Neries krantinių dirbtuvių ataskaita

Neries upė yra vienas pagrindinių miesto struktūros elementų, kuris jungia skirtingas Vilniaus miesto bendruomenes, miesto istorinės raidos, ekologinius ir urbanistinius sluoksnius.

Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu rengia ilgalaikę ir tvarią krantinės atnaujinimo viziją bei planą, kuriame atsispindės skirtingų Neries pakrantės teritorijų svarba, siekiamas charakteris, prioritetai bei naudotojų poreikius atitinkantys sprendiniai.

Lapkričio 5d. Vilniaus miesto savivaldybė organizavo Neries krantinių dirbtuves, kuriose dalyvavo skirtingų interesų grupių atstovai: NT vystytojai, verslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, architektai, urbanistai ir kiti miestiečiai. Interaktyvaus proceso metu buvo siekiama identifikuoti skirtingų interesų grupių poreikius ir ambicijas, kurių pagrindu būtų galima vykdyti prasmingą ir tikslingą Neries upės krantinių transformaciją, nustatyti prioritetus bei skirtingų teritorijų transformacijos mastą.

Neries krantinių dirbtuvių ataskaita - tai atviro ir interaktyvaus proceso pradžia, kuria siekiama skatinti miestiečių, vietos verslų ir įvairių organizacijų iniciatyvų dalyvavimą pagrindiniuose Vilniaus miesto projektuose ir visam miestui svarbių sprendimų priėmime bei didinti miesto planavimo procesų skaidrumą.

Pasirengimo dirbtuvėms etape buvo kalbamasi su daugybe žmonių, turinčių interesų Neries pakrantėje. Šios diskusijos padėjo tinkamai įsigilinti į naudotojų poreikius ir paruošti dirbtuvių medžiagą. Neries Krantinių dirbtuvės remiasi dalyvaujamosios demokratijos principais apibrėžtais Lisabonos sutartyje. Joje teigiama, kad Europos

institucijos privalo apginti sutarties dėl Konstitucijos Europai logiką ir nuosekliai kurti patikimą dalyvaujamąją demokratiją, kur struktūrinis pilietinis dialogas, papildantis socialinį dialogą, yra esminis dalyvaujamosios demokratijos aspektas.

Interaktyvūs sprendimai, paremti skirtingų interesų grupių dialogu yra naujas būdas užtikrinti bendrų miesto interesų įgyvendinimą ir projektų finansinį gyvybingumą bei kurti naujas produktyvias partnerystes.

3 puslapis

Šiandieninis krantinės remontas - sudėtingas procesas, kurio tikslas yra kuo greičiau likviduoti avarinę krantinės būklę ir ją pritaikyti saugiai miestiečių rekreacijai. Remonto reikia šiandien, todėl procesas skaidomas į dvi dalis: universalaus betoninės krantinės profilio ir dangos paviršiaus parinkimas trumpuoju laikotarpiu ir nuoseklus krantinės projekto ir kitų dokumentų rengimas bei derinimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Analizuojant didžiųjų Europos miestų centro krantines (Paryžius, Copenhaga, Amsterdamas, Roterdamas, Hamburgas, Stokholmas, Helsinkis, Trondhaimas ir kiti) išryškėja keletas pagrindinių bruožų: 1. Svarbiau kurti vietas, kurios gali būti pritaikomos skirtingoms funkcijoms, nei bandyti projektuoti specifines funkcijas.

2. Svarbu aiškiai suprasti, kad pagrindinis dėmesys turi būti ne trinkelėms ar mažosios architektūros elementams, o vandeniui, miestui ir žmonėms.

3. Krantinės profilio nuoseklumas ir tęstinumas, su aiškia pradžia ir pabaiga, yra vienas iš būdų išlaikyti bendrą upės krantinių dizaino sprendinių vientisumą.

4. Svarbu naudoti natūralias, tvirtas ir ilgaamžes medžiagas.

5. Svarbu kurti tvirtą ir ilgalaikę bazinę infrastruktūrą, kuri galėtų būti pritaikoma įvairiems miesto poreikiams ateityje.

Remiantis šiomis išvadomis buvo priimtas sprendimas išlaikyti universalų krantinės profilį, kuris neužkirstų kelio ilgalaikei krantinių transformacijai.

Remontuojant Neries krantinių apatinę terasą buvo ieškoma ilgalaikių ir tvarių techninių bei dizaino sprendimų.

Pagrindinės šiandieninės krantinės problemos - plokščių nusidėvėjimas ir atsiradusios įgriuvos dėl po plokštėmis

4 puslapis

išplaunamo grunto. Tikrąją krantinės pagrindų būklę galima nustatyti tik atkėlus plokštes ir atkasus gruntą.

Krantinės remonto sprendimas - nevienalypis ir priklauso nuo konkrečios vietos techninės būklės, todėl techniniai krantinės remonto sprendiniai nėra vienodai taikomi visai krantinei, bet parenkamas kompleksinis ir konkrečiai vietai pritaikytas techninis sprendimas.

Pagal ekspertų rekomendacijas buvo nuspręsta pašalinti senąsias plokštes, atkasti esamus polius iki vandens lygio, o plyšius tarp polių užtaisyti specialiu hidrotechniniu betonu, užkertant kelią grunto išplovimui ateityje. Atkastos vietos buvo užpiltos stambios frakcijos gruntu, o ant jo - įrengtas šalčiui atsparus smėlio pasluoksnis bei 15 cm dolomitinės skaldos sluoksnis. Visi šie sluoksniai buvo sutankinti iki reikiamo lygio pagal reikalavimus. Senasis krantinės rostverko betonas buvo pašalintas, o rostverkas išbetonuotas naujai, naudojant hidrotechninį betoną. Išpjautos temperatūrinės siūlės užtaisytos silikonu. Krantinės takui naudojama CE sertifikuota ir visas atitikties deklaracijas turinti betoninių plokščių danga. Plokštės dedamos ant gerai sutrombuoto akmens dulkių sluoksnio. Plokščių briaunos yra su kompensatoriais (maži vertikalūs betoniniai iškilimai), tad tarpeliai tarp plokščių užpildomi kvarciniu smėliu (ypač smulkiu ir biriu smėliu), kuris neleidžia plokštėms slankioti. Šios plokštės yra 8 cm storio, todėl yra tvirtos, ilgaamžės ir tinka automobiliams bei sunkiajai technikai. Šiandieninės krantinės remonto sprendimas yra tik pradžia, kuri leidžia ilgainiui vykdyti tikslingą ir prasmingą visos Neries krantinių transformaciją.

5 puslapis

Kodėl vizija?

Didelio mastelio transformacijos projektai privalo turėti aiškią kryptį, kuri apibrėžtų skirtingų miesto dalių kokybę bei potencialą. Deja, šiandieniniai Lietuvos planavimo dokumentai aiškiai nurodo tik žemės naudojimo būdą, pobūdį, paskirtį ir infrastruktūros poreikį, o konkretūs kokybiniai reikalavimai lieka neaiškūs.

Neris - struktūrinis miesto elementas, jungiantis didžiąją dalį Vilniaus rajonų, kurių kiekvienas - išskirtinis ir pasižymintis unikaliu charakteriu. Svarbu, kad upės atkarpų transformacija įvertintų vietos naudotojų poreikius ir skirtingų teritorijų privalumus. Vizija gali padėti atskleisti konkrečių vietų charakterį, o ilgainiui išlaikyti nuoseklią logiką jungiant projektus į bendrą visumą.

Projekto ambicija

Pagrindinė projekto ambicija yra atverti upę miestui, leisti miestiečiams ją jausti, matyti ir aktyviai ja naudotis. Suformuoti aiškią socialinės, ekonominės ir erdvinės programos konfigūraciją, kuri kurtų naują dinamiką ne tik šalia upės, bet ir viso miesto masteliu.

Aiškios vizijos pagrindu vykdyti prasmingą ir tikslingą pakrančių transformaciją stiprinant vietos charakterius ir identitetą.

Struktūrinės vizijos temos:

1.Kraštovaizdis ir ekologija

Vilnius - žalias miestas, o upė - ekologinė miesto ašis, kurios pakrantės - miesto gamtinio karkaso dalis, užtikrinanti ekologinio kompensavimo funkcijas, šviežią orą ir geresnį mikroklimatą. Analizuojant miesto gamtinį karkasą ir krantus galima išskirti 3 pagrindinius krantų tipus: 1. Natūralūs krantai 2. Natūralūs gyvenami krantai ir 3. Miesto krantinės. Kiekvienas iš šių tipų pasižymi skirtinga ekologine verte ir skirtingais transformacijos 6 puslapis

iššūkiais.

Natūralus krantas ties medžių masyvais šiaurinėje (Verkių regioninis parkas, Antavilių miškas, Valakampių miško parkas) bei pietinėje miesto dalyse (Vingio parkas, Karolinškių kraštovaizdžio draustinis, Bukčių miškas ir Panerių bei Grigiškių miškai) pasižymi didele bioįvairove. Žalias ir miškingas upės krantas šiaurėje dalyje tęsiasi Žirmūnuose ir Antakalnyje, o pietuose driekiasi iki Žvėryno. Upės krantuose gausu vabzdžiagyvių ir paukščių bei jų perėjimo vietų, todėl verta ieškoti balanso tarp gamtos apsaugos ir jos pažinimo.

Natūralus gyvenamas krantas ir jo tankūs šlaitai, užliejamos pievos ir krūmynai yra naudingi miesto ekosistemai, tačiau kyla klausimas, ar natūralus ir tankiai apžėlęs gyvenamas krantas vis dar yra gyvenamas, o gal jis atriboja gyventojus nuo upės? Pakrantėse gausu neformalių takų ir maudynių vietų, kurios leidžia manyti, jog egzistuoja poreikis patekti prie vandens, į kurį nėra tinkamai atsižvelgiama.

Miesto betoninių krantinių ekologinė ir estetinė vertė maža. Vasarą šiaurinės pusės temperatūra nuo pietinės skiriasi net 5 laipsniais. Šlaito betoninių plokščių kiaurymėse žolė auga prastai, todėl paukščiams (ir kitiems gyvūnams) ten nėra maisto ir jie užklysta retai. Dabartinė krantinė atlieka inžinerinę potvynio reguliavimo funkciją, tačiau vertėtų mastyti apie ekologinės įvairovės ir fizinės kokybės gerinimą.

2. Miestas ir upė, jos dalių charakteriai ir identitetas

Neries upė jungia skirtingas ir daugialypes miesto teritorijas, tad svarbu išryškinti jų charakterį ir aiškiai apibrėžti transformacijos ir stiprinimo galimybes bei šių galimybių erdvines implikacijas.

Istorinis miestas (Upė ties Vilniaus senamiesčiu) vertingas, urbanistiškai ir architektūriškai išskirtinis,

tačiau funkciškai panašus į daugelį Europos senųjų centrų. Neries upės atkarpa yra nepaprastai svarbi siekiant atskleisti jo grožį ir savitumą, kita vertus neturėtų bandyti su juo konkuruoti.

Miesto centras (Tarp Mindaugo ir Liubarto tiltų) - mišri ir gyvybinga teritorija, tačiau funkciškai intravertiška ir atsiribojusi nuo upės. Greito eismo gatvės kuria fizinį barjerą ir atriboja miesto centrą nuo upės, todėl vietos charakterio atskleidimas turi būti orientuotas į vietos fizinės integracijos didinimą, o ne į funkcijas.

Naujasis centras (Konsitucijos prospektas, pieva prie Baltojo tilto ir Verslo trikampis) - dinamiška ir nuolat besikeičianti vieta, tačiau funkciškai panaši į kitų Europos miestų verslo centrus, kurie po darbo ištuštėja.

Homogeniški biurų, prekybos ir paslaugų kvartalai retai išlieka aktyvūs vakare, tačiau Neries upės pakrantė ties Baltuoju tiltu yra fenomenaliai sėkminga. Vietomis prastai organizuota, tačiau joje puikiai dera laisvalaikis, poilsis, sportas, kultūra ir kitos funkcijos. Veržlų, laisvą ir tolerantišką šios vietos charakterį būtina išlaikyti ir nuolat stiprinti.

Gyvenami upės krantai (Žirmūnai, Antakalnis ir Žvėrynas) - tiesiog ramios vietos gyventi, socialinės dinamikos požiūriu - statiški ir pasyvūs. Jų bendras bruožas - tankūs želdynai, skiriantys gyventojus nuo upės, ir statūs šlaitai, ribojantys patekimą prie vandens.

Stiprinant šių vietų charakterius svarbu akcentuoti lokalius traukos taškus ir jų pasiekiamumą, o šias zonas planuoti atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius.

Upė gamtoje (Ties Verkių regioniniu parku, Valakampiais, Vingio parku, Karoliniškių Draustiniu, Paneriuose) ir jos žali šlaitai teikią didelę naudą miestui. Saugoti ekosistemą ir gamtą yra būtina, tačiau verta nepamiršti ir lokalių miesto gyventojų poreikių, todėl mažų ir į ekstensyvią rekreaciją bei gamtos pažinimą orientuotų zonų/taškų atsiradimas turėtų būti siekiamybė.

3. Funkcijos ir traukos taškai

Funkcijų ir traukos taškų krante daug, tačiau daugelis nėra susiję su vandeniu ir upe nesinenaudoja. Upe naudojasi keletas pavienių iniciatyvų, gyventojai, gyvenantys šalia vandens, vandens sporto ir turizmo entuziastai (baidarės, irklentės, keletas mažų laivelių ir pan.), tačiau akivaizdu, kad funkciškai miestas yra nusisukęs nuo upės. Yra nepaprastai daug neapibrėžtos viešos erdvės, todėl verta aiškiau nustatyti jos tikslus bei kurti vietas naujai plėtrai ir vietos bendruomenių ir verslo iniciatyvoms, kurios suteiktų prasmę būti prie upės.

4. Viešoji erdvė

Vilniuje viešųjų erdvių nepaprastai daug, tačiau jos reikalauja dėmesio ne tik dėl kartais prastos techninės būklės, bet ir dėl neapibrėžtumo, neaiškios integracijos į bendrą miesto erdvių sistemą, pasiekiamumo, saugumo ir t.t. Viešosios erdvės požiūriu upė yra intravertiška ir prastai siejasi arba net atsiriboja nuo gretimybių.

Būtina mąstyti ne tik apie upės krantinių techninės kokybės gerinimą, bet ir apie bendrą viešosios erdvės gyvybingumą, o tam reikia gero pasiekiamumo, integracijos į gretimybes, saugumo ir balanso tarp “aiškaus plano” ir “vietos iniciatyvai”.

5. Transportas ir pasiekiamumas

Ilgą laiką Lietuvos ir Rytų Europos infrastruktūros plėtra buvo artimesnė JAV, o ne Europos didmiesčiams. Greito eismo gatvės centre (Goštauto ir Žygimantų) kuria barjerus ir apsunkina patekimą prie upės, todėl būtina įvertinti įvairias tvaraus mobilumo skatinimo priemones, infrastruktūros tikslingumą ir tikrąjį poreikį. Siekti bent minimaliai pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų patekimą prie upės.

7 puslapis

Neries pakrantėje yra įsikūrę daugybė viešų ir privačių įstaigų, turinčių individualių poreikių ir lūkesčių, o jų atstovai - kupini idėjų, kūrybingi miestiečiai. Vienas iš šių Vilniaus savivaldybės dirbtuvių tikslų yra tinkamai įsigilinti į suinteresuotų dalyvių lūkesčius, kad vėliau būtų galima pasiūlyti konkrečius, vietos naudotojų poreikius atitinkančius dizaino sprendinius. Pagrįsti pasirinkimai taip pat užtikrintų atskirų krantinės dalių gyvybingumą.

Dirbtuvėms pasirinktas interaktyvus dirbtuvių formatas, kuriame dalyviai galėjo kartu diskutuoti apie skirtingų teritorijų ateitį.

Dirbtuvių dalyviai dalyvavo trijose darbo sesijose, kurių metu buvo siekiama išgryninti tikslus, pasiūlyti juos atitinkančias funkcijas ir jų kombinacijas bei numatyti skirtingų vietų prioritetus viso miesto masteliu.

funkcijų derinius, kurie atitiktų teritorijai anksčiau nustatytus tikslus bei įvertinti skirtingų funkcijų svarbą ir galimus sinergetinius ryšius. Dalyviai suvokė, kad pinigų visoms norimoms funkcijoms ir programoms neužteks, todėl ieškojo geriausių ir prasmingiausių funkcijų derinių. Taip pat dalyviai žinojo, kad po II-osios sesijos savo teritoriją jie turės pristatyti ir kitoms grupėms stengdamiesi užsidirbti papildomų pinigų. Siekdami pritraukti daugiau „investicijų“ į savo teritoriją iš likusių dirbtuvių dalyvių, dalyviai siekė pasiūlyti ne tik konkrečiai vietai, bet ir visam miestui naudingas funkcijas.

Kavos pertraukos metu, dalyviai nagrinėjo skirtingų teritorijų pasiūlymus ir rinkosi jiems priimtiniausius ir naudingiausius sprendinius.

Pirmosios sesijos tikslas - deklaruoti interesus konkrečioje teritorijoje, identifikuoti vietos vertingąsias savybes, o taip pat, dalykus, kuriuos vertėtų keisti. Aiškiai apibrėžti transformacijos mastą. Sesijos metu dalyviai turėjo “tikslų korteles”, kurios padėjo moderatoriams ir dalyviams geriau orientuotis. Tikslų kortelėse buvo iliustruoti skirtingi siekiai, pavyzdžiui, aktyvumas nuo ryto iki vakaro, daugiau žmonių, ekologinė pusiausvyra, patrauklumas verslui ir t.t. Dalyvių buvo prašoma identifikuoti skirtingus tikslus ir diskutuoti apie jų svarbą. Pirmosios sesijos tikslai ir siekiai tapo pagrindu II-ajai dirbtuvių sesijai.

Trečiosios sesijos metu visos darbo grupės gavo po pluoštą „Neries eurų“ - papildomų investicijų, kurias galėjo skirti kitų grupių idėjoms remti. Šios sesijos tikslas, gerai išanalizavus ir drauge aptarus kitų teritorijų projektus ir pasiūlymus, argumentuotai pristatyti savo „investicijų“ pasirinkimus. Kiekviena grupė paaiškino, kodėl investavo vienur ar kitur, kodėl jų pasirinktas projektas galėtų būti naudingas miestui, ką reikėtų keisti, o ką reikėtų akcentuoti. Dalyvių buvo klausiama apie skirtingų teritorijų prasmę ir reikšmę mieste, iššūkius, grėsmes ir potencialą, taip pat apie skirtingų teritorijų konkurencingumą kitų teritorijų atžvilgiu.

Antrosios sesijos metu dalyviai gavo “funkcijų korteles” ir “Neries eurų”, kurių kiekis skyrėsi priklausomai nuo teritorijos. Sesijos tikslas - diskutuoti apie skirtingus

Dalyviai sutarė: konkrečios vietos charakterio ir tikslinių grupių identifikavimas gali užtikrinti visos krantinės dalių gyvybingumą ir skatinti naujų partnerysčių atsiradimą.

8 puslapis

PIKNIK O STALA S

<1

SCE

NA 1-3

V AN IEŠB T V UT AN IS DE NS

REIKŠ

MĖ:

€ €

€

GĖLIŲ PIEVA

REIKŠM

Ė:

€

Valgyti p riešpieč iu ne tik n amie ar s galima darbe.

Lauke ta REI id KŠM smagiau ar yti netgi . Pikniko Ė: stalas lauke pra v greitieSm erčia ne tik cs p ms galimavypena,iesktu RE ksritasėn stiirpta laukčia IKŠ tiem uodeeliui kavos,būp tai si MĖ g n da s re : imtagdaliietnilpioeįprlianstita ir nginiams g tą, suįdomi. ali kolegkoanac ti nto e rtik Joje perta tr darbpuesržiū tari,tibNelatuirkiaandčiciuinsiai a r r fi o ti a e lm s si , šookgkpvyask ų festiv m ių n ait a tašku liai. Ji gailiestovakaėraainytti. t n r e t ir nadictapticternat bevi and reng en urkeo in K ev in ant jo iams; agyipv iryksitaam nts v s- alte s, v e šnek s krašatnode ntkoitjaai,pp iešbu rnatyv učiuovan ganlisp, roisgėd čiam a v rę ik t d meis aretniessgio ineikšbautti, ama a s. tus is a nt a g l b i ū vt n per a žiem rba b eiki. ti v t oti ūti iš isus k ant kra eltas nto .

1-3

4.000

30.

000

30

.00

0

<1

Gėlynai g ali formalūs. būti ne tik Pasėjus p ievoje ilgamečių gė jų kilimas lių, pavasarį padengs vos prasikalu sią praeivius žolę ir džiugins puošdam as aplinką.

4.000 9 puslapis

Krantinės terasa ties Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu yra svarbus taškas irkluotojams, kurie savo valtis gali nusinešti tiesiai į krantinę po Olimpiečių gatve įrengtu tuneliu. Šalia teritorijos gausu biurų (Tele2) ir gyvenamųjų namų (Gyvenamųjų namų kompleksas “Rivera”, naujai statomi “Pilies apartamentai” ir kt.), tačiau kol kas ši terasa nėra išnaudojama miestiečių rekreacijai ir poilsiui. Ši Neries krantinės dalis ir jos transformavimo galimybės sudomino „Vilniaus Plano“ bei Lietuvos arboristikos centro atstovus. Ši krantinės terasa, kol kas naudojama tik irkluotojų, turi potencialą tapti aktyvesne miesto viešąja erdve. Dirbtuvių dalyviai nutarė, kad teritorija turėtų būti geriau pritaikyta aktyviai rekreacijai. Būtina gerinti ryšį su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir irklavimo baze tam, kad krantinė taptų patogesnė ir patrauklesnė irklavimo ar kitų vandens sporto sričių profesionalams. Dalyviai taip pat siūlė nepamiršti ir mėgėjų, todėl jie norėtų čia matyti baidarių ir valčių nuomos punktą ar kitas, aktyviam poilsiui prie vandens pritaikytas funkcijas. Būtina kurti vietas gyventojų iniciatyvoms bei laisvalaikiui ir taip pritraukti dar daugiau žmonių - tai ne tik gaivintų krantinę, bet ir kurtų naujas galimybes verslui.

Dalyviai akcentavo ir edukacinę šios teritorijos reikšmę, todėl siūlė įrengti edukacinį parką. Jame galima numatyti vietą specialiems želdynams, kurie krantinėje augtų natūraliai ir nereikalautų daug priežiūros. Šią idėją dalyviai siūlė įgyvendinti ne tik šioje vietoje, bet ir pagal visą Neries pakrantę. Nauji želdynai smarkiai padidintų

10 puslapis

krantinės šlaitų ekologinę vertę, pagerintų estetinį vaizdą ir skatintų domėtis gamta.

Darbo grupė akcentavo, kad baziniai infrastruktūros sprendiniai (takai, apšvietimas, šiukšliadėžės ir t.t.) ir ryšys su upe (pavyzdžiui, laptai) neturėtų būti diskusijų objektas, nes tai yra kiekvienos miesto teritorijos saugumo ir švaros klausimas, todėl energiją siūlė koncentruoti ties konkrečių vietų identiteto ir unikalių funkcijų identifikavimu ir kūrimu, o elementarios infrastruktūros klausimus tiesiog spręsti daug nediskutuojant.

Tikslai: Daugiau žmonių Ekologija Pelningumas Programa: Takų apšvietimas Viešas tualetas Meninė pėsčiųjų perėja (saugi, išsiskirianti ir gerai matoma) Vietos identiteto raiška Suoliukai Parkas su vaizdu į vandenį

11 puslapis

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksas ilgus metus stovėjo nenaudojamas. Šiandien unikaliam pastatui dešiniajame Neries krante siūlomas naujas pritaikymas kongresams, konferencijoms ir kultūros renginiams. Kartu su atgimstančiais koncertų ir sporto rūmais galima tikėtis ir daugiau žmonių Neries pakrantėje, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus pilių rezervatą ir Gedimino pilies kalną. Šioje teritorijoje idėjas siūlė ir miestiečių bei verslo interesus derino Vilniaus miesto savivaldybės bei AB “Hanner” atstovai.

Dirbtuvių dalyviai sutarė, jog kitapus senamiesčio bei Gedimino kalno esanti pakrantė neturėtų užgožti senosios Vilniaus dalies. Čia kuriama programa turėtų kurti sąlygas stebėti miesto panoramą. Tad šioje krantinės dalyje pasirinkti sprendimai bei funkcijos skatina pasyvų poilsį: platūs laiptai į krantinę, daugybė suoliukų, amfiteatras, hamakai bei kiti patogumai, skirti norintiems čia ramiai pabūti. “Žalioji” interneto stotelė su nemokama interneto prieiga - papildoma funkcija, traukianti žmones čia užsukti.

Patraukli aplinka - saugi aplinka, todėl visa krantinė ir lankomesnės jos dalys turėtų būti gerai apšviestos. Vietos patrauklumui didinti dalyviai taip pat siūlė labiau puoselėti natūralią aplinką. Čia galėtų atsirasti dekoratyvinių medžių parkelis bei gėlių pieva. Papildoma žaluma ne tik džiugintų miestiečius, bet ir prisidėtų prie vietinės ekosistemos gerinimo.

12 puslapis

Pasak dirbtuvių dalyvių, dar viena reikalinga programa šioje krantinės dalyje - perkėla per upę. Net ir nedidelis sezoninis plaustas ar laivelis, keliantis per Nerį, sujungtų abu krantus ir pagerintų Koncertų ir Sporto rūmų krantinės pasiekiamumą. Perkėla per upę taip pat skatintų aktyvesnį miestiečių ryšį su vandeniu.

Tikslai: Patrauklumas Teritorijos stabilumas Pasyvaus poilsio skatinimas Programa: Takų apšvietimas Laiptai į krantinę Amfiteatras Gėlių pieva Suoliukų parkas Hamakų parkas Dekoratyvių medžių parkas “Žalioji” interneto stotelė Netradicinė programa upėje (aikštelė apsupta vandens) Perkėla per upę

13 puslapis

Buvęs elingas Neries ir Vilnelės (T. Kosciuškos g.) upių santakoje šiandien nenaudojamas, o jo techninė būklė prasta. Miesto planuose šioje vietoje numatyta įrengti prieplauką pramoginiams laivams.

Dalyviai neabejoja, kad atsiradus aiškiems kokybiniams kriterijams ši projektą galima būtų greitai įgyvendinti ne tik dėl tokių funkcijų paklausos mieste, bet ir unikalios vietos bei neabejotinos investicijų grąžos.

Dirbtuvių dalyviai sutarė: elingas yra ypatingoje vietoje, dviejų upių santakoje bei Gedimino kalno papėdėje, vienoje iš seniausių Vilniaus vietų, kuri jau pasižymi stipriu identitetu. Šią teritoriją reikėtų projektuoti ne tik atsižvelgiant į kairįjį Neries krantą, bet ir mąstyti apie jo vaizdą nuo dešiniojo Neries kranto terasų. Dirbtuvių dalyviai siūlo pritaikyti šia vietą laivybai Neryje. Uosto krantinės funkcija reikalauja nemažai investicijų, todėl reikėtų ieškoti papildomos programos, jos kombinacijų ir naujų sinergijų tarp kuriamų funkcijų.

Tikslai: Ryšys su upe Stabilumas Pelningumas

Didelės investicijos reikalauja stabilumo, nuoseklumo ir aiškių žaidimo taisyklių, kurios leistų siekti maksimalios kokybės. Dalyviai norėtų matyti, ne mažą elingo renovaciją, o kapitalinę šio objekto rekonstrukciją ir pritaikymą naujoms funkcijoms, kurios neštų naudą ne tik senamiesčiui ir Vilniaus pilių rezervatui, bet ir visam miestui.

Dalyviai akcentavo ryšį su kitu upės krantu ir tiesioginio susisiekimo stiprinimą, todėl įsivaizdavo ne tik laivų švartavimosi vietas, bet ir (panašiai į „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų“ darbo grupę) numatė mažą perkėlą į kitą neris krantą. Dalyviai taip pat numatė nemažai papildomų objektų, kurie galėtų didinti šios teritorijos patrauklumą ir vertę: nuo valčių nuomos iki viešbučio ant vandens.

14 puslapis

Programa: Kavinė Prieplauka Valčių ir vandens dviračių nuoma Laiptai į krantinę Perkėla per upę Apšvietimas Vietos identiteto elementai Viešbutis ant vandens Kavinė ant ratų Žaidimų aikštelės Supynes Skulptūros Hamakų parkas Šviesos instaliacijos ir t.t.

15 puslapis

Terasa ties Energetikos ir technikos muziejumi - miestiečių pamėgta vieta. Iš čia atsiveria vaizdas į Gedimino pilį ir Mindaugo tiltą. 2009m. Vilniui tapus Europos kultūros sostine, šioje vietoje buvo įsikūręs “KultFlux” paviljonas, kurį vėliau nunešė pavasarinis ledonešis. Nors šiuo metu terasa tuščia, joje dažnai galima sutikti žmonių. Šioje vietoje slypintį potencialą ižvelgia ir pakrantę dirbtuvėms pasirinkę aktyvūs miestiečiai, architektai, Energetikos ir technikos muziejaus, Vilniaus miesto savivaldybės bei “Start Vilnius” atstovai.

Vienas svarbiausių teritorijos vystymo tikslų, pasak dalyvių, yra pakrantės patrauklumo bei vietos charakterio didinimas. Muziejų koncentracija šioje vietoje (Energetikos ir technikos muziejus, kitapus kranto esantys Lietuvos nacionalinis bei Taikomosios dailės muziejai) gali būti išnaudojama stiprinant pakrantės lankomumą: čia gali atsirasti interaktyvi mokslo ekspozicija su paslaugų infrastruktūra, sezoninė ar nuolatinė kavinė bei kitos reikalingos lankytojams paslaugos. Ši krantinės dalis galėtų tapti nauju traukos tašku kokybiško laisvalaikio ieškantiems miestiečiams. Šioje pakrantės dalyje taip pat svarbu kurti stipresnį ryšį su upe. Tai būtų galima padaryti kuriant programą ant vandens (tiek ekspoziciją, tiek kavinę ar kitas paslaugas), įrengiant nedidelę prieplauką. Patogūs bei platūs laiptai į apatinę terasą ar net iki pat upės taip pat skatintų žmones prieiti prie vandens.

16 puslapis

Galiausiai, pasak dalyvių, galvojant apie nuolat besikeičiančius visuomenės poreikius, teritorijos transformacija turi neužkirsti kelio naujai programai ateityje. Tad krantinė turi lengvai prisitaikyti prie skirtingų funkcijų.

Tikslai: Patrauklumas Stiprus vietos charakteris Teritorijos lankstumas Ryšys su upe Programa: Interaktyvi mokslo ekspozicija su paslaugų infrastruktūra Kavinė - restoranas Sezoninė kavinė Žaidimai lauke Programa ant vandens Prieplauka Laiptai į krantinę Dviračių stovai

17 puslapis

Baltojo tilto aikštynai – jau dabar aktyvi ir miestietiška laisvalaikio zona su krepšinio aikštelėmis, riedutininkų parku, paplūdimio tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Čia nuolat renkasi aktyvūs miestiečiai tiek pasportuoti, tiek pabūti su bendraminčiais, vyksta įvairios varžybos ir visada vyrauja gera nuotaika. Todėl nenuostabu, jog idėjas šiai vietai siūlė taip pat aktyvūs žmonės, skatinantys sveiką ir aktyvų miestiečių gyvenimo būdą. Tai - VŠĮ Sveikas Miestas, Šiaurietiško Ėjimo Asociacijos bei Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovai. Šie aikštynai – vienas pagrindinių traukos taškų Neries pakrantėje ir miestui ypač svarbi vieta. Visi dirbę prie šios teritorijos sutarė, jog bet kokia aikštynų zonos transformacija turi skatinti dar aktyvesnį teritorijos naudojimą bei kurti veiklų kuo įvairesnėms amžiaus bei interesų grupėms, pavyzdžiui vaikams, senjorams, trumpam per pietų pertrauką čia užklystantiems miestiečiams.

Dalyviai taip pat pabrėžė, jog ši vieta jau dabar turi gana stiprų charakterį bei identitetą vilniečių mintyse, tačiau būtina didinti vietos reprezentatyvumą. Sporto aikštynai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir tvarkingi, aikštelės kokybiškos, o visa sporto aikšteles supanti teritorija – estetiška bei patraukli.

Kitas paminėtas tikslas – kuo didesnis teritorijos sezoniškumo mažinimas. Dalyviai norėtų, jog aikštelės būtų patogios naudotis ir tamsesniu paros metu, o žiemos sezonu sporto aikštynuose atsirastų papildoma programa, pavyzdžiui čiuožykla, rogučių trasa ir panašios pramogos.

Visi dalyviai sutarė, jog neužtenka plėtoti vien tik sporto bazę – taip pat reikia užtikrinti elementarius patogumus sportuojantiems: įrengti WC bei dušų zoną. Aikštynai

18 puslapis

- aktyvi zona, todėl miestiečiai turėtų būti skatinami palikti automobilį ir į šią Neries krantinės dalį vykti viešu transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Aikštynuose turi atsirasti patogios ir erdvios dviračių stovėjimo vietos, saugūs takeliai iki stotelės.

Nors šios teritorijos prioritetas – sportininkai ir jiems skirta infrastruktūra, o tiesioginis ryšys su Nerimi lieka antrame plane, vis dėlto, čia galėtų atsirasti aikštė ar net baseinas ant vandens. Galimybė paplaukioti baseine upėje - neabejotinas traukos taškas miestiečiams. Viešbutis ant vandens – dar viena papildoma programa. Ši paslauga būtų ypač patraukli atvykstančioms žaisti komandoms ar naujų potyrių ieškantiems turistams.

Galiausiai, planuojant ilgalaikę aikštynų transformaciją, svarbu sukurti nekintamą bazinę infrastruktūrą (takus, apšvietimą ir būtinas paslaugas) taip, jog keičiantis miestiečių poreikiams, ji galėtų būti pritaikoma skirtingoms funkcijoms bei programoms.

Tikslai: Stiprus vietos charakteris Veiklos ištisus metus Teritorijos lankstumas Programa: Viešas tualetas, dušai, dviračių stovai Takų apšvietimas Lauko treniruokliai Kopimo sienelė (po tiltu) Vaikų futbolo aikštelė Čiuožykla Vaikų žaidimo aikštelė Stalo tenisas Baseinas upėje Viešbutis ant vandens

19 puslapis

Pieva prie “Baltojo tilto” - unikali miesto centro viešoji erdvė. Nuo pat ankstyvo pavasario, vos pražydus vyšnioms socialiniai tinklai lūžta nuo nuotraukų, visus metus čia vyksta daugybė renginių, buriasi įvairios iniciatyvos, kyla oro balionai, miestiečiai susitinka, iškylauja, deginasi, švenčia ir ilsisi.

Baltojo tilto pievos diskusijoje dalyvavo ir visiems tinkamų sprendimų ieškojo verslo (viešbučio Radisson Lietuva), kultūros (Nacionalinės Dailės Galerijos), bendruomenės bei bendruomeninių iniciatyvų atstovai.

Visi dalyviai sutarė, jog ši viešoji erdvė yra aktyvi ir patraukli būtent dėl savo laisvo ir atviro charakterio.

Tai - sulėtinto ritmo, atvira veiklų įvairovei vieta, kurioje telpa tiek kasdienės, tiek epizodinės pramogos. Tad šių charakteristikų išlaikymas ir bendruomeniškumo stiprinimas - prioritetinis tikslas.

Papildomi želdynai šioje krantinės dalyje, pasak dalyvių, taip pat galėtų prisidėti prie kokybiškesnės aplinkos. Jie ne tik stiprintų vietos ekosistemą, bet ir atribotų pievą nuo gatvės triukšmo ar formuotų mikrozonas joje.

Tačiau planuojant naujus želdynus, būtina išlaikyti pievos atvirumą.

Greta pievos taip pat galėtų atsirasti tiesioginis priėjimas prie vandens. Tai galėtų būti į vandenį besitęsianti pievos ar nedidelė natūralaus kranto dalis, tačiau svarbu užtikrinti čia besilankančių miestiečių saugumą.

20 puslapis

Bene svarbiausia šioje diskusijos grupėje dalyvavusių žmonių išsakyta mintis: reikia stengtis išlaikyti pievą tokią, kokia ji yra dabar, o bet kokia intervencija turi būti labai gerai pagrįsta ir būtina.

Tikslai: Vietos eksperimentui Bendruomeniškumo stiprinimas Ekologija Programa: Mobilios sėdėjimo vietos Želdynai kaip mikrozonavimo priemonė Priėjimas prie vandens Bioįvairovės skatinimas (pavyzdžiui, kuriant bebrų buveines)

21 puslapis

Verslo centras „Green Hall“, matomas iš daugelio sostinės vietų, tapo ryškiu miesto akcentu. Tai A+ klasės biurų pastatas, nuo kurio atsiveria puikios Vilniaus panoramos.

2014 m. šalia pastato atidaryta laisvalaikio erdvė, kurioje įrengtos 7 skirtingos aikštelės, pritaikytos susitikimams, pramogoms ir poilsiui. Tai yra iki šiol didžiausia projekto „Dovana Vilniui“ iniciatyva. Tarp dirbusių su šia Neries krantinės dalimi – „Barclays“ atstovai, architektai bei aktyvios bendruomenės atstovas (Uperio – kelto sumanytojas).

Laisvalaikio erdvę prie „Green Hall“ įgyvendino Barclays technologijų centras bendradarbiaudami su žvėryno bendruomene. Nors šis projektas buvo ne iš lengviausių, tiek verslo, tiek bendruomenės atstovai norėtų toliau plėtoti partnerystę bei tęsti šios Neries krantinės vystymą.

Jau dabar Žvėryno bendruomenė norėtų aktyviau išnaudoti pievą, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, bet norint tai įgyvendinti būtina miesto finansinė pagalba.

Krantinė ties “Green Hall” - paskutinė aktyviojo krantinės ruožo atkarpa (aktyvus ruožas: nuo Mindaugo tilto iki “Green Hall”). Dalyvių nuomone, upėje glūdi dar neišnaudotas su vandeniu susieto turizmo potencialas, tad reikėtų vystyti miesto turizmą iš upės perspektyvos, o ši krantinės dalis ypač tinkama vieta įrengti šio informacinį tašką. Barclays atstovai pritarė šiai idėjai ir galėtų prisidėti tam sukurdami mobiliąsias aplikacijas.

Netolimoje ateityje, kai greta šios pakrantės įsikurs keletas naujų ofisų, tikėtina, jog padidės žmonių srautas. Atsiras daugiau dirbančių žmonių, kurie norės krantinėje praleisti pietų pertrauką, užsukt po darbo ar tiesiog atsipalaiduoti vaikščiodami, be to, įrengus turizmo informacijos tašką padaugės ir miesto svečių. Daugiau žmonių, besinaudojančių krantine - papildoma paskata naujai

22 puslapis

programai greta Neries. Prie upės galėtų atsirasti nedidelė kavinė ant ratų, “žalioji” interneto stotelė, viešas tualetas, geriamo vandens taškas. Pati upė galėtų būti aktyviau išnaudojama įrengiant prieplaukėlę valčių nuomai ar bent jų švartavimui. Šioje miesto dalyje svarbus ryšys su kairiąja Neries krantine, tad galėtų atsirasti nedidelis keltas, kaip Uperis ar panaši iniciatyva.

Tiesa, dabar viršutinės ir apatinės terasų jungtis nėra patogi, todėl ir patekimas prie pat upės nėra labai geras.

Tad vienas iš svarbesnių žingsnių plėtojant šią krantinės dalį ir norint pritraukti naują programą - aiškesnio ir efektyvesnio terasų ryšio sukūrimas. Tai galėtų būti tinkamoje vietoje įrengti patogesni laiptai ar erdvus terasinis nusileidimas prie upės.

Tikslai: Ryšys su upe Bendruomeniškumo stiprinimas Vietos pelningumas Programa: Takų apšvietimas Viešas tualetas Šiukšliadėžės Keli dviračių stovai Laiptai į krantinę Vaikų žaidimų aikštelė ir hamakai Perkėla per upę Prieplauka su valčių ir vandens dviračių nuoma Kavinė ant ratų “Žalioji” interneto stotelė Turistinio maršruto iš upės perspektyvos info taškas (pradžioje - šio maršruto koncepcijos kūrimas)

23 puslapis

#8 KRANTINĖ TIES ŽVĖRYNU (VYTAUTO g.)

Žvėrynas yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, pasižymintis mažaaukščiais statiniais, siauromis gatvėlėmis ir želdinių gausa. Nuo XVI a. iki XIX a. vidurio dabartinio Žvėryno plotai priklausė Radviloms, kurie čia turėjo žvėrių medžioklės rezervatą (iš čia ir kilo vietovės pavadinimas). Šiandienė Neries pakrantė ties Žvėrynu - žalia juosta, kuri puikiai tiktų ekstensyviai rekreacijai ir miestiečių poilsio zonoms. Šios teritorijos dirbtuvių dalyviai - aktyvūs miestiečiai bei Vilniaus miesto savivaldybės įmonių atstovai.

Pagrindinis šios vietos trūkumas, o kartu ir privalumas - nedidelis žmonių kiekis. Ši krantinės dalis svarbi šalia esančiai bendruomenei, tad dalyviai sutarė, jog atsirasiančios funkcijos ar programos turėtų būti orientuotos būtent į bendruomeniškumo stiprinimą ir vietos iniciatyvas, skatinti ekstensyvią rekreaciją bei kurti naujus vietinius traukos taškus.

Tai - įvairūs lauko baldai, žaidimų vietos bei lauko treniruokliai, skatinantys kokybiškesnį laisvalaikį prie upės. Apatinėje terasoje taip pat galėtų atsirasti sezoninė kavinė ar nedidelė prieplauka. Naujos funkcijos ir programos turėtų atitikti vietos charakterį, nebūti pretenzingos ir nedominuoti.

Nors Žvėrynas beveik iš visų pusių supamas Neries, ne visur lengva pasiekti krantinę ar tuo labiau upę. Tad geresnis, patogesnis nusileidimas prie upės ar į apatinę krantinės terasą stiprintų čia gyvenančių vilniečių ryšį su upe.

24 puslapis

Pagrindinė dalyvių išsakyta mintis - krantinė ties Žvėrynu patraukli dėl savo žalio ir ramaus charakterio, tad vertėtų tai išlaikyti stiprinant vietos gamtinį charakterį. Neries vingis - galimybė greitai pabėgti į natūralią aplinką, o nuo jo krantų atsiveria įspūdingi vaizdai į „Verslo trikampį“.

Jame dirbantys žmonės taip pat galėtų naudotis šiuo krantu ir bent trumpam pabėgti nuo rutinos.

Tikslai: Ekologija Ryšys su upe Daugiau žmonių krantinėje Programa: Takų apšvietimas Šviesos instaliacijos Šiukšliadėžės ir atliekų rūšiavimas Pikniko stalai Įdomios sėdėjimo vietos ar gultai Sūpynės Lauko treniruokliai Žaidimai lauke Prieplauka Sezoninė kavinė

25 puslapis

Verslo trikampis – vieta, kur susitelkusios didžiausios Lietuvos įmonės ir tarptautinės kompanijos. Šešių hektarų plote išsidėstę septyni biurų pastatai. Kas dieną “Verslo trikampyje” dirba per šešis tūkstančius žmonių, kurių poreikiams krantinė dar nėra pritaikyta. Sprendimų, kaip pritraukti žmones bei aktyvuoti šią krantinės dalį ne tik dieną, bet ir vakare, ieškojo verslo (“MG Valda”) ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Greta šios upės dalies dirba daugybė žmonių, tad pirmiausia tikslinga kurti paprastiems kasdieniams poreikiams reikalingą infrastruktūrą: patogius bei plačius laiptus į krantinę, ant kurių atsisėdus galima papietauti ir kartu grožėtis Žvėryno krantu; dviračių takus ir dviračių stovus, kad krantinė būtų lengvai pasiekiama ne tik pėsčiomis; supynes ar gultus, ant kurių galima pailsėti tarp darbų. Krantinę nuo biurų skiria gana intensyvi gatvė, tad nemažiau svarbu užtikrinti saugų šios gatvės lengvą perėjimą.

Grupės dalyviai sutarė, jog svarbu skatinti aktyvesnį krantinės naudojimą ne tik dienos metu, bet ir vakare.

Pasibaigus darbo dienai ir ištuštėjus biurų pastatams, sunyksta ir taip negausios lankytojų gretos, tad svarbu kurti tokias funkcijas, kurios trauktų miestiečius čia ateiti ir po darbo valandų. Naujos funkcijos turėtų būti orientuotos ne tik į čia dirbančius asmenis; jos turėtų būti patrauklios visiems miestiečiams. Terasoj ant vandens darbo dienos metu galėtų vykti sporto užsiėmimai, mankštos biurų darbuotojams, o vakare ji tiktų triukšmingesnėms pramogoms, nes šalia nėra gyventojų, kuriems trukdytų garsesnė muzika.

26 puslapis

Neries krantinė ties Verslo trikampiu yra orientuota į vakarus, tad šiltuoju sezonu vakarop joje būti ypač malonu. Nuo jos terasų galima stebėti ramų ir žalią Žvėryną. Šiuos privalumus galėtų išnaudoti terasa ar aikštė ant vandens. Netradicinė viešoji erdvė galėtų tapti nauja madinga vieta mieste, o kartu ir geru traukos tašku.

Tikslai: Lankstumas Aktyvumas visą parą Daugiau žmonių Programa: Dviračių stovai Šiukšliadėžės ir atliekų rūšiavimas Aikštė ant vandens Laiptai į krantinę “Žalioji” interneto stotelė Gultai - skulptūros Sūpynės Dekoratyviniai krūmai

27 puslapis

Dirbtuvių dalyviai sutarė, kad visos teritorijos turi potencialo ir ateityje galėtų virsti realiais projektais, todėl svarbu kurti tvirtą bazinę infrastruktūrą, kuri būtų pritaikoma įvairiems poreikiams ir skirtingoms tikslinėms grupėms.

Dirbtuvių dalyviai vienbalsiai teigė, jog vietos charakterio stiprinimas atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius yra vienas iš būdų, kaip užtikrinti bendrą projekto gyvybingumą. Kuriant aiškiai apibrėžtas vietas skirtingoms tikslinėms grupėms, galima sukurti stiprius traukos taškus, o taip pat mažinti konkurenciją ir netolygų srautų pasiskirstymą vienas kito atžvilgiu. Tai leidžia traukti skirtingus žmones į skirtingas krantines vietas.

Dalyviai akcentavo, kad skirtingos funkcijos ir institucijos krantinėje galėtų naudotis krantine kaip savo „svetaine“, kurioje leistų laiką, galėtų pristatyti savo veiklą ar rengti renginius.

Pinigų visiems ir viskam neužteks, todėl svarbu siūlyti poreikius ir galimybes atitinkančius sprendinius. Bazinė infrastruktūra turi būti tvarkinga, nuosaiki ir nuosekli.

Svarbiau gerinti viešųjų erdvių ryšius nei koncentruoti investicijas į vos keletą konkrečių taškų.

Dalyvių taip pat buvo klausiama apie ryšį tarp dešinio ir kairiojo Neries krantų. Dalyviai mano, kad kairėje Neries krantinės dalyje įsikūrę Vilniaus senamiestis ir naujamiestis jau yra stiprūs traukos objektai ir krantinės programa gali be reikalo su jais konkuruoti. Kita vertus,

28 puslapis

dalyviai taip pat akcentavo, kad ryšys su upe ir upės sąsaja su gretimomis teritorijomis yra vienodai svarbūs visose krantinės atkarpose ir jų užtikrinimas yra vienas iš būdų norint pritraukti žmones prie upės.

Diskusijų metu paaiškėjo, kad kai kurios teritorijos jau gali pasigirti gyvybingais verslo planais; tuo tarpu kito teritorijos yra mažiau paklausios. Matomas balanso poreikis tarp komercinių ir visuomeninių funkcijų.

Sportas, rekreacija ir rekreacinės erdvės yra naudingos bendruomenei, tačiau generuoja mažiau lėšų ir reikalauja daugiau investicijų, todėl reikėtų bandyti kuriamą vertę skaičiuoti kitaip (atsižvelgiant ne tik į komercinę naudą).

Tai pat buvo akcentuota, kad, neturint gero verslo plano ar didelių srautų, verta mąstyti apie atskirų teritorijų sinergetinius ryšius. Trečiojoje dirbtuvių sesijoje paaiškėjo, jog dalyviai žymiai aktyviau investuoja į gretimas teritorijas ir siekia „dalintis“ programa, užuot skyrę „Neries eurus“ teritorijoms kitose, nutolusiose nuo jų Neries pakrantės dalyse. Akivaizdu, kad būtina ieškoti naujų partnerysčių tarp skirtingų teritorijų ir siekti kompleksinio sprendimo visos krantinės masteliu.

Neries krantinių dirbtuvės išryškino Neries svarbą mieste ir bendradarbiavimo bei naujų partnerysčių kūrimo būtinybę viso miesto masteliu. Idėjų daug, tačiau jos neturėtų ieškoti konkrečios vietos įgyvendinimui, bet atvirkščiai - konkreti vieta jau yra užprogramuota specifinei funkcijai.

29 puslapis

Šiuo metu yra rengiamas Neries krantinės atnaujinimo projektas, kuriame bus integruota didžioji dalis dirbtuvių metu surinktų idėjų. Gruodžio 3d. 12:00 val Technikos ir Energetikos muziejuje planuojamas Neries krantinių projekto projektinių pasiūlymų pristatymas, kuris vėliau bus adaptuojamas pagal pastabas.

Neries krantinių projektinių pasiūlymų tikslas - aiškiai iliustruoti teritorijos vystymo potencialą bei identifikuoti vietas gyventojų ir verslo iniciatyvoms. Šių projektinių pasiūlymų pagrindu galima nustatyti aiškius kokybinius kriterijus ir pritraukti naujų funkcijų. Šie kriterijai leis nustatyti labai aiškias „žaidimo taisykles“, kurios leis ieškoti partnerių ir kartu įgyvendinti tikslingą bei prasmingą visos Neries pakrantės teritorijų transformaciją.

Neries apatinės terasos remontas turėtų būti baigtas iki 2016 metų pabaigos, tačiau tuo darbai nesibaigs. Šiuo metu yra rengiami investiciniai projektai ES struktūrinių fondų lėšoms, kurie ir leis kurti naujas funkcijas bei gerinti greta Neries esančią infrastruktūrą. Šiandienis krantinės remontas yra vykdomas taip, kad neužkirstų kelio ateities projektams ir naujų funkcijų atsiradimui, kurių planuojama darbų pradžia yra 2017-2018m.

Apie projekto eigą, padarytus darbus ir priimtus sprendimus jus informuosime asmeniškai, kviesime ir toliau bendradarbiauti bei ieškoti galimybių kartu gaivinant Nerį.

30 puslapis