė ne tik sumažėjęs valstybės finansavimas, bet ir mažas šios studijų programos populiarumas tarp studentų.

Žada emigruoti Pasipiktinimą reiškiantys studentai tvirtina, kad praktinės filosofijos magistro studijų programa - vienintelė VDU filosofijos krypties studijų programa , kurią šešeriems metams akreditavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir gerai įvertino tarptautinė studijų vertinimo komisija. Šią programą renkasi ne tik baigusieji filosofijos bakalauro studijas, bet ir kitas studijų programas Humanitarinių mokslų, Menų, Katalikų teologijos, Ekonomikos ir vadybos bei kituose fakultetuose.

Studentai teigia, kad netekę galimybės šiemet laisvai pasirinkti antrosios pakopos filosofijos studijų ir nenorėdami praleisti metų bus priversti rinktis šiuo metu vyraujančią alternatyvą išvažiuoti studijuoti filosofiją į užsienį.

LŽ kalbintas filosofijos krypties studentų atstovas, trečiakursis Martynas Darškus aiškino, jog labiausiai jie nepatenkinti tuo, kad studijos formuojamos tik pagal ekonominius principus. Esą visiškai neatsižvelgiama į tai, kad praktinės filosofijos studijų programa yra orientuota į aktualias filosofijos problemas, keliamas

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

R.Vaitkus: “Aukštosios mokyklos pačios sprendžia, kurias studijų programas palikti, kurias panaikinti ar priėmimą į jas sustabdyti.” etikos, socialinės filosofijos ir kitose srityse. Jų išmanymas yra labai svarbus šiandienos Lietuvos kultūrai ir visuomenei, kad joje vyrautų pagarba, kritinis mąstymas bei solidarumas.

Anot M.Darškaus, šiemet praktinės filosofijos magistro studijų programą ketino rinktis dvylika studentų. Kasmet buvo priimama dešimt.

Aštuoni - ką tik baigusieji filosofijos bakalauro studijas, du - iš kitų specialybių. “Kad būtų suformuota grupė, reikia bent devynių studentų.

Mėginame ieškoti privačių finansavimo šaltinių, kad nelikus valstybės finansuojamų vietų būtų galimybė mokytis už studijas mokant”, - kalbėjo M.Darškus. Kiekvienam stu-

Trumpai SKYRĖ RENTAS Vyriausybė vakar nusprendė skirti rentas trims pernai rudenį į Seimą neišrinktiems Kovo 11-osios Akto signatarams - Egidijui Klumbiui, Sauliui Pečeliūnui ir Jonui Šimėnui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu rentos jiems skiriamos nuo praėjusių metų lapkričio 17 dienos. Nuo to laiko jie neturi draudžiamųjų pajamų.

Pagal įstatymą valstybinė signataro renta sudaro 50 proc. Seimo nario pareiginės algos. Tačiau tebegalioja krizės metu numatytas sumažinimas iki 40 procentų. Seimo kanceliarijos duomenimis, 2013 metais nustatytas signataro rentos dydis 2764 litai.

RADO PINIGŲ Lenkijos Punsko valsčiuje lankosi Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai, jie derina paramos pervedimą mažoms lietuviškoms mokykloms išsaugoti. “Radome pinigų Punsko mokykloms palaikyti”, - vakar sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pasak jo, Punske ŠMM kancleris derina teisinius ir techninius 400 tūkst. litų paramos skyrimo aspektus. Lenkijos lietuviai teigia, kad dėl nepakankamo finansavimo Punsko valsčiuje jie būtų priversti uždaryti Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindines mokyklas. Lietuviškoms mokykloms Lenkijoje Lietuva 350 tūkst. litų buvo skyrusi ir 2011 metais.

dentui vieni mokslo metai atsieitų apie 7 tūkst. litų.

Pasirinkimą turi VDU studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas LŽ teigė, kad šiemet studentai nebus priimami ne tik į praktinės filosofijos magistro studijų programą. Iš viso tokių programų yra šešios. Be praktinės filosofijos, tas pats nutiko taikomosios lietuvių kalbos, verslo komunikacijos vokiečių kalba, verslo informatikos, integruotos komunikacijos, karjeros projektavimo programoms.

“Dar pernai buvome nutarę, į kurias programas šiemet nepriimsime, todėl praktinės filosofijos programa nebuvo kaip nors išskirta. Yra nu-

matyta priimti į šios programos valstybės finansuojamas studijų vietas kitais metais, jei valstybė nenuspręs iki minimumo sumažinti valstybės finansavimo tokioms studijų programoms”, - aiškino K.Šidlauskas.

Pasak jo, mažinti priėmimą į kai kurias magistro studijų programas privertė ne tik per pastaruosius trejus metus trečdaliu susitraukęs valstybės skiriamas finansavimas. Tam įtakos turėjo ir kai kurių studijų programų nepopuliarumas tarp stojančiųjų.

“Jau kurį laiką priėmimą į kai kurias magistrantūros programas skelbiame ne kasmet, o kas antri metai. Juk visai nebūtina, kad jaunuolis, baigęs bakalauro studijas, tais pačiais metais, po dviejų savaičių, įstotų į magistro pakopos studijas”, - svarstė prorektorius.

Anot jo, baigiantieji bakalauro filosofijos studijas turi alternatyvą - gali rinktis giminingas filosofinės krypties magistro studijas pačiame VDU, kur šiemet vyks priėmimas į socialinės ir politinės kritikos studijų programą.

Palikta spręsti VDU Kaip LŽ tvirtino švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, Lietuvoje priėmimas į aukštųjų mokyklų antrosios pakopos humanitarinių mokslų studijas nėra drastiškai

nius, estetinius bei kultūrinius fenomenus. Ypač daug dėmesio programoje skiriama tarpdalykiniams humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų ryšiams. Praktinės filosofijos magistras privalo gebėti pritaikyti turimas žinias pedagogikos, švietimo ir mokslinių tyrimų veikloje, praktiškai spręsti ir argumentuotai analizuoti daugelį šiuolaikinio globalaus pasaulio problemų.

mažinamas - vidutiniškai 3 procentais. Tiesa, VDU šis rodiklis truputį didesnis, nes vertinant įvairių mokslo sričių ir krypčių laimėjimus, pagal kuriuos planuojamas konkretus į antrosios bei trečiosios pakopų studijas priimamų studentų skaičius kiekvienai aukštajai mokyklai, VDU surinko kiek mažiau balų.

“Tai reiškia, kad šio universiteto atstovai rašė mažiau mokslinių straipsnių, išleido mažiau mokslinių monografijų. Bet pagal tai planuojamas tik bendras būsimų studentų skaičius, o kaip jie pasiskirsto pagal studijų programas - sprendžia pati aukštoji mokykla”, - sakė R.Vaitkus.

Anot jo, aukštosios mokyklos, atsižvelgdamos į studijas baigusių absolventų galimybes įsidarbinti, šalies poreikius ir studijų programų populiarumą, sprendžia, kurias studijų programas palikti, kurias panaikinti ar priėmimą į jas sustabdyti.

R.Vaitkaus nuomone, visiškai nepagrįsti studentų nuogąstavimai, kad jie neturės kur tęsti baigtų filosofijos bakalauro studijų, nes kitose šalies aukštosiose mokyklose yra ne viena antrosios pakopos filosofijos studijų programa, į kurią šiemet studentų priėmimas bus vykdomas.

•

Upės atskirtiems dzūkams nušvito viltis TEIKIA KANDIDATŪRAS Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus Lietuva teikia tris kandidatūras - buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio, Jungtinių Tautų vystymo programos koordinatorės Lietuvoje Lyros Jakulevičienės ir advokato Igno Vėgėlės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasirašė dekretą dėl šių kandidatų teikimo. Iš kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinks vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai. Šiuo metu EŽTT dirbančios Lietuvos teisėjos Danutės Jočienės kadencija baigsis spalio 31 dieną. Strasbūre įsikūręs teismas tiria, ar valstybės nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

KALTI VALDININKAI Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad žalą už nugriautus pastatus Juodkrantėje turi atlyginti valdininkai, kurie išdavė statybos leidimus. Anot ministro, nors Neringos savivaldybė prašo Vyriausybės negriauti pastatų, teismo sprendimus reikia vykdyti. “Neringos planas ne taip seniai padarytas, ir ten tų pastatų nėra (numatytų plane - red.). Teismo sprendimas turi būti įgyvendintas iki galo. Iš pradžių savivaldybės institucijos turėtų padengti nuostolius ir po to juos išsireikalauti iš tų, kurie sudėjo spaudus, suderino ir padarė nusižengimus”, - sakė V.Mazuronis.

BNS, LŽ

RITA KRUŠINSKAITĖ

Beveik 15 metų trukęs Alytaus rajono Nemunaičio kaimo gyventojų košmaras dėl susisiekimo su seniūnijos centru baigiasi. Netrukus nemunaitiškiams, norintiems pasiekti seniūniją, nebereikės nei valtimi keltis per Nemuną, nei automobiliu važiuoti 80 kilometrų.

Nemunaičio kaimas įsikūręs abipus Nemuno krantų. / Rimanto Avižienio nuotrauka Liko vos keli formalumai ir po kelių mėnesių Nemunaičio kaimo žmonės valdiškus reikalus galės tvarkyti patogiai - be didelių išlaidų ir negaišdami daug laiko. Maždaug šimtas nemunaitiškių, įsikūrusių dešinėje Nemuno pusėje, kaip ir iki šiol priklausys Nemunaičio seniūnijai, o dvigubai daugiau kairės upės pusės gyventojų vėl “sugrįš” į Alytaus seniūniją, nes ją pasiekti žmonėms kur kas patogiau. Ši seniūnija yra gerokai arčiau negu Nemunaičio seniūnija.

Istoriškai susiklostė, kad Nemunaičio kaimas įsikūrė abipus Nemuno krantų. Ilgą laiką, prireikus nuvykti į valdiškas įstaigas, upė nekėlė dzūkams didelių problemų. Nors į dvi dalis padalyto kaimo pavadinimas buvo toks pat, valdininkai, atsižvelgdami į žmonių interesus, vienos pakrantės gyventojus buvo priskyrę vienai seniūnijai, kitos - kitai.

Viskas pasikeitė 1998 metų birželio pradžioje gavus Migracijos departamento raštą. Jame buvo teigiama, jog pagal vidaus reikalų ministro įsakymą kaimas, nors ir skiriamas upės, negali būti padalytas į dvi dalis ir priklausyti skirtingoms seniūnijoms. “Vadovau-

jantis biurokratiniu raštu, kaimas pavaldumo požiūriu buvo dirbtinai sujungtas”, - LŽ pasakojo Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis. Tada ir prasidėjo kairėje upės pusėje įsikūrusių nemunaitiškių vargai.

R.Avižienis: “Kaimas pavaldumo požiūriu buvo dirbtinai sujungtas.”

Anot seniūno, žmonėms prireikus vykti į seniūnijos centrą tvarkyti žemės ar socialinių pašalpų dokumentų, gauti mirties, gimimo liudijimus ar dirbti visuomenei naudingus darbus kyla daug bėdų. Iš kelių šimtų pensijos skirti 24 litus autobuso bilietui nemunaitiškiams - didelės išlaidos. Be to, palyginti ilgai trunkanti kelionė viešuoju transportu labai išvargina vyresnio amžiaus žmones. R.Avižienis kaip įmanydamas stengiasi padėti biurokratizmo auka tapusiems gyventojams.

Pats veža reikiamus dokumentus į Aly-

taus rajono savivaldybę, tariasi su Alytaus seniūnu, kad žmonės galėtų iš šios seniūnijos pasiimti jau patvirtintus dokumentus.

Jaunesni vyrai, prireikus seniūnijoje atsiimti maisto davinius ar skubiai sutvarkyti reikalus, dar visai neseniai mieliau rinkdavosi neįprastą susisiekimo priemonę - valtį. Tačiau daugiau ja naudotis nebegalės. “Valtis pradėjo taip smarkiai leisti vandenį, kad plaukti nebegalima”, - apgailestavo vienintelės Nemunaičio kaime valties šeimininkė Leokadija Kivarienė.

Alytaus rajono merija, siekdama išspręsti nemunaitiškių problemas, praėjusių metų pradžioje surengė vietos gyventojų apklausą. Visi jos dalyviai pritarė siūlomiems pakeitimams.

Tuomet savivaldybės taryba nusprendė prašyti Vyriausybės pakeisti Nemunaičio kaimo teritorijos ribas.

Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo siūlymo pateikimo, Vidaus reikalų ministerija parengė atitinkamą nutarimo projektą. Jei Vyriausybė jį patvirtins, nemunaitiškiams taps kur kas lengviau gyventi.

•

2013 03 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Trakų verslininkai pagalvės mokesčio nenori VALDAS KVEDARAS

Trakų rajono taryba šiandien ketina svarstyti, ar savivaldybėje įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį. Kai kurie verslininkai tam prieštarauja, tačiau sutinka remti vietos biudžetą kitais būdais.

Trakų rajono savivaldybės administracija siekia pagalvės mokestį už naudojimąsi kurortinės teritorijos viešąja infrastruktūra rinkti jau nuo šių metų gegužės 1 dienos. Siūlomas rinkliavos dydis - 2 litai už vienai nakčiai apgyvendintą asmenį. Pagalvės mokesčio nemokėtų tie asmenys, kuriems medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, taip pat gyvenantys minėtoje teritorijoje pagal ilgalaikes slaugos arba ilgalaikes socialinės globos sutartis ir vaikai iki 14 metų.

Trakų rajono merijoje antradienį su meru Vytautu Zaliecku susitikę vietos verslininkai savivaldybės užmojus kritikavo. Jie aiškino, kad dėl pagalvės mokesčio būtų diskriminuojami kai kurie poilsio paslaugas teikiantys kolegos.

Surinktų tik grašius Trakų rajono mero V.Zaliecko teigimu, kurortinės vietovės statusą turintis ir kurorto vardo siekiantis miestas už tai iš valstybės kasmet gauna apie 450 tūkst. litų. Bet šių lėšų esą per mažai, kad būtų galima gražinti miestą, plėsti ir gerinti jo infrastruktūrą. Neseniai meru išrinktas V.Zalieckas staigių ir stulbinamų permainų nežadėjo: dalį Karaimų gatvės planuojama paversti pėsčiųjų zona ir į ją pakviesti smulkiuosius prekybininkus, namudininkus bei menininkus, kelininkai žada asfaltuoti Lukos ežero pakrantę ir įrengti taką pėstiesiems bei dviratininkams. Tai viskas, ką turint nedaug lėšų būtų galima padaryti artimiausiu metu. Todėl ir norima įvesti pagalvės mokestį. Tačiau naujas rajono vadovų planas atsirado skubotai, visiškai nesitarus su vietos verslininkais, be to, buvo aklai nukopijuotas nuo kai kurių Lietuvos kurortų, kuriuose pagalvės mokestis renkamas jau kurį laiką.

Trakų padėtį analizavusi Trakų turizmo informacijos centro direktorė Laima Balčytienė pabrėžė, kad ir Druskininkuose, ir Birštone dauguma turistų gyvena ne po vieną dieną. Vienadienių svečių šie kurortai sulaukia itin mažai. Trakų teritorijoje situacija visiškai kitokia 95 proc. turistų čia atvyksta trumpam ir nesinaudoja nakvynės paslaugomis.

“Suskaičiavus visas įmanomas lovas, sezono laikotarpiu Trakų kurortinėje teritorijoje jų būtų apie 1000, ne sezono metu, spalio-balandžio mėnesiais, - apie 680”, aiškino L.Balčytienė. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Trakuose vidutinis lovų užimtumas buvo tik 27 procentai. “Įvedus naują mokestį, geriausiu atveju pavyktų surinkti apie 110 tūkst. litų”, - pažymėjo Trakų turizmo informacijos centro direktorė. Ir pridūrė, kad šie skaičiavimai tėra teoriniai, tad neaišku, ar minėtą sumą būtų įmanoma surinkti.

“Neprašome pinigų, prašome padėti jų surinkti. Tik viešojo ir privataus sektorių partnerystė leis miestui padaryti ką nors gera”, kreipėsi į verslininkus meras V.Zalieckas.

Trakų rajono meras V.Zalieckas bandė įtikinti verslininkus, kad tik iš papildomos rinkliavos įmanoma gražinti kurortinę vietovę.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Būgštauja dėl nuostolių Trakų verslininkai tikino, kad pagalvės mokesčio įvedimo galimybė su jais nebuvo aptariama iš anksto. Todėl neaišku, kaip surinktos lėšos būtų naudojamos, koks būtų kontrolės mechanizmas. “Neatsisakome mokėti mokesčio, tik norime žinoti, kam ir kur jis bus panaudotas”, - pažymėjo Trakų turizmo ir poilsio paslaugų plėtros asociacijos prezidentas Robertas Volosevičius.

Jo manymu, iš pagalvės mokesčio gali būti surinkta vos trečdalis planuo-

Vienas galimų papildomų šaltinių infrastruktūrai gerinti - automobilių statymo mokesčio didinimas. Dabar valandai palikti mašiną savivaldybės kontroliuojamoje teritorijoje kainuoja 3 litus, privatininko valdoje - 5 litus už dieną.

Savivaldybė siūlo verslininkams dar vieną galimą variantą - solidarumo mokestį. Jis galėtų būti renkamas nuo lovų apgyvendinimo įstaigose, kėdžių restorane, vietų laive, apsilankiusiųjų muziejuje skaičiaus ir pan. Tokį mokestį mokėtų visi, ta-

R.Volosevičius: “Išeis taip, kad mokės tie, kurie mažiausiai naudosis infrastruktūra.” jamų pajamų. R.Volosevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl naujovės, jeigu jai bus pritarta, kai kurie turizmo ir poilsio paslaugas teikiantys verslininkai gali būti diskriminuojami. Pavyzdžiui, poilsio centro “Trasalis” ir stovyklavietės “Kempingas slėnyje” klientai nesinaudoja miesto infrastruktūra, nes šie objektai įsikūrę atokiau.

“Išeis taip, kad mokės tie, kurie mažiausiai naudosis infrastruktūra.

Visi gyvename viename mieste, visi turime ir mokėti. Turime pagalvoti ir apie tai, kaip apmokestinti kavines.

Privalome drauge kurti gerovę. Kita vertus, reikia žinoti, ar pagalvės mokestis duos naudos infrastruktūrai”, - kalbėjo R.Volosevičius.

Tačiau bene labiausiai verslininkai nepatenkinti dėl to, kad apie merijos planus nebuvo informuoti iš anksto. Dauguma jų jau yra sudarę išankstines poilsio paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytos ir svečių apgyvendinimo kainos. Keisdami jas verslininkai arba prarastų dalį klientų, arba turėtų mokėti baudas. Trečia galimybė - pagalvės mokestį mokėti iš gauto pelno.

“Pavyzdžiui, Birštone sprendimas dėl pagalvės mokesčio, kuris įsigaliojo nuo šių metų pradžios, buvo priimtas paskutinėmis praėjusios vasaros dienomis, tad savo veiklą planavę vietos verslininkai naujam mokesčiui spėjo pasirengti”, - argumentavo Trakų verslininkai.

Svarsto ir kitus variantus R.Volosevičius savo ir kolegų vardu siūlė pamąstyti apie galimą “geranoriškumo” mokestį. “Tik reikėtų visiems susėsti ir aptarti, kas, už ką ir kiek turėtų mokėti”, - LŽ sakė jis.

čiau jis būtų veikiau simbolinis - 20 centų per dieną už vieną vienetą. “O jei kėdė pastatyta restorano kampe ir nebūna užimta? Verslininkas taip pat privalėtų mokėti?” - tokiais siūlymais stebėjosi R.Volosevičius.

Anot L.Balčytienės, 95 proc. turistų į Trakus atvyksta trumpam ir nesinaudoja nakvynės paslaugomis.

Ieškodama kompromiso su verslininkais Trakų valdžia tikino radusi dar vieną galimą išeitį - visi turėtų mokėti nedidelį apyvartos mokestį.

Tačiau būgštaujama, kad pasirinkus šį variantą mokestį būtų ne tik sunku tvarkyti, bet ir planuoti įplaukas iš jo į vietos biudžetą.

Papildė biudžetus Pirmoji Lietuvoje pagalvės mokestį įvedė Druskininkų savivaldybė, paskui tai padarė Palangos kurortas, o nuo šių metų pradžios - Birštonas.

LŽ kalbintas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, jog pagalvės mokestis “ypač apsimoka”.

“Nežinau, kaip reikėtų išgyventi šiais sunkiais laikais, jeigu jo nebūtų. Pagalvės mokestis galioja jau dvejus metus, savivaldybė kasmet surenka apie pusantro milijono litų. Turint galvoje Druskininkų savivaldybės ir vietos biudžeto dydį, tai labai dideli pinigai. Pusė surinktų lėšų skiriama

rinkodarai - tai ir parodos, ir lankstinukai, ir informacijos sklaida, pusė - miestui gražinti, tvarkyti, prižiūrėti”, - vardijo Druskininkų vadovas.

Nuo praėjusių metų birželio Palangoje pagalvės mokesčio surinkta apie 600 tūkst. litų, tačiau jis perpus mažesnis negu Druskininkuose tik 1 litas už naktį.

Birštono merė Nijolė Dirginčienė LŽ tikino, kad šiemet iš pagalvės mokesčio, siekiančio 2 litus, planuojama surinkti apie 200 tūkst. litų. Pagrindinis šios rinkliavos šaltinis - komerciniai sanatorijų klientai.

“Lovų turime nedaug, apie 1400.

Kai bus baigta statyti nauja sanatorija, vietų padaugės keliskart, atitinkamai - ir surenkamų mokesčių”, kalbėjo ji.

Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę, kad pagalvės mokestį galėtų rinkti visos savivaldybės. Šis siūlymas dabar derinamas su ministerijomis.

•

6

2013 03 28 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Kroatijai uždegta žalia šviesa Europos Komisija teigia, kad Kroatija labai gerai pasirengusi narystei Europos Sąjungoje (ES).

Nuo šių metų liepos 1 dienos ji taps 28-ąja Bendrijos nare.

Kroatijos stojimą į ES dar turės patvirtinti visos 27 Bendrijos valstybės. 19 iš jų jau pritarė šios šalies narystei ES. Europos Komisijos stebėsenos ataskaitoje teigiama, kad Kroatija įvykdė beveik visus įsipareigojimus, tačiau ji turi imtis ryžtingų veiksmų, siekdama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

“Esame įsitikinę, kad Kroatija pasirengusi įstoti į ES 2013 metų liepos 1 dieną”, - po Kroatijos sostinėje vykusių derybų sakė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele. Jis pridūrė, kad Europos Komisijos stebėsenos ataskaitoje “vertinama šios Balkanų valstybės milžiniška pažanga ir uždegama žalia šviesa jos narystei Bendrijoje”.

Tačiau S.Fuele perspėjo, kad Kroatija neturėtų trypčioti vietoje. “Narystė ES yra papildoma paskata vykdyti reformas”, - pažymėjo S.Fuele. Jis pagyrė Kroatiją ir sakė, kad ji įvykdė beveik visus ES iškeltus reikalavimus.

kyti nusikaltėliams griežtesnes bausmes ir dažniau konfiskuoti jų nelegaliai įgytą turtą”.

ES stebėsenos ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl sienų apsaugos, migracijos ir karo nusikaltimų. Dokumente teigiama, kad greitai prie Bendrijos prisijungsianti valstybė turėtų įdarbinti daugiau pa-

“Kroatija sėkmingai įgyvendino būtinus reikalavimus. Ji turėtų tapti pavyzdžiu visoms Balkanų regiono valstybėms”, - kalbėjo S.Fuele.

Kroatijos žmonės džiaugsis narystės ES pranašumais. / AFP/Scanpix nuotraukos “Norėčiau pagirti Kroatiją. Ji sėkmingai įgyvendino būtinus reikalavimus.

Kroatija turėtų tapti pavyzdžiu visoms Balkanų regiono valstybėms”, - kalbėjo S.Fuele.

Europos Komisijos stebėsenos ataskaitoje įvertinta ir Kroatijos pažanga

Lenkai nenori euro

įvairiose srityse. Joje pažymima, kad Kroatija puikiai įgyvendino antimonopolinę politiką ir sėkmingai vykdė valstybinių įmonių privatizaciją. Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad Balkanų valstybė turėtų pasitempti teisingumo ir žmogaus teisių srityse, kad

galėtų priartėti prie ES standartų.

“Kroatija turėtų griežčiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir pažaboti šalyje paplitusią korupciją. Kroatijos teisingumo sistema turėtų būti skaidresnė, o teismai nešališkesni”, teigė S.Fuele. Jis nurodė Kroatijai “tai-

sienio policijos pareigūnų ir apmokyti juos. Ataskaitoje pažymima, kad Kroatija turi kovoti su prekyba žmonėmis ir bendradarbiauti su Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolu Hagoje.

Taigi Kroatija taps antrąja buvusios Jugoslavijos valstybe, kuri prisijungs prie Bendrijos. 2004 metais į ES įstojo jos kaimynė Slovėnija. Kroatijos derybos su ES truko dešimtmetį.

•

Šalčio banga tebekelia sąmyšį Smarkios pūgos ir dideli šalčiai kovo mėnesį Europoje sukėlė transporto chaosą, gadino elektros tinklus. Nuo šalčio net mirė kelios dešimtys žmonių.

Lenkijoje nuo kovo 21-osios, astronominio pavasario pradžios, šalčiai pasiglemžė penkias žmonių gyvybes, o per visą kovą gretimoje valstybėje mirtinai sušalo 25 gyventojai. Lenkijoje naktį temperatūra nukrisdavo iki minus 24 laipsnių Celsijaus, dienos irgi buvo ne ką šiltesnės.

Blogi orai lėmė bent dviejų žmonių žūtį ir Didžiojoje Britanijoje. Šalies žiniasklaida šį neįprastai žvarbų mėnesį praminė “apgailėtinu kovu”. Ūkanotame Albione gyventojams į pagalbą skubėjo kariai. Sniego nuo pasaulio atkirstuose ūkiuose jie mėtė iš oro pašarus gyvuliams. Vienas Karališkųjų oro pajėgų (RAF) sraigtasparnis buvo pasiųstas į atokius Šiaurės Airijos ūkius. Čia iki 10 tūkst. naminių gyvulių įstrigo tarp pusnių, kurių aukštis siekia šešis metrus. Škotijos pietvakariuose, Arano saloje, žmonės iki šiol gyvena be elektros.

Jos linijas nutraukė praeitą penktadienį siautusi šiam metų laikui neįprasta pūga. “Gyvename kaip Šiaurės ašigalyje. Neturime elektros, todėl šildomės malkomis, o pasišviečiame žvakėmis.

Regis, sugrįžome į XIX amžių”, - juokavo vienas Arano saloje gyvenantis škotas. Didžiosios Britanijos lažybų organizatoriai, įpratę priimti statymus dėl to, ar Kalėdos bus snieguotos, ar ne, dabar sako, kad yra didelė tikimybė sulaukti baltų Velykų. Žiemos šalčiai užklupo ir Ukrainą. Šalies sostinėje Kijeve vis dar jaučiami pirmadienį siautusio rekordinio snygio

valandas laukti eilėse, nes dėl smarkaus snygio Budapeštas uždraudė įvažiuoti į šalį mašinoms, vežančioms daugiau kaip 7,5 tonos krovinius. Gretimoje Kroatijoje kelius padengė klastingas plikledis, dėl to centriniuose krašto regionuose kilo virtinė avarijų.

Dėl smarkios audros Adrijos jūros pakrantėje teko stabdyti keltų reisus tarp Kroatijos uostamiesčio Splito ir aplinkinių salų.

Didelis vėjas nuplėšė vieno prekybos centro stogą Čekijos rytiniame Šternberko mieste. Laimė, žmonės per šį incidentą nenukentėjo. Austrijoje ir Bel-

“Gyvename kaip Šiaurės ašigalyje. Regis, sugrįžome į XIX amžių.” padariniai: kai kurie gyventojai šliuožė slidėmis miesto gatvėmis, o vairuotojai tuščiai degino degalus didžiulėse automobilių spūstyse. Rumunijoje taip pat prisnigo iki 15 centimetrų, todėl trijuose regionuose teko uždaryti mokyklas, sutriko eismas keliuose.

Serbijoje, prie Vengrijos sienos, sunkvežimių vairuotojams teko ištisas

gijoje buvo užfiksuoti šio metų laiko šalčio rekordai, o meteorologai perspėjo, kad neįprastai šalti orai tikriausiai išsilaikys ir po Velykų, iki kito savaitgalio.

Taigi Europos valstybės kenčia nuo rekordinio šalčio ir gausaus sniego.

Nors kalendorinis pavasaris jau trunka beveik mėnesį, tikrojo pavasario pradžios dar nematyti.

D.Tuskas mano, kad Lenkijoje turėtų vykti referendumas dėl euro įvedimo.

Apklausos rezultatai rodo, jog du trečdaliai Lenkijos piliečių nenori, kad jų šalis taptų skolų prislėgtos euro zonos nare.

Tik 32 proc. respondentų sakė norintys, kad Lenkija įsivestų bendrą Europos valiutą. Tuo metu 62 proc. buvo nusistatę prieš tokį žingsnį, o likusieji neturėjo nuomonės. Viešosios nuomonės tyrimo agentūra “Homo Homini” apklausė 1067 suaugusius lenkus kovo 22 dieną, kai į sunkią padėtį patekęs euro zonos narys Kipras stengėsi užsitikrinti finansinio gelbėjimo paketą iš Europos Sąjungos. “Šiandienos klimatas netinkamas Lenkijai stoti į euro zoną”, - sakė premjeras Donaldas Tuskas žurnalistams Varšuvoje, tačiau pridūrė, kad euro įvedimas lieka jo centristinės vyriausybės tikslas.

38 mln. gyventojų turinti šalis yra

įpareigota įsivesti eurą pagal 2004 metų stojimo į Bendriją sutartį, nors joje neįvardyta konkreti tokio žingsnio data. Lenkija laikosi strategijos “palaukim ir pažiūrėkim”, neskuba keisti zlotų į eurus, kai euro zona stengiasi išspręsti užtrukusią skolų krizę. D.Tusko vyriausybė atidėjo praktinius žingsnius dėl euro įvedimo iki visuotinių rinkimų 2015 metais.

Lenkijos konservatyvioji opozicija euro įvedimui nepritaria, o vyriausybė neturi parlamente dviejų trečdalių daugumos, reikalingos priimti Konstitucijos pataisai, kuri leistų pereiti prie euro. D.Tuskas sakė norintis, kad šalyje būtų surengtas referendumas dėl euro įvedimo. “Lenkijos žmonės patys turėtų nuspręsti, ar jie nori euro. Tai būtų teisingiausia”, - teigė Lenkijos premjeras.

•

AFP, BNS, BBC, LŽ

Daliai europiečių tenka klampoti per milžiniškas sniego pusnis. / Reuters/Scanpix nuotrauka

•

2013 03 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Netikėtas Baracko Obamos pasirinkimas Pirmą kartą per 148 metų JAV slaptosios tarnybos istoriją šiai institucijai vadovaus moteris prezidentas Barackas Obama patikėjo šias pareigas Juliai Pierson.

Slaptoji tarnyba - elitinė apsaugos agentūra, kuriai patikėta rūpintis prezidento ir jo šeimos apsauga, taip pat ji tiria pinigų padirbinėjimo ir sukčiavimo atvejus ir turi 150 skyrių Jungtinėse Valstijose. Mėgstama kartoti, jog jos agentai - tiek vyrai, tiek moterys - kiekvieną dieną yra pasi-

darbas buvo negailestingai sukritikuotas Kongrese, nors jis ir atsiprašė už gėdingą agentų elgesį bei tvirtino, kad prezidento saugumui joks pavojus nebuvo kilęs.

Slaptajai tarnybai teko imtis priemonių, kad būtų nuplauta dėmė nuo šios elitinės tarnybos munduro. Kai vasarį baigėsi M.Sullivano kadencija, palikdamas postą jis dar kartą atsiprašė dėl savo agentų elgesio Kartachenoje ir pranešė, jog agentūroje jau pakeistos kai kurios galiojusios taisyklės. Tačiau kilęs pasipiktinimas visuomenėje galėjo būti viena priežas-

53 metų J.Pierson - Slaptosios tarnybos veteranė, nes šioje organizacijoje dirba jau 30 metų. Tačiau nemažą savo karjeros dalį ji praleido Floridoje.

J.Pierson nuo šiol vadovaus žinybai, kurioje dominuoja vyrai.

Reuters/Scanpix nuotraukos

rengę paaukoti savo gyvybę, kad tik būtų saugūs svarbiausi valstybės asmenys. Tačiau pernai šios tarnybos įvaizdį gerokai sugadino skandalas Kolumbijos mieste Kartachenoje.

Paaiškėjo, kad jos agentai, turėję pasirūpinti B.Obama, ten atvykusiu į Amerikos šalių organizacijos (OAS) viršūnių susitikimą, vakarais leisdavo laiką gerdami ir pasikvietę į savo numerius prostitučių, kurioms nenorėjo ir sumokėti. Tuomet namo buvo išsiųsta daugiau nei dvi dešimtys Slaptosios tarnybos agentų, kurie turėjo užtikrinti B.Obamos apsaugą, o netrukus aštuoniems iš jų teko atsisveikinti su Slaptąja tarnyba. Šios tarnybos vadovo Marko Sullivano

M.Gaddafi šeimą priglaudė Omanas

6,1 balo stiprumo požeminiai smūgiai užfiksuoti už 48 kilometrų į rytus nuo Nantu apygardos Taivano centre.

Po pagrindinio smūgio per dvi valandas buvo užfiksuoti dar penki 3,7-4,3 balo pakartotiniai smūgiai. Jų židinys aptiktas 20,7 kilometro gylyje. Šis žemės drebėjimas buvo jaučiamas visoje saloje.

Nantu prie šventyklos griūvant sienai žuvo 72 metų moteris. Dar 86 žmonės toje pačioje apygardoje ir gretimuose Čanghua bei Taičungo rajonuose buvo sužeisti - jie nukentėjo nuo krintančių akmenų ir įvairių daiktų. Drebėjimas Omane politinį prieglobstį gavo ir diktatoriaus sūnus Hannibalas.

•

Taivane drebėjo žemė Taivane per stiprų žemės drebėjimą žuvo žmogus, apie 90 buvo sužeisti, apgadinta daugybė pastatų, kilo du gaisrai.

Nuversto Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi šeimos nariai, spėję pabėgti iš Libijos anksčiau, negu naujoji šalies valdžia jiems pateikė kaltinimus, pagaliau gavo politinį prieglobstį Omane.

Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad buvusio Libijos diktatoriaus vyriausioji žmona Safia Farkash ir sūnūs Hannibalas bei Mohammadas kartu su M.Gaddafi anūkais slapstosi Alžyre. Tačiau dabar jau tikrai žinoma, jog jie išvykę iš šios šalies. Omano užsienio reikalų ministerija oficialiai pranešė, kad Gaddafi šeima gavo politinį prieglobstį sultonate. Nurodoma, jog tai padaryta “humanizmo sumetimais, be to, tokia yra šios valstybės tarptautinė politika”.

Gaddafi šeima gyvena Omane jau nuo praėjusių metų spalio, bet iki šiol tai buvo slepiama. Matyt, šalies valdžia nenorėjo girtis, kad suteikė diktatoriaus artimiesiems prieglobstį. Omano vyriausybė net apmokėjo Gaddafi šeimos kelionės išlaidas. Be to, išdavė jos nariams diplomatinius pasus, kad šie galėtų lengviau atvykti į sultonatą.

Britų dienraštis “The Guardian” rašo, kad, be Omano, suteikti politinį prieglobstį šeimai siūlėsi ir Venesuela, bet M.Gaddafi artimieji pirmenybę buvo linkę teikti arabų valstybei. Jų persikraustymą taip pat reikėjo suderinti su Alžyro ir dabartine Libijos valdžia. Ši iškėlė tik vieną sąlygą - gyvendami Omane M.Gaddafi giminaičiai neturi imtis politikos ir bendrauti su žiniasklaida.

Tačiau oficialiai Libijos valdžia tvirtina nežinanti, kur šiuo metu yra pabėgusi Gaddafi šeima. Tripolis net kreipėsi į Interpolą ir paprašė surasti bei suimti tris nužudyto lyderio vaikus. Vy-

čių, kodėl vadovauti šiai tarnybai JAV prezidentas pirmą kartą istorijoje ryžosi skirti moterį.

53 metų J.Pierson - Slaptosios tarnybos veteranė, nes šioje organizacijoje dirba jau 30 metų. Tačiau nemažą savo karjeros dalį ji praleido Floridoje, nes yra gimusi šios valstijos Orlando mieste ir baigusi Centrinį Floridos universitetą. J.Pierson Orlande 1980 metais pradėjo dirbti kaip policijos pareigūnė, o po trejų metų perėjo dirbti į Slaptosios tarnybos skyrių Majamyje. Pastaruoju metu ji buvo Slaptosios tarnybos administracijos vadovė, o nuo šiol jau bus atsakinga už B.Obamos ir jo šeimos, taip pat viceprezidento, kitų svarbių

Vašingtono politikų ir į JAV atvykstančių svarbių asmenų saugumą.

“Julia visada buvo didžiadvasiškumo ir atsidavimo, kurį kasdien demonstruoja šios tarnybos vyrai ir moterys, pavyzdys. Julios kvalifikacija labai aukšta, ji gali vadovauti agentūrai, kuri ne vien užtikrina amerikiečių saugumą per svarbius renginius ar saugo mūsų finansų sistemą, bet ir saugo mūsų lyderius bei pirmąsias šeimas, įskaitant maniškę, - taip B.Obama motyvavo savo pasirinkimą ir pridūrė, kad Julia padarė tiesiog pavyzdinę karjerą: - Žinau, kad tokia patirtis leis jai imtis naujų iššūkių vadovaujant šios svarbios agentūros vyrams ir moterims.” Tačiau toks prezidento pasirinkimas pirmiausia rodo, kad Baltieji rūmai nutarė daugiau nebetoleruoti Slaptojoje tarnyboje vyraujančios “mačistinės kultūros”.

B.Obamos administracijos darbuotojai, nenorintys, kad būtų nurodomos jų pavardės, žurnalistams taip pat aiškino, jog tokį prezidento pasirinkimą iš tiesų lėmė Kartachenoje kilęs skandalas, todėl jis nori, kad pasikeistų atmosfera šioje agentūroje.

Paskelbus apie J.Pierson paskyrimą, labai gerai apie ją atsiliepė ir buvęs Slaptosios tarnybos vadovas M.Sullivanas. “Ji - nuostabi bendradarbė, demonstruoja teisingą mąstymą, turi lyderio savybių ir yra besąlygiškai lojali savo šaliai”, - tokiais žodžiais jis apibūdino buvusią pavaldinę.

sukėlė du gaisrus, per vieną jų buvo sužeistas žmogus. Kai kuriose vietose žmonės įstrigo liftuose, bet juos visus pavyko išvaduoti. Aukštieji Taibėjaus pastatai svyravo, o išsigandę mokiniai klykdami bėgo iš klasių.

Saugumo sumetimais Taivane buvo sustabdytas traukinių eismas, trumpai neveikė sostinės Taibėjaus metropolitenas, dėl to daugiau kaip 30 tūkst. keleivių negalėjo nuvykti, kur norėjo.

Taivanas yra netoli dviejų tektoninių plokščių sandūros, todėl salą dažnai krečia žemės drebėjimai. Šio drebėjimo nuostoliai, palyginti su Nantu apygardoje vykusiu 1999 metais, nėra dideli.

Tuomet per 7,6 balo žemės drebėjimą žuvo 2400 žmonių. Ta stichinė nelaimė vadinama didžiausia per Taivano naujausiųjų laikų istoriją.

Vyriausioji M.Gaddafi žmona S.Farkash. / Khaled Al-Figi nuotrauka

“Le Matin” nuotrauka

riausiajam M.Gaddafi sūnui Mohammadui ir dukteriai Aishai, kuri Libijoje buvo vadinama Artimųjų Rytų Claudia Schiffer, pateikti įtarimai pinigų plovimu, valiutos klastojimu ir kontrabanda. Dėl šių kaltinimų Interpolas juos ir įtraukė į savo “raudonąjį sąrašą”, o tai reiškia, jog iš Omano diktatoriaus vaikams geriau niekur nevažiuoti. Būtent dėl to, kad bijojo būti suimti, M.Gaddafi artimieji skubiai išvyko iš Alžyro, kuris juos priėmė dar 2011-ųjų rugpjūtį.

Problemų su teisėtvarka turi ir Omane įsikūręs Hannibalas. 2008 metais jis buvo sulaikytas kartu su žmona Šveicarijoje ir apkaltintas prostitutės sumušimu. Dėl to pasipiktinęs M.Gaddafi tuomet net pagrasino nušluoti nuo žemės paviršiaus šią mažą Alpių valstybę.

Dar vienas diktatoriaus sūnus Saifas al-Islamas, vadintas tėvo įpėdiniu, buvo sugautas, kai bandė pabėgti iš Libijos, ir šiuo metu laukia teismo. Trys

Muammaro sūnūs Mutassimas, Saifas al-Arabas ir Hamisas žuvo per pilietinį karą Libijoje. O septintas nuversto pulkininko sūnus Saadi yra suimtas Nigeryje. Ši valstybė jau sutiko perduoti Saadi Tarptautiniam Hagos tribunolui, nors anksčiau buvo atsisakiusi jį grąžinti Libijai.

Ramiai gyventi Omane kol kas neketina tik diktatoriaus duktė Aisha, kurios vyras ir du sūnūs žuvo sąjungininkams pradėjus bombarduoti Tripolį. Ši buvusi Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė žada kreiptis į Tarptautinį kriminalinį teismą, kad būtų ištirtas jos tėvo nužudymas. Libijos sukilėliai susidorojo su M.Gaddafi 2011-ųjų spalį, praėjus pusantrų metų nuo pilietinio karo šalyje pradžios.

•

AP, AFP, “The Guardian”, “The Daily Star”, Gulfnews.com, BNS, LŽ

Per žemės drebėjimą suskilo kai kurių pastatų sienos.

•

2013 03 28 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai ŽADA DIVIDENDŲ Pertvarkoma Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas” valdoma bendrovė “Lietuvos dujos”, pernai gavusi 75,964 mln. litų grynojo pelno, akcininkams siūlys išmokėti 217 mln. litų dividendų, arba 46,3 cento (0,134 euro) už vieną akciją. Tai bus rekordiniai dividendai per visą įmonės veiklos istoriją. Įmonės valdyba taip pat siūlo išmokėti 540 tūkst. litų tantjemų valdybos nariams, iš jų po 120 tūkst. litų - valdybos pirmininkui, “E.ON Ruhrgas” atstovui Achimui Sauliui ir jo pavaduotojui, “Gazprom” atstovui Valerijui Golubevui, bei po 100 tūkst. litų - valdybos nariams. Tai per “Nasdaq OMX” Vilniaus biržos informacinę sistemą pranešė “Lietuvos dujos”. Iš viso akcininkams siūloma paskirstyti 235,964 mln. litų pelno, kurį sudaro grynasis pelnas bei 160 mln. litų, pervestų iš rezervo bendrovės veiklos plėtrai. Be dividendų ir tantjemų, 15,749 mln. litų siūloma pervesti į rezervą veiklos plėtrai, dar 3,215 mln. litų - į privalomąjį rezervą. Dujų bendrovės akcininkų susirinkimas šaukiamas balandžio 25 dieną. Rusijos “Gazprom” valdo 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” - 38,9 proc., Lietuvos energetikos ministerija - 17,7 proc. “Lietuvos dujų” įstatinio kapitalo.

INOVACIJŲ DAUGĖJA Lietuvos pažanga diegiant inovacijas pernai buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau šalis vis tiek lieka viena mažiausiai inovatyvių valstybių Bendrijoje. 2012 metais Lietuvos augimas pagal inovacijas siekė daugiau nei 5 proc. ir buvo antras ES. Taip teigiama ES šalių inovacijų ataskaitoje. Didesnis augimas buvo tik Estijoje (apie 7,5 proc.), Latvija liko trečia (4,5 proc.). Dėl didelio augimo Lietuva pirmą kartą priskirta nuosaikių, o ne menkų novatorių grupei. Ataskaitos duomenimis, pagal inovacijų diegimą Lietuva šiuo metu yra penkta nuo galo - žemiau už ją yra Lenkija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Tuo metu Estija yra 11-a nuo galo. Lietuvos stipriosios vietos yra žmogiškieji ištekliai ir finansavimas bei rėmimas, silpnosios - mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinės nuosavybės sritys. Pagal ataskaitą Lietuvos augimo rodikliai ES pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje srityje yra didžiausi iš visų Bendrijos valstybių. Nemenkas augimas taip pat pastebimas inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra, išlaidų, ES prekės ženklų ir licencijų bei patentų pajamų užsienyje srityse.

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6931

+0,3305%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1134

+0,0996%

1 Kanados doleris

2,6485

+0,6154%

1 Šveicarijos frankas

2,8312

+0,0989%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3348

+0,3160%

10 Čekijos kronų

1,3429

+0,0968%

1 DB svaras sterlingų

4,0793

+0,0956%

100 Kazachstano tengių

1,7846

+0,2746%

1 Latvijos latas

4,9216

+0,0853%

10 Moldovos lėjų

2,1701

-0,1521%

10 Norvegijos kronų

4,6158

+0,4831%

10 Lenkijos zlotų

8,2525

-0,3199%

100 Rusijos rublių

8,7134

+0,2100%

10 Švedijos kronų

4,1431

+0,4755%

1 Turkijos naujoji lira

1,4822

+0,4723%

10 Ukrainos grivinų

3,3074

+0,3175%

2013 03 28, LB

9

Vietoj didžiausio Alytaus regiono sąvartyno iškilo tvarkingas pylimas ALDONA JANKAUSKIENĖ

Alytaus regiono vaizdo nebedarko seniausias ir didžiausias Takniškių sąvartynas - jis saugiai uždarytas. Vietoj Alytaus pašonėje kitados riogsojusios didžiulės atliekų krūvos dabar iškilęs tvarkingas pylimas, kuris ne tik nedarko, bet net ir pagerina aplinkos vaizdą, ir nesklinda jokie nemalonūs kvapai.

Senasis regiono sąvartynas ne tik uždarytas - jau baigiasi ir dvylika mėnesių trukęs jo stebėjimas, o tuo laikotarpiu jokių rimtų defektų nenustatyta.

Izoliuotas didžiulis taršos šaltinis „Senojo sąvartyno uždarymas labai svarbus etapas kuriant šiuolaikišką regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Tai žingsnis į švaresnę ir saugesnę aplinką izoliuojant didžiulį taršos šaltinį, maksimaliai sumažinant aplinkos tešimo ir filtrato patekimo į gruntą galimybę“, - sakė sąvartyno uždarymo projektą įgyvendinusio Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktoriaus pavaduotojas Romualdas Dimša.

Didžiausias regiono sąvartynas uždarytas įgyvendinant projektą „Alytaus regiono Takniškių sąvartyno uždarymas“ (projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-007). Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančios Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

Bendra ES Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamo projekto vertė siekia daugiau kaip 9,189 mln. litų, iš kurių didžiausią dalį - daugiau kaip 7,810 mln. litų - sudaro Sanglaudos fondo parama. Kitos projektui įgyvendinti reikalingos lėšos 1,378 mln. litų - skirtos iš Lietuvos valstybės biudžeto. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui savo lėšomis prisidėti nereikėjo. Šis projektas padeda sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Europos Sąjungos piliečių.

Ir švariau, ir gražiau Visi sąvartyno uždarymo darbai baigti praėjusių metų pavasarį, o tuomet prasidėjo stebėjimo laikotarpis, skirtas pranešimams apie defektus. „Tuo stebėjimo laikotarpiu uždarytas sąvartynas buvo nuolat stebimas, vykdomas poveikio aplinkai monitoringas, ir jokių rimtų defektų neišryškėjo. Poveikio aplinkai tyrimai parodė, kad uždaryto sąvartyno teritorijoje, palyginti su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo gruntinio vandens užterštumas, jo kokybė pagal ištirtus rodiklius atitinka geriamojo vandens reikalavimus, o bendroji vandens mineralizacija turi

Takniškių sąvartyno uždarymas. / ARATC archyvo nuotrauka tendenciją mažėti“, - sakė ARATC direktoriaus pavaduotojas R.Dimša.

Jis pasidžiaugė, kad rangos darbus vykdžiusi bendrovė „Alkesta“ viską atliko laiku ir tvarkingai - senasis sąvartynas uždarytas laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų, taip užkertant kelią bet kokiai aplinkos taršos galimybei.

Prieš pradedant sąvartyno uždarymo darbus kasmet atliekami tyrimai rodė, jog sąvartyno zonoje esančio gruntinio vandens kokybė turėjo tendenciją blogėti: didėjo vandens mineralizacija, kietumas, organinių medžiagų kiekiai.

Uždarius sąvartyną gerokai sumažėjo ne tik gruntinio vandens, aplinkos užterštumas - pasikeitė ir estetinis vaizdas: vietoj didžiulės atliekos krūvos iškilo tvarkingą pylimą primenantis žole užsėtas kaupas.

Vasario pabaigoje projekto patikrą vietoje atlikę Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistai padarė išvadą, kad pagrindiniai numatyti projekto darbai yra atlikti ir projektas įgyvendinamas sėkmingai.

Sąvartyno uždarymas ilgas ir sudėtingas Sąvartyno uždarymas - ilgas ir sudėtingas procesas, todėl seniausio ir didžiausio Alytaus regiono Takniškių sąvartyno uždarymą nuspręsta vykdyti dviem etapais.

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Nuo 1986 metų eksploatuotas senasis buitinių atliekų sąvartynas buvo įrengtas buvusioje smėlio ir žvyro karjero vietoje be pakankamo techninio sąvartyno įrengimo.

23 metus jame kauptos atliekos buvo iškraunamos ant neparuošto pagrindo ir jomis jau buvo užterštas apie 12 hektarų žemės plotas. Šalia pagrindinio sąvartyno dar buvo keli maži pavieniai sąvartynai, o į pietinėje pusėje žiojėjusias duobes iki 1996 metų buvo pilamos skystos atliekos. Hidrogeologinių tyrimų duomenimis, jos buvo tame pačiame lygyje kaip ir gruntiniai vandenys, todėl neatmestina galimybė, kad lėtai ir nedideliais kiekiais į tas duobes atitekėdavo ir gruntiniai vandenys, smarkiai užteršti sąvartynų išplovomis.

Tokia situacija vertė imtis neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų.

Pirmiausia nuspręsta įrengti naują, aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį sąvartyną. Tai padaryta vykdant pirmojo etapo darbus: buvusio sąvartyno vietoje įkurtas šiuolaikiškas regioninis sąvartynas.

Jį įrengiant į gerokai mažesnį - 4 hektarų žemės plotą - sustumdytos senajame sąvartyne susikaupusios atliekos. Taip pat įrengtos filtrato - vandens, persisunkusio per sąvartyne pašalintas atliekas, kuriame yra įvairių teršiančių medžiagų - surinkimo ir išleidimo bei

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

paviršinių nuotekų išleidimo sistema. Naujasis sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2007 metais.

2010 metų rugpjūčio 17 dieną buvo pasirašyta Takniškių sąvartyno uždarymo antrojo etapo finansavimo ir administravimo sutartis.

Tų pačių metų spalį bendrovė „Alkesta“ pradėjo sąvartyno uždarymo darbus. Jie truko septyniolika mėnesių.

Per tą laiką atliekų kaupas uždengtas specialia danga su dujų drenažiniu, izoliaciniu, prasisunkusio kritulių vandens filtraciniu, gruntiniu ir augaliniu vejos sluoksniais, įrengta paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo sistema, atitinkamai rekonstruojant filtrato ir paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimo sistemas bei rekultivuojant darbo zonos teritoriją.

Atliekant baigiamuosius darbus įrengtas žiedinis kelias, sutvarkyta papėdės zona, iškasti grioviai, planiruotas gruntas, įrengtas dirvožemio sluoksnis ir užsėta žolė. Žiūrint į senojo Takniškių sąvartyno vietą, šiandien daugeliui sunku patikėti, kad dar prieš keletą metų čia riogsojo didžiulė suverstų atliekų krūva, ir važiuojantiesiems keliu Alytus-Jieznas norėdavosi sukti akis į šalį. Dabar ARATC darbuotojams apie uždarytą sąvartyną neretai tenka išgirsti sakant: „GraRS-2463 žiai atrodo.“

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888.

10

2013 03 28 Lietuvos žinios

Verslas

Pensijų lygtis su trim nežinomaisiais

Jei žmonės apie būsimą pensiją negalvos dabar, tai po 10-20 metų turės didelių rūpesčių.

Atkelta iš

• 1 p.

Agentūros “Rait” atliktos analogiškos apklausos duomenimis, 24 proc. apklaustųjų yra dar neapsisprendę, penktadaliui jų trūksta informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, ir tik 6 proc. respondentų ketina nuspręsti savarankiškai.

“Susipainioję ir negalintys priimti sprendimų antrosios pakopos pensijų dalyviai - nuolatinių diskusijų ir garsių svarstymų, kaip “reformuoti reformos reformą”, aukos. Tokioje aplinkoje mažiau finansus išmanantiems žmonėms lengva pasiklysti ir priimti sprendimą atsižvelgiant tik į tai, kas garsiau kalbama”, - sakė “Danske Capital investicijų valdymas” generalinis direktorius Darius Kuzmickas. Pasak jo, vos kas penktas antrosios pakopos pensijų fondų dalyvis supranta savo galimybes keisti pensijų kaupimą, o 75 proc. apklaustųjų teigė neturintys konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Trys pasirinkimai Taigi būsimi pensininkai šiandien turi tris kelius, iš kurių laikas rinktis vieną. Pirmieji du iš trijų siūlomų variantų yra seniai žinomi kiekvienam. Vienas jų - grįžti vien prie “Sodros” pensijos - radikaliausias. Nusprendusiesiems jį rinktis gali tekti nusivilti, nes pensija, kurią “sugrįžėliams” mokės “Sodra”, bus šiek tiek mažesnė, negu gaus tie, kurie visai nekaupė antrosios pakopos pensijų fonduose. Mat į sąskaitas fonduose “Sodra” jau yra pervedusi dalį tų žmonių draudimo įmokų lėšų ir atitinkama dalimi sumažins priedus prie bazinės pensijos. Tiesa, į fondus “Sodros” pervestos lėšos kiekvienam bus išmokėtos, kai jie sulauks pensinio amžiaus.

Kitas pensijas kaupiantiems žmonėms siūlomas sprendimo variantas likti prie senosios tvarkos - yra lengviausias, nes nieko nereikės daryti, į nie-

Antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartys Metai

Sudaryta sutarčių

Galiojusios metų pabaigoje su ankstesnėmis

Pokytis per metus

2007

96 765

880 893

n.d.

2008

78 272

957 340

76 447

2009

43 256

997 535

40 195

2010

42 267

1 035 686

38 151

2011

20 333

1 054 397

18 711

2012

18 670

1 067 794

13 397

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

ką nereikės kreiptis. Šiuo atveju sulaukusiajam pensinio amžiaus “Sodra” skirs mažesnę papildomą pensijos dalį, bet šiek tiek bus sukaupta ir fonduose. Ši dalis veikiausiai nebus didelė, ypač jei žmogus negalėjo girtis solidžiu atlyginimu. Mat prasidėjus krizei Seimas tris kartus buvo nusprendęs sumažinti “Sodros” pervedimus į fondus, kol ši įmokos dalis nuo 2008 metais buvusių 5,5 proc. sumažėjo iki 1,5 proc.

2012 metais.

Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad šiemet nuspręsta “Sodros” pervedamą dalį padidinti iki 2,5 procento.

Nusprendusiems rinktis trečią, visiškai naują, kaupimo variantą gyventojams teks į pensijų fondus pervesti nedidelę dalį savų lėšų. Tokiu atveju jų sąskaitas pensijų fonde papildys ir valstybė. Tai vadinamoji 2+1+1 sistema, kuri laipsniškai iki 2020-ųjų virs 3,5+2+2.

Pirmasis skaitmuo reiškia į pensijų fondus “Sodros” pervedamą įmokų dalį, antrasis - pensijos kaupėjo pervedamą dalį nuo savo atlyginimo (popieriuje), o trečiasis - visiems į fondų sąskaitas kasmet pervedamą vienodą valstybės dalį, apskaičiuotą pagal vidutinį statistinį darbo užmokestį.

Pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, pastarasis variantas yra itin palankus tiems, kurie gauna mažesnę negu vidutinę algą, nes valstybė jiems į

sąskaitą mokės daugiau, negu į fondą jie perves savų lėšų. Pavyzdžiui, 1000 litų uždirbantis asmuo, per mėnesį būsimai pensijai skiriantis po 10 litų (per metus - 120 litų), po metų iš valstybės biudžeto gautų daugiau kaip 260 litų tiek, kiek ir tas, kuris per mėnesį skirtų po 30 litų. Tiesa, nuo 2016 metų savų lėšų teks skirti kaupimui dvigubai daugiau, bet dvigubai daugiau atseikės ir valstybė. Vadinasi, per metus kaupiama sąskaita pensijų fonde papildomai pasipildys mažiausiai 760 litų. Veikiausiai kils ir realūs atlyginimai, ir vidutinis darbo užmokestis. Be to, apskaičiuota, kad nuo 2004 metų, kai prasidėjo pensijų reforma, pensijų fondų investicijos per metus uždirbdavo vidutiniškai po 5 proc. grąžos.

Skaičiuoklių orientyrai LŽ kalbinti pensijų fondus valdančių bendrovių atstovai įsitikinę, kad labiausiai laimės tie, kurie neapsiribos vien “Sodros” galimybėmis ir būsimai pensijai kaups iš anksto. “Jei žmonės apie būsimą pensiją negalvos dabar, tai po 10-20 metų ir vėl ims piktintis, kodėl didelių rūpesčių neturi JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos pensininkai, kur panašios į mūsiškę pensijų kaupimo sistemos veikia jau keliolika metų”, - teigė D.Kuzmickas.

Be to, anot jo, svarstant apie pensijų fondų naudą arba ydingumą, dažnai užmirštama, kad lėšos, sukauptos pen-

LŽ archyvo nuotraukos

Š.Ruzgys: “Niekas dabar negali įrodyti, koks ateityje bus rinkos pajamingumas, kaip niekas negali įrodyti ir to, kokios bus “Sodros” galimybės po 10 metų”. sijų fonduose, yra paveldimos, t. y. visada atitenka artimiesiems, jei kaupėjas nesulaukia pensinio amžiaus.

“Nei Socialinio draudimo fondo valdyba, nei teritoriniai skyriai neįtikinėja gyventojų, kokį sprendimą jiems priimti. Kiekvienam jų rekomenduojame atsakingai viską apsvarstyti, pažiūrėti, kokią pensiją pagal galimą jo situaciją prognozuoja tam skirta skaičiuoklė (www.pensijuskaiciuokle.lt), LŽ kalbėjo “Sodros” atstovas Martynas Žilionis. - Jeigu šios skaičiuoklės pateikiamos prognozės nepakanka, siūlome prisijungti prie “Sodros” skaičiuoklės (www.gyventojai.sodra.lt), kurioje kiekvienas gali matyti prognozę pagal savo asmeninius duomenis.”

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos maždaug prieš mėnesį pristatyta būsimos pensijos skaičiuoklė sulaukė kritikos, kad yra pernelyg optimistiška tiems, kurie nusiteikę rinktis dalyvavimą antrosios pakopos pensijų fonduose. Mat visi joje numatyti investavimo variantai yra palankūs kaupėjui, numatant investavimo grąžą. “Globali stagnacija bent jau išsivysčiusiame pasaulyje yra akivaizdi. Obligacijų pajamingumas yra apie nulį, kai kuriais atvejais net tampa neigiamas. O čia matome grąžą 5,5 procento. Gal iš akcijų ko nors panašaus ir galima būtų tikėtis, bet labai abejotina daryti tokias prielaidas”, - savo poziciją dėstė skaičiuoklę kritikuojantis Lietuvos

banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis kovo viduryje Žinių radijo laidoje.

Tačiau ministerijos atstovė Lina Burbaitė LŽ pažymėjo, kad skaičiuoklė negarantuoja absoliučiai teisingos perspektyvos, nes skaičiuoklės rengėjai yra numatę daugybę prielaidų: atlyginimų, investicinės grąžos, infliacijos kaitą ir pan., jos gali gerokai pakoreguoti dabartines prognozes. “Skaičiuoklė padeda suprasti, kaip skiriasi pensijos dydžio variantai priklausomai nuo pasirinkto kaupimo būdo, tačiau negali garantuoti, kad būsimoji pensija bus lygiai tokia, kokia šiandien prognozuojama”, - sakė L.Burbaitė. Š.Ruzgio nuomone, R.Kuodis irgi nėra teisus kritikuodamas skaičiuoklės kūrėjų optimizmą. “Kažin ar teisinga pateikti savo vertinimą, pasirinkus vien galimą pesimistiškiausią scenarijų. Juk ir “Sodra”, siūlydama savąjį būsimos pensijos apskaičiavimo variantą, vadovaujasi tik optimistiniais scenarijais, pabrėžė pensijų fondų šalininkas. - Niekas dabar negali įrodyti, koks ateityje bus rinkos pajamingumas, kaip niekas negali įrodyti ir to, kokios bus “Sodros” galimybės po 10 metų, kai vienas dirbantis žmogus jau turės išlaikyti 2 pensininkus. Ir “Sodra”, ir kaupimas pensijų fonduose turi savų rizikų. Žmogus, naudodamasis skaičiuoklėmis, tiesiog gali palyginti realiausias būsimos pensijos tikimybes.”

25 MILIJARDAI GRYNŲJŲ

bankų skyrių grynaisiais pinigais pernai pasiimta 8 mlrd. litų (0,5 mlrd. litų mažiau negu 2011 metais), dar 100 mln. litų išgryninta parduotuvių kasose (14 mln. litų daugiau). 2012-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 1323 bankomatai (1,4 proc. daugiau), 1 mln. gyventojų teko 444 bankomatai. 2011 metais ES šalyse 1 mln. gyventojų teko 870 bankomatų, Estijoje - 657, Latvijoje - 587, Lenkijoje - 458.

•

Trumpai KAUPIA LĖŠAS SGD TERMINALUI Dujų importo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui pirmąjį šių metų ketvirtį tikisi sukaupti 46,9 mln. litų (su PVM). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pinigus bendrovė gauna už praėjusį mėnesį, realiai ši suma kovo pabaigoje sieks apie 32,4 mln. litų. Kaip nurodoma “Lietuvos du-

jų” skelbiamoje SGD lėšų įplaukų prognozėje, iš viso šiemet iš didžiųjų vartotojų planuojama surinkti 115,237 mln. litų (su PVM) vadinamojo terminalo priedo.

Bendrovės atstovė spaudai Sigita Petrikonytė Jurkūnienė teigė, jog lėšos už dujų transportavimą gaunamos kitą mėnesį, todėl kovo pabaigoje įmonė bus surinkusi pinigus tik už sausį ir vasarį. Antrąjį ketvirtį bendrovė turėtų sukaupti dar 32,708 mln. litų, trečiąjį -

19,517 mln. litų, o ketvirtąjį - 30,6 mln. litų. SGD terminalo mokestis yra 37,53 lito už 1000 kub. m (su PVM - 45,41 lito). “Lietuvos dujų” surinktos lėšos vėliau bus pervestos “Klaipėdos naftai”. Vyriausybė ketina keisti dabartinį SGD terminalo finansavimo modelį. Tikėtina, jog tai bus padaryta nuo liepos. Pagal dabartinį finansavimo modelį dujų vartotojai terminalui per dvejus metus turėtų sumokėti 200 mln. litų.

Bankomatuose išgryninta pinigų suma pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3,9 proc., iki 25,36 mlrd. litų. Tai skelbia Lietuvos bankas. Vienos operacijos vidutinė vertė padidėjo 5 litais - iki 375 litų. “Mokėjimų kortelėmis daugėjo, tačiau šios priemonės naudojimas ir toliau buvo neatsiejamas nuo grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų ir parduotuvių kasų”, - įvertino LB specialistai. Iš

LŽ, BNS

2013 03 28 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Įkvėpimas - iš Skandinavijos ir Provanso Kainos svyruoja ne tik dėl stiliaus

ILONA STAŠKUTĖ

Ieškodami naujų baldų lietuviai pirmiausia žvalgosi į kainas, bet taupumą neretai įveikia savito stiliaus troškimas. Interjerui neabejingi žmonės dažniausiai į namus įsileidžia Skandinavijos arba Provanso stiliaus baldus. Šie du stiliai vis dažniau ryškėja lietuvių butuose ir namuose, tačiau kuklesniuose būstuose tebedominuoja paprasti, niekuo neišsiskiriantys, vadinamojo euroremonto baldai. Būtent jie užima didžiąją dalį ploto baldų prekybos salonuose. Todėl ieškančiuosius ko nors įdomesnio apima bejėgiškumas.

Masinės produkcijos gamintojų asortimente dominuoja lygaus paviršiaus įvairiaspalvės laminuotos plokštės, kurių formos ir standartiniai matmenys per daugelį metų mažai keitėsi. “Nieko gero nėra”, - dažnai atsidūsta savitų baldų paieškas pradėję žmonės. Tačiau LŽ pašnekovai tikino, kad atidžiau pasižvalgius galima rasti tinkamų originalių daiktų, o dabartinę pasiūlą esą suformavo daugumos pirkėjų galimybės.

Arba kaina, arba grožis Daugiausia kompromisų dėl norimo stiliaus ir prieinamos kainos tenka daryti taupiausiems gyventojams. Baldų namų “Skraja” direktorė Ingrida Špakauskienė neslėpė, kad pigiausi baldai perkami praktiškumo sumetimais, o ne kaip interjero puošmena.

Pasak jos, vidurinės klasės pirkėjų beveik nebelikę. Pagal poreikius ir galimybes žmonės aiškiai išsiskiria į turtingesniųjų ir nepasiturinčiųjų grupes, o prie klientų prisitaiko ir pardavėjai.

“Skrajos” direktorė atkreipė dėmesį, kad taupesni gyventojai vertina baldus, kuriuos galima įvairiai keisti, pailginti ar panaudoti keliais būdais. “Žmonės pirmiausia ieško praktiškų daiktų. Sofa ar lova turi būti su patalynės dėže, stalas - padidinamas ir sumažinamas”, - aiškino I.Špakauskienė.

Kitas ne mažiau svarbus už kainą kriterijus yra kokybė. Pasak pašnekovės, klientai ėmė vengti anksčiau buvusių labai populiarių lenkiškų baldų ir mieliau perka lietuviškus. O galintieji skirti daugiau pinigų pirmiausia renkasi kokybiškas medžiagas - natūralų medį arba odą.

Skandinaviškas stilius tautiečiams artimas, nes primena lietuviškas kaimo sodybas. / Ilonos Staškutės nuotraukos I.Špakauskienės teigimu, pastaruoju metu minkšti odiniai (įskaitant ir dirbtinės odos) baldai gerokai populiaresni nei aptraukti gobelenu. Šiandien žmonės dažniausiai renkasi konservatyvių spalvų - kakavos, žemės atspalvio, lino imitacijos - baldus, nors kai kas pageidauja, kad jie būtų oranžiniai arba salotiniai. “Svarbiausia -

Vadinamojo euroremonto baldai užima didžiąją dalį ploto baldų prekybos salonuose, todėl ne vieną ieškantįjį ko nors įdomesnio apima bejėgiškumas. funkcionalumas. Kas turi daugiau pinigų, renkasi Provanso, maišyto su moderniu stiliumi, baldus”, - tvirtino “Skrajos” vadovė.

Provansą atpūtė kelionės Tokias tendencijas buvo galima įžvelgti ir praėjusią savaitę sostinės “Litexpo” centre vykusioje parodoje “Baldai 2013”. Stambiausių gamintojų stenduose dominavo paprasti ir praktiški modeliai, o greta daug vietos užėmė Provanso ir skandinaviško stiliaus baldai.

Interjero dizainerė Gabrielė Valiukienė patvirtino, kad pastaruoju metu švelnus, romantiškas Prancūzijos

Jauni lietuvių dizaineriai, kaip šio baldo autoriai Dalia Mauricaitė ir Nauris Kalinauskas, idėjų semiasi iš Skandinavijos.

Provanso regiono stilius Lietuvoje itin populiarus. Labiausiai ji tai siejo su nusibodusia modernumo monotonija ir naujais kelionių įspūdžiais. “Lietuvaičiai vis dažniau traukia į užsienį, mato, kaip yra kitose šalyse. O Provanso stilius mums labai artimas, nes jis - jaukus, malonus ir “naminis”, kalbėjo dizainerė. Prancūzijos ūkininkų namuose stovėjusių ar tebestovinčių baldų formos gana artimos ir senoviniams lietuviškiems baldams, taigi tautiečius galbūt traukia nostalgija. Tačiau, G.Valiukienės manymu, Lietuvos baldų gamintojai Provanso stilių šiek tiek iškreipė. “Užtenka baldą nudažyti baltai, ir jis jau vadinamas provansišku. Tai nevisiškai tiesa, o lietuviams tokie gaminiai tinka. Ant tikro

grubaus provansiško suolo ar sofos apdriskusiu gobelenu ne kiekvieną pasodinsi”, - juokavo pašnekovė. Ji sakė, kad Provanso baldų gamintojai ir pardavėjai jau užuodė aukso gyslą, tad Prancūzijos provincijos stiliaus gaminiai dabar gerokai pabrangę. Pigesnių galima rasti nebent sendaikčių parduotuvėse, bet ir ten jų kainos akivaizdžiai šoktelėjusios.

Šiltas minimalizmas Kadangi tautiečiai keliauja ne tik į Vakarų Europą, bet ir į Skandinavijos šalis, matyt, neatsitiktinai jų namuose atsiranda vis daugiau skandinaviško stiliaus baldų. Jie įdomios formos, sudaro išskirtinio lengvumo įspūdį.

Medžiagos - skirtingos ir derinamos.

LŽ pašnekovai neslėpė, kad už savito stiliaus baldus tenka mokėti daugiau negu už beveidžius gaminius, tačiau kainą lemia ir kiti veiksniai. Ji labai priklauso nuo gamintojo vardo, šalies ir medžiagų kokybės. Kad būtų galima palyginti, lentelėje pateiktos orientacinės įvairaus stiliaus triviečių išskleidžiamų sofų kainos: lenkiška, aptraukta gobelenu 600-1300 litų, lietuviška, aptraukta gobelenu 600-2000 litų, lietuviška, traukta dirbtine oda 2100-2800 litų, lietuviška, traukta natūralia oda 4000-5000 litų, lietuviška, Provanso stiliaus, aptraukta gobelenu - 1200-2000 litų, lietuviška, Provanso stiliaus, traukta natūralia oda - apie 5500 litų, lenkiška, skandinaviško stiliaus, traukta gobelenu - 1400-2600 litų, daniška, skandinaviško stiliaus, traukta dirbtine oda - 2500-4000 litų, švediška, kurta dizainerio, skandinaviško stiliaus su veltiniu - 19 tūkst. litų (sofa neturi išskleidimo mechanizmo).

• • • • • • • • •

Tokio stiliaus baldus kuriantis studijos “Inside design” dizaineris-projektuotojas Jonas Apanavičius neslėpė, kad žmonės visada klausia kainos ir bando derėtis, bet stiliaus pojūtis lietuviams tikrai nesvetimas. Interjero žurnaluose dažnai rodomi gana ryškūs ir ekstravagantiški baldai, tačiau tikruose skandinaviškuose namuose, pasak dizainerio, vyrauja ramesnės spalvos ir formos. Be to, neužmirštamas praktiškumas: sofa be ištiesimo mechanizmo lietuviams vis dar atrodo nesusipratimas. “Mes, kaip ir skandinavai, mėgstame ramias žemės spalvas. Ryškių kėdžių mūsų interjere gali atsirasti, bet žydrų sofų ir geltonų lempų derinių nepamatysite”, - tikino J.Apanavičius. Pasak jo, lengviausiai pirkėjai ryžtasi daug mokėti už mažus akcento daiktus - staliukus, lentynas ar drabužių kabyklas.

Tačiau stilingi baldai esą ne visuomet kainuoja brangiai. “Yra įmonių, kurios gamina labai pigius baldus, bet jie negražūs. Su tokiais gamintojais kaina negalime konkuruoti. Jei lygintume vidutiniškai kainuojančius baldus, beveik visada pigiau išeitų gaminti, o ne pirkti salone. Pasirinkus paprastesnes medžiagas galima sumažinti kainą ir išlaikyti stilių. Kai norisi, visuomet atsiranda alternatyvų”, - tvirtino pašnekovas.

•

Elektra iš gravitacijos ir žmogaus jėgos Daugybė besivystančių šalių gyventojų tebenaudoja žibalines lempas, nes elektros linijos jų nepasiekia. Tačiau vargstančiųjų buitį gali palengvinti naujas išradimas - pati elektrą gaminanti lempa.

Visame pasaulyje apie 1,5 mlrd. žmonių vis dar gyvena be elektros, o išlaidos sveikatą žalojančiam žibalui pasiglemžia didelę dalį jų pajamų. Pasaulio banko duomenimis, skurstančios šeimos žibalui išleidžia apie 10 proc. savo pajamų - maždaug 36 mlrd. JAV dolerių (apie 95 mlrd. litų) per metus. Mėginimai įrengti bendruomenėms saulės jėgaines nepasitvirtino dėl itin didelės jų kainos ir techninių sunkumų.

Senų automobilių akumuliatorių naudojimas taip pat pasirodė pernelyg sudėtingas.

Elementari idėja Nauja technologija paremta gerokai paprastesniu dalyku - gravitacija.

Pramoninių įrenginių dizaineriai bri-

svarsčiui nusileidus jį reikia pakelti rankomis, kad žibintas vėl šviestų.

57 metų M.Riddifordui, įmonės “Therefore” bendraturčiui, idėja pa-

Manoma, kad gravitacinė lempa tiks ne tik skurdžiai gyvenančioms šeimoms, bet ir stovyklautojams ar nelaimės ištiktiems žmonėms. tai Martinas Riddifordas ir Jimas Reevesas sukūrė ananaso dydžio lempą, kuriai elektrą gamina 11,3 kg sveriantis svarmuo. Per pusę valandos jis nuslenka žemyn apie 1,8 metro. Trinties jėga suka mažytį tylų motorą, kurio apsukos per minutę siekia tūkstančius kartų, ir taip gamina elektrą šviesos diodų lemputei. “Gravity Light” pavadintas žibintas šviečia truputį ryškiau negu žibalinė lempa ir reikalauja šiek tiek žmogaus pastangų -

gaminti tokį įrenginį šovė prieš ketverius metus. “Man kilo vizija, kad žmogaus jėgą būtų galima ne sukaupti baterijoje, o panaudoti kaip potencinę energiją”, - prisiminė kūrėjas.

Nuo vargšų iki turistų Paprastumas ieškant genialumo šiam dizaineriui ne naujiena. Anksčiau jis dirbo su “Toshiba”, “Samsonite” ir “Nike”, o pats išgarsėjo sukūręs skaičiuotuvą su skaičių formos mygtukais.

Pirmasis šviestuvo prototipas buvo gana didelis, pagamintas iš dviračio rato ir prisukamo LED prožektoriaus. Tačiau per ketverius metus kūrėjas lempą patobulino taip, kad pigus plastikinis prietaisas tapo kompaktiškas ir patvarus.

Pasak M.Riddifordo, sunkiausiai sekėsi pasiekti, kad svarmens tempiama juostelė neužstrigtų ir nesulaužytų žibinto, bet atliekant daugybę eksperimentų problema buvo išspręsta. Šią vasarą Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Vidurio Rytų gyventojai “Gravity Light” pirmą kartą išbandys realiomis sąlygomis. M.Riddifordo komanda, pašalinusi paskutinius trūkumus, planuoja paleisti prietaisą į prekybą. Ši lempa turėtų kainuoti vos 5 JAV dolerius (apie 13 litų).

Manoma, kad ji tiks ne tik skurdžiai gyvenančioms šeimoms, bet ir stovyklautojams ar nelaimės ištiktiems žmonėms. Gravitacine lempa susidomėjo ir garsenybės. Pavyzdžiui, “Microsoft”

J.Reevesas demonstruoja paprastą gravitacinės lempos veikimo principą - ji šviečia, kol svarstis pasiekia žemę. / “Therefore” nuotrauka įkūrėjas Billas Gatesas pavadino ją “gana šaunia inovacija”. “Therefore” sulaukė siūlymų bendradarbiauti iš įvairiausių organizacijų - pradedant gaiviųjų gėrimų gamintojais ir baigiant JAV Gynybos departamentu. Tačiau M.Riddifordas užtikrino, kad lempa “Gravity Light” bus prekiaujama tik baigus bandymus.

•

Businessweek.com, LŽ

12

2013 03 28 Lietuvos žinios

Kultūra

Privačioje kolekcijoje - Lietuvos kūrėjų darbai Paveikslais nukabinėtos advokatų kontoros LAWIN Vilniaus skyriaus sienos išduoda jos vadovo Rolando Valiūno ir kitų partnerių aistrą menui. Iš viso kolekciją sudaro daugiau kaip tūkstantis meno darbų.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

M

eno kūrinius LAWIN kolekcijai R.Valiūnas atrenka ne tik pagal meninę vertę, bet ir pagal jų ryšį su Lietuva. Kolekciją sudaro Lietuvos dailininkai - čia gimę, studijavę, gyvenę ar kaip nors kitaip susiję su mūsų kraštu. Tautybės - pačios įvairiausios: lietuviai, lenkai, rusai, žydai, baltarusiai, totoriai, kiti. Tad galima sakyti, kad LAWIN kolekcija - nacionalinės vertės.

Kolekcionavimo tradicijas puoselėjanti teisininkų korporacija yra išleidusi keturis meno albumus. Pirmasis buvo skirtas seniesiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapiams, antrasis - XIX-XX amžiaus pirmos pusės peizažams, trečiasis - meniškų žemėlapių atlasų antraštinių puslapių albumas. Ketvirtas buvo skirtas moters atvaizdui (XVIII a. pab. - XXI a. pr.). Tuomet Nacionalinėje dailės galerijoje surengta ir šių paveikslų paroda. Dabar rengiamas naujas, penktasis, peizažų albumas, kurį sudarys po Antrojo pasaulinio karo sukurti darbai. “Dar svarstome apie su Vilniumi susijusios tapybos bei graviūrų albumą. Tai būtų fantastinis darbas. Gal net galėtume nubrėžti paralelę su Vlado Drėmos “Dingusiu Vilniumi”, be abejo, be mokslinės tiriamosios dalies”, - LŽ sakė R.Valiūnas.

R.Valiūnas prie buvusio Dailės akademijos rektoriaus V.Mackevičiaus paveikslo LAWIN biure. / Romo Jurgaičio nuotrauka Domsait. Ir tik į gyvenimo pabaigą Pietų Afrikoje ėmė pasirašinėti kaip Domšaitis. Bet akivaizdu, kad jis save laikė lietuviu”, - pasakojo R.Valiūnas.

Grįžtantys į Lietuvą Paklaustas, kaip LAWIN atrenka autorius, kolekcininkas neslėpė, kad kyla klausimas - ar priskirti prie Lietuvos dailininkų, ar ne. “Tarkim, vienas žymiausių Rusijos peizažo meistrų Isakas Levitanas, gimęs žydų šeimoje (beje, mano gimtajame miestelyje Kybartuose), Lietuvoje gyveno tik bene iki penkiolikos metų. Tai ar jis Lietuvos dailininkas, ar ne? Ribas nubrėžti sudėtinga.

I.Levitanas mums labai patiko, tad jį priskyrėme prie Lietuvos dailininkų”, - prisipažino pašnekovas. Bet štai Vilniaus dailės mokyklą Lietuvoje baigęs, dabartinės Baltarusijos teritorijoje gimęs Chaimas Soutinas iš Vilniaus išvyko į Paryžių ir daugiau niekada čia negrįžo. R.Valiūno teigimu, jis kolekcininkams irgi yra Lietuvos dailininkas.

O, pavyzdžiui, ar galima Lietuvos menininku laikyti tą, kuris Stepono Batoro universitete mokėsi tarpukariu, kai Vilnius buvo Lenkijos teritorijos dalimi, o po karo išvyko į Torunę? “Pagal mūsų skirstymą - taip. Vilnius, net jei tuo metu jis nepriklausė Lietuvai, visada yra kultūrinė istorinė Lietuvos dalis, LDK tradicijų tęsėjas”, - įsitikinęs pašnekovas. Druskininkuose gimęs, bet vėliau į Paryžių išvykęs Žakas Lipšicas net ir parodose užsienyje pristatomas - Lithuania. “Arba Argentinoje, Buenos Airių moderniojo meno muziejuje, Jose (Zusmanas) Gurvičius irgi, mano galva, teisingai pristatytas kaip Lietuvos autorius”, - atkreipė dėmesį R.Valiūnas.

Bene ryškiausias pavyzdys, pasak pašnekovo, kokios neapibrėžtos yra ribos tarp tų, kuriuos galime laikyti Lietuvos dailininkais, ir tarp tų, kurie jau ne Lietuvos, yra Pranas Domšaitis. “Jis yra gimęs Rytų Prūsijoje. Ta teritorija Lietuvai tuo metu nepriklausė, o tuometinėje Lietuvos valstybėje, regis, jis visai nėra buvęs. Vienu metu pasirašinėjo -

J.Rimšą atrado atsitiktinai Ieškant meno kūrinių atsiveria labai įdomių dailininkų istorijų. Pati tolimiausia šalis, iš kurios į LAWIN kolekciją atkeliavo paveikslai, buvo Argentina. “Jono Rimšos paveikslus Buenos Airėse radau atsitiktinai ten nukeliavęs darbo reikalais. Autorius iš Lietuvos išvyko būdamas dvidešim-

da, kai paveikslų pirkti jis nenustoja ir nukabinėjęs jais savo būsto ar biuro sienas”, - teigė R.Valiūnas. Jis pridūrė, kad kai kas prisiperka vadinamųjų interjero paveikslų, o kai kas įsigyja ir vertingų. “Mums pasisekė, nes pradėjome laiku gilintis, turėjome gerų patarėjų. Ypač didelę įtaką man darė kolekcininkas Edmundas Armoška. Jo dėka nuėjome teisingu keliu, o galėjome ir paslysti. Pomėgis, pagarba menui, krašto kultūrai ir istorijai mums visada buvo svarbus akstinas plečiant LAWIN kolekciją, - teigė advokatas. -

R.Valiūnas: “Paveikslas kainuoja tiek, kiek emocijų veikiamas kas nors už jį pasirengęs sumokėti.” ties. Jaunystėje dažniausiai rašė rusiškai, vienu metu net pasirašinėjo Ivan Rimsa. Tačiau giminės su didžiausiu džiaugsmu jo darbus išlydėjo į Lietuvą”, - pasakojo kolekcininkas, nusipirkęs 36 darbus. Aštuoniasdešimtmetė dailininko sesuo dar nemokamai pridėjo J.Rimšos tapytą savo atvaizdą bei brolio autoportretą, kad parvežtų į Lietuvą. Sesuo kalbėjo gražia, taisyklinga lietuvių kalba. Kaip teigė R.Valiūnas, giminėms buvo svarbu, kad paveikslai keliaus į dailininko gimtinę.

J.Rimšos Bolivijoje sukurti darbai paskelbti nacionaliniu turtu ir uždrausta juos išvežti iš šalies. R.Valiūnas džiaugiasi, kad LAWIN kolekcija turi šio garsaus dailininko kūrinių.

Ne sienoms papuošti Meno kūrinių kolekcijos atsiradimą R.Valiūnas komentavo paprastai: esą daugelis žmonių ką nors kolekcionuoja - vieni pašto ženklus, kiti alaus butelių etiketes ar automobilius. Pašnekovas pabrėžė, kad kartu su paveikslais LAWIN kontora pradėjo pirkti ir senus žemėlapius, senąsias lituanistines knygas. “Mano požiūriu, žmogų kolekcininku galima laikyti ta-

Gausėjant kolekcijai ir išmanymui, didėjo ir prielankumas Lietuvos kultūrai bei istorijai. Kartais pasipūtėlišką, kartais primityvų ir naivų, bet labai lietuvišką požiūrį į Tėvynę nuo Baltijos iki Juodosios jūros pakeitė kur kas didesnis daugianacionalinės LDK prigimties ir skausmingos tiek Tėvynės, tiek lietuvių tautos istorijos supratimas.”

Kainą lemia ir emocijos Kaip įkainoti paveikslą? Pasak R.Valiūno, jis kainuoja tiek, kiek emocijų veikiamas pirkėjas už jį pasirengęs mokėti. “Jei žmogui paveikslas labai patinka, apie kainos racionalumą jau nebūna kalbos, - sakė jis. Pasitaiko atvejų, kai paveikslą įsigyji pigiau nei jis vertas. Tačiau, be abejo, ne už vieną esame ir permokėję.”

Kolekcininkas prisiminė atvejį, kai pats negalėdamas dalyvauti aukcione Paryžiuje pasikonsultavo ir sužinojęs apytiksles kainas paprašė vieną pažįstamą moterį ten užsukti. “Buvo nuostabių Mstislavo Dobužinskio tapytų Lietuvos peizažų, Klaipėdos turgaus, Kauno vaizdų. Jau buvau numatęs, kuriuos norėtume įsigyti, pasakojo R.Valiūnas. - Tačiau pa-

skambino iš Paryžiaus ir pasakė, kad pamirščiau tuos paveikslus, nes susėdo keturi kolekcininkai iš Maskvos, ir aukcionas vyko tik tarp jų. Preliminarios kainos nuo jų pasiūlytų skyrėsi dešimt kartų. Visi lietuviški peizažai nuplaukė į Maskvą.”

Ne taip paprasta Pašnekovas prisipažino, kad atsirinkti gerus darbus net iš žinomų autorių kūrybos nėra paprasta. Dažnas autorius turi ir labai gerų darbų, ir ne tokių puikių. “Mano akimis, visi Žilvino Kempino darbai vienodai gero lygio. Tačiau yra ir tokių dailininkų, kurių 20 proc. darbų nuostabūs, galima sakyti, aukso fondo, 50 proc. - vidutiniški ir 30 proc. - tokie, kurių tikrai nenorėčiau. Tad rasti tuos geruosius tikrai nelengva, - teigė kolekcininkas. Kita vertus, kai kurie lietuvių dailininkai, sulaukę vyresnio amžiaus, pradeda tapyti kitaip, ir tikrai ne ta maniera, kuri kelia man susižavėjimą. Subjektyviu mano požiūriu, daug geresni jų jaunystės ar brandos amžiaus darbai.”

Atsisakė A.Žmuidzinavičiaus Kolekcininkas prisiminė, kaip pirko pirmuosius paveikslus. “Galėjau rinktis iš trijų skirtingų dailininkų Antano Žmuidzinavičiaus, Česlovo Janušo, Jono Mackevičiaus. Tada man, baigusiam Marijampolės dailės mokyklą, konkrečiai ką nors sakė tik A.Žmuidzinavičiaus pavardė. Kitos beveik nieko”, - pasakojo jis. Dvi valandas tuomet svarstė: rinktis žinomą ar nežinomą dailininką. Po vieną kiekvieno jų paveikslą nebuvo galima įsigyti, o tik visą A.Žmuidzinavičių, visą J.Mackevičių arba visą Č.Janušą.

“Vis dėlto pasirinkau abu tuo metu man nežinomus autorius. Tai buvo nelabai protingas sprendimas, prisipažino kolekcininkas. - A.Žmuidzinavičiaus darbų dabar jau sunku rasti. Tačiau tuomet pasirinkimą lėmė, galima sakyti, emocijos, nuotaika. Pokario A.Žmuidzinavičius bu-

vo labai niūrus, visi lietuviški peizažai tapyti tamsiomis spalvomis.

J.Mackevičiaus Šiaurės Afrikos, Kaprio vaizdai veikė šviesiomis spalvomis. Č.Janušo marinistiniai peizažai irgi fantastiški. Tai pavyzdys, kaip gali atsisakyti puikaus dailininko darbų, kurie tau tuo metu gali atrodyti ne tokie ir puikūs.”

LDK žemėlapis Havajuose Įdomiai klostėsi žemėlapių kolekcijos istorija. Pirmą LDK žemėlapį R.Valiūnas nusipirko Havajuose.

“Tiesiog kartą lūkuriuodamas žmonos užėjau į žemėlapių parduotuvę.

Pardavėja paklausė, kas mane domina. Atsakiau, kad to čia tikrai nebus. Ji pasirausė ir ištraukė XVIII amžiaus LDK žemėlapį, - pasakojo R.Valiūnas. - Grįžęs pasikabinau. Po metų gavau siūlymą pirkti ir daugiau. Mus domina Lietuvos žemėlapiai iki trečio LDK padalijimo.”

R.Valiūnui įdomu studijuoti, kaip įvairiais amžiais žemėlapiuose buvo vadinamas Vilnius. Dažniausiai jis būdavo įvardijamas Vilna ar Wilno. Tačiau niekas taip ir neatsakė į kolekcininko klausimą, nuo kada Vilnius pradėtas vadinti taip, kaip jį lietuviškai vadiname šiandien. Apie tai paklaustas vienas garsus istorikas susimąstė ir bandė sieti su Jonu Basanavičiumi.

“Kolekcionavimas labai praplečia akiratį. Ar daugelis iš tiesų žino, jog Mikalojaus Daukšos 1595 metais išleisto “Katekizmo” antraštiniame puslapyje parašyta, kad jis išleistas Vilniuje (Wilniuie)? Man tai buvo netikėta. Gal kada sužinosime, kaip Vilnių iš tiesų vadino jo statytojai”, - teigė pašnekovas.

Advokatas prisipažino, kad pomėgių ir aistrų gyvenime turi nemažai, tačiau pagal skiriamą laiką ši bene didžiausia. Jis nesigaili netapęs dailininku, nes juo būdamas greičiausiai neturėtų kolekcininko aistros. “Baigęs dailės mokyklą padėjau ir pieštuką. Tačiau meno pomėgis prasiveržė kitaip”, - teigė R.Valiūnas.

•

2013 03 28 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Scenos pirmūnams - “Auksiniaikryžiai” MINDAUGAS KLUSAS

Teatro žmonėms kovo 27-oji tapo kasmetinių pasimatymų diena, kai Nacionaliniame dramos teatre jie gali sutikti ir kolegą, ir bičiulį, ir būsimą žvaigždę.

“Auksinių scenos kryžių” dalybos, šiemet šmaikščiai diriguotos aktoriaus Dariaus Meškausko ir žaismingai palydėtos animacinių teatro istorijos intarpų, įrodė profesinę dieną reikia švęsti!

Prasmingu ir graudoku tapo vakaro pirmojo apdovanojimo ceremonija.

Galina Dauguvietytė savo tėvo, režisieriaus Boriso Dauguviečio auskarą įteikė teatro padaužai, režisieriui Artūrui Areimai. “Dėkoju komisijai, kad man kasmet apdovanoti atsiunčia jauną vyrą. Tikiuosi, kad kitais metais skirsite vyruką “su pasu”, - prajuokino publiką G.Dauguvietytė. O surimtėjusi pridūrė: “Jei kitąmet manęs jau nebus, noriu kad šio apdovanojimo tradiciją perimtų mano tėvelio provaikis Darius Meškauskas. Su jo mama esame seserys”, - sakė G.Dauguvietytė.

Vakaro siela D.Meškauskas.

“Auksiniai scenos kryžiai” už geriausius 2012 metų darbus teatre Į Teatro dienos iškilmes susirinko visų kartų teatro kūrėjai. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Ilgai brandintas Režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis “Eglutė pas Ivanovus” pelnė geriausiojo vardą pagal keturias pagrindines nominacijas: režisieriaus, dailininko, kompozitoriaus ir pagrindinio vaidmens atlikėjo.

J.Vaitkus prieš apdovanojimų ceremoniją džiaugėsi esąs tarp nominantų ir atsisakė spėlioti, ant kieno pečių guls “Auksiniai scenos kryžiai”. Likimas lėmė, kad vienas jų kliuvo pačiam J.Vaitkus buvo įvardytas geriausiu 2012 metų teatro režisieriumi, už apdovanojimą tepadėkojęs dviem žodžiais: “Ačiū visiems”.

Gausiai įvertintas jo spektaklis “Eglutė pas Ivanovus” perėjo ilgą brandinimo procesą. Pirmąsias absurdo dramos scenas režisierius kūrė su vaidybos specialybės studentais. “Aleksandro Vvedenskio kūrinys - nebloga metodinė medžiaga, geras tam tikro žanro dramaturgijos pavyzdys”, - LŽ teigė J.Vaitkus. Vėliau “Eglutė pas Ivanovus” buvo statoma Švedijoje su tarptautine trupe. Spektaklyje jau skambėjo kompozitoriaus Algirdo Martinaičio sukurta muzika. Grįžęs namo ir pasitaręs su kompozitoriumi režisierius nutarė žengti dar toliau - spektaklį pavertė muzikiniu.

Vienas laureatų kompozitorius A.Martinaitis LŽ prisipažino, kad individualiosios muzikos kūrimas neturi jokių apribojimų. “Ką sumanai, tą rašai. O teatre tas tavo sumanymas nieko nereiškia, nes ten yra dar dvi galvos - režisieriaus ir dailininko. Teatras juk laikosi ant trijų galvų”, - sakė trečioji

V.Bagdono padrąsinimas - V.Novopolskiui. galva. - Savo kūryba teatre pasidžiaugi tik vieną dieną, nes kitą tau liepia ką nors pakeisti arba visai perrašyti.” Atsiimdamas apdovanojimą maestro padėkojo improvizuotu muzikiniu intarpu iš antro veiksmo.

G.Dauguvietytė įteikė B.Dauguviečio auskarą A.Areimai.

A.Martinaitis: “Teatras juk laikosi ant trijų galvų.”

A.Garbenčiūtė. Per apdovanojimų ceremoniją susijaudinusi Akvilė dėkojo padėjusiems jai augti ir užaugti.

Grįžo išsiilgusi scenos Kauno valstybinio muzikinio teatro artistė Akvilė Garbenčiūtė LŽ prisipažino vakar nuo popietės rengusis kelionei į Vilnių. Suktukais susisukusi plaukus dukrytei Liepai ji lygino baltus marškinėlius. “Specialiai teatro dienos proga”, - juokėsi muzikinio reviu “Zygfrido Vernerio kabaretas” Rouzė.

Raudonplaukė aktorė džiaugėsi nominacija, darbu teatre ir pastebėtu vaidmeniu. “Kurti jį pradėjau gimus dukrelei, po dekretinių atostogų. Buvau labai išsiilgusi scenos: kunkuliavau, viriau didžiausiu karščiu”, - teigė

Džiaugsmo net nemėgino slėpti A.Garbenčiūtė-Rouzė.

Mėgsta režisieriaus komplimentus Valentinas Novopolskis pastaruoju metu įnikęs į repeticijas. Kovo 29 ir 30 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre įvyks nebylaus spektaklio “Romeo ir Džuljeta” premjera. V.Novopolskis jame kuria Merkucijaus vaidmenį. Čia dar ateitis, o štai Auklės vaidmuo spektaklyje “Eglė pas Ivanovus” pelnė aktoriui “Auksinį scenos kryžių”. “Prie šio vaidmens labai daug prisidėjo dailininkas Jonas Arčikauskas. Jis sukūrė įtaigų moters vaizdinį, manęs reikėjo tik tiek, kad pripildy-

Kompozitorius A.Martinaitis išniūniavo gražiausią padėkos kalbą, o Egidijus Stancikas atsiėmė apdovanojimą teatrui už “Baltą drobulę”.

čiau jį žmogiškumo”, - kukliai LŽ kalbėjo V.Novopolskis. “Scenos kryžius” aktoriui - malonus dalykas, tačiau užvis labiau jis vertinąs gerus, palankius režisieriaus žodžius.

Vyriškų spektaklių metai Vos buvo paskelbti pretendentai į “Auksinius scenos kryžius”, Lietuvos teatro bendruomenė pratrūko piktokais balsais, kodėl vertinimo komisija šiemet atsisakė nominuoti vaidmenų kūrėjas moteris. Teatro judėjimo “No Theatre” režisierius Vidas Bareikis pareiškė, jog tokiu būdu komisija įžeidė aktores, kurios aukojo laiką ir sveikatą kurdamos publikos pastebėtus darbus.

Renginio vedėjas D.Meškauskas nesyk šią temą priminė scenoje. Jo žodžiais tariant, kaip antikos laikais - vien tik vyrai.

O komisijos pirmininkas Helmutas Šabasevičius LŽ teigė, kad “Auksinių scenos kryžių” vertintojams teatrai pasiūlė 11 pagrindinio vaidmens artisčių ir 17 nepagrindinio vaidmens atlikėjų.

“Iš šių kandidatūrų mums niekaip nepavyko išrinkti geriausiųjų. Apdovanojimas yra išskirtinis ženklas, tad norėjosi išvysti ir išskirtinį vaidmenį. Deja, ryškių vaidmenų nebuvo sukurta. Todėl nusprendėme šį kartą tokio apdovanojimo visai atsisakyti”, - teigė H.Šabasevičius.

Jo ir daugumos komisijos narių nuomone, 2012-ieji išsiskyrė kaip vyriškų spektaklių metai. “Netvirtiname, jog aktorės nedirbo ar tinginiavo. Be abejo, jos įdėjo daug pastangų. Tačiau svarbu ne tik darbas, bet ir kūryba, bendras rezultatas. Kai visi šie komponentai dera viename įspūdingame, paveikiame, daugumai įsimenančiame vaidmenyje”, - apibendrino H.Šabasevičius.

•

Režisierius Jonas Vaitkus - už spektaklio “Eglutė pas Ivanovus” (Lietuvos rusų dramos teatras) režisūrą.

Dailininkas Jonas Arčikauskas - už spektaklio “Eglutė pas Ivanovus” (Lietuvos rusų dramos teatras) scenografiją.

Muzika spektakliui Algirdas Martinaitis - už muziką spektakliui “Eglutė pas Ivanovus” (Lietuvos rusų dramos teatras).

Pagrindinis vyro vaidmuo Valentinas Novopolskis - už Auklės vaidmenį spektaklyje “Eglutė pas Ivanovus” (Lietuvos rusų dramos teatras).

Nepagrindinis vyro vaidmuo Tomas Rinkūnas - už Karlo vaidmenį spektaklyje “Plėšikai” (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Kasijaus vaidmenį spektaklyje “Julijus Cezaris” (OKT/Vilniaus miesto teatras).

Opera Sandra Janušaitė - už Tatjanos vaidmenį operoje “Eugenijus Oneginas” (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) Operetė ir miuziklas Akvilė Garbenčiūtė - už Rouzės vaidmenį muzikiniame reviu “Zygfrido Vernerio kabaretas” (Kauno valstybinis muzikinis teatras). Šokio menas Agnija Šeiko - už spektaklio “Aikštelėje laisvų vietų nėra” choreografiją (“Žuvies akis”).

Teatras vaikams Spektaklis “Brangusis atrakcionų parko dėdė” (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras - režisierė Olga Lapina ir pagrindinio vaidmens aktorius Edmundas Mikulskis).

Lėlių ir objektų teatras Spektaklio “Meteo” kūrybinė komanda (Vilniaus teatras “Lėlė” - režisierė Anna Brašinskaja, dailininkė Julija Skuratova, choreografė Sigita Mikalauskaitė ir atlikėjai Šarūnas Datėnis, Karolis Algimantas Butvidas, Indrė Liutkevičiūtė, Imantas Precas, Dainius Tarutis, Edita Zėčiūtė).

Jaunasis menininkas Šarūnas Datenis ir Antanas Dubra - už spektaklį “Gaidelis pinigautojas” (“Menų spaustuvė”).

Lietuvių literatūros kūrinio sceninė interpretacija “Balta drobulė” pagal Antano Škėmos romaną, inscenizacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė (Nacionalinis Kauno dramos teatras, režisierius Jonas Jurašas, scenografas Gintaras Makarevičius, aktorius Dainius Svobonas).

Padėkos premija Choreografei Birutei Letukaitei.

Boriso Dauguviečio auskaras Artūrui Areimai už naujų sceninės išraiškos formų paieškas.

14 Sportas

2013 03 28 Lietuvos žinios

Lietuvių peikiama aikštė albanų neklampino Antrame šimtuke

VILMANTAS REMEIKA

Po pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Slovakijoje iškovoto taško Lietuvos futbolo rinktinė sugadino savo gerbėjams nuotaiką per draugiškas rungtynes su Albanija. Užvakar Tiranoje mūsiškiai dvikovą pralaimėjo net 1:4.

Tenka pripažinti, kad prieš susitikimą su albanais lietuvių treneris Csaba Laszlo turėjo ribotą žaidėjų pasirinkimą. Po rungtynių Slovakijoje į klubus leista sugrįžti septyniems žaidėjams. Tiranoje susirgo Mindaugas Panka, Kęstutis Ivaškevičius ir Vytautas Lukša, ne visa jėga žaidė Mindaugas Kalonas.

Labai norint visada galima rasti pasiteisinimų. Kad ir tokių kaip visas rungtynes pliaupiantis lietus ir klampi pavasarį Tiranos stadiono aikštė.

“Nepamenu, kada žaidžiau tokiomis sąlygomis. Koja į veją sulįsdavo iki pat čiurnos”, - skundėsi rinktinės debiutantas Evaldas Razulis. Tarsi Lietuvoje aikštės būtų idealios. Albanams gi klampi veja netrukdė maudyti lietuvių ir valdyti situaciją.

Gynybos košmaras Užvakar nė valandos dar nesužaidus Albanijos ekipa jau pirmavo 4:0.

Lietuvių gynybą varpė Albanas Meha (33 min.), Edgaras Cani (37 min.) ir Migjenas Basha (43 min.), o antrame kėlinyje Markus Palionis (57 min.) įmušė į savo vartus.

Vartininkas Ernestas Šetkus taip pat nesužaidė geriausių rungtynių karjeroje ir galėtų prisiimti dalį kaltės dėl pirmojo įvarčio. Kai A.Meha smūgiavo iš 35 metrų, į vartus skriejantį kamuolį vartininkas palydėjo tik akimis. 61 minutę E.Šetkų pakeitęs Emilijus Zubas daugiau įmušti albanams neleido.

M.Palionis šias rungtynes taip pat ilgai prisimins. Antrosios Vokietijos

M.Palionio (sėdi) reakcija atspindi Lietuvos rinktinės žaidimą Albanijoje. / EPA-ELTA nuotrauka Bundesligos “Paderborn” legionierius į rinktinę pakviestas po daugiau nei 4 metų pertraukos, nors šį sezoną klube žaidė vos dvejas rungtynes, iš viso - 10 minučių. C.Laszlo jį norėjo išmėginti kaip alternatyvų vidurio gynėją ateities kovoms. Deja, M.Palionis žaidė tragiškai. 37 minutę jis nespėjo paskui E.Cani, ir šis pasižymėjo. Netrukus pro lietuvį nesunkiai prasprū-

do ir įmušė M.Basha. O 57 minutę gynėjo bandymas išmušti kamuolį baigėsi smūgiu į savo vartus. “Šios rungtynės suteikė nemažai atsakymų prieš kitas pasaulio čempionato atrankos rungtynes birželį su Graikija. Kai kurie žaidėjai manęs neįtikino”, - pareiškė C.Laszlo.

Nedidele paguoda tapo E.Razulio garbės įvartis. 74 minutę jis pasižy-

Ispanija vis dar geriausia pasaulyje VILMANTAS REMEIKA

Tai - ne subjektyvus požiūris, o tvirta Prancūzijos futbolo rinktinės trenerio Didier Deschamps’o nuomonė.

Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės varžosi toje pačioje pasaulio čempionato atrankos varžybų I grupėje. Negailestinga varžybų sistema reglamentuoja, kad tiesioginį bilietą į kitų metų planetos pirmenybes Brazilijoje gaus tik grupės nugalėtojai. Antrąją vietą užėmusiai komandai dėl tokios privilegijos teks pakovoti atkrintamosiose rungtynėse.

Antradienio vakarą šios rinktinės susikibo Paryžiuje. Prieš rungtynes Prancūzija turėjo 10 taškų, Ispanija 8. Lygiosios tenkino prancūzus, tačiau prie sienos priremti pasaulio ir Europos čempionai pademonstravo tvirtą charakterį. Pedro įvartis 55 minutę lėmė Ispanijai pergalę 1:0, ir ji tapo I grupės lydere.

Pedro pasižymėjo efektingai. “Barcelonos” klube žaidžiantis saugas pats pradėjo greitą ispanų ataką, perdavė kamuolį į kraštą Nacho Monrealiui, paskui sulaukė perdavimo ir jau krisdamas iš arti nuginklavo prancūzų vartininką Hugo Llorisą.

Per likusį dvikovos laiką “Les Bleus” (“mėlynieji” - aut.) šturmavo čempionų vartus, tačiau vartininkas Victoras Valdesas savo tvirtovę gynė nepriekaištingai. Jėgų Prancūzijos

Po pergalingo smūgio ispanas Pedro kūlversčiais įlėkė į prancūzų vartus.

AFP/Scanpix nuotrauka

rinktinei nepridėjo ir karštakošis 20 metų gynėjas Paulis Pogba. Jis per vienos minutės intervalą įspyrė į nugarą Xabi Alonso, paskui užmynė čiurną Xavi, gavo dvi geltonąsias korteles ir 79 minutę paliko komandą kautis mažuma.

“Kartais mes žaidėme labai gerai kaip komanda ir turėjome nemažai progų įmušti. Bet netekę P.Pogbos praradome teritorinę persvarą, nes kautis prieš ispanus mažuma itin sunku. Vis dėlto nepamirškime, su kuo žaidėme - Ispanija tebėra geriausia komanda pasaulyje”, - sakė D.Deschamps’as.

Progų išlyginti rezultatą turėjo saugai Franckas Ribery ir Jeremy Menezas, o puolamoji prancūzų artilerija ir vėl tylėjo. Puolėjas Karimas

Benzema nesugebėjo pelnyti įvarčio rinktinei jau 11-ose rungtynėse iš eilės. Todėl kai D.Deschamps’as 82 minutę pakeitė K.Benzema, įnoringa Paryžiaus publika ėmė švilpti.

“Nenoriu teigti, kad man tai nerūpi.

Bet jei žmonių pomėgis yra ateiti į stadioną tik pašvilpti, tai jau jų problema”, - susikrimtęs kalbėjo K.Benzema. Puolėją kaipmat ėmė ginti ir D.Deschamps’as, ir komandos draugai, aiškindami, kad jis rinktinei atiduoda viską, ką gali. Prancūzijos futbolininkai su savo žiūrovais konfliktuoja nebe pirmą kartą. Kibirkščių būta ir kai prie nacionalinės komandos vairo stovėjo Raymondas Domenechas ar Laurent’as Blancas. Prancūzai niekuomet nevengdavo treneriams paaiškinti, ko-

mėjo smūgiuodamas galva po Edgaro Česnauskio perdavimo. Tik tuomet, albanams jau atleidus vadžias, lietuviai dažniau apsilankydavo jų aikštės pusėje.

“Nors turėjome nemažai naujų žaidėjų, tuo teisintis negalime. Į rinktinę kviečiamas žaidėjas privalo atlikti jam skiriamas funkcijas”, - pyktelėjo ir rinktinės senbuvis E.Česnauskis.

“Džiugina ne tik rezultatas, bet ir žaidimas. Malonu buvo matyti, kaip komanda stengiasi aikštėje, kaip ji atiduoda visas jėgas, nors tai - tik draugiškos rungtynės”, - džiaugėsi Albanijos rinktinę treniruojantis italas Gianni De Biasi. Deja, jo oponentas nieko panašaus pasakyti negalėjo. “Buvo viskas blogai, net ir oras”, - nelinksmai konstatavo vengras C.Laszlo.

Draugiškos rungtynės lietuviams jau lyg peilis po kaklu. Jas žaidžiame retokai, tačiau po jų tenka giliai atsidusti. Per metus C.Laszlo su rinktine nesugebėjo laimėti nė vieno draugiško mačo. Mūsiškius baudė ne tik albanai, bet ir latviai (0:5), estai (0:1), makedonai (0:1) bei armėnai (2:4). Pavyko išplėšti lygiąsias tik su rusais (0:0) ir baltarusiais (1:1). Vengro vadovaujama Lietuvos rinktinė iš viso per 12 susitikimų laimėjo tik sykį - pernai spalį Lichtenšteine (2:0). Šiuo metu FIFA planetos rinktinių reitinge Lietuva užima 115-ą poziciją. Dar prieš Naujuosius C.Laszlo žadėjo, kad rinktinė 2013 metus baigs 70-tuke. Norisi priminti, kad reitingo taškai fiksuojami ir už pasiektus rezultatus draugiškose rungtynėse. Taip žaidžiant daug taškų nesurinksi.

“Kontrolinėse rungtynėse žaidžiame prasčiau nei oficialiose, - pripažino C.Laszlo. - Tokios dvikovose tenka įrodyti savo vertę, bet tik ne taip rungtyniaujant. Naujus žaidėjus išbandyti reikia, bet nuolat pralaimėti nesmagu.”

Albanijoje Lietuvos rinktinė žaidė tokios sudėties: Ernestas Šetkus (61’ Emilijus Zubas), Vytautas Andriuškevičius (85’ Saulius Mikoliūnas), Mindaugas Palionis, Georgas Freidgeimas, Deividas Česnauskis, Edgaras Česnauskis, Fiodoras Černychas (46’ Evaldas Razulis), Arvydas Novikovas, Andrius Bartkus (73’ Martynas Dapkus), Linas Pilibaitis (64’ Mindaugas Kalonas), Deivydas Matulevičius.

•

A GRUPĖ Serbija - Škotija 2:0, Belgija - Makedonija 1:0, Velsas - Kroatija 1:2.

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Belgija 6 5 1 0 11:1 16 2. Kroatija 6 5 1 0 10:3 16 3. Serbija 6 2 1 3 8:7 7 4. Velsas 6 2 0 4 6:14 6 5. Makedonija 6 1 1 4 3:7 4 4. Škotija 6 0 2 4 3:9 2 B GRUPĖ Armėnija - Čekija 0:3, Danija - Bulgarija 1:1, Malta - Italija 0:2.

1. Italija 5 4 1 0 12:4 13 2. Bulgarija 6 2 4 0 11:4 10 3. Čekija 5 2 2 1 6:4 8 4. Danija 5 1 3 1 6:5 6 5. Armėnija 4 1 0 3 2:7 3 6. Malta 5 0 0 5 1:14 0 C GRUPĖ Airija - Austrija 2:2, Vokietija - Kazachstanas 4:1.

1. Vokietija 6 5 1 0 22:7 16 2. Austrija 5 2 2 1 13:4 8 3. Švedija 4 2 2 0 8:5 8 4. Airija 5 2 2 1 9:10 8 5. Kazachstanas 6 0 1 5 2:15 1 6. Farerų Salos 4 0 0 4 2:15 0 D GRUPĖ Estija - Andora 2:0, Olandija - Rumunija 4:0, Turkija - Vengrija 1:1.

1. Olandija 6 6 0 0 20:2 18

2. Vengrija 3. Rumunija 4. Turkija 5. Estija 6. Andora

kią sudėtį parinkti, ar kokios odos spalvos žaidėjus kviesti į rinktinę.

Tuo metu Ispanijos rinktinės stovykloje tvyro daug šviesesnės nuotaikos. Ispanams nebeteks gręžiotis į kitus - tereikia rudenį nugalėti suomius, baltarusius, gruzinus, ir kelialapis į Braziliją bus jų rankose.

“Pergalė Paryžiuje buvo esminė šiame atrankos cikle”, - pažymėjo Pedro.

Pasaulio čempionato atrankos turnyruose Ispanija nepralaimi jau 50 rungtynių iš eilės. Nuo pat 1993iųjų kovo, kai Javiero Clemente treniruota komanda 0:1 suklupo Danijoje.

6 6 6 6 6

3 2 1 13:8 11 3 1 2 10:10 10 2 1 3 7:7 7 2 0 4 3:9 6 0 0 6 0:17 0 F GRUPĖ Azerbaidžanas - Portugalija 0:2, Šiaurės Airija Izraelis 0:2.

1. Rusija 4 4 0 0 8:0 12 2. Izraelis

6

3

2

3. Portugalija

6

3

2

1 15:8 11 1 11:6 11

4. Šiaurės Airija

5

0

3

2

3:7

3

5. Azerbaidžanas 6

0

3

3

2:8

3

6. Liuksemburgas 5 0 2 3 2:12 2 H GRUPĖ Lenkija - San Marinas 5:0, Ukraina - Moldova 2:1, Juodkalnija - Anglija 1:1.

1. Juodkalnija 6

4

2

0

14:3 14

2. Anglija

6

3

3

0

21:3 12

3. Lenkija

5

2

2

1

11:6

8

4. Ukraina

5

2

2

1

6:4

8

5. Moldova

6

1

1

4

3:10

4

0 0 I GRUPĖ Prancūzija - Ispanija 0:1.

6

0:29

0

1. Ispanija

5

3

2

0

2. Prancūzija

5

3

1

1

8:4 10

3. Gruzija

5

1

1

3

3:7

4

4. Baltarusija

4

1

0

3

3:8

3

5. Suomija

3

0

2

1

2:3

2

6. San Marinas 6

•

8:2 11

2013 03 28 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai

“Lietuvos rytui” svyla padai

D.SONGAILA NAUDINGIAUSIAS

Kauno “LSU-Baltai” - “Šiauliai” 75:97 (9:21, 27:29, 18:24, 21:23). V.Sragauskis 20 (3-4/8), T.Tamošiūnas (3-4/6) ir A.Vasiliauskas po 12, Š.Vingelis 10; L.Samėnas 23 (3-4/6), V.Šulskis 13, S.Kuzminskas 12, V.Liutyčius 11.

Panevėžio “Lietkabelis” - Vilniaus “Sakalai” 85:68 (25:24, 21:12, 17:15, 22:17). D.Griškėnas 20, K.Babkauskas 19 (3-5/6, 7 rez. perd.), M.Kupšas 14; A.Kiaušas 19, Ž.Šeštokas 18, I.Ramašauskas 11.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato reguliariajame sezone liko žaisti 14 rungtynių. Intrigų netrūksta, tačiau didžiausias netikėtumas būtų, jei neįprastoje, ketvirtojoje, vietoje esantis šalies vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas” iš jos nepakiltų ir pusfinalyje stotų prieš titulą ginantį Kauno “Žalgirį”.

Intriguojanti kova LKL čempionate vyksta ne tik dėl parankesnės vietos ketverte, bet ir dėl galimybės patekti į atkrintamąsias varžybas. Antradienį žaistose rungtynėse viltis atsidurti išsvajotame aštuntuke išsaugojo Panevėžio “Lietkabelio” krepšininkai.

1. Žalgiris

9

0

100

2. Prienai

14

3

82

3. Neptūnas

14

3

82

4. Lietuvos rytas

7

2

78

5. Pieno žvaigždės

10

7

59

Lauks konkurentų nesėkmės

6. Šiauliai

10

7

59

Devintojoje vietoje esanti Panevėžio komanda namie 85:68 įveikė vieną autsaiderių - Vilniaus klubą “Sakalus”. Tai buvo tik antra “Lietkabelio” pergalė per pastarąsias devynerias LKL rungtynes, tačiau ji suteikė galimybę tęsti kovą dėl vietos atkrintamosiose varžybose. Reguliariajame sezone panevėžiečiams liko paskutinis išbandymas - dvikova su Utenos “Juventus”. Jei “Lietkabeliui” pavyktų pelnyti pergalę, o pagrindinis konkurentas Kėdainių “Nevėžis” pralaimėtų likusias dvejas rungtynes, panevėžiečiai iš aštuntosios vietos išstumtų kėdainiškius.

Per kitas antradienio rungtynes Kauno “LSU-Baltai” 75:97 neatsilaikė “Šiaulių” krepšininkams. “Ruošėmės kovoti dėl pergalės, tačiau intrigos nesukūrėme. Deja, vien noro kovoti aikštelėje neužtenka”, - po pralaimėjimo kalbėjo “LSU-Baltų” vyriausiasis treneris Darius Dikčius. Jo komanda, pelniusi penkias pergales, išlieka 10-a. Dešimtkart laimėję “Šiauliai” - šešti.

7. Juventus

10

8

56

8. Nevėžis

8

10

44

Ar pakils iš 4 vietos? Čempionate pirmauja visus devynis sykius laimėjęs “Žalgiris”. Jis lenkia “Prienų” ir Klaipėdos “Neptūno” krep-

Jei vilniečiams (su kamuoliu Renaldas Seibutis) nepavyktų pakilti iš ketvirtosios vietos, pusfinalyje jiems tektų susikauti su “Žalgiriu”.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Norėdami pakilti bent į trečiąją vietą “Lietuvos ryto” žaidėjai turėtų sulaukti lentelėje aukščiau esančių ekipų nesėkmių. šininkus. Daugumai ekipų reguliariajame sezone liko žaisti po 2-3 rungtynes.

14 pastarųjų metų LKL finale su “Žalgiriu” kovodavęs “Lietuvos rytas” šiuo metu yra neįprastoje ketvirtojoje pozicijoje. Taip atsitiko todėl, kad dėl didelio krūvio tarptautiniuose frontuose pirmą kartą LKL reguliariajame čempionate “Žalgiris” ir “Lietuvos rytas” žaidžia tik po 12 rungtynių - su visomis ekipomis po sykį išvykose, o tarpusavyje - du sykius. Todėl pirmą kartą klubų vietą lentelėje lemia

pergalių ir pralaimėjimų procentas.

Vilniečiai šį sezoną pralaimėjo dukart: namie “Žalgiriui” - 79:90 ir svečiuose “Prienams” - 76:82.

Jei per likusias reguliariojo sezono rungtynes nebus staigmenų, “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” keliai suskirs jau pusfinalyje. Beje, naujo trenerio Dirko Bauermanno vadovaujami sostinės krepšininkai nebėra savo likimo kalviai.

Norėdami pakilti bent į trečiąją vietą “Lietuvos ryto” žaidėjai turėtų sulaukti lentelėje aukščiau esančių ekipų nesėkmių. Be abejo, daug lems paskutinės reguliariojo sezono rungtynės, per kurias balandžio 13 dieną Kaune susitiks šalies grandai “Žalgiris” ir “Lietuvos rytas”. Tačiau iki tol su finansinę krizę išgyvenančiu “Žalgiriu” dar teks susikauti “Prienams” ir “Neptūnui”.

Būrimas iš tirščių Pakilti iš ketvirtosios vietos vilniečiai gali tik keliais atvejais. Realiausias: šalies

9. Lietkabelis

7

12

37

10. LSU-Baltai

5

13

28

11. Sakalai

4

14

22

12. Palanga Triobet

0

19

0

vicečempionai privalo laimėti visas trejas rungtynes ir tikėtis, kad “Prienai” ir “Neptūnas” po sykį suklups. Tuomet sostinės klubas pagal pergalių ir pralaimėjimų procentą (83) pralenktų prieniškius (80 proc.) bei klaipėdiečius (80 proc.) ir užimtų antrąją vietą.

Nelabai realus variantas: jei vilniečiai iškovotų dvi pergales (75 proc.), reikėtų, kad “Neptūnas” pralaimėtų dvejas rungtynes. Tuomet šių ekipų procentas būtų vienodas ir “Lietuvos rytas” iš trečiosios pozicijos išstumtų klaipėdiečius, nes juos yra nugalėjęs 92:75.

Mažiausiai tikėtinas variantas: jei vilniečiai iškovotų dvi pergales, reikėtų, kad “Prienai” ir “Neptūnas” pralaimėtų visas likusias (po trejas) rungtynes.

Tuomet “Lietuvos rytas” pakiltų į antrąją vietą.

•

Dramatiški kovos dėl išlikimo scenarijai Pergalė po dviejų pratęsimų.

Pergalė vienu tašku. Tokiais dramatiškais scenarijais prasidėjo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) ketvirtfinalio rungtynės.

Antradienį žaistos pirmos ketvirtfinalio serijos iki dviejų pergalių rungtynės. Marijampolėje staigmeną pateikė Kauno “Aisčių-LSU” komanda. Penktąją vietą reguliariajame sezone užėmusios “LSU-Aistės” svečiuose 75:74 (25:11, 11:20, 26:15, 13:28) įveikė vietos “Sūduvos-Mantingos” krepšininkes.

Po trijų kėlinių Kauno studentės pirmavo 16 taškų - 62:46. Tačiau “SūduvaMantinga” pakilo į lemiamą šturmą, šešių minučių dalį laimėjo 20:4 ir išlygino rezultatą (66:66).

“Jos didenybė Fortūna nusprendė, kad paskutinis turi įkristi “Aisčių” puolėjos Lauros Želnytės paleistas kamuolys, nors mūsų du metimai iš patogių padėčių skriejo pro šalį”, - po skausmingai pasibaigusios dvikovos bandė šmaikštauti “Sūduvos-Mantingos” strategas Stasys Žaliabarštis.

25 taškus nugalėtojoms pelnė Dovilė Saurazaitė, 14 - Jolanta Marmienė. Iš šeimininkių išsiskyrė Ela Briedytė (15 tšk.) ir Ligita Kinkevičienė (13).

Antros rungtynės Kaune bus žaidžiamos penktadienį. Šios poros nugalėto-

ja pusfinalyje susitiks su reguliarųjį sezoną laimėjusiomis Vilniaus “KibirkštiesVIČI-IKI” krepšininkėmis.

Kitos poros - Klaipėdos “Fortūnos” ir Šiaulių “Rūtos-Universiteto” - ketvirtfinalio pirmos rungtynės buvo pagardintos dviem pratęsimais. Uostamiestyje “Fortūna” po dramatiškos kovos 83:79 (10:9, 19:11, 16:14, 18:29; 12:12, 8:4) palaužė Šiaulių krepšininkes.

Po trijų kėlinių atrodė, kad jokių netikėtumų nebus ir pergalę švęs klaipėdietės, tačiau “Rūtos-Universiteto” žaidėjos pakilo į žūtbūtinę kovą. Išplėšusios pratęsimą, jos sugebėjo pirmauti net žaisdamos be pražangų limitą išeikvojusių lyderių Santos Okockytės ir Lidijos Panasiuk. Ir tik meistriškas Tatjanos Lichtarovič tritaškis kartu su pirmojo pratęsimo pabaigą skelbiančia sirena išgelbėjo “Fortūną” nuo nesėkmės.

“Fortūnos” krepšininkės prametė net 15 baudų, o “Rūtos-Universiteto” žaidėjos kovą dėl kamuolio laimėjo 61:48.

28 taškais prie pergalės prisidėjo T.Lichtarovič, 22 surinko ir 12 kamuolių atkovojo Garkeiva Counsil. Viešnių gretose sėkmingiausiai žaidė Julita Bungaitė (19 tšk. ir 10 atkovotų kamuolių) bei Santa Okockytė (16 tšk.).

“Visą sezoną vejamės “Fortūną”, kiekvienas rungtynes pralaimime vis mažesniu skirtumu, tad Šiauliuose tiki-

15

Ukrainos klubo “Doneck” krepšininkas iš Lietuvos Darius Songaila pripažintas naudingiausiu kovo mėnesio VTB Jungtinės lygos krepšininku. Šį titulą 35-erių lietuviui skyrė Jungtinės lygos atstovai ir Rusijos dienraštis “Sport-Express”. D.Songaila surinko daugiausia - šešis - taškus, jis aplenkė po penkis taškus gavusius komandos draugą D’orą Fischerį, Žemutinio Naugardo “Nižnyj Novgorod” puolėją Dijoną Thompsoną ir Earlą Jerrodą Rowlandą iš Rygos VEF. Kovą D.Songaila Jungtinėje lygoje per rungtynes pelnydavo vidutiniškai 19 taškų, atkovodavo 6,6 kamuolio ir atlikdavo 2,3 rezultatyvaus perdavimo. Jis daug prisidėjo, kad Vilniaus ekipa “Lietuvos rytas” būtų eliminuota iš kovos dėl Jungtinės lygos medalių (vilniečiai liko septinti). Šeštąją vietą reguliariojo sezono A grupėje užėmęs “Doneck” tęs kovą dėl prizinės vietos šiame turnyre.

“Neslėpsiu - buvau sulaukęs konkretaus pasiūlymo iš Eurolygos klubo. Tačiau jis nebuvo toks patrauklus, kad iškart susigundyčiau ir išvykčiau iš Donecko. Likau Ukrainoje ir dabar to nesigailiu”, - džiaugėsi naudingiausias kovo mėnesio Jungtinės lygos krepšininkas D.Songaila.

N.DŽOKOVIČIUS IŠSTUMTAS

N.Džokovičius pasitraukė po aštuntfinalio. / AFP/Scanpix nuotrauka JAV vykstančio ATP ir WTA “World Tour Masters 1000” serijos teniso turnyro “Sony Open Tennis” (bendras prizų fondas - 8,3 mln. JAV dolerių) aštuntfinalyje nesėkmę patyrė triskart (2007, 2011 ir 2012 metais) šį turnyrą laimėjęs pasaulio vyrų teniso favoritas serbas Novakas Džokovičius. Jis 2:6, 4:6 pralaimėjo penkioliktuoju skirstytam vokiečiui Tommy Haasui. Kiti trys pirmojo ketvertuko žaidėjai įveikė savo varžovus ir pateko į ketvirtfinalį.

Praėjusio sezono šio turnyro finalininkas škotas Andy Murray 6:2, 6:4 nugalėjo italą Andresą Seppį, ispanas Davidas Ferreras 6:4, 6:2 eliminavo japoną Kei Nikoshirį, o 2010-aisiais Majamyje finale žaidęs čekas Tomašas Berdychas 6:1, 6:1 įveikė amerikietį Samą Querrey.

KARIŠKIŲ ŽAIDYNĖS

vyks kovo 30 dieną Šiauliuose. Šio mačo nugalėtojos pusfinalyje susitiks su Kauno rajono “Hoptrans-Sirenų” krepšininkėmis.

Prancūzijoje vykstančiose antrosiose pasaulio kariškių žiemos žaidynėse lietuviai startavo orientavimosi slidėmis varžybose vidutinėje trasoje. Moterų varžybose abi mūsų šalies atstovės pateko į pirmąjį dešimtuką Gabrielė Keinaitė finišavo aštunta, Vesta Ambrazienė - devinta tarp 20ies dalyvių. Čempione tapo rusė Natalija Tomilova. Vyrų varžybose geriausiai iš lietuvių sekėsi Nerijui Šulčiui, jis su suomiu Tuomasu Kotro pasidalijo aštuntąją vietą. Vitalijus Petrulis užėmė aštuonioliktąją vietą, Regimantas Kavaliauskas buvo 40-as tarp 44 dalyvių. Aukso medalį iškovojo rusas Eduardas Chrennikovas.

LŽ

LŽ

Pirmoji “Fortūnos” ir “Rūtos-Universiteto” ketvirtfinalio serija prasidėjo fantastiškomis rungtynėmis, per kurias prireikė net dviejų pratęsimų.

Vytauto Petriko (www.kl.lt) nuotrauka

mės pagaliau laimėti. Kažkas jau atkreipė dėmesį, kad čempionate kartojasi praėjusio sezono scenarijus, tad turėtume patekti į pusfinalį”, - rankų nenuleido Šiaulių ekipos treneris Arūnas Kačerauskas. Atsakomosios rungtynės

•

16

2013 03 28 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Parduodamos 77/100 dalys stovėjimo aikštelės Klaipėdoje, bendras plotas 483 kv. m. Kaina 34 300 Lt. Tel. 8 679 27 852.

Užs. LM-2472 20 arų sklypą 4 km nuo Palangos (yra projektas namui statyti, kaina - 60 000 Lt).

Tel. 8 675 44 822.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI

Pranešama, kad Reginos Pocevičienės individuali įmonė, kodas 167240021, buveinė: Mažeikių r. sav., Sedos m., Vytauto g. 16, pertvarkoma į MB „Sedos puokštė“. Su pertvarkymo dokumentais galima susipažinti įmonės buveinėje.

Užs. LM-2468

UAB „BRAUKTĖ“ AKCININKŲ DĖMESIUI. Š. m. balandžio mėn. 19 d. 10.00 val. šaukiamas UAB „Brauktė“, įm. k.

148524227, bendrovės buveinėje Kranto g. 36, Panevėžys, visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2012 m. tvirtinimas; 2. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos už 2012 m. tvirtinimas; 3. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 m. tvirtinimas; 4. 2012 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto tvirtinimas; 5. Bendrovės metinio pranešimo 2012 m. tvirtinimas. Neįvykus susirinkimui pakartotinis akcininkų susirinkimas kviečiamas š. m. balandžio 25 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

Akcininkai.

Užs. LM-2465 Informuojame, kad uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „TEMP“, juridinio asmens kodas: 302539412, buveinės adresas: Taikos g. 165-10, Vilnius, Vilniaus m. sav., Lietuvos Respublika, keičia pavadinimą į UAB „Avtostoris“.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis mob. tel. 8 600 22 500.

Užs. LM-2470 AB „Morena“, įmonės kodas 221513780, Geologų g. 6, Vilnius.

2013 04 30 d. 12.00 val. bendrovėje įvyks eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita; 2. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. Paskolos iš banko paėmimas apyvartinių lėšų papildymui; 4. Nekilnojamojo turto pardavimas, nuoma ar įkeitimas.

Užs. LM-2475

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Baldų galerija“ (įmonės kodas: 300133701, įmonės adresas: Savanorių pr. 180, Vilnius) iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, mob. tel. Nr. 8 618 56 155.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 m. balandžio 30 d., adresu: BUAB „Baldų galerija“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Baldų galerija“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis.

Užs. R-193 PRANEŠIMAS Informuojame, kad rengiamas žemės sklypo Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Pakluonės g. 30, kad. Nr. 0101/0167:1520, plotas 0,5825 ha, planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Planavimo organizatoriai Marija Voicechovskaja, Danutė Juozapaitienė, Andžela Celencevičienė ir Ramūnas Celencevičius.

Planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus m., Pilaitės sen. patalpose, adresu: Vidūno g. 20, nuo 2013 03 28 iki 2013 04 15.

Dėl supažindinimo tvarkos ar kitos informacijos bei norint pateikti siūlymus ar pretenzijas prašome kreiptis pas plano rengėją UAB „Architravas“, tel./faks. 260 8784, mob. tel. 8 614 74 747, Pamėnkalnio g. 26, Vilnius PV. Jūratė Gaidukienė, el.p.: jurate1557@gmail.com. Užs. LM-2461 PRANEŠIMAS Akcinės bendrovės „DAINAVA“ akcininkams Akcinės bendrovės „DAINAVA“ (įmonės kodas 149668821) valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas eilinis visuotinis akcinės bendrovės „DAINAVA“ akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 29 d. 10.00 val., bendrovės buveinėje adresu: Ulonų g. 16, Alytuje.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas; 2. Audito išvada apie 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą; 3. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymas; 5. Bendrovės valdybos rinkimai; 6. Einamieji klausimai.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 04 22.

Bendrovės valdyba

Užs. LM-2466

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 privažiuojamojo kelio prie Buivydiškių nuo rajoninio kelio Nr. 5212 Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė ruožo nuo 1,50 iki 3,56 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 privažiuojamojo kelio prie Buivydiškių nuo rajoninio kelio Nr. 5212 Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė ruožo nuo 1,50 iki 3,56 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus rajonas, Zujūnų seniūnija.

4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 26 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1520: valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5241 privažiuojamojo kelio prie Buivydiškių nuo rajoninio kelio Nr. 5212 Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė ruožo nuo 1,50 iki 3,56 km rekonstravimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536), ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyUžs. LM-2473 riuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

PRANEŠIMAS Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Skyrius) informuoja, kad nustačius savavališkos statybos faktą, 2012 12 28 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121228-00057 dėl savavališkos naujo statinio, esančio Birutės al. 32, Palangoje, statybos ir 2013 01 28 reikalavimas Nr. REI-30-130128-00004 statytojai UAB „Jūros smeltė“, į. k. 122749537, ne vėliau kaip iki 2013 08 01 pašalinti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nugriauti stiklinę tvorą su metaliniais stulpais, adresu: Birutės al. 32, Palangoje.

Pirmiau nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo paUžs. LM-2474 tikrinimas bus atliekamas 2013 08 05, 10.00 val.

2013 m. kovo 27 d. savininko sprendimu yra likviduojama viešoji įstaiga „Kūrybinės programos“, įstaigos kodas 300053365, buveinės adresas: Kęstučio g. 4/Vykinto g. 14, Vilnius, duomenys apie viešąją įstaigą kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre VĮ Registrų centras.

Užs. LM-2482

SV-11028

2013 03 28 Lietuvos žinios

Renginiai

17

Parodos VILNIUS PREKYBOS CENTRAS “PANORAMA”

Fotografijų paroda “Sulaukus gandrų”.

Veiks iki balandžio 8 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda “Rentgenogramos”. Veiks iki gegužės 19 d.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra + 5425 dienos”. Veiks iki gegužės 19 d.

“JUOZASART” GALERIJA Paroda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”.

Veiks iki balandžio 10 d.

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS

Dzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa Pang Džiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda.

Veiks iki balandžio 7 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” Paroda “Sugrįžimai”. Veiks iki kovo 30 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”. Veiks iki balandžio 16 d.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Audronės Petrašiūnaitės paroda “Atminties paveikslai”. Veiks iki kovo 30 d.

JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”. Veiks iki balandžio 7 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Lietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda. Veiks iki balandžio 3 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Sigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”. Veiks iki balandžio 8 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Andriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”.

Veiks iki kovo 29 d.

GALERIJA “VARTAI” Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”. Veiks iki balandžio 5 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”. Veiks iki balandžio 6 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Tapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinis amžius”. Veiks iki balandžio mėnesio pradžios ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Skulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė personalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. Veiks iki balandžio 6 d.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

Veiks iki rugsėjo 30 d.

Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Jubiliejinė skulptoriaus Leono Žuklio paroda. Veiks iki balandžio 21 d.

Nuolatinė Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Numizmatikos paroda “Gloguvo lobis”. Veiks iki gegužės 8 d.

Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

KAUNAS KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos paroda “Nevolia”. Veiks iki balandžio 7 d.

FLUXUS MINISTERIJA Tapybos paroda “Įtakos”. Veiks iki kovo 31 d.

Aliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”.

Veiks iki balandžio 5 d.

Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda

Koncertai

Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo”.

VILNIUS

KLAIPĖDA

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 28 ir 29 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo” VILNIAUS ROTUŠĖ 30 d. 17 val. Vokietijos pučiamųjų orkestro koncertas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 29 d. 18 val. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas “Gėlių vaikų dainos”. Dalyvauja Šarūnas Mačiulis ir “Vilkai”, “Dinozaurai”, Vilijus Važnevičius, “Bliuzo Holikai” ir kiti ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 31 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda.

Dalyvauja valstybinis pučiamųjų orkestras “Trimitas” ir Algirdas Budrys (klarnetas) ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 30 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Zveri” KLUBAS “BRODVĖJUS” 29 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Golden Parazyth” 30 d. 21 val. Triple Slash-Guns N’Roses project koncertas KLUBAS “TAMSTA”

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 28 d. 18 val. Sakralinis teatras “Stabat Mater”. Dalyvauja Diana Tiškovaitė (sopranas), Renata Dubinskaitė (mecosopranas) ir styginių kvintetas “Soavita”

PANEVĖŽYS “CIDO” ARENA

28 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 28 d. 18 val. Nauja Vitalijos Katunskytės koncertinė programa

PALANGA

28 d. 20 val. Jaunų grupių konkurso “Garažas 2013” finalas 29 d. 21.30 val. Giedrės solinis koncertas SVETAINĖ BARAS “VERANDA” 30 d. 19 val. Baltijos šalių džiazo kvarteto “Tree Stones” gyvo garso koncertas

KAUNAS “FLUXUS MINISTERIJA” 29 d. 21 val. Techno muzikos vakarėlis “Fluxus Goes Mad”

MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 30 d. 20 val. Koncertuoja Arina ir grupė “Veto Bank” 31 d. 20 val. Grupės “Biplan” akustinis “Amore turas”

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 29 d. 21 val. Solo Tomas Čiukauskas (saksofonas) 30 d. 21 val. Ramūno Difarto ir Gyvo garso klubo koncertas 31 d. 22 val. Vakarėlis su grupe “Keymono” GRAND SPA LIETUVA 30 d. 18 val. Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio koncertas

“Gyvenimo mokykla”. Veiks iki balandžio 12 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS MENO LEIDINIŲ SKAITYKLA Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos. Veiks iki liepos 31 d.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. Veiks iki kovo 31 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda iš ciklo “Duetai”. Veiks iki balandžio 26 d.

Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

Veiks iki balandžio 3 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS

R.Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Francescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”. Veiks iki balandžio 21 d.

Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Veiks iki balandžio 2 d.

Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”. Veiks iki balandžio 18 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Kiaušinių paroda “Subtilus kiaušinio grožis”

ŠIAULIAI

PANEVĖŽYS

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”.

Veiks iki balandžio 6 d.

Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Algimanto Tamašausko paroda. Veiks iki balandžio 6 d.

LAIPTŲ GALERIJA Irenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda “Dialogai”. Veiks iki balandžio 4 d.

Paroda “Sovietinių lagerių kalinės Jadvygos Bieliauskienės kūryba”. Veiks iki kovo 28 d. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJA Gunos Milersones ir Dainio Karkluvalskio (Latvija) tapybos bei fotografijos paroda “Galbūt...”.

Veiks iki kovo 28 d.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Veiks iki spalio 31 d.

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba” DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”. Veiks iki rugpjūčio 24 d.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva” RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Veiks iki gegužės 31 d.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Velykų šventės puošmenos”.

Veiks iki balandžio 9 d.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”. Veiks iki birželio 8 d.

DAILĖS GALERIJA Klaudijaus Petrulio ir Jūratės Mykolaitytės tapybos darbų paroda “Du”. Veiks iki kovo 31 d.

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

Veiks iki gegužės 25 d.

V.K.JONYNO GALERIJA Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”. Veiks iki balandžio 15 d.

PALANGA PALANGOS VIEŠBUČIO “GAMANTA” RESTORANAS Unikali tapybos miniatiūrų paroda “Prabudimas”.

Veiks iki kovo 30 d.

18

2013 03 28 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 28 D. LTV 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “iKarli”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Norvegija” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Trileris “Instinktas” N-14 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Amžina ištikimybė” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Gynėjai” N7 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.)

12.20 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Lauro Bielinio knygos “Prezidentė. Antra knyga” pristatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Juozas Keliuotis 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Aurikos ir Algirdo Selenių animacija. “Žemaičių pramotė”. “Neringa”. “Vilniaus mergelė” 21.40 “Kultūra”. Menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Janina Lapinskaitė. “Toks mano likimas”. “Iš avinėlių gyvenimo” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Nenugalimas banzuke” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.40 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14, 18.45 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.15 val.

“Parkeris” - 18.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.30, 21.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16.15 val.

“Gimtadienis” - 13, 17.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 16.30, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Krudžiai” - 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Parkeris” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 17.30, 22 val.

“Tamsus dangus” - 15.30, 21.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 19.45 val.

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 9.25 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 11.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 13.25 Trileris “Dvylika” N-7 15.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 17.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 19.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 21.10 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Komedija “Vudstokas” N-7 1.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 “Svetimos paslaptys” 16.40 “Pagaminta SSRS” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalis 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Trans World Sport” žurnalas 18.40 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Real”. Tiesioginė transliacija 20.40 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” “Unicaja” 22.30 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalis 0.30 “Futbol Mundial” žurnalas 1.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalio. Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro?

12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Sachalino nafta ir ledas 13.35 Bandytojai. “Chevy” automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperija už įstatymo ribų. Bostono airiai 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Rolls Royce” automobilių gamykla 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai. Keisti kūnai 13.00 Žuvys grobikės 14.00 Ž.M.Kusto. Nuotykiai vandenyne 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Abrahams” tankų gamyklos 19.00 NSO virš Europos 20.00 Paranormalūs reiškiniai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Paranormalūs reiškiniai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 18.45, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.50, 20.45 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 21.50 val. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 17, 20.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.45, 21.30 val.

“Mama” - 13, 19.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.30 val.

“Gimtadienis” - 10.45, 17.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 18.15 val.

ŠIAULIAI “Krudžiai” - 10.15, 12.45, 14, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45 val. “Šalutinis poveikis” - 13.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 15, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30 val.

CINAMON “Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.35 val.

“Parkeris” - 22 val.

“Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val.

“Linkolnas” - 18.45 val.

“Argo” - 21.45 val.

SKALVIJA “Trys seserys” - 21 val.

“Iki paskutinio atodūsio” - 19 val.

Sergejaus Loznicos žvilgsniai - 17.30 val.

PASAKA “Medžioklė” - 15.15 val.

“Aurora” - 18 val.

“Pažvelk, tai Vilnius” - 17 val.

MULTIKINO “Pagalbos šauksmas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.50 “Velykų skanėstai” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Mūsų miškai” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mainai gamtoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mainai gamtoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 “Velykų skanėstai” 19.50 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 1 d. N7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Velykų skanėstai” 0.30 “Supernamai”

eteris 19.20 “Likimo vingiai” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 Dvikova 23.40 “Miškuose ir kalnuose” 0.35 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Serafimos Gliukinos šiokiadieniai ir šventės”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Teatras

FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 15.45 val.

“Hičkokas” - 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 19.30 val.

“Gimtadienis” - 12.15, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 18 val.

“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 22.10 val.

FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 16.30, 18.30, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11, 16.15 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Parkeris” - 13.45, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14, 17, 20 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 14.45 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Gimtadienis” - 15.15, 19.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 21.40 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

“Kovos klubas” Jaunimo teatre.

VILNIUS

KAUNAS

“Optimisto istorija” - 20 val.

“Ana Karenina” - 15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 15.30 val.

“Paskutinis žingsnis” - 17.30 val.

“Aš tavęs nemyliu” - 19.30 val.

“Lietuviai svetur 2” - 17.45 val. “Šunys ir katės ir...” - 19.15 val.

OZO KINO SALĖ “Marinos namai” - 16 val.

policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Komedija “Pats šokiausias filmas” 23.10 “6 kadrai” 0.10 “Kastlas” 1.00 “CSI Majamis” 1.50 “Paslapčių namai”

“Mama” - 14.45, 19.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17 val.

“Gimtadienis” - 18.45, 21 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” - 11, 13, 15, 17, 19 val.

I SALĖ

“Legendos susivienija” - 10.15, 12 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.45, 15.30 val.

“Linkolnas” - 17.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 28 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai” JAUNIMO TEATRAS 29 d. 18 val. “Kovos klubas” Salė 99 28 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Selavy!”

29 d. 18.30 val. “Trys seserys” 30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” MENŲ SPAUSTUVĖ 30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”. “Avinėlio kelionė” RAGANIUKĖS TEATRAS 30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 28 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 29 d. 19 val. “Sex guru” 30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 28 ir 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Kuprelis”

29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Tegyvuoja Bušonas” 30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18 val. “Judas Iskarijotas” 29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 28 d. 19 val. “Šalia”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” 29 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą” TEATRAS “MENAS” 30 d. 12 val. “Trys paršiukai” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

PRIENAI PRIENŲ KULTŪROS CENTRAS 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KAUNAS

ALYTUS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 28 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

ALYTAUS MIESTO TEATRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Mama” - 17.40, 19.45 val.

“Hičkokas” - 16.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14.10, 18.50 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.50, 16.50, 20 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.15 val.

“Gimtadienis” - 21.50 val.

“Valentinas vienas” - 21.20 val.

“Kuprelis” Vilniaus kameriniame teatre.

2013 03 28 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:05 leidžiasi 18:45 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Antroji pilnaties diena

Pilnatis III 27

12:40

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

Šiauliai

+4 Londonas +3 -12

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė +3 -12

VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

+17 +3 -10

+3 Amsterdamas

+14

Kaunas

Lisabona

Alytus Druskininkai

+3 -12

+3 Sankt Peterburgas

+16 Madridas

+17 Barselona

+2 Ryga

+3 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +3 -9

+2

Talinas

+3 -11

Klaipėda

Stokholmas

Priešpilnis IV 17

Dublinas +3 Palanga

+1 Helsinkis

+3

19

Vilnius Minskas +3 0 Varšuva +3

+2

Berlynas +5 Praha

+7 Miunchenas

+12 Nica

+16 Roma

0 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +4 +2 +2 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +14

+21

Stambulas +9

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 5-11 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 iki 1 laipsnio šilumos.

+18

87-oji metų diena. Kovo dvidešimt aštuntoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 13-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 278 dienos.

Alžyras +20

Tunisas +24

Atėnai

+19 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Girmantė, Filemonas, Odeta, Rimkantas, Sikstas.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 15 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 27 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................................... ................................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Būsite labai jautrūs kritikai, lengvai įsižeisite. Tai sugadins dieną, nors ji galėtų būti sėkminga ir maloni. Nepamirškite apie humoro jausmą.

Jautis. Būsite pilni entuziazmo ir turėsite išsikėlę aiškius tikslus. Energijos trūkumu tikrai nesiskųsite - šią dieną lengvai tapsite bet kokio kolektyvo lyderiu.

Dvyniai. Bendrausite su bet kuo, o reikėtų būti atsargesniems, nes gali iškilti problemų. Gyvybinis potencialas mažės, todėl gali atsirasti įvairių negalavimų.

Vėžys. Ne viskas taip sudėtinga, kaip atrodo. Tačiau neeksperimentuokite su įvaizdžiu, neatlikinėkite kosmetinių procedūrų - rezultatai greičiausiai nuvils.

Liūtas. Stenkitės nusiteikti šiek tiek lengvabūdiškai ir suprasite, kad bet kokie įvykiai turi žaismingą pusę. Neskubėkite: atsakymus į klausimus gausite šiek tiek vėliau.

Mergelė. Vienintelė sfera, kuri privers nerimauti, - tai finansai. Tačiau ir čia daug kas priklauso nuo jūsų: laiku atsisakę tam tikrų pirkinių išvengsite nereikalingų išlaidų.

Svarstyklės. Daugumą įvykių matysite apniukusiomis spalvomis, ir taip sugadinsite santykius su kitais žmonėmis. Žvelkite į nemalonumus ir sunkumus su humoru.

Skorpionas. Įvykiai suksis greitai ir į juos reikės tinkamai reaguoti. Nesutarimai su draugais, pyktis su mylimu žmogumi jokiais būdais neturi išvesti iš pusiausvyros. Šaulys. Nebijokite atsisakyti senų įpročių. Nauji atradimai tikrai nudžiugins. Palanku įsigyti neįprastų, ekstravagantiškų daiktų skonis ir intuicija jūsų nenuvils.

Ožiaragis. Gana sudėtinga diena. Netrūks nemalonių nesusipratimų. Vis dėlto negatyvios tendencijos bus tik smulkmena, o rimtų problemų išvengsite.

Vandenis. Diena susijusi su šeimos džiaugsmais. Užteks jėgų išspręsti visas problemas neįveikiamų sunkumų nebus. Stenkitės nepalikti mylimo žmogaus be dėmesio. Žuvys. Ši diena nebus lengva ir rami, tačiau vis tiek sugebėsite pasiekti gerų rezultatų.

Kai kuriais atvejais reikės aukoti savo interesus dėl kitų žmonių.

20

2013 03 28 Lietuvos žinios

Margumynai

Princas Harry nekvailios

Popiežiaus gatvė

Šių metų gegužę lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose princas Harry turės būti apsirengęs, bent jau būdamas Naujajame Džersyje, kaip sako šios valstijos gubernatorius.

Tvirto sudėjimo respublikonas Chrisas Christie neišsisukinėdamas tiesiai pasakė, jog užtikrins, kad pasilinksminti mėgstantis britų princas nebesidarkytų taip, kaip Las Vegase per ankstesnį savo apsilankymą Amerikoje. “Su princu Harry praleisiu visą dieną. Patikėkit manimi, niekas nuogai neišsirenginės”, - valstijos radijo stočiai 101.5 sakė Ch.Christie.

Princas Harry sulaukė didžiulio susidomėjimo iš bulvarinių leidinių, kai į viešumą iškilo nuotraukos, kuriose matyti, kaip jis nuogas su kažkokia moterimi žaidžia biliardą iš nusirenginėjimo.

Harry lankantis JAV, kaip numatyta, daug dėmesio bus skiriama labdarai ir sužeistiems karo veteranams. Be to, Naujajame Džersyje jis turi apžiūrėti uragano “Sandy” nusiaubtus rajonus. Ch.Christie tikino, jog “nepaprastai džiaugiasi”, kad princas Harry apsilankys jo valstijoje, ir pabrėžė, kad karalienė Elžbieta II gali “patikėti savo mylimą vaikaitį Naujojo Džersio valstijos gubernatoriui”.

•

Popiežiaus Pranciškaus vardu argentiniečiai pavadino gatvę La Platoje. / Eretz.com ir Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Argentinos miesto La Platos viena gatvė pirma pasaulyje buvo pavadinta Popiežiaus Pranciškaus vardu.

53-iojo prospekto dalis, vedanti prie La Platos katedros, dabar vadinsis Po-

piežiaus Pranciškaus gatve. “Mus sujaudino Jorge Bergoglio išrinkimas popiežiumi, - sakė La Platos meras Pablo Bruera. - Sulaukėme daug pasiūlymų, kurias vietas pavadinti jo vardu. Pasirinkome 53-iojo prospekto dalį, nes ji veda prie katedros.”

J.Bieberis nusimetė drabužius Lenkijoje koncertavęs paauglių popmuzikos dievaitis Justinas Bieberis prieš išvykdamas iš šalies bemarškinis vaikščiojo po oro uostą.

Atlikėjas ne pirmą kartą per koncertų turą Europoje privertė gerbėjus atkreipti dėmesį į jo keistą elgesį.

Neseniai Londone kanadiečių dainininkas vakarojo užsidėjęs keistą dujokaukę, pavėlavo į vieną savo koncertą, o per kitą - apalpo netekęs kvapo. Po pasirodymo centrinėje Lenkijos dalyje esančiame Lodzės mieste 19 metų popmuzikos žvaigždė nusirengė marškinėlius dar automobilyje, važiuodamas į oro uostą. Toks

iki pusės apsinuoginęs jis įėjo į oro uosto pastatą, nors lauke spaudė 10 laipsnių šaltis. Tada J.Bieberis nužygiavo iki išvykimo vartų ir apsirengė tik prieš lipdamas į privatų lėktuvą.

“Jo niekas neprašė nusirengti.

Dainininkas neturėjo jokių metalinių daiktų, - sakė Lodzės oro uosto atstovė. - Jis gana liesas, todėl, manau, turėjo sušalti.” Koncerto organizatoriai paaiškino, kad dėl visko kaltas atlikėjo ekscentriškumas.

J.Bieberio šou Lodzėje buvo devynioliktas jo koncertų turo “Believe” pasirodymas. Kitas turėtų vykti Vokietijos Miuncheno mieste. 2008 metais svetainėje “YouTube” atrastas atlikėjas dabar yra viena ryškiausių pasaulio žvaigždžių. J.Bieberis turi dešimtis milijonų gerbėjų internete.

•

La Platoje, esančioje už 60 km į pietus nuo Buenos Airių, gyvena 800 tūkst. žmonių. Nuo kovo 13 dienos, kai kardinolas J.Bergoglio buvo išrinktas popiežiumi, dar keli kiti Argentinos miestai pasiūlė jo vardu pavadinti gatves.

•

Princas Harry dažnai sulaukia bulvarinių leidinių dėmesio.

Kelių eismo taisyklių egzaminas

Egzamino dalyviai galės pasitikrinti Kelių eismo taisyklių žinias.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojai balandžio 5 dieną galės pasitikrinti, ar žino Kelių eismo taisykles (KET). Jie laikys ketvirtus metus iš eilės rengiamą nacionalinį KET egzaminą.

“Daugelis žmonių, gavusių vairuotojo pažymėjimą, nesivargina atnaujinti žinių, domėtis KET naujovėmis, ir tik iš žiniasklaidos sužino apie esminius KET pakeitimus. Pernai KET kito net tris kartus - buvo įvesti elektromobiliams skirti kelio ženklai, kei-

tėsi vaikų vežimo taisyklės, atsirado kitų naujovių. Tačiau dažnas vairuotojas nežino įsigaliojusių reikalavimų, naujų kelio ženklų ribojimų. Per egzaminą daug dėmesio skirsime KET naujovėms, norėdami priminti eismo dalyviams, kad sekti taisyklių pakeitimus yra pareiga”, - sako egzamino iniciatoriaus, draudimo rinkos lyderio “Lietuvos draudimo” Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Jos teigimu, egzamino užduotys sudarytos atsižvelgiant ne tik į KET naujoves, bet ir į dažnai Lietuvos keliuose pasitaikančias avarines situacijas.

“Kasmet Lietuvoje kelių policija užfiksuoja daugiau nei 330 tūkst. KET pažeidimų, o pridėję neužfiksuojamus atvejus nusižengimus KET skaičiuotume milijonais. Dėl vairuotojų nepaisomų taisyklių kasmet Lietuvos keliuose įvyksta daugiau nei 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Rengdami nacionalinį KET egzaminą norime skatinti žmones gerai žinoti KET ir jų laikytis, nes tai didina eismo saugumą bei kultūrą Lietuvos keliuose”, - sako A.Kazlauskienė.

Kaip ir ankstesniais metais, egzaminą laikyti gali visi norintieji. Dalyvavimas jame nieko nekainuoja. Šiemet egzamino dalyviams bus pateikta 20 klausimų. Teisingai atsakyti į juos bus skirta 30 minučių. Geriausiai KET egzamino užduotis atlikę dalyviai bus apdovanoti “Lietuvos draudimo” įsteigtu prizu - privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu metams.

Nacionalinis KET egzaminas pirmą kartą buvo surengtas 2010-aisiais.

Kasmet egzamino dalyvių daugėjo.

Pernai KET egzaminą miestų savivaldybėse ir internetu laikė daugiau nei 2 tūkst. vairuotojų.

•

Padeda gandrams Ukrainos Užkarpatės gyventojai ėmėsi gelbėtojų misijos. Jie padeda gūdžią žiemą iš šiltųjų kraštų sugrįžusiems gandrams.

J.Bieberis stebina savo gerbėjus keistu elgesiu.

Į Ukrainą sugrįžusiems gandrams šiuo metu tikras pragaras. Valstybę kausto ledinis šaltis, o ir lesalo nėra. Tačiau gandrams į pagalbą atskuba žmonės. Ivano Frankivsko regiono gyventojai stebi iš šiltųjų kraštų grįžtančių gandrų lizdus. Jeigu jie pamato gandrą, iš karto praneša gamtininkams.

Gamtininkai jau padėjo gandrams Tlumačo rajone. Jie pamaitino paukščius žuvimis, bulvėmis ir priglaudė šiltoje pastogėje. “Laikysime gandrus tol, kol

Parskrendančius gandrus Ukrainoje pasitinka ledinis šaltis. praeis žiema, ir jie galės susirasti maisto”, sakė gamtininkas Olehas Šiupaila.

Gandrai tradiciškai minta varlėmis, žuvimi, driežais, gyvatėmis, kirminais, pelėmis, kurmiais bei kitais smulkiais graužikais. Šie paukščiai nesibaimina žmonių ir

dažnai su jais susidraugauja. “Šalta žiema pernelyg užtruko. Gandrams šiuo metu reikia žmonių pagalbos. Be jos jie sunkiai galėtų išgyventi”, - tvirtino O.Šiupaila.

•

Reuters, “UkrInform”, AFP, BNS, LŽ