SEMC konkurso sąlygų bukletas by mmap.

SEMC STASIO EIDRIGEVIČIAUS MENŲ CENTRAS

KINO TEATRO PASTATO (RESPUBLIKOS G. 40, PANEVĖŽYJE) REKONSTRAVIMO TECHNINIO PROJEKTO RENGIMO IR PROJEKTO VYKDYMO PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PIRKIMAS

Pav. 1. Paslaptingas svečias | Autorius: Stasys Eidrigevičius 2

TURINYS PRATARMĖ PIRMA DALIS: PROJEKTO KONTEKSTAS IR SANTRAUKA Įžanga Pirkimo tikslas ir uždaviniai Poreikis Lyginamoji analizė Kūrybinių dirbtuvių „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ rezultatų apibendrinimas Kino teatro „Garsas“ pritaikymas SEMC Stasys Eidrigevičius Atgyjantis miestas. Vykstančių projektų apžvalga Panevėžio miesto profesionalaus meno sklaida

7 8 10 13 13 15 17 18 21 27

ANTRA DALIS: TERITORIJA IR PROJEKTAVIMO UŽDUOTIS Vieta ir kontekstas Teritorijos pasiekiamumas pėsčiomis, dviračiu ir autobusu Viešosios erdvės mieste Kino teatras “Garsas” Gretimi sklypai: gyvenamasis namas ir archyvo pastatas Sklypo gretimybių pastatų funkcijos ir aukštingumas SEMC projekto įgyvendinimas: pirmas ir antras etapai SEMC specifikacijų lentelė Urbanistinės gairės Architektūrinės gairės Panevėžio miesto architektūros politikos kryptys Teritorijų planavimo dokumentų apžvalga

31 33 37 41 43 44 46 48 50 55 56 57 58

TREČIA DALIS: PATEIKIMO REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI Darbų pateikimo reikalavimai Pasiūlymų vertinimo kriterijai Ekspertinė komisija Papildoma informacija

63 64 67 68 68

PRIEDAS: GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Gerbiami Kūrėjai, Prieš pustrečių metų, 2015-jų vasarą, sveikindamas garsųjį mūsų žemietį, vieną iškiliausių šiuolaikinių lietuvių menininkų Stasį Eidrigevičių su 66-ju gimtadieniu, pakviečiau Maestro tiesti kelius gimtinėn ir galvoti apie savo kūrybos namus čia – Panevėžyje. Tai buvo tik pati gražios idėjos pradžia. Viskas, kas susiję su šiais namais, buvo dar pakankamai abstraktu ir neapibrėžta... Po metų, būsimoje šių namų vietoje, kino centre “Garsas” pasirašant su Stasiu ketinimų protokolą, pradėjo ryškėti aiškesni šios išskirtinės ne tik mūsų miestui ar šaliai, tačiau reikšmingos ir tarptautiniu lygiu idėjos kontūrai. Prabėgo dar pusantrų metų, per kuriuos virė intensyvi, gal nelabai matoma, bet ypatingai svarbi veikla. Parengta Stasio Eidrigevičiaus menų centro koncepcija, galimybių studija, surengtos kūrybinės architektų dirbtuvės, atliktas didelis paruošiamasis darbas. Ir štai, stovime prie naujo, itin reikšmingo etapo slenksčio. Pradedame Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkursą, po kurio idėja iš svajonės taps kūnu, įgis regimąjį pavidalą. Pasiruošimai baigti, belieka nekantriai laukti išskirtinių, užburiančių pasiūlymų liūties ir, žinoma, tos vienintelės, viską vainikuojančios idėjos nugalėtojos. Taigi, didžiai gerbiami kolegos architektai, linkiu įkvėpimo ir kūrybinės aistros, padovanojant mūsų miestui architektūrinį įvykį, išskirtinės kokybės kūrinį, šiuolaikinės kultūros ženklą, tapsiantį meninio vyksmo mieste smagračiu, vizitine Panevėžio kortele. Kadangi, nežiūrint dabar užimamų pareigų, visada esu ir būsiu architektas, turbūt suprantamas ir profesinis susidomėjimas šiuo Panevėžiui išskirtiniu projektu. Be daugelio kitų dalykų, ypač intriguoja tai, kaip konkurso dalyviai išspręs didžiosios kino salės erdvės klausimą. Ar ši erdvė bus traktuojama kaip išlikimo verta galimybė, kaip vertybė, galinti suteikti objektui išskirtinumo, ar bus surastas kitas kelias?.. Laukti atsakymų liko nebeilgai. Kuo didžiausios visiems sėkmės! Rytis M. Račkauskas Panevėžio miesto meras

Architektams: Mąstant apie būsimojo Stasio Eidrigevičiaus menų centro pastato formą, visų pirma, norėtųsi, kad tai būtų įvykis Lietuvos architektūroje, ir ne tik. Matau šį statinį iš tolo, važiuojant į Panevėžį iš Vilniaus ar Kauno, iš Šiaulių, iš Rygos. Statinys kaip ženklas, kaip simbolis. Aš pats fantazijoje ir ant popieriaus ne kartą esu bandęs piešti šio statinio viziją. Statinys – malūnas, statinys – ąsotis, statinys – batas ir t. t. Sakyčiau, statinys – pasaka. Statinys – stebuklas. Būtų gerai, kad būtų stebuklo elementų. Stebuklą bandau vizualizuoti savo plakatuose, knygose vaikams ir suaugusiems. Turiu įgyvendinęs keletą skulptūrų medyje, metale. Žiūriu į jas – o jeigu tai būtų gigantai? Apsilankęs Graikijos Santorino saloje lipau tūkstančius laiptų. Sukūriau skulptūrą „Santorinas“: veidas laiptais pasieki nosį, po to laiptai virš nosies veda mus iki skrybėlės, pagaliau, užlipame ant skrybėlės ir matome miesto panoramą. Kitas pavyzdys – persipynusios raidės ES – kaip dvi statinio formos iš skirtingų medžiagų ir t. t. Būtent svarbus žodis – NETIKĖTUMAS. Pastaruoju metu sekmadieio rytais žiūriu brolių Grimų pasakas LRT televizijos eteryje. Kokios jos sugestyvios, aktualios. Kiek ten išminties. Tikras įkvėpimo šaltinis. Kažkas atsiveria, pakyla, eina. Begalinė fantazija ir paprastumas. Logika. Taigi trys priesakai – fantazija, paprastumas, logika. Nacionalinėje dailės galerijoje 2011 metais buvo surengta didelė mano darbų paroda. Šiuolaikinio meno centre – 1993 metais. Dvi skirtingos erdvės, didelės erdvės. Nacionalinėje dailės galerijoje architektas tarėsi su manimi, ar kurti spalvotą erdvę kaip vaikams, ar baltą elegantišką. Pasakiau – baltai, paprastai. Yra nuotraukų, filmų, galima žvilgtelėti. Projektuojant būtų gerai, kad architektai atsimintų, jog aš norėčiau įrengti mozaikos sieną. Kur, kokio dydžio – esu atviras pasvarstymams. Matau mozaiką tokią kaip baltas popieriaus lapas, kuriame keliauja juoda linija. Mano visa kūryba – metafora. Aišku, architektūra turi savo kalbą. Ji gali kalbėtis su mano darbais, taip kaip iliustratorius piešdamas pasakos fragmentą. Tikiu Lietuvos architektų išradingumu ir fantazija. Laukiu netikėtumų. Sėkmės. Noriu pasidalyti tokia naujiena. Iš Japonijos grįžo mano instaliacija „2009“, kuri buvo eksponuota EchigoTsumari menų trienalėje. Du lenkų architektai sukūrė lyg burlaivio stiebus, ant kurių buvo eksponuoti mano darbai – tarsi 33 burės. Tam, kad būtų parodyta ši instaliacija – reikalinga atitinkama erdvė. Taigi, mes kalbame apie erdvę. Bet, man regis, kad to kino erdvė ne tokia jau didelė visiems žanrams parodyti. Taigi, mano nuomone, jau pirmame etape tos erdvės turėtų būti labai praplėstos, arba atsidursime kaip pasakojepirštinėje – „susispaudę“. Sėkmės. Stasys Eidrigevičius

PIRMA DALIS: PROJEKTO KONTEKSTAS IR SANTRAUKA

ĮŽANGA Pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo Panevėžyje koncepcija yra nacionalinės svarbos ir reikšmės kultūros projektas šiame laikmetyje ir regione. Rimtas kultūros taškas „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ jungtyje gali išvystyti naują kultūrinį pagreitį ir perkelti esamas kultūros įstaigas į aukštesnį lygį.

projektas – ambicinga, itin prasminga investicija su didžiule pridėtine verte Lietuvos kultūrai ir žinomumui tarptautiniame kontekste. Panevėžio miesto savivaldybė ketina įgyvendinti projektą sutelkusi įvairius finansavimo šaltinius – ES fondų, valstybės ir biudžeto lėšas bei privačias investicijas.

Stasio Eidrigevičiaus menų centras (toliau – SEMC) – analogų neturintis progresyvios architektūros ženklas, modernybės ir ambicijų simbolis bei atsinaujinimo ir vilties ženklas. Jo tikslas – kuo didesnė kultūros įtaka žmonių gyvenimui, nepaliekanti abejingų ir sukrečianti originalumu bei išskirtinumu. SEMC turėtų ne tik įkūnyti Stasio Eidrigevičiaus kūrybą, bet ir tapti Panevėžio, Aukštaitijos sostinės, reprezentaciniu simboliu, Panevėžio prekės ženklu.

2016 m. rugsėjo 10 dieną Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas ir Stasys Eidrigevičius pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo Panevėžyje įamžinti menininko vardą bei sukurti didelės reikšmės traukos objektą tiek meno mylėtojams, tiek turistams bei sudaryti didesnes galimybes būsimose erdvėse veikti miesto bendruomenės nariams (moksleiviams, jaunuomenei ir menininkams). Išskirtinei asmenybei reikalingas išskirtinis architektūrinis projektas, atspindintis S. Eidrigevičiaus kūrybos kelią, stilistiką, istorijas, kurias menininkas pasakoja savo kūriniais. Svarbiausias dėmesys – projekto architektūrai, kuri turi nepalikti abejingų. Pats S. Eidrigevičius teigia, jog norėtų tokio centro, kuris būtų išskirtinis, iškiltų virš miesto, būtų matomas iš tolo.

Panevėžio miesto tikslas – sujungti profesionalaus meno ir vietos kūrybinį potencialą, skatinti kultūrinį dialogą, skleisti daugiafunkcį – modernų ir šiuolaikinį – meną bei tokiu būdu kurti prielaidas kūrybinių industrijų ir edukacijos centro sukūrimui. Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje techninio projekto parengimo paslaugų pirkimu (toliau – pirkimu) kviečiame teikti architektūrinės idėjos ir projektavimo kainos pagrindu paremtus pasiūlymus. Pirkimo objektas – dviejų etapų (esamo) „Garso“ kino teatro rekonstrukcija ir praplėtimas, viešosios erdvės sutvarkymas, transformuojant jas į Stasio Eidrigevičiaus (pasaulyje garsaus, iš Panevėžio kilusio menininko) menų centrą. Menų centro projekto įgyvendinimas planuojamas dviem etapais, skiriant 10 milijonų eurų biudžetą (po 5 mln. eurų kiekvienam iš etapų). Planuojamas teritorijos plotas – 86,3 a.

Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžio mieste, tai ne tik ekspozicijų erdvės. Centro tikslas tapti kultūriniu tašku traukiančiu tiek vietos bendruomenę tiek gyventojus iš visos Lietuvos bei Stasio kūrybos gerbėjus iš viso pasaulio. Menų centras taps svarbia ir šiuolaikiška miesto kultūrinės edukacijos patirčių vieta. Planuojamas 3 500–4 500 kvadratinių metrų ploto menų centro projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmasis etapas – esamo „Garso“ kino teatro rekonstrukcija, kurios metu bus įgyvendinama pagrindinė planuojamos SEMC programos dalis. Antrame etape bus praplėstas centro funkcionalumas greta „Garso“ kino teatro esančioje erdvėje, 65,3 a sklype.

Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje įkūrimas – prioritetinė Panevėžio miesto savivaldybės veikla 2017– 2019 metų plane. Stasio Eidrigevičiaus menų centro

SEMC kūrybinių dirbtuvių metu (2017 metais) parinkta vieta – „Garso“ kino teatras, įsikūręs Panevėžio miesto centro šiaurinėje dalyje, greta Nevėžio Senvagės teritorijos, šalia kultūros centro Panevėžio bendruomenės rūmų. Šiandien kino teatras „Garsas“ veikia kaip nekomercinio kino teatras, tačiau dėl mažo lankomumo pastatas esamai funkcijai yra gerokai per didelis. Pats teatro pastatas nėra architektūrinė vertybė.

steigimas, investicinių projektų bei paraiškų finansavimui gauti rengimas. 2018–2022 metai: S. Eidrigevičiaus menų centro struktūros formavimas ir projektinės veiklos. 2019–2022 metai: statybos darbai.

Pirkimo, architektūrinės koncepcijos pasiūlymo pateikimo dalį administruoja komanda iš MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ ir MB „MASH Studio“. Administratoriai rengia techninę specifikaciją, architektūrinės idėjos pateikimo sąlygas ir kitą medžiagą, konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis ir užtikrina architektūrinės koncepcijų pasiūlymų vertinimo nepriklausomybę bei skaidrumą. SEMC priešistorė: 2016 rugsėjo 10 d.: pasirašomas ketinimų protokolas kurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. 2016 spalis: parengiama Stasio Eidrigevičiaus menų centro koncepcija. 2016 gruodis: parengiamas Panevėžio miesto centrinės dalies mokslinis darbas, sudėliojama miestui svarbių objektų erdvinė koncepcija (autorius A. Vyšniūnas), urbanistinis pagrindimas. Galimybė „Garso“ kino teatro vietoje atsirasti S. Eidrigevičiaus menų centrui. 2017 sausis: jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai išanalizavo Panevėžio kultūrinės aplinkos atvejį. 2017 kovas: parengta Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo Panevėžyje galimybių studija pristatyta Kultūros ministerijai, kur palankiai įvertinta. 2017 sausis–birželis: surengtos Stasio Eidrigevičiaus menų centro architektūros kūrybinės dirbtuvės. 2018–2019 metai: architektūros projekto viešojo pirkimo, techninių dokumentų rengimo ir rangos projekto pirkimo organizavimas, juridinio darinio

PIRKIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI TIKSLAI: Sukurti Stasio Eidrigevičiaus, vieno garsiausių iš Panevėžio kilusių menininkų, menų centro pastato architektūrinius sprendinius ir numatyti techninėje specifikacijoje išvardytas funkcijas. Sukurti šiuolaikišką daugiafunkcį menų, kultūrinio dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijos centrą, sujungsiantį profesionalaus meno ir vietos kūrybinį potencialą.

UŽDAVINIAI: •

• •

•

• •

parengti išskirtinės architektūros visuomeninio pastato koncepcijos projektą, kuris taptų profesionaliojo – modernaus ir šiuolaikinio meno – reprezentacine erdve, ryškiu kultūriniu tašku, skirtu eksponuoti S. Eidrigevičiaus ir tarptautinių menininkų darbus. Suprojektuoti pastatą, kuris prisidėtų prie pasaulinių meno tendencijų populiarinimo, skatintų ir įkvėptų lankytojus, ypač vaikus, domėtis menu. Kurti naują viešąją erdvę, kuri papildytų Panevėžio viešųjų erdvių tinklą siūlomu funkcionalumu, o veiklomis nekonkuruotų su šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis. Sustiprinti Panevėžio kultūrinės ir rekreacinės ašių sankirtos, kurią sudaro Panevėžio kultūros centras, konservų fabriko konversija į kultūrinį objektą ir greta esanti Senvagės teritorija, charakterį. Kurti darnų Respublikos, Kranto, Topolių gatvių siluetą. SEMC yra Panevėžio, profesionalaus, kūrybiško ir šiuolaikiško miesto, simbolis. Gerinti Panevėžio tarptautinį ir regioninį įvaizdį.

Kranto g.

s g.

o blik

pu Res

Pav. 3. Kino teatras „Garsas“ Panevėžyje iš Respublikos g., 2017 m. 11

Pav. 4. Stasys EidrigeviÄ?ius (Nuotraukos autorius: Ignacy EidrigeviÄ?ius.) 12

POREIKIS Remiantis Panevėžio miesto profesionalų vaizduojamąjį meną pristatančių kultūros įstaigų apžvalga ir kultūrinių paslaugų pasiūlos analize galima teigti, jog šiuo metu Panevėžyje pasaulinio meno tendencijų išsamiai ir profesionaliai nepristato nei viena meno institucija. Nors Panevėžio mieste kuriančių menininkų (keramikos, stiklo, dizaino, architektūros, leidybos, fotografijos) potencialas yra stiprus, mieste nėra kūrybinių industrijų plėtros politikos, todėl minėtas potencialas nėra išnaudojamas, o mieste kuriamo meno supratimas yra siauras. Pastaraisiais metais pradėjus plėtoti Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo idėją imta garsiau svarstyti, kad toks centras galėtų paskatinti skirtingų sričių menininkų, verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

pavyzdžiais iš panašias veiklas vykdančių meno centrų Lietuvoje ir užsienyje bei kurti naujus, niekur nematytus interaktyvius produktus, pasitelkiant tiek S. Eidrigevičius įdirbį, tiek kitų menininkų kūrybą. Edukaciniai užsiėmimai įvairaus amžiaus vaikams galėtų tarnauti ne tik miesto bendruomenei, bet ir tapti vienu svarbiausių Baltijos regiono šeimų turizmo traukos objektu. Stasio Eidrigevičiaus menų centras gali patenkinti miesto kultūros ir meno bendruomenės poreikius šiais aspektais: • nepakankamo profesionaliojo meno reprezentavimo ir pasaulinių meno tendencijų populiarinimo. • Kūrybinių industrijų plėtojimo. • Meno ir kultūrinės edukacijos. • Miesto urbanistinės erdvės atnaujinimo. • Naujos urbanistinės ir architektūrinės struktūros kokybės pradžia.

Kalbant apie švietimą, svarbu pastebėti, kad Panevėžio meno įstaigose remiamasi tradiciniais metodais, dėmesys skiriamas klasikinėms vaizduojamojo meno rūšims, todėl kuriamas S. Eidrigevičiaus menų centras turėtų sutelkti dėmesį į dviejų krypčių edukacines veiklas.

Moderniai, jaukiai įrengtos funkcinės zonos – poilsio erdvės, atviro tipo skaityklos, dailės, medijų meno studijos, interneto terminalas, universali daugiafunkcė salė-forumas, kavinė ir kt. – įtvirtintų centrą kaip atvirą ir optimaliai lankytojų poreikiams pritaikytą objektą.

Pirma edukacinių veiklų kryptis būtų skirta profesionalams ir meno krypties švietimo įstaigų studentams, moksleiviams. Dėmesį sutelkiant į meistriškumo kursus, kūrybines dirbtuves, simpoziumus ir plenerus, kuriuose dalyvautų pasaulinio garso menininkai. Taip pat užpildant šiandien jaučiamą šiuolaikinių meno rūšių trūkumą performanso, tarpdisciplininių menų ar šiuolaikinės multimedijos, garso ir vaizdo bei kitų menų grupėse.

LYGINAMOJI ANALIZĖ

Antra edukacinių veiklų kryptis būtų skirta plačiajai visuomenei, ypač vaikams ir jaunimui, turinti daugiau šviečiamąjį-pramoginį pobūdį.

Panevėžio miesto savivaldybės rengtoje SEMC galimybių studijoje ir rengiant pirkimo sąlygas buvo analizuojami panašių pastatų analogai Europoje, kurių savybės ir sprendiniai gali padėti rengiant SEMC programą. Tarp jų yra Tadeuszo Kantoro muziejus „Cricoteka“ (Lenkija), „Soulages“ muziejus (Prancūzija), Marko Rothko menų centras (Latvija), Emeryko Hutteno-Czapskio muziejus (Lenkija), Paulio Klee centras (Šveicarija).

S. Eidrigevičius didelę kūrybos dalį skyrė knygų vaikams iliustracijai, įvairių žanrų fotografijoms, taip pat skulptūroms, instaliacijoms, performansui, hepeningui, teatro spektakliams ir kitoms kūrybinėms veikloms. Natūralu, kad šviečiamoji veikla – viena aktualiausių bendravimo su lankytojais priemonių, todėl kuriant šią erdvę būtų tikslinga remtis gerosios praktikos

Pav. 5. SEMC Kūrybinės dirbtuvės (Pilotas.lt).

Pav. 6. SEMC Kūrybinės dirbtuvės (Pilotas.lt).

Pav. 7. SEMC Kūrybinės dirbtuvės (Pilotas.lt).

Pav. 8. SEMC Kūrybinės dirbtuvės (Pilotas.lt).

Pav. 9. SEMC Kūrybinių dirbtuvių diskusijos grafinis atvaizdavimas (Autorius: G. Godienė).

STASIO EIDRIGEVIČIAUS MENŲ CENTRO KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

2017 m. gegužės mėn. Panevėžyje buvo organizuotos Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrybinės dirbtuvės. Jų tikslas – identifikuoti Panevėžio mieste stovinčio senojo „Garso“ kino teatro, kurį planuojama transformuoti į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, tūrinį-erdvinį vystymo potencialą. Dirbtuvių metu keturios architektų komandos kūrė architektūrinesmenines koncepcijas, kurios tapo pagrindu formuluojant SEMC pirkimo sąlygas. Kūrybines dirbtuves organizavo Architektūros kokybės vystymo asociacija ir Panevėžio miesto savivaldybė.

aktyvias interesų trajektorijas, kurios yra ypač svarbios ilgojoje perspektyvoje. Dr. D. Dijokienės ir architekto A. Karaliaus ruoštose dirbtuvių išvadose teigiama, jog vietos pasirinkimas menų centrui yra tinkamas. „Garso“ kino teatro konstrukcijų tyrimas: Dirbtuvių metu buvo akcentuota, jog yra reikalingas statinio konstrukcijų tyrimas, kuris yra šio pirkimo sąlygų prieduose.

Dirbtuvių metu komandos bandė skirtingus SEMC kūrimo scenarijus: statybas „Garso“ kino teatro viduje, statybas šalia „Garso“, statybas vietoje „Garso“ ir statybas kitoje Panevėžio miesto vietoje. Išanalizavus skirtingus scenarijus pagal architektūrinius, urbanistinius ir tvarumo kriterijus padaryta išvada, jog statybos šalia ir vietoje „Garso“ kino teatro leidžia pasiekti geriausius įvertinimus pagal įvardytus kriterijus, kurti nevaržomą architektūrą bei spręsti funkcionalumo ir erdvinės struktūros uždavinius. Šių variantų vertybe laikoma galimybė formuoti kvartalo erdves ir jungtis pėstiesiems, leidžia vystyti uždarų-atvirų centro erdvių struktūrą. Dirbtuvių metu vystant skirtingus scenarijus pastebėta, kad įkuriant SEMC rekonstruotiname esamo kino teatro „Garsas“ pastate ir praplečiant į prieigas, centras darniai integruotųsi į bendrą miesto urbanistinę ir gamtinę aplinkos struktūrą. „Garso“ teritorija yra miesto centro kultūrinių ir rekreacinių funkcijų ašių sankirtoje, yra penkių minučių atstumu nuo įvairių traukos objektų bei yra jungiamasis elementas tarp dviejų reikšmingų miesto gatvių – Respublikos ir Kranto. Šis skersinis ryšys kol kas nėra tinkamai išvystytas. Respublikos, Kranto ir Topolių g., (jungianti Senvagės parką su gyvenamaisiais rajonais), anot kūrybinių dirbtuvių eksperto, architekto A. Karaliaus, yra puikus urbanistinis karkasas, galintis užtikrinti ne tik logistinį centro funkcionalumą, bet ir

Pav. 10. Panevežio kino teatras „Garsas“ sovietmečiu. Nuotrauka iš privačios Donato Pilkausko kolekcijos.

Pav. 11. Panevežio kino teatro „Garsas“ salė sovietmečiu. Nuotrauka iš privačios Donato Pilkausko kolekcijos. 16

KINO TEATRO „GARSAS“ PRITAIKYMAS SEMC vizijos, kultūros įstaigos tinklo optimizavimo planas buvo sustabdytas. 3. Pastato transformavimo galimybių motyvas: pastato struktūrą ir sklypą aplink pastatą galima formuoti iš naujo, yra visos reikalingos inžinerinės komunikacijos. 4. Laiko motyvas: numatyta menų centro vieta yra jau veikianti Panevėžio miesto kultūros tinkle, nereikia formuoti žemės sklypo, keisti pastato paskirties, todėl galima greičiau parengti rekonstrukcijos ir priestato projektinę užduotį. 5. Tinkamos viešosios erdvės motyvas: menų centro lauko ekspozicijai (lauko skulptūrai, dekoratyvinei plastikai, meno kūrėjų projektams) gali būti naudojama teritorija priešais pastatą.

Stasio Eidrigevičiaus menų centrui įkurti pasirinktas šiuo metu veikiančio nekomercinio kino centro „Garsas“ pastatas Respublikos g. 40, Panevėžio mieste. Šiame pastate situacija yra palanki menų centrui įkurti geografiniu, pastato architektūriniu ir aplinkinės urbanistinės erdvės integralumo požiūriu. Pastatas statytas 1968 metais, bendras jo plotas – 2072,44 kv. m. Pastato būklė patenkinama, tačiau jis gerokai pasenęs, reikalinga renovacija. Atsiradus privačiam kino centrui ,,Forum Cinemas Babilonas“, kino centrui ,,Garsas“ erdvės tapo per didelės, siūloma programa nesulaukia pakankamai didelio lankytojų srauto. Panevėžio kino centro „Garsas“, kuriame planuojama įkurti steigiamą SEMC, pastato konstrukcijos yra gana prastos būklės, jų sutvirtinimas ir išsaugojimas reikalaus didelių resursų. Tai – tipinis sovietmečio projektas, kurio išraiškingiausia dalis – išskirtas antrasis aukštas bei stiklinės langų juostos pagrindiniame fasade. Pastatas tarsi susideda iš trijų tūrių – pagrindinio pastato, antro aukšto išsikišimo bei laiptinės tūrio. Nepaisant kelių išraiškingų motyvų, šio pastato architektūra nėra vertinga, tačiau jis svarbus istoriškai, kaip svarbi kultūrinės funkcijos vieta Panevėžio mieste. Įvertinus kino teatro vidaus erdvių vertingąsias savybes ir galimybę jas išsaugoti, pastatą, motyvuojant pasirinktus sprendinius galima radikaliai transformuoti.

APIBENDRINIMAS: VIETOS SEMC PASIRINKIMO MOTYVAI 1. Vietos motyvas: patogi pastato geografinė urbanistinė ir komunikacinė vieta. 2. Ekonominis motyvas: šiuo metu veikiančiam kino centrui „Garsas“ pastatas yra per didelis (kino centro „Garsas“ veiklos galimybės numatytos kitame, mažesniame pastate), kino teatro funkcijos iškėlimas planuojamas jau kurį laiką, tačiau, kol nebuvo šio pastato tolesnių panaudojimo galimybių 17

STASYS EIDRIGEVIČIUS

GYVENIMAS IR DARBAI

STASYS EIDRIGEVIČIUS (arba tiesiog Stasys) Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų tapybos darbų, ekslibrisų, miniatiūrų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, įvairių žanrų fotografijų, taip pat skulptūrų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių ir straipsnių kultūros spaudoje autorius. Gimė 1949 m. Mediniškiuose, Panevėžio apskrityje. 1968–1973 m. studijavo grafiką LTSR Valstybiniame dailės institute. Nuo 1980 m. gyvena ir kuria Varšuvoje. Ypač svarus menininko indėlis į Lietuvos knygos, plakato, ekslibriso istoriją. S. Eidrigevičiaus kūryba įvertinta 35 svarbiais tarptautiniais apdovanojimais. Net kelios XX a. antros pusės Lietuvos žmonių kartos yra užaugusios su S. Eidrigevičiaus iliustruotomis knygomis. Todėl jį pelnytai galime vadinti ne tik iliustratoriumi, bet ir edukatoriumi. „Dialogas su džiugios ir nerūpestingos vaikystės mitus griovusiais rašytojais paveikė visą jo kūrybą. Naivumo, nekaltybės ir baugaus egzistencinio nerimo, šiurpoko susvetimėjimo sąsaja grįstą nejaukios vaikystės temą Stasys toliau plėtojo piešiniuose ir pastelėse, parodydamas, kad vaikystė nėra idilė, o laikas, kuomet subręsta pasąmonės baimės ir troškimai, kamuojantys mus visą gyvenimą. Menininkas yra iliustravęs daugiau nei 40 knygų vaikams Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos leidykloms. 1986 m. laimėjo tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje didįjį prizą.

Pav. 12. Stasys Eidrigevičius dirbtuvėse, Ignacy Eidrigevičiaus nuotr.

Plakatus dailininkas pradėjo kurti nuo 1980-ųjų, jau gyvendamas Lenkijoje, ir per dešimtmetį sukūręs jų apie 200 tapo pasaulinio masto šios srities klasiku. 1989 m. laimėjo tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) didįjį prizą, aukso medalius 1994 m. – tarptautinėje plakatų parodoje Tojamoje (Japonija) ir 1999 m. – Lenkų plakato bienalėje Katovicuose. Menininkas yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, 2001 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, 2009 m. už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Vilniaus dailės akademijai menininkui suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas, 2010 m. apdovanotas Lenkijos sidabro medaliu „Gloria Artis“.

Pav. 13. Stasys Eidrigevičius dirbtuvėse, Ignacy Eidrigevičiaus nuotr.

Menininko kūrinių yra Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, britų muziejuje Londone, Modernaus meno muziejuje Niujorke, Nacionalinėje bibliotekoje Vašingtone, Vatikano muziejuje, Tokijo kūrybos galerijoje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. 2016 m. S. Eidrigevičius ir Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo numatė ne tik įamžinti pasaulinio masto menininko vardą bei sukurti traukos objektą meno mylėtojams, turistams, bet ir sudaryti daugiau galimybių sukurtose erdvėse veikti miesto bendruomenės atstovams (moksleiviams, jaunuomenei, menininkams). S. Eidrigevičiaus numatomą dovanoti Panevėžio miestui suformuotą kolekciją sudarytų: • ekslibrisai. • Miniatiūros (1975–1980 m.). • Knygų iliustracijos. • Pastelės. • Tapybos darbai. • Pastelinės tapybos reljefinės kaukės. • Darbai „liūdesėliai“. • Fotografijos. • Plakatai. • Piešiniai. • Skulptūros. • Scenografija. • S. Eidrigevičiaus archyvas (medžiaga šiuo metu kaupiama Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje). Kolekcijos darbų dydis varijuoja nuo mažiausios miniatiūros iki tapybos darbų, kurių dydis gali siekti 2 m pločio ir 3 m aukščio. Papildoma informacija apie Stasio asmenybę ir kūrybą – www.semc.lt

Pav. 14. Stasys Eidrigevičius dirbtuvėse, Ignacy Eidrigevičiaus nuotr.

vė

žis

Smėly nės

Respublikinė Panevežio ligoninė

Nevėžis

os g.

Sausio 13-osios skveras

blik Respu

A. Jakšto g.

Kranto g.

4 l.

lių a

Topo

Smėly

nės g

7 g.

pub

Res

s g.

J. Urbšio

liko

Atminimo skveras

Nevėžio senvagė

Va sa

rio

16-

Kranto g.

ios

Nevėžis

4 3

J. Miltinio dramos teatras

Laisvės aikštė

Vilniaus g

. Nepriklausomybės aikštė

3 g.

Vilniaus g

Til vy

čio

Ramygalos g.

25m

us g. vičia

sana J. Ba

100m

200m

400m

ATGYJANTIS MIESTAS. VYKSTANČIŲ PROJEKTŲ APŽVALGA Pastaraisiais metais Panevėžio miesto savivaldybė aktyviai investuoja į viešąją infrastruktūrą inicijuodama viešųjų erdvių – parkų, aikščių, skverų, gatvių rekonstrukcijų projektus, pastatų modernizavimą, daugiabučių renovaciją, rengiami viešieji konkursai, ruošiami techniniai projektai. Atkreipiamas dėmesys į miesto infrastruktūrą, viešąsias erdves, poilsio zonas, kultūrą.

Šiuo metu rengiami aktualūs viešosios paskirties objektų projektai: 1. Panevėžio laisvės aikštės, aikštės prieigų ir autobusų stoties prieigų kompleksinio sutvarkymo darbai; 2. Autobusų stoties pastato, Savanorių aikštės prieigų ir aplinkos sutvarkymo miesto centre viziją; 3. Projektas „Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų sutvarkymas”; 4. Senvagės teritorijos ir Skaistakalnio parko sutvarkymas. J. Čerkeso-Besparnio sodybos (Skaistakalnio parke) pastato ir teritorijos sutvarkymas; 5. Jaunimo sodas Marijonų g.; 6. Nevėžio krantinės nuo Stoties g. iki Nemuno g. tilto sutvarkymo projektas; 7. Bendruomenių rūmų ir jų aplinkos sutvarkymo projektas; 8. „Aukštaitijos“ baseino priestato rekonstrukcija; 9. Kultūros ir poilsio parko modernizavimas; 10. Projektas „Teritorijos prie „Ekrano“ marių konversija, pritaikant ją aktyviam poilsiui, užimtumui ir vietos verslo skatinimui‘‘; 11. Sausio 13-osios skvero atnaujinimo projektas;

SEMC teritorija Modernizuojami pastatai: 1. „Vilties“ mokykla; 2. Darželis „Varpelis“; 3. Darželis „Dobilas“; 4. Civilinės metrikacijos pastatas; 5. Savivaldybės pastatas (Topolių al.); 6. Moigių namų pastatų kompleksas; 7. Panevėžio konservų fabriko rekonstrukcija.

Pav. 15. Aktualių viešosios paskirties objektų projektų žemėlapis 21

Pav. 16. PanevÄ&#x2014;Ĺžio miesto renginys prie J.Miltinio dramos teatro, 2017 m. (Autorius: G.Kartanas). 22

AKTUALŪS VIEŠOS PASKIRTIES OBJEKTŲ PROJEKTAI AUTOBUSŲ STOTIES PASTATO IR APLINKOS SUTVARKYMO PROJEKTAS (2016–2018 M.) 2006 priimtas sprendimas iškelti autobusų stotį į J. Basanavičiaus gatvę, tačiau gavus lėšų autobusų parko rekonstrukcijai nuspręsta autobusų stotį palikti miesto centre. Autobusų stoties pastatą bei aplinką planuojama tvarkyti pagal architekto R. Paleko viziją, kuri jau pristatyta panevėžiečiams parodoje „EXPO Aukštaitija“. Stoties teritorija integruojama į miestą, plečiamos pėsčiųjų, dviratininkų zonos Ukmergės ir Savanorių gatvėse, alyvų parkelio vieta sukeičiama vietomis su autobusų stovėjimo aikštele. Automobilių stovėjimo aikštelės vietoje iškils daugiafunkcis pastas, kurio pirmas aukštas bus skirtas komercinei veiklai, o kituose aukštuose bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje tilps apie 450 automobilių. (Daugiau informacijos apie projektą: http://pilotas.lt/2016/10/27/architektura/ dideles-permainos-panevezyjeautobusu-stoties-rekonstrukcijos-vizija/)

PANEVĖŽIO LAISVĖS AIKŠTĖS, AIKŠTĖS PRIEIGŲ IR AUTOBUSŲ STOTIES PRIEIGŲ KOMPLEKSINIO SUTVARKYMO DARBAI (2017–2019 M.)

Pav. 17. Autobusų stoties pastato ir aplinkos sutvarkymo projektas.

Panevėžio Laisvės aikštės su prieigomis, autobusų stoties prieigų architektūrinių idėjų konkursą 2017 m. laimėjo jaunųjų architektų komanda „Studija 501“. Konkurse buvo nagrinėjamos trys skirtingos centro dalys – Laisvės aikštė ir jos prieigos, autobusų stoties prieigos bei istorinės miesto gatvės. Laimėtojai siūlo aikštę dalyti į tris dalis, kurių kiekviena turėtų skirtingą funkciją – reprezentacinę, kasdienio naudojimo, masinių renginių erdvės. Taip pat kuriamos zonos, atitinkančios skirtingų amžiaus grupių poreikius: vaikų žaidimų aikštelės, lauko kavinės, poilsio erdvės, fontanai, kurie esant poreikiui galėtų tapti ledo čiuožyklomis, renginių paviljonas. Ypatingas dėmesys skirtas aikštės pritaikymui dviratininkams ir pėstiesiems. Laisvės aikštės prieigose esanti Respublikos g. pagal laimėjusį projektą turėtų tapti kultūros ir pramogų arterija su traukos objektais iki pat rekonstruojamo kino teatro „Garsas“. (Daugiau informacijos apie projektą: https://www.kuriamelaisvesaikste.lt/dalyviai/)

Pav. 18. Panevėžio laisvės aikštės, aikštės prieigų ir autobusų stoties prieigų kompleksinio sutvarkymo darbai.

SENVAGĖS TERITORIJOS IR SKAISTAKALNIO PARKO SUTVARKYMAS. J. ČERKESO-BESPARNIO SODYBOS (SKAISTAKALNIO PARKE) PASTATO IR TERITORIJOS SUTVARKYMAS; (2018–2020 M.) 2017 metų pavasarį, Panevėžio miesto savivaldybės inicijuotą architektūrinių idėjų konkursą laimėjo architektų-urbanistų studija „Pupa – strateginė urbanistika“. Laimėtojai pristatė Senvagės ir Skaistakalnio parko atnaujinimo viziją, kurios tikslas –racionalus paprastumas. Siūlomos idėjos: • dviračių takais sujungti Kultūros ir poilsio parką, Nevėžio pakrantes ir Senvagę bei Skaistakalnio parką. • Senvagės parke siūlomas pagrindinis traukos objektas – poilsinis pėsčiųjų takas, žiedu juosiantis vandenį. • Skaistakalnio parke siūloma išlaikyti klasikinį gamtos peizažą, esamą augaliją, atverti Nevėžio pakrantes, platinti nusileidimą prie vandens, sukurti atvirų pievų. • Restauruoti J. Čerkeso-Besparnio sodybos pastatą. Šiuo metu avarinės būklės sodybą planuojama restauruoti pabrėžiant senąjį pastato charakterį su naujos architektūros interjero detalėmis. Atstatant sodybos stogo konstrukciją išlaikomas istorinis tūris. Pusiau požeminėje erdvėje numatoma jungtis su šiuolaikinės architektūros priestatu, kuris projektuojamas išnaudojant sklype esamus reljefo skirtumus. Pastato teritorijoje bus atkuriamas istorinis sodybos sodas. Rekonstruotą sodybą ketinama pritaikyti tarptautinei menininkų susitikimų ir kūrybos erdvei.

Pav. 19. Skaistakalnio ir Senvagės parkų sutvarkymo projekto vizualizacija.

(Daugiau informacijos apie projektą: http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/architekturos-ir-urbanistikos-skyrius/ senvages-ir-skaitskalnio-n27a/ideja-nr.-4.html)

PANEVĖŽIO KONSERVŲ FABRIKO REKONSTRUKCIJA Konservų fabriko statinių kompleksas Kranto g. 12 bus atnaujinamas ir pritaikomas kultūros ir komercijos reikmėms. Projektą rengia architektų studija „Arches“. Į kultūros paveldo registrą įtrauktas mūrinis fabrikas virs daugiafunkciu kompleksu, kuriame bus įrengtos konferencijų salės, galerija, kavinėsrestoranas, viešbučio kambariai. Rengiant projektą architektai išsaugojo paveldą ir pastato išskirtinumą. Konservų fabriko teritorija naujais sprendiniai įtraukiama į miesto viešųjų erdvių sistemą, konvertuojama į miestui atvirą kultūrinės paskirties kompleksą.

Pav. 20. J. Čerkeso-Besparnio sodybos pastato rekonstrukcijos projekto vizualizacija.

Istorinė pastatų kompozicija išsaugoma, kiemo erdvė pritaikoma renginiams ir poilsiui, formuojami takai, aikštelės, restoranų ir kavinių terasos, meninių instaliacijų zonos. Nevertingus priestatus ir antstatus siūloma kapitališkai sutvarkyti, atnaujinti atspindint šiuolaikinės architektūros tendencijas. Komplekso atnaujinimas turėtų padėti į miesto centrą sugrąžinti daugiau žmonių. (Daugiau informacijos apie projektą: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/panevezyje-ambicingiuzmojai.d?id=72615510)

BENDRUOMENIŲ RŪMŲ IR JŲ APLINKOS SUTVARKYMO PROJEKTAS (2017–2019 M.) Panevėžio miesto savivaldybė siekia modernizuoti Panevėžio bendruomenių rūmų prieigas bei atlikti pastato vidaus rekonstrukciją. Taip pat bus tvarkomi pėsčiųjų takai, netoli kultūros centro esantis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį, neveikiantis fontanas, įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė. Planuojama atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus ne tik šalia Bendruomenių rūmų, bet ir Kranto g. atkarpoje (nuo Vasario 16-osios iki Anykščių g.). Daugiau dėmesio bus skiriama Kranto g. būklei gerinti: bus iš esmės pertvarkoma gatvė, dalis lietaus nuotekų tinklų. Numatyta sutvarkyti žaliąsias zonas, plėsti laisvalaikio ir rekreacijos galimybes. Kranto gatvė virs atkurta istorinio miesto humanizuota erdve.

Pav. 21. Panevėžio konservų fabriko rekonstrukcijos vizualizacija.

(Daugiau informacijos apie projektą: http://www.panevezys.lt/lt/naujienos/panevezys-atsinaujina-patrauklesne-f1mu. html?backlink=%252Flt%252Fpaieska%252Fresults%252Fp0.html)

Pav. 22. Bendruomenių rūmų ir jų aplinkos sutvarkymo projektas.

vė

Respublikinė Panevežio ligoninė

blik Respu

Nevėžis

os g.

Sausio 13-osios skveras

A. Jakšto g.

Smėly nės

žis

Kranto

pub

Res

Smėly

nės g

lių a

Topo

s g.

J. Urbšio

liko

Atminimo skveras

2 Va sa

rio

Kranto g.

Nevėžio senvagė

16-

ios

Nevėžis

5 J. Miltinio dramos teatras

Laisvės aikštė

6 7

Vilniaus g

Til vy

čio

Nepriklausomybės aikštė

us g. vičia

Ramygalos g.

sana J. Ba

25m

100m

200m

400m

PANEVĖŽIO MIESTO PROFESIONALAUS MENO SKLAIDA Panevėžio miestas garsus dailės meno puoselėjimo tradicijomis, čia susiformavo ir kūrė daug profesionalių menininkų. Visuomenės įvertinti modernistinio vaizduojamojo meno kūrėjai: skulptoriai (Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas) Stanislovas Kuzma ir Bernardas Bučas, Gediminas Jokūbonis, scenografas Vygantas Kosmauskas. Iš Panevėžio kilę kuriantys modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrėjai: Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai – menininkas multifunkcionalistas Stasys Eidrigevičius ir fotografas Algimantas Aleksandravičius. Fotografė Irena Giedraitienė, tarpdisciplininių menų kūrėjas Artūras Raila, skulptoriai: Juozas Zikaras, Juozas Lebednykas, Egidijus Radvenskas, Alfridas Pauodis, instaliacijų menininkai – Česlovas Lukenskas, Aleksas Andriuškevičius, Vytautas Viržbickas, performanso menininkė Monika Dirsytė, tapytojai Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Vidmantas Zarėka, grafikas Tadas Gindrėnas.

vyksta Baltijos šalyse garsus tarptautinis keramikos simpoziumas, organizuojama ir žinomumą įgauna Panevėžio fotografijos bienalė bei akmens skulptūros simpoziumas. Panevėžio galerijos sėkmingai dalyvauja ir nacionaliniuose meno renginiuose: 2013 metais „A galerija“ tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ tapo mugės nominante. Galerija pristatė Raimondo Gailiūno, kuriam buvo suteiktas geriausio Lietuvos menininko vardas, darbus. 2017 metais pastarosios mugės žiūrovų apdovanojimas atiteko Panevėžio meninio stiklo kūrėjams Remigijus Kriukui ir Indrei Stulgaitei-Kriukienei. Paveiksle nr. 23 pateikiama 500 m spinduliu aplink SEMC nutolusios, centrinėje miesto dalyje įkurtos profesionaliojo meno sklaidos įstaigos.

KULTŪROS INSTITUCIJOS

Mieste įkurtas Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, kuris jungia Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų rajonų menininkus. Panevėžyje vaizduojamąjį meną reprezentuojančios įstaigos ir organizacijos kasmet surengia apie 70 parodų. Nuolat atnaujinamos ekspozicijos miesto galerijose, bibliotekose, kitose kultūros įstaigose, aktyviai dalyvaujama profesionaliosios dailės populiarinimo projektuose. Vienas jų – kas dvejus metus Panevėžyje rengiami projektai „Panevėžio dailės dienos“ bei „Aukštaitijos dailės dienos“, kuriuose pateikiama Panevėžio regiono dailininkų kūrybos panorama. Kasmet organizuojamas tarptautinis tapytojų pleneras. Kas antrus metus Panevėžyje

Panevėžyje vyksta intensyvus ir įvairus kultūrinis gyvenimas, organizuojamos tradicinės miesto šventės, populiarūs masiniai renginiai atvirose erdvėse. Veikia klubai, skatinamos bendruomenių kultūrinės iniciatyvos. Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros skyrius kuruoja mieste esančius 3 kultūros centrus, kuriuose veikia 33 meno mėgėjų kolektyvai (750 dalyvių), organizuoja tradicinius ir proginius renginius, parodas. Be to, mieste veikia viešoji įstaiga „Panevėžio muzika“, Panevėžio bendruomenių rūmai, pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, viešoji įstaiga „Panevėžio linelis“.

SEMC teritorija Profesionalaus meno sklaidos įstaigos: 1. 2. 3. 4.

5. Panevėžio miesto dailės galerijos filialas – Fotografijos galerija; 6. Juozo Miltinio dramos teatras; 7. Panevėžio miesto dailės galerija; 8. Keramikos paviljonas; 9. Panevėžio muzikinis teatras.

Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai; Panevėžio lėlių vežimo teatras; Panevėžio kraštotyros muziejus; Panevėžio teatras „Menas“;

Pav. 23. Profesionalaus meno sklaidos objektų schema. 27

PROFESIONALAUS VAIZDUOJAMOJO MENO PANEVĖŽIO MIESTE SSGG ANALIZĖ Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo Panevėžyje galimybių studijoje, remiantis Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 m. strateginiu planu buvo sudaryta profesionaliojo vaizduojamojo meno Panevėžio mieste SSGG analizė.

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS

•

• •

Stiprios vaizduojamojo meno tradicijos mieste, populiarūs tarptautiniai renginiai. Baltijos šalyse žinomi keramikos, stiklo, skulptūros meno renginiai pritraukia vietos lankytojų, miesto svečių, turistų. Mieste vykdomas neformalusis vaikų ir jaunimo dailės ugdymas.

•

• •

Miesto galerijos priestatas –vienintelis kultūrinės paskirties objektas pastatytas po nepriklausomybės atgavimo. Nėra nė vienos visus meno kūrinių eksponavimo reikalavimus atitinkančios ekspozicinės erdvės mieste, miesto kultūros įstaigų infrastruktūros būklė patenkinama. Mažai pasaulines modernaus ir šiuolaikinio meno tendencijas atspindinčių renginių mieste. Atvykstančių ir mieste apsigyvenusių jaunų menininkų stoka.

GALIMYBĖS

GRĖSMĖS

•

• • • •

Miesto tarptautiniai dailės renginiai kuria Panevėžio žinomumą ir konkurencingumą. Miestą garsina iš jo kilę Lietuvoje ir užsienyje žinomi menininkai. Kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimas – vienas Panevėžio miesto savivaldybės prioritetų. Pradėtas įgyvendinti miesto erdvių atnaujinimas pagal URBAN programą. Verslo plėtra ir investicijos skatina meno kūrinių paklausą, jų panaudojimą viešosiose erdvėse.

• •

Geresnės didžiųjų Lietuvos miestų finansinės galimybės, rėmėjų skaičius. Jaunųjų meno kūrėjų ir meno srities vadybos profesionalų koncentracija sostinėje, jų emigracija. Politinių miesto vystymo prioritetų pasikeitimas.

Pav. 24. Panevėžio miestas žiemą, 2017 m. (Autorius: G.Kartanas). 29

AUTOBUSŲ STOTIS

LAISVĖS AIKŠTĖ

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

NEVĖŽIO SENVAGĖ

BUVĘS KONSERVŲ FABRIKAS

SEMC (PROJEKTO TERITORIJA)

KULTŪROS CENTRAS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI

ANTRA DALIS: PROJEKTO TERITORIJA IR PROJEKTAVIMO UŽDUOTIS

Pav. 25. Panevėžio miesto istorinės dalies nuotrauka iš paukščio skrydžio © Dienraštis „Sekundė“ (2014).

Kanto g.

ubliko

Resp ǐ DO

s g.

Kanto g.

liko

J. Urbšio

pub

Res

s g.

OL 7RSR

Pav. 26. Teritorijos schema. SEMC teritorija.

VIETA IR KONTEKSTAS Didžiąją sklypo teritorijos dalį užima „Garso“ kino teatro skveras, esantis palei Respublikos g., kita sklypo dalis neišnaudota. Šiaurinėje sklypo dalyje – istoriniai, kultūros paveldo saugomi Senamiesčio pastatai. Netoliese gausu visuomeninių traukos taškų, pritraukiančių miestiečių bei turistų. Sklypą iš rytinės bei vakarinės pusių supa vienpusio eismo keliai. Netoli sklypo teritorijos esančios autobusų stotelės bei aplinkinės gatvės užtikrina gerą susisiekimą su visu miestu.

SEMC skiriama 86,3 a teritorija Panevėžio miesto istorinėje dalyje, greta Nevėžio Senvagės parko, šalia kultūros centro Panevėžio bendruomenės rūmų. Netoli sklypo kuriamas privatus kultūrinis traukos taškas – rekonstruojamas Panevėžio konservų fabrikas, vykdoma konversija. Šiaurinėje pusėje sklypas ribojasi su gyvenamu daugiabučių kvartalu, pietuose – gyvenamosios-komercinės paskirties statiniai, statyti dar sovietmečiu. „Garso“ kino teatrą supa viešoji erdvė, kuri šiuo metu yra nepatraukli. Šiandien kino teatras „Garsas“ veikia kaip nekomercinio kino teatras, tačiau dėl mažo lankomumo pastatas esamai funkcijai yra gerokai per didelis, dėl to numatyta jo funkcijas perkelti į Senamiestyje įsikūrusį teatrą „Menas“. Pats teatro pastatas nėra architektūrinė vertybė. Sklypas ribojasi su Kranto, Respublikos gatvėmis ir Topolių alėja. Teritorijoje – trys pastatai ir jiems suformuoti sklypai: kino teatras „Garsas“, Archyvo pastatas ir sklypas (priklauso Panevėžio miesto savivaldybei) bei privatus daugiabutis gyvenamasis namas ir jam priskirtas sklypas (Kranto g. 19).

Vaizdas iš Respublikos g.

Vaizdas iš Topolių al.

Vaizdas iš Kranto g.

Vaizdas iš Kranto g. Kanto g.

Respu blikos

OLǐ 7RSR

1 3

Pav. 27. Sklypo schema.

Vaizdas iš Respublikos g.

Kanto g.

s g.

liko

J. Urbšio

pub Res

SKLYPO UŽSTATYMAS IR PATEKIMAS Į SKLYPĄ

Kanto g.

ubliko

Resp ǐ DO

s g.

OL 7RSR

J. Urbšio

s g.

Kanto g.

liko

pub

Res

Pav. 28. Sklypo užstatymo ir patekimo į sklypą schema. Projekto teritorija; Esamas kino teatro „Garsas“ pagrindinis įėjimas; Esami kino teatro „Garsas“ šalutiniai įėjimai; Įvažiavimai į sklypą; Automobilių stovėjimo vietos.

1 2 3 4 A

Kino teatras „Garsas“; Gyvenamas namas (Kranto g. 19); Archyvo pastatas (Kranto g. 21); Aikštė; Autobusų stotelė.

TERITORIJOS RODIKLIAI IR APRIBOJIMAI - Sklypo plotas: 86,3 a (pirmas etapas: 21,5 a, antras etapas: 65,3 a). - Sklypo nulinė altitudė: +56,50.

TIS IO STO INKEL GELEŽ

vė

Respublikinė Panevežio ligoninė

Smėly nės

žis

A. Jakšto g.

os g.

Nevėžis

7 min 1600 m 20 min 1600 m

blik Respu

Sausio 13-osios skveras

KULTŪROS CENTRAS

Kranto

pub

Res

Smėly

nės g

lių a

Topo

s g.

J. Urbšio

liko

Atminimo skveras

Nevėžio senvagė

rio

16-

Kranto g.

Va sa

ios

3 min 700 m 9 min 700 m

Nevėžis

J. Miltinio dramos teatras

Laisvės aikštė

AUTOBUSŲ STOTIS

4 min 850 m 11 min 850 m Vilniaus g

Vilniaus g

MUZIKINIS TEATRAS

Nepriklausomybės aikštė

Til vy

čio

us g. vičia

Ramygalos g.

sana J. Ba

25m

100m

200m

400m

TERITORIJOS PASIEKIAMUMAS PĖSČIOMIS

TERITORIJOS PASIEKIAMUMAS DVIRAČIU

Pasirinkta SEMC vieta nuo autobusų stoties nutolusi 700 metrų atstumu. Kertant Laisvės aikštę SEMC nuo stoties galima pasiekti per 9 minutes. Tai – vaizdingas maršrutas. Pasivaikščiojimas išskirtinis dėl Panevėžio senamiesčio pastatų bei kultūros paveldo objektų, tokių kaip A. T. Moigio namų kompleksas. Pasirinkus maršrutą Kranto gatve, atsiveria vaizdinga Senvagės teritorijos panorama bei Panevėžio konservų fabriko pastatų kompleksas, kurio pirmieji pastatai iškilo apie 1880 metus.

Išanalizavus, per kiek laiko SEMC pasiekiamas dviračiu nuo autobusų ir geležinkelio stočių, matyti, jog pasirinktos SEMC teritorijos vieta nuo autobusų stoties pasiekiama per 3 minutes, o nuo geležinkelio stoties – vidutiniškai per 7 minutes. Panevėžio miestui geras susisiekimas dviračiais yra ypatingai svarbus, norint mieste sumažinti automobilių skaičių, kas yra vienas iš Panevėžio darnaus judumo plano tikslų. Panevėžio savivaldybės planuose yra numatyta dviračių takų infrastruktūros plėtra, dalijimosi dviračiu sistemos (angl. „Bike sharing“) diegimas ir dviračių stovėjimo vietų įrengimas, kuris paskatins miesto gyventojus ir svečius rinktis tvarų susisiekimo būdą. Siūlant SEMC viešosios erdvės sprendinius, svarbu užtikrinti, jog pasiekiamumo prioritetas būtų teikiamas keliaujantiems pėsčiomis ar darniomis judumo priemonėmis.

Kelionė nuo geležinkelio stoties iki SEMC užtruktų 20 minučių ir nebūtų tokia vaizdinga. Panevėžio geležinkelio stotis yra rytinėje miesto dalyje, kitoje Nevėžio upės pusėje, nuo kino teatro „Garsas“ nutolusi 1 600 metrų atstumu. Siūlant SEMC architektūrinius ir viešosios erdvės sutvarkymo sprendinius svarbu užtikrinti sklandžią orientaciją sklype, kad pagrindinis įėjimas būtų gerai matomas ir prieinamas, svarbu išnaudoti centro gretimybių vaizdingas prieigas, užtikrinti sklandžias pėsčiųjų jungtis su gretimais kvartalais.

Planuojant viešosios erdvės tvarkymo sprendinius atsižvelgti į preliminarius Panevėžio miesto darnaus judumo plano sprendinius. Nuoroda: http://www. panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/investicijos/es-parama/ valstybinio-planavimo-projektai/darnaus-judumoplanas/parengtas-darnaus-judumo-wvjg.html

SEMC teritorija. Pasiekiamumas pėsčiomis. Pasiekiamumas dviračiu. Dviračių takai. Pav. 29. Projekto teritorijos pasiekiamumo pėsčiomis ir dviračiu schema. 37

TIS IO STO INKEL GELEŽ

vė

Respublikinė Panevežio ligoninė

žis

Nevėžis

os g.

blik Respu

Sausio 13-osios skveras

A. Jakšto g.

Smėly nės

16 min 1600 m

Kranto

pub

Res

Smėly

nės g

lių a

Topo

J. Balčikonio gimnazija

s g.

J. Urbšio

liko

Atminimo skveras

Nevėžio senvagė

rio

16-

Kranto g.

Va sa

ios

10 min 700 m

Nevėžis

Elektros g. J. Miltinio dramos teatras

Laisvės aikštė

Vilniaus g

AUTOBUSŲ STOTIS

. Nepriklausomybės aikštė

Vilniaus g

Til vy

čio

us g. vičia

Ramygalos g.

sana J. Ba

25m

100m

200m

400m

TERITORIJOS PASIEKIAMUMAS MIESTE AUTOBUSU Pasirinktos SEMC teritorijos pasiekiamumas autobusu nuo autobusų bei geležinkelio stočių laiko atžvilgiu nedaug kuo skiriasi nuo pasiekiamumo pėsčiomis. Trunka 16 min. nuo geležinkelio stoties ir 10 min. nuo autobusų stoties. Nepaisant to, kad viešojo transporto maršrutų trasos yra tankiai išdėstytos visame mieste, judėjimui automobiliu yra skiriamas didesnis prioritetas, dėl automobilių aikštelių gausos gyventojai nėra skatinami naudotis viešuoju transportu.

SEMC teritorija. Automobilių aikštelės. Pasiekiamumas pėsčiomis. Pasiekiamumas viešuoju transportu. Viešojo transporto maršrutų trasos. Autobusų stotelės. Stotelių pasiekiamumas 3 min spinduliu. Atvykimo/išvykimo autobusų stotelės. Pav. 30. Projekto teritorijos pasiekiamumo autobusu schema. 39

4 3 Ne

vė

Respublikinė Panevežio ligoninė Respublikinė Panevežio ligoninė

žis

Nevėžis

Smėly nės

os g.

blik Respu

7 Sausio 13-osios skveras

A. Jakšto g.

Kranto g.

lių a

Smėly

nės g

Topo

9 g.

pub

Res s g.

J. Urbšio

liko

Atminimo skveras

Nevėžio senvagė

rio

16-

Kranto g.

Va sa

ios

Nevėžio senvagė

19 Nevėžis

Juozo Miltinio dramos teatras J. Miltinio dramos teatras

Laisvės aikštė

Autobusų stotis

Vilniaus g

Nepriklausomybės aikštė

14 Vilniaus g

15 J.

Til vy

čio

Ramygalos g.

us g. vičia

sana J. Ba

25m

100m

200m

400m

VIEŠOSIOS ERDVĖS MIESTE Rytinėje SEMC teritorijos pusėje – Nevėžio Senvagė, kurios pakrantėje įrengta „žydroji“ dviračių ir pėsčiųjų trasa (Pajuostis–Berčiūnai). Šios žaliosios erdvės plotas šiuo metu yra apie 7,56 ha, į jį įeina 3 ha vandens telkinys su sala, išlenkti tilteliai, fontanas.

naują autobusų stotį statyti buvusios Savanorių aikštės pietinėje dalyje. Bus rekonstruojama dabartinė autobusų stotis, atnaujinami esami ir kuriami nauji želdynai. Nuo SEMC projekto teritorijos 800 m atstumu į pietus nutolusioje Nepriklausomybės aikštėje veikė pijorų įkurta pirmoji mieste vidurinė mokykla. Dabar šioje vietoje yra seniausi mieste katalikų maldos namai – Švč. Trejybės bažnyčia. Ši aikštė jungia Panevėžio muzikinį teatrą ir M. Rimkevičaitės technologijų mokyklą. Nepriklausomybės aikštė rytinėje dalyje tankiai apželdinta.

Nevėžio Senvagės teritoriją su Panevėžio bendruomenės rūmais ir pagrindine miesto viešąja erdve – Laisvės aikšte – jungia žalia veja ir skirtingų krypčių pėsčiųjų takeliai. Moderni, istoriniais ąžuolais apželdinta Laisvės aikštė – mėgstama miestiečių poilsio vieta, kurioje vyksta šventės, mugės, festivaliai. Laisvės aikštės prieigose – Savanorių aikštė. Tai – žaliasis skveras, įrengtas 1923 metais. Savanorių aikštės pavadinimas kito, tik 1990 metais aikštė atgavo savo senąjį – Savanorių aikštės – vardą. Dabar skveras gana skurdus, tačiau vienas seniausių miesto želdynų greitu metu smarkiai pasikeis, nes planuojama skvero rekonstrukcija.

Vakarinėje projekto teritorijos dalyje (300 m spinduliu) – Sausio 13-osios bei Atminimo skverai, kurie yra tankiai apsodinti medžiais, esama infrastruktūra pritaikyta poilsiui. Siūlant sprendinius atkreipti dėmesį į šiuo metu Panevėžio miesto centre vykdomus infrastruktūros projektus siūlant SEMC teritorijos tvarkymo sprendinius. Moderniai, šiuolaikiškai integruoti projektuojamo SEMC pastato sprendinius į planuojamą pertvarkyti miesto centro zoną.

Rytinėje Laisvės aikštės dalyje – Panevėžio autobusų stotis, kuri netrukus bus perkelta į kitą vietą esamo sklypo gretimybėse. R. Paleko autobusų stoties vizija numato Projekto teritorija. Viešosios erdvės mieste: 1. Maironio takas; 2. Panevėžio Respublikinė ligoninė; 3. Marijonų parkas; 4. Aukštaitijos stadionas; 5. Žydroji trasa (Pajuostis-Berčiūnai); 6. Nevėžio Senvagės parkas; 7. Sausio 13-osios skveras; 8. J. Balčikonio gimnazija; 9. Vyturio progimnazija; 10. Atminimo skveras;

11. Santuokų rūmai; 12. Laisvės aikštė; 13. Skveras; 14. Nepriklausomybės aikštė; 15. Panevėžio Viešpaties prisikėlimo cerkvė; 16. Muzikos ir dailės mokyklos; 17. Savanoriu aikštė; 18. Panevėžio bendruomenių rūmai; 19. Draugystės stadionas; 20. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro Ir Povilo Bažnyčia.

Pav. 31. Viešųjų erdvių išsidėstymo schema. 41

Pav. 32. Kino teatras „Garsas“ Panevėžyje, nuotr. iš „Panevežys“, 1984 m.

Kranto g.

s g.

o blik

pu Res

Pav. 33. Kino teatras „Garsas“ Panevėžyje 2017. 42

KINO TEATRAS „GARSAS“ 1968 m. senojo „Garso“ vietoje pagal adaptuotą kartotinį projektą (tipinio projekto architektas Vykis Juršys) pastatytas naujas, modernus 850 vietų kino teatras, galintis rodyti plačiaformatį kiną. Tai buvo penktasis tokio tipo kino teatras Lietuvoje („garsas.lt“).

1999 metais atliktas kino teatro kapitalinis remontas, nuo 2009 m. „Garsas“ tapo prestižinio Europos kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ nariu už nekomercinio kino rodymą bei jaunimo edukacinių programų organizavimą.

Architekto V. Juršio projektuotame tipiniame objekte, kaip ir kituose ankstyvojo sovietmečio kino teatrų pastatuose, buvo ieškoma sprendimo, kaip socialistinio modernizmo stilistikos objektui suteikti ekspresijos bei architektūrinio išraiškingumo. Pagrindinį kompozicinį vaidmenį suvaidina išryškintas antrasis aukštas bei stiklinės langų juostos. Kino teatro projektas panaudotas Druskininkuose (kino teatras „Aidas“), Klaipėdoje („Vaidila“), Panevėžyje („Garsas“) (šaltinis: AUTC http://www.autc.lt/lt/architekturosobjektai/202?id=202 ).

Pastato bendras plotas – 2072,44 kv. m, jo būklė patenkinama, tačiau pastatas gerokai pasenęs, reikalinga renovacija.

Naujasis kino teatras tuo metu būdavo visada pilnas, kino teatrų lankymas buvo populiarus miesto bendruomenės pomėgis.

GRETIMI SKLYPAI: GYVENAMASIS NAMAS Dviejų aukštų medinis gyvenamasis namas su mansarda, pastatytas 1912 m., yra kino teatro „Garsas“ rytinėje dalyje. Namas turi suformuotą sklypą. SEMC pasiūlymai neturėtų pabloginti patekimo į sklypą šio namo gyventojams, turi būti užtikrinta insoliacija.

Kranto g.

os blik

pu Res g.

Pav. 34. Gyvenamasis namas Kranto g. 19, 2017.

Kranto g.

s liko pub Res

Pav. 35. Gyvenamasis namas Kranto g. 19, 2017.

ARCHYVO PASTATAS SENIAUSIAS PANEVĖŽIO PASTATAS – UPYTĖS PAVIETO IR PILIES TEISMO ARCHYVAS

Ištrauka iš istorinės pažymos (kalba netaisyta): „Seniausias išlikęs Panevėžio pastatas Kranto gatvėje Nr. 21 yra buvęs Upytės pavieto teismo archyvas. Didesnę savo beveik 400 metų istorijos dalį jis tarnavo pagal tiesioginę paskirtį. Nežiūrint į istorijos bėgyje miesto ir pačio pastato patirtas negandas, savo funkciją jis matyt atliko gerai, nes jame saugoti dokumentai neblogai išlikę. Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto rankraštyne saugomos 109 Upytės pavieto žemės teismo, 49 pilies teismo, 3 pakamario ir 1 eksdivizinio teismų knygos. Kartu šis pastatas yra seniausias Lietuvoje archyvo pastatas.

XVII–XVIII a. šis pastatas buvo Upytės pavieto ir pilies teismo archyvas, pastatytas 1614 m. Varšuvos Seimo paliepimu jį pastatė Žemaičių ir Upytės seniūnas J. Valavičius. 1958 m. atliktas pastato remontas: užmūrytos durys šiauriniame fasade ir nugriautas medinis prieangis, įėjimui vėl pritaikytos abejos durys pietiniame fasade, nugriauti mansardos langai. Senasis archyvo pastatas remontuotas 1984 m. pagal Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto parengtą projektą. Paskutinį kartą pastatas restauruotas 2003 m. pagal restauravimo darbų techninį projektą (UAB „Lietuvos paminklai“, projekto vadovė Irena Staniūnienė , projekto dalies vadovė Vilnė Kneižienė, Vilnius, 2002 m.).

Teismo ir archyvo pastatymo data traktuojami 1614 m. remiantis archyvo pastato sienoje išlikusiu donaciniu S. Valavičiaus įrašu, kuriame rašoma, jog „šie rūmai kartu su Upytės pavieto žemės ir pilies teismais Visagalio Viešpaties Dievo garbei ir visuomenės labui buvo pastatyti 1614 V.M.“

Siūlant SEMC sprendinius atsižvelgti į seniausią Panevėžio miesto pastatą, siūlyti sprendinius naujo ir seno dermės principu. SEMC sprendiniai turi išsiskirti, turėti daugiau „reiškinio“ bruožų, pakeisti šio miesto dalies audinio stilistiką.

Teismo archyvo pastatas 1776m. inventoriuje aprašomas taip: Prie Nevėžio yra seimelių aikštė, kurioje stovi žemės ir pilies teismų archyvas, mūrytas iš plytų, su senu šiaudiniu stogu, apleistu ir prakiurusiu, su dvigubom durim, pirmosiomis iš vidaus medinėmis, o iš kiemo pusės geležinėmis, su gerais vidiniais užraktais, su dviem langais, apkaltais geležinėmis grotomis, su viena geležine langine“

Kranto g.

s liko pub Res g.

Pav. 36. Archyvo pastatas Kranto g. 21, 2011, Panevėžio apskrities archuvo nuotr. 45

SKLYPO GRETIMYBIŲ PASTATŲ FUNKCIJOS

Kanto g.

ubliko

Resp ǐ DO

s g.

Kanto g.

liko

J. Urbšio

pub

Res

s g.

OL 7RSR

Pav. 37. Sklypo gretimybių pastatų funkcijų schema. Sklypo teritorija. Esamas užstatymas – „Garso“ kino teatras. Komercinės paskirties pastatai; Komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatai; Gyvenamieji pastatai; Konservų fabriko kompleksas – kultūros centras; Ligoninė; Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

SKLYPO GRETIMYBIŲ PASTATŲ AUKŠTINGUMAS

Kanto g.

ubliko

Resp ǐ DO

s g.

Kanto g.

liko

J. Urbšio

pub

Res

s g.

OL 7RSR

Pav. 38. Sklypo gretimybių pastatų aukštingumo schema. Sklypo teritorija. Esamas užstatymas – „Garso“ kino teatras Penkių aukštų pastatai; Keturių aukštų pastatai; Trijų aukštų pastatai; Dviejų aukštų pastatai; Vieno aukšto pastatai.

SEMC PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS: PIRMAS IR ANTRAS ETAPAI Pirkimo dalyviai kviečiami teikti architektūrinės koncepcijos sprendinius visai teritorijai (86,3 a) išryškinant, kaip jie bus įgyvendinami dviem etapais. Privaloma sąlyga, jog pabaigus pirmąjį etapą, SEMC su įgyvendinta programa turi pilnai funkcionuoti iki prasidedant antrajam etapui.

UŽDUOTIES TIPAS

Pirmas etapas – esamo „Garso“ kino teatro rekonstrukcija. Jos metu, 21,5 a sklype, įgyvendinama pagrindinė dalis planuojamos SEMC programos. Planuojama, jog užbaigus pirmąjį etapą bus atidaroma dalis menų centro parodų ir edukacinės erdvės, mediateka, konferencijų patalpos. Įgyvendinus pirmą etapą bus pradėtas formuoti naujas kultūros židinys vietos bendruomenei, sykiu kuriamas traukos taškas Stasio kūrybos gerbėjams iš visos Lietuvos ir pasaulio. Pirmame etape projektas apims 21,5 a esamo „Garso“ kino teatro sklypo. Dalyviai kviečiami teikti siūlymus ir laikinam aplinkos sutvarkymui, kuris būtų keičiamas įgyvendinant antrą SEMC etapą.

SEMC bendras orientacinis plotas: 3 500–4 500 kv. m (dydis parinktas remiantis galimybių studijos ir kūrybinių dirbtuvių rezultatais, analizuotais geraisiais menų centrų pavyzdžiais). Pastato programos orientacijos dydžiai ir schema pateikti specifikacijų lentelėje bei funkcinių ryšių schemoje.

Rekonstrukcija, rekonstruoto pastato praplėtimas, viešosios erdvės sutvarkymas. ORIENTACINIAI DYDŽIAI

PROJEKTO BIUDŽETAS Menų centro projekto įgyvendinimas planuojamas dviem etapais, skiriant 10 milijonų eurų biudžetą (po 5 mln. eurų kiekvienam iš etapų). APDOVANOJIMAI

Antru etapu praplečiamas centro funkcionalumas: greta „Garso“ kino teatro esančioje erdvėje, 65,3 a sklype, įrengiamos likusios ekspozicijų erdvės, daugiafunkcė renginių erdvė, kavinė, kūrybinės ir kitos erdvės. Antram etapui siūlyti viešosios erdvės, lauko ekspozicijų erdvės sprendinius. Viešoji erdvė turi būti patogi, dinamiška, kviečianti praleisti laiką užsiimant įvairiomis veiklomis.

Trims geriausiems pirkimui pateiktiems pasiūlymams bus skiriami apdovanojimai kurių bendra suma: 15 000 eurų.

2 1

SEMC

1 etapas

2e Sklypo plotas:

21,5 a.

Projekto teritorijos riba. Teritorijos dydis: 86,3 a.

Esamas daugiabučio gyvenamojo namo sklypas (Kranto g. 19).

2 Esamas archyvo pastatas ir sklypas (Kranto g. 21).

2 1

1 “Garsas” pastatas. Sklypo dydis: 21,5 a. 1 etapas: rekonstruojamas esamas kino teatro 2 etapas: plečiamas menų centro funkcionalumas. Įrengiama lauko ekspozicinė erdvė, tvarkoma viešoji erdvė. Sklypo dydis: 65,3 a.

SEMC SEMC1 etapas

SEMC

2 etapas

po plotas:

Sklypo plotas: Sklypo plotas:

21,5 a.

65,3 a.

Projekto teritorijos riba. Teritorijos dydis: 86,3 a. g. 19).

Esamas daugiabučio gyvenamojo namo sklypas (Kranto g. 19).

2 Esamas archyvo pastatas ir sklypas (Kranto g. 21). pastatas. Sklypo dydis: 21,5 a. 1 etapas: rekonstruojamas esamas kino teatro “Garsas” pastatas. Sklypo dydis: 21,5 a. iama lauko ekspozicinė erdvė, 2 etapas: plečiamas menų centro funkcionalumas. Įrengiama lauko ekspozicinė erdvė, tvarkoma viešoji erdvė. Sklypo dydis: 65,3 a.

SEMC SPECIFIKACIJŲ LENTELĖ Pateikti Stasio Eidrigevičiaus menų centro patalpų dydžiai yra rekomenduotini, pirkimo dalyviai yra skatinami kūrybiškai pažvelgti į pateiktą specifikacijų lentelę. Svarbu pastebėti, kad autoriai gali motyvuotai siūlyti patalpas (ar erdves), kurių nėra patalpų plotų specifikacijoje, tačiau neviršyti bendro orientacinio programoje nurodyto ploto. SEMC PIRMAS ETAPAS Preliminarus dydis

Funkcijos pavadinimas Pasiekiama lankytojams be bilieto

Vestibiulis / fojė

Kitos viešai prieinamos erdvės Edukacinės erdvės

Vestibiulis (lanksti erdvė) Apsaugos punktas Medicinos punktas Rūbinė WC Knygynas /parduotuvė Kavinė + virtuvė Kultūrinės komunikacijos centras / mediateka Konferencijų patalpos

485 m2 15 m2 10 m2 80 m2 80 m2 50 m2 160 m2 140 m2 200 m2

Pasiekiama lankytojams su bilietais

Ekspozicijų erdvės

Pastovi / keičiama (70 proc. / 30 proc.) parodų erdvė S. Eidrigevičiaus kolekcija Laikinos parodų erdvė (užsienio / Lietuvos menininkams)

600 m2 300 m2

Pasiekiama tik personalui

Viešai neprieinamos (tarnybinės) erdvės

Administracija (biurai) Sandėliavimo patalpa Rūbinė ir WC Darbuotojų patalpos Archyvas * Galerijų / archyvo dirbtuvės * Techninės patalpos **

40 m2 10 m2 15 m2 40 m2 45 m2 60 m2 40 m2

Preliminarus bendras plotas (Pirmas etapas)

2 375 m2

Automobilių aikštelės vietų poreikis *** Dviračių stovų poreikis ***

59 vietos 28 vietos

SEMC ANTRAS ETAPAS Preliminarus dydis

Funkcijos pavadinimas Pasiekiama lankytojams be bilieto Edukacinės erdvės Kitos viešai prieinamos erdvės

Studijos / kūrybinės zonos

200 m2

Universali salė-forumas (240 vietų)

350 m2

Pasiekiama lankytojams su bilietais Interaktyvi parodų erdvė

900 m2

Interaktyvi parodų erdvė

Pasiekiama tik personalui Viešai neprieinamos (tarnybinės) erdvės

Administracija (biurai) Archyvas * Archyvo / Galerijų dirbtuvės *

40 m2 45 m2 60 m2

Preliminarus bendras plotas (Antras etapas)

1 595 m2

Preliminarus bendras plotas (Pirmas ir antras etapai)

3 970 m2

Automobilių aikštelės vietų poreikis *** Dviračių stovų poreikis ***

40 vietos 19 vietų

* - patalpos dydis gali kisti priklausomai nuo Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcijos dydžio. ** - patalpos dydis gali kisti priklausomai nuo pasirinktų inžinerinių sprendimų. *** - automobilių aikštelės vietų ir dviračių stovų kiekis gali kisti. Vadovautis galiojančiai teisės aktais.

PATALPŲ APIBŪDINIMAS Vestibiulio / fojė zona

Vestibiulyje turi būti vietos pailsėti ar praleisti laiką laukiant renginio. Dalis vestibiulio turi būti suprojektuota lanksčiai. Šioje dalyje numatyti galimybes rengti laikinas ekspozicijas, knygų pristatymus ar kitus nedidelės apimties renginius. Erdvė yra tiesiogiai susijusi su informacijos centru, patekimu į parodų erdves ar kitomis viešosiomis funkcijomis.

Vestibiulis / fojė (lanksti erdvė) – reprezentacinė erdvė, žyminti pastato įėjimą, suplanuota taip, kad lankytojams būtų lengva orientuotis pastate, nepasikliaunant vien tik žymėjimu. Pagrindinis įėjimas turi būti aiškiai atpažįstamas naudojant architektūrines priemones. Aiškiai matomoje vietoje – SEMC fojė – menų centro informacijos centras. Čia galima gauti informacijos apie SEMC veiklą, vykstančias parodas ir renginius, įsigyti bilietus. Informacijos centre turi būti numatytos dvi darbo vietos.

Rūbinė ir WC – šios patalpos yra lengvai randamos ir pasiekiamos iš vestibiulio, tačiau nedarkančios reprezentacinės fojė erdvės vaizdo. Apsaugos punktas – tik personalo naudojama patalpa, skirta stebėti apsaugos kamerų duomenis ir prižiūrėti tvarką centre. 51

Medicinos punktas – tai kaip pirmosios pagalbos punktas, skirtas padėti menų centro lankytojams nelaimės atveju. Ši patalpa turėtų būti lengvai randama centro lankytojams, planuojamas netoliese apsaugos punkto.

metrai. Interaktyvi parodų erdvė – lengvai transformuojama parodų erdvė(-ės), kur bus kuriama interaktyvi ekspozicija, pasitelkiant šiuolaikines multimedijos priemones. Tai abiejų tipų (pastoviosioms ir laikinosioms) ekspozicijoms skirta erdvė. Šiose patalpose turi būti kontroliuojamas vidaus klimatas ir insoliacija, turės būti įrengtas speciali ekspozicijų apšvietimo sistema, o patalpų aukštis negali būti mažesnis negu 4 metrai.

KITOS VIEŠAI PRIEINAMOS ERDVĖS: Kavinė + virtuvė (160 vietų). Kavinės pirminė paskirtis aptarnauti centro lankytojus. Ši erdvė yra lengvai pasiekiama iš vestibiulio, galima numatyti patekimą iš lauko ekspozicijų erdvės. Nepaisant to, kad kavinė yra šalia vestibiulio, privalumas, jei esant poreikiui ši erdvė veiktų nepriklausomai nuo menų centro darbo valandų.

EDUKACINĖS ERDVĖS (PASIEKIAMOS LANKYTOJAMS IR MIESTO GYVENTOJAMS) Kultūrinės komunikacijos centras / mediateka. Komunikacijų (menų informacijos centro) paskirtis – kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie XX– XXI amžiaus Panevėžio krašto, t. y. Šiaurės Lietuvos meno kūrėjus, menų centro veiklą ir kultūrinį miesto gyvenimą. Šį centrą sudarys archyvas, skaitykla, interneto terminalai, čia vyks filmų peržiūros. Centras leis informacinį, reklaminį kultūros naujienlaiškį, administruos miesto kultūros portalą. Be viso to, centras bus naudojamas kaip bendruomeninė erdvė centro lankytojams ir miesto gyventojams.

Knygynas / parduotuvė. Skirta prekiauti suvenyrais, knygomis ar kita SEMC pristatomų menininkų darbus populiarinančia medžiaga. Tai yra lengvai randama patalpa, patenkant ar išeinant iš ekspozicijų erdvių. Universali salė-forumas (240 vietų). Remiantis naujų Lietuvos ir pasaulio moderniojo meno centrų praktika, tikslinga menų centre įrengti specialią patalpą (salęforumą), kur vyktų diskusijos, susitikimai su menininkais, paskaitos, pasirodymai, seminarai. Tai – lanksti erdvė, kuri pašalinus tribūnas ar kitus papildomus salės elementus yra lengvai transformuojama iš auditorijos į plokščią renginių patalpą.

Konferencijų patalpos seminarams – lengvai transformuojama erdvė, skirta mažoms ir didelėms žmonių grupėms rengti įvairaus tipo renginius. Studijos / kūrybinės zonos – klasės / dirbtuvės, skirtos dirbti su įvairaus amžiaus žmonių grupėmis. Šios erdvės galėtų veikti kaip dienos centrai moksleiviams. Šios patalpos – lengvai transformuojamos.

EKSPOZICIJŲ ERDVĖS (PASIEKIAMOS LANKYTOJAMS SU BILIETAIS) Stasio Eidrigevičiaus ekspozicijų erdvė. Stasio Eidrigevičiaus ekspozicijų erdvėje veiks pastovioji ir laikinoji (santykiu 70 proc. / 30 proc.) Stasio Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicijos, supažindinančios su šio pasaulyje garsaus menininko darbais. Ši erdvė arba erdvės turi būti lengvai transformuojamos pagal ekspozicijos poreikį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiose patalpose turi būti kontroliuojamas vidaus klimatas ir patalpų insoliacija, turės būti įrengtas speciali ekspozicijų apšvietimo sistema. Patalpų aukštis negali būti mažesnis negu 4 metrai.

VIEŠAI NEPRIEINAMOS (TARNYBINĖS) ERDVĖS Administracija – atviro tipo biurų patalpos, skirtos menų centro administracijos darbuotojams. Sandėliukas – pagalbinė patalpa valytojos reikmenims laikyti. Pageidautina įrengti šalia biurų patalpų. Rūbinė ir WC – darbuotojų persirengimo kambariai, WC, kurie neturėtų būti labai nutolę nuo administracijos patalpų.

Laikinosios parodų erdvės. Pristatomi Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjai, atstovaujantys moderniajam ir šiuolaikiniam vaizduojamajam menui. Rodomi ir analizuojami modernaus ir šiuolaikinio meno raidos etapai, meniniai judėjimai ir kryptys, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas, keičiamasi parodomis su kitų šalių moderniojo ir šiuolaikinio meno centrais, galerijomis, muziejais, organizuojami bendri projektai. Tai – lanksčios erdvės, nuolat transformuojamos atsižvelgiant į atvežamas ekspozicijas. Kaip ir pastoviojoje parodų erdvėje svarbu užtikrinti kontroliuojamą vidaus klimatą ir patalpų insoliaciją turės būti įrengtas speciali ekspozicijų apšvietimo sistema. Švarus patalpų aukštis negali būti mažesnis negu 4

Darbuotojų patalpos – menų centro darbuotojų laisvalaikio ir pasitarimų erdvė. Archyvas – atsižvelgiant į S. Eidrigevičiaus dovanojamos kolekcijos meno kūrinių specifiką, pastate turėtų būti įrengtos mišrios meno kūrinių saugyklos, kuriose kartu galėtų būti saugomi tapybos, grafikos, skulptūros ir kito profilio darbai. Saugykla/-os yra skirtos saugoti Stasio Eidrigevičiaus kūriniams ir kitai, SEMC laikinai ar pastoviai saugojamai medžiagai, bei kūriniams. Erdves turėtų būti galimybė padalinti į atskiro tipo saugyklas, 52

kurios patenkintų pastovios ir keičiamų ekspozicijų kintančio turinio poreikį. Patalpos dydis gali kisti priklausomai nuo Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcijos ir atvykstančių kolekcijų dydžio.

vieni kitiems, tačiau esant poreikiui personalas turi galimybę neišėję iš pastato lengvai patekti į viešas bendro naudojimo erdves. Lankytojų judėjimas Lankytojų srautas menų centre yra skirstomas į viešą ir kontroliuojamą (pasiekiama lankytojams su bilietais).

Galerijų dirbtuvės – naudojamos paruošti eksponatus parodai ar jų taisymui. Taip pat gali būti naudojamos kitokio pobūdžio ūkinei veiklai. Svarbu, kad dirbtuvės turėtų tiesioginį ryšį su archyvu, turi būti numatytas sklandus patekimas iš lauko, kur atvežami kroviniai. Patalpos dydis gali kisti priklausomai nuo Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcijos ir atvykstančių kolekcijų dydžio.

Viešas – visose bendro naudojimo ir edukacijų erdvėse lankytojų judėjimas yra nevaržomas, apribojamas patekimas į kontroliuojamas erdves. Kontroliuojamas – menų centro lankytojų patekimas į parodų erdves galimas tik su bilietu.

Techninės patalpa skirta specialios pastato inžinerinės įrangos laikymui, kuri galės užtikrinti kontroliuojamą klimatą skirtingose pastato dalyse, taip pat priešgaisrinę sistemą ir kitas svarbias inžinerines sistemas. Patalpos dydis gali kisti priklausomai nuo pasirinktų inžinerinių sprendimų.

Personalo judėjimas Viešai neprieinamos pastato erdvės skirtos valdyti menų centrą ir yra prieinamos tik komplekso darbuotojams bei kitam aptarnaujančiam personalui, kuris periodiškai lankosi pastate. Įėjimai – atsižvelgiant į esamą kino teatro „Garsas“ funkcinę schemą ir jo vietą kvartale, rekomenduojama išlaikyti pagrindinį įėjimą iš Respublikos gatvės. Numatyti tarnybinį patekimą į menų centrą, skirtą darbuotojams, aptarnaujančiam personalui ir transportui. Atkreipiamas dėmesys, jog šiandien tarnybinis patekimas aptarnaujančiam transportui yra kino teatro pietinėje dalyje, patenkant iš Kranto g.

LAUKO EKSPOZICIJA IR VIEŠOJI ERDVĖ Lauko ekspozicinė erdvė funkcionuoja kaip menų centro tąsa, skirta eksponuoti menininkų kūrinius. Ši erdvė turi būti viešai prieinama. Joje būtų galima leisti laiką, mėgautis nekomerciniu kinu po atviru dangumi, vienkartiniais menininkų pasirodymais ar kitais laikinais renginiais. Pasitelkiant kraštovaizdžio ir mažosios architektūros elementus, kuriama jauki, užeiti ir pasilikti kviečianti, viešoji erdvė. Menų centro prieigų sutvarkymas bus dalijamas į du etapus:

Logistika – esamas tarnybinis patekimas į kino teatrą „Garsas“ per Kranto gatvę gali būti naudojamas planuojant aptarnaujančio transporto patekimą prie menų centro. Taškas, kur planuojamas krovinių privežimas, turėtų turėti ryšį su menų centro dirbtuvėmis ir saugykla, tačiau nesikirsti su lankytojų srautais.

1 etapas – rekonstravus kino teatrą „Garsas“ į naująjį menų centrą, jo gretimybės / viešoji erdvė tvarkomos minimaliomis priemonėmis. Taip užtikrinama, jog esant poreikiui požeminė stovėjimo aikštelė bus lengvai įrengiama po viešąja erdve.

Numatant organizuoti keičiamas parodas būtina įrengti manevrinę saugyklą su mažesniu kiekiu stacionarios įrangos. Patogią kūrinių priėmimo rampą, kur galėtų privažiuoti sunkvežimis. labai svarbu atsižvelgti į sandėlių, privažiavimo rampų, pakėlimo liftų aukščius, grindų nuolydžius. Taip pat labai svarbu numatyti erdves sandėliui, kur būtų laikomas rekvizitas ir pagalbinės medžiagos: tumbos, sienos, dėžės ir kt. priemonės, įrankiai eksponavimo įrengimui.

2 etapas – gretimybės / viešoji erdvė yra rekonstruojama vadovaujantis anksčiau minėtais kriterijais ir esant poreikiui vakarinėje teritorijos dalyje įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė. Pastaba: Siūlant viešosios erdvės sprendinius svarbu atkreipti dėmesį, jog teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje yra Broniaus Vyšniausko skulptūra „Pramonė (Mergaitė)“. (Daugiau informacijos: http:// paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/pramone-mergaite/) Architektai sprendžia, ar skulptūra tinka pagal jų siūlomą koncepciją toje vietoje, kur ji yra, ar siūlo ją iškelti iš sklypo arba perkelti į kitą vietą sklype. FUNKCINIAI RYŠIAI Judėjimas po Stasio Eidrigevičiaus menų centrą skirstomas į lankytojams ir personalui skirtus judėjimo srautus. Šie srautai pastate veikia lygiagrečiai, netrukdo 53

SEMC SAUGYKLOS/ARCHYVAS DIRBTUVĖS TECHNINĖS PATALPOS

LAUKO EKSPOZICINĖ ERDVĖ

BIURAI

PASTOVI PARODŲ ERDVĖ

EDUKACINĖS ERDVĖS

LAIKINOS PARODŲ ERDVĖS

KAVINĖ

KITOS VIEŠAI PREINAMOS ERDVĖS

UNIVERSALI SALĖ FORUMAS PARDUOTUVĖ

Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC); Viešai prieinamos erdvės; Veikia nepriklausomai nuo SEMC darbo laiko; Viešai neprieinamos erdvės; Viešoji erdvė; SEMC lankytojams prieinamos erdvės; Kontroliuojamas patekimas (su bilietais); Tik personalui prieinamos erdvės; Pagrindinis įėjimas; Tarnybinis įėjimas. 54

URBANISTINĖS GAIRĖS Pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis

os ublik Resp

Kranto g.

Formuojamas kvartalo perimetras.

Formuojamas sklypo perimetras

g.g. g. nto ntonto Kra KraKra Kranto g.

oossgg.o.s g. os g. uubbliliukkblik ublik RReesspRpesp Resp

Formuojamas ryšys tarp Respublikos ir Kranto gatvių, jis pratęsiamas Nevėžio senvagės link. Sustiprinamas Panevėžio kultūrinės ir rekreacinės ašių sankirtos, kurią sudaro Panevėžio kultūros centras, konservų fabriko konversija į kultūrinį objektą ir greta esantis Senvagės parkas, charakteris.

Nevėžio Nevėžio senvagė Nevėžio senvagė senvagė

Nevėžio senvagė

Formuojamas Formuojamas ryšys ryšys tarp tarp Respublikos Respublikos ir ir Kranto Kranto gatvių gatvių pratęsiant pratęsiant link link Nevėžio Nevėžio senvagės senvagės Formuojamas ryšys tarp Respublikos ir Kranto gatvių pratęsiant link Nevėžio senvagės

Kompleksas atgręžiamas į Respublikos ir Kranto gatves.

g.g. g. nto ntonto Kra KraKra

Formuojamas ryšys tarp Respublikos ir Kranto gatvių pratęsiant link Nevėžio senvagės

Kranto g.

g. oossgg.o.s g. uubbliliukkblik spublikos RReesspRpesp Re

Kompleksas Kompleksas turi turi atsigręžti atsigręžti įį abi abi puses puses Kompleksas turi atsigręžti į abi puses

Humanizuotas gatvės profilis. Kuriamas įdomus, išskirtinis, darnus Respublikos, Kranto ir Topolių gatvių siluetas. Užtikrinamas pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis.

Kompleksas turi atsigręžti į abi puses

Humanizuotos Humanizuotos gatvės gatvės Humanizuotos gatvės Humanizuotos gatvės

SEMC daugiafunkcė viešoji erdvė – Panevėžio miesto viešųjų erdvių tinklo dalis.

Viešųjų Viešųjų erdvių erdvių tinklo tinklo dalis dalis Viešųjų erdvių tinklo dalis Viešųjų erdvių tinklo dalis

ARCHITEKTŪRINĖS GAIRĖS ŠIUOLAIKIŠKA KOKYBIŠKA ARCHITEKTŪRA Parengti šiuolaikiškos, išskirtinės architektūros visuomeninio kultūrinio pastato projektą, kuris taptų profesionaliojo – modernaus ir šiuolaikinio meno – reprezentacine erdve, ryškiu kultūriniu tašku, skirtu eksponuoti S. Eidrigevičiaus ir tarptautinių menininkų darbus.

GERIAUSIAS EUROPOS PASTATAS

Lankstumas ir efektyvumas Lankstumas ir efektyvumas Šiuolaikiška architektūra

PASTATO VIDAUS ERDVIŲ LANKSTUMAS IR EFEKTYVUS IŠNAUDOJIMAS Pastato projekte turi būti užtikrintas vidaus erdvių lankstumas ir efektyvus išnaudojimas. Projektuojant ekspozicines erdves atsižvelgti į planuojamos Stasio Eidrigevičiaus kolekcijos objektų matmenis ir eksponavimo poreikius, sudaryti sąlygas ekspozicines erdves lengvai transformuoti.

Viešos funkcijos Viešos funkcijos Praeinamumas Praeinamumas Lankstumas ir efektyvumas

LENGVA PRIEŽIŪRA IR EKONOMIŠKAS IŠLAIKYMAS Projektuojamas pastatas turėtų būti lengvai prižiūrimas, sprendiniai užtikrintų ekonomišką statinio išlaikymą. Priežiūra ir išlaikymas Viešosirfunkcijos Lankstumas efektyvumas Priežiūra ir išlaikymas

RYŠYS TARP VIEŠOS ERDVĖS IR VIEŠAI PRIEINAMŲ FUNKCIJŲ Pastato plano sprendiniuose turėtų būti užtikrinamas stiprus ryšys tarp viešosios erdvės ir viešai prieinamų funkcijų menų centre.

TVARŪS ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDIMAI Pastatas turi tapti tvarios visuomeninės architektūros pavyzdžiu Lietuvoje. Projekte taikyti inovatyvius architektūrinius sprendinius ir rinktis aplinką tausojančias medžiagas bei atkreipti dėmesį į tvarų jų eksploatavimą. Taip pat nepamiršti įsigaliojusių naujų A+ energinio efektyvumo klasės keliamų reikalavimų vidaus erdvių klimatui užtikrinti.

Praeinamumas

Viešos funkcijos Akustika Praeinamumas Akustika Priežiūra ir išlaikymas

Priežiūra ir išlaikymas Tvarus Akustika panaudojimas

PAPILDOMI REIKALAVIMAI TERITORIJOS SUTVARKYMUI • •

Tvarus panaudojimas

Trumpalaikio sustojimo vietos (angl. „Kiss and Ride“). Automobilių stovėjimo aikštelė po žeme (įgyvendinama antrame statybų etape). Akustika

Tvarus panaudojimas

PANEVĖŽIO MIESTO ARCHITEKTŪROS POLITIKOS KRYPTYS

Panevėžio miesto savivaldybės suformuluotose architektūros politikos kryptyse, patvirtintose 2016 11 24, Panevėžio miesto tarybos sprendimu akcentuojama, jog:

• Kitiems – alternatyviems / rekreaciniams, kultūriniams, visuomeniniams tikslams pritaikyti senus (ypač pramoninės paskirties) pastatus. • Nauji statiniai istorinėje aplinkoje tinkamai integruoti, profesionalūs sprendimai, nevengiama architektūrinių naujovių.

• miesto aplinka, architektūra turi būti sudaryta iš ilgalaikės svarbos istorinio palikimo elementų, miesto savitumo bruožų, progresyvios, modernios, šiuolaikiškos architektūros.

• Nauji statiniai ir urbanistinis planavimas – profesionalūs, taikant architektūrines naujoves, priderinant prie miesto mastelio, dėmesys spalviniam ir medžiagiškumo sprendimams, vengiant imitacinių medžiagų.

• Miestą papildyti tokia architektūra, kuri atspindėtų šiuolaikinius poreikius: »» ypatingą dėmesį skiriant pastatų urbanistiniam sprendimui, jų įkomponavimui į aplinką, teritorijos sutvarkymui, išnaudojant reljefo ypatumus, į jį integruojant projektuojamus statinius. »» Projektuojant vadovautis urbanistinio integralumo, nekenksmingumo aplinkai, estetinio aspekto ir aukšto estetinio įvaizdžio, funkcionalumo vertinimo kriterijais. »» Projektuojant užtikrinti naudojamų medžiagų darnumą pačiuose pastatuose ir derinant su aplinka. »» Užtikrinti pastatų tūrinės kompozicijos aplinkoje darnumą, estetiškai integruoti alternatyvios energijos elementus.

• Turi būti urbanistiškai tinkamai, pagal miesto mastelį integruoti nauji statiniai arba rekonstruojami seni. Būtina atsižvelgti į istorines, esamas, būdingas miestui užstatymo linijas, smulkinant, projektuojant tinkamus miesto masteliui tūrius, gerbiant nusistovėjusio aukštingumo principus. • Turi būti palaikomas etiškas ir darnus šiuolaikinės architektūros santykis su architektūros paveldu, jo suformuota gamtine aplinka – kad būtų neužgožiamos ir nesumenkinamos saugomos jo vertybės, atskleidžiamas jų savitumas ir svarba. • Šiuolaikinė architektūra turi puoselėti, plėtoti ir papildyti architektūrinės kūrybos ir statybos tradicijas bei ypatumus.

• Profesionali architektūra – kuriama architektų, gerbiama autorystė

• Turi būti sudarytos palankios sąlygos kurti gerą architektūrą, užtikrinančią tvarią, visavertę ir sveiką aplinką žmogui gyventi bei dirbti.

• Svarbiose vietose – svarbių miestui pastatų projektai vertinami profesionalioje architektų ekspertų taryboje. • Urbanistinio palikimo dalis turi būti naudojama teisingai, nedarkoma.

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ APŽVALGA

PAVELDOSAUGOS APRIBOJIMAI 2008 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto istorinė dalis įrašyta į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą, suteiktas unikalus kodas 31872. Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis / urbanistinis. Parengtas Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas, teritorijos plotas 138,97 ha. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1–4 Panevėžio miesto istorinę dalį paskelbė savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietove. Pav. 39. Ištrauka iš Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų bei tvarkymo specialiojo plano.

Šiuo metu Panevėžio miesto teritorijoje jokie konkretūs paveldo apsaugos urbanistiniai apribojimai nėra nustatyti. Nors miestas įkurtas daugiau nei prieš 500 metų (1503 m.) ir visą šį laikotarpį organiškai formavosi – augo bei plėtėsi, jo urbanistinė struktūra, konkrečios kultūros paveldo vertės, išskyrus atskirus objektus (pastatus), jame nebuvo įžvelgiamos. Viešojo pirkimo objekto teritorija patenka į Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ribas. Nors kino teatras „Garsas“ nėra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė, į registrą neįtrauktas, projekto teritorija apima ir seniausią Panevėžio miesto pastatą – Upytės pavieto ir pilies teismo archyvą (Kranto g. 21), kuris yra saugomas kultūros paveldo objektas.

Miesto perimetrinio užstatymo ant istorinių bei naujai suformuotų užstatymo (raudonųjų) linijų režimas. 2 teritorijos (T2) - pagrindinė istorinio centro dalis apie Laisvės a. bei Respublikos g. ir apie Smėlynės g., Šv. Petro ir Povilo bažnyčios gretimybėje. Numatomas išlikusio XIX-XX a. pradžios perimetrinio užstatymo ar jo fragmentų išsaugojimas bei tvarkymas, gatvių erdvių bei jų raudonųjų linijų išsaugojimas, reikalui esant naujus pastatus statant tik ant istorinių gatvių raudonųjų linijų, neužstatytas sklypų teritorijas nuo gatvių atribojant atitvėrimais.

Pav. 40. Kultūros paveldo objektų schema. SEMC teritorija. Kultūros paveldo objektai: 1. Panevėžio kalėjimo pastatų kompleksas; 2. Fotografo Jono Žitkaus namas; 3. Malūnas; 4. Panevėžio lenkų gimnazijos pastatas; 5. Seniausias miesto pastatas; 6. Panevėžio konservų fabriko pastatų kompleksas; 58

7. Burmistro Tado Chodakausko pastatų kompleksas; 8. A.T. Moigio namų kompleksas; 9. Moigių namų kompleksas; 10. Pastatas. 1888-1915, 1921-1936 m. veikė mokytojų seminarija; 11. Panevėžio atviras jaunimo centras; 12. Panevėžio žydžių mergaičių gimnazijos pastatas.

vė

Respublikinė Panevežio ligoninė

nės g

lių a

Topo

pub

Res s g.

J. Urbšio

liko

Atminimo skveras

Nevėžis

Kranto

Smėly

os g.

blik Respu

Sausio 13-osios skveras

A. Jakšto g.

Smėly nės

žis

Nevėžio senvagė

Va sa

rio

16-

Kranto g.

ios

Nevėžis

J. Miltinio dramos teatras

Laisvės aikštė

10 Vilniaus g

. Nepriklausomybės aikštė

Vilniaus g

Til vy

čio

Ramygalos g.

us g. vičia

sana J. Ba

25m

100m

200m

400m

BENDRASIS PLANAS

REKOMENDUOJAMI TEISĖS AKTAI

Panevėžio miesto teritorijos bendrajame plane teigiama, jog Panevėžio miesto erdvinę struktūrą formuoja charakteringas skirtingų miesto dalių užstatymas, jų tarpusavio išdėstymas ir ryšiai. Miesto erdvinė kompozicija kuriama daugybės elementų, sudarančių sudėtingą ir įvairialypę, tačiau daugiau ar mažiau bendrą miesto erdvę. Pastebima, Panevėžio miestui tebetrūksta architektūrinio-urbanistinio savitumo, originalumo, išskiriančio jį iš kitų Lietuvos miestų, todėl būtina numatyti prielaidas bei galimybes ryškinti miesto identitetą, tausoti tai, kas jame vertinga, kurti patogias ir įsimenančias įvairaus pobūdžio miesto erdves bei papildyti jo siluetą, plėtoti želdynų sistemą, statyti raiškios architektūros statinius, taip pat, esant galimybei, ir aukštybinius pastatus jiems tinkančiose vietose.

Rengiant pasiūlymą darbo projektą, rekomenduojama vadovautis šiais teritorijų planavimo dokumentais: 13. Panevėžio miesto bendruoju planu (patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1; rengėjas – UAB „Urbanistika“, PV arch. A. Gučas) (nuoroda - http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/ architekturos-ir-urbanistikos-skyrius/teritorijuplanavimas-1985/panevezio-miesto-bendrasisplanas.html); 14. Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialusis planas (nuoroda - http://www.panevezys. lt/lt/veiklos-sritys/architekturos-ir-urbanistikosskyrius/teritoriju-planavimas-1985/patvirtintispecialieji-planai.html) 15. Panevėžio darnaus judumo planas (preliminarūs sprendiniai) (http://www.panevezys.lt/lt/ veiklos-sritys/investicijos/es-parama/valstybinioplanavimo-projektai/darnaus-judumo-planas/ parengtas-darnaus-judumo-wvjg.html) 16. 2005 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. ĮV-716

Panevėžio miesto bendrojo plano pagrindinių reglamentų brėžinyje SEMC projekto teritorija priskirta pagrindinio centro funkcinei zonai. Funkcinės zonos turinys: mišrios, didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šių veiklų aptarnavimui reikalinga socialine, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingas atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Galimi teritorijos naudojimo tipai: mišri centro teritorija; mišri gyvenamoji teritorija; paslaugų teritorija; socialinės infrastruktūros teritorija. Detali informacija apie žemės naudojimo reglamentus pateikta brėžinyje: Panevėžio miesto bendrojo plano keitimas. Sprendiniai. Pagrindinės žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys. Nuoroda – http:// www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/architekturosir-urbanistikos-skyrius/teritoriju-planavimas-1985/ panevezio-miesto-bendrasis-planas.html.

IŠTRAUKA IŠ PANEVĖŽIO MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO PAGRINDINIO ŽEMĖS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENŲ BRĖŽINIO

Pav. 41. Ištrauka iš Panevėžio miesto bendrojo plano. 61

TREČIA DALIS: PATEIKIMO REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

Pav. 42.SEMC Kūrybinės dirbtuvės (Pilotas.lt).

DARBŲ PATEIKIMO REIKALAVIMAI modelius. Pateikti dokumentai gali būti naudojami viešinimo reikmėms, įskaitant, bet neapsiribojant viešomis parodomis ir internetu;

Pasiūlymų pateikimui keliamais reikalavimais vadovautis pirkimo sąlygomis. Tiekėjas savo pasiūlymą privalo parengti pagal šio pirkimo sąlygų aprašo 1 ir 2 prieduose pateiktas A ir B formas. A forma skirta techninės informacijos pasiūlymo daliai (toliau – Techninis pasiūlymas). Techniniame pasiūlyme tiekėjas negali pateikti jokios informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti pasiūlymo kainą. B forma skirta tik kainai. Užpildytas A ir B formas su atitinkamais priedais tiekėjas pateikia adresu: Viešųjų pirkimų skyriui (2 langelis), Panevėžio miesto savivaldybė, Laisvės a. 20, Panevėžys, 35200 suformuotuose atskiruose vokuose – 1 vokas skirtas Techniniam pasiūlymui, 2 vokas skirtas Kainos pasiūlymui. Pasiūlymą sudaro tik fizinėmis priemonėmis pateiktų dokumentų ir duomenų visuma.

4.1. Aiškinamasis raštas (skaitmeninėje laikmenoje). Aiškinamasis raštas skirtas atskleisti koncepcinę SEMC menų centro ir daugiafunkcės viešosios lauko erdvės projekto idėją, paaiškinantis pasirinktus sprendinius. Rašte prioritetai teikiami metodiškai pagrįstiems SEMC menų centro projekto siūlymų kriterijams, susijusiems su Panevėžio miesto architektūrine ir urbanistine situacija, remiantis jos funkcine bei vizualine analize. Svarbu išsamiai ir logiškai pagrįsti SEMC menų centro erdvinės išraiškos santykį su projekto teritorijos ir jos gretimybių istorija bei erdvine kvartalo sandara. Svarbu paaiškinti projekto sprendinių įgyvendinimą etapais. Reikia įvertinti nagrinėjamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir nurodyti kokius dokumentus reikia pakeisti ar parengti, jei tiekėjo nuomone, jie trukdo SEMC menų centro idėjai įgyvendinti. Aiškinamasis raštas neturėtų būti ilgesnis nei 5vnt. A4 formato lapai. Aiškinamąjį raštą galima papildyti iliustracijomis, užtikrinant jog tai ta pati grafinė medžiaga kaip pateikta planšetėse. Aiškinamojo rašto gale prašome pateikti trumpą (iki 300 žodžių) aprašymą apie projektą lietuvių ir anglų kalbomis. Šis aprašymas bus naudojamas pirkimo dalyvių darbų viešinimo procese.

TECHNINIS PASIŪLYMAS Techniniame pasiūlyme (1-ame voke) tiekėjas turi pateikti: 17. Užpildytą A dalies pasiūlymą, parengtą pagal pirkimo sąlygų aprašo 1 priedą; 18. Įgaliojimą pateikti ir pasirašyti pasiūlymą ir/ar kitus dokumentus elektroniniu parašu (jeigu pasiūlymą pateikia ne tiekėjo vadovas); 19. Dokumentus, įrodančius, kokiu pagrindu pasiūlyme nurodyta informacija turėtų būti laikoma konfidencialia (jei nurodoma) (nepateikus laikoma, kad tiekėjo pasiūlyme konfidencialios informacijos nėra); 20. Dokumentus, reikalingus siūlomo techninio projekto kokybei įvertinti pagal Pasiūlymų vertinimo kriterijus. Privaloma pateikti keturias A1 formato planšetes (planšetės pateikiamos gulsčiai (ilgasis matmuo – X ašyje) ant tvirto paviršiaus – eksponuotinos dvi viršuje ir dvi apačioje eilės tvarka nuo kairės į dešinę., dvi vizualizacijas, koncepcijos aprašymą (aiškinamąjį raštą), trimačius projekto 64

4.2. Keturios Planšetės (A1 formato, pateikiamos gulsčiai):

PIRMOS PLANŠETĖS TEMA:

ANTROS PLANŠETĖS TEMA:

MIESTOVAIZDIS

ARCHITEKTŪRA

Pademonstruokite, kaip projektas įsilieja į platesnį miesto architektūrinį audinį ir kontekstą. Susiekite teritoriją su miesto centrine dalimi. Parodykite, kaip projektas susijęs su aplinkiniu kvartalo kontekstu ir kaip galimai jis galėtų įtakoti šios teritorijos vystymąsi. Parodykite kaip pastatas darys įtaką ir papildys esamų ir naujai vykdomų kultūrinių ir viešųjų erdvių tinklą mieste. Atskleiskite šio miesto tapatybę ir vietos dvasią. Ši planšetė skirta pateikti jūsų projekto situacijos brėžinį (atpažįstamu ir įskaitomu masteliu). Planšetėje taip pat pateikti iki 150 žodžių urbanistinės SEMC koncepcijos aprašymą (santrauką).

Apibūdinkite pastato architektoniką: pastato formą, dydį, tūrį, medžiagų ypatumus, santykį su kontekstu ir kraštovaizdžiu. Paaiškinkite, projekto architektūrinę koncepciją ir kaip tai atspindi Stasio Eidrigevičiaus kūrybą, tuo pačiu pabrėžiant architektūrinių sprendinių universalumą, pastato daugiafunkciškumą. Pavaizduokite kaip pastatas atrodo aplinkiniame kraštovaizdyje ir kontekste, žvelgiant į jį nuo Respublikos ir Kranto gatvių iš žmogaus perspektyvos. Įtraukite į šią planšetę savo projekto du pagrindinius fasadus (atpažįstamu ir įkaitomu masteliu). Planšetėje taip pat pateikti iki 150 žodžių architektūrinio projekto koncepcijos aprašymą (santrauką).

TREČIOS PLANŠETĖS TEMA:

INTERJERAS

ERDVĖS PLANAVIMAS, EKSPLOATAVIMAS IR LOGISTIKA

Ši planšetė skirta paaiškinti projekto vidaus erdvių koncepciją, kaip erdvės jungiasi tarpusavyje, kokia patalpų seka judant kaip lankytojui. Pateikite projekto pagrindinės visuomeninės ir parodų erdvių projekto iliustraciją/iliustracijas. Parodykite, kaip galima lanksčiai transformuoti parodų ir kitas viešai prieinamas erdves, kad jas būtų galima pritaikyti laikinoms ekspozicijoms ir kitoms funkcijoms. Pateikite pastato pjūvį/pjūvius, kuris eitų per pagrindines lankytojams skirtas erdves (atpažįstamu ir įskaitomu masteliu). Planšetėje taip pat pateikti iki 100 žodžių vidaus erdvių koncepcijos aprašymą (santrauką).

Pademonstruokite, kaip pastatas bus eksploatuojamas; kodėl jūsų siūlomas funkcinis projektas yra tinkamas menų centrui? Pristatykite tiek viešai prieinamas, tiek pagalbines patalpas. Ši planšetė turi būti skirta parodyti, kaip projektas tenkina patalpų eksploatavimo ir prieinamumo reikalavimus. Svarbu pademonstruoti projekto įgyvendinimą etapais ir kokie tvaraus vystymo aspektai buvo pritaikyti projekte. Planšetėje pateikite visus pastato aukštų planus (atpažįstamu ir įskaitomu masteliu). Planšetėje taip pat prašome pateikti pagrindinių pastato patalpų eksplikaciją (pažymėti ant plano arba atskiroje lentelėje) ir iki 200 žodžių eksploatavimo, logistikos koncepcijos ir projekto įgyvendinimą etapais aprašymą (santrauką).

4.3. Vizualizacijos (skaitmeninėje laikmenoje). Turi būti pateiktos dvi A4 horizontalaus formato vizualizacijos, geriausiai iliustruojančios projektą. Vaizdai turi būti .jpeg tipo, 300 dpi raiškos, 1 600 px pločio ir 1 200 px aukščio.

4.4. Trimatis projekto modelis* (skaitmeninėje laikmenoje) .

bus suteikta galimybė pasikonsultuoti su Panevėžio miesto trimačio realybės modelio kūrėjais. • Atsižvelgiant į tai jog prašymas pateikti pasiūlymo trimatį modelį yra naujas ir siekiant užtikrinti jog visi pirkimo dalyviai turėtų galimybę šį reikalavimą išpildyti, po pirkimo dokumentų pridavimo, kilus problemoms dėl pateikto trimačio modelio įkėlimo į miesto trimatį realybės modelį, pirkimo organizatoriai suteiks vienkartinę galimybę pirkimo dalyviams, per vieną darbo dieną pateikti projekto modelį pakartotinai. • Trimačio techninio modelio pateikimas yra privalomas.

Siekiant visapusiškai išnagrinėti būsimą aikštės bei pastato rekonstrukcijos integraciją į esamą aplinką, ekspertai ketina įvertinti pasiūlymus Panevėžio miesto skaitmeninio trimačio modelio kontekste. Skaitmeniniai trimačiai projektų modeliai realybės kontekste bus pateikti visuomenės aptarimui internete. Pateikti modeliai Pirkimo organizatorių bus įkeliami į Panevėžio miesto 3D modelį pasiekiamą adresu: http:// panevezys3d.lt/. Kartu su techniniu pasiūlymu reikia pateikti pastato ir jo gretimybių (SEMC projekto ribose) skaitmenį trimatį modelį su priskirtomis numatomų naudoti medžiagų ar spalvų tekstūromis. Trimačio modelio turinys privalo pilnai atitikti informaciją, kuri pateikiama projekto pasiūlymų planšetėse. Trimačius modelius reikia pateikti vienu iš šių formatų su priskirtomis medžiagų tekstūromis: • Sketchup SKP, arba • 3D Studio 3DS, arba • Wavefront OBJ, arba • Collada DAE

5. Jungtinės veiklos sutartį (jei pasiūlymą teikia tiekėjų grupė); 6. Kitą konkurso sąlygų apraše prašomą informaciją ir (ar) dokumentus (jeigu prašoma). Kainos pasiūlyme (2-ame voke) tiekėjas turi pateikti užpildytą B dalies pasiūlymo formą (konkurso sąlygų aprašo 2 priedas). Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo dokumentų reikalavimus. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos. Visuose atliekamuose skaičiavimuose bei apvalinimuose turi būti laikomasi bendrų skaičių apvalinimo taisyklių ir kainos pasiūlyme turi būti nurodomos paliekant du skaitmenis po kablelio.

Failas turi būti pateiktas su jo viduje išsaugotomis tekstūromis arba su kartu pridedamais tekstūrų failais JPG formatu. Viso projekto trimačio modelio failo su tekstūromis dydis negali viršyti 20 MB. Modelio riba ir šiaurės orientacija turi tiksliai atitikti su pirkimo sąlygomis pateiktoje topo nuotraukoje esančia SEMC projekto riba (ieškoti AutoCAD sluoksnio pavadinimu _SEMC riba) bei pasukimo kampu. Riba trimačiame modelyje turi būti su plokštuma.

Pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas sutinka su konkurso sąlygų aprašu ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia norint tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

*Pastabos: • Siekiant užtikrinti jog visi pirkimo dalyviai turėtų galimybę susipažinti su techniniais trimačio modelio pateikimo reikalavimais, informacinio susitikimo metu,

Pav. 43. Iškarpa iš Panevėžio miesto trimačio modelio. 66

PASIŪLYMŲ VERTINIMO KRITERIJAI Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir tvarka detaliai aprašyta šio pirkimo sąlygose.

1. Pasiūlymo kaina (Lyginamasis svoris vertinime: 30) 2. Kokybė (Lyginamasis svoris vertinime: 70)

KOKYBĖS KRITERIJAUS PARAMETRAI: P1 - Urbanistika

P4 - Tvarumas ir efektyvumas

Vertinama ar projektas pastatas kartu su viešosios erdvės dizainu - dera su miesto audiniu, yra pagrįstas darnaus miesto planavimo principais, vadovaujamasi urbanistinio vystymo gairėmis, aprašytomis pirkimo sąlygose.

Vertinama ar projekte atsižvelgiama į tvarumo principų taikymą aplinkosauginiu ir finansiniu požiūriu. Pastato erdvės planuojamos maksimaliai efektyviai, vertinamas projektuojamų konstrukcijų ekonomiškumas.

Vertinama, kaip projektas reaguoja į aplinką, greta vystomus projektus, siejasi su gretimybėmis.

P5 - „Stasiškumas“ Vertinama ar projektas atspindi Stasio Eidrigevičiaus kūrybą, jaučiama „Stasiškumo“ dvasia. Formuojamas SEMC identitetas, reprezentatyvumas per architektūrinę išraišką ir viešąją erdvę.

P2 - Architektūra ir dizainas Vertinama ar pastato eksterjero ir interjero kompozicinė visuma yra aukštos kokybės, atspindi šiuolaikinės architektūros tendencijas, išreiškia funkcinę menų centro koncepciją inovatyviu būdu, erdvės pagrįstos.

Techninių pasiūlymų vertinimas Techniniame pasiūlyme vertinamas tiek viso Stasio Eidrigevičiaus menų centro teritorijos architektūriniai urbanistiniai, tiek pačio pastato meniniai estetiniai, funkcionalumo uždaviniai. Reikalinga įrodyti projektuojamo objekto ir jį supančios viešosios erdvės atitikimą kontekstui, menų centro paskirčiai ir perkančiosios organizacijos iškeltiems pirkimo tikslams atsižvelgiant į Technines užduotis (Sutarčių priedai Nr. 1). Svarbu išryškinti pasiūlymo įgyvendinimo dviem etapais principus.

Vertinama ar projektas atitinka klimato sąlygas ir yra suderinamas su apribojimais ir sąlygomis, taikomais teritorijai ir projektui, kurie išdėstyti pirkimo sąlygų dokumente. Vertinama, kaip projekte sprendžiamas, prikimo sąlygų reikalaujamas, projekto įgyvendinimo etapiškumas. Viešosios erdvės sprendiniai turi būti ne tik tinkami sklypui, bet ir sukurti aukštos kokybės aplinką, jungiančią sklypą su gretimybėmis. P3 - Sprendinių daugiafuknciškumas / racionalumas Vertinama ar projektas yra pritaikytas daugiafunkcio menų centro veiklai. Ypač pabrėžiamas ekspozicinių erdvių lankstumas, galerijų kuratoriams leidžiantis kurti skirtingas ekspozicijas. Pastate planuojamas ženklinimo nereikalaujantis judėjimas, sukuriamos geros sąlygos sklandžiai orientacija pastate. Vertinamas pastato ir viešosios erdvės išplanavimo racionalumas.

EKSPERTINĖ KOMISIJA

1. Rimantas Pauža – architektas, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius. 2. Daiva Gasiūnienė – architektė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė. 3. Stasys Eidrigevičius – menininkas 4. Audrius Ambrasas – architektas, Ambraso architektų biuro vadovas, Nacionalinės premijos laureatas. 5. Lukas Rekevičius – architektas, architektūros biuro „Aketuri architektai“ bendrakūrėjas. 6. Stanislaw Denko (Lenkija) – architektas, biuro „Wizja“ įkūrėjas 7. Johan de Wachter (Olandija) – architektas, biuro Johan de Wachter architects įkūrėjas RECENZENTAI: Audrys Karalius - architektas, architektūros kritikas, architektūrinio naujienų portalo pilotas.lt steigėjas ir redaktorius. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė.

PAPILDOMA INFORMACIJA Papildoma informacija apie Stasį Eidrigevičių, ekspertinės komisijos narius pateikiama pirkimo internetiniame puslapyje: www.semc.lt Teikiant pasiūlymus vadovautis pirkimo sąlygomis ir kita Centrinis viešųjų pirkimų portale pateikiama pirkimo informacija ir priedais.

PRIEDAS: GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Pav. 44. Panevėžys (Autorius: G. Kartanas).

Panevėžio miesto savivaldybės administracija atliko internetinę gyventojų apklausą, kurios metu domėjosi, kokios veiklos gyventojai tikėtųsi naujajame menų centre, kokių erdvių mieste trūksta, koks gyventojų požiūris į SEMC įkūrimą kino teatro „Garsas“ pastate, kokio tipo viešosios erdvės gyventojai tikėtųsi aplink menų centrą. Internetinėje apklausoje dalyvavo 260 respondentų, iš kurių 66,7 proc. buvo moterų ir 33.3 proc. vyrų. Maždaug du trečdaliai respondentų yra Panevėžio miesto gyventojai, 20,3 proc. kilę iš Panevėžio miesto, tačiau šiuo metu čia nebegyvena, 5,7 proc. gyvena Panevėžio rajone, 10,3 proc. Panevėžio mieste negyvena.

proc. respondentų teigia, jog pastatą reikia saugoti, 15,7 proc. apklausoje dalyvavusiųjų pasisakė už pastato išsaugojimą, tačiau pritartų priestato statybai. 10,7 proc. respondentų siūlytų pastatą griauti ir statyti naują.

Lūkesčiai Gyventojai tikisi, jog Stasio Eidrigevičiaus menų centras pritrauks daugiau profesionalaus meno parodų (24,6 proc.), jog menų centras pasiūlys naujų įdomių veiklų (28,4 proc.) ir taps nauju, miestą garsinančiu objektu (22,9 proc.). Dalis respondentų tikisi, jog SEMC įkūrimas Panevėžio mieste bus patrauklus turistams, dėl to miestas sulauks daugiau lankytojų. 67,8 proc. respondentų pritaria, jog SEMC galėtų tapti jų laisvalaikio praleidimo vieta. Dalis respondentų išsakė nerimą, jog menų centrui parinkta vieta lems svarbaus kultūrinio objekto sunaikinimą, todėl jie palaikytų pastato išsaugojimą su esama funkcija. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti, jog naujo kultūrinio objekto kūrimas mieste būtų naudingas ir patrauklus vietos bendruomenei, papildytų kultūrinių paslaugų spektrą mieste. Akcentuotina aiškios komunikacijos svarba dėl kino teatro „Garsas“, kaip įstaigos, ateities planų ir perspektyvų.

Kultūrinės veiklos trūkumas Apklausoje pasisakė ir gyventojai, prieštaraujantys kino teatro „Garsas“ rekonstrukcijai. Pagrindinis jų motyvas – tokiu būdu sunaikinamas svarbus kultūrinis objektas. Gyventojai reiškia nepasitenkinimą dėl kultūrinių erdvių trūkumo, neaiškios komunikacijos dėl kino teatro ateities, visuomeninio pastato griovimo. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus galima įžvelgti, jog Panevėžio miesto gyventojai jaučia didelį kultūrinės veiklos trūkumą, dėl to kėsinimasis į vieną iš visuomeninių pastatų išryškina nežinomybės jausmą dėl kultūrinių erdvių ateities mieste. Respondentai turi stiprų ryšį su esama visuomenine infrastruktūra, išskiriamas erdvių jaunimo saviraiškai trūkumas.

Viešoji erdvė 39,5 proc. respondentų teigia, jog jų netenkina esama pastatą supanti erdvė, 36 proc. respondentų supančios erdvės tenkina, 17,2 proc. nuomonės neturėjo. Respondentai išsakė nuomonę, jog viešoji erdvė aplink pastatą yra apgriuvusi, trūksta želdynų, gėlynų, suoliukų, šiukšliadėžių, galėtų būti įrengta daugiau poilsio zonų.

Veikla pastate ir jo prieigose Gyventojų pasirinkimai dėl menų centro veiklos, reikalingos pastate ir jo prieigose, pasiskirstė tolygiai: 10,6 proc. gyventojų tikisi meno parodų, 9,8 proc. koncertų, pasirodymų, spektaklių, 9,6 proc. naujų autorių ir jų darbų pristatymų, 9,4 proc. respondentų norėtų mėgautis kinu po atviru dangumi, kad centre būtų organizuojami trumpametražių filmų, reklamų, vaizdo klipų, animacijų festivaliai, 9,3 proc. norėtų, jog prie SEMC būtų kuriamas vidinis kiemas, poilsio parkas, menų centre vyktų meno istorijos paskaitos – seminarai (9,1 proc.), centre vyktų šeimos dienos (8 proc.). Kino centro „Garsas“ pastato ateitis Respondentų apklausoje klausiama, kaip jie vertina dabartinį kino teatro „Garsas“ pastatą, ar jį reikėtų saugoti. 34,9 proc. respondentų pritaria pastato rekonstrukcijai, paliekant tik atskirus fragmentus, 30,7