P27 GERAS BLOGAS 2007 KOVAS TiRAžAS 30 000 by Povilas

GERAS BLOGAS

P27 GERAS BLOGAS 2007 KOVAS Tira탑as 30 000 www.pravda.lt

Žodžiai: Skirmantas Valiulis Vaizdas: Morta

Mano sapnas

hirosimos vaikas Pats baisiausias sapnas – tęsiasi karas, kurio pabaigą mačiau dar būdamas šešiametis. Laimė, seniai domiuosi sapnų teorijomis ir žinau, kad niekada nereikia jų aiškinti tiesiogiai. Kartais virš galvų vėl ūžia ir kaunasi lėktuvai. Su metais ši sapno dalis vis įspūdingesnė ir katastrofiškesnė. Lėktuvas pasiutiškai ilgai sminga tiesiai į mane, bėgu kiek įkabindamas vidun, nes ten visada saugiausia. Bet lėktuvas visada nukrenta netoliese. Su liepsnomis ir sprogimais. Nėra tik vienos detalės, kurią prisimenu iš vaikystės – žmonės kaime, kuriame gyvenau, iš žuvusio lakūno parašiuto siūdindavosi gražias bliuzeles ir marškinius. Išsinešiodavo gabalais ir lėktuvo nuolaužas. Dabar vis dažniau sapne pasirodo ir skraidančios lėkštės, nuo kurių irgi dedu į kojas. Nors jos juda visomis kryptimis iš karto. Žemėje sapnuoju žemišką karą – su apkasais, kuriuose vaikystėje teko žaisti karą, su tankų ir pėstininkų atakomis ir pasiutėlišku noru išlikti gyvam. Viskas kaip senoje fronto dainelėje: „Ja sižu na dnie okopa i imeju blednij vid...“ („Išbalęs tupiu apkaso dugne...“). Tačiau esu ir Hirosimos vaikas, tad giliausiai sukrečiantis sapnas – atominės bombos sprogimas virš galvų ir laukimas, kada viską nušluos pirmoji atominė banga. Kažkas genetiško, nes vaikai ir anūkai sapnuoja panašias baisybes. O gal kada ir iš tikrųjų viskas sprogs ir bus pasaulio pabaiga? Laimė, domiuosi sapnų teorijomis ir žinau, kad sapnų nereikia aiškinti tiesiogiai.

vyr. pravdaktorius Kristupas Sabolius kristupas@pravda.lt vyr. pravdaktoriaus pavaduotoja Inga Norke inga@pravda.lt direktorė Rūta Banytė ruta@pravda.lt pravdaktoriai Dagnė Vildžiūnaitė dagne@pravda.lt, Tomas Auksarankis tomas@pravda.lt, Daina Dubauskaitė 7@pravda.lt, Dru indre@pravda.lt korespopravda Sevilia fotopravda Mr. Bombastick, Creep foto@pravda.lt pravdazainas Marga, Pasha Junior pravdakcija Ada Paukštytė, Aistė Paulina, Aistė Šeibokaitė, Akvilė Melkūnaitė, Ala Čigiri, Ala Pugačiova, Aleksandra Piktytė, Albertas Albertas, Arminas Višinskis, Aušrinė Saulėtoji, Balta, Bong, boolka, Carlo Mandrake, Cinamonas, Destina Našlaitytė, Femme fatale, Juoda, Laura Kazbaraitė, Laura Tyrylytė, Liaulia, Linda Barthez, Linoszas Kranovskis, Marga, Mindaugas Lukošaitis, Mrs Plioplytė, Nikolaj Mi$lyk, Paša, Rai, Rikka, Roo, Rūta Kukaitė, Sedo, Sha*, Sutemos, Šaras Gir, Tadas Šarūnas, Uraganas Rutkauskas, Vale Kale, Vidmantas Čepkauskas, Virginija Januškevičiūtė, Vladimiras Trudnikovas, Zhenia d’Arc pravda reklama pravda@pravda.lt – (8 ~ 616) 26707 tiesos išleidėjas UAB „Idėjų revoliucija“, Smolensko g. 19/1f, LT-03200 Vilnius spaudė UAB Logotipas p27 GERAS BLOGAS, 2007 kovas, tiražas 30 000 egz., tiesa išeina kas mėnesį, ISBN 1822-5497 pravda@pravda.lt pravdaviršelis internetas www.pravda.lt

Pravda

Pravdametras

Vaizdas: Mari

AUKŠTYN 1. Supūti kino salėje, žiūrint „Kino pavasarį“ 2. Idėja į Šalčininkų krašte vyksiantį festivalį „B2gether“ atsivežti „Muse“, „The Killers“ ir t.t.

3. Melstis pagal Arcade Fire naujo albumo „Neon Bible“ dainą „No Cars Go“

4. „You Tube“ sukrėtęs brangiausias lietuvių gamybos videoklipas „Aš nekalta“

5. Godos pastebėjimas: „Gintaras Einikis ir Pete Doherty – giminingos sielos“

6. Pirmieji Lietuvos blogerių apdovanojimai 7. Šūkis „F*ck your bookmarks“ 8. Skirti pasimatymus prie „zagso“ 9. Vasaros planus sugriovę muzikos festivalių paskelbti „line-upai“

ŽEMYN 1. Bent žodžiu užsiminti apie Minedą (ups, mes irgi „žemyn“)

2. Sakyti „Garbės žodis“ 3. „Oskarai“ ir „Eurolyga“ 4. Pardavinėjami „Biscotti su migdolais“, kurie iš tikrųjų yra su lazdyno riešutais

5. Išsinuomoti filmą subraižytame DVD 6. Vata užkamšyti mokyklų ir darželių langai 7. Filmai apie karą ir gailestis JAV. Kiek galima? 8. Gyventi be atostogų 9. Britnė (nors kada ji buvo Aukštyn?)

Pravda

Gatvė

Žodžiai: Sevilia Vaizdas: bleem

Kas yra moblogas?

1. Kažkas, pasivadinęs Mo, ir yra blogas. Gedas gedonca@one.lt

Skamba kaip kažkoks negeras kenkėjas. Dangis dangiras.bugas@gmail.com

2. Mo – personažas iš „Simpsonų“.

5. Moblogas? What kind of fu** blogas is?

Kodėl blogas? Visuomenė nustato, kas geras, kas blogas. Mo jiems yra blogas. Giedrius tikrainera@auto.lt

Marius truzas@gmail.com

3. Tai – „more“ blogas! Kažkas blogesnis už blogą. Dalia dalia@one.lt

4. Meksikoje gyvenantis javų kenkėjas.

6. Mo yra blogas. Mo, kuris Houmeriui pardavinėja alų. O alkoholis yra negerai, nes veda į blogą kelią. Justina mogeras@gmail.com

7. Tai toks dalykas, kurį reikia tepti ant galvos, kad neaugtų ragai.

Mindaugas edddiego@gmail.com

8. Čia juk ta internetinė svetainė, kur gali rašyti dienoraščius arba šiaip ką nors įdomaus apie save. O mob dėl to, kad gali skaityti „mobiliake“. Vita vipi@gmail.com

9. Moblog = mortblog. Prancūziškai tai reiškia miręs blogas. O miręs dėl to, kad jis tiesiog „off“ arba šiaip niekam nebeįdomus. Mirtis internete. Sam wawri@hotmail.com

Pravda

/ Kinas: kino pavasaris 2007 / Žodžiai: Tomas Auksarankis

KINO PAVASARIS 2007 Man prasideda „tos dienos“. Jaučiu abejingumą išoriniam pasauliui ir ligotą norą pelėsinį sūrį prie „Pinot“ pakeisti tauškimu apie filmus, bet kokius filmus. Rėkti ant draugo, jei jis drįso parašyti mažesnį balą geram filmui arba trupinti smėlį į akis tam, kuris giria visus filmus iš eilės. Manyje kaupiasi plojimai ir švilpimas, pasipiktinimas ir smalsumas. Jokių vidutinių emocijų, juk tai dar vienas „Kino pavasaris“. Dienos, kai atostogos yra vienintelis išgyvenimo būdas.

Vaizdas: Pravdarchyvas

Prasiplėtęs tūriu į palapinę šalimais, kad būtų kur išsirėkti, „Pavasaris“ vėl sugrįžta su geriausia, ką sukūrė neholivudas per pastaruosius porą metų. Į duobę, „goustraideri“, šalin rankas nuo mano pinigų, Hugh Grantai. Europa ir P. Amerika, P. Korėja ir net Filipinai kiša į dantis savo geriausias stintas. Joms visoms pavyko kažkur pasižymėti – kuriai Kanuose, kuriai Berlyne ar tik pačiam sau svarbiame festivalyje. Faktas – tai patikrinti filmai, kažkas juos jau matė. Kai kurie sukėlė riaušes galvoje, kaip kurie neaišku, ką čia veikia, bet „Kino pavasaris“ tam ir yra, kad… Palauk, ne – „Kino pavasaryje“ mes žiūrėsime tik tai, kas verta dėmesio, nes visų 60+ pamatyti tikrai nereikia.

Pravda

Tad tradiciškai „Pravda“ drįsta rekomenduoti paragautus filmus, kurie neleido spausti ffwd. Eik nusipirkti termoso ir sumuštinių dėžutės, ruošk kūną kofeinui. „Kino pavasaris“ nuo kovo 22 iki balandžio 5 d.

Pravda rekomenduoja

PRAVDA REKOMENDUOJA: 01 Šimtmečio sindromai (Sang Sattawat) Istorija: perpus perskeltas filmas, kurio viena pusė skirta prisiminimui apie Tailando režisieriaus Apichatpongo „Joe“ Weerasethakulo tėvų meilės istoriją, išgyventą mamos, kita – tai pačiai istorijai, tik jau iš tėvo atminties. Recenzija: besąlygiškai toliausiai emocijų diską metantis „KP“ filmas, dėl kurio gėda nebūtų jokiam festivaliui. Išskirtinis dėl tempo, savitos ironijos, nuotolinės kinematografijos ir neperkandamas kaip graikinis riešutas, jei nežinai kūrybinio konteksto ir įkvėpimo. Vienuolis, norintis būti didžėjumi ir dainuojantis odontologas – kreivi personažai lenda iš visų kūrinio pusių. Patiks, jei patiko: ankstesnieji Joe filmai; kinas, kurį reikia jausti, o ne suprasti.

02 Elektroma (Daft Punk’s Electroma) Istorija: dviejų dizaineriškų robotų kelionė į virsmą žmonėmis. Recenzija: jau anonsuotas filmas „Pravdoje“, atvykstantis iš tolimos ateities, kai filmai, kaip prognozavo Alfredas H., bus tik pajautų orkestras. Vizualinis triukas su nuostabia psichodelika. Patiks, jei patiko: bent vienas Daft Punk klipas, A. Tarkovskio „Soliaris“, S. Kubricko „2001: Kosminė odisėja“ (2001: A Cosmic Oddyssey).

03 Taksidermija (Taxidermia) Istorija: trijų novelių šeimos saga. Recenzija: vengrai moka būti kitokie, o šiame krikščioniškas dogmas

propaguojančiame filme jie surengia visą nuodėmių olimpiadą – persivalgymas, gašlumas, godumas. Kraupus ir sunkiai žiūrimas filmas yra nepatogus bet kokiam žiūrovui. Bet tuo ir ypatingas. Patiks, jei patiko: Marilyn Manson, Nine Inch Nails, „Pjūklas“ ir vėdarai.

04 Mokyklinis autobusas (Shortbus) Istorija: poros sprendžia savo seksualines problemas krušdamiesi iki nualpimo. Recenzija: išradingumu ir daugialytiškumu niekada nesiskundęs J.C.Mitchellas pastumia leistino ekraninio sekso ribas ir paveda vienam aktoriui pačiam sau pačiulpti narį. Seksas yra komedija, ir tai suprasdamas autorius visai netikėtai sulipdo keistą, savitą „post-9/11“ refleksiją apie laisves ir pagrindą po kojomis. Patiks, jei patiko: „Priscila, dykumos karalienė“ (Priscilla, The Queen Of Dessert), „Mano nuosavas Aidahas“ (My Own Private Idaho), Woody Allenas.

05 Kelias į Guantanamą (The Road To Guantanamo) Istorija: į Pakistaną keliavę jaunuoliai neplanuotai atsiduria tarp Talibano belaisvių, pakliuvusių NATO kariams. Recenzija: chameleonas M.Winterbottomas grįžta į kadaise jau paliestą mokumentikos zoną ir skrupulingai atkuria JAV ir kitų pritariančių karių metodus, kurie siekia atversti ar išrišti naujuosius binladenus. Paprastas, įtaigus filmas. Patiks, jei patiko: „Šiame pasaulyje“ (In This World), „Osama“, „Punishment Park“.

Pravda

Pravda rekomenduoja

06 Pilietis Šuo (Citizen Dog)

09 Pusė Nelsono (Half Nelson)

Istorija: nevykęs kaip klumpė kaimietis atvyksta į Bankoką ir sutinka savo gyvenimo meilę. Ji augina uodegą, jis irgi. Recenzija: sukurtas lyg daugiaserijinis vaizdo klipas, kuriame yra šiek tiek dialogų, geriausiai žiūrėti „įjungus šiek tiek naivumo“. Rūgšties lietus kino salėje, kuri sprogs nuo plojimų. Potencialus „KP“ žiūrovų favoritas. Patiks, jei patiko: „Kung fu“ (Gong Fu), rytietiškos reklamos, „Kaprizingas debesis“ (Wayward Cloud), „Ežio“ reklama su Lygiu ir meškinu.

Istorija: perpus nuo kvaišalų lūžtantis istorijos ir fizinio lavinimo mokytojas bando pažadinti viskam abejingus mokinius. Recenzija: numylėta nepriklausomo kino masonų, vien stambiais, intymiais kadrais nufilmuota dvasinė maišatis sueis ne visiems, ypač tiems, kuriems jau atsibodo prieš kelis metus nukraujavusi „doku-realistinio“ kino mada. Patiks, jei patiko: skandinavų „dogminės“ dramos.

07 Padavėjas (Ober) Istorija: knygos personažas, padavėjas, patirdamas vis blogesnę lemtį, sukuria konfrontaciją pačiam Rašytojui. Recenzija: kažkas yra sakęs, kad gerą filmą sudaro trys stiprios scenos. Būtent tiek jų čia ir yra. Vien dėl jų verta laukti, kas nutiks su kraupios nelemties užgriūtu vidutinio amžiaus padavėju. Scena su lanko pardavėja yra gyva legenda, juokingesnė už Gedimino Jauniaus plaukus. Patiks, jei patiko: broliai Cohenai, ypač „Žmogus, kurio nebuvo“ (The Man Who Wasn’t There), A.Kaurismakis.

08 Perversiškas kino gidas (Pervert’s Guide To Cinema) Istorija: dokumentika su įtaigiuoju filosofu Slavojumi Žižeku, kuris bando paaiškinti kiną. Recenzija: tik maniakams ir profesionalams. Aktoriaus Ralpho Fienneso sesuo Sophie gudriai įpina Žižeką į tiksliai atgamintus kai kurių garsiųjų filmų in/eksterjerus, kuriuose jis plečia akis ir aiškina apie kino prasmę ir tikslingumą. Citatomis! Patiks, jei patiko: S. Froidas, A. Hitchockas, L. Von Trieras, kinas apskritai.

Pravda

NEMATĖME, BET KITI SAKO, KAD GERI: • „Nepatogi tiesa“ (Inconvenient Truth) • „Ką aš veikiau per pasaulio pabaigą“ (Cum mi-am petrecut sfarsitul lumii) • „Keturios minutės“ (Four Minutes) • „Užuojauta Keršto poniai“ (Sympathy For The Lady Vengeance) • „Aš nenoriu miegoti viena“ (Hey Yan Quan) • „Už kadro“ (Offscreen) • „Vieno pabėgimo kronika“ (Cronica De Una Fuga)

Patikrink repertuarą, gali būti, kad kai kurie filmai nebus rodomi. Žurnalo išleidimo metu aukščiau minėti filmai buvo programoje. Skaityk „Kino Pavasario Dienoraštį“ www.pravda.lt

www.dansukker.com

Pravda

/ Label: Cold Meat Industry /

Kadangi „Pravda“ labai apie viską, todėl su pasididžiavimu pristatom švedų mėsininkus (nebe)baltais chalatais. Neapsiribojantys dance ir indie muzika klausytojai jau seniai gali mėgautis šių žmonių sukurtais košmarais. O dar negirdėjusiems apie CMI leidyklą galime pareikšti, kad jų kuriama muzika puikiai tinka šaltiems vakarams. Tai lyg iš sniego pagamintos gėles. Grožis ir siaubas užrakintas plastmasės gabaliuke. Nebijok. Išdrįsk ir tu! Gal atrasi tai, ko seniai ieškojai?

Žodžiai: Andrzej Bong / Vaizdas: Pravdarchyvas

Švedų mafiją 1987-ais (būdamas 21-ų) įkūrė Roger Karmanik. Pagal išankstinį sumanymą leidykla buvo skirta tik Skandinavijos atlikėjams. Tačiau pastaruoju metu į savo šeimą jie vis dažniau įsileidžia italus ir kitokio plauko užsieniečius.

Pravda

Kaip taisyklė ramesni (ritual, medieval) CMI atlikėjų įrašai geriau absorbuojami namie iš stereo sistemos garsiakalbių. Tuo tarpu aršiam (martial, noise) garso terorui atsiduoti kur kas labiau tinka gyvi pasirodymai. Nors tai, aišku, subjektyvūs dalykai. Ne mažiau dėmesio nei muzika susilaukia CMI leidinių įpakavimas ir apipavidalinimas. Ši sritis (ją drąsiai galima vadinti menu) visada buvo stiprus ir neatsiejamas leiblo politikos bruožas.

Iš tiesų CMI yra laimės kūdikiai. Jie tikriausiai vienintelė tokio pobūdžio leidykla sulaukusi šiiitokio pripažinimo ir komercinės sėkmės. Nors konkurentų yra tikrai nemažai (Staalplaat, Old Europa Cafe, Ant-Zen...). O pastaruoju metu panašūs fabrikai pradėjo dygti kaip grybai po lietaus (pvz., kanadiečiai Cyclic Law, kaimynai Fluttering Dragon ar gimtoji Autarkeia). Bet apie juos gal kitą kartą.

Įkurta: 1987 Stiliai: Dark ambient, neo-classical, industrial, noise, power electronics 5 pagrindiniai atlikėjai: Ordo (Rosarius) Equilibrio, Deutsch Nepal, Raison d’Être, In Slaughter Natives, MZ.412 Verta paklausyti: Deutsch Nepal „Benevolence“ (cmi.21), Various Artists „The Absolute Supper“ (cmi.50), MZ.412 „Infernal Affairs“ (cmi161) Daugiau: www.coldmeat.se www.myspace.com/coldmeatindustry

/ Muzika: Of Montreal / metamorfozė – jis atsakingai pareiškia, jog kurdamas 12 minučių gabalą „The Past is a Grotesque Animal“ virto ponu Georgie Fruit. Neklauskite.

Of Montreal – netipiška grupė ne iš Monrealio užgimė Atėnuose, bet ne Graikijoje. Keista, tačiau daugeliui JAV miestų (o dar dažniau – kaimų) duoti būtent Europos miestų (neretai – didmiesčių) pavadinimai. Viename tokių Of Montreal sumetė savo talentus bei instrumentus ir pradėjo nuo rafinuoto septintojo dešimtmečio pop ir aštuoniasdešimtųjų twee pop – saldžiarūgštės pjaustomų gitarų populiariosios muzikos. Jų sėkmės pradžia balansavo ties trečiuoju grupės albumu „The Gay Parade“. Jame buvo užgyventi pirmieji Of Montreal kūrybos personažai, tokie kaip „autobiografinis senelis“, Mimi Merlot, Rose Robert ir kiti. Dalis personažų tuoj pat mirdavo, dažnai nespėję patekti į albumą, vos grupės lyderio Kevino Barnes fantaziją aplankydavo naujas jo paties alter-ego.

Kartu su kitais novatoriškos muzikos ieškotojais Of Montreal reikia klausytis, o Keviną Barnesą skaityti. Įdėmiai. Ir nors pati grupė sutartinai linksi galvom, kad sėkmingai užkariauta Tokijo indie scena yra Of Montreal karjeros pati ta viršūnėlė, gyvi grupės pasirodymai tik prasideda.

Galiausiai šių metų sausio mėnesį Of Montreal išleistame albume „Hissing Fauna, Are You the Destroyer?“ įvyksta paties Kevino Barnes

Žodžiai: Inga Norke / Vaizdas: Pravdarchyvas

Kadangi scenoje grupė išmoko improvizuoti išleidusi tik aštuntąjį albumą, „Pravda“ kiek delsė juos jums pristatyti. Bet dabar jau įkvėpkite:

Diskografija: „Hissing Fauna, Are You the Destroyer?“ (Polyvinyl, 2007), „The Sunlandic Twins“ (Polyvinyl, 2005), „Satanic Panic in the Attic“ (Polyvinyl, 2004), „Adhils Arboretum“ (Kindercore Records, 2002), „Coquelicot Asleep in the Poppies: A Variety of Whimsical Verse“ (Kindercore Records, 2001), „The Gay Parade“ (Kindercore Records, 1999), „The Bedside Drama: A Petie Tragedy“ (Kindercore Records, 1998), „Cherry Peel“ (Bar/None, 1997) Pradėk nuo: „Suffer for fashion“ Susipažink: www.ofmontreal.net, myspace.com/ofmontreal (551382 draugų)

Pravda

/ Kinas: Pravda viena minutė 2007 /

Laikas grauzti . kedes is malonumo Du šaltus rudens mėnesius jūs kepėte filmus, o kitus du žiemiškus – mes juos ragavome. Radom aštrių it serrano pipirai, ašarą spaudžiančių kaip svogūnai, stimuliuojančių kaip afrodiziakas ir sprangių lyg nesūdyti naminiai makaronai. Atėjo laikas pasidalinti šiemetiniais atradimais. „Festivalis „Pravda viena minutė“, kuris prieš tris metus buvo tiesiog avantiūra, gyvena ir klesti. Nebepriklausydamas organizatoriams, laužydamas konkurso sąlygas, peržengdamas mirties linijas, kritikuodamas kritikus, nepasitenkindamas kino seanso grafiku, jis tapo beveik toks pat nehigieniškas kaip internetas. Niekada negali būti tikras, kas jį kuria, o kas vartoja,“ – prasitarė „Pravda“ vyriausiasis redaktorius Kristupas Sabolius. Ir ne be reikalo. Visko čia tiesiog per daug. Gerų filmų, įsirėžiančių akies tinklainėn, blogų filmų, kurių autoriai niekada to nepripažins, kūrėjų, nuspardžiusių „Pravda“ ofiso slenkstį, pakvietimų į premjerą kaulijimų ir siūlymų nusipirkti nominacijas. „Pravda viena minutė“ sulaukė 350 trumpametražių. Kaip niekada aiškiai dominavo socialiniai filmai narkomanijos, smurto, ekologijos temomis. Nebuvo pamiršta ir iki sausio pabaigos besislapsčiusi žiema, gerokai padaugėjo animacijos, jaučiama ryški reklamų įtaka idėjų paieškoms. Dažniausi pasitaikantys filmų vardai: „Rūšiuok“, „Gyvenimas“, „Filmas“ ir „Be pavadinimo“. Plojom rankomis, kai pamatėme daug „etatinių“ pavardžių, ryškėjantį autorių braižą, plėtojamas temas. Sulaukėme nemažai tęsinių („Atiduok modemą 2“, „Drebutis 2 ir t.t.“), panašios tematikos darbų. „Po pirmosios peržiūros vieningai nuspręsta – kūrėjams reikalinga pagalba seminarų forma. Tema: „Kaip nekurti vienos minutės filmo“. Jauni filmuotojai dažnai pamiršta, kad kuria tokiems kaip jie, ir pradeda „diedukiškai” moralizuoti, lenda į purviną buitiškumą, nieko nepasako ar netgi tvoksteli serialiniu sentimentalumu“, – atviravo kino kritikas Tomas Auksarankis. Ir šis jo noras netyčia gali tapti pranašyste – „Pravda“ jau dabar galvoja apie vasaros kino mokyklą. Tad domėkis ir sek naujienas.

Žodžiai: Dru / Vaizdas: Mr. Pravdarchyvas

Juo labiau kad šiemet „Pravda viena minutė“ neištvėrė nesusiradusi draugų. Ir ne bet kokių, o užsienietiškų. Aha, taip ir maniau, kad iškart suklusi. Taigi nuo šiol lietuviškoji „minutė“ keičiasi filmais su Šveicarijos „One Minute Film & Video Festival Aarau“ (www.oneminute.ch), JAV „100 Second Film Festival“ (www.100second.ltc.org), Kroatijos „Croatian Minute Film Festival“ (www.crominute.hr) bei Olandijos „The One Minutes“. Nuo šių metų „Pravda viena minutė“ tampa „The One Minutes“ partneriu Lietuvoje ir keičiasi geriausiais 60 sekundžių filmais. „Pravda viena minutė“ atrinks 20 geriausių minutės filmus iš Lietuvos, kurie 2008 m. balandį bus parodyti pasaulio vienos minutės filmų festivalyje Pekine, o vėliau keliaus po visą pasaulį (www.theoneminutes.org).

Pravda

Raudonas kilimas nugalėtojams buvo ištiestas kovo 1 dieną. Ne veltui bilietų į premjerą nebeliko jau prieš dvi savaites – čia buvo į ką pažiūrėti. Juodaodis albinosas Monkey Bwoy premjeroje jautėsi kaip gimtojoje Norvegijoje ir ne vieną lietuvį pašokdino pagal savo ekscentrišką hip hopo viziją. O „Sobieski afterparty“ svečiai klausėsi MC Messiah, DJ DefOneition, DJ Trick bei „beatboxerių“ Mowf ir Gon (jei nežinai apie ką čia, gera proga pasidomėti).

Trečiojo festivalio komisiją sudarė jos pirmininkas, režisierius Ignas Jonynas, kino festivalio „AXX“ įkūrėjas ir prodiuseris Mindaugas Vosylius, žurnalo „Pravda“ vyriausiasis redaktorius Kristupas Sabolius, festivalių „Pravda viena minutė“ ’05 ir ’06 organizatorė Dagnė Vildžiūnaitė, kandžios grupės „Gravel“ vokalistas Tomas Sinicki, kino kritikas Tomas Auksarankis, kino centro „Skalvija“ direktorė Greta Zabukaitė bei medijų menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Po karštų diskusijų, lėkščių daužymo bei tikrosios tiesos ieškojimų – valio valio valio – paskelbtas štai toks verdiktas:

„Pravda viena minutė 2007“ Grand Prix – Mantautas Šulskus, „Kalėdos 1“ Geriausias scenarijus – „Egoistas“, Vilius Gostevičius Geriausia režisūra – „Atiduok modemą 2“, Tadas Vidmantas Geriausia drama – „Miško pasaka“, Viktoras Gundajevas Geriausias trileris – „Kulešovas“, Robertas Nevecka Geriausia vaidyba – „Kaip garsinami porno filmai“, Petras Linaitis, Giedrė Linaitytė. Geriausia komedija – „Kęstutis“, Tadas Montrimas Geriausias socialinis filmukas – „57 sekundės istorijos“, Andrius Dementavičius Geriausia re-animacija – „720°“, Giedrius Stauskas

Filmus apžiūrėti iš visų pusių vis dar gali „Forum Cinemas“ kino centruose, o greitai – ir „Skalvijoje“. Beje, kovo 16 dieną turėsi išskirtinę galimybę pamatyti visus festivalio filmus, jei ateisi į „Skalvijoje“ vyksiančią neatrinktų minutės filmų naktį. Jei turi po ranka „Omni Surfport“, ieškok 99 geriausių filmukų savo telefone adresu wap.sp.lt. O jei nori juos turėti savo archyve, „Pravda viena minutė 2007“ DVD – jau prekyboje. Negi praleisi progą pamatyti, kodėl komisija verkė iš juoko, žiūrėdama „Kęstutį“ ir ką deklamuoja šiuolaikiniai vaikučiai, atsistoję prie Kalėdų eglės.

Kino kritikas Tomo Auksarankis, pamatęs filmus, tepasakė: „Jie privers graužti kėdes iš malonumo“. Mes keletą jų jau apkramtėm. O dabar tavo eilė.

Pravda

/ Klubai: RyRalio /

RyRalio

kart penki lygu valio Kauno naktinio gyvenimo gelbėtojai, lietuviško hauso ambasadoriai, diskžokėjai ir organizatoriai, ir šiaip neblogai jau penkerius metus gyvenantys vaikinai. Taip, penkerius – šįkart gimtadienis bus labai svarbus.

Žodžiai: Daina Dubauskaitė / Vaizdas: „RyRalio“ archyvas

Pirmas kelias sukaktis per Velykas įnirtingai minėdavę Lauris ir Karalius paskutiniu metu sukčiauja ir atgimimo šventę išnaudoja tiesiog šiaip vakarėliui. Kaip patys aiškina – tam, kad niekas nenustelbtų jų sukakties. Perėję visus Kauno barus „RyRalio“ vis dažniau šokius kelia anksčiau išskirtinai progressive namais buvusiame „Exit“, taigi nieko nuostabaus, kad fiesta „High Five“ irgi vyks ten.

Pravda

Ruošdami gimtadienio programą vyrukai laisvu nuo darbo metu „Pravdai“ sudarinėjo esminius penkmečio penketukus – muzikos, meilės, nuotykių ir dar kartą muzikos. Aš perskaičiusi pavydėjau. O jie savo ruožtu tikėjosi dar penkiskart tiek. Kaip tikri diskžokėjai, savo hitparadą „RyRalio“ pradėjo nuo penkių šokdinančiausių savo karjeros hitų. Pirmasis – „Bang Bang – Shoot The Model (Shield Rmx)“, kuriame visi girdi Davido Bowie vokalą, kurio ten visiškai nėra. Antrasis – „Gajdo – So Many Times“, kurį, jau kelerių metų amžiaus, pagroti mergaitės prašo iki šiol. Per gimtadienį, sakė, Lauris taip padarys ir be prašymo.

Jie yra Vieni Lietuvos naktinio gyvenimo lyderių, diskžokėjų, prodiuserių ir vakarėlių organizatorių duetas Grotuvas Be gausybės promo miksų Lauris ir Karalius išleido ir tautinės šokių muzikos kompiliacijas „Pasaka”, „Pizza Jazz MUSIC“ ir „RyRalio Café“ Vasara Kiekviena jų baigiama festivaliu „Summer End Festival“ Kauno Jachtklube Naujiena Kovo pradžioje pristatyta nauja „RyRalio“ vinilinė plokštelė ir „Digital“ singlas „Nothing Special“ su Johnny Fiasco, Rithmos ir kitų remiksais

Trečioje vietoje trypčioja laurų prisiskynęs savos gamybos „Sultry Blue“, kurio aukštų dažnių linija Lauris visai nepatenkintas. Nors niekas to nepastebi, nes nežino, kaip turėjo būti iš tikrųjų. Užtat ketvirtasis tope „The Doors“ bootlegas – be priekaištų, galbūt dėl to jo jau trečius metus šį vinilą kaulija Tomas Boo? Penketuke dar tilpo „Rodamaal – Love Island“. „Gali verkti ir juoktis, šokti ar klausyti – idealus danceable deep house“,

– nukirto „RyRalio“. Ir neišgirdo mano zyzimo „O kaip su „Gus Gus – David“… Hitai gimsta vakarėliuose. Ne vieną dešimtį jų užkūrę kauniečiai ilgai gražė rankas prieš išrinkdami maloniausius pasirodymus. Tiesa, net neabejodami pradėjo nuo „RyRalio Wet“ serijos, prieš kokius ketverius metus nuplaukusius Nemunu. O gal Nerimi? Daugeliui tai buvo pirmieji „boat parties“ gyvenime, nors ir su savo trūkumais – girtais vairininkais ir negebėjimu plaukti tamsiu paros metu. Antrojoje vakarėlių topo vietoje puikuojasi „Summer End Festival 2005“, kuriame ne tik sublizgėjo Johnny Fiasco, bet ir tarp jachtų nuskendo BMW. Trečioji pagal karštumą naktis „RyRalio“ ištiko Islandijoje, Reikjaviko klub „The Kapital“. Beprotystė ir hedonizmo viršūnė! Šoko „Gus Gus“, deja, trūko Bjork. Lauris dar negali pamiršti ir vieno Naujųjų sutikimo „Cozy“, kuomet Karalius į Kauną parsirado po trijų parų… ir vieno „Nokia Plugin“, kuriame nuostabi mergina paėmė jį už rankos ir nepaleidžia jau trečius metus. Toliau vyručiai pasuko prie kelionių prisiminimų. Be konkurencijos pirmąją vietą užėmė trys dienos ir du gigai klubuose bei vienas radijuje tarp Europos ir Azijos esančiame Stambule. „Gaudžiančios mečetės, pašėlę klubinėtojai ir visiškai nesveiki taksistai“, – konstatavo Karalius. Savo vietą atmintyje turi ir ta pati Islandija – tinkamiausia vieta žemėje filmuoti Mėnulio scenas. O kur dar geizeriai su baseinais ir „Gus Gus“ narys, viso vakarėlio metu maukiantis vyną iš butelio? Spalvingiau gali būt tik Minske, kuriame duetas grojo auksinio jaunimo klube. „Netaupyta nė vienai detalei – DJ stalviršis prabangiai marmurinis, stalo kojose išraižytos raidės „DJ“, – su nostalgija atsiminė Karalius. Ir tuoj pat peršoko į kitą materiją – vidurio Švedijoje vykusį festivalį su tuntais uodų ir per griežtomis alkoholio vartojimo taisyklėmis. Alus buvo parduodamas tik vienoje iš festivalio palapinių, ir tik nuo 17 valandos. Kitu metu teritorijoje budėdavo akylas miestelio šerifas. Maskva, tiksliau, grojimas viename geriausių Europos hauso klubų „Propaganda“, irgi paliko spaudą „RyRalio“ pase. Kosmopolitiškas didmiestis ir sovvietinė nostalgija, „Meistrą ir Margaritą“ primenantys topolių pūkai ir nuoširdūs rusai… Žmonės! Jų, spėju, per penkerius metus buvo ne vienas šimtas, todėl penkių surikiuoti „ryralistams“ niekaip nesisekė. Pirmą vietą, kopijuodami pasaulinę žiniasklaidą, jie paskyrė Tau,

trinančiam šokių aikštelės grindis. Toliau laukia Norvegijos mieste Tromso sutiktas „Royksopp“ narys, kauniečius apšildęs visiškai beviltišku DJ setu. Negrojo, bet klubus į Karaliaus ritmą kadaise kraipė ir dabartnis UEFA vadovas Michelis Platini… O pakeliui iš grojimo Londone „RyRalio“ kartą sutiko į Vilnių besiregistruojančius „DJMAG“ žurnalistus su 16B priešakyje. Visgi netikėčiausias nuotykis oro uoste buvo Rithmos atvykimas. Anot Lauryno, tai buvo pirmas jo sutiktas svetimšalis, leptelėjęs „Kąyrable“ vos perėjęs pasų kontrolę. Labiausiai „RyRalio“ krykštavo rinkdami penkis penkmečio nuotykius. Paminėta buvo kelionė į Kaliningradą, kai siena bandyta kirsti turint vieną iš penkių privalomų antspaudų. Po pusvalandžio derybų rusai suktiems kauniečiams „pasirašė“ už penkiskart mažesnę, nei prašyta, sumą. Iš nematerialių ir išties nežemiškų nuotykių duetui įsiminė kelionė į festivalį Čekijoje. Festivalis kaip festivalis, Čekija irgi savo vietoje… Bet skristi į ją teko per, hm, Helsinkį. O visai neseniai „RyRalio“ savo pašto dėžutėje rado rinkinius „RyRalio Café“ ir „Pasaka“, atsiųstus ir Škotijos su prašymu pasirašyti ant jų ir išsiųsti atgal. Į anekdotų kategoriją pretenduoja visai neseniai gautas apdovanojimas už geriausią praėjusių metų šokių muzikos kūrinį „Sultry Blue“ radijo stoties, kuri negroja šokių muzikos, apdovanojimuose. Paskutinis ir artimiausiu metu baigtis nežadantis nuotykis – nuolatiniai pageidavimai vakarėlių metu „Ar gali uždėt tą, kur tiri piri piri…“ Ką gali ir ko išmoko „RyRalio“, galėsi pamatyti dviejuose penkeriems metams paminėti skirtuose vakarėliuose „High Five“. Kovo 23-ąją pirmą dublį kompanija filmuos Kauno „Exit“, o sekančią naktį – „Gravity“. Su visais geriausiais aplinkiniais – Vidžiu, „Boogaloo“, Santi Touch, Ignu I.V., svečiais iš Austrijos… Primygtinai reikia paminėti ir balandžio planus – šimtus remiksų ir singlų sukirpęs Jimpster iš „Freerange Records“ ir „Buzzin’ Fly“ jau įtemptai ruošiasi patenkinti publiką vakarėlio „RyRalio Zipped“ metu. Sužinok viską www.ryralio.lt ar www.myspace.com/ryraliodjs Arba protestuok prieš viską www.sp.lt ir wap.sp.lt

Pravda

/ Mados infekcija 2007 /

Mados infekcija 2007 „Manęs nenustebinsi mokėjimu siūti. Lietuvoje yra daug puikių amatininkų, bet Infekcijai reikia kūrėjų, turinčių savo braižą,“ – štai tokiu griežtu komplimentu mados cechų darbuotojams „Mados infekcijos“ idėjininkė Sandra Straukaitė iškelia kartelę visiems potencialiems (ir ne tik) dalyviams. Tą kartelę jai teks dar ilgai laikyti. Matyt, kol rankos paskaus. „Mados infekcijos“ dalyvius Sandra kartu su organizacine grupe sulig kiekvienais metais renkasi vis atsakingiau. „Tai ne Lietuvos madų savaitė. Tai pagrindinis podiumas, kur pasirodo novatoriškiausi, ant savo laurų nemiegantys dizaineriai, norintys pasirodyti ir pamatyti save tarptautiniame kontekste“. Taip Sandra Straukaitė įsivaizduoja „Mados infekcijos“ pašaukimą. Ir vis dėlto bent pusė dalyvių pavardžių kasmet kartojasi. Kaip jie neužmiega ant laurų? Šių metų festivalio atradimas – nei Graikijoje, nei Lietuvoje ant laurų kol kas nespėjusi prigulti graikišką pavardę seginti lietuvių kūrėja Renata Heredia. O „Mados infekcijos 2007“ atradimas iš naujo – užpernai festivalyje dalyvavusi Laura Dailidėnienė. Šiemet Laura podiumą atšaldys iki minuso pristatydama moteriškų drabužių kolekciją „Pėdsakai lede“. „Žmogus pats susikuria sau ateitį, tai paslaptis, kuri buvo užšaldyta giliai lede“, – mistifikuoja L. Dailidėnienė, – „dabar po truputį tirpsta“. Sandra Straukaitė savo festivalio kolekciją apibūdina tik keturiais žodžiais ir kaip galima aiškiau – „Moteris, vyras, vaikas viename“. Festivalio metu aplodismentų ant podiumo susirinkti lips ir vienas garsiausių šiuolaikinių poparto meistrų, dailininkas ir dizaineris Vitalis Čepkauskas, vis dar su Japonijos mados infekcija kovojanti Gabrielė Januškevičiūtė, Vilniaus Dailės Akademijos spindulėlis Agnė Kuzmickaitė, pirmąją Lietuvoje avangardiškų prijuosčių kolekciją pristačiusi Ramunė Strazdaitė, natūralistinės mados kūrėjas Giedrius Šarkauskas. Taip pat į „Mados infekciją“ grįžta ir vyriškų apdarų meistras, nuo praėjusių metų infekcijos vis dar nepaskiepytas Giedrius Paulauskas ir kiti. Be svečių iš Ispanijos ir Didžiosios Britanijos viena pagrindinių „Mados infekcijos 2007“ viešnių yra prancūzė Stéphanie Coudert, 2001 metais oficialiai įregistravusi savo vardinę mados liniją. Dar 1999 metais Tarptautiniame mados ir meno festivalyje Prancūzijoje ją pastebėjo ir už pavydėtiną moteriškumo pojūtį kuriant drabužį apdovanojo festivalio pirmininkas Jean-Paul Gaultier.

Žodžiai: Inga Norke / Vaizdas: Paulius Gasiūnas

Į Lietuvą Stéphanie atveža žemiškų spalvų bei organiškų pluoštų 2007 metų vasaros kolekciją „Nouvelle Couture Femme“. Šį savos kūrybos moterišką buduarą ji apibūdina viso labo keliomis eiliutėmis:

Pravda

In the boudoir... ... a bird‘s head bayadere ... Anais Nin‘s muzzle ... a kinetic tutu Matyt, tik Wikipedia, žodynas ir „Mados infekcija“ padės jums atsekti kūrėjos mintį. Be modelių ji – tik suskambėję žodžiai. Mados infekcija @ ŠMC, Vokiečių g. 2, Vilnius, 03 23-24

Pravda

/ Naujokas: Kopinﾄ葉ojas uolomis /

ﾅｽodﾅｾiai: Sevilia / Vaizdas: Mr. Bombastick

Pravda

Uolinetojas Jis: Vilimantas Jam: 18 m. Dabar: moksleivis Apie jį: laipioja uolomis

Intro. Jei apie laipiojimą uolomis norite papasakoti savo draugui užsieniečiui, vadinkite tai rock climbingu. Lietuviškai jį siūlome versti „uolinėjimu“. Nes tai nėra tas pats, kas alpinizmas. Pastarieji, apsiginklavę šiltomis striukėmis, didelėmis kuprinėmis, kirstukais etc., kopia į kalnus. Tuo tarpu uolų laipiotojai ir bando įveikti būtent uolas. Sakysit, žmonės – vorai? Galbūt. Tai galima daryti ne tik gamtoje, bet ir uždaroje erdvėje. Susiruošus įveikti tikrą reljefą, prireiks būtiniausios įrangos: virvių, apraišų (diržų ant kojų), metaliukų, vadinamų „karabinomis“ (jomis prisitvirtinsi ir prie uolos, ir prie partnerio apačioje, kuris, tau paslydus, neleistų staigiai stuktelėti ant žemės). Atsiranda ir tikrų Žmonių Vorų, kurie išsiruošia siekti viršūnės pasikliaudami tik savo rankomis ir kojomis. Tai vienareikšmiškai ekstremalu – netaisyklingas judesys ar nulūžęs uolos gabalėlis – ir tu jau ant žemės. Kitas būdas – kai visa tai daroma viduje – vadinamas boulderingu. Jam nereikia nei virvių, nei kabliukų. Pakanka čiužinio apačioje, guminių batelių (pageidautina keliais dydžiais mažesnių) ir magnezės (milteliai prakaituotiems delnams). Vilimanto pradžia. Laipiojimu uolomis užsiimu daugiau nei metus. Kartą prisirišus virvėmis teko įveikti trumpą atkarpėlę. Vėliau sužinojau, kad ir Vilniuje galima veikti kažką panašaus. Pabandžiau. Po karto dviejų supratau, kad laipioti sienomis daug įdomiau nei žeme. Žinoma, jei Lietuvoje būtų uolos, į salę tikrai neičiau. Toks boulderingas uždaroje patalpoje tėra formos palaikymui, pirštų stiprinimui. Jei laipioji salėje, tikrosios uolos yra lengviau įveikiamos.

Lietuvoje tokia laisvalaikio veikla nėra labai populiari – tik mažiau nei šimtas lietuvių į salę užsuka ne tik rekreaciniais tikslais. Pirmajai salei Vilniuje nėra nė penkerių metų. Kaune ir Klaipėdoje dirbtinės uolos – naujiena. Kelionės. Palaipioti tikromis uolomis galimybių nedaug. Sulaukiu atostogų, tada su draugais važiuoju kur nors į užsienį. Gal net ir gerai, kad iki uolų reikia ilgai važiuoti. Mėgstu keliauti. Vietiniams Ispanijoje ar Italijoje iki uolų ne toks tolimas kelias. Todėl uolinėjimas jiems yra tokia pati egzotika kaip mums, lietuviams, žvejyba. Naujuosius metus sutikau Ispanijoje, ten kelioms savaitėms važiavau tuo pačiu tikslu – palaipioti. Vasarą buvome Kryme. Dabar mąstau apie Maljorką. Ten uolos kyla iš vandens! O labiausiai norėčiau apsilankyti Tailande. Aukščiausios. Aukščiausia įveikta uola? Ne aukštis man svarbu. Ir penkių, ir penkiasdešimties metrų uola gali būti priskirta tai pačiai kategorijai, nes jų sudėtingumas bus vienodas. Svarbiausia ne ištvermė, ne kiek metrų į viršų pajėgi įkopti. Apskritai, tikslas – ne viršūnė, bet technika ir progresas. Boulderingo varžybas laimi ne aukščiausias uolas įveikę laipiotojai. Visos sienos iš tiesų yra vienodos. Skiriasi tik kibių išdėstymas ir jų forma. Kibis – tai daiktas, į kurį lipant gali ranka įsitverti, kartu tai kauburėlis kojai padėti. Traumos. Uolinėjimas nėra jau toks savižudiškai ekstremalus sportas. Žinoma, kartais ne viskas priklauso nuo tavęs. Pavyzdžiui, gali sutrupėti kibis ar technika užstrigti, bet pats negirdėjau atvejų, kad toks laipiojimas baigtųsi mirtimi. Didžiausi sužeidimai – nuo delnų nusilupusi oda. Pirštinės? Ne. Visi pradedantieji stebisi, kodėl laipiojame be jų, bet jos tik trukdytų. O po kiek laiko ir oda pasidaro tokia kieta, kad su peiliu sunkiai įpjautum. Kodėl tai? Uolos, kuriomis laipiojama, būna pasakiškai gražiose vietose. Patinka ir pats jausmas, kad turiu galimybę tai daryti ir kad man sekasi.

Pravda

/ Naujokas: Lindihoperis /

Jis: Mindaugas Bikauskas Jam: gegužės 3 d. bus 20 Veikla: VU politikos mokslai Aistra: šokis! Tiksliau – lindyhopas.

Žodžiai: Sevilia / Vaizdas: Mr. Bombastick Pravda

Koju, deliotojas Nuo pradžių. Lindyhopas (ang. Lindyhop) – tie patys linksmi šokiai iš senų amerikietiškų filmų, kai grojant džiazo orkestrėliui vaikinai kostiuminėmis kelnėmis su petnešomis sukiojo ir ore vartaliojo merginas taškuotais sijonais. Visi labai laisvi, labai linksmi ir trigubai energingesni. Dar ne rokenrolas, bet jau netoli.

nugyventų metų skaičių, bet dar šoka. O iš jo mokosi kiti, tris, keturis ir daugiau kartų jaunesni. Pas mus. Pirmieji Lietuvoje – klaipėdiečiai, Ichtis & Solia (Ictiandras ir Solveiga), kurie jau prieš dešimt metų mokė, kaip šokti lindyhopą. Šiemet jie taps tos pačios garsiosios Švedijos stovyklos šokių vadovais. Tai – didelis pasiekimas.

Prieš lindyhopą dar buvo svingas – ankstyvieji pasišokimai pagal džiazą. Tada atsirado čarlstonai ir tapas – pagrindas lindyhopui. Vėliau iš jo – rokenrolas ir balboa. Na, o visa tai kartu sudėjus ir yra svingas. Lindyhopo pradžia – antrasis dešimtmetis, kai „american dream“ ir patiems amerikiečiams buvo tik labai nepasiekiama svajonė. O Niujorko Harleme (ten, kur gimsta vakarietiškoji afrokultūra) iš tų didelių vargų kūrėsi lindyhopas. Turbūt dabar už tai reikia paploti tiems, kurie sugebėjo pasprukt nuo realybės ir padaryt kažką tikrai linksmo. O taip linksmintis pradėdavo vis daugiau – po metų dviejų, populiariausioje Harlemo šokių salėj „Savoy Ballroom“ kas savaitę buvo rengiami maratonai. Norinčiųjų dalyvauti buvo per daug, nors salėje tilpdavo apie penkis tūkstančius žmonių, tad kabėdavo skelbimai su įspėjimu, kad šokama tik uždara pozicija, be plačių žingsnelių ir įmantrių figūrų. Tačiau po dešimtmečio lindyhoperių aistra šokiui truputį išblėso. Bet prieš kokius trisdešimt metų jaunystės prisiminimų išbudinti šokėjai pabandė sugrąžinti, kas praėjo. Ir sėkmingai! Jau seniai baltai juodus į boulingo panašius batelius siuvasi ne tik juodaodžiai. Kasmet labiausiai prisiekę lindyhopui vasarą susirenka Švedijoje. O ten, viename miestelyje, jie užsidaro mėnesiui ir šoka. Non-stop visą parą. Nes dieną – pamokos, o naktį – vakarėliai, kuriuose parodai, ką išmokai per dieną. Jei per metus nepavyko susitaupyti stovyklai – gali atvykęs būti savanoriu. Savaitę dirbi, kitą gyveni nemokamai. O vaikinai, skaičiais nuo panelių atsiliekantys visose srityse, kurios susijusios su parketu, gali kartu ir dirbti, ir kada spėja, pašokti. Šokių pamokas ten veda ir tas, kuris buvo vienas pirmųjų pradėjusių šokti lindyhopą „Savoy Ballroom“ salėje. Nors Frenkis Meningas penkerių metų suskaičiuos triženklį

Vilniečių, kurie laisvalaikiu rimtai svinguoja, yra apie šimtas. Kiekvieną pirmą mėnesio šeštadienį jie renkasi vienam sostinės klube ir daro kažką panašaus į tai, kas buvo prieš septyniasdešimt metų. Mindaugo istorija. Šokti visada norėjau išmokti, tiksliau išmokt tiek, kad per išleistuves valsą galėčiau pašokt. Bet vieną šeštadienį patekau į lindyhopo vakarėlį ir patiko! Patiko ir pats šokio laisvumas ir tai, kad šokama pagal džiazą. Jau beveik metai, kaip šoku. Išmokt labai paprasta, reikia tik noro. Prieš tai labai daug dalykų išbandžiau, bet čia pirmas, kurį noriu daryt tobulai ir niekada neapleist. Dabar tai jau ne tik šokis – tai ne išmokti žingsneliai, o gera nuotaika, bendravimas, atsipalaidavimas. Taip, žinoma, mokomės judesių, bet per pasirodymus ir vakarėlius ateinam ne juos parodyti, o tiesiog pasilinksminti. Mes ir nesam šokėjai, tiesiog – lindyhoperiai. Apie lindyhopą. Tai labai laisvas šokis. Klasikiniuose šokiuose – visada pakeltos galvos, išlenktos nugaros, blizgantys kostiumai, griežta technika ir viskas atrodo labai nepakartojamai. O lindyhope nėra jokio susikaustymo, gali ir improvizuoti. Pati šokio pozicija laisva – sulenkti keliai, nukarusios rankos. Per pirmas pamokas to ir mokėmės – atsipalaiduoti taip kaip pavyksta juodaodžiams. Jiems toks laisvumas jau įgimtas. Lindyhopas nėra šokis su begale taisyklių. Tai tarsi meniškas būdas atvaizduoti gyvenimiškas situacijas. Bendravimas, konfliktas, istorija su siužetu. Pavyzdžiui, kvietimas šokt ištiesiant ranką – pasisveikini, apsukimas po ranka – apžiūri, įvertini panelę. Čia nėra tokio dalyko kaip šokimas tik su vienu partneriu. Dar ir dėl to, kad vaikinų labai mažai, tai merginos eina ratu – taip ir keičiasi poros.

Pravda

Ir konkursai vyksta dvejopai. Senesnis – „Jack & Jill“. Vaikinai ir merginos sustoja eilėmis priešais vieni kitus kaip senose diskotekose ir bet kokia tvarka sudaromos poros. Jie pašoka, teisėjai įvertina, kelias poras išmeta ir skirsto iš naujo. Taip iki galutinių trijų geriausiųjų porų. Kitas „fast feet“, kai pora turi įrodyti kojų greitumą. Muzika vis greitinama, o komisija išmetinėja tuos, kurie nesusitvarko su tempu. Žinoma, laimi tie, kurie sparčiausiai sugeba dėlioti kojas ant parketo. Lindyhoperiai. Visi labai skirtingi ir nėra jokių kriterijų, kaip turi atrodyti. Nesvarbu, kokie tavo fiziniai duomenys ar kaip tu rengiesi. Anksčiau pats jaučiau prielankumą metalistams. Kas bendra tarp metalisto ir lindyhoperio filosofijos? Turbūt nieko! Nebent tai, kad ir vieni, ir kiti jaučiasi gerai būdami savimi. Tik per vakarėlius ir pasirodymus iš realybės grįžtam visi į praeitį – merginos žirniuotais sijonais, vaikinai būtinai su petnešom, kaklaraiščiais ir skrybėlėm. Šokis jam. Dabar lindyhopas – prioritetinis dalykas. Reikia mokytis, o aš naktį praleidžiu ne prie knygų, o prie TV

Pravda

žiūrėdamas visokius filmukus apie lindyhopą. Tai ir saviraiškos ir laisvalaikio praleidimo būdas nr. 1. Sunkiausia per Kalėdų atostogas, kai ilgai nebūna repeticijų. Jauti, kad labai šokių trūksta! O vasarą, nors repeticijų ir nebūna, pasiimame „magelį“ ir darome maratonus lauke! Parkuose, aikštėse. Kartą pareigūnai išvarė – parodė dokumentus, kad senamiesty viešai sportu užsiiminėti negalima. O dabar planuojame tokį maratoną padaryti ant sniego. Su stebuklų lazdele. Aš ne iš tų, kurie „nori, kad pasaulyje būtų taika“ – paliksiu tai grožio konkursų dalyvėms. Ir nepadaryčiau taip, kad visi pradėtų šokti lindyhopą – būtų jau neįdomu. Geriau pasiimčiau kartu su savim visus norinčius lindyhoperius ir grįžčiau į trisdešimtųjų „Savoy Ballroom“ maratoną. Nori daugiau? www.lindyhop.lt Galvoji kitaip? www.sp.lt arba wap.sp.lt

Muzika

Žodžiai: Daina Dubauskaitė Vaizdas: Pravdarchyvas

Louie Austenas: „Myspace”, „iTunes” ir „Youtube” - šiandienos industrijos simboliai _Jis yra Dainininkas _Viena Jo miestas _Emigracija Yra lipęs ant Niujorko, Pitsburgo, Las Vegaso, Australijos bei Pietų Afrikos miestų scenų _Amžius Daugiau nei 60 _1999 Tais metais aksominį Louie balsą įsuko pavojingas elektronikos pasaulis _„Consequences” Pirmasis „jaunuoliškas” Louie albumas _„Hoping” Stebuklingoje „Swayzak” kompiliacijoje „Fabric11” besisukęs Louie hitas _„Klein Records” Vienoje įsikūrusi Louie globojanti įrašų kompanija _„Iguana” ką tik pasirodęs albumas Kai visiems savo draugams puldavau pasakoti internete susipažinusi su pačiu Louie Austen, jie tik keistai iškreipdavo antakius. Tuomet puldavau niūniuoti „I was hoping to see you tonight…”, ir net mano kreivo balso užtekdavo, kad antakiai įgautų šypsenos formą. Nesubrendęs, nesusitupėjęs ir nepragėręs balso vienietis Louie Austen džiaugiasi nauju albumu „Iguana”, pilnu gyvenimo džiaugsmo, ir kalbasi su Lietuva. Girdėjau, ir atvažiuoti norėtų – aū, organizatoriai!

Pravda

Kaip atrodo tavo dabartinis karjeros laiptelis? Išleidau albumą „Iguana” ir koncertuoju tiek, kiek galiu. Noriu padainuoti visuose įmanomuose klubuose. Vidutiniškai 150 pasirodymų per metus, neblogai, a? Neblogai… O ar susitapatini save su albumo herojumi iguana? Taip. Manau, kad esu savotiška muzikinė iguana. Žmonės šioje sferoje dažnai atrodo kaip George Clooney ar Bradas Pittas, o aš? Ką aš? Turiu nuolatos kovoti dėl moterų ir muzikologų dėmesio. Iguana – negražus gyvūnas, toks ir aš. Dirbu daug, bet tai man patinka. Patinka, kai dėmesys, kurio sulaukiu koncerto metu, būna užtarnautas mano pačio rankomis, atsiprašau, balsu. Pirmąjį klubinėtojų ausims mielą albumą „Consequences” išleidai 1999-aisiais. Kuo pasikeitė tavo gyvenimas įžengus į diskoteką?

Muzika

Absoliučiai viskuo. Dvidešimt penkerius metus vakaras po vakaro dirbau šou klubuose kaip dainininkas, dažniausiai – kaip Franko Sinatros antrininkas. Vadinasi, Franko Sinatros amžininkams. O pastaruosius septynerius metus esu apsuptas jaunų žavių bendradarbių, ir, tiesą sakant, pats jaučiuosi kaip studentas. Su savo amžiaus grupės žmonėmis net nesugebu tinkamai diskutuoti – jie man per seni ir per rimti.

bet kad paskutiniu metu jis užsiėmęs kitais dalykais… Beje, kažkodėl pastaraisiais metais muzikinėje scenoje – tiek pop, tiek r’n’b ar elektronikoje – sparčiai padaugėjo moterų. Labai įdomu, anksčiau to nebūdavo. Ir man tai daugiau nei patinka – moterys muziką padaro įdomesne, o duetus – subtilesniais. Ar šiandienos muzikos industrijoje matai daug blogybių?

O kaip dabar jautiesi lyginamas su Frank Sinatra? Nesmagiai. Nebesmagiai. Ir jo dainas dainuoti man nebesmagu – jokių būgnų, jokio ritmo. Tai visiškai nebe man. Ar su savo jaunaisiais draugais ir linksmintis eini? Ne, nes, kaip jau sakiau, dirbu 150 naktų per metus. Susidaro 300 dienų kelyje, o likusias 65 be pertraukos kuriu ir klausau muzikos. Kuriu, klausau, važiuoju, dainuoju – toks mano ciklas. Esi susimąstęs apie pensiją? Ne, baik tu. Aš mirsiu ant scenos. O kokią dainą tuo metu dainuosi? Mėgstamiausią?

Tikrai ne. Manau, fantastiška yra tai, kad muzika tapo tokia prieinama. Kiekvienas savo kompiuterio, “iPodo” ar kito įrenginio pagalba gali laisvai susisiekti su bet kokiu trokštamu ir mėgstamu atlikėju, tuo pačiu atrasti šimtus dar geresnių naujų muzikantų bei pats dalyvauti muzikos gimimo procese. Tokios plaformos, kaip „Myspace”, „iTunes” ir „Youtube”, man atrodo, yra šiandienos industrijos simboliai, kurių pagalba įmanoma viskas. Šiandienos muzika apima daugelį dimensijų ir tai tiesiog puiku. Ir patogu – nebeprivalau pirkti viso albumo, jei noriu tik vienos dainos! Tiesa, nelabai gerai yra tai, kad pastaraisiais metais mirė tikrai daug žavingų scenos atstovų. Lutheris Vandhrossas, Barry White, James Brownas. Man jų trūksta. Bet visa kita – teigiama, o ateitis – fantastiška. Tai kas gi sukasi tavo „iPode”?

Gal. Galbūt „Can’t Stop Loving You”, ji labai graži, nes skirta labai gražiai mano buvusiai merginai. Arba „You Make My Heart Boom Boom”. Ši niekam neskirta, bet tokį sakinį perskaičiau Londone, viešbutyje „Great Eastern Hotel”, tiesiai virš recepcijos. Ir įsiminiau amžiams. Ar turi svajonių dueto partnerį? Jų labai daug ir įvairių. Šimtai prodiuserių, su kuriais norėčiau dirbti, šimtai balsų, kurie derėtų prie mano. Domiuosi tiek elektronine, tiek senesnio kirpimo muzika – mielai į kompaniją pasikviesčiau „Akufen”, Miles Davisą – jis vienas mano mylimiausių, Barry White, Johną Coltraine, “Coldplay” ar “Scissor Sisters”. Net „Die Fantastischen Vier” – daugelis negali patikėti, kad tikrai juos mėgstu. Bet repas jėga, ypač vokiškas.

Praktiškai vien tik nauja mano draugų muzika. Tai mano hobis – susirenku viską, ką man siunčia, susimetu į grotuvą ir mėgaujuosi. Jei iš tiesų pavyksta pasimėgauti, apgalvoju dueto galimybę. Net radijo neturiu kada klausyti – paprastai per savaitę gaunu apie 30 naujų kūrinių ruošinių, ir, jei užkimbu, sėdu prie pianino, tobulinu melodiją, rašau tekstus. Pabaikim liūdnai. Koks tavo paskutinis nusivylimas? Filmas „Kvepalai”. Mačiau prieš kelis mėnesius, ir net nuliūdau, koks blogas. O paskutinis matytas filmas buvo „Ir velnias dėvi Pradą”. Na, bet tik dėl to, kad mano mergina dirba mados versle. Nesiseka man su filmais.

Manau, geriausias atlikėjas pasaulyje ir mūsų eroje – Michaelas Jacksonas. Su juo dirbti būtų didelė garbė,

Pravda

Fetišas

USB-gėrimų šaldiklis USB Beverage Chiller http://www.thinkgeek.com, $29.99

Kai sunku pasirinkti. Seksas ar TV? Rizikuoti ar pasisaugoti? Būti maloniam ar kaprizingam?

Šiukšlių rūšiavimo konteineriai Recycling Bags http://www.dwr.com, $22 / 4 vnt

Turintiems didelius ir turtingus namus arba daugiabučių lyderiams. Rūšiuok ir skatink kitus.

Pravda

Atrodo, kad USB tampa raktiniu žodžiu, kai ieškai ko nors, ko net įsivaizduoti negalėtum. Greitai nepakildamas nuo darbo stalo galėsi kepti picas.

Žodžiai: Femme fatale, Vaizdas: Pravdarchyvas

Sprendimų monetos http://www.shopatgood.com, $3.50 / 1 vnt

Fetišas

Ventiliatorius Ventilux http://www.gnr8.biz, $299.00

Elegantiškas ir sumanus trijų greičių ventiliatorius. Nenuspėjamo klimato planetoje niekada nepakenks. Stalas Inflow http://animicausa.com, $2285

DVD color light http://www.kyouei-ltd.co.jp, 2,520 jenos

Smulkūs ir didesni daiktai daugiau niekada nedings, nenukris, nepasimes ir neerzins tavęs. Stalas, praryjantis betvarkę, bet paliekantis viską ten, kur paskutinį kartą matei.

Užrašų knygelės One year of white pages http://raredevice.net, $35

Dvylika baltų lapų rinkinių odiniais viršeliais. Jokios baimės, kad gruodį nebeliks vietos Kalėdinių dovanų sąrašams.

Jei tu jau nebeesi priklausomas TV vergas, bet dar vis negali atsikratyti įpročio įjungti jį, kad kas nors visada būtų šalia. 20 minučių trukmės spalvų miksas arba tiesiog nenutrūkstanti žalia/mėlyna/raudona ar kito atspalvio draugija be įkyraus reikalavimo pirkti, balsuoti, bjaurėtis ar dainuoti su kuo nors drauge.

Pravda

Šokio spektaklis „ZMONES:)“, 19.00 // Klaipėdos žvejų rūmai

Paroda „Atgimimas“ // Kauno apskrities viešoji biblioteka

Spektaklis „Kelionė į Damaską“, 18.00 // Nacionalinis dramos teatras, Vilnius

„Nepažįstamoji Kinija: dviejų stygų istorija“, 19.00 // Vilniaus kongresų rūmai

„Sobieski Uogos“: Krust & MC Dynamite, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

„Icetodiron 2007“, 21.00 // „New York Club“, Vilnius

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena // Tavo širdis

Portugalijos-Lietuvos projektas „REDLine. Behind the Borders“ // LDS galerija „Meno parkas“, Kaunas

Spektaklis „Bėgikas“, 18.00 // Elfų teatras, Vilnius

„2 Tone Army: The Toasters“ // TBA, Vilnius

Spektaklis „Belaukiant Godo“, 18.30 // Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

„Blitzkrieg“, 22.00 // „Vault“, Vilnius

Šv. Patriko diena // „Dubliners“, Vilnius

Paroda „Aš, tu ir kiti kadrai“ // ŠMC, Vilnius

„Minimal Mondays“, 21.00 // „Ibish Lounge“, Vilnius

Žemės diena

Spektaklis „Vaginos monologai“, 19.00 // Rusų dramos teatras, Vilnius

KOVAS

Pravda

Stereo 45 gimtadienis, 21.00 // „ex-Romantika“, Vilnius

„RyRalio Birthday: High Five“, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

„Kino pavasaris” // „Coca Cola Plaza“, Vilnius

Spektaklis „Shopping and Fucking“, 18.00 // Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Projektas „Kaunas-Krokuva“: D.Rostworowski galerija pristato // LDS galerija „Meno parkas“, Kaunas

Bažnytinio paveldo muziejaus inauguracinė paroda // Naujasis arsenalas, Vilnius

„Soldiers of Swing“ koncertas, 19.00 // Klaipėdos žvejų rūmai

Projektas „Gyvenk gatvės ritmu“, 19.00 // „Siemens“ arena, Vilnius

Spektaklis „Tolima šalis“, 19.00 // Kauno valstybinis dramos teatras

„Reamonn“ koncertas, 20.00 // Utenos pramogų arena, Vilnius

„Kino pavasaris“ // „Coca Cola Plaza“, Vilnius

Juozo Griušio karikatūrų paroda // A.Mončio namai-muziejus, Palanga

„Everlast“: Roman Fluegel, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

„Minimal Mondays“, 21.00 // „Ibish Lounge“, Vilnius

Spektaklis „Atviras ratas“, 19.00 // Vilniaus mokytojų namai

BALANDIS

„Jazzo triptikas“, 19.00 // Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilnius

Mėnesio tiesa Žodžiai: Vytautas Michelkevičius Vaizdas: Flexplorer

Paviesink save. Blogai nternetui atėjus į tavo mokyklą, universitetą, namus, o galiausiai ir lovą mes tapome sujungti į vieną tinklą. Paskelbus naują standartą Internetas 2.0 (web 2.0), perėjome į kitą tinklinio bendravimo erą, kur kiekvienas vartotojas iš turinio naršytojo virto jo kūrėju bei aktyviu dalyviu. Interneto 2.0 pagrindinė idėja yra paprastumas. Kiekvienas vartotojas gali kurti puslapius, būti jų redaktoriumi, rašyti, fotografuoti, filmuoti, kurti muziką ir visa tai įdėti į internetą keleto mygtukų paspaudimu. Jei tavo pagrindine enciklopedija tapo wikipedia, TV ekraną iškeitei į youtube, o šeimos albumus į flickr, esi tikras Interneto 2.0 pavyzdys. Jei ryte vos atsikėlęs pirmiausia savo bloge užpildai sapnų skiltelę, kituose bloguose perskaitai rytines naujienas, o atsakydamas į klausimą, kas yra tavo draugai, nė nemirktelėdamas duodi nuorodą į savo draugų sąrašą irgi bloge, tu esi vienas iš tinkle gyvenančių milijonų blogerių. Tinklažmogis – taip tave pavadintų XX a. pabaigoje suklestėję informacijos visuomenės kritikai.

Weblogas yra, matyt, populiariausia socialinio interneto forma. Čia prieitų lietuvių kalbos komisaras ir skeltų antausį už anglicizmo vartojimą. Turbūt girdėjai, kad weblogą lietuviškai siūloma vadinti kaupu (smagi sąsaja su senolių žemdirbyste), na, blogiausiu atveju interneto dienoraščiu. O blogerį ar blogintoją pervadinti į dienoraštininką. Tiesa, tarptautiniu mastu jį buvo bandoma pavadinti ir šiek tiek smagiau – eskribicionistu („escribir“ – ispaniškai „rašyti“ + ekshibicionistas).

Mitas – dalyvaujamasis žurnalizmas Kai 2003-aisiais pasirodė knyga „We Media“ (liet. „Mes – žiniasklaida“), atrodė, kad didžiosios žiniasklaidos korporacijos pasmerktos žlugti. Medijų futuristai prognozavo, kad iki 2021 metų pusė visų naujienų bus pagaminta vartotojas-vartotojui (peer-to-peer) būdu. Knygoje apžvelgtos tendencijos rodė, kad žiniasklaidos erdvėje vis daugiau naujienų atsiranda ne dėl žurnalistų veiklos, o dėl visų mūsų vartotojų aktyvumo. Nes blogeriai dažnai anksčiau už žurnalistus nufilmuoja ar nufotografuoja įvykį ir jį aprašo savo bloge. Kam žiūrėti TV ar vartyti žurnalus, kai pats gali filmuoti ir rašyti?

Dalyvaujamoji kultūra Internetas 2.0 dar vadinamas socialinių paslaugų internetu. Čia turinys kuriamas atvirų bendruomenių ar pavienių vartotojų, o technologinės turinio kūrimo ir publikavimo formos yra paprastos ir suprantamos kiekvienam. Dalyvavimas ir prieiga visiems – tai pagrindiniai šio interneto bruožai. Taigi dabar gali pats kurti ir dalyvauti kultūroje lygiomis teisėmis su žurnalistais, rašytojais, fotografais ir t.t. Todėl ir mūsų kultūra pradėta vadinti dalyvaujamąja kultūra. Ne tik dėl to, kad visi gali rašyti, bet ir todėl, kad kultūra atsiranda per mūsų aktyvų dalyvavimą ir kolektyvinę kūrybą.

Pravda

Manoma, kad kaip tik 9/11 teroristų ataka ir buvo blogų prasiveržimo priežastis, nes tuo metu nuo per didelio informacijos poreikio tiesiog užlūždavo gigantų BBC, CNN ir kt. naujienų portalai. Tuomet patys žmonės ėmėsi naujienų skelbimo iniciatyvos ir taip susikūrė tūkstančiai naujų blogų. „We Media“ autoriai teigia, kad didžiosios žiniasklaidos sistemoje kiekvienas iš mūsų gali tapti ne tik pasyviu vartotoju, bet ir aktyviu kūrėju. Išties egzistuoja tūkstančiai blogų, skirtų naujienoms publikoti ir jau esamoms naujienoms analizuoti, tačiau ar tikrai blogai – tai naujoji žiniasklaida, o blogeriai – naujieji žurnalistai?

Mėnesio tiesa

Pažiūrėkime, ką sako statistika. Blogų temos skaičiais 37 % blogerių sako, kad pagrindinė jų blogų tema yra „mano gyvenimas ir patirtys“. Kitos tematikos žymiai atsilieka: 11 % rašo apie politiką ir vyriausybę, 7 % skiria turinį pramogoms, 6 % domisi sportu, 5 % fokusuoja dėmesį ties bendromis naujienomis ir dabarties įvykiais, 5 % kalba apie verslą, 4 % apie technologijas, 2 % diskutuoja apie religiją, dvasingumą ir tikėjimą, ir dar mažesnės grupelės diskutuoja apie specifinį hobį, sveikatos problemas, ligas ar kitas temas. (Šaltinis: „Pew Internet Report“, 2006). Taigi naujosios žurnalistikos mitas sugriautas. Dauguma blogerių, kaip ir mes visi, yra egoistai – domisi savimi bei kitais su tuo susijusiais malonumais.

Kaip atrodo blogeris? Ar tai neaiškios lyties bei amžiaus žmogysta, kurios kojų pirštai įaugę lyg šaknys į grindis? Ar tai būtybė, kurios didžiausi raumenys ant rankų pirštų? O gal jie – tai užsidarėliai, keičiantys savo lytį ir charakterį priklausomai nuo situacijos ir pašnekovo? Tačiau, atrodo, kad tokie apibūdinimai yra gerokai pasenę. Grįžtant prie statistikos, tampa aišku, kad jie – tai tiesiog merginos ir vaikinai, besimėgaujantys asmeninių patirčių išliekamąja verte.

• 54 % blogerių sako, kad jie niekada nepublikavo savo pranešimų ar paveikslėlių kitur, 44 % sako tai darę; • 54 % blogerių yra jaunesni nei 30 metų; • bloguose klesti lyčių lygybė – 46 % vartotojų yra moterys, 54 % vyrai; • 76 % blogerių sako, kad jų bloginimo priežastis yra noras dokumentuoti asmeninius patyrimus ir jais pasidalinti su kitais; • 64 % blogerių sako, kad jų bloginimo priežastis yra noras pasidalinti su kitais praktinėmis žiniomis ir įgūdžiais.

Ir apskritai daugelis pripažįsta, kad blogas dažniausiai pildomas iš namų ir yra tik hobis. Keisčiausia, kad dauguma blogintojų prisipažino, kad jie blogina sau patiems ir tik trečdalis jų įrašus skiria auditorijai. Tai įrodo, kad blogai iš tiesų yra intymūs dienoraščiai, gal net per klaidą patekę į viešumą. Tik kliktelėkite nuorodą į Ex-girlfriend (Buvusių merginų) blogą ir abejonių nekils – exgfproject.blogspot.com.

Aktyvumo ir dalyvavimo mitas Kalbama, kad blogeriai yra interneto revoliucionieriai, kad jų veikla pakeis internetą iš esmės. Ar tikrai jų yra tiek daug? Iš 1,1 milijardo interneto vartotojų 55 mln. vartotojų turi blogus (5 % visų vartotojų) pagal „Technorati“ duomenis (2006). Išties – nemažai. Deja, kita statistika vėlgi žiauri. Interneto dizaino guru Jakobas Nielsenas (2006) teigia, kad net 95 % visų blogerių yra tikri slampinėjotai. Jie vien stebi ir skaito, tik 5 % iš jų kartais kažką brūkšteli, o vos 0,1 % aktyviai rašo, talpina, kuria, komentuoja ir sukuria didžiąją dalį turinio. Dar kritiškiau nusiteikęs vienas garsiausių interneto kultūros kritikų iš Amsterdamo Geertas Lovinkas, kuris šių metų pabaigoje planuoja išleisti knygą grėsmingu pavadinimu „Zero Comments“ (liet. „Nulis komentarų“). Pasak jo, blogai tėra paskubomis parašyti asmeniniai apmąstymai, turintys labai mažai galios ir įtakos, jei lyginsime juos su didžiosios žiniasklaidos sistema. Blogus kritikas tiesiog pavadina miglota medija, kurios ateitis nėra jau tokia visa keičianti ir aiški.

Ar blogų yra Lietuvoje? Klausimas atrodytų kvailas, jei gyventume ne Lietuvoje. Visgi dauguma žmonių paklaustų gatvėje: „Ar turite savo blogą?“, dažniausiai net nežino, kas tas blogas (pasak „15 min.“ apklausos – net 70%). Pasidomėjus atidžiau, galima sužinoti, kad lietuviškų blogų kataloge www.blogas.lt užregistruota per 30 000 blogų. Rekomenduočiau pavartyti http://www.blogas.lt/zudykreklama, kur, pasak autoriaus, reiškiama „subjektyvi rinkodaros kritika“, o trumpai tariant – čia blogeris giria ir kritikuoja dažniausiai kasdien gatvėse mūsų matomas reklamas. Blogas pats savaime, t.y. esantis tik internete, turi ribotą auditoriją ir neapčiuopiamą santykį su realybe. Ši problema dar ryškesnė tampa Lietuvoje, kur

Pravda

Mėnesio tiesa

internetu naudojasi tik apie trečdalis gyventojų. Kaip bandymas sujungti fizinę ir virtualią erdvę įdomus projektas www.3xpozicija.lt, kur buvo vykdomas realios parodos kuravimas ir įgyvendinimas. Vėliau blogas komentarų išklotinėmis perkeliamas į realybę – jomis nukabinamos sienos, o visa, kas vyko galerijoje – perkeliama į blogą.

padovanojome turinį. Tuo tarpu Google 2006-aisiais nupirko YouTube už 1.65 milijardo dolerių. Kiek dolerių ar centų gavome mes? Cha, jie pardavė mus visus, kartu su asmeniniais duomenimis, videoklipais ir visa kūryba, nė vieno neatsiklausę. Bet ar tai problema? Juk mes ir toliau galime dėti savo ir žiūrėti kitų video nemokamai.

Internetas 3.0 – tai tikrasis išsilaisvinimas

Tuo tarpu Interneto 3.0 projekto autoriai žada, kad visi vartotojai galės dalintis savo kūryba tiesiai iš savo kompiuterių, be jokių dydžio apribojimų ir visiškai kontroliuodami savo medžiagą.

Jei Interneto 1.0 eroje mes buvome tik turinio vartotojai, o Interneto 2.0 – turinio teikėjai, tai prieš pat Naujuosius metus paskelbtoje naujienoje teigiama, kad Interneto 3.0 eroje būsime ir visateisiai turinio savininkai bei valdytojai. Šį projektą žada įgyvendinti ten, kur daugiausia potencialių vartotojų – Pietryčių Azijoje, Taivanio universitete. Pagalvokime, kiek milijonų videoklipų ir nuotraukų bei garso įrašų jau sudėjome į youtube, flickr ir myspace. Visa tai padarėme nemokamai, t.y. už nemokamą sudėjimą nemokamai

Pravda

Daugiau apie blogų realybes ir mitus, interneto kritiką ir medijas pasiskaityk www.balsas.cc Arba įrodyk, kad ne visi blogeriai yra tik slampinėtojai – www.sp.lt ir wap.sp.lt

VŠĮ “revoliucijos idėja”, adresas Pylimo 38/1-1, Vilnius, įmonės kodas 300547652, atsiskaitomoji sąskaita LT85 7044 0600 0542 4457, bankas AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440. Direktorius Kristupas Sabolius.

Du procentai nuo tavo pajamų mokesčio gali būti skirti kitiems. Pvz. žurnalui “Pravda” ar jo rengiamiems projektams: filmų festivaliui “Pravda Viena Minutė”, naujokų čempionatui “Pravda Naujokai”, socialinei akcijai “Pravda prieš smurtą”.

REKLAMA

Pasidalink.

Mėnesio tiesa Žodžiai: Cinamonas Vaizdas: Marie

Interneto Vaikai Iš vaikystės pamenu „Tele-Bim-Bam“ dainos apie televizorių vaizdo klipą. Sigito Gedos eilėraščio žodžiai skambėjo fantastiškai ir neįtikėtinai. Labai geras daiktas Yra televizorius, Vos tiktai nubudęs, Aš galiu išvysti jus, Pasaulio vaikai! Ši dainelė nuolat klaidindavo mane ankstyvais šeštadienio rytais. Niekas iš ekrano manęs nematydavo, o visi tie „Nu pagodi“ herojų pasirodymai ekrane buvo tik blefas, siekiant sumaitinti neskanios košės. „Žiūrėk, kaip kiškis skaniai valgo košę. Na, dar vieną už vilką suvalgyk...“ Dabar jau žinau, kad televizoriaus ekranas – langas į pasaulį, tik iš vienos pusės užtamsintas, o iš kitos permatomas. Visai kitaip atrodo šių dienų internetas, kuriame išsitrynė riba tarp žiūrovo ir dalyvio. Jie – blogeriai, naujojo interneto pasaulio vaikai. Juos tikrai gali matyti, o taip pat – būti matomas. Vienas Jamaikoje nosį krapšto, nesimoko rašto. Kitas Australijoje susivėlęs, rašo blogą lyg pašėlęs. Per stebėtinai trumpą laiką internete ne tik priviso blogerių – čia nukrypo medijų ir viešųjų ryšių specialistų, interneto antropologų ir filosofų žvilgsniai. Ne kartą teko

Pravda

girdėti svarstymus, jog vieną dieną blogeriai užaugs, taps profesionaliais savo žanro žinovais ir dominuos visoje žiniasklaidoje. Jiems pavaldūs įrankiai – internetas, mobilusis telefonas, fotoaparatas ar kita įrašymo priemonė, – puikiausiai tinka įdomių naujienų medžioklei. Profesionalūs žurnalistai internete žarsto patarimus, kaip rašyti gerą interneto blogą. Tiek pat eksperimentų, padedančių išsiskirti iš minios ir pateikti naują bloginimo idėją. Jie neprieštarauja vieni kitiems, nes būtent toks ir yra gero dienoraščio įrašo receptas – pasiūlyti savo kasdieninio pasaulio transliavimo koncepciją, sudominti skaitytoją ne tradiciška, ne „mainstrymine“ informacija. Blogai skirstomi tiek pagal žanrus (video-blogas, foto-blogas, muzikos-blogas, nuorodų blogas, tiesiog blogas), tiek pagal įrašų dėjimo įrankius (weblogas, moblogas). Temų įvairovė neišsemiama. Nuo reklamų iki pačių blogerių rašančių apie reklama („Žudyk reklamą“ rašo apie reklamą, o „Žudyk Žudyk reklamą“ – apie to blogo autorių). Kiek žmonių, tiek nuomonių. Kiek blogerių, tiek ir blogų. Blogosferoje galima surasti net tam tikrų regioninių blogų žanro skirtumų. Brukline – daug vegetarų ir muzikos blogerių. Mados sostinėse: Londone, Milane, Paryžiuje – „facehunterių“ (žmonių, rašančių apie gatvės ir vakarėlių madas). Tačiau tai tik pastebėjimai, kurie gali būti paneigti. Panaršę po įvairius pasaulio blogus, tuo įsitikinsite.

Mėnesio tiesa

Kad įtikintų jus, „Pravda“ uždavė keletą klausimų blogerei iš Japonijos Mari Kanazawa. Taip taip, tai ta pati gidė po japonišką internetą, apie kurią buvo rašoma birželio „Pravdoje“.

dėmesio. Kaip jau sakiau – tai tolygu masturbacijai – padarei ir užmiršai. Kai įrašau kažką į blogą, tai man tampa praeitimi. Gal dėl to atsakymai į komentarus būna trumpi ir pavėluoti. Dėl to labai atsiprašau savo skaitytojų.

-----Ką tau reiškia tavo blogas (fiziškai)?

Kaip vienu sakiniu apibūdintum savo blogą? Tarkime, norėdama prisikviesti daugiau skaitytojų.

Fiziškai?! Hmm fiziškai tai kažkas panašaus į masturbaciją. Bloginimas man – kai troškimų išliejimas, o blogas – saviraiškos priemonė.

Sunkus klausimas. Tarkime – „kas dedasi Tokijuje“, ar ne? Man sunkiai sekasi rašyti apie save ir savo gyvenimą, šiaip nemanau, kad kitiems yra įdomus mano gyvenimas, mintys ir jausmai. Visada stengiuosi pasirinkti viešą temą ir viešus interesus. Ar atsakiau į tavo klausimą?

Ar nerimauji, jei vieną dieną neužpildai savo dienoraščio lapo? Iš pradžių nerimaudavau, bet pastaruoju metu stengiuos pasakyti, kas čia šeimininkas. Nenoriu, kad blogas kontroliuotų mane. Kai neturiu laiko ar motyvacijos – nerašau. Kaip apibūdintum šių dienų „geeką“? (aut. past.: individas, pasižymintis aistra siauros srities žinioms: IT, mokslinė fantastika, žaidimai, Simpsonai) Kai šnekama apie „geekus“ arba „otaku“, aš visada susipainioju vertime. Kadangi kultūros skiriasi, japonų „otaku“ ir vakariečių „geekas“ skiriasi taip pat. Dauguma „otaku“ yra tiesiog tam tikros srities fanai. Anime, kompiuteriai ir t.t. Jiems tiesiog patinka šios sritys, ir galbūt jie žino apie jas daugiau nei kiti. Tačiau tikras „otaku“ vadovaujasi žiniomis, t.y. jie gali analizuoti, lyginti ir kritikuoti. Ar galėtum save priskirti prie „geekų“ ar, kaip tu sakai, „otaku“? Ne. Aš tiesiog interneto maniakė. Kaip randi temas savo blogo įrašui? Turiu sąrašą saitų, kuriuos tikrinu savo mėgstamame aplanke. Kaip ir visi kiti. Nieko ypatingo. Koks skaitytojo komentaras tave labiausiai sujaudino? Hm, kartais susilaukiu neigiamų ir piktų komentarų. Žinoma, jie gali mane pradžiuginti, bet iš esmės aš nekreipiu į juos

Nesu tikras. O ką gali pasakyti apie tuos laikus, kai nebuvo blogų? Turbūt vis tiek turėčiau savo ranka rašytą html puslapį. Blogas – tai tik platforma, leidžianti nesunkiai susikurti savo internetinį puslapį. Kokia veikla užsiimi be blogo rašymo? Gimnastika. Savaitgaliais praleidžiu daug laiko sporto salėje. Tik fiziniai pratimai priverčia atsipalaiduoti. Ar neprieštarautumei vieną dieną pristatyti Lietuvą savo bloge? Taip. Prieš kurį laiką 16 metų vaikinas iš Lietuvos pasisiūlė ištaisyti mano blogą. Tiesą pasakius, jis taip ir padarė bei netrukus atsiuntė man korektūrą. Tai buvo taip miela, bet, kita vertus, buvau šokiruota savo anglų kalbos. Ji tokia bloga, kad net lietuvis rado tiek klaidų. Hahaha. Nuo tada aš suartėjau su Lietuva. Turiu keletą pažįstamų Lietuvoje. Jei pradėjome eilėmis – tai jomis ir baikime: Bet nereik užmiršti, Kad tikra gėlelė Visai kitaip auga, Kitaip žiedą kelia. S.Geda Ir tu rašai eiliuotą blogą? wap.sp.lt

Pravda

Mėnesio tiesa

Žodžiai: Cinamonas Vaizdas: Mr. Bombastick

Esamojo laiko blogas Vieno mano pažįstamo telefone kaupiasi puiki miesto elementų kolekcija. Jis nuoseklus – susigalvoja dienos temą ir eidamas gatve medžioja kadrus reportažui. Vieną diena jis fotografavo tik taksi plafonus. Tai įdomu, o kartu ir praktiška, nes visuomet po vakarėlio, kai daugelis taksi operatorių mėto ragelius, siūlo palaukti lauke pusvalandį, – gali peržiūrėti nuotraukas ir susirasti telefono numerį. Kitą dieną jis ieško mėlynos spalvos miesto elementų, dar kitą – žalių, oranžinių... Suprantama, dėl ribotos mobilaus telefono atminties, dalis nuotraukų patenka į šiukšlių dėžę. Jo vietoje tokiems pastebėjimams fiksuoti turėčiau mobilų interneto dienoraštį – moblogą. Kuo jis skiriasi nuo blogo? Tik tuo, kad jį pildyti ir redaguoti gali ne tik internete, bet ir mobiliajame telefone. O tai reiškia, kad dėl visada su savimi nešiojamo bloginimo įrankio, naujieną gali pranešti esamuoju laiku. Moblogas – atskira interneto dienoraščių sritis, kuri skiriasi ne savo žanru, o rašymo įrankiu. Apie Moblogerius Šiemet metus pradėjome dar neataušusia sensacija – Saddamo Husseino mirtis nufilmuota mobiliuoju telefonu. Prieš tai moblogeriai pranešinėjo apie situaciją Naujajame Orleane po Kotrynos uragano, siuntė kadrus iš cunamio apsemtų Filipinų. Kiekviena ar bent jau daugelis blogo kūrimo svetainių gali pasiūlyti šią paslaugą. Pernai mobilių interneto dienoraščių bumas labai išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje. Šiandien Moblog.co.uk – gausiausia moblogerių bendruomenė. Man patinka skaityti moblogus, nes nesunkiai gali identifikuoti, iš kurios vietos yra rašomas dienoraščio įrašas. Tai tik dar labiau prikausto skaitytojo dėmesį. Vienas rašo iš Niujorko klubo, suši restorano, kitas – iš Madonnos koncerto. Kvapą gniaužia anglies šachtos darbuotojo ir budinčios seselės traumatologijos skyriuje blogai. Naivaus grožio kupinas vienos britų roko grupės gerbėjų – jaunų haispterių – blogas, kur vyksta organizuotas žvaigždžių persekiojimas. Vilniečiai galėtų medžioti Woody Harelsoną, retkarčiais pasirodantį senamiesčio kavinėse.

Naujas trendas Daugelis mobilių telefonų turi foto kamerą ir internetą, bet ne daugelis suprato, jog įmanoma šias funkcijas kaip nors prasmingai panaudoti. Manau, moblogas – vienintelė telefoną su fotokamera ir internetu pateisinanti sistema. Anksčiau dėl prastai veikiančios mobloginimo sistemos nekokybiškų fotografijų ar paties MMS formato moblogai neprigijo taip, kaip tradiciniai interneto dienoraščiai. Tačiau dabar, kai mobilus telefonas tapo visaverčiu interneto naršymo padargu su fotoaparatu, „photoshopu“, videokamera ir diktofonu – moblogas tampa nauju trendu. Viskas veikia labai paprastai – kaip ir siųsdamas MMS ar SMS žinutes, taip ir dienoraščio įrašą gali sukurti mobiliajame telefone, o paskui nusiųsti į serverį, kur gauta žinutė automatiškai įdedama į tavo moblogą. Keliautojams ir stalkeriams Tu jau ne tas blogeris, apie kurį rašai radęs laisvą minutę. Tu pats dalyvauji ir praneši tiesiogiai iš įvykio vietos. Gal iš tikro neverta iš užsienio rašyti SMSų visiems lauktuvių laukiantiems draugams. Užtektų kartėmis užpildyti dienoraščio lapą. Grįžus namo iš atostogų Palangoje ar Paryžiuje, nereikės perkėlinėti nuotraukų iš fotokameros, bandyti atsiminti kas buvo, pasakoti skaitytojams, jog tada (gal prieš porą savaičių) Paryžiaus kavinėje tu matei Johnny Deppą su Vanessa Paradis. Tu gali tiesiogiai, išdidžiu esamuoju laiku teigti: „čia ir dabar, šalia manęs kavutę siurbčioja Woody Harelsonas. Įrodymus siunčiu iš mobilaus telefono.“ O grįžęs namo matyti tvarkingai savo žurnale sudėtas nuotraukas. Jei Fidelis Castro turėtų savo moblogą, jam nereikėtų kviestis televizijos transliuotojų, kad nufilmuotų jį skaitant šios dienos laikraštį. Pasiimtų sau „mobiliaką“, kadrą profiliu – pykšt, porą revoliucingų žodžių ir blogo reitingas – kaip normalaus Kubos diktatoriaus. Tu būtum geresnis moblogeris nei Fidelis? wap.sp.lt arba www.sp.lt

Pravda

blogai Žodžiai: Cinamonas Vaizdas: Internetas

Blogai, kuriuos verta aplankyti negali pasidalinti. Toks jau slaptas ir išsiskiriantis blogas papuolė.

The Music Slut. Muzikinis blogas http://musicslut.blogspot.com

Past best thing: The Cool hunter http://www.thecoolhunter.net/

Indie, rokelio ir truputį elektronikos blogas, skaitytojams prisistato – „We‘re Awesome“. Ne mainstryminės muzikos naujienos, įdarytos gera MP3ioške. Apie tai, kas ką perdainavo, kas iš ko pavogė gitaros partiją, kas čiulpia ir kas kala į klyną – haipsterio tonu. Čia savo „ar girdėjai, kad...“ faktų ir retų gabalų bagažą pasipildys kiekviena muzikos kekšė.

Madingų daiktų medžioklė, teminių viešbučių kolekcijos – jau taip pasenusios. Tačiau šis blogas nemedžioja pačių šviežiausių dalykų, jis pateikia tai, kas šiuo metu yra „cool“, sugalvoja tokių temų, jog norisi grįžti vėl ir vėl. Antraip jis nepateisintų savo geriausio medžiotojo titulo. Vasario mėnesio trendai – karštos senutės (grany chicks), kabinėjimasis gatvėje prie žmonių su klausimais apie internetą.

Blogų kanalas coudal.com, iš fermos Cincinačio gūdumoje iškapstė gyką menininką, išradėją, filantropą, tikrąjį Alfos Šerną – interneto barzdylą Chrisą Glassą. O, vaikeli, ką jis moka. Privalai pamatyti, kaip jis lūpomis mėgdžioja Fionos Apple kalbas 1997 metų MTV apdovanojimuose, komikės Janeane Garofalo interpretaciją, išmokti kaip yra daromi marškinėliai. Gal ir tu sugalvosi iš to pragyventi?

Tiesiog – pravda.lt

The Art Of Quitting. Teminis blogas apie metimą rūkyti http://www.theartofquitting.com/ Olandai susirūpino rūkymo keliama žala. Tačiau visuomenės dėmesį atkreipia labai jau olandišku būdu. Blogas, kuriame žmonės, metę, norintys ar net neketinantys mesti rūkyti, siūlo pačias originaliausias idėjas propagandai.

Pravda

Best kept secret: Chris Glass http://chrisglass.com/ Pati kategorija „best kept secret“ – tai nominaciją tikram atsiskyrėliui, genijui, kurį atradęs blogeris nori, bet

Naujas ir greitai augantis blogas įvairiomis temomis. Jį augina būrys „Pravdos“ skaitytojams pažystamų autorių, blogerių, interneto vorų ir varovų. Jie rašo apie seksą, meną, muziką, kiną, frykus – taip, tarsi jų niekas neskaitytų. Ir jiems nusispjauti, kokiai partijai priklausai, koks tavo statusas visuomenėje. Įdomus postų išdėstymas, daug vizualumo etc. Turi ką pasakyti? Ateik į pravda.lt ir rašyk laišką piktajam redaktoriui Karoliui Jachimavičiui, kuris paviešins bet kokią tavo nuomonę.

Pravda

Moblogas

KAS TAS

Tai paprasčiausias blogas. Tik mobilus. O tavo telefonas - distancinis jo valdymo pultelis. Telefonu gali: - skaityti ir komentuoti svetimus moblogus - daryti įrašus savo mobloge - ir net siųsti nuotraukas (jei tik telefonas turi WAP 2.0 naršyklę) Susikurti ir tvarkyti tokį dienoraštį lengviau nei išsirinkti dantų pastą parduotuvėje.

Viską rasi savo telefone adresu Omni SurfPort skiltyje Moblogas ir www.sp.lt

Pravda

Moblogas

KĄ SU JUO DARYTI ?

PRADŽIŲ PRADŽIA Nepanikuok, viskas labai paprasta. Mobiliuoju telefonu įlįsk į portalą Omni SurfPort adresu wap.sp.lt ir rask skiltį “moblogas”. REGISTRACIJA IR PRISIJUNGIMAS Labiau “user friendly” nebūna. Įvesk: - savo susigalvotą vartotojo vardą; - slaptažodį, tik ne žiurkėno vardą, o gudrią skaičių kombinaciją; - el. paštą, kad atominio karo atveju galėtumėme tau atsiųsti pabėgimo planą; - blogo adresą, pvz.: www.sp.lt/grybukaras; - ir telefono numerį. Spausk „registruotis“ ir viskas. Gali šokti pergalės šokį – tau pavyko. MOBLOGO FUNKCIJOS - Sukurti naują įrašą. Tai gali būti bet kas. Nuo įspūdžių apie paskutinį MTV vakarėlį iki tavo nuomonės apie Paksą. - Mano blogo įrašai. Čia jei kartais užsimanytum paskaityti senus įrašus. - Pasirinkite blogą. Nes yra ir tokių šimtarankių žmonių, kurie turi daugiau nei vieną blogą. Čia jie pasirenka, kurį iš jų nori redaguoti. - Kiti blogai. Paskaityk, ką rašo kiti. Tarp “blogerių” galioja nerašyta taisyklė “tu paskaityk mano, aš paskaitysiu tavo”. MOBLOGybės Čia rasi keisčiausius technologinius išradimus, dizaino grožybes ir užmigt neleisiančias naujienas. SuperBlogai Naujausi blogai Naujausi įrašai Blogų paieška. Jokios intrigos - viską išduoda pavadinimas. Peržiūrėk vieną atsitiktinį superblogą, įrašą ar visą pasirinktą jų sąrašą. Jei nerandi ko nori, naudok paiešką. INTERAKTYVUMAS - Skaityk komentarus. Jei parašei, kad nekenti Pakso, kažkas būtinai parašys, kad esi durnas. - Rašyk komentarus. Trys raidės – dar ne nuomonė. Palik blogo autoriui nors tris žodžius. Kokius – jau tavo reikalas. - Nusiųsk įrašą draugui. Juk dalintis gražu. PABAIGA Kai pamatysi, kad su telefonu praleidai visą naktį ir už lango ima važinėti troleibusai, išsiregistruok. Spausk „išsiregistruoti“. Paliksi savo vardą kitam - pasinaudos.

Pravda

Gidas

Kinas Žodžiai: Tomas Auksarankis Vaizdas: Pravdarchyvas

Vaikai yra tariama nekaltybė, šalia kurios ne vieta nuodėmei. „Mažuose vaikuose“ vienintelė klaida yra ta, kad lyg ir siekdamas tapti gyvenimo atkarpos vaizdiniu, filmas peržengia savo galimybes ir bando apibendrinti. Vaikai – rūpesčio poreikis, saugumo žinduoliai, aukščiausia kaina ir vertė. Dėl šių priežasčių jie yra anti-aistra. Viena ar kita turi dingti iš suaugusiųjų kelio. Šioje istorijoje galbūt labiau nei gyvenime dingsta aistra, tačiau kitose viskas gali būti kitaip. Tomas Auksarankis

MĖNESIO FILMAS

Maži vaikai (Little Cvhildren) Vaikai, teatleidžia mano būsimieji, yra ne tik mūsų tęsinys, bet ir mirtis. Mes sustojame – jie tęsia. Tai, tikėkimės, mūsų rezultatyvus perdavimas gyvenimui.

KITI Myliu tave, Paryžiau (Paris Je T‘aime)

Vaikai mus įrėmina, įtvirtina ir apibrėžia. Mes sudiedėjame, subobėjame, pradedame rimtėti ir patronizuoti. Mes tampame nuspėjami. Mes – finito, mes savo atlikome. Tai – temos, kurios sugula tyčia „suliteratūrintoje“ ir gudriai vizualizuotoje Tomo Perrottos romano ekranizacijoje. Vaikai, maži vaikai yra filmo ašis – pora nelaimingai vedusiųjų susitinka jų dėka, nelaimingų nusikaltėlių gyvenimai sutrupa irgi dėl jų, nes ir jie patys tik „maži geri berniukai“. Vaikai yra filmo ir jo pasaulio koordinačių sistema. Ištrūkti už jos, funkcionuoti be jos yra beveik neįmanoma. Šeimos instancija nepaslanki, nespėjanti pagal sudėtinių dalių evoliucijas. Neveltui kūrinyje rėžiama G. Flauberto „Madam Bovari“ interpretacija apie aistrą alternatyvai, pasirinkimui, nesusitaikymui. Dažniausiai, o šioje juostoje visada, tai tėra iliuzija. Vaikai yra pamatas Perottos priemiesčių akimirkose, kurias režisierius Toddas Fieldas (jam priklauso ir prieš keletą metų mėgtas „In The Bedroom“) baletiniu gracingumu arba japoniškų peilių preciziškumu atkuria vieną paskui kitą. R. Altmano „Short Cuts“, P. T. Anderssono „Magnolija“ ar S. Mendeso „Amerikietiškos grožybės“ (American Beauty) – visi jie turi daug bendrumo ne tik trupančiu šeimyniniu fundamentu, bet ir tamsiais juokais, amžinomis savęs suradimo problemomis.

Pravda

Paryžiui promo lyg ir nereikia, bet kai keliolika garsių režisierių įkyriai deklaruoja savo meilę podiuminiam miestui, kodėl to neišnaudojus? Niekaip tarpusavyje nesusijusios santykių, siaubo, pavydo, narkotikų, vergystės istorijos išsirenka mėgstamą kvartalą ir žaidžia jame. Rinkinys neprailgsta, bet pusė istorijų tėra prievolė, ypač Guso Van Santo ar Weso Craveno. Visiškas laimėtojas yra Alexanderis Payne’as („Klystkeliai“ (Sideways)) ir jo riaugulingu amerikietišku akcentu prancūziškai atrajojanti turistė. Jos lūpomis Paryžius tiesiog spurda. Tomas Auksarankis

Gidas Meno mokyklos paslaptys (Art School Confidential) Gąsdinančiai prastą formą įgavęs Terry Zwigoffas (kadaise puikaus „Ghost World“ autorius), neryžtingai ir šabloniškai dėsto meno mokyklos detektyvą. Puikus indie aktorių ansamblis bei užuomina apie pakrikusią meno kolegiją turėtų priversti ejakuliuoti „Sundance“ spekuliantus, tačiau tiek Anthony Minghellos jaunėlio Maxo vaidmuo, tiek klišiniai dviejų dimensijų personažai skatina užuojautą nepavykusiai beprasmei pamokai.

GERIAUSI FILMAI ŠIEMET: 01. Aš ir tu ir kiti (Me & You & Everyone We Know) 02. Marija Antuanetė (Marie Antuanette) 03. Maži vaikai (Little Children) 04. Adomo obuoliai (Adams Aepler) 05. Murderball

Kaip pasakytų krokodilas Gena, labai gaila, kad ji – tiktai kartą per metus, o šia proga rengiami „kapūstnikai“ – visose mūzų buveinėse. Vilniuje tradiciškai bus „nukryžiuoti“ sezono geriausieji. Tuo tarpu Kauno teatras auksinių scenos kryžių spindesį iškeis į podiumą griuvėsiuose, kuriuose pagal Giedriaus Puskunigio muziką „vaidensis“ gražiausi Juozo Statkevičiaus teatriniai kostiumai.

06. Mažoji Mis (Little Miss Sunshine) 07 Myliu tave, Paryžiau (Paris Je T’aime) 3/6

Tomas Auksarankis „Art School Confidential“ visose „Videoline“ parduotuvėse

Teatro diena

Teatras Žodžiai: Vladimiras Prudnikovas Vaizdas: Andrius Ciplijauskas

Svajonių merginos (Dreamgirls)

Luošys iš Ainišmano salos

Neišmoningoje ir traškančiai sausoje garsaus Brodvėjaus miuziklo ekranizacijoje negabus juostos dirigentas Billas Condonas pražudo ne tik sielą (soul), ritmą (rhythm), bet ir liūdesį (blues). Čia svarbu įterpti, kad labai mėgstu juodąją muziką. Populiariojo r’n’b karjeros pradžios, kilimo ir svyravimo istorija stebina tik dviem dalykais: a/ Beyonce užsirūko, b/ Beyonce sako „fuck“. Visa kita – meksikietiškų serialų šiukšliadėžėse surastas neišradingumas, kritikų bandomas dangstyti tariamu tikrumu ir švarumu. Nusivylimas

Trečioji keistuolių karta pirmajam rimtam savęs išbandymui dramoje pasirinko Martino McDonagh’o pjesę. Šį kietą šiuolaikinės airių dramaturgijos riešutėlį Lietuvos scenoje perkrimto Jonas Vaitkus. Tiesa, jo „Pagalvinis“ publikai nepasirodė taip lengvai įkandamas. Jaunųjų „keistuolių“ ir jų kurso vadovo Vlado Bagdono pasirinkimas – kiek atsargesnis. „Luošys iš Ainišmano salos“ kritikų vertinamas kaip klasika. Čia verda nedidelės žmonių bendruomenės gyvenimas, kurio visa įvairovė - pilietinės ir šeimyninės pareigos bei vienas kitas „pletkas“. Melas ir apgaulė čia verti tiek nemalonės, tiek ir pagarbos.

„Valkirija“ pagal Nekrošių Eimunto Nekrošiaus ir Richardo Wagnerio susitikimas operoje nuteikia netikėtai cheminei reakcijai – abiejų asmenybės ir kūryba provokuoja. „Valkirija“ – ambicingiausias kūrinys operos istorijoje - muzikinė drama, operų tetralogijos „Nybelungo žiedas“ dalis, atėmusi iš kompozitoriaus net 26 metus! Pirmą kartą Lietuvos operos scenoje skambės ne tik „Valkirijos“ muzika, bet ir specialūs instrumentai – Wagnerio tūbos. Ketvirtąją operą statanti teatro legenda – E. Nekrošius, nesigiria raštingumu muzikoje, bet džiaugiasi naujomis operos sužadintomis emocijomis.

Tomas Auksarankis

Pravda

Gidas

Albumai

Field Music Tones of Town Memphis Industries Kaip gaila, kad tik 31 minutė, bet kaip gerai, kad nė vienos iš tų minučių nesinori pakeisti. Tai labai britiškas avant-funk pop albumas. Bendrą rezultatą galima būtų pavadinti netgi intelektualiuoju rokenrolu, dėl klasiškų instrumentuočių ir nublizgintų harmonijų. O kur dar tas kultūringas beat-box‘as „Sit Tight“ pabaigoje ir karikatūriški dainų tekstai, kaip „Working to Work“... The Kinks ir septyniasdešimtieji didžiuojasi savo anūkais. Suprantu, jūsų grotuvai dabar užimti laiko patikrintų muzikantų naujienomis, bet šis albumas jau yra nemaža investicija likusiems 2007-iems. Jei būčiau britė Field Music rašyčiau „A“ įvertinimą, bet esu lietuvė ir teišplėšiu 5/6. Norke

Pravda

PRAVDA RADIJAS: KOVO DAINOS .....Arcade Fire „No Cars Go“ .....Patrick Wolf „Accident & Emergency“ ..... Utah Saints „Something Good“ (Van She Remix).....Pop Levi „Sugar Assault Me Now“ .....The Rakes „We Danced Now“ .....Cat Power „The Greatest“ ..... Muscles „Ice Cream“ .....M.I.A. „Bird Flu“ .....All Saints „Chich Fit“ (Kissy Sell Out Excellent Adventure) .....Cut Copy „Hearts On Fire“ .....Maximo Park „Our Velocity“ .....Teenage Bad Girl „Cocotte”“(Boys Noize Rework) …..

Gidas

Žodžiai: Bong, Norke Vaizdas: Pravdarchyvas

AIR Pocket Symphony Virgin

Štai. Po ilgų laukimų ir trijų pernykščių „apgavysčių“ (solinio Jean-Benoît Dunckel albumo Darkel, vieno geriausių rinkinukų iš Late Night Tales serijos bei bergždžių pastangų išgelbėti žinomų tėvelių netalentingos aktorės ir dainininkės Šarlotės albumą 5:55) pagaliau turime „originalą“. Iškart nuraminsiu, kad laukti buvo verta. Darbas kur kas glotnesnis nei išsiblaškėlis Talkie Walkie (2004). Ryškesnių hitų (išskyrus „One hell of a party“ ir „Somewhere between waking & sleeping“) ar įsimintinų momentų jame nėra. Čia svarbiausia nuotaika. O ją prancūzai tikrai moka sukurti savitą. Be to, jiems padeda „šeštasis Radioheadas“ Nigel Godrich. Nereikia pamiršti ir Jarvio (Pulp) su Neilu (The Divine Comedy), paskolinusių vokalų po bendro apšilimo prie 5:55. Patartina nepiktnaudžiauti įrašu, nes po per dažnų perklausų jis tiesiog ima įgristi ir erzinti. Tebūnie ši futuristinė kosmo-odisėja retas, bet garbingas svečias, nei nuvalkiota „kišeninė simfonija“, gyvenanti kas antrame mp3 grotuve. Bong Andrew Bird Armchair Apocrypha Fat Possum

Of Eggs (2005). Tik gal ne taip akustiškai. Elektros čia daugiau. Ir kaip visada linksmai, bičiuliškai, maloniai ir šviesiai. Išvedant paraleles su IDM Birdo stilių galima būtų pavadinti intelligent indie music. Padėk lentynoje šalia Whitest Boy Alive ir Mountaineer. O kai visa likusi muzika bus atsibodusi ir tave užvaldys apatija – šis albumas bus kaip tik tai, ko reikia. Bong

The Shins Wincing the Night Away Sub Pop

O šiais metais atsitiko taip, kad dvi dažnai lyginamos grupės The Shins ir Field Music ilgai lauktus albumus išleido vienos dienos skirtumu. Tik The Shins šįkart vertinami kur kas griežčiau. Ir aišku kodėl! Albumas jau dabar pretenduoja į metų geriausius ir kažkas dėl to, matyt, sunerimo anksčiau laiko. Taip, Wincing the Night Away maloniai pakeitė nuo pernai metų grotuve užstrigusį The Killers Sam‘s Town. Dabar ir kitoms indie rock grupėms teks rimtai pasistengti. Norke

Vertinimo sistema

Tau nereikia priminti nuo kelių metų kvaištelėjęs švilpautojas groja smuiku. Juk šis paukštelis patinka tiek alternatyviam jaunimėliui, tiek rimtiems dėdėms, klausantiems bliuzą. Naujame darbe Andrew daro tą patį, ką buvai radęs jo šedevre The Mysterious Production

Pravda

Psichopravda Vaizdas: Creep Makiažas: Aurimas Juodiškis Modelis: Viktorija

Geras / blogas Sau / kitiems Ir vėl prasidėjo savaitė. Galvoje peržvelgiu ateinančių septynių dienų planus: reikia eiti į ..., nes ... . Būtų gerai gauti ... , bet labiau norėčiau ... . Taip pat būtų teisinga ... , nors man visada malonu ... . Greitai prasisukę praėjusios savaitės įvykiai perša nuojautą: „turbūt ne visiems buvau geras“. Visgi ši savaitė žada būti kitokia – pagaliau man paaiškėjo, kaip reikia elgtis, kad būčiau geras. Pasirodo, šiuo atveju sėkmės formulė yra paprasta: tereikia elgtis nuo „noriu“! Šiame atradimo džiaugsme ir palikime mūsų herojų, o mes žvilgtelkim giliau: kaip atsiranda tas jo „noriu“, kuris leis nebebūti blogam. Ir apskritai, kas lemia – geras jis ar blogas? Psichologai sako, kad viską, ką daro žmogus, jis daro tenkindamas savo poreikius ir pagrindinės jų grupės yra: biologiniai (maistas, giminės pratesimas, saugumas ir pan.), socialiniai (socialinė teritorija, priklausymas grupei ar grupėms žmonių, poreikis emociniam ryšiui ir pan.) ir idealūs (poreikis naujai informacijai, gyvenimo prasmės paieškos, savęs pažinimas ir pan.). Poreikius žmogus tenkina dažniausiai per išorėje esančias vertybes pvz.: maistas, būstas, mokslas, draugai, darbas, informacijos šaltiniai ir t.t. Paprastai kalbant, poreikių tenkinimo resursai glūdi išorėje, todėl norint jais naudotis, mes privalome bendrauti su žmonėmis. Kaip gi būti geram visiems ir ar tai išvis įmanoma? Pagalvokite, ar vadovas, namie elgdamasis taip pat kaip ir darbe, abiejose situacijose bus geras. Arba studentas, su dėstytoju besielgdamas kaip su bendrabučio kambarioku. Tai, kaip vertinamas elgesys, priklauso nuo to, kokioje grupėje (toliau tekste – „Mes“) esama ir pagal kokio „Mes‘o“ taisykles reikia elgtis toje situacijoje. Teisės mokslas, nagrinėdamas žmonių elgesį ir jį lemiančiais taisykles, yra nustatęs, kad žmogus, atėjęs į susiformavusią grupę žmonių (t.y. jei jis ne vienas), sudaro „nebylų sandorį“ elgtis pagal grupės taisykles, gerbti jos vertybes. Žmogui nesilaikant šio susitarimo, jam taikomos „sankcijos“: nuo ignoravimo ar pasišaipymo iki

Pravda

pykčio ar išmetimo iš grupės. „Nepaklusnusis“ gali būti ignoruojamas kolegų, sulaukti pasišaipymo iš draugų, barnių su šeimynykščiais. O gezų „Mes‘uose“ tai įprasta spręsti kumščiais. Taigi vertinimas geras arba blogas priklauso nuo to, kokio „Mes‘o“ akimis žiūrima. O mūsų herojaus sėkmės formulė elgtis nuo „noriu“ formuojasi taip: aš turiu elgtis taip, kaip reikia ir yra teisinga, todėl aš to noriu. Jei mano „noriu“ neatitinka kriterijų reikia ir teisinga, aš konkretaus „Mes‘o“ akyse būsiu blogas. Bėda ta, kad skirtinguose „Mes‘uose“ reikia ir teisinga yra skirtingi. Mes‘ų yra labai daug todėl didžiąją laiko dalį praleidžiame besiaiškindami tuos kriterijus ir besistengdami juos atitikti. Kyla klausimas ar tai turi ką nors bendro su tikraisiais atskiro žmogaus norais. Taip klostosi, kad pernelyg dažnai norime būti geri kitiems. Deja, retai susimąstome, ką reiškia būti geru sau. Abu Silgas yra pasakęs: „Gyvenimas – tai kūrybinis savo norų realizavimo aktas“. SAVO. Nori būti geras sau? www.stiklokaroliukai.lt Nori būti geras kitiems? www.sp.lt

F*ck your bookmarks!

Persona

Žodžiai: Arminas Višinskis

Zmogeliukas Šiauštas, veltas, peštas. Kasytės, pakabukai, auskariukai, žiedukai, kutukai – jeigu tik prie žodžio įmanoma prikabinti priesagą, žmogeliukas tai prisegs prie kūno. Ilgi šalikai (aišku, kad megzti) ir palestinietiškos skaros žmogeliuką išduos greitai.

Kokie nors faini kerziukai ir platėjančios kelnės – jau priežastis įtarinėti žmogeliškumu.

Skirtingi porūšiai gali rengtis pabrėžtinai ryškiai. Ant kūno vieni mezginiai megztiniai – megzta kepurė, megztos pirštinės, megzti apatiniai, megztos kuprinės.

– Kaip atpažinti, kad namuose gyvena žmogeliukas? – Labai paprasta – pas žmogeliuką namuose visi kampai apkikenti. Požymiai Dažniausiai moteriškos lyties. Žmogeliukas žagsi priesagomis –iux, pasisveikindamas visada sunervina „fainu labuxu“, e. laiškuose neatsakingai švaistosi šypsniukais, o pabaigoje laiško užverčia tokia krūva šauktukų, kad skaitančiam išauga guzai. Savo žmogeliukišką negalią įžvelgia visuose aplinkiniuose – visus kitus vadina „fainais žmogeliukais“. Mirtį žmogeliukas įsivaizduoja kaip fainą teletabį. Nekaltybę žmogeliukas prarado su savo fainu meškiuku. Pasisveikindamas žmogeliukas šaižiai cypia ir nepaisydamas jokių kliūčių kabarojasi ant kaklo. Kartais už tai gauna snukin. Andriaus Mamontovo fanklubų patrankų mėsa yra vieni faini žmogeliukai. Be Andriaus Mamontovo liūdesiukų žmogeliukas dar mėgsta Cojų, Kurtą Cobainą, o naujesnės žmogeliuko versijos klauso ką nors iš emo. Taip, emo nacijos didžiąją dalį sudaro žmogeliukų rasė.

Rašo poeziją su daugybe nesuprantamų metaforų ir fainų liūdesiukų. Žmogeliukas įsivaizduoja, kad šunims ir katėms rūpi kas nors daugiau nei maistas ir reprodukcija, todėl nuolat bando juos prakalbinti. Žmogeliukas pasako kokią nors gudrią mintį, gyvūnas ginčytis negali – žmogeliukas jaučiasi fainas ir išmintingas. Kai du žmogeliukai skirasi, jie verkia, bet vis tiek skiriasi. Žmogeliukui nereikia „Mašimos“ – jam užtenka fainų arbatų parduotuvių ir „Indijos“, kur jis prisiperka smilkalų, juos degina ir svajoja, kaip jis kada nors nusipirks kambario dydžio Budos statulą ir tada bus fainiausiai faina. Žmogeliukas nori būti vegetaru, bet be mėsos imitacijų vis tiek negali. Žmogeliukai nemėgsta visko, kas nenatūralu, nevalgo genetiškai modifikuotų daržovių, tačiau apsiputodamas kerta kryžminimo būdu išvestus obuolius ir vedžiojasi dvarnešką. Žmogeliukais kartais rūko žolę, nes ji iš gamtos ir visai nechemija. Ir tos THC kelionės smegenyse ir CO patekimas į kraują ir virškinimo procesai irgi yra visai nechemija. Faina – ne žodis, o gyvenimo būdas.

Pravda

Gastropravda

Žodžiai: Baltas Pipiras Vaizdas: Pravdarchyvas

- rugstus triusis saldus Gerai. Įsipilkim vyno į taurę, imkimės darbo.

Į mergaitiško delno dydžio gabaliukus sukapotą triušį (tiks ir juosmeninė dalis, ir kulšys) apvoliojame maišelyje supiltuose miltuose ir labai smarkiai nupurtome. Įkaitiname aliejų keptuvėje ant šiek tiek mažesnės nei vidutinė ugnies. Triušio gabaliukus apkepiname iki tamsaus rudumo, tai gali trukti apie 10-15 minučių. Ištraukiame gabaliukus, laikome juos šiltai, aliejų pilam lauk.

Gerutis pūkuotas triušis linksmai šokinėjo triušių fermoje. Dabar mes dviese jį suvalgysime. Kokie mes blogi. 600-800 g triušio, miltai, vienas svogūnas, du saliero stiebai, viena labai stambi morka, 100 g žalių alyvuogių be kauliukų, šaukštelis kaparėlių druskoje, saujelė juodų razinų, saujelė kedro riešutų, apie 150 ml balto vyno acto, keli šaukšteliai cukraus, lauro lapas, aliejus, druska, malti pipirai. Baltas vynas (tiks itališki „Soave“ arba „Pinot Bianco“), kad procesas vyktų sklandžiau. Šis patiekalas – anaiptol ne aukštosios kulinarijos viražas. Jis atsirado pietų Italijos kaimuose ankstyvaisiais viduramžiais, kai šaldytuvais dar nė nekvepėjo. Romėnų palikuonys laikydavo sumedžiotų zuikių perteklių acte, mat jame laukinė mėsa įgaudavo malonesnį skonį. Be to, pamaivos italai mėgo pasipuikuoti vartojantys „saldžiąją druską“, t.y. cukrų, kurią iš Kryžiaus karų partemdavo vietiniai karžygiai. Dabar triušių mėsa yra puiki ir be konservavimo acte, bet pikantiškai saldžiarūgštį patiekalą pasigaminti taip pat lengva kaip dobiliuką sugraužti. Jeigu tave kankina balto ir nekalto triušiuko vaizdas, neapsigauk – fermose vargšai žolėdžiai laikomi taip, kad atsirasti lėkštėje jiems yra tikra palaima. Ką sakai? Dar vienas mano žodis, ir matysiu tave vegetarų gretose?

Pravda

Kitoje aliejaus partijoje švelniai kepiname pusmėnuliais supjaustytus svogūnus. Tuo tarpu griežinėliais supjaustome morką ir saliero stiebus. Jeigu alyvuogės buvo konservuotos labai rūgščiame tirpale, jas gerai praplauname ir dešimt minučių palaikome šaltame vandenyje. Kaparėlius druskoje taip pat kelis kartus nuplauname šaltu vandeniu, kad druskos neliktų nė kvapo. Kai svogūnai truputį paruduoja, jiems į draugiją įperšame morkas, salierą, alyvuoges, kaparėlius, razinas, kedro riešutus ir lauro lapą. Pamakaluojame, ant viršaus sudedame triušio gabaliukus. Juos pasodriname druska ir pipirais. Supilame vyno actą ir užbarstome gerais keturiais šaukšteliais cukraus. Uždengiame, ugnį sumažiname iki labai mažos, kad keptuvės turinys vos vos burbuliuotų, ir paliekame ramybėje 45 minutėms. Ragaujame, ką turime. Jeigu per rūgštu ir acto kvapas per aštrus – paliekame keptuvę atidengtą, kad skystis garuotų. Galime įberti dar cukraus. Kai esame patenkinti susidariusio padažo saldumo ir rūgštumo balansu, įsmeigdami šakutę patikriname triušį: turi bėgti skaidrios sultys. Pagaminta! Patiekalą pateikiame su kukurūzų koše arba spagečiais, gerklę skalaujame vynu. Iš pradžių skonis bus neįprastas, nenusimink – kai sukirsi pusę jo, karpysi ausimis. Visai kaip triušis.

F*ck your bookmarks! REKLAMA www.pravda.lt (nuostabiu. dalyku. rinkinys)

Pravda