FIGŪRINIAI GOBELENAI THE FIGURAL TAPESTRIES

Figūriniai gobelenai biblinėmis temomis, tapę savotišku skiriamuoju kolekcijos ženklu, Briuselio audyklose buvo sukurti iki 1553 metų. Tai, kad darbą dalijosi kelios audyklos, parodo detalų, apgalvotą planavimo procesą ir profesionalų viską koordinavusį tarpininką, galiausiai –poreikį darbą atlikti kuo greičiau. Iki mūsų dienų neišliko jokių sąskaitų ar sutarčių su audyklomis. Galime tik spėti, kad paskutiniai šios grupės darbai iš serijos „Babelio bokšto istorija“ Vavelį pasiekė po 1553 metų.

Šių audinių projektų autorius Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, 1499–1592), Maline (Mechelene) gimęs dailininkas, XVI a. penktajame dešimtmetyje iškilo kaip vienas aktyviausių kartonų gobelenams kūrėjų. Posūkio tašku jo karjeroje tapo aštuonerių metų viešnagė Romoje (apie 1530–1539), kur jis studijavo Antikos meną, gėrėjosi ir kopijavo italų Renesanso meistrų kūrinius, net tapė freskas. Amžinajame mieste tarp Rafaelio (Raffaello) mokinių ir jo meno tęsėjų praleistų metų reikšmingiausias M. Koksio darbų rezultatas buvo tapyti šioje parodoje eksponuojamų biblinių gobelenų projektai, puikiai pateisinantys šiam dailininkui tėvynėje suteiktą „flamandų Rafaelio“ vardą. Kūriniuose slypinti novatoriška vizija perteikia itališkojo Renesanso sieninės tapybos dvasią ir gyvybingumą gobelenuose, todėl juos galima laikyti geriausiais su audimo menu susijusiais dailininko darbais. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto už saky ti gobelenai buvo pirmieji audiniai, išausti pagal M. Koksio projektus, vadinamus editio princeps. Jų išskirtinę reikšmę liudija replikų, sukurtų nuo XVI a. šeštojo dešimtmečio iki 1700 metų, kiekis. Briuselyje laikomus šio meistro kartonus buvo galima kopijuoti, todėl pusantro šimto metų įvairiose Briuselio dirbtuvėse buvo audžiami vis nauji kūriniai ar „barokinės travestijos“. Terminas „ilgas gyvenimas“ ypač tinka kalbant apie M. Koksio seriją „Nojaus istorija“, sulaukusią daugiausia pakartojimų. Kartočių skaičiumi ją aplenkė tik garsioji „Apaštalų istorija“, sukurta Rafaelio 1515 m. popiežiui Leonui X. Daugybė replikų byloja apie M. Koksio kompozicijos populiarumą.

The figural tapestries with biblical themes are the flagship set, of sorts, of the collection. Most of them were made before 1553 in renowned Brussels weaving workshops. The fact that the commission was divided among several workshops speaks to the well thought out logistics of the undertaking, which was coordinated by a professional agent, and to the necessity of completing the tapestries in a relatively short time. No invoices or contracts with the makers have survived to our times. We can only assume that the series the Story of the Tower of Babel, the last set in this group, reached Wawel after 1553.

The biblical tapestries were designed by Michiel I Coxcie (1499–1592), an artist born in Malines (Mechelen) who became one of the most prolific designers of tapestry cartoons in the 1540s. The turning point of his career was an over eight-year sojourn in Rome (ca. 1530–1539), where he studied the monuments of antiquity, admired and copied the works of Italian Renaissance masters, and even painted frescoes. The painted designs (cartoons) for the biblical tapestries, which are exhibited in the Vilnius exhibition, represent the pinnacle of achievement resulting from the years he spent in the Eternal City among Raphael’s pupils and continuers. They completely justify the nickname “the Flemish Raphael” given to the artist in his homeland. The designs containing Coxcie’s innovative vision introduced the vigor and freshness of Italian wall paintings to the art of tapestry. It would be fair to consider them to be his best tapestry works.

The tapestries woven for the ruler of Poland and Lithuania Sigismund Augustus were first editions, the so-called editio princeps, of Coxcie’s designs. Their exceptional standing is confirmed by the number of replicas made from them recorded from the 1560s through about 1700. Thanks to the availability of the Mechelen master’s cartoons, which remained in Brussels and could be copied, new editions and “Baroque transmutations” were woven in various Brussels

I.2.

ABELIO AUKA

Briuselis, apie 1550, pagal Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) kartonus; bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

Užrašas : PER FIDEM ABEL MELIOREM OBTVLIT / DEO HOSTIAM QVAM CAIN. GEN. IIII. HEBR. XI [Tikėdamas Abelis sudėjo Dievui mielesnę auką, nei Kainas. Pradžios knyga 4. Hebr. 11].

467 × 582 cm

ABEL’S SACRIFICE

Brussels, ca. 1550, after a cartoon by Michiel I Coxcie (1499–1592); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556).

Wool, silk, silver thread, and gilt-silver thread; 7–8 warps per cm

Inscription: PER FIDEM ABEL MELIOREM OBTVLIT / DEO HOSTIAM QVAM CAIN. GEN. IIII. HEBR. XI [By faith Abel made an offering more favorable to God than Cain. Gen. 4. Heb. 11].

467 × 582 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 3

Dievas Laimina Nojaus Eim

Briuselis, apie 1550, pagal Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) kartonus; bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos; Jano van Tigemo dirbtuvių (Jan van Tieghem, dirbtuvės veikė apie 1535–1573) ženklas austas žydr ais šilko siūlais; Jano de Kempenero dirbtuvių (Jan de Kempeneer, dirbtuvės minimos 1540–1556) ženklas austas žydrais šilko siūlais.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir sidabriniai auksuoti siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm; papildomas audimas sidabriniais ir paauksuotais siūlais, imituojant siuvinėjimą

Užrašas: DEVS BENEDICIT NOE EIVS[QVE] FILIIS OSTENDITQ[EM] EIS

POSITA/ IN NVBIBVS IRIDEM SIGNV[M] ÆTERNI CV[M] EIS FOEDERIS. GEN. IX [Dievas laimina Nojų ir jo sūnus ir rodo jiems į vaivorykštę danguje kaip amžino susitaikymo su jais ženklą. Pradžios knyga 9].

479 × 612 cm

GOD BLESSING NOAH AND HIS FAMILY

Brussels, ca. 1550, after a cartoon by Michiel I Coxcie (1499–1592); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); workshop marks of Jan van Tieghem (active ca. 1535–1573) – woven in blue silk, and Jan de Kempeneer (mentioned 1540–1556) – woven in light blue silk. Wool, silk, silver thread, and gilt-silver thread; 7–8 warps per cm; additional decorative weave imitating embroidery in gold and silver thread (imitating embroidery)

Inscription: DEVS BENEDICIT NOE EIVS[QVE] FILIIS OSTENDITQ[EM] EIS

POSITA/ IN NVBIBVS IRIDEM SIGNV[M] ÆTERNI CV[M] EIS FOEDERIS. GEN. IX [God blesses Noah and his sons and sets a rainbow upon the clouds as a sign of the eternal covenant with them. Gen. 9].

479 × 612 cm

Nuomonė, kad ši serija turėjusi atsirasti jau užbaigus dvi pirmąsias figūrinių gobelenų grupes, paremta tuo, jog 1553 m. aprašant Vavelio interjerus apie „Babelio bokšto istoriją“ neužsimenama. Ši prielaida atrodo teisinga ir dėl kitos priežasties. Šiame cikle atpažįstame kiek kitokį modelių rinkinį, jame mažiau Antikos reminiscencijų, bet gausu sąsajų su Rafaelio ir jo aplinkos menu. Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, 1499–1592) sumaniai pritaikė komponavimo metodą prie temos, parodydamas grėsmės būseną („Dievo rūstybė“) bei netikrumą ir žmonių tarpusavio supratimo praradimą („Kalbų susimaišymas“, „Žmonijos išblaškymas“). Keturių tarpusavy susijusių gobelenų grupė tobulai užpildo vieną patalpą – tokią kaip Vavelio Zodiako salė.

The opinion that this series must have been made after the first two sets of tapestries had already been completed is based on the fact that there is no mention of the Story of the Tower of Babel in the description of the Wawel interiors from 1553. This assumption appears to be correct for another reason. In this cycle we recognize a slightly different set of models, with fewer references to antiquity, but numerous references to the art of Raphael and his circle. Coxcie skillfully adapted this mode of composition to the message of the subject, depicting a state of danger (Wrath of God ) and uncertainty and loss of understanding between people (Confusion of Tongues; Dispersion of Mankind ). The set of four tapestries fits perfectly in a single interior, such as the Wawel Zodiac Room.

Dievo R Styb

Briuselis, apie 1555–1560, pagal Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) kartonus; bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos; geometrinio ženklo meistro ženklas (kūriniai taip žymėti apie 1545–1570) išaustas aukso siūlais; ženklas D austas aukso siūlais.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm; papildomas audimas sidabriniais ir paauksuotais siūlais, imituojant siuvinėjimą

Užrašas : DESCENDIT AVTEM DOMINVS VT / VIDERET CIVITATEM ET TVRRIM. GENE. XI [O Viešpats nužengė, kad pamatytų miestą ir bokštą. Pradžios knyga 11].

432 × 435 cm

THE WRATH OF GOD

Brussels, ca. 1555–1560, after a cartoon by Michiel I Coxcie (1499–1592); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); workshop mark of the Master of the Geometric Mark (works recorded ca. 1545–1570) – woven in gold thread; mark: D – woven in gold thread.

Wool, silk, silver thread, and gilt-silver thread; 7–8 warps per cm; additional woven decoration with silver and gold thread (imitating embroidery)

Inscription: DESCENDIT AVTEM DOMINVS VT / VIDERET CIVITATEM ET TVRRIM. GENE. 11 [The Lord came down to see the city and tower. Gen. 11].

432 × 435 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 16

VERDIŪROS THE VERDURES II.

Gobelenai, kuriuose kraštovaizdžio fone vaizduojami gyvūnai, vadinami verdiūromis. Verdiūros sudaro gausiausią Žygimanto Augusto kolekcijos grupę. Iš pradinio jų skaičiaus, maždaug 50-ies, dabar yra likę 44. Verdiūrų esama trijų formatų: tai aukšti vertikalūs audiniai (platesni ir siauresni), horizontalūs frizai ir dideli kvadratiniai gobelenai. Tokią įvairovę neabejotinai lėmė noras pritaikyti juos Vavelio pilies ir kitų rūmų interjerams. Tai rodo buvus „tikslinį užsakymą“, o ne įprastą pirkimą. Vertikalūs stačiakampiai audiniai tobulai užpildydavo erdvę tarp langų ir durų, šiose vietose jie matomi ir dabar. Platesni gobelenai galėdavo dengti didesnį sienų plotą. Universaliausios buvo horizontalios stačiakampės verdiūros, kabintos tiesiai po lubomis sudarant friz ą arba naudotos kaip suolų atlošų apdangalai. Skirtingai nei aukštos, apie penkis metrus siekiančios verdiūros, šie horizontal ū s stačiakampio formato gobelenai tiko ir žemesnėms , mažesn ėms patalpoms puošti.

Žygimanto Augusto gobelenų rinkinys su gyvūnais peizažo fone unikalus XVI a. audimo meno istorijoje. Nors tokio tipo gobelenų pasitaikė ir anksčiau, juose niekada nebuvo tokio gausaus ir modernaus zoologijos ir botanikos atlaso. Nepaprastas šuolis gamtos mokslų srityje buvo susijęs su Renesanso žmonių žavėjimusi didžiuoju gamtos teatru, kuris paveikė tiek mokslininkus, tiek menininkus, dokumentavusius fauną ir florą. Vavelio verdiūrose matoma naujoviškai, realistiškai vaizduojamų augalų (įvairių rūšių medžių, vaisių ir gėlių) bei daugybės gyvūnų (daugiau nei 200 rūšių) ir naujai suvokiamo peizažo sintezė. Tai aprėpė visus augalų bei gyvūnų pasaulio elementus ir sukūrė nuostabią iliuzinę viziją. Dėl šios erdvinės trimatės vizijos su šviesa modeliuojama giluma ir planų gradacija aptariamų gobelenų peizažą galima laikyti proveržiu to meto tapybos istorijoje. Tuo šie darbai lenkia novatoriškus vadinamosios Frankentalio mokyklos atstovų – Rulanto Saverio (Roelant Savery) ir Giliso van Koninkslo (Gillis van Coninxloo) – kūrinius.

Audiniuose matomi augalų ir gyvūnų atvaizdai, tuometinių meno ir mokslo pasiekimų faunos ir floros

The largest group of hangings in the Sigismund Augustus collection comprises tapestries with animals in landscapes, called verdures. Of the original fifty or so pieces, forty-four survive to the present day. They were made in three formats—long, vertical textiles (some wider, some narrower), horizontal friezes, and larger, nearly square tapestries. The reason for the differentiation was that they were custom-designed to fit the walls of the rooms of Wawel Castle and other palaces. Such a measures are always indicative of a “bespoke commission” rather than a routine purchase. The vertical, rectangular textiles perfectly filled the spaces between the windows and doors, the same places they can be admired today. The wider tapestries covered larger areas of the walls. The most universal were the horizontal verdures, which could be hung just below the ceiling to form a frieze, or lower down to serve as seatbacks for benches. Unlike the huge tapestries which measured about 5 meters in height, these horizontal tapestries could also be displayed in smaller rooms with lower ceilings.

Sigismund Augustus’ set of tapestries with animals in landscape settings was absolutely unique in the history of sixteenth-century weaving art. Even if this type of tapestry had precedents, such a magnificent, up-to-date, zoological and botanical atlas had never been produced before. The extraordinary growth of the natural sciences had its source in the fascination of the people of the Renaissance with the great theater of nature. It affected the scholarly community as much as the artists, who documented flora and fauna for them. The Wawel verdures synthesized the latest realistic representations of plants (all kinds of trees, fruits, and flowers) and countless animal specimens (more than 200 species) with a completely new landscape formula. Embracing all the elements of the plant and animal kingdoms, it created a magnificent illusionistic vision. This spatial, threedimensional vision, with depth and gradation created through atmospheric perspective and light, makes the

Leopardo Kova Su Lokiu

Briuselis, apie 1550–1560, pagal dailininko iš Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550) ir Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) aplinkos kartonus, galimai Žano II Tonso (Jan II Tons, g. 1503, minimas 1551–1569) arba Gijomo Tonso (Guillaume Tons, XVI a. II p.); Briuselio miesto ženklas BB ; neidentifikuotų dirbtuvių ženklas austas aukso siūlais, menkai išlikęs.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

155 × 388 cm

Leopard Fighting A Bear

Brussels, 1550–1560, after a cartoon by an artist from the circle of Pieter Coecke van Aelst (1502–1550) and Michiel I Coxcie (1499–1592), probably Jan II Tons (b. 1503, recorded in 1551–1569) or Guillaume Tons (active after 1550); Brussels town mark BB ; workshop (unidentified) mark woven with gold thread (fragmentarily preserved).

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm

155 × 388 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 19

II.8.

DU LEOPARDAI

Briuselis, apie 1550–1560, pagal dailininko iš Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550) ir Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) aplinkos kartonus, galimai Žano II Tonso (Jan II Tons, g. 1503, minimas 1551–1569) arba Gijomo Tonso (Guillaume Tons, XVI a. II p.); bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514 –1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos; Briuselio miesto ženklas BB ; geometrinio ženklo meistro ženklas (kūriniai taip žymėti apie 1545–1570) austas žydr ais šilko siūlais.

Vilna, šilkas, sidabro ir paauksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

441 × 173 cm

TWO LEOPARDS

Brussels, 1550–1560, after a cartoon by an artist from the circle of Pieter Coecke van Aelst (1502–1550) and Michiel I Coxcie (1499–1592), probably Jan II Tons (b. 1503, recorded in 1551–1569) or Guillaume Tons (active after 1550); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); Brussels town mark BB ; workshop mark of the Master of the Geometric Mark (works recorded ca. 1545–1570) – woven in blue silk.

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm

441 × 173 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 58

Peizažo fragmente užfiksuota saulės nušviesta miško laukym ė su vaizdu į atvirą lygumą ir vingiuojančią upę. Horizonte matyti pastatai ir bažnyčios bokštas. Pirmame plane pavaizduotas plėšrus leopardas (pantera) žvelgia į panašaus gyvūno, klajojančio lankoje, pusę.

Šie plėšrūnai mėgstami Vavelio verdiūrų kūrėjų (inv. Nr. 19 , 58 ir 62). Puošnus dėmėtas katinių šeimos plėšrūnų kailis ir turtinga ikonografija, pastebima nuo Lombardijos zoologo Džovanio de Grasio (Giovanni de’Grassi, apie 1350–1398) laikų, užtikrino jiems populiarumą naujųjų laikų gobelenuose, kuriuose vaizduojami gyvūnai. Atrodo, šiame audinyje n ėra simbolinių poteksčių, kuri ų galima rasti gobelene iš Vavelio kolekcijos „Drakono kova su pantera“ (inv. N r. 38).

The sliver of landscape depicts the sunlit edge of a forest opening onto a vast open plain with a winding, meandering river. Some buildings and a church steeple are visible on the horizon. In the foreground a panther (leopard) looks towards a similar animal prowling in the meadow in the middleground.

These are the favored predators in the Wawel verdures (inv. No. 19 , 58 and 62). The decorative, spotted fur of these felines and their rich iconography, dating back to the Lombard sketchbooks of Giovanni de’Grassi (ca. 1350–1398) ensured their great appeal in early modern animal tapestries. This hanging seems to lack the symbolic overtones that we read in the Wawel tapestry Dragon Fighting a Panther (inv. No. 38).