KTU Studentų miestelio vizija ir veiksmų planas by mmap.

1. 30

20 18

Kaip tvari aplinkos transformacija gali pakeisti universiteto ateitÄŻ.

Projekto komanda:

Martynas Marozas (mb.mmap, KTU), Viktorija Gailiūtė (mb.mmap), Vytautas Buinevičius (VšĮ „Strategijos miestui“, Svajūnas Jakutis (KTU), Gražvydas Visockas (KTU)

Projekto rengėjai:

Kauno technologijos universitetas

K. Donelaičio g. 73, LT-44249 Kaunas +370 (37) 300 000, +370 (37) 324 144 e. p. ktu@ktu.lt

MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“

Mėsinių g. 3A-15, LT-01135, Vilnius +370 (610) 407 48 e. p. martynas@mmap.lt

VšĮ „Strategijos miestui“

Mėsinių g. 3A-15, LT-01135, Vilnius +370 (682) 255 48 e. p. vytautas@strategijosmiestui.lt 2018 m. Sausio mėn.

TURINYS Pratarmė 7 I skyrius 1. Įžanga 8 2. Proceso planas 10 II skyrius 1. Ambicija 2036 12 1.1 Įžanga 12 1.2 Šiandienos iššūkiai 14 1.3 Universitetų ateitis 15 1.4 Globalių tendencijų apžvalga 16 1.5 Pagrindiniai ambicijos teiginiai 22 III skyrius 1. Universiteto istorija 24 1.1 Universiteto raida ir plėtra iki 1939 m. 24 1.2 Akademinio miestelio statyba tarpukariu 26 1.3 Universiteto raida ir plėtra iki 1960 m. 28 1.4 Universiteto pastatai iki 1960 m. 30 1.5 Akademinio miestelio statyba sovietmečiu 32 1.6 KPI miestelio planai 33 1.7 Dabartiniai KTU pastatai mieste 34 2. Universitetas ir miestas 36 2.1 Universiteto pastatų išsidėstymas mieste 36 3. Nekilnojamas turtas miestelyje 38 3.1 Miestelio ribos 38 3.2 Žemės nuosavybė 38 4. Universiteto pastatai miestelyje 40 4.1 Universiteto pastatų apžvalga 40 4.2 Išvados 49 5. Planavimo dokumentai 50 4.3 Galiojantys planai 50 4.4 Urbanistinis kontekstas 54 4.5 Gamtinis kontekstas 55 4.6 Triukšmas ir oro tarša 55 6. Miestelis ir judumas 56 5.1 Judumas ir miestelis 56 5.2 Išvados 58 7. Tvaraus judumo 2014 - 2020 planas 60 6.1 Tvaraus judumo planas 60 8. Miestelio infrastruktūra 62 8.1 Infrastruktūra miestelyje 62 8.2 Studentų gatvė 66 8.3 Poilsio infrastruktūra 70 8.4 Sporto ir laisvalaikio infrastruktūra 72 8.5 Galimybė dirbti universitete visą dieną 72 9. Atspirties taškai PTGG (SWOT) analizė 76 9.1 Miestelio pranašumai 76 9.2 Miestelio trūkumai 76 9.3 Miestelio galimybės 77 9.4 Grėsmės miesteliui 77

IV skyrius 1. Vystymo scenarijai 78 1.1 Pirmojo scenarijaus prielaidos ir implikacijos 82 1.2 Antrojo scenarijaus prielaidos ir implikacijos 84 1.3 Trečiojo scenarijaus prielaidos ir implikacijos 86 1.4 Pagrindinių išvadų apibendrinimas 88 2. Scenarijų aptarimas 90 2.1 Susitikimo santrauka 90 V skyrius 1. Universiteto miestelio vizija 94 2. Vizijos koncepcija 96 3. Viešosios erdvės 98 3.1 Viešųjų erdvių charakteristikos ir identitetas 98 3.2 Natūralios viešosios erdvės 100 3.3 Intensyvaus naudojimo pievos ir parkai 101 3.4 Miestietiškos aikštės ir skverai 102 3.5 Sporto ir laisvalaikio erdvės 104 3.6 Mažoji architektūra ir medžiagiškumas 106 3.7 Miestelio želdiniai 108 4. Miestelio pastatai ir funkcijos 110 4.1 Naujos funkcijos ir projektai miestelyje 110 4.2 Esamų pastatų transformacija 116 5. Susisiekimas miestelyje 118 5.1 Tikslai ir uždaviniai 118 5.2 Eismas miestelyje 118 5.3 Automobilių stovėjimas 119 5.4 Studentų gatvė 122 5.5 Gatvių profiliai 124 5.6 Pėsčiųjų miestelis 128 5.7 Dviračių infrastruktūra 128 VI skyrius 1. Veiksmų planas 130 1.1 Veiksmų plano tikslai ir uždaviniai 130 1.2 Pirmoji grupė 132 1.3 Antroji grupė 144 1.4 Trečioji grupė 148 2. Prioritetai 154 2.1 Prioritetų nustatymo principas 156 2.2 Projektų vertinimas 160 VII skyrius 1. Bandomasis projektas Nr. 1 IX rūmai 164 2. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija 172 VIII skyrius 1. Sekantys žingsniai 192 1.1 Strateginis veiksmų ir INVESTICIJŲ planas 192 1.2 Vizijos naudojimas 193 2. Kauno aukštųjų mokyklų tinklas 194 3. Literatūros sąrašas 196 4. Padėka 198

II III IV V VI VII VIII

PRATARMĖ

Siekis Lietuvos aukštajame moksle pasiekti žymų proveržį reikalauja į esamą situaciją ir ateities perspektyvą pažvelgi kuo plačiau, kalbant apie būtinybę didinti studijų, mokslo kokybę, konkurencingumą, įvertinti, kaip prieš šių tikslų įgyvendinimo gali prisidėti darniai vystoma universiteto aplinka ir infrastruktūra. Šiame kontekste svarbu diskutuoti ir analizuoti, kaip Kauno technologijos universiteto valdomą infrastruktūrą efektyvinti, atnaujinti, kartu keliant sau tikslą sukurti tokią erdvę, kuri būtų funkcionali ir šiuolaikiška, patraukli studentui ir mokslininkui, atitinkanti šiuolaikinės didaktikos poreikius, traukianti verslą, skleidžianti išskirtinę akademinę dvasią, tačiau darniai įsiliejanti į bendrą miesto žemėlapį. Pasaulis nuolat keičiasi ir sparčiai žengia į priekį. Vis dėlto, vertindami dabartines tendencijas, užsienio šalių patirtį, galime pakankamai aiškiai įsivaizduoti, kaip Universitetas atrodys po dešimties ar dvidešimties metų, kokios infrastuktūros reikės jo veikloms, tikslams, misijoms realizuoti. Tai suteikia galimybę apie ateitį galvoti jau šiandien, atsakingai jai ruoštis ir nuosekliai ją planuoti. Parengdamas studentų miestelio viziją ir veiksmų planą, KTU pirmasis šalyje išsamiai ir kompleksiškai išanalizavo, kaip tvari aplinkos transformacija gali keisti jo ateitį, formuoti išskirtinį ir lengvai atpažįstamą Universiteto veidą. Tikiuosi, kad tokia iniciatyva taps paskata bei įkvėpimo šaltiniu ir kitoms aukštosioms mokykloms eiti darnaus vystymosi keliu.

Laikinai einanti rektoriaus pareigas Jurgita Šiugždinienė

I skyrius 1.

ĮŽANGA

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelio teritorija – reikšminga miesto dalis, kurioje susipina daug skirtingų interesų, būtinų juos išklausyti ir tinkamai moderuoti, o susisteminus – integruoti į ateities planus. Todėl studentų miestelio vystymo strateginis planas rengiamas įtraukiant KTU bendruomenės atstovus, ekspertus ir potencialius investuotojus. Projektas vykdomas keturiais etapais: ambicijos formulavimo, scenarijų sukūrimo, bendros vizijos rengimo ir strateginio plano rengimo. Norint užtikrinti paties proceso lankstumą vadovaujamasi „research by design“ principais, kai galimi teritorijos vystymo modeliai nuolat testuojami, o analitinė proceso dalis tęsiasi iki pat pabaigos. Taip užtikrinamas sprendinių pagrįstumas ir argumentacija. Projekto objektas – fizinės miesto erdvių charakteristikos, viešųjų erdvių gyvybingumą lemiantys plano sprendiniai, transportas ir pasiekiamumas, integracija ir vietos identiteto formantai. Proceso tikslas – suformuluoti aiškią vystymosi viziją ir veiksmų planą, nuspėti ateities poreikius, suformuluoti teritorijos kokybę nustatančius kriterijus ir aiškias kryptingos miestelio transformacijos gaires. Miestelio transformacija – ilgalaikis kompleksinis projektas, o tvariai ir kryptingai transformacijai būtini trys elementai: 1) aiškūs poreikiai ir idėjos, 2) identifikuota vieta (žemė) ir 3) aiškiai pasvertas ekonominis naudingumas (pinigai). Šios studijos tikslas – siūlyti vystymo modelius ir galimas sinergijas, kai trūksta vienos, dviejų, o gal net ir visų šių trijų elementų.

PINIGAI PE

N RT PA DIZAINAS

ŽEMĖ

IAI

IDĖJOS Pav. 1. „Santakos“ slėnis Nuotrauka: KTU alumnų asociacija

8 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Įžanga

PROCESO PLANAS

Kartu su KTU vadovybe suformuota bendra ilgalaikės studentų miestelio transformacijos ambicija, analizuojamos globalios tendencijos, bendra universitetų problematika, kuria remiantis identifikuojamos ilgalaikės transformacijos ambicijos. Antrame – scenarijų rengimo – etape, surengus susitikimus ir interviu, išsiaiškinamos miestelio galimybės ir skirtingų teritorijos naudotojų poreikiai. Universiteto vadovai ir akademinė bendruomenė įsitraukia į planavimą ir kartu su urbanistais rengia miestelio atnaujinimo scenarijus.

Pav. 2. Vizijos ir veiksmų plano kūrimo proceso iliustracija (dešinėje) Proceso plane iliustruojama visi vizijos rengimo etapai ir galimi šių etapų produktai. Proceso planas kurtas 2015m. rugsėjį. Schema: autorių

Trečiame – vizijos rengimo – etape suformuluojama bendra miestelio vystymo vizija, apibrėžiamas teritorijos charakteris, pastatams, viešosioms erdvėms, programai, transporto organizavimui nustatyti kokybiniai kriterijai. Vėliau ši vizija tikslinama konsultuojantis su universiteto atstovais ir specialistais. Vizija suformuluojamos tolesnės projekto tąsos gairės. Ketvirtame etape sudaromas strateginis (veiksmų) planas, kuriame pateikiami teritorijos investicijų poreikiai ir prioritetai, apibrėžiami galimi vystymo modeliai, strateginiai partneriai, projektų etapiškumas. Pagrindinis strateginio plano tikslas – užtikrinti, kad vizija, atspindinti visų suinteresuotųjų poreikius, būtų įgyvendinta.

Ambicija

Vystymo scenarijai

Bendra vizija

10 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas.

Veiksmų planas

Proceso planas

Pav. 3. Proceso plano etapai

Kiekvienas iš vizijos rengimo etapų turi skirtingus tikslus, todėl taikomi skirtingi metodai. Schema: autorių

II skyrius 1.

AMBICIJA 2036

1.1 ĮŽANGA Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas, KTU) aplinkos ir infrastruktūros transformacija ne tik glaudžiai susijusi su miesto ar universiteto bendruomenės poreikiais, bet ir yra neatsiejama ateities didaktikos metodų dalis. Todėl, užuot analizavę konkrečių KTU padalinių tipologinius poreikius trumpuoju laikotarpiu, pradėjome diskusiją apie tolimą ateitį – 2036 metus. Ambicijos tikslas – įsigilinti į globalias ir lokalias universitetų miestelių tendencijas, išryškinti ateities iššūkius ir suformuoti bendrą fizinės infrastruktūros transformacijos kryptį, kuri sutaptų su šiandiene universiteto misija ir universiteto bendruomenės ambicijomis.

KTU universiteto misija – teikti moksliniais tyrimais grįstas tarptautinio lygio studijas; kurti ir perduoti žinias ir novatoriškas technologijas darniai valstybės raidai ir inovacijoms plėtoti; formuoti atvirą talentus ir lyderius įkvepiančią kūrybinę aplinką. Universiteto misija – puiki, tačiau svarbu įvertinti, ar šie teiginiai nėra atitolę nuo realios situacijos, ar universiteto fizinė infrastruktūra atitinka misijos teiginius. Dėl to būtina analizuoti teritorijos urbanistinę situaciją – urbanistinę struktūrą, viešąją erdvę, susisiekimą, kraštovaizdį, funkcijas ir jų poreikį, kultūros paveldą ir taip susidaryti vaizdą apie dabartinę situaciją ir transformacijos potencialą. Paprasti klausimai dažnai nuvertinami, dėl šios priežasties sprendimai gali tapti prastai argumentuoti ir nebeatitikti pirmapradės misijos teiginių. Aiškūs ir argumentuoti pasirinkimai yra vertingi, nes vėliau taupomas laikas ir taip išvengiama mažiau reikšmingų diskusijų apie detales. Analizuojant universiteto misijos teiginius, išryškėja keletas reikšminių žodžių: „tarptautinio lygio“, „novatoriškas“, „darniai raidai“, „inovacijų plėtojimui“, „įkvepiančią kūrybinę aplinką“. Šių žodžių reikšmės gali būti interpretuojamos gana laisvai, tačiau būtina tikrinti, ar tai, kas atvirai deklaruojama popieriuje, sutampa su realybe. Tuo remiantis galima sudaryti kokybinę kriterijų sistemą, kurioje universiteto fizinės infrastruktūros transformacija sutaptų su universiteto misija. Nenuoseklumas – dažniausiai pasitaikanti ilgalaikių 12 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Ambicija 2036

Pav. 4. KTU bendruomenė Nuotrauka: KTU

procesų problema, nes vystymo kryptį dažnai diktuoja ne strateginiai pasirinkimai, bet konkretūs architektūros dizaino sprendimai. Keičiantis projektuotojams, keičiami ir pirmtako sprendiniai: taip nuolat kaitaliojant kryptį, tvari ir nuosekli plėtra tampa nebeįmanoma. Pasirinkta šios vizijos formulavimo metodika grindžiama strateginiais pasirinkimais. Visų pirma formuluojant scenarijus išplečiamas galimybių spektras – potencialios vystymo kryptys. Atmetimo principu siekiama išsiaiškinti, kokios krypties tikrai nesirenkame. Tokiu būdu apsibrėžiame galimybių lauką, kuris sutampa su universiteto misijos teiginiais ir universiteto bendruomenės vizijomis.

1.2 ŠIANDIENOS IŠŠŪKIAI Šiandien žiniasklaidoje vis dažniau akcentuojamos šalies demografinės problemos, kurios tiesiogiai reiškiasi ir kasdieniame universiteto bendruomenės gyvenime. Tai, kad mažėja studentų ir tuštėja auditorijos, nenuteikia optimistiškai, o „nesąžininga“ universitetų krepšelių skirstymo sistema užkerta kelią siekti kokybės, dėstytojams mokėti konkurencingą algą ir gerinti universiteto fizinę infrastruktūrą.

Pav. 5. Iškarpa iš Delfi

Universitetai aiškiai supranta, kad mokslo kokybė turėtų būti pagrindinis valstybės tikslas, kuris gali užtikrinti tvarų jos vystymąsi ir augimą. Šiuo metu švietimo sistema yra nukreipta į esamo universiteto tinklo išlaikymą, o ne išsilavinimo kokybės gerinimą.

„Šiemet į šalies universitetus ir kolegijas studentų priimta beveik 6 % mažiau nei pernai, o didžiausia demografinė duobė ugdymo įstaigų dar laukia apie 2020 m. Tačiau politinės valios jungti aukštąsias mokyklas ir pradėti racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas nėra.“ Verslo žinios (2015-10-24) Šiandienėje takoskyroje KTU ir dar keletas Lietuvos universitetų renkasi kokybę, o ne kiekybę ir ieško būdų, kaip efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir išteklius. Todėl universiteto fizinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimas ir universitetinio išsilavinimo infliacijos sustabdymas yra pagrindiniai šio dešimtmečio Lietuvos akademinės bendruomenės iššūkiai. Nors šiandienės tendencijos nedžiugina, o ateitis miglota, būtina ieškoti galimybių pritraukti talentingus studentus ir dėstytojus. KTU ir LSMU tvirtai pasiryžo sujungti pajėgas ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų. Lietuvos universitetų konsolidacija – logiškas žingsnis, kuris leistų smarkiai kilstelėti kokybinę kartelę ir pridėtų papildomų kompetencijų. Šie pokyčiai leistų pagerinti finansinę universitetų situaciją ir kurti naujus kompetencijų centrus, o Universitetų jungimasis yra naudingas žingsnis, kai optimizuojami jo išlaikymo kaštai. Šiandien diskutuojama apie tris studentų miestelius Kaune: aukštutinį – technologijų, žemutinį – socialinių mokslų ir sveikatos mokslų – prie Kauno klinikų. Teigiama, kad trys skirtingi studentų miesteliai leistų geriau specializuotis ir siekti geresnių rezultatų, kita vertus, verta nepamiršti, kad atskirų mokslo sričių poliarizacija, atskiriant techniškuosius mokslus nuo socialinių ir humanitarinių mokslų, gali turėti ir neigiamų pasekmių.

“Mokslo ir inovacijų tikslas – kurti žmogui, vadinasi, reikia žinoti, kokie yra ar bus žmogaus poreikiai. Socialinių ir technologinių mokslų buvimas greta palengvintų šių sričių bendradarbiavimą. Nesant galimybių įkurt šių mokslų greta vienas kito, reikėtų ieškoti kitų žinių pasikeitimo būdų.“ - J. Šiugždinienė Profesinių kompetencijų poreikį papildo asmeninės (socialinės) kompetencijos. Efektyvi komunikacija, socialiniai įgūdžiai, komandinis darbas, tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir tarpsisteminis mąstymas tampa ypač svarbiais ateities studento rekvizitais. 14 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Ambicija 2036

Pav. 6. Iškarpa iš The Economist

Amerikietiškas aukštojo išsilavinimo modelis plinta visame pasaulyje ir kuria daugybę sekmės istorijų, tačiau nėra visiems prieinamas dėl didelės kainos.

Pav. 7. Iškarpa iš Delfi

Siekiama griežtinti priėmimo į universitetus sąlygas ir taip gerinti bendrą studijų kokybę šalyje.

Technologijų pažanga leidžia universitetams palaipsniui persikelti į virtualią erdvę, todėl keičiasi supratimas apie universiteto aplinką ir infrastruktūrą, studento ir dėstytojo santykį, bendradarbiavimą ir bendravimą universitete. Ateinantis dešimtmetis Lietuvos universitetams yra nepaprastai svarbus, nes tik protingas universiteto fizinės infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių optimizavimas, kryptinga kokybės politika leistų pasiekti universiteto misijoje užsibrėžtų tikslų.

1.3 UNIVERSITETŲ ATEITIS

Pav. 9. Iškarpa iš Verslo žinių

KTU ir LSMU jau seniai svarsto jungimosi galimybes, o šiandieninės aktualijos tik pagrindžia šio žingsnio pagrįstumą.

Kokie bus studentų poreikiai ateityje ir kokia bus universitetų funkcija ateinančiais dešimtmečiais? Analizuojant tendencijas Europos ir pasaulio universitetuose, galima teigti, kad studentų įvairovė bus gerokai didesnė: nuo ką tik mokyklas baigusių jaunuolių, siekiančių įgyti bazinių įgūdžių, iki vyresnio amžiaus žmonių, siekiančių plėsti savo įsidarbinimo galimybes ar norinčių keisti karjeros kryptį. Globalizacija, besivystančių šalių ekonomikų augimas, pasaulinis gyvenimo lygio kilimas, be abejo, traukhs užsienio šalių studentus į labiau išsivysčiusias šalis, tarp jų ir Europos bei Lietuvos universitetus. Vykstant šiems natūraliems pokyčiams reikia reaguoti į multikultūralizmo iššūkius ir prisitaikyti prie skirtingų mokymo stilių, metodų, plėsti universiteto interesų ir kompetencijų laukus. Naujoji interneto amžiaus karta jau studijuoja mūsų universitetuose. Jie jau užaugę su išmaniaisiais įrenginiais, socialiniais tinklais ir virtualiais žaidimais, tad natūralu, kad jie tikisi tokio universiteto, kuriame viskas vyksta analogiškai – realiu laiku, nuolatiniame informacijos sraute ir nuolat prisijungus. Šiems „interneto vaikams“ reikia turėti nuolatinę prieigą prie mokymo medžiagos, išteklių, ekspertų ir akademinio personalo. Jie tikisi individualios ir lengvai prisitaikančios studijų aplinkos, kuri turėtų būti labiau orientuota į studentą, jo potyrius, jo įsitraukimą ir bendravimą. Aukštasis išsilavinimas ir mokymo metodai, tikėtina, taps lankstesni ir bus pritaikyti prie besikeičiančių studentų poreikių ir glaudžiau integruotis į studentų kasdienybę. Universitetų persikėlimas į virtualią erdvę – jau vykstantis reiškinys, kita vertus, virtualus nuotolinis mokymas patrauklus tik daliai studentų: gyvenantiems užsienio šalyje, vyresnio amžiaus, dirbantiems ar turintiems specialių fizinių poreikių asmenims.

Pav. 8. Iškarpa iš Verslo žinių

Verslo žinios kalba apie besikeičiančią demografinę situaciją ir to implikacijas Lietuvos universitetams.

Nepaisant virtualaus universiteto koncepcijos augimo, didžiajai daliai ateities studentų fizinio studentų miestelio poreikis neišnyks, nes daugelis aukštųjų mokyklų studentų norės ugdyti savo socialinius įgūdžius, kontaktuoti ir diskutuoti su dėstytojais arba tiesiog linksmai leisti laiką tarp bendraminčių. Šiandienis universitetas daugeliui žmonių vis dar asocijuojasi su didelėmis auditorijomis, kuriose dėstytojai perduoda žinias ir patirtį šimtams studentų, kita vertus, naujos technologijos keičia tradicinius informacijos perdavimo ir komunikacijos būdus ir kanalus. Taikant technologijas, keičiami mokymo metodai iš pagrindų, neišvengiamai tobulėjant naujoms technologijoms, ieškoma naujų komunikacijos metodų, todėl šiandienės didaktikos metodai turi keistis. Šiandien Lietuvoje vyrauja atskirtis tarp dėstytojo ir studento, o hierarchija vis dar vertikali. Tikėtina, kad ši hierarchija keisis, kartu keisis ir dėstytojo vaidmuo: nuo „žinių teikėjo“ iki „kūrybinio proceso moderatoriaus“, užtikrinančio tarpdisciplininį, įkvepiantį ir įtraukiantį studijų procesą.

Visos naujos bendradarbiavimo formos ir technologijos privalo tapti visiškai integruota universiteto fizinės infrastruktūros ir studijų dalimi. Naujos technologijos ir skirtingos jų formos turi tapti universiteto transformacijos varomąja jėga, o ne tik priedu. Kitaip universiteto ateitis vadovausis XX a. pabaigos edukacijos idėjomis ir principais, tik taikoma šiek tiek daugiau technologijų.

1.4 GLOBALIŲ TENDENCIJŲ APŽVALGA Ateities universiteto miestelį formuoja įvairios kompleksinės tendencijos ir problemos: besikeičianti studentų demografija, technologinė plėtra (pavyzdžiui, socialinių tinklų ir virtualios realybės aplikacijos ir jų integravimas į aukštąjį mokslą), finansiniai apribojimai ir didėjanti švietimo institucijų globalizacija (ARUP, 2012). Šioje studijoje aptariamos keturios teminės sritys, kurios, mūsų manymu, padeda suprasti ir formuoti aukštojo mokslo ateitį. Jos taip pat leidžia iš naujo apibrėžti universiteto miestelio sampratą, kalbant apie jo dizaino sprendinius, suteikiamas paslaugas ir tai, kaip jis funkcionuoja.

Pav. 11. Iškarpa iš The Economist

Didėjant studentų geografinei įvairovei svarbu įsigilinti į skirtingų kultūrų ir religinių grupių poreikius. Globalūs universitetai padeda mažumoms lengviau integruotis ir greičiau pasivyti kitus studentus.

Teminės sritys: 1. Ateities studentai. 2. Didaktikos pokyčiai. 3. Tvari infrastruktūra ir mokslo aplinka. 4. Kompetencijos, atitinkančios rinkos poreikius. 1.4.1 Ateities studentai Kalbant apie ateities universitetą, svarbu suprasti jo būsimų vartotojų poreikius, ką ir kaip jie norės mokytis ir kas juos įkvėps ir skatins tobulėti. Ateities studentai – dabartiniai vaikai ir paaugliai, gimę apsupti technologijų. Socialiniai tinklai, nuolatinis ryšys su šimtais žmonių, nuomonės formavimas pasitelkiant internetinę plotmę ir populiariąją kultūrą – neatskiriama jų gyvenimo dalis. Ateities studentams darbas, vienu metu pasitelkiant įvairias platformas, programas ir medijas, bus visiškai priimtinas ir natūralus dalykas. Jie norės aukštojo mokslo aplinkos, veikiančios kaip visa jungiantis, nuolat atsinaujinantis socialinis tinklas. Jie taip pat tikėsis dinamiškos ir empirinės mokymosi patirties, nuolatinio ryšio su kitais akademinės bendruomenės nariais, tiesioginės ir greitos prieigos prie mokymosi medžiagos, informacijos ir žinių. Studentai norės tokių žinių ir kompetencijų, kurios sustiprintų jų autonomiškumą, mobilumą ir profesinį lankstumą nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje. Atsižvelgiant į nepastovias (geriausiu atveju) arba nepalankias (blogiausiu atveju) ekonomikos ir darbo rinkos sąlygas, tikėtina, jog dažna darbo vietos, miesto ar net šalies kaita ateities studentams bus gana įprastas reiškinys. Tad svarbią vietą jiems mokantis turės užimti ne tik profesinės, bet ir asmeninės kompetencijos: darbo patirtis, kalbų mokėjimas, komandinis darbas ir kt. Socialinių tinklų kartai universiteto alumnų bendruomenė ir stiprus ryšys su ja bus papildoma karjeros formavimo galimybė, kurią ši karta išnaudos.

Didesnė įvairovė

Pasaulio vidurinė klasė nuolat didėja (ypač sparčiai augančiose ekonomikos šalyse), žmonių mobilumas auga, laisvėja konservatyvesnių visuomenių požiūris į studijuojančias moteris. Taigi šios ir kitos pasaulinės tendencijos didins studentų kultūrinę įvairovę. Norėdamas

16 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Ambicija 2036

Pav. 10. Iškarpa iš The Economist

Kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie virtualių universitetų ir technologijų įgalintą mokslą, kai žmonės gali gauti aukštos kokybės išsilavinimą tiesiog savo namuose.

konkuruoti globaliai, universitetas turės pasiūlyti ne tik patrauklias studijų programas užsienio studentams, bet ir kokybišką aplinką, pritaikytą įvairių kultūrų atstovams.

Brandaus amžiaus universitetai

Senstanti visuomenė Lietuvoje ir Europoje, taip pat neaiškios socialinės garantijos lemia, jog ateityje žmonės turės išlikti darbo rinkoje kiek įmanoma ilgiau. Tačiau žaibiškai besikeičianti darbo rinka – iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms. Jų (kaip ir jaunesnių visuomenės narių) galimybės išlikti aktyviems darbo rinkoje priklausys nuo mokymosi visą gyvenimą galimybių aukštojo mokslo institucijose. Brandesnio amžiaus studentai turės skirtingus lūkesčius: visų pirma jie bus labiau suinteresuoti profesiniais ir praktiniais mokymais, leisiančiais atitikti kylančius darbo rinkos reikalavimus. Daugelio vyresnio amžiaus studentų gyvenimo būdas bus intensyvesnis nei jaunų žmonių, jie turės įvairių įsipareigojimų (šeima, vaikai, darbas ir kt.), tad jiems bus aktualus lankstesnis mokymosi grafikas, nuotolinis mokymasis ir kiti sprendimai, leisiantys suderinti esamą gyvenimo būdą su profesiniu tobulėjimu.

1.4.2 Didaktikos pokyčiai Technologijų įgalintas mokslas Pav. 12. Iškarpa iš 15 min

Didėjant studentų demografinei įvairovei ypač svarbu pritaikyti esamą infrastruktūrą žmonėms su specialiais poreikiais.

Jau dabar sunku įsivaizduoti studijas be virtualių, nuotolinio mokymosi platformų. Ateityje, tobulėjant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (angl. ICT, liet. IKT), bus galima panaudoti visiškai naujas mokymosi būdus ir aplinkas. Tai ne tik užtikrins didesnį aukštojo mokslo institucijos lankstumą, bet ir sumažins kaštus. Taikant naujas technologijas bus galima laisvai rinktis mokymosi vietą: ta pačią informaciją bus galima pasiekti iš įvairių aplinkų (namų, darbo, universiteto ir t. t.). Jos taip pat užtikrins nuotolinio ir prieinamo mokslo galimybes labiau nutolusiuose regionuose. IKT turės įtakos ir fizinei mokymosi aplinkai. Mokymosi būdai, grįsti socialiniais tinklais, 3D virtualia aplinka ir realiu metu vykstančiu grupiniu bendradarbiavimu, keis nusistovėjusias nuostatas apie tai, kokia turėtų būti studentų mokymosi patirtis.

Lanksti programa

Milžiniška poreikių įvairovė – neatskiriama ateities dalis, tad aukštojo mokslo institucijos (AMI) turės siūlyti vis daugiau individualaus mokymosi būdų ir lankstesnių ir (ar) modulinių programų ir paslaugų, pritaikytų skirtingiems studentų poreikiams. Neakivaizdinis ar nuotolinis mokymasis, virtualios paslaugos – vieni iš galimų sprendimų būdų.

Gausūs mokymosi ištekliai

Įdėjus nemokamas ir visiems prieinamas geriausių pasaulio universitetų studijų programas ir jų medžiagą į internetą, iš esmės pasikeitė požiūris į aukštojo mokslo prieinamumą ir aukštojo mokslo institucijos vaidmenį teikiant išsilavinimą. Universitetai turės ne tik skelbti mokymosi medžiagą, bet ir suteikti jai papildomos vertės. Vis dėlto, nepaisant laisvai prieinamos informacijos gausos internete, universitetas galės orientuotis į kokybinius internetu perduodamos informacijos skleidimo būdus. Virtualios paskaitos, nuotolinės konferencijos, pažangiausi mokymo metodai ir medžiaga, užtikrintas kokybinės informacijos ir naujausių inovacijų ir žinių srautas – tai tik dalis priemonių, padėsiančių ateityje teikti aukščiausio lygio studijas.

Bendradarbiavimas

Didžioji dalis virtualios infrastruktūros skirta socialinei sąveikai ir bendradarbiavimui skatinti. Ši tendencija ir toliau stiprės. Virtualios

bendravimo platformos ateityje papildys ar net galės pakeisti dabartines auditorines paskaitas universitete. Socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo platformose studentai galės padėti vienas kitam nagrinėjant jiems rūpimus klausimus. Socialiniais tinklais grįstas bendradarbiavimas, tarpdisciplininiai mokymosi modeliai ir studentų mentorystės programos visų pirma leis skirtingoms studentų kartoms ir kultūroms mokytis kartu, taip pat – vieni iš kitų. Nauji bendradarbiavimo būdai taip pat keis studentų ir dėstytojų bendradarbiavimo sampratą: būdami imlesni naujausioms technologijoms, studentai galės padėti dėstytojams lengviau perprasti ir adaptuoti IKT. Bendruomenei glaudžiau bendradarbiaujant, taip pat mažės universiteto kaštų.

Patirtimi grįstas mokymasis

Interaktyvaus ar patirtimi grįsto mokymosi vaidmuo ateityje didės. Toks mokymasis įgis prie realaus pasaulio. Taip pat – papildytos realybės (angl. augmented reality), 3D aplinkos ir kiti įrankiai, skatinantys kitokį (tiek virtualų, tiek fizinį) mokymąsi.

2065

Tai metai, kai šiandieniniai Kauno technologijos universiteto pirmakursiai išeis į pensiją. Tikėtina, jog per pusę amžiaus atsiras daugybė šiandien dar nežinomų profesijų. Universiteto fizinės infrastruktūros transformacija turi būti orientuota į ateities poreikius, skatinti visuomenės kūrybiškumą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą per įkvepiančius, įtraukiančius ir prasmingus studijų procesus. Universitetas privalo ne tik lanksčiai prisitaikyti prie ateities pokyčių, bet ir proaktyviai skatinti jų atsiradimą.

1.4.3 Tvari infrastruktūra ir mokslo aplinka Nepaisant vis stiprėjančios „virtualaus universiteto“ koncepcijos, negalima nuneigti naudos, kurią teikia fizinė universiteto infrastruktūra: laboratorijos, įranga, tyrimų kambariai, medžiagos ir kiti ištekliai. Taip pat ne mažiau svarbi ir socialinė universiteto erdvių funkcija, nes gyvos diskusijos ir pokalbiai, susitikimai su draugais ir kitos mažos rekreacinės veiklos labai reikšmingos kiekvieno studento kaip asmenybės formavimosi kelyje. Fizinė universiteto aplinka turėtų transformuotis taip, kad studentai nuoširdžiai norėtų leisti laiką universitete: nuo laboratorijų, „išmanių“ darbo erdvių iki sveiko ir pigaus maisto. Kalbant apie ateities universiteto fizinę infrastruktūrą, gali būti, kad jos išorinis vaizdas keisis nedaug, tačiau technologijos taps gerokai labiau integruota šiandienių daiktų ir objektų dalimi. Šią tendenciją iš esmės lemia gana konservatyvus žmonių požiūris į dizainą, kurį atsveria siekis didinti infrastruktūros efektyvumą ir mažinti jos eksploatacijos kaštus. Balansas tarp fizinės ir virtualios infrastruktūros pasikeis pastarosios naudai, tačiau tikėtina, kad standartu netaps ir universitetuose bus nustatomas individualiai. Ateities studentų miesteliai – tai dinamiškas ir glaudžiai susietas fizinių ir virtualių erdvių, tarp kurių studentai gali rinktis pagal savo individualius poreikius, tinklas. Tokio integralaus tinklo poreikis, kai naudotojai nuolat keičia virtualią platformą į fizinę ir atvirkščiai, ilgainiui tik stiprės.

Žalesnis universitetas

Šiandien daugelis universitetų pastatų nebeatitinka pastatų energinio efektyvumo standartų, o juose gausu patalpų, kurios buvo kurtos jau atgyvenusioms funkcijoms ar praeito amžiaus poreikiams. Tvarios plėtros ir tvarios infrastruktūros poreikis tik didėja: ateityje galima tikėtis, kad universiteto tvarumo politika gali paskatinti studentus rinktis universitetus su tvirta tvarios plėtros politika ir praktika. Tikėtina, kad pačios studijos ir studentų miesteliai taps gerokai energiškai efektyvesni ir ekologiškesni, galbūt jie taps ir naujų žalių technologijų vėliavnešiais. Kita vertus, tvari plėtra negali apsiriboti tik pastatų energinio efektyvumo didinimu, ji turi iniciatyviai skatinti tvaresnį mobilumą, efektyvesnį išteklių naudojimą, vietos bendruomenės integraciją ir kitus inovatyvius sprendimus. Tad svarbu ieškoti protingo balanso tarp universiteto infrastruktūros centralizacijos (fakultetuose) ir decentralizacijos (bendro darbo erdvėse) viso miesto masteliu. 18 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Ambicija 2036

47%

Tiek profesijų išnyks per ateinačius 25 metus dėl didėjančios robotizacijos, procesų automatizacijos ir dalies darbų sėkmingo perleidimo dirbtiniam intelektui. Šaltinis: Carl Benedikt Frey, and Michael A. Osborne „The Future of Employment: How susceptible are jobs to computerisation?“ University of Oxford

Vienas dydis netinka niekam

Daugelio universitetų studentų miesteliai vis dar vadovaujasi principu „vienas dydis tinka viskam“, nes „išteklių ir procesų optimizavimas“ yra tai, ko siekia kiekvienas universiteto NT valdytojas. Problema ta, kad skirtingų studentų miestelių erdvių funkcijos tiesiogiai priklauso nuo jų naudotojų poreikių ir darbo specifikos, todėl masinė erdvių standartizacija nebetinka niekam. Kuriant naujas erdves ir plėtojant fizinę infrastruktūrą, būtina nepamiršti jos lankstumo ir jos skirtingų elementų mobilumo. Svarbu atskirti bazinę infrastruktūrą nuo kintamos, taip pat nuolat labiausiai išryškinti atvirų ar uždarų erdvių charakterius.

Finansinės implikacijos

2600,-

Tiek eurų reikia išleisti vienam kvadratiniam metrui, norint aplinką paversti patrauklia ir įkvepiančia bei pritaikyti šaindienos ir ateities poreikiams.

Įkvepianti ir reprezentatvyvi Įkvėpianti Patraukli Sociali Saugi

Sociali susitikimų erdvė Paprasta ir efektyvi

Higieniška

A. Den Heijer’is ir G. Tzovlas savo publikacijoje „The European campus. Heritage and challenges“ lygina universitetų kokybines ambicijas su baziniais poreikiais Maslow’o hierarchinėje žmogaus poreikių piramidėje ir teigia, kad didelė dalis Europos universitetų yra nepajėgūs įgyvendinti net bazinių higienos ir saugumo reikalavimų. Studijoje buvo analizuojama 60 naujausių studentų miestelių transformacijos projektų, vykdytų Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Vokietijoje. Investicijos šiuose projektuose svyruoja nuo 500 eurų iki 4200 eurų už m2 priklausomai nuo projekto dydžio ir tikslų. Gretinant Maslow’o piramidę su projektų tikslais aplinkai paaiškėjo, kad sutvarkyti universiteto infrastruktūrą siekiant pirminio tikslo „paprasta ir efektyvi“ prireikė nuo 500 eurų už m2 iki 1500 eurų už m2. Projektų, kurie kūrė „socialią erdvę susitikimams“, kaina prasidėjo nuo 1300 eurų už m2 ir siekė iki 2600 eurų už m2, o „įkvepiančių ir reprezentatyvių“ erdvių kūrimas atsiėjo nuo 2000 eurų iki 4200 eurų už m2. Studijos autoriai pabrėžė, kad pasiekti aukščiausią lygį nėra sunku ar labai brangu, jei universitetas yra įsikūręs istoriniuose pastatuose dėl juose jau esamos kokybės. Deja, dėl ypač nelanksčios Lietuvos paveldo apsaugos institucijų pozicijos istorinių pastatų pritaikymas šiandienos poreikiams tampa nepakeliama našta universitetams, sunkiai įgyvendinamas ir skatina ieškoti naujų, t. y. šiandienos poreikius atitinkančių, patalpų. Studijoje akcentuojama takoskyra tarp nuolat besikeičiančių visuomenės poreikių, kai tikimasi patrauklių, įkvepiančių erdvių ir universitetų finansinių galimybių. Transformuojant šiandienos universitetą, būtina orientuotis į kompleksines NT turto transformacijos strategijas ir į projektus, teikiančius didžiausią socialinę-ekonominę naudą universitetui ir jo bendruomenei. Pigūs sprendimai nebūtinai yra blogi tol, kol atitinka bendrus fizinės infrastruktūros transformacijos tikslus.

1.4.4 Kompetencijos, atitinkančios rinkos poreikius Pav. 13. Maslow‘o piramidė, pritaikyta studijų aplinkos vertinimui

Studijoje „The European campus, Heritage and cahllenges“ gretinama studijų infrastruktūros kaštai su žmogaus poreikiais. Schema: autorių

Darbo rinkos poreikiai

Tiek universitetus, tiek jų aplinką bent iš dalies formuoja ekonomika ir jos augimas tam tikra kryptimi. Nors tikslią šalies ekonomikos raidą sunku prognozuoti, vis dėlto galima numatyti tam tikras plėtros tendencijas, nulemiančias tai, kaip aukštojo mokslo institucijos organizuoja ir teikia švietimo paslaugas. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonominės plėtros prioritetas yra žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės kūrimas. Šis siekis taip pat apima mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą, investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimą ir į eksportą orientuotų ekonominių veiklų, sukuriančių didelę pridėtinę vertę ir taikančių aukštąsias bei naujausias technologijas, plėtrą. Siekiant įgyvendinti šiuos strateginius tikslus, aukštasis mokslas atliks svarbų vaidmenį, siūlydamas būsimiems specialistams reikiamus

įgūdžius ir į rinkos poreikius orientuotus mokslinius tyrimus. Pasaulyje, kuriame informacijos ir duomenų analizė tampa nepamainoma darbo dalis, ateities darbuotojai privalės sugebėti apdoroti sudėtingą informaciją ir spręsti problemas. Asmeninės kompetencijos: gebėjimas prisitaikyti prie įvairių ir vis naujų situacijų, kurti ir siūlyti naujas idėjas, dirbti komandoje ir spręsti netikėtus iššūkius, taps gal net svarbesnės nei techninio darbo išmanymas. Mokėjimas išklausyti, puoselėti asmeninius ryšius, kūrybiškas ir efektyvus bendradarbiavimas su kitais asmenimis bus ne mažiau reikalingos kompetencijos.

Universitetų atsakas

Reaguodami į kintančius darbo rinkos poreikius, universitetai turės ugdyti lanksčius, netikėtumams paruoštus darbuotojus, pasitelkdami įvairesnes mokymo formas. Kalbant apie tarpdisciplinines kompetencijas ir jų skatinimą, tikėtinas socialinių, humanitarinių ir technologinių mokslų glaudesnis bendradarbiavimas, siekiant ugdyti kūrybingesnius mokslininkus ar priartinti socialinių mokslų absolventus prie inovacijų kūrimo. Holistinis, tarpdisciplininis mokymas taps pagrindiniu ateities studijų aspektu, o tam labiausiai turės įtakos tarpsisteminių žinių ir kompleksinio mąstymo poreikis versle.

Verslo poreikius atitinkančios mokymo programos

Didėjant tarptautinei konkurencijai, rinkoje atsirandant naujiems privatiems mokslo paslaugų tiekėjams ir ne visada pakankamai finansuojant valstybinį aukštąjį mokslą, universitetai ieškos papildomų pajamų šaltinių: didins mokestį už mokslą, plėsis į užsienio valstybes, pritrauks užsienio studentų, vykdys viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes ar didins užsakomuosius tyrimus, atliks kitas mokamas paslaugas (Curvelo Magdaniel, F. T. J. 2017). Glaudesnis universiteto ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimas, ypač kuriant verslo poreikius atitinkančias programas, suteikia įmonėms daugiau kontrolės darbdavių poreikius atitinkančių specialistų rengimo procese. Verslo remiamos programos taip pat skatina didesnį būsimų darbuotojų lojalumą. Vis didesnei absolventų daliai renkantis laikinas darbovietes ir trokštant nuolatinio mobilumo, lojalumas taps ypač vertinamu bruožu. Tikėtina, jog verslo remiamos universiteto programos, pastatai ir departamentai bus vis labiau paplitęs universitetų ir jų miestelių bruožas.

1.4.5 Teminių diskusijų su KTU vadovais apžvalga Svarbu suprasti globalias aukštojo mokslo įstaigų pokyčių priežastis, tendencijas ir iš to išplaukiančias pasekmes: šios žinios gali padėti lengviau ir tiksliau prognozuoti universiteto ateitį. Ne mažiau svarbu suvokti esamą KTU ir jo studentų miestelio kontekstą, tikruosius akademinės bendruomenės lūkesčius, galimybes ir transformacijų mastą. Todėl pirmoji šio darbo (ambicijos formavimo) dalis – kalbėtis su KTU atstovais siekiant išsiaiškinti tikruosius norus ir galimybes. Pokalbiuose buvo aptariamos šios temos: Didaktikos pokyčiai ir dėstytojo vaidmuo, Kompetencijų ugdymas, Mokslo universitetas, Verslo įtraukimas, Bendruomenės ir bendravimo svarba, Universiteto įvaizdis, Miestelio identitetas ir patraukli aplinka, Geros darbo sąlygos, Kokybiško laisvalaikio užtikrinimas, Patrauklus gyvenimas miestelyje, Universitetų jungimasis, Turinys svarbiau nei išvaizda. KTU rektorius ir prorektoriai yra sukaupę milžinišką patirtį, todėl gali aiškiai apibrėžti KTU poziciją

20 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Ambicija 2036

globalioje universitetų ekosistemoje. Šie žmonės sugeba įžvelgti ilgalaikį universiteto potencialą, stipriąsias ir silpnąsias vietas, todėl giluminių interviu metu buvo siekiama suformuluoti universiteto vadovybės poziciją toliau aptartomis temomis.

Didaktikos pokyčiai ir dėstytojo vaidmuo

Didaktika ateityje keisis. Daugės individualaus ar net nuotolinio teorijos mokymosi, o paskaitų ir susitikimų su dėstytoju laikas bus naudojamas konsultacijoms ir praktiniams įgūdžiams įgyti ir tobulinti. Taip pat keisis ir dėstytojo reikšmė universitete. Bus svarbūs dėstytojo kaip moderatoriaus ir grupės lyderio įgūdžiai. Taip pat tikimasi, jog dėstytojas, be studijų, aktyviau vykdys ir mokslinę veiklą. Svarbu sudaryti galimybes mokytis pagal kuo individualesnes programas. Taigi individualus studijų modulių pasirinkimas, tarpdiscipliniškumas, papildomos akademinės veiklos formalizavimas ir įtraukimas. KTU l.e.p. rektorė Jurgita Šiugždinienė

Vienas pagrindinių universiteto iššūkių – besikeičiančios didaktikos poreikių užtikrinimas. Jau dabar pastebimos kitokio mokymosi tendencijos (mažesnis tradicinių auditorijų poreikis, besikeičiantis paskaitų formatas) ateityje tik didins atotrūkį nuo šiandieninės universiteto infrastruktūros galimybių, tad reikalingi esminiai pokyčiai universiteto fizinėje aplinkoje.

Kompetencijų ugdymas

Universiteto siūlomos studijos turėtų ugdyti ir asmeninį studento tobulėjimą, nes asmeninės kompetencijos – neatskiriama gero specialisto dalis. Tai – iniciatyvumas, gebėjimas komunikuoti, spręsti problemas ir kitos savybės.

Mokslo universitetas

Mokslo universitetas – tai ne tik studentų rengimą, bet ir tiriamąją veiklą vykdantis universitetas. Svarbu kurti skirtingas disciplinas ir įvairių sričių specialistus vienijančias laboratorijas ir mokslo židinius, kuriuose galėtų būti vykdomi moksliniai tyrimai, teorijos praktiniai pritaikymai ir kuriamos inovacijos.

Verslo įtraukimas

Glaudesnis verslo ir universiteto bendradarbiavimas dabartinėmis sąlygomis vyksta gana lėtai, tad būtų naudinga pritraukti tikslines įmones arčiau universiteto, leisti joms kurtis miestelio teritorijoje. Tai galėtų paskatinti aktyvesnius mainus tarp verslo ir mokslo, vykdyti aktualesnius mokslinius tyrimus. Glaudžiai bendradarbiaujant taip pat galėtų sumažėti kai kurie universiteto eksploataciniai kaštai, pavyzdžiui, paslaugos studentams taptų prieinamesnės dėl padidėjusio jų naudojimo.

Bendruomenės ir bendravimo svarba

Buvęs KTU rektorius Petras Baršauskas

Vienas iš KTU tikslų – tapti mokslo universitetu. Rektorius Petras Baršauskas mato keletą krypčių, kuriomis universitetas turėtų keistis ir tobulėti. Pirma – su studijomis susiję pokyčiai. Svarbu gerinti studijų kokybę, skatinti mokslo tyrimus bei inovacijas, plėtoti universiteto bei verslo bendradarbiavimą. Būtina vystyti studijų tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą bei gerinti jų turinį.

Universiteto stiprybė – jo bendruomenė. Būtina investuoti į universiteto žmogiškuosius išteklius ne tik ieškant gerų specialistų, bet ir suteikiant jiems sąlygas bendrauti ir keistis nuomonėmis. Tam reikia neoficialių erdvių bendrauti, vietų ir renginių, skirtų susiburti ir megzti kontaktus. Taip pat svarbu pritraukti būsimus studentus, universitete siūlant pažintines veiklas moksleiviams.

Universiteto įvaizdis

Svarbu paminėti universiteto prestižo kėlimo būtinybę. Tai KTU tarptautiškumo didinimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, kokybiškos ir aktualios studijų programos, verslo lūkesčius atitinkančių specialistų parengimas. Bene svarbiausia – orientuotis į kokybinius, o ne kiekybinius kriterijus.

Miestelio identitetas ir patraukli aplinka

Universiteto teritorija turi būti lengvai identifikuojama miesto atžvilgiu, turėti aiškias vizualines ribas. Svarbu, kad miestelio teritorija būtų patraukli ir patogi joje būti. Tai yra viešosios erdvės turi būti įrengtos tikslingai, o judėjimo srautai turi būti perorganizuoti skiriant prioritetą ne automobiliams, bet pėstiesiems ir dviratininkams. Stiprinant miestelio

struktūrą svarbu, kad teritorijos planas būtų aiškus, pastatai lengvai randami ir pasiekiami.

Geros darbo sąlygos

Keičiantis didaktikai, atsiranda ir kitokių darbo vietų poreikis. Be tradicinių auditorijų, reikia ir įvairaus tipo, patogių darbo erdvių, vietų individualioms konsultacijoms. Taip pat didėja laboratorijų, praktiniams užsiėmimams pritaikytų vietų poreikis. Svarbu, kad darbo vietos būtų lanksčios, lengvai pritaikomos pagal poreikius, su visa reikiama infrastruktūra.

Kokybiško laisvalaikio užtikrinimas

Svarbu užtikrinti aktyvų ir kokybišką bendruomenės laisvalaikį studentų miestelyje. Miestelyje turėtų būti vietos išgerti kavos ir papietauti, vietos pabendrauti, žalios, rekreacinės erdvės pailsėti. Taip pat universitetui reikia geros sporto bazės, kuria galėtų naudotis ne tik studentai, bet ir darbuotojai, o gal net ir miestiečiai.

Patrauklus gyvenimas miestelyje

Siekiant kurti kokybišką darbo ir laisvalaikio aplinką už fakultetų ribų, universitetas turėtų pasiūlyti šiuolaikiškus ir patogius bendrabučius su darbo ir bendromis erdvėmis, butus kviestiniams dėstytojams. Universiteto ir jo miestelio patrauklumą taip pat galėtų gerinti papildomos funkcijos ir paslaugos dėstytojų ir kitų darbuotojų šeimoms: vaikų dienos centras, laisvalaikio, kultūros centras ir pan.

Universitetų jungimasis

Susijungę universitetai galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje, tačiau jų jungimasis – labai ilgas ir sudėtingas procesas, tad bent kol kas miestelio transformacijai įtakos nedaro.

Turinys svarbiau nei išvaizda

Analizuojant tampa akivaizdu, kad egzistuoja nemažas atotrūkis tarp universiteto bendruomenės vizijų ir šiandienės universiteto infrastruktūros. Akivaizdu, kad diegiant naujus didaktikos metodus reikia nemažų investicijų į universiteto infrastruktūrą, kita vertus, fizinė aplinka viena pati nėra ir negali būti universiteto transformacijos variklis.

Besikeičianti universiteto fizinė infrastruktūra gali būti tik ramstis, įgalinantis augimą, todėl svarbu suprasti, jog universiteto turinys yra svarbiau nei išvaizda. 1.5 PAGRINDINIAI AMBICIJOS TEIGINIAI Remiantis analizės rezultatais buvo suformuluoti šie ambicijos teiginiai: 1. Svarbu mažinti atotrūkį tarp esamos universiteto infrastruktūros ir ateities akademinių ambicijų. 2. Universiteto infrastruktūra turi palaikyti ir stimuliuoti ateities didaktikos pokyčius. 3. Universiteto aplinka turi įkvėpti studentus ir dėstytojus augimui. 4. Universiteto infrastruktūra turi prisidėti prie Kauno ir jame besiplėtojančio įvairaus verslo augimo ir stiprėjimo. 22 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Ambicija 2036

Pav. 14. KTU studentų miestelio fizinės aplinkos pozicija šiandien

Poziciją galima vertinti analizuojant miestelio erdvines charakteristikas ir funkcijas: 1. Fizinės integracijos lygį miesto ir aplinkinių teritorijų atžvilgiu (integruota - atskirta). 2. Funkcijų ir paslaugų teikimo būdus (virtualius - fizinius). Įvertinus visus Kauno technologijos universiteto parengtus dokumentus ir vadovybės ambicijas - tampa akivaizdu, kad universiteto erdvinė pozicija diagramoje po truputėlį kis schemos centro link.

INTEGRUOTA

miesto atžvilgiu

metodai Integracija

Edukaciniai

FIZINIS

Universitetas - tai didelis virtualus tinklas. Siūlomos plačios nuotolinio mokymosi galimybės

KTU

Didžioji dalis mokymosi vyksta fizinėje universiteto erdvėje bei auditorijose

VIRTUALUS

Universiteto erdvinė struktūra skatina studentų miestelio ir aplinkinės bendruomenės sanglaudą

Universiteto erdvinė struktūra atspindi nepriklausomų nuo aplinkos ir savarankiškų universiteto bei fakultetų strategiją

ATSKIRTA 23

III skyrius 1.

UNIVERSITETO ISTORIJA

1.1 UNIVERSITETO RAIDA IR PLĖTRA IKI 1939 M. 1920 m. Vilniaus kraštas buvo okupuotas, o jauna Lietuvos Respublika liko ne tik be sostinės, bet ir be universiteto. Siekiant nenustoti ugdyti savosios inteligentijos ir specialistų, tais pačiais metais Kaune įsteigti Aukštieji kursai, kurie vėliau davė pagrindą 1922 m. įkurtam Lietuvos universitetui. Pirmaisiais gyvavimo metais universitetui buvo sudėtinga rasti tinkamų patalpų: Pirmuosius rūmus (buv. Komercijos mokykla, Nr. I) ir Anatomikumą universitetas paveldėjo iš Aukštųjų kursų, vėliau perėmė buvusius Karo mokyklos (Inžinierių valdybos) rūmus (dab. V rūmus, Nr. V), po metų, 1923 m., Kauno priemiestyje, Aukštosios Fredos dvaro parko ir forto teritorijoje, įsteigė botanikos sodą su oranžerija ir keliais trobesiais (Nr. 4). Kol neturėjo savų rūmų, universitetas taip pat naudojosi Ateitininkų namų patalpomis (dab. III rūmai, Nr. III), Gamtos tyrimų stotimi (Vilniaus g. 2), Valstybės spaustuvės rūmų (Nr. II) dalimi. Šiuos 1929 m. universitetas galutinai perėmė, juose įsikūrė ir universiteto biblioteka. Laikinojoje sostinėje suintensyvėjus statybai, universitetas, nuo 1930 m. pervadintas Vytauto Didžiojo vardu, pastebimai išsiplėtė: 1930 m. baigti statyti nauji rūmai Vytauto prospekte (Akių bei ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos, Nr. 1) besiplečiančiam medicinos fakultetui. Tai pirmas specialiai universitetui statytas pastatas. 1931 m. baigus statyti Fizikos-chemijos institutą (antrasis specialiai universitetui statytas pastatas, Nr. 3), A. Mickevičiaus gatvėje, universiteto Anatomikumo vietoje, pradėti statyti Medicinos fakulteto įstaigų rūmai (Nr. 2). 1937 m. Linksmadvaryje baigti statyti Technikos fakulteto Mechaninės laboratorijos rūmai (Nr. 3). 1939 m. pastatytos Vytauto Didžiojo universiteto klinikos (Nr. 5). Jos buvo didžiausias, brangiausias ir moderniausias to meto statinys. Šios klinikos buvo svarbios ne tik universitetui, bet ir visam kraštui – tuo metu visose Lietuvos ligoninėse tebuvo apie 3000 lovų. Visu šiuo laikotarpiu universitetas taip pat laikinai naudojosi įvairiais pastatais, ligoninėmis ar net privačiomis patalpomis visame mieste.

24 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto istorija

II III

2 1

Pav. 15. Kauno miesto planas 1935m.

Pav. 16. Kauno išplanavimo projektas 1923 m. (kairėje)

Didelė dalis P. M. Frandsen‘o ir A. Jokimo plano sprendinių buvo realizuota. Plane numatyta miesto sodo struktūra sukūrė prielaidas atsirasti pirmiesiems statiniams Vydūno al. ašyje. Šaltinis: -

1.2 AKADEMINIO MIESTELIO STATYBA TARPUKARIU 1923 m. inžinieriai P. M. Frandsen‘as ir A. Jokimas parengė miesto planą, kuriame, be erdvių vilų kvartalų, Žaliakalnyje buvo numatyta kurti laikinosios sostinės administracinį centrą: rajono centre turėjo iškilti Prezidentūra, Seimo ir Vyriausiojo teismo rūmai, šiauriau – kareivinių kompleksas, šiaurinėje dalyje greta Neries – VDU klinikos, o Vytauto kalne numatyta statyti universiteto kompleksą (dab. teritorija tarp K. Būgos ir Tunelio gatvių, ties E. Fryko gatvės pabaiga), tačiau dėl skirtingos žemės nuosavybės ir sudėtingų sąlygų realizuoti pavyko tik nedidelę plano dalį tarp Vydūno alėjos, Radvilėnų plento ir K. Petrausko gatvės. Mintis statyti savus rūmus kilo beveik iškart po universiteto įsteigimo. Iš pradžių pirmąjį universiteto pastatą – Fizikos-chemijos institutą – numatyta statyti šalia Kauno radijo stoties, tačiau Ministrų kabinetas paskyrė kitą vietą – Vytauto kalną. Ši vieta ir yra numatyta P. M. Frandsen‘o ir A. Jokimo plane. Tačiau greitai paaiškėjo, jog šis sklypas yra per mažas sutalpinti universitetui reikalingus pastatus, todėl pradėta naujos vietos paieška. 1925 m. Vėsulavos dvaro savininkai Juozas ir Jonas Vailokaičiai universitetui padovanojo 16 ha sklypą Vėsulavoje (Linksmadvaryje). Tais pačiais metais šioje vietoje parengtas universiteto miestelio projektas ir pradėtos instituto statybos. Dėl sklypo padėties miesto atžvilgiu instituto rūmai turėjo matytis ne tik iš miesto, bet ir iš apylinkių. Neplanuotai užsitęsus statyboms, Fizikos-chemijos instituto rūmai baigti tik 1931 m. Netrukus pastatytos ir Mechaninės dirbtuvės (Songaila M, 1933). 2-ojo pasaulinio karo metu, 1944 m., traukdamasi vokiečių kariuomenė pastatus susprogdino. Po karo, iki subręstant naujiems planams statyti universiteto miestelį, aplinkinė Fizikos-chemijos instituto teritorija pamažu buvo užstatyta. Galimą plėtrą piečiau, matyt, stabdė jau 1915 m. įsikūręs aerodromas, tad miestelio planai šioje miesto dalyje nebebuvo vystomi.

26 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto istorija

Pav. 17. Universiteto miestelio projektas Vėsulavoje 1925 m. Šaltinis: Songaila M, 1933

Pav. 18. Komercijos mokykla (viršuje)

Šiame pastate įsikūrė aukštieji kursai, 1922 - Lietuvos universitetas. 1931 m. tapo universiteto nuosavybe. Dabar Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas bei aula (I rūmai). Nuotrauka: -

Pav. 19. Žemės banko rūmai (dešinėje)

Žemės bankas šiuos rūmus pasistatė, kai plėsdamas savo veiklą ėmė nebetilpti ankstesnėse patalpose. Pastato architektūra derinta prie kitapus Vienybės aikštės esančio Vytauto Didžiojo muziejaus. Kauno universitetas rūmais pradėjo naudotis po karo. Nuotrauka: Jeff Waldock

Pav. 20. Valstybės spaustuvė (kairėje)

Pastatyta 1923-25 m. Mintis įsikurti naujai statomuose rūmuose kilo pačiam universitetui: mokslui patalpų reikėjo nedelsiant, o šis pastatas buvo statomas patogioje vietoje. Ministrų kabinetas tam pritarė 1926 m., tačiau spaustuvė čia dar veikė iki 1929 m. Jai išsikėlus į Švyturio bendrovei pastatytą pastatą Miško g., rūmai atiduoti universitetui. Vadinti didžiaisiais rūmais, o universiteto administracijai 1950-aisiais persikėlus į Centrinius rūmus, pervadinti Antraisiais. Dabar šiame pastate įsikūręs Ekonomikos ir verslo fakultetas. Nuotrauka: KTU

1.3 UNIVERSITETO RAIDA IR PLĖTRA IKI 1960 M. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, reorganizuotas universitetas neteko dalies pastatų, dalis mokslų buvo perkelti į 1940 m. pradžioje atkurtą Vilniaus universitetą. Tuo metu, nutraukus Tyrimų laboratorijos veiklą, universitetas perėmė laboratorijos pastatų kompleksą. Galiausiai 1943 m. Vytauto Didžiojo universitetas buvo uždarytas. Po karo universitetas atkurtas Kauno valstybinio universiteto vardu, atgauti turėti pastatai: I, II rūmai ir Tyrimų laboratorija. Universitetui 1945 m. taip pat perduoti Centriniai ir Ateitininkų (III) rūmai. Plečiantis universitetui, Statybos fakultetas pradėjo naudotis Rotuše, Architektūros fakultetas įsikėlė į Draudimo valdybos rūmus (A. Mickevičiaus g.), vėliau persikėlė į Vyskupijos rūmus. 1941 m. atkurtame Kauno universitete padaugėjo techniškųjų fakultetų, tačiau dalis fakultetų iš jo buvo perkelta atgal į Vilniaus universitetą, Kaune paliekami tik techniškieji, Medicinos ir Istorijos-Filosofijos fakultetai. Vilniuje veikiant senajam Vilniaus universitetui, o Kaune – Kauno valstybiniam universitetui, kilo dilema, kaip ugdyti šias dvi aukštąsias mokyklas. Vilniaus universiteto plėtra buvo aiški, o Kauno valstybinis universitetas turėjo rinktis, ar augti iki visiško universiteto steigiant trūkstamus Teisės, Ekonomikos, Gamtos ir Tiksliųjų mokslų fakultetus, ar tapti atskirais specializuotais institutais. Kauno valstybinis universitetas 1950 m. reorganizuotas sukuriant dvi atskiras aukštąsias mokyklas: Kauno politechnikos institutą (KPI) ir Kauno medicinos institutą (KMI). KPI perėmė Kauno valstybinio

28 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto istorija

Pav. 21. Tyrimų laboratorija

Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija pastatyta Kauno pakrašty 1933 m., siekiant užtikrinti geresnes šalies ginklavimosi galimybes. Kartu su pagrindiniu korpusu pastatyti keli pagalbiniai pastatai. 1940 Tyrimų laboratorijos veikla nutraukta, o kompleksas atiteko universitetui. Nuotrauka: KTU

Pav. 22. Fizikos-chemijos instituto rūmai (neišlikę) Nuotrauka: AUTC

universiteto techniškuosius fakultetus, jų studentus, personalą ir naudojamus pastatus. Institutui darbo pradžioje (kaip ir iki tol) trūko patalpų, tačiau bendrabučių trūkumas buvo bene opiausia problema. 1950 m. institute galėjo apsigyventi tik iki 13 proc. savo studentų, o kambario nuoma daugeliui studentų buvo per brangi. Problema buvo iš dalies sprendžiama įrengiant daugiau bendrabučių kambarių Ateitininkų rūmuose ir statant naujus bendrabučiams skirtus pastatus pusiau suformuotoje aikštėje, Vydūno alėjoje, vietoje 1925 m. plane numatytų Vyriausybės rūmų (du bendrabučiai pastatyti 1951–1954 m., trečias – šiek tiek vėliau). Studentams taip pat buvo įrengiami kambariai Centriniuose, II rūmuose, Vyskupijos namuose, Ateitininkų namuose, Cheminės technologijos fakulteto priestate. Dėl didelio mokomųjų patalpų apkrovimo buvo pereita prie dviejų pamainų užsiėmimų. Iki 1961 m. kambariai universiteto rūmuose galiausiai panaikinti. Dauguma instituto paveldėtų įrenginių šešto dešimtmečio pradžioje buvo pasenę, labai trūko laboratorijų ir patalpų, todėl instituto infrastruktūra pradėta plėsti: įrengtos naujos laboratorijos, pastatytas Eksperimentinės (bandomosios) gamybos cechas ir Skaičiavimo centro rūmai, 1962 m. institutui atiduoti Mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komiteto rūmai (K. Donelaičio g. 58), 1963 m. perimta „Pienocentro“ rūmų dalis, 1964 m. perimti buvę Žemės ūkio akademijos centriniai rūmai (Kęstučio g. 33).

1.4 UNIVERSITETO PASTATAI IKI 1960 M. 1.4.1 Carizmo laikotarpio pastatai V. Inžinierių valdybos rūmai (Karo mokyklos rūmai), Gedimino g. 43/K. Donelaičio g. 23, pastatyti 1890 m. Lietuvos universitetui atiteko 1925 m. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vadinti Antraisiais rūmais, vėliau – KTU Humanitarinių mokslų fakultetu (V rūmai). Universitetui nebepriklauso. VIII. Kauno tvirtovės štabo rūmai, Kęstučio g. 27, statyti dviem etapais (pirmasis – 1891 m. antrasis – 1938 m.). 1919–1939 m. čia buvo LR žemės ūkio ministerija. Po Antrojo pasaulinio karo (1964 m.) čia persikėlė KPI Mechanikos fakultetas (VIII rūmai). Universitetui nebepriklauso. I. Komercijos mokykla, K. Donelaičio g. 50/ A. Mickevičiaus g. 37.

1.4.2 Tarpukario pastatai C. Centriniai rūmai (buv. Žemės banko rūmai), K. Donelaičio g. 73/ Vienybės a., statyti 1933 m., arch. K. Reisonas. Pastate buvo įsikūręs Žemės bankas ir Užsienio reikalų ministerija. 1945 m. rūmai atiduoti Kauno universitetui, vidus perplanuotas pritaikant administracijos reikmėms. Valstybės spaustuvė, K. Donelaičio g. 20/Gedimino g. 50, pastatyta 1923 m. 1929 m. spaustuvės rūmai atiduoti universitetui. Iki 1950 m. vadinti Didžiaisiais rūmais, universiteto administracijai persikėlus į Centrinius pavadinti II rūmais. Dabar šiame pastate įsikūręs Ekonomikos ir verslo fakultetas. III. Ateitininkų namai, Laisvės al. 13, statyti 1926 m. Po Antrojo pasaulinio karo atiteko atkurtam Kauno universitetui. 3,4 ir 5 aukštuose iki 1961 m. veikė bendrabutis. Dabar – Kultūros centras (III rūmai). VII. „Pienocentras“, Laisvės al. 55/ S. Daukanto g., statytas 1932 m. KPI atiteko 1963 m. Nuo 1999 m. jame veikė Ekonomikos ir vadybos fakultetas (VII rūmai). Universitetui nebepriklauso. IV. Tyrimų laboratorija, Radvilėnų pl. 19, 1933 m., arch. V. LandsbergisŽemkalnis. Per karą atiteko universitetui. Dabar – Cheminės technologijos fakultetas (IV rūmai). 1. Akių bei ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos, Vytauto pr. 49, pastatytos 1930 m., arch. V. Landsbergis. Tai pirmasis specialiai universitetui statytas pastatas. Pastačius VDU klinikas, čia įsikūrė karo ligoninė ir karo medicinos tarnyba. 2. Medicinos fakulteto įstaigų rūmai, A. Mickevičiaus g. 7, statyti universiteto anatomikumo vietoje, 1931 m. 3. Fizikos-chemijos institutas, Aleksote, statyti 1925–1931 m. Tai antrasis specialiai universitetui statytas pastatas. 1937 m. prie jo pastatytos Technikos fakulteto Mechaninės laboratorijos. Kompleksas karo metu besitraukiančių vokiečių susprogdintas. 4. Botanikos sodas. 1923 m. Aukštosios Fredos dvaro parko ir forto teritorijoje įkurtas universiteto botanikos sodas su oranžerija, sandėliu, darbininkų namu ir keliais trobesiais. 1937 m. pastatyti šiltnamiai palmėms. Po karo tapo Mokslų akademijos dalimi. 5. Vytauto Didžiojo universiteto klinikų kompleksas, VII forto rajone, Eivenių g., pastatytas 1939 m. Buvo didžiausias, brangiausias ir moderniausias to meto statinys. 1950 m. sukurtas Kauno medicinos institutas perėmė universiteto Medicinos fakultetą ir klinikas. Pokario pastatai 13–15. Bendrabučiai, Vydūno al. 25, du iš jų pastatyti 1951–1954 m., trečiasis – šiek tiek vėliau. 30 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto istorija

Pav. 23. Universitetas 1922-1960 m.

Žemėlapyje vaizduojami universiteto pastatai skirtingais istoriniais laikotarpiais prieš pradedant statyti studentų miestelį. Schema: autorių

1.5 AKADEMINIO MIESTELIO STATYBA SOVIETMEČIU Sovietmečiu daugiausia dėmesio ir išteklių akademijoje buvo skiriama inžinerinių krypčių specialistams rengti, todėl jau per pirmą dešimtmetį Kauno politechnikos institute studentų labai padaugėjo. 1961 m. jų buvo 21 tūkstantis. Taigi vis labiau trūko kokybiškų mokymuisi pritaikytų patalpų, todėl 1960 m. institutas atnaujino akademinio miestelio statybos darbus. Vyriausybė šiam tikslui paskyrė 64 ha sklypą Žaliakalnyje, greta Tyrimų laboratorijos teritorijos (dab. Chemijos technologijos fakulteto). Miesteliui teritorija parinkta atsižvelgiant į Kauno vystymosi planą: tuo metu sklypas buvo miesto pakraštyje, tačiau planuota, jog, miestui plečiantis šiaurės rytų kryptimi, KPI miestelis atsidurs miesto centre. Ši teritorija 1882–1915 m. buvo paversta Kauno tvirtovės rytiniu (centriniu) įtvirtinimu. Įtvirtinimo struktūra su pylimais tęsėsi nuo dabartinės Tvirtovės alėjos per Studentų gatvę, kuri anksčiau ir buvo vadinama Tvirtovės alėja, iki tvirtovės reduto ir sandėlių kitoje K. Baršausko gatvės pusėje. Slėnio gatvė buvo įtvirtinimo aptarnavimo kelias. KPI miestelio statybos metu ši teritorija buvo smarkiai pakeista: ištiesinta gatvės ašis, prieš tai buvęs kalvotas reljefas išlygintas, dalis tvirtovės naudotų statinių nugriauta. Išliko tik pavieniai už K. Baršausko gatvės esantys objektai: didžioji dalis reduto ir tarpinis parako sandėlis. Per pirmą dešimtmetį tuo metu negausų universiteto pastatų ansamblį miestelyje papildė sėkmingi jauno architekto Vytauto Jurgio Dičiaus kurti moderniosios architektūros pavyzdžiai: Statybos ir Elektronikos rūmai ir naujas Cheminės technologijos fakulteto pastatas. Šie pastatai atspindi pagrindines sovietmečio modernistinės architektūros tendencijas, statybos technologiją ir mokslo techninės bazės lygį. Per ateinančius tris dešimtmečius iškilo likę miestelio pastatai, suformavę dabartinį Studentų gatvės ašimi paremtą miestelio planą. Tai yra vienas ryškiausių akademinių kompleksų, įgyvendintų sovietmečiu Lietuvoje. Kompleksas buvo statomas remiantis modernizmo principais, artimais funkcionalistinei Bauhauso estetikai. Kaip ir daugelis Europos šalių universitetų miestelių, efektyvaus ir racionalaus plano KPI miestelis įkurtas miesto pakraštyje. Miestelio planas, kaip būdinga modernistiniame planavime, sudarytas ignoruojant kontekstą ir planuojant vadovaujantis tabula rasa principu. Pastatai išdėlioti laisvai, tiesi Studentų gatvė nutiesta vietoje organiškos formos Tvirtovės alėjos. Miestelio viešoji erdvė neapibrėžta. Remiantis modernistine ideologija, pastatai – tai vietos, kuriose vyksta visa veikla, o tai, kas juos supa, tėra abstrakti vientisa žalumos ir infrastruktūros erdvė. Studentų miestelio sprendiniams būdingas racionalumas, pastatų planai ir fasadai atspindi juose esančią funkciją (V. J. Dičius buvo aktyvus L. Sullivan‘o aforizmo „Forma seka funkciją“ sekėjas), pastatams puošti panaudoti negausūs monumentaliosios dailės darbai. Visi šie miestelio bruožai kuria savitą miesto dalį, kuri, nors ir per paskutinius dešimtmečius neišvengiamai transformavosi, išsaugojo didžiąją dalį savo identiteto. Teritorijos kultūros sluoksniai – vertinga universiteto miestelio identiteto dalis, kuri gali būti panaudojama savitam miestelio charakteriui stiprinti. Viena vertus, miestelio urbanistinis ir architektūros paveldas riboja tam tikrus rekonstrukcijos sprendinius, kita vertus, jis neužkerta kelio kūrybiškoms ir kokybiškoms intervencijoms, dar daugiau, jis įpareigoja ateityje statyti tokius pat kokybiškus, tvarius ir laikmečio technologijas ir idėjas atspindinčius pastatus.

32 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto istorija

Pav. 24. Prof. V. J. Dičius

„Plastiniam sprendimui gaires nurodė pirmasis KPI miestelio statinys – V. Žemkalnio Tyrimų laboratorija, tuo keliu ėjau per visą KPI miestelį projektuodamas Radioelektronikos, Cheminės technologijos, Lengvosios pramonės (projekto nebaigiau, nes išvykau į Vilnių) fakultetus, kavinę „Kolegos“ - V. J. Dičius (Virtualus architektūros muziejus, 2015) Nuotrauka: Virtualus architektūros muziejus, 2010

Pav. 25. Generalinio miestelio plano korekcija, vienas iš variantų apie 1964 metus (žemiau) Šaltinis: autc.lt

1.6 KPI MIESTELIO PLANAI 1960 m. komisija, sudaryta iš instituto profesorių, parengė miestelio eskizinį planą, kuriuo remiantis Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas (MSPI KF) po metų patvirtino pirmąjį akademinio miestelio generalinį planą (autoriai architektai V. Dičius, J. Putna ir A. Zeidotas). Miestelis planuotas vadovaujantis modernistinio planavimo principais: teritorija suskirstyta į funkcines zonas (mokymo-mokslo, sporto ir gyvenamąją), pastatai išdėstyti laisvai, Ąžuolynas priskirtas poilsio zonai. Urbanistinės situacijos specifika lėmė asimetrišką linijinį miestelio planą, o funkcinės zonos pačiame miestelyje gana susijusios viena su kita. Pav. 26. Pirminis miestelio planas, apie 1960 metus Šaltinis: autc.lt

Šiame plane miestelis tęsėsi nuo Rytų iki K. Baršausko gatvės. Jame numatyta statyti Statybos, Technologijos, Hidrotechnikos, Elektrotechnikos, Mechanikos rūmus, Statybos fakulteto laboratorijų bloką, taip pat sporto kompleksą, baseiną su Fizkultūros ir speckatedromis, Centrinius rūmus, 5 bendrabučius ir pagalbinį pastatą. Remiantis šiuo planu, pastatyti tik Statybos rūmai ir trys miestelio rytinėje dalyje esantys bendrabučiai, tačiau jis buvo svarbus siekiant užtikrinti leidimą ir finansavimą viso miestelio statybai. 1964 m. MSPI KF parengė pirminio generalinio plano korekciją (vyr. arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, projekto vyr. arch. A. Zeidotas, autoriai N. Špikienė, G. Kulvietis, K. Zykus). Naujame plane numatyta statyba ne tik šiaurinėje, bet ir pietinėje K. Baršausko g. pusėje: čia, Kauno gynybinių įtvirtinimų vietoje (nugriaunant šaudmenų sandėlį), įkurti Mechanikos ir Lengvosios pramonės fakultetai su pagalbiniais pastatais, kitapus reduto erdviai išdėstytas Sporto kompleksas su aikštynais ir baseinu. Abejose K. Baršausko g. pusėse esančius du miestelio blokus planuota sujungti plačiu viaduku. Be pagrindinėje miestelio dalyje jau suplanuotų į bendrabučių, talpinančių 2,5 tūkstančio studentų, už miestelio, tarp Saulės, Gričiupio ir Pašilės gatvių, buvo numatytas atskiras bendrabučių kvartalas su rajono centru, knygynu ir poliklinika, galintis apgyvendinti iki 4,8 tūkstančio studentų. Šiame plane greta Tyrimų laboratorijos numatyta statyti Technologijų fakultetą, ties šiauriniu miestelio įvažiavimu turėjo iškilti Santechnikos fakultetas (dabar gyvenamjų namų kvartalas), atnaujintas Statybos fakulteto planas, greta, šlaite, įspraustas Elektrotechnikos fakultetas, o Radioelektronikos fakultetas numatytas statyti dabartinėje Elektros ir Elelektronikos fakulteto vietoje, tik kitokio plano. Pietinėje Gričiupo gatvės pusėje 1964 m. parengtame plane buvo numatytas statyti Mašinų gamybos fakultetas, o Centriniai rūmai iš miestelio centro perkelti arčiau K. Baršausko gatvės. Remiantis šiuo planu, pastatytas tik vienas bendrabutis Studentų gatvėje. Dar vienas detalus miestelio planas parengtas 1987 m. (plano vyr. architektas E. Barzdžiukas). Jame palikti nurodymai, kad Kauno gynybinių įtvirtinimų teritorija bus apstatyta daugiaaukščiais, tačiau išsaugotas šaudmenų sandėlis. Miestelio planas nebuvo įgyvendintas iki galo, teritorija už K. Baršausko gatvės, kurioje buvo numatyta pagrindinė sporto zona, liko neišplėtota, taip pat ne iki galo pastatytas bendrabučių kvartalas, šiaurinė miestelio dalis sumažėjo dėl ten pastatytų gyvenamųjų namų kvartalo. Dėl netolygių statybų miestelyje trūksta estetinio ir funkcinio vientisumo ir užbaigtumo. Nors ir siekta miestelio ir jame esančių fakultetų autonomiškumo, to įgyvendinti iki galo nepavyko. Aplink pastatus nesuformuotos 33

jaukios uždaros erdvės, trūksta vidinių gatvelių, viešųjų erdvių, skverų, dekoratyvinių akcentų. Taip pat miestelyje nėra kultūrinio centro kaip jungiamosios grandies tarp studentų gyvenamosios, sporto ir poilsio zonų (Bučas J., Minkevičius J., Kančienė et al., 2000, p. 133). Dabartinis miestelio planas asimetriškas, jo ašis, Studentų gatvė apstatyta skirtingos paskirties ir skirtingų tūrių laisvai stovinčiais pastatais, miestelyje dominuoja fakultetų pastatai. Miestelio architektūroje remtasi funkcionalizmo principais, naudotos tipinės surenkamos konstrukcijos. Tiesa, dėl ribotų statybinių medžiagų ir konstrukcinių elementų pasirinkimo ir gana žemos statybos darbų kokybės funkcionalizmas miestelio pastatų architektūroje atspindi „daugiau išorinę, formalistinę pusę, o ne vidine kultūra pagrįstą organišką technikos, technologijos ir estetikos sintezę“ (Bučas J., Minkevičius J., Kančienė J. et al., 2000, p. 135). Miestelio reljefas lygus, teritorija apželdinta negausiai, gausiau apželdinti tik Girstupio parko ir Ąžuolyno šlaitai.

1.7 DABARTINIAI KTU PASTATAI MIESTE 1.7.1 Iki miestelio pradžios pastatyti pastatai I. Komercijos mokykla, dabar – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas ir aula (I rūmai). C. Centriniai rūmai. II. Valstybės spaustuvė, dabar įsikūręs Ekonomikos ir verslo fakultetas (II rūmai). III. Ateitininkų namai, dabar – Kultūros centras (III rūmai). IV. Tyrimų laboratorija, dabar – Cheminės technologijos fakultetas (IV rūmai). 13–15. Bendrabučiai, Vydūno al. 25, du iš jų pastatyti 1951–1954 m., trečiasis – šiek tiek vėliau. Miestelyje esantys pastatai IX. Statybos rūmai, pastatyti 1965 m., arch. V. J. Dičius. Dabar įsikūręs Statybos ir architektūros fakultetas. XI. Elektronikos rūmai, pastatyti 1968 m., arch. V. J. Dičius. Dabar įsikūrę Elektros ir elektronikos, Informatikos bei Matematikos ir gamtos mokslų fakultetai. G. 2–4. Bendrabučiai (Studentų g.), pastatyti 1968 m. Dabar viename pastate įsikūrusi KTU gimnazija, likusiuose – bendrabučiai. IV. Cheminės technologijos fakulteto korpusas su sporto sale ir aikštynu, pastatyti 1971 m, arch. V. J. Dičius. K. kavinė-baras „Kolegos“, pastatyta 1973 m., arch. V. J. Dičius. Dabar įsikūrę studentų būreliai. L. Eksperimentinės dirbtuvės, pastatytos 1975 m. Dabar įsikūrusi KTU leidykla ir kelių fakultetų laboratorijos. XII. Lengvosios pramonės rūmai, pastatyti 1985 m., arch. D. Petkelienė. Dabar įsikūręs Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas. X. Skaičiavimo centras su transformatorine, pastatytas 1990 m., arch. K. Kisielius. 5–16. Bendrabučiai (du – Gričiupio g., du – A. Purėno g., ir du – Pašilės g.), pastatyti 1975 m. S. „Santakos“ slėnis, pastatytas 2014 m., arch. G. Janulytė-Bernotienė.

34 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto istorija

Pav. 27. Universitetas 1960-2015 m.

Plečiantis ir augant miestui universitetas nebėra Kauno pakraštyje, o geografiniame miesto centre, todėl yra lengvai pasiekiamas iš visų miesto pusių. Schema: autorių

UNIVERSITETAS IR MIESTAS

Kauno technologijos universiteto studentų miestelis yra panašus į daugelį septintame ir aštuntame dešimtmečiuose statytų modernistinių edukacinių kompleksų, kurie pasižymi didele veiklų koncentracija ir įvairove, ornamentiška laisva plano struktūra, turi labai daug atviros viešosios erdvės. Studentų miestelis išsidėstęs jau ne be miesto pakraštyje, o veikiau miesto geografiniame centre. Per pusvalandį pėsčiomis galima pasiekti tiek miesto centrą, tiek pagrindines miesto arterijas. Automobiliu pasiekti miestelį iš bet kurios miesto dalies užtrunka ne daugiau nei 15–20 min.

2.1 UNIVERSITETO PASTATŲ IŠSIDĖSTYMAS MIESTE Šiuo metu miesto centre įsikūrę Ekonomikos ir verslo bei Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetai, taip pat universiteto administracija ir Kultūros centras, tačiau didžiausia veiklos koncentracija yra studentų miestelyje, Gričiupyje, arba netoli jo. Universiteto bendrabučiai yra studentų miestelyje, likusieji nutolę ne daugiau nei 15 min pėsčiomis nuo jo: Vydūno alėjoje, Gričiupio, Pašilės ir A. Purėno gatvėse. Universitetas planuoja palaipsniui koncentruoti visas veiklas studentų miestelyje, o gautas lėšas skirti esamos infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai. Tikėtina, kad, efektyvinant ir optimizuojant universiteto infrastruktūrą, pritraukiant naujų funkcijų, žmonių studentų miestelyje tik daugės, o tai lems ne tik geresnes infrastruktūros ir aplinkos kokybės galimybes, bet ir didins galimai neigiamą poveikį aplinkai ir tvarių planavimo ir mobilumo sprendimų poreikį. Geras ir poveikio aplinkai nedidinantis susisiekimas ir pasiekiamumas miesto ir tarptautinių masteliu yra viena iš būtinų sąlygų tokiam centrui atsirasti ir verslui pritraukti. NB. Duomenys šiai ir tolimesnei analizei naudoti iš Valstybės kontrolės atliktos Valstybinio audito ataskaitos (2017), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimų (2016 ir 2017m) , Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) bei KTU metinių veiklų ataskaitų (2015, 2016 ir 2017).

Pav. 28. Universitetas miesto paslaugų kontekste Schema: autorių

36 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universitetas ir miestas

Pav. 29. Studentų miestelio schema Schema: autorių

NEKILNOJAMAS TURTAS MIESTELYJE 3.

Sklypai Nagrinėjama teritorija Kieta danga Keliai, aikštelės Sporto aikštelės

3.1 MIESTELIO RIBOS Pagrindinė miestelio dalis yra tarp A. Baranausko ir K. Baršausko gatvių. Keli universitetui priklausantys pastatai išsidėstę už K. Baršausko gatvės. Juose nedidelę dalį užima Architektūros ir statybos institutas. Likusi pastatų dalis nuomuojama. Keli universiteto bendrabučiai išsidėstę už studentų miestelio ribų Vydūno alėjoje, Gričiupio, Pašilės ir A. Purėno gatvėse. Vakarinėje miestelio pusėje esantys šlaitai supa Zoologijos sodą ir sujungia miestelį su Ažuolynu. Pietuose miestelis ribojasi su Kauno tvirtovės redutu (sklypas Nr. 9) ir šaudmenų sandėliu (sklypas Nr. 10) – Kauno tvirtovės rytinio įtvirtinimo dalimi (dabar saugoma kultūros paveldo teritorija). Miestelis rytuose ribojasi su Gričiupio parku (sklypas Nr. 7). Šiuo metu parko infrastruktūra nėra išvystyta: nėra takų, poilsio vietų, mažosios architektūros elementų. Parke taip pat trūksta apšvietimo. Atsižvelgiant į universiteto turto konsolidacijos planus, akivaizdu, kad turtas už studentų miestelio ribų palaipsniui praras reikšmę. Todėl atliekant tolesnę analizę koncentruojamasi tik į šią teritoriją ir sąmoningai nekalbama apie turtą už miestelio ribų.

3.2 ŽEMĖS NUOSAVYBĖ Universiteto teritoriją Žaliakalnyje sudaro 9 skirtingo dydžio sklypai: 3 – Studentų miestelyje, 2 – už K. Baršausko g., 1 – Radvilėnų pl. ir 3 – prie Pašilės g. (vienas iš bendrabučių sklypų nesuformuotas). Visus juos universitetas valdo panaudos teise. Pagrindiniai universiteto fakultetų pastatai išdėstyti didelėje beveik 20 hektarų teritorijoje. Studentų bendrabučiai turi priskirtą atskirą maždaug 3 ha sklypą. Šiuo metu beveik neįsisavintas tik tarp Kauno tvirtovės sandėlių ir reduto įsiterpęs maždaug 2 ha sklypas. Miestelio ilgis – 1 km, plotis – 100–300 m., o visas vizijoje analizuojamas plotas miestelyje – apie 32 ha. Pastatų kompleksui Tunelio g. 60, „Kolegų“ ir KTU gimnazijos bendram sklypui pertvarkyti detalieji planai jau parengti.

38 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Nekilnojamas turtas miestelyje

Universiteto valdomi sklypai miestelyje: 1. KTU miestelis 2. KTU gimnazija ir “Kolegos” 3. Studentų bendrabučiai 4. Tunelio g. 60 5. Prancūzų g. 145

19,04 ha 0,75 ha 2,71 ha 1,65 ha 2,15 ha

Universiteto nevaldomi sklypai: 6. Studentų g. atkarpa 7. Gričiupio parkas * 8. Statoil degalinė 9. Kauno tvirtovės redutas * 10. Šaudmenų sandėlis 11. Studentų g. atkarpa * 12. Pieva, K.Baršausko g *

2,30 ha ~2,56 ha 0,33 ha ~7,80 ha 1,3809 ha ~0,22 ha ~0,28 ha

Bendrabučiai greta miestelio:

13. Purėno g.18,20, Gričiupio g. 9.* ~1,15 ha 14. Gričiupio g. 13, Pašilės g. 37.* ~0,81 ha 15. Pašilės g. 39 ~1,09 ha 16. Vydūno al. 25, 25A,25B ~2,26 ha *nesuformuotas sklypas

ntų

tų

ra na u

sk o

g. Pašilės

Stu

CTF IV Rūmai C 9843 m2 ↓

os g

uog

B.Sr

Purėno

← IX Rūmai 14.824 m2

6 ←MI B korp. 988 m2

← KTU CTF D 302 m2

↑ CTF A korpusas 3.700 m2

← „Kolegos“ 3.778 m2

↑ Sporto centras E 1087 m2

io g.

Gričiup

← KTU gimnazija 3.913 m2

← II Bendrabutis 4.256 m2 XI Rūmai 20.032 m2 ↑

← III Bendrabutis 4.256 m2

Slėnio g.

← IV Bendrabutis 4.287 m2

Leidykla XV Rūmai 3.630 m2 →

XII Rūmai 15.454 m2 →

↑ „Santakos“ slėnis 13.229 m2

aus

rš .Ba

←KTU ASI 1.532 m2 jos g.

Įvairios įmonės 7.023m2 →

Breslau

ų pl

vilėn

X Rūmai 6.734 m2 ↑ Rad

ųg

ūz

nc Pra

UNIVERSITETO PASTATAI MIESTELYJE 4.

4.1 UNIVERSITETO PASTATŲ APŽVALGA Universiteto miestelyje yra daug vertingo nekilnojamojo turto, kurio svarba dažnai priklauso nuo jo istorijos ir laikmečio, jo inžinerinių sistemų arba jame esančių laboratorijų infrastruktūros. Šioje dalyje glaustai apžvelgiami KTU miestelio pastatai, jų istorinė reikšmė ir transformacijos prielaidos.

4.1.1 Tyrimų laboratorija, IV rūmai Tai vienas iš vertingiausių miestelio pastatų, kuris buvo pastatytas siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenę stiprėjančių geopolitinių grėsmių akivaizdoje. Pirmąjį valstybės dešimtmetį, kol Lietuvoje nebuvo išvystytos ginklų ir chemijos pramonės, Lietuvos kariuomenė ginkluotę pirko užsienyje. 1930 m., suprasdama, kad tokiu būdu neįmanoma užtikrinti inovacijų ir savarankiškumo ginklavimosi klausimu, Krašto apsaugos ministerija nusprendė steigti Ginklavimosi laboratoriją. Po kelių nevykusių bandymų užsakyti pastato projektą 1932 m. Krašto apsaugos ministerija paskelbė uždarą konkursą, kurį laimėjo jau tapęs garsus architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, konstrukcinę dalį rengė A. Rozenbliumas – to meto bene garsiausias gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų specialistas. Laboratorijai statyti ministerija skyrė nuošalioje miesto vietoje esantį jai priklausiusį sklypą. Tyrimų laboratorija suprojektuota vadovaujantis funkcionalizmo principais, pastato kompozicija yra aiški, simetriška, planas – dvipusė koridorinė sistema, statinio ašis išryškina aukštesni rizalitai su vertikaliomis langų juostomis. Pastate visos laikančiosios konstrukcijos yra gelžbetoninės – to meto pažangus konstrukcinis sprendimas. Tokia karkasinė statinio sistema leido projektuoti ištisinius langus, taip pat laisvai dėstyti patalpas plane. Laboratorijose sumontuota to meto inovatyviausia įranga ir panaudoti sudėtingi techniniai sprendimai, pastate įrengtos priešcheminė ir priešlėktuvinė slėptuvės, ant stogo išdėstyti žali bokšteliai – traukos spintų kaminai. Elegantiškas pastatas yra vienas geriausių tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių, jam 1973 m. suteiktas architektūros paminklo statusas. Kartu su pagrindiniu korpusu buvo pastatyti keli pagalbiniai pastatai: prie Radvilėnų plento – buvusi raštinė su telefono stotimi ir prižiūrėtojo

40 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto pastatai miestelyje

2 3 1

Pav. 30. Tyrimų laboratorija, IV rūmai Pastatyta 1933-1935 m. Arch.: V. Landsbergis - Žemkalnis 5224 m2 (be nr. 3) Saugoma Energinio naudingumo klasės: C (Maisto instituto) ir E (Tyrimų lab.) Dabar įsikūręs Cheminės technologijos fakultetas 1 - Tyrimų laboratorija (A korp.); 2 - raštinė (B korp., rekonstruotas); 3 - sargo namas (nebepriklauso CTF); 4 - ūkinis pastatas (D korp.) Schema: autorių

Pav. 31. Tyrimų laboratorijos pagrindinio pastato fasadas (viršuje) Nuotrauka: KTU

Pav. 32. Raštinė ( žemiau dešinėje)

Rekonstruotoje Raštinėje dabar įsikūręs Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras. Nuotrauka: KTU

Pav. 33. Vidinis Tyrimų laboratorijos komplekso kiemas (žemiau kairėje)

Kairėje ūkinis pastatas, tolumoje - pagrindinis laboratorijos pastatas, tolumoje dešinėje rekonstruota raštinė. Nuotrauka: autorių

butu; kieme už laboratorijos – gamybinės dirbtuvės; dujų generatoriaus pastatas; vandentiekio stotis; pirotechnikos dirbtuvėlės; sandėliams buvo naudojami užsilikę bunkeriai ir nedideli pagalbiniai pastatai. Statant miestelį, išliko dirbtuvės, raštinė, vienas pastatas prie A. Baranausko g. Šis 1963 m. išplėstas ir rekonstruotas į mokymo korpusą, likę pastatai nugriauti. 1940 m. Tyrimų laboratorija atiteko Kauno universiteto Technologijos fakultetui. Pastatas turi išskirtinę istorinę vertę ir žymi KTU studentų miestelio plėtros pradžią. Nepaisant šiandienės laboratorijos pastato renovacijos, aukštų energinių parametrų pasiekti greičiausiai nepavyks. Pastato rekonstrukcija ir pritaikymas šiandienos poreikiams yra sudėtingas dėl aukštų paveldosaugos reikalavimų, kita vertus, būtina ieškoti galimybių įveiklinti ir atverti pastato patalpas visuomenei.

4.1.2 Statybos rūmai, IX rūmai Statybos rūmai – ties Studentų gatvės įvažiavimu esantis šiauriausias miestelio pastatas. Jį sudaro keturi korpusai, išdėstyti aplink vidinį kiemą, tačiau nesujungti į uždarą planą. Dviejuose keturių aukštų korpusuose išsidėstę pagrindinės Statybos ir architektūros bei Elektros ir elektronikos fakultetų mokymosi erdvės. Vienoje iš mažesnių dviejų aukštų pastato dalių įrengta sporto salė su pagalbinėmis patalpomis, kitoje įsikūrusios Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro laboratorijos. Pastato planas – koridorinis, paprastas ir funkcionalus, centre yra ažūriniai gelžbetonio konstrukcijos laiptai, dvi papildomos laiptinės įrengtos didžiųjų korpusų galuose. Stambias pastato fasadų plokštumas skaido horizontalios langų eilės; abiejuose į Studentų gatvę atsukto korpuso galuose, atsverdamos viena kitą, dominuoja didelės stiklo plokštumos. Pagrindinis įėjimas išryškintas plokščiu stogeliu ir didesne langų ir durų plokštuma. Rūmų puošyba negausi, vienoje rytinio fasado plokštumoje įrengta J. Ruzgo ažūrinė plieninė kompozicija, viduje, antro aukšto fojė, yra B. Klovos sukurta akmens mozaika. Šiuo metu didžioji pastato dalis jau apšiltinta, tačiau dėl investicijų stokos didelė dalis auditorijų vis dar neturi normalios ventiliacijos, todėl patalpos vėdinamos atveriant langus ir taip išleidžiant šilumą. Pastate diegiama inovatyvi šildymo sistema, kuri naudos saulės kolektorius ir duomenų centro generuojamą šilumą pastatui šildyti. Tai leis smarkiai kilstelėti pastato energinio efektyvumo klasę. Kur kas opesnė problema – studentų bendro darbo erdvių stoka, auditorijose dažnai trūksta elektros lizdų, patalpos neįkvepiančios, rakinamos, todėl studentai nenoriai jose dirba ar leidžia laiką. Pastato viešosios erdvės yra tvarkingos, tačiau morališkai pasenusios, nebepatrauklios, trūksta vietų tiesiog prisėsti ar leisti laiką tarp paskaitų. KTU studentų miestelyje dalyje pastatų vyrų ir moterų tualetai išdėstyti tik kas antrame aukšte, o tai kelia daug nepatogumų pastatų naudotojams. Nepaisant įrengto lifto, dėl aukščių skirtumų, laiptelių pastatas dar nėra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Pastato kiemelis nors ir žalias, tačiau naudojamas mažai, jame darbuotojai stato automobilius, todėl jis suvokiamas kaip „blogoji“ pastato pusė. Situaciją pagerintų aiškesni įėjimai ir išėjimai.

42 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto pastatai miestelyje

Pav. 34. Statybos rūmai po pastatymo 1965m. (viršuje) Nuotrauka: V. Vilaniškio

Pav. 35. Statybos rūmai, IX rūmai Pastatyta 1964-1965 m. Arch.: V. J. Dičius 14824 m2 Saugoma Energinio naudingumo klasės: C ir D Dabar įsikūrę Statybos ir architektūros fakultetas bei Elektros ir elektronikos fakultetas. Schema: autorių

Pav. 36. Elektronikos rūmų Studentų g. fasadas (viršuje) Nuotrauka: KTU

Pav. 37. Elektronikos rūmai, XI rūmai Pastatyta 1965-1968 m. Arch.: V. J. Dičius 20350 m2 Saugoma Energinio naudingumo klasė: D Dabar įsikūrę Elektros ir elektronikos, Informatikos bei Matematikos ir gamtos mokslų fakultetai. Schema: autorių

4.1.3 Elektronikos rūmai, XI rūmai Elektronikos rūmai – antras V. Dičiaus miestelyje suprojektuotas pastatas. Jų koridorinis planas panašus į Statybos rūmų: stačiakampiai 2–5 aukštų korpusai supa vidinį kiemelį, ilgiausias ir aukščiausias korpusas tęsiasi išilgai Studentų gatvės. Pastato fasadai dar lakoniškesni nei Statybos rūmuose, juose dominuoja horizontalios langų juostos. Pagrindinį Studentų gatvės fasadą pagyvina į priekį išsikišęs įėjimo tūris su plokščiu ant kolonų pakabintu stogeliu ir belangis erkeris 4–5 aukštuose. Prie rūmų esantis baseinas su J. Ruzgo kurta stilizuota žalvarine Perkūno skulptūra simbolizuoja senosios baltų kultūros ir šiuolaikinės civilizacijos sąsają ir yra tarsi Elektronikos fakulteto simbolis (Bučas J., Minkevičius J., Kančienė J. et al, 2000, p. 140). Rūmų kiemelyje yra V. Pleškūno sukurtas pirmojo KPI rektoriaus prof. K. Baršausko biustas, greta pastato stovi koplytstulpis 1991 m. sausio 13 d. žuvusiems studentams atminti. Viduje taip pat yra keletas koklinių dekoro kompozicijų. Elektronikos rūmai sujungti su vėliau pastatytu Skaičiavimo centru per antrame aukšte įrengtą koridorių-tiltą. Didelė dalis IX rūmų probelmų yra universalios ir tinka kalbant apie XI rūmų situaciją, ilgi tamsūs koridoriai ir bendro darbo erdvių stoka neskatina leisti laiko universitete. Skirtingai nuo IX rūmų, kiemelyje automobiliai nėra statomi, todėl studentai ten mielai leidžia laiką. Pastate yra nemažai jau suremontuotų auditorijų, tačiau, deja, jos jau nebeatitinka šiandienių didaktikos poreikių ar elementarių bendro ir komandinio kūrybinio proceso reikalavimų.

Modernizmo problematika

Pagrindinė modernistinių kompleksų problema – ryšio su viešąja erdve stoka. Čia viešoji erdvė iš pradžių atlieka estetinę funkciją, o jos funkcinis įveiklinimas nebuvo sprendžiamas. Viešos funkcijos pastate niekaip nereaguoja į išorę ir nėra tiesiogiai pasiekiamos iš lauko, o tai lemia ypač žemą socialinę kontrolę ir neleidžia išnaudoti Studentų g. srauto. Atrodytų, kad tai jokia problema, tačiau yra daugybė mokslinių tyrimų, kuriuose teigiama, kad tai turi neigiamą įtaką bendram teritorijos saugumui ir bendrai joje veikiančių įstaigų sėkmei. Įrengus patrauklius įėjimus, aiškų funkcinį zonavimą, pašalinus „galines“ puses (angl. backsides), labai pagerėtų pastato efektyvumas ir jo patogumas.

Pav. 38. Cheminės technologijos fakultetas (kairėje) Nuotrauka: KTU

Pav. 39. Cheminės technologijos fakultetas

4.1.4 Cheminės technologijos fakultetas Statant KPI miestelį, greta Tyrimų laboratorijos buvo pastatytas papildomas Cheminės technologijos fakultetui skirtas korpusas. Šį modernistinį pastatą sudaro trys tūriai: penkiaaukštis stačiakampis ir jo galuose besišliejantys žemesni, sporto salės ir auditorijų blokai. Pagrindinis įėjimas į fakultetą yra pagrindinio korpuso gale, jis nėra labai išraiškingas. Pastate yra ta pati, kaip ir IX ir XI rūmuose, problematika.

Pastatyta 1968-1971 m. Arch.: V. J. Dičius 9813 m2 Saugoma Dabar įsikūręs Cheminės technologijos fakultetas (C korpusas) 2. Metalinis angaras - 1087 m2 Nesaugoma. Dabar įsikūręs sporto centras. Abejų pastatų energinio naudingumo klasė: C Schema: autorių

Pav. 40. Kavinė „Kolegos“ (kairėje) Nuotrauka: autorių

4.1.5 Kavinė „Kolegos“ Studentų valgykla-kavinė pastatyta universiteto miestelio viduryje. Pastato planas netaisyklingo stačiakampio formos, paremtas kolonų tinklu. Pastato forma – du susikertantys stačiakampiai: vieno aukšto gana žemą tūrį per vidurį kerta dviejų aukštų stačiakampis. Įėjimą žymi portikas su trikampiu stogeliu. Šiuo metu pastatas yra labai nusidėvėjęs ir beveik nenaudojamas, svarstoma jo rekonstrukcija arba griovimas.

44 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto pastatai miestelyje

Pav. 41. Kavinė „Kolegos“ Pastatyta 1973 m. Arch.: V. J. Dičius 3778 m2 Nesaugoma Energinio naudingumo klasė: Dabar įsikūrę studentų veiklos. Schema: autorių

Pav. 42. Eksperimentinės dirbtuvės (dešinėje) Nuotrauka: irdaiva.lt

Pav. 43. Eksperimentinės dirbtuvės, XV rūmai Pastatyta 1975 m. Arch.: V. J. Dičius 3630 m2 Nesaugoma Energinio naudingumo klasė: C Dabar įsikūrusi leidykla „Technologija“. Schema: autorių

4.1.6 Eksperimentinės dirbtuvės, XV rūmai Eksperimentinės dirbtuvės – iš gelžbetoninių konstrukcijų pastatytas laboratorijų pastatas, dviaukštis, U formos plano, plokščiu stogu. Šios dirbtuvės, būdamos toliau nuo Studentų gatvės ašies, neturi didesnio kompozicinio poveikio miestelio architektūrai (Bučas J., Minkevičius J., Kančienė J. et al., 2000, p. 143). Pastatas yra gerokai nusidėvėjęs, nepaisant keleto naujai įkurtų laboratorijų svarstoma apie pastato griovimą arba rekonstrukciją.

Pav. 44. Skaičiavimo centras, X rūmai (dešinėje)

Nuotrauka: irdaiva.lt

1 Pav. 45. Skaičiavimo centras, X rūmai

Pastatyta 1989-1990 m. Arch.: K. Kisielius 6734 m2 Nesaugoma Energinio naudingumo klasė: D (transformatorinės - B) Dabar įsikūręs Elektros ir elektronikos fakultetas. 1 - Skaičiavimo centras; 2 - Transformatorinė - aušintuvas Schema: autorių

4.1.7 Skaičiavimo centras, X rūmai Skaičiavimo centras pastatytas 1990 m., jo tūris ir architektūra derinta prie Statybos ir Elektronikos rūmų. Transformatorinės planas kvadratinis, be langų, fasadas tinkuotas baltai, ant stogo sumontuotas metalinių juodų sijų karkasas – papuošimas. Pastate veikia duomenų centras, kurio infrastruktūra (3 elektros linijos, generatoriai, aušinimas) užima nemažą pastato plotą, dėl to jo transformacija būtų labai sudėtinga. 45

Pav. 46. Lengvosios pramonės rūmai (kairėje)

Priekyje auditorijų korpusas, už jo mokomasis korpusas. Nuotrauka: KTU

4.1.8 Lengvosios pramonės rūmai, XII rūmai 8–9 dešimtmečiais miestelio statybos smarkiai sulėtėjo: Lengvosios pramonės rūmus, porą kartų pakeitus projektą, pavyko pradėti statyti tik 1984 m. Pastato architektūroje atsispindi jau ne vien tik modernizmo, bet ir ekspresionizmo principai, o jo įmantresnę formą lėmė didesnė surenkamų konstrukcijų įvairovė. Pastatas susideda iš trijų tūrių: 5 aukštų mokomojo korpuso su laboratorijomis ir dviejų 1 aukšto auditorijų blokų. Šešiakampiuose blokuose auditorijos išdėliotos aplink mažesnį vidinį kiemelį ir erdvų holą. Visi blokai, tarpusavyje sujungti koridoriais, formuoja rombinį planą su dviem kiemeliais. Didesniajame kiemelyje įrengtas amfiteatras. Pastato naudotojai skundžiasi sudėtinga ir klaidžia plano struktūra – naudotojai paskirstomi išsišakojančiais koridoriais. Dėl daugybės lygių ir pusaukščių pastato pritaikymas neįgaliesiems ypač sudėtingas. Kitos pastato problemos bendros didžiajai daliai miestelio pastatų.

46 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto pastatai miestelyje

Pav. 47. Lengvosios pramonės rūmai, XII rūmai

Pastatyta 1984-1985 m. Arch.: D.Petkelienė 15340 m2 Nesaugoma Energinio naudingumo klasės: C ir D Dabar įsikūrę Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas bei Mechatronikos institutas. Schema: autorių

Pav. 48. Lengvosios pramonės rūmai, XII rūmai (apačioje) Nuotrauka: autorių

Pav. 49. Bendrabučiai (Studentų g.) (dešinėje) Nuotrauka: autorių

4.1.9 Bendrabučiai (Studentų g.) Pav. 50. Bendrabučiai (Studentų g.) Pastatyta 1968 m. Nesaugoma Energinio naudingumo klasės: B, C ir D Dabar bendrabučiai ir KTU gimnazija. Schema: autorių

Pirmieji bendrabučiai KPI miestelyje pastatyti Studentų gatvėje: vienas – lygiagrečiai su gatve, trys – pasukti kampu. 6–7 dešimtmečių sandūroje, planuojant teritorijas ir siekiant išvengti monotonijos, buvo madinga vieno tipo pastatus ne lygiuoti su gatve, bet statyti įstrižai. Pastatų planas – ištęstas stačiakampis su per vidurį einančiu koridoriumi ir kambariais abipus jo. Planas aiškiai atsispindi ir bendrabučių fasaduose – tai vienas iš kompozicinių funkcionalistinės architektūros bruožų (Bučas J., Minkevičius J., Kančienė J., et al 2000, p. 150).

Pav. 51. 2. Bendrabučiai (du Gričiupio, du A. Purėno g. bei du Pašilės g.) (dešinėje) Nuotrauka: -

Pav. 52. Bendrabučiai (du Gričiupio, du A. Purėno g. bei du Pašilės g.) Pastatyta 1975 m. Energinio naudingumo klasės: C ir D Nesaugoma Schema: autorių

4.1.10 Bendrabučiai (du Gričiupio, du A. Purėno g. bei du Pašilės g.) Vėliausiai statytų universiteto bendrabučių kompleksas yra gana arti miestelio, tačiau su juo neturi tiesioginio planinio ir vizualinio ryšio. Trys penkiaaukščiai bendrabučiai yra stačiakampio plano su kambariais abipus koridoriaus, likusių trijų dvylikaaukščių planas – kompaktiškos T formos koridorius su kambariais aplink.

4.1.11 KTU Mokslo, studijų ir verslo centras „Santakos“ slėnis Pastatą sudaro dvi dalys: palei K. Baršausko gatvę horizontalus 5 aukštų tūris su išsikišusia konsole virš įėjimo, kuriame įrengtos mokslinės laboratorijos, ir jai statmenas aštuonių aukštų korpusas, kuriame suprojektuotos technologinių įmonių biurų patalpos.

Pav. 53. „Santakos“ slėnis (viršuje) K.Baršausko g. fasadas ir pagrindinis iėjimas. Nuotrauka: Vilensija

Pirmojo tūrio fasadai padengti stikliniais įstrižais lakštais, aukštesniojo korpuso fasadai dengti grafinio betono plokštėmis. Pastate įrengtos modernia įranga aprūpintos laboratorijos, ekspozicinės erdvės, 200 vietų transformuojama konferencijų salė, holai, kavinė, informaciniai centrai. Laboratorijos išdėstytos aplink saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia išnaudoti natūralų apšvietimą. Nepaisant pastato naujumo, pastato energinis efektyvumas yra sąlyginai žemas (C). Pastato naudotojai taip pat skundžiasi dėl per griežtos pastato planinės struktūros, kuri neleidžia naudotojams lengvai keisti darbo grupių dydžio ir darbo stiliaus.

Pav. 54. „Santakos“ slėnis

Pastatyta 2013-2014 m. Arch.: G. Janulytė-Bernotienė 13229 m2 Nesaugoma Energinio naudingumo klasė: C Dabar įsikūrę 6 institutai ir centrai bei dalis nuomuojama. Schema: autorių

Pav. 55. „Santakos“ slėnis (kairėje) Vidinis kiemas Nuotrauka: KTU

48 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto pastatai miestelyje

4.2 IŠVADOS Studentų miestelio pastatų fizinė būklė nėra bloga, tačiau geriau pasigilinus išryškėja sisteminės projektų ydos, funkcinės sandaros ir jos transformacijos iššūkiai. Studentų miestelis yra vertingas kaip urbanistinis ansamblis, tačiau XXI a. takoskyroje būtina ieškoti būdų, kaip transformuoti ir pritaikyti esamus pastatus šiandieniams poreikiams. Nors visi pastatai skirtingi, tačiau daugiausia fizinių ir erdvinių problemų ir iššūkių universalūs ir gali būti skirstomi į keturias grupes: 1) funkciniai iššūkiai, 2) plano struktūros iššūkiai, 3) efektyvumo ir buitiniai iššūkiai, 4) kultūros paveldo iššūkiai.

4.2.1 Funkciniai iššūkiai • Funkcijos nėra integruotos į viešąją erdvę. Dalis viešų komercinių pastatų funkcijų yra sunkiai pasiekiamos iš išorės (valgyklos, kavinės) ir negali pritraukti srauto iš išorės, tad dažnai negali gerinti paslaugų kokybės. • Pastatų architektūra neinformuoja lankytojų apie juose vykstančius procesus. Miestelis yra architektūriškai monotoniškas. • Dažnai pastato funkcinė sandara nėra aiški, sunko orientuotis. • Pastato viešos erdvės neskatina studentų dirbti ar leisti laiko. • Dalis funkcijų nebeaktualios, todėl galėtų būti keičiamos.

4.2.2 Plano struktūros iššūkiai

10.000m2 Toks plotas atsilaisvintų jei patalpų naudojimo efektyvumą padidintume 10%. Tai yra viso labo aritmetinis skaičiavimas, tačiau jis aiškiai parodo, jog galima ieškoti būdų, kaip kurti daugiau universalių ir lengvai transformuojamų erdvių darbui ir paskaitoms esamų pastatų viduje.

• Koridorinė sistema ir uždari kabinetai neskatina bendradarbiavimo kultūros atsiradimo ir neleidžia atsisakyti griežtos hierarchinės struktūros, stabdančios palaikyti santykius tarp studentų ir dėstytojų. • Nelankstus planas trukdo erdves pritaikyti skirtingiems darbo stiliams ir didaktikos metodams. • Pastatai dažnai turi tik vieną įėjimą ir pasiekiami tik iš vienos pusės. • Aukščių skirtumai pastato viduje apsunkina pastato pasiekiamumą žmonėms su judėjimo negalia. • Nesant pastato vidinės cirkuliacijos, nevyksta bendradarbiavimas ir kitų pastato dalių pažinimas, todėl pastatai atrodo tušti. • Griežtas priekinių ir ūkinių dalių atskyrimas žalingas viešajai erdvei. • Didelė dalis pastatų dėl nelanksčios plano struktūros negali būti pritaikyti šiandienos poreikiams. • Trūksta lanksčių bendro darbo erdvių.

4.2.3 Efektyvumo ir buitiniai iššūkiai • Mažas pastatų energinis efektyvumas. • Didžioji dalis auditorijų neturi tinkamos ventiliacijos sistemos. • Pastatai nėra efektyviai išnaudojami. • Menkai išnaudojamos pastatų viešosios erdvės. • Dalies pastatų fizinė būklė yra itin prasta. • Per mažas studentų kiekis per didelėse auditorijose. • Dalis pastatų yra neremontuotini dėl prastos statybų kokybės. • Trūksta elementarių patogumų (tualetas kas antrame aukšte)

4.2.4 Kultūros paveldo iššūkiai • Nėra aiškios paveldo tvarkymo strategijos, todėl į kultūros paveldą studentų miestelyje nėra žiūrima objektyviai. • Nėra aiškios motyvacijos saugoti dalį objektų. • Nėra numatyto išorės finansavimo tokiems objektams tvarkyti. Universiteto miestelio esamų pastatų transformacijoje slepiasi didelis potencialas. Siekiant sėkmingiau naudoti pastatus, svarbu juos palaipsniui pritaikyti ateities poreikiams per didesnę integraciją ir atvirumą, geresnį turimų išteklių išnaudojimą ir geresnį pritaikymą tarpusavio bendradarbiavimui. 49

PLANAVIMO DOKUMENTAI 5.

4.3 GALIOJANTYS PLANAI Universiteto miestelio teritorijos planavimą reglamentuoja Kauno miesto bendrasis planas ir galiojantys detalieji planai, parengti atskiroms teritorijos dalims: Žemės sklypo Studentų g. 63A, Kaune, detalusis planas (T00074549, 2015-01-05), Žemės sklypų Studentų g. 67 ir 71A, Kaune, detalusis planas (T00077440, 2015-11-23), Žemės sklypo Radvilėnų g. 19, Kaune, detalusis planas (T00019384. 2009-11-18), Žemės sklypo Tunelio g. 60, Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Taip pat Kultūros vertybių registre įregistruotas „Kauno technologijos universiteto pastatų kompleksas“ (kodas 33502) ir „Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksas“ (kodas 28567). Kritiškai įvertinus galiojančius planavimo dokumentus, pastebėta netikslumų ir nenuoseklumo, todėl svarbu juos pakomentuoti detaliau ir aiškiai įvardyti, kurie plano sprendiniai yra nelogiški arba net žalingi, todėl keistini, o kuriais vadovautis būtina.

4.3.1 Kauno m. bendrojo plano sprendiniai miestelyje Didžiajai daliai universiteto miestelio teritorijos nustatytas „Visuomeninės paskirties teritorijų“ naudojimo būdas – leidžiantis statyti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administracinius, religinės, mokslo ir mokymo, kultūros, gydymo ir sporto paskirties pastatus ir statinius, taip pat specialiosios paskirties statinius. Didelė miestelio dalis patenka į Kultūros paveldo objektų, kompleksų ir vietovių zoną: šiaurinė miestelio dalis ir Kauno tvirtovės redutas, taip pat sandėliai pietinėje teritorijos dalyje kitapus K. Baršausko gatvės. Pietinėje miestelio dalyje tarp K. Baršausko g, Slėnio g. ir Studentų g. numatyta aukšybinių pastatų zona: leidžiama statyti pastatus iki 50 m. Kauno m. bendrojo plano (BP) sprendiniuose numatomas Studentų g. sujungimas su K. Baršausko g., gatvės kategorija – C2, projektinis greitis – 50 km/h, važiuojamosios gatvės dalies plotis – 2–4 juostos (6–14 metrų). Šis sprendinys yra motyvuojamas siekiu „Suformuoti radialinį-žiedinį B kategorijos gatvių tinklą. Tai turi būti didelio pralaidumo transporto jungtys, užtikrinančios greitą susisiekimą tarp atskirų miesto dalių ir aptarnaujančios didžiausio eismo intensyvumo transporto

50 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Planavimo dokumentai

Pav. 56. Kauno miesto bendrasis planas 2013-2023 Brėžinys: UAB „Urbanistika“ ir Kauno SĮ „Kauno planas“

srautus.“ Bendrajame plane šis gatvių tinklas nėra niekaip nurodytas ar pagrįstas transporto srautų matavimais ir modeliavimais. Kauno miestas taip pat yra išsikėlęs ambicingą tikslą iki 2023 m. sumažinti kelionių automobiliu 7 proc. (nuo 36 proc. iki 29 proc.). Prioritetas teikiamas dviračiams ir judėjimui pėsčiomis. Rengiamas tvaraus judumo planas, kuris taip pat turėtų pagerinti situaciją mieste, tad siekis plėsti į individualų transportą orientuotą gatvių tinklą yra visiškai nesuvokiamas ir nepagrįstas.

Pav. 57. Planavimo dokumentų sprendinių miestelio teritorijoje schema Schema: autorių

Visuomeninės reikšmės teritorijos Infrastruktūros teritorijos Planuojamos infrastruktūros teritorijos

Kauno BP numatomi du miestelio teritoriją kertantys dviračių takai: Ąžuolyno dviračių tako tąsa ir naujas takas, sujungsiantis Taikos pr. (Dainavos rajoną) su panemunės šilo takais.

Kauno gynybinio paveldo teritorijos

4.3.2 Detalieji planai miestelyje

Intensyvaus naudojimo želdynai ir aikštės

Nors „Žemės sklypo Radvilėnų g. 19, Kaune, detalusis planas“ apima didžiąją dalį miestelio teritorijos, jis yra labai nenuoseklus, idėjiškai fragmentuotas, vertybiškai neišbaigtas ir išbalansuoto turinio. Didžioji dalis dokumento skiriama automobilių statymo ir transporto sprendiniams, tačiau visiškai pamirštami tvaraus judumo, aplinkos erdvinės kokybės, viešųjų ir žaliųjų erdvių struktūros ar kiti fundamentalūs urbanistikos aspektai. Zonavimo tipų pasirinkimai prastai motyvuoti, o užstatymo zonos ir ribos – neaiškios ir nesivadovauja jokia logika. Dokumentą būtina iš esmės koreguoti ypatingą dėmesį teikiant šiems aspektams: • užstatymo zonų loginiam pagrindimui; • nuoseklioms ir vienodai traktuojamoms apsaugos zonoms;. • kokybiškam Studentų gatvės sprendiniui; • tvariam judumui, o ne individualiam transportui; • logiškiems automobilių stovėjimo sprendiniams. • logiškam automobilių stovėjimo skaičiavimui ir prognozei; • papildančioms funkcijoms ir naujai statybai; • aiškiam viešųjų erdvių tinklui ir jo struktūrai; • aiškiam įvažiavimų tinklui ir jo struktūrai; • užstatymo aukštingumo detaliajame plane atitikčiai Kauno bendrojo plano sprendiniams; • plano sprendinių nuoseklumui ir erdvinei kokybei; • atsisakyti ekonomiškai nerealistiškos tunelio idėjos. Atjauninant planą svarbu vengti pasenusių planavimo metodų ir orientuotis į naujos erdvinės kokybės kūrimą liberalizuojant atskiras plano dalis. Kiti du detalieji planai „Studentų g. 63A“ ir „Studentų g. 67 ir 71A“ taip pat turi rimtų trūkumų. Akivaizdu, kad nebuvo skirta laiko parengti kokybišką dokumentą, todėl, užuot atvėrus galimybes tvariai transformacijai, šiuo dokumentu ji stabdoma. Ypač neliberaliai brėžiamos užstatymo zonos, kurios saugo nusidevėjusius menkaverčius pastatus ir apsunkina net elementarių patogumo objektų (lifto) ar kitų nedidelių objektų atsiradimą. Didžioji dalis (daugiau kaip 80 proc.) sklypo aplink bendrabučius projektuojama kaip servitutas. Akivaizdu, kad plano rengėjas naudoja šį reglamentą ne pagal paskirtį ir siekia užkirsti kelią bet kokiai vietos transformacijai. „Kolegų“ pastato sklype taip pat daug nelogiškų suvaržymų. Net ir nugriovus šį menkavertį statinį, naujam statiniui privalu išlaikyti jo užstatymo liniją. Abiejuose planuose prastai išspręsta automobilių stovėjimo problema. Užuot aiškiai konsolidavus, vadovaujamasi pasenusiais modernistiniais principais ir kuriami ilgi ir siauri automobilių stovėjimo akligatviai. Dokumentus būtina iš esmės koreguoti ypatingą dėmesį teikiant šiems aspektams: • užstatymo zonų loginiam pagrindimui; 52 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Planavimo dokumentai

Kitos mišraus užstatymo teritorijos KTU naudojami sklypai Kultūros paveldo objektai, kompleksai ir vietovės Kult. paveldo kompleksai ir apsaugos zonos Nekilnojamo kultūros paveldo statiniai Kultūros paveldo objektai Kiti statiniai Aukštybinių pastatų zona (50m)

P33 P33 P33 P33 P33 P33

Planuojamas dviračių takas Užstatymo zona Automobilių statymas Servitutai

Kultūros paveldo objekto numeris

5a|20m Maksimalus aukštingumas a-aukštai, m-metrai

Kultūros paveldo objektai: 1. Tyrimų laboratorija 2. Sargo namas 3. Ūkinis pastatas (dirbtuvės) 4. Ūkinis pastatas 14. Kauno tvirtovės redutas KTU pastatų komplekso dalys: 5. Statybos rūmai 6. Cheminės technologijos fakulteto rūmai 7. Elektronikos rūmai Teritorijos vertingosios savybės: 8. Prof. K. Baršausko biustas 9. Stadionas 10. Skaičiavimo centro pastatas 11. Transformatorinė - aušintuvas 12. Koplytstulpis 13. Baseinas 14. Skulptūra „Perkūnas“

Stu

ntų

„Kauno g. tų technologijos Ry universiteto pastatų kompleksas“ (kodas 33502)

Ba ra na u

sk o

os g

uog

B.Sr

Žemės sklypo Studentų g. 63A, Kaune, detalusis planas (T00074549, 2015-01-05)

9 3 2

12 14

ų pl

io g.

Gričiup

13 Žemės sklypų Studentų g. 67 ir 71A, Kaune, detalusis planas (T00077440, 2015-11-23)

„Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksas“ (kodas 28567).

Slėnio g.

20m

Žemės sklypo Radvilėnų g. 19, Kaune, detalusis planas (T00019384. 2009-11-18),

Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo reduto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26533) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas

35m 8m ko

aus

rš .Ba

jos g.

Žemės sklypo Tunelio g. 60, Kaune planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Breslau

vilėn

Rad

zų

cū

n Pra

*Schema trumpai apžvelgia galiojančius reglamentus, tačiau pilna ir detali informacija turėtų būti ieškoma minėtuose planavimo dokumentuose.

• tvariam judumui, o ne individualiam transportui; • logiškų servitutų suformavimui; • logiškiems automobilių stovėjimo sprendiniams; • aiškiam važiavimų tinklui ir jo struktūrai; • plano sprendinių nuoseklumui ir erdvinei kokybei. Erdvinė kokybė turėtų būti esminis planavimo aspektas, o automobilių statymo sprendinys privalo orientuotis į ateitį be individualaus transporto.

Pav. 58. Dominuojanti morfologija mieste (viršuje) Schema: autorių

Mažaaukštė statyba Daugiaaukštė st. Kvartalinis užstatymas Pramonės /infrastruktūros ter. Miestelio riba Miesto administracinė riba

4.4 URBANISTINIS KONTEKSTAS Miestelio teritorija įsiterpusi tarp privačių tarpukario vilų urbanistinės miesto-sodo struktūros ir tankiai apgyvendintų daugiabučių mikrorajonų. Vis dėlto miestelio aplinkos charakterį labiausiai formuoja gausiai apželdinta ir rami Žaliakalnio aplinka. Baršausko g. formuoja septintojo, aštuntojo dešimtmečių statybos daugiabučiai namai ir du dideli prekybos ir pramogų centrai. Studentų miestelis – didžiausias struktūrinis elementas šioje miesto dalyje, išsiskiriantis tiek masteliu, tiek charakteriu. Nepaisant to, didžioji dalis miestelio pakraščių dar nėra suformuota. Kauno zoologijos sodas, nors ir esantis greta, turi mažai ką bendro su miesteliu. Šiuo metu į sodą planuojama investuoti nemažai lėšų, tačiau studentų miesteliui tai įtakos neturės. Ateityje verta svarstyti apie bendradarbiavimo galimybę išnaudojant užtvertą Slėnio gatvės dalį.

54 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Planavimo dokumentai

Pav. 59. Gamtinio karkaso zonos Brėžinys: Kauno SĮ „Kauno planas“

Pav. 60. Žalios zonos bei dviračių takai mieste Schema: autorių Pievos Parkai Miškai Zoologijos sodas Tvirtovės įtvirtinimų vietos Sporto aikštynai Kapinės Vanduo Upės/upeliai/kanalai Dviračių takai esami Miestelio riba Miesto administracinė riba

4.5 GAMTINIS KONTEKSTAS Studentų miestelis yra greta svarbių miestui žaliųjų zonų: vakarinė dalis ribojasi su Ąžuolyno parku ir zoologijos sodu, rytinėje dalyje yra Gričiupio parkas, esantis greta vietinės reikšmės migracijos koridoriaus. Miestelio pietuose už žalio reduto zonos prasideda Nemuno upės šlaitai ir Panemunės miškas – regioninės reikšmės migracijos koridoriaus dalys ir miestiečių pamėgtos poilsio ir rekreacijos vietos. Per teritoriją teka Girčiupio upelis, kurio didžioji dalis yra kanalizuota. Upelis yra užterštas ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas. Kauno miesto savivaldybė keletą kartų bandė išsiaiškinti upelio teršėjus, tačiau nesėkmingai. Šio upelio išvalymas yra būtina sąlyga Gričiupio parkui. Šiuo metu rengiamas jo sutvarkymo projektas.

4.6 TRIUKŠMAS IR ORO TARŠA Išanalizavus Aplinkos apsaugos agentūros duomenis (2017), tampa akivaizdu, kad pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra K. Baršausko (iki 70 db), Radvilėnų pl. (iki 65 db) Vydūno al. (iki 70 db) ir Studentų g. dalis iki miestelio (iki 70 db) – gatvės, kuriomis juda daugiausia individualusis transportas. Miestelio pastatai apsaugo aplinką nuo triukšmo, todėl kiemeliai ir vakarinė miestelio dalis yra daug tylesnė (iki 55 db). Automobiliai ne tik skleidžia triukšmą, bet ir teršia orą, nors miestelyje situacija yra geresnė nei aplinkinėse teritorijose (CO < 2,5 mg/m3; NO2 < 100μg/m3) dėl to, kad per miestelį nevyksta tranzitinis eismas, taip pat dalį kietųjų dalelių sugeria dideli medžių masyvai. Išanalizavus visus duomenis tampa akivaizdu, kad atidarius Studentų gatvę gerokai pablogėtų situacija miestelyje. 55

MIESTELIS IR JUDUMAS

5.1 JUDUMAS IR MIESTELIS Kaunas šiuo metu rengia tvaraus judumo planą, kuris turės didelės įtakos ateities kelionėms mieste. Kauno miestas yra tvirtai pasiryžęs įgyvendinti plane numatyta priemones, todėl būtina aiškiai išsakyti KTU bendruomenės judėjimo įpročius ir poreikius. Šiuos poreikius integravus į Kauno tvaraus judumo planą, galėtų būti planuojamas prasmingas, patogus ir tvarus transporto tinklas. Bendruomenės judumo galimybes galima vertinti pasitelkus įvairius kriterijus: skirtingų transporto rūšių įvairovę, jų patogumą ir pasiekiamumą, sugaištą laiką kelyje, keliavimo kaštus, asmeninius ir visuomenės įpročius. Toliau apžvelgiami pagrindiniai būdai, kaip pasiekti miestelį, sugaištas laikas, jų pranašumai ir trūkumai ir galimi sprendimo būdai, siekiant pagerinti konkretaus keliavimo būdo efektyvumą ar populiarumą.

5.1.1 Keliavimas pėsčiomis Pėsčiomis miestelis patogiai pasiekiamas iš dalies Žaliakalnio, taip pat iš Gričiupio rajono ir šiaurinės Šančių dalies (62 pav.), todėl verta skatinti studentiško būsto atsiradimą būtent šioje miesto dalyje. Keliavimą pėsčiomis smarkiai riboja klimato sezoniškumas ir sąlyginai didelis atstumas iki kitų miesto rajonų, todėl realu, jog bendruomenės dalis, keliaujanti į universitetą pėsčiomis, ateityje labai menkai didės.

5.1.2 Keliavimas dviračiu

Pav. 61. Viešasis transportas ir arčiausiai miestelio esančių stotelių pasiekiamumas: Schema: autorių

Troleibusai

Dviračiu per 15 min pasiekiamas miesto centras ir šiaurinė miesto dalis, kurioje gyvena didelė miesto gyventoju dalis, o per pusvalandį galima pasiekti beveik visą miesto teritoriją (63 pav.). *

Autobusai, mikroaut.

Pagrindiniai dviračių naudojimąsi ribojantys veiksniai yra klimato sezoniškumas, nesaugi ir neišvystyta dviračių infrastruktūra ir visuomenės įpročiai. Rengiant Kauno miesto darnaus judumo planą, svarbu užtikrinti KTU integraciją į vientisą Kauno dviračių takų tinklą.

10min atstumas pėsčiomis (~800m)

Patogesnė ir saugesnė dviračių infrastruktūra šiaurinėje miesto dalyje ir sprendimai, skirti įkalnių įveikimui palengvinti (Centro–Žaliakalnio; Centro– Fredos; Vilijampolės–Šilainių kryptys), galėtų prisidėti prie dviračių, kaip transporto priemonės keliauti į miestelį, populiarumo didinimo. * Schemose, analizuojant teritorijų pasiekiamumą per tam tikrą laiko tarpą, nėra įvertinti aukščių skirtumai mieste. Keliaujant pėsčiomis, viešuoju transportu ar automobiliu tai neturi didelės įtakos rezultatams, tačiau keliaujant dviračiu reali pasiekiama teritorija keliaujant į Šilainius ar Aleksotą per tam tikrą laiko tarpą galimai bus šiek tiek mažesnė nei pavaizduota iliustracijose.

56 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelis ir judumas

5min atstumas pėsčiomis (~400m)

Miestelio riba Bendrabučiai, esantys ne miestelyje Arčiausiai miestelio esančios stotelės Kitos arti esančios stotelės Autobusų stotis Geležinkelio stotis

Pav. 62. Miestelio pasiekiamumas pėsčiomis Schema: mapzen.com ir autorių

Sugaištas laikas, keliaujant nuo studentų miestelio: 15 min 30 min 45 min 60 min Miestelio riba

Tankumas, būstai/ha: 1-50 50-100 100-150

5.1.3 Keliavimas automobiliu Automobiliu per 15 min galima pasiekti beveik visus miesto rajonus, o per pusvalandį – Kauno ir Kauno rajono dalis, kuriose šiuo metu miestas plečiasi sparčiausiai (64 pav.). Pagrindinės priežastys, lemiančios automobilio populiarumą, yra šios: nedidelis sugaištas laikas kelyje, nemokamas ir neribojamas automobilių statymas miestelyje ir jo prieigose, alternatyvių transporto priemonių neefektyvumas ir sezoniškumas, visuomenės įpročiai. Automobilių mažinimas mažinant automobilių aikštelių miestelyje skaičių ar jų apmokestinimas (leidimų suteikimas) gali būti įgyvendinamas kartu investuojant į kitų transporto priemonių efektyvumą ir patogumą. Didinant stovėjimo aikštelių skaičių ar platinant kelius aplink miestelį, priešingai visuomenei paplitusiam mitui, ne tik automobilių nemažėja, atvirkščiai, jų daugėja. Todėl tai nėra tinkama priemonė.

5.1.4 Keliavimas viešuoju transportu Daugiausia laiko tenka sugaišti keliaujant į miestelį viešuoju transportu. Norint pasiekti Dainavos rajoną ar centrą, sugaištama iki pusvalandžio – pėsčiomis nusigauti į tas pačias vietas užtrunka tiek pat ar vos keliomis minutėmis ilgiau. Norint pasiekti likusias miesto dalis, gali tekti sugaišti nuo 40 minučių iki valandos (65 pav.). Tokį ilgą keliavimo laiką iš dalies lemia tai, jog nuo studentų miestelio vidurio iki artimiausių stotelių reikia eiti bent 9–10 minučių – tiek minimaliai pailgėja bet kuri kelionė viešuoju transportu (61 pav.). Jei tenka keliauti su persėdimu, kelionė papildomai pailgėja nuo kelių iki keliolikos minučių.

5.2 IŠVADOS Dėl klimato sezoniškumo dviračiai ir vaikščiojimas nėra patrauklūs daugumai gyventojų mažiausiai porą mėnesių per metus. Neišvystyta dviračių infrastruktūra neskatina rinktis dviračių likusiu metu. Dėl savo lėtumo viešasis transportas yra gana nepatraukti alternatyva automobiliui. Efektyvios priemonės siekiant keisti įpročius iš keliavimo automobilių į kitus būdus gali būti kompleksiškas viešojo transporto ir dviračių infrastruktūros gerinimas ir laipsniškas aikštelių miestelyje mažinimas.

58 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelis ir judumas

150-250 250-400

Pav. 63. Miestelio pasiekiamumas dviračiu

KTU yra įsikūręs labai patogioje vietoje, todėl per 15 minučių pasiekiami beveik visi Kauno gyvenamieji rajonai. Dviračių tinklo plėtra turėtų būti prioritetas. Schema: mapzen.com ir autorių

Pav. 64. Miestelio pasiekiamumas automobiliu

Schema dar kartą įrodo, kad Kaunas yra į automobilius orientuotas miestas, kur per 15 minučių gali pasiekti bet kurį miesto rajoną. Didelis nemokamo automobilių stovėjimo vietų kiekis, greitis ir patogumas neskatina miestiečių ir studentų rinkti kitų transporto alternatyvų, o tik didina naudojimąsi automobiliu. Ilgainiui į automobilius orientuota gatvių tinklo plėtra - nėra tvarus sprendimas. Schema: mapzen.com ir autorių

Pav. 65. Miestelio pasiekiamumas visuomeniniu transportu

Visuomeninis transportas nėra labai patogi alternatyva, toliau nuo miestelio gyvenantiems studentams. Jiems kelionė iki universiteto gali trukti net apie valandą. Į universiteto miestelį orientuotas visuomeninis transportas galėtu prisidėti prie tvaraus judumo mieste. Schema: mapzen.com ir autorių

TVARAUS JUDUMO 2014 - 2020 PLANAS 7.

6.1 TVARAUS JUDUMO PLANAS 2014 m. universitetas parengė pirmąją iniciatyvą tvaresnio mobilumo miestelyje link. Plane numatomi miestelio erdviniai pokyčiai, o greta jų – priemonių rinkinys, skirtas įvairiems darnaus mobilumo tikslams įgyvendinti.

6.1.1 Pagrindiniai šioje studijoje keliami tikslai: •

sumažinti automobiliu į darbą ar paskaitas keliaujančių asmenų skaičių;

•

skatinti darbuotojus naudotis dalijimosi automobiliais paslaugomis;

•

skatinti vietoje automobilio rinktis viešąjį transportą arba dviratį;

•

skatinti rinktis mažesnius, ekologiškesnius automobilius;

•

leidimus centre statyti mašinas išduoti remiantis atstumu tarp darbo ar studijų ir gyvenamosios vietos;

•

įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles studentų miestelyje ir jo prieigose;

•

sumažinti triukšmo lygį Studentų gatvėje.

6.1.2 Siūlomi erdviniai pokyčiai •

naujų aikštelių įrengimas už miestelio pagrindinių pastatų;

•

automobilių aikštelių naikinimas iš Studentų gatvės;

•

visiškas Studentų gatvės uždarymas;

•

pėsčiųjų takų dangų atnaujinimas, įrengiamos žaliosios salelės su augmenija, siūlomas įrengti teritorijos apšvietimas;

•

įrengiami dviračių takai ir dviračių statymo vietos.

Visi šie pokyčiai miestelio plane kol kas nėra detalizuoti. Dokumente iškeltos problemos remiasi atliktų bendruomenės apklausų rezultatais ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto surinktais duomenimis, tačiau siūlomi erdviniai pokyčiai, jų poreikis ar apimtis nėra iki galo pagrįsti arba išspręsti, todėl jų erdvinės implikacijos turi būti tikslinamos vėlesnių – detalesnių – pasiūlymų metu.

6.1.3 Priemonės Plane numatytos priemonės-pasiūlymai, skirti užsibrėžtiems tikslams siekti, informuoja apie dalijimosi automobiliu, vaikščiojimo pėsčiomis,

60 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Tvaraus judumo 2014 - 2020 planas

Pav. 66. Planas

Studentų miestelio Studentų gatvėje infrastruktūra įvykdžius numatomas trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones, numatytas Darnaus judumo plane. Schema: KTU APINI

viešojo transporto, naudojimosi dviračiais ir bendro darnaus mobilumo skatinimo sritis. Pasiūlymai varijuoja nuo trumpalaikių: paskaitų tvarkaraščio keitimo, agitacinių kampanijų, vaikščiojimo ar dviračių mynimo čempiono rinkimų, iki ilgalaikių priemonių: aplinkai draugiškų automobilių įsigijimo rėmimo, ekologiškų KTU autobusų kursavimo, dviračių stovų ir takų įrengimo ar dviračių keltuvo į Parodos kalną įrengimo.

6.1.4 Darnaus mobilumo plano išvados Plane didžioji dalis iškeltų tikslų ir pasiūlymų sutampa su darnaus mobilumo principais: natūralios aplinkos išsaugojimu, žmonių sveikatos ir saugumo stiprinimu, multimodalumo ir transporto pasiekiamumo didinimu, infrastruktūros kaštų mažinimu ir galiausiai transporto sistemos efektyvumo ir ilgaamžiskumo užtikrinimu.

Dalis šiame plane numatytų sprendinių ir pasiūlymų bus integruojami į universiteto miestelio viziją.

MIESTELIO INFRASTRUKTŪRA 8.

8.1 INFRASTRUKTŪRA MIESTELYJE Studentų miestelis yra aiški charakteringa miesto zona, į kurią kasdien atvyksta keli tūkstančiai studentų ir darbuotojų. Kasdienė logistika neįsivaizduojama be poreikius atitinkančios infrastruktūros. Būtent ji ir analizuojama ir vertinama šiame skyriuje.

8.1.1 Viešasis transportas Miestelis šiaurėje ir pietuose ribojamas intensyvių miesto gatvių: A. Baranausko g. ir K. Baršausko g., tačiau pagrindinėje Studentų miestelio teritorijos dalyje gatvių tinklas nėra iki galo išplėtotas, teritorija labiau panaši į didelį kvartalą tankiame aplinkinių gatvelių tinkle. Neišplėtotas gatvių tinklas riboja atskirų miestelio dalių pasiekiamumą viešuoju transportu. Nors A. Baranausko ir K. Baršausko gatvėmis vyksta daug viešojo transporto, tačiau stotelių pasiekiamumas iš miestelio centrinės dalies ar labiau nutolusių fakultetų kur kas prastesnis: pavyzdžiui, keliaujant nuo Elektros ir elektronikos fakulteto iki senamiesčio autobusu, kelionė užtruks apie 25 min, iš kurių trečdalį laiko teks pėsčiomis eiti iki stotelės.

8.1.2 Pėstieji ir dviratininkai Miestelio viduje pėsčiųjų takų tinklas yra gana tankus, tačiau miestelis prastai sujungtas su rytinėje dalyje esančia kaimynyste: daugelis naudojamų takų yra tiesiog išminti žolėje, aptrupėję laiptai pro ne visada apšviestą Gričiupio parką nejaukūs ir nesaugūs. Gana aktyviai naudojamas šlaitas, besiribojantis su Zoologijos sodu. Palei jį yra išmintas keliukas žolėje. Jį bendruomenė naudoja tiek judėjimui po miestelį, tiek ramiam pasivaikščiojimui. Atskirų dviračių takų miestelyje kol kas nėra. Dviratininkai su miesteliu susisiekia keliaudami pėsčiųjų takais arba automobilių aikštelėmis. Prie visų pastatų (išskyrus „Santakos“ slėnį) yra bent po keletą stovų dviračiams. Kai kurie stovai yra uždari.

8.1.3 Automobiliai Šiuo metu miestelio aikštelėse yra 1074 atitinkančios reikalavimus vietos automobiliams: 575 uždaros vietos darbuotojams (įskaitant verslo centro darbuotojus) ir 499 atviros vietos studentams. Dar

62 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

Pav. 67. Renginiai

Statybininkų dienų metu vykstantis renginys laikinai naudoja pievelę prie fakulteto. Nuotrauka: SA "Statius"

76 automobiliai statomi išilgai B. Sruogos ir Studentų g. Miestelyje studijuoja ~6840 studentų ir mokinių, yra ~700 darbuotojų etatų (~1200 skirtingu metu besilankančių darbuotojų*). De facto miestelyje dieną suskaičiavus buvo 1080 automobilių (automobiliai buvo skaičiuojami 2017 05 16, 10:30–12:00 h.). Neproporcingas studentams ir dėstytojams skirtų automobilių stovėjimo vietų skaičius ir studentų įprotis keliauti į universitetą automobiliu lemia, jog studentų miestelis dažnai būna užgrūstas automobiliais. Studentai verčiau renkasi automobilį statyti perpildytoje aikštelėje nei jį palikti laisvesnėje aikštelėje ir paeiti iki fakulteto papildomas 3 min. Argumentas, jog miestelyje trūksta automobilių stovėjimo vietų, yra teisingas tik iš dalies: vietų trūksta prie pat įėjimų į fakultetus ir pietinėje miestelio dalyje, taip pat prie gimnazijos ir bendrabučių. Be to, miestelyje automobiliai statomi chaotiškai. Tik dalis automobilių aikštelių atitinka šiandienius automobilių saugyklų reikalavimus, o daugelyje vietų automobiliai statomi tam nepritaikytuose įvažiavimuose, erdvėse arba tiesiog ant žolės.

Pav. 69. Aikštelė Studentų g. 48 (viršuje)

Nuotrauka daryta 2017 m. gegužės 16 d., antradienį 11 h. 00 min, ryte. Nuotrauka: autorių

Pav. 68. Aikštelė Radvilėnų pl. 19

Nuotrauka daryta 2017 m. gegužės 16 d., antradienį 10 h. 50 min, ryte. Nuotrauka: autorių

Iš viso: 1074 vietos aikštelėse; 1150 vietos miestelyje (aikštelėse + palei gatves); 1080 automobilių de facto. * 2013-2014 m. KTU fakultetų veiklų ataskaitų, bei 2015 m. KTU ūkio departamento pateikti duomenys. Pav. 70. Chaotiškas automobilių statymas

IX rūmų automobilių stovėjimo aikštelė. Fakulteto bendruomenė dažnai palieka mašinas tam neskirtose vietose, ant vejos, bortų. Taip elgiamasi neretai ne dėl to, jog truktų stovėjimo vietų, bet dėl to, kad nesivarginama jų ieškoti toliau nuo fakulteto durų. Nuotrauka: autorių

64 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

g. sk o

Stu

ntų

tų

ra na u

os g

uog

B.Sr

io g.

Gričiup .

ų pl

vilėn

Slėnio g.

usk

ša Bar

Pav. 71. Pasiekiamumas automobiliu ir jų statymas, esama situacija Schema: autorių

Pagrindinės gatvės Aptarnaujantys/riboto patekimo keliukai Automobilių stovėjimo vietos gatvėje Atviros stovėjimo vietos Uždaros stovėjimo vietos

100 100

Stovėjimo vietų skaičius

90*

Skaičiavimo metu buvę automobiliai (2017 05 16, 11:00 h.)

Stovėjimo palei gatvę

Breslau jos g.

Rad

ųg

ūz

nc Pra

8.2 STUDENTŲ GATVĖ 8.2.1 Gatvės reikšmė istoriniame miesto tinkle Studentų gatvės reikšmė studentų miestelio atžvilgiu kelia bene daugiausia diskusijų. Miestas šiaurės rytų kryptimi pradėjo plėstis tik sovietmečiu, tuo pat metu, kai buvo statomas miestelis. Miestelio planuose ši gatvė tuo metu nebuvo vaizduojama kaip arterinė, tad ir miesto kontekste ji nematoma kaip svarbi susisiekimo ašis, juolab kad miestui tuo metu augant šia kryptimi buvo visos galimybės planuoti susisiekimo sistemą tabula rasa. Nors pačiame pirmame miestelio vystymo plane gatvę planuota sujungti su K. Baršausko g., jau po kelių metų šios idėjos atsisakyta: 1964 m. plane didesnė reikšmė suteikta už Studentų g. bendrabučių palei Gričiupio upelį turėjusiai nusidriekti gatvei, ją planuota sujungti su K. Baršausko g. Vėliau pakoreguotame vystymo plane Studentų g. tampa labiau reprezentacine ašimi, o K. Baršausko g. nuvedama į tunelį, tad nesikerta su Studentų g. (neformuoja jungties miesto tinkle).

8.2.2 Gatvės reikšmė dabar 2003 m. rengtame Kauno m. bendrajame plane per visą studentų miestelį numatytas tunelis vietoje Studentų g., o naujesniame 2013 m. Kauno m. bendrajame plane tunelio atsisakoma. Vietoj jo numatoma sujungti Studentų g. su K. Baršausko g. Studentų g. pratęsimas patenka į antro prioriteto sąrašą. Viena vertus, vienas iš nurodytų Kauno bendrajame plane tikslų – formuoti trūkstamas jungtis miesto infrastruktūros tinklo rišlumui užtikrinti, transporto srautams paskirstyti ir susisiekti su teritorijomis miesto maršrutiniu transportu. Kalbant apie automobilizacijos didėjimo argumentą (transporto srautų paskirstymą), Kauno bendrajame plane prognozuojama, jog 2023 m. Kaune automobilių turėtų padaugėti nuo 20 500 iki 174 500. Kita vertus, Plane taip pat teigiama, kad būtina sumažinti automobilių dalį bendroje srauto struktūroje nuo 36 iki 29 proc. Įgyvendinus priemones sumažinti

66 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

Pav. 72. Studentų g. ties Nr. 50

Smarkiai nusidėvėjęs šaligatvių grindinys ir elementai. Nuotrauka: autorių

Pav. 73. Studentų g. 48 pjūvis Schema: autorių

Pav. 74. Studentų g. 50 pjūvis Schema: autorių

Pav. 75. Studentų g. 67 pjūvis Schema: autorių

planuojamą automobilių skaičių keliuose iki 29 proc. bendro srauto dalies, 2023 m. Kauno miesto keliuose būtų netgi mažiau automobilių nei dabar (idealiu atveju 126–140 tūkst., palyginti su 154 tūkst. 2011 m. – Kauno bendrojo plano parengimo metais). Taigi mieste bent artimiausią dekadą smarkiai didėjantys srautai nėra numatomi arba nekelia rimtų iššūkių gatvių tinklo pajėgumui. Kas be ko, yra ir daugiau argumentų, kodėl Studentų gatvės trūkstama jungtis gali būti svarbi miesto gatvių tinklui. Kalbant apie tinklo rišlumo užtikrinimą ir viešojo transporto tinklo gerinimą, jokie aiškūs skaičiavimai kol kas miestui nebuvo atlikti (arba nėra viešai prieinami ar pateikti). Tad tam reikalingi išsamūs Kauno miesto gatvių tinklo ir srautų pasiskirstymo tyrimai, įvertinantys tiek gatvės atidarymo, tiek uždarymo scenarijus. Apie gatvės uždarymą–atidarymą diskutuojama jau daug metų, tačiau iki šiol nėra atlikti transporto modeliavimo tyrimai. Todėl rengiant šią viziją, Studentų gatvės uždarymo automobiliams ir su tuo susijusių pasekmių klausimas nagrinėjamas taikant „Space Syntax“ modeliavimo metodą.

8.2.3 Space Syntax tyrimas „Space Syntax“ – tai metodas ir įrankis, skirtas miesto erdvėms ir susisiekimo tinklams analizuoti ir jų perorganizavimo galimybėms modeliuoti. Metodika remiasi matuojamu gatvių integracijos lygiu bendrame gatvių tinkle. Nagrinėjant Studentų gatvės uždarymo ir galimų implikacijų klausimą, buvo naudojama „DepthmapX“ programa, tyrimą atliko prof. K. Zaleckis (2016). Visą tyrimo versiją galima gauti parašius ktu@ktu.lt, o toliau pateikiami gauti rezultatai.

Esama situacija:

1. Įvertinus esamą situaciją, šiuo metu Studentų gatvę galima apibūdinti kaip antraeilę (pagalbinę, skirtą daliai srautų) miesto rajono Dainavos dalies tranzitinio pobūdžio gatvę, naudojamą tranzitui iki 4 kilometrų spinduliu. 2. Pėsčiųjų prioritetas šioje rajono dalyje – Pašilės gatvė. Tai rodo sąlyginai prastesnę Studentų gatvės, kaip pėsčiųjų tinklo dalies, integraciją su miestu.

68 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

Pav. 76. Gatvių integracijos esama situacija

Gatvių integracijos/pasiekiamumo lygis tam tikru atstumu į miesto tinklą (metric reach). Mėlyna - žema vertė, raudona - didelė vertė. Šios vertės iliustracijose - reliatyvios. Šaltinis: Zaleckis K. (2016)

Pav. 77. Pasirinkimas Nr.1: gatvės atvėrimas

Pasirinkimo spindulys r=3600metrų. Šioje iliustracijoje matosi didėjanti Studentų gatvės svarba. Šaltinis: Zaleckis K. (2016)

Pav. 78. Pasirinkimas Nr.2: gatvės uždarymas

Pasirinkimo spindulys r=3600metrų Pašilės gatvės vertė (iliustracijoje matoma kaip pagrindinė pasirenkama gatvė šioje Dainavos rajono dalyje) nesikeičia. Šaltinis: Zaleckis K. (2016)

1 pasirinkimas: gatvės atvėrimas

1. Sujungus Studentų gatvę su K. Baršausko prospektu, jos tranzitinė reikšmė padidėja tris kartus. Gatvės reikšmė aplinkinių gatvių atžvilgiu padidėja septynis kartus. Dainavos kontekste padidėjimas yra žymus, be to, tai turėtų įtakos srautams ir viso miesto mastu. 2. Šis sprendimas galėtų suteikti potencialo Studentų gatvei tapti tam tikru vietiniu centru. Kita vertus, šią galimybę riboja tiek esama specifinė šios vietos funkcija (akademinis miestelis), kuriai reikia tam tikros autonomijos, tiek „palaikymo iš gatvių tinklo pėsčiomis pasiekiamu spinduliu“ silpnumas (šiam variante Studentų g. ir toliau rodoma kaip pėsčiųjų pasirinkimo riba, o ne kaip centras).

2 pasirinkimas: gatvės uždarymas

1. Panaikinus automobilių eismą Studentų gatvės segmente tarp Rytų g. ir Gričiupio g., 1,3 karto padidėja Baranausko gatvės vertė. Tai reiškia, kad transporto srautas joje gali šiek tiek padidėti. 2. Pašilės gatvės (ir kitų artimų gatvių) pasirenkamumo vertės iš esmės nesikeičia. Tai yra, uždarius Studentų gatvę, šios miesto dalies automobilių srautams įtakos neturi.

8.2.4 Tyrimo išvados Studentų gatvės atidarymas miesto tinklo integracijos atžvilgiu – teigiamas žingsnis, tačiau tai padarytų daug žalos studentų miesteliui – smarkiai padidėtų automobilių srautas, kuris dar labiau fragmentuotų teritoriją. Kita vertus, Studentų gatvės uždarymas nei miesto tinklo integracijai, nei galimoms automobilių spūstims įtakos beveik neturi, tačiau šis žingsnis teigiamai paveiktų universiteto miestelio, kaip vientisos universiteto bendruomenei pritaikytos aplinkos, vystymąsi. Atliekant tyrimą, gautos įžvalgos taip pat susijusios su pėsčiųjų tinklo gerinimu šioje Dainavos rajono dalyje. Nagrinėjant skirtingas galimybes, matyti, jog Studentų gatvės, kaip miestelio ašies, potencialas galėtų augti didinant pėsčiųjų jungtis su gretimomis teritorijomis. Taip pat miestelio pasiekiamumui pėsčiomis ypač didelę įtaką daro pėsčiųjų takų jungtys vakarinėje ir rytinėje miestelio dalyse – ties Cheminės technologijos fakultetu ir Gričiupio parku. Gerinant šias jungtis, galima užtikrinti, kad Studentų gatve bus vis labiau keliaujama pėsčiomis šiame rajone.

8.3 POILSIO INFRASTRUKTŪRA

Pav. 79. Traukos taškas (viršuje kairėje)

Miestelyje lauke poilsiui skirtos infrastruktūros nėra daug: prie bendrabučių yra keletas laužaviečių ir hamakų, prie įėjimų į fakultetus stovi suoliukai. Miestelyje būtų galima užsiimti smagia veikla, tačiau dažnai aplinka nėra patraukli čia lankytis, pavyzdžiui, Statybos ir architektūros fakulteto vidiniame kiemelyje stovi stalo teniso stalas, tačiau jį supa automobilių aikštelė.

Gričiupio parkas gali lengvai tapti patrauklia poilsio vieta. Nuotrauka: autorių

Miestelyje trūksta aktyvaus laisvalaikio leidimo vietų, įrenginių (pavyzdžiui, lauko žaidimų, treniruoklių). Žali šlaitai gali būti aktyviau išnaudojami pasyviam poilsiui įrengiant prie jų suoliukus, iškylauti skirtą infrastruktūrą. Taip pat trūksta renginiams pritaikytos vietos.

Pav. 81. Poilsis (dešinėje per vidurį dešiniau)

Gričiupio parkas jau artimoje ateityje galėtų tapti bendruomenės traukos tašku. Tereikia įrengti minimalią poilsio infrastruktūrą: taką, apšvietimą, poilsio ir žaidimų vietas.

Pav. 80. Išmintas pėsčiųjų takelis prie Zoologijos sodo (dešinėje viršuje) Nuotrauka: autorių

Miestelyje suoliukai įrengti tik prie fakultetų įėjimų. Nuotrauka: autorių

Pav. 82. Aplinka (dešinėje per vidurį kairiau) Lauke esantys žaidimai yra gera iniciatyva, tačiau jų aplinka nėra labai patraukli ir neskatina jais naudotis. Nuotrauka: autorių

Pav. 83. Rekreacija (dešinėje dvi nuotraukos apačioje)

Studentų iniciatyva prie bendrabučių įrengti hamakai, laužavietės. Nuotraukos: autorių

70 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

8.4 SPORTO IR LAISVALAIKIO INFRASTRUKTŪRA Universiteto bendruomenė gali rinktis iš daugiau kaip 30 skirtingų laisvalaikio sporto veiklų, kurie vyksta tiek miestelio teritorijoje, tiek kitose miesto vietose, tiek KTU partnerių patalpose.

Pav. 84. Lauko aikštelės (viršuje) Daugelio būklė gera. Nuotrauka: KTU Sporto centro

Daugelis sporto aikštelių įrengtos lauke ir uždarame angare tarp Cheminės technologijos bei Statybos ir architektūros fakultetų. Viena aikštelė įrengta prie bendrabučių, kitame miestelio gale, dvi sporto salės yra septintame dešimtmetyje statytuose fakultetuose. Juose taip pat įrengtos dvi įvairioms veikloms naudojamos aktų salės, dar keletas nedidelių sportui skirtų salių įrengta bendrabučių pastatuose. Laisvės alėjoje įsikūręs KTU Kultūros centras, kuriame renkasi įvairūs meno kolektyvai. Taigi universiteto sporto ir laisvalaikio infrastruktūra yra gana plačiai išsidėsčiusi ir susimaišiusi su mokymosi ir gyvenamosiomis erdvėmis. Miestelyje galėtų atsirasti papildomos sporto ir laisvalaikio zonos: lauko treniruokliai, lauko žaidimai, lauko uolų laipiojimo įranga. Netolimoje ateityje bus būtina remontuoti fakultetų sporto sales. Aktų salės taip pat nėra pritaikytos čia vykstantiems užsiėmimams. Universitete reikia įvairesnių sporto salių, todėl verta svarstyti apie sporto infrastruktūros koncentravimą ir sporto ir laisvalaikio sporto centro įkūrimą.

8.5 GALIMYBĖ DIRBTI UNIVERSITETE VISĄ DIENĄ Studentų, leidžiančių laiką miestelyje, skaičius priklauso nuo to, ar yra pakankamai studentams skirtų darbo vietų, kokios paslaugos studentams yra prieinamos ir kaip arti jų darbo vietų jos yra išdėstytos. Miestelyje yra keletas vietų pavalgyti, bet pasirinkimas nėra didelis. Valgyklos, esančios fakultetuose, sunkiai randamos, į jas negalima patekti tiesiai iš lauko. Aplink miestelį yra keletas maisto parduotuvių, kavinių ir greito maisto užkandinių. Beveik visuose fakultetuose, išskyrus Statybos rūmus, teikiamos spausdinimo paslaugos, įsikūrusios nedidelės raštinės reikmenų pardavimo vietos. KTU leidykla „Technologija“ taip pat teikia įvairias spausdinimo paslaugas.

72 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

Pav. 85. Fakultetų sporto salės

Chemijos bei Statybos rūmų sporto salių būklė vidutinė. Nuotrauka: KTU Sporto centro

Pav. 86. Stadionas (viršuje)

Stadiono forma saugoma. Tribūnas reikia atnaujinti. Nuotrauka: KTU Sporto centro

Pav. 87. Sporto salės bendrabučiuose

Daugelio nedidelių salių būklė gera. Nuotrauka: KTU Sporto centro

Pav. 88. Aktų salės

Šios salės nepritaikytos jose vykstantiems užsiėmimams, dėl savo dydžio ir vietos pastatuose panaudojamos neefektyviai. Nuotrauka: KTU Sporto centro

Artimiausias ne tik KTU leidyklos knygas platinantis knygynas ir didesnės kanceliarinių prekių parduotuvės yra įsikūrusios greta esančiame prekybos centre „Molas“. Vaikų lopšelis-darželis – kasdien teikiama paslauga yra aktuali tik nedidelei daliai studentų, kurie derina tėvystę ir mokslus ar darbą, tačiau darbuotojams ši paslauga gali būti reikalingesnė. Nors aplink miestelį yra keletas vaikų lopšelių-darželių, galbūt verta pasvarstyti apie tokios paslaugos atsiradimą pačiame miestelyje.

Pav. 89. Valgykla (viršuje)

Fakultetų valgyklos lankomos tik to fakulteto bendruomenės, nes jos visiškai nematomos iš lauko. Nuotrauka: autorių

Elektronikos rūmuose įsikūręs Studentų informacijos centras. Aplink miestelį taip pat yra visas spektras kitų paslaugų: odontologijos ir šeimos klinikos, grožio salonai, sporto klubai, skalbykla, baseinas su sveikatingumo klubu ir kt. Kiekviename fakultete yra nedidelės bibliotekos su studentų darbo vietomis, kurios beveik visą laiką būna užimtos. Nors fakultetuose yra daug didelių viešų erdvių, juose labai trūksta jaukių ir socialių susitikimo zonų. Studentų miestelyje labiausiai trūksta kasdienių paslaugų pastatų lygmeniu: vietų saugiai pasidėti daiktus, prieinamų ir kokybiškų darbo vietų, socialių vietų bendrauti ir pailsėti. Miestelyje galėtų atsirasti nedidelės kavinės, miestelio biblioteka su darbo vietomis visiems miestelio studentams, specializuotas knygynas, kuriame būtų didesnė studentams aktualios mokomosios medžiagos ir priemonių įvairovė, universiteto bendruomenei skirtas vaikų dienos centras-darželis ir panašios paslaugos. Taip pat yra poreikis įkurti studentų veiklai skirtą vietą.

Pav. 90. Spausdinimas

Beveik visuose fakultetuose yra spausdintuvai, bet platesnės spausdinimo paslaugos yra tik keliuose fakultetuose. Nuotrauka: autorių

Pav. 91. Bibliotekos

Studentams skirtų, laisvai prieinamų darbo vietų miestelyje nėra daug, tad bibliotekose esančios dažnai būna maksimaliai užimtos. Nuotrauka: LABT

74 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio infrastruktūra

s g. Pašilė

g. sk o

Stu

ntų

tų

ra na u

os g

uog

B.Sr

Purėno

pio g.

ų pl

vilėn

Rad

Gričiu

Slėnio g.

aus

rš .Ba

Valgykla Greito maisto kioskelis Kavinė

Breslau

Schema: autorių

jos g.

Pav. 92. Kasdien naudojamos paslaugos miestelyje

zų

Pra

ū nc

Maisto parduotuvė Kioskelis Spausdinimo paslaugos Knygynas Raštinės reikmenys Biblioteka/darbo vietos Studentų info centras Kompiuterių servisas Vaikų lopšelis-darželis

ATSPIRTIES TAŠKAI PTGG (SWOT) ANALIZĖ

9.1 MIESTELIO PRANAŠUMAI • Miestelis yra beveik miesto geografiniame centre, tad gerai pasiekiamas iš įvairių miesto vietų. • Miestelis greitai pasiekiamas automobiliu ir dviračiu iš daugelio miesto dalių. • Žalias Žaliakalnis ir supantys slėniai kuria žalią miestelio charakterį. • Miestelis turi stiprų identitetą miesto masteliu – tai vienas ryškiausių akademinių kompleksų, įgyvendintų sovietmečiu Lietuvoje. • Erdviai stovintys pastatai suteikia galimybę turėti daug natūralios aplinkos.

9.2 MIESTELIO TRŪKUMAI • Egzistuoja atotrūkis tarp esamos universiteto infrastruktūros ir ateities akademinių ambicijų. • Trūksta kokybiškų studentų darbo, socialių ir poilsio vietų, bazinių paslaugų pastatų lygmeniu, visa tai neskatina studentų būti ilgiau universiteto miestelyje. • Didelė dalis viešosios erdvės miestelyje neapibrėžta ir be funkcijų ar paskirties. • Modernistiniai pastatai energiškai neefektyvūs, ne visada užtikrina gerą mikroklimatą kai kuriose mokymosi erdvėse. • Sąlyginai lėtas ir nutolęs viešasis transportas. • (Gerokai ilgiau iki miestelio keliaujant autobusu nei su automobiliu, universiteto bendruomenė nesuinteresuota rinktis tvaresnės judėjimo priemonės, dėl to miestelyje daugėja automobilių). • Žemas socialinės kontrolės lygis (fakultetai nesijaučia „savo kiemo šeimininkais“).

76 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Atspirties taškai PTGG (SWOT) analizė

9.3 MIESTELIO GALIMYBĖS • Greta esantis Gričiupio parkas turi potencialą tapti kokybiška rekreacine vieta studentams. • Pritaikius greta esantį redutą ekstensyviai rekreacijai, jis galėtų tapti jungiamąja grandimi tarp Studentų miestelio ir Panemunės šilo. • Kauno tvirtovės tema galėtų tapti miestelio identiteto dalimi. • Miestelyje yra daug erdvės įgyvendinti naują programą – didelis potencialas tiek statant naujus pastatus, tiek rekonstruojant esamus. • Daugelio miestelio pastatų konstrukcija leidžia transformuoti pastatus pritaikant juos naujoms funkcijoms ir ateities didaktikos poreikiams. • Tikslinių verslų pritraukimas. • Miestelis turi daug potencialo pritraukti tikslinius verslus ir iniciatyvas: geras susisiekimas su miestu, didelė išsilavinusios darbo jėgos koncentracija ir akademinės bendruomenės ir mokslo artumas gali būti patraukli vieta su moksliniais tyrimais ar inovacijomis susijusiems verslams kurtis. • Esant kokybiškai dviračių infrastruktūrai viso miesto masteliu galima būtų patogiai, greitai ir lengvai patekti į miestelį ir prailginti dviračio mynimo sezoną. • Esant geresniam fakultetų valgyklų matomumui būtų pritraukiama daugiau klientų iš gatvės, valgyklos teiktų geresnes paslaugas. • Kompleksiškai transformuojant pastatus – atnaujinant viešąją erdvę aplink pastatus – gali būti greičiau ir lengviau įgyvendinama viso miestelio transformacija.

9.4 GRĖSMĖS MIESTELIUI • Sąlyginai lėtas ir nutolęs viešasis transportas. • (Nepakeitus viešojo transporto schemos, bet koks miestelyje įgyvendinamas sprendimas mažinti automobilių gali būti menkai veiksmingas arba visai neveiksmingas). • Chaotiškai statant automobilius, menksta viešosios erdvės kokybė, teršiamos miestelio žaliosios erdvės. • Studentų gatvės sujungimas su K. Baršausko gatve sukuria barjerą ir fragmentuoja miestelį.

IV skyrius 1.

VYSTYMO SCENARIJAI

Kas yra scenarijai?

Scenarijai – tai priemonė iliustruoti principinius vystymo galimybių pasirinkimus ir jų erdvines implikacijas. Sprendimai scenarijuose hiperbolizuoti ar net sušaržuoti, kita vertus, tai leidžia aiškiau parodyti erdvinius skirtumus, kylančius dėl skirtingų sprendimų. Kiekvienas scenarijus aiškumo dėlei kuriamas vystant tam tikrą, pasirinktą temą. Pagrindinis scenarijų tikslas – struktūrizuotai parodyti vystymo galimybių spektrą ir padėti plėtoti diskusiją apie jų įtaką aplinkos transformacijai. Trys scenarijai atskleidžia skirtingų sprendimų erdvines implikacijas, o trys skirtingi kontekstai leidžia jas pamatyti aiškiau. Taigi scenarijų negalima prilyginti vystymo modeliams, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną labiausiai priimtiną. Tai yra tarpinis žingsnis formuojant KTU studentų miestelio vystymo viziją.

Studentų miestelio vystymo aspektai

KTU studentų miestelio ambicijos dokumente aptarta daug temų, kurios svarbios universiteto vystymuisi artimiausiais dešimtmečiais. Dalis išdėstytų siekių neturi tiesioginių sąsajų su fizine aplinka, tačiau išryškėja ir keli svarbūs aspektai, turintys reikšmingas erdvines implikacijas ir galintys lemti tolesnį studentų miestelio vystymo modelį. Kiekvienas šių aspektų turi skirtingus principinius pasirinkimus, kuriais remiantis parengti ir šiame dokumente pristatomi 3 plėtros scenarijai. Pirmasis aspektas – visų pagrindinių universiteto pastatų mieste konsolidacija studentų miestelyje. Tai didelė transformacija, užtruksianti ne vieną dešimtmetį, tačiau pirmieji žingsniai jau žengti ir tai suteikia prielaidą kur kas aiškiau modeliuoti studentų miestelio ateitį. Pasirinkus konsolidaciją miesto masteliu, toliau galime analizuoti koncentraciją teritorijos lygiu. Kaip toli galima eiti fakultetų koncentracijos keliu ir kaip naudingas galėtų būti tvarus ir efektyvus žemės panaudojimas? Scenarijuose testuojamos tiek kompaktiškos (scenarijai Kompaktiška plėtra ir Slėniai), tiek ir ekstensyvios (scenarijus KTU parkas) studentų miestelio plėtros galimybės. Antrasis aspektas – tai studijų, mokslo ir verslo integracija. Iš tiesų pastaraisiais metais universitetas ne tik užmezgė daug produktyvių partnerysčių su mokslo, tyrimų ir verslo organizacijomis, bet ir įrengė

78 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vystymo scenarijai

Pav. 93. Scenarijaus „KTU parkas“ iliustracija

Scenarijus iliustruoja kaip ekstensyvus teritorijos vystymas leidžia kurti kokybiškesnes žaliąsias erdves. Scenarijus įgalina studentų gatvės uždarymą. Iliustracija: autorių

fizinės infrastruktūros elementus, realizuojančius šią universiteto strateginę kryptį. Tokie projektai, kaip „Santakos“ slėnis, galėtų tapti didele universiteto ateities plėtros dalimi. Teritorijos vystymo prasme studijų, mokslo ir verslo integracija gali turėti skirtingas erdvines konfigūracijas. Scenarijų studijoje testuojami du integracijos lygiai: integracija visos teritorijos mastu (scenarijai Kompaktiška plėtra ir KTU parkas) ir integracija pastatų lygiu (scenarijus Slėniai). Scenarijai labai aiškiai parodo, kad kiekvienas integracijos modelis turi labai skirtingas erdvines implikacijas, ypač eismo organizavimo prasme. Trečiasis aspektas – studentų miestelio daugiafunkciškumas. Švietimo, mokslo ir verslo bei gyvenimo funkcijos yra pagrindiniai studentų miestelio funkciniai dėmenys, prie kurių plėtojamos papildomos funkcijos (sporto kompleksas, kultūros centras, rekreacijos ir laisvalaikio, bendruomenės neformalių susibūrimų erdvės, vaikų dienos centrai, kavinės, valgyklos ir t. t.), dėl kurių miestelio aplinka taptų patogesnė jos gyventojams, svečiams ir kasdieniams naudotojams. Tokiu būdu studentų miestelis taptų visaverte miesto ląstele. Studentų miestelio daugiafunkciškumas yra visų scenarijų programos pagrindas, o papildomos funkcijos numatomos kaip integruota pagrindinės programos dalis. Vis dėl to pagrindinių funkcijų skirtumu scenarijuose tampa gyvenamoji programa, kurios strateginis planavimas galėtų lemti ištisų teritorijos dalių vystymą ateityje. Scenarijai analizuoja tris galimybes: esamos gyvenamosios programos išlaikymą jos neplečiant (scenarijus Slėniai), esamo bendrabučių komplekso Studentų miestelyje plėtrą (scenarijus KTU parkas) ir viso būsto fondo pertvarkymą kuriant naują gyvenamąją zoną (scenarijus Kompaktiška plėtra). Ketvirtasis aspektas – pastatų fondas: nauja statyba, rekonstrukcija ir atnaujinimas. Ambicijos dokumente pažymima, kad didaktikos pokyčiams reikalingos kitokios pastatų vidaus struktūros nei dabartiniuose senuose pastatuose, reikia mažiau tipinių auditorijų ir daugiau lanksčių darbo vietų ir kur kas daugiau specializuotų mokymo patalpų, laboratorijų. Taigi iškyla klausimas, ar tikslinga pertvarkyti, rekonstruoti esamus pastatus, ar reikėtų koncentruotis į naujų pastatų statybą? Scenarijuose modeliuojamos naujos statybos, rekonstrukcijos ir atnaujinimo galimybės. KTU parko scenarijuje daugiau dėmesio skiriama naujai statybai, o scenarijuose Slėniai ir Kompaktiška plėtra testuojamos galimybės panaudoti naujų pastatų statybą senų pastatų kompleksams išplėsti ir kartu atnaujinti. Išanalizavus keturis minėtus studentų miestelio vystymo aspektus, kurie turi didžiausią reikšmę erdviniam planavimui, išryškėja kiekvieno scenarijaus kelios pasirinkimo alternatyvos. Šios alternatyvos sugrupuotos taip, kad kuo nuosekliau plėtotų vieną pasirinktą pagrindinę temą. Taikant „research by design“ metodiką, scenarijai įgyja erdvinę formą, kuri toliau tikslinama pagal pateiktą temą ir konkrečią užduoties programą.

80 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vystymo scenarijai

Pav. 94. „Research by design“ principas (dešinėje)

„Research by design“ principo iliustracija vaizduojanti dizaino sprendinių vystymo procesą. Iliustracija parengta autorių pagal Urban Fraefel (2014) straipsnį „Professionalization of pre-service teachers through universityschool partnerships“.

Trys scenarijai

Pirmasis scenarijus – Kompaktiška plėtra, vykstanti visiškai liberalaus planavimo sąlygomis, – sprendžiama, kaip gali plėtotis visa teritorija, jei studentų miestelis tampa ypač kompaktiškas, o likusioje teritorijoje intensyviai plėtojamas su mokslu tiesiogiai susijęs verslo parkas.

Pav. 95. Scenarijus „Kompaktiška plėtra“

MOKSLAS

VERSLAS

GYVENIMAS

Scenarijus analizuoti aiškaus funkcijų atskyrimo implikacijas. Schema: autorių

Antrasis scenarijus – Slėniai – analizuojama, kaip gali atrodyti miestelis, jei studijų, mokslo ir verslo integracija vyksta intensyviausiu – pastatų – lygiu. Pav. 96. Scenarijus „Slėniai“

Scenarijus analizuoja betarpiškos visų sričių integracijos implikacijas. Schema: autorių

GYVENIMAS VERSLAS MOKSLAS

VERSLAS GYVENIMAS

MOKSLAS

Trečiasis scenarijus – KTU parkas – sprendžiama, kaip nuosaiki plėtra ir didelis dėmesys viešajai erdvei gali pagerinti miestelio kokybę. Pav. 97. Scenarijus „KTU parkas“

Scenarijus analizuoja dviejų dalinio funkcijų atskyrimo implikacijas, kai pasirenkama verslo įstaigas kurti už miestelio ribų. Schema: autorių

GYVENIMAS IR GYVENIMAS

VERSLAS

I SCENARIJUS: KOMPAKTIŠKA PLĖTRA

1.1 PIRMOJO SCENARIJAUS PRIELAIDOS IR IMPLIKACIJOS Koncepcija

Formuojamos trys aiškios skirtingos zonos: 1) uždaras studentų miestelis, 2) mokslo ir verslo parkas, 3) studentų kvartalas, į kurį perkeliami visi studentų bendrabučiai ir kuriame statomas būstas jaunimui.

KOMPAKTI ŠKAS KTU STUDENTŲ MIESTELIS

Analogai

Harvardo verslo mokykla (Harward Business School).

MOKSLO IR VERSLO PARKAS

Statybos tipas

Studentų miestelio dalyje – esamų pastatų struktūrinės rekonstrukcijos, nauji korpusai ir atskiri nauji pastatai. Mokslo ir verslo parko dalyje – nauja statyba ir rekonstrukcija. Studentų kvartale – nauja statyba, pastatų griovimas ir perstatymas.

GYVENAMOJI ZONA

Urbanistinė struktūra

Visose zonose formuojamas intensyvus, kompaktiškas užstatymas. Studentų miestelis – intravertiškas kvartalas, mokslo ir verslo parkas bei Studentų kvartalas – atviros struktūros su užstatymu palei gatves.

Transportas ir automobilių stovėjimas

Studentų miestelis – uždaras, jo nekerta gatvės, todėl jis tampa uždara pėsčiųjų zona. Verslo parko teritorija integruojama į esamų gatvių tinklą, Studentų gatvė sujungiama su K. Baršausko gatve. Naujos gatvės sujungia Slėnio ir Studentų gatves, dalydamos teritoriją į mažesnius, patogiai pasiekiamus sklypus. Automobiliai statomi miestelio prieigose arba požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Likusioje teritorijos dalyje automobilių statymo vietos įrengiamos požeminiuose garažuose po naujais pastatais ir nedidelėse antžeminėse aikštelėse.

Viešoji erdvė

Studentų miestelio viešųjų erdvių plotas sumažėja kelis kartus, taigi atsiranda galimybė kokybiškesnei priežiūrai. Mokslo ir verslo parko dalis – dalijama sklypais, erdvės tarp pastatų viešai prieinamos, tačiau pusiau privačios, todėl prižiūrimos naudotojų. Studentų kvartale viešoji erdvė prižiūrima būsto valdytojo ir bendruomenės.

82 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vystymo scenarijai

Pav. 98. I scenarijus

Teritorija aiškiai skaidoma į tris funkcines zonas. 1) Uždaras studentų miestelis, kuriame vyksta tik edukacija ir sportas. Į teritoriją tarp Radvilėnų pl., Studentų g. ir Gričiupio g, galų gale sukeliami visi fakultetai. 2) Mokslo ir verslo parkas – tai atvira verslo zona tarp Gričiupio g. ir K. Baršausko g., kurioje vystomi savo programa į „Santakos“ slėnį panašūs nauji pastatai. 3) Studentų kvartalas, kur perkeliami visi studentų bendrabučiai ir kur statomas būstas jaunimui. Schema: autorių

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

„Mlab“ + pož. a. a.

KTUG + pož. a.a.

s g.

uog

B.Sr

Tyrimų laboratorija

KTU MIDF KTU SHMMF

Sporto kompleksas

io g.

Gričiup

KTU EVF + pož. a. a.

Tyrimų laboratorija Kultūros centras

Centriniai rūmai

Automobilių a. KTU Mokslo ir verslo parkas

Slėnio g.

KTU Mokslo ir verslo parkas

aus

rš .Ba

Pav. 99. I scenarijaus iliustracija*

*Šis scenarijaus brėžinys yra ne planas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams. Iliustracija: autorių

jos g.

Studentų kvartalas

Breslau

ų pl

ilėn adv

ųg

ūz

nc Pra

II SCENARIJUS: SLĖNIAI

1.2 ANTROJO SCENARIJAUS PRIELAIDOS IR IMPLIKACIJOS Koncepcija

Siekiama kuo geresnės mokslo ir praktikos integracijos (pvz., LSMU klinikos). Šiuo atveju KTU miestelyje mokslas ir praktika vykdoma dideliuose pastatų kompleksuose – klasteriuose, pastatuose-miestuose. Čia taip pat telkiasi specializuotos mokslo, tyrimų ir vystymo bazės.

STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS SLĖNIS CHEMIJOS MOKSLŲ SLĖNIS

SPORTO KLASTERIS

TARPDISCIPLININIŲ MOKSLŲ SLĖNIS INFORMATIKOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ SLĖNIS GYVENAMASIS KLASTERIS

Analogai

ADMINISTRACINIS KLASTERIS

Silicio slėnis, Amsterdamo universitetas ir Mokslo parkas.

SOCIALINIŲ IR EKONOMIKOS MOKSLŲ SLĖNIS

INŽINERIJOS IR DIZAINO SLĖNIS

Statybos tipas

MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO SLĖNIS

Esami pastatai rekonstruojami, prie jų pristatomi nauji korpusai. Nauji pastatai statomi tik grupėmis – formuojant ir papildant esamus klasterius ar kuriant naujus.

Urbanistinė struktūra

Formuojami dideli uždari pastatų kompleksai, savarankiški kvartalai, kurie plėtojami kartu su esama kompleksų baze, papildant ją naujais pastatais.

Transportas ir automobilių stovėjimas

Svarbu, kad kiekvienas kvartalas turėtų gerą privažiavimą bent iš kelių pusių. Taigi Studentų g. pratęsiama iki K. Baršausko g., ji tampa neintensyvaus eismo miesto gatve su pėsčiųjų ir dviračių takais ir vietomis automobiliams statyti. Automobilių statymas sprendžiamas kiekvienam kvartalui atskirai: aikštelėse prie kvartalo prieigų, antžeminiuose garažuose ir požeminėse automobilių aikštelėse po naujais pastatais.

Viešoji erdvė

Kiekvienas klasteris turi savo vidines kvartalo erdves, kuriomis rūpinasi kiekvieno klasterio partnerių grupė ir universitetas. Studentų gatvė tampa miesto viešąja erdve, kurią prižiūri miesto savivaldybė.

84 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vystymo scenarijai

Pav. 100. II scenarijus

Teritorija nėra aiškių funkcinių zonų, o veikiau specializuotuose slėniuose betarpiškai susipynęs mokslas, gyvenimas ir verslas. Schema: autorių

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

Biurai

os g

uog

B.Sr

Biurai

Tyrimų laboratorija Dirbtuvės „Mlab“ io g.

Gričiup

Sporto kompleksas

Tyrimų laboratorija

KTUG ir Kultūros centras

Biurai

Slėnio g.

Biurai

KTU EVF Centriniai rūmai, Leidykla

KTU SHMMF

Biurai

aus

rš .Ba

Pav. 101. II scenarijaus iliustracija*

jos g.

PARDUODAMA

Breslau

ų pl

ilėn adv

ųg

ūz

nc Pra

III SCENARIJUS: KTU PARKAS

1.3 TREČIOJO SCENARIJAUS PRIELAIDOS IR IMPLIKACIJOS Koncepcija

Visa dabartinė studentų miestelio teritorija transformuojama į universiteto parką. Čia rekonstruojami esami ir statomi nauji universiteto pastatai studijoms, administracijai ir gyvenimui. Teritorijose abipus K. Baršausko g. („Circle K“, Prancūzų g. ir Tunelio g. sklypuose) kuriasi Mokslo ir verslo parkas, kurio programa panaši į „Santakos“ slėnio programą.

KTU STUDENTŲ MIESTELIS

Analogai

MOKSLO IR VERSLO PARKAS

Delfto technologijos universitetas (TU Delft).

Statybos tipas

Statomi nauji pastatai, seni pastatai rekonstruojami, perstatomi arba renovuojami įprastine tvarka.

Urbanistinė struktūra

Studentų miestelio viešųjų erdvių struktūra organizuojama pagal 2 ašis: tarp Radvilėnų pl. ir Studentų g., tarp B. Sruogos ir K. Baršausko g. Prie šių ašių šliejasi atskiros pastatų grupės su savo aiškiai apibrėžtais kiemais.

Transportas ir automobilių stovėjimas

Studentų miestelis tampa didele pėsčiųjų zona. Eismas Studentų g. uždaromas, taip pat uždaromas Gričiupio g. segmentas, kertantis miestelį. Pagrindinės ašys skirtos intensyviam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, jos pritaikytos ir aptarnaujančiajam transportui. KTU Mokslo ir verslo parke problema sprendžiama šalia prieigų antžeminėse ir požeminėse aikštelėse. Mokslo ir verslo parke automobilių statymo problema sprendžiama kiekvienam sklypui (pastatų grupei) atskirai.

Viešoji erdvė

Prie kiekvieno fakulteto pastatų komplekso atsirastų viešoji erdvė, kurioje atsispindėtų veikla, vykstanti ir pastatų viduje. Šios erdvės – tai intensyvaus naudojimo zonos bendrame gamtinio karkaso masyve, kurio natūralus charakteris dar labiau sustiprinamas medžių gausa ir natūraliomis pievomis.

86 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vystymo scenarijai

MOKSLO IR VERSLO PARKAS

Pav. 102. III scenarijus

Teritorija skirstoma 5 dvi funkcines zonas: 1) Studentų miestelis ir 2) Mokslo ir verslo parkas. Schema: autorių

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

os g

uog

B.Sr

„Mlab“ Sporto kompleksas Kultūros centras + KTUG

ų pl

Slėnio g.

Centriniai rūmai, biurai Bendrabučiai

KTU SHMMF KTU EVF

Mokslo ir verslo parkas

aus

rš .Ba

Pav. 103. III scenarijaus iliustracija*

jos g.

Mokslo ir verslo parkas

Breslau

vilėn

Rad

io g.

Gričiup

ųg

ūz

nc Pra

SCENARIJŲ IŠVADOS 1.4 PAGRINDINIŲ IŠVADŲ APIBENDRINIMAS 1. Programos koncentracija atveria naujų galimybių

Sukoncentravus programą vienoje dalyje, atveriama daugiau įvairių transformacijos galimybių kitose. Tai geriausiai iliustruoja scenarijus Kompaktiška plėtra, kuris parodo, kad efektyviai išnaudojant plotą atveriamos galimybės radikaliai pakeisti visos teritorijos charakterį. Nors pats transformacijos procesas gali būti labiau komplikuotas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jo atsiperkamumas labiausiai tikėtinas. To iliustracija – bandymas sukelti visus fakultetus į mažiau nei pusę teritorijos. Dėl to gali kilti keblumų dėl paveldo reikalavimų, naujų sklypų formavimo, tačiau tai įgyvendinus keleriopai sumažėtų viešosios erdvės išlaikymo kaštai.

2. Studijų, mokslo ir verslo integracija – pagrindinis plėtros variklis

Kaip paaiškėjo iš scenarijuose pateikiamos analizės, net ir plėtodamasi ekstensyviai KTU turi labai dideles teritorinės plėtros galimybes. Žvelgiant visos miesto nekilnojamojo turto rinkos mastu, dėl viso plėtros potencialo realizavimo dabartinis modernių biuro patalpų plotas mieste galėtų padidėti apie 2–3 kartus (90 800 m2). KTU bazinės infrastruktūros poreikis artimiausiu metu yra nedidelis. Taigi visas plėtros potencialo išnaudojimas daugiausia priklauso būtent nuo universiteto pastangų inicijuoti studijų, mokslo ir verslo partnerysčių kūrimą ir tikslinių, universitetą stiprinančių veiklų pritraukimą. 3. Studijų, mokslo ir verslo integracija turi įtakos viešosios erdvės charakteriui. Scenarijuose iliustruojamos kelios galimybės integruoti studijų, mokslo ir verslo funkcijas. Kiekviena jų turi labai skirtingas viešosios erdvės formavimo implikacijas. Tai atsiranda dėl iš esmės skirtingų edukacinės ir verslo aplinkos poreikių. Fakultetų aplinkoje siekiama, kad būtų uždara pėsčiųjų zona, o verslo pastatams geras pasiekiamumas automobiliu yra būtinas. Konflikto lengviau išvengti atskyrus šias funkcijas į atskiras zonas: kaip iliustruoja scenarijus Slėniai, riboto greičio tinkamai apželdinta Žaliakalnio tipo gatvė gali ne tik pagerinti pastatų pasiekiamumą ar padėti spręsti automobilių statymo problemas, bet ir sukurti kokybišką ir gyvybingą viešąją erdvę.

88 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vystymo scenarijai

Pav. 104. Scenarijų aptarimo susitkimas Nuotrauka: autorių

INTEGRUOTA

Pav. 105. KTU fizinės transformacijos kryptis ir pozicija 2036 m.

miesto atžvilgiu

metodai Integracija

VIRTUALUS

Edukaciniai

FIZINIS

Universitetas - tai didelis virtualus tinklas. Siūlomos plačios nuotolinio mokymosi galimybės

KTU

Didžioji dalis mokymosi vyksta fizinėje universiteto erdvėje bei auditorijose

KTU studentų miestelio fizinės transformacijos kryptį galima vertinti analizuojant jo erdvines charakteristikas ir funkcijas: 1. Jo fizinės integracijos lygį miesto ir aplinkinių teritorijų atžvilgiu (Integruota - atskirta). 2. Jo funkcijų ir paslaugų teikimo būdus (virtualius - fizinius). Įvertinus visus Kauno technologijos universiteto transformacijos potencialą ir universiteto vadovybės siekius galima geriau suprasti atotrūkį tarp ateities ambicijų ir esamos situacijos. O vertinant scenarijus ir vadovybės siekius - tampa akivaizdu, kad universitetas bus po truputį įgalinamas technologijų, tačiau liks pakankamai integruota, tačiau išskirtine miesto dalimi, o universiteto suvokimas po truputėlį kis diagramos centro link. Schema: autorių

Universiteto erdvinė struktūra skatina studentų miestelio ir aplinkinės bendruomenės sanglaudą

Universiteto erdvinė struktūra atspindi nepriklausomų nuo aplinkos ir savarankiškų universiteto bei fakultetų strategiją

ATSKIRTA

4. Gyvenamoji programa – reikšminga universiteto dalis? Scenarijuose išryškėjo kelios galimybės tvarkyti, plėtoti ir transformuoti KTU laikinojo būsto fondą. Kompaktiškos plėtros scenarijus iliustruoja, kad būsto plėtra galėtų būti itin patraukli teritorijos dalyje Prancūzų g. KTU parko scenarijus rodo, kad taip pat galima išplėsti ir Studentų g. esančią gyvenamąją zoną. Taip būtų atsveriama monofunkcinė mokslo ir verslo funkcijų plėtra ir užtikrinamas miestelio gyvybingumas po darbo valandų. Siekiant pasirinkti konkrečią kryptį, svarbu apsispręsti, ar universitetas ateityje apskritai sieks rūpintis bendrabučių plėtojimo ir valdymo problemomis.

5. Naujų pastatų statyba kaip infrastruktūros transformacijos katalizatorius.

Nauji ir modernūs pastatai ne tik yra įvaizdžio formavimo priemonė, bet ir gali sukurti naujos kokybės infrastruktūrą, leidžiančią neatsilikti nuo naujausių studijų ir mokslo technologijų. Tačiau, kaip iliustruoja scenarijai, nuo to, kur ir kaip statomi nauji pastatai, gali priklausyti ir esamos infrastruktūros likimas. Iš esmės galimi trys pasirinkimai, kur statyti naujus pastatus: 1) naujuose sklypuose, t. y. atskirai nuo esamų pastatų, 2) esamų nusidėvėjusių ir nevertingų pastatų vietoje arba iš pagrindų rekonstruoti esamus pastatus, 3) naujus pastatus integruoti į esamus pastatų kompleksus, fiziškai įtraukiant juos į esamą struktūrą. Vykdant statybą esamų pastatų vietoje (pvz., leidyklos pastatas), gali būti atnaujinti nusidėvėję pastatai. O esamų kompleksų išplėtimas gali būti komplikuotas paveldosaugos požiūriu, tačiau tokiu būdu galima būtų konsoliduoti investicijas ir iš esmės pakeisti ne tik senų pastatų funkcionalumą, bet ir įvaizdį.

SCENARIJŲ APTARIMAS 2.

2.1 SUSITIKIMO SANTRAUKA Aptariant scenarijus dalyvavo universiteto, MMAP ir Strategijos miestui atstovai ir nepriklausomi ekspertai: V. Varžinskas (Kauno m. tarybos narys), M. Katkus (KTTI saugaus eismo skyriaus viršininkas), S. Umbrasas (Kauno biuro „Ober-Haus“ vadovas), A. Selemonaitė (urbanistė, investicijų ekspertė, Vilniaus m. mero patarėja). Pirmoji diskusijos tema: „Studentų miestelis – tai...“. Temos pagrindinis klausimas – KTU studentų miestelio ir Kauno miesto integracijos lygis. Universiteto atstovai pabrėžė, jog vienas iš universiteto tikslų – ilgainiui iškelti visą programą iš miesto centro. Siekiamybė – vientisas, neuždaras, aiškiai identifikuojamas universiteto studentų miestelis, kuriame vyksta visa su studijomis susijusi veikla (mokomasi, gyvenama, ilsimasi, dirbama ir t. t.). Miestelis turėtų būti suvokiamas kaip išskirtinė miesto dalis, tačiau reikia užtikrinti gerą integraciją su aplinkinėmis teritorijomis. Teritorijos už K. Baršausko gatvės galėtų būti skirtos tiksliniam verslui plėtoti, tačiau neturėtų būti traktuojamos kaip studentų miestelio dalis. Temos Verslo, mokslo ir studijų integracija tikslas – aptarti, kokią vietą turėtų ar galėtų užimti tiksliniai verslai miestelyje ir kur jie turėtų atsirasti. Dalyvių nuomone, KTU studentų miestelio teritorija yra sąlyginai nedidelė, todėl net ir pasirinkus labiau tradicinį miestelio funkcijų išdėstymą (tikslinis verslas kuriamas daugiausia atskirose, tam skirtose miestelio zonose) gali būti užtikrintas glaudus ryšys tarp studijų, mokslo ir verslo. Esant specifiniams poreikiams, verslo pastatai galėtų atsirasti ir labiau akademinėje miestelio dalyje, tačiau sutarta, jog verslo, mokslo ir studijų integracija pastatų lygmeniu nėra reikalinga. Viena iš didžiausias diskusijas kėlusių temų – Automobilių srautas studentų miestelyje. Dalyviai diskutavo, kokiu lygmeniu turėtų būti užtikrinamas pastatų pasiekiamumas automobiliu. Visi sutarė, jog reikėtų vengti ypač tankaus gatvių tinklo. Kita vertus, nuomonės išsiskyrė bandant atsakyti, koks tinklas būtų optimaliausias. Kviesti ekspertai, vertindami teritorijos potencialą, teigė, jog, norint pritraukti verslą, būtina užtikrinti patogius privažiavimus ir automobilių stovėjimo vietas prie pastatų. Universiteto atstovai, kita vertus, mano, jog miestelis turėtų būti labiau pėsčiųjų teritorija. Apibendrinant pasiekiamumo

90 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Scenarijų aptarimas

Pav. 106. Scenarijų aptarimo susitkimas (viršuje) Nuotrauka: autorių

automobiliu sprendiniai turės būti pritaikomi kiekvienai miestelio zonai individualiai, vadovaujantis ten esančios programos poreikiais. Studentų miestelis, tikėtina, galėtų tapti pėsčiųjų zona su geru privažiavimu ir automobilių statymo vietomis jo prieigose, o verslui kurtis skirtoje erdvėje būtų užtikrinamas geras pastatų pasiekiamumas automobiliu. Pastebėta, kad transporto atžvilgiu labai svarbu sukurti geresnį viešojo transporto pasiekiamumą ir kurti kokybišką dviračių takų tinklą.

Pav. 107. Scenarijų aptarimo susitkimas (kairėje) Nuotrauka: autorių

Kita miestelio pasiekiamumą papildanti tema – Miestelio pagrindinė ašis. Diskusijos metu kalbėta apie Studentų g. ir K. Baršausko pr. galimo sujungimo implikacijas. Atlikus pirminę Studentų gatvės analizę „SpaceSyntax“ programa, paaiškėjo keletas svarbių aspektų: atidarius Studentų gatvę, jos tranzitinė reikšmė padidėtų tris kartus, o jos reikšmę kitų gatvių atžvilgiu – septynis kartus. Kita vertus, uždarius atkarpą tarp Rytų g. ir Gričiupio g. didelės įtakos aplinkiniams transporto srautams nebūtų. Kadangi Studentų gatvės likimas tiek miestui, tiek universitetui yra svarbi tema, diskusijos metu buvo ieškoma abiejų šalių interesus galinčių atitikti sprendimų. Apibendrinant dalyvavusių asmenų nuomones galima teigti, jog atidarius Studentų gatvę ypač didelės reikšmės miestui nebūtų, tačiau miestelis patirtų gana didelį tranzitinio transporto srautą. Uždarius gatvę (arba automobilių srauto ribojimas) miestui didelės reikšmės taip pat nebūtų, kita vertus, miestelyje galėtų pagerėti aplinkos kokybė. Nutarta, jog kuriant pagrindinės miestelio ašies charakterį prioritetas turėtų būti skiriamas patraukliai, žaliai, į pėsčiuosius orientuotai jungčiai formuoti. Kita diskusijų tema – Viešosios erdvės charakteris ir mastas. Tai iš dalies priklauso nuo miestelio ir miesto integracijos lygio ir pasirinkto plėtros modelio. Dalyviai sutarė, jog miestelio teritorija turėtų turėti vienijančią viešosios erdvės struktūrą, kuri jungtų mažesnes su pastatais labiau susijusias viešąsias erdves: kiemus, skverelius, aikšteles ir

pan. Taip sukuriamas teritorijos lankstumas, užtikrinamas vientisumas ir stiprinamas identitetas, kartu išvengiama didelių aplinkos išlaikymo kaštų, įprastai atsirandančių įgyvendinant viešosios erdvės projektą visai teritorijai. Susitikimo metu taip pat diskutuota tema Universiteto bendrabučiai, kalbėta apie jų kokybę ir plėtros perspektyvas. Buvo klausiama, ar universitetas turėtų teikti apgyvendinimo paslaugas, ar tuo turėtų užsiimti trečioji šalis, pavyzdžiui, studentiško būsto asociacija; kokios perspektyvos tai įgyvendinti ir koks bendrabučių atnaujinimo scenarijus yra realiausias. Vertinant trumpojo laikotarpio perspektyvas, bendrabučių fondas galėtų padidėti apie 15–20 proc. (apytikriai 500 vietų), todėl realiausias atnaujinimo scenarijus – nuosaiki plėtra. Didėjant universiteto studentų skaičiui, ilgalaikėje perspektyvoje vietų skaičius galėtų būti padidintas 2000 vietų, t. y. nuo 3000 iki 5000 vietų. Nepaisant to, ar bus poreikis plėsti bendrabučius, ar ne, esamas bendrabučių fondas bus nuolat atnaujinamas vykdant įprastinę bendrabučių renovaciją ir remontą. Universitetas jau atnaujino apie 40 proc. bendrabučių, toliau planuojama per metus atnaujinti apie 100–150 vietų arba 1 bendrabutį kas dvejus metus. Kalbėdami apie galimybę kada nors ateityje perkelti bendrabučius į vieną vietą, dalyviai svarstė universitetui priklausančią teritoriją už K. Baršausko gatvės, tačiau sutarė, jog tai tam netinkama vieta. Susitikime taip pat aptarta tema Naujai numatoma programa miestelyje, diskutuota, koks plėtros modelis labiausiai atitinka universiteto ambicijas ir galimybes. Šiuo metu yra 4–6 objektai, kurie turėtų ar galėtų atsirasti KTU studentų miestelyje artimoje ateityje: „Mlab“, Sporto centras, Centriniai rūmai, biurų pastatas, galbūt Sveikatos technologijos centras ir naujas bendrabučių pastatas (kompleksas)). Kadangi miestelio teritorijoje gana daug tinkamos vietos naujai programai įgyvendinti, diskusijos dalyviai sutarė, jog tikslingiau vystyti naujus projektus naujuose sklypuose nei bandyti tankiau užstatyti artimą esamų pastatų aplinką (kiemus, prieigas, aikšteles). Kartu turėtų būti vykdoma esamos infrastruktūros renovacija ir optimizavimas. Trumpai aptarta ir tema Pastatų atnaujinimas. Dalyvių nuomone, esamos infrastruktūros kokybė turi būti gerinama, tačiau ne visa esama infrastruktūra privalo būti įkvepianti ir reprezentatyvi. Renovuojant esamus ir statant naujus pastatus, tikslinga ieškoti balanso tarp paprastos ir įkvepiančios aplinkos.

2.1.1 Aptarimo išvados • Technologijos leis universitetui ir jo studentams vis daugiau studijų procesų perketi į virtualią erdvę. • Miestelis stiprins savo identitetą, tačiau liks gerai integruota miesto dalimi. • Universitetas išsiskirs stipriu charakteriu ir tvirtu nusistatymu judėti tvarios plėtros link. • Gyvenimas yra svarbi miestelio dalis, bet nebūtinai jo funkcija. • Protinga reinvestuoti į esamus pastatus. • Viešosios erdvės turi būti kuriamos aiškiai apibrėžtai teritorijai, o ne jos elementams. • Svarbu investuoti į patrauklių ir įkvepiančių mokymosi erdvių kūrimą. 92 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Scenarijų aptarimas

Pav. 108. Scenarijų aptarimo lenta (dešinėje)

Lentoje iliustruojami diskusijos metu aptarti pasirinkimai ir prioritetai, kurių pagrindu vėliau formuojama bendra teritorijos vizija. Iliustracija: autorių

V skyrius

UNIVERSITETO MIESTELIO VIZIJA 1.

Vizijos objektas – fizinės Kauno technologijos universiteto miestelio erdvių charakteristikos, viešųjų erdvių gyvybingumą lemiantys plano sprendiniai, pasiekiamumas ir transportas, erdvinė integracija ir vietos identitetą lemiantys veiksniai. Vizijos tikslas – sukurti ilgalaikę ir nuoseklią universiteto miestelio vystymosi viziją, atitinkančią KTU bendruomenės ir kitų suinteresuotų grupių poreikius, apibrėžti teritorijos charakterį, suformuluoti teritorijos kokybę nustatančius kriterijus ir pasiūlyti naują miestelio programą. Vizija analizuoja transporto ir pasiekiamumo, viešosios erdvės ir jos įvairovės, funkcinės įvairovės ir identiteto problematiką, pateikia gaires ir rekomendacijas tolesniam teritorijos vystymuisi. Vizija pateikiami rekomendaciniai sprendimai skirtingais sluoksniais, paremti viso proceso metu surinkta informacija, įžvalgomis ir KTU bendruomenės lūkesčių analizėmis. Apsisprendus koncentruoti universitetą vienoje miesto vietoje, numatomas ilgas ir sudėtingas procesas – visų miesto centre esančių funkcijų perkėlimas į universiteto kompleksą Žaliakalnyje. Atsitraukdamas iš miesto centro universitetas gali pradėti telkti investicijas studentų miestelyje: optimizuoti ir modernizuoti infrastruktūrą, pritraukti tikslines investicijas, kurti ir plėtoti tarpsektorinius ir tarpdisciplininius ryšius. Tai ambicingas ir ilgalaikis planas, kurio pirmieji žingsniai jau žengti. Konsolidacijos strategija leidžia ne tik strategiškai planuoti studentų miestelio teritoriją, bet ir iš naujo apibrėžia universiteto ir miesto santykį. Universitetas tampa ne išskaidyta ir miesto urbanistiniame audinyje išnykstanti funkcinė jo dalis, bet aiškiai identifikuojama miesto zona su nuosekliai suformuotomis, tačiau visiems miestiečiams atviromis ribomis. Taigi Studentų miestelis transformuojamas į Universiteto miestelį. Universitetas grįžta prie dar šeštame dešimtmetyje pradėtų darbų – modernaus inovacijų centro kūrimo. Naujoji vizija pabrėžia, kad, transformuodamas studentų miestelį, universitetas ir toliau sieks šių tikslų ir bus plėtojamas kaip atvira, gyvybinga ir daugiafunkcė miesto dalis, pasižyminti išskirtiniu identitetu ir savitu erdvės ir pastatų charakteriu. Tai akademinės bendruomenės, miesto ir verslo partnerystės kuriama sociali erdvė mokslui, kūrybai, inovacijai ir komunikacijai.

94 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Universiteto miestelio vizija

Pav. 109. Vizijos schema Schema: autorių

Nauja/atnaujinta programa

1. Sporto centras 2. Kultūros centras* 3. Tribūna su stogine 4. Miestelio biblioteka 5. „Mlab“ 6. KTU bendrabutis 7. KTU bendrabutis* 8. KTU Administracinis pastatas 9. Mokslo ir verslo pastatas* 10. Biurų pastatas 11. Galima vieta išorės investicijoms

Sporto infrastruktūra 12. Sporto aikštelės 13. Lauko treniruokliai

Vietos ir veiklos

14. Skulptūros, žyminčios pagrindinius pėsčiųjų įėjimus į miestelį 15. Vieta Skulptūrų parkui 16. Augalų eksperimentinė pieva-daržas 17. Studentų būstinė - kavinė 18. Architektų prototipų ir maketų 1:1 statymo vieta 19. Vaismedžių sodas/ parodomųjų vėjo jėgainių prototipų parkas 20. Valgyklos terasa 21. Poilsio zonos, lauko žaidimai 22. Vasaros kino teatro erdvė 23. „Kiss&Ride“ trumpo sustojimo vieta 24. Dviračių saugykla 25. Dviračių takas 26. Maisto furgonėlių vieta

* Šiose vietose gali įsikurti ir kita programa, pavyzdžiui iš centro perkeliami fakultetai.

ų pl

vilėn

Rad

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

s Pašilė

Stu

os g

uog B.Sr

Purėno

21 23 24

16 21

12 13

21 21

io g.

Gričiup

21 12 13

13 21

23 21

24 21

Slėnio g. 13

26 21 22

12 13

24 21

25 14

aus

rš .Ba

jos g.

Breslau

zų

Pra

ū nc

VIZIJOS KONCEPCIJA

Vizijos koncepcija yra tiesiogiai susijusi su vykdytais tyrimais ir analizėmis, remiasi naujausiomis planavimo tendencijomis ir praktika. Vizijos esmę sudaro devyni koncepciniai pasirinkimai, kuriais formuojamos gairės ir siūlomi konkretūs dizaino sprendiniai: • Žaliakalnio Ąžuolynas ir slėnis šalia Kauno zoologijos sodo yra pagrindiniai struktūriniai gamtiniai miestelio elementai. KTU miestelis yra įsikūręs ant ekologinio koridoriaus ir jungia Slėnio ir Gričiupio ekosistemas. Želdynai kyla šlaitais ir susijungia miestelyje, todėl svarbu Studentų g. išlaikyti maksimaliai žalią. • Aiškus ir patogus viešųjų erdvių tinklas leidžia patogiai judėti, o gerėjanti pėsčiųjų cirkuliacija didina viso miestelio gyvybingumą, todėl ašys (tarp viešųjų erdvių) ir jų kokybė yra nemažiau svarbios. • KTU miestelis šiandien yra architektūriškai vientisas, tačiau funkciškai diversifikuotas, svarbu, kad ši funkcinė charakterių įvairovė atsiskleistų ir viešųjų erdvių sprendiniuose. • Kiekviename miestelio pastate vyksta itin įdomūs ir sudėtingi procesai. Viešoji erdvė aplink pastatus gali būti aktyvuojama ją pritaikant jų naudotojų poreikiams. • Pastatų pasiekiamumas iš skirtingų pusių yra ne tik patogu, bet ir leidžia iš esmės peržiūrėti nusistovėjusias cirkuliacijos schemas ir aktyvuoti užmirštas pastatų dalis. • Pastato pusių skaidymas į reprezentacines ir ūkines yra nenaudingas niekam ir tik didina prielaidas netvarkai. Visos pastato pusės turi atitikti bent bazinius vizijos standartus. • Aiškūs pateikimai į miestelį stiprina vietos charakterį ir kuria jo kaip autonomiškos miesto zonos įvaizdį. • KTU aktyviai siekia aukščiausių tvarumo standartų, todėl miestelyje prioritetas teikiamas pėstiesiems, dviratininkams ir visuomeniniam transportui. • Miestelio viduje prioritetas teikiamas pėstiesiems, ir automobilių judėjimas miestelyje yra nepageidaujamas, todėl jų stovėjimas sprendžiamas miestelio pakraščiuose.

Prie šių koncepcinių pasirinkimų turi būti grįžtama kaskart formuojant užduotis ir detalizuojant sprendinius atskiroms teritorijoms ir pastatams.

96 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Vizijos koncepcija

Schemos dešinėje: autorių

Miestelis jungia žalius koridorius

Viešųjų erdvių tinklas

Studentų miestelio želdiniai ir želdynai jungia Slėnio ir Gričiupio parko ekosistemas.

Aiškus ir patogus viešųjų erdvių tinklas leidžia patogiai judėti miestelyje.

Funkcinės dominijos

Pastatai atsiveria į viešąją erdvę

Erdvė aplink pastatus programuojama pagal konkretaus pastato naudotojų poreikius.

Papildomi patekimai į pastatus leidžia transformuoti vidinę jų cirkuliaciją ir aktyvuoti neefektyviai naudojamas pastato dalis.

Stiprus vietos charakteris

KTU miestelis išlaiko architektūrinį vientisumą, stiprinant jo skirtingų vietų funkcinį išraiškingumą.

Jokių blogųjų pusių

Miestelyje siekiama vengti blogųjų/ nereprezentacinių pastatų pusių. Ūkinės pusės negali kurti prielaidų netvarkai, nesaugumui ar kelio blokavimui.

Aiškios ribos ir prieigos

Aiškios ribos ir aiškūs patekimai į miestelį žymi teritoriją ir sustiprina jos išskirtinumą.

Prioritetas pėstiesiems ir dviračiams Miestelyje prioritetas teikiamas pėstiesiems, dviratininkams ir visuomeniniam transportui.

Automobiliai pakraščiuose

Automobilių stovėjimas sprendžiamas miestelio pakraščiuose.

VIEŠOSIOS ERDVĖS

Miestelio vizijoje esamas gamtinis karkasas yra pagrindinis atspirties taškas kuriant miestelio viešąsias erdves. Miestelio struktūrą formuoja dvi susikertančios ašys: Studentų gatvė, kuri, pakeitus profilį, tampa panašesnė į parko alėją, ir jai beveik statmena pėsčiųjų ašis, einanti nuo Ąžuolyno link Gričiupio parko. Šios ašys jungia abipus miestelio esančius žalius upių slėnius ir formuoja tęstinį natūralų universiteto parko karkasą. Ašys taip pat jungia miestelio pagrindines viešąsias erdves į vieną nenutrūkstamą grandinę.

3.1 VIEŠŲJŲ ERDVIŲ CHARAKTERISTIKOS IR IDENTITETAS Studentų miestelis buvo suplanuotas ir pastatytas vadovaujantis modernistiniais principais. Universiteto bendruomenės gyvenimas teoriškai turėjo vykti pastatuose, o viešoji erdvė tarp pastatų iš esmės niekada nebuvo pritaikyta aktyviam naudojimui. Šios erdvės niekada neturėjo nei aiškios paskirties, nei konkretaus šeimininko. Norint universiteto miestelyje turėti gyvybingas viešąsias erdves, būtina aiškiai pažymėti jų ribas, nustatyti, kam šios erdvės priklauso, sukurti miestelio bendruomenei priimtinus erdvių naudojimo scenarijus, užtikrinti žmonių srautą ir sukurti visuomeninius traukos taškus. Universiteto miestelio vizijoje vyrauja trijų rūšių viešosios erdvės: • natūralios pievos su želdinių grupėmis ir poilsio zonomis, slėnių šlaitai ir parkai;

Pav. 110. Įėjimas

Miestelio pradžią gali žymėti erdvinis elementas su informacija ar miestelio logotipu. Nuotrauka: Matt Makai

• intensyviai naudojamos gamtinės zonos, pievos ir parkai; • miestietiškos viešosios erdvės: aikštės prie pastatų įėjimų, skverai ir takai; • sporto ir aktyvaus laisvalaikio erdvės. Miestelio identitetas miesto atžvilgiu formuojamas ne fiziškai apsitveriant nuo jo, bet kuriant aiškiai juntamus „įėjimo taškus“. Juose gali atsirasti miestelio pavadinimo ženklai-skulptūros, orientaciniai stendai ar kitokie erdviniai informaciniai elementai. Miestelio ir jo kaimyninių rajonų ribos daugelyje vietų jau natūraliai susiformavusios, todėl jas užtenka papildyti ir atnaujinti ten esančius želdynus. Įgyvendinant naują programą ties miestelio ribomis, sklypų kraštuose formuojami minkšti želdinių barjerai.

98 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Viešosios erdvės

Pav. 111. Skulptūra, žyminti įėjimą Mark Di Suvero, K-piece, 1972 Nuotrauka: Bertus Pieters

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

upi

či Gri

ų pl

Slėnio g.

sko

au arš

K.B

Pav. 112. Viešosios erdvės

Atnaujinamos aikštės Naujos aikštės Atnaujinami ir nauji vidiniai kiemeliai Atnaujinami skverai

jos g.

Schema: autorių

Breslau

vilėn

Rad

os g

uog

B.Sr

ųg

ūz

nc Pra

Nauji parkai/ skverai Intensyviai naudojamos pievos Erdves jungiantys takai „Kiss&Ride“ erdvė

3.2 NATŪRALIOS VIEŠOSIOS ERDVĖS Diferencijuojant teritorijų naudojimo intensyvumą ir tvarkymo laipsnį, kuriamas laipsniškas perėjimas nuo miestietiškos iki natūralios aplinkos. Universiteto miestelį supančios viešosios erdvės dalys, kurios nėra intensyviai naudojamos, paverčiamos natūralesnėmis apželdinant ir (arba) nukreipiant bendruomenės veiklą toliau nuo jų. Tokiu būdu daugiau investicijų galima skirti koncentruotoms ir aiškiai suformuotoms aktyvaus naudojimo viešosioms erdvėms. Taip užtikrinama geresnė aplinkos priežiūra ir kartu didėja miestelio ekologinė vertė. Viena svarbesnių miestelio rekreacinių erdvių – Zoologijos sodo šlaitai, juose nuolat vykdoma higieninė želdynų priežiūra, sutvirtinami minkštos dangos takeliai palei šlaito kraštą, vietomis įrengiamos poilsio zonos su suoliukais. Palei šlaitą įrengiamas natūralios dangos takelis, kuris, vingiuodamas palei zoologijos sodą, jungia visus pagrindinius mokslo pastatus ir veikia kaip alternatyvus gamtinis takas į universitetą. Šis takelis taip pat yra ir miestelio sportinių maršrutų sistemos dalis.

Pav. 113. Gamtinė zona

Natūrali ir ekstensyviai naudojama zona. Nuotrauka: Todd Haiman

Pav. 114. Gričiupio parkas Parko tvarkymo pasiūlymas. Schema: autorių

GRIČIUPIO PARKO SUTVARKYMO PLANAS

Kita svarbi gamtinė zona – Gričiupio parkas. Jame numatyta sutvarkyti želdinius ir priėjimus prie upelio krantų, nutiesti minkštos dangos takelius, įrengti apšvietimą, suoliukus ir poilsio vietas. Prieš pradedant visus darbus svarbu išspręsti dvi problemas: 1) šiuo metu upelis užterštas, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, todėl privalu rasti ir pašalinti taršos šaltinį, 2) upelio slėnyje molingas gruntas neleidžia vandeniui susigerti, todėl palei takelius būtina įrengti drenažą. Visame miestelyje stengiamasi išlaikyti kuo didesnį gamtinių elementų natūralumą, taip užtikrinant saugią aplinką viešąja erdve besinaudojančiai bendruomenei: prie pagrindinių miestelio takų augmenija tvarkoma intensyviau, o šlaituose atliekami tik būtini tvarkymo darbai. 100 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Viešosios erdvės

58 56

54 56 57 58 60 62 64

Sutartiniai ženklai Parko riba Takelis Nusileidimas prie vandens Preliminarios suoliukų vietos Preliminarios sūpynių vietos Šviestuvai

62 60

66 64

Pav. 115. Šlaitų takelis

Siekiant pritaikyti šlaitus rekreacijai, išsaugant kuo didesnį jų natūralumą, takelis tarp medžių įrengiamas taip, kad kuo mažiau ardytų natūralią paklotę. Kietos dangos elementai ar skalda dedama tik būtiniausiose vietose, kur reikia sutvirtinti šlaitą ar žemę. Nuotrauka: Yinan Chen

Pav. 116. Intensyviai naudojama pieva Naudojama intensyviai ir spontaniškai. Nuotrauka: -

3.3 INTENSYVAUS NAUDOJIMO PIEVOS IR PARKAI Tai pievos, skverai ir parkai prie pastatų. Šios viešosios erdvės yra natūralesnės, tačiau pritaikytos intensyvesniam naudojimui: iškyloms, poilsiui, lauko žaidimams, iniciatyvoms ar nedideliems renginiams, paskaitoms lauke. Prie K. Baršaukos g. įrengiamas naujas Skulptūrų parkas, kuriame kaupiama universiteto lauko meno kolekcija ir universitetui dovanojamos skulptūros. Atnaujinami skverai priešais studentų bendrabučius ir Cheminės technologijos fakultetą, taip pat kuriamas mokinių naudojamas kiemas prie KTU gimnazijos. Prie pastatų grupių numatomos viešosios erdvės, kuriose vykdoma intensyvesnė į natūralią aplinką įsiterpusi veikla: eksperimentinių augalų pieva Cheminės technologijos fakulteto pievoje; valgyklos terasa prie Statybos rūmų, vaismedžių sodas ar vėjo jėgainių parkas prie Elektronikos rūmų, dizaino pieva prie Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto, žaidimų pieva prie naujo bendrabučio. Šias erdves fakulteto bendruomenė gali naudoti savo poreikiams – išplėsti ir kartu pristatyti vykdomą veiklą platesnei universiteto ir miesto bendruomenei. Šiose vietose gali vykti paskaitos, dirbtuvės, įvairūs renginiai, taip pat gali būti eksponuojami fakultete sukurti objektai. Kiekviena iš šių erdvių išskiriama naudojant skirtingus to fakulteto identitetą atspindinčius lauko baldus, sporto ir laisvalaikio įrenginius ir netgi želdinius. Pastatų pirmuosiuose aukštuose numatoma įkurdinti kuo daugiau visuomeninių funkcijų. Taip didinama pastatų ir viešųjų erdvių integracija ir jų naudojimo intensyvumas. Ten, kur įmanoma transformuoti fasadus, tikslinga įrengti papildomų naujų įėjimų į valgyklas, bibliotekas, darbo

101

erdves, spaustuves ar atlikti kitas pastate esančias funkcijas, o prie įėjimų įrengti iškylos stalus, lauko žaidimus, poilsiui ir bendravimui skirtas vietas. Taip Universiteto miestelyje gali būti sukurta dinamiškų viešųjų erdvių įvairovė, kurioje kiekvienas gali atrasti ar sukurti sau patrauklią vietą. Toks viešųjų erdvių kūrimo principas ne tik padeda stiprinti universiteto bendruomenę, bet ir gali užtikrinti tikslingą investicijų panaudojimą.

3.4 MIESTIETIŠKOS AIKŠTĖS IR SKVERAI Viešosios erdvės aplink pastatus – tai intensyvaus naudojimo zonos bendrame gamtinio karkaso masyve. Jų naudojimo būdas yra betarpiškai susijęs su jų pastatų vykdoma veikla. Didžioji dalis miesteliui reikalingos infrastruktūros ir funkcijų koncentruojama būtent šiose miestelio dalyse. Aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse prie pastatų įrengiamos dviračių saugojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio ir susitikimų erdvės ir kita reikalinga infrastruktūra. Erdvėms ties kiekvienu pastatu priskiriamas jos „šeimininkas“: ties chemijos fakultetu – chemikų aikštė, šalia kultūros ir sporto centro – miestietiška sporto aikštė, kurios turėtų būti pritaikytos aktyviam laisvalaikiui ir sportui, lauko gimnastikai ir kitoms veikloms. Abiejose IX rūmų pusėse planuojama po aikštę, kuri leistų sumažinti pastato vienpusiškumą. Atnaujinamos esamos aikštės priešais skaičiavimo centrą ir MGM fakultetą. Rekonstravus „Kolegų“ pastatą į „Mlab“, formuojama nauja aikštė palei Studentų g. Kitoje miestelio pusėje ties MID fakultetu ir „Santakos“ slėnio pastatu aikštės atnaujinamos mažiausiai, o pagrindinis dėmesys skiriamas naujai KTU centrinių rūmų aikštei. Šalia naujo bendrabučio kuriama aktyvi studentų aikštė laisvalaikiui ir žaidimams.

102 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Viešosios erdvės

Pav. 117. Valgyklos terasa

Prie fakultetų valgyklų įrengiamos terasos/ pievos su stalais, kur šiltuoju metu gali rinktis pietauti ar bendrauti. Nuotrauka: BNA Academie

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

os g

uog

B.Sr

D 4

ų pl

G F

upi

či Gri

Slėnio g.

Aikštės:

A Chemikų aikštė B Sporto ir kultūros centro aikštė C Laboratorijų aikštė D Statybos aikštė E Skaičiavimo centro aikštė F MGM ir EEF aikštė G „Mlab“ aikštė H Centrinių rūmų aikštė I Dizaino aikštė J Studentų aikštė K Slėnio aikštė

H 10

12 I J 13

sko

au arš

K.B

Žalios zonos:

jos g.

1. Ginklavimosi laboratorijos parkas 2. Eksperimentinių augalų pieva 3. Zoologijos sodo šlaitų takas 4. Valgyklos terasa 5. Kiemelis 6. Vaismedžių sodas 7. KTU gimnazijos kiemas 8. Studentų skveras 9. Gričiupio parkas 10. Dizaino pieva 11. Leidyklos pieva 12. Žaidimų pieva 13.Skulptūrų parkas 14. Kauno tvirtovės redutas 15. Dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo sandėlis

Breslau

vilėn

Rad

ųg

ūz

nc Pra

Pav. 118. Miestelio Želdiniai

Schemoje pavaizduoti esami ir nauji želdynai. Šviesiai žalia spalva indikuoja kietą dangą, tamsesnė - žolės ir kitą minkštas dangas (išskyrus Gričiupio parko vietą). Schema: autorių

103

3.5 SPORTO IR LAISVALAIKIO ERDVĖS 3.5.1 Sporto aikštynai

Pav. 119. Lauko sporto aikštelė

Superkillen, Raudonoji aikštė, Kopenhaga Nuotrauka: Realdania

Vizijoje numatoma atnaujinti ir plėsti KTU lauko sporto infrastruktūrą: lauko sporto aikštelės rekonstruojamos ir plečiamos. Numatomos naujos tribūnos prie stadiono, po kuriomis įrengiami persirengimo kambariai, dušai ir kita sportuojantiems asmenims reikalinga infrastruktūra.

3.5.2 Kitos laisvalaikio erdvės Miestelyje numatomi rekreaciniai takai, einantys vakariniu šlaitu nuo Ąžuolyno link Gričiupio parko ir Panemunės šilo. Prie šio tako ir kitose miestelio vietose įrengiami lauko treniruokliai ir aktyvaus poilsio zonos su lauko žaidimais ir sūpynėmis. Svarbu pastebėti, kad standartiniai, t. y. mieste ar jo parkuose sutinkami, lauko treniruokliai nėra tinkamas pasirinkimas studentų miestelyje, nes sportuojantiems (ypač jaunesniems) asmenims jie yra tiesiog per paprasti, todėl verta daugiau dėmesio skirti lauko gimnastikos įrenginiams, lygiagretėms, skersiniams, švediškoms sienelėms ir t. t.

Pav. 120. Lauko treniruoklai

Superkillen, Raudonoji aikštė, Kopenhaga Nuotrauka: Realdania

Pav. 121. Supynės

Superkillen, Raudonoji aikštė, Kopenhaga Nuotrauka: Realdania

104 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Viešosios erdvės

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

os g

uog

B.Sr

Gričiupio parkas

1 2

6 4

ų pl

upi

či Gri

Šlaitų takas

Slėnio g.

sko

au arš

K.B

Schema: autorių

1 Krepšinio aikštelė 2 Teniso aikštelė 3 Universali aikštelė 4 Mini futbolo aikštelė 5 Futbolo aikštynas 6 Lauko treniruokliai

jos g.

Pav. 122. Sporto aikštelės, treniruokliai ir poilsio vietos Breslau

vilėn

Rad

ųg

ūz

nc Pra

Sporto aikštelės Lauko treniruokliai Aktyvaus poilsio vietos Rekreacinis takas

105

3.6 MAŽOJI ARCHITEKTŪRA IR MEDŽIAGIŠKUMAS 3.6.1 Dangos Miestelyje siūlomos paprastos, ekologiškos, ilgaamžės ir lengvai prižiūrimos dangos, kuriomis papildomas žalias miestelio charakteris ir panaikinama riba tarp kietų ir minkštų paviršių. Betono korys, takeliai ir paprasti plūkto žvyro takeliai išnyksta tarp žydinčių pievų ir drėgmę mėgstančių augalų

Pav. 124. Kokybiškos ir ilgaamžės medžiagos Passeig De St Joan Boulevard, Lola Domenech, Barselona 2012 Nuotrauka: Adrià Goula

Gatvės ir dviračių takai asfaltuojami, palei gatves įrengiami kuoliukai, neleidžiantys statyti automobilių ant nesutvirtinto grunto. Palei visas gatves ir įvažiavimus įrengiami šaligatviai. Šaligatviams ir alėjoms naudojamos standartinės nuosaikaus dizaino ir lengvai prižiūrimos betono plokštės, neišsišokančios iš bendro miestelio konteksto. Lietaus vanduo nuvedamas į žolynus, kuriuose formuojamos natūralios infiltracinės daubos, o nesant galimybės vandenį nuvesti įrengiami trapai. Visose vietose, kuriose nėra žmonių tranzito, galima naudoti akmenukų arba bet kurią kitą dangą. Miestelio transformacija yra labai ilgas procesas, todėl dangos parenkamos kuo nuosaikesnės, siekiant išvengti chaotiškumo.

3.6.2 Mažoji architektūra Paprastumas ir nuosaikumas yra KTU vizitinė kortelė. Viešojoje erdvėje, kaip ir visame miestelyje, vengiama pretenzingų ar laikmečiui nebūdingų baldų ir elementų. Modernius medinius ir betoninius suoliukus, medinius stulpelius, kvadratines šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus lengva priderinti prie jau esamų. Siekiant išlaikyti bendrą teritorijos dizaino sprendinių nuoseklumą, skirtingų charakterio zonų viduje svarbu išlaikyti stiliaus vientisumą, tačiau tarpusavyje jos gali šiek tiek skirtis. Struktūrinėse ašyse (pvz., Studentų g.) visi gatvės elementai turi derėti prie bendros miesto elementų stilistikos. 106 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Viešosios erdvės

Pav. 123. Kokybiški detalių sprendiniai

Passeig De St Joan Boulevard, Lola Domenech, Barselona 2012 Nuotrauka: Adrià Goula Nuotraukos dešinėje: skirtingų autorių

Betoninės plokštės (šviesios)

Betoninės šaligatvio plytelės

Betoninės trinkelės

Betono korys

Juodo asfalto danga

Raudono arba žalio asfalto danga dviračiams

Akmenukų danga

Medienos mulčas

Veja

Žydinti drėgmę mėgstančių augalų pieva

Skirtingu metu žydinčių augalų pieva

Natūrali retai šienaujama pieva

Žemos gyvatvorės

Spygliuočių augalų gyvatvorė

Gatvės kuoliukai

Apšvietimo stulpai

Šiukšliadėžės

Spalvotos kėdės

Parko Suoliukai

Betoninis suolas

107

3.7 MIESTELIO ŽELDINIAI 3.7.1 Medžiai viešojoje erdvėje Sodinami nauji medžiai, želdinama daugiamečiais augalais, būdingais Lietuvos klimatui ir vietos geomorfologinėms savybėms. Siūlomi tradiciniai lietuviški medžiai: ąžuolas, klevas, uosis, beržas ir kt. Svarbu, kad medžiai būtų sodinami organizuotai ir vadovaujantis aiškia koncepcija. Palei gatves medžiai sodinami vienodu atstumu eilėmis, akcentinėse vietose įterpiant grupę arba vieną didelį gražų medį. Nedideli vaismedžiai ir krūmai parenkami pagal vietos charakterį ir esamas grunto ir reljefo savybes. Tiek viešojoje erdvėje, tiek privačiuose sklypuose atsižvelgiama į medžių dydį ateityje ir vengiama per tankaus užsodinimo. Iš viso planuojama pasodinti per 400 medžių.

3.7.2 Krūmai ir kiti augalai Krūmai ir gyvatvorės atskiria charakterių zonas ir formuoja skirtingus funkcinius kambarius. Krūmų ir gyvatvorių aukštis parenkamas pagal siekiamą rezultatą, siekiant akcentuoti, paslėpti arba neutralizuoti įvairius elementus. Svarbu, kad želdinimo sprendinys turėtų aiškią struktūrą ir tinkamą mastelį, todėl būtina vengti taškinio apželdinimo.

3.7.3 Lietaus surinkimas

Pav. 125. Lietaus surinkimo pieva

Lietaus vanduo nuvedamas į daubą su drėgmę mėgstančių augalų bendrijomis. Tokia sistema neapkrauna kanalizacijos sistemų, nes lietaus vandenį drenuoja lėtai. Nuotrauka: Marion Brenner

>400 Sodinama naujų medžių

Stiprinant miestelio gamtinį karkasą ir kuriant geresnį mikroklimatą, teritorijoje planuojami nauji želdynai. Šlaitų higieninių valymų, esamų, senų želdynų atnaujinimo ar viešosios erdvės kūrimo metu panaikinti medžiai kompensuojami naujais. Kuriami nauji parkai, želdinių grupės ir žalieji kraštovaizdžio elementai ten, kur jų šiuo metu miestelyje labiausiai trūksta.

Lietaus vanduo nuo takų ir aikštelių nuvedamas į šalia esančias natūralias daubas, kurios yra želdinamos drėgmę mėgstančiomis augalų bendrijomis. Taip pat šiose siūlomi drėgmę mėgstantys medžiai: juodalksniai, beržai, gluosniai. Visame miestelyje siūlomas natūralistinis charakteris, kuris gali būti paryškinamas didelėmis vienodų augalų grupėmis ar krūmų „kilimais“. Siūlomos augalų kombinacijos, kurios veikia kaip natūralūs parazitus ir kraujasiurbius vabzdžius atstumiantys barjerai (mėtos, čiobreliai ir kt.). Nuotraukos dešinėje: skirtingų autorių

108 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Viešosios erdvės

Gluosnis (Salix alba)

Klevas (Acer platanoides)

Uosis (Fraxinus excelsior)

Ąžuolas (Quercus robur)

Liepa (Tilia europaea)

Obelis alyvinė (Malus domestica)

Paprastoji Alyva (Syringa vulgaris)

Vyšnia Keleris (Prunus cerasus keleris)

Sakura „Kiku-Shidare“ Prunus serrulata „Kiku-Shidare“

Paprastoji ieva (Prunus padus)

Paprastoji gervuogė (Rubus caesius)

Lanksva smailiašakė (Spirea arguta)

Baltažiedė plukė (Anemone nemorosa)

Palminė viksva (Carex muskingumensis)

Japoninis margalapis vilkdalgis (Iris ensata variegata)

Mėta (Šokoladinė) (Mentha piperita f. citrata)

Čiobrelis (Thymus serpyllum)

Juodalksnis (Alnus glutinosa)

Šermukšnis (Sorbus aucuparia)

Beržas (Betula utilis)

109

MIESTELIO PASTATAI IR FUNKCIJOS

Miesto ar jo dalies gyvybingumui užtikrinti reikalingos kelios savybes: pakankamas užstatymo tankumas, aktyvi ir įvairiapusiška bendruomenė ir funkcinė įvairovė. Šiandieniai universiteto turto konsolidacijos planai ir naujų funkcijų atėjimas yra didžiulis impulsas miesteliui, o išmintingas šių planų įgyvendinimas turės įtakos visam Kaunui. Universiteto miestelio daugiafunkciškumas numatytas dar pirmuose miestelio kūrimo brėžiniuose, kuriuose studentų akademinė veikla, gyvenimas ir laisvalaikis (sportas) planuojami kaip neatsiejama universiteto miestelio dalis. Naujoji universiteto vizija didina miestelio gyvybingumą numatydama strateginius plėtros tikslus: • gerinti gyvenimo ir aktyvaus laisvalaikio leidimo miestelyje sąlygas; • didinti paslaugų įvairovę akademinei bendruomenei ir miestiečiams; • plėsti universiteto veiklą ir programą.

4.1 NAUJOS FUNKCIJOS IR PROJEKTAI MIESTELYJE 4.1.1 Mokslo pastatai Universitetas, siekdamas būti geriausias bendrasis universitetas (angl. comprehensive university) Rytų Europos regione, nuolat stiprina ir plečia mokymuisi skirtą infrastruktūrą. Todėl artimiausioje ateityje planuojama kurti tarpdisciplininėms veikloms skirtą erdvę – „Mlab“ daugiafunkcį centrą. Šis centras bus kuriamas rekonstruojant buvusį „Kolegų“ pastatą.

4.1.2 Studijų pastatai Ilgalaikėje perspektyvoje į universiteto miestelį numatoma perkelti visus šiuo metu miesto centre esančius fakultetus ir kultūros centrą. Kadangi vizijos tikslas – universiteto poreikius atitinkantys sprendiniai, vizijoje numatomas lankstus miestelio planas, kuris gali būti keičiamas ir derinamas pagal ateities poreikius. Tai yra miestelis gali puikiai funkcionuoti tiek turint dabartinę numatytą programą, tiek nusprendus plėsti universiteto miestelyje esančias funkcijas. Norint neužkirsti kelio ateities plėtrai, miestelyje jau dabar numatytos galimos naujos programos vietos: sklype tarp Cheminės technologijos fakulteto ir

110 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio pastatai ir funkcijos

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

upi

či Gri

ų pl

Slėnio g.

sko

au arš

K.B

Pav. 126. Nauja programa Schema: autorių

Kultūros centras Tribūna su stogine Miestelio biblioteka „Mlab“ KTU Administracinis pastatas

jos g.

Sporto centras Breslau

vilėn

Rad

os g

uog

B.Sr

ųg

ūz

nc Pra

Mokslo ir verslo pastatas Bendrabutis Dviračių saugykla Biurų pastatas

111

būsimo sporto centro, taip pat prie bendrabučių ar dabartinio leidyklos pastato vietoje. Svarbu pastebėti, kad perkeliant universiteto funkcijas iš miesto centro, kur gausu įvairių paslaugų, atsiranda didesnis poreikis plėtoti paslaugų infrastruktūrą pačiame universiteto miestelyje. Kavinės, valgyklos, restoranai, parduotuvėlės, kanceliarinės paslaugos, spaustuvės, vaikų darželis – visa tai galėtų ne tik padaryti universiteto miestelio bendruomenės kasdienį gyvenimą kur kas patogesnį, bet ir tapti miestelio bendruomenės susibūrimo traukos taškais.

4.1.3 Administraciniai ir verslo pastatai Pastaraisiais metais žengti svarbūs žingsniai didinant universiteto ir verslo bendradarbiavimą: pietinėje miestelio dalyje, greta K. Baršausko prospekto, įkurtas „Santakos“ slėnis. Vizijoje numatoma ir toliau aktyviai skatinti šią sintezę kuriant verslo partneriams palankias sąlygas įsikurti ir veikti miestelyje. Tam numatyta vieta – greta leidyklos pastato. Čia galėtų atsirasti KTU administracinis bei mokslo ir verslo centro pastatai. Kita teritorija – „Circle K“ degalinės sklype ir Tunelio gatvėje esančio pastatų komplekso vietoje. Ši miestelio dalis gerai pasiekiama tiek viešuoju transportu, tiek automobiliais, todėl gali būti ypač patraukli verslui. Greta Dizaino ir technologijos fakulteto esantis gana neefektyvus KTU leidyklos pastatas ir jo aplinka yra labai gerai pasiekiama, tačiau neišnaudojanti viso potencialo. Tai ypač tinkama vieta perkelti dalį universiteto funkcijų iš miesto centro į miestelį, todėl joje numatomas pastatų kompleksas, kuriame įsikurs mokslo ir verslo centras ir universiteto administracija. Esant papildomos erdvės verslui plėtoti poreikiui, galima plėtoti sklypą, esantį Prancūzų gatvėje, šalia istorinių miesto fortifikacijų.

112 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio pastatai ir funkcijos

Pav. 127. Bendrabučio kiemas

Bendrabučio pirmame aukšte esančios papildomos paslaugos- kavinė ir studentų renginių centras dieną gali išsiplėsti ir išnaudoti viešąją erdvę aplink. Nuotrauka: Jens M. Lindhe

Pav. 128. Universiteto klubas

Aikštė prie studentų klubo skirta bendrauti. Nuotrauka: TU Delft

Pav. 129. Bendrabučio kiemas

Gyvenamasis kompleksas studentams. Amherst College, Kyu Sung Woo Architects. Nuotrauka: Tim Hursley

Miestelyje su mokslu bendradarbiaujančiam verslui plėtoti numatoma iki 5800 m2 ploto (Be „Circle K“ sklypo). Kitoje K. Baršausko gatvės pusėje galima išvystyti dar apie 24000 m2 (iš jų – 8400 m2 yra rekonstruojami pastatai Tunelio gatvėje).

4.1.4 Gyvenamieji pastatai

350 Tiek naujų kambarių įrengiama naujuose studentų bendrabučiuose.

Studentų miestelyje numatoma nuosaiki studentų būsto plėtra: be esamų bendrabučių renovacijos, numatyta galimybė padidinti universiteto būsto fondą apie 350 vietų statant du naujus pastatus, kurių bendras plotas – apie 14000 m2. Studentų bendrabučiai šiuo metu išsidėstę trijose skirtingose vietose, tiesa, nutolę nuo miestelio ne daugiau nei 15 min kelio pėsčiomis. Neatmetama galimybė ateityje studentų būstą konsoliduoti vienoje vietoje ir perduoti valdyti naujai studentiško būsto asociacijai, tačiau kol kas šis sprendimas nėra priimtas.

4.1.5 Kitos paskirties pastatai Vizijoje numatoma atnaujinti ir plėsti KTU sporto infrastruktūrą: naujas sporto centras rengiamas tarp Cheminės technologijos fakulteto ir stadiono, vietoje dabar ten stovinčio angaro. Numatomas jo plotas bruto – apie 3100 m2, pusę šio ploto užimtų sveikatingumo centras su SPA ir vandens procedūromis. Šis sporto centras būtų atviras ne tik universiteto bendruomenei, bet ir miestiečiams. Šalia sporto centro planuojama statyti universiteto kultūros centrą, kuris galėtų tapti nauja vieta visiems KTU kultūriniams būreliams ir meno kolektyvams. Šiuo metu jie yra pasklidę ne tik po miestelį, bet ir po visą Kauną. Šio centro atsiradimas leistų atsisakyti aktų salių esamuose pastatuose arba jas transformuoti, nes jos šiuo metu naudojamos neefektyviai. Planuojamas centro plotas – apie 3200 m2.

113

4.1.6 Laikinos funkcijos Miestelyje numatomos vietos, kuriose įrengiama infrastruktūra, leisianti čia atsirasti sezoninėms ar laikinoms funkcijoms, pavyzdžiui, maisto furgonėliams, kavinėms ant ratų renginių metu, šviesos instaliacijoms, vasaros kino teatrui ir panašioms veikloms.

Pav. 130. Sporto centras

Delfto technologijos universiteto sporto centras. Be sporto salių, treniruoklių, rūbinių ir kitų pagrindinių patalpų čia veikia kavinė ir restoranas. Nuotrauka: TU Delft

Norint užtikrinti šių paslaugų gyvybingumą, būtina, kad jos taptų kuo labiau prieinamos. Todėl vizijoje numatoma dviejų žingsnių paslaugų infrastruktūros gerinimo miestelyje strategija: 1. Pirmi aukštai naujai statomuose pastatuose turi būti skirti komercinei arba visuomeninei veiklai (ten, kur tai įmanoma ir gali būti poreikis). 2. Rekonstruojant esamus pastatus, juose esančios maitinimo įstaigos ir kitos paslaugos turi tapti viešai prieinamos. Tai yra įėjimai numatomi ne tik iš fakultetų vidaus, bet ir tiesiogiai iš viešosios erdvės, ten, kur pertvarka įmanoma nedarkant saugomų fakultetų pastatų fasadų. Taip pat svarbu, kad būtų padidintas paslaugoms skirtas plotas pirmuose aukštuose, jis būtų geriau pasiekiamas ir matomas.

4.1.7 Nauja statyba Naujos programos bruto plotas universiteto miestelyje:

Pavadinimas

Plotas

Sporto centras

3140m2 (2200m2 naudingas plotas)

Kultūros centras

3240m2* (500m2 salė)

„Mlab“

3160m2 (2300m2 naudingas plotas)

KTU administracija

3992m2 (2500m2 naudingas plotas)

Mokslo ir verslo centras

5808m2* (3650m2 naudingas plotas)

Studentų bendrabutis

4200m2 (105 dviviečiai kambariai)

Studentų bendrabutis

9800m2* (245 dviviečiai kambariai)

Biurai (su „Circle K“ deg.) 4010m2 (2230m2 biurų naudingas plotas)

Viso:

37 350 m2

* Šiose vietose gali būti įgyvendinama ir kita programa, pavyzdžiui, iš centro perkeliami fakultetai ar kitos funkcijos.

Lent. 1. Naujos programos plotai

114 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio pastatai ir funkcijos

37.350m2 Naujos programos miestelyje

Pav. 131. Maisto furgonėliai

Miestelyje įrengiamos vietos maisto furgonėliams laikinai stovėti ir prekiauti. Taip renginių metu galima užtikrinti papildomas paslaugas, tai kartu ir papildoma proga bendruomenei naudotis viešąja erdve. Nuotrauka: openkitchen

Pav. 132. Lauko kino teatras (Cameo) Viešąsias erdves galima išnaudoti įvairioms naktinėms funkcijoms, kinas - tik viena iš jų. Nuotrauka: Samantha Dunn

Pav. 133. Koncertų erdvės

Nuotrauka: Menų fabrikas Loftas

115

4.2 ESAMŲ PASTATŲ TRANSFORMACIJA 4.2.1 Tikslai ir uždaviniai Nauji pastatai ir naujos funkcijos sudaro tik nedidelę dalį universiteto turto, o didžiausias transformacijos potencialas – esami pastatai. Dalis jų yra pasenę arba nebeatitinka šiandienos poreikių, o jų transformacija yra sudėtina ir nepigi. Kita vertus, tai gerokai protingiau žvelgiant iš tvarios plėtros perspektyvų. Analizuojant šiandienes demografines tendencijas, tampa akivaizdu, kad turime nustoti kurti naują infrastruktūra ir didžiąja dalį energijos skirti esamos infrastruktūros transformacijai. Šiandienis universiteto turtas atnaujinamas fragmentiškai, todėl sunku siekti esminio kokybinio pokyčio. Tačiau naudojant investicijas reikia siekti šių tikslų: • efektyviau išnaudoti universiteto infrastruktūrą; • sukurti skirtingus poreikius atitinkančias darbo erdves studentams ir dėstytojams; • skatinti studentus mokytis ir leisti laiką ne namie, o universitete, numatant įvairias laisvalaikio erdves ir užtikrinant reikalingą infrastruktūrą: vietas pailsėti ir pavalgyti, daiktų saugojimo, spausdinimo paslaugas, papildomų veiklų galimybes; • aktyvuoti aplink pastatą esančią viešąją erdvę, pritaikant ją aktyvesniam bendruomenės naudojimui; • užtikrinti aiškų ir logišką programos pasiskirstymą pastate; • kurti aiškų ir lengvai identifikuojamą pastato ir jo erdvių charakterį; • užtikrinti balansą tarp paprastus poreikius atitinkančių, socialių ir įkvepiančių mokymosi erdvių pastate; remiantis šiais tikslais, turi būti rengiamos kompleksinės pastatų transformacijos vizijos, kuriose būtina apžvelgti šiandienius ir ateities naudotojų poreikius. Taip pat numatyti transformacijos mastą, eiliškumą ir logišką biudžetą.

116 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Miestelio pastatai ir funkcijos

Pav. 134. Fakulteto kavinė

Minimaliomis priemonėmis įrengta valgykla senoje katilinėje TU Delft, architektūros fakultete. Nuotrauka: Kossmann Dejong

9500m2 Rekonstruojamas plotas pritaikant naujoms funkcijoms

Pav. 135. Fakulteto valgykla

Minimaliomis priemonėmis įrengta valgykla senoje katilinėje TU Delft, architektūros fakultete. Nuotrauka: Kossmann Dejong

4.2.2 Esamų pastatų transformacijos gairės • Daugiau peršviečiamų pertvarų tarp koridorių ir kabinetų siekiant: a) didesnio veiklų atvirumo, b) mažesnė bendruomenės izoliacijos, c) daugiau natūralios šviesos koridoriuose. Tai gali būti įgyvendinama tiek naikinant pertvaras, tiek įrengiant jose langus. • Naikinamos pertvaros tarp kabinetų, kuriamos atviros studijų ir darbuotojų darbo erdvės siekiant: a) geresnio aplinkos apžvelgimo ir ryšio su ja; b) tarpdisciplininio darbo ir bendravimo galimybės; c) bendruomenės poreikius atitinkančių darbo erdvių, pritaikytų skirtingam darbui. • Veiklų grupavimas pagal profilį: darbuotojų darbo zonos, laboratorijų blokai, studentų erdvės ir t. t. Tai leidžia lengviau orientuotis pastatuose, kuria aiškų konkrečios erdvės identitetą ir leidžia efektyviau naudoti pastatą. • Bazinės funkcijos (vyrų ir moterų tualetai, virtuvėlės, daiktų saugojimo spintelės, spausdintuvai ir geras internetas) turi būti kiekviename aukšte. • Elektros lizdai įrengiami prie kiekvienos, studentams skirtos darbo vietos. • Daugiau įėjimų į pastatą ir į jame esančias veiklas siekiant aktyvuoti viešą erdvę aplink. • Įrengiant baldus ar pertvaras bendrose darbo erdvėse, turi būti užtikrinta galimybė juos perkelti į kitą vietą. • Darbo erdvėse vengti stacionarios įrangos,

4.2.3 Esamų pastatų transformacijos projektai Šiandien numatytas tik vienas esminis esamos infrastruktūros projektas – universiteto biblioteka vietoj IX rūmuose esančios aktų salės, kuriai parengtas preliminarus bandomasis pasiūlymas. Taip pat parengtas visas IX rūmų transformacijos projektas, kurio gairės ir įžvalgos gali būti taikomos universaliai ir kitiems miestelio pastatams. Pastatai turi būti transformuojami laikantis eiliškumo ir prioritetų numatytų veiksmų plane.

117

SUSISIEKIMAS MIESTELYJE

5.1 TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Pažangus požiūris į energijos taupymą, atliekų rūšiavimą, ekologinę kultūrą, išteklių naudojimą ir aplinkos kokybės gerinimą – tai tik dalis KTU kaip Žaliojo universiteto veiklos prioritetų. Ne mažiau svarbi ambicija – sveikesnės aplinkos bendruomenei kūrimas. Universiteto miestelis gali tapti pavyzdžiu, kaip neatsisakant visuomenei įprasto komforto tvarūs kompleksiniai sprendimai gali labai pagerinti darbo ir gyvenimo kokybę. Vienas iš svarbiausių žingsnių kuriant sveikesnę žmonėms aplinką – sąmoningas prioriteto pėstiesiems teritorijoje skyrimas. Tam reikalingas nuoseklus ir kompleksiškas požiūris į visos teritorijos planavimą ir organizavimą. Visų pirma svarbu užtikrinti gerą vietos pasiekiamumą viešuoju transportu. Ne mažiau svarbu kurti vientisą, gerai į aplinkines teritorijas integruotą pėstiesiems ir dviratininkams skirtą infrastruktūrą, kuri būtų ne tik saugi, bet ir patraukli naudotis. Galiausiai būtina keisti požiūrį į automobilių padėtį miestelyje: viešoji erdvė turi būti skirta pėstiesiems, o ne automobilių stovėjimo aikštelėms. Miestelis, būdamas beveik miesto geografiniame centre ir dirbdamas kartu su miestu, turi visas galimybes pakeisti savo bendruomenės įpročius renkantis, kaip keliauti: iš automobilio į autobusą, troleibusą, dviratį, ėjimą pėsčiomis ar galiausiai automobilio dalijimąsi. Tad vizijos prioritetas – palaipsniui mažinti automobilių miestelyje. Perorganizuojant automobilių eismą miestelyje, Studentų gatvę numatoma pritaikyti autobusams ir dviračiams, tačiau riboti automobilių tranzitinį eismą.

5.2 EISMAS MIESTELYJE Uždarius automobilių eismą Studentų gatvės dalyje, sukuriama nauja jungtis tarp B. Sruogos ir Gričiupio gatvių, jungianti vietas, kur stovi daugiausia automobilių. Likusioje miestelio dalyje automobilių eismas vyksta įprastais maršrutais –– Baranausko g., Rytų g., Slėnio g. ir K. Baršausko pr. „Mlab“ pastatas ir nauji bendrabučiai pasiekiami iš Gričiupio gatvės, pastatų kompleksas su centriniais rūmais pasiekiamas iš Slėnio gatvės. Sporto centras ir kultūros centras transportu pasiekiamas iš B. Sruogos gatvės. 118 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Susisiekimas miestelyje

Pav. 136. Aikštelės

Automobilių aikštelės apželdinamos, parenkama pralaidi vandeniui danga. Nuotraukoje - Danijos technologijos universiteto (DTU) miestelio automobilių stovėjimo aikštelė. Dalis miestelio aikštelių skirta tik universiteto darbuotojams studentai skatinami į miestelį atvykti kitais būdais. Nuotrauka: James D. Teresco

5.3 AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMAS Įgyvendinus visą plėtros planą, miestelyje atsirastų 1884 automobilių statymo vietos (be kitoje K. Baršausko g. pusėje esančių sklypų) – tai 734 vietomis daugiau nei dabar. Automobilių statymo vietos numatytos studentų miestelio prieigose ir prie fakultetų (137 pav.). Pertvarkant viešąsias erdves, kartu numatoma pertvarkyti ir visas esamas automobilių aikšteles taip, kad jos būtų patogios ir saugios naudoti, estetiškai patrauklios, tvarkingos ir apželdintos. Naujai statomiems pastatams reikalingos automobilių vietos išdėstomos tų pastatų sklypuose numatomose antžeminėse aikštelėse ir (ar) požeminiuose garažuose. * Pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ automobilių vietų skaičius nustatomas: •

mokslo paskirties pastatams numatoma 1 vieta 10-čiai studentų;

•

administracinės paskirties pastatams numatoma 1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto;

•

bendrojo lavinimo mokyklai (KTUG) numatoma 1 vieta 30-čiai mokinių;

•

sporto klubui (KTU Sporto centrui) numatoma 1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto;

•

bendrabučiams numatoma 1 vieta 2-iems kambariams (kadangi ši kategorija neišskirta atskirai, taikomas gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatams taikomų reikalavimų vidurkis);

•

kultūros centrui numatoma 1 vieta 10 m2 salės ploto;

•

savivaldybės taryba miesteliui gali nustatyti papildomą 0,75 automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientą.

Vizijoje esamas automobilių statymo vietas prie esamų pastatų numatoma perorganizuoti taip, kad jos atitiktų šiuolaikiškus kokybės standartus. Tačiau sukurti naujų aikštelių automobiliams prie jau esamų pastatų be neigiamų pasekmių viešųjų erdvių kokybei neįmanoma. Panaudoti viešąją erdvą naujoms automobilių aikštelėms strategiškai nenuoseklu ir netikslinga, ypač turint omenyje, kad miestelis siekia įgyvendinti Žaliojo universiteto prioritetus. Nuosekliai siekiant transformuoti universiteto miestelį į miesto zoną, kurioje prioritetas skiriamas pėstiesiems, svarbu riboti ir palaipsniui

119

5.4.3 Automobilių stovėjimo vietų poreikis Adresas

Pavadinimas

Studentų skaičius 2015m*

Plotas, m2 pagal kurį skaičiuojamas vietų skaičius arba kambarių sk. Automobilių vietų poreikis

Vizijoje numatytas automobilių vietų skaičius

Radvilėnų pl. 19, 50254 Kaunas

Cheminės technologijos fakultetas

1098

110

215

Maisto institutas

716

Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Statybos ir architektūros 811 fakultetas

Studentų g. 48, 48A, 51367 Kaunas

Elektros ir elektronikos fakultetas

1329

133

Studentų g. 50, 51368 Kaunas

Informatikos fakultetas

1645

165

Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas

485

Metrologijos institutas

476

150

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas

1506

151

Mechatronikos institutas

400

Studentų 65, Kaunas

Kauno technologijos universiteto gimnazija

336

Studentų g. 67, 51424 Kaunas

2 bendrabutis

64 kamb.

Studentų g. 69, 51424 Kaunas

3 bendrabutis

106 kamb.

Studentų g. 71, 51424 Kaunas

4 bendrabutis

108 kamb.

K. Baršausko g. 59, 51423 Kaunas

Mokslo, studijų ir verslo centras („Santakos“ slėnis)

162

1051

1192

Studentų g. 56, 51424 Kaunas

Viso esamos programos:

207

194

236

Nauja programa Sporto centras

1200m2

Kultūros centras

500m2 salė

Studentų g. 63A, 51424 Kaunas

„Mlab“

2300m2

133

Studentų g. 54, 51424 Kaunas

KTU administracinis pastatas

2500m2

100

280

Mokslo ir verslo centras

3600m2

144

Nauji bendrabučiai

350 kamb.

175

189

1652

1884

Viso su nauja programa:

Lent. 2. Siūlomas automobilių vietų skaičius

120 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Susisiekimas miestelyje

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

upi

či Gri

ų pl

vilėn

Slėnio g.

sko

au arš

K.B

Pav. 137. Pasiekiamumas automobiliu ir jų statymas Schema: autorių

Pagrindinės gatvės Aptarnaujantys/riboto patekimo keliukai Siūloma autobusų linija Automobilių stovėjimo a. Požeminė a. a. Esama autobusų stotelė Nauja autobusų stotelė

jos g.

Viešojo transporto trasa

Breslau

Rad

os g

uog

B.Sr

ųg

ūz

nc Pra

„Kiss&Ride“ greito sustojimo vieta

100

Stovėjimo vietų skaičius

100*

Stovėjimo vietos įgyvendinamos su nauja programa

121

mažinti kelionių į universitetą automobiliais skaičių. Vienas iš veiksmingiausių būdų tai pasiekti – palaipsniui mažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių kartu gerinant viešojo transporto tinklą. Šiuo metu galiojantis statybos techninis reglamentas nustato minimalų privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų prie naujų pastatų skaičių. Pagal tą patį reglamentą miesto administracija turi teisę nustatyti ir mažesnius automobilių statymo reikalavimus atskirose miesto zonose, universiteto miestelio atveju rodikliai galėtų būti sumažinti ketvirtadaliu.

Išsaugomi esami sveiki ir sodinami nauji mežiai

5.3.1 „Kiss&Ride“ Prie KTU gimnazijos įrengiama trumpojo sustojimo „Kiss&Ride“ automobilių aikštelė, kurioje bus galima saugiai, nesudarant spūsčių Gričiupio gatvėje, sustoti prie mokyklos. Joje taip pat numatoma vieta, pritaikyta turistiniam autobusui sustoti – tai šiuo metu trūkstama funkcija tiek gimnazistams, tiek studentams.

5.4 STUDENTŲ GATVĖ 5.4.1 Studentų g. prieigos

Pav. 138. Įvažiavimas į miestelį: Studentų, B.Sruogos ir Rytų gatvių sankirta (dešinėje) Žiedinė sankryža nukreipia automobilių eismą aplink miestelį, tuo tarpu Studentų gatvė skirta tik viešajam transportui. Schema: autorių

Į miestelį atvykstant iš šiaurės Studentų g., B. Sruogos arba Rytų gatve pasitinka mažas transporto žiedas, kuris paskirsto transportą po miestelį. Studentų g. važiuoti gali tik visuomeninis ir aptarnaujantysis transportas. Atvykstant K. Baršausko gatve sankryžoje sukti į kairę leidžiama tik visuomeniniam transportui, o automobiliai nukreipiami į Slėnio gatvę.

5.4.2 Nauda miesteliui apribojus eismą Studentų gatve Sumažės tranzitinis eismas: panaikinus automobilių eismo arteriją miestelio centre, tranzitinis Studentų gatvės eismas vyks kitais miesto maršrutais, o miestelyje liks tik į čia vykstantis transportas. Mažiau fragmentuojamas miestelis: miestelio centrinė ašis tampa kokybiška viešąja erdve, kurioje prioritetas teikiamas pėstiesiems. Patrauklesnis viešasis transportas: įrengus viešojo transporto stotelę miestelio viduryje kelionė autobusu iki senamiesčio sutrumpėja trečdaliu – iki 15 min, kelionė į kitas miesto vietas – bent 10 min. Viešasis transportas tampa konkurencingas automobilių atžvilgiu bent dalyje kelionių.

Planuose esančio dviračių tako trasa

Pav. 139. Įvažiavimas į miestelį: Studentų ir K.Baršausko gatvių sankirta (kairėje)

Šviesoforas pagal pareikalavimą užtikrina minimalų autobusų laukimo laiką prie sankryžos. Autobusams, laukiantiems prie kairio posūkio K.Baršausko gatvėje, sukuriama atskira laukimo juosta Tokia sankryža beveik neįtakoja K.Baršausko gatvės esamo pralaidumo. Taip pat išlaikoma minimalūs atstumai tarp sankryžų šios kategorijos gatvėse. Atskirianti Schema: autorių gyvatvorė Dviračių juosta Dviračiams draugiška gatvė

122 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Susisiekimas miestelyje

“Mini” žiedinė sankryža

Sankryžos apšvietimas Išvažiavimas tik autobusams ir spec. tarnyboms

Formalizuojamos automobilių stovėjimo vietos

Dviračių laukimo prie sankryžos vieta D(2-1) Kategorijos gatvė (tik pėstiesiems ir visuomeniniam trasportui)

Formalizuojamas takelis išminto vietoje

Išsaugomi visi esami sveiki želdynai

Laisvalaikio erdvė Studentų miestelio “akcentas” Tankūs želdynai

Betoninė plokštė SAF miškas

Suoliukas

Dviračių Skiriamieji takas želdynai

Vandeniui laidus grindinys Apšvietimas

Šaligatvis

Tvarkoma teritorija po medžiais

123

Esama:

Siūloma:

5.5 GATVIŲ PROFILIAI 5.5.1 Studentų gatvės profilis Įvertinus visas studentų miestelio transporto infrastruktūros analizės išvadas, vizijoje numatomas automobilių eismo perorganizavimas miestelyje: uždaroma Studentų gatvė atkarpoje nuo Rytų g. iki Gričiupio g. ir ji pertvarkoma į pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui pritaikytą ašį. Esamas šaligatvis prie fakultetų apšviečiamas, prie jo įrengiami suoliukai, gatvės danga pakeičiama į kietosios dangos juostas autobusams su minkštos dangos tarpais, naują dviračių taką ir autobusų juostą skiria žemų krūmų juosta. Žalios zonos tarp plataus kairėje pusėje einančio šaligatvio ir dviračių tako apželdinimas skiriasi priklausomai nuo gatvės atkarpos: prie šlaitų ši juosta apsodinama aukštaūgiais medžiais, priešais fakultetus parenkami žemaūgiai medžiai, krūmų ir kitų augalų kompozicijos. Prie fakultetų, svarbių pėsčiųjų judėjimo ašių sankirtų ir Studentų gatvės sankirtų su kitomis gatvėmis įrengiami šaligatviai ir aikštės, saugiai kertančios dviračių ir autobusų juostas. 124 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Susisiekimas miestelyje

Schemos: autorių

Esama:

Siūloma:

5.5.2 Apvažiavimo gatvės profilis Už Statybos ir Elektronikos rūmų esamas kelias rekonstruojamas į dviejų juostų gatvę. Jos profilį sudaro 4 m pločio asfalto dalis su 1 m pločio sukietintos skaldos juostomis iš abiejų pusių. Gatvėje automobiliai gali lengvai prasilenkti, tačiau toks profilis verčia vairuotojus važiuoti lėčiau ir neleidžia išvystyti didelio greičio. Dviratininkai gali važiuoti tiek šia gatve, tiek šlaito pusėje esančiu takeliu. Dviratininkams ir pėstiesiems čia teikiama pirmenybė.

Schemos: autorių

125

Esama:

Siūloma:

5.5.3 B.Sruogos gatvės profilis B. Sruogos gatvės profilis keičiasi nedaug: asfalto danga praplatinama nuo 6,2 iki 7,5 m, iš jų 2 m – lygiagrečios automobilių aikštelės juosta. Greta stovėjimo vietų įrengiamas šaligatvis. Kadangi gatvėje didžiausias leidžiamas automobilių greitis – 30 km/h, dviračiai gali važiuoti važiuojamąja kelio dalimi. Gyvenamųjų namų pusėje prie asfalto įrengiamas platesnis bortas, skirtas įėjimams į kiemus pasiekti.

Schemos: autorių

126 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Susisiekimas miestelyje

Esama:

Siūloma:

5.5.4 Slėnio gatvės profilis Slėnio gatvės asfalto danga praplatinama nuo 7,9 iki 9,2 m, iš jų 2 metrai – lygiagrečios automobilių aikštelės juosta. Greta įrengiama 0,6 m pločio keleiviams įlipti–išlipti skirta šaligatvio juosta, už jos – 2 m dviračių takas. Toliausiai nuo važiuojamosios dalies įrengiamas pėsčiųjų takas.

Schemos: autorių

127

5.6 PĖSČIŲJŲ MIESTELIS Pertvarkyta Studentų gatvė ir takas, vedantis nuo Radvilėnų plento iki Gričiupio parko, – pagrindinės judėjimo miestelyje ašys. Jose įrengiamas takų apšvietimas, suoliukai. Visos infrastruktūros sankirtos įrengiamos be aukščių perkirtimo, kad būtų užtikrintas patogus neįgaliųjų judėjimas. Miestelyje numatomi rekreaciniai takai, einantys vakariniu šlaitu nuo Ąžuolyno link Gričiupio parko ir Panemunės šilo.

5.7 DVIRAČIŲ INFRASTRUKTŪRA Miestelyje įrengiami atskirti nuo pėsčiųjų dviračių takai, siekiant užtikrinti patogų tranzitinį dviratininkų judėjimą. Šie takai eina pagrindinėse judėjimo ašyse miestelyje, kitose miestelio dalyse dviratininkai, norėdami privažiuoti prie pat pastatų, dalijasi šaligatviais su pėsčiaisiais. Prie kiekvieno fakulteto ir bendrabučių jau dabar įrengti dviračių stovai, jie ten, kur reikia, didinami. Papildomai įrengiamos uždaros dviračių saugyklos. Uždaros saugyklos taip pat įrengiamos naujų pastatų viduje: bendrabučiuose, mokslo ir verslo centre ir KTU administraciniame pastate. Prie naujo sustojimo Studentų g. greta Elektros ir elektronikos fakulteto ir A. Baranausko g. sustojimo įrengiamos dvi didelės saugyklos, skirtos palikti dviračius tiems, kurie keliauja autobusu.

128 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Susisiekimas miestelyje

Pav. 140. Takai

Pagrindinėse ašyse atskiriami pėsčiųjų ir dviračių takai, taip užtikrinamas saugus ir efektyvus dviračių judėjimas miestelyje. Nuotrauka: Carolyn Szczepanski

Stu

ntų

tų

Ba ra na u

sk o

upi

či Gri

ų pl

Slėnio g.

sko

au arš

K.B

Pav. 141. Pasiekiamumas pėsčiomis, dviračiu ir viešuojo transporto stotelės Schema: autorių

Atskirti dviračių takai Pagrindiniai pėsčiųjų takai

jos g.

200m, 2min

Breslau

vilėn

Rad

os g

uog

B.Sr

ųg

ūz

nc Pra

Rekreaciniai takai Autobusų stotelė Dviračių stovai Uždaros dviračių saugyklos

129

Pav. 142. KTU projektų tipai ir jų ribos

VI skyrius 1.

VEIKSMŲ PLANAS

1.1 VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Veiksmų plano tikslas – aiški ir paprasta sistema, leidžianti įgyvendinti universiteto miestelio viziją etapais. Veiksmų plano uždaviniai: identifikuoti miestelio teritorijoje numatytus projektus, jų ribas ir apimtį, nustatyti projektų eiliškumą, etapiškumą ir reikalingus atlikti veiksmus, siekiant įgyvendinti projektus. Universiteto miestelio teritorijoje numatoma įgyvendinti 50 projektų. Projektai suskirstyti į tris pagrindines grupes pagal tai, kaip greitai ir lengvai galima juos įgyvendinti: •

Pirmoji grupė: projektai, įgyvendinami universiteto iniciatyva, universiteto sklypuose. Šie projektai turi mažiausiai tiesioginių kliūčių, todėl gali būti įgyvendinami bet kuriuo metu.

•

Antroji grupė: projektai, vykdomi ne universiteto sklypuose ir (arba) kurių rengimo, derinimo ir įgyvendinimo procesas sudėtingesnis. Šių projektų sėkmė iš dalies priklauso nuo ne nuo universiteto priklausančių veiksnių – bendradarbiavimo su savivaldybe efektyvumo ar išorinių partnerių iniciatyvumo.

•

Trečioji grupė: projektai, kurie galimi tik įgyvendinus kai kuriuos kitus projektus.

Šis sąrašas, kaip ir vizijos planas, nėra baigtinis. Jis atspindi universiteto ir jo bendruomenės vizijos rengimo metu išreikštus norus ir siekius. Ateityje veiksmų planas gali būti keičiamas ir pritaikomas pagal kylančius naujus poreikius ir iššūkius. NB. Projektų numeracija yra atsitiktinė ir neatspindi projekto prioriteto ir įgyvendinimo eiliškumo. Projektų prioritetizavimas apžvelgiamas skyriuje „Prioritetai“.

130 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

1. Automobilių aikštelė prie A.Baranausko g. 2. Cheminės technologijos fakulteto C korpuso rekonstrukcija 3. CTF C korpuso viešoji erdvė 4. Tyrimų laboratorijos kompleksas ir viešoji erdvė 5. Studentų namai - kavinė 6. Automobilių aikštelė ir tribūnos prie stadiono 7. Stadiono rekonstrukcija 8. Sporto aikštelės 9. Dviračių takas 10. Bibliotekos rekonstrukcija 11. Statybos rūmų automobilių aikštelės rekonstrukcija 12. Statybos rūmų ir vidinio kiemelio rekonstrukcija 13. Statybos rūmų viešoji erdvė 14. KTU E. mokymosi technologijų centras ir viešoji erdvė 15. Studentų g. 48A ir 50 jungties apželdinimas 16. Elektronikos rūmų viešoji erdvė 17. Elektronikos rūmų rekonstrukcija 18. Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Studentų g. rekonstrukcija 19. Dviračių saugykla prie stotelės 20. Miestelio aptarnaujanti gatvelė 21. "Mlab" pastatas 22. KTU gimnazijos viešoji erdvė 23. "Kiss&Ride" sustojimas 24. Studentų bendrabučių viešoji erdvė 25. KTU administracinis pastatas - leidyklos rekonstrukcija 26. Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto rekonstrukcija 27. MIDF viešoji erdvė 28. Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto automobilių aikštelės rekonstrukcija 29. „Santakos“ slėnio pastato ir viešosios erdvės atnaujinimas 30. A.Baranausko g. ir Radvilėnų pl. atkarpų sutvarkymas 31. B.Sruogos g. rekonstrukcija 32. Rekreacinis takas su poilsio zonomis prie sporto aikštyno 33. Gričiupio parkas 34. Gričiupio g. atkarpos rekonstrukcija 35. Rekreacinis vakarinio šlaito takas su poilsio zonomis 36. Poilsio zona prie KTU administracinio pastato 37. Bendrabučių automobilių aikštelės rekonstrukcija 38. Naujas bendrabutis Nr. 2 39. Skulptūrų parkas 40. Biurų pastatas su „Circle K" degaline 41. Slėnio g. rekonstrukcija 42. Kultūros centras 43. Sporto centras su sporto aikštelėmis 44. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro kiemelis 45. Žalioji jungtis tarp Ąžuolyno ir Gričiupio parko 46. Elektronikos rūmų vidinės automobilių aikštelės rekonstrukcija 47. Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Gričiupio g. rekonstrukcija 48. Mokslo ir verslo centras 49. Naujas bendrabutis Nr. 1 50. Studentų g. rekonstrukcija Schema: autorių

1 grupė. Projektai, įgyvendinami universiteto iniciatyva, universiteto sklypuose 2 grupė. Projektai, daromi ne universiteto sklypuose ir/ arba kurių rengimo, derinimo ir įgyvendinimo procesas sudėtingesnis 3 grupė. Projektai, kurie galimi tik įgyvendinus kai kuriuos kitus projektus

131

PROJEKTAI IR DARBAI

1.2 PIRMOJI GRUPĖ Tai yra projektai, kurie yra įgyvendinami universiteto iniciatyva, universiteto sklypuose, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių.

1.2.1 Automobilių aikštelė prie A.Baranausko g. • Esama automobilių aikštelė tarp Cheminės technologijos fakulteto ir A. Baranausko g. išplečiama. Arčiausiai pastato įėjimo esančios dvi vietos rezervuojamos „Kiss&Ride“ trumpojo sustojimo vietoms. Šios vietos skirtos sustoti taksi, laukti keleivių ar juos įlaipinti ar išlaipinti.

Pav. 143. Projektas Nr. 1. Automobilių aikštelė prie A.Baranausko g.

• Įrengiama elektromobilių krovimo stotelė. • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Esami medžiai prie fakulteto išsaugomi, automobilių tarpueiliai apželdinami žemaūgiais medžiais. • Pievoje tarp aikštelės ir fakulteto įrengiami suoliukai ir apšvietimas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 7793 m2 • Kietos dangos plotas: esama, rekonstruojama – 4026 m2; nauja ~2000 m2* • Automobilių vietų skaičius – 232 (padidėja 82 vietomis)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui įtakos neturi.

1.2.2 Cheminės technologijos fakulteto C korpuso rekonstrukcija • Cheminės technologijos fakulteto C korpuso rekonstrukcija vykdoma vadovaujantis Statybos rūmų projekte aprašytais principais (projektas Nr. 12) pagal atskirus projektinius pasiūlymus.

Pav. 144. Projektas Nr. 2. Cheminės technologijos fakulteto C korpuso rekonstrukcija

• Sporto salės patalpos rekonstruojamos pritaikant naujai funkcijai.

Rodikliai

• Pastato plotas – 9843 m2 • Užstatymo plotas nesikeičia

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui įtakos neturi.

1.2.3 CTF C korpuso viešoji erdvė • Naikinamos automobilių stovėjimo vietos pietinėje C korpuso dalyje, vietoje jų kuriama viešoji erdvė prie buvusio sporto salės įėjimo ir * Čia ir toliau: kietos dangos plotas nurodomas įskaitant esamą/ rekonstruojamą ir/ arba naują dangą, jei nedetalizuota kitaip

132 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Visų čia ir toliau esančių projektų schemos: autorių, jei nenurodyta kitaip

Pav. 145. Projektas Nr. 3. CTF C korpuso viešoji erdvė

eksperimentinis sodas arba fakulteto bendruomenės naudojama pieva. • Įrengiamos naujos dviračių stovėjimo vietos ir suoliukai prie C korpuso ir sporto salės įėjimų. Pievos krašte, prie sporto salės aikštės, įrengiami lauko žaidimai. • Įrengiamas viešosios erdvės apšvietimas. Teritorijoje atskiri dviračių takai nerengiami, teritorijos viduje dviratininkai ir pėstieji dalijasi takais. • Didžioji dalis medžių teritorijoje išsaugomi, želdynai papildomi naujais.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 6105 m2 • Kietos dangos plotas – 3163 m2 • Naikinamos automobilių vietos – 70 (įskaitant pagal projektus Nr. 4, 5, 42 ir 43 esančias automobilių vietas) • Dviračių laikymo vietos – 20 + 40

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui įtakos neturi.

1.2.4 Tyrimų laboratorijos kompleksas ir viešoji erdvė Pav. 146. Projektas Nr. 4. Tyrimų laboratorijos kompleksas ir viešoji erdvė

• Viešoji erdvė priešais buvusią Tyrimų laboratoriją tvarkoma pritaikant ją rekreacijai: įrengiami suoliukai, lauko baldai, čia eksponuojamos laikinos meno instaliacijos. Kuriama formalios estetikos viešoji erdvė, prie takų įrengiamas apšvietimas. Pastato šone prie įėjimo įrengiami dviračių stovai. • Naikinamos automobilių statymo vietos už Cheminės technologijos fakulteto (CTF) A korpuso. • CTF A korpusas renovuojamas, tvarkomi jo aplinkos želdiniai. • Netoli A. Baranausko g. stotelės už Maisto instituto pastato įrengiama uždara dviračių saugykla, skirta ilgalaikiam dviračių saugojimui tiems, kurie naudojasi viešuoju transportu. Teritorijoje nerengiami atskiri dviračių takai, teritorijos viduje dviratininkai ir pėstieji dalijasi takais. • Didžioji dalis medžių teritorijoje išsaugomi, želdynai papildomi naujais želdiniais. • Šiaurinėje dalyje esančioje pievoje sutvarkomas drenažas (čia esančioje žemesnėje vietoje užsistovi vanduo).

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 14418 m2 (įskaitant korp. A ir B plotus) • A korpuso plotas –3700 m2; B korpuso plotas – 988 m2 • Kietosios dangos plotas – 2387 m2 • Dviračių laikymo vietos – 20 + 80 saugykloje • Dviračių saugyklos plotas – 145 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui įtakos neturi. Pav. 147. Projektas Nr. 5 Studentų namai - kavinė

1.2.5 Studentų namai - kavinė • Buvęs Tyrimų laboratorijos dirbtuvių pastatas (D korpusas) rekonstruojamas ir pritaikomas studentų namams-kavinei. Jame įsikuria studentų organizacijos, čia vyksta renginiai, dirbtuvės, laikina kavinė. • Aikštelė priešais pastatą pritaikoma lauko kavinės veiklai, įrengiamas apšvietimas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 505 m2 (įskaitant korp. D plotą) • Pastato plotas – 296 m2 • Aikštelės plotas – 295 m2 • Dviračių laikymo vietos – 10

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui įtakos neturi.

133

s g.

ogo

A. Ba r

an au sk

ru B.S

2 6 7

3 30

42 5

9 43

nų p

vilė

Rad

1.2.6 Automobilių aikštelė ir tribūnos prie stadiono • Įrengiama nauja 90-ies vietų automobilių saugojimo aikštelė, po automobiliais parenkama vandeniui laidi danga, pavyzdžiui, betoninis žolės korys. • Įrengiama elektromobilių krovimo stotelė. • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Tribūnos atnaujinamos ir išplečiamos, dalis automobilių statomi po išsikišusia tribūnų konsole. • Nugriaunamo buvusio ūkinio pastato kontūrai įamžinami ir atkartojami grindinyje. • Išsaugomos esamos medžių grupės.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 5436 m2 • Kietos dangos plotas – 3781 m2 • Automobilių vietų skaičius – 90

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Parengtas DP tik iš dalies atitinka sprendinius.

134 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 148. Vizijos planas su projektų vietomis (viršuje) Schema: autorių

Pav. 149. Projektas Nr. 6. Automobilių aikštelė ir tribūnos prie stadiono

Pav. 150. Projektas Nr. 7. Stadiono rekonstrukcija

1.2.7 Stadiono rekonstrukcija • Atnaujinama stadiono danga, įrengiamas apšvietimas. • Išsaugomos esamos medžių grupės, jos papildomos naujais medžiais formuojant ištisines medžių linijas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 15 954 m2 • Stadiono plotas – 12 960 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui įtakos neturi.

1.2.8 Sporto aikštelės Pav. 151. Projektas Nr. 8. Sporto aikštelės

• Įrengiama papildoma sporto aikštelė su tvorele, atnaujinamos nusidėvėjusios aikštelių dangos, įrengiamas apšvietimas, takelis iki naujos aikštelės.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 6975 m2 • Esamų aikštelių plotas – 2309 m2 • Naujos aikštelės plotas – 657 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Parengtas DP tik iš dalies atitinka sprendinius.

1.2.9 Dviračių takas Pav. 152. Projektas Nr. 9. Dviračių takas

• Greta esamo pėsčiųjų tako įrengiamas atskirtas asfalto dangos dviračių takas. • Palei taką įrengiamas apšvietimas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 6975 m2 • Tako plotis – 2,5 m, ilgis – 389 m

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, sprendiniai atitinka.

1.2.10 Bibliotekos rekonstrukcija

Pav. 153. Projektas Nr. 10. Bibliotekos rekonstrukcija

• Statybos rūmų rytinio korpuso šiaurinė dviejų aukštų dalis transformuojama į miestelio biblioteką: aktų salė, antro aukšto holas ir pagalbinės patalpos šioje pastato dalyje sujungiamos su pirmame aukšte esančia biblioteka. Joje papildomai įrengiamos studentų darbo vietos, pasitarimų erdvės, paskaitų kambariai, multimedijos kambarys, virtuvėlė, tylaus darbo zonos, „self-service“ spausdintuvai. • Transformuojamas Statybos rūmų holas, jame numatomos papildomos funkcijos: knygynas su kavine, BIM laboratorija, spausdinimo paslaugos, pastato informacijos taškas, poilsio erdvė. • Įrengiamas atskiras įėjimas šiaurinėje pastato dalyje, prie jo formuojama nauja aikštė, kuri kartu veikia kaip įėjimo į miestelį taškas. • Įrengiamas naujas išėjimas iš pastato prie lifto ir per bibliotekos 1 aukštą, vidiniame kiemelyje kuriama nedidelė iškylos erdvė.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 1968 m2 • Kietos dangos plotas – 827 m2 • Rekonstruojamos pastato dalies plotas – 2186 m2 • Naujo įėjimo tambūro užstatymo plotas – 60 m2 • Naujos studentų darbo vietos – 440 • Dviračių laikymo vietos – 30

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, sprendiniai atitinka.

135

1.2.11 Statybos rūmų automobilių aikštelės rekonstrukcija • Praplečiama automobilių aikštelė, važiuojamojoje dalyje tiesiama kieta danga (asfaltas ar plytų grindinys), automobilių stovėjimo vietose dedama vandeniui pralaidi, bet patvari danga, pavyzdžiui, betoninis korys. Siekiant sumažinti kietos dangos plotą, važiuojamoji dalis siaurinama tarp jos ir automobilių statymo vietų įrengiant tarpinę dangą, pavyzdžiui, suplūktą skaldą.

Pav. 154. Projektas Nr. 11. Statybos rūmų automobilių aikštelės rekonstrukcija

• Prie bibliotekos aikštės įrengiamos dvi trumpojo sustojimo vietos, skirtos sustoti taksi ar laipinti keleivius („Kiss&Ride“ vieta). • Įrengiama elektromobilių krovimo stotelė. • Numatomi įvažiavimai į aikštelę tiek iš B. Sruogos gatvės, tiek iš naujo miestelio apvažiavimo (projektas Nr. 20). • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Aikštelėje išsaugomi sveiki medžiai, aikštelės kraštuose sodinami nauji medžiai, aikštelė nuo bibliotekos iškylos kiemo atskiriama krūmų ir kitų želdinių juosta.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 3611 m2 • Kietos dangos plotas – 933 m2 • Minkštos dangos prie automobilių statymo vietų (skaldos, žvyro ir pan) plotas – 402 m2 • Betoninio korio po automobilių vietomis plotas – 1225 m2 • Automobilių vietų skaičius – 98 (padidėja 28 vietomis)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, sprendinius atitinka tik iš dalies.

1.2.12 Statybos rūmų ir vidinio kiemelio rekonstrukcija Rekonstruojamos vidinės Statybos rūmų erdvės, vadovaujantis 5 pagrindiniais principais: • atvirumas: tamsūs koridoriai „atveriami“, naikinant pertvaras tarp jų ir patalpų arba keičiant gipso pertvaras stiklinėmis; • aiškumas: kuriamas aiškus pastato planas grupuojant panašias veiklas (kuriami dėstytojų biurų, studentų darbo erdvių ir auditorijų ir laboratorijų atskiri korpusai); • efektyvumas: siekiama panaudoti pastato plotą efektyviau: mažinamas neefektyvių (per didelių) auditorijų plotas, holai ir atsilaisvinusios ar tuščios, menkai išnaudojamos patalpos paverčiamos studijų ir laisvai prieinamomis studentų darbo erdvėmis; • bazinė infrastruktūra: užtikrinama, kad moterų, vyrų ir neįgaliųjų tualetas būtų kiekviename aukšte, elektros lizdai – darbo vietose, studentams ir darbuotojams būtų įrengtos virtuvėlės ir poilsio erdvės, pastato peraukštėjimuose įrengiami patogūs pandusai; • ryšys su aplinka: stiprinamas pastato ryšys su aplinka (įrengiami nauji įėjimai, viešoji erdvė aplink pastatą naudojama pastato naudotojų, joje kuriamos naujos funkcijos). • Sporto centras keliamas į naują sporto centro pastatą, jo buvusios patalpos ir salė pritaikoma kitai programai, pavyzdžiui, perkeltam ASI institutui ar mokymosi erdvėms. • Studentams skirtos studijos ir darbo erdvės padidėja nuo 190 m2 iki 2570 m2. • Kiemelyje prie Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro paliekama 16 vietų automobilių ir gaminių pakrovimo aikštelė, likusioje kiemo dalyje rengiama poilsio erdvė ir studentų dirbtuvių po atviru dangumi vieta (čia gali būti statomi namų fragmentų M1:1 modeliai, bandomos statybos technikos, medžiagos, gaminiai, kuriami didelių matmenų prototipai), įrengiama uždara dviračių saugykla.

136 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 155. Projektas Nr. 12. Statybos rūmų ir vidinio kiemelio rekonstrukcija

tų

s g.

ogo

ru B.S

10 11

13 50

45 44 20

14 15 16

Pav. 156. Vizijos planas su projektų vietomis (viršuje) Schema: autorių

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 7963 m2 • Kiemelio plotas – 3245 m2 • Rekonstruojamos pastato dalies plotas – 12 638 m2 • Naujos studentų darbo vietos – 1072 (iš jų – 296-EEF, 544-SAF ir 232 sporto centro korpuse) • Automobilių vietų skaičius – 16 (sumažėja 44 vietomis) • Dviračių laikymo vietos – 30 + 20 saugykloje

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

1.2.13 Statybos rūmų viešoji erdvė Pav. 157. Projektas Nr. 13. Statybos rūmų viešoji erdvė

• Prie naujo įėjimo į valgyklą (projektas Nr. 11) įrengiama terasa ir iškylų vieta, prie pagrindinio įėjimo atnaujinami suoliukai. • Prie bibliotekos korpuso kuriamas žemaūgių medžių, krūmų sodas. • Pagal poreikį atnaujinama danga.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 2353 m2 • Kietos dangos plotas – 847 m2 • Dviračių laikymo vietos – 20

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

137

1.2.14 KTU E.mokymosi technologijų centras ir viešoji erdvė • Pagal atskirus projektinius pasiūlymus atnaujinamos KTU E. mokymosi technologijų centro patalpos vadovaujantis Statybos rūmų projekte aprašytais principais (projektas Nr. 12).

Pav. 158. Projektas Nr. 14. KTU E. mokymosi technologijų centras ir viešoji erdvė

• Prie įėjimo atnaujinami želdynai. • Įrengiami dviračių stovai, papildomi suoliukai, šiukšliadėžės.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 3080 m2 • Kietos dangos plotas – 200 m2 • Rekonstruojamo pastato plotas – 6734 m2 • Dviračių laikymo vietos – 10

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

1.2.15 Studentų g. 48A ir 50 jungties apželdinimas • Įėjime tarp Studentų g. 48A ir 50 kuriamas vėsesnis mikroklimatas: esami takų pakraščiai apželdinami krūmais, tarp jų sodinami žemaūgiai medžiai, kuriantys pavėsį prie tako. Pievoje link Studentų g. kuriamos želdinių grupės, prie greta jų esančio takelio įrengiami suoliukai.

Pav. 159. Projektas Nr. 15. Studentų g. 48A ir 50 jungties apželdinimas

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 1512 m2 • Kietos dangos plotas – 280 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

1.2.16 Elektronikos rūmų viešoji erdvė • Tarp Studentų g. 48A ir 50 esančioje pievoje įrengiamas žemaūgių medžių sodas-parkas, palei Studentų g. apželdinamas takas. Aikštėje prie įėjimo įrengiamos želdinių kompozicijos, kuriančios aikštėje skirtingo naudojimo zonas.

Pav. 160. Projektas Nr. 16. Elektronikos rūmų viešoji erdvė

• Sode įrengiamos supynės, prie takų ir aikštėje prie įėjimo – suoliukai, pievoje esantys suoliukai integruojami į vientisą erdvinę struktūrą. • Prie įėjimo į Elektronikos rūmus įrengiami dviračių stovai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 3531 m2 • Kietos dangos plotas – 2232 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

1.2.17 Elektronikos rūmų rekonstrukcija • Pagal atskirus projektinius pasiūlymus vykdoma Elektronikos rūmų vidinių erdvių rekonstrukcija vadovaujantis Statybos rūmų projekte aprašytais principais (projektas Nr. 12). • Vidiniame rūmų kiemelyje įrengiami žaidinimų stalai, dangos ir pagal poreikį atnaujinami kiemelio elementai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 7360 m2 • Rekonstruojamo pastato plotas – 20 032 m2 • Kiemelio plotas – 780 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

138 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 161. Projektas Nr. 17. Elektronikos rūmų rekonstrukcija

Pav. 162. Aikštelės pertvarkymo pavyzdys (viršuje) Nuotrauka: Thomas Oles

Pav. 163. Projektas Nr. 18. Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Studentų g. rekonstrukcija

1.2.18 Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Studentų g. rekonstrukcija • Aikštelė pertvarkoma ir padidinama. Važiuojamojoje dalyje tiesiama kieta danga (asfaltas ar plytų grindinys), automobilių stovėjimo vietose dedama vandeniui pralaidi, bet patvari danga, pavyzdžiui, betoninis korys. • Tarp aikštelės ir Elektronikos rūmų įrengiami dviračių stovai. • Automobilių aikštelės ir dviračių aikštelės pakraščiai apželdinami.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 1846 m2 • Kietos dangos plotas – 1183 m2 • Automobilių vietų skaičius – 44 (padidėja 10 vietų) • Dviračių laikymo vietos – 40

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas. Pav. 164. Projektas Nr. 19. Dviračių saugykla prie stotelės

1.2.19 Dviračių saugykla prie stotelės • Prie naujos stotelės Studentų g. įrengiama didelė uždara dviračių saugykla, skirta ilgalaikiam dviračių saugojimui tiems, kurie naudojasi autobusu. • Saugyklos architektūra derinama prie greta esančių Elektronikos rūmų, pastatas gali būti šiek tiek įgilintas, kad mažiau dominuotų viešojoje erdvėje, jo sienos gali būti apželdinamos.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 389 m2 • Kietos dangos plotas – 23 m2 • Dviračių saugyklos plotas – 240 m2 • Dviračių laikymo vietos – 140

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

139

1.2.20 Miestelio aptarnaujanti gatvelė • Už Statybos ir Elektronikos rūmų esamas kelias rekonstruojamas į dviejų juostų 30 km/h gatvę. Gatvės profilį sudaro 4 m pločio asfalto dalis su 1 m pločio suplūktos skaldos juostomis iš abiejų pusių.

Pav. 165. Projektas Nr. 20. Miestelio aptarnaujanti gatvelė

• Gatvės atkarpoje prie Elektronikos rūmų aikštelės (projektas Nr. 47) vienoje gatvės pusėje nutiesiama rekreacinio tako (projekto Nr. 32) tąsa. • Palei gatvę įrengiamas apšvietimas. • Dviračių eismas numatomas kartu su automobiliais. • Gatvės ir Ąžuolyno–Gričiupio ašies sankryžoje įrengiama pakelta aikštė, kurioje pirmenybė teikiama pėstiesiems ir dviratininkams. Automobiliai važiuoja per aikštę, jų judėjimo trajektorijos ribos grindinyje neišskiriamos. Iš šios aikštės įrengiamas įvažiavimas į Statybos rūmų vidinį kiemelį. • Prie gatvės už KTU E. mokymosi technologijų centro (Studentų g. 48A) įrengiama nedidelė automobilių aikštelė šio pastato darbuotojams.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 4572 m2 • Kietos dangos plotas – 4267 m2 • Automobilių vietų skaičius – 25 (sumažėja 10 vietų)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• DP parengtas tačiau dalis sprendinių nesutampa, būtina koreguoti.

1.2.21 „Mlab“ pastatas • „Kolegų“ pastato vietoje statomas „Mlab“ tarpdiscipininių tyrimų ir inovacijų laboratorija. • Įvažiavimas į pastato požeminę aikštelę numatomas per vidinio naudojimo keliuką už gimnazijos pastato. Gimnazijos aikštelė pertvarkoma.

Pav. 166. Projektas Nr. 21. „Mlab“ pastatas

• Prie Studentų g. formuojama viešoji erdvė – aikštė. Joje įrengiami dviračių stovai, suoliukai, apšvietimas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 5338 m2 • Kietos dangos plotas – 2449 m2 • „Mlab“ pastato bendras plotas – 3160 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 1257 m2 • Automobilių vietų skaičius požeminėje automobilių aikštelėje – 133 • Automobilių vietų skaičius už gimnazijos – 31 • Dviračių laikymo vietos – 40

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Dabartiniame DP sklypo užstatymo ribos neatitinka siūlomų. Reikia pakeisti DP.

1.2.22 KTU gimnazijos viešoji erdvė • Pievoje priešais gimnaziją įrengiamos poilsio zonos su suoliukais ir lauko žaidimais. • Pievos perimetre sodinami medžiai ir krūmai, formuojamas gimnazijos kiemas. • Atnaujinami dviračių laikymo stovai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 2279 m2 • Kietos dangos plotas – 400 m2 • Dviračių laikymo vietos – 30

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

140 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 167. Projektas Nr. 22. KTU gimnazijos viešoji erdvė

20 9

15 21 16

46 22

17 18

23 G

nio

Slė

pio

iu rič

Pav. 168. Vizijos planas su projektų vietomis (viršuje) Schema: autorių

Pav. 169. Projektas Nr. 23. „Kiss&Ride" sustojimas

1.2.23 „Kiss&Ride" sustojimas • Prie gimnazijos ir Gričiupio gatvės įrengiama „Kiss&Ride“ aikštelė. • Aikštelėje numatomos dvi laikino sustojimo automobilių vietos ir viena 12–14 m ilgio autobuso stovėjimo vieta arba 1 vieta automobiliui ir 1 vieta prailgintam autobusui. • Aikštelėje numatytas vienpusis eismas: įvažiavimas – už gimnazijos, išvažiavimas – prie Studentų ir Gričiupio g. sankryžos.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 507 m2 • Kietos dangos plotas – 458 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, bet sprendiniai sutampa tik iš dalies.

1.2.24 Studentų bendrabučių viešoji erdvė Pav. 170. Projektas Nr. 24. Studentų bendrabučių viešoji erdvė

• Prie bendrabučių esančiose pievose tvarkomi želdynai, perimetru sodinami medžiai ir želdiniai, formuojami studentų bendrabučių kiemai. • Kuriama aiški takų sistema tarp bendrabučių ir Studentų gatvės, prie takų įrengiami suoliukai, pievoje iš žemės formuojami objektai sėdėti, įrengiami lauko žaidimai ir poilsio zonos. • Prie įėjimų į bendrabučius įrengiami dviračių stovai, tarp bendrabučių įrengiamos uždaros dviračių saugyklos.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 9776 m2 • Kietos dangos plotas – 1042 m2 • Dviračių laikymo vietos – 70 +2x20 dvejose saugyklose • 1 dviračių saugyklos plotas (viso numatyta dvi) – 57 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, tačiau šiam projektui nereikalingas.

141

1.2.25 KTU administracinis pastatas - leidyklos rekonstrukcija • Leidyklos pastatas rekonstruojamas į KTU administracinį pastatą. Čia persikelia KTU administracija. • Pastatas formuojamas iš dviejų tūrių: mažesnis, 2 aukštų tūris, – prie Zoologijos sodo šlaito, didesnis, 4 aukštų, – Studentų gatvės pusėje. Pastate formuojamas pusiau uždaras kiemelis su poilsio zona. Įvažiavimas į požeminę automobilių aikštelę numatomas iš Slėnio gatvės. • Pastatą su Studentų gatve jungia pėsčiųjų ir dviračių takai, prie jų įrengiamas apšvietimas. Apšvietimo ir takų projektas derinamas kartu su projektu Nr. 48.

Pav. 171. Leidyklos rekonstrukcijos ir KTU administracinio pastato priešprojektinis pasiūlymas (viršuje) Schema: autorių

Pav. 172. Projektas Nr. 25. KTU administracinis pastatas - leidyklos rekonstrukcija

• Tarp Administracinio ir Mokslo ir verslo centro (projektas Nr. 48) pastatų formuojama viešoji erdvė, joje įrengiami dviračių stovai, skirtingos poilsio zonos, apšvietimas. Papildomas uždaras dviračių saugojimas numatytas pačiame pastate įrengiant dviračių saugyklą.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 5589 m2 • Pastato bruto plotas – 3993 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 1403 m2 • Automobilių vietų skaičius požeminėje automobilių aikštelėje – 130 • Dviračių laikymo vietos – 20 + 20 saugykloje pastate

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Reikia parengti bendrą DP su projektu Nr 48.

1.2.26 Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto rekonstrukcija • Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto vidinių erdvių rekonstrukcija vykdoma vadovaujantis Statybos rūmų projekte aprašytais principais (projektas Nr. 12). • Vidiniame pastato kiemelyje atnaujinamas amfiteatras, įrengiami žaidinimų stalai, suoliukai.

Rodikliai

• Rekonstruojamo pastato plotas –15 454 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, bet šiam projektui nereikalingas.

1.2.27 MIDF Viešoji erdvė • Aikštėje prie įėjimo į pastatą įrengiami dviračių stovai, įrengiamos želdinių kompozicijos, kuriančios aikštėje skirtingo naudojimo zonas su lauko baldais ir suoliukais.

142 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 173. Projektas Nr. 26. Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto rekonstrukcija

Pav. 174. Projektas Nr. 27. MIDF viešoji erdvė

• Greta aikštės įrengiama uždara dviračių saugykla-objektas. • Kitoje aikštės pusėje esančioje pievoje kuriama iškylų zona – iš žemės formuojamos instaliacijos ir sėdėjimo objektai, skersai pievos nutiesiamas minkštos dangos takelis, taip pat įrengiamos sūpynės. • Aplink pastatą gali atsirasti specifinė viešosios erdvės programa priklausomai nuo pastato rekonstrukcijos vizijos. • Pėsčiųjų takas tarp Slėnio ir Studentų g. apsodinamas medžiais, prie jo įrengiamas apšvietimas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 6660 m2 • Dviračių laikymo vietos: 40 + 30 uždaroje saugykloje. • Dviračių saugyklos plotas – 50 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP nėra parengtas ir šiam projektui nereikalingas. Pav. 175. Projektas Nr. 28. Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto automobilių aikštelės rekonstrukcija

1.2.28 Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto automobilių aikštelės rekonstrukcija • Praplečiama automobilių aikštelė, važiuojamojoje dalyje tiesiamas asfaltas ar plytų grindinys, automobilių stovėjimo vietose dedama vandeniui pralaidi, bet patvari danga, pavyzdžiui, betoninis korys. Siekiant sumažinti kietos dangos plotą, važiuojamoji dalis siaurinama tarp jos ir automobilių statymo vietų įrengiant tarpinę dangą, pavyzdžiui, suplūktą skaldą. • Prie KTU administracinio pastato aikštės (projektas Nr. 25) įrengiamos dvi trumpojo sustojimo vietos, skirtos sustoti taksi ar laipinti keleivius („Kiss&Ride“ vieta). • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Aikštelėje išsaugomi sveiki medžiai, automobilių tarpueiliai apželdinami naujais medžiais. Aikštelės ir dviračių tako riba atskiriama želdinių juosta. • Pagrindinis įvažiavimas į aikštelę numatomas iš Slėnio gatvės, papildomas įvažiavimas – iš naujai formuojamo keliuko į KTU administracinio pastato požeminę aikštelę.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 7399 m2 • Asfalto dangos plotas – 3836 m2 • Minkštos dangos prie automobilių statymo vietų (skalda ar žvyras) plotas – 362 m2 • Betoninio korio po automobilių vietomis plotas – 2612 m2 • Automobilių vietų skaičius – 209 (padidėja 100 vietų)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • DP parengtas, sprendiniai sutampa tik iš dalies. Pav. 176. Projektas Nr. 29. „Santakos“ slėnio pastato ir viešosios erdvės atnaujinimas

1.2.29 „Santakos“ slėnio pastato ir viešosios erdvės atnaujinimas • Pievoje už „Santakos“ slėnio pastato įrengiami lauko treniruokliai, poilsio zona su sūpynėmis. • Aikštėje prie įėjimo į pastatą įrengiami suoliukai, lauko baldai, numatoma vieta meno instaliacijai ar skulptūrai, žyminčiai įėjimą į miestelio teritoriją. • Pastatas atnaujinamas pagal atskirus projektinius pasiūlymus, didinama jo energinio efektyvumo klasė.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 16975 m2 (su pastatu ir požemine aut. aikštele) • Dviračių laikymo vietos – 20

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais: • DP parengtas, sprendiniai sutampa tik iš dalies

143

1.3 ANTROJI GRUPĖ Tai projektai, kurie yra vykdomi ne universiteto sklypuose ir (arba) kurių rengimo, derinimo ir įgyvendinimo procesas sudėtingesnis.

1.3.1 A. Baranausko g. ir Radvilėnų pl. atkarpų sutvarkymas • Nutiesiama dviračių tako dalis, einanti miestelio vakaruose, A. Baranausko gatvės atkarpoje.

Pav. 177. Projektas Nr. 30. A. Baranausko g. ir Radvilėnų pl. atkarpų sutvarkymas

• Atnaujinama A. Baranausko g. stotelė.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 2569 m2 • Dviračių tako ilgis – 350 m

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Ši dviračių trasa buvo numatyta Kauno BP 2003–2013 m. Naujame Kauno BP 2013–2023 m. dviračių infrastruktūros sprendiniuose ši trasa nėra numatyta.

1.3.2 B. Sruogos g. rekonstrukcija • Rekonstruojama B. Sruogos gatvė, atnaujinamas gatvės profilis: važiuojamoji dviejų juostų dalis siaurinama iki 5,5 m (1 eismo juostos plotis – 2,75 m), miestelio pusėje įrengiama lygiagreti automobilių aikštelė, už jo – pėsčiųjų takas.

Pav. 178. Projektas Nr. 31. B. Sruogos g. rekonstrukcija

• Formuojama medžių juosta prie gatvės: esami medžiai tvarkomi, sodinami nauji.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 1995 m2 • Automobilių vietų skaičius – 28

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Projektą vykdo savivaldybė.

1.3.3 Rekreacinis takas su poilsio zonomis prie sporto aikštyno • Palei šlaitą ir sporto aikšteles nutiesiamas rekreacinis takas, jis sujungiamas su greta esančiais pėsčiųjų takais. Takas gali būti daromas iš kietos arba iš minkštos dangos arba gali būti nužymimos tik jo ribos, paliekant natūralią miško paklotę. Tako vieta vizijoje preliminari, tikslinama pagal esamą reljefą ir situaciją.

Pav. 179. Projektas Nr. 32. Rekreacinis takas su poilsio zonomis prie sporto aikštyno

• Tako pradžioje ir gale įrengiami lauko treniruokliai, vietomis įrengiamos sūpynės ir suoliukai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 24 973 m2 • Rekreacinio tako ilgis – 756 m (iš jų – 107 m įgyvendinami su projektu Nr. 20)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Dalį teritorijos, per kurią numatytas takas, valdo universitetas, dalį – savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

Pav. 180. Vizijos planas su projektų vietomis (dešinėje) Schema: autorių

144 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

iup

ič Gr io lėn

36 25

28 26

40 a

K.B

u rša

145

1.3.4 Gričiupio parkas • Parke įrengiamas minkštos dangos takelis, vedantis nuo laiptų iki Gričiupio gatvės, takas taip pat sujungiamas su „Mlab“ pastato viešąja erdve (projektas Nr. 21).

Pav. 181. Projektas Nr. 33. Gričiupio parkas

• Prie tako įrengiami suoliukai ir sūpynės, prie upelio įrengiami nusileidimai prie vandens, poilsio aikštelės su suoliukais. • Palei taką įrengiamas apšvietimas.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 25 615 m2 • Takelių ilgis – 390 m

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Sklypą valdo savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

1.3.5 Gričiupio g atkarpos rekonstrukcija • Gatvės ašis atitraukiama nuo Elektronikos rūmų fasado, formuojama saugesnė Gričiupio gatvės ir naujo miestelio apvažiavimo sankryža: atitraukus gatvę, užtikrinamas geresnis matomumas.

Pav. 182. Projektas Nr. 34. Gričiupio g. atkarpos rekonstrukcija

• Prie sankryžos įrengiama pėsčiųjų perėja rekreaciniam takui.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 1324 m2 • Rekonstruojamos gatvės plotas – 820 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Sklypą valdo savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

1.3.6 Rekreacinis vakarinio šlaito takas su poilsio zonomis • Palei šlaitą nutiesiamas rekreacinis takas, jis sujungiamas su greta esančiais pėsčiųjų takais. Takas daromas iš kietos arba iš minkštos dangos. Tako vieta vizijoje preliminari, tikslinama pagal esamą reljefą ir situaciją. • Prie tako įrengiamos poilsio zonos su sūpynėmis ir lauko baldais.

Pav. 183. Projektas Nr. 35. Rekreacinis vakarinio šlaito takas su poilsio zonomis

• Palei taką formuojama medžių linija, ten, kur reikia, sodinami nauji medžiai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 14050 m2 • Rekreacinio tako ilgis – 315 m

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Dalį teritorijos, per kurią numatytas takas, valdo universitetas, dalį – savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

1.3.7 Poilsio zona prie KTU administracinio pastato • Pievoje prie šlaito įrengiama iškylos zona su stalais ir suolais, sūpynės. • Pievos krašte įrengiami lauko treniruokliai. • Teritorijos pietinis kraštas prie naujų pastatų apsodinamas medžių eile, pratęsiami šlaito želdynai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 3272 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Projektą tikslinga rengti įgyvendinus projektą Nr. 25 arba kartu su juo.

146 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 184. Projektas Nr. 36. Poilsio zona prie KTU administracinio pastato

Pav. 185. Projektas Nr. 37. Bendrabučių automobilių aikštelės rekonstrukcija

1.3.8 Bendrabučių automobilių aikštelės rekonstrukcija • Bendrabučių aikštelės sujungiamos ir pertvarkomos. Aikštelės riba ties šlaitu ir vietų skaičius tikslinami projekto metu. Šlaitas prie aikštelės yra tvirtinamas ten, kur reikia. Automobilių vietose įrengiama vandeniui laidi danga, pavyzdžiui, betoninis korys, važiuojamojoje dalyje – asfaltas arba plytų grindinys. Atnaujinamos dangos prie pastato. • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Aikštelės šlaitas apželdinamas, jame įrengiamos sūpynės. • Tvarkomas keliukas, vedantis pro gyvenamuosius namus už bendrabučių: tiesiama 3,5 m pločio asfalto danga, greta – 1 m minkštos dangos takelis. • Į bendrą bendrabučių aikštelę įrengiami du įvažiavimai iš sutvarkyto keliuko: vienas – jo pradžioje prie Gričiupio gatvės, kitas – keliuko gale prie 4 bendrabučio. • Trūkstamos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos su projektais Nr. 38 ir 49.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 7718 m2 • Tvarkomo įvažiavimo ilgis – 195 m • Asfalto dangos plotas – 1750 m2 • Betoninio korio po automobilių vietomis plotas– 1563 m2 • Automobilių vietų skaičius– 125 (padidėja 55 vietomis)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Keliuko vietoje sklypas nesuformuotas, jį valdo savivaldybė, aikštelė yra universiteto sklype, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

1.3.9 Naujas bendrabutis Nr. 2 Pav. 186. Projektas Nr. 38. Naujas bendrabutis Nr. 2

• Priešais Cheminės technologijos fakultetą statomas naujas bendrabutis. Pastatas – 4 aukštų apvalaus plano su vidiniu kiemu. • Prie bendrabučio įrengiama 50 vietų antžeminė automobilių aikštelė greta esančiame nesuformuotame sklype ir požeminė 89 vietų aikštelė. • Atnaujinamas įvažiavimas tarp Medžiotojų ir Amalių gatvių. • Tarp bendrabučių įrengiamos poilsio zonos, lauko žaidimai, pieva apželdinama. • Prie įėjimo į pastatą ir Studentų g. rengiama aikštė su dviračių stovais ir suoliukais.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 9380 m2 • Pastato bruto plotas – 9800 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 3117 m2 • Automobilių aikštelės plotas – 1250 m2 • Tvarkomo gatvių jungties ilgis – 122 m • Aukštų skaičius – 4 • Automobilių vietų skaičius – 50 + 89 požeminėje aikštelėje • Dviračių laikymo vietos – 40 + 80 saugyklose pastate

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Reikia suformuoti sklypą automobilių aikštelei.

• Dalį teritorijos valdo universitetas, dalį – savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

147

1.3.10 Skulptūrų parkas • Prie Studentų ir K. Baršausko gatvių sankryžos esančioje pievoje kuriamas skulptūrų parkas.

Pav. 187. Projektas Nr. 39. Skulptūrų parkas

• Tiesiami minkštos dangos takai, prie jų įrengiamas apšvietimas, pievoje kuriamas žemės menas, numatytos vietos skulptūroms, prie jų įrengiami suoliukai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 5244 m2 • Kietos dangos plotas – 467 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais

• Dalį teritorijos valdo universitetas, dalį – savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

1.3.11 Biurų pastatas su „Circle K" degaline • Degalinės sklype statomas biurų pastatas su degaline. Pastatas stačiakampis, penkių aukštų. Pirmame aukšte – degalinės parduotuvė, įvažiavimas į požeminę automobilių aikštelę, renginių vieta, kiti aukštai – biurai.

Pav. 188. Projektas Nr. 40. Biurų pastatas su „Circle K" degaline

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 4274 m2 • „Circle K“ sklypo plotas –3384 m2 • Pastato bruto plotas – 4010 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 990 m2 • Aukštų skaičius – 5 • Automobilių vietų skaičius – 35 + 91 požeminėje aikštelėje

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Projektą vykdo „Circle K“.

1.3.12 Slėnio g. rekonstrukcija

Pav. 189. Projektas Nr.41. Slėnio g. rekonstrukcija

• Rekonstruojama Slėnio gatvės atkarpa, atnaujinamas gatvės profilis: važiuojamoji dviejų juostų dalis siauriausioje vietoje – 6,5 m, plačiausioje – 8 m (važiuojamosios dalies vieta ir plotis nesikeičia), miestelio pusėje įrengiama lygiagreti automobilių aikštelė, už jos – 0,6 m saugaus keleivių išlipimo juosta, už jos – 2 m dviračių takas, tada – 2 m pėsčiųjų takas. • Palei gatvę miestelio pusėje sodinama nauja medžių juosta.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 2615 m2 • Automobilių vietų skaičius – 27

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Projektą vykdo savivaldybė.

1.4 TREČIOJI GRUPĖ Tai yra projektai, kurie galimi tik įgyvendinus kai kuriuos kitus projektus arba atlikus pirminius žingsnius.

1.4.1 Kultūros centras • Greta naujai kuriamų studentų namų-kavinės (projektas Nr. 5) numatomas naujas Kultūros centro pastatas. Pastatas – 3 aukštų kvadrato formos, su vidiniu kiemeliu. Kultūros centre numatoma 500 m2 salė, treniruočių salės, mažesnė teatro repeticijų salė, fotostudija, muzikos, repeticijų salės, persirengimo ir administracinės patalpos. • Kultūros centro svečiai renginių metu gali naudotis prie pat esančią stadiono automobilių stovėjimo aikštele arba Cheminės technologijos fakulteto aikštele.

148 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 190. Projektas Nr. 42. Kultūros centras

Pav. 191. Sporto centras su sporto aikštelėmis projektinis pasiūlymas (viršuje) Schema: autorių

• Šiame sklype gali įsikurti ir kita programa pagal poreikį.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 3056 m2 • Planuojamo pastato bendras plotas – 3240 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 1542 m2 • Dviračių laikymo vietos – 40

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Prieš tai reikia įgyvendinti projektą Nr. 6. Pav. 192. Projektas Nr. 43. Sporto centras su sporto aikštelėmis

• Reikia parengti bendrą DP kartu su projektu Nr. 43.

1.4.2 Sporto centras su sporto aikštelėmis • Vietoj sporto angaro statomas Sporto centras. Tai kvadratinio plano 1 ir 2 aukštų pastatas, kuriame įsikuria sporto ir sveikatingumo klubas bei KTU sporto centras. Pastate įrengiama daugiafunkcė sporto salė, padelio teniso aikštelė, imtynių zona ir laipiojimo siena. Likusi pastato dalis – dviejų aukštų, joje – sporto ir sveikatingumo klubas su treniruoklių sale, aerobikos salėmis, mini SPA zona, pirtimi, medicinos kambariu. Pastate taip pat gali įsikurti kavinė ar užkandinė. • Tarp Cheminės technologijos fakulteto C korpuso ir Sporto centro įrengiamos dvi tinklinio ir dvi krepšinio aikštelės, pievoje už Studentų namų-kavinės (projektas Nr. 5) įrengiami lauko treniruokliai, poilsio zona su žaidimais. • Tarp Sporto centro ir Kultūros centro (projektas Nr. 42) įrengiama aikštė su suoliukais. Teritorijoje įrengiamas apšvietimas. • Tarp Sporto centro ir Kultūros centro išlaikoma monumentali ašis, joje sodinama medžių eilė. Taip pratęsiama ketvirtame dešimtmetyje suformuota Tyrimų laboratoriją statmenai kertanti ašis.]

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 7142 m2 • Planuojamo pastato bruto plotas – 3140 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 2191 m2 • Dviračių laikymo vietos – 40

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Prieš tai reikia įgyvendinti projektą Nr. 6.

• Reikia paruošti bendrą DP kartu su projektu Nr. 42.

149

1.4.3 Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro kiemelis • Formuojamas kiemelis prie Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro dalijamas į dvi zonas: pirmoji, kietos ir žvyro dangos, zona – prie pat pastato, čia prie centro papildomo įėjimo gali privažiuoti aptarnaujantysis transportas, netelpantis į Statybos rūmų kiemelį, pakrauti ir iškrauti gaminius. Šioje zonoje įrengiami dviračių stovai, lauko baldai, suoliukai. Antroje, kitapus gatvės esančioje, zonoje paliekama pieva, jos vakarinė ir pietinė kraštinė apsodinama medžiais. Pievoje įrengiami lauko treniruokliai, poilsio zona su sūpynėmis, lauko žaidimai.

Pav. 193. Projektas Nr. 44. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro kiemelis

• Palei stadioną nutiesiamas minkštos dangos takelis.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 4835 m2 • Dviračių laikymo vietos – 20

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Prieš tai reikia įgyvendinti projektus Nr. 11.

• Tikslinga daryti kartu su projektu Nr. 20 arba po jo.

1.4.4 Žalioji jungtis tarp Ąžuolyno ir Gričiupio parko • Įgyvendinus naują miestelio apvažiavimo gatvę, dabartinis keliukas tarp Studentų 48 ir Studentų 48A gatvių transformuojamas į pėsčiųjų zoną. Ši dalis sujungia taką, einantį nuo Ąžuolyno, su Gričiupio parku.

Pav. 194. Projektas Nr. 45. Žalioji jungtis tarp Ąžuolyno ir Gričiupio parko

• Dabartinio keliuko vietoje įrengiami atskiri pėsčiųjų ir dviračių takai. • Palei taką įrengiamas apšvietimas ir suoliukai. • Tako kraštai apželdinami.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 1793 m2 • Kietos dangos plotas – 678 m2 • Dviračių tako ilgis – 85 m

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Prieš tai reikia įgyvendinti projektą Nr. 20.

1.4.5 Elektronikos rūmų vidinės automobilių aikštelės rekonstrukcija • Aikštelės kiemas pertvarkomas, automobilių vietos atitraukiamos nuo pastato sienų (ir langų). Automobilių vietose įrengiamas vandeniui laidi danga, pavyzdžiui, betoninis korys, važiuojamojoje dalyje – asfaltas arba plytų grindinys. Atnaujinamos dangos prie pastato. • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Erdvė tarp aikštelės ir įėjimo į pastatą pritaikoma bendruomenės reikmėms pagal projektą Nr. 17. • Aikštelė apželdinama, jos pakraščiuose sodinami aukštaūgiai medžiai.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 2950 m2 • Kietos dangos plotas – 914 m2 • Betoninio korio po automobilių vietomis plotas – 626 m2 • Automobilių vietų skaičius – 50

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Projektą tikslinga rengti įgyvendinus projektą Nr. 20.

• Rengiant projektą reikia atsižvelgti į projekto Nr. 17 sprendinius.

150 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 195. Projektas Nr. 46. Elektronikos rūmų vidinės automobilių aikštelės rekonstrukcija

Pav. 196. Projektas Nr. 47. Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Gričiupio g. rekonstrukcija

1.4.6 Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Gričiupio g. rekonstrukcija • Praplečiama esama aikštelė, jos forma derinama pagal šlaito liniją. • Automobilių vietose įrengiama vandeniui laidi danga, pavyzdžiui, betoninis korys, važiuojamojoje dalyje – asfaltas arba plytų grindinys. • Aikštelėje įrengiamas apšvietimas. • Kur įmanoma, išsaugomi esami medžiai, aikštelės perimetre ir automobilių tarpueilyje sodinami nauji medžiai. Pieva tarp naujo apvažiavimo ir Elektronikos rūmų apželdinama žemais krūmais ir želdinių grupėmis.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 4633 m2 • Kietos dangos plotas – 1010 m2 • Betoninio korio po automobilių vietomis plotas – 1250 m2 • Automobilių vietų skaičius – 100 (padidėja 40 vietų)

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Projektą tikslinga rengti įgyvendinus projektą Nr. 20.

• Rekreacinio tako dangą ir parametrus suderinti su projekte Nr. 32 rengiamu rekreaciniu taku. Pav. 197. Projektas Nr. 48. Mokslo ir verslo centras

1.4.7 Mokslo ir verslo centras • Greta KTU administracinio pastato statomas Mokslo ir verslo centras. • Pastatas 11 aukštų stačiakampio plano. • Pastatą su Studentų gatve jungia pėsčiųjų ir dviračių takai, prie jų įrengiamas apšvietimas. Apšvietimo ir takų projektas derinamas kartu su projektu Nr. 25. • Prieš pastatą formuojama aikštė, joje įrengiami dviračių stovai, suoliukai, želdinių kompozicijos, kuriančios aikštėje skirtingo naudojimo zonas, ir apšvietimas. Papildomas uždaras dviračių saugojimas numatytas pačiame pastate įrengiant dviračių saugyklą.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 3075 m2 • Pastato bruto plotas – 5808 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 528 m2 • Aukštų skaičius – 11 • Automobilių vietų skaičius požeminėje automobilių aikštelėje – 150 • Dviračių laikymo vietos – 40 + 20 saugykloje pastate

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Reikia parengti bendrą DP su projektu Nr. 25. Pav. 198. Projektas Nr. 49. Naujas bendrabutis Nr. 1

1.4.8 Naujas bendrabutis Nr. 1 • Greta 4 bendrabučio statomas naujas bendrabutis. Pastatas – 5 aukštų stačiakampio plano. • Bendrabučio automobilių aikštelė įrengiama greta esančiame nesuformuotame sklype. • Medžiotojų gatvė pratęsiama ir sujungiama su bendrabučių apvažiavimu. • Tarp naujo ir esamo bendrabučių atnaujinama sporto aikštelė, įrengiami lauko treniruokliai, poilsio zonos su suoliukais, įrengiamos uždaros dviračių saugyklos abiem bendrabučiams. • Prie įėjimo į pastatą įrengiami dviračių stovai, suoliukai. • Pastato ir aikštelės riba apželdinama.

151

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 5192 m2 • Pastato bruto plotas – 4200 m2 • Sklypo užstatymo plotas – 870 m2 • Aukštų skaičius – 5 • Automobilių vietų skaičius – 50 • Dviračių laikymo vietos – 20 + 130 dvejose saugyklose • Dviračių saugyklų plotas – 254 m2

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Reikia suformuoti sklypą automobilių aikštelei.

• Dalį teritorijos valdo universitetas, dalį – savivaldybė, todėl šis projektas bus įgyvendinamas kartu su miestu.

1.4.9 Studentų g. rekonstrukcija • Studentų gatvė rekonstruojama į autobusų, dviračių ir pėsčiųjų ašį. Gatvė sujungiama su K. Baršausko gatve įrengiant šviesoforą. Kitoje miestelio pusėje, Studentų ir B. Sruogos gatvių sankryžoje, įrengiama mini žiedinė sankryža. Studentų ir Gričiupio gatvių sankryžoje pastatomi papildomi kelio ženklai, mažinantys galimą šios sankryžos avaringumą. • Keičiamas Studentų gatvės profilis: vietoje asfalto daromos kietos dangos juostos, per kurias važiuoja autobusai, tarpuose – žolės juostos, kurių plotis – 6,5 m. Greta važiuojamosios dalies, atskirtos 2 m želdynų juosta, tiesiamas 2 m dviračių takas. Abipus gatvės eina pėsčiųjų takai: Gričiupo parko pusėje – siauresnis, 2 m šaligatvis, Ąžuolyno pusėje, atskirtas nuo dviračių tako 9–11 m pločio žalia juosta, – 6–6,5 m platus pėsčiųjų takas. Priešais pastatus ir gatvių sankryžose įrengiamos aikštelės, kurių danga skiriasi nuo autobusų važiuojamosios dalies ir rodo, koks galimas pėsčiųjų ar kitų transporto priemonių judėjimas. • Palei platųjį pėsčiųjų taką įrengiami suoliukai, gatvės perimetru virš pėsčiųjų, dviračių takų ir autobusų važiuojamosios dalies įrengiamas apšvietimas. • Įrengiama stotelė priešais KTU gimnaziją. • Gatvės perimetru sodinamos medžių eilės.

Rodikliai

• Teritorijos plotas – 32 776 m2 • Gatvės ašies ilgis – 900 m

Ryšys su esama situacija, planavimo dokumentais • Projektą vykdo savivaldybė kartu su universitetu. • Reikia paruošti TP. • Šiame rajone reikia pertvarkyti Kauno miesto viešojo transporto maršrutus. • Projektas gali būti vykdomas dviem etapais. 1 etapas – šiaurinė dalis iki Gričiupio g., 2 etapas – pietinė dalis tarp Gričiupio ir K. Baršausko g.

152 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Veiksmų planas

Pav. 199. Projektas Nr. 50 Studentų g. rekonstrukcija

Pav. 200. Naujo Studentų gatvės profilio projektinis pasiūlymas

Siūloma studentų gatvę skirti tik visuomeniniam transportui, dviračiams ir pėstiesiems. Naujas gatvės profilis remiasi esamomis gatvių raudonosiomis linijomis, todėl atskirų jo dalių rekonstrukcija gali vykti skirtingais etapais. Schema: autorių Tanki augmenija, gyvatvorė

Poilsio suolas

Dvipusis apšvietimo stulpas gatvei ir dviračių takui Laukimo paviljonas

Betoninė plokštė Šaligatvis

Alėjos medžiai

Tanki augmenija, gyvatvorė

Žalioji poilsio ir laisvalaikio zona (kintama) Suoliukas

Latakas Pėsčiųjų alėja

Laukimo paviljonas

Dviračių takas Įlaipinimo vieta

Vandeniui laidus grindinys Tvarkoma teritorija po Gyvatvorė medžiais

153

PRIORITETAI

Įgyvendinti visus 50 vizijoje numatytų projektų vienu metu yra ne tik finansiškai neįmanoma, tačiau netgi netikslinga: universiteto poreikiai nuolat po truputį keičiasi ir dalis planų ilgalaikėje perspektyvoje gali pasirodyti nebe tokie aktualūs. Atitinkamai net ir netolimoje ateityje gali atsirasti naujų poreikių, kurie šiuo metu nesvarstomi. Įgyvendinus viziją dalimis, užtikrinamas lengvas naujų poreikių įtraukimas ir neaktualių planų išbraukimas iš darbų sąrašo, nustačius aiškius prioritetus, iš sąrašo pasirenkami tie projektai, kurie šiuo metu yra aktualiausi, ir skiriama visa energija ir dėmesys jiems įgyvendinti.

Pav. 201. KTU projektų tipai ir jų ribos Schema: autorių

154 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Prioritetai

155

2.1 PRIORITETŲ NUSTATYMO PRINCIPAS Siekiant objektyviai nustatyti, kurie projektai yra šiuo metu aktualiausi ir turėtų būti vykdomi pirmiausia, jie vertinami per įvairius pjūvius. Svarbu suprasti ne tik erdvines projekto implikacijas, bet ir visą projektą siejantį kontekstą: poveikį universiteto akademinei sistemai, socialinę ir ekonominę naudą, įtaką miestui ir tvariai aplinkai, finansinius apribojimus, žmogiškųjų išteklių poreikį, sąsają su universiteto iškeltais strateginiais tikslais ir kt. Visi projektai vertinami pagal atskiras temas:

Projekto tikslas

Vertinamas projekto aktualumas ir reikalingumas, palyginti su kitais projektais. Taip pat nustatoma, ar projektas reikalingas, siekiant įgyvendinti papildomus tikslus ar projektus.

Bendruomenės reakcija į projektą

Nusakomas projekto patrauklumas skirtingiems vartotojų grupėms. Tema taip pat analizuojamas projekto politinį palaikymo lygis ir galimai esantis teigiamas ar neigiamas jo viešas vertinimas.

Poveikis aplinkai

Nusakomas projekto poveikis vietinei ir miesto dalies ekosistemai. Analizuojant tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį aplinkai, galima nustatyti potencialią projekto naudą: vertinami tie aptartieji projektai, kurie prisideda prie darbo ir gyvenimo aplinkos kokybės, visuomenės sveikatos gerinimo ir tvarios aplinkos kūrimo.

Ekonominiai ir finansiniai rodikliai

Analizuojamas projekto finansinis įgyvendinamumas, gyvybingumas, nauda ir atsiperkamumas, siekiant išvengti projektų, kurių ekonominė, socialinė ar aplinkosauginė vertė nekompensuoja jo išlaikymo sąnaudų ateityje.

Poveikis akademinei sistemai

Vertinama projekto įtaką didaktikos pokyčiams, specialistų rengimui, mokslo universiteto keliamų tikslų siekimui ir analizuojama, kokia universiteto dalis potencialiai gaus naudos iš šio projekto.

Įgyvendinamumas bei kiti bendri klausimai

Vertinama projekto įgyvendinimo tikimybė ir skatinama galvoti apie projekto administravimo pajėgumus. Taip pat nustatoma, ar yra kokių nors išorinių veiksnių, galinčių neigiamai paveikti siūlomo projekto rezultatus. Kiekvienai temai priskirta po keletą kritinių klausimų su galimais atsakymais. Atsakymai vertinami nuo labiausiai neigiamo (–1 balas) iki labiausiai teigiamo (+2 balai). Ši vertinimo metodologija remiasi Cities Development Initiative for Asia (CDIA) pateiktu Projektų programavimo ir prioritetų nustatymo įrankių rinkiniu, skirtu miestams lengviau atsirinkti potencialiai prasmingiausias investicijas ( CDIA, 2010). Klausimų sąrašas yra nebūtinai baigtinis. Esant poreikiui atlikti kitokio pjūvio projektų vertinimą, pavyzdžiui, suteikiant didesnę svarbą poveikiui aplinkai ar akademinei sistemai, klausimus galima išplėsti, papildyti naujais ir atlikti vertinimą iš naujo.

156 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Prioritetai

Klausimai

Atsakymai

Balai

Niekaip neprisideda

-1

Prisideda netiesiogiai

Prisideda tiesiogiai

Iš esmės įgyvendina universiteto strategijos tikslus

Jokių pasekmių

-1

Nedidelės pasekmės

Didelės pasekmės ateityje

Didelės pasekmės iškart

Mažai tikėtina

-1

Neutralus požiūris į projektą

Pozityvus požiūris į projektą

Projektas jau patvirtintas

Galimas pasipriešinimas

-1

Nedidelis palaikymas

Didelis palaikymas

Absoliutus palaikymas/nėra konflikto

Neigiamas poveikis viešosios erdvės kokybei

-1

Neutralus projektas viešosios erdvės kokybei

Nedidelis teigiamas poveikis viešosios erdvės kokybei

Didelė nauda viešosios erdvės kokybei

Prieštarauja tvaraus vystymosi tikslams/jų nepalaiko

-1

Jokios įtakos tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimui

Iš dalies prisideda prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo

Reikšmingai prisideda prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo

Projekto tikslas 1

Koks šio projekto indėlis į universiteto strategijos tikslų įgyvendinimą?

Kokios būtų pasekmės studijų kokybei ir mokslo veikloms atidėjus šio projekto įgyvendinimą?

Bendruomenės reakcija į projektą 3

Ar universiteto vadovybė palaikys šį projektą?

Ar bus palaikymas/ pasipriešinimas iš akademinės bendruomenės, kurią gali įtakoti šis projektas?

Poveikis aplinkai 5

Ar projektas gerina viešosios erdvės kokybę miestelyje?

Ar projektas prisideda prie darnaus vystymo tikslų, t. y. kokybiško ugdymo, švaraus vandens ir oro užtikrinimo, atsinaujinančios energijos naudojimo, gerų darbo vietų ir jų aplinkos kokybės užtikrinimo, lanksčios ir prisitaikančios infrastruktūros kūrimo, atsakingo išteklių naudojimo, klimato kaitos mažinimo?

Lent. 3. Projektų vertinimo klausimai (tęsinys kitame puslapyje)

157

Klausimai

Atsakymai

Balai

Ekonominiai ir finansiniai rodikliai 7

Ar šis projektas ilgalaikėje perspektyvoje Neigiamas poveikis turi netiesioginę ekonominę naudą Neutralus poveikis universitetui (pvz.: populiarumas tarp Jaučiama nedidelė netiesioginė ekonominė nauda stojančiųjų, geresnis viešasis įvaizdis)? Didelė netiesioginė ekonominė nauda

-1

Ar šis projektas tiesiogiai generuos pajamas universitetui (pvz.: užsakomi moksliniai tyrimai didesnės pajamos iš paslaugų ar nuomos)?

Neigiamas poveikis

-1

Neutralus poveikis

Jaučiama nedidelė tiesioginė ekonominė nauda

Didelė tiesioginė nauda

Ar projektas gali pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių (pvz.: ES, privatus kapitalas, valstybė)?

Nėra tikimybės pritraukti kitų finansavimo šaltinių

-1

Yra nedidelė tikimybė pritraukti kitų finansavimo šaltinių

Didelė tikimybė pritraukti kitų finansavimo šaltinių

Užtikrinta parama/bendradarbiavimas iš privataus sektoriaus/ ES/Valstybės/ savivaldybės

Nesukuria

-1

Sukuria prielaidas jau populiarėjantiems naujiems metodams įtvirtinti

Sukuria prielaidas naujiems mokymosi metodams

Sukuria prielaidas alternatyviems mokymosi metodams

Neprisideda

-1

Prisideda iš dalies

Stipriai prisideda

Tai į kompetencijų ir įvairiapusių specialistų ugdymą orientuotas projektas

0 1 2

Poveikis akademinei sistemai 10

Ar projektas sukuria prielaidas naujiems mokymosi metodams atsirasti, vystytis?

Ar projektas prisideda prie įvairiapusiškesnių specialistų ir naujų jų kompetencijų ugdymo?

Ar projektas prisideda prie mokslu grįsto Neprisideda universiteto kūrimo? Prisideda iš dalies

Kokia universiteto bendruomenės dalis naudosis šiuo projektu?

-1 0

Stipriai prisideda

Tai į tyrimus ir inovacijas orientuotas projektas

Konkreti grupė (centras, institutas, studentų grupė etc.) -1 Didesnė bendruomenės dalis (fakultetas, miestelio studentai, dėstytojai, etc.)

Didžioji bendruomenės dalis

Visa bendruomenė

158 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Prioritetai

Klausimai

Atsakymai

Balai

Universiteto vadovybės suformuotas poreikis

Planuotojų suformuotas poreikis

Bendruomenės išreikštas poreikis

Žemė užimta ir valdoma ne universiteto

-1

Žemė laisva, tačiau valdoma ne universiteto

Žemė projektui laisva

Didelė rizika

-1

Vidutinė rizika

Maža rizika

Jokios rizikos

Ne, tai pirmas toks projektas

Taip, universitetas yra įgyvendinęs vieną/ keletą panašių projektų

Taip, universitetas yra įgyvendinęs daug panašių projektų

Ar buvo atlikti paruošiamieji darbai, reikalingi planuojant, įgyvendinant ir valdant siūlomą projektą?

Ne, bet planuojama tai padaryti

Taip

Ar projektu sprendžiama problematika buvo iki šiol kaip nors sprendžiama?

Dabartinė infrastruktūra, sprendžianti problemą, veikia gerai

-1

Dabartinė infrastruktūra, sprendžianti problemą, veikia gerai, bet yra perkrauta. Projektas kuria papildomas priemones problemai spręsti

Esama infrastruktūra veikia, bet nėra optimali. Projektas tobulina ir plečia ją

Iki šiol nebuvo infrastruktūros, adresuojančios projekto sprendžiamas problemas

Galimas pasipriešinimas

-1

Nedidelis palaikymas

Didelis palaikymas

Absoliutus palaikymas/nėra konflikto

Nepritaikomas (nesusijęs)

Sudėtingas pritaikymas

Lengvai pritaikomas

Įgyvendinamumas bei kiti bendri klausimai 14

Iš kur kilo projekto idėja?

Ar universitetas valdo žemę, kurioje bus vykdomas projektas? Ar politiniai veiksniai kelia riziką šio projekto įgyvendinimui/gyvybingumui?

Ar universitetas turi patirties panašių projektų vykdyme?

Ar bus palaikymas/pasipriešinimas iš aplinkinių gyventojų, kuriuos gali įtakoti šis projektas?

Ar projektas ateityje gali būti pritaikomas skirtingiems poreikiams (kitai funkcijai, naudotojams ir pan)?

159

2.2 PROJEKTŲ VERTINIMAS 2017 m. liepos 27 d. vykusios darbinės sesijos metu projektus pagal klausimus vertino ekspertų grupė, sudaryta iš Studijų organizavimo, Studentų, Mokslo ir inovacijų kompetencijų, Ūkio ir Infrastruktūros sritis kuruojančių universiteto atstovų.

2.2.1 Vertinimo rezultatai Projektų surinkta balų suma susideda iš: • 6 skirtingų sričių atstovų vertinimų. Jie atsakinėjo į pirmuosius 13 klausimų. Mažiausia projektai galėjo surinkti –78 balus, daugiausia galėjo surinkti +156 balus; • 6 atstovų suteiktų prioritetų skiriant po 1 papildomą balą kažkuriam projektui konkrečioje grupėje. Kiekvienas projektas taip galėjo surinkti papildomai iki +6 balų; • universiteto Ūkio departamento atstovų vertinimų. Jie vertino likusius 8 klausimus (įgyvendinamumo ir kitus bendrus klausimus). Projektai mažiausia galėjo surinkti –4 balus, daugiausia galėjo surinkti +15 balų. • Iš viso projektai galėjo surinkti nuo –82 iki +177 balų.

160 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Prioritetai

Pav. 202. Vertinimo pavyzdžiai

Liepos gale surengtoje darbinėje sesijoje universiteto atstovai diskutavo ir vertino projektus pagal pateiktus klausimus. Atstovai vertino ne atskirus projektus, bet projektų grupes - toks formatas pasirinktas dėl didesnio aiškumo ir efektyvumo. Kai kurie projektai savo pobūdžiu ir keliamais tikslais yra labai panašūs (pavyzdžiui, automobilių aikštelių rekonstrukcijos), tad ir jų vertinimas yra objektyviai panašus, be to, originalioje, išplėstoje anketoje vertintojams tektų atsakyti į 1050 klausimų (50 projektų po 21 klausimą), o toks kiekis informacijos yra per daug didelis vienai sesijai ir tiesiog neefektyvus. Vertintojai, vis dėlto, galėjo prioritetizuoti projektus kiekvienoje grupėje pridėdami jam papildomą balą ir taip suteikdami jam prioritetą prieš kitus panašius projektus.

2.2.2 Galutinis projektų sąrašas pagal didžiausią įvertinimą:

Lent. 4. Projektų sąrašas

Nr.

Projekto pavadinimas

Balai:

21 48 10 12 2 17 26 29 14 15 45 16 4 13 27 24 3 22 44 25 36 43 42 38 49 5 40 9 35 7 8 32 20 50 28 11 18 46 47 1 37 30 31 33 41 6 34 23 19 39

„Mlab" pastatas Mokslo ir verslo centras Bibliotekos rekonstrukcija Statybos rūmų ir vidinio kiemelio rekonstrukcija Cheminės technologijos fakulteto C korpuso rekonstrukcija Elektronikos rūmų rekonstrukcija Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto rekonstrukcija „Santakos“ slėnio pastato ir viešosios erdvės atnaujinimas KTU E. mokymosi technologijų centras ir viešoji erdvė Studentų g. 48A ir 50 jungties apželdinimas Žalioji jungtis tarp Ąžuolyno ir Gričiupio parko Elektronikos rūmų viešoji erdvė Tyrimų laboratorijos komplekso viešoji erdvė Statybos rūmų viešoji erdvė MIDF viešoji erdvė Studentų bendrabučių viešoji erdvė Cheminės technologijos fakulteto C korpuso viešoji erdvė KTU gimnazijos viešoji erdvė Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro kiemelis KTU administracinis pastatas - leidyklos rekonstrukcija Poilsio zona prie KTU administracinio pastato Sporto centras su sporto aikštelėmis Kultūros centras Naujas bendrabutis Nr. 2 Naujas bendrabutis Nr. 1 Studentų namai - kavinė Biurų pastatas su „Circle K" degaline Dviračių takas Rekreacinis vakarinio šlaito takas su poilsio zonomis Stadiono rekonstrukcija Sporto aikštelės Rekreacinis takas su poilsio zonomis prie sporto aikštyno Miestelio aptarnaujanti gatvelė Studentų g. rekonstrukcija Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto automobilių aikštelės rekonstrukcija Statybos rūmų automobilių aikštelės rekonstrukcija Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Studentų g. rekonstrukcija Elektronikos rūmų vidinės automobilių aikštelės rekonstrukcija Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Gričiupio g. rekonstrukcija Automobilių aikštelė prie A. Baranausko g. Bendrabučių automobilių aikštelės rekonstrukcija A. Baranausko g. ir Radvilėnų pl. atkarpų sutvarkymas B. Sruogos g. rekonstrukcija Gričiupio parkas Slėnio g. rekonstrukcija Automobilių aikštelė prie stadiono Gričiupio g. atkarpos rekonstrukcija „Kiss&Ride" sustojimas Dviračių saugykla prie stotelės Skulptūrų parkas

139 126 124 116 114 114 114 114 111 66 65 64 64 64 63 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 40 33 26 25 23 23 22 21 19 8 6 5 5 5 4 4 4 4 4 3 2 2 -4 -4 -5 161

2.2.3 Vertinimo išvados Daugiausia balų surinko Naujų mokslo pastatų projektai, mažiausia – Infrastruktūros projektai, sprendžiantys vietines problemas. Didžiausi balų skirtumai buvo matomi Kitų pastatų projektuose (18 balų skirtumas tarp kelių vertintojų), mažiausi – Naujų mokslo pastatų, Gatvių rekonstrukcijų ir Infrastruktūrą gerinančių projektų grupėse (5–6 balų skirtumas tarp kelių vertintojų). Daugiausia papildomų balų gavo Studentų namų-kavinės projektas (Nr. 5), Bibliotekos rekonstrukcija (Nr. 10), „Mlab“ pastatas (Nr. 21), Gričiupio parkas (Nr. 33) (visi po 5 balus iš 6) ir dviračių saugykla prie stotelės (Nr. 19) su rekreaciniu vakarinio šlaito taku su poilsio zonomis (Nr. 35) (abu gavo po 4 balus iš 6). Gautas ekspertų projektų įvertinimas atitiko studijos rengėjų atliktą preliminarų vertinimą. Panašiausiai įvertintos pastatų rekonstrukcijos, „Mlab“ pastatas. Studijos rengėjai pozityviau įvertino Kultūros ir Sporto centrus, Dviračių taką, Dviračių saugyklą ir „Kiss&Ride“ sustojimo svarbą. Ekspertai pozityviau įvertino Mokslo ir verslo centrą, bendrabučius ir biurų pastatą su „Circle K“ degaline. Kiti projektai užėmė panašias vietas.

Lent. 5. Projektų sąrašas

Projektų sąrašas pagal didžiausią vertinimą bei numatytus tikslus. Grupės ir projektai jose įvertintį nuo daugiausiai iki mažiausiai gavusio.

NB. Šioje studijoje pateiktame vertinime studijos rengėjų vertinimai neįtraukti, projektai reitinguoti tik pagal ekspertų įvertinimą.

Nauji mokslo pastatai. Vidurkis 132.5 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2

139 126

21 48

„Mlab" pastatas Mokslo ir verslo centras

Rekonstrukcijos. Vidurkis 115.3 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4 5 6 7

124 116 114 114 114 114 111

10 12 2 17 26 29 14

Bibliotekos rekonstrukcija Statybos rūmų ir vidinio kiemelio rekonstrukcija Cheminės technologijos fakulteto C korpuso rekonstrukcija Elektronikos rūmų rekonstrukcija Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto rekonstrukcija „Santakos“ slėnio pastato ir viešosios erdvės atnaujinimas KTU E. mokymosi technologijų centras ir viešoji erdvė

Viešoji erdvė prie pastatų. Vidurkis 62.7 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

66 65 64 64 64 63 63 62 61 60 58

15 45 4 13 16 24 27 3 22 44 36

Studentų g. 48A ir 50 jungties apželdinimas Žalioji jungtis tarp Ąžuolyno ir Gričiupio parko Tyrimų laboratorijos komplekso viešoji erdvė Statybos rūmų viešoji erdvė Elektronikos rūmų viešoji erdvė Studentų bendrabučių viešoji erdvė MIDF viešoji erdvė Cheminės technologijos fakulteto C korpuso viešoji erdvė KTU gimnazijos viešoji erdvė Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro kiemelis Poilsio zona prie KTU administracinio pastato

162 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Prioritetai

Nauji universiteto paslaugas gerinantys pastatai Vidurkis: 56.2 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4 5

59 57 56 55 54

25 43 42 38 49

KTU administracinis pastatas - leidyklos rekonstrukcija Sporto centras su sporto aikštelėmis Kultūros centras Naujas bendrabutis Nr. 2 Naujas bendrabutis Nr. 1

Kiti pastatų projektai Vidurkis: 36.5 Nr. Projekto nr Projekto pavadinimas

Balai:

1 2

40 33

5 40

Studentų namai - kavinė Biurų pastatas su „Circle K" degaline

Sporto ir rekreaciniai projektai Vidurkis: 23.3 Nr. Projekto nr Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4

25 23 23 22

35 7 8 32

Rekreacinis vakarinio šlaito takas su poilsio zonomis Stadiono rekonstrukcija Sporto aikštelės Rekreacinis takas su poilsio zonomis prie sporto aikštyno

Infrastruktūros projektai. Vidurkis: 22 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4

26 21 19 22

9 20 50 32

Dviračių takas Miestelio aptarnaujanti gatvelė Studentų g. rekonstrukcija Rekreacinis takas su poilsio zonomis prie sporto aikštyno

Automobilių aikštelių rekonstrukcijos. Vidurkis: 4.9 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4 5 6 7 8

8 6 5 5 5 4 4 2

28 11 18 46 47 1 37 6

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto automobilių aikštelės rekonstrukcija Statybos rūmų automobilių aikštelės rekonstrukcija Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Studentų g. rekonstrukcija Elektronikos rūmų vidinės automobilių aikštelės rekonstrukcija Automobilių aikštelės tarp Elektronikos rūmų ir Gričiupio g. rekonstrukcija Automobilių aikštelė prie A. Baranausko g. Bendrabučių automobilių aikštelės rekonstrukcija Automobilių aikštelė prie stadiono

Gatvių profilių rekonstrukcijos darbai. Vidurkis: 3.3 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2 3 4

26 21 3 2

30 31 41 34

A. Baranausko g. ir Radvilėnų pl. atkarpų sutvarkymas B. Sruogos g. rekonstrukcija Slėnio g. rekonstrukcija Gričiupio g. atkarpos rekonstrukcija

Kiti viešos erdvės projektai. Vidurkis: 0 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2

4 -5

33 39

Gričiupio parkas Skulptūrų parkas

Lokalias problemas sprendžiantys infrastruktūros projektai. Vidurkis: -4 Nr. Projekto nr. Projekto pavadinimas

Balai:

1 2

-4 -4

23 19

„Kiss&Ride" sustojimas Dviračių saugykla prie stotelės

163

VII skyrius

BANDOMASIS PROJEKTAS NR. 1 IX RŪMAI 1.

Statybos rūmų pastatas pasirinktas kaip pilotinis projektas, siekiant iliustruoti kaip gana abstraktūs uždaviniai bei vertybės gali būti įgyvendinami konkrečiame pastate.

1.2.1 Projekto procesas Atlikta pastato giluminė analizė ir sukurta pirminė erdvių koncepcija, kuri susitikimų metu buvo pristatoma pastato naudotojams: Elektros ir elektronikos bei Statybos ir architektūros fakultetų atstovams. Susitikimuose vykusių diskusijų metu gauti komentarai, pastabos buvo analizuojamos ir vėliau įtraukiamos į galutinį transformacijos pasiūlymą.

1.2.2 Projekto tikslas IX rūmų transformacijos projekto tikslas – suformuoti naujos universiteto fakultetų pastatų programos, reikalingos ateityje, viziją ir sukurti gaires, kuriomis vadovaujantis būtų galima transformuoti esamą infrastruktūrą į įkvepiančią kūrybinę aplinką.

1.2.3 Pagrindiniai IX Rūmų transformacijos projekto uždaviniai • Efektyviau išnaudoti esamą universiteto infrastruktūrą. • Sukurti skirtingus poreikius atitinkančias darbo erdves studentams ir dėstytojams. • Skatinti studentus mokytis ir leisti laiką ne namie, o universitete, numatant įvairias laisvalaikio erdves ir užtikrinant reikalingą infrastruktūrą: vietas pailsėti ir pavalgyti, daiktų saugojimo, spausdinimo paslaugas, papildomų veiklų galimybes. • Aktyvuoti aplink pastatą esančią viešąją erdvę, pritaikant ją aktyvesniam bendruomenės naudojimui. • Užtikrinti aiškų ir logišką programos pasiskirstymą pastate. • Kurti aiškų ir lengvai identifikuojamą pastato ir jo erdvių charakterį. • Užtikrinti balansą tarp paprastus poreikius atitinkančių, socialių ir įkvepiančių mokymosi erdvių pastate. • Sukurti transformacijos gaires, pritaikomas ir kitiems universiteto pastatams.

164 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 1 IX rūmai

Pav. 203. IX Rūmų transformacijos pavyzdys

Schema iliustruoja galimus pokyčius pastate, laikantis siūlomų transformacijos gairių: didinant patalpų atvirumą, funkcinį aiškumą ir efektyvumą, diegiant bazinę infrastruktūrą visur bei kuriant stipresnį ryšį su aplinka. Schema: autorių

165

1.2.4 Projekto rezultatas Rezultatas – principiniai dizaino sprendimai ir transformacijos gairės, kurios gali būti pritaikomos ir kituose modernistiniuose miestelio pastatuose.

1.2.5 Analizė Visiems modernistiniams pastatams miestelyje analizuoti gali būti taikomos bendros analizės temos – atspirties taškai:

Pastato ryšys su aplinka

Pastatuose numatyta gana nemažai įėjimų, tačiau dažniausiai tik keli yra aktyviai naudojami, o studentai dažniausiai naudoja tik 1 (pagrindinį) įėjimą į pastatą. Nesant aktyvių įėjimų į pastatą, nėra akstino kurti programą lauke, todėl viešoji erdvė aplink juos naudojama pasyviai. Viešojoje erdvėje beveik neatsispindi, kaip yra naudojami pastatai, todėl būnant miestelyje sunku identifikuoti, kas kokiuose pastatuose vyksta, jiems trūksta aiškiai suvokiamo identiteto.

Judėjimas pastatuose

Kadangi visi pastatų planai miestelyje yra skirtingi, judėjimas juose kelia skirtingus iššūkius. Bendras principas, kurio siekiama, – užtikrinti kuo aiškesnį ir patogesnį judėjimą tarp skirtingų pastato funkcinių zonų ir maksimalų prieinamumą neįgaliesiems.

Pastatų konstrukcinė sandara

Beveik visų modernistinių pastatų miestelyje konstrukciją sudaro kolonų tinklas ir surenkamos monolitinės perdangos. Dauguma sienų yra nelaikančios ir, atlikus papildomus skaičiavimus saugumui užtikrinti, galėtų būti pašalintos didinant patalpas.

„Nejudinamos funkcijos“

Dalis pastatuose esančios programos yra labai specifinė, įkurta tam specialiai pritaikytose pastatų erdvėse, jai įvykdyti reikia tam tikrų inžinerinių sprendimų, todėl ši programa apibrėžiama kaip „nejudinamos funkcijos“ – pastato dalys, rekonstrukcijų pasiūlymuose nekeisiančios vietos.

Tvarkaraščio neefektyvumas

Daugelyje fakultetų auditorijos, laboratorijos ir kompiuterių klasės naudojamos mažiau nei 50 proc. laiko (8:00–16:30 darbo dienomis), o auditorijų ir laboratorijų užimamų studentų vietų skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 proc. (kompiuterių klasių – apie 71 proc.). Tai yra iki pusės visų mokymosi patalpų bent pusę laiko yra nenaudojamos, per didelės, todėl galėtų būti panaudojamos kitoms funkcijoms. Rengiant bandomąjį projektą, analizuotas pastato ryšys su aplinka; pastato funkcinė ir fizinė sandara; erdvių struktūra ir srautai; naudotojų įpročiai ir poreikiai; tvarkaraščiai, jų efektyvumas ir galimi pokyčiai; ateities didaktikos poreikius atitinkantys mokymosi erdvių sprendimai.

166 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 1 IX rūmai

Pav. 204. Pastato analizės pavyzdžiai (dešinėje)

Schema kairėje rodo dabartinį pastato funkcinį zonavimą bei programos balansą, o schema dešinėje žymi programą, kuri dėl įvairių techninių priežasčių negali keisti savo vietos (pavyzdžiui, Aukštųjų įtampų mokslinė laboratorija). Schemos: autorių

167

1.2.6 Transformacijos gairės • Daugiau peršviečiamų pertvarų tarp koridorių ir kabinetų siekiant: a) didesnio veiklų atvirumo, b) mažesnė bendruomenės izoliacijos, c) daugiau natūralios šviesos koridoriuose. Tai gali būti įgyvendinama tiek naikinant pertvaras, tiek įrengiant jose langus. • Naikinamos pertvaros tarp kabinetų, kuriamos atviros studijų ir darbuotojų darbo erdvės siekiant: a) geresnio aplinkos apžvelgimo ir ryšio su ja, b) tarpdisciplininio darbo ir bendravimo galimybės, c) bendruomenės poreikius atitinkančių darbo erdvių, pritaikytų skirtingam darbui. • Grupuojama veikla fakultete: kuriama darbuotojų darbo zona, laboratorijų blokas, studentų erdvė ir t. t. Tai leidžia lengviau orientuotis pastate, kuria aiškų konkrečios erdvės identitetą ir leidžia efektyviau naudoti pastatą. • Bazinės funkcijos (vyrų ir moterų tualetai, virtuvėlės, daiktų saugojimo spintelės, spausdintuvai ir geras internetas) turi būti kiekviename aukšte. • El. lizdai įrengiami prie kiekvienos studentams skirtos darbo vietos. • Daugiau įėjimų į pastatą ir į jame esančias veiklas siekiant aktyvuoti viešą erdvę aplink. • Įrengiami baldai ar pertvaros bendrose darbo erdvėse turi turėti galimybę būti laisvai perkelti į kitą vietą.

1.2.7 Pagrindiniai sprendiniai* Pirmame aukšte įrengiamas vieno fakulteto studijų centras, papildomos paslaugos studentams: kavinė su knygynu, spaustuvės padalinys. Dėstytojams skirtos patalpos koncentruojamos A korpusuose: EEF fakulteto – antrame aukšte, SAF fakulteto – 4 aukšte. Biblioteka išplečiama per du aukštus (bibliotekos pasiūlymas detalizuojamas atskirai). Joje įrengiama 440 studentų darbo vietų. Sporto salės korpusas transformuojamas į tarpdisciplininę studijų erdvę (detalizuojamas atskirai). Jame įrengiama 232 studentų darbo vietos. Likusioje pastato dalyje formuojamos aiškios funkcinės zonos: laboratorijų blokas, auditorijų blokas, darbo erdvių blokas ir t. t. Studentams skirtos darbo vietos, kur įmanoma, atveriamos išgriaunant nereikalingas pertvaras tarp patalpų ir koridoriaus. EEF įrengiamos 444, o SAF – 422 studentų darbo vietos. Pastate iš viso įrengiama 1538 studentų darbo vietos (tankis ~2,5m2/ 1 vietai). *Su išsamiais pastato transformacijos pasiūlymais ir sprendiniais galima susipažinti susisiekus el. paštu ktu@ktu.lt

168 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 1 IX rūmai

Pav. 205. Transformacijos gairės

Transformacijos principai, kurie turėtų būti taikomi visoms miestelyje vyksiančioms rekonstrukcijoms. Šios gairės pagal nutylėjimą turi būti taikomos ir naujiems pastatams. Schemos: autorių

Daugiau atvirumo

Daugiau aiškumo

Efektyvumas

Vyrų wc

Vyrų wc Moterų wc Spec.poreikių wc

Spintelės Virtuvėlė Spausdintuvas El. lizdai

Bazinė infrastruktūra nekvestionuojama

Ryšys su aplinka

169

Tylusis darbo kambarys, 24 vt.

Įprastų paskaitų auditorija, 28 vt.

Virtuvėlė su spausdintuvu ir stalu

Laiptinė

Maketavimo kambarys, 30 vt.

Maketų purškimo kambarys

CNC staklės

170 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 1 IX rūmai

Pasitarimų, susitikimų stalas

Studentų baigiamiesiems darbams eksponuoti ir viešinti skirtos 1 aukšto koridoriaus į biblioteką sienos, o jų ilgalaikio saugojimo patalpaarchyvas perkeliamas į rūsį.

Studijos erdvė, 24 vt.

Naikinamos pertvaros tarp kabinetų, įrengiamos lengvos stumdomos pertvaros, kuriomis galima laikinai atriboti vieną ar kitą veiklą. Greta laiptinės įrengiama studentų virtuvėlė ir spausdintuvai.

Laisvos darbo vietos, 12 vt.

Dėstytojų kabinetai perkeliami į ketvirtą aukštą, o šis korpusas transformuojamas į Statybos ir architektūros fakulteto studentų darbo zoną. Čia įkuriamos 5 studijų erdvės, kurios priklauso konkrečiai studijai. Taip pat numatoma laisvų darbo vietų, susitikimų erdvių, vietų prezentacijoms, auditorija įprastoms paskaitoms, tylus darbo kambarys ir daugiafunkcis transformuojamas kambarys, kuriame gali būti rengiami darbų gynimai. Korpuso gale įrengiama maketavimo studija su CNC staklėmis, 3D spausdintuvais, maketų purškimo kambariu ir maketuoti skirtais stalais. Iš viso įrengiama 172 studentų darbo vietos.

Daugiafunkcis transformuoajamas kambarys piešimui, paskaitoms

3 aukštas, B korpusas

Joje yra: studentų darbo stalai, siena rašymui, projektorius, poilsio zona, spintelės daiktų saugojimui

1.2.8 Pastato transformacijos pavyzdys

171

Moterų, vyrų, spec. poreikių tualetai

Daiktų saugojimo spintelės

Studijos erdvė, 16 vt. Joje yra: studentų darbo stalai, siena rašymui, projektorius, poilsio zona, spintelės daiktų saugojimui

Studijos erdvė, 12 vt.

Sėdimas baldas

Liftas

Pasitarimų ir susitikimų erdvė

Pandusas

Joje yra: studentų darbo stalai, siena rašymui, projektorius, poilsio zona, spintelės daiktų saugojimui

Studijos erdvė 24 vt.

Joje yra: studentų darbo stalai, siena rašymui, projektorius, poilsio zona, spintelės daiktų saugojimui

Studijos erdvė, 8 vt. ir prezentacijų vieta, 20vt

Bendros darbo vietos, 24 vt.

Joje yra: studentų darbo stalai, siena rašymui, prezentacijų vieta, poilsio zona, spintelės daiktų saugojimui

BANDOMASIS PROJEKTAS NR. 2 BIBLIOTEKOS TRANSFORMACIJA

2.2.1 Projekto procesas Analizuota bibliotekos samprata, su tuo susiję funkciniai ir erdviniai pokyčiai, ateities tendencijos. Remiantis analize sudaryta išplėsta bibliotekos funkcinė sandara, sukurtos dizaino gairės, o pagal jas pasiūlyti galimi bibliotekos transformacijos sprendiniai. Erdviniai sprendiniai kartu su analize, funkcine sandara ir gairėmis pristatyti bibliotekos atstovams. Susitikimo metu gauti pasiūlymai ir pastabos buvo analizuojamos ir vėliau įtrauktos į galutinį bibliotekos transformacijos pasiūlymą.

2.2.2 Statybos ir architektūros fakulteto bibliotekos transformacijos tikslas Universiteto miestelyje sukurti patrauklią ir inovatyvią, produktyviam darbui ir įvairiapusiam poilsiui pritaikytą mokymosi erdvę, kuri prireikus būtų atvira studentams 24 valandas per parą.

100%

<XXa

2.2.3 Pagrindiniai bibliotekos transformacijai keliami uždaviniai

10%

• Biblioteka, įsikurdama Universiteto miestelyje esančių IX rūmų dalyje, turi turėti galimybę veikti 24 valandas per parą nepriklausomai nuo likusio pastato programos. • Bibliotekos renovacija – galimybė nė tik sukurti naujas patrauklias mokymosi erdves miestelio studentams, bet ir optimizuoti esamą miestelio infrastruktūrą aktyvuojant ne iki galo išnaudojamas rūmų erdves. • Sukurti skirtingus mokymo poreikius atitinkančias darbo erdves. • Užtikrinti bibliotekos, kaip mokymosi vietos, funkciją, kuriant ne tik daugiafunkces, bet ir tik mokymuisi ir susikaupimui skirtas darbo vietas. • Skatinti studentus mokytis ir leisti laiką ne namie, bet universitete (bibliotekoje), numatant įvairias laisvalaikio erdves ir užtikrinant reikalingą infrastruktūrą: vietas pailsėti ir pavalgyti, daiktų saugojimo, spausdinimo paslaugas, papildomų veiklų galimybes. • Integruoti technologijas į mokymosi metodus ir bibliotekos infrastruktūrą. • Sukurti infrastruktūrą, leisiančią bibliotekai organizuoti renginius, prezentacijas, parodas ir kitą aktyvią veiklą.

90%

>XXIa Pav. 206. Bibliotekos samprata

Besikeičianti bibliotekos samprata kelia nemažai iššūkių ne tik miestams, jų planuotojams bei architektams, bet ir universitetams. Schema: autorių

• Įgalinti greta bibliotekos esančią viešąją erdvę, atveriant ir pritaikant ją aktyvesniam studentų naudojimui.

172 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

Pav. 207. Studento biuras (kairėje)

Vašingtono universiteto Odegaard studentų biblioteka. Nuotrauka: University of Washington Libraries

Pav. 208. Sociali erdvė (dešinėje)

Ryerson universiteto Studentų mokymosi centras. Nuotrauka: Lorne Bridgman

2.2.4 Projekto rezultatas Efektyviau išnaudota esama universiteto infrastruktūra (transformuojamas plotas – 2186 m2), sukurtos skirtingus poreikius atitinkančios, naujos ir patrauklios darbo vietos studentams (440 darbo vietų), įgalinančios juos ilgesnį laiką būti universitete, sukurta atvira erdvė alternatyviems renginiams ir paskaitoms.

2.2.5 Nauja bibliotekos samprata Dar visai neseniai buvo neįmanoma įsivaizduoti bibliotekos be knygų, o šiandien šis scenarijus atrodo visai realus. Todėl iš pažiūros nepajudinamas bibliotekos, kaip knygų saugojimo vietos, identitetas skaitmeninio amžiaus pradžioje patiria krizę: kam dar gali būti tinkama biblioteka ir kaip pasikeis jos samprata ateityje (Agresta M., 2014). Jau kuris laikas į šį klausimą stengiasi atsakyti ne tik miestai, ieškodami naujų bibliotekos transformacijos galimybių, bet ir universitetai, stengdamiesi atnaujinti savo bibliotekas ir mokymosi erdves. Artimoje ateityje KTU universiteto miestelyje numatoma atnaujinti studijoms skirtą infrastruktūrą: planuojama renovuoti Statybos ir architektūros biblioteką. Viena vertus, tai puiki galimybė kurti kokybiškas mokymuisi skirtas erdves ir nustatyti naują kokybės standartą ateities transformacijoms miestelyje. Kita vertus, norint pasiūlyti aktualius sprendimus, būtina suprasti tendencijas ir kryptis, diktuojančias naujas bibliotekos sampratas. Toliau trumpai apžvelgiami pagrindiniai bibliotekų identiteto pokyčiai (remiantis jau įgyvendintais projektais) ir įvairios pasaulinės tendencijos, kurios vienaip ar kitaip gali turėti įtakos akademinės bibliotekos ateičiai.

2.2.6 Šiandieniniai bibliotekos identiteto pokyčiai Technologijų šalininkai teigia, jog skaitmeninės technologijos ateityje galės visiškai panaikinti bibliotekų poreikį. Skeptikai įsitikinę, jog skaitmeniniai šaltiniai kol kas nepajėgūs pakeisti spausdintų šaltinių patikimumo, ypač tam tikrų studijų krypčių ar tyrimų (Lushington N., Rudorf W., Wong L., 2016, p. 14). Išskyrus kelias išimtis (pavyzdžiui, Teksaso universiteto inžinerijos mokymo ir tyrimų centras ar Drekselio universiteto „Library Learning Terrace“), daugelis akademinių bibliotekų 173

šiandien yra paremtos įprastų bibliotekų teikiamų paslaugų ir technologijų įgalintų paslaugų junginiu. Nagrinėjant pastarųjų metų bibliotekų transformacijų pavyzdžius, pastebimos kelios bendros bibliotekų transformacijos tendencijos. Jos aptartos toliau.

Pav. 209. Tvari, atvira erdvė (dešinėje)

Britų Kolumbijos universiteto teisės fakulteto biblioteka. Nuotrauka: Tom Arban

Universiteto miestelio biblioteka kaip studento biuras

Bibliotekoje studentui suteikiamos įvairios darbo vietos ir reikalingos paslaugos (pavyzdžiui, Vašingtono universiteto Odegaardo studentų bibliotekos transformacija).

Biblioteka kaip sociali erdvė

Planuojant naujas bibliotekas vis mažiau vietos skiriama fizinėms knygoms, stengiantis archyvą kiek įmanoma labiau automatizuoti, o atlaisvintoje erdvėje kuriamos vietos naudotis technologijomis ir bendrauti, taigi biblioteka tampa socialia erdve (pavyzdžiui, Ryersono universiteto Studentų mokymosi centras, Midlando Sentenialo bibliotekos, Šombergo miestelio pagrindinės bibliotekos ir Sent Luiso centrinės bibliotekos transformacijos).

Biblioteka kaip tvari erdvė

Bibliotekos pastatas užtikrina jo lankytojams kokybišką aplinką, atitinka žmogaus mastelį ir tvarios plėtros principus. Jo planas – atviras, maksimaliai lankstus ir neužkertantis kelio nuolat keisti funkcijų išdėstymą pagal besikeičiančius bibliotekos ir jos bendruomenės poreikius. Bibliotekos erdvės lengvai apžvelgiamos, kad darbuotojai galėtų savo laiką skirti ne „patruliuoti“, o informacijai ir pagalbai lankytojams teikti (pavyzdžiui, Britų Kolumbijos universiteto teisės fakulteto biblioteka, Čikagos „Chinatown“ viešosios bibliotekos transformacija).

Biblioteka kaip informacinių komunikacinių technologijų (IKT) centras ir technologijų inkubatorius

Bibliotekos jau seniai nebėra tik monofunkcinės knygų saugyklos, skirtos tyliam studijavimui. Jos tampa daugiafunkcėmis erdvėmis, kuriose lankytojai tiek individualiai tiek grupėse gali 24 valandas per parą naudotis įvairiausiomis technologijomis ir jų įgalinta veikla. Biblioteką sudaro skirtingam poilsiui ir darbui pritaikytos įvairialypės erdvės (pavyzdžiui, Pensilvanijos universiteto „Education Commons“ bibliotekos ir Šiaurės Karolinos universiteto Jameso B. Hunto Jr. bibliotekos transformacijos).

Biblioteka kaip „trečioji vieta“

Būdama neutrali, neformali bendruomenei skirta vieta, biblioteka skatina įvairias bendruomenę vienijančias veiklas. Kuriamos atviro plano erdvės su vietomis įvairioms neformalioms veikloms: grojimui gitaromis, žaidimams su konsolėmis, tyliam skaitymui ir kitoms veikloms. Vienos bibliotekos siūlo praktikuoti veiklas, kurias atlikti internetu tiesiog neįmanoma, pavyzdžiui, dirbtuvėse (makerspace) galima tobulinti savo siuvimo ar meistravimo įgūdžius, naudotis įvairiais prietaisais, o kitos bibliotekos tampa bendruomenės meno inkubatoriumi, suteikdamos priemones ir skleisdamos vietinę kūrybą. Svarbu paminėti, jog technologijos šioje bibliotekos sampratoje taikomos aktyviam turinio kūrimui, o ne pasyvioms, labiau tradicinėms veikloms: skaitymui ar žiūrėjimui (pavyzdžiui, Tenesio universiteto Architektūros ir dizaino koledžo „Fab Lab“, Niujorko Fajetvilio viešosios bibliotekos transformacija) (Morehart, Ph., 2015).

174 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

Pav. 211. Technologijų centras (viršuje) Šiaurės Karolinos universiteto James B. Hunt, Jr. biblioteka Nuotrauka: Jeff Goldberg/Esto

Pav. 210. “Trečioji vieta” (kairėje)

Tenesio universiteto Architektūros ir dizaino koledžo fab lab. Nuotrauka: The University of Tennessee, College of Architecture + Design

175

2.2.7 Naujas identitetas. Bibliotekoms aktualios tendencijos Visi minėti pavyzdžiai yra giriami už inovatyvų požiūrį ir turi juos vienijančią idėją: jie pabrėžia technologijų ir daugiafunkcių erdvių svarbą. Viena vertus, šiandien, o tuo labiau ateityje mokymasis ir darbas nebeįsivaizduojamas be multimedijų, kita vertus, suvokiama, jog skirtingi lankytojai turi skirtingus poreikius dirbti, informacijai pasiekti ar tiesiog aplinkai naudoti, tad iniciatyviai reaguodamos į šiuos poreikius bibliotekos augina gyvybingą bendruomenę.

Pav. 212. Įkvepianti erdvė (dešinėje) Karolinska Institutet learning environments. Nuotrauka: Tengbom, Solna

2014 m. JAV įkurto Muziejų ir bibliotekų paslaugų instituto (angl. Institute of Museum and Library Services (IMLS)) tikslas – identifikuoti atsirandančias tendencijas, kurios gali būti aktualios bibliotekoms ir jų bendruomenėms, padėti šalies bibliotekoms suvokti šių pokyčių svarbą ir galiausiai suteikti pagalbą diegiant naujus sprendinius. Ši organizacija išskiria 7 pagrindines tendencijų temas (kategorijas): Visuomenė; Technologijos; Edukacija; Aplinka; Politika ir valdymas; Ekonomika ir Demografija. Kiekviena iš jų yra skaidoma į konkrečias tendencijas, paaiškinant, kodėl jos yra svarbios ir kaip bibliotekos gali pritaikyti žinias apie jas gerindamos savo paslaugas (ALA, 2014). Toliau pateikiamos tendencijų santraukos ir galimas jų pritaikymas bibliotekoje (kai kurios tendencijos jau turi įgyvendintus pavyzdžius bibliotekose). NB. Tema Politika ir valdymas čia neaptariama, nes nėra aktuali universiteto bibliotekai.

visuomenė

technologijos

edukacija

aplinka

ekonomika

demografija

Pav. 213. Simuliacijos kambarys (dešinėje)

Nuotrauka Universitat Paderborn, Heinz Nixdorf Institut

Pav. 214. Edukaciniai žaidimai (dešinėje)

Šiaurės Karolinos universiteto James B. Hunt, Jr. biblioteka Nuotrauka: The Hunt Library

Visuomenė Visuomenė apima anonimiškumo, privatumo kaitos, įvairių bendruomenių būrimo, DIY judėjimo ir personalizuotų erdvių temas. Šių temų problematika – informacijos nepatikimumas ir vis sudėtingesnis jos filtravimas, vartotojiškumas ir susvetimėjimas. Biblioteka gali reaguoti į šias temas būdama ne tik prieinama, bet ir kurdama patirtimi grįstas programas, įkvepiančias, socialias ir neformalias erdves. Taip pat biblioteka gali pasiūlyti fizinę erdvę veikloms ir renginiams, taip įtraukdama galbūt kartais labiau intravertiškus asmenis į platesnę bendruomenę. Biblioteka, iki šiol teikusi kitų sukurtą turinį (knygas – žinias), dabar gali tapti vieta, kurioje turinys yra kuriamas (pavyzdžiui, suteikdama studentams dirbtuvių erdves).

176 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

177

Technologijos

Technologijos apima jutiminių technologijų, robotikos, daiktų interneto ir balanso tarp buvimo maksimaliai prisijungus prie universiteto tinklo / atsijungus nuo jo temas. Pagrindiniai šios temos iššūkiai: technologijų įtraukimas į bibliotekos įprastas paslaugas (knygų paieška, rūšiavimas, išdavimas, priėmimas) ir naujų paslaugų kūrimas (simuliacijų naudojimas, išmanios technikos nuoma). Galiausiai ateityje galimybė atsiriboti nuo technologijų gali tapti labai vertinama patirtimi. Biblioteka gali siūlyti erdves, kuriose ribojamas technologijų naudojimas ir triukšmas – kurti maksimalios koncentracijos oazes. „Tylias skaitymo vietas“ pavertus „oazėmis be technologijų“, XXI amžiaus kartai galima pasiūlyti tai, ko mieste nebebus galima rasti, – tylą ir susikaupimą patrauklia forma.

Edukacija

Kalbama apie racionalų ir efektyvų fizinės aplinkos ir išteklių panaudojimą. Pagrindiniai temų iššūkiai: sąmoningumo didinimas, pastatų efektyvinimas ir dalijimasis ištekliais. Biblioteka gali imtis priemonių, skatinančių vartojimo sąmoningumą (pavyzdžiui, skatinti dalijimąsi technika). Taip pat kalbama apie fizines galimybes išsiplėsti ir susitraukti kintant studentų srautams mokslo metų metu ir elementarių vartojimo pokyčių, kaip šiukšlių rūšiavimo ar mažesnio spausdinimo, skatinimą.

Aplinka

Šios temos kalba apie racionalų ir efektyvų fizinės aplinkos panaudojimą ir resursų vartojimą. Pgrindiniai temų iššūkiai: sąmoningumo didinimas, pastatų efektyvinimas bei dalinimasis resursais. Biblioteka gali imtis priemonių, skatinančių vartotojimo sąmoningumą (pavyzdžiui, skatinti dalinimąsi technika), Taip pat kalbama apie fizines galimybes išsiplėsti ir susitraukti kintant studentų srautams mokslo metų metu bei elementarių vartojimo pokyčių, kaip šiukšlių rūšiavimo ar mažesnio spausdinimo skatinimą.

Ekonomika

Ekonomika apima pajamų nelygybės ir dalijimosi ekonomikos temas. Kiekvienais metais atskirtis tarp daug ir mažai uždirbančių asmenų vis didėja, lygiai taip pat didėja ir atskirtis tarp daug ir mažai uždirbančių šeimų vaikų mokymosi rezultatų, todėl biblioteka tampa ypač svarbi nemokamų paslaugų teikėja. Greta to, jaunosios Y ir Z kartos, priešingai nei pokario karta, ypač vertina daiktų ir paslaugų prieinamumą (nuomojantis ar dalijantis) nei teises į jo nuosavybę, todėl biblioteka turėtų plėsti savo teikiamų paslaugų spektrą nuo dalijimosi informacija ar darbo vieta iki dalijimosi įgūdžiais ir paslaugomis (pavyzdžiui, bendruomenės taisyklos (angl. repair cafes) ar konsultacijų biurai).

Demografija

Demografija apima skaitmeninės kartos, užsitęsusios paauglystės ir senėjančios visuomenės temas. Pagrindiniai šių temų iššūkiai: išsitrynusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio veiklų, autoritetų panaudojimas mokantis, persikvalifikavimas, šeimos, mokslo ir įvairių įsipareigojimų derinimas. Biblioteka, norėdama būti patraukli skaitmeninei kartai, turi siūlyti erdves, kuriose lankytojai gali būti socialiai aktyvūs, naudotis technologijomis, patirti skirtingas patirtis ir lengvai mainyti darbą su poilsiu. Kita vertus, daugėja besimokančių visą gyvenimą, keičiančių specialybę, įgyjančių naujų reikalingų įgūdžių ar kitų tikslų universitete siekiančių suaugusių ir vyresnio amžiaus žmonių: jiems svarbu užtikrinti greitas ir efektyvias paslaugas, skirtingus poreikius atitinkančias darbo erdves ir skirtingas mokymosi priemones.

178 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

}

€0

Pav. 215. Bufallo viešoji biblioteka, XX a. pradžia (dešinėje) Bufallo viešoji biblioteka, įkurta 1835 m, atspindi naujos, modernios XX a. bibliotekos sampratą: viešų fondų išlaikoma ir be išimčių atvira visiems vieta. Nuotrauka:Buffalo Public Library

Pav. 216. BiblioTech biblioteka be knygų, 2013 metai (apačioje) XXI a. atspindinti biblioteka: pasitelkianti naujausias technologijas ir atvira. Nuotrauka: Munoz and Company

179

Pav. 217. Ilgasis kambarys, Trinity koledžas (Dublino universitetas) XVIIIa pradžia (dešinėje viršuje) Knygų lentynos - bibliotekos svarbiausias elementas. Nuotrauka: David Iliff

Pav. 218. Musashino menų universiteto biblioteka, XXIa pradžia (dešinėje apačioje) Knygų lentynos - bibliotekos interjero elementas. Nuotrauka: Scott Norsworthy

2.2.8 Biblioteka ≠ Biblioteka =? Nors fiziškai XVIII ir XXI a. bibliotekos atrodo panašiai, tačiau jų samprata radikaliai skiriasi (iliustracijos dešinėje). Biblioteka nebėra monofunkcinė knygų saugykla, skirta siauram naudotojų ratui, ir greičiausiai niekada nebebus. Naują XXI a. bibliotekos sampratą geriausiai atspindi skaitmeninės kartos požiūris: žmogų supanti erdvė turi būti kiek įmanoma labiau produktyvi, įgalinti asmenį būti socialiai aktyvų, naudotis technologijomis, patirti skirtingas patirtis ir lengvai mainyti darbą su poilsiu. Remiantis tokia samprata ir kuriama KTU universiteto miestelio bibliotekos vizija.

KNYGŲ SAUGYKLA

DARBO VIETA

MONOFUNKCINĖ PATALPA

DAUGIAFUNKCĖ VIETA

PRIVATI, UŽDARA PATALPA

SOCIALI VIETA

TURINIO ADMINISTRATORIUS

AKTYVAUS TURINIO KŪRĖJAS

TEIKIA INFORMACIJĄ PROCESUI

ĮSITRAUKIA Į PROCESĄ

INOVACIJŲ SAUGYKLA

INOVACIJŲ SKATINTOJA

9-5 DARBO VIETA

24/7 DARBO VIETA

180 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

181

2.2.9 KTU miestelio bibliotekos funkcinė sandara IX rūmų rekonstrukcija, pritaikant korpusą KTU miestelio bibliotekai, atveria galimybes pasiūlyti naują, papildytą bibliotekos programą, sudarytą iš 3 pagrindinių transformacijos temų: Mokymosi bazės diversifikavimas ir gerinimas, Poilsio, laisvalaikio ir renginių erdvių kūrimas, Technologijų naudojimas mokymosi procese. Šios temos ir jas sudaranti konkreti programa toliau aprašoma detaliau.

182 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

Mokymosi erdvės Kuriant mokymosi erdves bibliotekoje, svarbu užtikrinti skirtingus poreikius atitinkančias darbo vietas: individualias, mažoms ar didelėms komandoms, studijoms (moduliams) skirtas darbo zonas, taip pat vietas, skatinančias kūrybiškumą. Taip pat svarbu numatyti tiek tylias ir atribotas nuo technologijų, tiek atviras, bet produktyvias mokymosi vietas. Galiausiai mokymosi erdvės turi būti pritaikytos skirtingiems mokymosi būdams ir etapams: tiek teoriniams (skaitymui ir medžiagos rinkimui, jos apdorojimui, mokslo darbų rašymui), tiek praktiniams darbams (dirbtuvės, kompiuterių klasės, BIM laboratorijos, prezentacijų vietos). Visos darbo vietos, t. y. stalas ar jo dalis ir biuro kėdė, turi būti ergonomiškos, gerai apšviestos natūraliu arba dirbtiniu apšvietimu, turėti vietinį belaidį (WiFi) ryšį ir elektros lizdą, jei nenumatyta kitaip.

Individuali darbo vieta

Tai studento darbo vieta, esanti bendroje bibliotekos erdvėje, kuri gali būti nutolusi nuo knygų lentynų.

Grupinio darbo vieta

Tai grupės studentų darbo vieta, talpinanti 4–8 studentus, esanti bendroje bibliotekos erdvėje. Gali būti nutolusi nuo knygų lentynų.

Studijos erdvė

Tai studijos darbo vieta, talpinanti grupę (8–20 studentų), turinti projektorių ar ekraną prezentacijoms. Gali būti nutolusi nuo knygų lentynų ir visai ar pusiau izoliuota nuo bendros bibliotekos erdvės.

Tylioji zona

Tai individualios darbo vietos, apsaugotos nuo išorinio triukšmo. Gali būti nutolusios nuo knygų lentynų, o kiekviena darbo vieta papildomai apsaugoma nuo galimų garsų.

Zona be technologijų

Tai izoliuota nuo pagrindinės bibliotekos erdvės zona, kurioje blokuojami visi signalai ir interneto ryšys. Gali būti nutolusi nuo knygų lentynų. Joje gali būti tiek darbo vietos, tiek neformalios poilsio erdvės.

Idėjų inkubatorius

Prezentacijų vieta

BIM laboratorija

Skaitymo vieta

Tai vieta, kurioje sudarytos sąlygos greitai ir efektyviai plėtoti projekto idėjas. Inkubatoriuje įrengiami stumdomi stalai, kėdės, minkšti sėdėti skirti baldai, projektorius ar ekranas, rašyti skirtos lentos ar sienos. Ši zona izoliuota nuo bendros bibliotekos erdvės. Tai vieta, skirta pristatymams rengti, naudojama tiek kaip studijoms skirta infrastruktūra, tiek bibliotekos organizuojamiems renginiams, talpinanti 20–50 žmonių (gali būti kelios skirtingo dydžio erdvės). Čia numatomos laisvai stumdomos kėdės, projektorius ar ekranas, kompiuteris. Ši zona izoliuota nuo bendros bibliotekos erdvės. Tai kompiuterių klasė, kurioje papildomai įrengtas projektorius ar ekranas ir interaktyvus stalas, taikomos kitos technologijos. Tai greta knygų lentynų esančios mokymosi vietos. Jos įrengiamos tylesnėje bibliotekos zonoje, aplink jas ribojamas lankytojų judėjimas.

183

Laisvalaikio erdvės Biblioteka tampa ne tik mokymosi, bet ir socialine erdve, todėl bibliotekoje svarbu kurti erdves, kurios būtų tinkamos ne tik kokybiškam darbui, bet ir poilsiui, jose būtų galima susitikti ir bendrauti. Tam padėtų vietos renginiams skirtos erdvės, socialios ir neformalios erdvės, pramogų zonos ir tarp mokymosi erdvių išdėstytos poilsio vietos ar galimybė patekti į bibliotekos kiemą. Vienas iš KTU miestelio vizijos tikslų – skatinti studentus leisti laiką ir mokytis universitete ne tik paskaitų metu, todėl ne mažiau svarbu užtikrinti papildomas paslaugas studentams, pavyzdžiui, vietą pavalgyti, organizuoti renginius ir užsiimti papildoma veikla.

Tai vieta, skirta paskaitoms rengti, naudojama tiek kaip studijoms skirta infrastruktūra, tiek bibliotekos organizuojamiems renginiams, talpinanti 50–200 žmonių. Čia numatomos laisvai stumdomos kėdės arba stacionarus sėdėti skirtas baldas (-ai), projektorius ar ekranas, kompiuteris, garso aparatūra, moderatoriams ir pašnekovams sėdėti skirti minkšti baldai. Ši zona gali būti bibliotekos bendros erdvės dalis, kuri, vykstant renginiams, yra izoliuojama, o kitu metu naudojama įprastoms bibliotekos veikloms (poilsiui ar kaip darbo vietos).

Viešų paskaitų vieta

Tai greta viešų paskaitų vietos esanti zona (arba paskaitų vietos dalis), kurioje galima organizuoti kitokio formato renginius: parodas, pristatymus, vakarėlius, kavos pertraukėles.

Vieta renginiams

Greta darbo vietų, pagrindinių srautų takų ir virtuvėlės esančios neformalios zonos, skirtos ilsėtis. Jose įrengiami minkšti baldai, iškylos stalai.

Poilsio vieta

Neformalios zonos su minkštais baldais, projektoriumi ar ekranu, stalo ar kompiuteriniais žaidimais. Gali būti įrengtos aktyvesnių pramogų zonos su stalo futbolo, stalo teniso stalais. Aktyvesnių pramogų zonos įrengiamos taip, kad netrukdytų kitiems studentams dirbti (toliau nuo darbo vietų arba su garsą malšinančiomis medžiagomis).

Pramogų zona

Tai vieta, kurioje įrengta kriauklė, mikrobangų krosnelė, nedidelis stalviršis ir pietų stalas. Ši vieta numatoma izoliuota nuo bendros bibliotekos erdvės.

Virtuvėlė

Kavinė, pasiekiama tiek bibliotekos, tiek rūmų lankytojams, kurioje galima įsigyti užkandžių ir gėrimų. Įrengiama taip, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo likusio pastato darbo laiko ir prireikus galėtų išplėsti savo patalpas. Tai lauke, greta bibliotekos, formuojama viešoji erdvė, į kurią šiltuoju metų laiku būtų galima patekti tiesiai iš pagrindinės bibliotekos erdvės ir kurioje būtų galima tiek mokytis, tiek ilsėtis. Jame įrengiami suoliukai, iškylos stalai, lauko žaidimai.

Kavinė

Bibliotekos kiemas

184 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

Technologijų taikymas Technologijų taikymas bibliotekoje nėra nauja tendencija, pavyzdžiui, jau seniai kuriamos kompiuterizuotos darbo vietos ar bibliotekos duomenų bazės. Tačiau ateityje, technologijoms tampant akivaizdžia infrastruktūros dalimi, o ne siekiamybe, technologijų taikymas gali įgyti visai kitą prasmę: jos gali būti taikomos ne tik kaip pagalbinis metodas renkant medžiagą, bet kaip alternatyvus mokymosi būdas: jutiminės technologijos, simuliaciniai ir žaidimų kambariai gali būti naudojami pritaikant teorijas praktiniuose užsiėmimuose ar rengiant virtualias paskaitas, „green screen“ kambariai naudojami paskaitoms rengti, filmuoti ir studentų praktinėms užduotims atlikti. Robotika gali būti pritaikyta kasdienėms užduotims bibliotekoje palengvinti: knygų rūšiavimui, orientavimuisi pastate.

Simuliacijų kambarys

Tai kambarys, kuriame įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, projektoriai ar ekranai ir speciali programinė įranga, skirta projektų sprendiniams simuliuoti. Toks kambarys gali būti naudojamas inžinerinėse specialybėse. Šis kambarys taip pat gali būti naudojamas virtualioms konferencijoms ar specialiems mokymams.

Žaidimų kambarys

Tai kambarys, kuriame įrengti projektoriai ar ekranai, minkšti baldai, žaidimų pultai. Jis gali būti naudojamas tiek mokymo tikslais, tiek laisvalaikiui praleisti.

BIM laboratorija

Tai kompiuterių klasė, kurioje papildomai įrengtas projektorius ar ekranas ir interaktyvus stalas, taikomos kitos technologijos.

“Green screen” kambarys

Tai kambarys, pritaikytas filmuoti, jame įrengta žalias arba mėlynas fonas, palengvinantis vaizdo apdorojimą, taip pat individualus šviesos reguliavimas, garso izoliacija.

185

2.2.10 Dizaino gairės Zonavimas Tikslas – užtikrinti, jog biblioteka būtų funkcionali, užtikrintų kokybišką studijų aplinką studentams, o jos planas būtų lankstus ir prireikus transformuojamas ar pritaikomas naujai funkcijai. Biblioteka skaidoma į dvi pagrindines zonas: triukšmingą ir tylią. Pirmoji zona užima pastato pirmą aukštą, kuriame yra pagrindiniai įėjimai į biblioteką, pagrindiniai studentų srautai ir aktyviausios veiklos. Antroji zona užima antrąjį aukštą, jame įrengiamos tylaus darbo vietos, kuriose galima labiausiai susikaupti. Bibliotekoje numatomos laikinos funkcijos, kurioms vietos reikia tik retkarčiais, pavyzdžiui, viešų paskaitų ar specialių renginių metu. Šioms funkcijoms reikalinga infrastruktūra numatoma tiek tyliojoje, tiek triukšmingoje zonose: dalis darbo ir poilsio erdvių projektuojamos taip, kad prireikus būtų galima jas keisti: perstumdyti, pergrupuoti, atlaisvinti erdvę ir paversti amfiteatru. Į pirmą bibliotekos aukštą patenkama tiesiai iš lauko, jis gali būti atribotas nuo likusios pastato dalies, jame numatyti virtuvėlė, tualetai, tad ši bibliotekos dalis gali dirbti visą parą.

Pav. 220. Pagrindiniai principai (viršuje)

Bibliotekos erdvinis išdėstymas remiasi 3 pagrindiniais principais: aiškiu triukšmingų bei tylių zonų atskyrimu, daugiafunkcių erdvių kūrimu bei erdvių, galinčių funkcionuoti atskirai nuo likusio pastato 24/7 sukūrimu. Schema: autorių

Pav. 219. Funkcijų grupavimas (kairėje)

Bibliotekoje siūloma grupuoti funkcines zonas pagal jų naudojimo būdą: kurti atskiras triukšmingas bei tylias zonas, trumpalaikio naudojimo erdves bei erdves, kuriose vykdoma veikla turėtų būti atskirta nuo bendrų veiklų. Schema: autorių

186 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

Efektyvumas

Pav. 221. Efektyvumas

Kuriant studijų infrastruktūrą siekiama didžiąją dalį neefektyviai naudojamo ploto panaudoti maksimaliai efektyviai

Dabartinis pastato planas yra gana nelankstus ir neefektyvus: trečdalis erdvių skirta didžiuliams holams, kurie beveik neturi funkcijų, o studentai pro juos dažniausiai tik praeina. Ketvirtadalį nagrinėjamo pastato užima rūmų aktų salė, kuri pastaruoju metu naudojama įvairių būrelių treniruotėms. Tai nėra šioms veikloms pati tinkamiausia erdvė. Nors dabartinė biblioteka užima gana nemažą korpuso dalį, tačiau du trečdalius patalpų užima archyvas, mažai naudojamos patalpos ir tik nedidelė dalis, skirta skaityklai. Taigi daugiau nei du trečdaliai pastato ploto neišnaudoja turimo potencialo. KTU miestelio bibliotekos transformacijos tikslas – pakeisti naudojamų–neišnaudojamų erdvių santykį ir kiek įmanoma labiau įveiklinti pastato erdves. Identitetas Tikslas – stiprinti universiteto miestelio ir bibliotekos identitetą kuriant lengvai identifikuojamas miestelio ir bibliotekos prieigas. Bibliotekos šiaurinio korpuso galinis fasadas šiuo metu yra nykiausia pastato dalis, nors tai pirmasis elementas, matomas įvažiuojant į universiteto miestelio teritoriją. Jį verta transformuoti dėl kelių priežasčių. Pirma, numačius naują, atskirą įėjimą į biblioteką, užtikrinamas nepriklausomas nuo likusios pastato dalies bibliotekos veikimas. Antra, numačius naują įėjimą* suteikiama galimybė aktyviau naudoti pastato prieigas ir kuriama nauja vieša erdvė ties įvažiavimu į miestelį. NB. Naujo įėjimo architektūrinės išraiškos siūlymas tik rekomendacinis ir gali keistis. Galutinis sprendimas turi atitikti pastato architektūrinę išraišką ir estetiką, neturi prieštarauti pastato vertingosioms savybėms ar jų menkinti. Galutinis sprendimas taip pat turi neimituoti istorijos, atitikti šį laikmetį ir šiuolaikines architektūrines tendencijas ir kurti lengvai atpažįstamą bibliotekos identitetą.

Pav. 222. Identitetas

Dabar bibliotekos korpuso galinis fasadas neišsiskiriantis, nors tai pirmasis elementas, matomas įvažiuojant į universiteto miestelio teritoriją (kairėje). Siūlomas naujas bibliotekos įėjimas - lengvai pastebimas, išsiskiriantis ir kuriantis naują viešą erdvę, tačiau nekonkuruojantis su esamais pastato fasadais (dešinėje). Schemos: autorių

187

liftas

188 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

1a antresolė - darbo vietos

BIM laboratorija

1a po antresole - virtuvėlė ir spausdintuvai

Kavinė

Pirmame aukšte numatomos 152 grupinio darbo vietos, 20 individualių darbo vietų, 18 vietų BIM laboratorija ir paskaitų kambarys, talpinantis iki 30 žmonių.

Spaustuvė

Pirmame IX rūmų aukšte, įskaitant antresoles, transformuojama 1128 m2 pastato ploto. Pirmasis KTU miestelio bibliotekos aukštas – tai mokymosi, susitikimų ir laisvalaikio erdvės ir paslaugos: knygynas, spaustuvė, kavinė, BIM laboratorija, savitarnos spausdinimo taškas, užkandžių ir gėrimų automatai. Rekonstruojant naikinamos nelaikančios pertvaros ir transformuojamos korpuso gale esančios mažai naudojamos sandėliavimo patalpos taip atveriant visą aukštą studentams. Korpuso gale numatoma laiptinė, jungianti pirmą bibliotekos aukštą su antruoju, labiau susikaupimo reikalaujančiam darbui skirtu aukštu.

Daiktų saugojimo spintelės

Pirmas aukštas

1a po antresole - studijos erdvė, grupinio darbo vietos

Knygynas

Vieta atsisėsti

Informacija

„Self service“ spausdinimas maisto/ gėrimų aparatai

2.2.11 Bibliotekos transformacijos pavyzdys

189

Privačių susitikimų svetainė

tualetai

1a po antresole -

Individualios darbo vietos

Paskaitų kambarys

Media, pasitarimų ir poilsio zona

Individualios darbo vietos

susitikimų kambarys

Daiktų saugojimo spintelės

Naujas įėjimas į biblioteką

Išėjimas į bibliotekos kiemą

Poilsio zona

Informacija

Knygų paieškos terminalai

Idėjų kambarys

Grupinio darbo vietos

Išėjimas į bibliotekos kiemą

Antrame korpuso aukšte transformuojama 1058 m2 pastato ploto, biblioteka užima 593 m2, likusioji dalis – Statybos ir architektūros fakulteto skaitykla ir holas. Mažai naudojama aktų salė ir sandėliavimo patalpos transformuojamos į bibliotekos „research room“ – duomenims rinkti ir jiems analizuoti skirtą aukštą. Čia vyrauja tylesnės, daugiau susikaupimo reikalaujančios darbo erdvės. Antro aukšto holas transformuojamas į rūmų studentams skirtą skaityklą – darbo erdves, čia taip pat numatomos kelios skirtingos pasitarimų erdvės, poilsio zonos ir prezentacijoms skirta erdvė. Hole taip pat įrengiamas savitarnos spausdinimo punktas ir daiktų saugojimo spintelės. Antrame aukšte sukuriama 216 grupinio darbo vietų, 52 individualaus darbo vietos, uždara auditorija, talpinanti iki 24 žmonių, ir lanksti renginių vieta. KTU miestelio bibliotekos rekonstrukcijos pasiūlyme numatyta per440 skirtingų darbo vietų, skirtų studentams, taip pat 1070 m lentynų knygoms. Visas transformuojamas plotas – 2186 m2. 190 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Bandomasis projektas Nr. 2 Bibliotekos transformacija

Idėjų kambarys

Individualios darbo vietos

Susitikimų vieta

Papildomas išėjimas iš bibliotekos antro aukšto

Grupinio darbo vietos

Poilsio erdvė

„Self service“ spausdinimas maisto/ gėrimų aparatai

Idėjų inkilas

Individualaus darbo vietos

viešų prezentacijų erdvė

Daiktų saugojimo spintelės

Antras aukštas

191

Amfiteatras renginiams

Skaitymo vietos

Studijos erdvė su vieta prezentacijoms

Individualaus darbo celės

Tylaus darbo kambariai po laiptais

Individualios arbo vietos

Bibliotekos darbuotojų darbo vietos su poilsio zona

Individualios arbo vietos

Poilsio vietos

Knygų lentynos

Renginių zona/podiumas

Skaitymo, grupinio darbo vietos

VIII skyrius 1.

SEKANTYS ŽINGSNIAI

1.1 STRATEGINIS VEIKSMŲ IR INVESTICIJŲ PLANAS Ši studija – tai vizijos dokumentas, kuriuo gali būti toliau rengiamas strateginis veiksmų planas. Strateginiame veiksmų plane konkrečiai aptariami erdviniai kriterijai, viešosios erdvės charakteris ir jos elementai, investicijų poreikis ir galimas viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo modelis. Dalis šių parametrų, kaip viešosios erdvės charakteris, jau yra įtraukta į vizijos aprašymą, likusieji parametrai – kito etapo dalis. Strateginio veiksmų plano galutinio parengimo bus siekiama dirbant kartu su KTU ir Kauno miesto savivaldybės atstovais, NT specialistais ir teisininkais.

1.1.1 Numatomi keturi investicijų plano rengimo etapai 1. Erdvinių kriterijų formavimo etapas, kuriame detalizuojamas urbanistinis planas, ir viešosios erdvės charakterių formavimo gairės, numatoma preliminari atskirų studento miestelio dalių ir pastatų programa, detalizuojamos transporto ir automobilių statymo schemos ir aptariami galimi vystymo modeliai (didžioji dalis jau įvykdyta).

€ €€ € €

2. Investicijų poreikio suformavimo etapas, kuriame nustatomi investicijų prioritetai, apžvelgiamos preliminarių vystymo scenarijų finansinės implikacijos, panašių projektų vystymo praktika, pateikiama plėtros valdymo būdo teisinė apžvalga (vykdoma pagal poreikį). 3. Strateginio plano detalizavimo etape išryškinamas „long-term“ (ilgojo laikotarpio) veiksmų plano etapiškumas, kietosios ir minkštosios priemonės ir investicijų poreikiai; „short-term“ (trumpojo laikotarpio) veiksmų planas, etapiškumas ir jo investicijų poreikis; „kick-off“ (projekto pradžios) strategijos ir universiteto, savivaldybės, ES ir tarptautinių fondų išteklių panaudojimo galimybės (vykdoma pagal poreikį). 4. Galutinio strateginio plano etape galutinai apsisprendžiama dėl erdvinių kriterijų, apibrėžiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai, jų etapiškumas ir investicijų poreikis. Suformuojamas turto vystymo ir valdymo modelis, techniniai ir erdviniai reikalavimai. Prireikus atskiroms teritorijos dalims suformuojama NT komplekso sudėtis, finansinis pagrindimas, investicijų paskirstymas ir atsiperkamumas. Strateginį planą tvirtina KTU ir kitos suinteresuotos institucijos (vykdoma pagal poreikį).

192 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Sekantys žingsniai

1 2 3 4

€€ +

1.2 VIZIJOS NAUDOJIMAS 1.2.1 Esant konkretaus projekto poreikiui Atsiradus vieno ar kito projekto įgyvendinimo poreikiui, vizijoje galima pasitikrinti, kur tokį projektą būtų geriausia įgyvendinti, kokie darbai ar reikalavimai jam numatyti ir pasinaudojus vizijos plane numatytomis dizaino gairėmis ir sprendimais pradėti rengti ir įgyvendinti projektą. Neradus projekto vizijos projektų sąraše, reikia atlikti analizę, ar toks projektas neprieštarauja vizijoje iškeltiems miestelio vystymo tikslams. Neradus neatitikimų su vizija, reikia atlikti analizę, kur toks projektas galėtų atsirasti (ar gali užimti vieną iš naujai programai numatytų sklypų, ar reikia rasti jam naują vietą miestelyje). Numačius projekto vietą, vizijos planas koreguojamas pagal projektą.

1.2.2 Turint finansavimą Jei yra ar gali būti numatytas finansavimas universiteto miestelio fizinei transformacijai, bet abejojama, kur prasmingiausia jį kreipti, galima naudotis vizijoje pateiktu projektų sąrašu pagal didžiausią vertinimą (4 lent.) arba projektų sąrašu pagal vertinimą ir numatytus tikslus (5 lent.). Išsirinkus projektą ir patikrinus, ar nėra papildomų kliūčių jam įgyvendinti, reikia patikrinti, ar projektui pakanka turimo biudžeto. Tai galima padaryti paskaičiavus projekto sąmatą tiek iš projektų aprašymuose pateiktų sprendinių, tiek papildomai detalizuojant sprendinius. Visų projektų aprašymai nurodo šiuo metu aktualiausius darbus, tačiau išsirinkus projektą vertėtų dar kartą įvertinti šių darbų aktualumą ir remiantis vizijos planu parengti detalesnius projekto sprendinius.

193

KAUNO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TINKLAS

IX Fortas

PC „Mega“

KAUNO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TINKLAS

Šilainiai

GYVYBĖS MO

VIII Fortas Kauno klinikinė ligoninė

Vilijampol 13

Lampėdis

LSMU veterinarijos akademija

2017 m. spalio mėn. Kauno miesto savivaldybė inicijavo Kauno aukštųjų mokyklų tinklo ambicijos sukūrimo projektą. KTU, suprasdamas, kad aukštosios mokyklos turi savitus veikimo principus, infrastruktūros Nemunas poreikius, vystymosi ambicijas ir vizijas, aktyviai prisidėjo prie proceso. Nepaisant aukštųjų mokyklų skirtumų ir autonomiškumo, Kaunui yra svarbu į jas žvelgti kaip į vieningą aukštojo mokslo tinklą, 1 turintį bendrą specifiką, bendrus poreikius ir poveikį miesto struktūrai.

Studijos tikslas buvo parengti bendrą Kauno aukštųjų mokyklų tinklo 1 erdvinio vystymo kryptį, kuri teiktų naudos visoms suinteresuotosioms Akademija šalims. Rengiant galimybių studiją, buvo kviesti dalyvauti Kaune veikiančių universitetų ir valstybinių kolegijų deleguoti atstovai, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai, Lietuvos studentų sąjungos atstovai.

3 3 8

VDA KF

7 9

VU KF

SOCIALINIŲ MOKSLŲ POL

Aleksandro Stulginskio universitetas

1 7

Aleksotas I Fortas

LEGENDA 1 2 3 4 5

VDU botanikos sodas

6 7 8 9 10 11

12 13

II Fortas

194 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Kauno aukštųjų mokyklų tinklas 14

7 8

Santakos parkas

Studijos rengėjai siekia, jog identifikuotos miesto ir aukštųjų mokyklų ŽEMĖS MOKSLŲ POLIUS bendros temos taptų pagrindu tolesniam miesto ir jo akademinės 1 1 bendruomenės bendradarbiavimui ir vientiso aukštųjų mokyklų tinklo formavimui miesto erdvinėje struktūroje.

Kauno aukštųjų mokyklų tinklo analizės iškelta problematika sutampa su šiame dokumente nagrinėjamomis problemomis, o tinklo pasiūlymai iš 1 esmės atitinka KTU vizijos sprendinius. Greitesnis aukštųjų mokyklų tinklo formavimas ir jo tikslų įgyvendinimas iš esmės yra naudingas KTU miesteliui 1 ir Kaunui.

ris Ne

Kleboniškio miškas

3 3

Eiguliai

3 3

OKSLŲ POLIUS 4

lė

Dainava

VII Fortas

Kauno kolegija

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kauno universitetinės klinikos

Kauno technikos kolegija

Žaliakalnis 5 10

MRU VSF

Vytauto Didžiojo universitetas

7 7

6 2

Kauno technologijos universitetas

3 2

2 2 10

7 2 7

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ POLIUS 2

VI Fortas

Lietuvos sporto universitetas

Ąžuolynas

2 3

LIUS

Petrašiūnai 3

Panemunė

Pažaislis Respublikinė Kauno ligoninė

Šančiai 3 7

Kauno marios

V Fortas Nemunas

Pav. 223. Kauno aukštųjų mokyklų tinklo brėžinys Schema: MB Mash studio ir MB MMAP

195

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Agresta M. (2014). What will become of library? Slate. Prieiga per internetą: http://www.slate.com/articles/life/design/2014/04/ the_future_of_the_library_how_they_ll_evolve_for_the_digital_age. html [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 9 d.] 2. ALA (2014), Trends. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ tools/future/trends [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 9 d.]. 3. Aplinkos apsaugos agentūra (2017). Oro kokybė Lietuvoje 2016 m. Vilnius. Prieiga per internetą: http://oras.gamta.lt/files/ Apzvalga_2016.pdf [žiūrėta 2017 m. spalio 24 d.]. 4. ARUP (2012). Campus of the future. London. Prieiga per internetą: http://www.driversofchange.com/projects/campus-of-the-future/ [žiūrėta 2015 m. spalio 2 d.]. 5. AUTC (2017). Prieiga per internetą: http://www.autc.lt/lt [žiūrėta 2016 m. balandžio 22 d.] 6. Bučas J., Minkevičius J., Kančienė J. et al (2000). Kauno technologijos universiteto pastatai. Istorija ir architektūra. Kaunas: Technologija. 7. CDIA (2010). City Infrastructure Investment Programming & Prioritisation Toolkit. User manual. Cities Development Initiative for Asia (CDIA). Prieiga per internetą: https://cdia.asia/wpcontent/uploads/2014/09/CDIA-toolkit-project-programmingprioritization_2010.pdf [žiūrėta 2017 m. liepos 14 d.]. 8. Curvelo Magdaniel, F. T. J. (2017). Campuses, Cities and Innovation. 39 international cases accommodating tech-based research. (A. C. Den Heijer, M. H. Arkesteijn, & H. De Jonge Eds.). Delft: TU Delft, Faculty of Architecture, Department of Management in the Built Environment. 9. Den Heijer A. ir Tzovlas G. (2014). The European campus - heritage and challenges. Information to support decision makers. Delft: Delft University of Technology. 10. Fraefel U. (2014). Professionalization of pre-service teachers through university-school partnerships. Straipsnis konferencijai: WERA Focal Meeting. Edinburgh. Prieiga per internetą: https://www. researchgate.net/publication/275040746_Professionalization_of_

196 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Literatūros sąrašas

pre-service_teachers_through_univer-sity-school_partnerships_ Partner_schools_for_Professional_Development_development_ imple-mentation_and_evaluation_of_cooperative_learning_in_s [žiūrėta 2017 m. spalio 17 d.]. 11. Kauno planas (2003). Kauno miesto bendrasis planas (2003-2013 metams). Prieiga per internetą: http://old.kaunoplanas.lt/bendrieji_ planai/kauno_miesto_bendrasis_planas_0 [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 04 d.]. 12. Kauno planas (2014). Kauno miesto bendrasis planas (20132023 metams). Prieiga per internetą: http://old.kaunoplanas.lt/ bendrieji_planai/kauno_miesto_bendrasis_planas_2013_2023_ metams [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 04 d.]. 13. KTU (2017). Metinė veiklos ataskaita 2016. Prieiga per internetą: https://ktu.edu/dokumentai/ataskaitos/ [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 1 d.]. 14. KTU (2016). Metinė veiklos ataskaita 2015. Prieiga per internetą: https://ktu.edu/dokumentai/ataskaitos/ [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 1 d.]. 15. KTU (2015). Metinė veiklos ataskaita 2014. Prieiga per internetą: https://ktu.edu/dokumentai/ataskaitos/ [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 1 d.]. 16. LR Aplinkos ministerija (2014). STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/ portal/lt/legalAct/800a25c0f61d11e39cfacd978b6fd9bb [žiūrėta 2016 m. balandžio 15 d.]. 17. Lushington N., Rudorf W. ir Wong L., (2016). Libraries. A design manual. Basel: Birkhäuser Verlag GmbH. 18. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) (2016). Lietuvos švietimas skaičiais. Vilnius 19. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) (2017). Valstybinių aukštųjų mokyklų valdomų valstybės pastatų žemėlapis. Vilnius 20. Morehart, Ph. (2015), The future today. American Libraries Magazine. Prieiga per internetą: https:// americanlibrariesmagazine.org/2015/02/26/the-future-today/ [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 2 d.]. 21. Songaila M. (1933).Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos Chemijos institutas. Technika, nr. 7, p. 498 22. Valstybės kontrolė (2017). Valstybinio audito ataskaita „Ar valstybinių universitetų turtas valdomas ir naudojamas kryptingai mokslinei veiklai ir studijoms“. Vilnius. 23. Virtualus architektūros muziejus, (2015). 1957-1970-ųjų Kauno architektūra: V. Dičiaus refleksijos. Publikacijos. Prieiga per internetą: http://archmuziejus.lt/lt/1957-1970-uju-kaunoarchitektura-v-diciaus-refleksijos/ [žiūrėta 2017 m. spalio 17 d.]. 24. Virtualus architektūros muziejus, (2010). Vytautas Jurgis Dičius. Biografijos. Prieiga per internetą: http://archmuziejus.lt/en/ biographies/dicius-vytautas-jurgis/ [žiūrėta 2017 m. spalio 17 d.]. 25. Zaleckis K. (2016). Studentų gatvės (KTU miestelio dalies) ir jos keitimo variantų analizės erdvės sintaksės metodu rezultatai

197

PADĖKA

Dėkojame: V. Varžinskui (KTU docentui, Kauno miesto tarybos nariui), M. Katkui (KTTI saugaus eismo skyriaus viršininkui), S. Umbrasui (Ober Haus Kauno biuro vadovui), A. Selemonaitei (urbanistei - investicijų ekspertei, Vilniaus m. mero patarėjai) K. Zaleckiui (KTU Statybos ir architektūros fakulteto, Architektūros ir urbanistikos katedros vedėjui), Johan de Wachter (KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentui, JDWA direktoriui). Sekevičiui Viliui (Infrastruktūros direktoriui) Meilienei Evelinai (Organizacijos vystymo direktorei) Kristinai Ukvalbergienei (Laikinai einančiai studijų prorektoriaus pareigas) Martynui Ubartui ( Studentų reikalų departamento direktoriui) Vilmai Karoblienei ( Mokslo ir inovacijų kompetencijų centro vadovei) Gintarei Tautkevičienei (KTU Bibliotekos Direktorei)

198 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Padėka

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelio teritorija - reikšminga miesto dalis, čia susipina daug skirtingų interesų ir idėjų. Pagrindinė vizijos vertybė yra aiškūs ir argumentuoti pasirinkimai, kurių objektas fizinės erdvių charakteristikos, viešųjų erdvių gyvybingumą lemiantys plano sprendiniai, transportas ir pasiekiamumas, integracija ir vietos identiteto formantai. Šis dokumentas analizuoja globalias edukacijos tendencijas ir pagal jas bando nuspėti univesiteto poreikius ateityje, suformuluoti konkrekčios teritorijos kokybę nustatančius kriterijus ir aiškias gaires tvariam, kryptingam miestelio vystymuisi ir transformacijai.

2018 200 Kauno technologijos universiteto vizija ir veiksmų planas. Padėka