Auksinis žiedas The Gold Ring

XIII a. pab.; auksas, emalis

Aukso, sidabro ir vario lydinys (aukso kiekis lydinyje – 91,57 proc.)

Matmenys: žiedo skersmuo 2,15 x 2,25 cm; lankelio plotis 0,4 cm, storis 0,2 cm; svoris 6,2 g

Late 13th century; gold, enamel

Gold, silver and coper alloy (quantity of gold in the alloy – 91.57 percent)

Dimensions: ring diameter 2.15 x 2.25 cm; band width 0.4 cm, thickness 0.2 cm; weight 6.2 g

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 1680, 1681

Per archeologinius tyrimus Vilniuje rasti 24 XIII–XVII a. datuojami auksiniai juvelyriniai dirbiniai, iš jų 18 – Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje (žiedai, apkalai, dekoratyvi detalė, grandinėlė, kutas, perlas su aukso vielute). Tai labai reti radiniai, kai kurie jų puošti ir brangakmeniais (granatu, rubinu, deimantu, turkiu).

XIII–XVII a. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje dirbo auksakaliai – per archeologinius tyrimus čia rasta tauriųjų ir netauriųjų metalų juvelyrinių dirbinių, išsiskiriančių puikia kokybe, naudotomis technologijomis ir medžiagomis, taip pat aptikta meistrų naudotų darbo priemonių (liejimo formelių, tiglių). Papuošalai lieti, kalstyti, graviruoti, dekoruoti nielu ir įvairių spalvų emaliais (žydru, baltu, juodu, tamsiai žaliu, raudonu), ornamentais (augaliniu, geometriniu, antropomorfiniu).

Seniausias auksinis dirbinys – žiedas, datuojamas XIII a. devintuoju dešimtmečiu. Per archeologinius tyrimus jis aptiktas prie dabar parodoje eksponuojamo medinio pastato. Žiedas juostinis, pagamintas iš aukštos kokybės aukso lydinio, puoštas įgilintu augalo šakelių ornamentu. Tokie augaliniai motyvai yra tipiški Viduramžių laikotarpio Europos meno kūrinių, taip pat ir auksakalystės dirbinių dekoro elementai. Pristatomo žiedo ornamentas užpildytas melsvu emaliu.

Puiki metalo lydinio, iš kurio pagamintas papuošalas, kokybė, meistriškas juvelyro darbas ir radimo aplinkybės leidžia kelti prielaidą, kad žiedas priklausė aukšto socialinio sluoksnio atstovui.

Panašiu laikotarpiu, 1292 m. vasario 13 d., Rygos skolų knygoje paminėtas ir pirmasis

Lietuvoje auksakalys Jokūbas ( Jacobus aurifaber regis Lettowi ).

Nuo XV a. pabaigos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje buvusios auksakalių dirbtuvės minimos istoriniuose šaltiniuose – valdovų dvaro Vilniuje sąskaitose.

Archaeological research in Vilnius has thus far uncovered 24 gold items of jewellery dating to the 13th–17th centuries, 18 of which were found in the Vilnius Lower Castle territory (rings, mounts, a decorative detail, a chain, a tassel, a pearl with a golden wire). These were very rare artefacts, some of which were also decorated with gemstones (garnet, ruby, diamond, turquoise).

Goldsmiths worked in the Vilnius Lower Castle territory in the 13th–17th centuries – jewellery items made from noble and base metals were found here during archaeological excavation work that stood out for their exceptional quality, also the technologies and materials used in their production, along with certain items (moulds, crucibles) that the masters would have used when creating these fine objects. Jewellery would be cast, hammered (repoussé), engraved, decorated with niello or variously coloured enamels (blue, white, black, dark green, red) and ornaments (plant, geometric, anthropomorphic).

The oldest gold item – a ring – dates to the 1280s. It was found near the wooden building featured in this exhibition during archaeological research. It is a banded ring, made from a high quality gold alloy, decorated with a deepened foliage branch ornament. Similar plant motifs are typical decor elements found on medieval European artworks, as well as goldsmithery items. This particular ring’s ornament has also been filled in with a bluish enamel.

The excellent alloy of metals from which this item of jewellery was crafted, its quality, the masterful craftsmanship of the goldsmith and the circumstances of where it was found all allow presuming that the ring belonged to a representative of a high social estate.

At a similar time, the first goldsmith in Lithuania, Jokūbas ( Jacobus aurifaber regis Lettowie), was mentioned in the Riga book of debts on February 13, 1292.

The goldsmithery workshops established at the residence of the Lithuanian grand dukes at the end of the 15th century were mentioned in historical sources, namely, the book of expenses of the ruler’s court in Vilnius.

Naudota literatūra / Literature

Gliebutė R. XIII –XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis . Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2022, interneto prieiga: https://doi.org/10.15388/vu.thesis.409 [žiūrėta 2023-02-01].

Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, Vilnius, 2015, in: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslinis archyvas, b. ATA 69/1.

Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė. XV–XIX amžius , Vilnius, 2001.

Dr. Rasa Gliebutė