2013 m/ kovo 27 d. / Trečiadienis / Nr. 70 ( 13 495 )

Kaina

2013 m. kovo 27 d. / Trečiadienis / Nr. 70 (13 495)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

PRAMOGOS

Sustabdę traukinius prarastų milijardą

A.Siaurusevičius: LRT eis tuo pačiu keliu 3p.

Nieko nenutiko, tik nebeliko Amberlife’o 12p.

9p.

www.lzinios.lt

Virtuozas be smuiko

Po Velykų Seimas turės spręsti, kam patikėti lygių galimybių kontrolieriaus kėdę. Į kadenciją baigiančios lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės postą nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą skirti teisininkę Dovilę Juodkaitę.

4p.

“Sočio olimpiadoje turėsime daugiau biatlonininkų, nei jų buvo Vankuveryje. Rezultatai rodo, kad mūsų darbas nenuėjo veltui”, - pasibaigusį sezoną įvertino Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.

15p.

UŽSIENIS MINDAUGAS KLUSAS

B.Berezovskis galėjo pasikarti

Savaitės pradžioje Vilniuje viešėjo pasaulinė muzikos garsenybė - Lietuvoje gimęs smuikininkas Julianas Rachlinas.

Atvyko be instrumento! Čia lankėsi ne kaip muzikas, o aktorius, kino bendruomenės narys. “Kino pavasario” žiūrovams jis pristatė bičiulio smuikininko Aleksejaus Igudesmano sukurtą dokumentinę juostą “Nosių šalis”.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Į Vilnių J.Rachlinas atvyko iš Varšuvos, Ludwigo van Beethoveno festivalio. Ten jis koncertavo su nuolatiniu muzikos partneriu pianistu Itamaru Golanu, taip pat gimusiu Lietuvos sostinėje.

2010 metais Vilniuje J.Rachlinas buvo paskelbtas UNICEF geros valios ambasadoriumi. Specialų ženklą jam įteikė aktorius seras Rogeris Moore’as.

Nuo tada kaip geravalis ambasadorius J.Rachlinas darbuojasi dviem šalims: Austrijai ir Lietuvai.

13p.

Didžiosios Britanijos policija pranešė, jog rusų oligarcho ir Kremliaus kritiko Boriso Berezovskio skrodimas parodė, kad jis greičiausiai pasikorė. Tyrimą atlikęs patologas nerado jokių smurtinės mirties įrodymų.

B.Berezovskis pastaraisiais mėnesiais jautėsi prislėgtas, nes pralaimėjo skaudžią teisinę kovą kitam Rusijos oligarchui ir Londono “Chelsea” futbolo klubo savininkui Romanui Abramovičiui. Po šios bylos Kremliaus kritiką kamavo depresija. Daugelis jo draugų teigė, kad oligarchas nusivylė gyvenimu.

7p.

Pramonė demonstruoja sveikatą Statistikos departamentas praėjusių metų pabaigoje “atpažino” beveik 140 gaminančių bendrovių. Jos sudaro 7 proc. visų pradėjusių realią veiklą subjektų. Daugiau nei pusė jų verčiasi medienos ir metalo apdirbimu.

Analitikai nurodo, kad metalo apdirbimas jaučia pakilimą, patyrę šaltkalviai ir kalviai, dirbę mašinų gamybos ir metalo apdirbimo gamyklose, kurios žlugo prieš porą dešimtmečių, dabar grįžta į rinką ir dirba savarankiškai. Gamybos bendrovės ūkio struktūroje sudaro vos apie 8 proc. visų įmo-

ORAI nių, o sukuria apie ketvirtadalį valstybės bendrojo vidaus produkto. Bet gamybos įmonių kūrimas Lietuvoje nedominuoja. O trys ketvirtadaliai visų pradėjusių veiklą įmonių yra registruotos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

10p.

Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

19p.

2

2013 03 27 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Vandens vartotojams nepriimtina direktyva ZIGMANTAS BALČYTIS

Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje ieškoma atsakymų į klausimus: miestų, miestelių vandentiekiai, šilumos tiekimo įmonės turi būti valstybės, savivaldybės, o gal juos reikia perduoti į privačių kompanijų rankas?

Europos Komisija (EK) siūlo vadinamąją Koncesijų direktyvą, kuri skatins valstybes ir savivaldybes perduoti privačioms kompanijoms

viešąsias paslaugas, tarp jų - vandens tiekimą. Siūlymas į privačias rankas perleisti visuomenei svarbias paslaugas kelia didelių abejonių ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojams.

EK nuomonė priešinga. Teigiama, kad direktyva palengvins privačių bendrovių atėjimą į viešąjį sektorių ir taip paskatins viešojo ir privataus sektorių partnerystę, o į privačias rankas atidavus vandens rinką vanduo taps labiau prieinamas Europos piliečiams, jo kokybė bus geresnė.

Dėl kokybės, kaip ir dėl skonio, galima dažnai ginčytis. Tačiau niekas neturėtų abejoti, kad privati kompanija sieks pelno geriamojo vandens

arba kitų paslaugų sąskaita. Ir ne visada tai būna naudinga vartotojams.

Pavyzdžių, kai paslaugos brangsta, o kokybė negerėja, toli ieškoti nereikia.

Gali būti, kad direktyva - tik pirmas žingsnis viešųjų paslaugų privatizavimo link.

Lietuvoje vandens tiekimas gyventojams yra savivaldybių funkcija, vandens tiekimo įmonės - savivaldybių nuosavybė. Ir nemanau, kad

šią situaciją reikėtų iš esmės keisti.

EK direktyvoje turėtų būti aiškiai numatyta, kad į privačias rankas visų viešųjų paslaugų nesiūloma perduoti, nes tai yra valstybės ir savivaldybių funkcijos. Taip pat pritariu Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijai, kuri teigia, kad visuomeninės paslaugos yra pagrindinės Europos socialinio modelio vertybės, tarp kurių ir pagrindinių teisių gynyba, lygiateisiškumas, universalumas, tęstinumas, prieinamumas, vartotojų apsauga ir demokratinė kontrolė.

Europos Parlamento (EP) komitetuose prasidės aktyvus minėtos direktyvos svarstymas. Neabejoju,

kad direktyva sulauks rimtų korekcijų, o gal net ir EP nepritarimo. Be to, direktyva bus tik rekomendacinio pobūdžio, todėl jos vykdymas nebus privalomas.

Vis dėlto gali būti, kad direktyva tik pirmas žingsnis viešųjų paslaugų privatizavimo link. Net būdama rekomendacinio pobūdžio, direktyva gali būti naudojama kaip papildomas argumentas siekiant privatizuoti visuomenei jautrias sritis, tarp jų ir geriamojo vandens tiekimą. Turime dėti pastangas, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su kai kurių miestų šildymo sistemomis, kurios buvo perduotos į privačias rankas, o šildymo kainos nepaaiškinamai išaugo.

•

Redakcijos paštas

Seimo tribūna

Žmogaus teisės ir socialinis egoizmas Ligoninė, kurioje jautėmės saugūs Apie žmogaus teisių apsaugą, skirtingą jų reglamentavimą Lietuvoje ir Europoje kalbamės su Seimo senbuviu Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) nariu konservatoriumi Egidijumi Vareikiu.

- Kokiose srityse, jūsų akimis, Lietuvoje dažniausiai pažeidžiamos žmogaus teisės?

- Sakoma, kad žmogaus teisių niekada nebus per daug, pati teisių samprata nuolat kinta, tad pokyčiams ir tobulumui ribų nėra. Pagal tarptautinius standartus Lietuva laikoma funkcionuojančia demokratija, kur pagrindinės žmogaus teisės iš tiesų gerbiamos ir ginamos. Kaip žinoma, esame laisva šalis, turime laisvą žiniasklaidą, galimybę laisvai politinei raiškai. Teisių realizavimas, aišku, turi būti reglamentuotas įstatymais, ir nesusipratimų dažnai kyla ne dėl pačių žmogaus teisių pažeidimo, bet dėl reglamentavimo. Sakysime, kad ir dėl vienos jaunimo grupės eitynių - vieni turi teisę rengti eitynes, kiti - prievolę užtikrinti tvarką, tačiau interesai gali nesutapti. Taip pat gauname skundų, kad kartais pažeidžiamos sulaikytųjų ir įkalintųjų teisės, pastaraisiais metais daug kalbama apie seksualines mažumas. Tačiau nė vienu atveju Lietuvoje rimtų tarptautinių žmogaus teisių konvencijų pažeidimų nėra. Yra daug skundų dėl smurto šeimose, vaikų teisių pažeidinėjimo. Pasigirsta priekaištų, kad rūpindamiesi nusikaltėlių teisėmis pamirštame aukos teises, arba kaip nors pozityviai diskriminuodami mažumas skriaudžiame didžiąją visuomenės dalį.

- Neseniai Seimo ŽTK pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neleisti draudikams nustatyti skirtingus draudimo įkainius, atsižvelgiant į lytį. Kaip vertinate visuomenėje įsišaknijusį stereotipinį požiūrį į vyrus ir moteris?

- Ne visai suprantu, ką laikote stereotipu - ar tai, kad vyrai ir moterys daug kuo skiriasi - ir fiziologija, ir fizine jėga,

Romo Jurgaičio nuotrauka

E.Vareikis: “Žmogus turi tuo daugiau teisių, kuo geriau atlieka savo pareigas.” ir sveikatos problemomis?.. Nėra geresnės ar blogesnės lyties, neprotingu stereotipu laikau kai kurių žmonių norą moteris žūtbūt paversti silpnais vyrais, o vyrus “sumoteriškinti”. Įvairūs genderiniai projektai nėra žmogaus teisių plėtra. Tai veikiau klydinėjimai žmogaus teisių problematikoje - per juos griaunamas šeimos kaip lyčių harmonijos institutas, atsiranda nesveika konkurencija ir socialinis egoizmas.

- Esate ne tik Seimo ŽTK, bet ir Europos reikalų komiteto narys. Ar šiandien mes, europiečiai, vienodai suprantame žmogaus teises?

- Žmogaus teises suprantame skirtingai, nors gal ir norėtume suprasti vienodai. Europos Sąjungos valstybėse pagrindinės žmogaus teisės nepažeidinėjamos, bet yra skirtingas jų realizacijos reglamentavimas, skirtinga šalių istorija taip pat sukuria skirtingas tradicijas. Pavyzdžiui, visi turi teisę į mokslą, bet švietimo ir aukštojo mokslo sistemos gali būti įvairios. Įvairiose šalyse skirtingai galima naudotis politinėmis laisvėmis, mažumų teisėmis, kai kuriose šalyse yra valstybinė religija ir kitų specifinių reiškinių.

Greit sueis dešimt metų, kai dirbu ir Europos Tarybos Parlamenti-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

nės Asamblėjos (ETPA) Teisingumo ir žmogaus teisių komitete. Praeitais metais ten pateikiau raportą “Priverstinis gyventojų perkėlimas kaip žmogaus teisių pažeidimas”. Deportacijos ir priverstinis perkėlimas yra mūsų šalies skaudi praeitis. Tokių skaudulių turi dešimtys Europos valstybių, tačiau ne vienoje jų tai - ir šių dienų realybė.

- Kokie jūsų, kaip Seimo ŽTK nario, šioje kadencijoje keliami prioritetai?

- Neabejotinai daug dėmesio teks skirti žmogaus teisių apsaugai šeimoje, kartu saugant ir pačią šeimą, jos pamatines vertybes, turint galvoje ne visada pozityvias tendencijas Europoje. Teks dirbti politinių teisių tobulinimo srityje. Nors Lietuvos rinkėjai dabar ir taip turi santykinai didelį pasirinkimą balsuojant, gali būti šioje srityje pakeitimų, palengvinančių, pavyzdžiui, balsavimą užsienyje. Ekonominių teisių srityje reikės tiksliau reglamentuoti darbo jėgos judėjimą, taip pat laukia užsieniečių teisinės padėties nagrinėjimas, teisės socialinėje ir kultūros srityse.

Pridursiu, kad galioja paprasta tezė - žmogus turi tuo daugiau teisių, kuo geriau atlieka savo pareigas.

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

kia laukti vien konsultacijos, o ką jau kalbėti apie operacijas. Tad didesnės beprotybės, kaip uždaryti tokią ligoninę, nebuvo galima sugalvoti. Juk sugriauti tai, kas per dešimtmečius buvo sukurta, proto nereikia. Lietuvoje ne pirmas atvejis, kai dėl kelių žmonių neatsakingumo kenčia visa tauta.

Juk dėl to nukentės patys bejėgiškiausi Lietuvos žmonės - ligoniai, kuriais galime tapti bet kuris iš mūsų.

Mes, paprasti žmonės, esame bejėgiai ką nors pakeisti, nebent eitume mitinguoti. Manau, mano, kad ir nesklandžioms, mintims pritartų daugelis Lietuvos gyventojų, kuriems yra tekę gydytis šioje ligoninėje. Kartu noriu pareikšti nuoširdžiausius padėkos

Didesnės beprotybės, kaip uždaryti tokią ligoninę, nebuvo galima sugalvoti. žodžius buvusio mikrochirurgijos skyriaus darbuotojams, ypač mikrochirurgui Vytautui Tutkui, kuris daugiau kaip prieš 10 metų mano sūnui atliko dvi sudėtingas kelio sąnario operacijas. Dabar jis yra darbingas, visavertis žmogus. Kuo geriausios kloties darbe ir gyvenime linkiu jam ir visiems ten dirbusiesiems.

•

Janina iš Utenos

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

Perskaičiusi “Lietuvos žiniose” vasario 23-iąją išspausdintą Aistės Masionytės straipsnį “Raudonasis Kryžius patrauktas į nebūtį” labai susijaudinau ir nutariau parašyti šio straipsnio tęsinį.

Jei būtų uždarę kurią nors kitą ligoninę, būčiau pagalvojusi: “Nebus šios, bus kita.” Tačiau kai uždarė Raudonojo Kryžiaus ligoninę, mano mintys tik tokios, kad kitos tokios ligoninės Lietuvoje nėra ir neaišku, ar kada bus. Gydytis man ir mano šeimos nariams teko įvairiose Lietuvos ligoninėse. Tačiau jau pirmą kartą patekusi į Raudonąjį Kryžių pajutau didžiulį skirtumą. Gydytis čia teko ne kartą, ypač mikrochirurgijos skyriuje, operavo ir mane, ir mano sūnų ne vieną kartą. Sklandų medikų kolektyvo darbą jautė visi ligoniai, kurie gydėsi šioje ligoninėje. Mane labiausiai žavėjo gydytojų paprastumas, nuoširdumas.

Ten patekusi jaučiausi kaip namie: ir slaugytojos, ir gydytojai, ir ligoniai buvo tarsi viena šeima. Ligoninėje tvyrojo tokia gera atmosfera, kad, atrodė, ir be vaistų galėtum pasveikti. Ši ligoninė garsėjo dar ir tuo, kad čia buvo taisomos kitose ligoninėse medikų pacientams padarytos klaidos.

Jaučiausi saugi, nes žinojau, kad prireikus turėsiu kur ieškoti kvalifikuotos medicinos pagalbos, ir be papildomo užmokesčio. Tačiau dabar to jausmo nebėra. Vilniaus ligoninės taip perpildytos, kad po kelis mėnesius rei-

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

LRT - tuo pačiu keliu

LRT vadovai ir jų vadovavimo laikotarpiai Audrius Siaurusevičius 2008-2013

TOMAS BAŠAROVAS

Prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vairo dar vieną kadenciją stovės dabartinis visuomeninio transliuotojo vadovas Audrius Siaurusevičius. Vakar jis tikino nenukrypsiąs iš jau praminto kelio.

LRT taryba naują generalinį direktorių vakar rinko nuo ryto iki pat vakaro.

Uždarame pasėdyje 12 narių taryboje kiekvienas kandidatas egzaminuotas atskirai. Į LRT vadovo postą pretendavo septyni kandidatai - Žurnalistų sąjungos primininkas, buvęs LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, žurnalistas ir komunikacijos specialistas, buvęs naujienų agentūros BNS vadovas Edvinas Butkus, žurnalistas ir televizijos prodiuseris Saulius Jakutavičius, signataras Virginijus Pikturna, draudimo bendrovės ERGO strateginio marketingo direktorius Irmantas Šerys bei dabartinis LRT generalinis vadovas A.Siaurusevičius. Slaptu balsavimu LRT taryba jam išreiškė pasitikėjimą ir visuomeniniam Lietuvos transliuotojui vadovauti paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai.

Išrinktas per antrąjį turą LRT tarybai laikinai vadovaujanti Nacionalinės dailės galerijos vadovė, dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė vakar nekomentavo, kodėl buvo pasirinkta būtent dabartinio visuomeninio transliuotojo vadovo kandidatūra. “Neturiu jokių nei asmeninių, nei komisijos pastebėjimų, galiu tik informuoti, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimus laimėjo A.Siaurusevičius balsų dauguma. Visą detalesnę informaciją rasite protokole, kuris bus paskelbtas internete”, - LŽ patikino L.Jablonskienė.

LRT tarybai priklausantis buvęs ilgametis Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas rinkimų rezultatų taip pat nepanoro komentuoti.

“Tegaliu pasakyti, kad A.Siaurusevičius laimėjo antrajame balsavimo rate”, - prasitarė jis. Pagal LRT patvirtintas taisykles, nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau kaip pusės tarybos narių balsų skelbiamas pakartotinis slaptas balsavimas dėl dviejų daugiausia balsų surinkusių pretendentų.

Kuris kitas kandidatas su A.Siaurusevičiumi varžėsi dėl LRT vadovo pos-

Kęstutis Petrauskis 2003-2008

Valentinas Milaknis 2001-2003

Vaidotas Žukas 2000-2001

A.Siaurusevičius visuomeninio transliuotojo vadovu perrinktas per antrąjį balsavimo ratą. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka to per antrąjį turą, Č.Juršėnas vakar neatskleidė.

Sieks tęstinumo Po LRT tarybos paskelbto verdikto, kaip ir po susitikimo su tarybos nariais, A.Siaurusevičius pabrėžė darbų tęstinumo svarbą. “Jau jums sakiau ir toliau galiu pakartoti, kad esame teisingame kelyje, tai reikia tęsti ir stiprinti. Visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui, mes turime gaminti produkciją, kuri turės išliekamąją vertę, ir kartu, aišku, konkuruoti rinkoje”, - žurnalistams teigė jis. Pasak A.Siaurusevi-

tai visuomeniniam transliuotojui negailėjo ir kritikos. “Tai yra skandalas, gėda”, - taip apie sporto žinias LRT programose kalbėjo žurnalistas, šiuo metu su komunikacijos projektais privačiose kompanijose dirbantis E.Butkus. Dabartinė visuomeninio transliuotojo laidų kokybė netenkino ir prodiuserio S.Jakutavičiaus. Jis ragino atsigręžti į jaunimą. “Kad ir kaip būtų, LRT auditorija metų metais senka, ji orientuota į vyresnius žiūrovus.

Mes galime turėti situaciją, kad po 1015 metų nebus kam žiūrėti”, - teigė kandidatas į LRT vadovus.

A.Siaurusevičius: “Esame teisingame kelyje.

Visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui.” čiaus, ir kitus penkerius metus pagrindinis LRT prioritetas išliks kultūra.

Jis vylėsi, kad sunkiausi visuomeninio transliuotojo laikai jau praeityje. “Mes visada gyvename tarp misijos ir reitingų, ir to neišvengsime. Buvome ir esame trečioje vietoje, tiesiog įvyko epochiniai pokyčiai perėjus prie skaitmenos, tai pakeitė peizažą. Gal nepakeitė vietų, bet visų pirmų trijų didžiausių kanalų žiūrimumas krito, mūsų - mažiausiai”, - pažymėjo LRT vadovas.

Ir siūlymai, ir kritika Pristatydami savo veiklos programą LRT vadovo posto siekę kandida-

L.Pociūnienė savo, kaip būsimos visuomeninio transliuotojo vadovės, vizijoje išskyrė kūrybinio potencialo svarbą. “Manau, reikia atidžiai įvertinti kūrybines galimybes ir tas galimybes, kurias LRT turi, bet jų neturi komerciniai transliuotojai. Vis dėlto jos nėra pakankamai išnaudojamos, įskaitant ir finansines galimybes.

Būtinybę tobulinti visuomeninio transliuotojo valdymą pabrėžė buvęs LRT tarybos pirmininkas D.Radzevičius. “LRT yra viena didžiausių žiniasklaidos kompanijų Lietuvoje, joje yra gana daug skirtingų kanalų: radijas, televizija, internetas. Tačiau šiandieni-

Trumpai MOTERĮ APGYNĖ EŽTT Sugyventinio smurtą patyrusi panevėžietė laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Šis vakar paskelbė, kad valstybė nesuteikė moteriai adekvačios apsaugos. Strasbūre įsikūręs teismas nusprendė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri draudžia žiaurų ir nežmonišką elgesį, ir priteisė panevėžietės naudai 5 tūkst. eurų (17 tūkst. 264 litus) neturtinės žalos atlyginimo. Moteris dar 2001 metų vasarį kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, teigdama, kad ją mušė sugyventinis.

2002 metų vasarį teismas nurodė prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą, vyrui buvo pateikti įtarimai.

Vėliau tyrimas buvo kelis kartus sustabdytas ir galutinai nutrauktas 2005 metų birželį. Tačiau EŽTT nurodė, jog pareigūnai gavo pakankamai informacijos, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, ir turėjo pareigą veikti.

3

LAISVŲ KĖDŽIŲ SEIME NELIKO

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seime vakar prisiekė trys nauji parlamentarai - (iš kairės) socialdemokratai miškininkas Kazys Grybauskas ir ekonomistas Aleksandras Zeltinis, taip pat “tvarkietis” kelių inžinierius Algimantas Dumbrava. Prisiekus trims naujai išrinktiems parlamentarams, Seime pirmą kartą nuo kadencijos pradžios dirba visi nariai - 141 tautos atstovas. Rinkimų rezultatai sustiprino valdančiosios koalicijos pozicijas Seime. Socialdemokratų partijos frakcija padidės iki 40 narių, “Tvarkos ir teisingumo” - iki dešimties.

SVARSTO KIRSTI PER PAŠALPAS Švietimo ir mokslo ministras “darbietis” Dainius Pavalkis sako, kad vaikų mokslu nesirūpinančius tėvus būtų galima drausminti per pašalpas ir lengvatas. “Turėjome diskusiją su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad būtų galima susieti tėvų gaunamą pašalpą, finansavimą, lengvatas su tuo, ar jų vaikai mokosi, ar nesimoko”, - vakar opozicinės konservatorių frakcijos posėdyje sakė ministras. Vėliau klausiamas, kaip galėtų veikti tokia sistema, jis teigė kol kas nenorintis konkretizuoti. Anot ministro, probleminių šeimų vaikus būtų galima apgyvendinti prie mokyklų išlikusiuose bendrabučiuose, jei sąlygos ten būtų geresnės nei šeimoje. Konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė frakcijos posėdyje tvirtino, kad Lietuvoje mokyklos nelanko per 13 tūkst. vaikų.

BNS, LŽ

Arvydas Ilginis 1997-1999

nė struktūra ne visai padeda sklandžiai tarpusavyje, bendradarbiauti ir užtikrinti kokybišką, tarkime, naujienų tarnybų darbą”, - pažymėjo jis.

Vytautas Kvietkauskas 1996-1997

Nepriekaištinga reputacija ir atlygis Viešame konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas gali dalyvauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Iš pretendentų reikalauta turėti aukštąjį universitetinį (magistro kvalifikacijos laipsnį) ar jam prilygintą išsilavinimą, mokėti lietuvių ir dar bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovavimo darbo patirtį.

LRT tarybos parengtose viešo konkurso taisyklėse pabrėžiama, kad pranašumu laikoma pretendento patirtis Lietuvos kultūros, mokslo, švietimo ir visuomenės informavimo srityse.

LRT generalinio direktoriaus atlygis, neatskaičius mokesčių, siekia apie 13 tūkst. litų.

Laimonas Tapinas 1992-1995

Skirmantas Valiulis 1990-1992

Domijonas Šniukas 1989-1990

•

Lietuvos jaunime!

Tu jau eini. Kodòl tavyje matau vilties Ïenklà?

Js, jaunieji, galit atnaujinti Ïemòs veidà.

Ateikite, imkite Lietuvà ∞ rankas kaip savo gyvenimo reikalà.

Js˜ gyvenimas gali tapti platus ir prasmingas.

Tai js˜ proga, js˜ ‰alis.

Atmeskite beprasmizmà, kai gyvenimas - tik laikui praleisti.

Nepavirskite kokia nors pramogòli˜ ir pliu‰ki˜ armija.

Kaip ir godÏi˜ karjerist˜ ringu.

Jums tenka kilnesnò misija, kurios nepadoru atsisakyti.

Ruo‰kitòs ir ateikite, imkite Lietuvà ∞ savo rankas kaip kartos pa‰aukimà, kurkite jà geresn´. Teprisikelia.

Velyk˜ ‰ventò turi didel´, visokeriopà prasm´.

Visa ‰irdimi - VYTAUTAS LANDSBERGIS

•

4

2013 03 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

Kadrų galvosūkį sprendžia visuomenininkai tokioje gana sudėtingoje srityje”, - teigė J.Razma. Pasak jo, “didelių priekaištų dabar dirbančiai kontrolieriai lyg ir nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad nėra geresnių kandidatų”.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Į kadenciją baigiančios lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės postą nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą skirti teisininkę Dovilę Juodkaitę.

Po Velykų Seimas turės spręsti, kam patikėti lygių galimybių kontrolieriaus kėdę. Keturiolika metų šiame poste dirbančios A.Burneikienės kadencija baigiasi lygiai po mėnesio. Šiuo metu ji dar pavaduoja nėštumo atostogų išėjusią vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę. A.Burneikienė neslepia nesulaukusi iš valdančiųjų jokių siūlymų dėl tolesnių karjeros galimybių. Seimo valdančiosios koalicijos atstovai tikina kol kas nesvarstę, kas galėtų vadovauti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Kad parlamentarams apsispręsti būtų lengviau, į pagalbą jiems suskubo visuomenininkai. Vadovauti tarnybai jie parinko ne vienus metus žmogaus teisių bei lygių galimybių srityje dirbančią teisininkę D.Juodkaitę.

Ėmėsi iniciatyvos Nevyriausybinės organizacijos, tarp jų - Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos žydų bendruomenė, Romų visuomenės centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, rašte Seimo frakcijoms taip pat pateikė kai kurių lygių galimybių sritį reguliuojančių įstatymų pataisų. Be kita ko, siūloma sustiprinti ir išplėsti lygių galimybių kontrolieriaus skiriamas sankcijas už lygių galimybių pažeidimus, apriboti kontrolieriaus kadenciją iki dviejų.

“Viliamės, kad Seimas apsvarstys mūsų siūlymą. Pilietinės organizacijos turi teisę teikti siūlymus ir dėl įstatymų tobulinimo, ir dėl kandidatūrų.

Būtinos žinios ir patirtis

Keturiolika metų lygių galimybių kontroliere dirbančios A.Burneikienės kadencija baigiasi po mėnesio.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Mes tiesiog dalyvaujame demokratiniame procese”, - LŽ aiškino Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

“Turėjau šiek tiek abejonių”, - apie sutikimą kandidatuoti sakė nevyriausybinių organizacijų parinkta kandidatė D.Juodkaitė. Vilniaus universitete ji yra įgijusi teisės magistro laipsnį, vėliau profesines studijas tęsė Niujorko Kolumbijos universitete. Kaip teisininkė aktyviai dirba nevyriausybiniame sektoriuje, specia- lizuojasi žmogaus teisių ir negalios srityse. Kaip ekspertė nuolat dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose nediskriminacijos, psichikos sveikatos, pacientų, neįgaliųjų teisių klausimais.

Laiko dar yra Didžiosios Seimo frakcijos tikino dar nesulaukusios nevyriausybininkų rašto. “Kontrolieriaus klausimo frakcijoje kol kas nesvarstėme”, - LŽ teigė valdančiosios Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Ji neatmetė galimybės, kad šiame poste bus siūloma likti A.Burneikienei. “Kai gausime raštą, tuomet ir svarstysime”, patikino kitos valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Petras Narkevičius. Pasak jo, laiko iki dabartinės kontrolierės kadencijos pabaigos dar yra. “Seime visi procesai vyksta gana greitai”, - pridūrė parlamentaras. Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-

čionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad visuomeninių organizacijų siūlymas “bent jam asmeniškai būtų svarbus faktorius”. Kita vertus, prisipa-

A.Burneikienė neslėpė, kad gavusi siūlymą likti dabartiniame poste sutiktų. “Tačiau jokių pokalbių šia tema kol kas nebuvo”, - tikino kontrolierė. Jos kadencija baigiasi balandžio 27 dieną. A.Burneikienė prisiminė, kad sudėtingiausias veiklos laikotarpis buvo pati pradžia, kai tarnyba buvo kuriama “nuo nulio”.

“Nebuvo lengva ir tarptautiniu mastu gerą tarnybos vardą užsitarnauti. Manau, kad dabar Europoje atrodome neblogai”, - sakė kontrolierė. A.Burneikienė patikino, kad per visus veiklos metus niekada nesikišo į politiką. “Tiesioginės įtakos ar spaudimo dėl sprendimų priėmimo niekada nesulaukdavau ir iš politikų”, - pasidžiaugė pareigūnė. Teisininkė įsitikinusi, kad tokiame darbe būtinos ne tik žinios, bet ir gyvenimo patirtis.

Pagal įstatymą lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo

Kad parlamentarams būtų lengviau apsispręsti dėl naujojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovo, į pagalbą jiems suskubo visuomenininkai. žino suprantąs, kad pareigūno skyrimą lems valdančiųjų balsai. “Žinoma, norėtųsi, kad skyrimai į tokias pareigas nebūtų politiniai, o kad būtų ieškoma žmogaus, turinčio užsidegimo dirbti

valstybės valdžios bei valdymo institucijose stažą. Pareigūną Seimo pirmininko teikimu 5 metams skiria ir atleidžia Seimas. Kontrolieriaus kadencijų skaičius neribojamas.

•

Reikšmingų įvykių sąraše karaliauja krepšinis ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vyriausybei pateiktame visuomenei reikšmingų įvykių, rodomų per televiziją, sąrašo projekte daugiausia dėmesio skiriama sporto renginiams, ypač krepšinio varžyboms. Tačiau kelios sporto federacijos prašo dar sykį peržiūrėti sąrašą ir nuošalyje nepalikti plaukimo bei penkiakovės rungtynių. Į Kultūros ministerijos Vyriausybei pateiktą patobulintą visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo projektą įtraukta keliolika renginių, kurie turėtų būti rodomi nacionalinės televizijos programose, nemokamai prieinamose visuomenei. Europos Komisijai (EK) įvertinus atitiktį reikšmingumo kriterijams, sąraše nebeliko pasaulio ir Europos lengvosios atletikos čempionatų finalinių etapų rungčių, kuriose dalyvauja mūsų šalies sportininkai.

Taip pat oficialių futbolo rungtynių, kurias žaidžia Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė.

Įtraukė Eurolygą Siūloma, kad per televiziją būtų transliuojamos vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės: atidarymo ir uždarymo ceremonijos, taip pat varžybos, kuriose dalyvauja mūsų šalies sportininkai. Į visuomenei reikšmingų renginių sąrašą įtrauktos krepšinio rungtynės, kurias žaidžia Lietuvos na-

cionalinė vyrų krepšinio rinktinė pasaulio, Europos čempionatuose, vasaros olimpinėse žaidynėse ir atrankos turnyruose į šiuos sporto renginius.

Projekte numatyta, kad per televiziją turėtų būti transliuojamos pasaulio, Europos vyrų krepšinio čempionatų, olimpiadų vyrų krepšinio turnyrų pusfinalių ir finalo rungtynės, nesvarbu, ar jose dalyvauja mūsų šalies rinktinė. Taip pat visuomenė turėtų galimybę nemokamai

Sąraše nebeliko pasaulio ir Europos lengvosios atletikos čempionatų finalinių etapų rungčių, kuriose dalyvauja mūsų šalies sportininkai. matyti Eurolygos vyrų krepšinio turnyro rungtynes, kuriose žaidžia Lietuvos vyrų krepšinio komanda.

Mūsų šalies žiūrovams privalu būtų transliuoti pasaulio ir Europos vyrų futbolo čempionatų, olimpinių žaidynių vyrų futbolo turnyrų pusfinalio ir finalo rungtynes, Lietuvos dainų šventę.

Koreguoti netikslinga Kaip rašoma kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytame sąrašo projekto teikime, Lietuvos futbolo, Krepšinio, Plaukimo ir Lengvosios at-

giamos papildomos diskusijos”, - teigiama Š.Biručio rašte.

Pirmasis regione

N.Maliukevičius: “Priimtas toks sąrašas būtų pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje.” / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka letikos federacijos siūlo sudaryti naują darbo grupę, kuri iš naujo svarstytų projektą, į jį įtraukdama plaukimo bei penkiakovės sporto šakas.

Tačiau, Kultūros ministerijos nuomone, taip elgtis šiuo metu netikslinga. Pažymima, kad į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą renginiai įtraukti vadovaujantis keliais kriterijais: ypatingu visuotiniu atgarsiu valstybėje, bendrai pripažįstama išskirtine kultūrine reikšme gyventojams, nacionalinės komandos dalyvavimu tarptautinės reikšmės var- žybose ar turnyre. Dėl to, kad neatitiko šių rei-

kalavimų, iš reikšmingų įvykių sąrašo projekto buvo išbrauktos kelerios siūlytos rungtynės. “Teikiamas tvirtinti įvykių sąrašas buvo parengtas plataus rato suinteresuotų institucijų, taip pat aptartas viešose konsultacijose. Tiek pats sąrašas, tiek jo rengimo procedūra atsakingų EK institucijų įvertinta kaip atitinkanti Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas. Todėl, Kultūros ministerijos manymu, šiuo metu atnaujinti įvykių sąrašo rengimo procesą būtų netikslinga. Kartu pažymėtina, kad ateityje dėl jo pakeitimo gali būti ren-

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narys Valentinas Stundys pažymėjo, kad norint pildyti sąrašą būtų susidurta su procedūrinėmis problemomis - viską darsyk reikėtų derinti su europinėmis institucijomis. “Atvirai kalbant, rimtų motyvų tam nelabai matyčiau”, - LŽ sakė jis.

Pasak V.Stundžio, Seimo ŠMKK svarstė, kiek nacionalinių renginių galėtų būti visuomenei reikšmingų įvykių sąraše. “Deja, didelio masto nacionalinių įvykių ne kažin kiek turime. Čia ir yra visa bėda - jie neatitinka masto kriterijų”, - pažymėjo jis.

Sąrašą rengusioje darbo grupėje dirbęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius aiškino, kad vienas esminių dalykų, įtraukiant įvykius į sąrašą, buvo jų svarbumas visuomenei, žiūrimumas per televiziją. Jis pažymėjo, kad įteisinus šį sąrašą jame numatytų įvykių transliacija per televiziją turės būti nemokama ir prieinama visuomenei. Europos transliuotojams suteikta galimybė apie įvykius parengti iki 90 sekundžių reportažus, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. “Priimtas toks sąrašas būtų pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje”, - atkreipė dėmesį N.Maliukevičius.

•

V-2

6

2013 03 27 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Už Europą, bet prieš eurą bendraminčiais jis nesėkmingai bandė užblokuoti Vokietijos Konstituciniame Teisme pagalbos Graikijai skyrimą.

Partijos steigėjai sako, kad jie neieško rėmėjų nei kairėje, nei dešinėje, o norintieji tapti jos nariais pirmiausia tikrinami, ar nėra nusiteikę ekstremistiškai, nors tai ir stabdo partijos augimą. Nuo kovo 7 dienos norą tapti partijos nariais jau deklaravo per 4000 žmonių, ir jie ateina iš įvairaus politikos spektro.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vokietijoje stiprėja nauja politinė jėga, balandį virsianti politine partija. Ji pirmoji ryžosi garsiai pasakyti tai, ko nori didžioji dalis vokiečių, t. y. atsisakyti euro ir susigrąžinti nacionalinę valiutą markę. Šios naujos euroskeptiškai nusiteikusios partijos steigėjas - makroekonomikos profesorius Berndas Lucke, buvęs Pasaulio banko patarėjas ir Krikščionių demokratų sąjungos narys. Tačiau jo pranešimas apie partijos “Alternatyva Vokietijai” įkūrimą ir jos tinklalapio internete sukūrimą šalyje sulaukė gana kontroversiško įvertinimo. Partijos steigiamasis suvažiavimas numatytas balandžio mėnesį, ir partijos įkūrėjas tikisi, kad iki vasaros kiekvienoje iš 16 Vokietijos žemių ji turės mažiausiai po 2000 narių, todėl jau galės dalyvauti rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

B.Lucke jau sulaukė daug paramos ir palaikymo iš kitų ekonomistų bei Vokietijos akademinio sluoksnio, kuris taip pat mano, kad Vokietijai verčiau reikėtų sudaryti bendrą bloką su tokiomis šalimis kaip Austrija, Suomija ir Nyderlandai, nes jos sugebėjo išlaikyti stiprią ekonomiką.

Euro “tvarkingas likvidavimas” B.Lucke sako, jog naujoji partija kelia tris pagrindinius tikslus, kurių svarbiausias - euro “tvarkingas likvidavimas” ir grįžimas prie nacionalinės valiutos arba mažesnių “labiau homogeniškos valiutos blokų sukūrimo”. Partija “Alternatyva Vokietijai” taip pat sieks, kad Europos Sąjunga (ES) būtų decentralizuota, nes joje per daug biurokratijos ir pernelyg akcentuojama bendros rinkos svarba.

B.Lucke pasisako už tiesioginę demokratiją ir už tai, kad svarbiausi klausimai būtų sprendžiami referendumu, kaip tai daroma Šveicarijoje.

Sėkmės rinkimuose nežadama

B.Lucke įsitikinęs, kad Vokietijoje atėjo laikas naujai partijai. / rferl.org nuotrauka B.Lucke tikina, kad jo partija bus proeuropietiška ir “klasikinė liberali”, o prieš Bendriją ji pasisako todėl, jog šiuo metu ES visiškai neatitinka pradinio jos kūrimo projekto ir tik kelia nesantaiką tarp europiečių, kai tenka spręsti, ką daryti su į

natyva Vokietijai” valdybos narė, einanti spaudos atstovės pareigas Frauke Petry. Ji aiškina, kad tokios valstybės kaip Graikija ir Portugalija, negalinčios konkuruoti su stiprią ekonomiką turinčiomis valstybėmis, verčiamos laikytis griežtų socialinių

Partija “Alternatyva Vokietijai” taip pat sieks, kad ES būtų decentralizuota, nes joje per daug biurokratijos ir pernelyg akcentuojama bendros rinkos svarba. ekonominę bėdą patekusiomis jos narėmis. Profesorius sako, kad ES sutartys imtos ignoruoti 2010 metais. Nors eurą ir pavyko išgelbėti, tam teko sulaužyti galiojančias taisykles ir pasikasti po bendros valiutos pamatais.

“Mes norime bendros Europos, bet nenorime euro, nes jis tik kelia sunkumų”, - sakė ir partijos “Alter-

įsipareigojimų, dėl to jose didėja nedarbas, ypač tarp jaunimo. Šios šalys pyksta dėl joms primetamų žaidimo taisyklių, ir Vokietija tampa jų priešu.

To nebūtų, jei Vokietija pasitrauktų iš euro zonos. “Kiekviena valstybė privalo turėti teisę atsisakyti euro.

Vokiečiai neina į gatves, nes padėtis darbo rinkoje gana rami. Jie neprotestuoja ir todėl, kad yra labai

kantrūs ir drausmingi. Bet mes kasdien gauname tūkstančius raginimų, kad jau laikas imti garsiai kalbėti apie tai, kas laikoma politiniu tabu. Mes kuriame partiją, nes jaučiame, jog užčiuopėme visuomenės nervą”, aiškino F.Petry.

“Vokietijoje sutinkama, kad šalies, o ir visos Europos, politiniame spektre turi teisę egzistuoti toks požiūris, kokį dėsto partijos “Alternatyva Vokietijai” kūrėjai. Tačiau šiuo metu Vokietijoje bet koks euroskepticizmas laikomas tabu. Vokietijos žiniasklaida aktyviai pasisako prieš populizmą ir dešiniojo sparno ekstremizmą, o šiuo metu per didinamąjį stiklą tyrinėja partijos narių sąrašą. Tai groteskiška”, - sakė ir vienas įtakingiausių naujosios partijos rėmėjų, buvęs Vokietijos pramonininkų asociacijos vadovas Hansas Olafas Henkelis. Šis buvęs eurofilas šiandien yra vienas įtakingiausių euro priešų. Pernai kartu su

Nors daug kas mano, jog partija “Alternatyva Vokietijai” įkurta pačiu laiku, abejojama, ar per rinkimus ji spės gauti 5 proc. balsų, kad galėtų patekti į Bundestagą. Šie rinkimai neabejotinai bus Angelos Merkel vadovaujamos centro dešiniųjų koalicijos ir centro kairiosios opozicijos varžytuvės. Kadangi naujoji partija orientuojasi į nusivylusius rinkėjus centro dešinėje, pavojingiausia ji gali būti A.Merkel. Kol kas ši gali guostis bent tuo, kad per sausio mėnesį vykusius rinkimus Žemutinėje Saksonijoje B.Lucke (tiesa, jis buvo kitos gana antieuropietiškai nusiteikusios Laisvųjų rinkėjų partijos kandidatas) surinko vos 1 proc. balsų, nes už jį balsavo tik keli šimtai rinkėjų.

Tačiau būtų nedemokratiška užkirsti kelią partijai “Alternatyva Vokietijai” vien dėl to, kad ji gali pridaryti sunkumų stipriai Krikščionių demokratų sąjungai. Kaip rodo apklausos, didžioji dalis vokiečių - vienas iš keturių - yra nusiteikę prieš eurą, ir vyriausybei tenka su tuo skaitytis. “Anksčiau ar vėliau A.Merkel ir kitiems Vokietijos politikams reikės varžytis ir su alternatyviosios partijos kandidatais”, - savaitraščiui “The Economist” sakė Berlyne įsikūrusio Atvirosios Europos fondo direktorius Michaelis Wohlgemuthas, taip pat atstovaujantis euroskeptiškai nusiteikusiam Vokietijos intelektualų elitui.

•

Išgelbėtas nuo bankroto, bet ne nuo krizės Kiprui skyrus 10 mlrd. eurų paskolą jo prezidentas pripažino, kad finansinio gelbėjimo programa bus skausminga, o gyventojai jau ėmė prieš ją protestuoti.

Kreipdamasis per televiziją į sunerimusius gyventojus prezidentas Nicas Anastasiadis pripažino, kad šalis buvo per plauką nuo griūties ir kad gelbėjimo programa bus skausminga, tačiau gavęs 10 mlrd. eurų Kipras galės viską pradėti iš naujo ir vėl atsistos ant kojų. Prezidento misija žūtbūtinėse derybose su tarptautiniais skolintojais buvo nepaprastai sunki, nes tai buvo didelis mūšis, bet jo tikslas - “pasiekti šalies išgelbėjimą” - buvo to vertas. N.Anastasiadis sakė suprantantis “kartėlį ir nusivylimą”,

kurį jaučia salos gyventojai “kai kurių mūsų gerbiamų partnerių” euro zonoje atžvilgiu, bet perspėjo, kad atsisakyti Europos bendrosios valiutos nebūtų tinkamas atsakas. Pasiektą susitarimą prezidentas pavadino geriausiu, kokį tik buvo galima pasiekti, ir pažadėjo pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl kilusios krizės.

Tačiau visi šalies bankai liks uždaryti iki ketvirtadienio, o paskui bus atidaryti tik kai kurie jų skyriai. Taigi jau aišku, kad bankininkystė bent jau kurį laiką tikrai nebus svarbiausia salos ūkio šaka. Nors naujasis susitarimas ir apsaugojo Kiprą nuo chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, dviejų didžiausių salos bankų stambieji klientai, tarp kurių daug Rusijos fizinių ir juridinių subjektų, patirs skaudų smūgį, nes didesniems nei 100 tūkst. eurų indėliams bus pritaikytas net 30 proc. vienkarti-

Skaudžią netekties valandą dėl mokslininkės, redaktorės dr. DANUTĖS ONOS ŽILIENĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame dukrą DAIVĄ ČERVOKIENĘ ir artimuosius. „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė

nis mokestis, o antras pagal didumą šalies bankas “Laiki” (Liaudies bankas) bus likviduotas.

Dėl šalyje numatomo bankų sujungimo daug žmonių neteks darbo. Veikiausiai bus užsukti skolinimo čiaupeliai ir vartotojams bei smulkiajam verslui.

Kipro darbo ministras Harris Georgiadis prognozuoja didžią recesiją ir nedarbo didėjimą, kalba apie sunkią naštą, teksiančią šalies žmonėms ir verslui. Tačiau ministras teigia, kad ir euro zona padarė klaidų. “Kai kurie sprendimai buvo priimti, o vėliau pa-

Dėl šalyje numatomo bankų sujungimo daug žmonių neteks darbo. Veikiausiai bus užsukti skolinimo čiaupeliai ir vartotojams bei smulkiajam verslui. keisti. Signalai, kuriuos gaudavome, dažnai būdavo prieštaringi”, - aiškino H.Georgiadis.

Trūkumų Europos Sąjungos (ES) institucijų darbe įžiūrėjo ir Lietuvos

“Jūs atėmėte iš mūsų ateitį!” - skelbia užrašas ant studentų atsinešto plakato. / Reuters/Scanpix nuotrauka prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijaus Udrėnas. Jis sako, kad ES institucijų, prieš 5 metus leidusių įsivesti eurą, “įžvalgumas nesiekė nė penkerių metų”, be to, jos neįvertino per daug išsipūtusio Kipro bankų sektoriaus. Tuo tarpu Lietuvai nebuvo leista įsivesti euro dėl mikroskopinio infliacijos viršijimo, nors Lietuva sunkmetį įveikė vien tik savo jėgomis.

Tačiau Kipro prezidento kreipimasis į gyventojus nenuslopino saloje kylančios pykčio bangos. Vakar per tūkstantį Kipro studentų atžygiavo

prie prezidentūros Nikosijoje, vos tik socialiniame tinkle “Facebook” pasirodė raginimas surengti demonstraciją prieš skausmingas finansinio gelbėjimo priemones. Buvo atsinešta plakatų su užrašais “Trejete, dink iš Kipro”, “Šalin rankas nuo Kipro!” O protestuotojams žygiuojant pro Darbo ministeriją, juos sveikino net vyriausybės darbuotojai. Šiandien protesto akciją prie prezidentūros organizuoja komunistų partija “Akel”.

•

The Economist, AFP, LŽ

2013 03 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

Šiaurės Korėja grasina smogti JAV

Sirijos nacionalinės koalicijos delegacija užėmė šiai šaliai skirtą vietą, kai Kataro emyras paprašė kitų arabų šalių lyderių pakviesti opoziciją oficialiai atstovauti Sirijai šiame viršūnių susitikime. Įtakingas opozicijos veikėjas Ahmedas Moazas al Khatibas, kuris yra viena populiariausių figūrų sukilime prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, sakė kalbą Kataro sostinėje prasidėjusiame arabų valstybių vadovų susitikime.

Šiaurės Korėjos liaudies armijos aukščiausiosios vadovybės pareiškime įsakoma “visoms artilerijos pajėgoms - strateginiams raketiniams daliniams ir tolimojo nuotolio artilerijos daliniams - paskelbti A klasės kovinę parengtį”. Šie daliniai turėtų būti pasirengę atakuoti “visas JAV karines bazes Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tarp jų - JAV žemyninę dalį, Havajus ir Guamą, taip pat - Pietų Korėją”. Taip sakoma pareiškime, kurį paskelbė Korėjos centrinė naujienų agentūra.

Nepaisydami gruodžio mėnesį įvykdyto sėkmingo Šiaurės Korėjos tolimojo nuotolio raketos bandymo, dauguma ekspertų mano, kad ši valstybė tikrą tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų smogti JAV žemyninei daliai, sugebės pasigaminti dar ne po vienų metų. Havajai ir Guamas būtų nepasiekiami Šiaurės Korėjos vidutinio nuotolio raketoms, tačiau jos galėtų smogti JAV karinėms bazėms Pietų Korėjoje ir Japonijoje.

Šiaurės Korėja griebiasi grasinimų, kurie dažniausiai būna iš piršto laužti.

Aukščiausiosios vadovybės pareiškimas pasirodė po to, kai Pietų Korėjos ir JAV kariškiai pasirašė naują paktą dėl bendro karinio atsako net į nedidelius provokacinius Šiaurės Korėjos veiksmus. Nors esami susitarimai numato JAV įsitraukimą visapusiško konflikto atveju, naujajame

Išplaukė į tarptautinius vandenis Sirijos opozicijos lyderiai pirmąkart atstovavo savo šaliai Arabų Lygos viršūnių susitikime Dohoje.

Šiaurės Korėja paskelbė savo artilerijos ir “strateginių” raketinių dalinių kovinę parengtį bei įsakė pasirengti smogti žemyninei JAV daliai, Havajams ir Guamui.

Sutiko plojimais A.M.al Khatibas sekmadienį nustebino opoziciją ir ją palaikančias arabų šalis, paskelbdamas, kad atsistatydina iš Sirijos revoliucinių ir opozicinių jėgų nacionalinės koalicijos vadovo posto, skųsdamasis dėl pasaulio nesugebėjimo apginkluoti sukilėlių. Tačiau jis vadovauja opozicijos delegacijai, kurioje taip pat dalyvauja sukilėlių ministras pirmininkas Ghassanas Hitto.

“Prašau jūsų leidimo pakviesti poną Ahmedą Moazą al Khatibą ir po-

protokole kalbama apie atsaką į riboto masto provokacijas. Šiuo protokolu užtikrinama JAV parama atsakomiesiems Pietų Korėjos veiksmams ir sudaromos sąlygos Seului prašyti bet kokios papildomos JAV karinės jėgos, kuri jam atrodys būtina. Šiaurės Korėja pastaruosius mėnesius nerimsta. Vasario 12 dieną ji įvykdė dar vieną branduolinį bandymą ir taip pašiurpino pasaulio valstybes. Po šio bandymo Jungti-

nės Tautos sugriežtino sankcijas šiai komunistinei totalitarinei valstybei.

Tačiau tai neatšaldė agresyvios Šiaurės Korėjos retorikos. Atsakydama į bet kokius komunistinei valstybei nepriimtinus kaimynės Pietų Korėjos veiksmus, Šiaurės Korėja griebiasi grasinimų. Dažniausiai šie grasinimai būna iš piršto laužti, tačiau vis vien kelia nerimą jos artimiausiai kaimynei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir visam pasauliui.

•

B.Berezovskio mirtį konstatavo į jo namus atvykęs medikas. Jo prietaisui parodžius, kad valdose gali būti pavojingos medžiagos, magnato namus patikrino cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų paieškos specialistai, tačiau nieko nerado. Policija nurodė, kad B.Berezovskio šeima prašė kai kurių detalių apie jo mirtį neskelbti, kol bus atliktas skrodimas. Pirma norima pasikalbėti su jo vaikais.

Paskutinė diena

Prieš mirtį B.Berezovskį užklupo depresija.

67 metų magnatas šeštadienį buvo rastas negyvas savo namuose Askote, į vakarus nuo Londono. “Skrodimo, kurį atliko Vidaus reikalų ministerijos patologas, rezultatai rodo, kad galima mirties priežastis - pasikorimas. Patologas nematė nieko, kas rodytų smurtines grumtynes”, - sakoma Temzės slėnio policijos pareiškime. Policija taip pat nurodė, kad kitų testų, tarp jų - toksikologinių, rezultatai paaiškės tik po kelių savaičių.

ną Ghassaną Hitto... užimti Sirijos vietos šiame viršūnių susitikime”, Kataro emyras šeichas Hamadas bin Khalifa al Thani pradėjo kasmetinį susitikimą kreipdamasis į dalyvius. Į salę įžengę Sirijos opozicijos lyderiai buvo pasveikinti plojimais.

Konfliktas nerimsta Kol Sirijos opozicija dalyvauja Arabų Lygos viršūnių susitikime Dohoje, kruvinos pilietinio karo batalijos pačioje Sirijoje toliau nerimsta. Nevyriausybinė organizacija “Syrian Observatory for Human Rights” pranešė, kad Sirijos prezidentui Basharui al Assadui lojalios pajėgos atsiėmė Homso miesto centriniame šalies regione Baba Amro rajoną. Nevyriausybinė organizacija apie šio rajono užėmimą paskelbė kitą dieną, kai opozicijos aktyvistai Abelio kaime netoli Homso rado 13 apdegusių lavonų, tarp jų penkių moterų ir keturių vaikų. “Sirijos režimo pajėgos po dvi savaites trukusių kovų atgavo visišką Baba Amro rajono kontrolę”, - nurodė ši Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija.

Vienas aktyvistas tame rajone patvirtino pranešimą ir sakė: “Sukilėliai atsitraukė iš Baba Amro.”

•

Šiaurės Korėja grasina paleisti raketą į JAV teritoriją. / AFP/Scanpix nuotraukos

Arabų Lygos viršūnių susitikime atsirado vietos ir Sirijos opozicijai.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Trumpai

B.Berezovskis galėjo pasikarti

Didžiosios Britanijos policija pranešė, kad rusų oligarcho ir Kremliaus kritiko skrodimas parodė, jog jis greičiausiai pasikorė.

7

Tęsiasi tyrimas Tyrimas dėl Boriso Berezovskio mirties jo namuose truks dar kelias dienas. “Policija bei ekspertai liks jo namuose, kol šis darbas bus baigtas.

Stengsimės apsaugoti incidento vietą”, - priduriama pranešime.

Policija jau buvo nurodžiusi, jog nėra jokių požymių, kad prie B.Berezovskio mirties prisidėjo koks nors kitas asmuo ar asmenys.

“Norėčiau pakartoti, kad šiuo metu neturime įrodymų dėl jokios trečios šalies dalyvavimo”, - sakė detektyvas Kevinas Brownas. Dėl šio atvejo delikatumo skrodimą atliko ne vietos ekspertas, o Vidaus reikalų ministerijos patologas.

Mirties dieną B.Berezovskio penkias valandas nesaugojo asmens sargybinis. Kremliaus kritikas įsakė apsaugininkui palikti jį vieną. Apsaugos darbuotojas paklausė B.Berezovskio įsakymo. Sugrįžęs magnato telefone jis

NERAMUMAI MIANMARE są ir suprato, kad magnatas gali būti miręs. Jis iškvietė medikus, šie patvirtino, kad B.Berezovskio gyvybė užgeso.

Nusivylė gyvenimu B.Berezovskis pastaraisiais mėnesiais buvo prislėgtas, nes pralaimėjo skaudžią teisinę kovą kitam Didžiojoje Britanijoje apsigyvenusiam rusų oligarchui ir futbolo klubo “Chelsea” savininkui Romanui Abramovičiui.

B.Berezovskis siekė daugiau kaip 3 mlrd. svarų kompensacijos ir kaltino R.Abramovičių šantažu, pasitikėjimo išdavimu ir vieno naftos kontrakto sąlygų sulaužymu. Tačiau šios bylos teisėjas pavadino B.Berezovskį “neįtikinamu ir nepatikimu liudytoju” ir nepatenkino jo ieškinio.

B.Berezovskis: “Praradau gyvenimo prasmę.

Nežinau, ką daryti toliau.” rado daugybę praleistų skambučių ir tai sukėlė įtarimą. Apsaugininkas, nujausdamas, kad gali įvykti kažkas negera, pradėjo ieškoti oligarcho jo namuose. Apieškojęs kelis kambarius, rado užrakintas vonios duris.

Apsaugos darbuotojas bandė pašaukti oligarchą, tačiau niekas neatsiliepė. Jis išlaužė vonios duris ir rado B.Berezovskį su drabužiais gulintį ant grindų. Aplinkui nebuvo matyti jokių kraujo pėdsakų, tačiau Kremliaus kritikas gulėjo be gyvybės ženklų. Apsaugininkas patikrino B.Berezovskio pul-

Kai pralaimėjo šį ieškinį, B.Berezovskį užklupo depresija. Daugelis jo draugų teigė, kad oligarchas nusivylė gyvenimu. Žurnalas “Forbes” savo interneto svetainėje paskelbė interviu, kurį B.Berezovskis penktadienį davė žurnalistui Iljai Žeguliovui. Jame oligarchas sakė, kad “gyvenimas nebeturi prasmės” ir jis tik norįs grįžti į Rusiją.

“Praradau gyvenimo prasmę. Nežinau, ką daryti toliau. Man 67 metai ir nebežinau, kaip toliau gyvensiu”, sakė B.Berezovskis.

•

Per pastarojo meto bendruomenių riaušes centriniame Mianmare žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 40. Riaušės akivaizdžiai parodė, kad tarp musulmonų ir budistų tvyranti įtampa yra didelis iššūkis Mianmaro vyriausybei, bandančiai reformuoti šalį po dešimtmečius trukusio ir prieš dvejus metus pasibaigusio kariškių valdymo. Ji paragino nutraukti “religinį ekstremizmą”, kuris gali sužlugdyti reformų procesą šalyje, kur gyventojų daugumą sudaro budistai. Riaušės, kurias išprovokavo ginčas vienoje aukso parduotuvėje, kovo 20 dieną prasidėjo Meiktiloje, esančioje 130 km į šiaurę nuo sostinės Neipido. Per jas buvo deginamos mečetės, griaunami namai, gatvėse gulėjo apdegę lavonai. Dėl smurto buvo sulaikyta dešimtys žmonių. Per riaušes ginkluoti asmenys, tarp jų - budistų vienuoliai, bastėsi gatvėmis ir grasino į Meiktilą atvykusiems žurnalistams. Tai buvo didžiausios tarpkonfesinės riaušės nuo smurto tarp budistų ir musulmonų protrūkio praėjusiais metais Mianmaro vakaruose esančioje Rakhaino valstijoje, kai žuvo mažiausiai 180 žmonių, o daugiau kaip 110 tūkst. buvo išvaryti iš savo namų.

AFP, BNS, “The Daily Paragraph”, “Forbes”, Reuters, LŽ

2013 03 27 Lietuvos žinios

Verslas

9

Sustabdę traukinius prarastų milijardą VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos savivaldybės ultimatyvus sprendimas riboti uosto traukinių eismą ir užtikrinti dviejų namų gyventojams ramybę sukėlė sumaištį dėl valstybei gresiančių milžiniškų nuostolių.

Ieškoma būdo, kaip to išvengti.

Klaipėdos savivaldybės administracija praėjusią savaitę informavo Susisiekimo ministeriją, kad nusprendė nebeleisti geležinkelio transporto eismo naktimis uostamiesčio Nemuno gatvėje esančiame geležinkelio ruože.

Nuo birželio 1 dienos tarp 22 ir 6 valandos bus draudžiamas traukinių eismas. Taip esą siekiama apsaugoti Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gyventojus nuo naktimis važiuojančių krovininių traukinių keliamo triukšmo ir vibracijos. Ministerija dar nespėjo pareikšti savo nuomonės.

Bet vakar uostamiestyje susirinkę bendrovės “Lietuvos geležinkeliai”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di-

namų gyventojų, kaip numatyta 2011 metais patvirtintame atnaujintame Nemuno gatvės detaliajame plane.

“Klaipėdiečiai ne kartą kreipėsi ir į visuomenės sveikatos centrą, Sveikatos apsaugos ministeriją. Tiriant skundų pagrįstumą atlikome matavimus, kurie parodė, kad triukšmas ir vibracija Nemuno gatvėje viršija leistinas normas. Diskutavome su uosto direkcija, krovos kompanijomis, raginome spręsti problemą, imtis priemonių”, nurodė savivaldybės atstovai.

Sulaukę didžiulio rezonanso vakar uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas ir administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasitarime toną sušvelnino. Jie ragino į protokolą sudėstyti kiekvienos šalies įsipareigojimus ir iki birželio 1 dienos pradėti juridinę gyventojų iškeldinimo procedūrą, numatant finansavimo terminus, kad draudimas riboti eismą neįsiteisėtų. Jei toks dokumentas nebūtų parengtas iki tos datos, savivaldybė sprendimo nestabdytų.

Uosto direkcijos atstovai kalbėjo, kad “dešimtmečius žmonės prie geležinkelio gyveno ir nesiskundė”, kad

“Sustabdžius maždaug po 180 geležinkelio vagonų kas naktį 201-ame uosto kelyje, stotyse susidarytų grūstys, prasidėtų prastovos, galop kroviniai pasirinktų kitus uostus.” rekcijos (KVJUD), trijų krovos kompanijų, kurių veikla būtų ribojama, Visuomenės sveikatos centro ir savivaldybės atstovai svarstė, kas turėtų finansuoti prieš 13 metų numatytą gyventojų iškeldinimą.

Ginčas dėl planų Savivaldybės sprendime sakoma, kad traukinių eismas būtų draudžiamas, kol KVJUD neiškeldins dviejų

triukšmo riba “nesibaigia ties tais namais”, kad detaliajame plane numatytos dviejų juostų gatvės nereikia, todėl iškeldinimą galima būtų pakeisti techninėmis kompensacinėmis priemonėmis - triukšmo slopinimo sienelėmis.

Bendrovės “Klaipėdos Smeltė” vadovas Rimantas Juška sakė neišmanantis, kaip akcininkams užsieniečiams paaiškinti Lietuvos valstybės posūkius investuotojų atžvilgiu - kai krantinėms

Dėl eismo apribojimo į tris kompanijas vedančiame kelyje uostas prarastų 3,5 mln. tonų krovinių per metus.

Gedimino Gudavičiaus nuotrauka

statyti panaudoti 116 mln. litų ir už įrangą sumokėti 120 mln. litų pakimba dėl sustabdyto gatvės rekonstrukcijos projekto ir nesurandamų maždaug 3,5 mln. litų butams išpirkti.

Prarastų pajamas “Lietuvos geležinkelių” Krovinių vežimo direkcijos vadovas Stasys Gudvalis uostamiesčio valdžiai aiškino, kad nutraukus traukinių eismą, sustabdžius maždaug po 180 vagonų kas naktį 201-ame uosto kelyje, stotyse susidarytų grūstys, prasidėtų prastovos, galop kroviniai pasirinktų kitus uostus ir Klaipėdos įmonės bei “Lietuvos geležinkeliai” prarastų 3,5 mln. tonų krovinių. “Nuostoliai būtų skaičiuojami milijonais. Bet eismo ribojimas įmanomas tik 2 atvejais: kai geležinkelis neatitinka techninių reikalavimų arba kai kyla pavojus eismo saugumui”, - Klaipėdos savivaldybės spren-

dimą analizavo geležinkelių atstovas.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė suprantantis, kad staiga priimtos sankcijos neatsirado iš niekur - problema buvo vilkinta daugybę metų. “Tai vienas būdų, kaip suinteresuotas puses susodinti prie vieno stalo. Šiandien aiškiai sutarėme, kad turi būti parengta reglamentuota veiksmų programa. Nežinau, ar tai tikrai kainuos tik 3,5 mln. litų. Manau, kad visos pusės ketinimų protokole savo galimybes nurodys”, - kalbėjo uosto vadovas.

R.Juškos nuomone, gyventojus iškeldinti būtina, kad nestrigtų ne tik “Klaipėdos Smeltės”, bet ir baltarusiškas trąšas kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalo bei kompanijos “Bega” verslas. Verslininkai pasirengę prisidėti, jeigu bus apibrėžtos baigtinės paramos ribos. “Gal “Klaipėdos Smeltė” dėl eismo stabdymo nukentėtų mažiausiai.

Bet mes teritorijoje teikiame Birių kro-

vinių terminalui vagonų perskirstymo paslaugas. Tai bendrovė, kuri pernai krovė 4 mln. tonų baltarusiškų trąšų. Jeigu iš Baltarusijos pajudėję vagonai strigtų Lietuvos keliuose ir laivai nebūtų laiku pakraunami, krovinys nuplauktų į tas erdves, kurios tik to ir laukia. Į Klaipėdą trąšos atkeliavo iš Ventspilio, jis nukonkuruotas. Bet geležinkelių eismo stabdymas - tik viena problema. Nesubalansuoti sprendimai neleidžia įgyvendinti ir mūsų konteinerių paskirstymo centro projekto sprendinių pagal tą patį detalųjį planą, pagal kurį numatyta iškelti gyventojus. Tik mes savo darbus darome, o savivaldybė ir uosto direkcija nepadarė to, ką turėjo atlikti”, - kalbėjo R.Juška. Anot jo, “Klaipėdos Smeltės” planas per 7 metus padidinti konteinerių apyvartą nuo 130 tūkst. iki 750 tūkst. konteinerių valstybei per verslo pajamas ir mokesčius galėtų duoti per 2 mlrd. litų naudos.

•

Astrave tilptų keturi reaktoriai ARVYDAS JOCKUS

Baltarusija neatmeta galimybės Astrave, 50 km nuo Vilniaus, statyti antrą atominę jėgainę. Kad tokie planai svarstomi, tvirtina aukšti baltarusių ir rusų atominės energetikos pareigūnai.

Atominė jėgainė Lietuvos rytinėje pašonėje turėtų dirbti 60-80 metų.

Manoma, kad paskui šioje teritorijoje būtų pragmatiška statyti kitus reaktorius. Jeigu Baltarusijai iki to laiko prireiktų antros atominės jėgainės, ją taip pat planuojama statyti Astrave.

Jau planuoja ir antrą atominę Baltarusijos energetikos ministerijos Atominės energetikos departamento direktorius Nikolajus Gruša tvirtina, kad ši valstybė aktyviai remia pirmos atominės elektrinės statybą ir jau svarsto apie tai, kodėl nepastačius ir antros.

“Kai 2020 metais pastatysime du energijos blokus, parengsime eksploatacijos personalą, infrastruktūrą, reguliuojančios institucijos įgis geros patirties. Specialistus rengs 6-7 aukštosios mokyklos. Vargu ar verta sustoti”, - naujienų agentūros “Belta” surengtoje interneto konferencijoje teigė N.Gruša. Jis pabrėžė, kad tikslinga svarstyti antros AE statybos galimybes, tačiau tam reikia turėti ilgalaikę šalies ekonomikos ir pramonės plėtojimo prognozę, aiškiai žinoti, kiek šaliai reikės elektros energijos ir kurių elektros gamybos pajėgumų planuoja-

S.Bojarkinas pažymėjo, kad Baltarusijos AE pagrindinė įranga galės dirbti 60 metų, o modernizavus papildomas sistemas jėgainės darbą būtų galima pratęsti dar 20 metų. / Arvydo Jockaus nuotraukos ma atsisakyti. “Vien Astravo aikštelėje galima pastatyti dar mažiausiai du energijos blokus”, - pridūrė N.Gruša.

Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” programų direktorius Sergejus Bojarkinas pažymėjo, kad ir Čekija bei Slovakija valstybiniu lygiu priėmė sprendimą didinti atominės energijos dalį šių valstybių energijos balanse. “Čekija užsibrėžė uždavinį 2030 metais atominėse jėgainėse gaminti 60 proc. elektros energijos, o Slovakija - 80 procentų. Šios šalys pagal dydį gali būti lyginamos su Baltarusija”, - sakė “Rosatom” atstovas.

Baltarusijos atominės energetikos departamento direktorius, be kita ko, pažymėjo, kad, renkantis Astravo AE projektą, buvo analizuojamas ne tik

rusų, bet ir vienos amerikiečių kompanijos ir prancūzų-vokiečių grupės projektai. Rusijos pasiūlymas, anot N.Grušos, nenusileido užsienio pasiūlymams, o pagal kai kuriuos rodiklius net buvo pranašesnis. “Labai svarbus klausimas ir kalbos barjeras.

Instrukcijų - daugybė. Svarbu kalbėti technologijų tiekėjo kalba. Techninių specialistų parengimo lygis anglų kalba ne toks aukštas, kad būtų galima adekvačiai reaguoti į bet kurią neeilinę situaciją”, - pripažino N.Gruša.

Dirbs 60-80 metų ir ilgiau Pirmoji Baltarusijos atominė elektrinė, Astrave, Gardino srityje, 20 km nuo rytinės Lietuvos sienos ir maždaug 50 km nuo Vilniaus, pradėta statyti 2012

metų balandžio viduryje. Jėgainę sudarys du energijos blokai (reaktoriai), kurių bendra galia 2400 megavatų (kiekvienas po 1200 megavatų). Statybai pasirinktas Sankt Peterburgo instituto “Atomenergoprojekt” sukurtas projektas “AES-2006”, pagal kurį šiuo metu Rusijoje statomos Leningrado AE-2 ir Baltijos AE Kaliningrado srityje, 11 km nuo Lietuvos pietinės sienos.

Vien šiais metais AE gamybos bazei sukurti planuojama išleisti 11,252 mlrd.

Rusijos rublių (apie 900 mln. litų). Jėgainės 1-ąjį bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2018 metų lapkritį, 2-ąjį 2020-ųjų liepą. Baltarusiai skaičiuoja, kad pradėjus veikti AE elektros energijos gamybos savikaina šalyje sumažės apie 20 proc., o gamtinių dujų impor-

to poreikis per metus sumažės maždaug 5 mlrd. kubinių metrų.

S.Bojarkinas minėtoje konferencijoje pažymėjo, kad Baltarusijos AE pagrindinė įranga galės dirbti 60 metų.

Paskui, modernizavus papildomas sistemas, jėgainės darbą būtų galima pratęsti dar 20 metų. “Tokiu atveju iš principo galima kalbėti apie 80 metų eksploataciją”, - tikino S.Bojarkinas.

“Rosatom” atstovas aiškino, kad baigus eksploatuoti atominę elektrinę jos vietoje pasėti žolę būtų nenaudinga.

“Juk iki stoties atvestos elektros perdavimo linijos, pastatyta infrastruktūra.

Protinga, išvedant iš eksploatacijos vieną reaktorių, šalia statyti kitą energetikos objektą. Kokį - dabar sunku pasakyti, tai parodys, kokios technologijos pasirodys po 80 metų. Tačiau pasaulyje priimta praktika, kad, nutraukus vieno reaktoriaus darbą, šalia statomas kitas”, - teigė S.Bojarkinas. Pasak jo, tokiu būdu galima sumažinti 20-25 proc. būsimo objekto kainos.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6842 +1,0171% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1103 +0,9002% 1 Šveicarijos frankas 2,8284 +0,1237% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3211 +0,9951% 1 DB svaras sterlingų 4,0754 +0,7018% 1 Latvijos latas 4,9174 +0,0081% 10 Lenkijos zlotų 8,2789 +0,0701% 100 Rusijos rublių 8,6951 +0,7038% 10 Švedijos kronų 4,1234 +0,5238% 1 Turkijos naujoji lira 1,4752 +0,7118% 10 Ukrainos grivinų 3,2969 +0,9554% 2013 03 27, LB

10

2013 03 27 Lietuvos žinios

Verslas

Pramonė demonstruoja sveikatą KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Statistikos departamentas praėjusių metų pabaigoje “atpažino” beveik 140 gaminančių bendrovių. Jos sudaro 7 proc. visų pradėjusių realią veiklą įmonių ir įstaigų.

Daugiau nei pusė į Statistikos departamento apskaitą patekusių gamybos bendrovių verčiasi medienos ir metalo apdirbimu, o trys ketvirtadaliai visų pradėjusių veiklą įmonių yra registruotos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

“Statistikos departamentas įmonės veiklą pripažįsta tik tada, kai ji iš tikrųjų veikia, realiai uždirba pinigus ir įsteigta ne tam, kad būtų perparduota”, - LŽ sakė UAB “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Pradėti sunkiau Pasak šio analitiko, gamybos bendrovės ūkio struktūroje sudaro vos apie 8 proc. įmonių, o sukuria apie ketvirtadalį valstybės bendrojo vidaus produkto, todėl naujų pramonės įmonių atsiradimas visada sveikintinas. Kita vertus, anot jo, natūralu, kad gamybos įmonių kūrimas Lietuvoje nedominuoja. “Pramonė nėra ta šaka, kurioje gali būti aktyviai steigiamos įmonės, nes čia reikia daugiau pradinio kapitalo, tenka prisiimti žaliavų, atsargų, kainų svyravimo riziką, - sakė R.Trumpa. Antai steigdamas transporto įmonę verslininkas gali planuoti pirkti dešimt automobilių, o pasikeitus aplinkybėms jam užteks ir penkių, bet gamyklą reikia pastatyti visą nepaisant situacijos, nes pusė gamyklos nepradės veikti.”

Tradicija ir patirtis Pasak R.Trumpos, neturėtų stebinti, kad tarp veiklą pradėjusių gamybininkų dominuoja medienos ir metalo apdirbimo įmonės. “Medienos perdirbėjai, baldininkai visada buvo tarp aktyviausiai besisteigiančiųjų, nes turime užtektinai ir savos žaliavos, ir kvalifikuotų darbuotojų.

Be to, šioje rinkoje visada buvo vietos ir smulkiesiems, juolab kad jie gali būti subrangovai”, - aiškino analitikas. Anot jo, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios pramonės aktyvumas nesuderinamas su naujos gyvenamosios statybos, baldų pramonei paprastai pateikiančios didelę dalį užsakymų, smukimu. Pernai bendra statybos apimtis tesiekė maždaug pusę ikikrizinio lygio, tačiau individuali statyba grįžo į 2007 metų lygį ir tik 15-20 proc. atsilieka nuo rekordinių 2008-ųjų, tad iš dalies užtikrina užsakymus smulkesnėms baldų bei medžio apdirbimo įmonėms.

Panašiai galima aiškinti kai kurių

Pramonės įmonės, kurių veikla Statistikos departamento buvo identifikuota 2012 m. IV ketvirtį

Patyrę meistrai grįžta į rinką, ir darbo jiems užteks bent 10-15 metų. smulkių metalo apdirbimo bendrovių atsiradimą. “Atliekame įvairiausius užsakymus - nuo durų rankenos, metalinės taburetės iki vartų ir įmantrių ornamentuotų atraminių kolonų gamybos”, - LŽ pasakojo Raudondvaryje (Kauno r.) įsikūrusios UAB “Romeza” direktorius Domas Gudelevičius. Ši bendrovė anksčiau vertėsi vien transportavimo paslaugomis, o pernai nusprendė pradėti ir kalvystės verslą. Vidutinis bendrovėje dirbančių kalvių amžius - 45-50 metų.

Tokie pavyzdžiai patvirtina R.Trumpos prielaidą, kad dabar metalo apdirbimas jaučia pakilimą. “Apie 1990uosius buvo uždaryta daug mašinų gamybos ir metalo apdirbimo gamyklų, anuometiniai trisdešimtmečiai šaltkalviai ir kalviai liko be darbo, o dabar šie jau patyrę meistrai grįžta į rinką, ir darbo jiems užteks dar bent 10-15 metų, kol ateis laikas į pensiją”, sakė R.Trumpa.

Nemaža dalis veiklą pradėjusių metalo apdirbimo bendrovių gamina produkciją eksportui arba dirba kaip stambių gamintojų, dažniausiai užsienio kapitalo įmonių, padaliniai.

Pirmiausia tuo aiškintinas faktas, kad 9 iš 13 šį verslą pradėjusių bendrovių yra įregistruotos kaip užsienio kapitalo įmonės.

Pramonės rūšis

Pradėjo Darbuotojai komercinę 2011/2012 veiklą

Medienos apdirbimas popierius/baldai

Metalo liejimas/apdirbimas 2/20

22/344

Maistas/gėrimai

12/1

10/100

Įrangos remontas

12

16/81

Tekstilė/siuvimas

1/7

29/34

Spausdinimas. Poligrafija

6

9/21

Statybos medžiagos

6

2/25

2/2

5/15

Mašinų gamyba

2

9/15

Laivų ir kitų transporto priemonių gamyba

2

1/9

Elektronika

1

0/3

Chemija/guma ir plastikas

Pasak R.Trumpos, gamybos bendrovės ūkio struktūroje sudaro apie 8 proc., o sukuria apie ketvirtadalį valstybės bendrojo vidaus produkto.

Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

“Tačiau vadinamųjų plyno lauko investicijų Lietuvoje nėra daug, - tęsė R.Trumpa - Kai užsienio investicijos buvo neigiamos, tai reiškė tik tiek, kad užsienio kapitalo įmonės dirbo nuostolingai, o kai jos dirba pelningai ir nemoka dividendų, tai laikoma reinvesticijomis. O juk iš esmės niekas nepakito, išskyrus kelis plačiai žinomus naujų užsienio investicijų atvejus.”

Anot jo, ūkio struktūra Lietuvo-

29/2/23 107/340

Kita (prietaisai, smulkios medžiagos) Iš viso

8

14/47

138

224/1034

Šaltinis: Statistikos departamentas, “Creditreform Lietuva”, LŽ

je mažai keičiasi. Populiariausia tarp naujų įmonių buvo ir yra konsultacinė veikla, buhalterinė apskaita, informacinės technologijos, automobilių transportas, statyba, maitinimas.

Įsteigta prieš dvidešimtmetį Dauguma praėjusių metų pabaigoje komercinę veiklą pradėjusių gamybos bendrovių buvo įsteigtos 2011-2012 metais, bet yra ir tokių,

kurios buvo ilgam sustabdžiusios veiklą ir nusprendė ją atnaujinti arba keisti profilį.

Sąrašo “rekordininkė” šiuo požiūriu yra Babtuose (Kauno r.) įsikūrusi UAB “Paslaugos žemdirbiams”, įsteigta 1993 metų kovo 15 dieną.

Keletą metų ūkininkams teikdama įvairias paslaugas ilgai neišgyveno, tačiau prieš pusantrų metų nuspręsta jos veiklą atnaujinti bendradarbiaujant su Babtų daržininkystės ir sodininkystės institutu, visiškai keičiant profilį. “Verslo paramos agentūra patvirtino ES paramą 2000 kv. m ploto instituto laboratorijai statyti ir produkcijos iš lietuviškų vaisių, uogų ir daržovių gamybos linijai įsigyti. Laboratorijoje skiriamos 120 kv. m patalpos gamybos cechui”, - pasakojo “Paslaugų žemdirbiams” direktorė Nijolė Karpavičienė. Pagal laboratorijoje sukurtą receptūrą jau pradėta eksperimentinė nektarų, sulčių mišinių, tyrelių gamyba, produkciją planuojama gaminti prekybos tinklams.

Maisto pramonė yra trečia ūkio šaka, kurioje veiklą pradėjo daugiausia įmonių, tačiau, R.Trumpos nuomone, čia itin jaučiamas stambių bendrovių dominavimas - “didieji suvalgo mažiukus”. Ši tendencija itin ryški duonos, pieno, mėsos produktų rinkoje. “Naujų mėsininkų artimiausioje ateityje kažin ar bus, ir tai rodo šios pramonės likvidumo mažėjimas. Bet baldų ir medienos pramonėje noras steigtis nėra išnykęs”, pažymėjo analitikas.

800 darbo vietų Vien gamybos įmonėse, kurias 2012 metų IV ketvirtį “atpažino” Statistikos departamentas, iki metų pabaigos buvo sukurta per 800 naujų darbo vietų. Be minėtų sektorių, prie to daug prisidėjo įrangos remonto bei statybos medžiagų gamybos bendrovės. Tačiau tarp komercinę veiklą pradėjusių naujų bendrovių dominuoja smulkiosios, kuriose dirba po 3-6 žmones.

Apskritai gamybos sektoriuje, anot R.Trumpos, vyrauja sveikos naujų įmonių kūrimo tendencijos. Bendroje Lietuvos ūkio struktūroje iš 87 tūkst. veikiančių įmonių 6,8 tūkst., arba apie 8 proc., atstovauja pramonei. Maždaug tokią dalį sudaro ir naujosios gamybos bendrovės.

Kritiškesnė padėtis gali susidaryti transporto ir kai kuriuose kituose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, transporto bendrovės sudaro 7 proc. visų šiuo metu veikiančių įmonių, o veiklą pradėjusios naujos šios šakos bendrovės sudaro apie 10 proc. visų beveik 2000 realiai pradėjusių veikti naujų įmonių. “Kai naujos transporto įmonės sudarys 15 proc. naujokų, šis sektorius dėl neribotos konkurencijos turės didelių bėdų”, - perspėjo ekspertas.

•

Trumpai SAULĖS GANA Energetikos ministerija sausį pateikusiems prašymus dėl mažųjų saulės elektrinių plėtojimo investuotojams išdavė 537 leidimus jėgainėms iki 30 kilovatų galios. Iki šiol tokių leidimų ministerija jau yra išdavusi 11,7 tūkstančio. Energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė sakė, kad daugiau leidimų nebus išduota, nes vasario mėnesį prašymų nebepateikta.

Energetikos ministerija nurodo, kad sausį pateikusieji prašymus

negaus skatinamojo tarifo už pagamintą elektrą. Iš mažųjų saulės jėgainių, atsižvelgiant į tai, ar jos yra integruotos į pastatą, ar ne, elektra nuo balandžio 1 dienos bus superkama po 0,97 ir 0,75 lito už kilovatvalandę. Skatinamojo tarifo negaunantieji už elektrą gautų rinkos kainą, kuri vasarį vidutiniškai siekė 14,74 cento. Seimas sausio pradžioje priėmė Atsinaujinančios energetikos įstatymo pataisas, kurios sustabdė mažųjų saulės jėgainių plėtrą - nuo to laiko nepriimami nauji prašymai

gauti skatinimo kvotas. Tačiau jau pradėjusieji įgyvendinti projektus gali juos tęsti, jeigu iki kovo 1-osios bus investavę 50 proc. projektui numatytų lėšų.

BAIGĖ GRĘŽTI SYDERIUOSE Elektros gamybos įmonių grupės “Lietuvos energija” pasamdyti specialistai baigė septynis mėnesius trukusius geologinės struktūros tyrimus Telšių rajono Syderių kaimo

gręžiniuose. “Turimų duomenų analizė parodys, ar vidutiniškai 1450 metrų gylyje esančioje struktūroje gali būti saugomos gamtinės dujos”, - sakė Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projekto vadovas Tomas Kučiauskas. Darbai pirmajame gręžinyje pradėti praėjusių metų rugsėjį - per tą laiką išgręžti keturi tiriamieji gręžiniai: Jucių kaimo apylinkėse geologai išgręžė vieną vertikalų (1532 metrų gylio) gręžinį ir dvi horizontalias jo atšakas (1461 ir 1528 metrų); Rūdupiuose buvo išgręžtas 1562 metrų

gylio vertikalus gręžinys. Gręžimo darbus atliko bendrovės “Minijos nafta”, “LL investicijos” bei Lenkijos gręžimo ir tyrimų kompanija “Diament”. Įmonių konsorciumas tyrimus atlikti pasiūlė už 20,889 mln. litų. Požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą Lietuva inicijavo 2009 metais. Įvertinus 129 geologines struktūras, potencialiai tinkamiausia vieta pripažinta Syderių vietovė. Čia būtų galima sukaupti iki 1 mlrd. kubinių metrų dujų.

LŽ, BNS

2013 03 27 Lietuvos žinios

Trasa

11

Stilinga naujiena pranašauja pavasarį palikta visiška laisvė fantazijai - būsimasis vairuotojas gali pasirinkti abi prietaisų skydelio spalvas, sėdynių formą bei spalvą, daugybę smulkių detalių ir net užvedimo raktelio rėmelį. Be to, už papildomus apie 1000 litų galima užsisakyti žvaigždėtą dangų imituojančias lubas su 64 LED lemputėmis. Sudėjus visus įmanomus papuošalus “Adam” galima parinkti net 61 tūkst. skirtingų išorės ir 82 tūkst. vidaus kombinacijų.

ILONA STAŠKUTĖ Specialiai LŽ iš Budapešto

Gamintojas “Opel” šį pavasarį pradeda pristatydamas ryškų ir charakteringą miesto mažylį “Adam”. Mažiausią gamintojo modelį judriose Budapešto gatvėse išbandė ir LŽ.

“Opel Adam” gerokai išsiskiria iš kitų gamintojo modelių. Dauguma jų kurti pirmiausia galvojant apie praktiškumą, o stilius būdavo nustumiamas į antrą planą. Dėl to per pastaruosius du dešimtmečius “Opel” įsitvirtino kaip paprastų, konservatyvių automobilių gamintojas. Taigi toks jaunatviškas modelis kaip “Adam” jam buvo reikalingas it gaivaus oro gurkšnis.

Pagal stilių

Mažas iš visų pusių Pastebėjęs Europoje vis didėjančią mažų miesto automobilių paklausą “Opel” nepasuko lengviausiu keliu ir nepagamino nuobodaus mažylio, panašaus į sumažintą “Astra” ar “Meriva”. Originalaus dizaino “Adam” išsiskiria spalvingumu, kito atspalvio stogu ir sportiškomis kėbulo linijomis. Gamintojas neslepia, kad įmonės įkūrėjo Adamo Opelio vardu pavadintas modelis buvo kuriamas kaip konkurentas išskirtinio stiliaus mažyliui “Fiat 500” ir skirtas ieškantiesiems ko nors įdomesnio nei paprasta maža transporto priemonė. Praktiškumas šįkart liko antrame plane.

Kasdienėms kelionėms po Vengrijos sostinės ar kito didmiesčio gatves “Adam” neabejotinai tinkamas, tačiau į 170 litrų talpos bagažinę sunkiai sutilpo vos du kelioniniai krepšiai. Ant užpakalinių sėdynių vietos taip pat ne-

Jaunimui skirti stilingi “Opel Adam” išsiskyrė ir apniukusio Budapešto fone. / Gamintojo nuotrauka daug. Nors 3,70 m ilgio ir 1,72 m pločio automobilyje formaliai telpa keturi žmonės, ant užpakalinės sėdynės keleiviai galėtų važiuoti nebent keletą kilometrų, nes vietos kojoms beveik nėra. Keliones užmiestyje kiek apsunkina penkių laipsnių greičių dėžė, nes jau pasiekus 90 km/h greitį penkta pavara mašinos variklis sukasi apie 2,5 tūkst. aps./min. ir garsiai reikalauja aukštesnės pavaros. Su šešių laipsnių greičių dėže ši problema turėtų išnykti.

Vien benzininiai Tačiau daugiau trūkumų rasti sunku.

Palyginti su kitais A klasės automobiliais, Vokietijoje gaminamas “Adam” visiškai netriukšmingas ir tvirtai suręs-

tas. Atskiro pagyrimo nusipelnė automobilio važiuoklė - ji gerai sugeria smulkius kelio nelygumus, bet posūkiuose mašina laikosi itin stabiliai, o to paprastai mažiems miesto modeliams stinga. LŽ bandyti skirtingos komplektacijos “Adam” turėjo tą patį 1,4 litro darbo tūrio 87 AG benzininį variklį. Jo mieste visai pakanka, tačiau silpniausio 1,2 l 70 AG variklio greičiausiai būtų per maža. Automobilis taip pat gali būti komplektuojamas su 1,4 l 100 AG benzininiu varikliu.

Dyzelinių variklių “Adam” kol kas nėra, bet “Opel” žada papildyti jais pasirinkimo gamą kitąmet. Komforto įranga “Adam” gana gausi - mažame automobilyje yra šildomas vairas

Didesnis greitis - nesulaukus atšilimo

bei sėdynės, kliūties iš šono detektoriai, keičiamo standumo vairo stiprintuvas ir automatinė mašinos statymo sistema.

Erdvė fantazijai Automobilio išvaizda visuomet yra skonio reikalas, bet “Adam” nepastebėti neįmanoma - jis išties dailus ir nekartoja pastaruoju metu vyravusio retro stiliaus. Mašinos priekinis buferis puoštas plačia chromuota juosta, kuri kartu su pailgais žibintais vizualiai praplatina automobilį. Blizgus stogo rėmelis taip pat sukuria optinę iliuziją, lyg “Adam” būtų žemesnis ir ilgesnis. Įdomių sprendimų dizaineriai sugalvojo ir modelio interjerui. Jame

Artimųjų Rytų šalių muitininkai nustatė, kad per arabiškas valstybes keliauja padirbtos automobilių detalės iš Kinijos.

ILONA STAŠKUTĖ

Nuo balandžio 1 dienos lengvųjų automobilių vairuotojai magistralėse galės važiuoti greičiau. Tačiau kol orai neprimena pavasario, verčiau kelyje neskubėti.

Kaip ir kasmet, nuo balandžio pradžios automagistralėse bus leidžiama važiuoti iki 130 km/h greičiu vietoj 110 km/h, o greitkeliuose leistinas greitis padidės nuo 100 iki 110 km/h.

Tradiciškai balandžio pradžia reiškia šaltojo sezono keliuose pabaigą, tačiau šįmet šalčiai užsitęsė neįprastai ilgai ir važiuoti didesniu greičiu vis dar gali būti nesaugu.

Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius rekomendavo būti atsargiems ir priminė, kad leistinas greitis nėra privalomas - jei vairuotojas nesijaučia saugiai, jis gali važiuoti ir lėčiau. “Rekomenduojame pasirinkti saugų greitį, tikrai nebūtina važiuoti 130 km/h”, - tvirtino pašnekovas.

Jis taip pat užsiminė, kad šiemet nereikėtų skubėti keistis padangų, nes jei šalčiai nesitrauks, svarstoma pratęsti leidimą važinėti dygliuotomis žieminėmis padangomis. Pagal taisykles jas reikėtų pasikeisti iki balandžio 10 dienos.

Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas vylėsi, kad dėl didesnio leidžiamo greičio nelaimių

nepadaugės, mat greitis didėja gana nedaug ir tik magistralėse bei greitkeliuose. Tačiau ir jis patarė neprarasti budrumo. Labiausiai vairuotojai turėtų saugotis juodų asfalto plotų, kurie atrodo lyg šlapi, bet iš tiesų gali būti padengti plikledžiu.

“Atrodo, oras gražus, sausas, bet iš tikrųjų yra šalta ir neaišku, kada gali susidaryti plikledis”, - perspėjo pašnekovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į pėsčiuosius ir dviratininkus, kurių šventinį savaitgalį turėtų pagausėti, ir siūlė atidžiai stebėti judančius rajoninių kelių kelkraščiais žmones.

Leidžiamas greitis keliuose su asfalto ar betono danga visus metus yra 90 km/h, kituose keliuose - 70 km/h, o gyvenvietėse - 50 km/h.

•

•

Plūsta padirbtos detalės ILONA STAŠKUTĖ

Pro automobilio langą orai gali atrodyti apgaulingai pavasariški, bet iš tiesų dar pakankamai šalta, kad susidarytų plikledis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pradžią, nuo ko pradėti komplektuoti automobilį, paruošė pats gamintojas, pasiūlęs tris modelio versijas spalvingą “Jam”, moterišką “Glam” ir sportišką “Slam”. Šie pavadinimai nereiškia skirtingų komplektacijos lygių - visų trijų versijų “Adam” kainuoja panašiai, bet yra skirtingai dekoruoti, o nuo parinktų spalvų labai priklauso bendra modelio išvaizda. Iš pradžių sėdus prie “Glam” versijos vairo atrodė, kad “Adam” galėtų patikti tik merginoms, tačiau pakeitusi jį į “Slam” versiją pasijutau jauno vyro mašinoje.

Apskritai “Adam” orientuotas į jaunus vairuotojus, nekeliančius kojos iš namų be išmaniojo telefono. Per pramoginę sistemą prijungus telefoną galima klausytis jame esančios muzikos ir naudotis įvairiomis programėlėmis kaip navigacija.

“Opel Adam” kaina Lietuvoje prasideda nuo 35 tūkst. litų, o bandyti gana gausių komplektacijų modeliai kainuoja apie 45 tūkst. litų. Tai nėra pigu, palyginti su kitų gamintojų mažyliais, tačiau “Adam” turėtų padėti “Opel” nusikratyti blankaus įvaizdžio ir įrodyti, kad šio prekės ženklo automobiliai tinkami ne tik vyresnio amžiaus vairuotojams, bet ir jų anūkams.

Negalima atmesti galimybės, kad prastos kokybės klastotės pasiekia ir Europos šalis, įskaitant Lietuvą.

Muitinės pareigūnai ir teisininkai Saudo Arabijoje per vasarį konfiskavo net 50 tūkst. padirbtų detalių, pažymėtų “ACDelco” prekės ženklu. Tai pranešė “General Motors”. Prekės buvo konfiskuotos ne pasienyje, bet iš prekybininko šalies sostinėje Rijade. Jis pardavinėjo padirbtus tepalo filtrus, oro filtrus ir valytuvus. Kitame dideliame mieste Damame buvo sulaikyta neoriginalių valytuvų gumų partija.

Muitinės pareigūnai kartu su “General Motors” tarptautinių tyrimų padalinio darbuotojais surengė patikrinimų ne tik Saudo Arabijoje, bet ir

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Kuveite, Egipte, Libane ir Jordanijoje.

Visose šalyse rasta prastesnės kokybės padirbtų automobilių detalių. Koncerno duomenimis, jam priklausančių prekės ženklų produktai, daugiausia gaminiai iš stiklo, anksčiau buvo padirbinėjami Egipte, bet dabar dauguma padirbinių atkeliauja iš Kinijos. Anot bendrovės tarptautinių tyrimų vadovo Scotto Emmero, neseniai Kinijoje buvo sulaikyta 35 tūkst. padirbtų valytuvų siunta, skirta eksportuoti į JAE. Padirbtų detalių randama ir JAV. Praėjusį mėnesį Federalinių tyrimų biuras Niujorke ir Naujajame Džersyje konfiskavo neoriginalių “ACDelco” tarpinių, uždegimo žvakių laidų ir stebulių. Klastotės buvo supakuotos ir pateiktos kaip originalios detalės, kaina taip pat nenusileido tikriems žinomų prekės ženklų gaminiams. JAV federalinės prekybos komisijos duomenimis, automobiliams skirtų padirbtų prekių rinka pasaulyje verta net 12 mlrd. JAV dolerių (apie 32 mlrd. litų).

•

Klastotės neaplenkė ir automobilių pramonės, bet žinomi gamintojai vienijasi su pareigūnais ir stengiasi demaskuoti padirbinėtojus.

AFP/Scanpix nuotrauka

12

2013 03 27 Lietuvos žinios

Pramogos

Nieko nenutiko, tik nebeliko Amberlife’o Reikėtų keisti vertybes

VIKTORIJA SINICAITĖ

Prodiuseris ir muzikantas Edgaras Lubys, anksčiau muzikavęs kaip Amberlife’as, grįžta į sceną su nauja kūryba ir nauju vardu Feral. Netrukus pasirodys nauja jo daina “Soulstarving” ir naujas mini albumas.

Kalbėdamasis su LŽ Edgaras Lubys neslėpė, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi jo vertybės, ir dabar esą gyvena taip, kaip gyvena.

- Mano kuriama muzika yra ne ta, kurią būtų galima atlikti kiekvieną savaitgalį prekybos centre ar kurio nors miestelio kultūros namuose. Kita vertus, nežinau, ar atsisakyčiau koncertuoti, jei gaučiau tokių pasiūlymų.

Manau, kad dešimt mano kuriamos muzikos atliktų koncertų per metus Lietuvoje yra maksimumas. Jau geriau mažiau pasirodymų, bet kokybiškų ir prasmingų. Būsiu atviras, ko nors įdomesnio muzikoje ieškančių klausytojų yra tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Dabar su savo muzikine veikla sieju ir tai, ką savo studijoje kuriu kitiems atlikėjams. Tai yra darbas už kadro, manęs neišvystate ekrane ir šios veiklos man per akis. Iš kūrybos alkio ir noro save išreikšti atsirado šis naujas projektas, apie kurį štai šiandien kalbame.

Nenoriu puikuotis žurnalų viršeliuose, neinu į vakarėlius, kurių nuotraukos atsiduria tuose pačiuose žurnaluose. Tiesiog man to nereikia. Nenoriu garsiai skelbti, esą “štai aš grįžau!”.

- Negi muzikantas nesiekia suburti kuo daugiau savo kūrybos klausytojų, kad jis ar ji savo muzika darytų kuo reikšmingesnę įtaką?

- Galbūt čia yra tiesos. Bet ar nebūtų keista, jei “Prodigy” važiuotų koncertuoti į Kelmės rajoną? Kiekviena muzika turi savo nišą ir savo klausytojus, į kuriuos taikosi. Mano požiūris į muziką ir gyvenimą yra toks: viena pora gerų batų geriau nei dešimt niekam tikusių. Šiuo metu pastebiu vieną dėsningumą, kuris tinka ne visiems. Jei nedainuoji “Žvaigždžių duetuose”, tavęs nėra žurnalų puslapių nuotraukose, nešoki televizijos laidose, tuomet tu neegzistuoji. Sąmoningai to nedarau, todėl manęs kartais paklausia, ar aš vis dar kuriu, ką veikiu... Nesakau, kad dalyvauti glamūro pasaulyje yra blogai ar gerai, bet man to tiesiog nereikia.

Kuriems reikia, jie renkasi būtent tokį gyvenimo būdą. Aš siekiu šiek tiek kitokios socializacijos ir tai manęs nedaro pranašesnio už kitus.

(Ne)teigiami pokyčiai - Kodėl prireikė viską iš esmės keisti vardą, muzikos stilių?

Edgaro teigimu, per dešimt metų žmonės labai pasikeičia, bet jam pavyko išsaugoti kūrybiškumo esmę.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kadrai iš fotosesijos - naujasis sceninis Feral įvaizdis. / Šarūno Daunoro nuotraukos - Iš mano vardo Amberlife’as nieko nebeliko. Jau nebedirbu su tais pačiais žmonėmis, per dešimt metų labai daug kas pasikeitė. Sakoma, kad reikia mirti, kad galėtum vėl atgimti. Manau, šiuo atveju įvyko labai panašiai. Man smalsu, kaip viskas klostysis toliau, gali būti, kad patirsiu visišką fiasko. Kita vertus, tai yra žavu, nes po tam tikros pertraukos grįžti su ta pačia muzika ir visiškai nepasikeitusiam būtų keista.

Visi Amberlife’o nuopelnai skirti ne tik man, daugiausia tiems žmonėms, kurie taip pat dirbo komandoje.

Per dešimt metų žmonės labai pasikeičia, aš irgi pasikeičiau, bet kūrybiškumo esmė liko ta pati. Dabar labiau susikaupiu, turiu tikslesnę kryptį.

Kaip muzikos autorius tik dabar pradedu būti iki galo atviras. Anuomet gyvenau bohemišką gyvenimą ir koncertai nesibaigdavo tik koncertais. Da-

- Kas tau yra svarbiausia kūryboje?

- Nespraudžiu savęs į jokius rėmus.

Kai galiu kurti taip, kaip noriu, o ne taip, kaip reikia, tada išlaisvėja mintys ir nebelieka jokių ribų. Išreiškiu save kurdamas muziką, kuri miela mano širdžiai. Dauguma žmonių dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, o savaitgaliais mėgaujasi gyvenimu. Mano kūryba ir atgaiva yra tie savaitgaliai.

Kuriu nuoširdžiai, nieko nesitikėdamas gauti - tarkime, kad mane išgirs milijonai. Net jeigu taip ir atsitiks, ką tai pakeis?

Kūryba yra malonumas ir ji negali būti susieta su komerciniais tikslais. Jei gali nekurti - nekurk, aš negaliu nekurti, todėl tai darau nuolatos. Kalbant apie dvasinį grįžtamąjį ryšį, be abejo, jis svarbus - svarbu būti suprastam. Šiais laikais jaunos grupės ir muzikantai siekia būti populiarūs, bet kai to paragauji, supranti, kad tai nėra svarbiausia. Aš jau perėjau šį etapą, nebenoriu surinkti stadionų ir pilnų arenų. Nereikia kovoti dėl vietos po saule, svarbu susitelkti į kūrybą: kai turėsi gerą dainą, klausytojai tave susiras patys. Dabar tokia gausa galimybių būti išgirstam - internetiniai muzikiniai kanalai, forumai, socialiniai tinklai. Jei tik norėsi ir stengsiesi, tikrai būsi išgirstas, ir į koncertus ateis tavo muziką norintys išgirsti klausytojai.

- Kodėl tau svarbu būti socialiai atsakingam ir net bėgai Vilniaus maratoną su UNICEF vėliava?

- Šiek tiek neigiamai vertinu žmones, kurie nuolat skundžiasi. Suprantu, kad Lietuvoje daugelis balansuoja ties skurdo riba ir statistika šiuo požiūriu prasta. Savo uždarbį lyginame su, tarkime, Anglijoje, Norvegijoje gaunama alga, tačiau juk galime lygintis pasauliniu mastu ir tikrai įkoptume į gana aukštą poziciją. Esame išsilavinusi ir raštinga šalis, dauguma turime stogą virš galvos, mums netrūksta vandens... Pastebėjau, kad daugiausia skundžiasi tie, kurie turi minėtus dalykus, net gali bent kartą per metus išvažiuoti atostogauti į užsienį. Man tai lyg šlapiu skuduru per veidą.

Yra žmonių, kurie prisiima paskolų, perka begales daiktų ir tuomet gyvena nuo algos iki algos. Tai yra ab-

bar kitaip - į viską žvelgiu dvasingiau ir giliau. Per tą laiką keitėsi vertybės man svarbiau pabūti su šeima, namuose. Netvirtinu, kad toks gyvenimas yra geresnis ar blogesnis, tiesiog jis dabar kitoks, nei buvo anksčiau.

- Tavo projektas susijęs su laukiniu žmogumi (pseudonimas “feral” - liet. “sulaukėjęs”), kodėl?

- Antraštinė daina “Soulstarving” kalba apie sugrįžimą į gamtą ir natūralumą. Pakeliavus po metropolius, didžiausius Europos miestus, ten jaučiamas greitas tempas, nuolatinis judėjimas, Vilniuje kol kas to nėra.

Kiekvienas žmogus iš prigimties nori grįžti į gamtą, todėl daina yra apie išėjimą iš komforto zonos, tokio prieraišumo kaip darbas, alga, gyvenimas urvelyje atsisakymas. Pažįstu aukštą socialinį statusą turinčių žmonių, kurie visa tai meta - išvažiuoja gyventi

nežinia kur ir nežinia už ką. “Laukinis” nereiškia, kad tai brutali, tik savo instinktų paisanti būtybė. Aš kalbu ir kuriu apie šviesius dalykus sugrįžimą į patį save.

Manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonės keičiasi, ir kažin ar tai atneš pozityvių permainų. Vis daugiau jų serga depresija, jaučiasi

pavargę, mūsų vaikai auga ant asfalto ir nuolatos sėdi prie kompiuterio.

Mes gyvename kaip zoologijos sode valgome vadinamąjį greitąjį maistą, gyvename dėžutėse, kurios dažytos toksiškai pavojingais dažais, ir turime kaip nors tokioje aplinkoje išlikti bei rasti dvasios peno.

surdiška situacija, kai jie turi 40 metų mokėti paskolas ir nejaučia gyvenimo laimės. Žmonės pernelyg prisiriša prie materialių dalykų, pamiršta tarpusavio bendravimą, susvetimėja.

Jiems patinka blogos naujienos, jie mėgsta kriminalus, bet neišmoksta pamilti savęs ir kitų.

rum Vilnensis” ir kameriniam chorui “Aidija”, vadovaujamiems Romualdo Gražinio, giedant autentiškus liturginius tekstus, psalmes ir pranašo Jeremijo raudas palengva užgesinama kiekviena žvakė, kol viduryje lieka vienintelė - simbolizuojanti vieną kančią kęsti liekantį Kristų. Liturgines valandas veda Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rektorius kun. Stasys Kazėnas SJ.

mai: Oksanos Burajos “Liza, eik namo” ir Jūratės Samulionytės “Laikinai”. Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Rasos Balčikonytės teigimu, šie filmai į gerai žinomo ir ypač gerai parengto turinio festivalio konkursinę programą pateko po itin sėkmingo Lietuvos trumpo metražo filmų pristatymo šių metų Klermon-Ferano trumpųjų filmų festivalyje ir mugėje. J.Samulionytės juosta “Laikinai” per dviejų Lietuvoje paliktų seserų istoriją svarsto emigracijos problemas ir jų pasekmes. Filmas jau pelnė apdovanojimą Vokietijoje, nuolat keliauja per kitus tarptautinius filmų festivalius. O.Burajos filmo “Liza, eik namo” maža svajinga ir jautri herojė nuolat bėga iš namų,

Iš filmo “Laikinai”.

E.Lubys: “Man smalsu, kaip viskas klostysis toliau, gali būti, kad patirsiu visišką fiasko.”

•

Trumpai “SUTEMŲ” LITURGINĖS VALANDOS Šiandien, kovo 27 dieną, 19 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje Didžiosios savaitės tridienio pradžią skelbs Didžiojo ketvirtadienio išvakarėse giedamos “Sutemų” (lot. “Tenebrae”) liturginės valandos. Apmąstyti paskutinėms Kristaus kančios dienoms ir valandoms skirtos “Sutemų” liturginės apeigos simbolizuoja kančios metą: Kristaus suėmimą ir jo mokinių apleidimo įvykį. Šiems įvykiams atminti apeigose naudojama speciali iš penkiolikos žvakių susidedanti trikampė žvakidė, kuri po daugelio metų atkurta Lietuvoje. Unikalią “Sutemų”

Organizatorių nuotrauka

žvakidę kaip giedojimo mokyklos dovaną Šv. Jonų bažnyčiai pagal bažnyčioje esančių sietynų interjerą nukalė žymus šalies restauratorius, Prano Gudyno restauravimo centro meistras Rimvydas Derkintis. Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokyklai “Schola Canto-

MOTERŲ FILMAI PARYŽIUJE Kovo 22-31 dienomis Paryžiuje jau 35 kartą vyksta Tarptautinis moterų filmų festivalis. Į jo trumpo metražo konkursą atrinkti du lietuviški fil-

nors trumpam bandydama išvengti šiurkščios aplinkos. Filmas pavergia ir skausmingai perteiktu mergaitės konfliktu su aplinka, ypatingu vaizdo poetiškumu (operatorė fotografė Kristina Sereikaitė).

LŽ

2013 03 27 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Į Vilnių virtuozas atvyko be smuiko

J.Rachlinas mėgsta neįprastas muzikui erdves. Būdamas futbolo aistruolis, savo talentu dalijasi su stadionais, nevengia užsukti į prekybos centrus. / Ritos Stankevičiūtės ir asmeninio archyvo nuotraukos Atkelta iš

• 1 p.

J.Rachlinas 2001 metais Dubrovnike (Kroatija) pradėjo rengti muzikos festivalį “Julianas Rachlinas ir draugai” (“Julian Rachlin & Friends”).

Per dvylika metų jame apsilankė daug pasaulinių įžymybių, tokių kaip Zubinas Mehta, Miša Maiskis, Gidonas Kremeris.

Netrūko ir kitų žvaigždžių: džiugino aktoriai R.Moore’as ir Johnas Malkovichius, kroatų ir ispanų futbolo veteranai (Julianas yra didžiulis komandos “Barcelona” gerbėjas).

Artėjant dešimtajam festivaliui, J.Rachlinas su bičiuliu, rusų smuikininku A.Igudesmanu sumanė įamžinti renginio scenos ir užkulisių akimirkas, pateikti dalyviams vieną kitą provokuojamą klausimą. Išėjo gana linksma ir labai muzikali kino siuita, kurią juodu pavadino “Nosių šalis”.

Per pašnekesį Julianas Rachlinas negalėjo nustygti vietoje: sukiojosi kėdėje, užguldavo stalą arba netikėtai nuo jo atšlydavo. Atsakinėjo mandagiai ir nuoširdžiai, tačiau buvo akivaizdu - milžiniška vidinė energija verčia smuiko virtuozą veikti, kurti, organizuoti. Ne sėdėti, o daryti. Tad visai nenuostabu, jog smuikininkas sėkmingai derina tokią daugybę užsiėmimų: jis - orkestrų solistas, kamerinės muzikos atlikėjas, UNICEF ambasadorius, festivalio rengėjas, pedagogas, dirigentas. O Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” žiūrovai paliudys - jis dar ir aktorius.

Koks - atskiras klausimas.

Įtrauktas sero R.Moore’o - Kaip sekėsi Varšuvoje?

- O, puikus festivalis! Jį rengia kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio . žmona Elzbieta. Per trejus metus su Itamaru ketiname atlikti visą dešimties L.van Beethoveno sonatų ciklą. Dabar - antrieji metai. Varšuvoje koncertuoju dažnai. Į šį miestą miela grįžti.

- Ar džiaugėtės Kroatijos futbolininkų pergale prieš Serbiją praėjusį savaitgalį?

- A! Žinote, Serbijoje lankausi daugybę metų. Ir į Kroatiją nuolat keliavau. Džiaugiuosi dėl kroatų, bet gaila serbų. (Juokiasi.) Paprastai sergu už Austrijos nacionalinę komandą.

Laimėjome prieš Farerų Salas 6:0.

Nebuvo sunku. (Juokiasi.) O mėgstamiausia klubinė komanda - “Barcelona”. Draugauju su jos prezidentu.

- Esate net klubo himną stadione pagriežęs...

- Taip. Viską žinote (juokiasi).

- Jus traukia visa, kas susiję su Jungtinėmis Tautomis. Rengiate kamerinės muzikos festivalį Dubrov-

nike, kurio senamiestis saugomas UNESCO. Esate UNICEF geros valios ambasadorius.

- 2010 metais Vilniuje su seru R.Moore’u rengėme didelį koncertą. Surinkome daug lėšų ir Afganistane pastatėme dvi mokyklas. Tikslas buvo viena mokykla, tačiau tokios sumos užteko ir antrajai. Į UNICEF veiklą mane įtraukė seras R.Moore’as, o jį - aktorė Audrey Hepburn. Drauge su R.Moore’u rengiamės naujam UNICEF projektui Siono muzikos festivaliui (Šveicarija). UNICEF rūpinasi vaikų teisėmis ir vaikais, neturinčiais jokios vilties gyvenime. Beje, Sione įvyks mano koncertas su Lietuvos kameriniu orkestru. Tai pasaulinio lygio kolektyvas, klasikinės muzikos bendruomenėje jis turi didžiulę reputaciją.

Kruopštus dirigentas - Jūs labai vertinate kamerinį muzikavimą. Tai itin svarbu muzikanto meistriškumui, tiesa?

- Kamerinė muzika yra esminis dalykas, muzikavimo šerdis. Man tai pati intymiausia muzikos kūrimo forma.

Be abejo, dauguma mano koncertų pasirodymai su dideliais orkestrais. O dabar, jau penkti metai, mane vilioja dar viena veiklos kryptis - vis dažniau į rankas imu dirigento lazdelę. Orkestrinis repertuaras nėra gausus, nes turiu daugybę kitų užsiėmimų. Dvylika metų rengiau festivalį Dubrovnike.

Deja, teko jį nutraukti, mat tai didžiulis darbas, trukdavęs ištisus metus. Be to, pasirodymai su dideliais orkestrais,

jektas, suteikiantis gatvės vaikams muzikinį išsilavinimą ir šviesesnės ateities galimybę. Į jį mane pakvietė projekto ir orkestro globėjas, dirigentas Z. Mehta. Šiuo metu deruosi su Slovėnijos filharmonijos orkestru, diriguoju Izraelio, Čekijos filharmonijų orkestrams, dirbu su “Academy of St. Martin in the Fields” kolektyvu. Praėjusį savaitgalį dirigavau Dublino radijo orkestrui.

Vis daugiau kolektyvų domisi manimi kaip dirigentu.

Filmas linksmas, muzika - rimta - Maniau, filmas “Nosių šalis” pasitarnaus jūsų festivaliui Dubrovnike. O kaip dabar, kai jo nebeliko?

Gal išties prie daugybės savo amplua pridėsite aktorystę?

- Mudu su A.Igudesmanu jau planuojame sukti antrą juostą. Tad tai tik pradžia. (Juokiasi.) Siekiame platesnei auditorijai parodyti, jog klasikinės muzikos pasaulis anaiptol nėra nuobodus. Kad muzikai nėra tokie pilki ir niūrūs, kaip mano kai kurie jaunesnės kartos žmonės. Mokame pokštauti, linksmintis, esame lengvai pamišę.

Tačiau filmo garso takelyje - ir tai man ypač svarbu - skamba gyva, per festivalio koncertus įrašyta muzika. Ji visiškai rimta, nėra jokių pokštų, išdaigų.

“Nosių šalis” buvo nufilmuota 2010 metais, per jubiliejinį festivalį.

Be abejo, tada tikėjomės, kad juosta taps idealia jo reklama. Tačiau situacija pasikeitė: recesija, pristigome Kultūros ministerijos, rėmėjų, merijos paramos. Bet! Tai nereiškia, kad pati idėja “Rachlin & Friends” mirė. Ji tik-

J.Rachlinas: “Kai šitiek veiklos sričių, turi būti ypač atidus, kad nė vienoje jų neprarastum kokybės, meistriškumo.” kamerinė muzika, UNICEF, o dar pedagogo pareigos Vienos konservatorijoje. Dėl to dirigento repertuarą kaupiu labai kruopščiai, lėtai. Per metus parengiu vieną, daugiausia - du naujus kūrinius orkestrui. Kai šitiek veiklos sričių, turi būti ypač atidus, kad nė vienoje jų neprarastum kokybės, meistriškumo. Todėl ir konservatorijoje turiu tik tris mokinius, o ne dvidešimt. Kitaip tariant, užsiimu daugybe dalykų, tačiau saikingai, siekdamas maksimalios kokybės.

- Kuriems orkestrams diriguojate?

- Esu kviečiamas dirigentas. Dviejuose orkestruose man suteiktos nuolatinės “principal guest conductor” pareigos. Vienos jų - “Orquestra Sinfonica Heliopolis” San Paule (Brazilija). Jame muzikuoja Heliopolio favelos vaikai. Tai puikus socialinis pro-

rai gyvuos, tik kol kas negaliu pasakyti, kurioje pasaulio vietoje.

- Garsiam muzikui nebūdingas žingsnis: atvykstate į Vilnių ir - jokio koncerto. Tik pristatote filmą. Keista.

- Bet tai puiku - pirmą kartą be instrumento!

- Be dviejų: smuiko ir alto.

- Taip, tai tiesa. Matote, “Kino pavasaris” mūsų filmui bene dvidešimtasis festivalis. Majamyje buvome apdovanoti už geriausią dokumentinį filmą. Lankėmės Karlvy Varuose, Trieste, Insbruke, Los Andžele, Bergene, dviejuose festivaliuose Rumunijoje, Kelne. Ieškome platintojų, kad “Nosių šalis” patektų į kino teatrus.

Muzikos mieste - Dabartinis Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius - kompozito-

Per pašnekesį J.Rachlinas nenustygo vietoje, spinduliavo milžinišką vidinę energiją. rius. Ir jūsų bičiulis. Kažin ar jau sukūrė, kaip žadėjęs, operą apie Johno Lennono mirtį?

- Galėčiau paklausti... (dirsteli į savo mobilųjį telefoną). Manau, I.Josipovičius šiuo metu užsiėmęs kitais reikalais, muzikai laiko neturi. Susipažinome dar prieš jam tampant prezidentu. Jis lankydavosi Dubrovnike, atlikome keletą jo kūrinių. Ir šit netikėtai tapo prezidentu. (Juokiasi.)

- Gimėte Vilniuje 1974 metais.

Kai buvote beveik ketverių, tėvai violončelininkas Michailas Rachlinas ir pianistė, dirigentė Sofija Rachlin - nutarė emigruoti. Kodėl jie pasirinko Austriją, o ne Izraelį ar Jungtines Valstijas?

- Pagal Sovietų Sąjungos ir JAV sutartį emigrantus priėmė keturios valstybės: Australija, JAV, Izraelis ir Kanada. Jie keliaudavo per du tranzitinius miestus - Romą ir Vieną.

Mama ypač norėjo likti Vienoje, muzikos mieste. Netrukus ji įsidarbino Muzikos konservatorijoje. O tėtis po ketverių metų, 1982-aisiais, tapo simfoninio orkestro nariu. Mums pavyko likti Austrijos sostinėje ir iki šių dienų gyvenu Vienoje.

- Kuria kalba bendraujate šeimoje?

- Rusų.

Altas papildo smuiką - 2000-aisiais Zalcburge pradėjote griežti altu. Žinau, kad jūsų mėgstamiausias instrumentas - violončelė. Tačiau nė vienam smuiko meistrui nepavyks ja groti taip gerai, kaip jis tai daro

smuiku. Altas lieka vienintele smuikininko galimybe “priartėti” prie violončelės. Kodėl jūsų mokytojas Pinchas Zukermanas pasiūlė imti į rankas altą?

- Ir man iš pradžių kilo toks klausimas. Pirmiausia, grojimas altu praturtina smuikavimą. Jo techninė charakteristika skiriasi: kitoks stryko greitis, kitaip jauti garsą, jo atspalvius. Mokydamasis alto technikos, gali daugiau sužinoti apie styginius instrumentus apskritai.

Antra, smuikas yra solinis instrumentas, smuikininkas - pagrindinis, vedantis balsas. Tačiau kai altu pradedi groti kamerinę muziką, atsiduri pačiame jos centre. Imi kitaip ir daugiau jos girdėti, būni priverstas klausytis kitų balsų. Atsiranda kitas muzikos pojūtis. Todėl tai, ką P.Zukermanas man patarė, yra nuostabu.

Deja, kūrinių, kuriuose altas atliktų pagrindinę partiją, yra labai mažai. Štai K.Pendereckis man parašė didelį kūrinį - “Concerto doppio” smuikui, altui ir orkestrui. Pasaulinė jo premjera įvyko Vienos “Musikverein” salėje praėjusį spalį. Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui dirigavo latvis Marisas Jansonas. Smuiku grojo Janin Jansen, aš griežiau altu.

Miunchene padarėme “Concerto doppio” įrašą. Kompaktinė plokštelė su juo bus išleista rudenį, prieš pat K.Pendereckio 80-ąją sukaktį.

- J.Janson buvo jūsų širdies draugė.

- Taip. Tačiau mes ir toliau draugaujame, muzikuojame, tęsiame bendrą koncertinę veiklą.

•

14

Trumpai LKL KOVOS Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse į antrąją poziciją sugrįžo praėjusių pirmenybių bronzos medalininkas klubas “Prienai”. Prieniškiai namie 78:74 (28:14, 17:22, 23:22, 10:16) įveikė į septintąją poziciją smuktelėjusią Utenos ekipą “Juventus”. 24 taškus nugalėtojams pelnė Gediminas Orelikas, 12 - Siim-Sanderis Vene, 11 - Artūras Valeika. Svečių gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Laimonas Kisielius (21 tšk.), Darius Gvezdauskas ir Ryanas Olanderis (po 13 tšk.). Per kitas rungtynes Pasvalio “Pieno žvaigždžių” krepšininkai svečiuose 83:68 (25:24, 15:19, 26:15, 17:10) nugalėjo Kėdainių “Nevėžį”. 16 taškų prie pergalės prisidėjo Šarūnas Vasiliauskas, 14 - Tyrellas Biggsas, 11 - Mantas Ruikis. Šeimininkų ekipoje išsiskyrė Šarūnas Kulevičius (18 tšk.), Vytenis Jasikevičius ir Tony Bishopas (po 11 tšk.).

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas): 1. Žalgiris 9 9 0 100 2. Prienai 17 14 3 82 3. Neptūnas 17 14 3 82 4. Lietuvos rytas 9 7 2 78 5. Pieno žvaigždės 17 10 7 59 6. Šiauliai 16 9 7 56 7. Juventus 18 10 8 56 8. Nevėžis 18 8 10 44 9. Lietkabelis 18 6 12 33 10. LSU-Baltai 17 5 12 29 11. Sakalai 17 4 13 24 12. Palanga Triobet 19 0 19 0

LIETUVIŠKA “DAUGAVA” Virginijaus Liubšio ir Tomo Ražanausko treniruojamą Latvijos klubą Rygos “Daugava” papildė dar du futbolininkai iš Lietuvos - krašto gynėjas Valdemaras Borovskis ir saugas Dominykas Galkevičius. D.Galkevičius prieš pusantrų metų bandė nesėkmingai įsitvirtinti Lenkijos klube Lubino “Zaglębie”, vėliau žaidėją kankino traumos. V.Borovskis pernai žaidė Marijampolės “Sūduvoje”, o žiemą dalyvavo čekų Prahos “Sparta” ir rusų ekipos Permės “Amkar” peržiūrose, tačiau nė vienoje neliko. “Daugava” komandoje šiemet žais dar keturi lietuviai - Mantas Savėnas, Ernestas Veliulis, Tomas Tamošauskas ir Linas Klimavičius.

BRAZILAI STRINGA Kontrolinės futbolo rungtynės Londone tarp 2014 metų planetos čempionato šeimininkės Brazilijos ir Rusijos baigėsi lygiosiomis 1:1 (0:0).

Rusai pirmavo po Sankt Peterburgo “Zenit” klubo saugo Viktoro Fajzulino (73 min.) įvarčio, rezultatą išlygino Rio de Žaneiro “Fluminense” puolėjas Fredas (90 min.). Praėjusią savaitę Brazilijos rinktinė draugiškose rungtynėse Ženevoje su Italija sužaidė 2:2, o prieš mėnesį Londone 1:2 pralaimėjo anglams.

SUKLUPO ATRANKOJE Lietuvos tenisininkės Lina Stančiūtė ir Akvilė Paražinskaitė nepateko į Estijos sostinėje Taline vykstančio ITF serijos turnyro pagrindines vienetų varžybas.

Lemiamoje kvalifikacijos dvikovoje 27 metų L.Stančiūtė (WTA-438) 4:6, 2:6 pralaimėjo 22 metų olandei Evai Wacanno (WTA-1039), o šešiolikmetė A.Paražinskaitė (WTA-1021) 3:6, 3:6 neprilygo 21 metų belgei Elynei Boeykens (WTA-533).

LŽ

2013 03 27 Lietuvos žinios

Sportas

Trečiasis ispanų šuolis į olimpą VILMANTAS REMEIKA

Madridas turi daug galimybių surengti 2020 metų vasaros olimpines žaidynes. Tokią išvadą pateikė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) atstovai, kelias dienas inspektavę Ispanijos sostinę.

Surengti 2020-ųjų olimpiadą pretenduoja trys į finalinį turą patekę miestai - Madridas, Stambulas (Turkija) ir Tokijas (Japonija). Anksčiau iš “žaidimo” pasitraukė Baku (Azerbaidžanas), Doha (Kataras) ir Roma (Italija).

Krizė - ne bėda Ispanai atkaklūs. Madrido kandidatūra jau du kartus buvo atmesta: kai kovėsi dėl teisės rengti 2012-ųjų olimpiadą (laimėjo Londonas) ir 2016-ųjų žaidynes (jos patikėtos Rio de Žaneirui). Vis dėlto IOC viceprezidentas Craigas Reedie po keturių dienų vizito Madride pažymėjo, kad ispanai jam paliko labai gerą įspūdį. “Šie žmonės trokšta tobulėti. Madridas daug išmoko pralaimėjęs Londonui ir Rio de Žaneirui, todėl juntamas akivaizdus progresas. Tikiu, kad trečias kartas jiems nemeluos”, - pažymėjo C.Reedie.

Pasak IOC viceprezidento, Madridas įtikino, jog gali surengti žaidynes, ir dar paaiškino, kodėl nori jas organizuoti. Tai gali tapti lemiamu faktoriumi IOC nariams renkant žaidynių šeimininkus.

Ispanija pastaruoju metu kovoja su ekonomine recesija bei dideliu nedarbu. Tai kelia susirūpinimą dėl valstybės finansinių galimybių organizuoti

Apsilankęs Madride IOC viceprezidentas C.Reedie (dešinėje) susipažino su “Real” kapitonu vartininku I.Casillasu, šis svečiui dovanojo klubo marškinėlius. / Reuters/Scanpix nuotrauka tokio masto varžybas. Tačiau IOC prezidentas Jacques’as Rogge’as viešai pareiškė, kad euro zonos krizė neturi būti esminis faktorius, renkantis žaidynių rengėjus.

“Man patiko ispanų nuoširdumas, jie viską labai gerai išaiškino, - žavėjosi C.Reedie. - Ispanijos valdžia neslėpė, kad išgyvena sunkmetį, tačiau jai pavyko stabilizuoti situaciją. O kai ši ims gerėti, regiono ekonomika atsigaus. Jei tuo netikėtume, su Madridu net nekalbėtume.”

Pažymima, kad Ispanijos sostinė turi puikią sporto infrastruktūrą.

Madride jau dabar yra 27 sporto are-

nos iš žaidynėms rengti būtinų 36. Likusios arenos būtų statomos laimėjus rinkimus.

Japonų koziriai Kiti kandidatai Stambulas ir Tokijas irgi nesnaudžia, siekdami pelnyti IOC palankumą.

Turkams koją gali pakišti blaškymasis. Kai šalies vyriausybė palaikė olimpinę idėją, Turkijos futbolo federacija siekė teisės rengti 2020-ųjų Europos futbolo čempionatą. Buvo akivaizdu, kad Turkija nepajėgi organizuoti dviejų tokio masto turnyrų per vienus metus. Tad praėjusių metų pabaigoje

nuspręsta siekti olimpiados. Tačiau per tuos dvejus metus, kol vyksta rinkimų kampanija, Stambulas galėjo per toli į priekį paleisti konkurentus.

Tokijo koziris - visapusiška Japonijos vyriausybės parama ir istorinės paralelės. 1964 metais Tokijas jau rengė vasaros olimpiadą, ji padėjo prisikelti Antrąjį pasaulinį karą pralaimėjusiai valstybei. 2011-aisiais Japoniją sukrėtė žemės drebėjimas, cunamis ir atominė nelaimė. Apeliuodamas į IOC sąžinę, Japonijos premjeras Shinzo Abe tikina, kad žaidynės jo valstybei padėtų pakilti po dar vieno skaudaus smūgio.

Japonai siūlo simpatišką ir kompaktišką žaidynių planą. Net 85 proc. arenų ir sporto bazių būtų įsikūrę vos 8 km spinduliu aplink olimpinį kaimelį. Tai didelis pranašumas prieš Stambulą. Šiame net 14 mln. gyventojų turinčiame didmiestyje sporto bazės “išmėtytos” net per keturias vietas, tad sportininkams tektų nemažai pakeliauti.

Tokijas neseniai ištraukė ir kitą kozirį. Jo kandidatūrą remia devynis kartus olimpinis čempionas JAV sprinteris Carlas Lewisas.

Japonų minusai - 1964-aisiais Tokijuje jau vykusi olimpiada ir Pietų Korėjos miestas Pjongčangas, jau pelnęs teisę rengti 2018-ųjų žiemos olimpiadą.

Pagrįstai abejojama, ar šiam Tolimųjų Rytų regionui bus patikėtos dvejos iš eilės olimpinės žaidynės. Šių metų liepą Madrido, Stambulo ir Tokijo organizacinių komitetų vadovai lankysis IOC būstinėje Lozanoje ir atsakys į paskutinius klausimus. Vėliau IOC pateiks savo išvadas. O rugsėjo 7 dieną 125-ojoje IOC generalinės asamblėjos sesijoje Buenos Airėse (Argentina) pagaliau paaiškės 2020 metų olimpiados šeimininkai.

•

“Žalgiris” užsitikrino dvi premijas JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

VTB Jungtinės lygos aštuntfinalyje neišvysime Lietuvos krepšinio klubų - net ir reguliariojo sezono B grupės lyderio Kauno “Žalgirio”.

Lietuvos čempionas Kauno “Žalgiris” iškart pateko į ketvirtfinalį, o A grupėje 7 poziciją užėmęs Vilniaus “Lietuvos rytas” bei B grupės autsaideris Klaipėdos “Neptūnas” liko atkrintamųjų varžybų užribyje.

Paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse Rimo Kurtinaičio treniruojamas Maskvos srities klubas “Chimki” užvakar namie 82:81 (20:22, 31:17, 17:25, 14:17) nugalėjo Samaros komandą “Krasnyje krylja”. Iškovoję keturioliktą pergalę iš aštuoniolikos galimų maskviečiai A grupėje užėmė pirmąją vietą. 16 taškų nugalėtojams pelnė pergalingą tritaškį pataikęs Petteris Koponenas ir Krešimiras Lončaras, 14 - Sergejus Monia, 13 - Vitalijus Fridzonas. Šeštą nesėkmę patyrusioje ir trečiąją poziciją grupėje užimančioje komandoje “Krasnyje krylja” sėkmingiausiai žaidė Chesteris Simmonsas (17 tšk.), Andre Smithas (15 tšk.) ir Aaronas Milesas (13 taškų). Į atkrintamąsias varžybas pateko po šešias A ir B grupių komandas. Aštuntfinalyje susitiks Rygos VEF (Latvija) Astanos “Astana” (Kazachstanas); “Krasnyje krylja” - Liubercų “Triumf” (abi Rusijos); Sankt Peterburgo “Spartak” - Žemutinio Naugardo “Nižnij Novgorod” (abi Rusijos); Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” (Rusija) - Donecko “Doneck” (Ukraina).

Galutinė A grupės lentelė (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, pergalių procentas) 1. “Chimki” (Rusija)

18 14 4 78

2. “Uniks” (Rusija)

18 14 4 78

3. “Krasnyje krylja” (Rusija) 18 12 6 67 4. “Spartak” (Rusija)

18 12 6 67

5. “Astana” (Kazachstanas) 18 10 8 56 6. “Doneck” (Ukraina)

18 9 9 50

7. “Lietuvos rytas”

18 9 9 50

8. “Turow” (Lenkija)

18 4 14 22

9. “Azovmaš” (Ukraina)

18 3 15 17

10. “Kalev” (Estija)

18 3 15 17

B grupė 1.”Žalgiris”

18 16 2 89

2. Maskvos CSKA (Rusija) 18 15 3 83 3. “Lokomotiv-Kuban” (Rusija)

18 12 6 67

4. Rygos VEF (Latvija)

18 11 7 61

5. “Nižnij Novgorod” (Rusija)

18 10 8 56

6. “Triumf” (Rusija)

18 9 9 50

7. “Jenisej” (Rusija)

18 6 12 33

8. Nymburko ČEZ (Čekija) 18 5 13 28 9. “Cmoki-Minsk” (Baltarusija)

18 3 15 17

10. “Neptūnas”

18 3 15 17

B grupėje pirmąją vietą užėmęs Kauno “Žalgiris” aštuntfinalyje bus laisvas, o ketvirtfinalyje LKL čempionas žais su klubų “Spartak” ir “Nižnij Novgorod” mačo nugalėtoju. Aštuntfinalio kovose taip pat nedalyvaus B grupėje antrąją vietą užėmusi Maskvos komanda CSKA bei A grupės lyderiai atitinkamai “Chimki” ir Kazanės “Uniks” (Rusija).

Jungtinės lygos B grupės nugalėtojas “Žalgiris” yra neabejotinas lyderis ir pagal reguliariojo sezono namų rungtynių lankomumą. / Erlendo Bartulio nuotrauka Į Jungtinės lygos ketvirtfinalį patekusiems kubams atiteks po 4,6 mln. rublių (396 tūkst. litų). Pusfinalį pasiekusioms komandoms bus skirta po 5,4 mln. rublių (459 tūkst. litų), finalo dalyviui - 6,1 mln. rublių (525 tūkst. litų), nugalėtojų klubui - 7 mln. rublių (602 tūkst. litų).

Jungtinės lygos čempionato rengėjai premijomis paskatins ir tris geriausius klubus pagal reguliariojo sezono

namų rungtynių lankomumą. Tai trys Lietuvos klubai: “Žalgiris”, “Lietuvos rytas” ir “Neptūnas”. Kiekvienam atiteks po 3 mln. rublių (258 tūkst. litų). Šioje nominacijoje neabejotinas lyderis yra “Žalgiris”, į jo rungtynes Kaune ateidavo vidutiniškai 9607 žiūrovai. Atitinkamai Vilniaus klubo namų rungtynėse lankydavosi 4611 žiūrovų, uostamiesčio krepšinio arenoje - 4089.

•

2013 03 27 Lietuvos žinios

Sportas

15

Latvija mielesnė nei olimpinis Sočis SAULIUS RAMOŠKA

“Sočio olimpiadoje turėsime daugiau biatlonininkų, nei jų buvo Vankuveryje. Tai maža pergalė, norėjome didesnės. Tačiau rezultatai rodo, kad mūsų darbas nenuėjo veltui”, - pasibaigusį sezoną įvertino Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas. Šalies biatlonininkai 2012/2013-ųjų sezoną baigė savaitgalį Latvijoje kovodami dėl atviro Lietuvos čempionato medalių. Ignalinos šaudykla rekonstruojama nuo 2010 metų, šių metų birželį jau turėtų atverti duris. Tad antrus metus iš eilės pajėgiausi mūsų biatlonininkai dėl šalies čempionų vardų varžėsi Latvijos Maduonos mieste.

Atgaivintos estafetės Pirmąją varžybų dieną surengtos estafečių varžybos. Ši rungtis vėl įtraukta į čempionato programą po 20 metų pertraukos. 10 komandų kovojo dėl olimpinio čempiono Algimanto Šalnos taurės.

Ją pelnė Visagino pirmoji komanda Aleksandras Lavrinovičius, Viačeslavas Rumiancevas, Marija Kaznačenko ir Artiomas Serdiukovas.

Vyrų sprinto distancijoje čempionu tapo Tomas Kaukėnas. Jis aplenkė Lietuvos moterų rinktinės vyriausiąjį trenerį latvį Ilmarą Bricį ir Karolį Dombrovskį. Šios rungties moterų varžybose nepralenkiama buvo Estijos biatlonininkė Kadri Lehtla, sidabrą iškovojo Natalija Kočergina, bronzą - M.Kaznačenko.

Bendrojo starto varžybas užtikrintai laimėjo K.Dombrovskis. Antrąją vietą užėmė I.Bricis, trečiąją - A.Lavrinovičius.

Moterų grupėje triumfavo kovo 25 dieną 17-ąjį gimtadienį šventusi Gabrielė Leščinskaitė, antra liko Gaudvilė Nalivaikaitė, trečia finišavo N.Kočergina.

Dėl ligos šalies čempionate nedalyvavo Diana Rasimovičiūtė ir Karolis Zlatkauskas.

Geriausias šalies biatlonininkas T.Kaukėnas Maduonos trasoje jautėsi lyg žuvis vandenyje. / Sauliaus Ramoškos nuotraukos rinktinės narei N.Kočerginai neturiu priekaištų, bet reikia pripažinti, kad šaudydamos jos turėjo problemų. Reikia spręsti, ką toliau daryti. Esame numatę pasikviesti dar vieną trenerį, kuris būtų atsakingas už šaudymą, nes man vienam sunku susitvarkyti, nukenčia darbo kokybė, - teigė I.Bricis. - Jei kas nesiseka, nereikia gėdytis tai pripažinti ir ieškoti pagalbos.”

Jam pritarė vyrų rinktinės strategas V.Korčaginas: “Reikėtų, kad su Lietuvos vyrų ir moterų rinktinėmis dirbtų bent po du trenerius.”

Paklausta, ar ne per daug varžybų šį sezoną bando apžioti, D.Rasimovičiūtė, vasarį dalyvavusi ir planetos slidinėjimo pirmenybėse, nusišypsojo: “Lazda turi du galus. Dalyvaudama varžybose įgyju didžiulės patirties. Juk sakoma: geriausia treniruotė - tai varžybos. Be to, norisi kuo daugiau pabūti ant tikro sniego.”

Tyrinėjo sniegą

Reikia šaudymo trenerio “Šis sezonas biatlono federacijai svarbus tuo, kad pasaulio čempionate Čekijoje vyko antrasis atrankos į olimpines žaidynes etapas. Kelialapiai į olimpiadą nedalijami, juos reikia iškovoti”, - teigė A.Daugirdas.

Planetos pirmenybėse sėkmingiausiai pasirodė T.Kaukėnas. Jis 10 km sprinto distancijoje buvo 22-as (šaudykloje nė sykio nesuklydo), o 20 km asmeninėse varžybose užėmęs 23 vietą iškovojo teisę startuoti prestižinėje bendrojo starto rungtyje, kurioje konkuruoja tik 30 pajėgiausių pasaulio biatlonininkų. Tarptautinės biatlono federacijos prezidentas Andersas Bessebergas yra užsiminęs, jog bendrojo starto varžybas gali laimėti bet kuris iš trisdešimtuko. Lietuvis šiose varžybose užėmė 29 vietą. “Šio sezono vyrų rezultatai, palyginti su praėjusiais metais, yra geresni. Puikiai pasirodė T.Kaukėnas. Rezultatai nėra netikėti, jų siekėme pamažu”, - auklėtiniams priekaištų neturėjo vyrų rinktinės vyriausiasis treneris baltarusis Viktoras Korčaginas.

Iš moterų aukščiausią poziciją užėmė Diana Rasimovičiūtė. Sprinte ji buvo 40-a, o persekiojimo varžybose - 38-a.

“Sezonas labai ilgas, įtemptas, atsakingas ir sunkus, - teigė trejų olimpinių žaidynių dalyvė D.Rasimovičiūtė. - Paskutinėse varžybose buvo sunku psichologiškai prisiversti kovoti.”

Ji prisipažino, jog koją pakišo prastas šaudymas. Į tai dėmesį atkreipė ir šalies moterų rinktinės vyriausiasis treneris I.Bricis.

“Planavome daugiau, nei padarėme.

Dėl greičio D.Rasimovičiūtei ir kitai

Į 20-uką nepateko Pasaulio čempionate užimta vieta komandinėje įskaitoje lemia kelialapių skaičių. Į pirmą dvidešimtuką patekusios rinktinės turi teisę į olimpines žaidynes vežtis estafečių komandą. Deleguoti po vieną atstovą turi teisę 21-28 vietas vyrų reitinge ir 21-27 vietas moterų reitinge užimančios valstybės.

“Mūsų norai buvo labai ambicingi, juolab optimistiškai nuteikė treneriai ir sparčiai tobulėjantis jaunimas, - kalbėjo LBF prezidentas A.Daugirdas. - Įvertinę varžovus siekėme, kad į Sočį vyktų ir mūsų estafečių komandos.”

Praėjusiais metais Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės pagal reitingą buvo 23 vietose. Tačiau labai nesėkmingai šių metų pasaulio čempionate dalyvavusios lietuvės užėmė 24 vietą. Mūsų vyrai po

T.Kaukėnas: “Sočio olimpinė trasa labai sunki. Tokios pasaulyje dar nemačiau. Dabar Sočis bus mano nemėgstamiausia vieta.” dviejų rungčių buvo aštuoniolikti, tačiau galutinėje rikiuotėje buvo tik 23-i.

“Jei jie pernai pasaulio čempionate būtų pasirodę kaip šiemet, Sočyje galėtų varžytis ir estafetės komanda, - dėl vyrų apgailestavo A.Daugirdas. - Bet kokiu atveju Sočyje turėsime daugiau biatlonininkų, nei jų buvo Vankuveryje. Tai maža pergalė, nors norėjome didesnės.

Po čempionato surengtoje spaudos konferencijoje rinktinės trenerį I.Bricį supo dvi Lietuvos biatlono žvaigždės - tituluočiausia D.Rasimovičiūtė (dešinėje) ir perspektyviausia G.Leščinskaitė.

Tik laiko klausimas, kada olimpinėse žaidynėse Lietuva turės estafečių komandas.”

Skirtingi vertinimai Kurie biatlonininkai važiuos į olimpiadą, paaiškės 2013-ųjų pabaigoje. Tačiau du potencialūs olimpiečiai - D.Rasimovičiūtė ir T.Kaukėnas - jau išbandė jėgas olimpinėse Sočio trasose. Kovo pradžioje ten vyko pasaulio taurės aštuntasis etapas.

“Rusai labai rimtai rengiasi olimpinėms žaidynėms, statybų mastas gigantiškas. Sportininkai, ko gero, pirmą kartą olimpiniame kaimelyje turės geras sąlygas. Manau, žaidynės bus geros. Rusai nieko nedaro šiaip sau. Tai bus didelė šventė”, - pasakojo D.Rasimovičiūtė. Olimpinė trasa Dianai nebuvo kuo nors ypatinga. “Olimpiadai rengsiuosi iš visų jėgų, jei būsiu geros sportinės formos, trasa man tiks”, teigė biatlonininkė.

T.Kaukėnas apie olimpinę trasą buvo kitos nuomonės.

“Manau, iki olimpiados pradžios rusai pasiruoš, nes per pasaulio taurės etapą gavo gerą pamoką. Kol kas viskas atrodo baisiai, - įspūdžiais dalijosi biatlonininkas. - Trasa man labai neparanki: ilgi ir statūs pakilimai, nusileidimai.

Reikia būti labai gerai techniškai pasirengusiam. Dar esu vidutiniokas, varžybos Sočyje tai ir parodė - stiprūs greitai šliuožia, silpnesni atsilieka. Trasa labai sunki, tą patį kalbėjo ir pasaulio taurės lyderiai. Tokios pasaulyje dar nemačiau.

Dabar Sočis bus mano nemėgstamiausia vieta.”

D.Rasimovičiūtei ir T.Kaukėnui, skirtingai nei kitiems šalies biatlonininkams, sezonas dar nesibaigė. Jie gavo vardinius kvietimus dalyvauti prestižinėse komercinėse varžybose, kurios balandžio pradžioje vyks tolimojoje Kamčiatkoje (Rusija). Į jas kviečiami per sezoną pasižymėję ir perspektyvūs sportininkai. “Ten susirenka žvaigždynas, - neslėpė A.Daugirdas. - Už pirmąją vietą nugalėtojas gauna prabangų automobilį “Mercedes”.

Į Sočį su Lietuvos rinktine pirmą kartą vyko slidžių tepėjų brigada - treneris Aurimas Bučelis ir vienas geriausių pasaulio specialistų iš Estijos. Jų užduotis pamatyti sniegą, jo struktūrą, sąlygas, kuriomis teks tepti slides per olimpiadą.

“Komandos atlieka didelį darbą. Kitos rinktinės vežėsi laboratorijas, analizavo kiekvieną sniego kruopelytę, ten gyveno pusmetį. Juk kiekvienos vietovės sniegas turi savo subtilybių. Pavyzdžiui, tai, kas tinka Amerikos trasoms, netinka Europos”, - teigė LBF prezidentas A.Daugirdas.

Pasak jo, mūsų tepėjai atliko milžinišką darbą. Testuodami slides, tepalus ir sniegą jie sukorė daugiau kilometrų nei sportininkai.

Auga pamaina Po Maduonoje surengto šalies čempionato šalies biatlono vadovai ir treneriai pasidžiaugė ir šio sezono atradimu - jaunąja G.Leščinskaite. Pasaulio jaunimo čempionate ji varžėsi su dviem metais vyresnėmis merginomis ir buvo 11-a, o olimpiniame žiemos festivalyje Brašove (Rumunija) po 12 metų pertraukos Lietuvai iškovojo sidabrą (10 km asmeninėse varžybose).

“Labiau vertinu medalį, - olimpinio festivalio rezultatu patenkinta buvo sostinės Žvėryno gimnazijos moksleivė. Šis žiemos sezonas buvo sėkmingiausias mano trumpoje karjeroje. Sekėsi, nes šiais metais labai daug dirbau. Net nesitikėjau, kad viskas bus taip gerai.”

Atsakymo į klausimą, kas lėmė, kad Brašove ji šaudė be klaidų, Gabrielė ilgai neieškojo: “Nežinau, nuo ko tai priklauso. Man geriausiai sekasi šaudyti tuomet, kai apie tai negalvoju.”

“Suaugusiųjų rinktinei auga pamaina”, - džiaugėsi moterų rinktinės treneris I.Bricis.

•

16

2013 03 27 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 20 arų sklypą 4 km nuo Palangos (yra projektas namui statyti, kaina - 60 000 Lt). Tel. 8 675 44 822.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

PRANEŠIMAI Sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Gelvadiškių g. 38, SAVININKO MICHAIL BERBA dėmesiui. Š. m. balandžio 9 d., 9.00 val. vyks sklypo Nr.1 2 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g.

13. Tel.8 616 09 979.

Užs. LM-2445 Dingusius AAS „Gjensidige Baltic“ blankus MSA3788151; MSA3788164; MSA3788196; MSA4126045 laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2454 ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo vienkartines garantijas bei draudimo liudijimus (polisus) vienkartines garantijas serija D75 Nr. nuo V20025300 iki V20025303 laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2318 Įmonė UAB „VIKINTA“ (įm. k. 302622032) keičia pavadinimą į UAB „MiniGo LT“. Užs. LM-2458 PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 02 08 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-295 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4182/0600:, esančio Čepurniškių k., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius - UAB „SPRK“; rengėjas - UAB „BMO Projektai“.

Užs. LM-2456 2013 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, UAB „Popkartas“, į. k. 125437069, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 kovo 5 d. Nutraukiamas visų sutarčių su UAB „Popkartas“ vykdymas. Finansinius reikalavimus galima pateikti administratoriui Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras, UAB adresu: Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius, iki 2013 m. balandžio 15 d.

Užs. LM-2459

Vilniaus universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą Ilgalaikio materialiojo turto buvimo vieta (adresas) Naugarduko g. 24, Vilnius Didlaukio g. 47, Vilnius Saulėtekio al. 12, Vilnius V.A.Graičiūno g. 8, Vilnius Saulėtekio al. 22, Vilnius Konstitucijos pr. 12A, Vilnius Žirmūnų g. 124, Vilnius

Bendras plotas (kv. m)

Patalpų paskirtis

1,00 1,00 1,00 65,87 7,96 53,00 1,0

1 W galingumo WiFi ryšio antenų įrengimas Moksliniams tyrimams Kopijavimo paslaugų teikimas Sandėliavimas Gėrimų, užkandžių ir kavos pardavimo automato įrengimas

Pradinis 1 mėn.

Nuomos 1 kv. metro nuompinigių terminas dydis be PVM (Lt) metais 40,00 40,00 40,00 6,00 55,00 13,00 40,00

1 1 1 2 1 1 1

Turto naudojimo ypatumai, sąlygos

Papildomos sąlygos

Konkursas vykdomas vadovaujantis 2001 12 14 LRV Nutarimu Nr. 1524.

Papildomos informacijos suteikimas ir paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo vieta Universiteto g. 3, Vilnius, 105 kab., tel. (8 5) 268 7058.

Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas - iki 2013 04 08 d. 12.00 val.

Komisijos posėdžio vieta ir laikas - Universiteto g. 3, 353 kab., 2013 04 08 d. 14.00 val.

Sąskaita, į kurią sumokamas pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM - AB SEB bankas, a/s Užs. LM-2452 LT487044060000907542.

Informuoju, kad 2013 m. balandžio 8 d.

11.00 val. bus atliekamas žemės sklypų, esančių Krokuvos g. 59 ir Krokuvos g.

59A, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas, į kurį kviečiu dalyvauti gretimų žemės sklypų kadastro Nr. 0101/0032:0217 ir Nr. 0101/0032:0774 savininkus ir paveldėtojus. Žemės sklypų ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2013 02 27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-506.

Asmuo kontaktams Vytautas Pavasaris, tel. 8 659 95 540.

Užs. LM-2455

INFORMACIJA apie Darbėnų miestelio magistralinio buitinio nuotakyno tinklų plėtros poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Kretingos vandenys“, Švyturio g. 2A, Padvarių k., LT-97157, Kretingos r. sav.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: magistralinio buitinio nuotakyno plėtra Darbėnų miestelyje, Kretingos r. sav.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Darbėnų miestelis, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė.

4. Atsakingos institucijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada: 2013 03 22 raštas Nr. (4)-LV4-803 planuojamoms ūkinėms veikla Kretingos rajono savivaldybėje - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Kretingos vandenys“, Švyturio g. 2A, Padvarių k., LT-97157 Kretingos r. sav.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti UAB „Kretingos vandenys“, Švyturio g. 2A, Padvarių k., LT-97157 Kretingos r. sav., tel. (8 445) 78 572, arba UAB „Evikta“, Statybininkų g. 12, LT-50127 Kaunas, tel. (8 37) 46 00 20, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo publikavimo datos.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, arba UAB „Evikta“, Statybininkų g. 12, LT-50127 Kaunas, tel. (8 37) 46 00 20, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo publikavimo datos.

Užs. R-190

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bendrovės patalpose, adresu: Respublikos g. 15, Panevėžys, šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi įvykti 2013 m. balandžio 26 d. 16.00 val. bendrovės patalpose.

Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 3. Bendrovės 2012 pelno (nuostolio) paskirstymas; 1. Bendrovės valdybos metinis pranešimas; 4. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas; 2. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų tvir- 5. Bendrovės valdybos rinkimai; tinimas; 6. Kiti klausimai.

Akcininkams turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Valdybos pirmininkas Vytautas Sukackas Užs. R-187

PRANEŠIMAS UAB „ALYTAUS DAINAVA“ akcininkams UAB „ALYTAUS DAINAVA“ (įmonės kodas 300887950) valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas eilinis visuotinis UAB „ALYTAUS DAINAVA“ akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 29 d. 12.00 val., bendrovės buveinėje adresu: Ulonų g. 16, Alytuje.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas; 2. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 3. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymas; 4. Bendrovės valdybos rinkimai.

Bendrovės valdyba Užs. LM-2462

Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo PRANEŠAME, KAD 2013 04 29, 12.00 VAL. ŠAUKIAMAS EILINIS VISUOTINIS UAB „KAUPTĖ“ (kodas 147645496) AKCININKŲ SUSIRINKIMAS, kuris vyks bendrovės buveinėje, adresu: Ukmergės g. 28, Panevėžys.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita apie bendrovės ūkinę veiklą 2012 metais; 2. Finansinės atskaitomybės už 2012 metus tvirtinimas; 3. 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Kiti klausimai.

Užs. R-191 Bendrovės valdyba.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4416 Magūnai - Balingradas 1,46-5,36 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4416 Magūnai - Balingradas 1,46-5,36 km rekonstravimo techninis projektas (koregavimas).

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: rekonstruojamas kelias yra Švenčionių rajono savivaldybėje, Vilniaus apskrityje.

4. Vilniaus RAAD 2013 03 22 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1451: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4416 Magūnai - Balingradas ruožo nuo 1,46 iki 5,36 km rekonstravimas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Vilniaus RAAD (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536).

SV-11028

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d.

Vilniaus RAAD (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536), ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, Užs. LM-2437 tel. (8 37) 20 54 19).

2013 03 27 Lietuvos žinios

Renginiai

17

Parodos VILNIUS PREKYBOS CENTRAS “PANORAMA” Fotografijų paroda “Sulaukus gandrų”.

Veiks iki balandžio 8 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda “Rentgenogramos”. Veiks iki gegužės 19 d.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra + 5425 dienos”. Veiks iki gegužės 19 d.

“JUOZASART” GALERIJA

Paroda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”. Veiks iki balandžio 10 d.

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS Dzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa Pang Džiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda.

Veiks iki balandžio 7 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” Paroda “Sugrįžimai”. Veiks iki kovo 30 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”. Veiks iki balandžio 16 d.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Audronės Petrašiūnaitės paroda “Atminties paveikslai”. Veiks iki kovo 30 d.

JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”. Veiks iki balandžio 7 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Lietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda. Veiks iki balandžio 3 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Sigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”. Veiks iki balandžio 8 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Andriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”.

Veiks iki kovo 29 d.

GALERIJA “VARTAI” Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”. Veiks iki balandžio 5 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”. Veiks iki balandžio 6 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Tapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinis amžius”. Veiks iki balandžio mėnesio pradžios ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Skulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė personalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. Veiks iki balandžio 6 d.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”. Veiks iki birželio 1 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

Veiks iki rugsėjo 30 d.

Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS

KAUNAS KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos paroda “Nevolia”. Veiks iki balandžio 7 d.

FLUXUS MINISTERIJA Tapybos paroda “Įtakos”. Veiks iki kovo 31 d.

Aliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”.

Veiks iki balandžio 5 d.

Balkanų kino aktoriaus Rade Šerbedžija gyvo garso koncertas klube “Tamsta”.

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 27 d. 19 val. Koncertuoja Klaipėdos kamerinis orkestras, Andresas Mustonenas (smuikas, Estija), Zvi Carmeli (altas, Izraelis), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Vitalijus Neugasimovas (fortepijonas, klavesinas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 28 ir 29 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 29 d. 18 val. Muzikos klubo “Vienišas vilkas” koncertas “Gėlių vaikų dainos”. Dalyvauja Šarūnas Mačiulis ir “Vilkai”, “Dinozaurai”, Vilijus Važnevičius, “Bliuzo Holikai” ir kiti ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 27 d. 19 val. Kosto Smorigino jubiliejinis koncertas ir naujosios kompaktinės plokštelės “Albumas” pristatymas. Dalyvauja: Kostas Smoriginas, Neda Malūnavičiūtė, Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis, Gintaras Šulinskas, Audrius Balsys ir kiti muzikantai ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 31 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja valstybinis pučiamųjų orkestras “Trimitas” ir Algirdas Budrys (klarnetas) ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 30 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Zveri” KLUBAS “BRODVĖJUS” 29 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Golden Parazyth” 30 d. 21 val. Triple Slash-Guns N’Roses project koncertas PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 27 d. 19 val. Vytauto Šapranausko juodojo humoro vakaras KLUBAS “TAMSTA” 27 d. 21 val. Balkanų kino aktoriaus Rade Šerbedžija gyvo garso koncertas 28 d. 20 val. Jaunų grupių konkurso “Garažas 2013” finalas 29 d. 21.30 val. Giedrės solinis koncertas

Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos. Veiks iki liepos 31 d.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. Veiks iki kovo 31 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

Veiks iki balandžio 3 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Francescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”. Veiks iki balandžio 21 d.

Jubiliejinė skulptoriaus Leono Žuklio paroda. Veiks iki balandžio 21 d.

Nuolatinė Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Numizmatikos paroda “Gloguvo lobis”.

Veiks iki gegužės 8 d.

Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

Koncertai

VILNIUS

Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda “Gyvenimo mokykla”. Veiks iki balandžio 12 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS MENO LEIDINIŲ SKAITYKLA

SVETAINĖ BARAS “VERANDA” 30 d. 19 val. Baltijos šalių džiazo kvarteto “Tree Stones” gyvo garso koncertas

KAUNAS “FLUXUS MINISTERIJA” 29 d. 21 val. Techno muzikos vakarėlis “Fluxus Goes Mad” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 27 d. 18 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 28 d. 18 val. Sakralinis teatras “Stabat Mater”. Dalyvauja Diana Tiškovaitė (sopranas), Renata Dubinskaitė (mecosopranas) ir styginių kvintetas “Soavita”

PANEVĖŽYS “CIDO” ARENA 28 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 28 d. 18 val. Nauja Vitalijos Katunskytės koncertinė programa

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 30 d. 20 val. Koncertuoja Arina ir grupė “Veto Bank” 31 d. 20 val. Grupės “Biplan” akustinis “Amore turas”

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 29 d. 21 val. Solo Tomas Čiukauskas (saksofonas) 30 d. 21 val. Ramūno Difarto ir Gyvo garso klubo koncertas 31 d. 22 val. Vakarėlis su grupe “Keymono” GRAND SPA LIETUVA 30 d. 18 val. Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio koncertas

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. Koncertuoja Irena Milkevičiūtė (sopranas) ir Čiurlionio kvartetas

Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

Unikali tapybos miniatiūrų paroda “Prabudimas”.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”.

Veiks iki balandžio 2 d.

Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”. Veiks iki balandžio 18 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”.

Veiks iki kovo 31 d.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Kiaušinių paroda “Subtilus kiaušinio grožis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”. Veiks iki balandžio 6 d.

Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Algimanto Tamašausko paroda.

Veiks iki balandžio 6 d.

LAIPTŲ GALERIJA Irenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda “Dialogai”. Veiks iki balandžio 4 d.

Paroda “Sovietinių lagerių kalinės Jadvygos Bieliauskienės kūryba”. Veiks iki kovo 28 d. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJA Gunos Milersones ir Dainio Karkluvalskio (Latvija) tapybos bei fotografijos paroda “Galbūt...”.

Veiks iki kovo 28 d.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Veiks iki spalio 31 d.

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose:

pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba” DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”. Veiks iki rugpjūčio 24 d.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva” RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Veiks iki gegužės 31 d.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Velykų šventės puošmenos”.

Veiks iki balandžio 9 d.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”. Veiks iki birželio 8 d.

DAILĖS GALERIJA Klaudijaus Petrulio ir Jūratės Mykolaitytės tapybos darbų paroda “Du”. Veiks iki kovo 31 d.

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

Veiks iki gegužės 25 d.

V.K.JONYNO GALERIJA Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”. Veiks iki balandžio 15 d.

PALANGA PALANGOS VIEŠBUČIO “GAMANTA” RESTORANAS Unikali tapybos miniatiūrų paroda “Prabudimas”.

Veiks iki kovo 30 d.

18

2013 03 27 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 27 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.50 “Ne vienas kelyje” (k.)

11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.,55 “iKarli”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Kriminalinis trileris “Oušeno vienuoliktukas” N-7 1.00 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Pabudimas” 1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Barbė” N-14 22.55 Siaubo komedija “Zombių karalius” N-14 0.45 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia”. 5 d. (k.) 12.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: po dvejų metų”. 1 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N7 14.10 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 14.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Iš atminties ežerų (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Kultūra”. Skulptorius Romas Kvintas 19.00 “Auksiniai scenos kryžiai”. Lietuvos teatro apdovanojimų teikimo iškilmės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Tiesioginė transliacija iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Ugnies apeigos 22.30 Komiška drama “Naujas pono Horteno gyvenimas” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.

Choreografinė kompozicija “Requiem”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastri-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.40 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14, 18.45 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.15 val.

“Parkeris” - 18.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.30, 21.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16.15 val.

“Gimtadienis” - 13, 17.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 16.30, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Krudžiai” - 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val.

“Linkolnas” - 18.45 val.

“Argo” - 21.45 val.

SKALVIJA “Rytų nostalgija” - 19.30 val.

“Neištikimybė” - 20.45 val.

“Panieka” - 17.15 val.

PASAKA “Medžioklė” - 21.30 val.

“Optimisto istorija” - 16.15 val. “Šalutinis poveikis” - 18.45 val. “Šalutinis efektas” - 18 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 16 val.

“Mechaninė meilė” - 18.30 val.

“Rokeris” - 21 val.

Premjeros trumpai 1 - 17 val.

“Meilė?” - 19 val.

“Gyventi” - 21.15 val.

OZO KINO SALĖ

MULTIKINO “Pagalbos šauksmas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Parkeris” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 17.30, 22 val.

“Tamsus dangus” - 15.30, 21.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 19.45 val.

“Krudžiai” - 12, 14, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 13.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 15, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30 val.

KAUNAS CINAMON “Pagalbos šauksmas” - 20 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.35 val.

“Parkeris” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 19.30 val.

“Gimtadienis” - 12.15, 18, 21.15 val.

“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 22.10 val.

FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 16.30, 18.30, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11, 16.15 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Parkeris” - 13.45, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14, 17, 20 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 14.45 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 18.45, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.50, 20.45 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 21.50 val. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 17, 20.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 13.45, 21.30 val.

“Mama” - 13, 19.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.30 val.

“Gimtadienis” - 10.45, 17.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 15.45 val.

“Hičkokas” - 18.15 val.

“Mama” - 14.45, 19.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17 val.

“Gimtadienis” - 18.45, 21 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” - 11, 13, 15, 17, 19 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.15, 12 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.45, 15.30 val.

“Linkolnas” - 17.15 val.

6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.50 “Velykų skanėstai” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N-7 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kitoks karas” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kitoks karas” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 “Velykų skanėstai” 19.50 Dok. f. “Mainai gamtoje” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Velykų skanėstai” 0.30 “TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “ŽKVD” N-7 9.00 Trileris “Dėžė” N-7 11.00 Drama “Užtemimas” N-7 13.00 Drama “Psichoanalitikas” N-7 15.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 17.25 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 19.00 Drama “Centurionas” N-14 21.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 23.05 Trileris “Bepročiai” N-7 1.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios.

Sportas 15.55 “Svetimos paslaptys” 16.40 “Pagaminta SSRS” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro aštuntfinalis 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas. Tiesioginė transliacija 17.25 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos finalas. Tiesioginė transliacija 20.00 “Formulė-1”. Malaizijos GP lenktynių apžvalga 21.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija 23.00 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas 1.00 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos finalas 3.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didysis Malaizijos tunelis 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Aston Martin” automobiliai 11.00 Užmiršti sporto apdovanojimai 11.30 Apleista alaus darykla 12.00 Rastai ant autostrados 13.00 Lašišų kelias 14.00 Ž.M.Kusto. Nuotykiai vandenyne 15.00 Užmiršti sporto apdovanojimai 15.30 Apleista alaus darykla 16.00 Sniego griūtis ant kelio 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Chevy Volt” elektromobiliai 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00 Draudimai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

FORUM CINEMAS BABILONAS “Mama” - 17.40, 19.45 val.

“Hičkokas” - 16.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14.10, 18.50 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.50, 16.50, 20 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.15 val.

“Gimtadienis” - 21.50 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

VILNIUS

KLAIPĖDA

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 28 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai” JAUNIMO TEATRAS 27 d. nuo 10 val. Nemokami renginiai, skirti Tarptautinei teatro dienai

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 27 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 28 d. 19 val. “Šalia”

“Valentinas vienas” - 21.20 val.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas

30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis” 29 d. 18 val. “Kovos klubas” Salė 99 28 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Selavy!”

29 d. 18.30 val. “Trys seserys” 30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” MENŲ SPAUSTUVĖ 30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”.

“Avinėlio kelionė” RAGANIUKĖS TEATRAS 30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 27 d. 19 val. “Gaidukas” 28 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 29 d. 19 val. “Sex guru” 30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 28 ir 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 27 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” TEATRAS “MENAS” 30 d. 12 val. “Trys paršiukai” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS

30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku”

VARĖNA VARĖNOS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

UKMERGĖ UKMREGĖS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. Naujasis teatras “Aušra”. “Petys gi į petį”

PANEVĖŽYS

“Gimtadienis” - 15.15, 19.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 21.40 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

“Aurora” - 16 val.

“Valandos” - 18 val.

Lietuvos ryto TV

18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Likimo vingiai” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 “Liudininkai” 23.00 “Miškuose ir kalnuose” 0.45 Žinios+ 1.00 Vaid. f. “Serafimos Gliukinos šiokiadieniai ir šventės”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Teatras

Kinas VILNIUS

chto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Fantastinis trileris “Iksmenai. Pradžia. Ernis” 23.45 “Europos pokerio turas” 0.45 “6 kadrai” 1.15 “Kastlas” 2.10 “CSI Majamis” 3.00 “Paslapčių namai”

PRIENAI 28 d. 18.30 val. “Kuprelis” TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Mano aš”

PRIENŲ KULTŪROS CENTRAS 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KAUNAS

ALYTAUS MIESTO TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Selavy” 28 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Tegyvuoja Bušonas” 30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18 val. “Judas Iskarijotas” 29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 27 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

ALYTUS

30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

2013 03 27 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:07 leidžiasi 18:43 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Pirmoji pilnaties diena

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

+2 Helsinkis

+3

Stokholmas

Priešpilnis IV 17

+1

Dublinas +3 +3 Londonas

0 -10

Šiauliai

-2 -11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

VILNIUS +16

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra naktį 9-12 laipsnių šalčio, dieną 2-3 laipsniai šilumos.

Bordo 0 -12

Kaunas

+1 -8

+5 Amsterdamas

+15

Ukmergė

-1

-9

+14 Madridas

+16 Barselona

-5 Ryga

+1 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +1 -8

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

12:36

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 -1 Varšuva 0 Kijevas

+1

Berlynas 0 Praha

0 Miunchenas

+14 Nica

+15 Roma

+2 Maskva

-1

Bratislava Viena Budapeštas +1 +1 -1 Bukareštas Varna Dubrovnikas +5 Sofija +15

+19

Stambulas +11

Malaga +17

Alžyras +19

86-oji metų diena. Kovo dvidešimt septintoji, trečiadienis, trečioji 13-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 279 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aleksandras, Lidija, Nikodemas, Rūta.

Geros dienos!

Tunisas +20

Atėnai

+17 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 15 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 26 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Viešose vietose būkite budrūs, klausykite ausis ištempę ir saugokite piniginę. Didelė turto praradimo tikimybė. Vakare galite sulaukti netikėto skambučio.

Jautis. Norėsis išlaidauti. Daugiau laiko praleiskite su vaikais, pasidomėkite, kaip jiems sekasi.

Vakare labai tiktų intymi, romantiška vakarienė prie žvakių su mylimu žmogumi.

Dvyniai. Dėl savo nelengvo būdo jau esate turėję problemų.

Nevartokite protingesnių žodžių nei reikia, būkite kantrūs reikalo esmę išdėstyti kuo paprasčiau.

Vėžys. Būkite pasiruošę aukotis dėl šeimos gerovės. Šiandien sunkiai pakelsite stresą. Darbus stenkitės baigti kuo anksčiau. Jei įmanoma, vakare niekur neikite iš namų.

Liūtas. Atidžiai klausykite, ką kalba žmonės. Pasistenkite nepraleisti pro ausis tai, kas jums sakoma. Svarbūs sprendimai gali būti priimti jums už akių.

Mergelė. Neverta sukti iš kelio vien tam, kad kažkam kažką įrodytumėte. Remkitės patirtimi, mažiau klausykite kitų patarimų. Vakarą leiskite su mielais žmonėmis.

Svarstyklės. Įprastinis santūrus elgesys šiandien nepadės gauti to, ko norite. Vakare nekenktų išsimušti iš įprasto ritmo ir laiką praleisti neįprastai.

Skorpionas. Kovosite su aplinkybėmis, kurių niekaip negalite paveikti. Nepriimkite nesėkmės kaip asmeninio įžeidimo. Pats laikas gerai apsvarstyti gyvenimo prioritetus. Šaulys. Pamirškite bent vienai dienai taisykles ir discipliną. Savęs varžymas šiandien baigtųsi niūria depresija. Vakare senam bičiuliui prireiks jūsų paramos. Neatsisakykite padėti.

Ožiaragis. Pernelyg gera atmintis šiandien tik trukdys. Senos nuoskaudos neleis veikti racionaliai ir produktyviai. Vakare teks baigti senus darbus.

Vandenis. Dėl visiškai objektyvių aplinkybių gali iš esmės keistis jūsų požiūris į svarbius dalykus. Šią keistą ir komplikuotą dieną pasistenkite daugiau pabūti vieni. Žuvys. Apims nuobodulys, kai suvoksite, kad nieko ypatinga jūsų gyvenime nevyksta. Rutina gadins nuotaiką. Bet neskubėkite piktintis, atminkite, kad viskam savas laikas.

20

2013 03 27 Lietuvos žinios

Margumynai

Benamis katinas išskrido į JAV

Kinija turi pirmąją damą

Afganistane tarnavęs amerikietis seržantas Jesse Knottas pasirūpino, kad gero gyvenimo jo tėvynėje sulauktų ir benamis katinas, kurį jis vadina Koška.

Katinas jau pasiekė Oregono valstijoje esantį seržanto gimtąjį miestą Oregon Sitį. J.Knottas paprašė vietos gyvūnus globojančios draugijos, kad ši priglaustų atvykusį katiną, kol pats galės jį atsiimti. Šiuo metu seržantas jau tarnauja Vašingtone, bet netrukus jis ketina palikti kariuomenę ir grįžti į gimtąją valstiją, kur jo laukia rainasis numylėtinis. Už parodytą meilę benamiam gyvūnui seržantas jau gavo specialų apdovanojimą “Diamond Collar Awards”, kuris skiriamas žmonėms ir gyvūnams, sugebėjusiems kuo nors pasižymėti.

Seržanto ir katino draugystė prasidėjo 2010 metais, kai šis pėstininkas buvo nusiųstas į Afganistano pietus.

Po poros dienų J.Knottas pamatė kačiuką, iš kurio aiškiai buvo tyčiojamasi. Kadangi dėl Irake patirtų sužeidimų amerikietis nedalyvavo karo veiksmuose, o dirbo štabe, jis priglaudė kačiuką ir ėmė juo rūpintis. Netrukus gyvūnėlis imtas vadinti Koška.

J.Knottas sakė, kad kačiukas jam patikęs todėl, kad buvo panašus į jį patį. Karys pasakojo, kad mokykloje jam sunkiai sekėsi sutarti su kitais vaikais, o iš kačiuko tyčiojosi žmonės. Amerikietis mano, kad Koška jį sugrąžino į gyvenimą, nes jis vėl ėmė pasitikėti savimi. Seržantas nutarė, kad kai bus išsiųstas namo, kartu pasiims ir katiną.

Jis susisiekė su Kabule esančia organizacija, padedančia Afganistano benamiams gyvūnams. Iki Kabulo katiną sutiko nuvežti afganas vertėjas. J.Knottas sako, kas šis žmogus rizikavo gyvybe, nes padėjo amerikiečiui.

Kai pagaliau katinas atsidūrė Kabule, jis buvo išsiųstas į Oregoną.

Lėktuvas, kuriuo jis skrido, prieš tai nusileido Islamabade ir Niujorke.

•

Peng Liyuan Maskvoje. / AP nuotrauka

Ir iki šiol Kinijos prezidentai turėjo žmonas, bet jos nebuvo vadinamos pirmosiomis valstybės poniomis.

Kinijos vadovo Xi Jinpingo žmoną taip imta vadinti jau po pirmo jo vizito į užsienį.

Peng Liyuan - visiška savo pirmtakių priešingybė. Ši 50 metų moteris ne tik puikiai atrodo, madingai rengiasi, bet ir pasiruošusi imtis naujo vaidmens Kinijos istorijoje.

Jau per pirmą Xi Jinpingo vizitą į užsienį (Kinijos prezidentas pasirinko Maskvą) jo žmona iš karto atsidūrė ne tik Rusijos, bet ir Amerikos

spaudos dėmesio centre. Mados žinovai puikiai įvertino jos vilkimą tamsiai mėlyną paltą, gražią rankinę ir pasitikėjimą savimi.

Peng Liyuan turėtų labai palengvinti darbą Kinijos užsienio reikalų ministerijai, kuri labai stengiasi gerinti Kinijos įvaizdį užsienyje, nes tokia žavinga moteris ir dar turintį gražų sopraną - kone iš dangaus ministerijai nukritusi dovana. Jau per šią kelionę, nes iš Rusijos Xi Jinpingas su žmona pasuko į Tanzaniją ir Pietų Afrikos Respubliką, Peng Liyuan tapo tikru diplomatijos atradimu ir itin pagerino Kinijos vadovo įvaizdį.

Būdama dainininkė iš profesijos Peng tapo nauju Kinijos balsu ne tik

Papuošalai teks labdarai

tiesiogine prasme - ji netiesiogiai kreipiasi į pasaulį daug įtikimiau negu Kinijos politikai, nes būdama populiari savo šalyje dainininkė nebijo viešumos.

Jau prognozuojama, kad ši ne tik graži, bet ir protinga moteris į antrą planą gali nustumti Kinijos diplomatus. Ji jau lyginama su Raisa Gorbačiova, padėjusia Michailui Gorbačiovui humanizuoti Sovietų Sąjungą. Tikimasi, kad Peng Liyuan taip pat padės Xi Jinpingui humanizuoti komunistinę Kiniją.

Amerikiečiai ją lygina ir su Michele Obama - modernia, žinančia, ko nori, mokančia madingai rengtis JAV prezidento žmona. Jie laukia, kada susitiks šios dvi moterys jų vyrams nutarus vykti į Vašingtoną ar Pekiną.

•

Seržantas J.Knottas su Koška prieš šiam iškeliaujant į Ameriką. katu.com nuotrauka

Angelina Jolie Ruandoje Angelina Jolie kartu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Williamu Hague’u lankosi Ruandoje, kad paskatintų galingąsias pasaulio valstybes labiau stengtis pažaboti lytinius nusikaltimus karo zonose. Šią savaitę kino žvaigždė dar apsilankys gretimoje Demokratinėje Kongo Respublikoje. Keliaudama ji

siekia atkreipti Didžiojo aštuoneto (G8) dėmesį į lytinius nusikaltimus karo zonose, nes kitą mėnesį apie tai bus kalbama kasmet vykstančiame G8 užsienio reikalų ministrų susitikime. “Noriu pati išklausyti žmones, patyrusius prievartavimą, seksualinį smurtą per konfliktą rytiniame Konge. Noriu, kad išgirdęs, ką jie išgyveno, pasaulis pajėgtų apsaugoti tūkstančius moterų, vyrų ir vaikų”, - sakė garsioji aktorė.

G.Lollobrigida garsėja kaip papuošalų mėgėja. / AFP/Scanpix nuotrauka

Viena garsiausių praėjusio amžiaus kino aktorių italė Gina Lollobrigida nutarė parduoti kai kuriuos savo papuošalus, o gautus pinigus skirti kamieninių ląstelių tyrimams. Taip ji nori grąžinti skolą už sėkmingą gyvenimą.

Sekso simboliu laikyta G.Lollobrigida vaidino su Humphrey Bogartu, Rocku Hudsonu, Burtu Lancasteriu, Tony Curtisu ir Franku Sinatra. Išgarsėjusi Prancūzijoje, Italijoje, o paskui ir Holivude, aktorė ėmė pirkti

“Bvlgari” papuošalus, nes negalėjo atsidžiaugti, kad gali sau tai leisti, mat jos vaikystė buvo varginga. Šiuo metu G.Lollobrigidai - 85-eri.

9-ajame dešimtmetyje baigusi aktorės karjerą ji pradėjo fotografuoti, kurti skulptūras, daug dėmesio skyrė ir humanitariniam darbui. Labdarai ji nutarė skirti ir sukauptus papuošalus. Dalis jų gegužės 14 dieną bus parduoti “Sotheby’s” aukcione Ženevoje, o prieš tai bus eksponuojami Londone, Niujorke ir Romoje. Gautus pinigus garsioji italė skirs fondui, kad šis įsteigtų ligoninę kamieninių ląstelių tyrimams.

•

A.Jolie negaili laiko aukoms karinių konfliktų zonose. / Reuters/Scanpix nuotrauka

A.Jolie ir W.Hague’as ragina Didžiojo aštuoneto šalis pritarti teiginiui, kad prievartavimas ir lytinis smurtas yra Ženevos konvencijų, apibrėžiančių humanišką elgesį su karo aukomis, pažeidimas. Jie taip pat reikalauja, kad būtų priimtas tarptautinis protokolas dėl tokių nusikaltimų tyrimo.

•

“The New York Times”, Reuters, AFP, BNS, Yahoo News, LŽ