KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA
Pav. 1. Viršelio nuotrauka: Rekonstruojamo pastato projektinių pasiūlymų maketas
ĮŽANGA Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto pastato, bibliotekos išplėtimo ir aktų salės, rekonstrukcijos projekto tikslas yra sukurti kokybišką studijų aplinką studentams ir įveiklinti visas rekonstruojamos pastato dalies erdves. Projektuojama, taip, kad rekonstruojamos dalies planinė schema būtų lanksti ir prireikus transformuojama bei pritaikoma naujoms funkcijoms. Rekonstrukcija leistų fakulteto bibliotekai veikti nepriklausomai nuo likusios pastato dalies, užtikrinant studentų kokybiško mokymosi, poilsio bei renginių stebėjimo vietas.
Turinys 1. Vieta mieste
6
2. Pastato istorija
8
3. Vertingosios savybės
10
4. Kūrybinės dirbtuvės
12
5. Pastato koncepcija
16
6. Architektūriniai sprendiniai
18
7. Teritorijos sprendiniai
24
Pav. 2. Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos fakultetas 2018 m.
4
5
1. Vieta mieste Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelio teritorija – reikšminga miesto dalis, kurioje susipina skirtingi miestiečių poreikiai, nuolatinių gyventojų ir studentų gyvenimo ritmai. Miestelio teritorija įsiterpusi tarp privačių tarpukario vilų ir tankiai apgyvendintų daugiabučių mikrorajonų. Šalia teritorijos yra Ąžuolyno parkas ir zoologijos sodas, Gričiupo parkas. Pietinėjė dalyje Nemuno upės šlaitai ir Panemunės miškas. Per teritoriją teka Gričiupio upelis, kurio didžioji dalis yra kanalinizuota. Miestelio aplinkos charakterį labiausiai formuoja gausiai apželdinta ir rami Žaliakalnio aplinka. Studentų miestelis yra panašus į daugelį septintame ir aštuntame dešimtmečiuose statytų modernistinių edukacinių kompleksų, kurie pasižymi didele veiklų koncentracija ir įvairove, ornamentiška laisva plano struktūra, turi labai daug atviros viešosios erdvės. Dabartinis miestelio planas asimetriška Studentų gatvės ašis. Gatvė apstatyta skirtingos paskirties ir skirtingų tūrių laisvai stovinčiais pastatais, miestelyje dominuoja fakultetų pastatai. Miestelio architektūroje remtasi funkcionalizmo principais, naudotos tipinės surenkamos konstrukcijos. Miestelio reljefas lygus, teritorija apželdinta negausiai, gausiau apželdinti tik Girstupio parko ir Ąžuolyno šlaitai. Studentų miestelis išsidėstęs jau ne be miesto pakraštyje, o veikiau miesto geografiniame centre. Per pusvalandį pėsčiomis galima pasiekti tiek miesto centrą, tiek pagrindines miesto arterijas. Automobiliu pasiekti miestelį iš bet kurios miesto dallies užtrunka ne daugiau nei 15–20 min. Rekonstruokcijos objektas Statybos rūmų dalis. Šis statinys ties Studentų gatvės įvažiavimu esantis šiauriausias miestelio pastatas. Jį sudaro keturi korpusai, išdėstyti aplink vidinį kiemą, tačiau nesujungti į uždarą planą. Keturių aukštų korpusuose išsidėstę mokymosi erdvės, o dviejų aukštų – sporto sale ir tyrimų labaratorijos. Vidinis fakulteto kiemelis nors ir žalias, tačiau naudojamas mažai, jame darbuotojai stato automobilius, todėl jis suvokiamas kaip „blogoji“ pastato pusė. Nuo 2016 m. kartu su Kauno technologijos universiteto vadovybe ir bendruomene buvo pradėta formuoti bendra ilgalaikė studentų miestelio transformacijos vizija. Ją rengiant buvo analizuojamos globalios tendencijos, bendra šalies universiteto ir edukacijos sistemos problematika, vyko susitikimai su universiteto bendruomene. Statybos rūmų pastate esanti biblioteka buvo pasirinkta kaip pilotinis universiteto miestelio projektas.
6
Dainava
Žaliakalnis KTU studentų miestelis
Ąžuolyno parkas Naujamiestis
“Akropolis”
“Žalgirio arena”
Šančiai Pav. 3. Rekonstruojamo pastato vieta Kauno mieste
7
2. Pastato istorija Vadovaujantis AUTC psl. (V.Petrulio) pateikta informacija, parengti jo KTU miestelio projektą buvo pavesta konkursą laimėjusiam architektui Vytautui Dičiui. Statybos 1964m prasidėjo nuo Statybos fakulteto rūmų vėliau iškilo likusieji universiteto korpusai. Persislenkantys stačiakampiai gretasieniai tūriai plokščiais stogais, atskirti stačiakampio plano korpusų jungtimis (kuriose tradiciškai talpinamos laiptinės), juodos ir baltos spalvų kontrastai, juostiniai langai su juodais – mediniais tarplangiais auditorijose, kabinetuose; tam tikru santykiu komponuojant įstiklintas dideles vitrinas baltose sienų plokštumose prie aktų, sporto salių ar amfiteatrinių auditorijų, pastarųjų įstiklinimą laiptuojant pagal amfiteatro konstrukciją; įtrauktas, granitiniu tinku dengtas cokolinis aukštas, įstiklintas iki pat žemės paviršiaus, taip sukurdamas „pakibusio“ tūrio virš žemės efektą; minimalistinis, pagrindinį įėjimą akcentuojantis konsolinis stogas ar stogeliai pagalbiniuose įėjimuose – tai bemaž visa čia panaudotų kompozicinių priemonių paletė. Anot V.Petrulio „Dabartiniai KTU Statybos fakulteto rūmai – vienas iš ankstyviausių tiek Kaune, tiek ir visoje Lietuvoje sovietinio funkcionalizmo pavyzdžių. Apžvelgiant visą Statybos rūmų kompoziciją, galima įžvelgti Bauhauzo mokyklos Dessau mieste gan stiprią teigiamą įtaką: pagrindiniame Rytinio korpuso fasade V.Dičius sukonstravo išsikišusią didžiulę stiklo vitrinos plokštumą, salei apšviesti, kuri ypač priminė Dessau bauhauziškos mokyklos Meno korpuso estetiką. Priešingas salės fasadas (skirtingai nei Dessau Meno korpuso) turi kiek kuklesnę vitrinų grupę. Tuo tarpu juostiniai langai prie auditorijų, laboratorijų ir kabinetų analogiški Dessau technikos korpuso sprendiniams, kur buvo teigiama, jog auditorijose labiau reikia susikaupti, ir nebūtini tokie dideli langai. Analogiškai Dessau akcentuotos ir laiptinių zonos: panaudoti panašūs vertikalių vitrinų per visą aukštį intarpai. Panašiai išryškinta ir cokolio zona: tamsesnio atspalvio tinkas bei įgilinimas, aukštesni cokoliai – įstiklinti, įrengiant archyvus ir laboratorijas. Atskira tipologiška detalė: individualus įėjimo konsolinis stogas (būdinga ne tik Dessau, bet ir kt. to meto pramoniniams, visuomeniniams pastatams). Galima drąsiai teigti, jog šio komplekso architektūra atspindi to meto Bauhauso mokyklos nuostatas: „forma seka finkciją“ („form follows function“) bei - mažiau yra daugiau ( „less is more“ ).
8
Pav. 4. Užbaigiamos pastato statybos 1965 m., M. Ogajaus nuotr., LCVA, fotodokumentų skyrius.
Pav. 5. Fakultetas nuo pagrindinio įėjimo 1966 m., J. Tichonovo nuotr., LCVA, fotodokumentų skyrius.
9
3. Vertingosios savybės Rekonstruojamas pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas, Kauno technologijos universiteto pastatų kompleksas (u.k. KVR 33502), Statybos rūmai (u.k. KVR 33441). Teisinė apsauga suteikta 2010.01.26Objekto reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Vertingųjų savybių pobūdis - Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą retas); Dailės (lemiantis reikšmingumą tipiškas). Pagal stilių kompleksas priskiriamas sovietmečio modernizmui. Siekiant tikslingai įvertinti pastato vertingąsias savybes ir jų nepažeisti viso proceso metu buvo konsultuojamasi su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistu. Rekonstrukcijos metu užmūrijamos nesaugomos stačiakampės langų angos bei atsargiai demontuojamas konsolinis stogelis šiaurės vakarų fasade. Pastarasis yra išbrauktas iš vertingųjų savybių sąrašo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vertinimo komisijos sprendimu. Projektuojami rekonstrukcijos sprendiniai nepažeidžia pastato vertingųjų savybių, o siekia jas paryškinti. Iliustracijoje yra pateikiamos pagrindinės pastato saugumos vertingosios savybės, kurios rekonstrukcijos metu yra išsaugomos.
Pav. 6. Rekonstruojamos dalies vertingosios savybės 10
S1
Pav. 7. Pastato tūris ir sutapdintas stogas S4
Pav. 10. Gelžbetoniniai parapetai S7
Pav. 13. Gelžbetoninės juostos ir mediniai tarplangiai S10
Pav. 16. Tinko tipas
S2
S3
Pav. 8. Sienų angos, juostiniai langai S5
Pav. 9. Stačiakampio plano korpusų jungtys S6
Pav. 11. Plokščias gelžbetoninis stogas S8
Pav. 12. Stačiakampės ir laiptuoto profilio stiklo plokštumos S9
Pav. 14. Betoninis karnizas S11
Pav. 15. Fasadų spalvinis sprendimas (juodi langų rėmai ir baltas tinkas) S12
Pav. 17. Dekoratyvinė ažūrinė kompozicija iš plieno juostų. 11
Pav. 18. Pamatas su betoniniu cokoliu
4. Kūrybinės dirbtuvės Prieš pradedant projektinius pasiūlymus vidinė komanda surengė kūrybinės dirbtuvės. Jų metu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines architektūrinės pastato raiškos savybes ir galimus rekonstrukcijos sprendimus. Dirbtuvių objektas buvo šiaurės vakarų fasadas, kuris yra pirmasis vaizdas įžengiant į studentų miestelį. Šis fasadas gali tapti ne tik nauju patekimu į biblioteką, bet kartu nusakyti naujai kuriamo miestelio įvaizdį. Dirbtuvių metu priimta, kad šio fasado architektūrinis nuraminimas siekiant architektūrinės švaros yra tinkamiausias sprendimas išryškinti esamo pastato architektūrines vertybes ir pabrėžti naują patekimą į biblioteką. Kūrybinių dirbtuvių rezultatai buvo pristatyti Statybos rūmų projekto autoriui Vytautui Jurgiui Dičiui siekiant pristatyti numatomus sprendinius ir išsiaiškinti jo požiūrį į bibliotekos transformaciją. Autoriaus teigimu jo projektuoti šiaurės vakarų fasado sprendiniai buvo ne esminiai visam pastatų kompleksui, o atsiradę dėl reglamentuotų projektavimo taisyklių. Šiaurės vakarų fasade esančios angos atsirado dėl reikalingo laiptinės apšvietimo, o durų anga, uždengta gelžbetoniniu stogeliu, dėl evakuacinio išėjimo į kiemą. Dvišlaitis stogas nebūdingas visam kompleksui – statybos klaida, kurios autorius neprojektavo. Dabartinis šiaurės vakarų fasadas autoriui neatrodo architektūriškai švarus ir reikalauja atitinkamų pakeitimų, norint pabrėžti naują patekimą į modernizuojamą biblioteką. Projektuojamame fasade stengiamasi sustiprinti ir esamą viso komplekso - kabančio tūrio išraišką, kai balta fasado plokštumos yra virš juodos spalvos pagrindo - cokolinės dalies. Tokiu principu yra atveriama šiaurės vakarų fasado cokolinė dalis ir projektuojamas patekimas per įgilintą terasos plokštumą. Išorinė fasado mūro plokštuma lieka nepažeista ir saugoma, užmūrijamos esamos langų angos yra tinkuojamos analogiškai visam kompleksui, o gelžbetoninis stogelis demontuojamas. Už saugomo fasado numatoma įgilinta stiklo plokštuma, kuri atskiria bibliotekos šiltas ir šaltas patalpas. Šoniniuose fasaduose numatomas minimalus parapetas, kuris uždengia dvišlaitį stogo kraigą, taip suvienodindamas tūrį su visu pastatų kompleksu. Profesorius V.J. Dičius buvo supažindintas su numatomais rekonstrukcijos sprendiniais, pritarė, kad bibliotekos transformacija yra tikslinga, o projektuojami fasado pakeitimai suteikia pastatui stilistinio vienodumo bei pabrėžia patekimą į biblioteką. Šio susitikimo metu ne tik gautas autoriaus sutikimas fasadų sprendiniams bet ir autoriaus išreikštas paskatinimas kurti projektinius pasiūlymus siekiant pastatą pritaikyti šiuolaikinėms mokymosi reikmėms.
12
Pav. 19. Kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimas su pastato architektu profesoriumi Vytautu Jurgiu Dičiumi
13
Pav. 20. Kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimas su pastato architektu profesoriumi Vytautu Jurgiu Dičiumi
14
Pav. 21. Kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimas su pastato architektu profesoriumi Vytautu Jurgiu Dičiumi
15
Pav. 22. Kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimas su pastato architektu profesoriumi Vytautu Jurgiu Dičiumi
5. Pastato koncepcija Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakultetas yra išskirtinis sovietmečio modernizmo pavyzdys, tačiau pastato šiaurės vakarų fasadas nėra reprezentatyvus, nekviečia studentų bei lankytojų užeiti į bibliotekos erdvę. Tik keičiant šiaurės vakarų fasadą galima sukurti naują bibliotekos veidą, pritraukti naujus jos lankytojus. Tačiau svarbu ir nepažeisti vyraujančios pastato stilistikos, o sustiprinti esamų vertingųjų pastato savybių kuriamą vaizdą. Rengiant pastato dalies rekonstrukcijos projektą buvo konsultuojamasi su esamo pastato autoriumi profesoriumi Vytautu Jurgiu Dičiumi. Autorius patvirtino, kad šiaurės vakarų fasado sprendiniai (mažos langų angos, įgilintos cokolio durys) yra neesminiai architektūriniai projekto sprendiniai, o atsiradę dėl techninių reglamentų (reikalinga šviesa evakuaciniai laiptiniai bei išėjimas). Taip pat autorius patikino, kad šlaitinis šio korpuso stogas yra statybos klaida, nes neatitinka visos pastato stilistikos. Keliamas projekto uždavinys yra sukurti patrauklią, inovatyvią, produktyviam darbui ir įvairiapusiam poilsiui pritaikytą mokymosi erdvę, kuri prireikus būtų atvira studentams 24 valandas per parą. Bibliotekoje siekiama sukurti skirtingus mokymosi poreikius atitinkančias darbo erdves, kurios skatintų studentus mokytis ir leisti laiką ne namuose, bet universiteto erdvėje. Esama bibliotekos fizinė padėtis ir erdvės neatitinka studentų kokybiško mokymosi ir poilsio poreikių. Esamos erdvės nėra pilnai funkciškai išnaudojamos, jos sunkiai transformuojamos. Rekonstruojant statinį galima sukurti daugiau bei skirtingų tipų studentų darbo ir poilsio vietų. Taip pat dabartinės bibliotekos erdvės nėra pasiekiamos žmonėms su negalia. Architektūrinė šios rekonstrukcijos idėja yra paryškinti esamas pastato vertingąsias savybes, sukurtį šiaurės – vakarų fasado architektūrinės „švaros“ įvaizdį bei pabrėžti naują patekimą į biblioteką. Siekiant projektuojamą korpusą architektūriškai suvienodinti su likusia pastato dalimi projektuojami parapetai, kurie būdingi ir priskirti vertingosioms likusio pastato architektūrinėms savybėms. Taip pat tai šiaurės vakarų fasadui suteikia modernizmui būdingą taisyklingą formą. Šiaurinėje stogo dalyje kuriamas atrijus, kuris apšviestų patekimą į biblioteką. Šiaurės – vakarų fasadui siekiant suteikti architektūrinės „švaros“ bei išryškinti pastato tūrį atsisakoma langų bei durų angų, demontuojamas gelžbetoninis stogelis bei betoniniai patekimo laiptai. Taip paryškinamas pastato baltos dalies tūris, kuris architektūriškai tarsi kabo ant juodos spalvos cokolio dalies. Esama patekimo anga yra vizualiai per maža ir neatspindi pagrindinio patekimo į biblioteką idėjos. Siekiant dar labiau sustiprinti, šio fasado baltosios pastato dalies kabantį, įvaizdį, cokolinė dalis yra nuardoma. Patekimas į biblioteką pastumiamas giliau, tarsi paslėpiamas po kabančia dalimi, o link šio patekimo veda nuožulni plokštuma. Ši plokštuma idėjiškai bibliotekos tarsi atlenkta šiaurės vakarų fasado plokštuma.
16
Pav. 23. Rekonstruojama pastato dalis
Pav. 24. Atsisakoma esamų architektūrinių detalių
Pav. 25. Projektuojamas naujas patekimas į biblioteką 17
6. Architektūriniai sprendiniai Pastato rekonstrukcija ir patalpų plano sprendiniai yra paremti funkcinių zonavimų, kuris skirstomas į pagrindines grupes: mokslo ir poilsio erdves – skirtas studentų individualaus ir grupinio darbo erdvėms, mokymosi auditorijoms bei poilsio vietomis, kavine, renginių stebėjimo vieta; Administracijos erdvės ir pagalbinės patalpos – darbuotojų darbo kabinetai, priėmimo erdvės, informacijos taškai bei studentams reikalinga papildoma infrastruktūra – knygynas, spausdinimo patalpa, virtuvėlė, balkonas; Paskutinė funkcinė grupė tai vertikalūs ryšiai ir tranzitinės erdvės – šios patalpos jungia skirtingas erdves, leidžia lengvai pasiekti norimas erdves ir žmonėms su negalia. Pirmas aukštas Pirmojo aukšto funkcinė schema remiasi pastato judėjimo logika, kadangi rekonstruojama ne tik bibliotekos erdvė bet ir pagrindinis pastato fojė čia atsiranda informacinės, pagalbinės ir poilsio patalpos. Bibliotekos erdvėje dominuoja mokslo zonos su individualaus ir grupinio darbo vietomis, o jas papildo studentams reikalinga papildoma infrastruktūra. Į bibliotekos erdvę galima patekti iš trijų pusių: naujai projektuojamu patekimu pro šiaurės vakarų fasadą, patekimu į fakulteto vidinį kiemą bei per vidinę pastato dalį. Šalia patekimo iš šiaurės vakarų pusės yra siūlomi bibliotekos laiptai, kurie jungia visus bibliotekos aukštus ir taip pat veikia kaip tūrinis objektas erdvėje. Šali laiptų Rytinėje bibliotekos erdvėje po antresolę dalimi yra kuriamos trys atskiros erdvės – klasės bei virtuvėlė su sanitarinių mazgų bloku. Pirmo aukšto antresolė Pirmo aukšto antresolė yra atvira erdvė į kurią galima patekti pagrindiniais bibliotekos laiptais arba ŽN keltuvu. Antresolėje kuriamos individualaus bei grupinio darbo erdvės, jas papildo poilsio erdvės šalia patekimų. Antras aukštas Antrame aukšte dominuoja mokslo erdvės, čia taip pat yra įrengiamos renginių stebėjimo vietos ir administracijos darbo vietos. Bibliotekos erdvėje įrengiamos skaitymo bei darbo vietos, erdvės viduryje projektuojamas baldas, kurio viršutinė dalis yra skirta stebėti viešas paskaitas bei įvairius renginius. Po baldu esančios patalpos yra atskiriamos ir čia įrengiamos tyliosios zonos, kuriose darbas vyksta be triukšmo trikdžių. Šiaurinėje dalyje yra numatomi darbo kabinetai personalui bei projektuojamas balkonas, kuris atsiranda dėl dalies stogo atidengimo. Šiame balkone taip pat įrengiama ir evakuacinė laiptinė. Trečias aukštas Trečiasis pastato aukštas iš esmės yra antro aukšto antresolė, kurią galima įrengti čia dėl esamo buvusios aktų salės tūrio. Čia įrengiamos individualaus darbo vietos, kurios pasiekiamos sraigtiniais laiptais. Šiaurinėje dalyje taip pat atsiranda administracijos darbuotojų vietos bei techninės patalpos reikalingos inžinieriniams įrenginiams.
18
Pav. 26. Pirmo aukšto aksonometrinė schema
Pav. 27. Pirmo aukšto su antresolinę dalimi aksonometrinė schema
Pav. 28. Antro aukšto su antresolinę dalimi aksonometrinė schema 19
Pav. 29. Pirmo aukšto funkcinė schema
Pav. 30. Pirmo aukšto antresolės funkcinė schema
20
Pav. 31. Antro aukšto funkcinė schema
Pav. 32. Antro aukšto antresolės funkcinė schema
21
Pav. 33. Pastato pjūvio funkcinė schema
Pav. 34. Projekto vizualizacija
22
23
7. Teritorijos sprendiniai Į sklypą patenkama iš Šiaurės rytų pusės nuo Studentų g. pėsčiomis bei iš vakarų pusės nuo B. Sruogos gatvės automobiliu. Sklype esanti automobilių stovėjimo aikštelė rekonstruojama, šalia jos projektuojama aikštelė dviračiams laikyti su 18 dviračių stovais. Teritorija piečiau nuo automobilių stovėjimo aikštelės tarp rytinio ir vakarinio pastatų komplekso dalių yra traktuojama kaip žalia zona - fakulteto parkas. Čia atliekami minimalūs žemės darbai siekiant išlyginti veja. Šalia rekonstruojamos pastato dalies yra siūlomas žolės korys, tai studentų poilsio zona su šiltuoju metu laiku čia pernešamais lauko baldais. Šalia automobilio stovėjimo aikštelės siekiant ją vizualiai uždengti, siūloma pasodinti keturis naujus medžius, kurie kartu su esamais medžiais formuoja medžių eiles. Rytinėje pastato komplekso dalyje esamų takų pagrindu remontuojamas pėsčiųjų takas palei pastatą. Sklypo reljefas yra keičiamas nežymiai tik siekiant suformuoti patekimą į cokolinę statinio dalį bei išlyginti nelygumus žalioje pievoje. Automobilių stovėjimo aikštelė Projektuojamoje sklype dalyje numatomos 57 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių dvi yra ŽN automobilių stovėjimo vietos ir dvi vietos elektromobiliams, su šalia esančia elektromobilių krovimo stotele bei viena vieta stovėjimo vieta automobilių dalinimosi paslaugoms. Automobilių saugyklos važiuojamoji dalis – asfaltas, automobilių stovėjimo vietos ir važiuojamosios dalies kraštai – betoninis žolės korys. Patekimai į statinį Į rekonstruojamą pastato dalinį numatomi du nauji patekimai. Rekonstruojamos pastato dalies grindų lygis yra žemiau esamo žemės lygio, atsisakoma šiuo metu esamų betoninių laiptų ir atliekamais darbais suformuojama 5proc. nuolydžio plokštuma patekimui į pastatą. Plokštumoje projektuojamas takas bei terasuoti laiptai. Ši laiptuota terasa naudojama ne tik tranzitui, ant projektuojamų laiptų kuriamos vietos studentų poilsiui, renginių stebėjimui. Kitas patekimas į pastatą yra siūlomas iš vakarinės dalies nuo vidinio kiemo – fakulteto sodo. Į pastatą patenkama per dabartinio lango angą. Siekiant pakilti iki šio patekimo šalia pastato yra projektuojamas baldas, su 5proc. nuolydžio taku bei laiptais, kurie leidžia patekimu naudotis ir žmonėms su negalia. Apšvietimas Teritorijoje yra numatomas apšvietimas. Pagrindinis apšvietimas skirtas apšviesti automobilių stovėjimo aikštelę. Kitas projektuojamas apšvietimo tipas – akcentinis. Tai apšvietimas skirtas apšviesti esamus fakulteto parko medžius. Taip pat apšviečiamas projektuojamas pagrindinis apšvietimas į biblioteką.
24
Dviračių stovėjimo vietos Sodinami medžiai Automobilių stovėjimo aikštelė
Esami medžiai
Fakulteto parkas
ŽN stovėjimo vietos
Laisvalaikio skaitykla
Terasa
Rekonstruojamas pastatas
Reprezentacinė erdvė
Šoninė terasa
25
Pav. 35. Sklypo planas
Pavadinimas: MOKSLO PASKIRTIES PASTATO 1C4p STUDENTŲ G. 48 KAUNE REKONSTRAVIMO PROJEKTAS. 2019m. kovo 1d. Autoriai: Martynas Marozas, Augustas Makrickas, Vaidas Bieliūnas, Loreta Janušaitienė, Užsakovas: Kauno technologijos universitetas Rengėjas: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (mmap.) T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt +370 610 40748
Pav. 36. Projekto maketas
26
Pav. 37. Galinis viršelis: Ekzinio maketo rengimas
27
MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (mmap.) T. Ševčenkos g. 16A, LT-03111, Vilnius martynas@mmap.lt +370 610 40748