2013 m/ kovo 29 d. / Penktadienis / Nr. 72 (13 497 )

Kaina

2013 m. kovo 29 d. / Penktadienis / Nr. 72 (13 497)

1,99 Lt

Lietuvos žinios DIENOS TEMOS

KELIONĖS

ISTORIJA

Galų gale laimėjo meilė

Pasižvalgymas po rytinę Ispanijos pakrantę 14p.

V.Mironas: ieškojęs vidurio 12p. kelio

4p.

www.lzinios.lt

Išskirtinė

laimė UŽSIENIS

M.Zuckerbergas žengia į politiką

DAIVA BARONIENĖ

Trisdešimtmetė Simona ir trejais metais vyresnis Nerijus Tubiai augina “gandrų atneštą” penkiametę dukrytę bei devynis globotinius. Juos Tubiai juokauja paveldėję iš Nerijaus mamos, globotiniai - savotiškas šio jauno vyro kraitis, teikiantis laimę.

Daivos Baronienės nuotrauka

Devynių globotinių šeimyną Jokūbavos kaime įkūrę anykštėnai dar tokie jauni, kad vaikai nedrįsta jų vadinti mama ir tėčiu. Šeimynos tėvais Simona ir Nerijus tapo kiek mažiau nei prieš dvejus metus. Jiems atiteko vaikai, anksčiau gyvenę Anykščių rajono Ažuožerių vaikų globos namuose, o juos likvidavus tapę buvusios šios įstaigos direktorės įkurtos šeimynos globotiniais. Ši moteris ir yra Nerijaus mama. Sulaukusi garbaus amžiaus, ji įkalbėjo sūnų ir marčią tęsti jos pradėtą darbą ir tapti šeimynos tėvais. Ilgai nedvejoję Tubiai, tuomet auginę trimetę dukrelę, pasiūlymą priėmė. Dabar abu pabrėžia, kad įgyta gausios šeimynos tėvų patirtis nenuvylė - esant reikalui, jaunų žmonių sprendimas būtų toks pat.

6p.

Draugystės tiltai apsunko nuo Seimo narių Seimo nariai draugystę su kitomis valstybėmis stiprina puoselėdami saitus su jų parlamentarais. Politologai perspėja - nors tai didelės įtakos užsienio politikai neturi, tokia veikla gali būti net žalinga.

Tautos atstovybėje šiuo metu veikia 48 tarpparlamentinių ryšių grupės. Seimo statutas numato, kad tokie dariniai kuriami parlamentarų iniciatyva ir į jų veiklą įsitraukiama savanoriškai. Draugystė užmegzta ne tik su užsienio šalimis, kurios su Lietuva palaiko diplomatinius santykius, bet

ir su valstybių statuso neturinčiais regionais. Politologai pažymi, kad kartais neapgalvoti parlamentarų veiksmai gali net įžiebti nesutarimų užsienio politikoje. Nenuostabu, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas sieks, jog tarpparlamentiniai tiltai būtų tiesiami jam kontroliuojant.

3p.

Socialinį tinklą “Facebook” įkūręs Markas Zuckerbergas tapo pasakiškai turtingas, tačiau jam pabodo nerūpestingas turtuolio gyvenimas. Vyrukas panoro būti politiku, tad artimiausiomis savaitėmis įkurs politinę partiją, kuri daugiausia dėmesio skirs imigracijos reformai. Ši reforma būtina, nes besiplečiančiai informacinių technologijų pramonei reikalingi nauji darbuotojai. M.Zuckerbergas mano, kad Amerika, neišduodama ilgalaikių vizų, praranda geriausius pasaulio talentus. Jis jau parašė laišką prezidentui Barackui Obamai ir paprašė imtis efekty8p. vios imigracijos politikos.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

ORAI Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 03 29 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kipro finansų krizė ir ekonomikos drama JONAS ČIČINSKAS

Kipras tapo dar viena - po Islandijos, Airijos, Graikijos - nacionaline ekonomika, nesusidorojusia su savo finansais ir patyrusia didelę krizę. Šiemet Kiprui prognozuojamas 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas, kitais metais - 1,3 proc., bet, atrodo, tai dar pernelyg optimistinė prognozė.

Pasaulyje seniai nebebūna krizių dėl didelių realios ekonomikos sutrikimų gaminant prekes ar teikiant paslaugas.

Kad ir kokia būtų kur nors kilusi sausra, bulvių maras, karvių kempinligė ar kavos derlių pražudžiusios šalnos, kad ir kaip užkaistų ekonomika dėl to ar kito technologinio gamybos perversmo, visa nacionalinė ekonomika tik pasiūbuoja įprastu cikliškumu.

Didžiausius sukrėtimus ekonomikai sukelia ekscesai finansų srityje. Pakanka nurodyti 1929-1933 metų Didžiąją krizę ir, žinoma, visas pokario krizes.

Taip yra todėl, kad tarptautinis kapitalo judėjimas per pastaruosius trisde-

šimt metų gavo didžiulę laisvę ir pasiekė milžinišką mastą. Metiniai tarptautiniai kapitalo srautai nuo 5 proc. pasaulio BVP 1997-aisiais padidėjo iki beveik 20 proc. 2007 metais. Kapitalo disponuotojams (privatiems kaupėjams ir pensijų fondams, draudimo bendrovėms, bankams) investicijos užsienyje teikė galimybę pelningiau panaudoti savo kapitalą, o besivystančioms ir augančioms ekonomikoms jis, suprantama, buvo papildoma ekonomikos kėlimo jėga.

Toks abipusis pasitenkinimas lėmė labai liberalų požiūrį į tarptautinio kapitalo judėjimo kontrolę. Investuotojai patys tapo valdžia sau. Užtenka prisiminti Lietuvos 2002-2007 metų patirtį, kai užsienio kapitalas plūdo į šalį. Perkaitęs ūkis netruko pasukti dviženklės infliacijos link, ji tapo fataline grėsme valstybės eksportui. Lito devalvavimo klausimas buvo įtraukiamas net į oficialias darbotvarkes. Lietuvai grėsė, devalvavus litą, dar didesnė infliacija ir ekonomikos augimo sustabdymas.

Nuo susikompromitavimo (šalis būtų pasižymėjusi kaip nesuvaldžiusi infliacijos ir neįvykdžiusi įsipareigojimo išlaikyti stabilų lito kursą euro atžvilgiu) Vyriausybę išgelbėjo pasaulinė ūkio krizė. Mūsų ekonominė politika liko niekuo dėta, išsaugojo gerą vardą, kaltė dėl krizės atiteko išorės jėgoms.

Esant laisvam kapitalo judėjimui jokia vyriausybė negali jo reguliuoti, nerizikuodama pakenkti sau. Jei dėl tos laisvės patiriama nuostolių, vyriausybė paprastai praranda valdžią. Jos narius dar galima bandyti teisti (kaip Islandijoje), bet griežtesnių taisyklių kapitalui dėl to neatsiranda.

Todėl kartu su vis didesniu tarptautinio kapitalo naudojimusi laisve pagausėjo ir finansų ekscesų, ir ūkio krizių židinių įvairiose pasaulio dalyse.

Kurį laiką ekonomikos viešpačiai iš

“saugokis užsienio kapitalo”. Mūsų krašte jau net ir vienas kitas politikas keikteli tardamas: “Tie skandinaviški bankai...” Tai didelė klaida. Ekonominiu požiūriu esame atsilikusi valstybė, todėl tik daugiau kapitalo padės mums greičiau vytis lyderius.

Tačiau yra didelis skirtumas tarp kapitalo, atvykstančio į šalį kaip tiesioginės užsienio investicijos (kai įmonės perimamos, modernizuojamos ir plėtojamos arba steigiamos naujos), ir kapitalo, kuris atvyksta kaip portfelinės

Tarptautinis kapitalo judėjimas per pastaruosius trisdešimt metų gavo didžiulę laisvę ir pasiekė milžinišką mastą. aukšto žiūrėjo į Meksikoje, Argentinoje, Rusijoje ar Tailande kylančias finansines nelaimes ir žmonių ekonominius praradimus. Bet kai krizė parklupdė labiausiai išsivysčiusias pasaulio ekonomines galybes, jos net ėmėsi iniciatyvos bandyti šiek tiek reguliuoti tą judėjimą. Tai daroma per grupę G-20, tačiau, be ryžtingų frazių, konkrečių darbų iš ten nematyti.

Būtų klaidinga iš tų sukrėtimų, kuriuos sukelia nevaldoma ir nevaržoma pasaulinė finansų rinka nacionalinėms ekonomikoms, skubėti daryti išvadą

investicijos, t. y. paskolos, obligacijos.

Arba siekiama nusipirkti nedidelį kiekį akcijų, o vėliau jas parduoti ir užsidirbti iš palūkanų.

Pakanka atkreipti dėmesį į tai, kad didesnius negu kitos sunkumus patiriančios šalys turi peraugusius, neproporcingai didelius bankų ar finansų sektorius, ir jau matome kandidatę į krizę ar jos auką. Islandija - keturiskart, Kipras - septyniskart (Lietuvos bankų turtas sudaro apie 65 proc. BVP).

Po 1997 metų finansų krizės Pietryčių Azijos valstybėse buvo padarytos

gana griežtos išvados, kad įvežant kapitalą į šalį būtina neleisti įsivyrauti portfelinėms investicijoms, nes jos visada turi trumpalaikius tikslus, ryškią spekuliavimo nuostatą ir stiprų minios instinktą. Tačiau praktikoje, t. y. tiek centrinių bankų veikloje, tiek valstybių ekonominėje politikoje, to skirtumo darymo lengvai neįžiūrėsime. O prasiskolinusios valstybės daugiausia gaus būtent tokio kapitalo, užgožiančio tiesiogines investicijas.

Lietuvoje dabar, pradedant 2009 metais, didžiąją dalį į šalį įplaukiančio užsienio kapitalo, deja, sudaro portfelinės investicijos. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tas kapitalas - tai valstybės priverstinis skolinimasis (platinant obligacijas), siekiant padengti ankstesnes skolas ir finansuoti nesibaigiantį valdžios finansų deficitą.

Pabaigoje - paguodos žodis. Neseniai paaiškėjo, kad deivės Afroditės, t. y. Kipro, salos teritoriniuose vandenyse plyti didžiulės naftos ir dujų atsargos.

Išžvalgius tik pirmą iš dvylikos perspektyvių plotų nustatyta - jame gali būti 300 mlrd. eurų vertės naftos ir dujų.

Turint galvoje, kad Kipras grumiasi dėl 10 mlrd. eurų paskolos ir kad jo metinis BVP yra 18 mlrd. eurų, šalies ateitis atrodo daugiau negu optimistinė.

Kaip, beje, ir visų valstybių, sugebančių tramdyti finansų pasaulį.

•

Seimo tribūna

Emigracijai pažaboti būtina aiški vizija Seimo narys socialdemokratas Domas Petrulis ragina atlikti išsamius tyrimus apie naujuosius emigrantus, kad galėtume nusibrėžti veiklos gaires didžiulei emigracijai sutramdyti.

Lietuvos žinios

- Esate Seimo naujokas. Ar jau apsipratote su parlamentaro pareigomis?

- Spėjau pažinti Seimo virtuvę iš vidaus: teisėkūros procesą, personalą ir kolegas. Iš žmogiškosios pusės dar sunku priprasti prie to, kad esu Seimo narys. Pats niekada neskirstau žmonių pagal socialinį statusą ar piniginės storį, visuomet vertinu žmogiškąsias savybes, paprastumą ir nuoširdumą.

- Lietuvoje daug kalbama apie emigracijos žalą valstybei, svarstoma, kaip susigrąžinti išvykusius tautiečius.

Kaip spręsti emigracijos problemą?

- 1990-2011 metais iš Lietuvos išvyko apie 670 tūkst., o sugrįžo tik apie 110 tūkst. žmonių. Dėl emigracijos per du dešimtmečius, vien oficialiais duomenimis, netekome daugiau kaip pusės milijono gyventojų. Tai katastrofiškas mastas, keliantis rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tačiau emigracija turi ir teigiamų dalykų. Pagalvokime, kiek išvykusieji paremia šalies ekonomiką, neimdami pašalpų iš skylėto valstybės biudžeto.

Priešingai, net prisideda prie jo didi-

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

D.Petrulis: “Jei drauge nuoširdžiai ir atsakingai dirbsime, sugrąžinsime žmones Lietuvai, o Lietuvą - žmonėms.” nimo, nes siunčia pinigus į tėvynę ir čia juos leidžia.

Sprendžiant emigracijos problemą visų pirma reikalingas nuoširdus ir atviras visų valdžios institucijų dialogas bei bendradarbiavimas. Pradedant seniūnijomis, savivaldybėmis, baigiant ministerijomis, Vyriausybe ir Seimu.

Kaip pavyzdį paminėsiu Biržų rajono

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

tarybos sprendimą pasirašyti sutartis su studentais. Savivaldybė įsipareigojo juos remti studijų metais, o studentai baigę mokslus keletą metų dirbti savivaldybės įstaigose. Ministerijų lygiu kaip pavyzdį galiu pateikti iniciatyvą “Specialistų ir kompetencijos poreikio žemėlapis”. Jos esmė - sudaryti aiškią duomenų bazę, kad būtų žinoma, kur Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

ir kiek turime specialistų, kada jie baigę mokslus, koks yra darbo rinkos poreikis. Įdiegus šią sistemą mokiniai galėtų planuoti savo karjerą ir rinktis profesiją pagal realų rinkos poreikį bei perspektyvas. Deja, šiuo metu ji dar neveikia. Nors Ūkio ministerija suinteresuota tokia duomenų baze, “Sodra” pagal dabar galiojančius teisės aktus negali teikti privačių asmens duomenų.

Jei susišnekėtume valdžios lygmeniu, atliktume kiekybinius ir kokybinius tyrimus apie naujuosius emigrantus, juos identifikuotume, turėtume aiškų vaizdą ir tolesnės veiklos gaires emigracijos mastui pažaboti.

- Esate Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas. Su kokiomis problemomis susiduria po pasaulį išsibarstę lietuviai?

- Šiuo metu ruošiamės komisijos pavasario sesijai ir labai prašome visų, kam rūpi Lietuva, lietuvybė ir po pasaulį išsibarstę lietuviai, siūlyti diskusijų temas. Pasaulio lietuvių problemos yra įvairios: psichologinės, emocinės, bendravimo, kalbos, adaptacijos, susijusios su darbu. Taip pat socialinės - apie 20 tūkst. vaikų palikti be tėvų priežiūros, nes šie išvyko uždarbiauti į užsienį. Be to, kyla problemų dėl jų auklėjimo, priežiūros svetimose šalyse. Pavyzdžiui, Norve-

gijoje vaiko teisių apsaugos sistema labai griežta. Ten tėvai jaučia tam tikrą įtampą, kad tik nesuklystų, tinkamai atliktų savo pareigas.

- Konstitucinis Teismas išaiškino, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti tik tuo atveju, jei referendumu būtų pakeista Konstitucija. Ar pritariate dvigubos pilietybės įteisinimui?

- Kiekvienos valstybės suvereni teisė nacionaliniais įstatymais nustatyti pilietybės įgijimo sąlygas ir tvarką. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą dvigubą pilietybę leidžiama turėti tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, taip pat tiems, kurie pilietybę gavo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Kita vertus, kodėl dviejų valstybių pilietybę galima turėti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmonai, o paprastai Lietuvos moteriai, skurdo išgintai uždarbiauti į JAV, - ne?

- Valdžia deklaruoja norinti išlaikyti kuo glaudesnius ryšius su svetur išvykusiais tautiečiais. Kaip tai padaryti?

- Jei drauge nuoširdžiai ir atsakingai dirbsime, sugrąžinsime žmones Lietuvai, o Lietuvą - žmonėms.

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12, 13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 03 29 Lietuvos žinios

3

Dienos temos

Draugystės tiltai apsunko nuo Seimo narių TOMAS BAŠAROVAS

Seimo nariai draugystę su kitomis valstybėmis stiprina puoselėdami saitus su jų parlamentarais. Politologai perspėja nors aktyviai buriamos tarpparlamentinių ryšių grupės didelės įtakos užsienio politikai neturi, jų veikla gali būti net žalinga. Tokių darinių kontrole susirūpinta ir Seimo vadovybėje.

Tautos atstovybėje šiuo metu veikia 48 tarpparlamentinių ryšių grupės. Seimo statutas numato, kad tokie dariniai kuriami parlamentarų iniciatyva ir į jų veiklą įsitraukiama savanoriškai. Draugystė užmegzta ne tik su užsienio šalimis, kurios su Lietuva palaiko diplomatinius santykius, bet ir su valstybių statuso neturinčiais regionais. Politologai pažymi, jog kartais neapgalvoti parlamentarų veiksmai gali net įžiebti nesutarimų užsienio politikoje. Nenuostabu, jog Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) sieks, kad tarpparlamentiniai tiltai būtų tiesiami jam kontroliuojant.

Populiariausios Ukraina ir Rusija Šią savaitę Seime įsteigta tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupė, jos vadovu išrinktas “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas. Bendradarbiauti su rusų parlamentarais panoro 66 Seimo nariai.

Vienu nariu daugiau gali pasigirti tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė. Daug šios kadencijos Seimo narių pasiryžę bendradarbiauti su kolegomis iš JAV, Gruzijos, Kinijos ir Japonijos.

Mažiausiai - vos po 6 Seimo narius dirba ryšių su Slovėnija ir Iraku grupėse.

Ryšininkas rekordininkas Vieni Seimo nariai draugystę stiprina su vos kelių užsienio valstybių parlamentarais, kiti dalyvauja kelių dešimčių tokių grupių veikloje. Seimo senbuvis konservatorius Egidijus Vareikis priklauso 36 tarpparlamentinių ryšių grupėms. Net šešioms jų - ryšių su Iraku, Afganistanu, Slovakija, Italija, Bulgarija bei Europos parlamentarų asociacija Afrikai - šis parlamentaras vadovauja. “Mano sritis - užsienio politika, asmeniškai šių grupių veikla man yra įdomi”, - LŽ aiškino E.Vareikis.

Jo teigimu, tokių darinių veikla ir jų reikšmingumas dažnai priklauso nuo pačių parlamentarų, grupių vadovų aktyvumo. “Žinoma, ne visose grupėse esu ypač aktyvus, bet stengiuosi nepraleisti progos dalyvauti per tų šalių parlamentarų ar ministrų vizitus. Mano gyvenimo patirtis rodo, kad tiesioginiai kontaktai su kitų šalių politikais yra labai naudingi”, - tikino E.Vareikis.

Užsienio šalys ir Lietuvoje veikiančios ambasados, pasak konservatoriaus, tokias grupes vertina rimtai. “Parlamentarai kartais padaro tai, ko neatlieka Vyriausybė. Kita vertus, nereikia pervertinti šių grupių veiklos, nes kai kurie politikai, ypač nauji parlamentarai, stoja į jas manydami, kad tai bus galimybė pakeliauti”, - kalbėjo E.Vareikis. Jis aiškino, esą tarpparlamentinių ryšių grupės nėra turistinės organizacijos. “Iš tikrųjų vizitų ar apsikeitimų būna mažai”, - tikino E.Vareikis.

Galiausiai konservatorius pareiškė įsteigęs dar vieną tarpparlamentinę ryšių grupę - “Už demokratinę Baltarusiją”. “Ji stengsis palaikyti ryšius su vadinamąja Baltarusijos opozicija”, - sakė parlamentaras. Tačiau dalis Seimo narių šią žinią įvertino itin skeptiškai. Jie

pabrėžė, kad toks darinys negali būti sudarytas, nes parlamentarai jau yra susibūrę į tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupę.

Įves kontrolę Seimo nariai palaiko ir tarpparlamentinius ryšius su kelių didžiųjų valstybių regionais, dėl kurių nepriklausomybės siekių tarptautinėje arenoje būta įtampos. Pavyzdžiui, bendraujama su Tibeto ir Čečėnijos atstovais.

“Taip yra pažeidžiamas Seimo statutas. Pagal jį tarpparlamentinių ryšių grupės kuriamos su tomis valstybėmis, kurios su Lietuva turi užmezgusios diplomatinius santykius. Dabar rengiamos statuto pataisos, pagal kurias bus griežčiau reglamentuojamas tokių grupių kūrimasis, atsiras mūsų komiteto priežiūra”, - LŽ tvirtino URK pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka. Šiai iniciatyvai jau pritarė ir Seimo valdyba. Bus siekiama, kad tik gavus URK pritarimą būtų galima įregistruoti tarpparlamentinių ryšių grupę, o jos veikla, organizuojami susitikimai ar delegacijų priėmimai taip pat privalės būti derinami su šiuo komitetu. “Seimo pirmininkui ir visai valdybai pasakiau, kad turime įvesti tvarką”, - pažymėjo B.Juodka.

Romo Jurgaičio nuotrauka

E.Vareikis: “Stengiuosi nepraleisti progos dalyvauti per tų šalių parlamentarų ar ministrų vizitus.”

Sambūriai interesams tenkinti Seimui, politologo Tomo Janeliūno teigimu, užsienio politikoje tenka tik antraeilis vaidmuo. Jis dažniausiai apsiriboja įvairiomis deklaracijomis ir tarptautinių susitarimų ratifikavimu. “Parlamentas niekada net ir pa-

•

Naujasis STT vadas žada likti atsparus nejausiu”, - vylėsi jis. S.Urbanavičius sakė matantis STT kaip gerai dirbančią tarnybą, tačiau visada yra darbų, “kuriuos atlikus galima pasiekti geresnių rezultatų”. Paklaustas apie galimus STT veiklos pokyčius, S.Urbanavičius teigė, kad daugiau dėmesio bus skiriama finansiniams tyrimams, stengiantis atskleisti didžiausią žalą valstybei darančius nusikaltimus, kovai su neteisėtu praturtėjimu, išplėstiniam turto konfiskavimui, analitinei veiklai.

Vienas naujojo vadovo siekių bus ir didinti STT finansavimą. “Dėl suprantamų priežasčių finansavimas keletą metų mažėjo, tačiau argumentuotai ir pagrįstai sieksiu jo didėjimo”, - pažymėjo S.Urbanavičius.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) turi naują vadovą - Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimui į šį postą skirti laikinai STT vadovavusį Saulių Urbanavičių.

Teisininko išsilavinimą turintis S.Urbanavičius taps septintuoju 16 metų gyvuojančios STT direktoriumi. Už keturiasdešimtmetį kandidatą vakar balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo 6, 3 parlamentarai susilaikė, 8 biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Tačiau jau prieš slaptą balsavimą buvo aišku, kad S.Urbanavičius pelnė visuotinį parlamentarų palaikymą. Visų be išimties frakcijų ir su teisėsauga susijusių komitetų atstovai gyrė kandidato kompetenciją bei žmogiškąsias savybes.

Pernai spalį pasibaigus tuomečio STT direktoriaus Žimanto Pacevičiaus kadencijai, S.Urbanavičius buvo paskirtas laikinuoju tarnybos vadovu.

STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Priima kritiką Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, kad ir kur dirbo S.Urbanavičius, “visur atsiliepimai apie jį yra teigiami”. “Žmogus santūrus, inteligentiškas, kultūringas, bet drauge gana griežtas ir principingas, kai reikia spręsti jo kompetencijos klausimus”, - sakė politikas. Komiteto vadovas pasidžiaugė, kad tuomet dar laikinasis STT vadovas atsižvelgė į

gal personalinę sudėtį nebuvo stipri institucija, kuri reikšmingai veiktų užsienio politikos srityje, o tarpparlamentinių ryšių grupės veikiau yra tam tikrų interesų turinčių Seimo narių sambūriai, realiai labai nedaug įtakos darantys mūsų šalies užsienio politikai”, - LŽ sakė politologas.

Kita vertus, tokios grupės ir jų veikla, pasak politologo, gali išprovokuoti neigiamą užsienio valstybių reakciją. “Ne visi parlamentarai yra tiek kompetentingi, kad tikrai suvoktų visą situaciją, kas ir kaip pasaulyje atrodo. Kartais jų galbūt labai nuoširdūs norai užmegzti ryšius sukelia tam tikrą užsienio šalių reakciją, kuri ne visada naudinga Lietuvai”, - pabrėžė T.Janeliūnas.

Buvę STT vadovai Vidmantas Bruzgys 1997 m. balandis 1998 m. kovas

Juozas Gaudutis 1998 m. balandis 1998 m. spalis

Andrius Pečkys 1999 m. kovas 1999 m. liepa Valentinas Junokas 1999 m. rugsėjis 2004 m. spalis

Povilas Malakauskas 2004-2007 m.

Naujos kartos atstovas

Romo Jurgaičio nuotrauka

S.Urbanavičius: “Kol kas nejaučiau politikų įtakos. Tikiuosi, kad jos ir nejausiu.” politikų ir visuomenės kritiką dėl parodomųjų akcijų, kai sulaikyti asmenys demonstratyviai buvo vedžiojami su antrankiais bei filmuojami. “Tai žmogus, kuris reaguoja į savo veiklos trūkumus ir kritiką priima”, - aiškino A.Paulauskas. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė vylėsi, kad STT ne tik vykdys baudžiamąsias funkcijas, bet ir stiprins prevencinį darbą. Lenkų rinki-

mų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pageidavo, kad STT daugiau dėmesio skirtų pažeidimų, susijusių su europinių lėšų skirstymu ir naudojimu, taip pat viešaisiais pirkimais, prevencija.

Sieks didesnio finansavimo Po balsavimo S.Urbanavičius tikino iki šiol nejautęs jokios politikų daromos įtakos. “Tikiuosi, kad jos ir

Seimui praėjusią savaitę teikdamas S.Urbanavičiaus kandidatūrą į STT vadovus prezidentės patarėjas Jonas Markevičius jį apibūdino kaip naujos kartos atstovą, savo tarnybą pradėjusį nepriklausomoje Lietuvoje. “Keturiasdešimtmečio profesionalo vertybės formavosi ir dirbant kartu su Lietuvos teisėsauga, ir glaudžiai bendradarbiaujant su užsienio partneriais”, - tąkart pabrėžė patarėjas.

“Gimiau, augau, mokiausi ir visą gyvenimą dirbu Vilniuje”, - prisistatydamas Seimo nariams pasakojo S.Urbanavičius. Baigęs teisės mokslus karjerą pradėjo Vilniaus kriminalinėje policijoje, dirbo Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje.

Vėliau veiklą tęsė Muitinės departamente. “Nuosekliai kilau karjeros laiptais, perėjau visas grandis ir pa-

Žimantas Pacevičius 2007 m. spalis 2012 m. spalis

staruosius ketverius metus vadovavau Muitinės kriminalinei tarnybai”, sakė S.Urbanavičius.

Pernai vasarį jis atėjo į STT, buvo paskirtas šios tarnybos direktoriaus pirmuoju pavaduotoju, atsakingu už baudžiamąjį persekiojimą. Kalbėdamas apie tolesnę STT veiklą, S.Urbanavičius teigė, kad tarnyba toliau dirbs trimis pagrindinėmis kryptimis - baudžiamojo persekiojimo, korupcijos prevencijos bei antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo. Kartu jis apgailestavo dėl didelės STT darbuotojų kaitos. “Būtina didinti tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą tarp kitų institucijų”, - pabrėžė jis.

•

4

2013 03 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

Galų gale laimėjo meilė Jėzaus gyvenimą istorikai tyrinėja jau ištisus du tūkstantmečius. Kunigo Vaclovo Aliulio įsitikinimu, daugiau apie jį sužinoti turėtų ir paprasti tikintieji. Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis perspėja, kad visuomenei, kuri pati nustato, kas yra gera, o kas - bloga, gresia kelias Aušvico ir gulago link. rėjo politinio vado ir Jėzumi nusivylė. Kadangi jis turėjo per didelę įtaką, reikėjo jį likviduoti. O kad romėnai nuteistų jį myriop, reikėjo rasti tokią kaltę.

Juk Pilotui Jėzus aiškiai pasakė: “Mano karalystė ne iš šios žemės.”

- Jei Jėzus neturėjo politinių tikslų, kodėl tada vyskupai nurodinėja, ar valstybė turėtų leisti abortus, ar juos drausti, ginti šeimą ar ne, siekti socialinio teisingumo ar nesiekti?

- Taigi visa tai visuotiniai moraliniai dėsniai, pažįstami žmogaus prigimtuoju protu! Kristus juos patvirtino, ir Bažnyčia privalo juos skelbti.

Asmens orumas, šeimos samprata nėra vien Bažnyčios, vien krikščionių reikalas. Šie dalykai yra universalūs, suprantami ir išaiškinami sveiku protu. Tik tiek, kad žmonės ne kartą yra nukeverzoję į šoną. Kad ir dabar Europoje besiskinantis kelią auklėjimas pagal “gender” ideologiją - juk tai gryniausia nesąmonė!

Norima, kad berniukas nebūtų berniukas, o mergaitė nebūtų mergaitė.

Lietuviškai tai vadinama “nei velnias, nei gegutė”.

AUDRIUS MAKAUSKAS

K

unigas V.Aliulis - viena ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos katalikų bažnyčios asmenybių. Jis buvo vienas lotyniškojo mišiolo vertimo į lietuvių kalbą autorių, dėstė slaptoje kunigų seminarijoje, Atgimimo metais buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, o vėliau - visame pasaulyje veikiančio Marijonų ordino generalinis vikaras. Apie Jėzaus gyvenimą, kančią ir prisikėlimą, tikrąsias ir netikrąsias evangelijas bei sunkų kelią šventumo link - LŽ interviu su kun. Vaclovu Aliuliu MIC.

Užderėjo evangelijų - Kai tarėmės susitikti velykinio pokalbio, liepėte man pasiruošti - perskaityti šių metų “Bažnyčios žinių” antrame numeryje išspausdintą Gedimino Žuko straipsnį “Paskutinė Jėzaus savaitė”, parengtą pagal vokiečių tyrinėtojo Michaelio Hesemanno knygą. Kodėl svarbu žinoti Jėzaus gyvenimo ir kančios istoriją?

- Tikinčiajam natūralu norėti kuo daugiau sužinoti apie Jėzų - juk Jėzus mums labai savas. O jo gyvenimas - ypač du įvykiai, kuriais remiasi krikščionybė, jo gimimas ir prisikėlimas, - domina ne tik religija gyvenančius žmones, bet ir istorikus, kitus tyrinėtojus. Jėzaus gyvenimu susidomėta ne šiandien - juo domėtasi jau netrukus po Kristaus gyvenimo laikų, kai jo mokiniai rašė laiškus, evangelijas.

- Iš kur galime žinoti, kad tikra būtent ta Jėzaus gyvenimo istorija, kuri surašyta Šventajame Rašte? Juk netrūksta ir kitų jos versijų.

- Taip, laikui bėgant užderėjo net ir evangelijų. Keturios jų, visų pripažįstamos, yra parašytos pirmojo amžiaus antrojoje pusėje. Kelios dešimtys jų mėgdžiojimų, vadinamųjų apokrifų, parašytos vėliau - pusantro, porą šimtų metų po Kristaus mirties, taigi nėra patikimos.

Prieš keletą metų furorą sukėlė žinia apie Judo evangeliją, kurios pirmieji užrašai datuojami maždaug 180 m. po Kristaus. Bet ši evangelija akivaizdžiai yra vaizduotės produktas.

Joje galima perskaityti, esą Judas dalyvavo Jėzaus laidotuvėse, o paskui galų gale jį pričiupo ir nugalabijo Poncijus Pilotas. Joks I a. šaltinis tokios versijos neliudija.

- Tačiau nėra ir jokio liudytojo, kuris būtų matęs, kaip Jėzus prisikėlė. Pasakojimas apie Kristaus kančią ir mirtį skamba įtikimai. Bet kodėl reikėtų tikėti, jog jis, kad ir koks buvo geras žmogus ir didis mokytojas, staiga ėmė ir prisikėlė? Juk žmonės iš numirusiųjų, kiek žinome, neprisikelia.

- Pirmiausia, Jėzus - ne tik žmogus, bet ir Dievo Sūnus, esme lygus dangaus Tėvui. Kaip apsireiškęs angelas Gabrielius gražiai sakė Marijai, Dievui nėra negalimų dalykų.

Tiek, kad jis nedaro kvailysčių.

O ir žmogų Dievo galybė gali prikelti. Mums žadama, kad pasibaigus žmonijos buvimui žemėje, kiekvieno mūsų nemirtingoji siela vėl susijungs su kūnu, kuris bus prikeltas naujam, perkeistam gyvenimui.

Tiesa, nėra žinomo liudytojo, ku-

Smūgis propagandininkams

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

ris būtų matęs Kristų išeinantį iš kapo. Jį, be abejo, matė kareiviai, kurie stovėjo sargyboje, bet nežinome jų vardų. Evangelistas rašo, kad žydų vyresnybė papirko juos, kad šie skelbtų, jog Kristaus kūną išvogė mokiniai.

Bet yra liudytojų, kurie sutiko Jėzų prisikėlusį. Jis buvo pasikeitęs, jo kūnas turėjo kitokių savybių - prisikėlęs Jėzus net įeidavo į kambarį pro uždaras duris. Tačiau jis kalbėjo, valgė, buvo paliečiamas. Vieną kartą prisikėlusįjį matė apie 500 žmonių.

Kai Jėzus buvo suimtas, visi jo mokiniai išsilakstė, Petras net išsigynė jį pažįstąs. Tik vienas Jonas buvo būrelyje, kuris lydėjo Jėzų į Golgotos kalvą.

O po kelių dienų tų išsilaksčiusių mokinių įsitikinimas Jėzaus pergale tapo toks nepaprastas, kad dabar jie buvo pasirengę už jį guldyti galvą.

Jeigu Kristus nebūtų prisikėlęs, tokia apaštalų permaina būtų buvusi visiškai neįsivaizduojama. Kas norės guldyti galvą už tokį kad ir mielą mokytoją, kuris viską pralaimėjo? Iš kur ta jų nepaprasta drąsa?

Reikia apsispręsti - Kai prisikėlęs Jėzus pirmą kartą susitiko su apaštalais, tarp jų nebuvo Tomo. Prisidėjęs prie jų, jis nenorėjo patikėti Jėzaus prisikėlimu. Kad įtikėtų, jam reikėjo paliesti jo žaizdas.

- Taip, Tomas buvo žmogus, gerbiantis savo nuomonę...

- Ar mūsų laikų žmonės nėra panašūs į Tomą - nelinkę tikėti tuo, kas nematoma, neapčiuopiama ir nepaskaičiuojama?

- Visuomet reikia apsispręsti, ar pasitikime liudytojais, ar nepasitikime. Jėzaus naudai, be abejo, bylo-

Mūsų žmonės klausdavo ateizmo propagandininkų, kas pirmiau atsirado - višta ar kiaušinis? Ir atsakyk tu man, kad gudrus, jei niekas nieko nesukūrė. ja ir tie nepaprasti viską pralaimėjusio mokytojo vaisiai: jo mokslas ir jo įsteigta tikinčiųjų bendrija išplito po visą pasaulį - dabar vos ne kas trečias pasaulio žmogus yra krikščionis.

O laisvai žmogaus valiai visada turi likti erdvės - tai ir yra tikėjimas.

Ar man priimtina, kad esu priklausoma būtybė, kad yra kažkas aukščiau manęs, ar aš pats sau noriu viską nustatyti? Šis pasirinkimas turi ir moralinį atspalvį: ar prisiimu moralinį kodeksą ir esu pasiryžęs pagal jį gyventi, ar man maloniau niekam nesilenkti, viską kurti pačiam, nors ir žinau, kad galiu suklysti? Istorija rodo, kad kai žmonės patys nusistato, ką jie laikys dora, o ką - nedora, prieinama iki Aušvico ir gulago.

Užduotis, kuriai esame pašaukti - Grįžkime prie Jėzaus. Jis, būdamas Dievo Sūnus, niekieno neverčiamas priėmė kančią. Kodėl kelias į prisikėlimą turėjo eiti per kančią?

Kodėl Dievas pasirinko būtent tokį žmonių atpirkimo kelią?

- Na, reikėtų klausti jo paties. Taip jis parodė didelę meilę, didelį draugiškumą žmogui, kurio gyvenimas juk irgi pilnas visokių vargų. Kaip sako Šventasis Raštas, žmogumi tapęs Dievo Sūnus norėjo būti į mus viskuo panašus.

Svarbu yra tai, ką įžiūrėjo šv. Paulius: kad ir mes savo vargais galime

prisidėti prie Jėzaus darbo - žmonijos atpirkimo, jei tik savo vargus jungsime su Kristaus pasiaukojimu.

Kristaus kančia nebuvo ilga - ji truko keliolika valandų, tik visą gyvenimą Jėzų lydėjo jos numatymas.

Mums kartais tenka ir metų metus su sopuliais gyventi, bet Kristaus kančia visada yra padrąsinimas vargo paliestajam ir kvietimas stipresniajam, kad varguoliui pagelbėtų.

- Jei krikščionys iš tiesų tiki, kad Dievas dėl žmonių pakėlė tokią kančią, kodėl jie neseka jo pavyzdžiu?

Kodėl daugelis jų, net ir kunigų, negyvena švento gyvenimo?

- Kadangi tai nelengva. “Ir kūno silpnybė, ir žemės puikybė, ir pragaro juoda dvasia į pražūtį stumia”, dejavo Maironis. Žmonės vieni kitiems pridirba daugiau bėdų negu gamta. Jokie potvyniai, jokie žemės drebėjimai žemėje nesukuria tokio pragaro, kokį kartais vieni kitiems sukuria žmonės. Bet nuoširdžiai darbuodamasis, draugaudamas su Kristumi, žmogus gali pasiekti šventumą. Matome, kad daugeliui tai pavyksta. Tačiau tai yra sunki užduotis. Užduotis, kuriai visi esame pašaukti.

- Jėzus buvo pasmerktas myriop dėl to, kad turėjo pretenziją būti žydų karaliumi - ar bent taip teigė jį įskundę žydų vadovai. Ar Jėzus iš tikrųjų buvo revoliucionierius?

- Jis buvo tik moralinis revoliucionierius. O žydų tautos vyresnybė no-

- Kalbant su kunigu neįmanoma nepaklausti: koks yra svarbiausias popiežiaus Benedikto XVI palikimas ir kokia didžiausia viltis, kurią galime dėti į popiežių Pranciškų?

- Didžiausias popiežiaus Benedikto XVI palikimas yra tai, kad jis padarė daug, jog Bažnyčioje ir pasaulyje sugrąžintų pagarbą protui.

Jis priminė, kad Kristaus mokslą skelbti reikia ne kaip patinka, o koks jis iš tiesų yra. Jis priminė visiems, kad ne svajonėmis krikščionys tiki, o realybe.

Pranciškus vaduojasi iš kai kurių susiklosčiusių, bet popiežiui nebūtinų tradicijų. Kad ir garsusis papamobilis - popiežiaus automobilis.

Jonui Pauliui II važinėti šarvuotu automobiliu buvo neišvengiama.

Vienąkart pasikėsinimas į jį nepavyko, bet kas nors galėjo bandyti jį pakartoti. Benediktas XVI irgi juo naudojosi ir nedarė iš to problemos. O Pranciškaus dvasiai tai, matyt, svetima, todėl jis ir atsisakė jo.

Tikimės, kad su juo patirsime daugiau tarnaujančią negu valdančią Bažnyčią.

- Velykos - tai, viena vertus, gražios tradicijos, kiaušinių marginimas ir valgymas, kita vertus, proga susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo klausimus. Kokia yra Velykų pamoka šiuolaikiniam žmogui?

- Pradėkime gal nuo tradicijų ir kiaušinių. Reikia žinoti, kad kiaušinis, kurį valgome, iš tikrųjų nėra Velykų simbolis. Velykų simbolis yra tas kiaušinis, iš kurio per lukštą išsikala paukščiukas, kaip Kristus išėjo iš kapo - gyvybės simbolis.

Beje, gražus yra mirtinas smūgis, kurį mūsų žmonės suduodavo ateizmo propagandininkams. Klausdavo tų propagandininkų, kas pirmiau atsirado - višta ar kiaušinis? Ir atsakyk tu man, kad gudrus, jei niekas nieko nesukūrė.

Kokia yra Velykų pamoka? Didžiausia neapykanta nužudė didžiausią meilę. Bet nužudė ją ne galutinai. Galų gale laimėjo meilė, ir ji nekeršijo. Tokia tad ir mums kelio rodyklė.

•

2013 03 29 Lietuvos žinios

Trumpai N.VENCKIENĖS LIKIMĄ SPRĘS VISAS SEIMAS

Dienos temos

5

Minimalios algos kėlimas pagarba dirbančiam žmogui MORTA VIDŪNAITĖ

Seimo komisija siūlo parlamentui panaikinti “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimą balsavo 7 komisijos nariai, 5 buvo “prieš”.

Komisija vakar patvirtino rezoliucijos projektą, kuriame siūlo tenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės N.Venckienės laisvę. Pasak laikinosios tyrimo komisijos pirmininko socialdemokrato Vytauto Saulio, balsuota, ar duoti leidimą suimti Seimo narę. Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, nutarta generalinio prokuroro prašymą tenkinti visa apimtimi. Sprendimą komisija priėmė, kai pažiūrėjo dalį vaizdo įrašo iš praėjusių metų gegužės 17 dieną vykusios mažametės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei operacijos. Anksčiau prokuratūra buvo atsisakiusi pateikti vaizdo įrašą, motyvuodama, kad negali atskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje matoma mažametė. Po pakartotinio žodinio prašymo vakar ištraukos iš vaizdo medžiagos pasiekė Seimą. V.Saulio teigimu, šios medžiagos pakako nuomonei susidaryti. “Tas įrašas buvo peržiūrėtas ne vieną kartą komisijos posėdžio metu ir padėjo susiformuoti nuomonę komisijos nariams būtent pagal tuos kaltinimus, kurie užfiksuoti generalinio prokuroro kreipimesi”, - po posėdžio sakė jis. Plačiau komentuoti vaizdo įrašų V.Saulis sakė negalįs, nes pasirašė pasižadėjimą neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Komisijos narys, “Drąsos kelio” partijos frakcijos atstovas Povilas Gylys tikino, kad buvo parodyta vos 12 sekundžių trukmės ištrauka. “Tai nėra pakankamai informatyvu, nes nėra konteksto”, - pažymėjo jis. Dėl rezoliucijos dar balsuos visas Seimas. Kad parlamentaro neliečiamybė būtų panaikinta, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Sausį kreipdamasis į Seimą dėl N.Venckienės neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras iš viso nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima buvusiai teisėjai pateikti įtarimus.

Anot D.Valio, įtariama, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai L.Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

BNS, LŽ

Minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas nuo 850 iki 1000 litų 2012 metų sausio 1 dieną sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp buvusios Vyriausybės ministrų bei jų šalininkų, vis mažėjančių Lietuvos laisvosios rinkos instituto gerbėjų ir tų visuomenės narių, kuriems paprasčiausiai pavyko būti ne tik sėkmingiems, bet ir ciniškiems.

Tokia opozicija MMA didinimui - sunkiai suvokiama tiek morališkai, tiek ekonomiškai. Pirmu atveju parodoma „tolerancija“ dirbančių žmonių išnaudojimui, skurdas ir socialinė atskirtis, deja, laikomi norma, o ne reiškiniu, su kuriuo reikia kovoti. Antru atveju nesuvokiama, kad laipsniškas MMA kėlimas - elementari skurdo, socialinės nelygybės ir atskirties mažinimo priemonė.

Juk jei bus geriau labiausiai vargstantiems visuomenės nariams, bus geriau ir visai visuomenei. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo: kuo visuomenė socialiai lygesnė, tuo ji turtingesnė ir labiau klestinti.

Todėl nuolatinis minimalios algos kėlimas, atsižvelgiant į infliaciją ir ekonomikos augimą, yra minimali pagarbos dirbančiam žmogui sąlyga.

MMA dinamika 1995-2013 metais Šiek tiek MMA Lietuvoje istorijos.

1995 metais ji buvo 180 litų, nuo 1996ųjų rugsėjo pakelta beveik dvigubai iki 300, 1997 metais - iki 400, o 1998aisiais - iki 430 litų. Paskui penkerius metus MMA nesikeitė. Nuo 2003-iųjų rugsėjo 1 dienos minimalus atlyginimas padidintas iki 450 litų, 2004 metų gegužės 1 dieną - iki 500 litų, 2005 metų liepos 1-ąją - iki 550 litų, lygiai po metų - iki 600 litų, dar po vienerių - iki 700 litų, o nuo 2008-ųjų sausio 1 dienos - iki 800 litų. Tada vėl - ketverių su puse metų sąstingis, kol pernai vasarą MMA buvo pakelta 50 litų. Nuo šių metų sausio 1 dienos minimali alga siekia 1000 litų.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad nuolatinis MMA didinimas yra būtinybė, bet jis neturi tapti populistine manipuliacija - būtina žiūrėti realiai. Šiemet MMA daugiau nebus keliamas.

Tokia nuostata paremta objektyviais veiksniais: tai būtų per didelė našta dabartiniam valstybės biudžetui. Be to, reikia laiko prisitaikyti verslui ir apskritai įvertinti pastarojo MMA didinimo poveikį.

Vyriausybės užsibrėžta intensyvi nedarbo mažinimo ir užimtumo politika (su kovą startavusia masinės daugiabučių namų renovacijos programa) turėtų generuoti daugiau įplaukų į valstybės biudžetą ir „Sodrą“, taip pat atitinkamai padidinti galimybes, kad MMA būtų keliama ir kitąmet bei apskirtai reguliariai.

Aktualu jauniems žmonėms MMA didinimas itin aktualus jauniems žmonėms, mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams. Dėl darbo ir gyvenimo patirties stokos jaunuoliai dažnai įdarbinami būtent už minimalią algą. Tokios savarankiško gyvenimo pradžios perspektyvos nevilioja nieko, ypač kai MMA nekeliama, o valdžia tik atsikalbinė-

Kuo daugiau lygybės, tuo visuomenė laimingesnė. / Valdo Šereikos nuotraukos dis ypač aktualus. Juk dažnai tai susiję su pirmu darbu, o rajonuose retas darbdavys pasiūlys didesnį nei minimalų atlyginimą. Tai žeidžia jaunus žmones, griauna jų ambicijas. Ką tuomet daryti ambicingam jaunuoliui? Išvažiuoti. Jeigu ne į Londoną, tada į Vilnių. Todėl esu šimtu procentų ir daugiau už reguliarų MMA kėlimą.“ D.Petrulis pirmą kartą tapo Seimo nariu, bet nenutolo nuo savivaldos reikalų. Jis dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. ja ir nieko nedaro, kaip buvo esant konservatorių, liberalų ir liberalcentristų Vyriausybei.

Vienas jauniausių Seimo narių Juras Požela (30 m.), buvęs ilgametis Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos lyderis, mano, kad MMA padidinimas iki 1000 litų nuo šių metų sausio yra smarkiai pavėluotas. „Teisindamasi ekonomikos krize ir griežta lėšų taupymo politika, A.Kubiliaus Vyriausybė labai ilgai delsė, kol pagaliau pernai ryžosi kilstelėti MMA turbūt minimaliai įmanoma

kokiais 20 procentų. Daugybė jų liko skolingi komunalinių paslaugų tiekėjams ir greitųjų kreditų įmonėms. Galima sakyti, kad buvusi vyriausybė vykdė socialinio apartheido politiką mažiausiai uždirbančių gyventojų atžvilgiu. Juk skurstantis žmogus tampa atskirtas nuo visuomenės, nes daug ko sau negali leisti. Krizės sąlygomis toliau buvo stekenamas šalies ūkis, nors MMA padidinimas būtų anksčiau išjudinęs įšaldytą vidaus rinką, paskatinęs ekonomikos augimą“, - įsitikinęs J.Požela.

“Galima sakyti, kad buvusi Vyriausybė vykdė socialinio apartheido politiką mažiausiai uždirbančių gyventojų atžvilgiu.” suma. Jei minimali alga būtų buvusi padidinta mažiau nei 50 litų, tai jau būtų peržengę absurdo ribas. Tokios pozicijos laikytasi, nors Trišalėje taryboje tiek darbdaviai, tiek profsąjungos buvo jau prieš tai uždegę žalią šviesą kelti MMA, - tvirtina jaunasis parlamentaras, dirbantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (prieš tai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje daug metų irgi darbavosi analogiškame komitete). - Dar gerokai prieš pernykštę vasarą verslo pelningumas Lietuvoje buvo pasiekęs geriausius 2008 metų rezultatus, verslininkų gaunami dividendai padidėjo, darbo našumas išaugo, o darbuotojų atlyginimai, kurie per krizę krito iki 2005-ųjų lygio, ten ir užsilaikė.

Taigi buvo visos prielaidos didinti MMA. Be to, rudenį valdžios netekusi Vyriausybė elgėsi veidmainiškai: skelbė kovą su šešėline ekonomika, nors, nekeldama minimalaus atlyginimo, leido tam šešėliui klestėti.“ J.Požela kritikuoja ankstesnės Vyriausybės vykdytą politiką. „Liūdniausia, kad buvo pamirštas žmogus, ypač jaunas, o tuometinė valdžia parodė savo abejingumą jo likimui ir kasdieniams rūpesčiams. Per krizę gyventojų pajamos ir perkamoji galia sumažėjo

Išsigelbėjimas provincijai Lietuvos provincijoje už minimalų darbo užmokestį dirba daugiau žmonių negu didmiesčiuose. Tačiau kai MMA ilgą laiką nedidėja, o kainos nenumaldomai kyla, žmonės patiria skurdą, kuris dažnai varo į neviltį ir sukelia visą virtinę problemų: socialinę izoliaciją, alkoholizmą, nuolatinę įtampą, patyčias mokykloje ir užgauliojimus darbe, depresiją bei kitas psichines ligas.

Tai, kad skurdas pastūmėja ir į savižudybę, taip pat negalima neigti, juo labiau - ignoruoti.

Kitas jaunosios kartos Seimo narys socialdemokratas Domas Petrulis (31 m.), kilęs iš Panevėžio rajono ir keletą metų dirbęs Panevėžio rajono savivaldybės taryboje, puikiai supranta šiuos Lietuvos provincijos ir ypač jaunimo skaudulius. „Reikia suvokti, kad MMA kėlimas yra labai reikšmingas regionų, kuriuose atlyginimai apskritai mažesni, vystymuisi.

Tai tiesiog efektyvi priemonė, leidžianti mažinti regioninius socialinius skirtumus Lietuvoje. Be to, didesnė minimali alga yra tam tikras išsigelbėjimas ir sezoniniams, ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, - sako jis. - Jaunimui provincijoje MMA dy-

Kas verslui iš didesnės MMA? Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas, šešiolika metų dirbęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, neteikia daug reikšmės duomenims, kad realiai MMA padidėjo tik valstybiniame sektoriuje, o nemaža dalis privataus verslo tiesiog sumažino darbuotojų etatų dydį. Pasak jo, manyti, jog to galėjo ir neatsitikti, turint galvoje dar gajų lietuvių įprotį apeiti įstatymus ir tai, kad panaši situacija susiklostydavo kaskart pakėlus MMA, būtų naivoka. Tačiau buvęs ilgametis profsąjungų lyderis viliasi, jog šios problemos tėra laikinos, o žmonės anksčiau ar vėliau išmoks ir įpras vis veiksmingiau ginti savo teises, išsireikalaus, kad jų algos būtų keliamos iki minimumo.

A.Sysas taip pat mano, kad verslas ilgainiui irgi turėtų prisitaikyti ir tiesiog priprasti prie dažnesnio MMA didinimo. „Socialdemokratų vyriausybės (1992-1996 m., 2001-2008 m.) minimalią algą keldavo net keletą kartų per savo kadenciją. Tuo metu ankstesnė konservatorių vadovaujama Vyriausybė MMA padidino vos kartą pernai vasarą, ir tik varganais 50 litų.

Nors verslas gali savo iniciatyva kelti atlyginimus, realiai tai dažnai priklauso nuo valdžios pastangų: kai padidinamas MMA, tada ir verslas būna priverstas susizgribti“, - aiškina jis.

A.Sysas įsitikinęs, jog tam tikra MMA kėlimo disciplina didina Lietuvos verslo socialinę atsakomybę. „Darbo užmokestis turėtų būti bent jau toks, kad žmogus galėtų susimokėti visas būtinas sąskaitas ir daugiau.

Kitaip nėra normalu, verslininkai turi tai suprasti ir gerbti darbuotoją. Jei žmogus gauna labai mažą algą, jis dažnai ir dirba blogiau, nes nuolat jaučia įtampą, neteisybę, nepasitenkinimą, gal net alkį. Atsakinga darbo užmokesčio politika įmonėje - tai socialinė investicija į verslo ateitį. Šiandien gali klestėti tik tas verslas, kuris rūpinasi jam dirbančiais žmonėmis“, - paRS-2496 brėžia A.Sysas.

6

2013 03 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

Šeimynos tėvai džiaugiasi išskirtine laime Atkelta iš

• 1 p.

jumi vasaromis įsidarbindavo jo mamos vadovaujamuose vaikų namuose ir tikrai džiaugėsi.

Abu dabar teigia, kad vaikų auginimas jiems nėra darbas, tad ir ilsėtis nuo jo nereikia. Atostogas jauni tėvai leidžia drauge su vaikais, jos praeina triūsiant namuose, uogaujant ar grybaujant, be to, porą kartų per vasarą keliaujama į Simonos tėviškę Druskininkus. Gyvenimas paįvairinamas visai šeimynai susiruošus į filmą, pramogų parką ar pasirinkus kitokias įdomybes.

Sutuoktiniai įsitikinę, kad būti šeimynos tėvais - pašaukimas.

Simona prisipažino nuo pat vaikystės taip mylėjusi vaikus, kad dar būdama mergaitė, o paskui - panelė svajojo įsivaikinti kokį mažylį.

Nerijus prisiminė didžiulę laimę, patirtą mamai ėmus globoti kūdikėlį, kuris dabar tapo jo globotiniu. “Aš jį ir maitindavau, ir keisdavau sauskelnes. Taip pripratau, kad jis tapo tikrų tikriausiu mano broliu. Todėl kai mama nutarė, kad nebeglobos šeimynos - vaikams dėl to būtų tekę išvažiuoti į vaikų namus, negalėjau to leisti”, - pasakojo Nerijus.

Sunkumų nebijo

Retos atokvėpio valandėlės Simona ir Nerijus - pedagogai, mokslų sėmęsi sostinėje. “Manasis pradinukų mokytojo, o vyro dailės pedagogo diplomas buvo mums tarsi kelialapis į šeimynos gyvenimą. Bent taip sakė vaiko teisių apsaugos specialistai, mums, tuomet dar tokiems jauniems, patikėję vaikus”, - pasakojo Simona.

Ji teigė, kad kai su vyru svarstė, kurti šeimyną ar ne, kone visi argumentai buvo “už”, ir tik vienas “prieš”. Tėvai nerimavo, ar tokioje didelėje šeimynoje bus gera augti jų pačių mažylei.

Tačiau bent jau kol kas Tubiams neatrodo, kad jų dukrelė jaustųsi kaip nors nuskriausta.

Simonos ir Nerijaus globojama šeimyna įsikūrusi už keturių kilometrų nuo Anykščių, Jokūbavos kaime.

Visi gyvena pastate, kuriame kadaise veikė vaikų namai. Didžiuliam apleistam statiniui remontuoti pinigų nėra. Pastatą juosia didžiulis sodas, vasarą jame atsiranda ir nemažas daržas, po kiemą vaikšto žąsų būriai, aptvaruose savo grožiu puikuojasi fazanai. Nerijus pasakojo, kad paukš-

Simona ir Nerijus Tubiai augina ne tik “gandrų atneštą” dukrytę, bet ir devynis “paveldėtus” vaikus.

Asmeninio albumo nuotrauka

čių priežiūra teikia jam poilsį, tai ir yra jauno vyro laisvalaikis. Simona prisipažino, kad atokvėpio valandėlė jai ateina vaikus išleidus į mokyklą. Tuomet moteris prisėda prie kompiuterio, skaito knygas. Visą kitą dienos dalį užima buitis, pagalba vaikams ruošiant pamokas.

Nori, kad žmonės pavydėtų “Mums auginti vaikus, gyventi su jais tikrai gera. Noriu, kad žmonės

N.Tubis: “Kai mama nutarė, kad nebeglobos šeimynos - vaikams dėl to būtų tekę išvažiuoti į vaikų namus, negalėjau to leisti.” tai žinotų, o galbūt net pavydėtų to džiaugsmo ir laimės”, - kalbėjo Simona. Tačiau daugiau nei pavydo ji sulaukia nuostabos dėl didelės šeimynos. Kai ėmė ją kurti, anot sutuoktinių, patys artimiausi žmonės palai-

kė. Labiausiai šią idėją jiems piršo, žinoma, abiem pasitikėdama, Nerijaus mama, sumanymui pritarė ir Simonos tėtis.

S.Tubienė pasakojo, kad dar būdami studentai ir nevedę jiedu su Neri-

Simonos ir Nerijaus globojamiems vaikams - nuo 10 iki 17 metų. Sutuoktiniai nemano, kad rūpintis tokio amžiaus globotiniais jiedu yra per jauni. Tubiai juokavo ir patys neseniai buvę tokie pat, tad labai gerai prisimena, ką reiškia būti paaugliu ar mokyklą baigiančiu jaunuoliu. Jiedu kalbasi su globotiniais kone kaip lygūs su lygiais, šie jaučiasi savo globėjų suprasti.

Paklausta, kas sunkiausia turint šeimyną, Simona nedvejodama atsakė: “Popierizmas.” Moteris apgailestavo, kad įvairių dokumentų pildymas, čekių už prekes rinkimas iš jos atima labai daug energijos. Nerijus tikino dokumentų nepildantis, tad jam nėra nieko sunkaus.

Prieš tapdami šeimynos tėvais Simona su Nerijumi dirbo užsienyje, vėliau vyras buvo paniręs į verslą.

Jiedu neabejoja, kad neturėdami šeimynos gyventų kuo puikiausiai, tačiau nežinia ar jaustųsi tokie laimingi. “Juk didelė šeimyna yra ir didelis džiaugsmas. Kiek joje klegesio, šurmulio, kiek įspūdžių”, - tikino Simona.

Kai užaugins dabar globojamus devynis vaikus, bus tėvais jau kitiems globotiniams.

•

Nuteistieji margino Velykų kiaušinius RITA KRUŠINSKAITĖ

Šiandien Alytaus pataisos namuose bus skelbiami kiaušinių marginimo konkurso nugalėtojai. Prizininkų laukia dovanos saldainiai ir pačių bei draugų išdailinti margučiai.

Artėjančių šv. Velykų šurmulys prasismelkė visur, net kai kurie nuteistieji neliko abejingi vienam pagrindinių šios šventės simbolių - margučiui. Į Alytaus pataisos namų administracijos raginimą dalyvauti pirmąkart surengtame kiaušinių marginimo konkurse atsiliepė 10 iš 1400 ne vienąsyk teistų vyrų.

Praėjusio trečiadienio popietę konkurso dalyviai suskubo į pataisos namų psichologinės tarnybos kabinetą.

Ten jų laukė viskas, ko reikia kiaušiniams marginti. Ant laikraščiais uždengtų stalų buvo sudėti pataisos namų virtuvėje išvirti kiaušiniai, guašas, specialūs marginimo dažai, pirštinės, teptukai ir dubenėliai su vandeniu. Anot psichologinės tarnybos viršininkės Vilmantės Gintaraitės, 50 kiaušinių, keliolika buteliukų guašo ir dažų tūbelių bei teptukų buvo nupirkta iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.

Konkursu susidomėjo ir tie, kurie anksčiau niekada nebuvo marginę kiaušinių, ir tie, kurie tai buvo patyrę prieš daugelį metų arba matė tai darant artimuosius. Dalyvauti jame vie-

Po maždaug porą valandų trukusio darbo ant stalo jau žėrėjo įvairiaspalviai margučiai.

S.Jonikas: “Norėjau išbandyti savo išradingumą, juk grožio niekada nebūna per daug.” nus suviliojo noras išreikšti savo meninius gebėjimus ir paįvairinti nykias nelaisvės dienas, kitus - šviesūs vaikystės prisiminimai ir namų jaukumo ilgesys.

Vyriausias konkurso dalyvis 69 metų šiaulietis Simas Jonikas LŽ prisipa-

žino, kad kiaušinius margino pirmą kartą. “Norėjau išbandyti savo išradingumą, juk grožio niekada nebūna per daug”, - šypsojosi šešiskart teistas senelis. Pastarąjį sykį už sunkų kūno sužalojimą įkalintas vyras teigė įtikėjęs Dievą ir taip išugdęs savo kantrybę, kad net nelaisvėje jaučiasi esąs laisvas.

“Buvau savanoris, priklausiau Šaulių sąjungai, bet paskui prisidirbau”, - dėl nevykusiai susiklosčiusio gyvenimo apgailestavo S.Jonikas. Šaltkalvio remontininko profesiją turintis 49 metų kaunietis Andrejus Kudriavcevas džiaugėsi galimybe dalyvauti konkurse. Kadangi tai vis šioks

Konkursas bent trumpam praskaidrino nuteistųjų gyvenimą nelaisvėje.

Ritos Krušinskaitės nuotraukos

toks gyvenimo paįvairinimas, jis visada noriai įsitraukia į nelaisvėje organizuojamus renginius. “Kiaušinius marginu nuo vaikystės”, - atviravo už nužudymą ilgiems 15 metų nelaisvės nuteistas A.Kudriavcevas. Šįsyk vyras ne tik margino kiaušinius, bet ir pripiešė spalvingų velykinių atvirukų.

Jauniausias konkurso dalyvis - dvidešimtmetis alytiškis Martynas Dapkevičius - taip pat kali už nužudymą.

Vaikinas tvirtino, kad kiaušinių marginimo ėmėsi norėdamas papramogauti, atsipalaiduoti. “Dabar dažau pagal instrukciją, nes namie mama darydavo kitaip”, - tepdamas ant kiauši-

nio dažus kalbėjo M.Dapkevičius.

Nors daugelis nuteistųjų kiaušinius margino pirmą kartą arba po ilgos pertraukos, jie noriai demonstravo vienas kitam savo žinias apie Velykas, jų simbolius ir papročius. Po maždaug porą valandų trukusio darbo ant stalo jau žėrėjo įvairiaspalviai margučiai: vieni papuošti subtiliais ažūriniais ornamentais, kiti - negudriais, neįgudusių rankų nupieštais raštais.

V.Gintaraitės nuomone, tokie renginiai į visuomenės užribį patekusiems žmonėms labai reikalingi, nes skatina prisiminti savo šeimas ir saugoti tradicijas.

•

2013 03 29 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Latvija nepriims pinigų iš Kipro

Šią žinią panešė Latvijos radijas “Mix FM”. “Mūsų draugams latviams buvo aiškiai pasakyta: jeigu jie nori prisijungti prie euro zonos, neturi suteikti prieglobsčio iš Kipro “bėgantiems” rusiškiems pinigams”, - vieno iš euro zonos šalių centrinio banko atstovo žodžius citavo radijas. Tačiau Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis teigia neturintis informacijos, kad ECB būtų pasirašęs kokią nors sutartį su Latvijos bankais dėl to, kad šie nepriimtų rusiškų pinigų iš Kipro.

Kipro pinigai plūsta į Latviją jau nuo spalio. Būtent dėl jų labai sustiprėjo Rygoje esantis ABLV bankas, o ir kiti šalies bankai ėmė garsėti kaip Rusijos bei gretimų valstybių “lengvatinio apmokestinimo bankininkystės centrai”.

ABLV vadovas Ernestas Bernis džiūgavo, kad jo bankas tik augs dėl Pietų Europoje kilusios krizės. Šiuo metu Latvijos bankuose net 50 proc. visų indėlių sudaro ne šios valstybės piliečių depozitai, o tai nepaprastai daug.

Gandai, kad rusai masiškai puls pervesti savo pinigus iš Kipro bankų kitur, ypač sustiprėjo, kai saloje paaštrėjo finansinė padėtis. Kovo viduryje tapo aišku, jog Nikosija ketina apmokestinti bankų indėlius, kad surinktų 5,8 mlrd. eurų, kitaip negaus 10 mlrd. eurų paskolos Kipro bankų sektoriui restruktūrizuoti. Vokietijos kanclerė Angela Merkel aiškiai pasakė, jog Kipro verslo modelis pelnė “mokesčių rojaus” reputaciją, o netrukus ir užsienio spaudoje ėmė rodytis pranešimų, kad Latvija gali tapti “antru Kipru” neaiškios kilmės rusiškiems pinigams.

Latvijos finansų ir reguliavimo komisijos vadovas Kristapas Zakulis tokius pranešimus paneigė. Bet patvirtino, kad šalies vyriausybė paprašė bankų sustiprinti į jų sąskaitas pervedamų pinigų kontrolę. Tačiau Latvijoje yra ir tokių politikų, kurie teigia, jog būtina pasinaudoti Kipre susidariusia padėtimi. Tarp jų - Europos Parlamento narė Inese Vaidere. Duodama interviu

Apie tai pirmiausia po Brno mieste įvykusio posėdžio pranešė V.Klauso advokatas Marekas Nespala. Tai patvirtino ir KT generalinis sekretorius Ivo Pospišilas. “Konstitucinis Teismas vadovavosi tuo, kad po KT sprendimo prezidentas privalėtų atsistatydinti, tačiau šiuo atveju tai būtų neįmanoma, nes V.Klauso, kaip valstybės vadovo, įgaliojimai jau yra pasibaigę”, - paaiškino I.Pospišilas. “Mes laukėme tokio sprendimo”, - V.Klauso, kuris šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose, kur skaito paskaitas apie ekonomiką, žodžius netrukus pacitavo jo advokatas.

71 metų euroskeptikas V.Klausas visuomet labai smarkiai poliarizavo Čekijos visuomenę. Paskutinis didelį pasipiktinimą sukėlęs jo žingsnis buvo sausio 1 dieną paskelbta amnestija daugiau kaip 6000 kalinių. Taip pat jis paliepė nutraukti kelių žinomų šalies verslininkų, kurie buvo kaltinami sukčiavimu ir korupcija, teisminį persekiojimą. Čekus šie veiksmai taip papiktino, kad daugybėje mokyklų ir valstybinių įstaigų buvo nukabinti jo portretai.

Kaltinimus valstybės išdavimu V.Klausui kovo 4 dieną pateikė Čekijos Senatas. Pagal šalies įstatymus tokius kaltinimus galima pateikti tik valstybės

vadovui, ir tai padaryti gali tik Senatas.

Jeigu buvęs prezidentas būtų pripažintas kaltu, jis netektų visų privilegijų, priklausančių jam kaip buvusiam valstybės vadovui, t. y. 50 tūkst. kronų (6700 litų) per mėnesį prezidento pensijos, tarnybinio automobilio ir apsaugos. Šiuo metu Čekijos Senate dominuoja politiniai V.Klauso oponentai, kurie ir nutarė pateikti jam kaltinimus vals-

Čekus amnestija taip papiktino, kad mokyklose ir kitur buvo nukabinti V.Klauso portretai. tybės interesų išdavimu. Senatorė Eliška Wagnerova pareiškė, kad jis negerbia Konstitucijos.

Dingstį apkaltinti prezidentą valstybės interesų išdavimu Senatui davė jo atsisakymas pasirašyti Lisabonos sutarties papildymą, kuriam buvo pritaręs parlamentas, taip pat jo atsisakymas pateikti Senatui svarstyti savo kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus.

V.Klauso - septintojo Čekijos prezidento - įgaliojimai baigėsi kovo 8 dieną, kai naujuoju prezidentu buvo prisaikdintas Milošas Zemanas. Dieną prieš tai Prahoje čekai susirinko į manifestaciją, kad pasidžiaugtų jo pasitraukimu iš valstybės vadovo posto.

•

Reuters, “The New York Times”, Mix FM, AFP, LŽ

Latvijos bankas ABLV suklestėjo, kai ėmė priimti iš Kipro pervedamus pinigus. / Reuters/Scanpix nuotraukos “Rietumu Radio” ši politikė aiškino, esą Latvijai reikėtų pasirengti priimti iš Kipro “bėgančius” pinigus, bet kartu ji pabrėžė, kad galima priimti tik “švarius” pinigus.

Tuo metu Kipro finansų ministras Michalis Saris įvedė laikinas kapitalo kontrolės priemones, įskaitant grynųjų pinigų išėmimo ribojimą iki 300 eurų per dieną. Gyventojams taip pat uždrausta išvežti iš salos daugiau kaip 1000 eurų grynaisiais. Muitininkams leista tikrinti žmones, be to, uždrausta gryninti čekius. Tokia kontrolė įvesta

Spartina skalūnų dujų išgavimą ALGIMANTAS DEGUTIS Specialiai LŽ iš Lenkijos

Kol Lietuvoje niekaip nesurandama bendros kalbos dėl skalūnų dujų paieškos, Lenkija ne tik spartina šį procesą, bet ir jau rengiasi išgauti dujas.

Didžiausių Lenkijos energetinių bendrovių vadovai surengė pokalbį prie apskritojo stalo, kad aptartų skalūnų dujų išgavimą. Lenkijos finansų ministras Mikolajus Budzanowskis pranešė, kad tai, kiek bus galima išgauti skalūnų dujų, bus žinoma jau po kelių mėnesių.

Lenkijos naftos ir kalnakasybos pramonės valdyba tikisi, jog pirmieji skalūnų dujų telkiniai bus pradėti eksploatuoti 2015 metais, tačiau bendrovė “Orlen Upstream” nėra tokia optimistė ir mano, kad tai pavyks padaryti tik 2016-aisiais.

Optimistiškiausiai nusiteikęs finansų ministras M.Budzanowskis. Jis sako, kad Lenkija galės pradėti išgauti skalūnų dujas ne po kelerių metų, o jau po kelių mėnesių. Tačiau jis pabrėžia, kad nors Lenkijoje jau padaryta 40 gręžinių, tai dar neleidžia kalbėti apie rimtas

V.Klausas nebus teisiamas Čekijos Konstitucinis Teismas (KT) nutarė nenagrinėti buvusiam šalies prezidentui Vaclavui Klausui pateiktų kaltinimų valstybės interesų išdavimu.

Europos centrinis bankas (ECB) pareikalavo, kad Latvija nepriimtų iš Kipro pervedamų rusiškų pinigų, nes bus blokuojamas jos prašymas įsivesti eurą.

Gręžinys Vidurio Lenkijoje. investicijas, nors Lenkijos didžiausioms energetinėms bendrovėms pakeitus savo veiklos strategiją pavyko garantuoti skalūnų dujų paieškų finansavimą, tam skiriant 10 mlrd. zlotų.

Pagrindiniai skalūnų dujų išgavimo iniciatoriai - Naftos ir kalnakasybos pramonės valdyba, Lenkijos energetinė grupė, bendrovės “Tauron” ir “Enea”, taip pat Angliakasybos valdyba, kurios bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2012 metų liepos 4 dieną, konkrečių darbų ketina imtis po gegužės 4 dienos.

•

todėl, kad vakar vėl buvo atidaryti Kipro bankai, neveikę nuo kovo 16-osios.

Tiesa, jie dirbs tik 6 valandas per dieną.

M.Saris teigė, jog tokie suvaržymai nustatyti dėl “didelio likvidumo stygiaus ir indėlių nutekėjimo rizikos, kad nežlugtų kreditų institucijos” ir kad nekiltų “grandininė reakcija, galinti nulemti finansų sistemos nestabilumą bei destabilizuoti visą ekonomiką”.

Kipro gyventojams taip pat nustatytas 5000 eurų per mėnesį limitas atsiskaitant kreditinėmis ar debetinėmis kortelėmis užsienyje.

•

7

Pasipuošę V.Klauso kaukėmis Prahos gyventojai atėjo pasidžiaugti jo kadencijos pabaiga. / AFP/Scanpix nuotrauka

8

2013 03 29 Lietuvos žinios

Pasaulis

“Facebook” įkūrėjas žengia į politiką Socialinio tinklo “Facebook” įkūrėjas ir jį valdančios bendrovės vadovas Markas Zuckerbergas Jungtinėse Amerikos Valstijose kuria politinę organizaciją. Ji rūpinsis įvairiomis problemomis: švietimo reforma, imigracija ir mokslo tyrimais.

šios politinės organizacijos darbotvarkėje”, - svarstė G.Sattelas.

Pasak “Forbes” apžvalgininko, naujoji politinė jėga nesunkiai ras sekėjų ir rėmėjų. “M.Zuckerbergas žinomas žmogus. Jo sukurtu socialiniu tinklu “Facebook” naudojasi milijardai gyventojų. Manau, ši politinė organizacija perspektyvi, todėl lengvai pritrauks naujų narių ir rėmėjų. Ateityje ji galėtų tapti rimta politine jėga”, - pabrėžė G.Sattelas.

Socialinį tinklą “Facebook” įkūręs M.Zuckerbergas tapo pasakiškai turtingas. Apie jį net buvo sukurtas nemažai prestižinių kino apdovanojimų “Oskarų” - susižėręs filmas “Socialinis tinklas”. Tačiau M.Zuckerbergui, matyt, pabodo nerūpestingas turtuolio gyvenimas. “Facebook” įkūrėjas nori būti politiku, tad artimiausiomis savaitėmis steigs politinę partiją.

“M.Zuckerbergas nori, kad informacinių technologijų bendrovės neliktų kvailių vietoje.”

Surinks geriausius protus

Dovanojo akcijų

28 metų M.Zuckerbergo naujoji partija daugiausia dėmesio skirs imigracijos reformai. Ji būtina, nes besiplečianti informacinių technologijų pramonė stokoja naujų darbuotojų.

“Sparčiai besiplečiančiai informacinių technologijų pramonei reikia naujų talentų. Ketiname surinkti guviausius protus iš viso pasaulio. Tačiau mūsų planams trukdo dabartinė imigracijos politika. Sieksime, kad prezidento Baracko Obamos administracija imtųsi įgyvendinti imigracijos reformą ir talentingiausi žmonės galėtų dirbti Amerikos informacinių technologijų sektoriuje”, - kalbėjo M.Zuckerbergas. Šį mėnesį “Facebook” įkūrėjas ir kiti 99 informacinių technologijų kompanijų vadovai nusiuntė B.Oba-

M.Zuckerbergas - ne naujokas politikoje. Spręsdamas svarbius politinius klausimus jis ir anksčiau naudojosi “Facebook” sukauptu kapitalu. M.Zuckerbergas dovanojo 100 mln. dolerių (270,4 mln. litų) vertės “Facebook” akcijų Naujojo Džersio Niuarko miesto mokykloms. Jis taip pat paskelbė planuojantis įteikti beveik 500 mln. dolerių (1,35 mlrd. litų) vertės akcijų vienai Silicio slėnyje įsikūrusiai ne pelno organizacijai, finansuojančiai sveikatos apsaugos ir švietimo programas. Vasarį M.Zuckerbergas savo namuose Palo Alte, Kalifornijoje, vedė vieną Naujojo Džersio gubernatoriaus Chriso Christie kampanijos renginį.

M.Zuckerbergas politinei organizacijai ketina atseikėti dešimtis milijonų dolerių. / Reuters/Scanpix nuotraukos mai laišką. Jame Amerikos prezidentas raginamas “pakeisti dabartinę pasenusią ir neefektyvią imigracijos politiką”. Laiške taip pat teigiama, jog aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio dažnai negauna nuolatinių vizų ir yra priversti išvykti iš Jungtinių Valstijų, o tai stabdo JAV informacinių technologijų sektoriaus konkurencingumą bei plėtrą.

Lobistų nereikės Naująją politinę jėgą turėtų sudaryti informacinių technologijų sekto-

riuje dirbantys žmonės. Pavadinimo organizacija kol kas neturi, tačiau jis bus sumanytas artimiausiomis savaitėmis. “Facebook” įkūrėjas politinei organizacijai ketina atseikėti dešimtis milijonų dolerių. Prie jos finansavimo prisidės ir kitų informacinių technologijų kompanijų vadovai.

“M.Zuckerbergas nori, kad informacinių technologijų bendrovės neliktų kvailių vietoje. Naujoji politinė organizacija sieks paveikti politikus ir pati dalyvauti politikoje. Daugelis naudojasi lobistų paslaugomis, ta-

Sparčiausiai besivystančių pasaulio valstybių blokas BRICS nori tapti alternatyva Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Europos Sąjungai.

BRICS bloko šalys - Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika - puoselėja dideles ambicijas. Tačiau tos ambicijos ne visada atitinka realybę. BRICS bloko valstybes kamuoja ekonominės ir socialinės bėdos, kurių joms niekaip nepavyksta pažaboti.

Susiduria su problemomis Ekonomikos sulėtėjimas neaplenkė ir į galingųjų areną žengiančių BRICS bloko narių. Šių šalių ekono-

mika auga nepakankamai sparčiai, o kai kurių net stagnuoja. BRICS valstybės nesugeba užtikrinti gyventojams nei sotaus ir kokybiško gyvenimo, nei švarios aplinkos.

Indija ir Kinija kenčia nuo didžiulio atotrūkio bei socialinės įtampos tarp miesto ir kaimo gyventojų. Šias šalis, be kita ko, kamuoja ir aplinkosaugos problemos. Kinijos sostinė Pekinas, taip pat kiti didieji miestai skendi dulkėse ir dūmų debesyse, o augančios pramonės įmonės į aplinką išmeta vis daugiau nuodingųjų dujų bei kenksmingų medžiagų.

Rusijoje irgi ne pyragai. Šalį kamuoja demografinės ir socialinės problemos. Didžiausioje pagal plotą pasaulio valstybėje jau kelis dešimtmečius mirtingumas viršija gimstamumą. Daugelis rusų negali sudurti galo su galu. Silpniausią BRICS narę - Pietų Afrikos Respubliką - persekioja ekonominės problemos. Šalis net gali prarasti Afrikos lyderės vardą. Sparčiai auganti Nigerijos ekonomika meta rimtą iššūkį Pietų Afrikos Respublikai.

BRICS šalių lyderiai norėtų, kad blokas turėtų daugiau galios.

•

O.Pistorius nori švelnesnių sąlygų

BRICS - bejėgis milžinas BRICS valstybių blokas kuria naujus planus, kad galėtų padidinti savo galią pasaulyje.

Tačiau tie planai gali nueiti šuniui ant uodegos, jeigu šalys nesusidoros su jas kamuojančiomis vidinėmis ir išorinėmis problemomis.

čiau jos ne visada būna efektyvios.

Naujajai politinei jėgai lobistų nereikės. Šios organizacijos nariai patys bus lobistai”, - sakė žurnalo “Forbes” apžvalgininkas Gregas Sattelas.

Jo manymu, naujoji politinė organizacija neturėtų apsiriboti vien švietimo, mokslo ir imigracijos problemomis. “M.Zuckerbergui turėtų rūpėti ne vien švietimo, mokslo ar imigracijos klausimai. Informacinių technologijų pramonę kamuoja ir kitos bėdos - finansų, mokesčių, darbo rinkos.

Neabejoju, kad joms bus skirta vieta

Siekia alternatyvų Tačiau ne viskas BRICS klube yra taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. BRICS šalys stiprina bendradarbiavimą ir integraciją, siekia sukurti organizaciją, panašią į Pasaulio banką (PB) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Neseniai Kinija ir Brazilija pasirašė sutartį, kad sudarydamos finansinius sandorius naudos nacionalines valiutas. Kinijos juaniais ir Brazilijos realais bus apmokami iki 30 mlrd. dolerių (81 mlrd. litų) vertės finansiniai sandoriai. Šios sutarties terminas - treji metai.

BRICS valstybės nesugeba užtikrinti gyventojams nei sotaus ir kokybiško gyvenimo, nei švarios aplinkos.

Brazilijos centrinio banko vadovas Alexandre’as Tombini pabrėžė, kad susitarimo tikslas - glaudesnis Kinijos ir Brazilijos bendradarbiavimas. “Nesiekiame naujų santykių su Kinija. Norime sustiprinti esamus. Sutartis turėtų pagelbėti, kai prasidės neramumai finansinėse rinkose”, - teigė A.Tombini.

Jis taip pat minėjo, kad BRICS valstybės planuoja steigti savo plėtros banką ir fondą, kurie sudarytų konkurenciją PB ir TVF. “Bandysime sukurti BRICS valstybių finansines institucijas, kurios taptų alternatyva PB ir TVF. Šios finansinės organizacijos siekia dominuoti Jungtinėse Valstijose ir Europoje, o mes norime daugiau finansinės ir politinės galios likusiame pasaulyje”, - kalbėjo A.Tombini.

•

O.Pistorius nepatenkintas “namų arešto” sąlygomis.

Parolimpinių žaidynių didvyrio Oscaro Pistoriaus advokatai nori, kad teismas savo merginos nužudymu kaltinamam sportininkui sušvelnintų griežtas paleidimo už užstatą sąlygas.

“Kodėl šis sportininkas turėtų vykti į užsienio šalį be ekstradicijos ar slėptis? - aukštesnės instancijos teismo klausė advokatas Barry Rouxas. Jis niekur nevažiuos.” 26 metų O.Pistorius apskundė paleidimo už užstatą sąlygas, tarp jų - griežtą kelionių suvaržymą, kurios, pasak jo, yra neteisingos ir nereikalingos.

Praėjusį mėnesį paleistas už 1 mln. randų (289 tūkst. litų) užstatą O.Pistorius turėjo atiduoti savo pasą, jam buvo nurodyta kaskart informuoti parei-

gūnus, kai jis norės išvykti iš Pretorijos.

Tačiau B.Rouxas sakė, kad šios griežtos sąlygos prilygsta “namų areštui”.

Advokatai taip pat prieštarauja pasirinktinai atliekamiems alkoholio ir narkotikų testams, kurie numatyti paleidimo už užstatą sąlygose. Sportininkui taip pat uždrausta grįžti į savo prabangius aptvertus namus Pretorijoje, kur buvo nušauta Reeva Steenkamp.

O.Pistorius tvirtina, jog draugę nušovė palaikęs ją įsibrovėliu, tačiau kaltintojai teigia, kad tai buvusi tyčinė žmogžudystė. Šis sprinteris pernai Londone tapo pirmuoju abiejų kojų neturinčiu sportininku, kuris olimpiadoje varžėsi su įgaliais atletais.

•

“Digital Journal”, AP, “Sueddeutsche Zeitung”, “Frankfurter Allgemeine”, AFP, BNS, LŽ

2013 03 29 Lietuvos žinios

Verslas

9

„Inočekiai LT“ - viena populiariausių ES priemonių Laimėjimai

TOMAS KUNDROTAS

Šiemet paskelbtas jau antrasis kvietimas verslininkams pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojama priemone „Inočekiai LT“, skirta naujiems produktams ar paslaugoms kurti naudojantis mokslo laimėjimais.

MITA direktorius A. Karlonas: „Inočekiai LT“ leidžia įmonėms lengviau pasinaudoti Lietuvos mokslininkų laimėjimais.

Sulaukus didelio verslininkų susidomėjimo, kvietimą teko sustabdyti anksčiau laiko.

Sustabdė dėl dalyvių gausos Kaip pasakojo šią priemonę administruojančios LR Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, nors planuota, kad kvietimas galios iki š. m. balandžio 15-osios, dėl dalyvių gausos jis sustabdytas anksčiau, mat dalyvių pateiktiems projektams prašoma suma gerokai viršijo numatytąją skirti.

Pagal galiojančią tvarką, kvietimas pasinaudoti ES finansuojama priemone sustabdomas anksčiau laiko, jei surenkama paraiškų, kurių bendra prašomos finansuoti sumos vertė yra 20 proc. didesnė nei kvietime numatyta suma. Paskelbus šį kvietimą priemonei „Inočekiai LT“ numatyta skirti 2,5 mln. litų, tačiau jau kovo 14-ąją sulaukta prašymų skirti daugiau kaip 3 mln. litų paramos. „Inočekiai LT“ - viena populiariausių Ūkio ministerijos kuruojamų priemonių. Kaip pasakojo R. Armonienė, dėl paraiškų gausos anksčiau laiko buvo sustabdytas ir 2012-aisiais vykdytas kvietimas pagal šią priemonę.

MITA nuotrauka

Priemonė skatina inovacijas Kaip sakė priemonės „Inočekiai LT“ dotacijų valdytojo, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), direktorius Arūnas Karlonas, šios priemonės populiarumas tarp verslininkų nė kiek nestebina. „Inovaciniai čekiai - tai „greiti pinigai“ verslui, kurie sudaro galimybę įmonėms investuoti į naujų didelę pridėtinę vertę duodančių produktų kūrimą ir verslo produktyvumą. Pasinaudodamos ES parama, įmonės plečia inovacinę veiklą, užmezga tvirtesnius ryšius su mokslo institucijomis, didėja abipusis suinteresuotumas ir pasitikė-

jimas. Inovaciniai čekiai sudaro įmonėms sąlygas sėkmingai įsigyti paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų“, - pasakoja MITA vadovas. Šiuo metu įmonės gali pasirinkti iš daugiau kaip 1000 paslaugų sąrašo, atsižvelgdamos į savo poreikius, kokių aktualių darbų pageidautų užsisakyti iš universitetų ar mokslo institutų. Vienoms įmonėms reikia atlikti technines galimybių studijas, kitoms aktuali technologijų plėtra, trečios domisi moksliniais tyrimais.

Pasinaudodamos inovaciniais čekiais įmonės gali artimiau susipažinti su mūsų šalies mokslo institutų pajėgumais ir jų gebėjimu atitikti verslo lūkesčius ir poreikius.

Priemonės „Inočekiai“ modelis kilęs iš Europos Sąjungos valstybių. Pirmoji jį pradėjo diegti Nyderlandų Karalystė, o dabar sėkmingai naudoja daugelis ES šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Danija ir kt. Inovaciniai čekiai Lietuvoje dalijami nuo 2010 metų. Šiuo metu jais pasinaudojo daugiau kaip 400 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.

Vien 2012-aisiais MITA pagal ES struktūrinės paramos priemonę „Inočekiai LT“ patvirtino finansavimą 185 pareiškėjams. Skirta paramos suma siekia 2,5 mln. litų, o bendra tinkama finansuotų išlaidų dalis sudaro 3,5 mln. litų. Įmonės vidutiniškai prisideda prie projekto apie 27 proc. nuosavų lėšų.

Siekiant įvertinti inovacinių čekių teikiamą naudą 2010-2011 metais buvo atlikta įmonių, pasinaudojusių inovaciniais čekiais, apklausa. Kaip nurodė jų vadovai, 44 įmonės inovacinius čekius panaudojo esamoms technologijoms ar produktams tobulinti, 35 - naujoms technologijoms sukurti, 22 - netechnologinėms inovacijoms įdiegti, 54 - naudingoms mokslinėms žinioms gauti, 25 - metodinei medžiagai parengti ir kt.

Per pirmus dvejus metus net 111 įmonių pirmą kartą pradėjo bendradarbiauti su mokslo institucijomis, 28 įmonės pratęsė užmegztą partnerystę ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos kitus projektus, 32 įmonės palaiko nuolatinius ryšius su mokslo institucijomis.

Dažniausiai pasinaudojusios inovaciniais čekiais įmonės atliko taikomuosius mokslinius tyrimus (45 proc.), šiek tiek mažiau - eksperimentinės plėtros darbus (28

proc.) bei technines galimybių studijas (27 proc.).

2012 metais verslininkai daugiausia paslaugų užsakė iš Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Mykolo Romerio universiteto ir Baltijos pažangių technologijų instituto.

Inovaciniai čekiai naudojami atlikti patiems įvairiausiems darbams: nuo lazerių technologijų tyrimų, robotechnikos įrangos diegimo, elektromobilių studijų iki keramikos gamybos technologijų ar maisto srities tyrimų.

„Inočekiai LT“ Priemonė „Inočekiai LT“ skirta inovacinę veiklą pradedantiems ar vykdantiems smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams. Pagal šią priemonę verslininkai gali gauti nustatyto dydžio finansinę paramą, kuria pasinaudodami galės įsigyti paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų.

2013 metų kvietimui numatyta paskirstyti 2,5 mln. litų.

Didžiausia galima projekto vertė yra 20 tūkst. litų. Finansavimo intensyvumas siekia iki 80 proc. prašomos sumos, todėl likusią dalį įmonės turi pasidengti savo lėšomis, t. y. ne mažiau kaip 20 proc. projekto vertės. Įmonės gali kreiptis tik dėl vieno inovacinio čekio gavimo. Ši parama įmonėms bus skiriama kaip de minimis pagalba (per trejus metus neturi viršyti 200 tūkst. eurų įmonėms). Gautą inovacinį čekį įmonė turės panaudoti per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Daugiau informacijos rasite: MITA interneto svetainėje adresu http://inocekiai.mita.lt/

Tikisi pailginti sklandytuvų eksploataciją DOMINYKAS JARUTIS

Daugiau nei 40 metų sklandytuvus ir motorinius sklandytuvus kuriančiai bei gaminančiai Lietuvos bendrovei „Sportinė aviacija ir Ko“ įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje padeda ir Europos Sąjungos (ES) parama.

Pasinaudojusi priemone „Inočekiai LT“ bendrovė atlieka sparno elastingumo tyrimus, kurie leis pagamintiems lėktuvams suteikti ilgesnį eksploatavimo laiką.

Ilgės skraidymo laikas „Pasaulyje yra vos kelios sertifikuotų sklandytuvų gamintojos. Trys bendrovės Vokietijoje, viena kuriama Pietų Afrikos Respublikoje ir mūsų.

Tačiau konkurencija didelė, norint gaminti sertifikuotus, pasaulinius saugumo reikalavimus atitinkančius sklandytuvus reikia nemenkų nuolatinių investicijų“, - pasakoja bendrovės „Sportinė aviacija ir Ko“ rinkodaros vadybininkas Stasys Skalskis. Šiuo metu bendrovė pagal ES finansuojamą priemonę „Inočekiai LT“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais atlieka tyrimus, kurių metu bus nustatyta sklandytuvo sparno konstrukcijos elastingumo įtaka sparno apkrovoms neramiu oru. „Sklandytuvas, kaip ir bet kuris ki-

„Sportinė aviacija ir Ko“, pasinaudojusi priemone „Inočekiai LT“, tikisi pailginti gaminamų sklandytuvų ilgaamžiškumą. / „Sportinė aviacija ir Ko“ nuotrauka tas orlaivis, turi tam tikrą skraidymo valandų resursą, o vėliau reikia atlikti kapitalinį remontą, keisti detales.

Juk tai ne automobilis, kuris sugedęs tiesiog sustos, sklandytuvas - kris, tad saugumo reikalavimai čia labai dideli. Norint įrodyti, kad vienos ar kitos detalės gali būti naudojamos ilgiau, reikia atlikti detalius mokslinius tyrimus. Manome, kad išbandę savo sparno konstrukciją galėsime padidinti jo skraidymo resursą, o tai mūsų sklandytuvus padarys

patrauklesnius rinkoje, mat bus galima gerokai pailginti jų eksploataciją“, - sako S. Skalskis.

ES parama padeda konkuruoti Pasak įmonės rinkodaros vadovo, moksliniai tyrimai yra brangūs, tad įmonei savarankiškai juos atlikti sudėtinga. „Sportinė aviacija ir Ko“ jau ne kartą naudojosi ES parama plėtodama savo veiklą. Pavyzdžiui, vykdant projektus pagal tarptautinius rei-

kalavimus testuojami nauji įmonės produktai, kad juos būtų galima parduoti tarptautinėse rinkose, įrengtas sklandytuvų dažymo cechas.

S. Skalskio teigimu, be ES paramos būtų sudėtinga konkuruoti su pagrindiniais konkurentais - Vokietijos įmonėmis. Šių bendrovių tyrimus remia ne tik ES, bet ir Vokietijos žemių savivaldos fondai.

Viena iš nedaugelio pasaulio sertifikuotų sklandytuvų gamintojų „Sportinė aviacija ir Ko“ orlaivius projektuoja, gamina ir tobulina. Vienas populiariausių lietuvių sukurtų modelių - sklandytuvas LAK-17BFES, turintis elektrinį grįžimo variklį, kuris leidžia sklandytuvo pilotui savarankiškai grįžti į oro uostą. Sklandytuvas be variklio priklauso tik nuo oro sąlygų ir dažniausiai skrydį baigia patogiame nusileisti lauke, iš kurio į oro uostą grąžinamas antžeminiu transportu. Tokio tipo sklandytuvų, su panašia elektrine jėgaine, pasaulyje gaminami tik du modeliai. Šiuo metu su partneriais Slovėnijoje „Sportinė aviacija ir Ko“ pradeda kurti sklandytuvo prototipą, kuris bus gaminamas su elektriniu pakilimo varikliu. Užs. V-2085

10

2013 03 29 Lietuvos žinios

Verslas

Į verslininko batus šoka vos baigę mokslus meninės bankininkystės tarnybos direktorius, teigė, kad nuosavą verslą Lietuvoje aktyviausiai nori kurti ir kuria 25-30 metų žmonės.

Anot jo, taip pat pastebima, kad baigęs aukštąjį mokslą jaunimas vis dažniau nori būti pats sau darbdavys, o ne samdomas darbuotojas.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Specialistai pastebi, kad verslininkų gretas vis aktyviau papildo jaunimas. Neturėdami daug santaupų jaunieji verslininkai dažniausiai imasi informacinių technologijų (IT) verslo, o patirties stygių kompensuoja veržlumu.

“Ko gero, per savo daugiametę konsultavimo patirtį esu ne kartą nužudęs jauną strazdą giesmininką, kai apskaičiavęs jo verslo planą parodžiau šio beviltiškumą. Tačiau nesu tikras, kad visais atvejais tos idėjos iš tiesų beviltiškos - kai kurie žmonės, ignoruodami objektyvią teisybę, sukuria sėkmingą verslą”, - pasakojo konsultacijas teikiančios įmonės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius Gintas Umbrasas.

Jo manymu, kuriant visiškai naują nišinį verslą patirtis nebūtinai yra didžiausias pranašumas - gali pakakti vien jaunatviško maksimalizmo ir tikėjimo savo idėja. Tuo metu norint užsiimti tradiciniu verslu prieš tai patartina padirbėti samdomu darbuotoju ir pasisemti darbo patirties.

Sėkmę neša partnerystė G.Umbrasas įsitikinęs, kad plėtoti naujas verslo šakas yra jaunų žmonių užsiėmimas, todėl šiuolaikinis verslas dažniausiai gimsta jaunų žmonių terpėje.

G.Umbrasas atkreipė dėmesį, kad pagyvenę žmonės kurti savo verslą paprastai nusprendžia ilgą laiką dirbę samdomais darbuotojais ir galiausiai nutarę, jog patys tokio paties pobūdžio įmonę galėtų valdyti sėkmingiau.

“Naujų idėjų įgyvendinimas paprastai siejamas su didele rizika, o juk kuo

Bankai amžių vertina iš dalies

G.Umbrasas (nuotr. dešinėje) įsitikinęs, kad vyresni žmonės, kitaip nei jaunimas, linkę mažiau rizikuoti, o naujų idėjų įgyvendinimas yra rizikingas. žmogus vyresnis, tuo labiau įklimpęs į pastovumo gniaužtus ir rizikuoti nelinkęs”, - sakė jis.

Konsultacijas teikiančios įmonės UAB “Finansų sprendimai” direktorė Edita Slavinskienė patvirtino, kad pastaruoju metu jaučiamas verslininkų jaunėjimas, vidutinis jų amžius siekia apie 30 metų. Pašnekovės manymu, tai lemia geresnė informacijos apie verslo kūrimą sklaida, be to, žmonės tampa laisvesni - daugiau keliauja, taigi ir patys iš užsienio pasisemia žinių.

Vis dėlto E.Slavinskienė patikino, kad įmones steigia įvairaus amžiaus asmenys: jų amžius svyruoja nuo 20 iki 60 metų. “Geriausia, kai patirtis derinama su jaunatviškumu. Pavyz-

džiui, kai yra du įmonės akcininkai: vienas turi patirties, yra apie 40 metų ar vyresnis, o kitas - jaunas, nes verslui taip pat labai reikalinga energija”, - sakė ji.

naujo verslo steigėjai yra 30-40 metų sulaukę asmenys. Jie sudaro 35-36 proc. visų pradedančiųjų savo verslą.

“Taip pat įdomu, jog per pastaruosius dvejus metus pastebime tenden-

Per pastaruosius dvejus metus aktyviausi naujo verslo steigėjai yra 30-40 metų sulaukę asmenys. Jie sudaro 35-36 proc. visų pradedančiųjų savo verslą.

Nori patys sau vadovauti “Swedbank” smulkiojo verslo aptarnavimo departamento direktorės Jurgitos Blazgienės teigimu, per pastaruosius dvejus metus aktyviausi

ciją, kad verslą pradėjo steigti jaunimas iki 20 metų. Pernai tokių steigėjų buvo 1 proc., kai 2010-aisiais beveik visai neužfiksuota”, - sakė ji.

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Maž-

J.Blazgienė sakė, kad bendrąja prasme verslo kreditavimui įmonės vadovo amžius įtakos neturi, nes bankas nėra rizikos kapitalo organizacija ir finansavimą suteikia pagal klientų finansines galimybes: finansus, turtą, apyvartą, istoriją ir panašius rodiklius.

Tai, kad vertinant galimybę suteikti paskolą amžius įtakos neturi, teigė ir Aidas Ignatvičius, “Danske Bank” Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Anot jo, svarbiausia pati verslo idėja, rizikos valdymas, galimybė pritraukti kitų finansavimo šaltinių ir konkurencinis idėjos pranašumas.

Tačiau V.Doveika neslėpė, kad tam tikra prasme bankas į amžių atsižvelgia, nes verslininko įgūdžiai vystyti verslą, jo piniginė situacija ir galimybė vykdyti finansinius įsipareigojimus iš dalies siejasi su verslininko amžiumi. “Tačiau amžius nėra esminis rodiklis - net 22 metų žmogus, turintis gerą ir potencialią verslo idėją, gali gauti paskolą”, - patikino pašnekovas.

Anot jo, jaunimo segmente vyrauja IT pakraipos verslo idėjos ir siekiai.

Nemažai jaunų verslininkų koncentruojasi prie internetinių puslapių, kompiuterinių programų mobiliesiems įrenginiams kūrimo. “Iš esmės jaunimas orientuojasi į kūrimą tokių paslaugų, kur, bent jau pačioje pradžioje, nereikėtų didelių investicijų”, reziumavo V.Doveika.

•

Gyventojų skolų augimas stabtelėjo vo kreditoriams per vasario mėnesį padengė 1606 litus skolų.

Ryškių pokyčių nebyloja

Sparčiausiai vasarį didėjo skolos komunalinių paslaugų bendrovėms, tačiau gerokai didesnės skolos pradelstos finansų ir telekomunikacijų sektoriams. / LŽ archyvo nuotraukos LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors gyventojų pradelsti įsipareigojimai šių metų vasarį toliau didėjo, tempas buvo dukart lėtesnis nei prieš metus.

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai per vasario mėnesį padidėjo 12 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,26 mlrd. litų. Praėjusio mėnesio augimo tempas buvo dukart lėtesnis nei tuo pačiu laikotarpiu

prieš metus, be to, 42 proc. mažesnis, palyginti su ankstesnių trijų mėnesių vidurkiu. Tokius duomenis pateikė asmeninės kredito istorijos sistema Manocreditinfo.lt.

Daugiau nei 30 dienų pradelstų skolų vasario mėnesį turėjo 252 tūkst. šalies gyventojų. Vidutinė vieno gyventojo skola siekė 6526 litus šis rodiklis buvo mažiausias nuo praėjusių metų sausio. Praėjusį mėnesį gyventojai taip pat padengė 62 mln. litų anksčiau susidariusių skolų. Vidutiniškai vienas gyventojas sa-

Akivaizdų pradelstų įsipareigojimų augimo sulėtėjimą “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė vertino dvejopai. Anot jos, nors ši tendencija yra teigiama, tai nebyloja, kad ryškiai pagerėjo gyventojų finansinė padėtis.

“Praėjusiais metais gana sparčiai kuriamos naujos darbo vietos galėjo kai kuriems namų ūkiams padėti spręsti savo finansines problemas ir net šiek tiek susimažinti finansinius įsipareigojimus. Pradelstų įsipareigojimų augimo sulėtėjimas mums parodo, kad neatsiranda naujų skolų, t. y. žmonės labiau gyvena pagal savo galimybes ir nesiskolina neapgalvotai”, - sakė ji.

Tačiau O.Bložienė atkreipė dėmesį į tai, kad bendras skolų portfelis toliau auga. “Todėl negalima teigti, kad gyventojų finansinė padėtis kaip nors stebuklingai pasikeitė. To nerodo ir jokia kita statistika: nei darbo užmokesčio, nei nedarbo ar kiti rodikliai”, - sakė ji.

Pašnekovė nesiėmė prognozuoti, kada pradelstų skolų portfelis galėtų pradėti trauktis. Ji tik pabrėžė, kad tai gali nutikti gerokai sumažėjus nedarbui ir išaugus darbo užmokesčiui.

“Tačiau ryškus gyventojų finansinės situacijos gerėjimas yra labai ilgas, ne vienus metus trunkantis procesas”, pridūrė O.Bložienė.

Nepasiruošė šildymo sąskaitoms Andriaus Bogdanovičiaus, kreditų biuro “Creditinfo” generalinio direktoriaus, teigimu, sparčiausias gyventojų skolų augimas praėjusį mėnesį teko komunalinių paslaugų bendrovėms - šioms įmonėms vėluojama mokėti suma išaugo 7 procentais. Tuo tarpu telekomunikacijų ir finansų sektoriui pradelsti įsipareigojimai beveik nepakito, finansų sektorius taip pat išsiskyrė nedaug sumažėjusiu gyventojų skolų skaičiumi.

O.Bložienė pabrėžė, kad sparčiausiai augusios skolos komunalinių paslaugų bendrovėms yra ir vienos mažiausių, palyginti su telekomunikacijų ir tuo labiau finansų sektoriumi.

“Bendrame portfelyje skolos komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms nėra didelės, tačiau sąskaitos už šias paslaugas gyventojus paprastai užklumpa netikėtai. Nors jau šildymo sezono pradžioje visi prognozavo, jog sąskaitos bus rekordinės, bet juk retas gyventojas kaupia pinigų atsargą vasarą, kad galėtų lengviau apmokėti sąskaitas žiemą”, - sakė pašnekovė.

Ji patikino, kad apmokėdami sąskaitas už šildymą gyventojai nepiktnaudžiauja ir nėra linkę sukaupti didelių skolų. Kituose sektoriuose, anot O.Bložienės, skolos yra ir didesnės, ir dažnesnės.

atidiems gyventojams išvengti pradelstų mokėjimų, tokiu būdu atsiskaityti už šildymą ir elektrą ar komunalines paslaugas lietuviai vengia.

“Matyt, kai suma yra didelė, žmonės nori ją kontroliuoti patys ir sąskaitas apmokėti be tarpininkų”, - sakė ji.

Vidutinė skola vienam gyventojui šiuo metu didžiausia tarp palangiškių ir siekia daugiau nei 2900 litų. Pagal didžiausių skolų vidurkį toliau rikiuojasi Klaipėda ir Šilutė, kur vidutinė skola sudaro atitinkamai 1530 litų ir 1360 litų. Skolos vidurkis mažiausias tarp Švenčionių (77 litai), Šakių (132 litai) ir Birštono gyventojų (132 litai).

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6984

+0,1964%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1160

+0,0834%

1 Šveicarijos frankas

2,8320

+0,0282%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3425

+0,1773%

10 Čekijos kronų

-0,1641%

1,3407

10 Danijos kronų

4,6317

-0,0216%

1 DB svaras sterlingų

4,0906

+0,2762%

100 Japonijos jenų

2,8641

+0,7123%

100 Kazachstano tengių

1,7892

+0,2571%

1 Latvijos latas

4,9224

+0,0163%

10 Norvegijos kronų

4,6116

-0,0911%

10 Lenkijos zlotų

8,2451

-0,0898%

100 Rusijos rublių

8,6984

-0,1724%

Dideles sumas kontroliuoja patys

10 Švedijos kronų

4,1392

-0,0942%

1 Turkijos naujoji lira

1,4863

+0,2759%

Nors tiesioginio debeto paslauga, kaip tvirtino O.Bložienė, padeda ne-

10 Ukrainos grivinų

3,3124

+0,1509%

2013 03 29, LB

2013 03 29 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Parodoje - žemės ūkio naujovės

Daug parodos “Ką pasėsi...” eksponatų į Lietuvą atkeliauja tiesiai iš gamintojų, tad lankytojai pirmieji turi galimybę su jais susipažinti.

/ Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos

šildomas, išklotas grindimis. Stacionaraus paviljono plotas - 2400 kvadratinių metrų. Laikinai suręsto statinio - 1000 kvadratinių metrų.

Pagrindiniame parodos paviljone įsikūrusioje Aleksandro Stulginskio universiteto ekspozicijoje bus ypač laukiama jaunuolių, norinčių studijuoti šiame ilgametes tradicijas turinčiame universitete. Jie galės susipažinti su kasmet vis atnaujinamomis studijų programomis, pasikalbėti su dėstytojais, studentais, apžiūrėti universiteto miestelį.

Pagrindinė šiųmetės parodos rėmėja - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, švenčianti 20-metį, kvies visus apžiūrėti erdvų stendą ir gauti kompetentingų konsultacijų, dalyvauti nuotaikingoje fotosesijoje.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) balandžio 4-6 dienomis vyks tarptautinė žemės ūkio paroda “Ką pasėsi...

2013”. Tai aštuonioliktoji pavasarinė ir iš viso trisdešimt šeštoji paroda, rengiama universitete.

Jau daug metų žemės ūkio paroda “Ką pasėsi...” yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. “Kartais tuo net sunku patikėti”, - su šypsena sako ASU Mokslo technologijų parko (MTP) vadovas doc. Virginijus Venskutonis.

Paroda keičiasi “Ką pasėsi... 2013” dalyvaus 275 firmos, įstaigos, organizacijos, apie 300 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Dvylika firmų atvyks iš užsienio - Lenkijos, Danijos, Latvijos, Italijos. Apie 17 proc. dalyvių - parodos naujokai. Paroda domisi ir lankytojai iš šalių kaimynių - Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos.

Pasak V.Venskutonio, parodos dalyvių ir lankytojų daugėjo greičiausiai dėl dviejų pagrindinių priežasčių - gero organizavimo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Finansinę pagalbą pagal įvairias programas gali gauti ir norintieji prisistatyti, ir norintieji susipažinti su jų produkcija ar gaminiais.

“Prieš 18 metų pirmoje parodoje dalyvavo gal apie 20 įmonių. Mums tuomet ir tai atrodė daug. Važinėjome po Lietuvą, klijavome reklaminius lapelius.

Viskas atrodė ir solidu, ir sudėtinga”, su šypsena pasakojo V.Venskutonis.

Pernai “Ką pasėsi... 2012” prisistatė apie 220 stambių kompanijų ir beveik

Kaip ir kasmet, gausiausia parodoje bus žemės ūkio technikos ekspozicija - ji užims 30 200 kv. m plotą.

Stebins suvirintojų varžybos tiek pat smulkiųjų gamintojų. MTP vadovo teigimu, šįmet paroda rekordinė.

Nors ASU teritorija atrodo didžiulė, visų norinčiųjų dalyvių organizatoriai negalėjo sutalpinti. Maždaug 10 proc. pageidavimų teko nepatvirtinti. “Juk turime spręsti ir įvažiavimo į parodą, automobilių statymo problemas”, - sakė pašnekovas. Jo teigimu, pirmą kartą “Ką pasėsi...” lankytojai bus kviečiami automobilius palikti prie prekybos centro “Mega” ir iš ten iki ASU atvykti specialiu autobusu. Visas tris dienas parodos laiku viešasis transportas į universitetą važiuos kas pusvalandį.

Pristatys naujausią techniką ASU MTP Parodų organizavimo centro vadovė Birutė Steikūnienė pasakojo, kad, kaip ir kasmet, gausiausia parodoje bus žemės ūkio technikos ekspozicija. Jos reikmėms parengtas 30 200 kv. m asfaltuotos dangos plotas. “Vertinant stambiosios technikos eksponavimo ypatumus, saugos reika-

lavimus, tokio pobūdžio ekspozicijoms ploto reikia dar bent 30 proc. daugiau. Dėl to iš tradicinių sektorių į kitas vietas teko perkelti sodinukus”, sakė B.Steikūnienė.

Daug parodos eksponatų į Lietuvą atkeliauja tiesiai iš gamintojų, tad lankytojai pirmieji turi galimybę su jais susipažinti. Pasak parodos rengėjų, tai yra neabejotinas parodos įvertinimas Lietuvoje jau 15-20 metų sėkmingai dirbančių žemės ūkio verslo kompanijų.

Anot V.Venskutonio, “Ką pasėsi...

2013” lankytojai vieni pirmųjų pamatys šįmet geriausiu Europoje už dizainą pripažintą traktorių. “Daug technikos, kurią išvysite, bus atkeliavusi tiesiai iš gamintojų ir atstovaus naujausiems technologiniams sprendimams”, - tvirtino pašnekovas.

Naujausias technologijas parodoje pristatys fermų įrangą ir gyvulininkystės produktus siūlančios įmonės. Gausios bus vandentvarkos ir šilumos ūkio

V.Venskutonis: “Naujausias žemės ūkio tendencijas pristatančioje parodoje visi norintieji dalyvauti netilpo.” įrangos, trąšų bei augalų apsaugos priemonių, daržininkystės, sodininkystės ir gėlininkystės ekspozicijos.

Lauks jaunų žmonių Mokslo ir valdžios įstaigos, organizacijos bei kitas įvairias paslaugas ar smulkesnius žemės ūkio produktus pristatančios įmonės įsikurs paviljonuose. Kadangi, pasak B.Steikūnienės, norinčiųjų turėti ekspoziciją po stogu buvo gerokai daugiau, nei stacionariame paviljone yra vietos, teko ieškoti galimybių greta pastatyti laikiną, bet taip pat patogiai įrengtą paviljoną. Jis bus

Žemės ūkyje dirbantiems žmonėms reikia daugybės įvairių gebėjimų ir įgūdžių. Todėl “Ką pasėsi...” parodose nuolat vyksta įvairios varžybos, demonstravimai ir net šou. Šiais metais parodoje savo sugebėjimus galės parodyti suvirinimo įgūdžių turintys žmonės.

“Be suvirinimo darbų neišsiverčia nė vienas ūkis. Todėl ūkininkams turėtų būti įdomu ir dalyvauti, ir susipažinti su geriausiais šios srities sprendimais”, - sakė V.Venskutonis.

Kaip ir kasmet, “Ką pasėsi... 2013” lankytojų laukia ypač gausi šviečiamoji programa. Trisdešimt vienas seminaras apima pačias įvairiausias temas nuo geros patirties sklaidos iki Lietuvos kaimo plėtros perspektyvų 2014-2020 metais. Daug dėmesio šįmet skiriama žuvininkystei. Gausu ir bendresnių temų, gvildenančių šilto būsto, kompiuterinio raštingumo, verslo finansavimo, kraštovaizdžio aktualijas. Veiks nuotraukų paroda.

•

Ragina išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą JONAS AUGULIS

Visuomeninė organizacija sambūris “Patirtis” išplatino viešą laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

lia naujos sudėties Seimui ir koalicinei Vyriausybei, jų nuomone, pamatinius valstybės dabarties ir ateities uždavinius: būtinybę išsaugoti žemės vientisumą, kaip svarbiausią valstybės nacionalinį turtą, Lietuvos piliečiams bei šeimos ūkių atkūrimą ir visapusišką jų rėmimą.

Neparduoti žemės Žinomi visuomenės veikėjai ragina šalies vadovus imtis iniciatyvos išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą ir stiprinti lietuviškų šeimos ūkių kaimą. Į sambūrį “Patirtis” susijungę žinomi šalyje mokslo bei kultūros žmonės ke-

“Mes be jokių išlygų pasisakome prieš galimą laisvą žemės ūkio ir miškų paskirties žemės, vidaus vandenų bei žemės gelmių - pamatinių lietuvių tautos ir jos Valstybės vertybių pardavimą ne Lietuvos piliečiams bei

saviems verteivoms”, - sakoma laiške šalies vadovams, kurį pasirašė dr. Romas Pakalnis, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, prof. Libertas Klimka, prof. Jonas Stankus, buvęs disidentas Petras Plumpa, menotyrininkas Romualdas Budrys, doc. dr.

Zigmas Urbonas, prof. Stasys Vėlyvis ir daugelis kitų.

Sambūrio “Patirtis” narių manymu, Lietuvai ir jos kaimui būtini nacionaliniai žemių vientisumo išsaugojimo saugikliai, panašūs į kitų Europos Sąjungos valstybių įdiegtas teisines normas. Jų požiūriu, būtina pavesti Teisingumo ministerijai ir jai pavaldžiam

Registrų centrui neregistruoti įsigytų žemės valdų užsienio ir Lietuvos asmenims, o Vyriausybė raginama “nuspręsti, kokios vieningos politikos būtina laikytis saugant Lietuvos žemių teritorinį vientisumą”, numatant griežtus nacionalinius saugiklius, varžančius žemių įsigijimą užsieniečiams nuo 2014-ųjų pavasario ar nuo bet kurios kitos datos.

Pasigenda šeimos ūkių Žinomi visuomenės veikėjai taip pat kviečia Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją su Žemės ūkio rūmais nedelsiant parengti ir viešai paskelbti apie

prioritetinę Lietuvos kaimo šeimos ūkių plėtros kryptį su visa reikalinga veiksmų ir kooperacijos programa. “Šeimos ūkiai turi tapti pagrindine Lietuvos kaimo ir žemės ūkio ateities veiklia struktūra”, - sakoma visuomenininkų pareiškime.

Sambūrio “Patirtis” dalyviai taip pat pareiškė pritarią Žemės ūkio ministerijos skelbiamam smulkių ūkininkų ūkių konsolidavimo idėjai, tačiau mano, kad “vertėtų mažinti konsolidavimo dalyvių minimumo ribą ir atsisakyti gigantiškumo užmojų”. Dabar esą mažiausias konsoliduojamų žemių plotas siekia 100 hektarų.

•

12

2013 03 29 Lietuvos žinios

Istorija

Ieškojęs vidurio kelio 1939 metų kovo 27 dieną buvo priversta atsistatydinti devynioliktoji Lietuvos Vyriausybė, kuriai vadovavo kunigas Vladas Mironas. Šiandien prisiminkime šio Vasario 16-osios Akto signataro gyvenimo kelią.

ARAS LUKŠAS

1939

metų kovo 27-oji tapo paskutine V.Mirono diena Lietuvos Vyriausybės vadovo poste. Tą dieną prezidentas Antanas Smetona atstatydino savo gimnazijos laikų bičiulį iš pareigų, o naująjį kabinetą pavedė sudaryti buvusiam kariuomenės štabo valdybos viršininkui generolui Jonui Černiui.

Galima drąsiai teigti, kad V.Mironas, kaip ir jo pirmtakas - taip pat A.Smetonos svainis ir jaunystės draugas Juozas Tūbelis, tapo tuomet susiklosčiusios tarptautinės padėties įkaitu ir Lietuvos užsienio politikos auka. Politinės valdžios olimpe žinomas kunigas atsidūrė 1938 metų kovo 22 dieną. Tada, Lietuvai priėmus Lenkijos ultimatumą ir priverstinai užmezgus diplomatinius santykius su Varšuva, visuomenėje kilo neregėta pasipiktinimo banga, tad A.Smetonai nebeliko nieko kita, kaip priimti smarkiai pasiligojusio J.Tūbelio atsistatydinimą ir į jo vietą paskirti V.Mironą.

Nežinia, ar vienas iš tautininkų partijos šulų numanė, kad priimti siūlymą sudaryti Vyriausybę tais neramiais metais buvo tolygu politinei savižudybei. Per tuos metus, kai V.Mironas vadovavo ministrų kabinetui, Lietuvą užgriuvusi politinė ir moralinė krizė vis gilėjo, o valdančiųjų tautininkų autoritetas ėmė katastrofiškai smukti.

Po metų Lietuvą ištiko naujas smūgis, kurio nebūtų atlaikiusi jokia Vyriausybė. 1939 metų kovo 22 dieną Lietuva, priėmusi hitlerinės Vokietijos ultimatumą, buvo priversta atiduoti Reichui vienintelį savo uostą ir visą Klaipėdos kraštą. Po šių įvykių V.Mirono vadovaujamam devynioliktajam ministrų kabinetui beliko tik pasitraukti.

Vis dėlto metus trukęs V.Mirono premjeravimas - tai tik nedidelis ir ne pats ryškiausias šio Nepriklausomybės Akto signataro biografijos tarpsnis.

Kaip kabineto vadovas jis nesužibėjo nei originaliais, nei savarankiškais sprendimais. Beje, toks būdo bruožas kaip nuosaikumas ir atsargumas buvo įžiūrimas jau V.Mirono politinės karjeros pradžioje, jam dirbant Lietuvos Taryboje. Net ir susidūręs su sovietiniais okupantais kunigas laikėsi kiek kitaip nei nemaža dalis jo bendražygių.

Atsisakęs išvykti iš Lietuvos, jis ne tik vengė konfrontacijos su sovietų valdžia, bet ir pasirašė formalų sutikimą bendradarbiauti su okupantų saugumo struktūromis. Tiesa, šio įsipareigojimo kunigas nevykdė, o tokių dalykų sovietai niekada niekam neatleisdavo.

Taigi, kas iš tiesų buvo V.Mironas? Kodėl būdamas kunigu jis prisidėjo ne prie krikščionių demokratų, o prie tautininkų stovyklos? Kas lėmė jo politinę karjerą? Kodėl sovietiniai okupantai prieš nuteisdami buvo jį suėmę net keturis kartus, bet ilgai nerado, už ką būtų galima jį nuteisti? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, peržvelkime V.Mirono kelią nuo Mintaujos gimnazijos maištininko iki Vladimiro kalėjimo kalinio, taip ir nebeišvydusio nei laisvės, nei Lietuvos.

Nuo maištininko iki kunigo V.Mironas gimė 1880 metų birželio 22 dieną Rokiškio apskrities Čedasų valsčiaus Kuodiškių vienkiemyje, pasiturinčių ūkininkų Zigmo ir Onos Mi-

V.Mironas (sėdi antras iš kairės) su Respublikos prezidentu A.Smetona (centre) ir XIX ministrų kabineto nariais. Kaunas, 1934 m. sausio 4 d.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotraukos

ronų šeimoje. Tris sūnus auginę Mironai jauniausiąjį Vladą nutarė išleisti į mokslus. Taigi, baigęs Panemunio pradžios mokyklą, vaikinas įstojo į garsiąją Mintaujos (dabar - Jelgava) gimnaziją, iš kurios išėjo daug žinomų žmonių, vėliau tapusių nepriklausomos Lietuvos politikais.

Pats Mintaujos miestelis buvo tikras lietuvybės židinys. Čia buvo įsikūrę ir 1863 metų sukilimo dalyviai bei jų palikuonys, teisės dirbti savo krašte neturintys inteligentai ir kunigai, dėl lietuviškos veiklos neįtikę Bažnyčios vyresnybei. Bene žinomiausias iš jų tuomet buvo Juozas Tumas-Vaižgantas. Dėstė čia ir žymusis lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis. Tai jo dėka Mintau-

buvo leista melstis lietuviškai, o visiems pašalintiesiems grąžinta teisė tęsti mokslus Mintaujoje.

Tačiau V.Mironas į gimnaziją nebegrįžo - 1897-aisiais jis įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Sunku pasakyti, kas paskatino tokį jo žingsnį ar J.Jablonskio raginimai rinktis tokią profesiją, kurią įgijus būtų galima dirbti Lietuvoje, ar didelis tėvų noras, kad sūnus taptų kunigu.

Seminarijoje V.Mironas prisidėjo prie čia veikiančio slapto lietuvių klierikų būrelio. Tokią pat slaptą organizaciją buvo įkūrę ir seminarijoje besimokantys lenkai. Palyginti su šiais, lietuviai nebuvo itin aktyvūs ir jų veikla neišėjo už seminarijos sienų. Vis dėlto būtent

Lietuvos Taryboje V.Mironas besąlygiškai rėmė A.Smetoną ir kitus besiformuojančios tautininkų ideologijos atstovus. jos gimnazija buvo viena lietuviškiausių to meto mokyklų - kone trečdalis jos mokinių buvo lietuviai.

Vyresnieji gimnazistai buvo susibūrę į slaptą “Kūdikio” draugiją, kuri visaip priešinosi rusifikacijai. 1896 metais draugijos narių laukė pirmoji kaktomuša su carine švietimo sistema. Viskas prasidėjo nuo to, kad gimnazistams katalikams lietuviams ir lenkams - buvo uždrausta melstis gimtąja kalba, o latviams ir vokiečiams toks draudimas negaliojo.

“Kūdikio” draugijos nariai nutarė pasipriešinti gimnazijos vadovybei. Vieną dieną gimnazistas J.Tūbelis (vėliau tapsiantis Lietuvos ministru pirmininku ir V.Mirono pirmtaku), kuriam pirmam teko skaityti maldą, atsisakė melstis rusiškai ir už tai buvo nedelsiant pašalintas iš gimnazijos. Mokslo draugą energingai ėmėsi ginti kiti lietuviai, tarp kurių buvo ir V.Mironas.

Už tai jis ir dar 32 moksleiviai, tarp kurių buvo ir būsimas Lietuvos prezidentas A.Smetona, taip pat buvo išvaryti su “vilko bilietu”. Tačiau gimnazistai nutarė nenusileisti. Per didelius vargus jie gavo Rusijos švietimo ministro audienciją, be to, nusiuntė laišką popiežiui. Po kurio laiko katalikams

šio būrelio dėka lenkiška dvasia persmelktoje kunigų kalvėje atsirado vietos ir lietuviškam žodžiui.

Beje, lietuviškas būrelis nebuvo toks jau slaptas - seminarijos vadovybė apie jį žinojo, tačiau toleravo - tiek lietuviai, tiek lenkai vienodai neapkentė carinio režimo ir priešinosi jam visais prieinamais būdais.

1901-aisiais baigęs seminariją V.Mironas dar negalėjo būti įšventintas į kunigus, mat nebuvo sulaukęs tam reikiamo amžiaus. Taigi, gavęs siuntimą, jis išvyko mokytis į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, ją 1904 metais baigė, gavo teologijos kandidato laipsnį.

Tais pačiais metais įšventintas į kunigus, jis sugrįžo į Vilnių. Čia V.Mironas buvo paskirtas kelių miesto mokyklų kapelionu. Šis paskyrimas sutapo su lietuviškos spaudos draudimo pabaiga, tad jaunam kunigui iš karto atsivėrė ligi tol neregėtos galimybės. 1905 metais jo suburta lietuvių dvasininkų grupė kreipėsi į Vilniaus vyskupą Edwardą Roppą prašydama lietuviškose parapijose leisti skaityti pamokslus ir giedoti lietuvių kalba. Jau vien šiuo žingsniu V.Mironas išsikovojo dide-

lį populiarumą tarp lietuvių kunigų. Šis populiarumas lėmė ir pirmuosius jo žingsnius į politiką.

Pirmieji žingsniai politikoje Būtent tuomet J.Tumas-Vaižgantas pakvietė V.Mironą ir kitus lietuvybei neabejingus kunigus į Didįjį Vilniaus Seimą. Tiesa, ryškesnių V.Mirono veiklos pėdsakų šiame Seime neišliko, tačiau žinoma, kad jis uoliai darbavosi organizaciniame komitete ir priklausė beveik šimto kunigų grupei, sudariusiai krikščionių demokratų partijos užuomazgą. Pasibaigus Seimui, V.Mironas, kaip Vilniaus vyskupijos atstovas, dalyvavo gruodžio 6 dieną vykusiame lietuvių kunigų susirinkime, kur buvo nutarta “suorganizuoti visoje Lietuvoje krikščionių demokratų susivienijimą”. Tačiau E.Roppo pritarimo šis sumanymas nesulaukė, mat vyskupas turėjo kiek kitokių planų. Jis ketino steigti bendrą Lietuvos ir Baltarusijos konstitucinę krikščionių demokratų partiją (LBKKP), kurioje lemiamas žodis būtų tekęs lenkų kunigams.

V.Mirono, kaip ir kitų už plačią Lietuvos autonomiją Didžiajame Vilniaus Seime pasisakiusių kunigų, tokia idėja nežavėjo, tad netrukus jis iš LBKKP centro komiteto pasitraukė. Nuo to laiko būsimas signataras pasuko tautinės ideologijos link.

Ne mažesnės reikšmės tokiam apsisprendimui turėjo ir bendravimas su gimnazijos laikų bičiuliu A.Smetona.

Tuo metu Antano ir Sofijos Smetonų bute Vilniuje šeštadieniais rinkdavosi daug menininkų ir inteligentų, tarp kurių buvo J.Tūbelis, Liudas Gira, broliai Mikas ir Kipras Petrauskai, Antanas Žmuidzinavičius, kartais užsukdavo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Šiuose susibūrimuose ėmė palengva formuotis vidurio kelias tarp pirmeiviais vadintų socialistų ir atžagareivių, rėmusių senąją tvarką. Būtent čia ryškėjo ir tautininkų ideologija, kurią, sekdamas savo vyresniuoju draugu A.Smetona, pasirinko ir V.Mironas.

Bažnytinės vyresnybės kunigo visuomeninė veikla nesužavėjo, todėl tais pačiais metais jis buvo išsiųstas į atkampią gudišką Choroščio para-

piją, o 1910-aisiais paskirtas Valkininkų klebonu ir Merkinės dekanu.

Tačiau ir ten V.Mironas nesėdėjo rankų sudėjęs: rūpinosi lietuviška spauda, drauge su grupe Vilniaus vyskupijos lietuvių kunigų įsteigė švietimo draugiją “Rytas”, įkūrė 28 lietuviškas mokyklas, blaivybės draugijos skyrių. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą jis buvo perkeltas į Daugus. Į politinę veiklą V.Mironas sugrįžo 1917-ųjų vasarą, kai buvo pakviestas į Vilniuje rengtos Lietuvių konferencijos organizacinį komitetą. Šis etapas laikomas vienu reikšmingiausių jo politinio gyvenimo tarpsnių. Rugpjūčio 1 dieną įvykusiame organizacinio komiteto posėdyje V.Mironas ne tik aktyviai reiškė nuomonę dėl taktikos santykiuose su Lietuvą okupavusiais vokiečiais, bet ir tapo vienu iš 24 kandidatų į Lietuvos Tarybą. Konferencijoje V.Mironas išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, o po poros dienų - antruoju jos vicepirmininku.

A.Smetonos pėdomis Taryboje V.Mironas besąlygiškai rėmė A.Smetoną ir kitus besiformuojančios tautininkų ideologijos atstovus Jurgį Šaulį bei Jokūbą Šerną, pasiryžusius drauge nepriklausomybės labui daryti nuolaidas vokiečiams. “Jei per daug reikalausime, tai nieko neteksime”, - taip pats V.Mironas aiškino, kodėl reikėtų pritarti okupantų reikalavimams dėl bendrų abiejų šalių karo ir komunikacijų konvencijų, bendros muitų sistemos. V.Mironas pasisakė ir už 1917-ųjų gruodžio 11 dienos Nepriklausomybės aktą, kurio daugelį formuluočių padiktavo vokiečių okupacinės valdžios - Oberosto atstovai.

Deklaracijoje skelbiama, kad nepriklausomai Lietuvai “tvarkyti ir jos interesams ginti taikos derybose Lietuvos Taryba prašo Vokietijos valstybę apsaugos ir pagalbos. Atsižvelgdama į gyvybinius Lietuvos interesus, kurie reikalauja nieko nelaukiant sueiti į ilgalaikius ir glaudžius santykius su Vokietijos valstybe, Lietuvos Taryba pasisako už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe”. Ar V.Mironas, balsuodamas už

2013 03 29 Lietuvos žinios

tokią formuluotę, suprato, kad šitaip Lietuva pila vandenį ant vokiečių aneksionistų malūno? Greičiausiai suprato, tačiau tiek jis, tiek dar 14 jai pritarusių valstybės Tarybos narių nematė kitokio pasirinkimo. Dėl paties V.Mirono, jo apsisprendimui, matyt, užteko vien A.Smetonos nuomonės.

Po vasario 16-osios antruoju Lietuvos Tarybos vicepirmininku išrinkus Justiną Staugaitį, V.Mironas atsisakė siūlomų Tarybos sekretoriaus pareigų ir liko eiliniu jos nariu.

Pradėjus darbą 1920 metų gegužės 15-ąją sušauktam Steigiamajam Seimui, jis sugrįžo klebonauti į Daugus ir kuriam laikui pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos.

Tiesa, šis pasitraukimas nebuvo visai savanoriškas - tiesiog Tautos pažangos partijai, kuriai nuo 1918 metų priklausė V.Mironas, fatališkai nesisekė - nei į Pirmąjį, nei į Antrąjį Seimą nė vienas tautininkas nepateko. Šiai ne itin populiariai partijai buvo sunku atlaikyti Bažnyčios remiamų krikščionių demokratų, kuriems priklausė didžioji dalis dvasininkų, konkurenciją, ypač kaime. Iš tautininkams priklausiusių ar bent jau jiems simpatizavusių kunigų ryškiau matomos asmenybės buvo nebent J.Tumas-Vaižgantas, prof. Izidorius Tamošaitis ir pats V.Mironas. Tad nenuostabu, kad 1924 metų rugpjūčio 17-19 dienomis Šiauliuose įvykusiame suvažiavime Tautos pažangos partijai ir Ekonominei politinei žemdirbių sąjungai įkūrus Lietuvių tautininkų sąjungą, V.Mironui buvo patikėtos jos vyriausiosios valdybos nario pareigos.

Reorganizacija davė šiokių tokių rezultatų. 1926 metų pavasarį rinkimuose į Trečiąjį Seimą tautininkai gavo bent jau tris vietas. Kartu su A.Smetona ir Augustinu Voldemaru Seimo atstovu tapo ir V.Mironas.

Tačiau posėdžiauti kairiųjų dominuojamame Seime jam teko neilgai.

Po 1926 metų gruodžio 17-osios perversmo Seimas buvo išvaikytas, o V.Mironas paskirtas Švietimo ministerijos kuruojamo Tikybos departamento direktoriumi. Vėliau, iki pat 1938ųjų, jis ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas.

Pasmerktoji Vyriausybė 1938 metų kovo 19-ąją Lietuva buvo priversta nusileisti karine jėga grasinančios Lenkijos reikalavimams užmegzti tarp Kauno ir Varšuvos diplomatinius santykius. Kitą dieną prezidentūroje sukviestame ministrų kabineto posėdyje buvo nutarta pertvarkyti Vyriausybę. Vietoj pasiligojusio ir tuo metu Šveicarijoje besigydančio J.Tūbelio naująjį ministrų kabinetą pavesta sudaryti V.Mironui.

Kovo 25-ąją ELTA paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad dėl personalinių pokyčių Vyriausybės politika iš esmės nesikeis. Tiesą sakant, kitaip negalėjo ir būti - pagal tuomet galiojusią 1928 metų Konstituciją, Vyriausybę sudarė prezidentas ir ministrų kabinetas.

Kadangi tiek J.Tūbelis, tiek V.Mironas buvo ne tik prezidento mokslo draugai, bet ir vienminčiai, lemiamas žodis tiek vidaus, tiek užsienio politikoje ir toliau priklausė A.Smetonai.

Tai netruko patvirtinti ir pats premjeras. Balandžio 9 dieną pristatydamas Seimui Vyriausybės programą jis sakė, kad “turime užsienių ir vidaus politikoje pastovią linkmę, kurią yra nustatęs mūsų prityręs valstybės Vairininkas, Tautos Vadas, dabartinis Respublikos Prezidentas” ir kad “jo raštu ir žodžiu pareikštos gilios mintys yra ir turi būti tikros gairės tautinei Vyriausybei”.

“Vienintelė reali ir sveika mūsų užsienio politika yra ta, kuri neišleidžia iš akių Lietuvos geopolitinės padėties ir kuri atsiremia į mūsų krašto laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimą”, pridūrė premjeras, reaguodamas į pastabas, kad Lietuvos užsienio politika esanti pernelyg nepaslanki.

Istorija

V.Mironas (antroje eilėje antras iš dešinės) viename iš šventinių pokylių. Kaunas, apie 1930 m. / LCVA nuotraukos

V.Mironas - Lietuvos Tarybos narys, 1918 m.

V.Mironas (pirmas iš kairės) pirmosios tautinės olimpiados atidarymo iškilmėse. Kaunas, 1938 m. liepos 17 d.

Dar drąsesnis V.Mironas buvo balandžio 25 dieną vykusiame Tautininkų sąjungos Šiaulių skyriaus suvažiavime. Čia jis kategoriškai pareiškė: “Turime išsklaidyti iliuzijas, kad Lietuva su bet kieno padiktuota būtimi paaimanavusi susigyvens.”

Nejau premjeras nežinojo, kad tokiais tuščiais žodžiais jis pasirašo sau politinės mirties nuosprendį? Juk dar prieš mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministerija pateikė Lietuvos atstovui Berlyne Jurgiui Šauliui 11 Klaipėdos konvencijai prieštaraujančių reikalavimų, tarp jų - grąžinti pilietines teises Klaipėdos krašto nacionalsocialistams. O lygiai po metų Kaunas sulaukė Berlyno ultimatumo nedelsiant perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai.

Kitaip nei prieš metus tvirtino V.Mironas, Lietuvai teko “paaimanavus susigyventi” su šiais reikalavimais. 1939 metų kovo 22 dieną Lietuvos Vyriausybė Berlyno ultimatumą priėmė, o pačiam V.Mironui teko atsistatydinti.

retas svečias. Čia lankydavosi ir žvejoti mėgstantis K.Petrauskas, ir daugelis kitų žinomų žmonių.

Sovietinio saugumo gniaužtuose Idilija baigėsi 1940-aisiais, užėjus sovietams. Pirmuoju nelaimės pranašu tapo laikraštyje “Darbo Lietuva” išspausdintas reportažas “Kaip gyvena ponas Mironas”. Apsilankęs Bukaučiškėse, jo autorius nupiešė tokį vaizdelį: “Pasižiūri žmogus į 42 ha plotą, pasižiūri į trobesius ir į visus esančius juose patogumus ir širdį suspaudžia. Juk prie viso to Mironas dar gavo po 800 litų pensijos kas mėnesį. Tai paskutiniausias pasityčiojimas iš liaudies, visiškas sąžinės bankrotas, kurioje gyveno buržuazinė, klerikalinėmis tendencijomis atmiežta, smetoniška klika. Turėjo trenkti perkūnas ir jis trenkė.”

Praėjus maždaug mėnesiui, kai pasirodė minėtas reportažas, kunigas buvo suimtas.

Atsisakęs išvykti iš Lietuvos, jis ne tik vengė konfrontacijos su sovietų valdžia, bet ir pasirašė formalų sutikimą bendradarbiauti su okupantų saugumo struktūromis. Tiesa, šio įsipareigojimo kunigas nevykdė.

Daugiau į politiką V.Mironui grįžti nebebuvo lemta. Jis grįžo į savo dvarelį Bukaučiškėse, kurį su 20 ha žemės dar 1930 metais buvo gavęs kaip Vasario 16-osios Akto signataras. Iš nusigyvenusių dvarininkų nusipirko dar 22 ha žemės, geros veislės gyvulių, technikos, pasistatė vėjo jėgainę, užveisė didelį daugiau nei 200 obelų sodą.

Netrukus Bukaučiškės lyg magnetas ėmė traukti senus kunigo bičiulius.

Nors A.Voldemaras prisiminimuose ir tvirtino, kad po atstatydinimo A.Smetonos ir V.Mirono draugystė iširo, kiti amžininkai sako, jog prezidentas Bukaučiškėse ir vėliau buvo ne-

Tiesa, kad nei suimti, nei teisti V.Mirono nelabai yra už ką, pripažino net patys enkavėdistai. Rugsėjo 9 dieną išduotame arešto orderyje rašoma: “Dabar V.Mironas atvira antisovietine veikla neužsiima, stengiasi prisitaikyti prie sovietų valdžios pareikšdamas, kad geriau gyventi prie sovietų, nei prie vokiečių.” Vis dėlto rugsėjo 12-ąją V.Mironas buvo suimtas ir po dviejų savaičių atsidūrė Kauno kalėjime.

Po pusmetį trukusių tardymų buvusiam premjerui pateikti kaltinimai, kad jis “buvo aktyvus tautininkų partijos narys nuo 1922 m. ir vienas iš šios antiliaudinės partijos organizatorių, akty-

viai kovojo prieš Lietuvos darbo liaudį.

1927 m., būdamas tautininkų partijos valdybos nariu, ir nuo 1938 m. kovo mėn. iki 1939 m. kovo mėn. - fašistinės vyriausybės ministru pirmininku, aktyviai kovojo prieš darbininkų klasę ir revoliucinį judėjimą Lietuvoje”.

Tačiau tokių kaltinimų pagrįstumu suabejojo net sovietinis “teisingumas”, tad net NKVD skyriaus prokuroras bylą grąžino tardymui papildyti. Naują kaltinamąją išvadą tardytojai suformulavo 1941 metų birželio 14-ąją, likus vos savaitei iki SSRS ir Vokietijos karo pradžios. Į teismą byla nepateko - V.Mironą iš kalėjimo išlaisvino Birželio sukilimas.

“Iš kalėjimo išėjau 1941 m. birželio 23 d. 7 val. ryto. Keletą dienų gyvenau pas pažįstamą kunigą Kęstučio gatvėje, o po to persikėliau pas operos dainininką Kiprą Petrauską Žaliakalnyje, pas kurį gyvenau iki 1941 m. liepos 17 d., po to grįžau į savo ūkį Bukauciškėse”, - taip jau po karo tardytojui pasakos vėl suimtas V.Mironas.

1944-aisiais, nepaisydamas draugų įkalbinėjimų ir savo karčios patirties, buvęs ministras pirmininkas tvirtai apsisprendė į Vakarus nesitraukti.

Rugpjūčio pabaigoje kunigas pateko į sovietų karinės kontržvalgybos SMERŠ rankas. Jį tardęs majoras Livšicas suformulavo kaltinimą, neva V.Mironas, “būdamas buržuazinės Lietuvos ministru pirmininku, vidaus ir užsienio politikoje orientavosi į Vokietiją”, “palaikė dalykinius ryšius su lietuvių nacionalistinių organizacijų vadovais, taip pat su vokiečių karinės vadovybės nariais”. Vis dėlto karinei žvalgybai buvęs premjeras pasirodė neįdomus ir nereikalingas, tad suimtasis buvo perduotas MGB, o 1945-ųjų vasario 27 dieną paleistas.

Ištrūkti iš MGB nagų po tokių kaltinimų buvo tik viena galimybė sutikus bendradarbiauti su sovietiniu saugumu. Būtent šiam žingsniui ryžosi V.Mironas.

13

LSSR valstybės saugumo liaudies komisaro Aleksandro Gudaičio Guzevičiaus patikintas, kad jam nereikės nei sekti, nei skųsti savo bičiulių, kunigas raštu įsipareigojo teikti enkavėdistams operatyvines žinias. Slapyvardį “Kuodas” gavęs agentas buvo paleistas ir paskirtas Žvėryne esančios Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios klebonu. Tačiau savo naujuoju agentu saugumiečiai netruko nusivilti.

“Nuo užverbavimo momento iki dabar su organais bendradarbiauti vengė, slepia savo antisovietinius ryšius.” Tokį įrašą galima rasti 1946 metų kovo mėnesį išduotame naujame V.Mirono arešto orderyje. Iš tikrųjų V.Mironas nepranešė, kad jo namuose buvo apsilankęs svainis Tadas Chodakauskas. Tačiau kunigas sugebėjo įrodyti, kad šis lankėsi ir pas aukštus sovietų valdžios pareigūnus, taigi į Vilnių atvyko legaliai. Kovo 23 dieną suimtasis ir vėl buvo paleistas.

Tačiau palikti ramybėje nepaklusnaus agento saugumiečiai neketino.

Tardytojai ir toliau ieškojo bet kokių buvusį Vyriausybės vadovą kompromituojančių faktų.

Buvęs Daugų dekanas buvo apkaltintas tuo, kad traukiantis vokiečiams agitavo miestelio vyrus neiti į sovietinę kariuomenę. Tačiau apklausus liudytojus paaiškėjo, kad kunigas kaip tik siūlęs verčiau eiti tarnauti sovietams, nei trauktis į miškus, kur, jo nuomone, laukė garantuota pražūtis.

Tuomet senesnės bylos protokoluose saugumiečiai rado vieno liudytojo parodymus, kad V.Mironas 1944 metų vasarį agitavęs miestelio jaunimą stoti į generolo Povilo Plechavičiaus steigiamą Vietinę rinktinę. Paneigti šio fakto nepavyko - jį patvirtino dar keli apklaustieji.

To pakako, kad 1947 metų sausio 3 dieną V.Mironas būtų suimtas ketvirtą kartą. Po pusmetį trukusio tardymo jam buvo suformuluoti tokie kaltinimai: “dalyvavo antisovietinėse nacionalistinėse organizacijose, kovojo prieš revoliucinį judėjimą ir nevykdė slaptųjų užduočių”. Suprasdamas, kad savo lemties nebepakeis, kunigas su pirmaisiais dviem kaltinimais sutiko.

Tų pačių metų rugpjūčio 23-iąją MGB Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 7 metams nelaisvės. Atlikti bausmės jis buvo išvežtas į Vladimiro kalėjimą.

MGB “troika” padarė viską, ką galėjo, kad silpnos sveikatos nuteistasis daugiau nebeišvystų laisvės. Bausmės laikas jam buvo skaičiuojamas ne nuo pirmųjų areštų, o nuo paskutinio suėmimo. Visi nuteistojo prašymai įskaičiuoti į bausmę iki tol kalėjimuose praleistą laiką liko be atgarsio.

1953 metų vasario 18-ąją, kai kalėti buvo likę vos metai, Nepriklausomybės Akto signataras mirė. Jo mirties aplinkybės taip ir būtų likusios paslaptimi, jei ne drauge kalėjęs britų karininkas Frankas Kelly, aprašęs paskutines kunigo gyvenimo akimirkas.

Anglo prisiminimų knygoje galima rasti tokias eilutes: “1953 m. pradžia.

Nuvarė mus į pirtį. Vanduo buvo šaltas, akmeninės grindys taip pat labai slidžios ir šaltos. (...) Kai buvome duše su kitais kaliniais, staiga kažkas smarkiai subildėjo: kunigas Mironas nugriuvo ant akmeninių grindų, ir kraujas tekėjo iš pramuštos galvos. (...)

Jis, matyt, paslydo ant slidžių grindų akmenų. Buvo labai išdžiūvęs ir silpnas. Jis gulėjo ir nekalbėjo, bet mačiau, kad pažino mane. (...) Man atrodo, kad Mironas mirė per minutę ar dvi.”

Nepanoręs pasitraukti iš Lietuvos ir nuolankiai pasitikdamas savo lemtį, V.Mironas sakė trokštąs tik vieno “atsigulti Lietuvos žemėje, kurios šiltą kvapą norėtų jausti”. Sovietinė represijų mašina atėmė iš jo ir tokią galimybę. Nepriklausomybės Akto signataras ir buvęs ministras pirmininkas atgulė bendroje duobėje su kitais bevardžiais Vladimiro kalėjimo kaliniais.

•

14

2013 03 29 Lietuvos žinios

Kelionės

Pasivažinėjimas rytine Ispanijos pakrante Kol niekaip neišsivaduojame iš žiemos gniaužtų, verta keliauti ten, kur nėra sniego ir nereikia maukšlintis kepurių. Pasirinkome Ispanijos pietus. Kadangi iki Valensijos tik dvi valandos greituoju traukiniu nuo sostinės Madrido, nusprendėme į kelionės maršrutą įtraukti ir šį miestą.

VAIDAS MIKAITIS

P

atekti į bet kurią Ispanijos vietovę paprasta ir nebrangu. Pigios oro linijos skraidina į daugybę šalies oro uostų. Iš Vilniaus tiesiogiai galima pasiekti Barseloną, o Kauno oro uostas jau nuo balandžio siūlys tiesioginius skrydžius į Ispanijos kurortus Alikantę ir Palma de Maljorką.

Mes skridome į sostinę Madridą pasirinkę Čekijos oro linijas, kurios pasiūlė patogų skrydžio tvarkaraštį iš Vilniaus, ir tik nedaug brangiau nei pigios oro linijos.

Madridas pasitiko tikru pavasariu, tačiau atidėję pažintį su miestu suskubome pirkti traukinio bilietus į Valensiją, mat savaitgalį, kai vyksta festivalis “Las Fallas”, gali jų pritrūkti. Šįkart mums pasisekė, nes nusprendėme vykti į lėktuvą panašiu greituoju traukiniu. Trijų su puse šimto kilometrų atstumą jis įveikia per dvi valandas, stoja tik dviejose stotelėse. Automobiliu šį atstumą įveikti trunka bene keturias valandas.

Pametę galvas dėl dviračių Valensija - trečias pagal dydį Ispanijos miestas Valensijos autonominiame regione. Jis net turi savo kalbą valensiečių, kuri yra katalonų kalbos dialektas. Nemokant katalonietiškai nekils problemų susikalbėti ispaniškai - Valensijos gyventojai, skirtingai nei barseloniečiai, nejaučia diskomforto bendraudami ispaniškai.

Tai senas ir žaismingas Ispanijos miestas, jis yra nacionaliniu laikomo Ispanijos patiekalo - paelijos - tėvynė.

Dabar miestas žinomas dėl žymaus architekto Santiago Calatravos kūrinio meno ir mokslo miestelio. Šis penkių statinių architektūros kompleksas operos teatras, planetariumas, galerija, mokslo muziejus ir okeanografijos parkas po atviru dangumi - įkurdintas ant nusausintos Turijos upės dugno.

Tai turbūt žymiausias ispanų moderniosios architektūros pavyzdys.

Nors Valensija yra prie jūros, neoficialiai kalbama, esą miestas nusigręžęs nuo jos: čia vykstantys renginiai ir pramogos dažniausiai nesusiję su jūra. Nors yra paplūdimių, jie - ne traukos objektas, dėl kurio turistui derėtų vykti į Valensiją.

Pavasaris yra puikiausias metas aplankyti Valensiją ir dėl smagaus nuotykio - žymiausio Ispanijoje “Las Fallas” festivalio. / Vaido Mikaičio nuotraukos

Valensijos gyventojai, skirtingai nei barseloniečiai, nejaučia diskomforto bendraudami ispaniškai.

Miestas gražus, žalias, turi jaukių parkų ir įspūdingų pastatų, tokių kaip Valensijos katedra, centrinio turgaus pastatas, kiti. Čia gausybė muziejų, bažnyčių, smalsu pasivaikščioti nusausintos Turijos upės vaga, tačiau bene maloniausia tiesiog sėdėti atsipalaidavus senamiesčio lauko kavinėse ir gurkšnojant kokį gėrimą stebėti kasdienį gyvenimą.

Valensijoje kursuoja patogūs autobusai ir metro. Tačiau pastaraisiais me-

Valensijos senamiestį nesunku išvaikščioti pėsčiomis.

tais miestiečiai tiesiog pamišę dėl dviračių. Turistams irgi patogu pažinti miestą dviračiu, nes jų nuomos punktų daugiau nei du šimtai ir už 14 eurų gali išsinuomoti jį visai savaitei. Jei neplanuojate vykti į paplūdimius ar meno ir mokslo miestelį, svarbiausius traukos objektus nesunku apeiti pėsčiomis.

Aukso vertės nakvynė Pavasaris yra puikiausias metas aplankyti Valensiją ir dar dėl vieno nuo-

tykio - žymiausio Ispanijoje festivalio “Las Fallas”. Tai tarsi gamtos pabudimo šventė, panaši į mūsų Užgavėnes.

Penkias dienas trunkantis fejerverkų ir procesijų reginys skirtas darbininkų globėjo šv. Juozapo garbei. Teigiama, kad visą miestą įtraukiančios šventės tradicija kilo iš senos dailidžių gildijos šventės. Minėdami savo globėjo dieną dailidės išeidavo į lauką ir degindavo per metus susikaupusius senus, nereikalingus daiktus.

Dabartiniais laikais mieste festivalio dienomis statomos didžiulės politikus ir visuomenės veikėjus vaizduojančios, iš popieriaus bei medžio pagamintos

lėlės. Paskutinį vakarą jos padegamos.

Kiekviename skersgatvyje degančios lėlės kuria įspūdį, kad dega ir sproginėja visas miestas: liepsna suryja bene penkis šimtus skulptūrų.

“Las Fallas” - ir nepakartojamų fejerverkų šventė. Nors jie dieną sproginėja triskart, paskutinį vakarą tiesiog atima žadą. Reikia čia pabūti, kad suprastum. Po kelių dienų fejerverkų jautiesi tarsi apimtas transo, kai nenori nei valgyti, nei miegoti. Tačiau viskam pasibaigus atrodo, kad krisi negyvas.

Taip yra ne tik dėl įspūdžių, bet ir dėl žmonių gausos. Į festivalį “Las Fallas” plūsta milijonai turistų ir vadina jį pa-

Paplūdimiai dar apytuščiai, tačiau vandens temperatūra siekia apie 18 laipsnių šilumos.

2013 03 29 Lietuvos žinios

Kelionės

Santa Barbaros pilis Alikantėje iškilusi Benakantilo kalno viršūnėje (166 metrai).

Viešėdami Valensijoje aplankykite miesto katedrą.

Mūsų Užgavėnes primenantis “Las Fallas” festivalis sutraukia minias žmonių.

Valensijos meno ir mokslo miestelio okeanografijos parkas įkurdintas ant nusausintos Turijos upės dugno. čiu įspūdingiausiu ugnies bei triukšmo renginiu pasaulyje.

Festivalio dienomis miesto centras būna uždarytas, automobiliu neatvažiuosi. Be to, nakvyne būtina pasirūpinti iš anksto, nes kitaip teks miegoti tiesiog gatvėje. Mes suklydome, kad atvykdami nerezervavome vietų iš anksto. Po visos dienos beviltiškų paieškų atėjus nakčiai netikėtai privačiame name radome brangų, mažą ir nešvarų kambariuką be lango, kuriame tilpo tik viena dvigulė lova. Nors patalpa buvo panaši į palėpę, o ne į kambarį, tąkart džiaugėmės bene labiau, nei būtume laimėję milijoną.

Paplūdimiai jau bruzda Iš Valensijos traukiniu vykome į piečiau esančią Alikantę. Tai žinomas Ispanijos kurortas prie Viduržemio jūros, garsus savo paplūdimiais. Į šį kurortą tiesiogiai galima nuskristi “Ryanair” avialinijų lėktuvais iš Kauno oro uosto.

Alikantė bemaž Kauno dydžio, antras pagal dydį Valensijos autonominio regiono miestas. Šiuo metu jis yra vienas labiausiai augančių miestų Ispanijoje, nes daugelis ispanų jį laiko geriausiu šalies kurortu ir kraustosi ten gyventi. Dėl to mieste sparčiai kyla nauji namai. Vietinę ekonomiką taip pat labai skatina turizmas.

Alikantė, skirtingai nei Valensija, atsisukusi tarsi veidu į jūrą. Nors mieste gausu kavinių, restoranų, pasilinksminimo ar pasivaikščiojimo vietų, daugiausia veiksmo vyksta būtent prie jūros. Kovo pabaigoje dar nekaršta, tačiau vandens temperatūra siekia 18 laipsnių ir paplūdimiuose jau bruzdama. Svarbiausias yra Postiguet paplūdimys. Jis populiarus ne tik dieną, bet ir vakare, nes gretimose alėjose užsidegus natrio lempoms paplūdimys ir jūros bangos įgauna tarsi siurrealų efektą. Žmonėms tai patinka ir jie mielai leidžia laiką prie jūros.

Žymiausias Ispanijoje festivalis “Las Fallas” gamtos pabudimo šventė, panaši į mūsų Užgavėnes.

Iš miesto šurmulio - į salą Miesto autobusu galima pasiekti San Juano paplūdimį, kuris laikomas vienu geriausių šalyje. Taip pat iš Alikantės siūlomos ekskursijos į netoliese esančią Tabarkos salą. Ten plaukia turistai, norintys šiek tiek atitrūkti nuo triukšmo, nes Alikantė, kad ir koks geras kurortas būtų, vis dėlto yra didelis miestas.

Kovą ir balandį miestas pradeda sezoną, tad turistų antplūdžio dar nėra. Čia palyginti ramu, o nakvynę gali gauti nesunkiai ir nebrangiai. Kas kita vasarą, per sezono įkarštį. Jei būsite Alikantėje birželį, būtinai dalyvaukite didžiausioje miesto šventėje “Las Hogueras de San Juan”. Tai vasaros saulėgrįža, arba Joninės. Čia kaip ir Valensijoje deginamos lėlės ir skulptūros.

Kai jūra išvargina, galima maloniai pasivaikščioti labai kompaktiškame senamiestyje. Tai įprastas šio Ispanijos regiono senamiestis su viduramžių pastatais, siauromis ir vingiuotomis gatvelėmis. Verta aplankyti rotušę, miesto katedrą, bažnyčias, muziejus arba tiesiog išgerti kavos vienoje iš daugelio mažų kavinukių.

Tačiau žymiausias po paplūdimių miesto traukos objektas yra Santa Barbaros pilis. Tai viena didžiausių viduramžių pilių, IX amžiuje statyta musulmonų. Nuo jos atsiveria puikus vaizdas į miestą, uostą ir paplūdimius.

Pilis iškilusi Benakantilo kalno viršūnėje (166 metrai). Įkopti nesunku pėsčiomis, tačiau galima naudotis funikulieriumi ar automobiliu. Įėjimas į pilį nemokamas.

Keletą dienų pailsėję Alikantėje patraukėme ten, kur dar šilčiau, - į Ispanijos pietinį Andalūzijos regioną.

•

Pakrantės alėja.

15

16

2013 03 29 Lietuvos žinios

Sportas

“Statyba” pasitraukė

Prienų triumfo šokis

Praėjusio sezono Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) vicečempionė Vilniaus “Statybos” komanda šiemet į finalinio ketverto varžybas nepateko.

“Prienų” krepšininkai iškovojo pirmąjį trofėjų šį sezoną - jiems atiteko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurė.

Varžybų finale “Prienai” kovojo su Pasvalio “Pieno žvaigždžių” komanda. Nugalėtoją lėmė bendras dviejų rungtynių rezultatas. Pirmame finalo susitikime Pasvalyje prieniškiai buvo pralaimėję 75:77, tačiau vakar savo arenoje pasiekė solidų revanšą - 81:60 (18:18, 15:18, 26:10, 22:14).

“Prienams” nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti sprendžiant iš rezultato. Po dviejų kėlinių jie atsiliko 33:36. Tačiau per pertrauką šeimininkų treneriui Virginijui Šeškui pavyko sustyguoti auklėtinių žaidimą. Trečią ketvirtį “Prienai” pradėjo taiklių tritaškių kruša ir greitai persvėrė rezultatą, o daugiausiai Gintaro Kadžiulio pastangų dėka nutolo 59:46. Paskutiniame ketvirtyje Prienų komanda dar labiau nutolo.

Nugalėtojams 16 taškų pelnė Gediminas Orelikas, 14 - G.Kadžiulis, 12 - Arnas Labuckas, 11 - Arminas Urbutis, 10 - Artūras Milaknis. Pa-

Trumpai JAUNŲJŲ ŠACHMATAI Panevėžyje surengtų Lietuvos jaunių (iki 18 metų) šachmatų pirmenybių nugalėtoju tapo kaunietis Tomas Laurušas (ELO koeficientas 2377). Čempiono sąskaitoje - 6,5 taško iš 7 galimų.

Sidabro medalis atiteko kitam Kauno atstovui Tomui Tvarijonui (2062), jį nuo čempiono atskyrė pusantro taško.

Po 4,5 taško surinko ir 3-5 vietas pasidalijo plungiškis Gytis Vaičekauskas (2113), šiaulietis Rokas Klabis (2150) bei panevėžietis Tadas Vanagas (2098).

Iš viso varžėsi 19 vaikinų. Merginų pirmenybėse konkuravo tik 5 dalyvės. Nugalėtoja tapo kaunietė Miglė Lepeškaitė (1802), ji surinko 6 taškus iš 10 galimų.

TRENERIS PRISIŠNEKĖJO

NKL ketvirtfinalio serijoje “Statyba” 1:2 pralaimėjo reguliariojo sezono nugalėtojams “Mažeikių” krepšininkams. Pirmąsias serijos rungtynes Mažeikiuose 92:82 laimėjo šeimininkai, bet Vilniuje “Statyba” atsirevanšavo 76:69. Lemiamose, trečiosiose rungtynėse vakar namie rungtyniavę mažeikiškiai neleido suabejoti savo pranašumu - 89:64 (21:17, 23:19, 22:12, 23:16). “Mažeikių” strategas Aloyzas

Po antradienio pralaimėjimo Panevėžio “Lietkabelio” ekipai Vilniaus “Sakalų” vyriausiasis treneris Romualdas Petronis pareiškė, jog pasibaigus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonui paliks sostinės klubą. “Įsivaizduokite, kaip per visą sezoną reikėjo nuteikinėti žaidėjus kovoti, kai mums nėra sumokėta nė vieno atlyginimo”, - po keturiolikto pralaimėjimo čempionate kalbėjo treneris. Tačiau sezono pabaigos strategas nesulaukė. Jau kitą dieną “Sakalų” komandos prezidentas Vytautas Kiaušas jį atleido. Pasak prezidento, tokio drastiško sprendimo jis ėmėsi dėl to, kad R.Petronio žodžiuose nebuvo teisybės. “Taip, atlyginimai vėluoja, tačiau situacija nėra tokia, kaip kalbėjo R.Petronis”, - sakė V.Kiaušas. R.Petronį pakeis asistento pareigas ėjęs Virginijus Sirvydis.

LŽ

•

LŽ

“Prienų” treneris V.Šeškus geriausiai žino, kiek nervų kainuoja pergalė finale. / Erlendo Bartulio nuotrauka svaliečių gretose pasižymėjo Tyrellas Biggsas (12 tšk.), Šarūnas Vasiliauskas (11 tšk.) ir Gediminas Maceina (10 tšk.).

“Prienai” tapo trečiąja komanda, iškovojusia LKF taurę. Anksčiau tai padaryti pavyko tik Kauno “Žalgi-

riui” (1990, 2007, 2008, 2011 ir 2012 m.) bei Vilniaus “Lietuvos rytui” (1998, 2009 ir 2010 m.). Šį sezoną du stipriausi šalies klubai dėl LKF taurės nesivaržė.

•

LŽ

“Statyba” (tamsi apranga) jau baigė pasirodymą NKL. / nkl.lt nuotrauka

Repeticija prieš atkrintamąsias kovas Pastaruoju metu “Alba” žengia pergalių keliu, iš kurio neketina išklysti ir šį vakarą. Praėjusią savaitę Eurolygoje Berlyno krepšininkai Bamberge nugalėjo Vokietijos čempionato lyderę “Brose Baskets” ekipą ir pirmą kartą klubo istorijoje TOP 16 etape iškovojo pergalę išvykoje. “Albos” niekas nesustabdė ir savaitgalį Vokietijos taurės finalo ketverto varžybose. Berlyno ekipa pusfinalyje 92:83 įveikė Miuncheno klubą “Bayern”, o finale 85:67 triumfavo prieš Ulmo “Ratiopharm” ir septintą kartą iškovojo taurę.

“Kaune žalgiriečiai sužaidė puikias rungtynes ir labai gerai atakavo iš toli, tačiau dėl to negalima žiūrėti į vokiečių komandą pro pirštus, - specialioje Žalgiris TV” laidoje vokiečių žaidimą analizavo VTB Jungtinės lygos vykdomasis direktorius Tomas Pačėsas. “Žalgirio” treneris skautas Mindaugas Brazys išskyrė Berlyno komandos priekinę liniją papildžiusį aukštaūgį A.Traore, kuris Vokietijos ekipai turėtų suteikti daugiau jėgos po krepšiu.

“Nors turime problemų, važiuojame kovoti tik dėl pergalės”, - pabrėžė “Žalgirio” strategas J.Plaza.

SAULIUS RAMOŠKA

Gavę vieno mėnesio atlyginimą Kauno “Žalgirio” krepšininkai šį vakarą Berlyno “O2 World” arenoje priešpaskutines Eurolygos TOP 16 etapo rungtynes žais su Vokietijos klubu “Alba”.

Abu klubai kovos tik dėl garbės. 7ojoje vietoje esantys vokiečiai (2 pergalės/10 pralaimėjimų) žemiau nebenukris ir aukščiau nebepakils. 6-ąją vietą užimantys žalgiriečiai (5/7) dar turi galimybių E grupės varžybas baigti būdami penktojoje pozicijoje.

Abi pergales Berlyno komanda iškovojo prieš kito Vokietijos klubo Bambergo “Brose Baskets” krepšininkus.

Remsis jaunais žaidėjais

R.Petronis sezono “Sakaluose” nepabaigė. / LŽ archyvo nuotrauka

Rudys dar prieš rungtynes akcentavo, kad nugalėtoją lems geresnė gynyba.

Nugalėtojams Rokas Giedraitis pelnė 20 taškų, Osvaldas Mačernis 17, Arvydas Gydra 13, Eigirdas Žukauskas - 10. Vilniaus ekipos gretose pasižymėjo Ovidijus Varanauskas (13 tšk.), Tadas Rinkūnas bei Karolis Brusokas (po 12 tšk.).

NKL Finalinio ketverto turnyre “Mažeikiai” kovos su Kauno “Žalgirio” komandos dubleriais. Kitame pusfinalyje susitiks Alytaus “Dzūkija” ir Jonavos “Triobet”. Finalinio ketverto varžybos įvyks Alytaus sporto rūmuose, data dar tikslinama.

Pirmajame rate Kaune Lietuvos čempionai nepasigailėjo Sašos Obradovičiaus treniruojamos “Albos” svečiai įveikti net 36 taškų skirtumu 92:56. Tąsyk labiausiai - 22 taškais prie kauniečių pergalės prisidėjęs snaiperis iš Kroatijos Marko Popovičius šiandien negalės padėti. “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza nutarė nerizikuoti atsigaunančio 30-mečio sveikata, Marko buvo pasitempęs šlaunį ir susimušęs blauzdos raumenį. Šiandien medikai dar kartą įvertins kroato sveikatą ir tuomet paaiškės, ar pirmadienį jis žais Klaipėdoje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes su “Neptūnu”.

“Daugiau remsimės jaunais žaidėjais, nes tai viena paskutinių progų leisti jiems daugiau pasireikšti Eurolygoje,” prieš išvyką į Vokietiją teigė J.Plaza.

“Rungtynės Berlyne mums bus puiki repeticija ruošiantis atkrintamosioms LKL ir VTB Jungtinės lygos kovoms”, - treneriui pritarė 7,8 taško per rungtynes pelnantis gynėjas Rimantas Kaukėnas.

Įkvėpė oro

Vokiečiai pagavo ritmą

Sulaukęs trenerio pasitikėjimo, M.Kuzminskas per pastarąsias ketverias rungtynes tapo vienu svarbiausių “Žalgirio” krepšininkų. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Žalgirio” strategas neabejoja, jog šiandien jo auklėtiniams bus gerokai sunkiau nei per pirmojo rato dvikovą Kaune. Palyginti su sausio 31 dieną vykusiomis rungtynėmis, šį kartą Lietuvos

čempionams nepadės minėtas M.Popovičius, iki sezono pabaigos dėl traumos iškritęs ekipos kapitonas Paulius Jankūnas ir komandą palikęs Tremellas

Dardenas. O Vokietijos klubas tik sustiprėjo - jį papildė iš Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” atvykęs 208 cm ūgio vidurio puolėjas prancūzas Ali Traore.

Kalbėdamas apie nuotaikas ekipoje J.Plaza vaizdžiai apibūdino naujojo klubo generalinio direktoriaus Pauliaus Motiejūno atėjimą: “Jis tarsi gaivus oras, leidęs visiems lengviau įkvėpti. Visi juo tiki.”

Tiesa, per treniruotes niekas nepasikeitė. Žaidėjai, anot trenerio, ir toliau noriai dirba. “Galima pasiduoti arba kovoti iš visų jėgų iki pabaigos.

Pasirinkome antrą variantą”, - kalbėjo “Žalgirį” treniruojantis ispanas.

Jo žodžius patvirtino R.Kaukėnas: “Esame apsisprendę toliau dirbti, tobulėti. Ruošiamės toliau treniruotis ir žaisti.”

“Stengiuosi daryti viską, kad komandai būtų lengviau laikytis duoto žodžio. Tikėjimas veda į priekį”, - žaidėjų ir trenerio pasiryžimu kovoti iki sezono pabaigos džiaugėsi P.Motiejūnas. Sykiu jis prižadėjo pasistengti, kad klubo kasą kuo greičiau papildytų Jungtinėje lygoje per reguliarųjį sezoną iškovoti piniginiai prizai.

•

2013 03 29 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

PASLAUGOS

Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 25 d. 15.00 val. šaukiamas eilinis visuotinis AB „Dantis“ (kodas 122666529, buveinė: Vilniaus g. 25, Vilniuje) akcininkų susirinkimas, kuris įvyks Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje, UAB „Medicinos bankas“ patalpose.

Akcininkai registruojami nuo 14.45 val.

Susirinkimo dabotvarkė: 1. Metinis pranešimas; 2. Auditoriaus išvada; 3. Bendrovės 2012 metų finansinių atskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymas; 5. Bendrovės valdybos nario rinkimai; 6. Audito įmonės rinkimai ir apmokėjimo sąlygų tvirtinimas.

UAB „BIOFABRIKAS“, įm. kodas 182705844, valdybos sprendimu 2013 m. balandžio 25 d. bendrovės buveinėje adresu: Statikų k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav., įvyks eilinis bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susirinkimo iniciatoriai: bendrovės valdyba.

Susirinkimo pradžia 9.00 val. Susirinkimo dalyviai registruojami nuo 8 val. 45 min.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės vadovo metinis pranešimas; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinį; 3. 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymas; 5. Bendrovės valdybos narių rinkimas; 6. Audito įmonės 2013 m. rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2013 m. balandžio 18 d.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Su sprendimų projektais ir kitais dokumentais akcininkai gali susipažinti bendrovės buveinėje.

Dalyvauti ir balsuoti susirinkime turi teisę tik asmenys, buvę bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

Vadovas

Vykstant į susirinkimą, prašome turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei į susirinkimą atvyks Jūsų atstovas, jis papildomai turi turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Informacija teikiama tel. +370 340 63 647.

Užs. R-195 UAB „BIOFABRIKAS“ generalinis direktorius Benediktas Urbonavičius.

Užs. LM-2485

Parengtos Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

ĮVAIRŪS Parduodu skardą (1,25x2,5 m, 3 mm), nerūdijančią skardą (1x2 m, 3 mm), naudotas padangas (255x55x18), restauruotas padangas (8,4x15), padangas (180-406), vairo sraigtą.

Tel.: (8 444) 45 337, 8 670 39 598.

PRANEŠIMAI Parduodamos BUAB „Pamario būstas“ priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, adresu: Kauno g. 9A, Klaipėdoje. Paraiškos renkamos 10 dienų nuo skelbimo išspausdinimo. Detalesnė informacija - tel. 8 614 44 810, www.forumregis.lt.

Užs. LM-2483 Parduodamas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ priklausantis ilgalaikis turtas. Pasiūlymai renkami UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius. Daugiau informacijos UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. 8 686 88 884.

Užs. LM-2487 Likviduojama Kalvarijos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga. Kodas 165833489, buveinės adresas: Vytauto g. 9, LT-69216 Kalvarija, Kalvarijos savivaldybė. Pasiteiravimui pirmininkės tel. +370 611 51 243. Užs. LM-2477 Pranešimas BUAB „Salininkai“ kreditoriams.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje 2013 m. balandžio 9 d. 8.45 val. (adresas: Gedimino pr. 40, Vilnius) paskirtas nagrinėti BUAB „Salininkai“ (kodas 286116470) bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ įgaliotas asmuo A.Zajankauskas, tel. 8 678 25 252, e. p.: az@vermosa.lt.

Užs. R-197 Ginto Kulikausko IĮ (kodas 147318060, buveinė - Panevėžio m., Staniūnų g. 33B-29), registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, pertvarkoma į Ginto miškas, MB. Tel. pasiteirauti 8 604 12 810.

Užs. R-196 2013 04 03 d. 14.00 val. šaukiamas BUAB „Statybų era“ kreditorių susirinkimas, kuris vyks adresu: K.Donelaičio g. 62/Putvinskio g. 53, Kaunas. Informacija tel. 8 687 44 847. Užs. LM-2492

Vilniaus r. Vėliučionių vaikų darželio reorganizavimo slygos.

UAB „DEKORAS“ Pranešame, kad 2013 m. balandžio mėn. 30 d. 15.00 val. Švitrigailos g. 7/16, Vilniuje (bendrovės patalpose) įvyks ataskaitinis akcininkų SUSIRINKIMAS. Susirinkimo dienotvarkės projektas: 1. Bendrovės veiklos ataskaita; 2. Revizoriaus išvados apie bendrovės veiklą; 3. Nutarimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo priėmimas; 4. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.

Dalyvių registravimo pradžia 14 val. 30 min.

Savo pasiūlymus dėl darbotvarkės projekto prašome pateikti iki balandžio mėn. 15 d.

Informacija teikiama telefonu (8 5) 233 8305.

UAB „Dekoras“ valdyba Užs. LM-2464

UAB „BOEN Lietuva“, Ilgio g. 5, Naujosios Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnų r. sav., tel. +370 686 55 155, faks. +370 346 44 707, prijungiamuose žemės sklypuose planuoja pastatyti 13-tą, 14-tą ir 15-tą cechus, kuriuose bus gaminamas parketas ir durų detalės. Šiuo metu UAB „BOEN Lietuva“ parketo gamybos cechams ir kogeneracinei jėgainei yra nustatyta SAZ, kurią numatoma koreguoti dėl plečiamos gamybos.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, adresas: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, telefonas (8 5) 270 9229, faksas (8 5) 210 4848, el. paštas: nvspl@nvspl.lt.

Su ataskaita per 10 darbo dienų nuo 2013 04 02 galima susipažinti Kietaviškių seniūnijos patalpose, adresas: Bažnyčios g. 24, N. Kietaviškės LT-21412 Elektrėnų r. sav., nuo 8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis, iki visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks 2013 04 16 d. Kietaviškių seniūnijos patalpose 17.00 val. Bažnyčios g. 24, N. Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnų r. sav.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu Nr. (8 5) 210 4848, ir UAB „BOEN Lietuva“, Ilgio g. 5, Naujosios Kietaviškės, LT-21412 Elektrėnų r. sav., tel. +370 686 55 155, faks. +370 346 44 707, mob. tel.8 614 36 787.

Užs. LM-2469

Neįvykus pirmajam pardavimo aukcionui, pakartotinis aukcionas įvyks tuo pačiu adresu 2013 m. balandžio 25 d. 10.00 val.

Viešame pardavimo aukcione parduodamo turto sąrašas Eil. Turto Nr. pavadinimas 1

2

Inventorinis Valstybinis Pagaminimo Pradinė Pastabos Avansinis Nr. numeris metai pardavimo mokestis, kaina, Lt Lt 3 4 5 6 7 8 1993

450,00

100,00

8220000093 SVM 682

1990

400,00

100,00

3. Automobilis FIAT MAREA

8223000355 OVN 775

2000

1200,00

200,00

4. Automobilis VW PASSAT

8220000055 BFO 445

1991

350,00

100,00

5. Automobilis VW VENTO

8223000324 KVL 607

1997

400,0

100,00

6. Automobilis VW PASSAT

8220000079 HVY 469

1992

450,00

100,00

SKELBIA KONKURSĄ

7. Automobilis VW GOLF

8223000031 LVU 321

1998

550,00

150,00

šaldymo kompresorinei modernizuoti (galimos trys skirtingų darbų grupės: šaldymo įrengimai, pastatai šaldymo įrengimams ir transformatorinės modernizavimas).

8. Automobilis VW GOLF

8223000425 ZMG 971

UAB „ROKIŠKIO PIENAS“

(adresas: Pramonės g. 8, LT-28216 Utena, tel. +370 389 64 402, faks. +370 389 64 404, el. paštas: rokiškio.pienas@rokiskio.com)

Atsiliepimus į skelbimus pateikti adresu: UAB „Rokiškio pienas“ Pramonės g. 8, LT-28216 Utena, Faksas +370 389 64 404 El. paštas: rokiškio.pienas@rokiskio.com Vokai su pasiūlymais atplėšiami 2013 m. gegužės 7 d. 14 val. 00 min.

Užs. LM-2489

PRANEŠIMAS Akcinės bendrovės „Dainavos siuvimas“ akcininkams

eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą 100,00 litų, anuliuojant pačios bendrovės supirktą vieną nuosavą akciją.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas; 2. Audito išvada apie 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą;

Užs. LM-2488

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Vilniaus aps. VPK) rengia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės materialiojo turto pardavimo viešą aukcioną, kuris vyks 2013 m balandžio 18 d. 10.00 val.

Vilniaus aps. VPK Autoūkyje, Vilniuje, Durpių g. 2.

8223000007 CFV 024

Akcinės bendrovės „Dainavos siuvimas“ (įmonės kodas 302443061) valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas eilinis visuotinis akcinės bendrovės „DAINAVOS SIUVIMAS“ akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 29 d. 11.00 val., bendrovės buveinėje adresu: Ulonų g. 16, Alytuje.

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Zujūnų sen., Antežerių k., Ežero g. 22, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą valstybinėje žemėje.

Planavimo organizatorius - Lilija Smykova, Tamara Potapova.

Projekto rengėjas - UAB „GEONORMA“.

Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0700:637 savininkus (Pelagėja Krasnopiorova, Jelena Zubanova) susipažinti su projektu bei pateikti pasiūlymus, gali šiuo adresu: Raudonės g. 3, Vilniuje, nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d.

Atsakingas asmuo matininkas Andrius Stripeikis, tel. 8 683 81 626, el. p.: andrius_stripeikis@yahoo.com.

Su reorganizavimu susijusiais dokumentais galima susipažinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje, tel. (8 5) 275 2821.

Užs. LM-2479

2. Automobilis VW PASSAT

2013 m. kovo 22 d.

Užs. LM-2467

Vilniaus r. Vėliučionių vaikų darželis, buveinė - Gandrų g. 13, Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., kodas - 191326462, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, reorganizuojama prijungimo būdu, prijungiant Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, buveinė - V.Sirokomlės g. 2, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kodas 191316169, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi valstybės įmonės registrų centro Juridinių asmenų registre.

Po reorganizavimo veiklą tęs Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Vėliučionių ikimokyklinio ugdymo skyrius. Vilniaus r. Vėliučionių vaikų darželio teisės ir pareigos nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pereina Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijai.

1. Automobilis VW VENTO

Pranešame, kad UAB „Koopverslas“, įmonės kodas 300592423, buveinė: Sulupės g. 7, Klaipėda,

17

3. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymas; 5. Bendrovės valdybos rinkimai; 6. Einamieji klausimai.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2012 04 22.

Bendrovės valdyba.

Užs. LM-2480

Uždarosios akcinės bendrovės „Baltfora“ Kodas 135675193, PVM kodas LT35675193, buveinės adresas: Mindaugo g. 6-18, Vilnius PRANEŠIMAS (apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą) 2013 03 29 2013 m. balandžio mėn. 30 d. 12.00 val. UAB „Baltfora“ direktoriaus iniciatyva ir sprendimu, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

Darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas; 2. Dėl 2012 finansinių metų metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3. Dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir rezervų sudarymo bei naudojimo.

Direktorius Užs. LM-2490

1995

400,00

100,00

9. Automobilis OPEL VECTRA 8226000197 YUJ 266

1993

600,00

150,00

10. Automobilis VW GOLF

8223000310 JVV 080

1997

450,00

100,00

11. Automobilis VW GOLF

8223000047 SVY 823

1994

500,00

150,00

12. Automobilis VW VENTO

8220000086 HVV 494

1996

500,00

150,00

13. Automobilis OPEL ASTRA

8223000068 TVJ 671

2002

1000,00

200,00

14. Automobilis VW TRANSPORTER 1206000021 OVC 596

1993

1200,00

250,00

15. Automobilis OPEL ASTRA

8110000029 UVT 747

2003

700,00

200,00

16. Automobilis AUDI 80

8226000464 UVK 440

1987

400,00

100,00

17. Autobusas MAN NG 272

8030000001 AZV 968

1992

14363,00

500,00

1993

2500,00

300,00

1995

600,00

18. Automobilis FORD TRANSIT 1079

BVJ 094

19. Automobilis 8220000048 VW VENTO FVM 831 Dujinė įranga 8810000020

2000

Bendra pardavimo 30,00 kaina - 630 Lt

20. Dujinė įranga VW VENTO 8810000023 CVE 258

2000

30,00

150,00

Atsakingas asmuo - Vilniaus aps. VPK Autoūkio vedėjas Antanas Antanavičius, tel. (8 5) 271 7615, informacija teikiama tel. (8 5) 271 7616.

Parduodamo turto apžiūra - 2013 m. balandžio 15-17 dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Vilniaus aps. VPK Autoūkyje, adresu: Durpių g. 2, Vilnius.

Avansinį mokėjimą aukciono laimėtojas sumoka grynaisiais pinigais aukciono metu. Nesumokėjus avansinio mokesčio, prekė tame pačiame aukcione parduodama iš naujo, o nesąžiningas pirkėjas, nesumokėjęs avansinio mokesčio, praranda teisę toliau dalyvauti aukcione. Nesumokėjus likusios sumos, avansinis mokėjimas negrąžinamas, prekė parduodama kitame aukcione.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma per tris darbo dienas po aukciono pabaigos pavedimu į Vilniaus aps. VPK banko sąskaitą Nr. LT327044060001188548 AB SEB banke, banko kodas 70440 arba grynaisiais pinigais.

Aukciono dalyvio bilieto kaina - 10 litų.

Užs. LM-2484

18

2013 03 29 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 29 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 21.15 “Laukimo valanda”.

Koncertas 22.00 Loterija “Perlas” 22.15 “Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus”. Tiesioginė transliacija 0.00 Vaid. f.

“Atsisveikinimas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”. Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis”.

Paskutinis pokalbis su Irena Matijošaitiene 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Pavojingas turas” N-14 23.55 Veiksmo trileris “Anakonda 3. Palikuonis” N-14 1.45 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. komedija “Simpsonų filmas”

21.00 Nuotykių f. “Aplink pasaulį per 80 dienų” 23.20 Veiksmo komedija “Šanchajaus riteriai” 1.40 Siaubo trileris “Smagus pasivažinėjimas 2. Mirtis kelyje”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Detektyvas “Rezervistas 3.

Savų nepaliekame” N-14 23.20 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.20 “N-uoga” S 0.50 “Laukinis” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

TV1 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 21.15 “Laukimo valanda”. Koncertas 22.00 Loterija “Perlas” 22.15 “Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus”. Tiesioginė transliacija 0.00 Vaid. f. “Atsisveikinimas” N-7

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 12.30 “Kultūra”. Dainininkė Veronika Povilionienė (k.) 12.45 “Savęs link”. Ugnies apeigos (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Tūkstantmečio pokalbiai” 19.30 “Šv. Mišios - vilties simbolika” (k.) 20.30 “Tarmių metai”. Speciali laida Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. “Tarmė - sava giesmė” 21.55 “Pergalės kaina” 22.20 A.Dvoržakas. “Requiem”. Dalyvauja LNOBT simfoninis orkestras, choras, Kauno valstybinis choras. Solistai S.Stonytė, J.Vaškevičiūtė, V.Vyšniauskas, L.Norvaišas 0.00 Panorama (k.)

0.40 10-asis “Vilniaus Gospel muzikos festivalis 2012”. Dalyvauja gospel muzikos chorai iš Lietuvos ir Švedijos

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “CSI Majamis” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45, 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 16 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.

“Parkeris” - 14, 19 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13, 18.30 val.

“Gimtadienis” - 16.45 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.

“Legendos susivienija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11.10, 16.30, 19, 21.40 val.

“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.

“Mama” - 16.30, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” 14, 18.40 val.

“Gimtadienis” - 16.10 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d.

“Šalutinis poveikis” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.

“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.

“Argo” - 16, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.

“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.

SKALVIJA “Pi gyvenimas” - 17 val.

“Aurora” - 19.30 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 16.30 val.

“Nenustok šypsotis” - 19.15 val.

Trumpametražių filmų naktis - 21.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.45 val.

“5-oji styga” - 19 val.

“Medžioklė” - 21 val.

“Optimisto istorija” - 17.30 val.

OZO KINO SALĖ “Česlovo Milošo amžius” - 16 val.

su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Pabėgimo karaliai” 23.00 “Nokautas” 0.00 “Gelbstint Greisę” 1.00 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius” 1.55 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Berlyno “Alba” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 3.35 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.50 “Velykų skanėstai” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Padėkime augti” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.35 “Velykų skanėstai” 19.40 Dok. f. “Putinas. Nauja pradžia” N-7 21.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Velykų skanėstai” 0.00 “Gyvenimo būdas”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 9.10 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 11.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 13.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 15.00 Drama “Karaliaus kalba” 17.00 Drama “Babelis” N-7 19.20 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 21.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 23.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7 1.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios.

Budėtojų dalis 13.00 Teisė į susitikimą 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 “Svetimos paslaptys” 16.40 “Pagaminta SSRS” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesiogi-

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 11.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.00 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.35 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Real” 14.25 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalis 18.25 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 18.55 Krepšinis. Eurolyga. “Alba” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 21.10 “Futbol Mundial” žurnalas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Barcelona”. Tiesioginė transliacija 23.40 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro pusfinalis

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 “USS Bush” lėktuvnešis 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Visureigių vairavimo taisyklės 22.00 Ekspedicija į Everestą 23.00 Režisieriaus W.Hercogo interviu su mirties bausme nuteistu kaliniu 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalintys svetur

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Porsche” automobilių gamyklos 11.00 NSO virš Europos 12.00 Paranormalūs reiškiniai 13.00 Liūtė išgelbėjo antilopę 14.00 Žuvys grobikės 15.00 NSO virš Europos 16.00 Paranormalūs reiškiniai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Maserati” automobiliai 19.00 Kalintys užsienyje 20.00 Prekyba senais ginklais 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Kalintys užsienyje 23.00 Prekyba senais ginklais 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.

“Parkeris” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.30, 22 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 18.30 val.

“Krudžiai” - 10.15, 14, 12.45, 15.15, 17.45 val.

“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.

“Tamsus dangus” - 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30, 19 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.45, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.

“Kovos klubas” Jaunimo teatre.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.

“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.30 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.

“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 11 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.15, 13.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.

“Mama” - 16.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13, 18.45 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14.15, 16.45 val.

“Gimtadienis” - 18.30 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 16, 21 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.

“Sielonešė” - 16.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.

I SALĖ “Parkeris” - 12, 16.20 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50, 23.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Sielonešė” - 11.15, 16, 18.45, 21.30, 23.59 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 17.30, 21.50 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.

“Tamsus dangus” - 20.30 val.

“Parkeris” - 18, 22.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15, 23.45 val.

“Mama” - 18.30, 23 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.

“Gimtadienis” - 19, 23.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Sielonešė” - 18.15 val. “Šalutinis poveikis” - 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15 val.

“Mama” - 18.40 val.

VILNIUS

ŠIAULIAI

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 03 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai” JAUNIMO TEATRAS 03 29 d. 18 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 03 29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 03 29 d. 18.30 val. “Trys seserys” 03 30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 03 30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” MENŲ SPAUSTUVĖ 03 30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”.

“Avinėlio kelionė” RAGANIUKĖS TEATRAS 03 30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 03 29 d. 19 val. “Sex guru” 03 30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 03 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 03 29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 03 30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 03 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 03 29 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą” TEATRAS “MENAS” 03 30 d. 12 val. “Trys paršiukai” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 03 30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 03 29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 03 29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 03 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas” 03 30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 03 30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 04 01 d. 18 val. “Aida” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 04 01 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 03 29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”

KLAIPĖDA “Aurora” - 18 val.

MULTIKINO “Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

nis eteris 19.20 Vladimiro Vinokuro vakaras 22.25 Vaid. f. “Visam gyvenimui” 0.10 Vaid. f. “Moterys” 2.05 Vesti.ru

“Dugne” Oskaro Koršunovo teatre.

03 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

2013 03 29 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:02 leidžiasi 18:45 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+5 Oslas

Trečioji pilnaties diena

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

-1 Helsinkis

+4

Stokholmas

Priešpilnis IV 17

+3

Dublinas +3 Šiauliai

+6 Londonas

+2 -7 +2 -7

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota, daugelyje rajonų snigs.

Temperatūra naktį 3-7 laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 0 laipsnių.

Bordo +1 -9

Kaunas VILNIUS

+17 +2 -6

+4 Amsterdamas

+16

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+1 -9

+14 Madridas

+20 Barselona

+3 Ryga

+3 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +3 -4

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

12:45

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 -1 Varšuva +5

+1

Berlynas +6 Praha

+7 Miunchenas

+16 Nica

+17 Roma

+3 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +4 +3 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +17

+20

Stambulas +11

Malaga +17

88-oji metų diena. Kovo dvidešimt devintoji, penktadienis, penktoji 13-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 277 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Almantė, Bertoldas, Manvydas, Narcizas.

Geros dienos!

Alžyras +21

Tunisas +22

Atėnai

+20 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 15 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 28 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Šiandien jausitės gan prastai, mat vakar per daug ir per drąsiai kalbėjote. Vis dėlto net ir šiuo atveju pasidalykite savo jausmais su kuo nors, ką gerai pažįstate.

Jautis. Mėgstate valdyti situaciją, tačiau netikrumas, kuris atsiras jūsų gyvenime, gali turėti įtakos pozityviems pokyčiams. Suvokite, kad kartais geriau plaukti pasroviui.

Dvyniai. Nemanykite, kad atskleidžiamas pyktis - silpnumo įrodymas. Tačiau slėpti šį jausmą kenksminga jums patiems, todėl pasistenkite išlieti jį kaip įmanoma konstruktyviau.

Vėžys. Galite pasijusti visų pamiršti ir apleisti. Būkite nuoširdūs, draugiški, ir jums bus atsakyta tuo pačiu. Šį vakarą skirkite laiko brangiausiems žmonėms.

Liūtas. Kažkas privalo baigtis, tačiau nebūsite tam pasiruošę.

Didės įtampa, mat suprasite, jog dabartinės situacijos išlaikyti nesugebate. Gerų pokyčių laukite jau netrukus.

Mergelė. Nesate iš tų, kurie praranda kontrolę kalbėdami.

Tačiau šiandien galite prišnekėti nereikalingų dalykų. Gerai pagalvokite prieš atverdami burną.

Svarstyklės. Iš visų jėgų stengsitės išlikti objektyvūs, tačiau išmintingiau būtų nuoširdžiai išreikšti savo jausmus. Pasimėgaukite laisvu laiku su šeima, neišlaidaukite.

Skorpionas. Diena be jokių rūpesčių ir galvos skausmo.

Galite planuoti svarbius reikalus, susitikimus. Gerai spręsti finansines, verslo, veiklos plėtimo problemas. Šaulys. Jausitės maloniai aptingę, net pamiršite darbus ir pasinersite į patinkančią veiklą. Palanku priimti svarbius sprendimus, prisipažinti, kad mylite.

Ožiaragis. Būsite nusiteikę išklausyti artimą draugą ar partnerį. Jei sugalvosite duoti patarimą, darykite tai atsargiai, gerai apgalvoję.

Nebijokite rizikuoti.

Vandenis. Negalite atsikratyti jausmo, kad kažkas greitu metu turi nutikti. Susiorientuoti padės racionalumas ir kruopšti padėties analizė. Nepasikliaukite jausmais. Žuvys. Privalote daug ką baigti, jei norite judėti į priekį. Didžiuositės, kad sugebėjote tiek daug nuveikti. Diena nebloga finansiniams klausimams spręsti.

20

2013 03 29 Lietuvos žinios

Margumynai

Pabėgo mylima katė

Nuotraukos ant kiaušinių

Garsi prancūzų aktorė, tapusi ne mažiau garsia gyvūnų globėja, Brigitte Bardot neteko mylimos katės.

Dingus jos dvejų metų augintinei B.Bardot kreipėsi į žmones ir prašė padėti ją rasti, už tai pažadėjo dosniai atsilyginti. “Esu siaubingai nubausta. Negaliu miegoti”, - sakė buvusi aktorė vietos laikraščiui.

B.Bardot numylėtinė vardu Rontonton pražuvo prieš savaitę. Tuomet aktorės namuose Sen Tropeze sodininkai genėjo medžius. Manoma, kad katė galėjo pabėgti išsigandusi benzininio pjūklo keliamo triukšmo.

Vienas kaimynas sakė pastebėjęs katę, einančią keliu netoli aktorės namų, tačiau daugiau jokių pranešimų apie pražuvėlę negauta.

B.Bardot kreipėsi į vietos laikraščius. Žurnalistams savo augintinę apibūdino kaip “mažytę apvalutę”.

Rontonton neturėjo nei antkaklio, nei lusto. Tam, kuris grąžins katę, aktorė pažadėjo sumokėti 600 eurų.

B.Bardot duodama interviu visuomet pasakoja, kaip myli gyvūnus ir kokią paguodą jie teikia. Aktorė įkūrė labdaros fondą gyvūnams remti, o jos namuose prieglaudą randa šimtai benamių kačių ir šunų, kol jiems ieškoma šeimininko.

•

Taip atrodo neįprastu būdu išmargintas Prieš imantis darbo reikia kiaušinį ištuštinti. / Erlendo Bartulio nuotraukos kiaušinis.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno kolegijos studentai kiaušiniams marginti pasirinko sunkų, bet įdomų būdą.

Per šv. Velykas Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentai savo artimiesiems ir draugams įteiks itin originaliai išmargintų kiaušinių - su mokslo įstaigos, savo ar gamtos atvaizdu. Apie tai, kad vaizdą iš negatyvo galima perkelti ant įvairių daiktų, žinoma seniai, tačiau nuotraukos ant kiaušinių atsiduria retai.

Kad fotoaparatu užfiksuotus vaizdus galima atgaminti ant kiaušinio lukšto, studentams papasakojo šį būdą išmėginę dėstytojai.

Pirmiausia nufotografuojama tai, ką pageidaujama matyti ant kiaušinio. Tuomet kiaušiniai išverdami arba pradūrus skylutę ištuštinamas jų vidus. Pasirinkę antrąjį variantą

Kauno studentai daugiau nei 70 kiaušinių taip apdorojo per kelias valandas, paskui juos nuplovė ir paliko išdžiūti per naktį.

Kitą dieną kiaušinių margintojai pasigamino specialią, šiek tiek drebučius primenančią emulsiją. Ji pakaitinama tamsoje, o kai suskystėja, teptuku užtepama ant lukšto. Vėliau kiaušiniai maždaug pusvalandžiui paliekami džiūti visiškoje tamsoje, nes emulsija, kaip ir fotopopierius, jautri šviesai.

Antroji tokio kiaušinių marginimo dalis - vaizdo iš negatyvo perkėlimas ant lukšto. Negatyvas su norimu matyti peizažu ar portretu dedamas į didintuvą ir apšviečiamas 9-13 sekundžių. Tada belieka kiaušinį minutei atsargiai įmerkti į ryškalą, vandenį, fiksažą ir vėl į vandenį, o paskui padėti išdžiūti. Paskutinės procedūros turi būti atliekamos itin atidžiai, nes tiek per ilgas mirkymas skysčiuose, tiek neatsar-

3 metų Džihadas

gus lukšto lietimas sugadina paveikslą.

“Procesas buvo neįprastas, bet labai įdomus. Juk ne kasdien kiaušiniai marginami nuotraukomis”, sakė fotografiją studijuojanti Vilija Žigaitė. Ji paaiškino, kad norint gauti puikų rezultatą reikia kantrybės ir ne vienos valandos darbo.

“Bet tai, ką vėliau pamatai, sukelia euforiją”, - džiaugėsi mergina.

Nors toks netradicinis kiaušinių marginimas yra kantrybės reikalaujantis ir nepigus procesas, vienu metu apdorojant didelį kiekį kiaušinių savikaina sumažėja.

Tiems, kurie daro nuotraukas namuose, studentai siūlo prieš šv. Velykas patiems pasigaminti netradicinių ir itin mielų dovanų gražiausiai pavasario šventei. “O tie, kurie neturi tokio darbo patirties, tegul verčiau kreipiasi į alternatyviais procesais besidominčias laboratorijas”, patarė studentai.

•

B.Bardot išgyvena dėl dingusios “mažytės apvalutės” Rontonton.

AFP/Scanpix nuotraukos

Ėmėsi vyndarystės Garsus Rusijos aktorius ir režisierius Nikita Michalkovas nusprendė imtis vyndarystės.

Su savo partneriu Konstantinu Tuvykinu N.Michalkovas nusipirko 100 hektarų žemės Toskanoje.

Pirmieji 16 tūkst. butelių šiame ūkyje pagaminto vyno jau atkeliavo į Rusiją. Vieno režisieriaus filmo garbei jis pavadintas “12”. Be to, N.Michalkovui patinka, kaip šis

B.Bagour su savo advokate.

Prancūzijoje prasidėjo moters, apvilkusios 3 metų sūnų terorizmą šlovinančiais marškinėliais, teismas. Įdomiausia, kad šio vaiko vardas Jihadas, t. y. Džihadas.

Teisiama ne tik vaiko motina 35 metų Bouchra Bagour, bet ir jos brolis Zeyadas Bagouras, nes būtent jis padovanojo berniukui marškinėlius.

Skandalas kilo, kai praėjusių metų rugsėjį motina atvedė tais marškinėliais apvilktą sūnų į vaikų darželį.

Marškinėlių priekyje buvo užrašyta “Aš - bomba”, o ant nugaros - “Džihadas, gimęs rugsėjo 11-ąją”. Motiną į teismą padavė darželio auklėtojas.

Teisme abu Bagourai savo kaltę neigia. Bouchra aiškina, kad apvilko sūnų marškinėliais net nesusimąsčiusi, kas ant jų užrašyta. Motina teigia, kad marškinėliai nereklamavo terorizmo, tiesiog ant jų buvo užrašyta jos sūnaus Džihado gimimo diena, nes berniukas iš tiesų yra gimęs rugsėjo 11-ąją. Jos brolis Zeyadas taip pat įrodinėja, kad marškinėlius padovanojo sūnėnui jo gimtadienio proga.

Tačiau prokuroras tuo patikėti nelinkęs. Teisme jis aiškina, kad užrašas tiesiogiai atspindi 2001 metų rugsėjo 11 dieną teroristų įvykdytas teroro atakas Jungtinėse Valstijose. Jis siūlo vaiko motinai skirti 1000 eurų, o jo dėdei - 3000 eurų baudą.

•

N.Michalkovas su dukterimi Nadežda.

“Le Figaro”, RIA Novosti, “Gala”, LŽ

skaičius skamba itališkai - “dodici”.

N.Michalkovas tikisi, kad netrukus jo ūkyje bus galima pagaminti 250 tūkst. butelių vyno per metus. Ateityje jis žada gaminti ir baltąjį vyną. Šiuo metu režisieriui svarbiausia, kad jo gėrimas patektų į Rusijos rinką, nors kol kas nelinkęs jo reklamuoti, nes “vyndarystė - nepaprastai įdomus ir kilnus užsiėmimas, tai visa kultūra”. Režisierius jau pasiūlė savo vyno Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

N.Michalkovas jau kuris laikas

turi verslą, nesusijusį su kinu. Praėjusių metų balandį tapo žinoma, kad jis yra Čeliabinske esančios deimantų bendrovės “ČelProm-Diamond” akcininkas. Tačiau pagrindinis jo verslas vis dėlto siejamas su kinu. Jam priklauso 60 proc. vienos kino studijos akcijų, taip pat 7,5 proc. kompanijos “Bradbury Lab”, kuri teikia paslaugas kino ir televizijos operatoriams, akcijų. Be to, N.Michalkovas vadovauja Rusijos autorių teisių sąjungai.

•