ŽYGIMANTO AUGUSTO GOBELENAI –

V L Vilniuje

SIGISMUND AUGUSTUS’ TAPESTRIES –IN VILNIUS AGAIN

2023 m. gegužės 3-ioji į Lietuvos muziejininkystės ir Lietuvos bei Lenkijos muziejų bičiuliškų santykių istoriją įeis kaip išskirtinė diena. Tądien Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose ne tik kartu paminėta 1791 m. konstitucijos 232 metų sukaktis ir prisiminta visus buvusios Abiejų

Tautų Respublikos istorinės tradicijos įpėdinius – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius ir kitų tautų atstovus – siejanti ir bendrą praeitį, paveldą bei istorinę atmintį branginti skatinanti data, bet ir lietuvių bei lenkų muziejininkai pateikė didelę staigmeną – pakvietė į įstabios tarptautinės parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ iškilmingą atidarymą. Labai simboliška ir svarbu, kad būtent tokią istorinę dieną parodos atidarymo dalyviai galėjo nusikelti į Abiejų Tautų Respublikos ištakas, prisiminti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžių – XVI šimtmetį. Mintimis pasiūlyta sugrįžti į Renesanso epochą, pasižymėjusią reformomis ir permainomis, visokeriopu klestėjimu, aktyviais europiniais kultūriniais ir meniniais mainais, ryškiais pasiekimais, mecenatystės fenomenais. Kita vertus, jau XVI a. buvo kilusi didelė grėsmė iš Rytų, kuri, akivaizdu, niekur nedingo ir šiandien. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) buvo ne tik ryškus tos epochos atstovas, aktyvus dau -

May 3, 2023 will go down in history as an exceptional day in Lithuanian museology and the tradition of friendly relations between Lithuania’s and Poland’s museums. On this day not only was the 232nd anniversary of the Constitution of 3 May 1791 celebrated at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, allowing us to remember all the heirs to the historical tradition of the former Polish-Lithuanian Commonwealth – Poles, Lithuanians, Ukrainians, Belarusians and representatives of other nations – a date linking a common past and encouraging us to cherish our common heritage and historical memory, it was also the day when Lithuanian and Polish museologists presented a splendid surprise by extending their invitation to the grand opening of the magnificent international exhibition The Tapestries of Sigismund Augustus in Vilnius.

It is both symbolic and important that on such an historic day, those present at the exhibition’s opening could imagine themselves back at the roots of the Polish-Lithuanian Commonwealth and remember the golden age of the Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania – the 16th century. In our minds, we were encouraged to return to the Renaissance, known for its reforms and transitions, its universal efflorescence, active European cultural and artistic exchange, its distinctive achievements and patronage traditions. On the other hand, a major threat from the East had already then, in the 16th century, reared its head, one that is obviously present even today. The King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus (1544/1548–1572) was not only an outstanding representative of this epoch, actively participating in many of the cultural processes of the day, a renowned patron and collector, he was also a ruler who clearly understood that only by holding together and acting in unison could Lithuania and Poland resist the Muscovite threat, only through their combined efforts could both states try to guarantee their gelio kultūrinių procesų dalyvis, garsus mecenatas ir kolekcininkas, bet ir valdovas, kuris aiškiai suprato, kad tik būdamos ir veikdamos išvien Lietuva ir Lenkija gali atsispirti maskolių grėsmei, tik bendromis pastangomis abi valstybės gali bandyti garantuoti savo saugumą ir gerovę. Šis gyvybiškai svarbaus Lietuvos ir Lenkijos bendrumo akcentavimas, kartu nepamirštant ir abiejų valstybių savitumo bei savarankiškumo, atsispindi ir Žygimanto Augusto gobelenuose, pristatomuose parodoje ir jos leidiniuose.

Vienas ryškiausių Lenkijos ir Lietuvos, Krokuvos ir Vilniaus klestėjimo epochos fenomenų ir išsaugotų materialių ženklų yra legendiniai, neprilygstamieji, neįkainojamieji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenai, Lenkijoje vadinami arasais. Tai vienas įspūdingiausių bei vertingiausių visų laikų Europos monumentalių meninių audinių rinkinių, brangiausia istorinė kolekcija Lenkijoje, tikra Lenkijos ir Lietuvos garbingos praeities relikvija, europinio meninio paveldo deimantas, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies rinkinių ir ekspozicijų brangenybė, viso pasaulio turistų traukos objektas. Menine ir istorine prasme Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją būtų galima lyginti nebent su garsiausiais analogiškais popiežių ir imperatorių rinkiniais.

Paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovo gobelenų kolekcija po bemaž 400 metų tarptautinės parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ forma vėl trumpam sugrįžo į amžinąją Lietuvos sostinę, 2023 m. švenčiančią savo 700 metų sukaktį. Paroda tapo gražiausia, didžiausia ir brangiausia dovana, kokios Vilnius galėjo sulaukti savo jubiliejui. Tokia dovana itin prasminga, nes Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos istorija yra tiesiogiai susijusi ir su Vilniumi: dalis audinių buvo užsakyti valdovui reziduojant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. XVI a. antroje pusėje –XVII a. pirmoje pusėje šie monumentalūs audiniai ne kartą puošė Vilniaus rūmų menes čia lankantis Lenkijos ir Lietuvos valdovams bei rengiant įvairias iškilmes. Beje, Žygimanto Augusto pirmosios žmonos Elžbietos Habsburgaitės kaip kraitis atsivežtos audinių, vaizdavusių Romulo ir Remo bei Nabukodonosaro istorijas, serijos taip pat turėjo puošti Vilniaus rūmus. Pats Žygimantas Augustas savo pirmuosius heraldinius gobelenus Vilniaus rezidencijai turėjo užsakyti dar būdamas tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, apie 1544–1548 metus. Tai liudija vienas audinys, kurį 2009 m. pavyko security and wellbeing. The accentuation of this vitally important commonality of Lithuania and Poland, while not overlooking each individual state’s uniqueness and independence, is reflected in the tapestries of Sigismund Augustus that are presented here at this exhibition and in its accompanying publications.

One of the most distinctive phenomena and preserved material markers of the epoch of flourishing of Poland and Lithuania, Krakow and Vilnius, are the legendary, unrivalled, priceless tapestries of the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus, referred to in Poland as arrases. It is one of the most impressive and valuable collections of European monumental artistic textiles of all time, the most expensive historical collection in Poland, a true relic of the glorious past of Poland and Lithuania, a diamond in European artistic heritage, a treasure in the collections and expositions of the Wawel Royal Castle in Krakow, and a target drawing in tourists from all over the world. In an artistic and historical sense, Sigismund Augustus’ tapestry collection could be compared to the most famous analogous collections of popes and emperors.

After an interval of around 400 years, the tapestry collection of the last representative of the GediminidJagiellon dynasty, in the guise of the international exhibition The Tapestries of Sigismund Augustus in Vilnius, has again returned, briefly, to the eternal capital of Lithuania, which is celebrating its 700th anniversary in 2023. The exhibition has become the finest, greatest and most precious gift Vilnius could have ever expected for its anniversary. This gift carries special meaning, as the history of Sigismund Augustus’ tapestry collection is directly related to Vilnius itself: some of the textiles were commissioned while the ruler was in residence at the Palace of the Grand Dukes. In the second half of the 16th and first half of the 17th centuries, these monumental textiles decorated the halls of the Vilnius palace a number of times when the rulers of Poland and Lithuania were visiting or holding various ceremonial receptions. Incidentally, the series brought as part of her dowry by Sigismund Augustus’ first wife, Elisabeth of Austria, which featured textiles with the stories of Romulus and Remus and Nebuchadnezzar, must have also adorned the Vilnius palace. Sigismund Augustus himself must have commissioned his first heraldic tapestries for the Vilnius residence while still the Grand Duke of Lithuania, in around 1544–1548. Evidence of this lies in one textile