21 minute read
II. 4. MARRIAGE OF PSYCHE
Workshop: Royal Aubusson Manufactory (?), France
Cartoon author: Isaac Moillon (1614–1673) 227
Advertisement
Period of creation: second half of the 17th century
Dimensions: 298 x 455 cm
Materials: wool, silk
Warp density: 4 or 5 threads per 1 cm
Signature: AB
Inv. no. VR-416
A gift from the families of Andrejus Balyko and Antanas Bosas. Gifted on February 10, 2009
The tapestry Marriage of Psyche is a Renaissance tapestry depicting the wedding of Psyche described in the 2nd-century work by Lucius Apuleius Metamorphoses (later titled The Golden Ass). The theme of the marriage of Psyche was particularly popular in Renaissance art.
The cartoon author Isaac Moillon was born in Paris to the Protestant family of painter Nicolas Moillon. He drew landscapes, animals and ornaments for the tapestry cartoons of Simon Vouet and also collaborated with the Aubusson weaving workshop.
According to the intial attribution, it was thought that the tapestry could have depicted the story of King Saul and David. However, upon closer analysis of the composition from the narrative aspect, the unusual combination of possibly the Old Testament and mythological symbols drew our attention. After correcting the attribution and based on analogues, this is actually a scene depicting the marriage of Psyche from Book VI of Appuleius’ The Golden Ass : “When he had spoken these words, he commanded Mercury to call all the gods to counsel, and if any of the celestial powers did fail of appearance, he should be condemned in ten thousand pounds: which sentence was such a terror unto all the gods, that the high theatre was replenished with them, and Jupiter began to speak in this sort: ‘O ye Gods, registered in the books of the Muses, you all doubtless know this young man Cupid, whom I have nourished with mine own hand, whose raging flames of his first youth I have thought best to bridle and restrain. It sufficeth in that he is defamed in every place for his adulterous living and all manner of vice; nepasirodys, bus nubausta dešimčia tūkstančių svarų. Bausmė dievams buvo tokia didelė, kad aukštasis teatras buvo pripildytas, ir Jupiteris tęsė kalbą: „O jūs, dievai, užregistruoti Mūzų knygose, jūs visi neabejotinai pažįstate šį jaunuolį Kupidoną, kurį maitinau savo rankomis, ir siautėjančią pirmos jaunystės liepsną, maniau, geriausia pažaboti ir apriboti. Užtenka to, kad jis kiekvienoje vietoje šmeižiamas dėl savo svetimavimo, todėl visas jo berniukiškas išdykumas turi būti nutrauktas vedybinių saitų. Jis išsirinko sau palankią merginą, ir atėmė jos nekaltybę, leiskime jam ją turėti ir Psichės glėbyje pajusti savo malonumus.“ Tada jis atsigręžė į Venerą ir tarė: „O tu, mano dukra, nesirūpink ir nebijok savo palikuonių bei turto negarbės, ir nepaisyk, kad tai nelygi, bet meilės kupina santuoka, teisėta pagal civilinę teisę.“ <...> Tada jis paėmė nemirtingumo taurę ir tarė: „Laikyk, Psiche, ir gerk iki galo, kad būtum nemirtinga, ir Kupidonas iš čia niekada neišvyks ir bus tavo amžinas vyras.“ Iškart buvo surengtas didžiulis pokylis ir vedybų puota, o Kupidonas atsisėdo su savo brangia sutuoktine tarp rankų: Junona su Jupiteriu ir visais kitais dievais tvarkingai. <...> Apolonas maloniai palinko virš arfos, Venera šoko pagal muziką...“228 Centre vaizduojamas puošniame soste sėdintis
Dzeusas (Jupiteris) su karūna, kairėje rankoje laikantis skeptrą, o dešinėje – auksinę taurę. Greta jo kojų –du balti balandžiai, šventi deivės Afroditės (Veneros) paukščiai, simbolizuojantys meilę. Valdovo dešinėje vaizduojamas Dzeuso simbolis erelis. Pirmajame plane numesta strėlinė su strėlėmis asocijuojasi su Amūro atributais. Kairėje kompozicijos pusėje vaizduojami švelniai rankomis susikibę mėlyną tuniką vilkintis Erotas (Kupidonas) ir šventiškai pasidabinusi mergina Psichė. Tarp Psichės ir karaliaus – jaunuolis su gėlių vainiku, rankoje laikantis fakelą. Valdovo dešinėje stovi pati Afroditė, kaire ranka prilaikanti suknelės klostes, o dešine apglėbusi valdovą. Dešinėje kompozicijos dalyje vaizduojama santuokos ir vaisingumo deivė Junona, sėdinti greta arfą laikančio Apolono. Poros priekyje komponuojamas Junonos simbolis povas, išskleidęs spalvingą uodegą.
Už pagrindinių figūrų, dėstomų vienoje kompozicinėje linijoje, matyti šviesia staltiese dengtas stalas su paruoštomis lėkštėmis. Antrajame gobeleno plane vaiz- wherefore all such occasion ought to be taken away and his boyish wantonness tied up in the bonds of marriage: he hath chosen a maiden that favoureth him well, and hath bereaved her of her virginity; let him have her still and possess her, and in the embrace of Psyche take his own pleasure’. Then he turned unto Venus, and said : ‘And you, my daughter, take you no care, neither fear the dis-honour of your progeny and estate, neither have regard in that it is a mortal marriage, for I will see to it that this marriage be not unequal, but just, lawful, and legitimate by the law civil’. And then he took a pot of immortality, and said: ‘Hold Psyche, and drink to the end thou mayest be immortal, and Cupid may never depart from thee but thine everlasting husband’. By and by the greatest banquet and marriage feast was sumptuously prepared. Cupid sat down with his dear spouse between his arms: Juno likewise with Jupiter and all the other gods in order... Apollo turned pleasantly to the harp, fair Venus danced finely to the music...”228
In the centre we see Zeus (Jupiter) seated on an elaborate throne with a crown on his head, a sceptre in his left hand and a golden veseel in his right. Near his feet are two white doves, the sacred birds of the goddess Aphrodite (Venus), symbolising love. The eagle, a symbol of Zeus, is depicted to the right of the ruler. A quiver and arrows cast in the foreground is associated with the attributes of Erotus (Cupid). On the left-hand-side of the composition, we see Erotus wearing a blue tunic and a festively dressed young girl, Psyche, tenderly holding hands. Between Psyche and the king is a youth with a floral wreath, holding a torch. Aphrodite herself stands to the right of the ruler, clutching at the drapery of her dress with her left hand, her right embracing the ruler. The goddess of marriage and fertility Juno is depicted on the right-hand-side of the composition, setting near Apollo who is holding a harp. Juno’s symbol – the peacock, is incorporated in front of the couple, its colourful tail feathers displayed.
Behind the main figures positioned along one line in the composition we see a table set with a light-coloured table cloth and plates. The background of the tapestry features a densely foliaged forest.
The central part of the textile is framed in a relatively narrow border comprising of naturalistically illustrated floral garlands. Tulips, daffodils and roses are
Centrinę audinio dalį rėmina neplatus bordiūras iš natūralistiškai traktuotų gėlių girliandų. Tarp gėlių galima atpažinti tulpes, narcizus ir rožes. Viršutiniuose bordiūro kampuose komponuojamos stilizuotos saulės, panašios į Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI (1643–1715) simbolį, apatiniuose – gaubliai.
Pana S Audiniai
Beveik identiškos kompozicijos gobelenas saugomas Obiusono muziejuje Cité internationale de la Tapisserie Aubusson (inv. nr. 2002.5.1). Siužetinė scena, vaizduojami personažai ir juos simbolizuojantys atributai yra analogiški įsigytam gobelenui. Lyginamo gobeleno kairysis kraštas kiek platesnis. Jame visiškai telpa Valdovų rūmų įsigytame gobelene nukirsta dalis vazos ir lieka erdvės kolonos postamentui. Skiriasi ir gobelenų fonas. Vilnietiškame audinyje vestuvių iškilmės vyksta ūksmingo lapuočių miško fone, Cité internationale de la Tapisserie Aubusson priklausančiame audinyje mitologinė scena plėtojama marmurinių rūmų fone, tarp korintinių kolonų su auksuotais kapiteliais. Masyvus dešinės kolonos stiebas apsivijęs lapų su smulkiomis putų figūrėlėmis girlianda. Tik ketvirtis kompozicijos veiksmo dešinėje audinio dalyje vaizduojama miško, traktuoto panašiai kaip ir mūsiškiame variante, fone. Prancūzijoje esančio gobeleno priekyje taip pat matomi žalumynai –pavieniai stambialapiai krūmeliai, kurių nėra įsigytame meniniame audinyje.
some of the recognisable flowers. Stylised suns appear in the top corners of the border, similar to the symbol of Louis XVI of France (1643–1715), and in the lower corners – globes.
Similar Textiles
A tapestry of an almost identical composition is kept at a museum in Aubusson, the Cité internationale de la Tapisserie Aubusson (inv. no. 2002.5.1.) The narrative scene, the characters depicted and the attributes symbolising them are analogous to the ones in the acquired tapestry. The left edge of the comparable tapestry is slightly wider. It contains the complete vase, which has been partly cut off in the tapestry acquired by the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, and leaves space for the column base. The backdrop in both tapestries is also different. In the Vilnius textile, the wedding celebration takes place amid a dense, deciduous forest background, whereas in the textile belonging to the Cité internationale de la Tapisserie Aubusson, the mythological scene is set amid a marble palace backdrop, between Corinthian columns with gilded capitals. A garland of leaves with small putto figures winds its way up the massive trunk of the right column. Only a quarter of the action in the composition on the right-hand-side part of the textile is shown amid a forest background, featuring a similar treatment to that in our version. Vegetation is present at the front of the tapestry in France – single, largeleaved shrubs, which are missing in the acquired artistic textile.
2009 m. gobelenas iš dalies restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atlikti cheminiai tyrimai (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). Restauruojant nusiurbtos dulkės, gobelenas išvalytas. Prisiūtas restauracinis lininis audinys. Restauruota siuvinėjimu imituojant gobeleninę techniką. Atkurta trūkstama kairioji bordiūro juosta. Audinys pamušaluotas, prisiūta velkro juosta ir paruoštas eksponuoti. Restauravo E. Mazūraitė.
Nuo 2000 m. atliekami nuoseklūs tolesni restauravimo darbai, truksiantys iki 2022 m.
In 2009, the tapestry was partly restored at the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudynas Centre for Restoration. Chemical research was conducted (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). As part of the restoration work, dust was vacuumed away and the tapestry was cleaned.
A restorational linen fabric was stitched on. Actual mending was performed by using an embroidery stitch imitating the tapestry weaving technique. The missing left band of the border was recreated. A lining was added to the textile and a strip of velcro was stitched on, in preparation for display. Restoration work was performed by E. Mazūraitė.
From 2000, the tapestry has undergone further restoration work, which was still underway as of 2022.
Literat Ra
Apuleius. The Golden Ass, being the Metamorphoses of Lucius Apuleius. With an English Translation by W. Adlington, ed. Gaselee S. London: William Heinemann LTD, New York: G. P. Putnam‘s Sons, MCMXXIV.
Bulfinch T. The Age Fable. Or Stories of Gods and Heroes, Boston, 2001.
Gaisser J. H. The Fortunes of Apuleius and the Golden Ass. A Study in Transmission and Reception, Princeton, 2008.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 164–167.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015 Parodos katalogas, sudarytojai Dalius Avižinis, Rita Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.
Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155–163.
Prieiga internetu: https:// ryanfb.github.io/loebolus-data/ L044.pdf (žiūrėta 2021-05-27).
Gobeleno Nuotrauk Publikacijos
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės. Gobelenai. 2010 metų kalendorius, Vilnius, 2009, l. 13, 14.
Lietuvos muziejai, 2009, nr. 1 [viršelio nuotrauka].
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections.
Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 468, 469.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 157.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012 p. 157.
Literature
Apuleius. The Golden Ass, being the Metamorphoses of Lucius Apuleius. With an English Translation by W. Adlington, ed. Gaselee, S. London: William Heinemann LTD, New York: G. P. Putnamʼs Sons, MCMXXIV.
Bulfinch T. The Age Fable. Or Stories of Gods and Heroes, Boston, 2001.
Gaisser J. H. The Fortunes of Apuleius and the Golden Ass. A Study in Transmission and Reception, Princeton, 2008.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 164–167.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertyb ės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avi ž inis, R. Lelekauskait ė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Did ž iosios Kunigaik štystės valdov ų r ū mai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.
Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155–163.
https://ryanfb.github.io/ loebolus-data/L044.pdf, (accessed on 27-05-2021).
Published Photographs Of The Tapestry
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės: Gobelenai. 2010 Calendar, Vilnius, 2009, l. 13, 14. Lietuvos muziejai, 2009, Nr. 1 [cover image].
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 468, 469.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 157.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 157.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 164–167.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2015, p. 85.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2015, p. 85.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2017, p. 85.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2017, p. 85.
Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155, 156–157, 161.
Gobelenas Eksponuotas Parodose
Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2010–2011 m.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2017 m. sausio 18 d.–balandžio 23 d.
Valdovų rūmų muziejaus vertybės, Biržų krašto muziejus „Sėla“, 2012 m. sausio 5 d.–kovo 25 d.
Дворец Великих Князей Литовских в Вильнюсе / Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės rūmai, pristatomi Minske. Нацыянальны гicтарычны музей Рэспублiкi Беларуcь, Minskas, 2012 m. gegužės 17 d.–rugpjūčio 26 d.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 165–167.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2015, p. 85.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2015, p. 85.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2017, p. 85.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2017, p. 85.
Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155, 156–157, 161.
Display Of The Tapestry In Exhibitions
Gothic. Renaissance. Baroque – Treasures of the Interiors of the Palace of the Grand Dukes, Museum of Applied Art, Vilnius, 2010–2011.
Exhibits. Donations and Acquisitions, 2009–2015. National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, January 18 – April 23, 2017.
Treasures of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Biržai Region Museum "Sėla", January 5 – March 25, 2012.
Дворец Великих Князей Литовских в Вильнюсе, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmai pristatomi Minske. Нацыянальны гicтарычны музей Рэспублiкi Беларуcь, Minsk, May 17 – August 26, 2012.
II. 5. GOBELENAS ALARIKAS IR ATSISKYRĖLIS
Dirbtuvės: La Maršas (Karališkosios Obiusono arba Feleteno manufaktūros), Prancūzija
Kartono autorius: Izakas Mojonas 229 (1614–1673)
Sukūrimo laikas: XVII a. II p.
Matmenys: 303 x 255 cm
Medžiaga: vilna, šilkas
Audinio metmenų tankis: 5 arba 6 siūlai 1 cm
Signatūra: nėra
Inv. nr. VR-2
Valdovų rūmų paramos fondas už rėmėjų suaukotas lėšas įsigijo iš kolekcininko Edmundo Armoškos galerijos „Maldis“ Vilniuje (Lietuva) 2004 m. rugsėjo 23 d. atkurtų Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai. 2010 m. sausio 15 d. Valdovų rūmų paramos fondas perdavė gobeleną Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams
Gobelene vaizduojama scena iš Alariko istorijos 230
Alarikas yra personažas, gimęs maždaug 370 m. prie Dunojaus žiočių buvusioje Peucės saloje (dabartinėje Rumunijoje). 375 m. tapo vestgotų karaliumi, mirė 410 m. Kalabrijoje (dabartinė Italijos teritorija) netrukus po to, kai su kariuomene įsiveržė į Romą.
Pirmajame gobeleno plane vaizduojami besikalbantys žilagalvis senolis su greta priklaupusiu kariūnu Alariku. Atsiskyrėlis sėdi ant uolos, vilki šviesią tuniką, vienoje rankoje laiko lazdą. Greta kojų ant žolės guli dvi storos knygos, viena jų atversta. Alarikas, dešine ranka pasirėmęs į uolą, klausosi atsiskyrėlio mokymų, kaire ranka laiko prispaudęs kardą. Jis dėvi romėniškus šarvus, apsigaubęs ilga chlamide,
II. 5. ALARIC AND THE HERMIT
Workshop: La Marche (Royal Aubusson or Felletin Manufactories), France
Cartoon author: Isaac Moillon 229 (1614–1673)
Period of creation: second half of the 17th century
Dimensions: 303 x 255 cm
Materials: wool, silk
Warp density: 5 or 6 threads per 1 cm
Signature: none
Inv. no. VR-2
The Royal Palace Support Foundation used donations to purchase this tapestry from Edmundas Armoška’s Maldis Gallery in Vilnius (Lithuania) on September 23, 2004 for the reconstructed palace interiors exposition. On January 15, 2010, the Royal Palace Support Foundation transferred the tapestry to the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania
The tapestry depicts a scene from the story of Alaric.230 Alaric is a character born in around the year 370 on Peuce Island, formerly in the mouth of the Danube (present-day Romania). He became the king of the Visigoths in 375 and died in 410 in Calabria (present-day territory of Italy) soon after storming Rome with his army.
The foreground of the tapestry shows a grey-haired old man speaking to the warrior Alaric kneeling by him. The hermit is sitting on a rock and is wearing a light-coloured tunic, and has a staff in one hand. Two thick books are lying near his feet on the grass, one is opened. Alaric, leaning on the rock with one hand, is listening to the hermit’s teachings, clutching a sword with his left. He is wearing Roman armour and is wrapped in a long chlamys, his splendid sandals are decked with precious stones. The soldier is depicted wearing a helmet with an eagle’s head and feathers. A white eagle is gliding in the sky above him.
A meadow, glade and the sky are visible behind the main figures through a gap in the caves. On the right-hand-side of the composition, we see the sea and a fragment of a boat moored to the shore, a man carrying cargo and several warriors. It is likely that the original tapestry composition was damaged in this spot, as some of the soldiers’ figures appear unnatural, their su brangiais akmenimis. Karys vaizduojamas su šalmu, puoštu erelio galva ir plunksnomis. Virš jo uolos fone skraido baltas erelis.
Už pagrindinių figūrų uolų properšoje matyti pieva, giraitė ir dangus. Dešinėje kompozicijos pusėje vaizduojama jūra, prie kranto prisišvartavusio laivo fragmentas, krovinį nešantis vyras ir keli kariūnai. Tikėtina, kad šioje vietoje pažeista originali audinio kompozicija, nes kai kurios karių figūros atrodo nenatūraliai, jų proporcijos nedera prie visumos. Tiek pirmojo plano pievoje, tiek antrojo plano kalvose augantys žolynai stilizuoti, gana schematiškai nupiešti. Audinį rėmina siauras bordiūras iš natūralistiškų gėlių pynės ir stilizuotų kaspinų kompozicijų. Vyrauja mėlyna, žalia ir ruda spalvos.
Išsamią gobeleno kompozicijos genezės analizę atliko Prancūzijos paveldo kuratorė Nikolė de Renjes (Nicole de Reyniès). Autorės nuomone, Valdovų rūmų kolekcijoje esančio gobeleno kompozicija ir siužetas artimi vienam iš dešimties estampų, puošiančių Žoržo de Skiuderi (Georges de Scudéry, 1601–1667) kūrinį
„Alarikas, arba Nugalėtoji Roma“ („Alaric ou Rome vaincue“), išleistą 1654 m. Paryžiuje Augustino Kurbė (Augustin Courbé)231. Estampų autorius yra Fransua Šovo (Francois Chauveau, 1613–1676). Kūrinys skirtas Švedijos karalienei Kristinai (1626–1689). Manoma, kad Alarikas buvo vienas jos protėvių.
Kaip pažymi minėta tyrinėtoja, mus dominantis šeštasis estampas yra prieš penktąjį kūrinio skyrių ir vaizduoja Alariką ir atsiskyrėlį. Apie šį estampą rašoma: proportions are not aligned with the rest of the composition. The grasses depicted both in the foreground meadow and on the hills in the background are stylised, and rather crudely drawn. The textile is framed by a narrow border from plaits of naturalistic flowers and stylised ribbon compositions. The colours blue, green and brown predominate.
„Pl.5 Uolėtame gamtovaizdyje Alarikas kalbasi su šventuoju atsiskyrėliu; laukinės gėlės, ožkos, kiškis, erelis, bazilikas. Tolumoje kairėje karaliaus bendražygiai krauna laivą.“ Taigi šiame skyriuje aprašoma Alariko ir jo bendražygių kelionė laivais į Romą, per kurią juos užklupo siaubinga audra. Ji lydėjo iki pat Afrikos krantų ir sužlugdė kelionę: dužo laivai, dingo vyrai. Alarikas pasislėpė saloje ir sutiko urve prieglobstį radusį atsiskyrėlį. Pastarasis jam davė patarimą: „Prince, išguikite iš savo galvos šią melancholiją ir Dievas, valdantis jūras ir nukreipiantis jų sroves, grąžins išgelbėtus laivus.“232 Gobelenas iš esmės atkartoja tekstą ir estampo siužetą, tačiau, palyginti su estampu, yra esminių skirtumų. Pirma, skirtingai nuo aptariamo gobeleno estampo personažai vaizduojami dešinėje, uolų properšoje, o laivas su krovikais – kairėje kompozicijos pusėje.
231 Šie estampai komponuojami prieš kiekvieną skyrių.
232 Canivet D. L’Illustration de la poésie et du roman français au XVIIe siècle, Paris Presses universitaires de France, 1957, p. 128–129.
A comprehensive analysis of the genesis of the tapestry’s composition was conducted by the French researcher and curator of the heritage of France, Nicole de Reyniès. In her view, the composition and narrative depicted in the tapestry that is part of the collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania are similar to one of ten plates decorating the work by Georges de Scudéry (1601–1667), Alaric, or the Sack of Rome (Alaric ou Rome vaincue), released in 1654 in Paris by Augustin Courbé. 231 The author of these plates was François Chauveau (1613–1676). The work was dedicated to the Queen of Sweden Christina (1626–1689). It is thought that Alaric was one of her ancestors.
As the famous researcher has noted, the sixth plate of greatest interest to us appears before the fifth chapter and depicts Alaric and the hermit. This plate is described as follows: “Pl. 5 amid natural cave surroundngs, Alaric is speaking to a revered hermit; wild flowers, goats, a hare, eagle, basilisk. In the distance on the left, the king’s men are loading a ship”. Thus, this chapter describes the journey of Alaric and his men-inarms on ships to Rome, during which they encountered a terrible storm that cast them onto African shores and fated their voyage disastrous: ships were smashed, men were lost. Alaric hid on the island and met a hermit sheltering in a cave. The latter gave him some advice: “Prince, drive this melancholy from your head, and God who rules the seas and steers their currents shall return you your ships”.232
The tapestry basically repeats the text and the narrative in the plate, however, compared to the plate, some fundamental differences can be found. First, differently to the tapestry under discussion, the characters in the plate are shown on the right, in the gap between caves, while the ship and cargo-loaders are on the left-hand-side of the compsition. The caves and cliffs in the foreground on which two goats, a hare and
Gobelene nėra estampe pavaizduotų pirmojo plano uolų ir skardžių, ant kurių vaizduojamos dvi ožkos, triušis ir gyvatė.
Gobeleno kartonų autorių padėjo nustatyti Martinos Matias (Martines Mathias)233, buvusios Obiusono muziejaus direktorės, publikacija, kurioje autorė įžvelgė paralelę234 tarp Šovo estampų ir gobelenų. Publikacijoje ji atkreipė dėmesį į estampų ir nežinomo dailininko, „Didonės ir Enėjo“ istorijos paveikslo autoriaus, darbų giminystę. 1996 m., kai buvo nustatytas „Didonės ir Enėjo“ autorius, paaiškėjo ir analizuojamo gobeleno kartonų autorius – Izakas Mojonas235, sukūręs daug kartonų Maršo (Marche) dirbtuvėms. Nors ir paveiktas Fransua Šovo estampų, būtent jis yra Alariko istorijos kartonų dailininkas.
Pana S Audiniai
Nikolė de Renjes nustatė ir kitus serijai priklausiusius audinius, jų replikas, dabartinius savininkus ir muziejų kolekcijas, kurioms jie priklauso, taip pat aukcionų, kuriuose jie buvo parduodami, vietas ir laiką. Čia vardijami iš mokslininkės pateikto sąrašo atrinkti kūriniai, dabar saugomi skirtinguose muziejuose ir privačiose kolekcijose. Tai gobelenas „Dievo angelas pasirodo Alarikui“. Vienas šią sceną vaizduojantis gobelenas yra privačioje kolekcijoje Aukštutinės Savojos regione, kitas – privačioje kolekcijoje Kalvadoso regione. Gobelenas „Alarikas kovoja su lokiu“ buvo parduodamas „Drout“ aukcionų namuose 1856 m. birželio 8 d., nr. 155. Gobelenai „Alarikas užburtos pilies kieme su princese ir jos svita“ priklauso Obiusono muziejaus (Cité internationale de la Tapisserie Aubusson) kolekcijai ir Vitrės pilies-muziejaus (Châteaux et musées de Vitré) kolekcijai (abu Prancūzijoje). Giminingas šio siužeto audinys yra privačiose kolekcijose Kot dʼOre ir Aukštutinėje Savojoje, Prancūzijoje. Gobelenas „Alarikas laive, vedamas dieviško Tifis“ yra Obiusono muziejuje, Vitrės piliesmuziejaus kolekcijoje Prancūzijoje. Gobelenas „Amalasontos ir princesės Laponės (išskirtų Alariko) kova“ yra Obiusono muziejaus kolekcijoje (Prancūzija), Ermitažo ( Гocyдарcтвенный Эрмитаж) muziejaus kolekcijoje (Rusija); pilies-muziejaus De Ramezay Monrealyje (Kanada) kolekcijoje.
233 „A propos d’Alaric ou Rome vaincue, une tenture marchoise du XVIIe siècle d’inspiration littéraire“, in: Revue du Louvre, 2, 1996, p. 35–42.
234 „Alariko ir atsiskyrėlio“ tarp jų nėra.
235 Reyniès N., Laveyssière S. Isaac Moillon 1614–1673, un peintre du roi à Aubusson, Somogy / Musée départemental de snake are depicted in the plate are missing from the tapestry.
A publication by Martines Mathias,233 the former director of the Aubusson Museum, helped determine the author of the tapestry cartoons, as she noticed a parallel 234 between Chauveau’s plates and the tapestry. In the publication, she drew attention to the similarities between the plates and the work of an anonymous artist, the author of a painting from The Story of Dido and Aeneas. In 1996, when the author of Dido and Aeneas was identified, the author of the cartoons of the tapestry under discussion here was also determined as Isaac Moillon, 235 who had created numerous cartoons for manufactories operating in Marche (a historic French county, Le Marche?). Even though Moillon was influenced by the plates of François Chauveau, it is in fact Moillon who was the artist of the story of Alaric in the tapestry.
Similar Textiles
Nicole de Reyniès also identified other textiles from this series, their replicas, current owners and the museum collections to which they belong, not to mention the place and date of the auctions at which they were sold. Below is a selection of works from the researcher’s list that are now kept at different museums and private collections. God’s Angel appears before Alaric ( L‘Ange du Seigneur se révèle à Alaric) – one tapestry depicting this scene is part of a private collection in the Haute-Savoie department (France), another belongs to a private collection in the Calvados department (France). The tapestry Alaric Fighting a Bear ( Alaric combat un ours) was sold at the Drouot auction house in Paris on June 8, 1856 (No. 155). The tapestry Alaric, in the yard of the Enchanted Castle by the Princess and her Suite ( Alaric dans la cour du palais enchanté devant la princesse et sa suite) belongs to the Aubusson Museum collection (Cité internationale de la Tapisserie Aubusson) and the Castle and Museum at Vitré (Châteaux et musées de Vitré) collection (both in France). A textile featuring a similar narrative appears in private collections in the Côte-D‘Or department and the Haute-Savoie department, France. The tapestry Alaric on the Ship, Guided by the Divine
233 “A propos d’Alaric ou Rome vaincue, une tenture marchoise du XVIIe siècle d’inspiration littéraire”, in: Revue du Louvre, 2, 1996, p. 35–42.
234 Alaric and the Hermit does not appear among them.
235 Nicole de Reyniès N., Sylvain Laveyssière S., Isaac Moillon 1614–1673, un peintre du roi à Aubusson, Somogy / Musée départemental de la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218.
Gobelenas „Romos miesto užėmimas“ yra Obiusono muziejaus kolekcijoje, Prancūzijoje; Černino rūmų Prahoje kolekcijoje, Čekijoje; Utrechto muziejaus kolekcijoje, Nyderlanduose. „Alarikas (vienas ir pėsčiomis), apsuptas Romulo ir Remo“ priklauso Obiusono muziejaus kolekcijai ir Rjomo Musèe Mandet muziejaus kolekcijai Prancūzijoje.
Tiphys ( Alaric sur la chaloupe guidée par le divin Typhis) is at the Aubusson Museum and the Castle and Museum at Vitré in France. The tapestry The Exceptional Battle of Amalasonthe and Princess Lapone (separated by Alaric) ( Le Combat singulier d’Amalasonthe et de la princesse Lapone (séparés par Alaric)) is part of the collections of the Aubusson Museum (France), the Hermitage (Saint Petersburg, Russia) and the Château Ramezay Museum in Montreal (Canada). The tapestry The Sack of Rome ( La Prise de la ville de Rome) is part of the Aubusson Museum’s collections in France, the Czernin Palace in Prague and the Centraal Museum Utrecht in the Netherlands. Alaric (alone and on foot) surrounded by Romulus and Remus ( Le Prince s’apprête à donner l’assaut à Rome) belongs to the Aubusson Museum’s collection and that of the Musée Mandet à Riom in France.
2005 m. gobelenas restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atlikti cheminiai tyrimai (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). Restauruojant nusiurbtos dulkės, gobelenas išvalytas organiniais tirpikliais, prisiūtas restauracinis lininis audinys. Atidengta 15 cm viršutinės audinio dalies, kuri buvo uždengta bordiūru, ir atkurti trūkstami šoninių bordiūrų fragmentai. Didesni įplyšimai sutvirtinti restauraciniu dygsniu. Restauravo D. Valujevičienė, D. Murauskienė ir E. Mazūraitė.
In 2005 the tapestry was restored by the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudynas Centre for Restoration. Chemical research was conducted (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). During restoration, dust was vacuumed away, the tapestry was cleaned using organic solutions and a restorational linen fabric was stitched on. An area of 15 cm from the top part of the textile was revealed, which had been covered by a border and missing fragments of the side borders were recreated. Larger tears were strengthened using a restoration stitch. Restoration work was performed by D. Valujevičienė, D. Murauskienė and E. Mazūraitė.
