Gimtadienis ar brandos liudijimas?

Kelios Vilniaus istorijos detalės

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) vaikaičio Vytauto XIV–XV a. sandūroje statyta mūrinė Vilniaus Aukštutinė pilis. Pilies kalnas bei Vilnios ir Neries upės saugojo papėdėje dar XIII a. pabaigoje pradėtos statyti pirmos Lietuvoje mūrinės pilies prieigas. Dabar šios pilies vietoje – atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Vytauto Abramausko nuotrauka, 2011

The brick Vilnius Upper Castle built by Vytautas, the grandson of Grand Duke of Lithuania Gediminas (1316–1341), at the turn of the 14th–15th centuries. Castle Hill and the Vilnia and Neris rivers protected the approaches to the first brick castle in Lithuania at the base of the hill, construction of which began at the end of the 13th century. The reconstructed Palace of the Grand Dukes of Lithuania is now on the site of this castle. Photograph by Vytautas

Graži legenda pasakoja, kad prie Vilnios upės medžioti atvykęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) nakvoti apsistojo Šventaragio slėnyje ir čia susapnavo pranašišką sapną, nulėmusį Vilniaus įkūrimą1. Šiemet, 2023 m., minima Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktis. Prieš 700 metų didysis kunigaikštis Gediminas iš Vilniaus pilies rašė laiškus Vakarų Europos miestams – kvietė atvykti amatininkus, pirklius bei žemdirbius ir sutiko, kad Lietuva priimtų krikščionybę, jei būtų sustabdyti kryžiuočių puolimai.

Vienas pagrindinių Senojo Vilniaus panoramos akcentų – Aukštutinė pilis – į daugelio vilniečių ir miesto svečių atmintį įsirėžė kaip senosios istorijos reliktas, susiejantis miesto įkūrimo legendą su sapną regėjusiu didžiuoju kunigaikščiu Gediminu. Tačiau iki mūsų dienų išlikusi mūrinė pilis buvo statyta ne Gedimino, bet jo anūko, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392/1401–1430), praėjus apie 60 metų nuo senelio mirties, maždaug XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje.

Tai kurgi buvo Gedimino pilis ir kur kūrėsi ankstyviausias miestas?

Viename iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškų minima, kad 1323 m. spalio 2 d. taikos sutartis su Vokiečių ordinu ir Rygos miestu buvo sudaryta „mūsų Vilniaus pilyje“2 . Šioje pilyje buvusioje menėje 1324 m. lapkričio mėnesį didysis kunigaikštis Gediminas priėmė popiežiaus legatus, čia buvusi ir svetainė, kur buvo apgyvendinti pasiuntiniai. Vis dėlto laiškuose nepažymėta, ar tai medinė ar mūrinė pilis.

Dabar žinoma, kad Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, buvusi ant Pilies kalno, Žemutinė, juosusi Pilies kalną iš šiaurės, vakarų ir pietų pusių, bei 1390 m. sudeginta Kreivoji pilis, buvusi dabartinio Kalnų parko kalvyno teritorijoje. Šios pilys įkurtos gynybai patogioje Medininkų

2023, p. 45.

Rėminės konstrukcijos medinio pastato dalis – kampinis statramstis, dviejų sienų ir grindų lentos. Atliekant dendrochronologinius tyrimus nustatyta, kad lentos namo statybai kirstos 1259 metais. Kol kas tai seniausias tiksliai datuotas statinys Vilniaus pilių teritorijoje, rastas dabartinio keleivinio keltuvo į Pilies kalną žemutinėje aikštelėje. Vytauto Abramausko nuotrauka, 2003

Part of the frame-based wooden building –a corner stud, two wall and floor boards. Dendrochronological research revealed that boards for the building’s construction came from trees felled in 1259. This makes it the oldest accurately dated structure in the Vilnius Castles territory thus far, found at the lower station of the present-day funicular up to Castle Hill.

Keturių medinio užstatymo lygių liekanos Pilies kalno šiaurinėje papėdėje, dabartinio keleivinio keltuvo į Pilies kalną žemutinėje aikštelėje. Toje pačioje vietoje mediniai pastatai statyti nuo XIII a. septintojo dešimtmečio iki XIV a. trečiojo dešimtmečio. Vytauto Abramausko nuotrauka, 2003 aukštumos šiaurinės dalies – Vilniaus kalvyno – zonoje, jo reljefui turėjo įtakos paskutinio ledyno tirpsmo bei vėlesnis Vilnios ir Neries upių slėnių erozinis poveikis. Kalvyną supančių upių srovė į pietvakarius nuo dabartinio Vilniaus Aukštutinės pilies kalno suformavo ir apie 180 m ilgio ir 30–40 m pločio sausumos kyšulį.

Remains of four levels of wooden construction at the northern foot of Castle Hill, at the lower station of the present-day funicular up to Castle Hill. Wooden buildings were being constructed at the same site from the 1260s to the 1320s.

Kyšulys (kartais dar vadinamas ragu) buvo panašus į siaurą kalvą, jo statūs šlaitai siekė apie 6 m aukščio. Vilnios vaga apjuosta vieta jau nuo ankstyviausių laikų buvo patogi gynybai ir gyvenimui. Pilies kalno papėdėje aptikti titnaginiai įrankiai ar jų ruošiniai, akmeniniai kirvukai ir buožės leidžia teigti, kad čia pirmieji gyventojai stovyklas buvo įsirengę jau Naujojo akmens amžiaus (Neolito) ir Bronzos amžiaus sandūroje. Kalvyno aikštelėse ir daugiausia Pilies kalno papėdėje aptikti pavieniai metalo ir stiklo radiniai, Senovės Romos imperatorės Faustinos II (145–175) moneta rodo, kad pirmaisiais amžiais po Kristaus čia pradėjo kurtis ir nuolatiniai gyventojai. Maždaug nuo V iki IX a. senoji gyvenvietė jau apėmė Pilies kalno aikštelę ir pietvakarinėje papėdėje buvusį kyšulį. Čia, dabartinių Valdovų rūmų vidinio kiemo ir Katedros vietoje, išliko gyventojų ūkinės veiklos pėdsakų ir gausybė archeologinių artefaktų – lipdytos keramikos puodų šukių grublėtu ir lygiu paviršiais, molinių verpstukų, pavienių kitų radinių – ietigalių, pjautuvėlių, akmeninių trinamųjų girnų

Manoma, kad ant Pilies kalno jau I tūkst. viduryje galėjo būti ir įtvirtinimų, tačiau jų pėdsakų nerasta. Tyrimų duomenys rodo, kad didžiausi žemės judinimo darbai Pilies kalno aikštelėje buvo vykdomi 1224–1252 m. laikotarpiu. Galima spėti, kad šie darbai susiję jau su istorinių laikų medinės pilies ar kitų įtvirtinimų statybos darbais, kurių pėdsakai pradingo XIV–XV a. sandūroje, statant mūrinę Aukštutinę pilį.

Žvelgiant į archeologinius radinius, aptiktus Pilies kalno papėdėje, ankstyviausios medinių pastatų liekanos fiksuotos Senojo arsenalo teritorijoje. Čia vykę kasinėjimai atskleidė, kad šiaurinė papėdė buvo gana intensyviai užstatyta mediniais pastatais. Jų rasta po Senojo arsenalo