2013 m. sausio 11 d. / Penktadienis / Nr. 8 (13 433)

Kaina

2013 m. sausio 11 d. / Penktadienis / Nr. 8 (13 433)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

DIENOS TEMOS

Rekordinis derlius užpylė cukrumi

Burkina Faso vaikai nematę baltaodžių 13p.

LKF prezidentas A.Sabonis: “Buriamės 4p. į kumštį”

10p.

www.lzinios.lt

Editos Pavalkienės versija

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos XVI Vyriausybė užsimojo reformuoti mažiausiai penkias skirtingas valstybės valdymo sritis. Nors daugumos jų įgyvendinimo planai bent kol kas skendi migloje, tačiau pirmi žingsniai jau žengti.

3p.

Keliolika viešųjų konsultacijų surengusi Vyriausybė sulaukė šimtų gyventojų siūlymų, kaip spręsti įvairias valstybės problemas

KRISTINA KUČINSKAITĖ

4p.

Kitą savaitę teismas skelbs nuosprendį korupcijos byloje, trunkančioje ne vienus metus, tačiau tik dabar sulaukusioje išskirtinio visuomenės dėmesio, kai vienos kaltinamųjų, buvusios AB “Miestprojektas” direktorės Editos Pavalkienės vyras Dainius tapo švietimo ir mokslo ministru.

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

E.Pavalkienė: “Dabartinį bylos eskalavimą vertinčiau kaip politinę kovą.

Man gaila, kad turiu joje dalyvauti.”

Savo versiją apie staiga kilusį skandalą, savivaldybės rengtą konkursą LŽ išdėstė įmonėje “Cowi Lietuva” pastatų padalinio projektų vadove šiuo metu dirbanti E.Pavalkienė.

- Kauno prokurorai prašo jus pripažinti kalta didelės vertės sukčiavimo byloje ir nubausti realia trejų metų laisvės atėmimo bausme. Kuo esate kaltinama?

- Situacija, į kurią patekau, mano manymu, kurioziška. 2008 metais AB “Miestprojektas”, kuriai tuo metu vadovavau, laimėjo Kauno miesto savivaldybės konkursą. Pagal jį turėjome parengti Taikos ir Pramonės prospektų sankryžos rekonstrukcijos ir viaduko projektą. Pasirašėme sutartį, reikiamiems darbams pasamdėme subrangovus.Tačiau suprojektavę konstrukcijas ir atlikę inžinerinius skaičiavimus pakliuvome į aklavietę.

5p.

Skelbiamos ombudsmeno paieškos Po mėnesio baigiasi Seimo kontrolieriaus ir šios įstaigos vadovo Romo Valentukevičiaus kadencija.

Valdančiajai koalicijai teks spręsti dar vieną kadrinį galvosūkį. Kas pakeis 14 metų šiame poste dirban-

tį 69 metų valstybės pareigūną, kol kas neatskleidžiama. “Kandidatūros svarstomos”, - LŽ vakar tikino Seimo pirmininko Vydo Gedvilo sekretoriatas. Ekspertai įsitikinę, kad permainos Seimo kontrolierių įstaigoje pribrendo jau seniai. Be kita ko, jas paskatintų naujo vadovo skyrimas.

UŽSIENIS

Stulbinamos Kataro ambicijos

Kataras - maža Persijos įlankos valstybė, žemėlapyje atrodanti kaip didžiosios kaimynės Saudo Arabijos apendiksas, puoselėja dideles ambicijas. Ji ruošiasi surengti pasaulio futbolo čempionatą, aktyviai remia arabų revoliucijas ir daug investuoja į šalies infrastruktūros plėtrą bei švietimą. Joje vienas po kito dygsta dangoraižiai, šalies turtuoliai perka galingiausius pasaulio futbolo klubus, į Katarą keliauja meno kūrinių lobynas. Kai regiono lyderė Saudo Arabija nenorėjo įsileisti amerikiečių, Kataras juos priėmė išskėstomis rankomis. Amerikiečių karinė bazė tapo saugumo garantu ir pačiam Katarui.

9p.

ORAI

Seimo kontrolierius, kurių pagal įstatymą yra du, penkerių metų kadencijai parlamento pirmininko teikimu skiria Seimas. Naująjį žmogaus teisių gynėją ir kovotoją su biurokratais planuojama patvirtinti pavasario sesijos pradžioje.

3p.

Debesuota, visame krašte snigs, pustys.

Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 01 11 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Populiarumo kreivių zigzagai VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Rugsėjo mėnesį, kai prasidėjo naujas politinis sezonas, pažymėtas artėjančių Seimo rinkimų, vargu ar kas galėjo prognozuoti tokius svarbiausių mūsų politikų populiarumo visuomenėje pokyčius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo metu buvo nepavejama populiarumo apklausų lyderė, kurią teigiamai arba palankiai vertino beveik keturi penktadaliai apklaustųjų. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius šioje populiarumo rikiuotėje tuo metu buvo maždaug ketvirtas.

Gruodžio mėnesį atliktos net kelios apklausos parodė tą patį - pagal palankų vertinimą (arba pagal pasitikėjimą) pirmą kartą per savo prezidentavimą D.Grybauskaitė užleido lyderės vietą kitam politikui, juo tapo būtent A.Butkevičius. Kas įvyko viešajame gyvenime ir kaip pasikeitė žmonių mąstymas?

Viešojoje erdvėje aiškinimų yra įvairių, čia drįstu pateikti savąjį.

Pirmoji tokių populiarumo pokyčių priežastis yra sena kaip pasaulis - žmonės myli nugalėtojus. Labiausiai tai paaiškina socialdemokratų lyderio populiarumą - rugsėjo mėnesį jis buvo vienos iš opozicinių partijų vadovas, o asmeniniu populiarumu nusileido ne

tik visose televizijose žibėjusiam Darbo partijos (DP) lyderiui Viktorui Uspaskichui, bet ir gerajai konservatorei Irenai Degutienei. Gruodžio mėnesį A.Butkevičius jau - daugiausia mandatų Seime laimėjusios partijos vadovas ir šalies ministras pirmininkas. Čia būtų galima pridurti, kad žmonės ne tik myli nugalėtojus, bet ir gerbia postus - turimas postas iškart pakelia žmogaus vertę. Taigi galima spėti, kad jei daugiausia mandatų Seime būtų laimėjusi DP, meilė nugalėtojams būtų atitekusi kukliajam verslininkui iš Kėdainių. Tikiuosi, dar nepamiršome, kaip per rinkimų kampaniją V.Uspaskichas ne kartą gyrėsi, kad būtų geras ministras pirmininkas.

Meilė nugalėtojams paaiškina ir D.Grybauskaitės populiarumo kritimą - daugelio žmonių akyse šalies vadovė trukdė rinkimų nugalėtojams formuoti Vyriausybę ir imtis tų darbų, kuriuos jie žadėjo per rinkimus. Iš pirmo žvilgsnio prezidentė pasisakė tik prieš DP dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje ir turėjo užpykdyti tik šios partijos elektoratą, tačiau realiai jos žodžiai pykdė ir socialdemokratų, ir “tvarkiečių” rinkėjus, besidžiaugiančius, kad jų rinktos partijos tapo valdančiosios. Nugalėtojų liesti negalima - šią tiesą norėdami patirti savo kailiu, pabandykite viešai pakritikuoti

mūsų sportininkus, laimėjusius kokius nors medalius, ir iškart tapsite tautos priešu.

Politika, kaip žmonių veiklos forma, yra kupina paradoksų. Jie reiškiasi tuo, kad siekdami savųjų tikslų politikai sulaukia visai ne tų pasekmių, kurių tikėjosi. Ryškus tokio politinio paradokso pavyzdys, kad populiarumo A.Butkevičiui pridėjo ir šalies vadovė, pati visai to nesiekdama. Kai po rinkimų ji pareiš-

to, ką ji pasakė apie DP. Politikoje, kaip ir, pavyzdžiui, versle ar kitose veiklos srityse, yra toks dalykas, kuris vadinasi reputacija. Prezidentė būtų padariusi daug blogiau, jei būtų tylėjusi, matydama, kaip vieno verslininko reikalams sukurta partija veržiasi į valdžią, nesibodėdama naudotis neaiškios kilmės pinigais. Tačiau politika tuo ir paradoksali, kad padariusi, ką ir privalėjo padaryti, D.Grybaus-

Nugalėtojų liesti negalima - šią tiesą norėdami patirti savo kailiu, pabandykite viešai pakritikuoti mūsų sportininkus, laimėjusius kokius nors medalius, ir iškart tapsite tautos priešu. kė, kad teisiamųjų suole sėdinti DP negali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, socialdemokratų pirmininkas buvo patekęs tarp kūjo ir priekalo - be “darbiečių” socialdemokratai trokštamos valdžios gauti nebūtų galėję niekaip, o čia prezidentė reikalauja lyg ir atsisakyti tos valdžios. Toje situacijoje socialdemokratų pirmininkas iš visuomenės sulaukė tam tikros užuojautos, nes visi, kas bent kiek domisi politika, suprato, jog be DP valdančioji koalicija yra neįmanoma.

Yra ir kitas politinis paradoksas. Šalies vadovė negalėjo garsiai nepasakyti

kaitė dabar moka savo sumažėjusiu populiarumu. Tai nėra maža kaina politikui populiarumas labai svarbus, ir ypač tuo atveju, jei jis ruošiasi dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Paskutinė priežastis, kuria aiškinčiau A.Butkevičiaus populiarumo kilimą ir D.Grybauskaitės populiarumo kritimą, yra piliečių viltys, kad naujoji valdžia bus geresnė už buvusiąją. Sociologai jau yra pastebėję populiarumo kilimą avansu, kada politikas teikia vilčių, kad kas nors keisis į gera. Tačiau ministro pirmi-

ninko postas nėra tas, kurį užimdamas būsi populiarus vien todėl, kad jį turi. Vyriausybės vadovas gana greitai tampa atpirkimo ožiu, kuriam suverčiamos visos kaltės už valdžios sprendimus. Tuo šis postas ir skiriasi nuo valstybės vadovo posto, kuriame esantys politikai per naujausiąją Lietuvos valstybės istoriją visada pirmaudavo populiarumo reitingų lentelėse.

Tačiau supykdydama socialdemokratų, “darbiečių” ir “tvarkiečių” rinkėjus D.Grybauskaitė jų akyse tapo kadenciją baigiančios valdžios rėmėja. Prezidentė nesiejama su viltimis, kad naujoji valdžia bus geresnė už buvusiąją, nes, šių rinkėjų akimis, ji net trukdė jų partijoms sudaryti valdančiąją koaliciją. Kad ir kaip būtų keista, bet per pastaruosius du dešimtmečius mūsų piliečių sąmonėje susiformavo vaizdinys, kad prezidentas yra aukščiau, virš partijų, jų tarpusavio kovos ir neišvengiamų rietenų. Nors blaiviai žiūrint joks politikas negali veikti vienas pirmiausia todėl, kad politika yra komandinis žaidimas.

Jei D.Grybauskaitė ketina dalyvauti kituose prezidento rinkimuose, ji turi kuo skubiau susigrąžinti savo, kaip virš partinės kovos esančios valstybės vadovės, įvaizdį.

•

Seimo tribūna

Šis Seimas pajėgus užtikrinti vaiko gerovę Apie vaiko teisių apsaugos sistemą ir jos laukiančias reformas LŽ kalbasi su Seimo nare socialdemokrate Rimante Šalaševičiūte.

Lietuvos žinios

- Seime ėmėtės iniciatyvos suburti Vaiko gerovės parlamentinę grupę, o dabar ir jai vadovaujate. Kokių darbų ketinate imtis?

- Šią grupę subūriau ne viena, o padedama parlamentarės Rimos Baškienės. Sukviečiau visų frakcijų Seimo narius, tuos, kuriems rūpi vaiko gerovė.

Dauguma Seimo narių vieningai išsakė savo priekaištus, kad šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistema veikia netinkamai. Dar per pirmą mūsų posėdį nuspręsta išsamiai susipažinti su teisės aktais, kurie reglamentuoja vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimą, peržiūrėti per praėjusias Seimo kadencijas priimtus įstatymus, atlikti reviziją. Juk dažnai priėmus naują teisės aktą ar jį pataisius paaiškėja, kad jis negali funkcionuoti, nes kertasi su kitais įstatymais.

Mūsų parlamentinės grupės svarbiausia užduotis - labai gerai susipažinti su situacija šioje srityje.

- Kaip įstatymų leidėjai gali prisidėti prie vaikų gerovės ir apsaugos užtikrinimo?

- Seimo vaidmuo labai svarbus. Pasikartosiu, jeigu įstatymas priimamas nekreipiant dėmesio į visumą - teisės

aktų kompleksą, kuris reglamentuoja tam tikrą vaiko teisių apsaugos sritį, jis netinkamai veiks. Tikiu, kad šis Seimas bus pajėgus per ketverius metus sudėlioti visą teisinę sistemą. Aktyvumas buriantis į Vaiko gerovės parlamentinę grupę rodo, kad padėtis tikrai turėtų keistis.

- Manote, kad iki šiol mūsų valstybėje vaiko apsaugai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio?

- Tai ne mano vienos nuomonė, bet nuo 2008 metų viskas, kas buvo pasiekta, vaiko teisių apsaugos srityje arba sustojo, arba tik pablogėjo. Girdėjau tik

Ten, kur epicentre yra vaikas, niekada negalima skubėti. Skubėti reikia tik tada, kai jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. vieną paaiškinimą - atėjo ekonomikos krizė, trūkstą lėšų. Sunkmetis praėjo, tačiau tai, kas buvo paimta iš šios srities, taip ir nebuvo skubama grąžinti.

2004-2008 metus lyginu su praėjusia Seimo kadencija. Praėjusios parlamento kadencijos metu dauguma įregistruotų teisės aktų, paliktų dar iki tol buvusios valdančiosios daugumos, nė

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

R.Šalaševičiūtės nuomone, vadinamieji Garliavos įvykiai privertė politikus atkreipti dėmesį į galimą vaikų seksualinį išnaudojimą.

Romo Jurgaičio nuotrauka

nebuvo svarstomi. 2008-2012 metais priimtų įstatymų - vienetai.

- Įvardykite, kokias matote didžiausias problemas vaiko teisių apsaugos srityje. Kaip jas spręsti?

- Pirmiausia, būtina peržiūrėti visą sistemą, taip pat teisės aktus. Juk, kaip minėjau, viskas turi būti sprendžiama kompleksiškai. Taip pat turime didžiuKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

lę socialinės atskirties ir paslaugų problemą. Dar viena svarbi problema žmonių, kurie dirba su vaikais, kvalifikacija. Net nežinau, kaip ji dabar turėtų būti sprendžiama, nors šiuo metu jau svarstoma.

- Vis dėlto kokių problemų sprendimo žadate imtis jau ateinančią sesiją?

- Negalime nepasirengę ir nesusida-

rę bendro vaizdo iš karto pateikti atskirų įstatymų papildymus ar pakeitimus.

Ten, kur epicentre yra vaikas, niekada negalima skubėti. Skubėti reikia tik tada, kai jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Visi kiti klausimai, susiję su vaiku, negali būti skubiai sprendžiami.

- Tik praėjusių metų pabaigoje išaiškėjo Garliavos istorijos atomazga. Kaip šis įvykis atskleidė mūsų vaiko teisių apsaugos sistemą? Kokią pamoką gavome?

- Tikiuosi, šis įvykis pamokė politikus, kad jie neturėtų kištis ten, kur vyksta teismai. Politikai pasimokė, kad geriau dirbti savo darbą, o ne populistiškai reikšti savo mintis ir atitinkamai veikti visuomenės nuomonę. Ši istorija turėjo ir teigiamų aspektų. Tik tada, kai žiniasklaida ir žmonės sujudo, buvo atmerktos atsakingų institucijų, politikų akys, esą pas mus gali būti seksualiai išnaudojami vaikai.

Tačiau dar 2008 metais mano iniciatyva buvo atliktas tyrimas dėl vaikų seksualinio išnaudojimo globos namuose. Garliavos įvykiams pasiekus apogėjų, buvo pradėti registruoti įvairūs teisės aktų pakeitimai. Seksualinis vaikų išnaudojimas ir kitos vaiko teisių apsaugos problemos pradėtos griežčiau vertinti, nors to buvo galima imtis kur kas anksčiau.

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Reformų planai skendi miglose ją, o dabartinė situacija aiškiai rodo, kad reikalingas labai glaudus institucijų bendradarbiavimas. Regioninių padalinių vadovai turi detaliai žinoti, kokios tam regionui būdingos problemos, savo darbą organizuoti atsižvelgdami į regiono specifiką”, pažymima Ministro pirmininko spaudos tarnybos atsakyme.

TADAS VALANČIUS

XVI Vyriausybė užsimojo reformuoti mažiausiai penkias skirtingas valstybės valdymo sritis. Tiek jų pavyko rasti įvairiausiais epitetais apipintoje jos programoje. Nors daugumos jų įgyvendinimo planai bent kol kas skendi migloje, pirmi žingsniai jau žengti.

Aukštųjų mokyklų laukia pokyčiai Programos “Aukštojo mokslo politikos pertvarkos” dalyje akcentuojama būtinybė reformuoti aukštųjų mokyklų tarybas. LŽ apie tai pasiteiravus naujojo švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio šis pažymėjo, kad aukštosios mokyklos išlaikomos iš mokesčių mokėtojų, tad turėtų atlikti tas funkcijas, kurių reikia visuomenei. Savo ruožtu aukštosios mokyklos turėtų būti atskaitingos visuomenei, o jų tarybų veikloje turi dalyvauti visuomenės atstovai ir socialiniai partneriai, kurie galėtų turėti įtakos jų veiklai, studijų

Sveikatos sistemos, žemės ūkio valdymo, aukštųjų mokyklų tarybų reformos, pertvarka, susijusi su nusikaltimų ir išlaikytinių laisvės atėmimo vietose mažinimu, taip pat valstybės įstaigų pertvarkymas, stiprinant kovą su kontrabanda ir šešėline ekonomika - tokias skirtingų valstybės sektorių reformas pabrėžia Vyriausybės programos autoriai.

LŽ pasidomėjo, kada naujieji ministrų kabineto nariai imsis šių skambių užmojų įgyvendinimo ir kaip po šių reformų galėtų pasikeisti jų kompetencijai priskirtos valdymo sritys.

Vienas gina, kitas kritikuoja Žemės ūkio ministerijos atstovai žemės ūkio valdymo pertvarkos LŽ nekomentavo. Tačiau Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikina, kad visi tikslai - tai visuomenės išryškintų problemų atspindys ir valdančiųjų ryžtas keisti esamą situaciją. “Laukia ir kompleksinė mokesčių sistemos per-

A.Kubilius minėtus Vyriausybės užmojus LŽ pavadino “gerų norų” sąvadu.

Sveikatos apsaugos reforma Kaip LŽ aiškino sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos, o ne ligos, sektorius šiuo metu yra bene labiausiai neišplėtotas visoje valstybėje. “Pasaulinė sveikatos organizacija aiškiai apibrėžia, kad sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė žmogaus gerovė. Jei tarp šių veiksnių nėra balanso, žmogus nėra sveikas. Lietuvoje nėra institucijų sistemos, kuri sektų žmogaus rizikos veiksnius ir profilaktiškai kiekvieną jų tikrintų. Nėra visuotinai privalomo sveikatos patikrinimo, nors tuos pačius automobilius tikriname kas dvejus metus”, - dėstė jis.

Sveikatos apsaugos ministras primena Konstitucijoje įtvirtintą valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata. Tad, jo manymu, turi būti imtasi aktyvios sveikatos - sveikos gyvensenos, mitybos, aktyvaus judėjimo, sveikatai žalingų veiksnių valdymo - politikos įgyvendinimo. “Visuomenės sveikatos biurai galėtų išduoti sveikatos pasą. Už visuomenės sveikatinimą galėtų būti atsa-

įkalinimo įstaigoje. Būtina spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo, netinkamų gyvenimo sąlygų laisvės atėmimo vietose klausimus”, - sakė jis.

Anot teisingumo ministro, taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Taryba. Nacionalinės baudžiamosios justicijos sistemose laisvės atėmimas esą turėtų būti laikomas kraštutine priemone. “Šiuo metu rengiamas Vyriausybės programos prioritetinių priemonių įgyvendinimo planas, kurį patvirtinus bus pradėtos įgyvendinti jame numatytos priemonės”, - lakoniškai apie artimiausius planus užsimena J.Bernatonis.

Sveikatos apsaugą ketinančio reformuoti V.P.Andriukaičio teigimu, visuomenės sveikatos biurai žmonėms galėtų išduoti sveikatos pasus.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

kinga Nacionalinė sveikatos taryba.

Reikalingos kompleksinės visų valdžios institucijų pastangos. Esu čia vos kelias savaites, tačiau jau dirbame ta kryptimi.

Vakar įsteigta Vyriausybės sveikatos reikalų komisija. Artimiausiu metu reikia parengti nemažai teisės aktų pataisų, o svarbiausia - rasti politinės valios sutarimą”, - patikino V.P.Andriukaitis.

Suteiks galią regionams Vyriausybės programos skyriuje “Viešieji finansai - šalies gerovei ir ūkio plėtrai” užsimenama apie galimas kai kurių valstybės įstaigų reformas, stiprinant kovą su šešėline eko-

nomika ir kontrabanda. Tvarkantis su šiuo iššūkiu, pasak Ministro pirmininko spaudos tarnybos, turėtų būti užtikrintas kontrolės ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas.

“Kompleksinis šešėlinės ekonomikos kontrolės priemonių planas jau rengiamas ir netrukus bus pristatytas. Institucijoms bus keliami konkretūs kompleksiniai uždaviniai”, - teigiama LŽ atsiųstame atsakyme.

Taip pat esą būtina atsakingų institucijų veiklą užtikrinti pabrėžiant regioninių padalinių svarbą. “Iki šiol regioninių padalinių koordinavimas daugiau vyko per centrinę instituci-

programų ir specialistų rengimo klausimams. Ministras priminė, kad šiuo metu tarybos sudaromos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame aptariama aukštųjų mokyklų savivalda. Atitinkami pokyčiai, jo nuomone, galėtų atsirasti jau po keleto metų, kai bus galima įvertinti jų efektyvumą.

Kalinimas taps kraštutine priemone?

“Teisėsaugos” dalyje minima “esminė viso sektoriaus (teisės aktų ir infrastruktūros) reforma”, kuri turėtų sudaryti galimybes mažinti nusikaltimų ir išlaikytinių laisvės atėmimo vietose skaičių. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis LŽ atskleidė planus pakeisti bausmių vykdymo politiką - nuo “baudimo” pereiti prie “perauklėjimo”. “Visuomenei asmuo yra naudingesnis laisvėje, nei būdamas

žiūra. Ją reikia pertvarkyti taip, kad sumažėtų mokestinė našta darbo pajamoms, tačiau pajamos į biudžetą, palyginti su bendruoju vidaus produktu, artimiausiu metu nemažėtų. Bus tariamasi ir dėl pajamų progresyvumo, PVM lengvatų, pelno mokesčio lengvatos investicijoms”, - LŽ premjero žodžius perdavė jo patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Ekspremjeras konservatorius Andrius Kubilius minėtus Vyriausybės užmojus LŽ pavadino “gerų norų” sąvadu. “Visa programa yra labai nekonkreti, padrika. Tokį “gerų norų” sąvadą yra labai sunku rimtai nagrinėti, kol visi šūkiai nėra sukonkretinti kokių nors “darbo grupių”.

Nėra tikslinga nagrinėti tariamų reformų tikslingumą ar jų galimą turinį, kol pati valdančioji koalicija nėra sukonkretinusi savo ketinimų”, kirto jis.

•

Skelbiamos ombudsmeno paieškos RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdančiajai koalicijai teks spręsti dar vieną kadrinį galvosūkį.

Po mėnesio baigiasi Seimo kontrolieriaus ir šios įstaigos vadovo Romo Valentukevičiaus kadencija.

Kas pakeis 14 metų šiame poste dirbantį 69 metų valstybės pareigūną, kol kas neatskleidžiama. “Kandidatūros svarstomos”, - LŽ vakar tikino Seimo pirmininko Vydo Gedvilo sekretoriatas. Ekspertai įsitikinę, kad permainos Seimo kontrolierių įstaigoje pribrendo jau seniai. Be kita ko, jas paskatintų naujo vadovo skyrimas.

Seimo kontrolierius, kurių pagal įstatymą yra du, penkerių metų kadencijai parlamento pirmininko teikimu skiria Seimas. Naująjį žmogaus teisių gynėją ir kovotoją su biurokratais planuojama patvirtinti pavasario sesijos pradžioje.

Kvietimo likti nesulaukė R.Valentukevičius, paklaustas, ar sutiktų dirbti ir ketvirtą kadenciją, prisipažino dar negalįs atsakyti į šį klausimą.

“Sveikata leidžia, bet amžius - pensinis. Todėl neturiu pagrindo rodyti iniciatyvos, kad likčiau tarnyboje”, - LŽ aiškino pareigūnas. Jis tikino, kad dėl tolesnės veiklos naujoji valdžia su juo dar nekalbėjo. Pasak R.Valentukevičiaus, į Seimo kontrolierių žmonės kreipiasi dėl savo bėdų, skausmo ir rūpesčių, tikėdamiesi sulaukti konkrečios pagalbos. “Tvarkyti reikalus su biurokratais neretai gana sudėtinga”, - neslėpė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

LŽ šaltinių teigimu, teorinių galimybių likti dabartinėje kėdėje R.Valentukevičius vis dėlto turi. Tradiciškai jį visuomet palaikydavo socialdemokratai.

1992-1999 metais R.Valentukevičius buvo Seimo (kai rinkimus laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija), vėliau prezidento Algirdo Brazausko priimamojo vedėjas.

Rotacija būtina Praėjusios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka įsitikinęs, kad atsinaujinti reikia kiekvienai institucijai, ne išimtis ir Seimo kontrolierių įstaiga.

Pasak buvusio parlamentaro, pareigūnų ar viešosios administravimo įstaigos nuskriaustam žmogui Seimo

Pasak R.Valentukevičiaus, į Seimo kontrolierių žmonės kreipiasi dėl savo bėdų, skausmo bei rūpesčių ir tikisi konkrečios pagalbos.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

kontrolieriai - vienintelė instancija, kuriai galima pasiskųsti. “Stiprus, nepriklausomas ombudsmenas - žmo-

gaus teisių garantas bet kurioje, net pačioje demokratiškiausioje Europos Sąjungos valstybėje”, - teigė buvęs komiteto vadovas.

A.Lydekos nuomone, tai, kad R.Valentukevičius dirba seniai ir nuveikė daug gerų darbų - šaunu. “Tačiau per ilgą laikotarpį, kai žmogus

kontrolierių įstatymo variantas. Projektas, kurio nespėta pateikti iki kadencijos pabaigos, gerokai išplečia šių valstybės pareigūnų funkcijas. “Manau, kad šis Seimas grįš prie įstatymo.

Anksčiau ar vėliau reformos toje institucijoje neišvengiamos”, - prognozavo A.Lydeka.

Seime svarstymo laukia naujas “rimtos darbo grupės” parengtas Seimo kontrolierių įstatymo variantas.

Turi būti teisininkas

nėra rotuojamas, neretai nebelieka noro pažvelgti į sistemą iš šalies, pradedama samanoti ir kerpėti. To leisti tokiai svarbiai institucijai tikrai negalima”, - teigė buvęs Seimo narys. Tam, kad būtų užtikrintas tęstinumas, naujuoju įstaigos vadovu galėtų būti paskirtas antrasis Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, mano A.Lydeka.

Eksparlamentaras priminė, kad Seime svarstymo laukia naujas “rimtos darbo grupės” parengtas Seimo

Seimo kontrolierius - valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą. Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Vienas kontrolierius tiria valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą, kitas - savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovo alga šiuo metu siekia 5,6 tūkst. litų, kontrolieriaus - 5,3 tūkst. litų. Pareigūnams dar mokamas priedas už stažą valstybės tarnyboje.

•

4

2013 01 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

Valdžia patarimų prašo tik “dėl paukščiuko” ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Keliolika viešųjų konsultacijų surengusi Vyriausybė sulaukė šimtų gyventojų siūlymų, kaip spręsti įvairias valstybės problemas. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tokios konsultacijos žmonėms kol kas mažai žinomos.

Pasigendama ir informacijos, ar gauti siūlymai įgyvendinami.

Viešąsias konsultacijas Vyriausybė pradėjo rengti 2010 metais. Nuo tada įvyko 19 tokių pasitarimų, dar keturi vyksta dabar.

Stiprina ryšius Ministro pirmininko tarnybos (MPT) Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriaus vedėjos Vidos Nagurnaitės teigimu, viešosios konsultacijos pradėtos rengti siekiant visuomenę įtraukti į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą. Tokios konsultacijos esą suteikia galimybę piliečiams bei organizacijoms išreikšti savo nuomonę svarstomais klausimais ir prisideda prie ryšių tarp valdžios institucijų ir piliečių stiprinimo. “Viešai pateikiant kuo daugiau reikalingos informacijos, visuomenės nariams suteikiama galimybė objektyviau įvertinti priimamus sprendimus. Viešosios konsultacijos dažniausiai skiriamos bendriems, o ne individualiems klausimams aptarti”, aiškino V.Nagurnaitė.

Anot jos, pasibaigus konsultacijoms vienu ar kitu klausimu, gauti pasiūlymai apibendrinami ir panaudojami tobulinant tam tikrą politikos kryptį, rengiant įstatymų projektus. “Tokia informacija neabejotinai yra naudinga Vyriausybės nariams priimant visuomenei aktualius sprendimus. Dažniausiai į racionalius pasiūlymus yra atsižvelgiama, ir jie vienokia ar kitokia

forma atsispindi jau priimtuose teisės aktuose”, - tvirtino V.Nagurnaitė.

Siūlė stabdyti kontrabandą Per šiuo metu vykstančias konsultacijas gyventojai kviečiami teikti siūlymus dėl elektroninių sąskaitų naudojimo viešuosiuose pirkimuose, viešųjų pirkimų ir koncesijų reguliavimo, Kelių eismo taisyklių pakeitimo, pareikšti nuomonę dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos.

Ankstesnėse konsultacijose visuomenė kviesta pasisakyti dėl Europos Sąjungos (ES) piliečių teisių, valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos projekto. Be to, gyventojų prašyta teikti pasiūlymus dėl verslo liudijimų, energinių produktų apmokestinimo, konsoliduotos pelno mokesčio bazės.

A.Krupavičius teigia, kad viešosios konsultacijos mūsų šalyje vykdomos netinkamai.

Per konsultaciją “Kaip stabdyti kontrabandą ir nelegalių prekių apyvartą?” gauta 80 pasiūlymų. Juos teikė gyventojai, taip pat Laisvosios rinkos institutas. Siekiant šalinti kontrabandos priežastis siūlyta mažinti akcizus prekių, kurias patogu gabenti nelegaliai, gerinti žmonių galimybes užsiimti ekonomine veikla legaliai, kelti šalies ekonomiką, mažinti mokesčius, didinti užimtumą.

Rašo ir užsienio lietuviai Į Vyriausybės klausimą, kokiomis priemonėmis mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą, atsakymus pateikė studentai, verslininkai,

Vyriausybė su gyventojais konsultuojasi nuo 2010 metų. / Eltos nuotrauka darbdaviai, ūkininkai, užsienyje gyvenantys lietuviai, taip pat įvairios organizacijos. Iš viso gauti 196 pasiūlymai.

Dėl priemonių jaunimo nedarbui mažinti sulaukta 100 siūlymų. Tarp jų patarimai gerinti sąlygas smulkiajam verslui, keisti mokesčių politiką, darbo santykių reglamentavimą.

V.Nagurnaitės nuomone, konsultavimasis su visuomene ir ekspertais pasiteisino, - tai naudinga ne tik Vyriausybei, bet ir visuomenei bei socialiniams partneriams, padeda išsiaiškinti poreikius. “Dar galima paminėti, kad tokiu būdu didėja piliečių pasitikėjimas vykdoma veikla, geriau suprantami ir įvertinami pi-

liečių poreikiai. Sprendimus priimdama Vyriausybė turi galimybę pasinaudoti kolektyvine piliečių ekspertize ir informacija. Taip pat atsiranda galimybė optimaliai įvertinti galimas sprendimų pasekmes”, - sakė MPT atstovė.

Geri norai nepasiteisino Politologas Algis Krupavičius pažymi, kad demokratinės valstybės rengia viešąsias konsultacijas. Mūsų šalyje jos atsirado kaip reakcija į Vyriausybės uždarumą, nesikalbėjimą su visuomene. “Prisimename 2009 metų žiemą, kai visuomenės nepasitenkinimas buvo reiškiamas protes-

tais. Paskui kaip vienas iš ryšių su visuomene būdų pasirinktos viešosios konsultacijos”, - aiškino ekspertas.

A.Krupavičius teigia, kad viešosios konsultacijos mūsų šalyje vykdomos netinkamai. Didžiausia tokių pasitarimų problema - viešumo trūkumas.

“Paradoksalu, bet viešosios konsultacijos yra per mažai žinomos visuomenei. Antra, akivaizdžiai trūksta grįžtamojo ryšio - informacijos apie tai, kokią naudą turėjo įvykusios konsultacijos, kokios idėjos jose pareikštos, ar pasiūlymai pasiekė ministrą pirmininką, ministerijas. Kol kas viešosios konsultacijos nepasiteisina”, - dėstė politologas.

•

Apie LKF palaikymą išgirs tik iš žmonos KRISTINA KUČINSKAITĖ

Prokurorų sulaikytas piktnaudžiavimu tarnyba ir sukčiavimu stambiu mastu įtariamas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas apie tai, kad jį palaiko darbdaviai ir kolegos, sužinos tik tuomet, kai jį aplankys žmona ir tai papasakos.

Vakar LKF prezidentas Arvydas Sabonis buvo įsitikinęs, jog apie tai, kad federacija jį remia, M.Balčiūnas nežino. A.Sabonio teigimu, sulaikytajam neleidžiama bendrauti ne tik su kolegomis, bet ir su šeima.

Tačiau palaikymas yra tikrai stiprus - LKF vykdomojo komiteto nariai, vakar posėdžiavę Kaune, vieningai pritarė tam, kad įtariamuoju tapęs M.Balčiūnas liktų generalinio sekretoriaus poste. Kadangi jis nebuvo nušalintas, naujojo laikino kandidato neieškota. Po posėdžio neskubėta apie sprendimą informuoti M.Balčiūno advokatų ar žmonos, mat tikimasi, kad, sužinoję apie tai per žiniasklaidą, suinteresuoti asmenys praneš gerą naujieną už grotų esančiam LKF generaliniam sekretoriui.

A.Sabonis vakar tvirtino esąs įsitikinęs M.Balčiūno nekaltumu ir nė akimirkos nesvarstęs kitokių prielaidų. “Visi buriamės į kumštį, vienijamės, pasidalijome M.Balčiūno

A.Sabonio teigimu, sulaikytajam neleidžiama bendrauti ne tik su kolegomis, bet ir su šeima.

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

darbus ir juos vykdome. Prasidėjo sutarčių pratęsimo metas. Turime veikti”, - trumpai sakė LKF prezidentas. Jo teigimu, dėl generalinio sekretoriaus, pareigas einančio nuo

2007 metų, sulaikymo federacijos veikla buvo sustojusi vos dieną, nes “visus kolegas ištiko šokas”.

A.Sabonio nuomone, niekam net į galvą nebūtų šovę, kad daug sykių

viešai aptarinėta LKF sutartis su Panevėžio miesto savivaldybe gali sukelti bent kokių dvejonių praėjus beveik dvejiems metams. Anot jo, ji baigsis dar po dvejų metų, o fede-

racija Panevėžyje vykdė krepšinio renginius ir toliau ketina vykdyti.

“Pusė darbų padaryta. Kaip pareigūnai gali sakyti, jog sutartis tarp dviejų institucijų pasirašyta iš anksto žinant, kad ji nebus vykdoma?” vakar viešai stebėjosi A.Sabonis.

Tyrimą atlikusiems pareigūnams užkliuvo tai, kad krepšinio renginiams viešinti skirti pinigai galėjo atitekti privataus viešbučio “Romantic” rekonstrukcijai. “Niekuo netikiu. Per daug viešumo buvo.

Nežinau, ką ten ir bepaslėpti buvo galima”, - sakė A.Sabonis ir pridūrė, jog M.Balčiūnas yra fanatiškai krepšinį mėgstantis žmogus, nė sykio nenusižengęs principams ar taisyklėms. Jį papiktino tai, jog LKF generalinis sekretorius yra sulaikytas trims savaitėms, tarsi “koks narkotikų prekeivis”. Federacijos vadovo nuomone, du mažamečius vaikus turintis M.Balčiūnas nebūtų pakenkęs tyrimui, nes privalo rūpintis ir darbu, ir šeima. Jis įsitikinęs, kad skandalas, nuskambėjęs per visą sporto pasaulį, padarė didelę žalą šaliai, ant jos vardo esą “užridentas akmuo”. Kol kas neaišku, kas sausio 17 dieną M.Balčiūną, kuriam įgaliojimus yra suteikusios 27 krepšinio federacijos, pakeis “FIBA Europe” teisme. “Aiškinamės, ar siųsime kitą žmogų, ar teismas bus atidėtas”, - sakė A.Sabonis. Vakar jis vylėsi, kad situacija greitai bus išspręsta ir M.Balčiūnas grįš į darbą.

•

2013 01 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Ministro žmonos E.Pavalkienės versija •1 p.

Atkelta iš

Paaiškėjo, kad viaduko šioje vietoje Kaune pastatyti neįmanoma, nes savivaldybės turimas sklypas yra per mažas. Iš anksto to numatyti buvo neįmanoma dėl vietovės specifikos. Savivaldybei ne tik žodžiu, bet ir raštu siūlėme įvairius variantus ir atlikome jų ekonominio naudingumo skaičiavimus. Alternatyviai toje vietoje galima būtų planuoti iškasą arba tunelį. Nesulaukę atsakymo iš Kauno miesto savivaldybės, savo iniciatyva sustabdėme projektavimo darbus. Pagal sutartį savivaldybei buvo pateiktos sąskaitos už dalį atliktų darbų, suma - 763 tūkst. litų. Iš jos buvo sumokėti privalomi mokesčiai valstybei, atsiskaityta su subrangovais ir partneriais.

Ne sykį raštu ir žodžiu kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę dėl rekonstrukcijos sprendimo priėmimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas.

Kauno miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra nutraukusi šios projektavimo darbų sutarties ir nei raštu, nei žodžiu nėra pareiškusi jokių pretenzijų bendrovei dėl atliktų darbų apimties ir jų kokybės.

Tiesą pasakius, nuo 2008-ųjų gruodžio savivaldybė nebeatsako ir į jokius mūsų siunčiamus raštus.

2010 metų spalį gavau Kauno apygardos prokuratūros pranešimą apie man pareikštus įtarimus dėl dokumentų klastojimo ir svetimo didelės vertės turto iššvaistymo.

Aiškinant paprasčiau, iš esmės yra diskutuojama apie tai, ar mes 2008aisiais atlikome sutartyje numatytus darbus ar jų neatlikome.

- Kauno apygardos prokuratūra tikina, kad šie darbai buvo neatlikti.

- Nuo 2008-ųjų kovo iki liepos atlikome tokius darbus: sankryžos sklypo toponuotrauką, sklypo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinius tyrinėjimus, sankryžos projektą, viaduko konstrukcijų skaičiavimus, viaduko konstrukcijų projektinius sprendinius, techninių statinio rodiklių skaičiavimą, bendrąsias technines specifikacijas. Tai nebuvo vien mūsų darbai, prie projekto kartu su partneriais dirbo apie 20 žmonių komanda, sklypo tyrinėjimams buvo samdomi subrangovai. Yra dviejų nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinančios, kad darbai buvo atlikti.

Labai gaila, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos ko-

E.Pavalkienė: “Kauno miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra nutraukusi šios projektavimo darbų sutarties.” / Kristinos Kučinskaitės ir Eltos nuotraukos

“Mano žiniomis, labai panašaus Jakų žiedo projektavimo paslaugos atsiėjo per 4 mln. litų”, - LŽ sakė E.Pavalkienė. misija, pradėjusi tyrimą, mūsų neinformavo ir neklausė jokių paaiškinimų dėl darbų atlikimo. Darbai buvo sustabdyti mūsų iniciatyva, tačiau ne dėl mūsų kaltės. Projektavimo darbus būtų galima atnaujinti, jeigu savivaldybė priimtų sprendimą, ką toliau daryti su minėta sankryža.

- Kodėl AB “Miestprojektas” buvo vienintelis dalyvis Taikos ir Pramonės prospektų sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos techninio projekto konkurse?

- Konkursas buvo keturių dalių.

Tik antrai konkurso daliai buvo pateiktas mūsų vienų pasiūlymas, kitoms dalims buvo daugiau siūlymų.

Man sunku spręsti, kodėl taip atsitiko, galbūt buvo tokie metai, kai projektavimo įmonėms darbų netrūko, todėl ir konkurentų susidomėjimas buvo mažesnis.

- Ar numatytas terminas atlikti darbus per vieną mėnesį buvo realus?

- Konkurso skelbime buvo nurodytas terminas - vienas mėnuo turint galimybę pratęsti sutartį dar šešiems mėnesiams. Remdamasi savo patirtimi galiu pasakyti, kad pusė metų yra realus terminas tokiam techniniam projektui parengti. Todėl abejonių, kad projektą bus galima tęsti, kai tai paskelbta net oficialiai, nekilo. Beje, tokie patys terminai buvo nurodyti visose keturiose konkurso dalyse, tačiau kažkodėl užkliuvo tik vienos mūsų laimėtos dalies terminas.

- AB “Miestprojektas” laimėjo konkursą, nors projektą pasiūlė parengti už aštuonis kartus didesnę kainą, nei buvo numatyta. Kodėl buvo pasiūlyta tokia didelė kaina?

- Įprasta, kad techninio projekto parengimas sudaro nuo 3 iki 5 proc. statybos darbų vertės. Šio objekto preliminariai įvertinta statybos darbų kaina - apie 60-64 mln. litų. AB “Miestprojektas” pasiūlyta kaina buvo 2,36 mln. litų, remtasi panašių projektų vykdymo patirtimi ir rinkos kainomis.

Mano žiniomis, labai panašaus Jakų žiedo projektavimo paslaugos atsiėjo per 4 mln. litų. Kauno miesto savival-

dybės pirkimui numatyta kaina man nebuvo žinoma. Tai, kad Kauno miesto savivaldybė šiam objektui buvo numačiusi tik 300 tūkst. litų, sužinojau vėliau, susipažinusi su baudžiamosios bylos dokumentais. Tokia suma už šiuos darbus yra neatitinkanti rinkos kainų. Jokiuose konkurso dokumentuose nebuvo nurodyta savivaldybės ketinama skirti suma. Pasiūlėme tokią kainą, už kokią matėme galį atlikti užduotį. Jei būtume ją žinoję, nebūtume net dalyvavę šiame konkurse.

- Kas kaltas, kad projektas nebuvo baigtas vykdyti?

- Užuot susėdus prie bendro stalo

išvadą pagal jo prieš metus suformuluotą užduotį. Prokurorui buvo pateiktas 129 lapų dokumentas su priedais. Paskelbta, kad neoficiali partijos buhalterė Nijolė Steponavičiūtė viename laiške Vitalijai Vonžutaitei rašo, kad iš V.U. (spėjama, kad tai DP lyderis Viktoras Uspaskichas) gavo 480 tūkst. litų. Taip pat gauta daugiau sumų - kitą kartą 340 tūkst. JAV dolerių. DP per kelerius metus iš rėmėjų yra gavusi 3 mln. litų netrauktų į apskaitą pajamų.

teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio ekspertai. Apie dingusį Varėnos krašte žinomą poetą, žurnalistą, eseistą vietos policijai pranešta gruodžio 22 dieną. S.Stacevičiaus artimieji sakė, kad vyras gruodžio 18 dieną iš namų Merkinės viensėdyje išėjo ir negrįžo. Gavus šį pranešimą, tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusiojo be žinios ir paskelbta paieška. S.Stacevičius yra dirbęs korespondentu Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonų laikraščių redakcijose bei “Valstiečių laikraštyje”. 1990 metais poetas išleido pirmąją eilėraščių knygą “Vienkiemio valanda”.

Už 1999 metais pasirodžiusį ketvirtąjį poeto rinkinį “Toli kriokliai” S.Stacevičius 2001 metais gavo “Poezijos pavasario” premiją. 2006 metais kūrėjui skirta Kultūros ministerijos premija už ryškiausias publikacijas kultūros temomis.

ir konstruktyviai ieškojus sprendimo, buvo pasirinktas raganų medžioklės kelias. Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija sprendimą, kad darbai neatlikti, priėmė už uždarų durų. Mes nebuvome pakviesti ir neturėjome galimybės pristatyti AB “Miestprojekto” atliktų darbų. Beje, Kauno miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra nutraukusi šios projektavimo darbų sutarties ir nei raštu, nei žodžiu nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir jų kokybės.

- Paaiškėjus, kad viaduko toje vietoje pastatyti neįmanoma, kiek kartų kreipėtės į Kauno miesto savivaldybę dėl sutarties vykdymo?

- Žodžiu kreipėmės dešimtis kartų, o raštu - tris kartus. Tačiau nuo 2008ųjų gruodžio savivaldybė į mūsų siunčiamus raštus nebeatsakinėjo.

- Kokius matote alternatyvius sprendimus?

- Būtų galima parengti naują detalųjį planą ir suformuoti didesnį sklypą. Kitas variantas - vietoj viaduko rinktis iškasą arba tunelį. Galima planuoti viaduką virš Pramonės pr., bet norint išlaikyti troleibusų eismą reikėtų Pramonės prospektą pagilinti iškasa. Visa iniciatyva yra tik Kauno miesto savivaldybės rankose. Mes savo darbus atlikome, jiems beliko nuspręsti, ką miestas nori toliau daryti su šia sankryža.

- Kodėl jūsų vyras, pretenduodamas į švietimo ir mokslo ministro postą, neinformavo apie jums iškeltą bylą?

- Teisminiai procesai vyksta nuo 2010-ųjų. Žiniasklaidoje ši istorija buvo aprašyta ne kartą, ji yra viešai prieinama visiems besidomintiesiems.

Todėl dabartinį bylos eskalavimą vertinčiau kaip politinę kovą. Man gaila, kad turiu joje dalyvauti.

•

KAUNO MIESTO MERAS ANDRIUS KUPČINSKAS: “Dabar galima kalbėti įvairius dalykus.

Tačiau situaciją įvertinkime realiai - pinigai sumokėti, o darbo rezultato nėra. Techninio projekto, pagal kurį būtų galima vykdyti darbus, nėra. Jokiu būdu neteisinu buvusių savivaldybės darbuotojų, kurie yra įtariamieji šioje byloje, tačiau biudžeto lėšos išeikvotos, o darbai neatlikti.

Dabar svarbu, kad nuostolis būtų atlygintas ir miestui grįžtų tai, kas buvo neteisėtai išleista. Su “Miestprojektu” asmeniškai nesusirašinėjau, tad nežinau, kodėl nebuvo atlikti vieni ar kiti darbai.”

Trumpai KREIPĖSI Į PROKURORUS Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl rusiškoje žiniasklaidoje padažnėjusių pasakymų, neigiančių Lietuvai ir jos gyventojams padarytus nusikaltimus.

S.Šedbaro nuomone, sunkūs nusikaltimai, padaryti 1991 metų sausio sovietinės agresijos metu, yra akivaizdūs, šių nusikaltimų faktai yra galutinai nustatyti. Pasak S.Šedbaro, Baudžiamojo kodekso 6 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas nusikaltimų, už kuriuos atsako užsienyje juos padarę užsieniečiai. Tačiau į jį turėtų būti įtraukti ir Baudžiamojo kodekso 170` 2 straipsnio numatyti nusikaltimai: pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus

menkinimas. Generalinei prokuratūrai siūloma apsvarstyti ir pateikti nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso 6 straipsnio nuostatos pakeitimo, įtraukiant Baudžiamojo kodekso 170`2 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

SUSKAIČIAVO DP MILIJONUS Darbo partija (DP) 2004-2006 metais netraukė į apskaitą daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Šią specialisto išvadą Vilniaus apygardos teismas paviešino vakar, skelbdamas medžiagą partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje. Teismas paskelbė specialisto išvadą dėl partijos ūkinės ir finansinės veiklos 2004-2006 metais. Iš bylos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 2007 metais pranešė siunčianti prokurorui Sauliui Verseckui

RADO POETO KŪNĄ Varėnos rajono laukuose aptiktas miręs poetas Stasys Stacevičius, dingęs praėjusių metų pabaigoje. Vakar rytą Gudakiemio kaimo gyventojas pranešė pasėlių lauke, apie 200 metrų nuo savo sodybos, aptikęs S.Stacevičiaus kūną. Per pirminę apžiūrą smurto žymių nenustatyta.

Mirties priežastį tirs Valstybinės

Poetas S.Stacevičius.

BNS, LŽ

Laikraščio “Giružis” nuotrauka

6

2013 01 11 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Lietuvos interesus turime apginti patys VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Svarbiausi Lietuvai praėjusių metų klausimai, kurie buvo analizuojami Europos Parlamente (EP) ir kurių sprendimas, akivaizdu, bus aktualus ir 2013-aisiais, - tai Ignalinos atomonės elektrinės (AE) uždarymas, energetinė Lietuvos nepriklausomybė, parama žemdirbiams bei Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva 2014-2020 metais.

Apie juos ir Lietuvos interesų gynimą kalbamės su EP nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.

- Energetinis saugumas ir savarankiškumas - senas ir vienas pagrindinių Lietuvos siekių. Žinote situaciją visoje ES. Kaip manote, kokiu laipsniu ir kokio laikotarpio perspektyvoje įmanoma šį siekį įgyvendinti? Kokią įtaką tiems siekiams daro ir kaip juos koreguoja globalizacijos realijos?

- Jau 22 metus esame laisvi, atkūrėme demokratinę valstybę, tačiau vis dar nesame visiškai nepriklausomi.

Energetikos sritis glaudžiai susijusi su nacionaliniu saugumu ir interesais.

Energija yra tarsi kuras ekonomikos plėtrai, o jei energija brangi ar jos tiekimas nėra užtikrintas - valstybės gerovės kūrimas yra apsunkinamas. Tad neabejotinai vienas svarbiausių šiandienos strateginių uždavinių - didinti energetinį saugumą ir savarankiškumą. Šis Lietuvos siekis ES lygmeniu yra suprantamas ir remiamas tiek politiškai, tiek finansiškai. Nuo Lietuvos sėkmės šioje srityje priklauso ir bendros ES energijos rinkos kūrimo sėkmė.

Svarbu suprasti, kad norėdami užtikrinti pigios energijos tiekimą savo šalyje negalime pasikliauti vien dujomis ar vien atsinaujinančiais ištekliais ir visiškai atmesti atominės energetikos.

Lietuvoje tuo pat metu reikia nepamiršti daugelio energetikos komponentų: kurti laisvąją energijos rinką, įsijungti į europinius tinklus, panaikinti priklausomybę nuo vienintelio išorės tiekėjo, statyti trūkstamas jungtis, kurti naujus energijos generavimo pajėgumus, užtikrinti bazinę energijos gamybą, sudaryti galimybes plėtoti alternatyvias energijos gamybos rūšis. Atominė energija yra pakankamai saugi, kad galėtų tapti vienu svarbiausių, be to, pigiu ir stabiliu energijos komponentu mūsų krašte. Tokiomis aplinkybėmis, kokiomis gyvename Lietuvoje, deja, pasirinkimo laisvės turime labai mažai ir vargu ar atrasime kitą realistišką ir konkurencingą alternatyvą branduolinei energijai.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad gyvendami vienoje Europos šeimoje turime geriau vieni kitus pažinti, tada ir problemas spręsti seksis geriau. / Mindaugo Mikulėno nuotraukos Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nuveikė daug svarbių parengiamųjų darbų, ir dabartiniam ministrų kabinetui tenka atsakomybė juos įgyvendinti. Tikiu, kad sprendžiant dėl pradėtų projektų ateities, viską gerai apsvarsčius, bus pasirinktas tęstinumas ir dedamos pastangos, kad neilgai trukus energetikos sektoriaus reformos naudą pajustų visi vartotojai.

tų laikomasi. Kita vertus, Lietuva taip pat turi atlikti namų darbus, neleisti sabotuoti uždarymo proceso, jei reikia, pasitelkti ir paramą iš šalies.

Galutinis sprendimas dėl finansavimo teisinio pagrindo ir apimties bus priimtas Taryboje. Dar turime laiko sutelktomis pastangomis siekti palankiausio įmanomo sprendimo.

Bendraujant su kolegomis iš sovietinio totalitarizmo nepatyrusių šalių tenka susidurti su tam tikromis takoskyromis, kurios egzistuoja dėl nepakankamo net ir labai nesenos istorijos žinojimo.

- Ignalinos AE uždarymas - viena svarbiausių ir sunkiausių Lietuvos problemų. Kokia jo finansavimo perspektyva, kaip ji gali keistis 2013-aisiais?

- Šiuo metu klausimas dėl paramos uždarant Ignalinos AE svarstomas EP komitetuose. Svarbiausia pasiekti, kad EP nariai, kurie priims sprendimą, pakoreguotų Europos Komisijos pasiūlymą, atskirdami Lietuvos ir kitų dviejų ES valstybių narių atominių elektrinių uždarymo teisinius pagrindus. ES įsipareigojimas yra tęsti paramą Ignalinos AE uždarymui ir naujuoju daugiamečio biudžeto laikotarpiu.

Svarbu, kad šio įsipareigojimo bū-

- Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimas - ne vienintelis, kur jaučiami akivaizdūs skirtumai. Matyti, kad ES nevienodai vertina senąsias ir naująsias ES nares. Kitas labai aktualus dalykas - išmokos Baltijos valstybių žemdirbiams. Juk jos yra gerokai mažesnės nei senųjų ES narių ūkininkams. Kokios diskusijos verda EP šiais klausimais? Kas lemia tokius sprendimus ir ar pakanka galimybių juos paveikti? Ką šiais klausimais veikia europarlamentarai, atstovaujantys Lietuvai, kad sušvelnintų tuos skirtumus?

- Visa ES finansinė perspektyva yra tapusi tebetrunkančios ekonomikos krizės įkaite - niekaip nepa-

Tai - istorinio teisingumo klausimas

Sandra KALNIETE (EPP, Latvija), Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) narė

Nors Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) šiemet mini 50-metį, ir ši politika svarbi tiek Baltijos, tiek Nyderlandų ar Italijos žemdirbiams, bet Baltijos šalys gauna mažiausias Europoje tiesiogines išmokas. Baltijos šalys, kovodamos dėl lygių išmokų visų ES valstybių žemdirbiams, privalo būti vieningos.

Mūsų žemdirbiai nori dirbti sąžiningos konkurencijos sąlygomis, bet dabartinė BŽŪP jiems to neleidžia. Valstybių narių gamybos sąnaudos nelabai skiriasi. Kuro ar įrangos kainos yra panašios. Skiriasi tik darbo sąnaudos, bet ir jos po truputį vienodėja. Baltijos šalių žemdirbiai klausia, kodėl jie turi laikytis tokių pačių sąlygų ir reikalavimų, kaip ir kitų šalių žemdirbiai, bet gauna tik 1/4 tiesioginių išmokų.

Pavyzdžiui, 2004 metais Latvijos ūkininkai gaudavo 24 eurus už hektarą, o kitų šalių ūkininkai - daugiau nei 400 eurų. 2013 metais, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Latvijos ūkininkai vis tiek gaus tik 30 proc. visų ES tiesioginių išmokų vidurkio.

Todėl konvergencijos klausimas yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų. Ir tai ne tik ekonominis klausimas. Baltijos valstybėms, lygiateisėms ir lygiavertėms ES narėms, tai - visų pirma istorinio teisingumo klausimas.

vyksta susitarti ne tik dėl finansavimo 2014-2020 metais, bet net ir dėl 2013 metų biudžeto. Gaila, Lietuva taip pat yra tapusi situacijos “pinigų yra tiek, kiek yra” įkaite. O būdami viena mažiausių ES valstybių turime ypač mažai politinių svertų šią situaciją pakreipti savo naudai.

Nors Lietuvoje yra išrinkta tik 12 iš 754 EP narių (o tai - tik 1,6 proc.), tačiau aktyviai kalbėdamiesi su kolegomis ir remiami Lietuvos lobistų mažais žingsneliais judame Lietuvai palankesnių rezultatų link. 2013 metų antrąjį pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, Lietuvos institucijų pastangos ir EP narių pagalba šioje srityje bus ypač svarbi.

Jeigu kalbėsime apie žemės ūkio finansavimą - tai viena iš ES politikos sričių, kurią reformuoti sekasi išties vangiai. Ypač skaudu, jog senosios ES valstybės savo ūkininkų problemas sprendžia tokių šalių kaip Lietuva sąskaita. Kartu su kolegomis iš Baltijos valstybių (kurioms siūloma finansavimo tvarka taip pat yra nepalanki) ir aktyviai bendradarbiaudami su savo šalių ūkininkais bei jų organizacijomis, stengiamės informuoti kiek įmanoma daugiau kolegų apie siūlomą neteisingą išmokų skaičiavimo tvarką. Džiugina tai, kad sulaukiame vis daugiau palaikymo. Tai teikia vilčių, kad situacija keisis.

- Esate ne kartą minėjusi, kad Europoje trūksta žinių apie neseną Europos žemyno istoriją. Ir tai yra

viena iš problemų, kodėl kartais kalbėtis su kolegomis sekasi sunkiai. Ar todėl savo veikloje skiriate tiek daug dėmesio istorinės atminties klausimui?

- Džiaugiuosi, kad ES yra pripažinusi, jog atminties apie totalitarinių režimų nusikaltimus išsaugojimas ir sklaida yra europinės svarbos uždavinys.

Laikausi nuomonės, kad gyvendami vienoje Europos šeimoje turime geriau vieni kitus pažinti, tuomet ir kalbėti apie šiandieninių problemų sprendimą seksis geriau.

Istorija yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis, ji daro įtaką ir mūsų šiandienai. Neretai bendraujant su kolegomis iš sovietinio totalitarizmo nepatyrusių šalių tenka susidurti su tam tikromis takoskyromis, vis dar egzistuojančiomis dėl nepakankamo net ir labai nesenos istorijos žinojimo. Mano įsitikinimu, geriausiai suvokti šias realijas galima per akistatą su liudininkais, todėl didelę dalį veiklos skiriu knygų ir dokumentikos pristatymui Europos Parlamente. Renginiuose dalyvauja ir žmonės, išgyvenę sovietines represijas.

Ne tik Europos institucijose, bet ir čia, Lietuvoje, stengiuosi savo veikla prisidėti prie istorinės atminties įtvirtinimo, ypač jos perdavimo jaunajai kartai. Kartu su VšĮ Bernardinai.lt išleidome vaizdo pasakojimų rinktinę, skirtą mokykloms.

Kiek leidžia galimybės, per savo fondą ar asmeniniu dėmesiu stengiuosi paremti istorinės atminties temoms skirtas visuomenines iniciatyvas, kurių atsiranda vis daugiau - o tai reiškia, kad jos reikalingos. Taip pat labai tikiuosi, kad per šiuos metus Seime bus priimti labai reikalingi įstatymų pakeitimai, kurie leistų valstybei geriau pasirūpinti privačia iniciatyva įsteigtais tremties ir rezistencijos muziejais.

Nesustabdomai nykstant gyvajai atminčiai, nebegalime ilgiau gaišti, turime suformuoti valstybinę istorinės atminties išsaugojimo ir sklaidos politiką, kuri suvienytų paskiras iniciatyvas, numatytų finansinės paramos galimybes ir užtikrintų, kad jaunoji karta augs žinodama savo tautos ir valstybės istoriją, puoselėdama vertybes ir suvokdama aukas, kuriomis buvo grįstas kelias į šiandieninę nepriklausomą Lietuvą. Manau, kad tai - valstybinės svarbos uždavinys.

Ignalinos programa turi būti nenutrūkstamai tęsiama Europos Parlamente verda aštrios diskusijos dėl finansinės paramos skyrimo uždarant Ignalinos AE. Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė yra išreiškusi nerimą, jog EK pamiršo įsipareigojimus Lietuvai ir bando taikyti reikalavimus, kurie nebuvo numatyti 2003 metais vadinamojoje Stojimo į ES sutartyje. Kaip manote, kokio sprendimo gali tikėtis Lietuva?

Europos Komisija ir Taryba laikosi skirtingos nuomonės dėl Sąjungos paramos atominių elektrinių Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje uždarymo programoms teisinio pagrindo. Komisija norėtų, kad visoms trims šalims būtų taikomas tas pats “Euratom” sutarties 203 straipsnis, o Taryba gina poziciją, kad egzistuoja dvi skirtingos teisinės bazės - viena Slovakijai ir Bulgarijai (“Euratom” sutarties 203 str.), o kita - Lietuvai (Lietuvos stojimo sutarties 4 protokolas).

Parlamente šis klausimas analizuojamas Pramonės, tyrimų ir energetikos komitete bei Teisės reikalų komitete. Pats būdamas pirmojo komiteto nariu gyniau dviejų teisinių bazių poziciją. Mano manymu, 4 protokolas gali būti panaudotas pagrindžiant ES paramos Ignalinos Alejo VIDAL-QUADRAS (ELP, Ispanija) AE uždarymui pratęsimą, nes jame teigiama, kad “(..) Ignalinos programa bus nenutrūkstamai tęsiama po 2006 metų”. Manau, jog yra Europos Parlamento vicepirmininkas, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos nemažai galimybių, kad būtent šį požiūrį palaikys Europos ParlamenVJ-3666 tas 2013 metais. komiteto narys

2013 01 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Nelauktas anglių renesansas Sparčiai didėjant akmens anglių vartojimui, Europoje jau kalbama apie “anglių aukso amžių”.

Kai kuriose Europos valstybėse elektros energijos kiekis, gaunamas deginant anglis, kasmet padidėja apie 50 procentų.

“Anglys - didžiausią taršą sukeliantis ir didžiausią šiltnamio dujų kiekį kiekvienai kilovatvalandei garantuojantis elektros šaltinis, todėl iš Europos jau ima tyčiotis pasaulis”, - rašo savaitraštis “The Economist”.

Anglių renesansą nulėmė skalūno dujos. Kai Jungtinių Valstijų jėgainės ėmė naudoti šias dujas, Amerikos angliakasiai pradėjo dairytis naujų rinkų, be to, mažėjantis anglių poreikis Kinijoje numušė jų kainas. Nuo 2011 metų rugpjūčio iki 2012-ųjų to paties mėnesio anglių kaina sumažėjo trečdaliu ir dabar mokama vos 100 dolerių už toną.

Tai negalėjo likti nepastebėta Europoje. Taigi per pirmąjį 2012 metų pusmetį Europa ėmė pirkti iš Amerikos trečdaliu daugiau anglių, nors, palyginti su juokingai maža dujų kaina JAV, anglys nėra tokios jau pigios. Bet jos tikrai pigios, palyginti su dujų kaina Europoje. Nors dujas galima suskystinti ir gabenti, tai brangu ir tam būtina išplėtota infrastruktūra. Todėl dažniausiai dujos keliauja dujotiekiais ir siekiama, kad jos būtų vartojamos kuo arčiau išgavimo vietų. Be to, anglių kaina - pasaulinė, o dujų - regioninė, dažnai vienaip ar kitaip susieta su naftos kaina.

Dauguma Europos sutarčių su Rusijos dujų milžinu “Gazprom” pasirašytos prieš daugelį metų ir, nors įvairiais būdais stengiamasi išsiderėti mažesnę kainą, dujos Europoje tebekainuoja brangiai. 2012-ųjų vasarą jos kainavo tris kartus brangiau nei Amerikoje ir buvo brangesnės už anglis. Nors šiais metais “Gazprom” pažadėjo kainas sumažinti apie 10 proc., to nepakanka.

Anglys Europoje lieka pigesnės už dujas ir pokyčių nematyti. Iš dalies taip yra todėl, kad Europos skalūnų dujų pramonė nuo Amerikos atsilieka daugeliu

Europos energijos politika lemia tokią ateitį. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors, palyginti su juokingai maža dujų kaina JAV, anglys nėra tokios jau ir pigios, bet jos tikrai pigios, palyginti su dujų kaina Europoje. metų ir gali niekada jos nepasivyti. Mat Europai reikia laiko sukurti infrastruktūrą suskystintoms dujoms importuoti dideliais kiekiais.

Santykinė anglių ir dujų kaina gyvybiškai svarbi Europos bendrovėms.

Lapkričio pradžioje, “Bloomberg New Energy Finance” agentūros duomenimis, Vokietijos bendrovėms vieno megavato elektros energijos gamyba davė vidutiniškai 11,7 euro nuostolį, o ėmusios deginti anglis jos gavo 14,22 euro pelno.

Lemia ne vien skirtinga įvairių energijos šaltinių kaina. Vokietija kuria ambicingus planus pereiti nuo iškastinių

energijos šaltinių ir branduolinės energijos prie atsinaujinančių šaltinių - saulės ir vėjo - energijos. Kintant energijos šaltinių prioritetams kompanijos patiria nuostolių. Agentūra “Moody’s” įspėja, kad jau iškilo grėsmė viso sektoriaus patikimumui.

Savo ruožtu kompanijos kaip įmanydamos greičiau stengiasi pereiti nuo dujų prie anglių, tad faktiškai atsinaujinantys energijos šaltiniai išstumia dujas, bet ne anglis. Didžiausia Europos anglių vartotoja, Vokietijos bendrovė RWE per pirmuosius devynis 2012 metų mėnesius 72 proc. elektros pagamino iš akmens ir rusvųjų (prastesnės kokybės, nešvaresnė atmaina) anglių (per tą patį 2011 metų laikotarpį 66 proc.).

Nauji pajėgumai Vokietijai būtini, nes ji stabdo branduolinius reaktorius, todėl energijos gamintojai skubiai stato naujas anglis deginančias jėgaines.

Net ir ten, kur tokios jėgainės nestatomos, anglių sunaudojama vis daugiau. 2012-ųjų balandį pirmą kartą nuo 2007 metų gaminant energiją anglys dominavo ir Jungtinėje Karalystėje - deginant anglis pagaminamos

elektros kiekis praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo 50 proc. didesnis nei metais anksčiau.

Bendrovės renkasi anglis ne tik dėl jų pigumo. Jas skatina ir grėsmingi politikos pokyčiai. 2016 metais įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad anglis deginančios jėgainės, neatitinkančios naujų ES aplinkosaugos standartų, turi būti arba uždarytos, arba sumontuota daugybė brangių taršos mažinimo įrenginių. Jau šį mėnesį bendrovės turi apsispręsti, kurį kelią pasirinks. Jei bendrovė jėgainę nuspręs uždaryti, jai bus suteiktas maksimalus valandų, per kurias tai reikia padaryti, skaičius (atsižvelgiant į sukeliamą taršą), o tai didelė paskata kuo greičiau sudeginti daug anglių.

Ar šis svaiginamai padidėjęs anglių poreikis - trumpalaikis? Hagoje esanti nevyriausybinė Europos klimato fondo organizacija mano, kad taip. 2008 metais Europos bendrovės ketino pastatyti 112 naujų anglis naudojančių jėgainių. Nors didžiosios dalies projektų buvo atsisakyta, apie 20 naujų jėgainių bus pastatyta. Be to, pridėjus

naujus prašymus leisti statyti anglis deginančias jėgaines, jų bus net 69. Jų pajėgumas turėtų siekti 60 gigavatų maždaug tiek pat, kiek pagamina 58 branduoliniai reaktoriai, tiekiantys Prancūzijai didžiausią jai būtinos elektros dalį.

Tad bent jau kai kuriose Europos šalyse kurį laiką bus suvartojama daugiau anglių. “Bloomberg” įvertino ES aplinkosaugos standartų įtaką Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lenkijos energetikos politikai ir nusprendė, kad Didžiosios Britanijos anglis naudojančių jėgainių pajėgumas tikrai mažės - nuo 33 gigavatų šiuo metu iki 14 gigavatų įsigaliojus naujosioms taisyklėms. Bet vargu ar padėtis keisis Vokietijoje, nes ji stato naujas anglimis kūrenamas elektrines, atitinkančias naujus standartus.

Toks anglių paklausos didėjimas niekais verčia ES aplinkosaugos politiką, kurią jos atstovai rodo pavyzdžiu visam likusiam pasauliui. Europos valstybės tikėjosi palengva išstumti nešvarias anglis iš elektros gamybos pramonės, bet, užuot mažėjusi, jų dalis rinkoje didėja.

Iki 2020 metų ES siekia sumažinti į aplinką išmetamo anglies monoksido kiekį iki 80 proc. 1990 metų lygio. Iki 2009-ųjų jį pavyko sumažinti kiek daugiau nei 17 proc., tačiau jau 2010 metais anglies monoksido vėl ėmė daugėti. “Bloomberg” teigia, kad 2012 metais jo buvo išmesta 3 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

Jei viskas vyktų taip, kaip planuoja politikai, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros vis daugėtų, ir Europa pereitų prie aplinkai palankios energijos. Bet dabartinė ES energetikos politika labiau skatina vartoti aplinką teršiančius šaltinius, todėl į atmosferą išmetamo anglies monoksido kiekis didėja, o Europos bendrovės imasi investuoti į energijos projektus kitose pasaulio dalyse. Tad ko vertas ES klimato komisarės Connie Hedegaard kartojimas, kad Europa “rodo pavyzdį” visam pasauliui?

•

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Grįžta kaišioti pagalių kairiesiems VILJAMA SUDIKIENĖ

Italija pirmoji pradeda Europoje rinkimų sezoną. Kampanija žada būti įdomi ir spalvinga pagrindiniai kandidatai varžosi ne dėl premjero, o dėl finansų ministro posto.

Italija išgyvena nuosmukį, jos skola Europoje nusileidžia tik Graikijos, o griežtos taupymo priemonės, kurias taikė technokratų vyriausybė, sulaukė vien neapykantos. Esant tokiai padėčiai, Italija rengiasi vasario 24-25 dienomis vyksiantiems rinkimams.

Jau triskart Italijos premjeru buvęs Silvio Berlusconi paskelbė, kad jo Laisvės tautos partija susitarė su Šiaurės lyga suvienyti jėgas, bet nei jis pats, nei Šiaurės lygos vadovas Roberto Maroni nepretenduoja į ministro pirmininko kėdę. S.Berlusconi pareiškė mieliau būsiąs finansų ministru.

Pasitraukiančios vyriausybės premjeras Mario Monti pranešė kampanijoje nedalyvausiantis, bet vadovausiantis centristų koalicijai. Apklausose pirmaujant kairiesiems ir M.Monti koalicinėje vyriausybėje gali pretenduoti nebent į finansų ministrus. Jau kelis mėnesius apklausos prognozuo-

ja sėkmę Piero Luigi Bersani vadovaujamiems centro kairiesiems - jie gali laimėti 38-39 proc. balsų. Laisvės tautos partijos ir Šiaurės lygos aljansas gali tikėtis maždaug 28 proc., M.Monti centristai - 14-15 proc. balsų.

S.Berlusconi jau užsipuolė M.Monti bei jo naujausią nepopuliarų sprendimą taikyti nekilnojamojo turto mokestį ir pirmajam būstui. Apžvalgininkai sako, kad žiniasklaidos magnato koalicija gali rimtai kliudyti kairiesiems sudaryti stabilią vyriausybę ir net primesti savo programines nuostatas.

Pagal smarkiai kritikuojamą Italijos rinkimų įstatymą P.L.Bersani užsitikrins patogią daugumą parlamento žemuosiuose rūmuose, bet Senate vietos paskirstomos regioniniu pagrindu ir daug gyventojų turintys šiauriniai regionai gauna daugiau senatorių vietų.

P.L.Bersani pakanka nelaimėti Lombardijoje ir Venete, kad prarastų daugumą Senate, net jei laimės visuose kituose regionuose. Todėl S.Berlusconi planai smarkiai supančioti centro kairiųjų vyriausybę visiškai realūs. Šiaurės lyga jau tris kartus valdė S.Berlusconi koalicijoje, tačiau jos santykiai su šiuo politikos veteranu visuomet buvo itin keblūs - ankstesnes S.Berlusconi vyriausybes Šiaurės lyga kaip tik ir sugriovė.

Šiaurės lyga reikalauja griežtinti imigracijos kontrolę ir suteikti daugiau autonominių galių dvidešimčiai Italijos regionų. R.Maroni vadovaujama partija siekia, kad daugiau mokesčių atitektų tiesiogiai regionams, nes turtinga šiaurė išlaiko nuskurdusius pietus, kurie yra korumpuoti ir ekonomiškai atsilikę.

Siekdama sumažinti didesnę nei 1,9 trln. eurų Italijos valstybės skolą, M.Monti vyriausybė padidino mokesŠįkart S.Berlusconi pasitenkintų finansų ministro portfeliu. /SI/Scanpix nuotrauka

Italijos rinkėjai negali ignoruoti reformų būtinybės, kitaip šalyje gali įsiplieksti nauja didžiausia drama Europoje. čius, atleido dešimtis tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų ir sumažino socialines išmokas. Daugybė žmonių šalyje negali rasti darbo. Visuomet problemų turėjusi Pietų Italija tai pajuto dar skaudžiau. Pakanka nuvažiuoti nuo Romos apie 190 km link Neapolio, vieno skurdžiausių Europos miestų su 5 mln. gyventojų, ir patenki į visai kitą pasaulį.

Valdžiai siekiant priversti kuo daugiau žmonių mokėti mokesčius, vis daugiau verslo traukiasi į šešėlį. Manoma, kad mokesčių vengimas valstybei kasmet atsieina daugiau nei 200 mlrd. eurų. Dar blogiau, kad italams tai neatrodo nepriimtina, jie tai priima kaip neišvengiamybę. Kai kurie sako, kad mokesčių nemokėjimas padeda išsilaikyti smulkiems barams ir parduotuvėlėms. “Arba moku mokesčius, arba maitinu šeimą”, - mėgsta kartoti smulkieji savininkai.

Finansų krizė didina ir organizuotą nusikalstamumą. Silpni bankai atsisako skolinti, dažnai tik mafija turi pinigų į bėdą pakliuvusioms bendrovėms, todėl vis daugiau verslininkų prašo mafijos pinigų vien tam, kad išgyventų.

Visuotinis nusivylimas iškėlė į politinį gyvenimą “5 žvaigždžių” judėjimą, kurį įsteigė satyrikas, komediantas Beppe Grillo. Jo partija it magnetas traukia įpykusius rinkėjus ir jau sulaukė sėkmės regionuose.

Apklausos rodo, kad “5 žvaigždės” gali tikėtis 15 proc. balsų, tad nėmaž nenusileidžia M.Monti centristams.

“Senosioms partijoms atėjo galas. Piliečiai turi tapti institucija”, - paskelbė B.Grillo.

Kad ir kaip būtų, Italijos rinkėjai negali ignoruoti reformų būtinybės. Jei laimės politikai, kurie bus linkę nuspausti reformų stabdį, ir jei finansų rinkoms nepatiks rinkimų Italijoje rezultatai, šalis gali tapti naujos didžiausios dramos Europoje pagrindine scena.

•

8

2013 01 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

Honkongo ekonomika - laisviausia pasaulyje 12 vietą tarp 43 Europos valstybių, o jos bendras balas gerokai viršija pasaulio ir regiono vidurkį.

Pažymima, kad Lietuva įgyvendino svarbias ekonomikos reformas daugelyje sričių ir stengėsi kurti bei išlaikyti gyvybingą privatų sektorių, kuris sparčiai augo. Valstybė supaprastino verslo įkūrimo procedūras ir išlaikė mažą pelno mokesčio tarifą. Lietuvos palyginti tvirta teismų sistema palai-

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Organizacija “The Heritage Foundation”, bendradarbiaudama su dienraščiu “The Wall Street Journal”, paskelbė pasaulio laisviausios ekonomikos indeksą. Jau 19 metus iš eilės Honkongo ekonomika pripažįstama laisviausia.

Honkongo finansų sekretorius Johnas C.Tsangas džiaugiasi tokiu įvertinimu ir teigia, kad Honkongo vyriausybė pasiryžusi toliau išlaikyti ekonominę laisvę, kuri ilgus metus yra ekonominio stabilumo, ekonomikos augimo ir gerovės pagrindas.

“Vyriausybė aktyviai prisideda prie to, kad Honkongo ekonomika būtų laisviausia pasaulyje. Sukuriame verslui palankią aplinką, kurioje visos įmonės gali konkuruoti vienodomis sąlygomis. Stengiamės užtikrinti rinkos vientisumą ir sklandumą.

Taip pat siekiame pašalinti kliūtis bei atvirai ir nešališkai teikti paramą, kuri palengvintų pramonės šakų skverbimąsi į naujas rinkas ir padėtų augti naujoms pramonės šakoms”, sakė J.C.Tsangas.

Ekonomikos laisvės indekso skalėje Honkongas surinko 89,3 balo ir aplenkė Singapūrą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Šveicariją. Į dešimtuką taip pat pateko Kanada, Čilė, Mauricijus, Danija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Ekonomikos laisvės indeksas nustatomas pagal 10 kategorijų: darbo

Honkongas stengsis dar labiau didinti šalies konkurencingumą bei išlaikyti pasaulio verslo ir finansų centro statusą.

Honkongas kuria verslui palankią aplinką, kurioje visi konkuruoja vienodomis sąlygomis. / AFP/Scanpix nuotrauka laisvę, verslo laisvę, prekybos laisvę, fiskalinę laisvę, viešojo sektoriaus išlaidas, pinigų laisvę, investicijų laisvę, finansų laisvę, nuosavybės teises ir laisvę nuo korupcijos. Aukščiausią įvertinimą Honkongas pasiekė verslo laisvės srityje surinkęs 98,9 balo.

Honkongo komisaras Jungtinėms Amerikos Valstijoms Donaldas Tangas džiaugdamasis savo šalies pasiekimais teigė, kad jau daugelį metų Honkongas laikosi laisvosios rinkos filosofijos. “Verslui palankūs įstatymai

bei sklandžiai dirbančios valstybės institucijos - mūsų sėkmės pagrindas.

Džiaugiamės, kad 19 metus iš eilės Honkongo ekonomika - laisviausia pasaulyje, tačiau turime neužmigti ant laurų. Stengsimės dar labiau didinti šalies konkurencingumą ir išlaikyti Honkongą pasaulio verslo, finansų ir logistikos centru”, - sakė D.Tangas. Jis taip pat didžiuojasi Honkongo teisine sistema, kuri “suteikia veiksmingą nuosavybės teisių apsaugą ir neleidžia suklestėti korupcijai”.

Lietuva pagal ekonomikos laisvės indeksą užima net 22 vietą. Ji surinko 72,1 balo ir rikiuojasi greta Vokietijos, Taivano, Gruzijos, Islandijos, Japonijos ir Austrijos. Aukščiausius įvertinimus Lietuva gavo už prekybos, fiskalinę, investicijų ir finansų laisvę, žemiausius - už laisvę nuo korupcijos, viešojo sektoriaus išlaidas bei darbo laisvę. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuvos bendras balas pakilo 0,6 dėl Vyriausybės pastangų suvaldyti viešojo sektoriaus išlaidas. Lietuva užima

kė teisinės valstybės principus ir užtikrino nuolatinę nuosavybės teisių apsaugą, kuri lėmė ekonomikos stabilumą ir konkurencingumą. Valstybė taip pat stengėsi sumažinti biudžeto deficitą ir vykdė fiskalinį konsolidavimą viešųjų finansų sektoriuje.

Net 13 vietą pagal ekonomikos laisvės indeksą užėmė 75,3 balo surinkusi Estija. Ji lenkia Lietuvą beveik visose srityse, nusileidžia tik nuosavybės teisių ir fiskalinės laisvės kategorijose. Šiaurinė Lietuvos kaimynė Latvija surinko 66,5 balo ir užėmė tik 55 vietą.

Lietuva aplenkė Latviją visose srityse.

Prastai pagal ekonomikos laisvės indeksą vertinama Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Rusija yra 139-a, Baltarusija - 154-a, o Ukraina - 161-a.

•

Pasieniečiams į pagalbą - nauja technika Vykdydama savo, kaip Europos Sąjungos narės, prisiimtus įsipareigojimus, Lietuva privalo užtikrinti saugią ir sklandžią Rusijos piliečių kelionę geležinkelio maršrutu Kena-Vilnius-Kaunas-Kybartai.

Viena vertus, visi Europos Sąjungos išorės sienos pažeidėjai, neteisėtai išsilaipinę iš tranzitinio traukinio Kena-Vilnius-Kaunas-Kybartai geležinkelio ruože, turi būti sulaikyti, kita vertus, būtina užtikrinti saugias eismo sąlygas turint omenyje, kad egzistuoja teroro aktų galimybė.

Tai nelengvas uždavinys, nes tranzitinė linija Kena-Vilnius-Kaunas-Kybartai yra specifinė. Dėl keleto aplinkybių joje susidaro palankios sąlygos sienos pažeidėjams asmenims neteisėtai išsilaipinti iš tranzitinio traukinio. Šioje linijoje yra 36 geležinkelio stotelės, 34 neprižiūrimi ir neapšviesti tiltai, 1 tunelis, 7 pėsčiųjų tiltai, 13 viadukų, 149 pralaidos ir 37 sankryžos. Dėl to tam tikrose linijos vietose traukinių greitis ribojamas iki 25 kilometrų per valandą.

Pro vaizdo stebėjimo kameras nepraslysta nė vienas pažeidėjas.

Tarp Kauno ir Kybartų tranzito kontrolė pagerėjo

Diegiamos efektyvios priemonės

Įdiegtos modernios vaizdo stebėjimo kameros. / AB “Lietuvos geležinkeliai” archyvo nuotraukos

Kaip efektyviai spręsti tokias problemas, parodė praktika. Pagal Specialiąją Kaliningrado tranzito 2006 metų programą penkiuose linijos objektuose - Vilniaus, Kauno, Palemono, Kybartų ir Lentvario geležinkelio stotyse bei ant Vokės upės tilto buvo įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos, leidžiančios operatyviai užfiksuoti tranzito tvarkos pažeidimus. Būtent vaizdo stebėjimo sistemų ruože nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Kenos pasienio kontrolės punkto įren-

gimas pasirodė esanti viena efektyviausių priemonių, leidžiančių sumažinti sienos pažeidimų atvejų.

Todėl pagal Išorės sienų fondo 2010 metų metinę programą buvo pradėtas įgyvendinti projektas “Įdiegti vaizdo stebėjimo sistemą tranzitinės linijos Kena-Vilnius-Kaunas-Kybartai ruože Kaunas-Kybartai”.

Projektas atitinka Išorės sienų fondo daugiametės 2007-2013 metų programos 1 prioriteto “Parama tolesniam laipsniškam bendros integruotos sie-

nų valdymo, susijusio su asmenų patikrinimais ir išorės sienų priežiūra, sistemos diegimui” 6 tikslą “Geležinkelio tranzito ruožo saugos didinimas plečiant strateginių objektų vaizdo stebėjimo sistemą ir stiprinant jų apsaugą”. Jam skirta daugiau kaip 2 mln. litų Europos Sąjungos lėšų. Dėl paramos skyrimo tarp AB “Lietuvos geležinkeliai”, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pasirašyta sutartis.

Įgyvendinant projektą iki 2012 metų birželio pabaigos sėkmingai įdiegtos ir veikia vaizdo stebėjimo bei perimetro kontrolės sistemos, iš viso - 52 vaizdo kameros. Jos sumontuotos keturiuose objektuose: Jiesios geležinkelio tiltų kompleksas (3 tiltai) stebimas 18 vaizdo stebėjimo kamerų; Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje sumontuota 12 vaizdo stebėjimo kamerų, stotis aptverta tvora, įrengta perimetro kontrolės sistema; ant geležinkelio tilto per Šešupę sumontuotos 6

vaizdo stebėjimo kameros; Panerių geležinkelio stotyje veikia 16 vaizdo stebėjimo kamerų. Įdiegtos priemonės leido pareigūnams kur kas efektyviau kontroliuoti tranzitinę liniją. Tapo įmanoma stebėti didesnį jos perimetrą, operatyviau reaguoti į neleistinose vietose išsilaipinančius asmenis ir kitus tranzito tvarkos pažeidimus.

Naujoji įranga taip pat padeda greičiau reaguoti į traukinių eismo įvykius, pastebėti ant geležinkelių bėgių atsiradusius daiktus, taip pat užfiksuojamos geležinkelių įrangos Užs. V-2056 vagystės.

2013 01 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

9

Į prieplauką įsirėžė keltas, susidūrė traukiniai Į Niujorko prieplauką įsirėžė keltas “Seastreak Wall Street”, kuriuo amerikiečiai vyko į darbą, o Šveicarijoje susidūrė du traukiniai. Laimei, žuvusiųjų nebuvo.

Incidentas Niujorke įvyko prie 11osios Rytų upės krantinės Žemutiniame Manhatane, netoli Volstrito.

“Susižeidė 58 žmonės. Dviejų iš jų būklė kritinė”, - sakė Pakrančių sargybos atstovas Charlesas Rowe’as. Jis pridūrė, kad abu kritiškai sužaloti keleiviai patyrė galvos traumų. Keltu “Seastreak Wall Street” iš Naujojo Džersio plaukė 326 keleiviai ir penki įgulos nariai. Dėl avarijos laivo korpuse atsirado didelė skylė.

Liudininkų teigimu, keltas per greitai artėjo prie krantinės. Į darbą vykstantys keleiviai stovėjo ir ruošėsi išlipti, kai įvyko nelaimė. Daugelis žmonių rankose laikė mobiliuosius telefonus ir negalėjo sušvelninti susidūrimo smūgio. Kai kuriuos išlip-

ti skubančius keleivius apėmė panika. Policija ir ugniagesiai sužeistuosius iš kelto išnešė neštuvais. Daugelis buvo nuvežti į vietos ligonines.

Kitiems keleiviams, kol jie laukė pagalbos krantinėje, buvo išdalytos antklodės. Šios avarijos priežastis kol kas neaiški. Jos metu oro sąlygos pavojaus nekėlė: vėjo beveik nebuvo, o matomumas - gana geras. “Keltas plaukė 10-12 mazgų (19-22 kilometrų per valandą) greičiu, tačiau nesugebėjo prisišvartuoti”, - sakė miesto susisiekimo komisarė Janette Sadik-Khan.

Kelto avarijos priežastis aiškinsis profesionalūs ekspertai. Incidento tyrimui vadovaus Nacionalinė susisiekimo saugumo taryba, kuri paskyrė 12 tyrėjų. Po avarijos buvo patikrintas įgulos narių blaivumas, o preliminarūs rezultatai rodo, kad jie nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Nelaimės vietoje apsilankė Niujorko meras Michaelas Bloombergas.

Nelaimė įvyko ir Šveicarijoje, kur

traukinių stotyje rytą per eismo piką susidūrė du keleiviniai traukiniai. Nukentėjo mažiausiai 17 žmonių, 9 paguldyti į ligoninę, tačiau nė vieno iš nukentėjusiųjų būklė nėra sunki. Avarija įvyko apie 7 val.

30 min. vietos laiku, kai keleivių pilnas traukinys rėžėsi kitam į šoną Noihauzeno prie Reinfalio stotyje netoli sienos su Vokietija. 220 gelbėtojų per maždaug dvi valandas evakavo visus keleivius.

Avarijos priežastis kol kas neaiški.

“Traukinys įjungė avarinius stabdžius, ir visi buvo išmesti iš savo vietų, - pasakojo vienas keleivis. Kitas sakė matęs “be sąmonės gulinčią ir smarkiai kraujuojančią senyvą ponią”.

Traukinių stotis buvo uždaryta iki dienos pabaigos, o susisiekimas geležinkeliu tarp Šafhauzeno ir Dachseno miestų Ciuricho kantone, taip pat tarp Šafhauzeno ir Jėšteteno miesto Vokietijoje buvo sustabdytas.

•

AFP, “Blick”, LŽ

Susidūrus traukiniams, sužeista 17 žmonių. / Reuters/Scanpix

nuotraukos

Kataro transformacija ir stulbinamos ambicijos Kataras puoselėja dideles ambicijas. Jis ruošiasi surengti pasaulio futbolo čempionatą, aktyviai remia arabų revoliucijas ir daug investuoja į šalies infrastruktūros plėtrą bei švietimą.

Kataras - maža Persijos įlankos valstybė, žemėlapyje atrodanti kaip didžiosios kaimynės Saudo Arabijos apendiksas. Katarą valdo Al Thani šeimos nariai, kurie prieš kelis dešimtmečius į didžiąsias arabų valstybes žvelgė su baime ir pavydu. Turtinga naftos ir dujų šalis skurdo, nes stigo darbo jėgos, o Kataro žmonių raštingumas buvo menkas. Valstybės kariuomenė buvo per silpna, kad galėtų apginti savo šalį nuo galingiausių regiono valstybių.

Tačiau laikai pasikeitė. Pastaraisiais metais Katarą ėmę drebinti dideli pokyčiai pakeitė šalies vidaus ir užsienio politiką. Menkoje Arabijos pusiasalio valstybėje pradėjo dygti dangoraižiai, šalies turtuoliai nusipirko galingiausius pasaulio futbolo klubus, į Katarą nukeliavo meno kūrinių lobynas. Negana to, šalis ėmė remti arabų pasaulio sukilimus, sustiprėjo Kataro diplomatų vaidmuo pasaulio politikoje.

Saugumo garantas Jau beveik septyniolika metų Katarą valdo emyras Hamadas bin Khalifa Al Thani, paveldėjęs sostą iš savo tėvo Khalifa, kuris pastaruoju metu dienas leidžia Prancūzijos Rivjeroje. Senasis Khalifa nepuoselėjo tokių didelių ambicijų kaip dabartinis Kataro monarchas. Jis vengė reformų ir stengėsi ramiai valdyti valstybę. Tačiau Saddamo Husseino invazija į Kuveitą stipriai išgąsdino Katarą. Iš tėvo valdžią perėmęs Hamadas iškart ėmėsi permainų. Jis suprato, kad Kataras nebegali būti tylia Persijos įlankos valstybe, o šaliai apsaugoti vien kariuomenės neužtenka. Kataro valdovas suvokė, jog šalis turi būti naudinga pasauliui, kad kitos valstybės iš tikrųjų norėtų ją saugoti.

Jungtinės Amerikos Valstijos - galingiausia pasaulio valstybė ir daugelio mažųjų šalių saugumo garan-

Besimėgaujantys globalizacijos privalumais Kataro gyventojai piktai žvelgia į vakarietiškas ydas, ryškiai matomas kaimyniame Dubajuje.

Etniškai marga valstybė

Valdant H. bin Khalifa Al Thani Kataro sostinė Doha tapo moderniu mokslo ir kultūros centru. tas. Kai regiono lyderė Saudo Arabija nenoriai sutiko įsileisti amerikiečius, Kataras juos priėmė išskėstomis rankomis. Po Persijos įlankos karo 1992 metais JAV Katare įkūrė karinę bazę, iš kurios buvo koordinuojamos operacijos Afganistane ir Irake. Amerikiečių karinė bazė tapo

mavo Kataro švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą, atnaujino infrastruktūros objektus. Padidėjusios naftos ir dujų kainos paskatino prabangių viešbučių, verslo centrų, dangoraižių statybą. Šalis skyrė dideles lėšas ir sporto renginiams organizuoti. Kataras 2006 metais surengė Azijos žaidynes,

Kataras tapo vienu Arabijos pusiasalio kultūros centrų, kuriame susipynė islamo tradicijos su modernistinėmis Vakarų vertybėmis. saugumo garantu ir pačiam Katarui, todėl šalis milžiniškas lėšas galėjo skirti dideliems infrastruktūros projektams ir garsinti šalies vardą pasaulyje.

Reformos ir transformacija Kataro valdovas suprato, kad geriausias būdas šaliai garsinti - globalios televizijos sukūrimas. H. bin Khalifa Al Ihani 1995 metais įkūrė “Al-Jazeera” - visame arabų ir net Vakarų pasaulyje populiarų televizijos tinklą, transliuojantį svarbiausias pasaulio naujienas. Naujasis monarchas neapleido ir savo šalies gyventojų. Jis refor-

o visai neseniai laimėjo teisę 2022 metais suorganizuoti Pasaulio futbolo čempionatą. Taip uždara ir rami valstybė atsivėrė pasauliui.

Išėjimas į pasaulį paskatino ir kultūrinę bei mokslo revoliuciją.

Katare kaip grybai po lietaus pradėjo dygti mokslo institutai, meno galerijos ir mokslinių tyrimų centrai, atsirado nemažai nevyriausybinių organizacijų, naudingų pilietiniam ir kultūriniam dialogui.

Akademiniai centrai nuolat rengia diskusijas apie vidaus ir užsienio politikos problemas, su kuriomis susiduria Kataro valstybė.

Liberalus jaunimas Ilgus metus Kataro gyventojai buvo apatiški ir pasyvūs sprendžiant politinius klausimus. Jie neprieštaravo senojo valdovo politikai ir novatoriškas idėjas retai skleidė viešojoje erdvėje. Tačiau pasikeitė karta, ir šiuo metu Kataro jaunimas aktyviai įsitraukia į kultūrines bei politines diskusijas ir perima iš Vakarų ateinančias vertybes. Taigi Kataras yra atviras įvairioms kultūroms, šalyje susipina modernizmas ir tradicinės islamo vertybės.

Kataro jaunoji karta užaugo kur kas liberalesnėje aplinkoje nei jos tėvai. Jaunimas raštingesnis, supratingesnis, liberalesnis ir labiau išsilavinęs. Senoji karta vis dar išlieka konservatyvi ir uoliai laikosi tradicinių islamo vertybių, o jauni žmonės jau laužo socialines normas.

Kataro sostinėje Dohoje galima išvysti nemažai už rankų susikibusių, o parke ir besibučiuojančių jaunų porų. Tai piktina tradicines ir religiškai konservatyvias šeimas, kurios net ir pučiant permainų vėjams vis dar sudaro Kataro visuomenės pagrindą, o ir islamas katariečių gyvenime išlieka nepaprastai svarbus.

2012 metais arabai sudarė 40 proc. šalies gyventojų. Likusieji Kataro gyventojai - indai, pakistaniečiai, iraniečiai. Taigi tai etniškai labai marga valstybė. Į Katarą nuolat plūsta užsieniečiai ne tik iš arabų valstybių bei musulmoniškos Azijos, bet ir iš Vakarų, todėl vietiniams Kataro gyventojams tampa svarbu ginti savo kultūrą užsieniečių antplūdžio akivaizdoje. Jie tikisi išsaugoti kultūrinį savitumą ir neleisti valstybei tapti antruoju Dubajumi.

2022 metų Pasaulio futbolo čempionatas neabejotinai dar labiau išgarsins Katarą pasaulyje ir pritrauks į šalį milijonus futbolo aistruolių. Tačiau alkoholį vartojančių turistų antplūdis jau dabar kelia susirūpinimą šalies monarchui ir paprastiems katariečiams. Baiminamasi, kad uolūs musulmonai gali netoleruoti šalia jų gatvėse besišlaistančių girtų užsieniečių.

Remia arabų revoliucijas Kataras ėmėsi ir aktyvios užsienio politikos. Kilus Arabų pavasariui šalis parėmė revoliucinius, prieš diktatorius nukreiptus judėjimus Libijoje, Sirijoje ir kitose arabų valstybėse.

Kataras šiuos judėjimus šelpė pinigais ir net ginklais bei gynė juos diplomatinėje arenoje. Savo kieme Kataras žaidžia demokratiją. Nors valstybė - absoliutinė monarchija, tačiau šalį valdantis Hamadas pasiūlė šiais metais surengti rinkimus.

Taigi Kataras į regiono valstybių elitą veržiasi sparčiais žingsniais. Šalies valdovo pastangos modernizuoti valstybę nenuėjo veltui. Kataras tapo vienu Arabijos pusiasalio kultūros centrų, kuriame susipynė islamo tradicijos su modernistinėmis Vakarų vertybėmis. Užsienio politikoje Kataro balsas svarus tarp visų arabų valstybių. Juodojo aukso - naftos ir gamtinių dujų ištekliai bei didžiuliai pinigai gerokai prisidėjo prie Kataro vardo garsinimo visame pasaulyje.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

10

2013 01 11 Lietuvos žinios

Verslas

Rekordinis derlius užpylė cukrumi ARVYDAS JOCKUS

SKAIČIAI IR FAKTAI Maksimaliu pajėgumu dirbantys du Lietuvos cukraus fabrikai šiemet pagamins daugiausia cukraus per visą šių įmonių istoriją.

Lietuvoje cukrinius runkelius augina apie 600 augintojų. Iš jų maždaug 400 produkciją tiekia Kėdainių, apie 200 Marijampolės cukraus fabrikams.

Cukriniai runkeliai auginami 19,4 tūkst. hektarų plote.

Lietuvos nacionalinė kvota siekia 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus.

64,2 tūkst. tonų tenka “Nordic Sugar Kėdainiai”, 26 043 tonos - Marijampolės “Arvi cukrus”. Tiek cukraus abu fabrikai gali parduoti Europos Sąjungoje.

Visas cukraus virškvotis pagal ES eksporto licencijas išvežamas į trečiąsias šalis arba parduodamas chemijos pramonei.

Dabartinis cukraus režimas turėtų galioti iki 2015 metų, paskui kvotų sistema turėtų būti pamažu naikinama iki 2018-2020 metų.

Kėdainiuose ir Marijampolėje cukraus gamyba šiemet baigsis vėliau nei įprasta. Šiuo metu fabrikuose perdirbami cukriniai runkeliai, išauginti pagal išankstines sutartis. Tačiau maždaug 1520 proc. didesnį nei pernai derlių išauginę ūkininkai dar turi ką parduoti. Abu fabrikai pasirengę tęsti gamybą ir perdirbti visą žemdirbių išaugintą derlių.

Dirbs visą sausį Fabrikas “Arvi cukrus” Marijampolėje cukraus gamybą baigs sausio pabaigoje, nors paprastai ji čia pradedama rugsėjį ir baigiama metų pradžioje.

“Gamybą baigsime tik sausio pabaigoje. Iš ūkininkų be sutarčių superkame daug nekvotinių cukrinių runkelių ir gaminame daug cukraus virškvočio”, - LŽ sakė UAB “Arvi cukrus” komercijos direktorius Rytis Morozovas.

Marijampolės fabrikas šiemet pagamins 26 043 tonas kvotinio cukraus ir apie 10 tūkst. tonų cukraus virškvočio. Apie 50 proc. kvotinio cukraus ir 100 proc. cukraus virškvočio fabrikas eksportuoja.

Anot R.Morozovo, dėl gerų oro sąlygų cukrinių runkelių augintojams užderėjo didesnis derlius, nei jie buvo įsipareigoję užauginti pagal sutartis. “Nenorime pyktis su ūkininkais, todėl stengiamės supirkti visus cukrinius runkelius ir juos perdirbti. Ūkininkai dar turi cukrinių runkelių laukuose, kai perdirbsime atvežtus pagal sutartis, priimsime visą kitą užaugintą produkciją”, - sakė jis.

Kėdainiuose ir Marijampolėje cukraus gamyba šiemet baigsis vėliau nei įprasta.

“Arvi cukrus” buvo sudaręs sutartis dėl 186 tūkst. tonų kvotinių ir daugiau kaip 70 tūkst. tonų nekvotinių runkelių, tačiau supirks apie 10 proc. daugiau, ir tai jau viršys gamyklos pajėgumą. Ūkininkus ir perdirbėjus šiemet džiugina ne tik geras derlius, bet ir jo kokybė. Runkelių cukringumas siekia apie 17,2 proc. “Ūkininkams šie metai tikrai puikūs. Jie uždirbo ir iš grūdų, ir iš cukrinių runkelių. Nesu ūkininkas, bet spėju, kad praėję metai jiems buvo vieni geriausių”, - sakė R.Morozovas.

Pasak jo, nors derlius buvo ir gausus, derliaus runkelių supirkimo kainos išliko panašios kaip praėjusiais metais.

Dveji rekordiniai metai Fabrikas “Nordic Sugar Kėdainiai” cukraus gamybą planuoja baigti maždaug sausio viduryje. “Užaugo geras derlius, pagaminsime daug cukraus, todėl gamyba užsitęsė”, - LŽ

“Nenorime pyktis su ūkininkais, todėl stengiamės supirkti visus cukrinius runkelius ir juos perdirbti.” sakė fabriko žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Jau pernai šis Kėdainių fabrikas pagamino rekordinį per įmonės istoriją kiekį produkcijos: 64,2 tūkst. tonų kvotinio baltojo cukraus ir apie 30 proc. cukraus virškvočio, iš viso - daugiau kaip 100 tūkst. tonų. “Derlius, palyginti su praėjusiais metais, 15-20 proc. didesnis, ir mes pagaminsime 110 ir daugiau tūkst. tonų cukraus, tai yra 15 proc. daugiau negu pernai”, - sakė S.Mozeris.

“Nordic Sugar Kėdainiai” šiemet jau supirko 670 tūkst. tonų, o iš viso planuoja supirkti apie 720 tūkst. tonų cukrinių runkelių. Tai taip pat šio fabriko rekordas.

Visą kvotinį cukrų fabrikas parduoda Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o perteklinį eksportuoja, daugiausia į Rusiją.

Skatina plėtrą

Kainos nusistovėjusios

Didėjant cukrinių runkelių derliui fabrikams tenka galvoti apie plėtrą.

“Tiek, kiek šiemet pagaminsime, yra optimalus kiekis. Daugiau pagaminti jau nepajėgtume, nebent planuotume dar dirbti visą sausio mėnesį. Kėdainių fabrikas šiandien dirba tokiu našumu kaip geriausi Europos fabrikai. Tai yra maždaug 120 darbo dienų per sezoną. Kad tokį lygį pasiekiame dirbdami šiauresnėmis sąlygomis, yra geras ženklas, rodantis, kad ateityje galime būti konkurencingi”, - įmonės rezultatais džiaugėsi “Nordic Sugar Kėdainiai” žemės ūkio direktorius.

Kėdainių fabrikas, anot S.Mozerio, įgyvendina projektą “20-20-20”. “Tai reiškia, kad 2020 metais 20 proc. geriausių augintojų turėtų gauti 20 tonų cukraus iš hektaro. Natūralu, kad der-

Didmeninė ir mažmeninė cukraus kaina nekinta jau daugiau kaip metus.

2012 metų pradžioje ir dabar vidutinė cukraus kaina prekybos tinkluose siekia 4,09 lito už kilogramą.

Labiausiai cukrus brango 2011 metais. Baltojo cukraus mažmeninė kaina Lietuvoje tuomet padidėjo 27,5 procento. Ji ypač kilo Baltijos valstybių sostinėse, per metus cukrus Taline pabrango 45 proc., Vilniuje - 30 proc., Rygoje - 26 procentais. Didžiausią įtaką tam turėjo pasaulio rinkose pabrangęs cukrus.

“Europoje dabar cukraus kaina nusistovėjusi. Cukrus šiek tiek atpigo tik pasaulyje - dėl didelio cukrinių runkelių derliaus Brazilijoje. Bet iš esmės uždarai Europos Sąjungos rinkai tai įtakos neturės”, -teigė R.Morozovas.

Spirituoto vyno pardavimas verslo nešildo EGLĖ KIJAUSKIENĖ

LIETUVOJE PAGAMINTO VAISIŲ IR UOGŲ VYNO PARDAVIMAS, SAUSIOLAPKRIČIO MĖN., MLN. LITŲ

Stipraus, spirituoto vyno pardavėjai nesitiki, kad šio produkto apyvarta labai padidės uždraudus prekiauti stipriu alumi ir sidru didelės talpos taroje.

Pirkėjai pastebėjo, kad šalčiams sugrįžus į Lietuvą šalies prekybos tinklų lentynose neva pritrūko pigaus spirituoto vyno. Galbūt jo paklausa šiemet didesnė todėl, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo draudimas alų pardavinėti didesnėje nei 1 litro talpos taroje?

Lietuvoje pagaminto vaisių ir uogų vyno pardavimas pernai sausio-lapkričio mėnesiais sudarė 28,6 mln. litų vos daugiau negu užpernai per tą patį laikotarpį, kai šalies prekybos tinkluose šių alkoholinių gėrimų buvo parduota už 27,2 mln. litų. Spirituoto vyno, kainuojančio 4-6 litus už butelį, gamintojai ir pardavėjai nesitiki jo pardavimo augimo ir neplanuoja užimti laisvos likusios stipraus alaus vietos parduotuvių lentynose.

Vyno verslo užmojus stabdo ne tik tai, kad sausio 7 dieną Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įregistravo parlamente Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios panaikintų ką tik - nuo šių metų pradžios įsigaliojusius draudimus prekiauti alumi didesniuose nei 1 litro talpos buteliuose bei prekybą stipresniu nei 7,5 proc. alumi ir sidru.

Iš viso Lietuvoje

2011 metai 2012 metai 29,89 30,86 27,2 28,6

Šaltinis: Statistikos departamentas

Spirituotas vynas Lietuvos rinkoje populiarus.

Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

Pardavė 15 proc. daugiau UAB “Palink” priklausančio prekybos tinklo “Iki” komunikacijos vadovas Valdas Lopeta sakė, kad pernai “Cento” ženklo įvairių rūšių spirituoto vyno pardavimas padidėjo apie 15 procentų. Šiuos produktus “Palink” perka

iš tiekėjo UAB “Italiana LT”. “Tikimės, kad šiemet spirituoto vyno pardavimas augs dar sparčiau, iki 20 procentų. Turėtų didėti ne tik pigaus vyno, bet ir kitų, silpnesnių ar mažesnės talpos buteliuose išpilstytų alkoholinių gėrimų pardavimas”, - atskleidė lūkesčius V.Lopeta.

“Italiana LT” direktorius Sigitas Zaikauskas LŽ pasakojo, kad spirituotas vynas Lietuvos rinkoje populiarus.

“Mūsų senosios alkoholio įmonės AB “Alita” ir “Anyksčių vynas” nuo pat jų įkūrimo pradžios dešimtmečius gamino ir tebegamina būtent tokį vyną. Tas pats pasakytina ir apie mūsų įmonę.

Viena iš mūsų gaminamo vyno kategorijų yra spirituotas vynas. Be jau minėtų įmonių, šios rūšies produkcija prekiauja visi didmenininkai, produktus perkantys iš įvairių Lietuvos gamintojų bei importuojantys iš kitų Europos Sąjungos šalių”, - pasakojo jis.

Pasak AB “Anykščių vynas” direktoriaus Audriaus Zuzevičiaus, kol kas sunku pasakyti, ar šiemet stipraus vy-

lingumas didės ir kitur Europoje, ir mes turime neatsilikti, intensyvinti technologijas”, - sakė S.Mozeris.

no pardavimo augimas bus jaučiamas.

“Pirmasis metų ketvirtis gamintojams visada būna gana sudėtingas. Paprastai po švenčių parduodama ne daugiau, o mažiau. Labai juntamas sezoniškumas, ypač šaltuoju metų laiku, kai didžiąją dalį pajamų gyventojai skiria mokesčiams už šildymą. Mes prognozuojame, kad pardavimas turėtų išaugti, tačiau ar tai bus ryškus pokytis - sunku pasakyti”, - svarstė jis.

•

FAKTAI 12-20 proc. stiprumo vaisių bei uogų neprisotintas angliarūgštės alkoholinis gėrimas, kurio rūgimas sustabdomas maistiniu spiritu.

Pagal tai, kokia spiritavimo trukmė ir kiek cukraus turi gėrimas, skiriamas stiprus spirituotas vynas (madera, portveinas, cheresas) ir desertinis spirituotas vynas (pusiau saldus, saldus, likerinis). Šaltinis: www.maistologija.com

Pagamino mažiau

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

A.Zuzevičius sakė, kad pernai įmonėje vyno pagaminta mažiau, nes sumažėjo darbuotojų skaičius ir atitinkamai vyno pardavimas. “Tačiau daugiau parduota mūsų natūralaus vyno “Voruta”. Tuo tarpu stipraus vyno pardavimas tiesiogiai priklauso nuo kainos. Įvairių rūšių natūralų vyną renkasi žinovai arba norintieji paragauti ką nors nauja, ir kaina jiems nėra lemiamas veiksnys”, - aiškino “Anykščių vyno” direktorius.

A.Zuzevičius priminė, kad stipraus vyno gamintojų Lietuvoje yra gana daug: UAB “Boslita”, “Italiana LT” ir “Selita”. Šių prekių įvežama ir iš Lenkijos. Visa produkcija sudaro konkurenciją bendrovei “Anykščių vynas”.

“Mes džiaugiamės savo įvairių rūšių natūraliu vynu. Tokio niekas negamina ir turbūt negamins - per daug vargo.

O stiprus vynas - tai rinkos poreikis. Kai yra poreikis, reikalinga ir pasiūla”, konstatavo “Anykščių vyno” vadovas A.Zuzevičius.

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6427

1 Australijos doleris

2,7919

+0,5588%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0446

-0,2102%

1 Kanados doleris

2,6805

+0,1903%

1 Šveicarijos frankas

2,8563

-0,0315%

•

+0,0757%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2464

+0,0871%

10 Čekijos kronų

-0,4086%

1,3459

10 Danijos kronų

4,6280

-0,0086%

1 DB svaras sterlingų

4,2345

-0,0732%

100 Vengrijos forintų

1,1928

+0,8048%

100 Islandijos kronų

2,0400

-0,1961%

100 Japonijos jenų

2,9935

-0,8552%

100 Kazachstano tengių

1,7508

-0,0228%

1 Latvijos latas

4,9563

+0,0686%

10 Moldovos lėjų

2,1647

-0,1940%

10 Norvegijos kronų

4,7233

+0,1736%

10 Lenkijos zlotų

8,4816

+1,0658%

100 Rusijos rublių

8,7127

+0,3064%

10 Švedijos kronų

4,0255

+0,0273%

1 Turkijos naujoji lira

1,4888

+0,2015%

10 Ukrainos grivinų

3,2626

-0,3555%

2013 01 11, LB

2013 01 11 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Lietuvą išgelbėtų smulkūs ūkiai Faktai

FELIKSAS ŽEMULIS

Stambūs ūkiai Lietuvoje sudaro • tik 2 proc. visų ūkių, tačiau jie valdo

Taip tvirtina Dotnuvos Akademijoje gyvenantis ir daug metų sojas bei kitus žemės ūkio augalus tyrinėjantis selekcininkas profesorius Antanas Svirskis.

Dotnuvos Akademija, derlingų lygumų kraštas ir Lietuvos aukštojo žemdirbystės mokslo židinys, garsėja mokslininkais. Vietos žmonės pasakoja legendas apie čia prieš kelis dešimtmečius gyvenusį ir dirbusį profesorių Viktorą Ruokį, kuris buvo ne tik agrochemikas, dirvožemininkas, bet ir sveikuolis. Arba lietuviškosios žemdirbystės mokslo pradininkas - profesorius Petras Vasinauskas, drįsęs sovietmečiu ginčytis ne tik su Maskvos akademikais, bet net ir su SSRS vadovu Nikita Chruščiovu dėl jo primestos kukurūzų auginimo kampanijos. Jis laikomas ir kaimo turizmo idėjos sumanytoju.

O dabartiniai dotnuviečiai daug įdomaus galėtų papasakoti apie profesorių A.Svirskį, kuris augina sojas ir ragina ūkininkus gyvulių pašarus, kuriuose gausu importinių genetiškai modifikuotų (GMO) sojų, keisti mūsiškėmis, lietuviškomis sojomis be GMO. Be to, mokslininkas įsitikinęs, kad Lietuvos ateitis - maži ūkiai.

Maži - lankstesni - Turtingas ir tvarkingas kaimas buvo vienas žemės reformos tikslų 1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai buvo nutarta privatizuoti kolūkių ir tarybinių ūkių turtą. Bet dabar daug kas teigia, kad iki šiol pasiekta nedaug.

- Todėl, kad pridaryta daug klaidų: žemės paveldėtojai išplėsti iki vaikaičių, leista žemę paversti kilnojamuoju turtu, skubiai išskaidyti, išdraskyti ir “prichvatizuoti” gamybiniai, ypač mechanizacijos centrai, nekontroliuojama žemės rinka ir prekyba pesticidais, didžiausia Europos bei valstybės paramos dalis atitenka stambiems, turtingiems ūkininkams ir kt.

Dabar Lietuvoje garbinami stambūs ūkiai. Daugelio pasaulio šalių patirtis byloja, kad smulkūs, ypač mišrūs (augalininkystės ir gyvulininkystės) ūkiai daug greičiau negu stambūs prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių, sukuria daug darbo vietų ne tik savo šeimos nariams, bet ir kitiems žmonėms.

- Tačiau didelių ūkių savininkai tikina, kad perspektyvūs gali būti tik bent keleto tūkstančių hektarų ūkiai.

- Teoriškai stambūs ūkiai iš tiesų ekonomiškai ir technologiškai perspektyvesni bei racionalesni negu smulkūs, tačiau praktiškai mūsų šalyje jie neišsprendžia nei ekonominių, nei socialinių ir ekologinių problemų.

Taip yra todėl, kad beveik visų dabartinių mūsų stambių ūkių tikslas - tik intensyvi gamyba ir pelnas.

Tačiau dideli jų laukai ir monokul-

apie 40 proc. žemės ūkio naudmenų ir naudojasi didžiąja dalimi visos ES skiriamos paramos.

Kasmet vis mažiau kaimo žmonių augina daržoves, gyvulius ir ūkininkauja. Vien 2011 metais net 9 tūkst. smulkių ūkių savininkų likvidavo daugiau kaip 10 tūkst. karvių.

Daugybė kaimiečių emigravo ir skina braškes Skandinavijos šalyse ar apelsinus Ispanijoje, tad Lietuvos kaimuose gyvena jau tik apie milijoną žmonių.

• •

Profesorius A.Svirskis siūlo revoliuciją Lietuvos kaime. / Evaldo Pabrinkio nuotrauka tūros sudaro geras sąlygas dirvožemio erozijai, augalų ligų sukėlėjams ir kenkėjams plisti. Todėl tenka naudoti vis daugiau pesticidų, o tai mažina bioįvairovę, blogina daugelio naudingų gyvūnų gyvenimo ir dauginimosi sąlygas. Jau turime atsparių pesticidams ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių. Tad ateityje bus naudojami dar stipresni ir pavojingesni pesticidai, tai duos dar daugiau neigiamų pasekmių.

Ar daug kam teko matyti, kad stambūs dabartiniai ūkininkai prisidėtų prie kaimo infrastruktūros kūrimo, sodintų parkus, apsaugines laukų juostas, paisytų optimalių lauko dydžių, plėtotų mišrų ūkį ir verslą?

Net sudėtingame XIX amžiuje gyvenę stambūs žemvaldžiai paliko Lietuvoje gausybę dvarų ir parkų. Dalis jų, nepaisant įvairiausių reformų ir vandalų siautėjimo, išliko iki šių dienų.

Ką tokio gero paliks ainiams dabartiniai stambūs ūkininkai?

Lietuvos žemės ūkis ir kaimas nuvargintas ilgai užtrukusių biurokratinių reformų. Tačiau ir po jų šalyje dar liko per 100 tūkst. smulkių (šeimos) ūkių ir beveik tiek pat kolektyvinių sodų savininkų. Tai didžiulis rezervas saugiems maisto produktams gaminti, nedarbui mažinti, kaimams ir gamtai saugoti.

Gal tie smulkūs ūkiai ir neklestėtų, tačiau bent patys žmonės apsirūpintų sveikais maisto produktais, o dalį jų parduotų ir taip prisidurtų prie nedidelių pajamų ar pensijų.

Taip yra kaimynėje Lenkijoje, kur sudarytos geros sąlygos ūkininkauti ir plėtoti smulkųjį verslą, o pigia lenkų produkcija užversti šalių kaimynių, taip pat ir Lietuvos, prekystaliai.

Net klestinčiose Švedijoje ar Šveicarijoje yra daugybė smulkių ūkių ir miš-

kų savininkų, kurie sugeba išlaikyti šeimos ūkius, nes ten labai išvystyta kooperacija (kiekvienas ūkininkas yra kelių kooperatyvų narys), o agroserviso stotys išdėstytos kas 30-40 kilometrų.

“Išvirkščia kooperacija” - Vis dėlto Lietuvoje esama gražiai ir pelningai besitvarkančių nedidelių šeimos ūkių.

- Bet nedaug. Nes nėra agroserviso, kooperacijos. Esant dabartinėms technikos kainoms retas smulkus ūkininkas gali nusipirkti (o ir neapsimoka jam to daryti) net ir nenaujos technikos.

Jei taip bus toliau, greitai pirksime pieną, mėsą ir kitus maisto produktus, pagamintus užsienyje, o ne Lietuvoje. Be to, toliau stiprinsime emigraciją, vaistų bei alkoholio pramonę ir

ninkų ūkiai, kuriems nesudarytos lygios ekonominės veiklos sąlygos.

Lėtai plėtojamas kooperatinis judėjimas. Jis mūsų šalyje įgavo “išvirkščios kooperacijos” bruožų. Vakarų šalyse kooperuoti žaliavos gamintojai turi perdirbamosios pramonės ir prekybos įmones, o Lietuvoje priešingai: pastarosios valdo kooperatyvus, gaminančius ir tiekiančius jiems žaliavas.

Taršios žemės ūkio produktų gamybos įmonės (pirmiausia kiaulininkystės) iš ES šalių senbuvių perkeliamos į Lietuvą, nes čia pigi darbo jėga ir menki ekologiniai reikalavimai. Todėl kyla ekologinių avarijų, nyksta kaimo patrauklumas.

ES ir Lietuvos nacionalinė parama pirmiausia teikiama stambiam žemės ūkio verslui. Šitaip baigiama nušluoti

A.Svirskis: “Gal smulkūs ūkiai ir neklestėtų, tačiau bent patys žmonės apsirūpintų sveikais maisto produktais.” dar sparčiau mažinsime šalies gyventojų skaičių.

Kita vertus, negerai sureguliuoti darbdavių ir samdinių santykiai: grįžo prieškariniai “ponai” ir “kumečiai”.

Gal ir dėl to dabar daugelyje kaimo parduotuvių perkamiausia prekė - pigus alus.

- Ne veltui sakoma: išsivaikščiojanti ir prasigerianti Lietuva...

- Nes viename poliuje formuojasi stambūs ūkiai (latifundijos), kurių savininkai - pralobę verslininkai, už grašius žemės ūkio bendrovių pajus supirkę jų vadovai ar apsukrūs “berniukai”, taip pat maža kaina superkantys mūsų žemes užsieniečiai. Kitame poliuje smulkūs ir vidutiniai sodybiniai bei ūki-

ne tik smulkiuosius gamintojus, bet ir daug vidutinių ūkininkų šeimos ūkių. Šias ir daug kitų blogybių dažniausiai sukelia ES reglamentų dogmatiškas taikymas, neįvertinant Lietuvos sąlygų, už pinigus parsidavusių mūsų valstybės politikų ir pareigūnų veiksmai. Visa tai tęsiasi nepaisant to, kokie politikai kurią kadenciją valdo Lietuvą, nes visi jie nesugeba (arba nenori) padaryti tvarkos šalies kaimuose ir žemės ūkyje.

Mokslininko receptas - Profesoriau, tai ką daryti?

- Būtina surengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, nes kartą pardavę jos nebesusigrąžinsime.

Visiems žemės ūkio subjektams reikėtų nustatyti vienodą privačios žemės sutelkimo maksimalią ribą. Ji neturėtų viršyti 300 ha (nuomojamos žemės plotas neturėtų būti ribojamas).

Būtina pripažinti ūkininko šeimos ūkius prioritetine ūkininkavimo forma žemės ūkyje ir parengti šių ūkių pripažinimo ir paramos tvarką.

Parduodant valstybinę žemę reikėtų sudaryti palankias ekonomines sąlygas ją įsigyti ūkininko šeimos nariams, nepaisant ūkininko amžiaus.

Subsidijomis dera sudaryti finansinę galimybę visiems žemdirbiams bei ūkininkams, ne tik stambiesiems ir turtingiesiems, gauti aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų, konsultantų paslaugų.

Būtina riboti vienam žemės ūkio subjektui tenkančios investicinės paramos dydį, nustatant bendrą didžiausią sumą penkerių metų laikotarpiui.

Prioritetą teikti agroserviso ir kooperacijos plėtrai. Agroservisą ir kooperaciją remti pirmiausia tose srityse, kurios didina ūkininkų produkcijos kokybę, pardavimą, produkcijos perdirbimą vartoti, prisideda prie ūkio ekologizavimo.

Agroserviso įmonės turėtų būti įkurtos visuose rajonuose, galbūt ir didesnėse seniūnijose. Šioms įmonėms reikėtų teikti visokeriopą paramą ir bent penkerius metus atleisti jas nuo mokesčių.

Pagrįsti Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis priimtiną gyvulių skaičių gyvulininkystės įmonėse ir sugriežtinti gamtosaugos bei sanitarijos reikalavimus jiems steigti ir eksploatuoti. Įvairinti kaimo žmonių veiklą: kurti smulkųjį verslą, kaimo turizmą ir ekoturizmą, diegti kurortinės, gamtinės, ekologinės, biodinaminės žemdirbystės sistemas, plėtoti bitininkystę.

2011 metais vykusiame 5-ajame Europos organinės žemdirbystės kongrese nutarta, kad 2020-aisiais ES šalyse ekologinė žemdirbystė turi apimti bent 20 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto. Tai būtų paskutinis ir bene vienintelis barjeras prieš nežabotą žemės ūkio chemizaciją, genetiškai modifikuotų augalų bei organizmų invaziją į mūsų laukus ir skrandžius.

Bet neįsivaizduoju, kaip, esant dabartiniam Lietuvos žemės ūkiui, tai padarysime.

•

Trumpai PRIORITETAS GYVULININKYSTĖ Žemės ūkio ministerijos prioritetas artimiausius ketverius metus bus gyvulininkystė. Taip šią savaitę pareiškė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Anot jo, pagal dabartinį Vyriausybės planą, 98 proc. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2012 metus skirta šiam sektoriui, “kad būtų pradėta gyvulininkystę išvesti iš sąstingio arba bent stabilizuoti”. “Per

ninkystės sektoriuje kyla problemų ir dėl to, kad Lietuva užsiaugina tik pusę jai reikalingų kiaulių, todėl tenka jas importuoti. Šias problemas ministerija planuoja spręsti ekonominėmis priemonėmis.

pastaruosius ketverius metus karvių Lietuvoje sumažėjo beveik 18 proc.”, sakė V.Jukna. Anot ministro, gyvuli-

PASIDIDINO AKCIJŲ PAKETĄ Grūdų perdirbimo įmonių ir paukštynų grupė “Kauno grūdai”

įsigijo 25 proc. žemės ūkio technika, grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įranga prekiaujančios “East West Agro” akcijų ir turimą akcijų paketą padidino iki 51 procento.

Sandorio vertė neskelbiama. “East West Agro” apyvarta 2012 metais išaugo 145 proc., darbuotojų skaičius - 50 procentų. Pranešime spaudai teigiama, kad bendrovės pelną numatyta investuoti plečiant parduodamos žemės ūkio technikos spektrą. Sandorių suda-

ryti dar 2012 metų liepą buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas. Pirmąjį 26 proc. akcijų paketą “Kauno grūdai” įsigijo 2012 metų birželį. 2006 metais įkurta “East West Agro” dirba Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos rinkose, prekiauja traktoriais, javų nuėmimo kombainais, pjaunamosiomis kukurūzams, rapsams, šienavimo ir kita technika.

LŽ, BNS

12 Istorija

2013 01 11 Lietuvos žinios

Pražūtingas neutralumo akligatvis Prieš 74 metus, 1939-ųjų sausio 10 dieną, Seimas patvirtino Lietuvos neutralumo įstatymą, kuris, deja, neišgelbėjo jau tuomet pasmerktos mūsų šalies nepriklausomybės.

ARAS LUKŠAS

K

odėl būtent tą sausį, virš Europos jau tvenkiantis būsimo karo debesims, Lietuva pasiskelbė neutralia valstybe? Ar buvo galima tikėtis, kad nedraugiškų valstybių žnyplėse atsidūrusios šalies neutralumą kas nors gerbs ir su juo skaitysis, kad šitaip jai pavyks išsaugoti savarankiškumą? Kaip žinome, nei Lietuvai, nei neutraliomis pasiskelbusioms jos šiaurinėms kaimynėms tokia pozicija nieko nepakeitė. Tuo tarpu pačios Lietuvos neutralumas faktiškai truko lygiai devynis mėnesius. Kodėl taip įvyko - nesunku atsakyti. Vis dėlto prieš tęsdami šią istoriją turėtume žvilgtelėti, kokiame fone ji prasidėjo.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Rygoje, Baltijos Santarvės V konferencijoje. Iš kairės: S.Lozoraitis, V.Monteris, F.Akelis.

1926 m. gruodžio 10 d.

Prie verdančio katilo Europa tuo metu jau virė kaip bet kada galintis sprogti katilas. Adolfas Hitleris, pamindamas Versalio susitarimus, jau prarijo kaimyninę Austriją. Jau įvyko liūdnai pagarsėjęs Miuncheno sąmokslas, kuriuo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovai iš esmės paskelbė mirties nuosprendį Čekoslovakijai. Būsimų II pasaulinio karo priešų susitarimu šioji turėjo perduoti Vokietijai Sudetų kraštą. Dar mėnuo kitas ir didžiosioms Vakarų valstybėms tyliai stebint A.Hitleris užgrobs visą Čekoslovakiją, o dar po savaitės jau sakys kalbą iš Klaipėdos teatro balkono.

Visa tai dar tik bus. O kol kas, kai Lietuva, sekdama savo šiaurinėmis kaimynėmis, skelbia neutralumą, net įžvalgiausi Europos politikai tikriausiai nė nenumano, ko galima tikėtis iš pamišusio fiurerio, kurį dauguma laiko paprasčiausiu politiniu avantiūristu. Tačiau visi mato, kad senoji pokario Europos tvarka ir jos kolektyvinio saugumo sistema, pagrįsta Versalio sutartimi, Tautų Sąjunga ir civilizuota tarptautine teise, jau ima griūti kaip kortų namelis.

Vidurio Europos valstybės nebegalėjo tikėtis jokios užuovėjos. Kaip pažymi šio regiono neutralumo problemas nagrinėjęs istorikas Algimantas Kasparavičius, 1938 metų rudenį “britai buvo pasirengę ginti nuo nacistinės Vokietijos galimos agresijos tik Belgiją ir Prancūziją, kurias laikė neatskiriama savo nacionalinių interesų dalimi. Na, o Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas ir laikinasis reikalų patikėtinis Ladas Natkevičius tų pačių metų lapkritį konfidencialiame pranešime Užsienio reikalų ministerijos generaliniam sekretoriui Juozui Urbšiui be užuolankų konstatuoja Versalio sistemos galą ir Tautų Sąjungos neefektyvumą “nuo to momento, kai daug valstybių ją apleido, kad galėtų turėti laisvą agresijos kelią, o mažosios pasislėpė po neutraliteto skraiste”.

Lygiai taip pat drauge su savo kaimynėmis Latvija, Estija bei Skandinavijos šalimis šia skraiste prisidengė ir Lietuva. Beje, čia turbūt turėtume pažymėti, kad pati neutralumo idėja Lietuvoje nebuvo nauja. Bene pirmą kartą ją dar 1918 metais įgarsino tuometinės vyriausybės vadovas Augustinas Voldemaras. Kalbėdamas iškilmingame Valstybės Tarybos posėdyje jis pasisakė prieš krašto kariuomenės kūrimą, nes tam nebuvo pinigų, ginkluotės ir parengtų žmonių. Todėl, kabineto vadovo požiūriu, Lietuva turinti skelbti neutralitetą ir griežtai jo

Hitlerininkų mitingas Klaipėdoje, Vokietijai užgrobus Lietuvos uostą.

Baltijos šalių diplomatai, pasirašius Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartį. Ženeva, 1934 m. rugsėjo 12 d. laikytis. Kaip prisiminimuose rašo generolas Konstantinas Žukas, “tokia naujosios vyriausybės klaidinga pažiūra savo naivumu sukrėtė klausytojus, ypač tuos, kurie buvo ką tik išgyvenę bolševikų žiaurumus ir žinojo, su kokiu “kaimynu” teks Lietuvai turėti reikalų”.

Tuomet nuo pražūties Lietuvą išgelbėjo lietuviai karininkai, kurie

ralumas tiek šioms šalims, tiek skandinavams galėjo ir turėjo tapti savotišku skydu nuo Sovietų Sąjungos intrigų, siekiant įtraukti jas į kokias nors rytietiškas “kolektyvinio saugumo” sistemas ar veiksmus. Žinoma, būtinybė neutralumu apsisaugoti nuo sovietų “globos” ir “partnerystės” buvo aktuali ir Lietuvai, tačiau mūsų šalis turėjo ir kitų

Tai buvo pirmas žingsnis klystkeliu, vedančiu į pražūtį. Pasitraukusi iš Tautų Sąjungos kolektyvinio saugumo sistemos, Lietuva liko viena, akis į akį su savo agresyviais “draugais”. lapkričio 21 dieną kabineto vadovo sušauktame susirinkime nutarė “neatidėliotinai organizuoti reguliarią armiją, vis tiek kokiu vardu ji būtų pavadinta”. Daugiau nei šimto karininkų ir karo valdininkų spaudžiamas ministras pirmininkas, drauge einantis ir apsaugos ministro pareigas, po dviejų dienų paskelbė istorinį įsakymą dėl kariuomenės organizavimo. Nepraėjus ir mėnesiui, į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos daliniai.

Be abejo, 1939 metų sausį paskelbto neutralumo pagrindas buvo visiškai kitoks. Kaip minėjome, tokią poziciją inicijavo ne tik ir ne tiek Lietuva, o Latvija ir Estija, skatinamos savo Skandinavijos kaimynių. Rygos ir Talino interesą galima nesunkiai suprasti - jų geopolitinės problemos buvo šiek tiek kitokios nei Lietuvos. Neut-

problemų. Tarkime, Sudetų krizė labai jau priminė A.Hitlerio riksmus, kad Klaipėda turi priklausyti ir priklausys Reichui. Be to, nereikia pamiršti, kad tuo mat metu turėjome ir dar vieną nedraugiškai nusiteikusią kaimynę - Lenkiją.

Sena bloga idėja Čia turbūt turėtume atsukti kalendorių dvidešimčia metų atgal ir prisiminti, kad nuo 1919-ųjų Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai tapo pagrindine kliūtimi įkurti gynybinį Baltijos šalių aljansą. Štai 1920 metais Estijai pasiūlius sudaryti karinę konvenciją, turinčią tapti atsvara galimai grėsmei iš Rusijos, Lietuva pasiūlymui nepritarė, nes šioje konvencijoje turėjo dalyvauti ir Lenkija, kurios kariuomenė tuo metu buvo užpuolusi Lietuvą. Viskas baigėsi tuo, kad karinė sąjunga 1923 metų

Pasirinkusiai neutralumo politiką Lietuvai teko laviruoti tarp stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos. Generolas Stasys Raštikis kalbasi su Adolfu Hitleriu. Centre - Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa. Berlynas, 1939 m. lapkritį buvo sudaryta ir be Lietuvos, ir be Lenkijos - gynybos sutartį tuomet pasirašė tik Talinas ir Ryga.

Baltijos valstybių kolektyvinio saugumo idėja atgimė 1933 metais, Vokietijoje į valdžią atėjus naciams. Šį kartą pastangas suvienyti jėgas vainikavo sutartis, kurią 1934 metais Ženevoje pasirašė ir Lietuvos, ir Estijos užsienio reikalų ministrai Stasys Lozoraitis ir Julius Seljamaa bei Latvijos užsienio reikalų žinybos vadovas Vilhelmas Munteris.

Tačiau ar tai nebuvo spąstai? Atkreipkime dėmesį į tai, kad derantis dėl 1934 metų sutarties itin aktyviai tarpininkavo Maskva, nors anksčiau bet kokios kalbos apie Baltijos šalių aljansą sukeldavo isterišką Kremliaus reakciją. Tuomet niekas nė negalėjo nujausti, kad taip Maskva pamažu kuria sau pretekstą ateityje likviduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. 1940-ųjų vasarą Kremlius apkaltins tris Baltijos valstybes sukūrus prieš Maskvą nukreiptą slaptą karinę sąjungą, tuo šiurkščiai pažeidžiant 1939 metais su sovietais sudarytas savitarpio pagalbos sutartis, ir ultimatyviai pareikalaus įvesti į jų teritoriją papildomus karinius dalinius, taip atverdamas kelią žaibiškai šių valstybių okupacijai ir aneksijai.

Kiek naudingas Lietuvai neutralumas, buvo galima suprasti dar iki oficialaus tokio statuso įteisinimo. Dar 1938-aisiais Lenkija pagaliau sulaukė palankaus momento savo naudai išspręsti Vilniaus klausimą. Parėmusi

Vokietijos agresiją Austrijoje ir mainais gavusi tylų Berlyno pritarimą spustelėti Lietuvą, Varšuva įteikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, reikalaudama per 48 valandas užmegzti su ja diplomatinius santykius. Priešingu atveju buvo grasinama panaudoti karinę jėgą. Ultimatumas buvo nedelsiant priimtas. Vėliau ultimatumo priėmimas aiškintas mėginimais išvengti Klaipėdos krašto praradimo. Tačiau toks tikslas nebuvo pasiektas.

Tai, kad vokiečiai jau tuomet buvo pasirengę užgrobti Klaipėdą, jei ultimatumas būtų atmestas, liudija 1938 metų spalio 21 dieną paskelbtas A.Hitlerio nurodymas Vokietijos karinei vadovybei. Jame sakoma: “Politinė padėtis, ypač ginkluotas konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos, reikalauja, kad vokiečių karinės pajėgos užimtų Klaipėdos kraštą. Įvesti pajėgas reikia per kuo trumpesnį laiką.” Tačiau, paskutinio nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Berlyne Kazio Škirpos teigimu, lenkai apskritai nebūtų drįsę grasinti karine jėga, jei nebūtų žinoję, kad Lietuva tuomet buvo vieniša ir neturėjo už Lenkiją galingesnės Vokietijos paramos. “Greičiausiai nebūtume gavę ir J.von Ribbentropo ultimatumo dėl Klaipėdos, jei būtume blaiviau žiūrėję į Lietuvos geopolitinę padėtį ir laiku sutvarkę santykius su Vokietijos reichu, užuot pasidavę politinių naivuolių sugalvotoms klaidingoms valstybės saugumo doktrinoms”, - rašo savo prisiminimuose K.Škirpa, neabejotinai turėdamas galvoje ir neutralumo idėją.

2013 01 11 Lietuvos žinios

Istorija

13

Nuo kelio prie takelio Reikia pažymėti, kad tą pavasarį neutralumo politiką rėmė toli gražu ne visi Lietuvos politikai, o ypač diplomatai. Priešingai, daugelis jų manė, kad atsitraukimas nuo Tautų Sąjungos Lietuvai ne tik nepadės, bet dar ir pakenks. Kaip matome iš K.Škirpos pozicijos, tokį požiūrį visų pirma lėmė Klaipėdos problema. Deja, ši problema tą patį pavasarį tapo nebeaktuali.

Vis dėlto rudenį Lietuva padarė lemiamą posūkį neutralumo link. 1938 metų rugsėjo mėnesį J.Urbšys pasiuntiniams Berlyne, Romoje, Maskvoje, Varšuvoje ir Prahoje nusiuntė tokio turinio instrukciją: “Ryšium su tarptautine padėtimi pasigendame dažnesnių greitų informacijų apie galimą įtempimo vystymąsi karo ar taikos linkui. Taip pat apie valstybių grupavimosi eigą. Tamstos prašomi atidžiai ir dažnai autoritetinguose sluoksniuose informuotis kas svarbesnio ir čia žinotino trumpai telegrafuoti.”

Galiausiai lapkričio 18 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė specialų protokolą, deklaruojantį, kad visose trijose Baltijos šalyse turi būti priimti tarpusavyje suderinti neutraliteto įstatymai.

Lietuva šį įstatymą priėmė paskutinė.

Kaip rašo jau minėtas A.Kasparavičius, “Antrojo pasaulinio karo išvakarėse gana vieningai pasukdamos iki tol neišbandytu neutraliteto politikos keliu trys Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija - iš esmės ne tik nusigręžė nuo Tautų Sąjungos proteguojamų kolektyvinio saugumo sistemos principų, bet ir paneigė Baltijos Antantės preambulėje iškilmingai deklaruotą ir parašais patvirtintą nusistatymą “tvirtai (...) prisidėti prie taikos palaikymo garantavimo ir koordinuoti (...) užsienio politiką Tautų sandoros principų dvasia”.

Tai buvo pirmas žingsnis klystkeliu, vedančiu į pražūtį. Galima sakyti, kad tai tik kai kurių Baltijos šalių istorikų požiūris, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas mus visus ištiko 1940-ųjų vasarą, su šiuo požiūriu sunku nesutikti. Pasitraukusi iš Tautų Sąjungos kurtos kolektyvinio saugumo sistemos (kad ir kokia prasta ir apgriuvusi ji būtų), Lietuva liko viena, akis į akį su savo agresyviais “draugais” - Maskva, ir Berlynu. Tiesą sakant, greičiausiai tik su Maskva. Nes drąsiai ir, deja, paskutinį kartą pamėginusi vykdyti savarankišką užsienio politiką ir nuteisusi Klaipėdoje siautėjusius nacistinės organizacijos narius, Lietuva Berlyno paramą prarado negrįžtamai.

Dabar mūsų kraštas tapo menka korta ant J.Stalino ir A.Hitlerio stalo.

Tiesa, kuo baigsis šis lošimas, tuomet dar niekas nežinojo. Iki pat 1939 metų rugsėjo 28 dienos, kai antruoju slaptu Molotovo-Ribbentropo paktu protokolu Berlynas permetė Lietuvą Maskvai.

Klaida po klaidos Be abejo, apie slaptuosius protokolus nei Lietuvos diplomatai, nei politikai nežinojo. Tačiau kad mūsų valstybė drauge su visu jos neutralitetu yra tapusi sovietų ir nacių mainų objektu, Kaune jau buvo suvokta.

Tai liudija kad ir Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Didžiojoje Britanijoje Broniaus Kazio Balučio 1940 metų balandžio 24 dienos pranešimas J.Urbšiui. Čia, be kita ko, rašoma: “Turint omeny vokiečių ir rusų derybas Maskvoje (kurios atsispindėjo pranešimuose apie mūsiškes derybas ten pat); atsižvelgiant į tuomet reikštas vokiečių pretenzijas Lietuvos atžvilgiu; turint po akimi masinę vokiečių evakuaciją iš Estijos, Latvijos ir stoką jos iš Lietuvos - negalima pasidaryti sau kitokios išvados, kaip tiktai tą, kad Lietuva pasiliko dar ginčytinu objektu tarp Vokietijos ir Rusijos. Čia yra labai dide-

Lietuvos kariuomenės paradas atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą. Lietuvos kariai žygiuoja pro arkikatedrą Gedimino prospektu. 1939 m. spalio 29 d.

LCVA ir LŽ archyvo nuotraukos

Liūdna tarpukario patirtis rodo, kad nuo išorės grėsmių negali apsaugoti nei “gerieji kaimynai”, nei Pilėnų dvasia, nei Baltijos vienybė, nei taip atkakliai kadaise propaguotas neutralitetas. lis neaiškumas. Ir tame neaiškume labai didelis pavojus, nes tikrai nežinodami ir neturėdami tikro diagnozo, ar tai yra cholera ar dėmėta šiltinė, neturime galimybės net atatinkamu vaistu pasirūpinti.”

Negalima teigti, kad Lietuvos Vyriausybė nesuprato, jog bet kokios šalies neutralitetui būtinos kokios nors tarptautinės garantijos. Tačiau kas gali jas suteikti? Kuris nors iš Europoje susiformavusių konfrontuojančių blokų? O gal jie abu sutartinai?

Sovietai? Vokietija? Nuo Europos reikalų nusišalinusi Amerika? Iš Lietuvos diplomatų konsultacijų su kolegomis latviais matyti, kad visos šios garantijos tuomet buvo beveik nerealios. Be to, pačių Baltijos valstybių pozicijos dėl galimų garantijų labai skyrėsi. Pasak A.Kasparavičiaus, Lietuvos ir Latvijos politikų konsultacijos akivaizdžiai rodė, “kokia idėjinė ir geopolitinė distancija plytėjo tarp dviejų kaimyninių Baltijos Antantės valstybių”. Jis darė išvadą, kad, kalbant apie Baltijos šalių neutraliteto politiką Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, “matyt, prasmingiau, teisingiau ir labiau pagrįsta yra kalbėti apie neutraliteto simuliavimą”.

Galimas dalykas, kad rugsėjo 28osios protokolo net nebūtų buvę, jei Lietuva nebūtų taip atkakliai ir pakartotinai deklaravusi neutraliteto, prasidėjus II pasauliniam kartui. 1939 metų rugsėjį Vokietijos kariuomenei triuškinant Lenkiją, šios daliniai buvo atitraukti iš Vilniaus krašto. Netrukus, vykdydami Molotovo-Ribbentropo pakto sąlygas, į Lenkiją iš Rytų įsiveržė ir sovietai. Tačiau iki tol buvo kelios

Lietuvos kariai šarvuočiais važiuoja Gedimino prospektu arkikatedros link. Vilnius, 1939 m. spalio 28 d. rugsėjo dienos, kai mobilizuota Lietuvos kariuomenė galėjo pati atsiimti Vilnių ir pagaliau ištraukti šį kozirį iš J.Stalino rankovės. Atrodo, kad tokiam Lietuvos žingsniui tuo metu nebūtų prieštaravę ir vokiečiai. Tačiau kariuomenė žygiui taip ir nebuvo mobilizuota - tam pasipriešino Antanas Smetona, nes nenorėjo sudaryti įspūdžio, kad Lietuva atsisako neutralumo ir rengiasi su kuo nors kariauti. Taigi vėliau Vilnių atsiimti teko jau iš jį užėmusio Kremliaus tirono rankų.

1939 metų spalio 10 dieną sovietai primetė Lietuvai sutartį, kuria mainais už 6656 kvadratinių kilometrų teritoriją su Vilniumi ir Vilniaus kraštu keturiose šalies vietovėse buvo dislokuotos Raudonosios armijos įgulos, iš viso 20 tūkst. karių. Prezidentūros kieme ir Karo muziejaus sodelyje sutartį pasirašiusią delegaciją sveikino tūkstantinė minia, o prezidentas A.Smetona savo kalboje širdingai dėkojo geriausiai Lietuvos draugei - Sovietų Sąjun-

gai, ne tik grąžinusiai Vilnių, bet ir garantavusiai jai suverenitetą. Ar daug kas suprato, kad nuo šios akimirkos Lietuva prarado ne tik teisę į savarankišką užsienio politiką, bet ir taip atkakliai deklaruotą neutralios valstybės statusą?

Vis dėlto tuometinių Lietuvos politikų galvose užgimusią neutralumo idėją gal ir galima suprasti. Tikriausiai juos traukė kitų šalių pavyzdžiai, ypač tų, kurioms dešimtmečius ar net šimtmečius pavyko išvengti karų ir išlikti savarankiškoms. Galbūt Lietuvos ir kitų Baltijos šalių užsienio politikos formuotojus įkvėpė Amerika, nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų vykdžiusi “puikiąją izoliaciją”, o vėliau tiesiog ilgą laiką nestojusi nė vienos iš konfliktuojančių Europos valstybių pusėn.

Galbūt taiki, rami ir soti Šveicarija, per šimtmečius spėjusi pamiršti karus ir suirutes, o gal Švedija, kurios neutralumas vis dėlto išgelbėjo ją nuo baisiausio žmonijos istorijoje karo. Ta-

čiau Lietuvos vadovai, matyt, nesuprato vieno - neutralumo paskelbimas pats savaime nieko nereiškia, jei to neutralumo niekas negarantuoja ir negina. Priešingu atveju tai tėra žodžiai, verti ne daugiau nei išdaužtame lange švilpiantis vėjas.

Istorija - puiki mokytoja. Tai tik mūsų atmintis kartais būna per trumpa.

Turbūt daugelis vidutinės kartos lietuvių prisimena Atgimimo pradžios ar pirmųjų atkurtosios nepriklausomybės metų kalbas apie tai, jog neturime priešų, kad galbūt galėsime gyventi ramiai ir taikiai, būdami neutralūs. Kaip švedai. Po sausio 13-osios tokios kalbos gerokai pritilo, nors kai kuriose galvose idėja “nei Rytams, nei Vakarams” vis dar gyva. Tuo tarpu liūdna tarpukario neutralios Lietuvos Respublikos patirtis rodo, kad nuo išorės grėsmių negali apsaugoti nei “gerieji kaimynai”, nei Pilėnų dvasia, nei Baltijos vienybė, nei taip atkakliai kadaise propaguotas neutralitetas.

•

14

2013 01 11 Lietuvos žinios

Kelionės

Burkina Faso vaikai nematę baltaodžių Vilnietis Orestas Gurevičius ir jo draugė Justina mėnesį viešėjo gana skurdžioje Vakarų Afrikos šalyje Burkina Fase. Padaręs išvadą, kad turistui čia beveik nėra ką veikti, vaikinas vis dėlto norėtų dar kartą sugrįžti. “Čia tikra, juodoji Afrika”, - teigė jis. nių žemė”. Pašnekovo teigimu, žmonės iš tikrųjų čia atrodo nuoširdūs, tačiau leistis vieniems keliauti po provincijas būtų per daug nesaugu. Šalyje apstu netvarkos. “Kartais nesupranti, ar prie tavęs prieina policininkas, ar apsauginis, ar koks nors plėšikas. Nežinai, kuo pasitikėti. Gaila, kad nemokėjome prancūzų kalbos, nes sutikti žmonės buvo paslaugūs, norėdavo padėti ir pabendrauti. Nors irgi abejodavome, kiek tas nuoširdumas tikras, o kiek - tikintis kokios nors naudos.

Nesu tikras, kur jie būtų mus nusivedę ar nuvežę, ar apskritai būtume grįžę. Girdėjome, kad užsieniečiai neretai grobiami tikintis išpirkos.

Apie šalies šiaurės rytuose gyvenančią vudu gentį taip pat sklinda baugių pasakojimų, esą ji turi gana keistų tradicijų, sakysime, sėkmės ženklu laikoma nešiotis kieno nors nukirstą galvą, - aiškino Orestas. - Gyvybė šioje skurdžioje šalyje menkavertė, tad nusidanginęs kur nors toliau nuo sostinės gali ir nesugrįžti. Dar prieš dešimt metų gyvenimo vidurkis čia buvo 17 metų. Daug vaikų mirdavo ir nuo įvairių ligų. T.Sankara buvo pradėjęs daug pažangių reformų: skiepijo vaikus, statė mokyklas, namus.

Vėliau valdžios keitėsi. Dabar nesuprasi, kurlink šalis suka. Susidaro vaizdas, kad jei ne Prancūzijos, kitų valstybių parama, žmonės čia badautų.”

JURATĖ MIČIULIENĖ

B

urkina Fasas neturi priėjimo prie jūros, negali pasigirti įspūdinga gamta, beveik pusė šalies teritorijos - skurdžios sausos stepės, uolos, raudona, išdegusi žemė. Orestas prisipažino, kad liūdniausia būdavo, kai prie jo priėjęs mažas vaikas klausdavo: “Pone, gal turite vandens?” Įspūdžiai, nauja patirtis Afrikoje ir tai, ką mėnesį matė aplinkui, pakeitė vaikino poreikius.

“Jie tapo kuklesni”, - sakė jis.

Su fotoaparatu daugiausia šalies sostinėje Vagadugu laiką leidęs pašnekovas tvirtina, kad turistams čia tiesiog nėra ką veikti. Pasidairyti po šalį gal ir būtų įdomu, tačiau nesaugu.

“Gretimose valstybėse vyksta pilietiniai karai, neramumai. Kadangi lankėmės per rinkimus, kontrolė buvo sustiprinta, tačiau apskritai čia nėra labai ramu ar saugu. Po Libijos krizės į Afrikos vakarus patraukė daug radikalių islamistų. Pavyzdžiui, ir man ne vienas grasino užmušti vien už tai, kad fotografuoju. O kai mums ėmė pasakoti, kad, tarkime, vidury dienos gatvėje kažkas šaudė į pravažiuojantį kanadiečių džipą, apvogė prancūzų autobusą, važiuojantis mopedu vietinis švedei nuo peties nuplėšė rankinuką su visais dokumentais, tai pavažiavę pasidairyti toliau už sostinės net nelipdavome iš automobilio. Žvalgėmės tik pro langus. Apskritai mums patarta už sostinės į rytus ar šiaurę važiuoti ne toliau nei 60 kilometrų”, pasakojo pašnekovas.

Kultūrinis šokas

Orientuotis nebūdavo lengva, nes ne visos milijoninės sostinės gatvės turi pavadinimus.

Tad nenuostabu, kad turistų Burkina Fase beveik nėra. Baltaodžių taip pat retai sutiksi. “Vaikai, pamatę mus, šaukdavo “nasano, nasano” (“baltas, baltas”) ir sprukdavo išsigandę, nes tokių dar nebuvo matę, tikino Orestas. - Manau, kad čia apskritai net nežino, kas tas turistas. Iš dešimties atvykusiųjų tik kokie du gal bus tiesiog pažioplinėti atsidanginę, visi kiti - darbo reikalais.”

Rado aukso Dar visai neseniai buvusi ketvirta nuo galo pagal skurdumą pasaulyje

Taip gyvena vietiniai turtuoliai.

Nedrąsūs, bet smalsūs vaikai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos šalis pastebimai ėmė keistis tik nuo 2009 metų, kai joje buvo atrasta aukso. “Anksčiau pagrindinis eksportas buvo medvilnė, iš taukmedžio gaminama kosmetika, verdamas muilas.

Dabar valstybė pajamų gauna ir iš aukso. Kalbėjausi su žmonėmis, kurie čia iš Europos atvyko būtent tais metais. Pasak jų, oro uostas sostinėje Vagadugu buvo tiesiog asfaltuotas takas ir medinė būdelė, kurioje dėda-

vo antspaudus į pasus. Dabar oro uostas jau panašus į įprastus”, - teigė keliautojas.

Kol kas Burkina Faso jums nepasiūlys nė viena Lietuvos kelionių agentūra. Valstybė žemėlapyje - žemyn nuo Alžyro ir Malio. Vakaruose ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu. Nuo Vilniaus tiesioginis atstumas - 3238 kilometrai. “Skrendant keliskart persėdant, vien nuo

Alžyro lėktuve dar teks praleisti keturias valandas”, - aiškino Orestas.

Buvusioje Prancūzijos kolonijoje (nepriklausomybę atgavo 1960 metais) ir dabar valstybinė kalba - prancūzų. Anksčiau šalis vadinosi Aukštutinė Voltos Respublika. 1984 metais tuometinis prezidentas Thomas Sankara ją pavadino dviejų vietinių genčių - mosių ir dogonų - kalbų žodžiais, o tai išvertus reiškia “sąžiningų žmo-

Tokiose lūšnelėse glaudžiasi paprasti afrikiečiai.

“Kai atvykome iš Lietuvos, gana maloniai nuteikė karšto oro pliūpsnis, prisiminė Orestas. - Ilgainiui karštis ėmė varginti. Beje, čia ištisus metus nebūna vėsiau nei 18 laipsnių šilumos.”

Pasak keliautojo, gyvenimas šiame mieste virte verda: dieną ar naktį čia tikras chaosas, nuo kurio silpnesnių nervų žmogui ne juokais gali susisukti galva. Centrinės miesto gatvės asfaltuotos, apšviestos ir plačios, tačiau be šaligatvių. Šviesoforai stovi tik didesnėse sankryžose. Tačiau kelio ženklų nepamatysi, kelio juostų ant asfalto taip pat nėra, visi važiuoja, kaip kas nori. Aplink - dusinantis degėsių kvapas, šiukšlių krūvos, dulkės. Pagrindinė transporto priemonė - mopedas arba motoroleris. Pasak Oresto, jį net galima laikyti nacionaliniu sostinės simboliu. Sunkesnius krovinius vyrai gabena vežimu, pakinkytu asilu, o moterys tradiciškai neša ant galvos.

Pašnekovas prisipažino, kad Vagadugu jau pirmosiomis dienomis jį ir jo draugę ištiko kultūrinis šokas. “Išeini į gatvę, o nuo eismo intensyvumo ir srautų sukasi galva, varva prakaitas, -

2013 01 11 Lietuvos žinios

Kelionės

15

Statybininkas mielai pozavo.

Taip sostinėje atrodo taksi automobiliai.

“Pamatę mus vaikai šaukdavo “nasano, nasano” (“baltas, baltas”) ir sprukdavo išsigandę, nes tokių dar nebuvo matę.” prisiminė jis. - Pro šalį dideliu greičiu lekia nuo svorio į vieną pusę pavojingai pakrypę autobusai ir autobusiukai. Viduje - žmonės, ant stogo - jų kroviniai arba į krūvą sumestos pririštos ir gailiai bliaunančios avys ar ožkos, jaučiai ar karvės.”

Orestą stebino ir žalios spalvos taksi automobiliai. “Jų techninę būklę sunku aprašyti, gal užtenka paminėti, kad užpakalinį stiklą galima užkalti mediena, ir niekam tai rūpesčio nesukels. Pavakary čia gelbsti tik automobilių arba mopedų šviesos, gatvių apšvietimo nėra. Tačiau vietiniai su ekstremaliomis eismo sąlygomis puikiai susitvarko. Avarijos čia nėra kasdienybė”, - tvirtino keliautojas. Pašnekovas prisipažino, kad labiausiai mieste juos ir stebino tokios vairavimo sąlygos, prie kurių europiečiui tiesiog neįmanoma priprasti.

Trūksta vandens Kaip pastebėjo keliautojas, šalis dar labai skurdi, ypač provincijoje. Darbų jokių, net sunku įsivaizduoti, iš ko žmonės gyvena. “Žemė tokia, kad nieko joje neužsiauginsi. Parduotuvėse visas maistas - importuotas, kainos didelės. Čia perka tik turtingi ir turintys gerus darbus miestiečiai. Kiti valgo gana skurdžiai, kiek matėme - kukurūzų košę, - pasakojo Orestas. - Vietos restorane už 2,5 euro užsisakėme ryžių su kažkokiu padažu ir žuvimi. Bet geriau jos būtume neragavę...

Labiau į šalies Vakarus - daugiau žalumos, auga ir įvairesnių vaisių. Bet jų, žinoma, visam kraštui neužtenka. Šiaurėje niekas neauga, ten Sacharos

Įprastas krovinių gabenimo būdas.

Zoologijos sode galima arti prieiti prie stručio. pakraštys. Jei šalyje būtų vandens, viskas žaliuotų ir ji nebūtų skurdi.”

Nors ir veši skurdas, gyvenimas sostinės gatvėse nuolat šurmuliuoja. “Tamsu ar šviesu, gatvėje gali nusipirkti įvairiausios paskirties daiktų - šaldytuvų, lovų, daržovių, vaisių, spalvingų vietinių dailininkų paveikslų, bronzinių skulptūrėlių, - pasakojo Orestas. - Tiesa, kokybės čia niekas negarantuoja. Saulei pasiekus aukščiausią tašką, laikas mieste tarsi sustoja, prekybininkai snaudžia susirangę pavėsyje prie savo turto.

Norėdami pažinti miestą, mes vis tiek bandydavome klaidžioti po sostinę. Orientuotis nebūdavo lengva, nes ne visos milijoninės sostinės gatvės turi pavadinimus. Atokvėpį nuo miesto dulkių ir pavėsį nuo alinančio karščio rasdavome netoli miesto centro esančiame parke. Akį paganyti ten buvo kur: parko upės vėsa mėgaujasi krokodilai, medžių viršūnėse čiulba niekur negirdėti ir nematyti paukščiai, o žalesnio ploto dairosi raguotos gazelės. Artėjant vakarui miesto gatvės pakvimpa dūmais. Kūrenasi laužai ir ruošiamasi kepti mėsą ir žuvis. Įsigyti dujų išgali vienetai, todėl kepama tiesiog ant žarijų, ir dūmai niekada neišsisklaido.

Tačiau švaresnio rytojaus vilčių teikia kur ne kur pastatytos saulės baterijos.”

Sostinės parko gaiva mėgaujasi krokodilas.

Dulkėtame, murziname, netgi šiukšliname mieste Orestą žavėjo afrikiečių pomėgis menui: pavakarę sostinės centre nuolat pasigirsdavo muzikantų būgnai. “Gyventojai labai mėgsta šokti, žiūrėti kiną. Vagadugu vyksta kino festivaliai. Jie netgi turi paminklą kinui. Yra ir skulptūrų parkas, tik jis nesutvarkytas.” Šalis, regis, visiškas užkampis, todėl Orestą labai nustebino, kai Burkina Fase sutiko vietinių, viešėjusių Lietuvoje. “Pasirodo, jų draugai iš Nigerijos studijavo Lietuvoje, tad buvo atvykę aplankyti”, - pasakojo keliautojas.

•

Ant stogo keliauja surištos gyvos ožkos.

Daugėja aktyvių interneto vartotojų URTĖ KATINAITĖ

Vis daugiau faktorių rodo, kad internetas tapo nepamainomu kasdieniu tiek darbo, tiek laisvalaikio įrankiu. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2011 metais interneto abonentų skaičius išaugo 12,5 proc., o net 74 proc. visų interneto vartotojų naudojo fiksuoto plačiajuosčio interneto technologijas.

Besinaudojančiųjų internetu daugėja ir miesto, ir kaimo vietovėse. Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2012 metais asmeniniais kompiuteriais namie naudojosi 57, o interneto prieiga - 55 proc. visų namų ūkių. Mieste kompiuterius namie turėjo 64 proc., kaime - 43 proc. namų ūkių, o interneto prieigą - atitinkamai 63 ir 40 procentų.

VšĮ “Plačiajuostis internetas” įgyvendinus RAIN 2 projektą, nutiesta beveik 5000 km šviesolaidinio ryšio linijų, kurių tinklas apima visus šalies regionus, pasiektos net atokiausios gyvenvietės. Taip kaimo vietovių gyventojams, valstybės ir vietos savivaldos institucijoms bei verslo organizacijoms sudarytos galimybės gauti informacinių, ryšio technologijų paslaugas ir naudotis sparčiu internetu.

“Ryšio paslaugas operatoriai jau teikia 417 kaimo gyvenviečių, iš viso prijungtos 775 gyvenvietės.

LR Statistikos departamento duomenys, 2012 m.

Tačiau gavus daug papildomų viešųjų institucijų prašymų, nuspręsta nutiesti dar 1000 km šviesolaidinių linijų, kurios pasieks dar 180 kaimo gyvenviečių. Tiesiant linijas, prioritetas teikiamas viešiesiems interneto centrams, bibliotekoms, mokymo įstaigoms ir savivaldos institucijoms čia interneto poreikis didžiausias, nes juo naudojasi daug žmonių, namie neturinčių asmeninių kompiuterių. Taip siekiame sumažinti skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir kaimo”, - sakė RAIN-2 projekto koordinatorius Vytautas Tvaronavičius.

Naujausi Eurostato duomenys atskleidė, kad lietuviai

pirmauja Europoje pagal naujienų internete skaitymą ir bendravimą socialiniuose tinkluose. Naujienų portalus ir elektroninius leidinius skaito net 92 proc. internetu besinaudojančių lietuvių (Europos vidurkis siekia 61 proc.), socialiniuose tinkluose bendrauja 71 proc. tautiečių. Kasmet daugėja ir besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste, tačiau kol kas šioje srityje lietuvius lenkia estai. Šia elektronine paslauga naudojasi 87 proc. estų, o lietuviai sudaro 65 proc. vartotojų.

Projektui parama skirta iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pagal veiksmų programos prioritetinę kryptį Nr. 3 “Informacinė visuomeUžs. V-2026 nė visiems”.

16

2013 01 11 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai RUSĖS STIPRESNĖS

G.Igaris pasitraukė iš Dakaro

Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” moterų krepšinio komanda kontrolinį susitikimą Druskininkuose 48:83 pralaimėjo Europos taurės savininkei Kursko “Dinamo” iš Rusijos. Šią ekipą treniruoja Alfredas Vainauskas ir Saulius Vadopalas, jos gretose rungtyniauja Aušra Bimbaitė. Rezultatyviausiai vilniečių komandoje žaidė Mantė Kvederavičiūtė, ji pelnė 13 taškų. Greta Šniokaitė įmetė 12 taškų, Rima Valentienė - 9, Vita Kuktienė ir Kristina Vengrytė po 5. “Dinamo” komandoje A.Bimbaitė surinko 11 taškų.

LEMIAMA KOVA Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (ATP reitingas - 111) atsidūrė per žingsnį nuo pagrindinių “Australian Open” varžybų slenksčio. Vakar antrajame atrankos rate 22ejų lietuvis 4:6, 6:4, 6:2 nugalėjo bendraamžį amerikietį Bradley Klahną (ATP-254). Už šią pergalę R.Berankiui atiteko 16 ATP reitingo taškų ir 13,12 tūkst. Australijos dolerių. Prieš tai jis 6:4, 6:3 įveikė vokietį Peterį Gojowczyką. Trečiajame, lemiamame, atrankos rate R.Berankis susitiks su 29 metų Paulu Capdevilla iš Čilės (ATP-169). Šios poros nugalėtojas gaus tiesioginį pakvietimą į pagrindines varžybas. Iš pradžių skelbta, kad net pralaimėjęs čiliečiui R.Berankis patektų į pagrindinį turnyrą, nes kaip aukščiausio atrankos varžybų reitingo savininkas pakeistų traumuotą amerikietį Johną Isnerį. Tačiau kas pakeis pastarąjį, bus nuspręsta burtais. R.Berankis vienintelį kartą žaidė pagrindiniame “Australian Open” turnyre, tai buvo 2011 metais.

Apvirtusiam amerikiečio R.Gordono ekipažui teko ilgai laukti pagalbos.

G.Igariui šešta Dakaro ralio diena tapo lemtinga. / Romo Jurgaičio nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

PenktajameDakaro ralio dykumų maratone Pietų Amerikoje Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas bendrojoje įskaitoje palypėjo į viršų, o motociklininkas Gintautas Igaris vakar patyrė avariją ir iš trasos buvo išskraidintas sraigtasparniu.

Užvakar ralio maratono dalyviai iš Peru įvažiavo į Čilės teritoriją. Motociklininkams penktajame etape teko įveikti 411 km (greičio ruožas - 136 km), automobilininkams - 509 km (greičio ruožas - 172).

Karaliauja prancūzai “Yamaha” motociklą vairuojantis G.Igaris ruožą įveikė per 2 val.

48 min. 4 sek., užėmė 94 vietą, o nuo etapo nugalėtojo prancūzo Davido Casteu (“Yamaha”) atsiliko 1.08:22.

R.Berankis.

/ AFP/Scanpix nuotrauka

BE KLUPTELĖJIMŲ Aštuntą pergalę iš eilės Nacionalinės ledo ritulio lygos (NLRL) atviro Lietuvos čempionato aukščiausiajame divizione iškovojo lyderė Elektrėnų “Energija” (24 tšk.), ji namie 5:3 (2:1, 0:1, 3:1) nugalėjo trečiojoje pozicijoje keturių komandų turnyre žengiančius Kėdainių LRK (6 tšk.) ledo ritulininkus. Du įvarčius nugalėtojams pelnė Šarūnas Kuliešius (15:39 bei 56:53), po vieną Dovydas Kulevičius (10:06), Andrius Židkovas (42:56) ir Petras Nausėda (44:13). Svečių gretose dviem įvarčiais pasižymėjo Jevgenijus Čiugajus (18:02 bei 58:54), vienu - Andrejus Prichodka (23:04).

“KOOYONG CLASSIC” Australijoje vykstančiame parodomajame “Kooyong Classic” vyrų teniso turnyre pirmuoju finalo dalyviu tapo šeimininkas 31-erių australas Lleytonas Hewittas. Besirengiantis septynioliktajam savo atvirajam Australijos teniso čempionatui jis vakar pusfinalyje per 88 minutes 6:3, 6:2 nugalėjo šeštąją pasaulio raketę 27-erių čeką Tomašą Berdychą.

LŽ

Penktajame etape lenktynininkams teko važiuoti kalvotomis akmenuotomis trasomis, įveikti ne vieną skardį. G.Igaris skundėsi, kad matomumą trikdė gausios dulkės, tačiau savo pasirodymą įvertino labai gerai. Bendrojoje ralio įskaitoje lietuvis iš 108 vietos pakilo į 103iąją, tačiau vakar greičio ruože patyrė avariją ir iš ralio buvo priverstas pasitraukti. “Sveiki gyvi, turiu prastų naujienų. Sėdžiu kažkur Čilėje, aerodrome, teko paskraidyti malūnsparniu. Liūdna, bet tai reiškia, kad iškritau. Kanjone priekinis ratas vožėsi į kauburį, tai teko paskraidyti per vairą...” - rašo G.Igaris “Facebook” paskyroje “Dakaro lietuviai”.

Iš viso klasifikuoti 149 motociklininkai. Varžybų lyderio poziciją išsaugojo prancūzas Olivier Painas (“Yamaha”). Jis penktojo etapo nugalėtoją D.Casteu lenkia 1.00:15. Trečias - kitas prancūzas Cyrilas Despres (KTM, +6:07).

Reuters/Scanpix nuotrauka

Kopų spąstai Po kelių nesėkmingų dienų, kupinų avarijų ir gedimų, pradžiugino B.Vanagas su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu, vairuojantys “OSCar” visureigį.

Distanciją lietuviai įveikė per 2.34:40

Po penkių dienų “Yamaha” vairuojantis G.Igaris bendrojoje įskaitoje buvo 103-ias. ir užėmė 59 vietą. Nuo etapo nugalėtojo ispano Nani Romos (“Mini”) “General Financing - Autopaslauga” ekipažas atsiliko lygiai 45 minutes.

Mūsiškiai galėjo užimti ir aukštesnę vietą, tačiau sutrukdė prakiurusi padanga. Ją teko keisti. Vėliau lenktynininkai dar sustojo patikrinti pakabos.

B.Vanago ekipažui nedaug trūksta iki pirmojo šimtuko. Lietuvių “OSCar” yra 106 vietoje tarp likusių 116 dalyvių.

Bendrojoje įskaitoje tebepirmauja

prancūzas Stephane’as Peterhanselis (“Mini”). Jis 9:54 lenkia katarietį Nasserą Al-Attiyah (“Buggy”) ir 33:50 PAR lenktynininką Ginielį de Villiersą (“Toyota”).

Klastingos Dakaro ralio dykumos koją kiša ne tik lenktynių naujokams, bet ir patyrusiems meistrams. Amerikietis Robby Gordonas su galingu visureigiu “Hummer” buvo laikomas vienu ralio favoritų, tačiau su viltimis iškovoti prizinę vietą atsisveikino dar ketvirtajame etape. Tuomet R.Gordono mašina nesėkmingai nusileido nuo kopos ir apsivertė. Kol sulaukė pagalbos, amerikiečių ekipažas sugaišo beveik 5 valandas. Penktajame etape R.Gordonas lėkė greitai ir finišavo trečias, nuo N.Romos atsilikęs 1 min. 41 sekundę. Tačiau bendrojoje įskaitoje “Hummer” yra vos 36-as, S.Peterhanseliui jis pralaimi net 5.51:57.

Trečiadienį patekę į Čilę lenktynių dalyviai pasiekė Ariką. Vakar jie judėjo į Kalamą ir turėjo įveikti net 767 km (greičio ruožas - 454).

•

J.Plaza buvusiai komandai kabina titulą SAULIUS RAMOŠKA

Įsimintiniausių pergalių su Madrido “Real” ekipa pasiekęs Ispanijos treneris Joanas Plaza šiandien prieš buvusią komandą ves Kauno “Žalgirį”.

Nors šį sezoną Eurolygoje “Žalgiris” ir “Real” laimėjo po devynerias rungtynes, kauniečių treneris neabejoja, jog šį vakarą Madride (rungtynių pradžia 21.45 val.) Lietuvos čempionų laukia rimčiausias iššūkis. “Nesumeluosiu sakydamas, kad “Real” yra vienas rimčiausių kandidatų ne tik patekti į finalo ketvertą, bet ir laimėti Eurolygą”, - prieš kelionę į Ispaniją sakė J.Plaza.

TOP 16 varžybų E grupėje be pralaimėjimų žengia Maskvos CSKA ir “Real”. Šiame etape “Karališkasis” klubas abi pergales iškovojo žaisdamas Vokietijoje - 77:67 nugalėta Berlyno “Alba” ir 82:67 Bambergo “Brose Baskets”. Kauno krepšininkai E grupėje laimėjo vieną kartą - praėjusią savaitę prieš Malagos “Unicają” (75:63). “Į Madridą vykstame tam, kad grįžę į Kauną jaustumės gerai. Galbūt laimėsime, galbūt ne, bet stengsimės kovoti iki paskutinės sekundės, siekdami įrodyti, kad esame

Geriausiu 2007-ųjų Ispanijos treneriu pripažintas J.Plaza tais metais su Madrido “Real” laimėjo ULEB taurę ir Ispanijos čempionatą.

Sportacentrs.com nuotrauka

verti žaisti TOP 16 etape”, - teigė ketverius metus “Real” ekipoje dirbęs J.Plaza. 49-erių strategui įsimintiniausi yra 2007-ieji - tąsyk su Madrido klubu jis laimėjo ULEB taurę, tapo ACB lygos čempionu ir

Ispanijoje buvo pripažintas Metų treneriu. Šiandien “Žalgirio” krepšininkai mėgins nutraukti liūdną tradiciją per pastaruosius kelis sezonus TOP 16 turnyre jie išvykose pralaimėjo 21

rungtynes iš eilės. Tai padaryti bus nelengva, nes šį sezoną savo arenoje dar nepralaimėjusi Madrido komanda, pasak J.Plazos, žaidžia greičiausią krepšinį Eurolygoje ir turi labai ilgą atsarginių žaidėjų suolelį. Negana to, žalgiriečiai versis be Darjušo Lavrinovičiaus, kuriam vėl atsinaujino nugaros trauma. Problemų dėl peties turi Paulius Jankūnas, o Kšištofą Lavrinovičių kamuoja kelio skausmai.

Pablo Laso treniruojamas “Real” Ispanijos čempionate per 16 dvikovų suklupo tik sykį ir turnyro lentelėje tvirtai pirmauja. Šio klubo garbę gina buvę “Žalgirio” žaidėjai Mirza Begičius ir Martynas Pocius. Pastarojo šiandien aikštelėje neišvysime - 26 metų 196 cm ūgio lietuvis dėl peties traumos nerungtyniauja nuo gruodžio pabaigos. Į Ispaniją “Žalgirio” komanda išskrido vakar, tačiau kelionės pradžia neapsiėjo be nuotykių. Ankstų ketvirtadienio rytą Vilniaus oro uosto darbą sujaukė pranešimas apie sprogmenis, tai suardė keleivių planus. Žalgiriečiai Madridą turėjo pasiekti per Frankfurtą, lėktuvas turėjo pakilti 6.15 val., tačiau visi reisai buvo atidėti. Vilnių krepšininkai paliko apie 8 val. Pasiekusi Frankfurtą “Žalgirio” delegacija nebespėjo į lėktuvą. Kelionę į Ispanijos sostinę Madridą kauniečiai pratęsė popiet.

•

2013 01 11 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Be tarpininkų.

Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva automobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičia suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Kaminų valymo paslaugos.

Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas, garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Klasifikuoti skelbimai MEDICINOS PASLAUGOS

SIŪLO MOKYTIS

Gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti šeimos problemas, vaikų auklėjimo klausimus. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031

STATYBOS PASLAUGOS

PRANEŠIMAI

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Pamestus Rudžio papuošalų gamybos įmonės “Variokas” (į. k. 121034843, Prūsų g. 14, Vilnius) registravimo pažymėjimą ir įstatus laikyti negaliojančiais. Užs. LM-2055 Pamestą moksleivio pažymėjimą, išduotą VPVDPRC 2010 m. Gretai Dranginytei, laikyti negaliojančiu.

UAB “Vilniaus zunda” akcininkų dėmesiui Bendrovės valdybos iniciatyva 2013 m. vasario 12 d. 11.00 val. adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, ŠAUKIAMAS NEEILINIS uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus zunda” (buveinės adresas: Šv. Stepono g. 36, Vilnius, identifikavimo kodas 120126018, PVM mokėtojo kodas LT201260113, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) AKCININKŲ SUSIRINKIMAS. Akcininkai registruojami nuo 10.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Uždarosios akcinės bendrovės įstatų keitimas.

Užs. LM-2059 Bendrovės vadovas.

17

INFORMACIJA apie Radviliškio rajono savivaldybės Radviliškio m. Miško g. rekonstravimo, Miško gatvės dalių (RD8035, RD8036) sujungimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Aušros a. 10, 82196 Radviliškis, tel.: (8 422) 69 003, (8 422) 69 000.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Radviliškio rajono savivaldybės Radviliškio m.

Miško g. rekonstravimas, Miško gatvės dalių (RD8035, RD8036) sujungimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Šiaulių apskritis, Radviliškio miestas, Radviliškio miesto seniūnija, Miško g.

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 07 priimta atrankos išvada Nr. (4)SR-S-36: Radviliškio m. Miško g. rekonstravimui, Miško gatvės dalių (RD8035, RD8036) sujungimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, Aušros a. 10, LT-82196 Radviliškis.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faksas (8 41) 50 37 05).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-2042

Informuojame, kad 2013 m. sausio 20 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypų, esančių Žemoji g. 100 ir 100A, Vilniaus m., ribų ženklinimas - derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0063:702), esančio Žemoji g. 98, Vilniaus m., savininkus. Žemės sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2012 09 28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1898.

Kontaktinis telefonas 8 659 95 540.

Užs. LM-2058

UAB “VK mechanikas”, įgyvendindama projektą “Statybų verslo vystymas” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”, SKELBIA KONKURSĄ vikšrinio ekskavatoriaus ir teleskopinio krautuvo pirkimui.

Pirkimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2013 01 25 d. 11 val. 00 min.

Dėl konkurso dokumentų kreiptis: UAB “VK mechanikas”, Drevernos k., Priekulės sen., 96240 Klaipėdos r., tel. 8 614 92 402, el. p.: vkmechanikas@gmail.com.

Užs. LM-2060 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304 ir 2009 m. spalio 13 d. įsakymu 3D-745 patvirtintomis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas

ŪKININKAS VIDMANTAS KVEDARAS adresas: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - morkų nuėmimo kombainas.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. sausio 25 d. 10.00 val., adresu: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą, prašome pateikti adresu: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Kontaktai pasiteirauti: 8 659 52 845.

Užs. LM-2054

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1035 Data: 2013 01 09

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3996 Data: 2013 01 09

AUKSO PUODAS - 17 033 865 Lt DIDYSIS PRIZAS - 5 005 416 Lt 15 21 34 36 39 43 Auksinis skaiãius 47 Papildomi skaiãiai 20 38 Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 38 387 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 3655 Lt (12 priz.)

4 skaiãiai 147 Lt (408 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (6767 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (8870 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 010 327 423 (180970 Lt) Prognozò: Aukso puode - 15 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

DIDYSIS PRIZAS - 211 811 Lt 01 17 20 27 28 30 + 06 6 skaiãiai - 211 811 Lt 5+1 skaiãius - 1727 Lt 5 skaiãiai - 422 Lt 4+1 skaiãius - 131 Lt 4 skaiãiai - 18 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5364 Data: 2013 01 09 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 01 02 03 04 07 10 11 16 27 29 30 33 35 42 43 44 46 47 49 59

18

2013 01 11 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 11 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”. Susitinka ISM, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto komandos (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Komedija “Laimi tik dideli” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.50 “Radži ieško žmonos” (k.) N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 Komedija “Nacionalinės medžioklės ypatumai” N-7 21.30 “Farai” N-14 22.30 Veiksmo f. “ Superbombonešis.

Naikinti viską” N-7 0.50 Siaubo trileris “Sugrįžimas į namą ant vaiduoklių kalvos” N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Komedija “Garfildas 2” 21.00 “M.A.M.A. apdovanojimai 2013”. Tiesioginė transliacija 23.00 Komedija “Rokeris” 1.00 Veiksmo f. “DOA: gyvos arba mirusios”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Komedija “Prie jūros” N-7 23.00 “Dakaras 2013” 23.30 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1

Lietuvos ryto TV

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos III” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Inspektorius Džordžas Džentlis. Šiaurietiškas soulas” N-14 22.50 Kriminalinė drama “Džesis Stounas. Persikūnijimas” 0.35 “Juokas juokais” (k.) 1.05 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Izraelio gimimas” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Dingęs Everesto mirties zonoje” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gyvenimo būdas” 0.50 “Girių takais”

LRT kultūra

7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Drama “Paskutinė naktis” N-7 11.00 Trileris “Akis” N-7 13.00 Drama “Meilė ir šokiai” 15.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 17.00 Drama “Emos laimė” N-7 19.00 Drama “Persikėlimas” N-7 21.00 Drama “Saulėlydis” N-7 23.00 Drama “Kelias” N-7 1.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu”

8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 13.30 “Savęs link” (k.) 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 “Atmintis yra tiltas”. H.Perelšteinas Lietuvoje 20.00 Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis. “Čia nebus mirties” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 Džiazo vakaras 0.00 Panorama (k.)

0.45 Bardų festivalis “Purpurinis vakaras”. 1 laida

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “M.A.M.A. apdovanojimai 2013”. Tiesioginė transliacija 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Madrido “Real” Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 1.30 Siaubo f. “Černobylio dienoraščiai” 3.15 “Žvaigždžių vartai. Visata”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.

“Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.

“Baimės įlanka” - 20.20 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba)- 17, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.

“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 13.30, 15.50, 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 17 val.

“Aurora” - 21.30 val.

“Apnuogintas žmogus” - 19 val.

PASAKA “Nuogas prieglobstis” - 19.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 22 val.

“Angelų dalis” - 17.15 val.

“Aurora” - 19.15, 21.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 17 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 20 val.

“Optimisto istorija” - 17.30 val.

Balticum Auksinis

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 “Sugrįžimas į Braidshedą” 14.35 “Kritinė riba” N-7 15.35 “Maikas Taisonas” 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Įžūlios dienos” 22.25 “Balticum TV” žinios 22.40 “Skaitovas”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Faraonų prakeikimas 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada”

17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika. Prarasta laimė” 21.05 “Objektas 11” 22.05 Vaid. f. “Skubiai ieškau vyro” 23.55 Vaid. f. “Atėnų vakarai”

Viasat Sport Baltic 11.15 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas 13.35 Krepšinis. Eurolygos finalas 16.00 Krepšinis.

Eurolyga. “Panathinaikos” - “Unicaja” 17.50 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” - “Fenerbahce” 19.40 Ledo ritulys. KHL. “Spartak” - Rygos “Dinamo” 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” “Chimki” 1.30 Krepšinis. “Barcelona” - “Olympiacos”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 B.Grilso nuotykiai 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimų tyrimas 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

Viasat History 8.00 “Laiko komanda” 9.00 “778-ieji: Rolando giesmė” 10.00 “Susipažinkite: romėnai” 11.10 “Bombonešių pilotai” 12.50 “Gyvūnai, pakeitę istoriją” 13.20 “Rusijos menas” 14.20 “Edvardo laikų ūkininkai” 15.30 “Laiko komanda” 16.30 “Susipažinkite: romėnai” 17.40 “Majų hieroglifų paslaptis” 18.45 “Edvardo laikų ūkininkai” 19.55 “Titaniko” gelbėtojai” 21.50 “Gynyba pagal Garou” 23.00 “778-ieji: Rolando giesmė” 0.00 “Majų hieroglifų paslaptis” 1.00 “Laiko komanda” 2.00 “9-ojo dešimtmečio muzika” 3.00 “Didžiojo ekrano žvaigždės” 4.00 “Susipažinkite: romėnai” 5.10 “Tuberkuliozė: baltoji mirtis” 6.05 “Pasaulis pagal Lennoną” 7.00 “Diena, kai mirė Džeimsas Dynas”

Teatras OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16.30 val.

“Viskas apie mano mamą” - 18 val.

MULTIKINO “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.

“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 19.45 val.

“Aurora” - 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 22 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 10, 12 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNAS CINAMON “Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.

“Aurora” - 12.15, 20.55 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 17 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22, 22.45 val.

“Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21, 23.15 val.

“Karališkas romanas” - 13.15 val.

“Baimės įlanka” - 20.30 val.

“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45, 23.59 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) 13.30, 15.45 val.

“Optimisto istorija” - 23 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) 10.30, 17.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.

“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Bajaderė”

“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

12 d. 18.30 val. “Traviata” 13 d. 18 val. “Requiem” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 12 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 12 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 13 d. 12 ir 14 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Sniego simfonija” JAUNIMO TEATRAS 11 d. 18 val. “Dėdė Vania” 12 d. 18 val. “Kapinių klubas” 13 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” Salė 99 12 d. 12 val. “Paika pelytė” 13 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Tas, kuris gauna antausius” 13 d. 12 val. “Morozko” 13 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 12 d. 12 val. “Trys paršiukai” 13 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys” Mažoji salė 12 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 13 d. 14 val. “Baltos pasakos” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” RAGANIUKĖS TEATRAS 12 d. 12 val. “Indėniukas Kikas” 12 d. 16 val. “Pelenė” 13 d. 12 val. “Batuotas katinas” “DOMINO” TEATRAS 12 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” 12 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 13 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 11 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 12 d. 19 val. Maskvos teatrų aktoriai.

“Dvigubu aromatu rožė”

KAUNAS “Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Aurora” - 16.50 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14.25 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30, 23.45 val.

“Legendos susivienija” - 14 val.

11 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

12 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu pirmyn”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 13 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 13 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be durų”. “Atsikrausto kiaulė” 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Idioteatras”.

“Boeing Boeing” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 13 d. 12 val. “Labas, mažyli” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 12 d. 19 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė” 12 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” 13 d. 12 val. “Sausio žibuoklės” 13 d. 18 val. “Kova”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS 11 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 12 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 13 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais Metais, Ana!”) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. Mažojoje scenoje.

“Gulbė - karaliaus pati” 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje.

“Meškiuko gimtadienis” KAUNO TEATRO KLUBAS 11 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

13 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 13 d. 19 val. Rūtos salėje. “Švyturys” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18 val. “Madam Pompadur” 12 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”

11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių” 12 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 13 d. 12 val. “Katės namai” 13 d. 17 val. “Kreicerio sonata” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. Panevėžio styginių kvarteto jubiliejinis koncertas BENDRUOMENIŲ RŪMAI 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

2013 01 11 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:38 leidžiasi 16:15

Orai MĖNULIS

-3 Oslas

Pirmąją jaunaties dieną Mėnulis teka 21:44, leidžiasi: -

dienos ilgumas

Jaunatis I 11

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

-7 Helsinkis

-4

Stokholmas

Delčia II 03

-4

Dublinas +6 -3

Šiauliai

+4 Londonas

-4 -3

Klaipėda

-4

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, visame krašte snigs, pustys. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė -3

Kaunas

-4

VILNIUS +15 -3

-4

+2 Amsterdamas

+13

-2

Lisabona

Alytus -3

-3

Druskininkai Rytoj: debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnigs. Naktį temperatūra nukris iki 7-11 laipsnių 11-oji metų diena. Sausio vienuoliktoji, penktadiešalčio, dieną šals iki nis, penktoji 2-osios metų savaitės diena, iki Naujų4-8 laipsnių. jų metų lieka 354 dienos.

+8 Madridas

+16 Barselona

-4 Ryga

-1 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai -2

-8 Sankt Peterburgas

Talinas

7:37

Palanga

19

Vilnius Minskas -2 -1 Varšuva 0 Kijevas

0

Berlynas -1 Praha

+3 Miunchenas

+11 Nica

+14 Roma

-11 Maskva

-6

Bratislava Viena Budapeštas +2 -1 -1 Bukareštas Varna Dubrovnikas +4 Sofija +14

+18

Stambulas +7

Malaga +13

Alžyras +16

Tunisas +16

Atėnai

+12 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Audrius, Marcijonas, Narutis, Palemonas, Stefanija, Vilnė.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 21 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 10 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Darbo reikalai eisis gerai: sutarsite su vadovu, kolegomis, tačiau romantiniai santykiai vėl pašlis. Galbūt metas keisti požiūrį?

Jautis. Kelsite sau ir kitiems didelius reikalavimus. Tačiau nepersistenkite, nes reikalaudami iš kitų galite užsitraukti nemalonę. Būkite kantrūs.

Dvyniai. Labiau pasirūpinkite namais: kurkite naują interjerą. Palepinkite artimuosius, nes šiuo metu jiems skyrėte ne itin daug dėmesio. Būkite atsargūs su aštriais daiktais.

Vėžys. Šiuo metu matysite tai, ką norite matyti, todėl darysite skubotas išvadas. Geriau būkite objektyvūs. Tesėkite pažadus ir nesisielokite dėl skleidžiamų gandų.

Liūtas. Asmeninis gyvenimas seksis puikiai. Tačiau nepamirškite, kad santykius reikia nuolat gaivinti. Jei esate vienišius, šiandien sulauksite priešingos lyties atstovų dėmesio.

Mergelė. Šiandien netinkama diena išlaidauti, todėl jei buvote suplanavę nupirkti ką nors prabangaus - pakeiskite planus. Siūlykite savo idėjas darbe - jos bus įvertintos ir išgirstos.

Svarstyklės. Maudysitės dėmesio jūroje. Naudokitės jums teikiamomis galimybėmis. Galite prisiimti sudėtingų užduočių, kurias lengvai įveiksite ir būsite pastebėtas vadovų.

Skorpionas. Būsite kupinas energijos, todėl norėsite nuversti kalnus. Tinkamas metas pradėti tobulintis, mokytis užsienio kalbos. Savo pozityvumu įkvėpsite priešingos lyties atstovus. Šaulys. Šiandien viską planuokite, o veikti pradėkite rytoj. Tinkamas metas ieškoti naujo darbo, buto. Finansiniai reikalai ima po truputį gerėti, todėl galite planuoti išlaidas.

Ožiaragis. Mintys materializuojasi, ir tai pastebėsite šiandien. Todėl verta kuo pozityviau mąstyti ir piešti savo ateitį gražiomis spalvomis.

Vandenis. Būkite budrūs ir neapsigaukite. Išklausykite, ką jums sako draugai ir artimieji, tačiau svarbiausius sprendimus priimsite jūs.

Pasirūpinkite savo sveikata. Žuvys. Romantiškiems susitikimams šiandien ne pati geriausia diena. Teks rūpintis buitimi ir joje iškilusiais rūpesčiais. Seksis tvarkyti finansinius reikalus.

20

2013 01 11 Lietuvos žinios

Margumynai

Vaikai bus princai ir princesės

Ekonomiškas stilius

Karalienė Elžbieta II pakeitė beveik prieš 100 metų įvestas taisykles, todėl princo Williamo ir Kate dukra oficialiai bus vadinama princese. Tiesa, kokios lyties kūdikio laukiasi Kembridžo kunigaikščiai, kol kas neskelbiama.

Pagal karaliaus Jurgio V 1917 metų gruodžio proklamaciją tik vyriausias Williamo sūnus būtų vadinamas princu, o duktė turėtų tik ledi titulą. Tačiau karalienė išleido privilegijų raštą ir šią taisyklę pakeitė - visi Williamo, kurio tėvas yra sosto įpėdinis princas Charlesas, vaikai turi būti tituluojami vienodai.

Tokio pakeitimo buvo tikimasi, nes Di-

M.Obama vis su ta pačia nebrangia suknele įvairiomis progomis. /

JAV pirmoji ponia Michelle Obama, savo šalyje laikoma elegancijos ir net mados etalonu, demonstruoja ypatingą ekonomiškumą. Ji jau kelis kartus pasirodė su ta pačia suknele iš nebrangios parduotuvės.

Amerikiečiams patinka, kai jų pirmoji ponia puošiasi dizainerių drabužiais, kurie jai taip dera. Tačiau jie žavisi M.Obama ir tada, kai ji apsiperka paprastose parduotuvėse, tokiose kaip “Gap” arba “H&M”.

Visuomenė netruko pastebėti, kad pernai lapkritį per rinkimų vakarą

M.Obama buvo apsirengusi “Michael Kors” brokato suknele - ta pačia, kurią jau prieš tai viešai vilkėjo kelis kartus.

Neseniai atostogaudama Havajuose ji net du kartus apsivilko tą pačią raštuotą berankovę vasarinę “Merona” suknelę iš “Target” parduotuvių tinklo. Ja apsivilkusi gruodžio 22 dieną ji išlipo Honolulu iš “Air Force One” lėktuvo, o dar kartą suknelę vilkėjo sausio 5 dieną vėl lėktuvu grįždama į Vašingtoną.

Prezidento žmona pademonstravo, kad nėra reikalo prisikrauti atostogoms milžiniškų lagaminų, jei net ir su ta pačia suknele galima atrodyti taip puikiai. Pakanka pakeisti ne-

didelę detalę. Skrisdama į Havajus Michelle susijuosė juodu diržu, priderintu prie suknelės rašto. Grįždama ji užsimetė mažytį juodą megztinuką trumpomis rankovėmis, įsivėrė perlų auskarus ir įsispyrė į patogius sandalus. Akyliems stebėtojams pro akis nepraslydo linksmas geltonas pirmosios ponios pedikiūras.

Akivaizdu, kad vilkėdama šia “Merona” suknele M.Obama ypač mėgsta keliauti. Mat ji ją dėvėjo ir 2009 metų rugpjūtį, kai atskrido į Arizoną, o 2011 metų liepą su ja pasirodė per renginį Floridoje. Ši pirmosios ponios suknelė jau daug mačiusi!

•

Williamas ir Kate vasarą taps tėvais.

Iš nuobodžio ir vienatvės Vokietijoje namuose viena palikta papūga privertė iškviesti policiją. Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemės Ibenbiureno miesto policija ne juokais susirūpino sulaukusi vienos gyventojos skambučio. Moteris tikino iš gretimo buto girdinti vaikų šauks-

mus: “Mama! Tėti! Mama, ateik!” Be to, ji jau kelias dienas nematė, kad kas nors būtų į tą butą užėjęs ar iš jo išėjęs.

Pareigūnai nedelsdami išvyko į įvykio vietą. Jiems paskambinus į duris, niekas neatidarė, tačiau policininkai taip pat aiškiai išgirdo pagalbos šauksmus. Ir kaip jie nustebo, kai išlaužę duris, kad išgelbėtų,

P.Picasso paveikslas “Moteris raudoname fotelyje”, ant kurio vandalas užrašė žodį “conquista”.

Jungtinėse Valstijose pareigūnams pasidavė kelis mėnesius Meksikoje slapstęsis jaunuolis, kuris vienoje Teksaso galerijoje dažais ištepliojo Pablo Picasso paveikslą.

Liepos 13 dieną 22 metų Urielis Landerosas purškiamais dažais ant paveikslo “Moteris raudoname fotelyje” užrašė žodį “conquista” (“konkistadorai”), taip padarydamas užuominą į ispanų kolonistus. Netrukus

•

Reuters/AFP/ Scanpix nuotraukos

Vandalas pasidavė policijai

U.Landerosas pats atėjo į policiją.

džioji Britanija ir 15 Sandraugos šalių, kurių valstybės galva yra karalienė, sutiko pakeisti karališkojo paveldėjimo taisykles, kad pirmenybė nebebūtų teikiama vyriškos lyties palikuonims. Privilegijų raštais monarchas gali nesikreipdamas į parlamentą daryti pakeitimus ar proklamacijas - paprastai susijusias su žmogaus titulu. Būtent tokiu metodu karalienė suteikė Williamui Kembridžo kunigaikščio titulą, kai jis 2011 metų balandį vedė Kate.

Maždaug šių metų viduryje Kate turėtų pagimdyti poros pirmagimį.

Pasaulyje kilo didžiulis susidomėjimas jos nėštumu, apie kurį buvo paskelbta gruodį. Prieš kelias dienas Kate atšventė 31-ąjį gimtadienį - tyliai ir kukliai dėl nėštumo.

su šiuo incidentu susiję įrašai ėmė rodytis svetainėje “YouTube”. Pirmajame, kurį tariamai įrašė atsitiktinis Hjustono muziejaus lankytojas, įamžintas tamsų kostiumą vilkintis vyras, kuris prišoka prie kubizmo šedevru laikomo P.Picasso paveikslo “Moteris raudoname fotelyje”, apipurškia jį dažais ir greitai pabėga. Įrašo titruose minimas U.Landeroso vardas.

Kitame vaizdo įraše bemarškinis U.Landerosas paaiškina, kad paveikslo sugadinti jis neketino, o jo poelgį reikia vertinti kaip meninį ir politinį pareiškimą. “Gailiuosi, jei įžeidžiau ką nors, kas neteisingai suprato mano žinutę. Tai padariau, norėdamas atkreipti pasaulio dėmesį, kad mes virtome korumpuota, kariaujančia, žudančia ir prievartaujančia visuomene”, - aiškino U.Landerosas.

Dabar vandalas pats nutarė pasiduoti policijai, o jo apgadintas milijonais dolerių vertinamas paveikslas jau restauruotas.

•

Papūga narve šaukėsi pagalbos.

Newsru.com, Upi.com,“Shine”, AFP, BNS, LŽ

kaip manė, į bėdą pakliuvusį vaiką, bute rado tik narve nuobodžiaujančią papūgą, kuri be paliovos kartojo vis tą patį: “Mama! Tėti! Mama, ateik!”

Policija nepatingėjo surasti paukščio šeimininkus. Paaiškėjo, kad šie išvyko atostogauti, o papūgą prižiūrėti paliko pažįstamiems.

•