Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai by mmap.

ŽALIŲJŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KRITERĲAI, TAIKOMI VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ PROJEKTAVIMUI, STATYBAI IR VALDYMUI Lyginamoji analizė, esamos situacijos tyrimas, siūloma kriterijų sistema

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Turinys 1. Paslaugų teikimo planas, paslaugų pateikčių turinys ir derinimo eiga

1.1 Paslaugų atlikimo tikslas

1.2 Paslaugų teikimo planas

1.3 Paslaugų pateikčių turinys

2. Įžanga

2.1 Žaliųjų pastatų tvariosios statybos principai

2.2 Globalūs pastatų tvarumo tikslai ir siekiai

3. Europos Sąjungos šalyse naudojamų tvariųjų pastatų vertinimo kriterijų sistemų apžvalga

3.1 Europos Sąjungos šalių narių pastatų tvarumo vertinimo sistemų lyginamoji analizė

4. Lyginamoji analizė (LEED, BREEAM, LPTVS)

4.1 Įžanga ir vertinimo kriterijų sistemų tikslai

4.2 Tvariųjų pastatų vertinimo metodai BREEAM ir LEED

4.3 Apibendrinimai

4.4 Lietuviška savanoriška nacionalinė pastatų vertinimo metodika LPTVS (Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema)

5. Siūloma tvariųjų pastatų vertinimo kriterijų sistema

5.1 Įžanga: siūlomos vertinimo kriterijų sistemos tikslai

5.2 5.2. Bendrosios rekomendacijos taikant žaliuosius pirkimus pastatams

5.3 ŽVP rekomendacijos visoms ES šalims narėms

5.4 Statybinių medžiagų gyvavimo ciklo poveikio mažinimas

6. Siūloma tvariųjų pastatų vertinimo kriterijų sistema

6.1 Projektuotojų ir rangovų atranka

6.2 Išsamūs konstrukcijų ir efektyvumo reikalavimai

7. Rekomendacinės išvados

7.1 Bendros rekomendacinės išvados

7.2 Rekomendacijos įstatymo papildymui

8. Bibligrafija

1. Paslaugų teikimo planas, paslaugų pateikčių turinys ir derinimo eiga

1.1 Paslaugų atlikimo tikslas

•

Tikslas – apžvelgti užsienio šalių žaliųjų visuomeninės paskirties pastatų kriterijus, taikomus projektavime, statyboje ir valdyme. Pasiūlyti kriterijus (kriterijų sistemą), kurie būtų taikomi Lietuvos Respublikoje vykdant žaliuosius pirkimus visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui.

Tvariųjų pastatų sertifikavimo sistemų apžvalga, tyrimas, lyginamoji analizė ir tendencijų pristatymas pirmaujančiose Europos Sąjungos šalyse.

•

Analizuojamos pačios populiariausios LEED, BREEAM ir mažiau paplitusios DGNB, HQE, CESBA sertifikavimo sistemos. Taip pat apžvelgiama lietuviškoji LPTVS sertifikavimo sistema ir jos potencialas.

•

Atlikus tvariųjų pastatų sertifikavimo sistemų apžvalgą, lyginamąją analizę ir tyrimus, siūloma kriterijų vertinimo sistema vykdant žaliuosius pirkimus visuomeninės paskirties pastatams projektuoti, taip pat rekomendacinės gairės žaliesiems viešiesiems pirkimams (ŽVP).

•

Apibendrinami ir išaiškinami svarbiausi kriterijų vertinimo sistemos projektavimo proceso etapai.

•

Formuojamos kokybinės išvados ir rekomendacinės gairės tolimesniems etapams Lietuvos Respublikoje vykdant žaliuosius pirkimus visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui.

1.2 Paslaugų teikimo planas Paslaugų atlikimo grafikas: 2018 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo planas, paslaugų pateikčių turinys, pastatų kriterijų vertinimo sistemų apžvalga ir europinis kontekstas; 2018 m. gegužės 30 d. pirminės tvariųjų pastatų kriterijų vertinimo sistemos pasiūlymas; 2018 m. birželio 15 d. detalizuota tvariųjų pastatų kriterijų vertinimo sistema.

1.3 Paslaugų pateikčių turinys Šis darbas atliekamas chronologiškai: •

Įžangos ir bendros situacijos apžvalga. Paaiškinama, kas yra žaliasis pastatas, tvarieji statybos principai, kodėl reikalingos tvariųjų pastatų sertifikavimo sistemos ir koks jų tikslas.

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Pav. 1. Quadrum biurų pastatas Vilniuje. Nuotr. Gabija Vanagė

2. Įžanga

2.1 Žaliųjų pastatų tvariosios statybos principai Pastaraisiais dešimtmečiais statybos pramonėje apstu kraštutinumų: sparčiai besivystančios šalys bei augantis gyventojų skaičius miestuose, vis spartesnė urbanizacija eikvoja gamtinius išteklius. Tai lemia vis didėjantį stichinių nelaimių skaičių. Žmogaus veiklos įtaka klimato kaitai tampa vis akivaizdesnė, o problemos neapsiriboja vienos valstybės sienomis. Statybos viename regione veikia viso pasaulio aplinką ir gyventojus. Pastatai – vieni daugiausia gamtinių išteklių sunaudojančių objektų, turinčių reikšmingą poveikį aplinkai. Pastatai yra atsakingi už didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, turinčių įtakos klimato kaitai. Tyrimai rodo, kad pastatai sudaro: ES 45 % visos CO2 emisijos, Jungtinėje Karalystėje 50 % visos CO2 emisijos, JAV 38 % visos CO2 emisijos. Toks CO2 emisijos kiekis rodo akivaizdžią būtinybę plėsti žaliųjų pastatų rinką. Žaliasis pastatas (dar kitaip vadinamas žaliąja statyba arba tvariąja statyba) susijęs su pastato struktūra, naudojimo procesu. Jis draugiškas aplinkai, efektyviai naudoja išteklius visą gyvavimo ciklą: nuo objekto funkcinio planavimo ir projektavimo, statybos, eksploatavimo, 6

priežiūros, renovacijos iki griovimo. Atsiranda poreikis kurti tokių pastatų vertinimo sistemas, leidžiančias aiškiai iliustruoti ir pamatuoti pastatų charakteristikas per visą egzistavimo laikotarpį. Naudodamiesi tvariųjų pastatų klasifikavimo sistemomis, investuotojai, valstybinių institucijų darbuotojai ir vartotojai gali pagal vienodą metodiką palyginti bei įvertinti nekilnojamojo turto objektus. Taip sužinoma, kuris pastatas yra ekologiškesnis ar tvaresnis. Kas yra žaliasis pastatas? Tai – sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energiškai efektyvus pastatas, racionaliai naudojantis gamtos išteklius visais pastato gyvavimo ciklo etapais: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo ir atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos, darantis itin mažą poveikį aplinkai. Pastatai – vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos naudotojų. Gana sudėtinga apibrėžti tvariosios statybos ir tvariųjų pastatų principus. Trys pagrindiniai architektūros kokybės aspektai yra estetika (technologijos ir pastatų forma), funkcija (dabartinė funkcija ir galimybė prisitaikyti prie būsimų poreikių) ir statyba (naudojamos medžiagos). Pastatų tvarumas aprėpia tris pagrindines sritis: ekologiją, ekonomiką ir visuomenės poreikius. Norint sėkmingai suderinti visus šiuos elementus ir procesą – statybos kodeksus, standartus, sertifikavimo sistemas, reikalingos tam tikros

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Pav. 2. Pastatai yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos naudotojų

sistemos bei priemonės. Pastato statyba – sudėtingas procesas, visuose projekto etapuose reikalaujantis integruoto požiūrio. Pagrindinis sertifikavimo sistemos parengimo tikslas – sukurti įrankį, kurio kriterijai būtų paprasti, suprantami vartotojams (kūrėjams, investuotojams, būsimiems savininkams ir nuomininkams, valstybės ir savivaldybių pirkėjams), ir kad tuos kriterijus galėtų įgyvendinti statybos sektoriaus specialistai (architektai, dizaineriai, projektų vadovai, statybininkai). Norint užtikrinti skirtingų tvarumo principų laikymąsi, visose kategorijose būtina pasiekti bent minimalių rezultatų. Atsižvelgiant į konkrečią sistemą, tos kategorijos gali vertinti energijos šaltinius, medžiagas, komfortą, ekologiją, patalpų valdymą ir kitas sritis, detalizuojamas toliau šiame dokumente. Platus vertinimas padės išvengti siauro požiūrio, kai vertinama tik maža dalis ekologiškos praktikos aspektų. Pavyzdžiui, gerai izoliuotas pastatas gali būti puikiai įvertintas dėl energijos naudojimo efektyvumo, bet patalpų oro bei aplinkos kokybę gali užtikrinti tik tinkamos vėdinimo sistemos ir sveikos medžiagos. Tvarumas ir jo principai yra sudėtingos kompleksinės sąvokos. Juos įgyvendinant, turi būti atidžiai analizuojami ir svarstomi pastatų sprendiniai.

Sertifikavimo sistemos gali būti naudojamos skirtingais atvejais: naujose statybose, esamuose pastatuose, kaimiškų vietovių vystymosi ir plėtros procesuose, net interjero dizaino sprendimuose. Specifinės pastatų grupės dažnai turi specifinių poreikių, todėl jų sertifikavimo sistemose yra daugiau konkrečių kriterijų. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos yra puikus specifinių energijos tiekimo, naudojimo ir saugos poreikių pavyzdys, turintis ir daugiau kitų funkcinių ypatybių. Todėl tvarus tokių (sveikatos) pastatų ir jų sistemų projektavimas bei sertifikavimo įvertinimas turėtų būti itin konkretūs.

2.2 Globalūs pastatų tvarumo tikslai ir siekiai Kaip pagrindinis sisteminis pagrindas, daugiausia dėmesio skiriantis pastatų našumo rodikliams (pagal Common EU framework of core indicators for the environmental performance of EU buildings) buvo suformuluoti šeši makrolygmens tikslai: Įtakos aplinkai visą egzistavimo laikotarpį makrolygmens tikslai pastatams: 1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas visą pastato egzistavimo laikotarpį: iki minimumo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą visuose pastato gyvavimo cikluose, skiriant ypatingą dėmesį energijos naudojimui ir išmetamų teršalų kiekiui. 2. Išteklius tausojantys medžiagų gyvavimo ciklai: pastatų projektavimo, inžinerinių sistemų, konstrukcijų ir tūrių optimizavimas, palaikant cikliškus medžiagų srautus, vienoms medžiagoms virstant kitomis. Užtikrinti statybų sektoriaus medžiagų ilgaamžiškumą ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. 3. Efektyvus vandens išteklių naudojimas: veiksmingai naudoti vandens išteklius, ypač tose srityse ir regionuose, kuriuose nustatytas arba numatomas jo trūkumas. Kokybės, našumo ir vertės makrolygmens tikslai pastatams: 4. Sveikos ir patogios erdvės: pastatų, tausojančių žmonių sveikatą, projektavimas, statyba ir renovacija mažinant galimas rizikas gyventojų bei darbuotojų sveikatai. 5. Atsparumas klimato kaitai: būsimų pastatų šiluminių ypatybių pritaikymas planuojamiems miesto mikroklimato pokyčiams saugant gyventojų sveikatą ir didinant komfortą. 6. Optimizuota gyvavimo ciklo kaina ir vertė: pastatų gyvavimo ciklo sąnaudų ir vertės optimizavimas, įskaitant įsigijimą, eksploatavimą, techninę priežiūrą, medžiagų šalinimą ir eksploatavimo pabaigą.

Pav. 3. Vilniaus senamiestis

3. Europos Sąjungos šalyse naudojamų tvariųjų pastatų vertinimo kriterijų sistemų apžvalga

3.1 Europos Sąjungos šalių narių pastatų tvarumo vertinimo sistemų lyginamoji analizė 3.1.1 Airija Airijoje kol kas gana maža pastatų sertifikavimo rinka. Airijos žaliųjų pastatų taryba (angl. The Irish Green Building Council) pasamdė Dublino universitetą parengti bendrą pastatų vertinimo metodų apžvalgą. Apžvalgoje teigiama: „Lėtai augančiai pastatų aplinkosaugos vertinimo rinkai reikalingas motyvacinis mechanizmas, leidžiantis geriau pasinaudoti jos pranašumais siekiant tvarios plėtros. Rasta mažai įrodymų, kaip aplinkos apsaugos vertinimas padėtų siekti realių pokyčių įgyvendinant nacionalinės politikos tikslus ir kaip toks vertinimas gali sukurti realų pranašumą tarp kitų rinkos dalyvių“. Toje pačioje ataskaitoje aprašoma, kad kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos pozityviai atsiliepė apie BREEAM pastatų tvarumo vertinimo sistemą. Pavyzdžiui, viešųjų institucijų pastatai bus oficialiai vertinami pagal BREEAM ir bus siekiama, kad nauji pastatai pasiektų gerą ar labai gerą rezultatą. Bet kiti viešojo sektoriaus atstovai buvo ne tokie entuziastingi, pavyzdžiui, Švietimo ministerija priėjo prie išvados, kad mokykloms neapsimokėtų naudoti BREEAM, nes jo kaina tiesiog per didelė. 10

Airijos statybos pramonė panaši į Didžiosios Britanijos dėl vyraujančios praktikos, įstatymų leidybos struktūrų ir aktyvių veikėjų. Tai reiškia, kad BREEAM schema Airijoje galėjo būti įsisavinta šiek tiek lengviau, tačiau BREEEAM duomenų bazėje Airijoje (2014 m.) nurodyti tik aštuoni sertifikuoti pastatai. LEED užima šiek tiek didesnę pastatų sertifikavimo rinkos dalį: 2014 m. jų buvo 18. Airijos pramonės plėtros taryba (ji įpareigota pritraukti investicijų į Airiją) palygino BREEAM ir LEED sistemas ir, atrodo, gana nepalankiai įvertino LEED sistemą. 3.1.2 Nyderlandai Nyderlandų pagrindinės pastatų sertifikavimo sistemos yra BREEAM-NL, GreenCalc+ ir GPR Gebouw. BREEAM-NL yra originalios Nyderlandų BREEAM sistemos pritaikymas. Svarbu pabrėžti, kad be naujų (BREEAM-NL) ir esamų pastatų (BREEAM-In naudojimo) sistemų, taip pat yra naujai vystomų teritorijų sistemų (BREEAM-NL Gebied), griovimo (BREEAM-NL Sloop en Demontage) ir infrastruktūros (BREEAM-NL Infra). Pradėti taikyti tvariosios žiedinės ekonomikos principai. Kaip ir BREEAM, GPR Gebouw ir GreenCalc+ turi visapusišką poveikį, nors dėmesys skiriamas ne toms pačioms sritims. BREEAM-NL – vienintelė iš šių sistemų, kurioje sertifikavimui reikalingas

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

FI EE DK

IE NL

LV LT

Pav. 4. Studijos žemėlapis

nepriklausomas atestuotas vertintojas, nors GPR Gebouw taip pat naudojasi ekspertais, galinčiais patikrinti rezultatus ir skaičiavimus. Visų sistemų rezultatas yra lyginamoji etiketė (angl. label). Nors GPR Gebouw ir GreenCalc+ veikia daug ilgiau nei BREEAM-NL (atitinkamai nuo 1995, 1996 ir 2009 m.), BREEAM-NL naudoja dalį GPR Gebouw ir GreenCalc+ skaičiavimų vienam iš vertinimo aspektų. GreenCalc+ buvo įkurtas vieno fondo iniciatyva, bet jo nuosavybė vėliau perduota Nyderlandų žaliųjų pastatų tarybai (angl. Dutch Green Building Council). BREEAM-NL sparčiai populiarėja Nyderlandų rinkoje, nes buvo pritaikyta specifinei Nyderlandų situacijai ir kontekstui, o ne visam regionui. 3.1.3 Vokietija Vokietijoje veikia dvi savanoriškos sertifikavimo sistemos, jos šiuo metu naudojamos ir visoje Europoje: DGNB ir Passivhaus. Jos labiausiai pripažintos, yra populiariausių Vokietijos vertinimo sistemų reitingo viršuje. Vokietijoje yra daugiau nei pusė visų esamų Passivhaus patvirtintų pastatų. Vokietija pasižymi itin dideliu verslo tarptautiškumu, todėl neturėtų stebinti LEED registruotų ir sertifikuotų pastatų skaičius. Iš tarptautinių sertifikavimo sistemų labiau paplitusi LEED sistema, nes ji žinomesnė tarptautinėms kompanijoms ir jų

atstovybėms kitose šalyse. Tikėtina, kad galima rasti ir Energy Star sertifikuotų pastatų, nes Vokietijoje yra daug JAV bendrovių. 3.1.4 Danija Danijos vyriausybės teigimu, Danija naujiems pastatams taiko griežčiausius naujų pastatų energinio efektyvumo reikalavimus. Nuo 1980 m. Danijoje buvo naudojamos įvairios sertifikavimo sistemos, o nuo 1997 m. privaloma reguliariai sertifikuoti pastatų energinį efektyvumą. Danijos pastatų sertifikavimo sistema orientuota į mažai energijos naudojančius pastatus. Privalomoji energinio naudingumo sertifikavimo sistema neseniai buvo papildyta savanoriškomis sistemomis, kuriose yra daugiau išsamių ir aplinką saugančių reikalavimų. Danijos statybos pramonėje tokios savanoriškos sertifikavimo sistemos dar gana nauja priemonė. Skirtingai nei Nyderlanduose, Danijoje nėra vietinės BREEAM standarto versijos (nors nacionalinė BREEAM sistema pritaikyta kaimyninėse Švedijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje), o LEED projektų duomenų bazėje Danijoje registruotas vos 21 pastatas (2014 m.). 2010 m. Danijos statybos sektoriaus iniciatyva įsteigta Danijos žaliųjų pastatų taryba (angl. Danish Green Building Council). Jos tikslas – sukurti Danijos rinkai tinkamą sertifikavimo sistemą. Po daugelio 11

seminarų, dirbtuvių, bandymų, palyginimų ir išsamių studijų, kuriose buvo lyginamos skirtingos tarptautinės sertifikavimo sistemos, įskaitant LEED, BREEAM, DGNB ir HQE, pasirinkta Vokietijos DGNB sertifikavimo sistema. Tai buvo bene svarbiausias veiksnys dabartiniam Danijos statybos kodeksui (angl. Danish building code) ir bendram pastatų įvertinimui suprasti. 3.1.5 Suomija Skatinant tvariųjų pastatų plėtrą, 2010 m. balandžio 19 d. buvo įkurta Suomijos žaliųjų pastatų taryba (angl. Green Building Council Finland arba GBC Finland). Šiuo metu Suomijoje naudojamos kelios pastatų sertifikavimo sistemos: privaloma gyvenamųjų pastatų schema (EPBD sertifikavimo sistemos perkėlimas į nacionalinę teisę) ir trys savanoriškos sistemos. Dvi iš jų – tarptautinės (LEED, BREEAM), o viena – Europos (Green Building programa). Pastaroji programa orientuota ne tik į negyvenamuosius pastatus. LEED pirmauja Suomijos rinkoje, turi daugiau nei 125 sertifikatus (registruotus pastatus) (2014 m.). BREEAM ir Green Building programa apima daug mažesnę rinkos dalį. 3.1.6 Baltijos šalys: Estija, Latvija, Lietuva Skirtingai nuo Vakarų ir Šiaurės Europos regionų, Baltijos šalyse mažai naudojamos savanoriškos sertifikavimo sistemos. Nepaisant dedamų pastangų, sertifikuotų pastatų skaičius išlieka nedidelis: Lietuvoje ir Estijoje yra po penkis sertifikuotus pastatus, Latvijoje – taip pat vos keletas.

2014 m. sausio 1 d. kasmet turėtų renovuoti bent 3 proc. viso centrinei valdžiai priklausančio būsto ploto. Viešųjų pastatų statybos ir renovacijos viešuosius pirkimus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas ir Latvijos Respublikos žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimo planas. Abu šie reglamentai, priimti 2016 m. pirmoje pusėje, nuolat atnaujinami. Pagrindiniai šių tvarumo principų įgyvendinimo reglamentų iššūkiai: pateikti išmatuojamus, patikrinamus tvarumo vertinimo kriterijus, papildančius viešųjų pirkimų kriterijus arba mažiausią kainą. Jungtinio tyrimų centro parengtas ekologiškų viešųjų pirkimų rekomendacijų dokumentas biurų pastatams nustato ekologiškų viešųjų pirkimų kriterijų rinkinį. Bendrieji principai yra pasirinkti geriausią kainos ir kokybės santykį, taip pat įvertinti gyvavimo ciklo sąnaudas. Konkretūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama: energijos sunaudojimas, apšvietimas, pastatų valdymo sistemos, mažos energijos arba nulinio CO2 išmetimo energijos šaltinių naudojimas, priežiūra, išteklių naudojimo efektyvumas (pagrindinių pastato komponentų būvio ciklo išlaidos, perdirbtų medžiagų naudojimas, atsakinga miškininkystė medienos komponentų gamybai, atliekų perdirbimas), vandens suvartojimas, šiluminis komfortas, dienos šviesa, oro kokybė. architektūros kokybės aspektai yra estetika (technologijos ir pastatų forma), funkcija (dabartinė funkcija ir galimybė prisitaikyti prie būsimų poreikių)

Lietuva įkūrė savanorišką nacionalinę vietos sertifikavimo schemą – Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą (LPTVS). Jos tikslas – nebrangaus ir paprasto registravimo, administravimo bei vertinimo sistema, kuri galėtų veiksmingai tarnauti privačiam sektoriui (tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties statyboms). Tokie sertifikatai, kaip BREEAM, per sudėtingi, per brangūs vietos įmonėms. Vietinė sertifikavimo sistema, kuria galėtų naudotis vietos bendrovės (pvz., statydamos standartinius biurų pastatus), turi unikalią galimybę išsiskirti iš kitų rinkos dalyvių. 3.1.7 Latvija Iš dabartinių Latvijos teisinių pokyčių matyti, kad kasdieninėje statybos sektoriaus praktikoje įgyvendinami tam tikri tvarumo principai. Didžioji Latvijos statybų rinkos dalis – viešieji pastatai, o energijos naudojimo efektyvumo didinimas yra esminė tema, pagrįsta ES teisės reikalavimais. Energijos naudojimo efektyvumo direktyvoje nurodoma, kad kiekviena ES valstybė narė nuo 12

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Pav. 5. Talinas

4. Lyginamoji analizė (LEED, BREEAM, LPTVS)

4.1 Įžanga ir vertinimo kriterijų sistemų tikslai Vertinant įvairių tipų pastatus, kurių skiriasi funkcijos, amžius ir paskirtis, reikėtų taikyti skirtingus metodus. Bendra matavimo sistema turėtų būti naudojama vienodų kategorijų ir funkcijų pastatams palyginti. Norint įvertinti ir palyginti skirtingų pastatų energijos naudojimo efektyvumą, reikia labai konkretaus požiūrio. Energijos naudojimo efektyvumo sertifikatai, paprastai naudojami ES priemonėje, yra energijos vartojimo efektyvumas kW/m2. Jam priskiriamas tam tikras įvertinimas gali atrodyti gana tikslus, bet tai leidžia palyginti tik skirtingo dydžio pastatus. Skirtingas funkcijas atliekantys pastatai sunaudoja nevienodą energijos kiekį. Pavyzdžiui, sandėlio pastatui reikės žymiai mažiau energijos nei veiksmingam biurų pastatui. LEED ir BREEAM sertifikavimo sistemose galima rasti kai kuriuos sudėtingesnius energijos naudojimo efektyvumo matavimo sprendimus. LEED nagrinėja naudojamos energijos sąnaudas, o BREEAM pagrindinis tikslas yra CO2 mažinimas. Tai leidžia BREEAM analizuoti pastatų poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Požiūriai skiriasi kalbant apie kitas, ne energijos naudojimo efektyvumo, kategorijas. Pavyzdžiui, medžiagų tvarumas vertinamas tiek CO2, tiek įvairių 14

trečiųjų šalių sertifikatais. Dažnai šie sertifikatai būdingi konkrečioms medžiagų rūšims, o daugeliu atvejų – ir konkrečioms šalims, todėl visoje ES skiriasi sertifikavimo sudėtingumo lygis. Sertifikavimo sistemų tikslai gali skirtis atsižvelgiant į šalį, klimato zoną ir netgi į konkrečios šalies regioną. Pavyzdžiui, JAV valstijos turi skirtingus standartus, taigi ir nevienodą požiūrį į sertifikavimo sistemų pripažinimą, bet kai kurie tikslai yra įprasti visose sistemose neatsižvelgiant į vietos sąlygas.

4.2 Tvariųjų pastatų vertinimo metodai BREEAM ir LEED Būtina aktyviau vertinti statybinių gaminių ir procesų tvarumą, kad daugėtų tvariųjų pastatų. Deja, nors daugelis vertinimo sistemų jau egzistuoja, tvariųjų pastatų vis dar nedaug. Europoje plačiausiai taikomos angliškoji BREEAM ir amerikietiškoji LEED vertinimo sistemos. Nors abi sistemos skirtos įvertinti pastato poveikį aplinkai, energinį efektyvumą bei gyvenimo kokybę, jos turi ir tam tikrų skirtumų. BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – vertinimo metodas, sukurtas 1990 m. Didžiojoje Britanijoje. Tai vienas plačiausiai taikomų metodų vertinant poveikį, susijusį su pastatais, aplinkai. BREEAM sertifikatus turi daugiau nei 200 000 pastatų pasaulyje ir daugiau nei milijonas pastatų yra

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

registruoti sertifikavimui (Ustinovičius, Ambrasas, Alchimovienė, Ignatavičius, Vilutienė 2012). Šis metodas apima platų kategorijų ir kriterijų spektrą: nuo energijos iki ekologijos. Pavyzdžiui, energija ir vandens suvartojimas, vidaus aplinka (sveikata ir gerovė), tarša, transportas, medžiagos, atliekų tvarkymas, ekologija, valdymo procesai. BREEAM atkreipia dėmesį į įvairiausias aplinkos ir tvarumo problemas, kad planuotojai bei pastatų valdytojai klientams, planuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims galėtų pademonstruoti pastatų poveikio aplinkai savybes. BREEAM naudoja nesudėtingą, moksliniais tyrimais paremtą skaičiavimo sistemą. Metodas gali būti naudojamas įvairiais formatais: tiek pagal atskiroms šalims būdingas schemas, pritaikytas vietos sąlygoms, tiek pagal tarptautines schemas, skirtas atskiriems projektams, vykdomiems bet kurioje pasaulio šalyje, sertifikuoti. LEED (angl. Leadership in Energy and Environment Design) – tai 1998 m. JAV Žaliųjų pastatų tarybos sukurta vertinimo sistema, skirta įvertinti pastato aplinkosaugos savybes ir paskatinti tvariojo projektavimo vystymąsi. Tai – balų skaičiavimo sistema, vertinanti aplinkai palankius veiksmus pastato statybos ir naudojimo metu. LEED metodu siekiama įvertinti pastato tvarumą, žvelgiant į pastatą kaip į visumą, žmogaus sveikatai ir aplinkai svarbiais požiūriais. LEED skatina tvarų požiūrį

į pastatą tokiose pagrindinėse srityse: tvarieji sklypai, vandens vartojimo efektyvumas, energija ir atmosfera, medžiagos ir ištekliai, vidaus aplinkos kokybė, naujovių projektavimas, regiono prioritetas. Šis vertinimo metodas gali būti taikomas bet kurioje pastato gyvavimo ciklo fazėje. BREEAM ir LEED sertifikavimo sistemos turi tam tikrų panašumų ir skirtumų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį prieš nusprendžiant, kuris sertifikavimo metodas yra priimtinesnis. Panašumai: Atsižvelgiant į bendrą sertifikavimo organizavimą ir tikslus, BREEAM bei LEED turi daug panašumų, pagrindinis – bendrasis procesas ir ketinimai. Abi metodikos buvo sukurtos konsensuso principu pagrįstais moksliniais tyrimais. Vertinimo sistemų kategorijos yra suskirstytos į įvairius kriterijus, sprendžiančius įvairiausius tvarios plėtros klausimus, remiasi holistiniu aplinkos, ekonomikos ir socialinių reikalų tvarumu. Kiekvienai kategorijai skirtas tam tikras reikšmingumas, taškai. Kategorijos susideda iš kriterijų ir konkrečių įvertinimų rinkinio, kurių privaloma laikytis (1 lentelė).

1 Lentelė BREEAM 2011 ir LEED 2009 metodų kategorijų grupės ir jų reikšmės, % (2011 m.):

BREAM 2011

LEED 2009

Kategorijų grupės pavadinimas

Reikšmė %

Taškai

Kategorijų grupės pavadinimas

Reikšmė %

Taškai

23,6

Vanduo

Vandens vartojimo efektyvumas

9,1

Energija

Energija ir atmosfera

31,9

Medžiagos

12,5

Medžiagos ir ištekliai

12,7

Sveikata ir gerovė

Vidaus aplinkos kokybė

13,6

Transportas

Naujovės projektavime

5,5

Atliekos

7,5

Regioninis prioritetas

3,6

Tarša

Valdymas

Inovacijos (papildomas)

Iš viso:

110

134

Iš viso:

100

110

Žemės naudojimas

Tvarieji sklypai

Abiejų sistemų schemos suteikia nepriklausomą trečiosios šalies sertifikavimą, kuris nustatomas pagal pripažintus standartus ir reglamentus, diferencijuojant pasiekiamą lygį (7 pav., 8 pav.). Norint, kad pastatui būtų suteiktas sertifikatas, turi būti laikomasi minimalių reikalavimų: BREEAM minimalūs standartai yra skirtingi ir remiasi pastatui suteikiamu reitingu, pvz.: norint peržengti minimalią kartelę ir gauti minimalų reitingą, pastatas turi atitikti bent 4 specialius kreditus; norint gauti gerą reitingą – 6, labai gerą – 8, puikų – 18, nepakartojamą – 26 kreditus. LEED reikalauja atitikti 8 būtinas sąlygas ir 7 pagrindinius minimalius programos reikalavimus, kurie taikomi visoje reitingo sistemoje. BREEAM ir LEED turi dviejų etapų projekto veiklos vertinimo procesą. Pirmą kartą vertinimas atliekamas

projektavimo etapo pabaigoje, antrą kartą – statybų pabaigoje. Taip pat kiekvienas jų turi konkrečią sistemą bet kokio tipo pastatui įvertinti. LEED gali būti įgyvendinta kelių tipų pastatams: naujiems pastatams, komercinės statybos ir pagrindiniams renovacijos projektams, esamų statinių eksploatavimui ir techninei priežiūrai, komercinių interjerų projektams, pagrindiniams plėtros projektams, vienos šeimos namams, mokyklų ir sveikatos priežiūros pastatams ir kt. BREEAM vertinimo metodika apima platų pastatų tipų spektrą, įskaitant: biurus, namus, pramonės įrenginius, mažmeninės prekybos vienetus, mokyklas ir pan. (3 lentelė).

2 Lentelė BREEAM 2011 ir LEED 2009 galimi įvertinimai

BREAM 2011

Taškai %

LEED 2009

Taškai

Nepakartojamas

≥ 85 %

Platina

≥ 80

Puikus

≥ 70 %

Auksas

60–79

Labai geras

≥ 55 %

Sidabras

50–59

Geras

≥ 45 %

Klasifikuota

40–49

Išlaikyta

≥ 30 %

Neklasifikuota

< 40

Neklasifikuota

< 30 %

BREEAM

LEED

Naujas pastatas

Taip

Esamas pastatas

Taip

Renovuotas pastatas

Taip

Gyvenamasis (daug vienetų)

Taip

Gyvenamasis (atskiras)

Taip

Biurai

Taip

Mokyklos

Taip

Sveikatos įstaigos

Taip (esamiems)

Taip (naujiems)

Mažmeninės prekyvietės

Taip

Pramoniniai statiniai

Taip

Kiti

Taip

3 Lentelė BREEAM ir LEED vertinamų pastatų spektras

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Pav. 7. LEED trečiosios šalies sertifikavimo procesas

Registracija

CIR Parteikimas

Susitikimas išsiauškinti prašymą reikalingas jei projektas apima funkci9jas, kurios nesutampa su LEED kriterijais, mokama 220 dolerių.

Pav. 8. BREEAM trečiosios šalies sertifikavimo procesas

Registracija Vertinimui suteikiamas numeris

Dokumentų pateikimas

Ataskaita pateikiama internete arba popieriniame variante

Informacijos rinkimas

Išankstinių apžvalgos rezultatų gavimas

Egzempliorių pateikimas popieriniame variante trunką 25 darbo dienas, internete - 12 darbo dienų

Nepriklausomo BREEAM vertintojo vertinimas

Projekto komandos atsakymai

Gavus peržiūrą projekto komanda turi 25 darbo dienas pateikti visą reikalingą informaciją

Galutinis persvarstymas

USGBC apdoroja informaciją ir pateikia galutinį įvertinimą, per 15 darbo dienų nuo papildomos informacijos gavimo

Galutinio įvertinimo gavimas

Jei projektas gauna sertifikatą, jis perduodamas USGBC

Svarbiausi skirtumai bei panašumai tarp LEED ir BREEAM žaliųjų pastatų sertifikavimo metodų matyti analizuojant šių metodų kategorijas (4 lentelė). Tvariojo sklypo (TS) kategorija LEED apima tuos pačius kriterijus kaip „Žemės naudojimas ir ekologija“ BREEAM naudojimo vadove. Skirtumas tas, kad TS kategorija LEED pastato vertinimui

Vertintojas lygina informaciją reikalingą įrodyti, kad laikomasi BREEAM kriterijų.

Vertintojas užbaigia visos surinktos informacijos vertinimą, apskaičiuoja BREEAM reitingą. Vertintojui paramą teikia BREEAM klientų palaikymo komanda.

Vertinimo ataskaitos pateikimas

Vertintojas kaupia informaciją apie visus svarbius BREEAM vertinimo ataskaitos šaltinius ir pateikia BREEAM biurui.

Kokybės užtikrinimo procesas

Pateikiamas pranešimas kokybės užtikrinimui. Standartinė BREEAM biuro pateikiamos ataskaitos kaina svyruoja nuo 720 iki 1500 svarų. Ilgiausiai laikas, nuo ataskaitos pateikimo sertifikavimui, darant prielaidą, kad ataskaita praeina kokybės užtikrinimo procesą per pirmą kartą, trunka 3 savaites.

Jei projekto vertinimas netenkina, per 25 darbo dienas nuo galutinės ataskaitos gavimo dienos, galima duoti apeliacinį skundą (kaina 500 dolerių), gaunami apžvalginiai rezultatai. Kai projekto komanda prii a USGBC įvertinimą, gaunamas sertifikatas.

Pateikti registraciją galima per ekstranetą arba paštu “Žalių” namų ir nebuitinių pastatų vertinimo terminas 5 metai.

Sertifikavimas

Po sėkmingo kokybės užtikrinimo proceso, sertifikatas išduodamas klientui.

apima transportavimo kriterijų, o BREEAM yra atskira kategorija, nagrinėjanti šį parametrą. Pagrindinis šios kategorijos tikslas – sumažinti statybos veiklos sukeliamą taršą, kontroliuoti dirvožemio eroziją, vandens, nuosėdų ir ore esančių dulkių susidarymą.

4 Lentelė BREEAM 2011 ir LEED 2009 kategorijų palyginimas

KATEGORIJŲ PALYGINIMAS BREAM 2011

LEED 2009

Kategorijų grupės pavadinimas

Žemės naudojimas

Tvarieji sklypai

Transportas Valdymas Tarša

Vanduo

Vandens vartojimo efektyvumas

Energija

Energija ir atmosfera

Medžiagos

Medžiagos ir ištekliai

Atliekos

Sveikata ir gerovė

Vidaus aplinkos kokybė

Inovacijos (papildomas)

Projektavimo naujovės Regioninis prioritetas

4.3 Apibendrinimai 1. CO2 emisijos kiekio didėjimas skatina plėtoti žaliųjų pastatų rinką, kartu su ja kurti pastatų vertinimo sistemas, leidžiančias aiškiai iliustruoti jų ypatybes per visą egzistavimo laikotarpį. 2. LEED ir BREEAM žaliųjų pastatų vertinimo sistemos pripažįstamos tarptautiniu mastu. 3. Šios sistemos skirtos pastato poveikiui aplinkai įvertinti, energiniam efektyvumui bei gyvenimo kokybei. 4. BREEAM ir LEED skiriasi atsižvelgiant į tai, ar vertinama pastato raida visais pastato gyvavimo laikotarpiais, ir kuriems aspektams skiriama daugiausia dėmesio. 5. Atsižvelgiant į bendrus tikslus, BREEAM ir LEED sertifikavimo procesas bei dokumentavimo procedūros yra labai panašios, bet kartu ir skirtingos. Projekto komandos turėtų apsvarstyti konkrečius projekto poreikius spręsdamos, kurį metodą taikyti.

4.4 Lietuviška savanoriška nacionalinė pastatų vertinimo metodika LPTVS (Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema) Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema (LPTVS) skirta objektyviai ir skaidriai nustatyti teritorijų bei pastatų tvarumo lygį, viešai deklaruoti geriausią tvariojo projektavimo ir statybos praktiką. Lietuvos žaliųjų pastatų taryba sukūrė ir Lietuvos rinkai pritaikė pastatų tvarumo vertinimo standartą bei sertifikavimo sistemą, parengtą pagal pasauliniu mastu pripažintas tarptautines vertinimo metodikas. Sistema skirta sertifikuoti naujai statomus daugiabučius, administracinės, gamybinės ir prekybinės paskirties pastatus. Ją sudaro 29 vertinimo kriterijai, suskirstyti į 8 kategorijas. Tai – sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir projekto valdymas. Pastatų vertinimą atlieka atestuoti specialistai. Šis vertinimas skatina statyti sveikus, komfortiškus, ilgaamžius, ekonomiškus, energiškai efektyvius

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

pastatus, racionaliai naudojančius gamtos išteklius visais pastato gyvavimo ciklo etapais. LPTVS privalumai: • skatina projektuoti ir statyti sveikus, komfortiškus, ilgaamžius, ekonomiškus, energiškai efektyvius pastatus, racionaliai naudojančius gamtos išteklius visais pastato gyvavimo ciklo etapais;

• parengta Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos ekspertų pagal pasauliniu mastu pripažintas tarptautines vertinimo metodikas; • pritaikyta Lietuvai, atsižvelgiant į gamtos sąlygas, teisinę aplinką, rinkos poreikius; • pigesnė nei analogiškos tarptautinės BREEAM, LEED ir pan. sistemos.

Pav. 9. LPTVS vertinimo sistemą sudaro 8 kategorijos ir 29 kriterijai (Iliustracija: Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą)

Vertinimo kategorijos: •

gyvenamosios paskirties pastatai (daugiabučiai);

•

administracinės paskirties pastatai;

•

prekybinės ir paslaugų bei pramogų paskirties pastatai;

•

pramoninės (gamybiniai, sandėliavimo, logistikos) paskirties pastatai;

•

pastatų projektai.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai: •

energetika (suminės sąnaudos, atsinaujinančios energijos dalis);

•

vanduo (geriamojo vandens suvartojimas, lietaus arba pilkojo vandens panaudojimo sistema);

•

medžiagos (ekologiškumas, natūralumas, perdirbamumas, atsinaujinantys šaltiniai);

•

sklypas (sklypo konversija, augalais apželdintas plotas);

•

susisiekimas (viešojo transporto pasiekiamumas, alternatyvios transporto priemonės, paslaugų pasiekiamumas);

•

interjeras (apšvietimas, akustika, temperatūros reguliavimas, apdailos medžiagos, vėdinimas);

•

atliekų šalinimas (atliekų rūšiavimas, transportavimas);

•

sertifikatai (pvz., energinio naudingumo ir pan.);

•

projektavimui naudotos technologijos (BIM, LCA ir kt.);pastato estetika (kontekstualumas ir kompleksiškumas).

Apibendrinimai Kadangi ši vertinimo kriterijų sistema gana nauja, nereikėtų jos vertinti taip pat, kaip pasaulyje pripažintų LEED ar BREEAM sistemų. Paminėtina, kad ši sistema nepritaikyta visų paskirčių pastatams, bet siūlomi kriterijai atsižvelgia į Lietuvos teisinę aplinką, rinkos poreikius. LPTVS kriterijų sistemą verta analizuoti ir bandyti plačiau pritaikyti. Žaliesiems viešiesiems pirkimams (ŽVP) šios metodikos ar jos kriterijų neįmanoma taikyti dėl komercinių teisių. Kitos šalys (Skandinavija, Vokietija) pritaikė BREEAM sistemą nacionalinei teisinei bazei. Vadovaujantis jų praktika, reikėtų svarstyti naudoti adaptuotą BREEAM sistemos versiją.

5. Siūloma tvariųjų pastatų vertinimo kriterijų sistema

5.1 Įžanga: siūlomos vertinimo kriterijų sistemos tikslai Pagrindinis tikslas, taikant vertinimo kriterijų sistemą ŽVP metodais – naudoti išmatuojamą ir patikrintą paslaugų užduoties vertinimo formulę, o ne taikyti mažiausios kainos principą. Maksimaliai tvariam rezultatui užtikrinti siūloma metodika turėtų būti nukreipta į dialogą su daugybe suinteresuotų šalių. Išnagrinėjus BREEAM, LEED ir LPTVS kriterijų vertinimo sistemas praktikoje, taikant žaliuosius viešuosius pirkimus, galima skirti šiuos pagrindinius tvarumo aspektus: statyboje naudojamos medžiagos, pastato viduje esanti oro kokybė, vandens suvartojimas, poveikis eismui ar žemės naudojimui ir atliekų susidarymas statybos darbų metu. ŽVP metodais ES praktikoje paprastai siekiama atsižvelgti tiek į bendrą pastato poveikį, tiek į atskirų jo dalių aplinkosaugos ypatybes. Siekiant tvaraus požiūrio, reikia taikyti tam skirtą poveikio aplinkai vertinimo priemonę.

5.2 5.2. Bendrosios rekomendacijos taikant žaliuosius pirkimus pastatams Lietuvoje pirkimas pripažįstamas ,,žaliu“, kai prekė, paslauga ar darbai atitinka visus tai prekei, paslaugai ar darbams nustatytus LR aplinkos ministro patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Be privalomų minimalių kriterijų, pirkimo vykdytojas į pirkimo dokumentus gali įrašyti vieną, kelis ar visus patvirtintus išplėstinius aplinkos apsaugos 20

kriterijus arba kitus papildomus pirkimo vykdytojo nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus. Europos Sąjungoje daugumai skirtingos paskirties pastatų pagal funkciją taikomi minimalaus energinio naudingumo standartai, jie nustatomi nacionaliniu lygmeniu pagal bendrą ES metodiką. Nuo 2019 m. sausio 1 d. visi nauji viešojo sektoriaus institucijų užimami ir joms priklausantys pastatai turės būti „beveik nulinės energijos pastatai“ (Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo). Direktyvoje dėl energijos naudojimo efektyvumo taip pat nustatyti privalomi reikalavimai viešųjų pastatų renovavimui ir pirkimui arba naujoms nuomos sutartims, atitinkančioms minimalaus energijos naudojimo efektyvumo standartus.

5.3 ŽVP rekomendacijos visoms ES šalims narėms 1. Įtraukite projektų vadovų, architektų ir inžinierių atrankos kriterijus dėl tvariųjų pastatų projektavimo patirties ir kriterijus rangovams dėl patobulintų projektų ir specifikacijų įgyvendinimo. 2. Nustatykite minimalaus energinio naudingumo standartus, kurie būtų aukštesni negu Pastatų energinio naudingumo direktyvos reikalavimai (Direktyvoje 2010/31/ ES dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) nustatyti tam tikri minimalūs energinio naudingumo standartai nuo 2013 m. privalomi visiems naujos statybos ir kapitalinės

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

renovacijos projektams). 3. Įtraukite priemones, kuriomis būtų didinamas ir užtikrinamas didelis veiksmingumas kiekviename pirkimo proceso etape. Apsvarstykite galimybę sudarant sutartis skirti papildomų balų už veiksmingumą, viršijantį minimalų lygį. 4. Rengdami medžiagų specifikacijas, įtraukite kriterijus dėl poveikio aplinkai ir išteklių naudojimo mažinimo (jie gali būti pagrįsti gyvavimo ciklo vertinimu). 5. Pirmenybę teikite projektams, į kuriuos įtrauktos didelio efektyvumo arba atsinaujinančių išteklių energijos sistemos. 6. Skirkite dėmesio patalpų oro kokybei, natūraliam apšvietimui, palankiai darbo temperatūrai ir pakankamam vėdinimui. 7. Reikalaukite naudoti vandens taupymo įrenginius (yra nustatyti atskiri santechnikos prietaisų ir klozetų bei pisuarų ŽVP kriterijai); įrenkite fizines ir elektronines sistemas, kuriomis būtų padedama nuolat mažinti pastatų valdytojų ir naudotojų energijos sąnaudas, vandens vartojimą, susidarančias atliekas. 8. Įtraukite į sutartį nuostatas dėl energijos sistemų įrengimo ir perdavimo eksploatuoti, atliekų bei medžiagų tvarkymo ir patalpų oro kokybės stebėsenos. 9. Nustatykite rangovų atsakomybę pagal sutartį už tai, kad pastato naudotojai būtų mokomi taupyti energiją ir, kai rangovai lieka ir toliau atsakingi, už pastato energinio naudingumo stebėseną bei valdymą kelerius metus po to, kai jis pastatytas. Kai kurios ES valstybės narės taiko konkrečias taisykles, kuriomis nustatomi privalomi ŽVP standartai konkretiems sektoriams ar tam tikrų rūšių sutartims.

5.4 Statybinių medžiagų gyvavimo ciklo poveikio mažinimas Taikant kriterijus, galima atlikti bendrą medžiagų poveikio visą jų gyvavimo ciklą analizę, kad dalyviai ir jų projektavimo grupės galėtų nuspręsti, ką būtų galima patobulinti. Šiais kriterijais nustatomi nemaži techninio pobūdžio reikalavimai, taigi jie itin tinkami, kai projektai pažangesni ir juos įgyvendina patyrusios projektavimo grupės. Kai kurie kriterijai susiję tik su konkrečiais pastato gyvavimo ciklo etapais. Jais siekiama skatinti priemones, kuriomis būtų galima mažinti žinomą konkretų poveikį, ir siūlomos su tuo susijusios galimybės, kaip būtų

galima patobulinti kai kurias konkrečias medžiagas. Šiais kriterijais nustatomi šiek tiek mažesni techninio pobūdžio reikalavimai, taigi jie tinkamesni, kai projektai ne tokie pažangūs, o juos įgyvendina ne tokios patyrusios projektavimo grupės. Pirkėjams siūlomi toliau nurodyti sutarties sudarymo kriterijai (jie išdėstyti mažėjančia siekių ir techninio sudėtingumo tvarka): 1. Gyvavimo ciklo analizė – atliekama gyvavimo ciklo analizė, kad konkurso dalyviai įvertintų pagrindinių pastato dalių poveikį per visą jų gyvavimo ciklą. 2. Aplinkosauginės gaminio deklaracijos (AGD) – aplinkosauginių gaminio deklaracijų rodiklių sumavimas. Kai taikomas AGD kriterijus, privaloma nurodyti ir pagrindinių pastato dalių bendrą išmetamą įkūnytąjį (medžiagų gamybos metu sunaudotą) CO2 ekvivalento kiekį (visuotinio atšilimo potencialą). 3. Reikalavimas naudoti perdirbtas ir pakartotinai naudojamas medžiagas – reikalaujama, kad dalyviai naudotų medžiagas, atitinkančias minimalius reikalavimus, susijusius su perdirbtų ir pakartotinai naudojamų medžiagų kiekiu, įmaišomu į cementą ir mūrą. 4. Reikalavimas, kad vežant sunkiąsias medžiagas būtų išmetama mažiau teršalų – balai skiriami, kai vežant cementui arba mūrui gaminti reikalingą užpildą išmetamas mažesnis CO2 ekvivalento kiekis. Perkančiajai organizacijai nusprendus sudaryti sutartį su rangovais, naudojančiais perdirbtas arba pakartotinai naudojamas medžiagas arba sumažinusiais vežant išmetamą teršalų kiekį, galbūt reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į specifines vietos statybinių medžiagų rinkos sąlygas. Tais atvejais, kai dėl poveikio aplinkai gali tekti daryti kompromisą, rekomenduojama sujungti reikalavimą naudoti perdirbtas arba pakartotinai naudojamas medžiagas ir reikalavimą sumažinti vežant išmetamų teršalų kiekį. Dėl abiejų kriterijų santykinio lyginamojo svorio būtų užtikrinama veiksminga galimų tiekėjų konkurencija, kartu būtų remiami konkurso dalyviai, užtikrinantys bendrą naudą aplinkai. Koks siekių lygis bus pasirinktas skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus, priklausys nuo perkančiosios organizacijos žinių ir patirties, projekto masto ir numanomos galimų konkurso dalyvių patirties. Perkančioji organizacija turėtų pasistengti išlaikyti tikslią įvairių su aplinka susijusių ir nesusijusių sutarties sudarymo kriterijų pusiausvyrą, aiškiai tai išdėstyti kvietime teikti pasiūlymus. 21

6. Siūloma tvariųjų pastatų vertinimo kriterijų sistema

Skiriamos septynios ŽVP kriterijų taikymo pastatų projektavimui, statybai ir valdymui fazės:

•

Pastato statyba arba kapitalinės renovacijos darbai;

•

Projektavimo grupės ir rangovų atranka;

•

Išsamūs konstrukcijų ir veiksmingumo reikalavimai;

Energijos sistemų įrengimas ir energinių paslaugų teikimas;

•

Baigimas ir perdavimas;

•

Ardymas, griovimas ir statybvietės ruošimo darbai;

•

Infrastruktūros valdymas.

Pav. 10. Projekto etapų schema

Projekto etapai

Projekto darbai

Galimos papildomos sutartys

Projekto apibrėžimas

Kliento užduotis

Koncepcijos suformavimas

Aiškus veiksmų planas

Išorės konsultacijos užduočiai suformuluoti

Viešasis pirkimas

Projektuotojo ir rangovo parinkimas

Projektiniai pasiūlymai

Derinimai su klientu

Techninis darbo projektas

Planavimas ir leidimų gavimas

Ranga

Statybos darbai ir darbų priežiūra

Pabaiga

Pastato valdymas ir priežiūra

Atsižvelgiant į projekto siekius ir perkančiosios organizacijos patirtį, ne visi į šį kriterijų rinkinį įtraukti ŽVP kriterijai bus aktualūs. Be to, atsižvelgiant į pasirinktą viešųjų pirkimų seką, kriterijus geriausia taikyti atėjus konkrečiam etapui. Dalis veiklos taip pat gali būti vykdoma pagal atskiras sutartis, tad reikėtų tik tai daliai skirtų kriterijų. 22

Preliminarus projekto kainos ir naudos nustatymas

Griovimas ir statybų aikštelės paruošiamieji darbai

Rekomenduojama strateginius projekto aplinkos apsaugos tikslus ir uždavinius, susijusius su ŽVP kriterijų rinkiniu, nustatyti tik pradedant vykdyti projektą. Nusprendus, kaip bus vykdomi viešieji pirkimai, reikėtų nustatyti optimalius ŽVP kriterijų įtraukimo etapus. Visais atvejais primygtinai rekomenduojama, kad ŽVP kriterijai būtų kuo anksčiau įtraukti ir į vidaus projekto planavimą, ir į

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

viešųjų pirkimų procesą. Tada būtų užtikrinta, kad pavyks pasiekti norimus rezultatus ir bus gautas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

6.1 Projektuotojų ir rangovų atranka Šie kriterijai gali būti taikomi vykstant išankstinės atrankos procedūrai, kai perkančioji organizacija nori pirkti projekto vadovo ir (arba) projektavimo grupės paslaugas. Patirčiai įrodyti reikalaujamas įvykdytų projektų skaičius ir dydis turi būti proporcingas projektui, kuriam rengiamas konkursas. Projekto konkursai gali būti rengiami skatinant dalyvauti naujas bendroves, turinčias mažiau patirties. Kad būtų sumažinta rizika, gali būti reikalaujama, kad projektuotojai turėtų patyrusių pagalbinių konsultantų.

(reikia nurodyti, kokie tai reikalavimai: nacionaliniai, regioniniai, vietos ar kitokie). •

Energiją taupančių pastatų ir jų sistemų projektavimo naujai statomiems arba renovuojamiems pastatams (pasirinkti tinkamą variantą) įskaitant, jeigu įmanoma, nustatytus įgyvendintų projektų vieno kvadratinio metro energinio veiksmingumo duomenis, t. y. šildymą, vėdinimą, apšvietimą, karštą vandenį ir kitą papildomą įrangą, pastato energijos stebėsenos sistemų įrengimo, pastato valdytojų stebėsenos ir jų naudojimo nustatant, kuriant skirtingus pastatų energijos naudojimo modelius.

•

Vandenį taupančių pastatų sistemų projektavimo, įskaitant išmatuotą įgyvendintų projektų suvartojamo vandens kiekį, tenkantį vienam darbuotojui.

•

Mažą poveikį aplinkai darančių statybinių medžiagų specifikacijų nustatymo, viešųjų pirkimų organizavimo ir įrengimo. Įtraukti ISO 14025 arba EN 15804 standartus ir prašyti nurodyti aplinkosaugines gaminio deklaracijas.

•

Darbuotojų kelionių planų rengimo ir įgyvendinimo, įskaitant mažai taršias transporto priemones ir bemotores transporto priemones.

6.1.1 Projekto vadovo kompetencija Projekto vadovas turėtų turėti tinkamos kompetencijos ir patirties kiekvienai iš sričių, už kurias jis būtų atsakingas pagal sutartį (pasirinkti tai, kas aktualu konkrečiai sutarčiai): •

pastato sutarčių (atitinkančių ar viršijančių klientų nustatytus aplinkos apsaugos veiksmingumo reikalavimus), projektų valdymo;

•

gebėjimų sėkmingai iš gausios pasiūlos nustatyti aplinkos apsaugos technologijas ir projekto inovacijas, reikalingas didesniam aplinkos apsaugos veiksmingumui ir geresnei kokybei užtikrinti, ir jas valdyti;

•

dalyvavimo atliekant finansinį aplinkos apsaugos technologijų ir projekto inovacijų, esančių sudedamąja projektų vykdymo dalimi, vertinimą.

Tikrinimas: Įrodoma pateikiant informaciją ir rekomendacijas, susijusias su atitinkamomis ankstesnių penkerių metų sutartimis, kurias vykdant reikėjo anksčiau minėto išmanymo. Su šia informacija pateikiami ir įgyvendinant šį projektą dirbsiančių asmenų gyvenimo aprašymai (CV). 6.1.2 Projektuotojų komandos kompetencija Architektas, konsultantas ir (arba) projektavimo grupės ar konsorciumo vadovas turi turėti tinkamos patirties kiekvienoje iš sričių, už kurias būtų atsakingas pagal sutartį (svarbu pasirinkti tai, kas aktualu konkrečiai sutarčiai): •

Pastatų statybos sutarčių, kuriose įgyvendinti didesni nei statybos techniniuose reglamentuose nustatyti minimalūs reikalavimai

Dokumentuose svarbu įvertinti su šiomis sritimis susijusių projektų patirtį ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į projekto pobūdį, gali reikalauti minimalaus sutarčių skaičiaus. Tikrinimas: Įrodoma pateikiant informaciją ir rekomendacijas, susijusias su atitinkamomis ankstesnių penkerių metų sutartimis, kurias vykdant reikėjo anksčiau minėto išmanymo. Su šia informacija pateikiami ir įgyvendinant šį projektą dirbsiančių asmenų gyvenimo aprašymai (CV). 6.1.3 Pagrindinio statybos rangovo ir specialiųjų rangovų kompetencija Šie kriterijai gali būti taikomi vykstant išankstinės atrankos procedūrai, kai perkančioji organizacija nori pirkti pagrindinio rangovo arba specialiųjų rangovų, pvz., griovimo paslaugų bendrovių, EPB, paslaugas. •

Statybų rangovas turi turėti atitinkamos kompetencijos ir patirties vykdant rangos sutartis, kuriomis galima įrodyti aplinkos apsaugos veiksmingumą. 23

•

Projektavimo ir statybos sutartyse kriterijus taikytinas ir samdomai projektavimo grupei.

•

Svarbios patirties sritys (atsižvelgiant į projektą ir pasirinktus ŽVP kriterijus):

•

energiją taupančios pastato struktūros projektavimas ir paslaugų kūrimas, kai projektai susiję su naujai statomu arba renovuojamu pastatu (pasirinkti tinkamą variantą), įskaitant, jeigu yra galimybė, nustatytus įgyvendintų projektų vieno kvadratinio metro energijos poreikio duomenis, apimančius šildymo, vėsinimo, apšvietimo, karšto vandens ir papildomos įrangos duomenis. Tai taikytina naujos statybos ir (arba) renovacijos projektams (pasirinkti tinkamą).

•

Pastato energijos stebėsenos sistemų įrengimas ir pastato valdytojų informavimas apie tai, kaip jos veikia.

•

Vandenį taupančių paslaugų diegimas, įskaitant (jei turimi) įgyvendintų projektų duomenis, kuriuose apskaičiuotas suvartojamo vandens kiekis, tenkantis vienam darbuotojui.

•

Mažą poveikį aplinkai darančių statybinių medžiagų viešasis pirkimas, įrengimas ir patikrinimas.

•

Sėkmingas griovimo ir statybvietės atliekų tvarkymo planų įgyvendinimas siekiant maksimaliai sumažinti atliekų susidarymą. Galimybių atliekas apdoroti ne jų susidarymo vietoje atranka ir išmanymas.

Tikrinimas: Įrodoma pateikiant informaciją ir rekomendacijas, susijusias su atitinkamomis ankstesnių penkerių metų sutartimis, kurias vykdant dirbta minėtose srityse. Su šia informacija pateikiami ir įgyvendinant šį projektą dirbsiančių asmenų gyvenimo aprašymai (CV), taip pat jų atitinkamos su projektu susijusios patirties aprašymas. 6.1.4 Projektavimo, statybos ir operavimo (PSO) rangovų ir nekilnojamojo turto plėtotojų kompetencija Šie kriterijai gali būti taikomi ir vykstant PSO rangovo arba nekilnojamojo turto plėtotojo, kuris eksploatuos pastatą, išankstinės atrankos procedūrai. Rangovas turėtų turėti atitinkamos kompetencijos ir patirties, kad gebėtų valdyti biurų pastatų, kurių, kaip įrodoma, aplinkos apsaugos veiksmingumas yra didesnis, statybą bei eksploatavimą. Kriterijus 24

taikytinas ir samdomai projektavimo grupei. Svarbios patirties sritys (atsižvelgiant į projektą ir pasirinktus ŽVP kriterijus): •

projektavimo grupių valdymas užtikrinant, kad būtų gauti leidimai ir pastatyti pastatai, atitinkantys klientų nustatytus veiksmingumo reikalavimus, taip pat ir pagal PSO susitarimus;

•

pastatų, kurių aplinkos apsaugos veiksmingumas didesnis, statybos pagrindinių rangovų valdymas, taip pat ir pagal PSO susitarimus;

•

nuolatinis infrastruktūros valdymas siekiant optimizuoti pastatų veiksmingumą, įskaitant tokių sistemų, kaip pastato energijos stebėsenos sistemos, naudojimą, sutarčių sudarymas su energijos naudojimo vadybos specialistais ir nuolatinė veiksmingumo stebėsena ir (arba) ataskaitų rengimas.

Tikrinimas: Įrodoma pateikiant informaciją ir rekomendacijas, susijusias su atitinkamais ankstesnių penkerių metų projektais ir sutartimis, kurias vykdant reikėjo anksčiau minėto išmanymo.

6.2 Išsamūs konstrukcijų ir efektyvumo reikalavimai 6.2.1 Minimalus energinis efektyvumas Rekomenduojama pasitarti su kompetentinga vietos pastatų kontrolės institucija, kuri rekomenduotų tinkamiausią taikytiną pastatų efektyvumo kriterijų. Apskaičiuotas pastato energinis efektyvumas turi atitikti šiuos reikalavimus (jie gali būti siejami su energiniu naudingumu arba sąnaudomis): 1 galimybė. Energinis naudingumas •

Kai įgyvendinami naujos statybos projektai, A klasės energinio naudingumo sertifikatas.

•

Kai įgyvendinami kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos projektai, D klasės energinio naudingumo sertifikatas arba keturis kartus didesnė ribinė vertė, išreikšta kWh/m2, kai klasė yra aukščiausia, arba ne daugiau kaip 170 kWh/ m2 (pasirenkamas griežčiausias reikalavimas).

2 galimybė. Optimalaus sąnaudų lygio vertinimas •

Įgyvendinant naujos statybos, rekonstrukcijos arba renovacijos projektus, galima apskaičiuoti viešųjų pastatų optimalų sąnaudų lygį, išreikštą

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

kWh/m2. Jis skaičiuojamas pagal Europos Komisijos reglamente Nr. 244/2012 pateiktą metodiką.

Tikrinimas: Projektavimo ar statybos konkurso dalyviai arba PSO konkurso dalyviai turi pateikti informaciją, įrodančią, kad pastato projektas, pateikiamas vietos pastatų kontrolės įstaigai norint gauti leidimą, atitinka ŽVP reikalavimus. Tai turi būti pastato energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal EN 15603 ar lygiaverčius reikalavimus arba taikant vietos skaičiavimo metodiką, taikytiną toje vietovėje, kurioje yra pastatas. Sąnaudų optimalumo apskaičiavimas pateikiamas papildomai, kaip nustatyta minėtoje metodikoje. Skaičiavimus turi patikrinti kompetentinga institucija arba pastato vertintojas, turintis šios metodikos taikymo sertifikatą. 6.2.2 Apšvietimo valdymo sistemos Rekomenduojama lempas ir apšvietimo projektą pirkti atsižvelgiant į vidaus apšvietimo ES ŽVP kriterijus. Kai apšvietimo kontrolės sistemos neįtrauktos į valstybės narės minimalius reikalavimus arba, taikant nacionalinį apskaičiavimo metodą, į jų svarbą neatsižvelgiama, pagal vidaus apšvietimo ES ŽVP kriterijų dalies techninę specifikaciją turi būti įrengti buvimo patalpoje jutikliai. Be to, pastate dirbantys asmenys turi turėti galimybę valdyti arba reguliuoti apšvietimo sistemas atskirose pastato zonose ar kabinetuose. Tikrinimas Projektavimo grupė, projektavimo ir statybos konkurso dalyvis arba PSO konkurso dalyvis turi pateikti įrengiamų apšvietimo valdymo sistemų technines specifikacijas. 6.2.3 Pastato gyvavimo ciklas Būtina skaičiuoti pastatų ŠESD potencialą per visą pastato gyvavimo laikotarpį Tikrinimas Apskaičiuoto ŠESD potencialo duomenys ir skaičiavimai pateikiami santraukos forma.

7. Rekomendacinės išvados 7.1 Bendros rekomendacinės išvados

aplinkosauginius tvariųjų pastatų vertinimo kriterijus.

1. Pagrindinis tikslas, taikant vertinimo kriterijų sistemą ŽVP metodais – naudoti išmatuojamą ir patikrintą, ekonomiškai patrauklią užduoties vertinimo formulę, bet ne taikyti mažiausios kainos principą. Maksimaliai tvariam rezultatui užtikrinti siūloma metodika turi būti nukreipta į dialogą su daugybe suinteresuotų šalių.

5. Norint tausoti aplinką ir plėtoti tvarius miestus, į ŽVP būtina įtraukti žiedinės ekonomikos principus. Svarbiausi šios tvariosios ekonomikos kriterijai: gyvavimo ciklo analizė ir reikalavimas perdirbti bei pakartotinai panaudoti medžiagas.

2. Žaliesiems viešiesiems pirkimams nerekomenduojama naudoti LEED, BREEAM ar LPTVS sistemų, nes jos yra savarankiškos, turi per didelį rodiklių apibrėžtumą. Rekomenduojama šias sistemas pritaikyti keliamiems nacionaliniams pastatų tvarumo reikalavimams (Skandinavijos šalių praktika).

6. Pastatams keliami reikalavimai ir siūloma pastatų vertinimo kriterijų sistema apima septynias pagrindines pastato fazes: nuo projektavimo grupės ir vadovo atrankos iki pastato eksploatacijos laikotarpio. Pagal ES rekomendacijas, skirtingiems žaliesiems viešiesiems pirkimams taikytinos nevienodos pastatų vertinimo fazės ir atitinkami kriterijai.

3. Išnagrinėjus BREEAM, LEED ir LPTVS kriterijų vertinimo sistemas, praktikoje taikant žaliuosius pirkimus, galima skirti šiuos pagrindinius tvarumo aspektus: statyboje naudojamos medžiagos, pastato viduje esanti oro kokybė, vandens suvartojimas, poveikis eismui ar žemės naudojimui ir atliekų susidarymas statybos darbų metu. ŽVP metodais ES praktikoje paprastai siekiama atsižvelgti tiek į bendrą pastato poveikį, tiek į atskirų jo dalių aplinkosaugos ypatybes. 4. Tarptautinės LEED, BREEAM, DGNB, HQE pastatų sertifikavimo sistemos Lietuvos statybų rinkai yra per brangios, todėl, siekiant mažinti statybų sektoriaus ŠESD kiekį, itin svarbu į žaliuosius viešuosius pirkimus įtraukti 26

7. Pastatams skirtuose žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose siūlome kriterijų sistemomis vertinti tiek naujai projektuojamus, tiek renovuojamus ir rekonstruojamus pastatus pagal atitinkamus projekto etapus bei kriterijus. 8. Rekomenduojama strateginius projekto aplinkos apsaugos tikslus ir uždavinius, susijusius su ŽVP kriterijų rinkiniu, nustatyti projekto vykdymo pradžioje. Nusprendus dėl viešųjų pirkimų būdo, reikėtų nustatyti optimalius ŽVP kriterijų įtraukimo etapus. Visais atvejais rekomenduojama, kad vertinimo kriterijai būtų kuo anksčiau įtraukti ir į projekto planavimą, ir į viešųjų pirkimų procesą.

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

7.2 Rekomendacijos įstatymo papildymui 3. Analogiškai siūloma ir projekto vystytojo LR aplinkos ministerija siekia nuolat tobulinti įstatiminę bazę, todėl mmap. teikia rekomendcijas įsakymui “Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Visi su statyba ir projektavimu susiję reikalavimai yra išdėstyti XIX skyriuje “Projektavimo paslaugos, statybos darbai, statybinės medžiagos”. Šiame skyriuje yra apžvelgta didžioji dalis aplinkosauginių parametrų: pastatų energetinis efektyvumas, energijos taupymas, aplinką tausojančių statybinių medžiagų naudojimas, patalpų apšvietimas, vandens taupymas, pastato naudotojų apmokymas, statybinių šiukšlių mažinimas ir kiti reikalavimai. Siūloma įsakymo XIX skyrių išplėsti ir papildyti: 1. Siūloma žaliuosiuose viešuosiuose pirkimuose vertinti ne tik projektuotojo atitiktį EMAS ir LST EN ISO 14001 sertifikatamas, bet ir patirtį projektuojant ir statant žalius pastatus per: •

atitinkamų įgyvendintų sutarčių skaičių, kuriose siekiama aukštesnių, nei minimalūs reikalavimai.

•

gebėjimus atsirinkti tinkamiausias priemones

•

dalyvavimą vertinant aplinkosauginių priemonių efektyvumą

•

mažo poveikio aplinkai medžiagų specifikacijų nustatymo įtraukiant ISO 14025 arba EN 15804 standartus

•

darbuotojų kelionių planų rengimo patirtį

•

nuolatinį kvalifikacijos kėlimą

kompetenciją per:

•

projektavimo grupių valdymo patirtį, kur būtų gauti pirkėjo reikalavimus atitinkantys statybos leidimai

•

rangovų valdymo patirtis, projektuose su didesniais aplinkosauginio efektyvumo reikalavimais

•

nuolatinio infrastruktūros valdymo patirtis siekiant užtikrinti jos aplinkosauginį veiksmingumą ir efektyvumą.

4. Įsakymo IX skyriuje nepakankamai apibrėžti konkretaus pastato/projekto vietos parinkimo aspektai. Siūlome įsakyme įtvirtinti nuostatą, kuri apribotų naujų pastatų ar kompleksų kūrimą teritorijose, kuriose nėra išvystyta infrastruktūra (visuomeninis transportas, dviračių ir pėsčiųjų takai) arba nėra susiekimo alternatyvų. 5. Nėra pakankamai apibrėžti pastato gyvavimo ciklo kriterijai. Siūloma papildomai įtraukti kriterijus dėl pastatų patalpų ir konstrucijų lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių pastato naudotojų ir jų poreikių. 6. Siūloma įvertinti ŠESD potencialą per visą pastasto/projekto gyvavimo laikotarpį.

2. Analogiškai siūloma įtraukti kriterijus ir vertinant rangovo patirtį per: •

atitinkamų įgyvendintų sutarčių skaičių, kuriose siekiama aukštesnių, nei minimalūs reikalavimai.

•

energiją taupančių statinių konkstrukcijų statybos patirtį

•

pastato stebėsenos sistemų įrengimo patirtį

•

vandens taupymo sistemų įrengimo patirtį

•

mažo poveikio statybinių medžiagų pirkimo patirtį

•

sėkmingo griovimo ir statybvietės parengimo darbų patirtį

8. Bibligrafija 1. Key criteria across existing sustainable building rating tools Maija Krizmanea,*, Sandra Slihtea, Anatolijs Borodinecsa a Riga Technical University, Kalku iela 1, Riga, LV-1658, Latvia. 2. European Commission, DG Energy, Market study for a voluntary common European Union certification scheme for the energy performance of non-residential buildings, 2014 3. European Commission Joint Research Centre, “Guide to the consultation: ‘Draft common EU framework of core indicators for the environmental performance of EU buildings’”, 2016. 4. Nicholas Dodd, Elena Miguel Gama Caldas (JRC), “Green Public Procurement Criteria for Office Building Design, Construction and Management, Procurement practice guidance document”, 2016. 5. Nicholas Dodd, Elena Garbarino Miguel Gama Caldas (JRC), “Green Public Procurement Criteria for Office Building Design, Construction and Management, Technical background report and final criteria”, 2016. 6. European Commission, “COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT - EU GPP Criteria for Office Building Design, Construction and Management”, 2016. 7. European Commission, “Buying green! A handbook on green public procurement 3rd Edition”, 2016. 8. Maija Krizmanea,*, Sandra Slihtea, Anatolijs Borodinecsa, “SBE16 Tallinn and Helsinki Conference”, 2016. 9. Berchtold-Domig Markus, Moro Andrea “Tallinn and Helsinki - Key criteria across existing sustainable building rating tools,CESBA – Common European Sustainable Building Assessment”, 2016. 10. Organisation for Economic Co-operation and Development, “Going Green Best Practices for Sustainable Procurement”, 2015. 11. Jennifer Hayden, John Rigby, Roger Courtney, Pierre Bitard, A Project for DG Enterprise and Industry, “Global Review of Innovation Intelligence and Policy Studies Ministudy 12 - Sustainable Construction and Public Procurement: Examining the Scope for a Clean Buildings Directive, 2010. 12. Mária Kozlovská, Zuzana Struková, Alena Tažiková, “Integrated Assessment Of Buildings Quality In The Context Of Sustainable Development Principles” DOI: 10.12776/QIP.V18I2.383. 13. L. Ustinovičius, G. Ambrasas, J. Alchimovienė, Č. Ignatavičius, T. Vilutienė, “ statinių eksploatavimas ir atnaujinimas mokomoji knyga”, Vilnius „Technika“ 2012

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Pavadinimas: Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui. Lyginamoji analizė, esamos situacijos tyrimas, siūloma kriterijų sistema. 2018m. Birželio 15d. Užsakovas: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija A. Jakšto g. 4, Vilnius LT-01105 Paslaugos teikėjas: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (mmap.) Mėsinių g. 3A-15, LT-01135, Vilnius martynas@mmap.lt +370 610 40748 30

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui

Pastaraisiais dešimtmečiais statybos pramonėje apstu kraštutinumų: sparčiai besivystančios šalys bei augantis gyventojų skaičius miestuose, vis spartesnė urbanizacija eikvoja gamtinius išteklius. Tai lemia vis didėjantį stichinių nelaimių skaičių. Žmogaus veiklos įtaka klimato kaitai tampa vis akivaizdesnė, o problemos neapsiriboja vienos valstybės sienomis. Statybos viename regione veikia viso pasaulio aplinką ir gyventojus. Pastatai – vieni daugiausia gamtinių išteklių sunaudojančių objektų, turinčių reikšmingą poveikį aplinkai. Pastatai yra atsakingi už didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, turinčių įtakos klimato kaitai. Studijos tikslas – apžvelgti užsienio šalių žaliųjų visuomeninės paskirties pastatų kriterijus, taikomus projektavime, statyboje ir valdyme. Pasiūlyti kriterijus (kriterijų sistemą), kurie būtų taikomi Lietuvos Respublikoje vykdant žaliuosius pirkimus visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui.

Užsakovas:

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai, taikomi visuomeninės paskirties pastatų projektavimui, statybai ir valdymui