19 minute read
II. 2. VERDURE WITH AN OSTRICH
Workshop: Jan Raes the Elder (1574–1651), Brussels, Flanders
Cartoon author: Jakob Savery (1566–1603)
Advertisement
Period of creation: ca 1600
Dimensions: 336 x 238 cm
Materials: silk, wool
Warp density: 8 or 9 threads per 1 cm
Signature: none
Inv. no. VR-130
This tapestry was acquired on November 21, 2006 at the Bernard Blondeel Kunsthandel N.V. antique dealership in Antwerp (Belgium) by the Lithuanian National Museum of Art. On May 27, 2009 they transferred the tapestry to the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania
The decorative, elegant verdure depicting birds and animals in natural surroundings belongs to the group of verdures popularised during the Renaissance. 206 An ostrich appears in the foreground of the compostion. A nightingale sits hidden in the foliage in front of the ostrich. A smaller-in-scale pair of turkeys is composed behind the ostrich, whose pose and illustration are similar to the birds depicted in Sigismund Augustus (1544/1548–1572) verdure Turkeys. To the left of the ostrich in a den under the roots there is a curled up cat or lynx devouring a bird it has just hunted, while on the right there are figures of tiny, unrecognisable animals. The central composition is framed from both sides by lithe stylised trees with fruit. In the background, in a clearing between the trees, a distant panoramic view opens up to reveal a stream, forest-clad hills with steps climbing up their slopes, castle ensembles and fragments of single castlets. At the top of the composition we see the sky and the sun peering through the clouds. Our attention turns to the depiction of the animals, displaying a combined naturalistic and fantastical treatment. The illustration of the main figure – the ostrich – is rather accurate and realistic, while the modelling of details is stylised and decorative. The stylisation of its neck, body and wings bears association with
Dėmesį atkreipia gyvūnų vaizdavimas, jungiantis natūralistinę ir fantastinę traktuotę.
Pagrindinės figūros – stručio – piešinys gana tikslus ir realistinis, o detalių modeliavimas stilizuotas ir dekoratyvus. Kaklo, kūno ir sparnų plunksnų stilizacija asocijuojasi su žuvų žvynų motyvu, blauzdos dekoruotos rombų ornamentu. Labai išraiškingas ir charakteringas katės (arba lūšies) piešinys; jame pavaizduoti demonizacijos elementai asocijuojasi su Piterio van Alsto aplinkos verdiūrų fantastiniais ir stilizuotais gyvūnais, taip pat su Žygimanto Augusto verdiūrų kolekcija.
Gobelene komponuojamus paukščius ir gyvūnus supa tiksliai nupiešti plastiški žolynai ir gėlės. Jie įvairaus mastelio, siluetų, faktūrų ir spalvų.
Leideno universiteto profesoriui daktarui emeritui
Polui Smitui (Paul J. Smith) pavyko nustatyti gobeleno pirmavaizdį ir siužetą. Gobelene pavaizduota scena yra neabejotinai paremta Markuso Gerartso (Marcus Gheeraerts, apie 1520–1590) raižiniu iš leidinio „De Warachtighe fabulen der dieren“ (Tikros pasakėčios apie gyvūnus), išleisto 1567 m. Briugėje. Įsigytasis gobelenas atkartoja pasakėčios „Strutis ir lakštingala“ iliustraciją.
Šis pasakėčių rinkinys sukurtas dviejų Briugės gyventojų, tai yra jau minėto iliustratoriaus Markuso Gerartso ir poetinių pasakėčių autoriaus Eduardo Dene (Eduard de Dene, apie 1505–1578). Savo laiku šis rinkinys buvo labai novatoriškas, palyginti su tuo, kas buvo įprasta, – tiek turinio, tiek knygos istorijos požiūriu: tradicinė ezopinė medžiaga buvo papildyta skoliniais iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, gamtos istorijomis. Iliustracijos sukurtos naudojant naują oforto techniką 207 Išverstos į prancūzų, lotynų ir vokiečių kalbas XVI a. jos paplito visoje Europoje208
Pasakėčioje „Strutis ir lakštingala“ vaizduojamas dviejų paukščių dialogas. Strutis giriasi savo plunksnų grožiu. Lakštingala atsako, kad, nors neturi puikių plunksnų, jos giesmė pradžiugina žmoniją ir įkvepia meilę, o stručio plunksnos tarnauja tik žmogaus tuštybei.
Centrinę kompozicijos dalį rėmina labai puošnus platus bordiūras, kurio ornamentikoje susipina stilizuoti grotesko motyvai, amūriukų figūrėlės ir natūraliai pavaizduotos gėlės. Kiekvieną bordiūro juostą the fish scale motif, its thighs are decorated in a rhombus ornament. The illustration of the cat (or lynx) is also very expressive and characterful; the elements of demonisation here can be associated with the fantastical and stylised animals appearing in the verdures of Pieter van Aelst (1502–1550), as well as with the verdure collection of Sigismund Augustus. Accurately drawn, plastic grasses and flowers surround the birds and animals depicted in the tapestry. The plants are of various scales, silhouettes, textures and colours.
207 Smith J. P. A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania), rankraštis, 2022, p. 2.
208 Geirnaert D. „Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century Fable-Illustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries“, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours Essais en hommage à Paul J. Smith, eds. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209.
The Leiden University professor Doctor Emeritus Paul J. Smith managed to determine the tapestry’s prototype and narrative. The scene we see in this tapestry is undoubtedly based on one of the engravings by Marcus Gheeraerts (ca 1520–1590) in the publication De Warachtighe fabulen der dieren (The Truthful Fables of the Animals), released in 1567 in Bruges. The acquired tapestry repeats the illustration from the fable The Ostrich and the Nightingale.
This anthology of fables was created by two residents of Bruges – the afore-mentioned illustrator Marcus Gheeraerts and the poetic fable author Eduard de Dene (ca 1505–1578). In its day, this anthology was seen as very innovative, compared to what had been acceptable, both in terms of its content and in terms of the history of books: traditional Aesopian material was enhanced with loaned elements from other sources, such as stories of nature. The illustrations were created using the new etching technique. 207 Thanks to translations into French, Latin and German, in the 16th century these stories spread throughout all of Europe.208
The fable The Ostrich and the Nightingale depicts a dialogue between the two birds. The ostrich is boasting of the beauty of its plummage. The nightingale responds that while it does not have such fine feathers, its song delights humankind and inspires love, whereas the ostrich’s feathers only pander to man’s vanity.
The central part of the composition is framed by a very ornate, wide border, its ornamentation combining stylised grotesque motifs, small putto figures and naturally portrayed flowers. Cartouches and medallions are inserted into each side of the border, their own borders featuring distinct Renaissance and Baroque elements.
Strutis ir lakštingala
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 105 pasakėčia, p. 212.
Šaltinis gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
The Ostrich and the Nightingale
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 105, p. 212.
Source gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France skaido kartušai ir medalionai, kurių rėmuose – ryškūs renesanso ir baroko elementai. Juose komponuojamos mažos siužetinės scenos iš to paties Polo J. Smito įvardyto pasakėčių rinkinio ir kitų pasakėčių. Viršutinio bordiūro centriniame medalione pavaizduotas gandras, kišantis snapą į ilgakaklį ąsotį, ir veiksmą stebinti lapė. Sekdami pagal laikrodžio rodyklę į dešinę, toliau matome vanagą ir lakštingalą, už jų varną ir avį. Ketvirtajame segmente vaizduojamas drakonas arba renesanso salamandra. Penktajame segmente matome ežiuką ir gyvatę. Šeštajame – Baziliską ir žebenkštį. Septintajame – varną ir lapę, o aštuntajame – Feniksą 209
Inside these cartouches and medallions are small narrative scenes from the same collection of fables identified by Paul J. Smith, as well as other fables. The central medallion of the top border band shows a stork, poking its beak into a long-necked pitcher and a fox watching the action unfold. Going clockwise, next we see a hawk and a nightingale, then – a crow and a sheep. The fourth segment depicts a dragon or a Renaissance salamander. The fifth segment features a hedgehog and snake. The sixth – a basilisk and a weasel. The seventh has a crow and a fox, and the eighth – a phoenix.209
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 73 pasakėčia, p. 148. Šaltinis gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France
The Hawk and the Nightingale.
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 73, p. 148. Source gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France
Gandras ir lapė
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 91 pasakėčia, p. 180. Šaltinis gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
The Stork and the Fox.
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 91, p. 180. Source gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
Lapė ir varna
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 70 pasakėčia, p. 142. Šaltinis gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
The Fox and the Crow
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 70, p. 142. Source gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
Ežiukas ir gyvatė
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 33 pasakėčia, p. 68.
Šaltinis gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
The Hedgehog and the Snake
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 33, p. 68.
Source gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
Varna ir avis
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 18 pasakėčia, p. 38. Šaltinis gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
The Crow and the Sheep
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 18, p. 38. Source gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France
Baziliskas ir žebenkštis.
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 1 pasakėčia, p. 4. Šaltinis gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
The Basilisk and the Weasel
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 1, p. 4.
Source gallica.bnf.fr /
Bibliothèque nationale de France
Paukštis Feniksas.
„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 103 pasakėčia, p. 208. Šaltinis gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France
The Phoenix
De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 103, p. 208. Source gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France
Ši verdiūra neabejotinai susijusi su peizažų fone esančia gyvūnų grupe, datuojama XVI a. viduryje ir antroje pusėje, kai išaugęs susidomėjimas zoologija susiliejo su bestiarijų palikimu, apimančiu ir pasakiškus, ir biblinius elementus. Nors šiandien mums jie atrodo labai paprasti, savo laiku juose buvo užkoduota svarbi didaktinė žinia. Strutis, Jobo knygoje pavaizduotas kaip kvailas, neatsakingas gyvūnas (Jobo 39: 1–30)210, atrodo, vaizduoti nevertas gyvūnas. Įžvalgi Merčedesos Vialės Ferero (Mercedes Viale Ferrero) studija paaiškina situaciją. Šv. Jeronimas išaiškino, kad stručiams trūko tik žodinės išminties. Kontrreformacijos rašytojai išvystė mintį, kad paprastos sielos Dievą gali pažinti daug lengviau, jei pasitiki jo apvaizdu211
Atkreiptinas dėmesys į įdomią spalvinę bordiūro traktuotę. Dešinės bordiūro pusės fonas yra raudonas, kairės – mėlynas. Bordiūrą rėmina siauros mėlynos juostos, puoštos stilizuotomis liūtų galvomis ir akantų lapų ornamentu. Tikėtina, kad gobelenas priklausė 12 audinių serijai, kurioje, be stručio, dar buvo vaizduojamas dramblys, leopardas, raganosis, liūtas, drakonas ir beždžionės.
Rasų šeimos dirbtuvės 1580–1650 m. buvo vienos svarbiausių Briuselio audyklų, o Janas Rasas Vyresnysis, kurio dirbtuvėse išausta ši verdiūra, 1634–1635 m. ėjo Briuselio burmistro pareigas. Jo audyklose buvo išaustos tokios serijos kaip „Apaštalų darbai“ ir „Samsono gyvenimas“, o bendradarbiaujant su Jakobo (Žako) Gebelso dirbtuvėmis – gobelenų serijos pagal Peterio Pauliaus Rubenso kartonus: „Decijaus Murio gyvenimas“ ir „Eucharistijos triumfas“212, „Tobijo istorija“ (Delftas, „Prinsenhof“), išaustos šiose dirbtuvėse apie 1600 m., su tokiais pat bordiūrais. Kartonų autorius Jakobas Saveris (1566–1603213) – gerai žinomas Nyderlandų tapytojas, pasak Karelio van Manderio, buvęs geriausias Hanso Bolo (Hans Bol, 1534–1593) mokinys ir savo brolio Rulanto Saverio (Roelant Savery, 1576–1639) mokytojas.
210 Prieiga internetu: https://www.jw.org/lt/biblioteka/biblija/nwt/turinys/ jobo/39/#v18039013-v18039018 (žiūrėta 2022-09-03).
211 Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chonicle Books, 1992, p. 130; Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella“, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14-15 décembre 1972 Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45 (1973; offprint, Brussels, 1974), p. 97, 99, nr. 72.
This verdure is unquestionably related to the group of animals depicted in the landscape scene of animals in the background, dated to the middle and second half of the 16th century, when an increased interest in zoology merged with the legacy of the Bestiaries, including both fantasy and biblical elements. Even though they may appear quite simple by today’s standards, in their time they carried an important didactical message encoded within. The ostrich, depicted in the Book of Job as a foolish, irresponsible animal (Job 39: 1–30),210 hardly comes across as an animal worthy of depiction. The insightful study by Mercedes Viale Ferrero explains the situation. St Jerome had explained that ostriches simply lacked verbal wisdom. Counter-Reformation writers developed the idea that it was easier for ordinary souls to know God by believing in His divinity.211
We should note the interesting colour treatment used for the border. The background on the right side of the border is red, while the left side is blue. The border is framed by a narrow blue band, decorated with a stylised lion’s head and acanthus leaf ornament. It is likely that the tapestry belonged to a series of 12 textiles, which besides the ostrich also included depictions of an elephant, leopard, rhinocerus, lion, dragon and monkeys.
The Raes family workshop was one of the most important weaving houses in Brussels in 1580–1650, while Jan Raes the Elder, at whose workshop this verdure was woven, held the position of burmeister of Brussels in 1634–1635. His weaving house manufactured series such as The Acts of the Apostles and The Life of Samson, while in cooperation with the workshop of Jacob (Jacques) Geubels, he manufactured series based on cartoons by Peter Paul Rubens (1577–1640): The Decius Mus Cycle and The Triumph of the Eucharist212 and The Story of Tobias (Delft, Prinsenhof) were woven at this workshop in around 1600 and feature the same type of borders. The cartoon author Jakob Savery (1566–1603) 213 was a well-known Dutch Netherlands painter, who according to Karel van Mander was the
210 https://www.jw.org/lt/biblioteka/biblija/nwt/turinys/jobo/39/ #v18039013-v18039018 (accessed on 03-09-2022).
211 Gray Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chonicle Books, 1992, p. 130; Ferrero Viale M. V. “Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella”, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14–15 décembre 1972 Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45 (1973; offprint, Brussels, 1974), p. 97, 99, no. 72.
212 Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999, p. 368.
213 In different sources, the artist’s years of birth and death vary by 1–2 years.
Pana S Audiniai
Viena panaši analogija žinoma iš Franso Hogenbergo graviūros, vaizduojančios Karolio V (1516–1556) abdikaciją Briuselyje 1555 m. spalio 25 d. Istorinėje scenoje parodomi patalpą puošę gobelenai – didelės kvadratinės verdiūros, kuriose pavaizduoti žvėreliai peizažo fone. Galimas jų išaudimo laikotarpis – prieš 1555 m214 Antra panašių verdiūrų grupė – septynių vienetų serija, priklausanti Boromiejų (Borromeo) šeimai ir saugoma Belos saloje netoli Milano, Boromiejų giminės pilyje. Šią kolekciją pirmą kartą publikavo Marselis finest pupil of Hans Bol (1534–1593) and the teacher of his brother, Roelant Savery (1576–1639).
Rėtlisbergeris (Marcel Reothlisberger)215 1967-aisiais.
Tačiau šioje serijoje visai nėra žmogaus pėdsakų, jokių architektūros detalių, tiltų ar keliukų. Tarp stilistiškai panašių gobelenų taip pat minėtini Žygimanto Augusto gobelenai. Biblinėse serijose ir verdiūrose vaizduojami gyvūnai. Jų panašumą su Baromiejų šeimos audiniais aptarė jau minėtas M. Rėtlisbergeris.
Kiti žinomi panašūs audiniai priklauso De Vito (De Wit) ir Bernardo Blondelo (Bernard Blondeel) kolekcijai 216. Tai verdiūra, vaizduojanti vienaragį, kovojantį su liūtu ir leopardu (340 x 462 cm). Ji išausta tose pačiose J. Raso II dirbtuvėse 1625-aisiais, joje taip pat nėra žmogaus veiklos pėdsakų, tačiau kompozicinė schema ir gyvūnų traktuotė, jungiant realizmą ir dekoratyviąją stilizaciją, panašios. Antra šiai kolekcijai priklausanti verdiūra vaizduoja arklį, kovojantį su liūtais (315 x 355 cm). Išausta 1600 m. Tačiau jos piešinys ir kompozicija daug primityvesni, labiau stilizuoti. Beveik identiškas figūras mūsų verdiūroje vaizduojamam stručiui matome San Fransisko muziejaus kolekcijos verdiūroje „Stručiai“ (343 x 251 cm, inv. nr. 3748)217. Joje pavaizduota stručių pora. Vienas jų žvelgia į kiaušinius, antrasis skanauja ant kekės kabančias vynuoges. Stručių galvos, snapo piešinys, ornamentinis plunksnų modeliavimas yra tokie patys kaip įsigytame gobelene. Juos taip pat supa kalakutai. Du didesnio mastelio kalakutai (kalakutas su kalakute) vaizduojami kompozicijos pirmojo plano dešiniajame kampe. Kitas, mažesnio mastelio kalakutų pulkelis, kaip ir mūsų gobelene, vaizduojamas pievoje, giraitės properšoje.
214 Hennel-Bernasikowa M. „Animal and Landscape Arrases“, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 185, 186.
215 Roethlisberger M. „La tenture de la licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, t. 82, 1967, p. 85–115.
216 Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.
217 Bennet A. G. Five Centuries of Tapestry from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–131.
Similar Textiles
One similar analogue is known from an engraving by Frans Hogenberg (1540–1590) depicting the abdication of Charles V (1516–1556) in Brussels on October 25, 1555. The historic scene shows the tapestries that decorated the hall – large square verdures featuring animals amid natural scenery. Their possible time of weaving was before 1555.214
A second group of similar verdures is a series of seven textiles belonging to the Borromeo family kept at Isola Bella near Milan, in the Borromeo family palace. This collection was first publicised by Marcel Röthlisberger215 in 1967. However, this series shows absolutely no traces of humans, no architectural details, bridges or roads. Among the stylistically similar tapestries, we could also mention the tapestries of Sigismund Augustus. His biblical series and verdures do depict animals. Their similarity to the Borromeo textiles was also discussed by the afore-mentioned Röthlisberger.
Other similar textiles we know of belong to the collection of De Wit and Bernard Blondeel, 216 namely, a verdure depicting a unicorn fighting a lion and leopard (340 x 462 cm). It was woven at the same workshop of Jan Raes II in 1625, and similarly does not contain any trace of human activity, however the compositional scheme and treatment of the animals, combining realism and decorative stylisation, are similar. The second verdure belonging to this collection depicts a horse fighting lions (315 x 355 cm). It was woven in 1600, however here the illustration and composition are much more primitive and far more stylised.
We can see figures almost identical to those of the ostrich depicted in our verdure in the Fine Arts Museums of San Francisco collection’s verdure titled Ostriches (343 x 251 cm, inv. no. 3748). 217 It shows a pair of ostriches. One is gazing upon the eggs, the second is eating grapes hanging from a bunch. The heads of the ostriches, the illustration of the beak and the ornamental modelling of the plummage are the same as in the acquired tapestry. They are also surrounded by turkeys. Two larger scale turkeys (a cock and a hen) are depicted in the right corner of the foreground. Another, smaller scale, flock of turkeys is shown amid a grassy backdrop, in a glade clearing, just like in our tapestry. The treatment of plants in the foreground is similar, however the species of plants shown differs. The composition of the tree trunks closing off the sides in both tapestries and the stylisation of foliage is also different. They are more decorative in the acquired tapestry, and more elemental, lush and with thicker trunks in the comparable tapestry.
Panašus augalų priekiniame plane traktavimas, tačiau vaizduojamų augalų rūšys skirtingos. Skiriasi ir abiejų gobelenų kompoziciją šonuose uždarančių medžių kamienų ir lapijos stilizavimas. Įsigytame gobelene jie dekoratyvesni, o lyginamame – gaivalingesni, vešlesni, storesnių kamienų.
2007 m. gobelenas restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atlikti cheminiai ir technologiniai tyrimai (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė).
Restauruojant nusiurbtos dulkės, pridygsniuotas restauracinis lininis audinys, sutvirtintos įplyšusios vietos. Restauravo D. Valujevičienė, E. Jazbutienė ir E. Mazūraitė.
The tapestry was restored in 2007 at the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudnynas Centre for Restoration. Chemical and technological research was conducted (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). As part of the restoration process, dust was vacuumed away, a restoration linen fabric was stitched on and the torn parts were fortified and mended. Restoration work was performed by D. Valujevičienė, E. Jazbutienė and E. Mazūraitė.
Literat Ra
Roethlisberger M. „La tenture de la Licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, t. 82, 1967, 3, p. 85–115.
Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella“, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14-15 décembre 1972 Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45, Brussels, 1974, p. 77–142.
Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–132.
Hennel-Bernasikowa M. „Animal and Landscape Arrases“, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 175–268.
Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten.
Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.
Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 135–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 135–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 135–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.
Geirnaert D. „Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century FableIllustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries“, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours. Essais en hommage à Paul J. Smith, ed. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209.
Smith J. P. A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania), rankraštis, 2022, p. 3.
Literature
Roethlisberger M. „La tenture de la Licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, t. 82, 1967, 3, p. 85–115.
Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella“, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14–15 décembre 1972. Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45, Brussels, 1974, p. 77–142.
Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–132. Hennel-Bernasikowa M. “Animal and Landscape Arrases”, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 175–268.
Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.
Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 135–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 135–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 135–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.
Geirnaert D. “Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century FableIllustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries”, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours. Essais en hommage à Paul J. Smith, Ed. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209. Smith J. P. “A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania)”, manuscript, 2022, p. 3.
Gobeleno Nuotrauk Publikacijos
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės. Gobelenai. 2010 metų kalendorius, Vilnius, 2009, l. 12, 14.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 432, 433.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 134–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 134–137.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 134–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.
Gobelenas Eksponuotas Parodose
Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytos ir dovanotos vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2007–2010 m.
Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2010–2011 m.
Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2011–2013.
Publications Of Photographs Of The Tapestry
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės. Gobelenai. 2010 Calendar, Vilnius, 2009, l. 12, 14.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 432, 433.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 134–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 134–137.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 134–137.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai.
Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.
Display Of The Tapestry In Exhibitions
Treasures Acquired and Donated to the Reconstructed Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Museum of Applied Art, Vilnius, 2007–2010.
Gothic. Renaissance. Baroque – Treasures of the Interiors of the Palace of the Grand Dukes, Museum of Applied Art, Vilnius, 2010–2011.
The Palace Treasury – a Storehouse of Lithuanian and European Cultural Heritage, Museum of Applied Art, Vilnius, 2011–2013.
II. 4. GOBELENAS
Psich S Vestuv S
Dirbtuvės: Karališkosios Obiusono manufaktūros (?), Prancūzija
Kartonų autorius: Izakas Mojonas (1614–1673) 227
Sukūrimo laikas: XVII a. II p.
Matmenys: 298 x 455 cm
Medžiaga: vilna, šilkas
Audinio metmenų tankis: 4 arba 5 siūlai 1 cm
Signatūra: AB
Inv. nr. VR-416
Andrejaus Balyko ir Antano Boso šeimų dovana. Padovanota 2009 m. vasario 10 d.
Gobelenas „Psichės vestuvės“ – renesanso epochos gobelenas, kuriame vaizduojamos Psichės vestuvės, aprašytos II a. Lucijaus Apulėjaus (Lucius Apuleius) veikale „Metamorfozės“ (vėlesnis pavadinimas – „Aukso asilas“). Renesanso dailėje Psichės vestuvių tema buvo labai populiari.
Kartono autorius Izakas Mojonas gimė Paryžiuje protestantų tapytojo Nikolo Moilono (Nicolas Moillon) šeimoje. Jis piešė peizažus, žvėris ir ornamentus Simono Vuė gobelenų kartonams, taip pat bendradarbiavo su Obiusono audimo dirbtuvėmis.
Remiantis pirmine atribucija, manyta, kad gobelene galbūt vaizduojama karalių Sauliaus ir Dovydo istorija. Tačiau analizuojant kompoziciją siužetiniu aspektu dėmesį patraukė neįprastas galbūt Senojo Testamento ir mitologinių simbolių derinys. Patikslinus atribuciją ir remiantis analogais, tai Psichės vestuves vaizduojanti scena iš Apulėjaus „Auksinio asilo“ VI knygos: „Ištaręs šiuos žodžius, jis [Jupiteris] įsakė Merkurijui sukviesti visus dievus į tarybą, o jei kuri nors dangiškoji galia
