2008 GRUODIS WWW.PRAVDA.LT by Povilas

4808

2008 GRUODIS WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

INSPIRADO

Paprastai, kol nesibaigė balsavimas, naujokų nevertiname. Tai vadinama korektiškumu ar panašiai. Tačiau dabar imsime, susumuosime ir pabrėšime tai, kas svarbiausia. Iš dalies dėl to, kad tai svarbiausia, iš dalies todėl, kad naujokai per nauji ir „normaliems žmonėms“ daugiau mažiau visi vienodai nesuprantami. O mes, tyrinėjantys juos atidžiau, kaip sako gyvenimo būdo žurnalistika, „jaučiame sezono tendencijų pulsą“. Štai koks jis. Ypač džiugu dėl meno naujokų. Ilgai tykojusi kontratakavo jaunoji karta. Vieni (Dalia Dudėnaitė, Liudvikas Buklys) šiais metais pirmą kartą personaliai eksponavosi, kiti (pvz., Žilvinas Landzbergas) buvo pašlovinti ir apdovanoti internacionaliai. Abiem atvejais tai reikšmingas debiutas. Tačiau, ko gero, svarbiausia, kad švieži meno kūrėjai šiemet gavo dar vieną erdvę – „Tulips&Roses“. Šiuolaikinio meno galerija yra laiku, vietoje ir Gaono gatvėje. „Tulpės ir rožės“ verčiasi meno žibučių reprezentacija ir pardavimu. Sunku patikėti, kad Lietuvoje to niekas taip nedarė. Dar prieš pradedant žvalgytis po muzikos naujokus, redakciją kamavo pesimizmas. Pasirodo, perspektyvių muzikos naujakurių yra užtektinai. Pakalbėję su kiekvienu, supratome, kad 2009-aisiais kas mėnesį galėsime recenzuoti po debiutinį albumą. Mūsų prognozės: pirma: superjaunoji žaviabalsė Miglė Ai išgarsės ne ateinančiais, bet dar kitais metais (normalu, ji tik vos vos pilnametė). Antra: su sąlyga, kad neiširs, „Make It Real“ will make it real this year, yeah yeah. Jų talentas ir unikalumas, papildytas naujuoju vokalistu Domu, skiepija mums gilų tikėjimą, gigantiškas viltis ir kitus epitetus.

Nors Lietuvos kinas turi dėl ko raudonuoti, vaizdo klipus drąsiausia Europos tauta suka vis patikimiau. Prieš penkis metus įvaizdinti dainą atrodė beprasmiška, tačiau MTV vis dėlto atliko vieną tikrai gerą darbą – pasiūlė prasmę muzikantams ir klipų kūrėjams. Po išankstinės naujo „Happyendless“ klipo peržiūros dainai „No Tomorrow“ viltys, kad pradėję nuo muzikinių klipų lietuviai kartu išlips iš kino ir mados tamsybių, sustiprėjo. Todėl jiems skiriame atskirą nominaciją. Galiausiai lieka scenos menai ir literatūra, kur niekada iki galo nesupranti, kas jau naujokas, o kas vis dar senas vilkas. Krenta į akis literatūriniai eksperimentai, kuriems būdingas kortasariškas teksto pėdų mėtymas: Valentino Klimašausko knyga-interakcija „Alfavilnius“ ir Virgilijus Šimaičio mobiliuoju būdu sulipdytas „Komunalinis bliuzas“. O pagrindinė teatro naujiena, debiutantų festivalis „Tylos“, nominuojama „naujų iniciatyvų“ kategorijoje – jis pats, kaip pozityvi visuma, ryškesnis už kiekvieną atskirą scenos personos debiutą. Nesakom, kad mūsų akys aštriausios, rankos ilgiausios, o šitie naujokai geriausi. Tai, kas nauja, visada jauna. O kas jauna, nenuspėjama. Kaip ir mūsų spėjimai.

Carlo Mandrake ir Inga Norke

Lietuviškas kinas, amžinai tekanti ašarų pakalnė, 2008-aisiais pasiūlė premjerų ir nemažai. Tačiau jos inspiruoti, katalizuoti ar bent jau harmonizuoti nesugebėjo nei savęs, nei žiūrovų. Paimti po vieną keli filmai nenuvylė, gal net maloniai nustebino („Nerutina“ ir „Kolekcionierė“). Kita vertus, galima tik pamaldžiai nulenkti galvą prieš tuos, kurie, ignoruodami sinefobinį valstybės debilizmą, pradeda kurti savo lėšomis („5 dienų avantiūra“) ar net trumposiomis žinutėmis („Tadas Blinda“).

WWW.PRAVDA.LT VYR. REDAKTORIUS KRISTUPAS SABOLIUS KRISTUPAS@PRAVDA.LT VYKDANČIOJI REDAKTORĖ INGA NORKE INGA@PRAVDA.LT REDAKTORIAI TOMAS AUKSARANKIS TOMAS@PRAVDA.LT ĮVYKIAI 7@PRAVDA.LT, DAINA DUBAUSKAITĖ FOTO MR. BOMBASTICK, VYTUKAS DIZAINAS MARULIS MARULIS@PRAVDA.LT, MARGAPIEVA MARGA@PRAVDA.LT REDAKCIJA ADA PAUKŠTYTĖ, ALEKSANDRA PIKTYTĖ, APOLOMINAS, ASTA OSTROVSKAJA, BALTA, BONG, CARLO MANDRAKE, ELLE DRIVER, JUODA, JUSTĖ MALDŽIŪNAITĖ, TANIA REX, VYTUKAS, VLADIMIRAS TRUDNIKOVAS, ZANĖ IR GUNARS BAKŠEJEVAI RINKODAROS VADOVĖ GIEDRĖ BRAŽIŪNAITĖ GIEDRE@PRAVDA.LT PLATINIMAS NORBERTAS SEREIKA REKLAMA EGLĖ PRAŠČIŪTĖ REKLAMA@PRAVDA.LT LEIDĖJAS UAB „IDĖJŲ REVOLIUCIJA“, SAVIČIAUS G. 13/2, 01127, VILNIUS SPAUDĖ UAB „SPAUDOS KONTŪRAI“ Už reklamos turinį „Pravda“ neatsako P48 NAUJOKAI, 2008 M. GRUODIS, TIRAŽAS 30 000 EGZ., TIESA IŠEINA KAS MĖNESĮ, ISBN1822-5497 PRAVDA@PRAVDA.LT VIRŠELIS Jason Levesque (modelis Atilla)

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

PRAVDAMETRAS/SRIUBA

3D kino filmai Lietuvoje

Gerai, nes juos žiūrėsim nebe su popieriniais akiniais. 33% besiliekninančių

Praėjus bent penkiems metams po dietos priauga net daugiau nei numetė. Siaubingai geras Steve McQueeno filmas

Apie politinių kalinių bato ir išmatų protestą „Hunger“. 1minute.lt

Kurti scenarijus festivalio „Pravda vienos minutės“ konkursui. Tolesnė jutūbizacija

Dabar jame jau ir geros kokybės Monthy Python kanalas.

Reklama

www.saltupys.lt, nes įrodė, kad žalias raides salotiniame fone matai puikiai, jei nori matyti (sako, puslapį remia kažkokia optika). „Šaltupys“ – vieta lietuviškame internete apie gyvenimo komediją, kuri veda vagysčių indeksą, moko žaisti lauko žaidimus (pavyzdžiui, pavadinimu Šnipiškės, kurio esmė kieme nepastebėtam deginti popierinius namukus...), kartu su čekų mokslininkais įrodo, kad krizės Lietuvoje nėra... www.mainyk.lt, nes jau senokai visi žinom, kas vienam šiukšlės, tas kitam – lobis. Todėl pagaliau internete atsirado ir lietuviška mainykla, kur potencialius lobius galime pamatyti ir aptarti bei apžiūrėti iš visų pusių. Galiausiai kažką gauti net tada, kai kišenėse vėjai. www.dansu.lt, nes pagaliau turime tinklaraštį apie reklamą ne tik tiems, kuriems pirmoji knyga į suaugusiųjų pasaulį buvo „14,99 euro“. Profesionalios diskusijos ir mintys apie reklamą, viešuosius ryšius ir mus – vartotojus.

90% daktaro laipsnį turinčių mokslininkų

Amerikietiškasis „Time“ prognozuoja, kad iki 2010-ųjų jie gyvens Azijoje. Vėjo energija

Dalis vėjo propelerių dėl urbanizuotų plotų ir mažai vėjo sukuria daugiau HCO2 nei išsaugo. Škotai ir vėl

Nes 125 000 svarų jie išleido naujai šūkio „Welcome to Scotland“ reklamai, ir 1, 25 mln. svarų, kad įtikintų škotus plautis rankas. Sužvėrėjimai

Terorizmas Indijoje, protestai Tailande, paaugliai Naujininkuose. Atsakinėti į klausimą

Kur švęsi Naujus, kai nėra pinigų?

www.maistasausims.lt, nes pletkai retai būna tokie apetitiški. Piktos reiverės blogas su daug keiksmažodžių, nepadoriu turiniu ir moteriškų krizių analize – „Gravity“ Goda ir maistasausims.lt autorė userfriendlybitch turėtų apie ką pakalbėti. www.artnews.lt, nes priešingai nei popierinės meno naujienos, šis www neįpareigoja tavęs žinoti visų drožėjų ir audėjų darbo subtilybių, o moko suprasti meną, be to, šiuolaikinį, ir neapsimeta elitas-aš-žinau-viską. www.manodrabuziai.lt, nes norint įsigyti kokybiškų dėvėtų drabužių nebereikia važiuoti į stoties rajoną, knistis dėžėse ir uostyti naftaliną. Be to, keistis – ekologiška. azuolasirdraugai.blogspot.com, nes juokinga skaityti juokingas istorijas su paaiškinimu, kodėl tai yra juokinga. www.myplay.lt, nes geros muzikos niekada nebus per daug. Visi tai žinome, todėl myplay.lt turėjo būti sukurtas bent prieš 5 metus. Taip mano ir puslapio tėvas Tomas, todėl nebeiškentė, paaukojo savo laisvalaikį ir padarė. Vienas – įkelk arba surask norimą dainą. Du – įtrauk ją į savo grojaraštį. Trys – dalinkis savo muzika su draugais, kaimynais, taksistais, meilužiais. Puslapis – iš Lietuvos, pasiekiamas – worldwide.

6 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Kolumnistai

O jei nori būti naujoku, nebūdamas Einikiu, sveika šiek tiek senstelėti. Kad susikurtum progą atsigauti. Taip, kaip pasensta dievai prieš naujas reinkarancijas ir įsikūnijimus. Anksčiau ar vėliau grįžta ne tik Buda su Jėzumi, bet ir Michaelas Jordanas, tikri arba prilipinti, labai vešlūs ūsai, juodi rūbai, koncertų ir sporto rūmai, grįžta į Airiją emigravę lietuviai, pergalėmis prieš austrus ir rumunus parropoja net ir degraduojantis tautos futbolas.

dyti geriausiu laiku. Ar žmonės kenčia tai, nes per kitą kanalą – Cololo? Ar yra kita priežastis? Gal mes nesame tokie homofobai kaip mus pravardžiuoja pasaulis, ir kenčiame iš tolerancijos, tyliai, nesigirdami. O gal tai šuniuko, kuris gali peršokti per kėdę, triukas, ar dar tiksliau – kalbanti papūga? Laida kvepia protiškai mirusio žiūrovo racionu. Jį įsivaizduoju su palenkta galva ir nutįsusia abejingumo seile. Jis jau susitaikė su galu, su 12 minučių reklamos per valandą ir tiek pat anonsų, jis žino, kad krizė – amžina būsena. Reikia tik tyliai sėdėti ir žiūrėti ką nors, bet ką, kad tik nebūtų blogiau.

Aš jau nekalbu apie nutilusius, bet šiemet driokstelėjusius „Portishead“, „ The Verve“ ir „Empti“. Juk pauzė, jei tinkamai išlaikyta, yra neatsiejama muzikos dalis.

Gyvieji, tuo tarpu, muistosi. Jie ir toliau tiki, kad televizija pati sprendžia, kuri laida bus žiūrimiausia (tam ir yra magiškoji devinta valanda, kai reitingų kūrėjai sėda ant sofos išbadėję entertainmento) ir tik patogus tingumas nedaryti geriau sulaiko televizininkus. Jie nesutinka su tuo, ką mato: kuo televizija labiau pramoginė, tuo mažiau juokinga (nepainioti „juokauti“ ir „juoktis“); paparacai yra būdas suvedinėti sąskaitas; ironija ir TV yra gimusios skirtingoms mamoms; „masiška = debiliška“ ir taip be galo. Visada galima pasistengti, net jei vienintelė valiuta – reitingas.

kristupas@pravda.lt

Dabar paneigsiu, kad naujoku galima tapti tik kartą. Tai reiškia, jog trejus metus iš eilės tai tvirtinusi „Pravda“ skelbė netiesą. Tačiau juk visi žino, kokie netikėti būna praregėjimai.

lietuviški reikalai

Pradėkime iš toliau. Budistiniame flange neseniai pasklido naujienos. Aštuoniolikametis berniukas Ram Bahadur Banjan daugiau nei pusmetį praleido Nepalo džiunglėse sukryžiavęs kojas meditacijai. Jis nieko nevalgė ir negėrė, tik tupėjo į bunkerį panašioje medžio drėvėje. Tai kiek nustebino aplinkinius, todėl neraumeningą Ram Bahadur Banjano kūną su pūpsančia Lenny Kravitzo šukuosena jie praminė Buddha boy. Šiandien žinių portaluose jis vadinamas Naujojo Budos reinkarnacija.

Naujumas savaime nėra jokia vertybė. Tačiau paniškas jo reikalavimas, kad ir paviršutiniška forma, išduoda dangišką prigimtį. Kalbame ne apie faktus (dauguma naujienų tuščios ir beprasmės kaip garsioji Riaubiškytės kelionė iš Klaipėdos į Vilnių), bet apie juos lydinčią gaivumo aurą. Apie lengvai kutenantį nežinojimą, ką išsirinkti, kuris užlieja priešais saldainių su įvairiais įdarais dėžę. Apie nekantraujantį reiklų rytinį žvilgsnį į pašto dėžutę, nors jokių laiškų tarsi ir nelauki. Arba apie apstulbusį ir vertybes perkainojantį močiutės veidą, išgirdus, kad anūkė pagimdė juodaodį. Naujumas yra nepanaikinama jaunystė, kuri net giliausios pensijos akimirką pateikia staigmenų. Pirmiausia – sau pačiam. Štai kodėl naujoką tarsi žvėrį galima pažadinti kiekviename iš mūsų. Esame tai, ką veikiame. Lieka tik veikti ką nors naujo ar bent jau iš naujo. Pavyzdžiui, Gintaro Einikio egzistencija sužibo naujomis spalvomis tada, kai jis nustojo žaisti krepšinį ir pradėjo lėbauti, smurtauti ir psichuoti. Kita vertus, kasdien viešai uostydamas kokainą, daužydamas mašinas ir mušdamas moteris, su kuriomis turi lytinių santykių, ilgainiui vieną dieną vis vien tampi nuobodus.

tomas@pravda.lt

Prieikime arčiau, kad ir kaip šlykštu. Lietuviškos paparacinės laidos turi gražią tradiciją blogėti, kai jau atrodo nebėra kur. Nuo pirmųjų apraiškų dešimtukų forma iki dabartinių kalbos pamokėlių su Berneen vos per porą sezonų. Jei netyčia atsisėdai ant nuotolinio pulto, tai buvo devinta vakaro ir įsijungė LNK, tikėtina, kad į tave kreipėsi du žmones primenantys vedėjai, kurių bent vienas norėtų iš ten pabėgti. Nežinau, kuo laidos prodiuseris gąsdina Tomazą, bet jis šypsosi lyg „Dinastijos“ žvaigždė po septyniolikos operacijų. Net psichologijos pirmakursis įskaitytų „padėkite man“. Jo kolegės būtų įtaigesnės lempos nei vedėjos. Šviesioji daro viską, kad tuo metu, kai ji kalba, žiūrėtume į ekrano kampe esantį logotipą ir prašytume atsiųsti griaustinį. Tamsesnė yra išvis kita lyga. Jai atrodo juokinga makaluoti liežuviu vieną nelanksčiausių kalbų Europoje. Dėl šios ar gal kitos priežasties ji kiekvieną žodį ištaria neteisingai. Kiekvieną! Kaip ji pasakytų: „Keik-vei-nuą“. Už ką taip žiauriai? Traukoma lingvistinių konvulsijų Berneen yra mūsų prime-time topinės laidos šeimininkė, parinkta ro-

Nuo pat metų pradžios pasaulio melomanai ėjo iš proto siųsdamiesi albumus nemokamai ir legaliai („Marillion“, „Nine Inch Nails“, „R.E.M.“ ir t. t.). Lietuvos muzikantai tuo mūsų nedžiugino. Tiesa, jų ne tiek daug, kad turėtų su kuo konkuruoti. Bet bent jau vieną nemokamo albumo atvejį tikrai įsiminiau – tai „Gravel“ – „Dirty Beauty“. Tačiau nemanau, kad tai geras paguodos prizas, kai po tokio gesto viltis teikusi grupė tiesiog išsiskirsto. O jos lyderis nueina kautis į bokso ringą ir dar tyčia pralaimi. Kalbant apie atkeliavusias gyvenimo būdo tendencijas, tai dar ne viskas. Būtina paminėti geriausius socialinius forumus – turgelius. Net dviejų rūšių – eko ir blusų. Apie ekotrendą kalbėjau praėjusį mėnesį – jis yra tiesiog neišvengiamas. O štai blusų turgus kartu su vintage mada – nors ir vėluoja, bet jau irgi čia (tiksliau, tarp tų, kurie supranta, kad senelės kvarbatkos kiečiau už berškos džamperiuką). Aišku, kol kas pirmajame blusų turguje nemačiau nei labai unikalių daiktų, nei ko nors, ką mieliau įsigyčiau ne Londono blusynuose. Bet kaip pradžiai – kelios senelių suknelės, užsienietiškų žurnalų numeriai ar rankdarbiai atrodo viltingai. Lietuvos pramogų verslas nuo madų irgi neatsilieka. Reivus pilyse ir dvaruose vertinu kaip absoliutų šių metų „daryk“. Taip pat renginių festivalėjimą. Tiesa, bet kokį vienos dienos renginį vadinti festivaliu – minusas organizatoriams iš karto. Užtat ketvirtadienį vis dažniau vadinti mažuoju penktadieniu – neblogas sumanymas. 2008-aisiais jau ir vakarą prieš penktadienį gali kultūringai nuimti stresą ir net rinktis ne iš kelių, o keliolikos renginių.

Tania Rex

Metams susivyniojant į prisiminimus, iš šių metų televizijos atsimenu tik tris dalykus: Kinijos Olimpines žaidynes, Grinevičiūtės ir Valinsko bušido bei „Kakadu“. Pirmuosius du žiūrėjau galybę kartų, paskutinįjį – tik vieną. Jei televizija, kaip mano kai kurie mąstytojai, yra mūsų visuomenės veidrodis, tai tuomet mums šakės. Jei televizija, kaip sako Woody Allenas, yra surinktos ir perdirbtos mūsų šiukšlės, tada „Kakadu“ yra Kariotiškių senamiestis. Abiem atvejais melstis per vėlu.

KRISTUPAS SABOLIUS, TOMAS RAMANAUSKAS, Inga Norke

Teatleidžia man puslankiu skriejančios kregždės, bet konservatizmas neįmanomas. Naujumas yra dieviškas – tai, ko reikia labiausiai nepajudinamiems dalykams. Pastebėkime, kokią reikšmę jis turi krikščionims, kurių Jėzus yra tapatinamas su Naujajame Testamente paskleista Gerąja Naujiena. Žydai analogiškai naujo Mesijo vis dar laukia, kabalistai savo praktikantams žada atidaryti naują, šeštąjį jutimo organą. Ir gal mane sudegins musulmonai kaip danišką Muhamedo karikatūrą, bet įtariu, kad net Alachas neprieštarautų atsinaujinti.

„Kakadu“ yra metų laida. Kaip elektros kėdė yra metų įvykis kažkieno gyvenime.

ną, bet nauja yra tai, kad šiemet juos pradėjo klijuoti net moterys. Ūsai Lietuvoje irgi buvo ir apkalbėti, ir išbandyti. Kai kurie ūsuočiai žada juos puoselėti ir kitais metais. Taip pat wayfarer ray-banų modelis – negali sakyti, kad pas mus jis sužibėjo (turint omenyje, kad pasaulyje tokio modelio akinių šiais metais parduota daugiau nei trylika milijonų, ir tai vien tik originalų), bet tie, kas juos dėvėjo šį sezoną, gali būti savimi patenkinti. Tiesa, kitą vasarą pasaulio hipsteriai dėvės tikrai nebe ray-banus.

Šiemet pasaulis, pasak trendhunter.com, prigeneravo apie 30 000 (!!!) trendų. Būtent toks yra T kartos aktyvumo rezultatas 2008-aisiais. Sakykdama T, turiu omenyje turinį. Iš generuojamo turinio gimsta mados, užgaidos, silpnybės, trendai. Pastarieji atsiranda tik tuomet, kai yra aiškiai įvardijami. Taip mokė ir ponas Gladwellas, „New Yorker“ žurnalistas panašesnis į roko žvaigždę, lyderį, žiniasklaidos vinį. Taigi bandysiu subendravardiklinti tai, kas šiais metais buvo populiaru šioje kontrastingoje geltonoje, žalioje ir raudonoje šalyje. Vietos ir laiko turime nedaug. Kol Dubajus tampa madingu vienetu (ten į saleles keliasi visi kiečiausi pasaulio didmiesčiai), o Vakaruose populiarėja vyriška dekoratyvi kosmetika, Lietuva smarkiai vejasi pasaulines tendencijas. Tiesa, vyrai čia dar nesidažo. Bet kai kurios gyvenimo būdo, vakarėlių ar savimeilės mados čia atkeliavo žaibo greičiu. Pavyzdžiui, ūsai – priklijuojami arba užauginti. Iš tikrųjų, ūsai, matyt, yra netgi labiau sugrįžimas iš naujo ir turėtų puošti Kristupo kolum-

Pabaigai labai lietuviški trendai – „už prabangą ir turtą“. Kol kiti kariasi, reikia neprarasti humoro jausmo. Kitaip tariant, šikau ant ekonominės krizės, švęsiu kaip šventęs. Kalbant apie š, irgi labai lokalus, bet garsiai nuskambėjęs reikalas – skystų šūdų pylimas ant žmonių Laisvajame universitete, tuštinimasis šokių aikštelėje „Globale“ ir panašiai. Anarchija ir išmatos – šiais metais neatsiejami. Mažiau radikalūs – tai lietuviai feisbuke. Kažkas tikrai rimto atsitiko, kad šiemet staiga pamiršę mano irgi nemėgstamą frype.lt lietuviai perbėgo į facebook.com. Kita vertus, kitur žmonės traukiasi jau ir iš šio tinklapio (dėl priežasčių, apie kurias papasakosiu jau, matyt, tik kitais metais). Bet mes dar pabūkime jame. Prisipažinsiu, man irgi patinka ta veidų knyga. Galiausiai baisu prognozuoti, bet seniai apkalbėta tendencija, kad Baltijos šalys – kitas taškas euroatostogoms, gali jau 2009 metais išsipildyti. Ir jeigu taip atsitiks, kitais metais geriausio naujo trendo kategorijoje susikaus dar stipresnė tendencijų puokštė. Tikiuosi, užgyvensim ją. inga@pravda.lt

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI 2007

apdovanojimų afterio taip ir nenustojo koncertuoti gyvai, galiausiai negyvai (bet vis tiek didelis įvykis LT muzikos istorijoje) sugrojo MTV EMA apdovanojimų ceremonijoje Liverpulyje. Be to, dainų grupė turi jau pusei antro albumo. Ir visai gali būti, kad kai išeis šis numeris Be Galo Laimingųjų grupė parodys mums savo trečiąjį klipą. Praktinis „Happyendless“ patarimas muzikos naujokams: „gaudykit netikėtumą!“ Geriausia nauja vieta 2007 – „Coffee Inn“ 2008-ieji „Coffee Innui“ – kaip už du, o gal ir daugiau. Šiemet ten sumaltos trys tonos kavos ir į puodelius išlaistyta 70 000 litrų pieno. Kad per metus „Coffee Innas“ išsiplėtė per penkias vietas, – tai dar ne viskas. Šios kavos smuklės šeimininkas Nidas Kiuberis suprato, kaip jie smarkiai ūgtelėjo, tik pradėjęs skaičiuoti darbuotojus būsimai „Coffee Inn“ šventei. O juk pradėjo trise – Nidas, Martynas ir Kristina (pirmoji barmenė, kuri iki šiol dirba Vilniaus g.). Dabar – 38. Dar šiemet „Coffee Innas“ išrado/padarė 52 naujas kavas. Trakų g. filialas tapo kavateka (ten iki Kalėdų Nidas tikisi sunešti apie 1000 knygų), pagamino tik pas juos įsigyjamų skanėstų, sudalyvavo ne viename festivalyje ir renginyje, gatves apšildė kavos puodeliais miestiečių rankose.

Praėjusio sezono rezultatai pasirodė patikimi – bent jau 90% tituluotų naujokų užtikrinti, kad šie metai jiems buvo tik dar geresni. O dabar nuo pradžių ir iš eilės. Geriausia naujoko daina 2007 – Happyendless „Power Forever“ Vos vos, bet „Happyendless“ spėjo pasiekti šių metų tikslus – 2008-ųjų pradžioje Rygoje pabaigė debiutinį albumą (tik dabar jį išleido, recenzija „Albumų“ skiltyje), nufilmavo du klipus, po „Pravdos“ naujokų

INGA NORKE

bent jau 90% tituluotų naujokų užtikrinti, kad šie metai jiems buvo tik dar geresni.

Lietuviai yra priklausomi nuo karamelės. Tokią svarbią išvadą šių metų pabaigoje padarė praėjusių metų „Pravdos naujokas“ – geriausia nauja vieta – „Coffee Inn“ ir kavos išsinešti Lietuvoje tėvas Nidas Kiuberis. Šiame atvarte pirmą kartą ir išskirtinai skiriama pakartotinės šlovės minutė 2007 metų laimėtojams. Apie tai, kokie jiems buvo metai po debiutinių.

HAPPYENDLESS

Geriausias naujas www 2007 – G-taškas Per metus G-taškas tapo atsakingesnis skaitytojų atžvilgiu, ir tai yra jų didžiausias pasiekimas – rašo nebe sau, o skaitytojui. Blogas šiais metais tiek išaugo, kad jo pildytojas Paulius Rymeikis nebematė prasmės prasitęsti „Laisvalaikio“ kortelės. Šiemet populiariausiu G-įrašu tapo straipsnis „Apie tai, kaip Alinos Orlovos „laukinis šuo dingo“ Šv. Kotrynos bažnyčioje“. Kitiems metams tikslai – tik dar didesni. G-taškas norėtų, kad google įvedus blogo pavadinimą, pirmu numeriu atsirastų jų puslapis, o ne wikipedia (kol kas G yra tik antri). O juk tu žinai, kad tai Paulius ir ko. pasieks tik daug daug ir įdomiai rašydami. Geriausias naujokas lietuviškoje muzikoje 2007 – „Suicide DJs“ Kai kas iš šių muzikos savižudžių per šiuos metus apsivaikavo, kai kas pradėjo groti su kitais atlikėjais ir panašiai. Bet ne tai svarbiausia. „Suicide DJs“ spalio paskutinę dieną pardavė savo pirmuosius debiutinio albumo įrašus, visus metus be proto daug koncertavo – tiek, kad jei anksčiau niekada neatsisakydavo pagroti, šiais metais teko, ir ne kartą (dėl nuovargio). Aišku, yra tokių, kuriems, matyt, jau ir atsibodo jų klausyti, bet užtat ši grupė subūrė nemažą nuolatinių gerbėjų ratą aplink save, o tai svarbiausias išlikimo rodiklis šiais laikais. Kol kas grupėje viskas vyksta pagal planą, tik vienu metu ekonominė krizė labai sukrėtė Prano finansinių popierių imperiją. Tai jautėsi ir muzikoje – mormorando toks kiek vidutinis išeidavo… Geriausias naujokas kine 2007 – „Gala“ kino festivalis Po pirmojo sezono „Gala“ festivalis atsidūrė žinomiausių kino renginių Lietuvoje penketuke. Jį aplankė 11 000 žiūrovų, žiūroviškiausiu filmu tapo „Orkestro vizitas“ (Band’s Visit, rež. Bikur Ha-Tiz-

moret), iš viso festivalyje parodyti 37 filmai. Tai yra šiek tiek daugiau nei žiūrovų smalsumas siekia (vadinasi, organizatoriai premjerų skaičių pamatavo pagal savo ištvermę). Į klausimą, ar dėl „Gala“ kino festivalio „Kino pavasaris“ šiemet buvo skurdesnis nei paprastai, galafestivalininkai atsakė – ir taip, ir ne: „Mes savo repertuare turėjome filmų, kurie būtų atsiradę „Kino pavasario“ programoje… Kita vertus, pasaulyje yra pakankamai gerų filmų, kad jų užtektų ir kitiems.“ „Gala“ antrasis sezonas jau prasideda, tad būk pasirengęs nesveikai dozei gero kino anksčiau nei pavasaris pasibels į ekraną. Geriausias naujas trendas 2007 – gyventi kaime, bet online Pasirodo, kaime gyventi kuo toliau, tuo geriau. Šiais metais už miesto ribų atsirado ne vienas naujokas iš miesto. Dauguma jų persikraustė į Nidą (nesakome, kad Nida kaimas, gyventojai ją patys taip vadina), kur ir gyvena šio trendo iniciatorius Linas Ramanauskas iš pajūrio radijo „Neringa FM“. Jis sako: „Jei turi nors menkiausią abejonę, ar verta karjeros siekti sostinėje, tai jau pirmas ir svarbiausias žingsnis mūsų link.“ Linas užtikrina, kad Nidoje vietų dar tikrai yra ir jau bandė man vieną įsiūlyti. Paprastai naujakuriai Liną patys susiranda, o tada jis galvoja, kaip jiems padėti, kad jie save realizuotų ir patenkinti gyventų kaime, bet online. Metų naujokas 2007 – festivalis „Be2gether“ Šiais metais „Be2gether“ pasveikino pirmasis festivalinis lietus – ir tai jau nemažas pasiekimas šiam megaopenairu pretenduojančiam tapti festivaliui. 2008 metų „Be2gether“ buvo kiek didesnis savo muzikine ir menine programa nei pirmąjį kartą. Be to, šiais metais Tricky pateisino tikros žvaigždės vardą, suėdęs ne vieną nervą organizatoriams ir pareikalavęs iš jų kiek daugiau dėmesio (narkotikų?) nei kiti. Įsivaizduok, kas būtų, jei atvyktų „B2G“ svajonių lainapas – Roger Waters, „Arctic Monkeys“, „Franz Ferdinand“, „Oasis“ (!!!) ir „The Killers“ – vienu metu? Beje, „B2G“ jau pradėjo dirbti dėl kitų metų festivalio. Tik pažadėti, ar jis tikrai įvyks, negali, nes tai ne tik nuo jų priklauso. P. S. (nuo festivalio): „Svarstančių apie verslo idėjas lankytojų norime paprašyti plėtoti lauko tualetų ir dušų biznį, nes su jais festivalininkai turi problemų tik todėl, kad mes iš organizacinės pusės turime tų pačių problemų. Tenka iš užsienio vežtis ne tik garso ar vaizdo aparatūrą, bet ir tualetus...“ Apie tuos naujokus, kuriems šiemet ne taip pasisekė Geriausias naujokas teatre „Teatro fantomas“ šiemet jau nebevyksta. Ambicijos liko, bet prie šio projekto dirbę žmonės šiemet paliko Kauno Valstybinį teatrą, o su juo kartu – ir „Teatro fantomą“. Geriausio naujo gando 2007 objektas Mantas Petruškevičius, pasirodo, yra visai nesėkmingas ir neperspektyvus naujokas. Šiemet apie jį nesigirdėjo jokių gandų. Nesugebėjo vaikas inspiruoti net menkiausio. O tiek daug žadėjo jo du per apdovanojimo ceremoniją į dangų iškelti viduriniai pirštai.

10 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: LIETUVIŠKA MUZIKA

Nauji Lėktuvai

Dar vienas elektroninis duetas, Tony Bleiro šmėkla, susideda iš dviejų profesionalų – Garo ir Marko Splinterio Ši kompanija yra pamišusi dėl gero garso ir Lietuvos klubuose jo jiems labiausiai trūksta (dėl tos pačios priežasties jie negroja gitaromis (na, ir dar dėl kelių) ir ne visada semilive’ą). Dar „Nauji Lėktuvai“ norėtų daugiau laisvės eteryje. Šiuo metu duetas įrašinėja albumą. Jo klausysime jau kitais metais. Taip pat, kalbant apie kitus metus, kadangi „Nauji Lėktuvai“ yra pusiau britiškas duetas, toji britiškoji pusė – Markas Splinteris – kitais metais žada sudalyvauti Tonio Bleiro laidotuvėse.

The breezebloxxx

Miglė Ai

Ne branžioji springfield, ne norah, ne duffy, o lietuvių naujos rūšies ir kartos romantikė Miglė vis dar laukia solo koncerto, bet jau dabar jai žadama šviesi ateitis. Atlikėja jau kai kas domisi, nori jos dainų. Miglė Ai jau sapnuoja savo būsimus koncertus ir, sako, iš to semiasi patirties realiai scenai. Beje, jos gerbėjai irgi kai ko nežino, t. y. kokioje nuostabioje vietoje įvyks jos debiutinis koncertas (Miglė Ai jau žino). Jos maispeisinis hitas „Spooky Love“ buvo parašytas tada, kai jos mylimasis pasiklydo kelionėje po Europą, pametė telefoną ir ji mėnesį spėliojo, ar jis dar gyvas. Tuo metu Miglė Ai išgyveno „klaikią meilę“. Kalbant apie lietuviškos muzikos gelbėjimą, – Miglė nesiruošia jos gelbėti, nes tiki, kad stiprūs išlieka bet kokiomis aplinkybėmis, o silpni nugaišta. Miglė Ai stoja prie stipriųjų.

INGA NORKE

Tiesa, vilniečiai „The breezebloxxx“ pradėjo ne visiškai kaip „Daft Punk“, kurie dar grodami grupėje „Darlin“ išleido pirmuosius įrašus. „The breezebloxxx“ dar tokių neturi. Užtat jie siūlo užsukti pas Alexą namo, kad išgirstum privatų koncertą su ateiviais. Šie du nuo elektronikos priklausantys vaikiai prieš septynis metus klausėsi „Prodigy“, tačiau laiku išgirdo „The Doors“ ir jiems atsivėrė trečioji akis. Tada jie bėgiojo po paplūdimį rėkdami: „Father, yes son, I want to kill you. Mother, I want to… fuck you.“ 2008-uosius grupė prisimins kaip metus, kai apsilankė „Justice“ koncerte ir kai „Prodigy“ nustojo groti 3 metų senumo setą. Taip pat 2008-aisiais jie pagaliau išmoko naudotis kompresoriais ir pasikalbėjo su Dievu. Šią žiemą „The breezebloxxx“ gros Švedijoje ir iš ten atsiveš dar krūvą savo psichodelinių nuotykių. Papasakosim.

PRAVDARCHYVAS, INGA NORKE, MARK SPLINTER, VYTUKAS, JEFF METAL, SAULĖ (CIKLOPAS)

Kokybiškas, kažkiek daftpankiškas duetas iš Lietuvos nuo Alexo ir Olego

Dar sako, kad NATO jų muzikai daro ne mažesnę įtaką nei dubstep kultas Didžiojoje Britanijoje. Kodėl, Markai? „Naikintuvai atrodo nuostabiai, gražiai ir jie nesustabdomi. „Naujų Lėktuvų“ muzika irgi tokia. Valdžia yra teatras, politika – šou biznis. Skirtumas – mes nežudome tūkstančių vaikų.“ „Nauji Lėktuvai“ siunčia jums žinutę: „Niekuo netikėk, bombarduok priešus gražiai, mylėk sub’us, šok daugiau, nežinai, kas bus rytoj.“ Beje, kompanija ieško trečio muzikos inovatoriaus, bet skundžiasi, kad niekur jo neranda.

Freaks On Floor

Draugiškas, bet intensyvus rokas primena nesugadintus „Inculto“ ir „Red Hot Chilli Peppers“, kol Anthony neapsikirpo savo kasų, gal dar truputį „The Clash“ – „Janie Jones“. Nuo to laiko, kai „Pravda“ paskutinį kartą kalbino „Freaks On Floor“ gegužės pabaigoje, pasikeitė daug ir svarbiausia trijulė suprato, kad jų muzikinė veikla darosi vis rimtesnė. Tačiau jie nutarė negelbėti Lietuvos muzikos, o gelbėtis patys. Ir man tai labai patinka. Jie prisiekė negroti ten, kur valgo. Furšetai jiems – absoliuti vergija. Pirmą solinį koncertą fryksai grojo šią vasarą „Tamstoje“. Iki to be jokios konkurencijos laimėjo „Eurorock“ konkursą ir iškeliavo į miniturą bei seminarus Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Be to, nors lietus užpylė juos, minią ir aparatūrą, lyg paskutinį kartą gyvenime sugrojo festivalyje „Be2Gether“. Šiemet grupė sėkmingai baigė konservatoriją, pamatė filmą „Funny Games“, kurio pavadinimas įkvėpė parašyti dainą tokiu pat pavadinimu. Kitais metais „Freaks On Floor“ svajoja sugroti ant „Flagmano“ stogo, Gedimino prospekte (seniai jį nusižiūrėjo – ten yra balkonas, tris metrus išlindęs iš pastato). Dar žada ir debiutinį albumą, jau kultūringais 2009 metais. Šią grupę galėtų sustabdyti tik heroino perdozavimas, bet jie jo nevartoja, taip kad… „Freaks On Floor“ – visiški naujokai ir visiškai patikimi.

12 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: LIETUVIŠKA MUZIKA

Sweetsalt

Make It Real Project

Indie rokeriai, kurie apsimeta, kad nieko apie indie muziką nesupranta

Labai tikras projektas, sudėtinga jį būtų su kuo nors palyginti

Pirmasis rokenrolo grupės koncertas, kaip ir priklauso, buvo visiška nesėkmė – Viešvilėje jie grojo atidengtoje fūros priekaboje ant vieškelio. Garsistas buvo smagiai paėmęs, o „Sweetsalt“ buvo didžiai susijaudinę. Sako, tą vakarą prisimins visą gyvenimą. Saldus Roko balsas dar nesugadintas ir negirgžda. Be to, grupė kaip tikras jaunas rokenrolas – kompleksuoja prie merginų (išbandyta), kolekcionuoja drugelius ir rengiasi vintažo drabužiais (arba, kaip jie patys sako, humanoje). Šiemet jiems, kaip muzikantams, svarbiausias įvykis – laimėjimas „Coca-Cola Soundwave powered by MTV“ konkurse (nuo tada jų muzikinė veikla sustiprėjo), profesionalaus klipo „Running in Circles“ susukimas ir koncertai per festivalius Krokuvoje (ne šiaip sau festivalis, jame tuo metu taip pat grojo „Kaiser Chiefs“, Timbaland ir „The Prodigy“) ir „Be2Gether“. Kitais metais šie Vilniaus vaikiai pradės galvoti ir apie debiutinį albumą, o kol kas zūlina jau sukurtas dainas mediniame namelyje Vasaros gatvėje ir ieško tobulesnio „Sweetsalt“ garso. Skandalų dėl populiarumo prisiekė nekurti. Įspėjimas nuo „Sweetsalt“: „Jei nepavyks laimėti „Pravdos“ apdovanojimo, parduosime instrumentus, nusipirksim sintezatorių ir važiuosime į Palangą.“ Dar vieno tokio atvejo tikrai nesinorėtų liudyti.

Per šiuos debiutinius ir kiek „MIR“, kaip grupei, apgriuvusius metus jie išmoko vienas kitą geriau girdėti ir pradėjo tikėti savo muzika. Kalbos, kad jų žavioji vokalistė Ieva pasuko kitu keliu, yra tiesa. Kaip grupė pati sako, „Ieva norėjo save realizuoti kitoje srityje ir mums ją teko paleisti“. Tačiau tuo „MIR“, atrodo, nesibaigia. Kitiems metams jie jau suka naująjį klipą (kas jau spėjo pamiršti jų debiutinį gabalą ir klipą, apkeliavusį visus melomanus, pavadinimu „Building“?), kuriame dainuos pats grupės direktorius Domas. Grupė prasidėjo nuo nepasiteisinusio projekto universitete, kurį inicijavo Domas. „YouTube“ pagarsėjęs klipas „Building“ buvo tarsi nepasiteisinusio projekto užrišimas ir naujo gero pradžia. Scenoje „MIR“ debiutavo praėjusių metų spalį, viename paskutiniųjų koncertų „Intro“ klube. O šiais metais jiems ypač patiko dalyvauti „Regeneratoriuje“ ir jie, naudodamiesi proga, dėkoja festivalio organizatoriams už tai, kad jie yra. Nuo paskutinio karto, kai „Pravda“ kalbėjosi su „MIR“, pasikeitė daug, bet vienas liko aišku, juos gerbėjai vis dar spaudžia dėl debiutinio albumo. Taigi MIR – su labai neaiškia perspektyva, bet be proto kokybiški naujokai. Padrąsink juos.

GON

Naujokais tampa ir tie, kurie išdrįsta save išbandyti su nauja, dar plačiai negirdėta technika, toks yra ir beatboxeris Gon Gon labai nustebo dėl „Pravdos naujokų 2008“ nominacijos, bet „Pravda“ mano, kad atėjo laikas ir Gon nominuoti. Iki šiol iš savo scenos jis mums padėjo iškasti Messiah ir „Projekt Undersky“ anksčiau laiko. Lietuvos muzikos nuosmukį ir pakilimą beatboxeris vertina ramiai, kaip natūralų ciklą. Pasak jo, viskas eina kreivėm ir jis girdi, ką nori girdėti. Pirmą kartą ant scenos Gon pasirodė gal prieš aštuonerius metus. Prieš choro koncertą VRM rūmuose jis nesusilaikęs priėjo prie mikrofono ir pradėjo spjaudyti tai, ką buvo išmokęs. Garsas buvo didelis, todėl iš karto buvo nuvarytas nuo scenos ir nuo garsisto gavo į kuprą. Tačiau, kaip pats sako, tada jis pajuto jėgą. Taip pat Gon dažnai eidavo visur, kur buvo siūlomas open mic’as, laukdavo daugybę valandų eilėje, kol galės pasirodyti, ir gavęs mikrofoną kažką bandydavo. O su naująja technika „Line 6 Delay Modeler“ (tai looperis, kuris padeda atilikėjui kaip backas, jo dėka susikrauni ritmus ir gali daugiabalsiškai dainuoti vienas) jis pirmą kartą pasirodė per šių metų Gatvės Muzikos Dieną prie „Woo“, kartu su „Naujais Lėktuvais“. Kitais metais Gon žada išsileisti EP. Seniai laikas.

Black Diamond Bay

Moderni klasika, jei įdėmiai klausysi, gali išgirsti ir truputį „Portishead“, o gal ir „4Hero“, Andy Cato iš „Groove Armados“ apie grupę – „aukšto lygio“ Ši septyniukė yra iš Lydso, kur merginos su undinės kostiumais vaikšto minusinėje temperatūroje, todėl… ten klesti gyva muzika. Septyniukės balsas – Agnė Motiečiūtė. Į labai, perspėju, labai perspektyvią Didžiosios Britanijos grupę „Black Diamond Bay“ Agnė pateko neromantiškai. Lietuvoje ji baigė džiazo vokalą ir įstojo į muzikos universitetą Lydse. Ten ir pamatė skelbimą – grupė „Black Diamond Bay“ ieškojo vokalistės. Nuėjo į atranką ir aplenkė dešimtis bričių. Beje, grupėje groja du jos universiteto dėstytojai, kitas rašo scenarijus nežmoniškai populiariam serialui Didžiojoje Britanijoje. Į pirmąjį „Black Diamond Bay“ koncertą Lydse netilpo visi norintieji į jį patekti. Tada grupė ir pajuto, kad tai jau pradžia ir, be to, gera pradžia. Ir jie nė kiek neklydo. Dabar juos groja „BBC Radio“ ir net kartą jau kalbino eteryje, apie grupę rašo britų žurnalai, kviečia filmuotis seriale „Hollyoaks“, kurį kiekvieną savaitę žiūri trys milijonai žmonių (jame „Black Diamond Bay“ vaidins save), jau pabuvojo ant žurnalų (pavyzdžiui, „Sandman“) viršelių, dalyvavo viename respektabiliausių naujos muzikos festivalių „Kendal Calling“, o lapkritį net apšildė „Mercury Prize“ finalistus „Portico Quartet“… ir kartu groja mažiau nei metus. O mums svarbiausia, kad Agnė iš Lietuvos yra grupės vokalistė. Kitais metais grupė žada sprogimą – suprask, talentinga lietuvė parodys, kaip užkariauti tarptautines scenas. Albumas irgi jau garantuotas. Kitąmet.

14 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: LIETUVIŠKA MUZIKA

Downtown Party Network

Undergroudinio disco duetas, kurio abi pusės kuria, bet tik viena groja – prodiuseris Bradka ir didžėjus Saulty Jie jau turi sutartį trims plokštelėms su belgų leiblu „Eskimo Records“, o yra absoliutūs naujokai. Na, po vieną šis elektroninis duetas nėra naujokai – tai didžėjus Saulty ir prodiuseris Bradka. „Eskimo Records“ jiems net nereikėjo įtikinėti, kokie geri jie yra ir kad nori bendradarbiauti su Vakarais. Užteko nusiųsti tuo metu dar pavadinimo neturėjusį gabalą „Days Like These“ ir jau po poros dienų jis skambėjo Briuselio diskotekose. Netrukus atkeliavo ir kontraktas. Kitais metais „Downtown Party Network“ jau yra susiplanavę… užkariauti pasaulio diskotekas. Tai visai tikėtina, juolab kad kūriniai gimsta vienas po kito. Dar šiais metais pasirodys pirmoji dueto plokštelė, o kitais metais mažiausiai dvi. Taigi jei dar negirdėjai „Centro Vakarėlių Tinklo“, dabar pats laikas. Apie privalumus kuriant elektroninę muziką, o ne gitarinę, vyrai kalbėjo diplomatiškai, tvirtindami, kad geriausia, kai elektronika gali papildyti roką, ir atvirkščiai. Bet fotosesijos metu užsidėti indie skrybėlę Saulty nelabai norėjo, užtat Bradkai vis tiek parišom bent jau peteliškę. Dueto svajonių balsas yra Grace Jones.

Živilė Ba

Taip taip, ji panaši į Norah Jones, dar į Katie Melua ir Alanis Morissette, bet Živilei tokie pataikūniški subendravardiklinimai nepatinka Prieš metus draugai jai pasiūlė sudalyvauti „Eurorock“ konkurse. Ten ji laimėjo antrą vietą ir buvo išrinkta geriausia vokaliste. Dovanų gavo stalą. Praėjus keliems mėnesiams (bet taip ir neradus, kur tą stalą padėti) Živilė gavo kvietimą dalyvauti „Baltic New Music Chart“. Ir šiais metais su daina „Stop that train“ jį laimėjo. Tad kitais metais iš Živilės Ba realiausia būtų laukti debiutinio albumo, nes laimėjimas „BNMC“ padovanojo jai galimybę įrašyti albumą studijoje Rygoje. Šiais metais ji nemažai koncertavo, būrė savo grupę, stebėjosi gandais apie save, – kad ji groja su Hokšila. Taigi, šita Živilė tikrai niekada negrojo su tuo „pasaulis gražus“ mekenančiu idealistu. Ji ne iš tų Dangaus Živilių. Muzikoje gali kur kas daugiau. Turime ją palaikyti.

Reklama

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: MENAS

INGA NORKE

ROKAS DARULIS

Reklama

Yra jaunų menininkų Lietuvoje, kurie atsispiria technologijų galimybėms ir tiesiog ima tapyti. Pavyzdžiui, naujokai mene 2008 – tapytojai Alina Melnikova ir Adomas Danusevičius. Jų karminišką kūrybą, po kuria slepiasi aršūs socialiniai ir ideologiniai konfliktai, matei (arba ne) galerijoje „Tulips&Roses“ vasarą. Adomas prisimena, kad dalis žiūrovų per atidarymą jautėsi nejaukiai. Kito nominuoto naujoko mene Liudviko Buklio kūryba artimesnė konceptualaus meno bei minimalizmo tradicijoms. Jo darbams įvertinti reikia pastabumo ir nemenkos patirties šiuolaikinio meno kuluaruose. To paties, kad įžvelgtum paradoksų, dviprasmybių ar netgi humoro prašosi ir kitų menininkų – Žilvino Landzbergo ar Dalios Dudėnaitės – darbai. Tačiau ne visi debiutantai yra tos pačios meno svorio kategorijos. Taip pat įvertink Roko Darulio portretinę fotografiją, Jūratės Bang iliustracijas, Linos Ozerkinos knygos dizaino darbus. Galiausiai vis tiek į kažkurį iš jų sureaguosi stipriau.

18 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: MENAS

Rokas Darulis išfotografavo bene visus lietuvius, gyvenančius Londone, ir yra vienas perspektyviausių lietuvių portretistų bei mados fotografų. „Pravda“ Roku tiki, nes naujokas, redakcijos subjektyvia nuomone, mokosi iš geriausiųjų. Esi Londone. Ką ten darai? Studijuoju fotografiją. Esu čia jau trečius metus, liko bent dar keli. Dėl ko tu myli tą miestą? Londone daug lyja, vėluoja autobusai, brangi nuoma, neskanus maistas, per dideli atstumai, credit crunch’as – nežinau. Kiek liko ten neišfotografuotų lietuvių? Manau, jau visi. Nors ne... dar keli liko. Jūsų ten visa Lietuvos menininkų komuna gyvena. Vienas kitam padedate? Mūsų Londono lietuvių draugų kolektyvas užsiima drabužių dizainu, video, fotografija, grafiniu dizainu, muzikos prodiusavimu, konceptualiaisiais menais – todėl dažnai kooperuojamės bendriems projektams. Vienas tokių – „Gerifilmai“. Aha, tai jau turi šiokį tokį apdovanojimą nuo „Pravdos“… Taip, pradėjome nuo vaizdo filmukų, dalyvavome visuose „Pravda viena minutė“ festivaliuose, pernai laimėjome pilietiškiausio filmo apdovanojimą. Pavasarį sukūrėme MTV pasirodžiusį klipą Leon Somov ir Jazzu dainai „Mano“… …jis irgi nominuotas „Pravdos“ naujokuose. Kokiam fotografui norėtum asistuoti? Timui Walkeriui. Dirbu laboratorijoje, kur jis ryškina juostas bei darosi contact printus. Matau, ką jis daro Swarovskiui, itališkam „Vogue“ žurnalui, Hermes ir kt. Kaifas. Ar sunku fotografuoti išsinuoginusius modelius? Pirmuosius kartus keista. Dabar labiau įprasta. Nors nebedarau to tiek, kiek anksčiau. Ką dar tavo modeliams tenka daryti dėl gero kadro? Fotografuojant rūkančiųjų vyrų seriją beveik visiems teko surūkyti po keletą cigarečių iš karto ir nejudant skendėti dūmuose. Kai kuriems tai netgi patiko, bet tarp jų pasitaikė vienas nerūkantis. Jo kančia baigėsi kosuliu ir ašaromis, bet kadrą užskaičiau. Kodėl fotografuoji rūkančius vyrus? Manau, nuostabu, kokie pažeidžiami gali atrodyti vyrai, rūkydami cigaretę, kuri stereotipiškai sukuria mačo įvaizdį. „Marlboro“ turbūt manęs nesamdytų. Sek naujoką

WWW.ROKASDARULIS.CO.UK

20 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: MENAS

Adomas tapo intensyviai. Per kelias valandas jis jau gali parodyti išbaigtą darbą. Tačiau iki greito fizinio rezultato vyksta ilgas pasirengimo procesas. Adomas dirba įkvėptas Luc Tuymans priėjimo prie vaizdo – kai į kino kadrus ar nuotraukas menininkas įsiterpia juos perkeldamas ant drobės. Adomas kategoriškai atsisako kalbėti apie savo darbus ir įsprausti juos į bet kokius paaiškinimus. Šiuo metu Adomas vis dar studijuoja VDA ir daug dėmesio skiria lyties tapatumui, Queer (gėjų, lesbiečių, biseksualų…) įvaizdžiams. Kol kas Adomui, kaip menininkui, sudėtingiausia yra išlikti jautriam ir atviram. Be to, jis žino, kad pabaigus mokslus bus tik dar sunkiau, nes niekas jo išskėstom rankom nelauks.

Alina nesiekia užimti jokių šiuolaikinio meno nišų. Ji tapo viskuo – teptuku, pirštais, skuduru. Menininkės darbai lakoniškai daugiaprasmiški. Alina yra kiek universalesnė nei Adomas – be tapymo, ji kuria ir dalyvauja performansuose. Vieną jų galbūt prisimeni ir tu. Menų spaustuvėje. Vadinosi „Atpažinimas. Nebučiok manęs, aš tą galiu padaryti ir pati“. Tada ji priešais permatomą veidrodį išsirengė bučiuodama savo atvaizdą stikle. Kitoje jo pusėje visa tai stebėjo kiek sutrikusi publika… Alina eksploatavo savo kūną kaip medžiagą vujeristiniams polinkiams patenkinti. Taip ji perkėlė moteriškumą į visai kitą suvokimo lygmenį: kaip savo valios, o ne vyro žvilgsnio rezultatą. Woman power, ne kitaip. Šie metai menininkei tikrai sėkmingi, jei ne vieno jos darbo dingimas vienos parodos metu. Apie jį Alina iki šiol nieko negirdėjo.

22 22 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: MENAS

Ją meno pasaulyje kai kas vadina lietuviškąja On Kawara. Tai sužinojusi ji maloniai nustebo. Dalia šiais metais surengė personalinę parodą Kultfluxe, taip pat eksponavosi Tbilisyje, kur vyko tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Artisterium“. Jos meno instaliacijos ir performansai – papildymas tam, ko Lietuvoje labai trūko. Paklausta, ką mano apie Lietuvos meną, ji išvardino savo favoritus „Deimantas Narkevičius, Darius Mikšys, Juozas Laivys, Žilvinas Landzbergis, Liudvikas Buklys, Antanas Gerlikas, Gintaras Didžiapetris ir Elena Narbutaitė“ ir pridūrė „tą ir manau“. Kitais metais Dalia planuoja lėtai keisti erdves ir mažiau skubėti, pabaigti magistro studijas VDA, tik nesustoti kurti.

23 23

2008 2008GRUODIS GRUODIS30 30000 000WWW.PRAVDA.LT WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: MENAS

Lina Ozerkina sukūrė dizainą „Pravdos“ naujoko literatūroje 2008 Valentino Klimašausko knygai „Alfavilnius“. Ir tai bene vienas patraukliausių knyginių sprendimų dažnai nuobodžiame lietuviškos literatūros pasaulyje. Nenustebkit knygyne radę leidinį, ant kurio viršelių atspausdintas išbraukytas tekstas, romanas prasideda knygos viduryje, puslapiuose „primėtyta“ daug kompiuterinių errorų, išnašos tampa pagrindiniu tekstu, pagrindinis tekstas – išnašomis, o romano pabaigos tekstas įtartinai nublukęs. Taip Lina kartu su Valentinu įprasmino „Alfavilnių“. Bet tai toli gražu ne viskas, kuo Lina gali girtis. Lina Ozerkina priklauso dizainerių gaujai pavadinimu „Alfa 60“, todėl toliau kalbėsiu apie visus juos kartu. Jie iš naujo (pirmą kartą 2001 m.) susibūrė dar 2006-aisiais – lietuvis, du latviai ir vienas italas. Lina – latvė, bet gyvena Lietuvoje, kaip ir visa „Alfa 60“ gauja. Jie nesireklamuoja, dirba su užsieniu (kad ir, pavyzdžiui, su „Saatchi&Saatchi“) bei vietiniais užsakymais. Be to, jie meta iššūkį visiems prasitardami, kad, jų nuomone, Lietuvoje kol kas neegzistuoja grafinis dizainas, o yra tik kuklūs bandymai kurti grafinio dizaino sprendimus. Taip, šis dizainerių gangas radikalus ir patikimai nenuspėjamas. Kliento pirmiausia klausia: „koks biudžetas?“, – o tada gali pasiūlyti nors ir audiojuosta apjuosti pasaulį. Sek naujoką

WWW.ALFA60.COM

25 25

24 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008GRUODIS GRUODIS30 30000 000WWW.PRAVDA.LT WWW.PRAVDA.LT 2008

NAUJOKAI: MENAS

Liudviko kūryboje svarbūs yra ne atskiri objektai, bet jų santykiai su aplinka. „Man įdomiausia, kaip vienas meno kūrinys gali pakeisti kitą arba kaip pavadinimas gali padaryti įtaką kūrinio supratimui“, – sako jis. Šio menininko darbuose labai svarbus yra simbiozinis santykis. Jo darbai dažnai įsiterpia į kitų menininkų kūrinius. Tai viena iš priežasčių, kodėl Liudvikas nemėgsta personalinių parodų. Liudviko kūryba artima konceptualaus ir minimalistinio meno tradicijoms – nieko iš pirmo žvilgsnio fiziškai gigantiško, įspūdingo ar monumentalaus. Jo idėjos kur kas masyvesnės nei pats objektas. Apie jas ir savo kūrinius jis mielai papasakos personaliai, jei užklupsi Liudviką galerijoje.

Nors Žilvinas jau nuo 1998-ųjų dalyvauja tarptautinėse parodose ir nebėra meno naujokas, šiemet jis neabejotinai išėjo į tiesiąją meno pasaulyje. Žilvinas reprezentuoja olandų galeriją „Fons Welters“. Be to, Olandijoje jis šiais metais gavo Thieme Art Award apdovanojimą už debiutą. Tačiau gyvena ir dirba jis vis dar Lietuvoje. Čia Žilvinas yra baigęs skulptūros studijas, po to dvejus metus dirbo podiplominėje menininkų rezidencijoje „De Ateliers“ Amsterdame. Ž. Landzbergas konstruoja erdvines istorijas. Tai jis daro remdamasis iliuzoriškumo technikomis. Pavyzdžui, kuria svorio iliuziją. Menininko darbuose svarbi yra spalva. Jis dažnai įveda agresyvius disonansus, siekdamas dekonstruoti jau atsiradusią formą ir medžiagos savybes. Tai svarbu norint žiūrovą įjautrinti. 2008-ųjų Žilvino instaliacija „Čirvų vynas“ sujungia daugelį jo istorijų. Visos istorijos – tai kasdieninės aplinkos stebėjimui pritaikyta pasakos logika, simbolinė kalba, šiuolaikinio folkloro perrašymas. Apie šiuolaikinius personažus, reklamos poveikį ir staigiai susiformavusius vartojimo įpročius Žilvinas Landzbergas pasakoja perkurdamas klasikinius peizažo, portreto ir natiurmorto žanrus.

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: MENAS

Reklama Dar pačioje metų pradžioje, kai „Pravda“ ją kalbino, Jūratė piešė atvirukus ir geriem žmonėm siūlė juos mainais į riešutą. O metų pabaigoje menininkė jau sumuoja parodas, kuriose dalyvavo (Vengrijoje, Portugalijoje, Anglijoje, Brazilijoje…), ir leidinius, kuriuose jos darbus spausdino (australų „Frankie“, britai „Katalogue“, ispanai „Belio“, „Galleri“ iš Hong Kongo bei kt.). Ne viskas taip paprasta, aišku. Jūratė augo ir brendo ilgai. Šiemet ji pagaliau yra viena iš pretendenčių geriausiam debiutui meno naujoko kategorijoje. Jūratė yra jaunos, bet itin perspektyvios kartos kūrėja. Ji yra nusiteikusi maištingai, teigdama, kad Lietuvai reikia daugiau išprotėjusių idėjų, drąsos ir matyti toliau. Jos darbai yra nostalgiški ir jiems kartais trūksta nebent nelietuviškumo prieskonio. Ar tai komplimentas – kaip žiūrovas įvertins? Sek naujoką WWW.AMAZINGTREEHOUSE.NET

28 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

1 MINUTĖ

Minutė – keistas reikalas. Atrodo, per ją nieko gero nenuveiksi, bet per vieną minutę gali išprotėti stomatologo kėdėje, nušokti nuo stogo, pakeisti 13 dainų savo grotuve, nes visos labai atsibodusios. Per vieną minutę gali pažiūrėti ir filmą. Arba parašyti jam scenarijų. Supratai, kur lenkiu? Penktoji „Pravda 1 minutė“ prasideda! Sunku patikėti, tačiau ir šiame festivalyje šiemet aptiksi naujokų. Visų pirma, mobiliaisiais telefonais kurtų filmų programą. Pernai sugebėjai filmuoti degtukų dežute? Šiemet ją keisk mobiliuoju telefonu, nes „Nokia“ kompanija grasina apdovanoti geriausius. Gerai, tarkime, tave irgi šiemet prispaudė krizė, ir vargu ar telefonas, kuriuo dabar kalbi, sugebės filmuoti. Tokiu atveju sėsk, kur šviesiau, ir pradėk rašyti scenarijų savo minutei didžiajame ekrane. Jeigu pavarysi, „Nokia N85“ multimedijos kompiuteris ir garantuota vieta konkursinėje programoje – tavo. Sakai, jog viskas per gerai skamba? Pala, sakai, jog nėra šiemet jokio įkvėpimo? Gerai, dabar liekam vienu du ir aš tau papsakosiu, kaip didžiajam ekranui paruošti minutę, kuriai tuoj pat įteiktų „Oskarą“ (jei tik tokia kategorija, žinoma, būtų). Teatras prasideda nuo rūbinės, filmas – nuo scenarijaus. Mano patarimas – prieš rašydamas savajį peržiūrėk šimtus kitų trumpų filmų. Pamatysi, kokias klaidas daro autoriai, ir neteks raudonuoti prieš komisiją. Jei pasiryžai kurti savo minutę ir suki galvą, apie ką ji bus, turim džiugią žinią: ji gali būti apie bet ką. Trumpas filmas tuo ir geras, jog čia gali prisigalvoti netikėčiausių formų, siužetų, veikėjų ir emocijų. Džiaukis, nes nereiks sukti galvos, kaip nužudyti nepatinkantį veikėją jau šešioliktą filmo minutę. Nešvaistyk laiko veltui. Nekišk gražių kadrų vien dėl grožio, taupyk žodžius ir prisimink, jog vienos minutės filme kiekviena detalė ką nors reiškia. Jei manai, kad ką nors tikrai gali išimti iš filmo, vadinasi, tikrai gali ir brauk, kirpk, trink tai tą pačią minutę. Taupyk savo ir žiūrovo laiką. Ir apskritai, prieš rinkdamas aktorius ir imdamas į rankas kamerą, gerai pagalvok, ar tavo istorija apskritai verta pasakojimo. Pats žiovausi per savo filmą ar krimsi kukurūzus iš nuobodulio? Tuomet tavo filmui vieta nebent tik internete. Gerai, tarkim scenarijų jau turi ir filmavimo darbai jau vyksta. Tau nepatinka ta šviesa arba paveikslas aktoriams už nugaros? O gal dialogai skamba kaip iš kibiro? Niekada negalvok, jog viskas pataisoma montuojant filmą. Kurdamas minutę viską taisyk tuoj pat. Vien tam, kad liktų laiko dar vienam filmui. Spėjai pasibraukti svarbiausias mintis? Tuomet tris kartus giliai įkvėpk, pašerk katę arba pavedžiok šunį ir sėsk prie scenarijaus. Ar jau sakiau, jog scenarijų konkursas vyks tik iki gruodžio 15 dienos? Taip taip, turi tik minutę!

Reklama

30 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: INICIATYVOS

Ne Berlyne, ne Londone, o Vilniuje – nuosavas miesto blusų turgus. Žavinga idėja, kuri ne tik padeda atsikratyti/įsigyti daiktų, bet ir veikia kaip jaunų žmonių forumas pagal antikinį modelį. Mokytojų namų kiemelyje vykusiame blusų turguje buvo galima rasti ir medinių wayfarer modelio akinių, ir vinilų, languotų šortukų, senų žurnalo „Vice“ numerių ir netgi vintage suknelių. Maloniausia, jog prekes pardavinėja jų savininkai, kurie puikiai prisimena, kaip ir kur įsigijo tuos daiktus.

Hockey Punks Ledo ritulio populiarinimo judėjimas, kuris mutavo į vakarėlius, bendruomenę, dantis už dantį. Hockey Punks – tai komanda, kurioje žaidžia ledo ritulio mėgėjai su profesionalais. Mažai kas Lietuvoje dirba su nepopuliarių sporto šakų garsinimu. Dėl to ši iniciatyva yra patraukli. Tačiau ledo ritulininkai taip išsipopuliarino patys, kad nori nenori tapo svajonių jaunikiais, o „hokėjistas“ – gal net reiverio sinonimu (ar tai labai papildo sportą, spręsti tau).

Trumpametražių operų festivalis „NOA“ Dar nepradėk žiovauti. Šioje jaunimo šiuolaikinės (!!!) operos laboratorijoje įvairiausius bandymus atliko skirtingų sričių menininkai: poetai, kompozitoriai, režisieriai, solistai, instrumentalistai bei dirigentai, fotografai, videomenininkai ir scenografai. Šis festivalis – didelis jungtinis projektas. Tai netgi galima būtų pavadinti operiniu workshopu, – skamba itin inovatyviai.

KAK kanalas Klaipėdos alternatyvusis kanalas KAK padedamas interneto nusimetė lokalumą ir tapo kitokios reklamos, kitokių projektų, kitokių žmonių, kitokio sporto, kitokių renginių propaguotojais ir skleidėjais visoje Lietuvoje. Įsijunk KAK internete, jei net iki gruodžio to nesugebėjai padaryti. KAK.VAIZDOSTUDIJA.COM

Inga Norke, Elena

Blusų turgus

Vytukas, Aleksandras Macijauskas, Andrej Grants, Antanas Sutkus, Iveta Vaivode, RamŪnas

NAUJOKAI: INICIATYVOS

Vilniaus fotografijos festivalis „In Focus“ Tai pirmas meninės fotografijos festivalis Vilniuje (taip, ne tik Kaune, bet tokį nuo šiol turime ir Vilniuje). Pripažinkime, buvo itin patogu per minimalų laiką suvartoti didžiulį kiekį meno darbų.

„Iki“ savitarnos kasos Kai atsisakoma tarpininko tarp pirkėjo ir prekės, kitas žingsnis bus nebent atsisakyti pinigų. Savitarnos kasos padeda aptarnauti daug daugiau pirkėjų per tą patį laiką. Be to, kai pats skanuoji kiekvieną savo prekę, dažniau pagalvoji, ko tau tikrai reikia, o ko ne.

Teatro festivalis „Tylos!“ Užpildė vasarą ištuštėjusias teatro scenas ir suvienijo kasmet debiutuojančius teatralus bendram kultūriniam reivui. 10 Rimo Tumino iškristalizuotų (šiais metais baigusių režisūrą LMTA) jaunų režisierių garsiai paprašė: „Tylos!“, kad būtų išgirsti ir pamatyti. Jiems pavyko. Ar labai – spręsi tu. WWW.TYLOS.LT

Laisvasis universitetas Kontroversiška iniciatyva, kurią dar ilgai siesime su šūdais. Ne dėl to, kad pati iniciatyva bloga, o dėl to, kad universitete tokia laisva atmosfera, kad nepatikęs dėstytojas net gali būti paraidžiui aplietas skystomis išmatomis. Šiame universitete nežymi lankomumo, kalba radikaliai, žadina jaunimo kairiąją (tiesa, ne visada). WWW.LUNI.LT

Tymo turgus Varškės sūris su sproginėjančiomis spanguolėmis, duona, kurią vien užuosdamas pasisotini – taip, apetitiški dabar yra ketvirtadienio vakarai, kai grįžti iš Tymo turgaus, užsipirkęs ekologiškų gardėsių. Be to, pirkdamas šiame turguje gali pastebėti daug kinematografiškų vaizdų. Atrodo, kad amerikietiškas prekybos centrų kapitalizmas toli nuo tavęs, o minutę gali įsivaizduoti, kad jo iš viso nėra.

32 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: INICIATYVOS

Reklama

Iniciatyva, kurios tikslas – sunaikinti stereotipą apie savižudišką mokytojo darbą – verta kokio nors medalio. Dviem metams projekto iniciatoriai įdarbina tik ką universitetus pabaigusius jaunus žmones. Ir tikrai nebūtinai pedagogus. Iniciatyvoje gali dalyvauti visų specialybių studentai. Pirmiausia iš trijų šimtų savanorių buvo išrinktas dvidešimt vienas kaskadininkas, ups, t.y. mokytojas. Vienas jų, – fizikas Tomas, kuris apie savo mokinius kalba it sodininkas apie retų augalų herbariumą. Kokio velnio galima norėti mokytojo darbo? Man patinka avantiūros. Pirmiausia svarsčiau, ar man pavyks tokį darbą suderinti su paskaitomis (šiuo metu studijuoju magistrantūroje). Negalvoji, kad dirbti mokytoju šlykštu, nemalonu ir baisu? Taip baisiai negalvoju. Seniau dirbau statybose, tad dabar norėjau balto darbo. Žinoma, yra klasių, kurioms absoliučiai niekas neįdomu. Jiems fizika – kažkas panašaus į fizinį. Ar pats toks buvai mokinys? Mokykloje mano geriausi draugai buvo mokytojai.

Kokia buvo pati pirmoji tavo, kaip mokytojo, pamoka? Mano pirmoji pamoka buvo su septintokais. Jiems buvo šokas ir man buvo šokas. Koks tokio darbo neprivalumas? Reikia stropiai ugdyti kantrybę. Aišku, geriausia būtų, jeigu nereikėtų iš viso dirbti. Kiekvienas darbas turi savo trūkumų. Kiek laiko dar žadi dirbti? Vaikai to irgi klausia, aš jiems sakau, kad dirbsiu tol, kol mokysis geriausi vaikai. Vis tiek prie vaikų prisiriši, čia – jie tavo bendradarbiai. Kai baigsis projektas, turėsime galimybę pasirinkti – dirbti verslo sektoriuje ar mokykloje. Kai ėjome koridoriumi į kitą kabinetą, vienas vaikas, pamatęs mokytoją, ėmė šokti tektoniką. Daug tokių šokėjų turi? Kiekviena klasė turi savo simbolį. Dažniausiai berniuką. Ateini į pirmąją pamoką ir iš karto pamatai tą, kuris bus tavo nuolatinis priešas. Būna klasių, kurios tokių turi net aštuonis. WWW.RENKUOSIMOKYTI.LT

Miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, 19.00 // „Domino“ teatras, Vilnius Pantomimos spektaklis – baladė „Laikrodininkas“, 19.00 // „Girstučio“ kultūros centras, Kaunas

Filmas „Puikybė ir garbė“ // Kino teatrai

Spektaklis „Hamletas“, 19.00 // Menų spaustuvė, Vilnius

Pasaulinė tango diena, 19.00 // Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilnius

„Friday Fuck“, 22.00 // „Funky Munky“, Vilnius

„Sobieski Uogos™: Gravity B-Day“, Gilles Peterson, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

Juozo Erlicko koncertas, 18.00 // Klaipėdos koncertų salė

Filmas „Žakas Merinas: Mirties instinktas“ // Kino teatrai

Spektaklis „Kazanova“, 19.00 // „Domino“ teatras, Vilnius

Opera „Verteris“, 19.00 // Kongresų rūmai, Vilnius

Paroda „Fojė: Kalba ir erdvė pasienyje“ // ŠMC, Vilnius

Spektaklis „Meistras ir Margarita“, 19.00 // Lietuvos rusų dramos teatras, Vilnius

„Campari Jazz Sessions“, 21.00 // „Woo“, Vilnius

STROOM premium menininkai ir retroaktyvi anksčiau negrąžintų darbų paroda // ŠMC, Vilnius

Ramybė su šeima // Visa Lietuva

„Mondayjazz Live! Hudson Mohawke“, 22.00 // „Woo“, Vilnius „Harlem Gospel Choir“ koncertas, 20.00 // Klaipėdos žvejų rūmai „Sobieski Uogos™: Djscene.lt Eglute“, 22.00 // „Woo“, Vilnius Goran Bregovic koncertas, 20.00 // „Utenos“ arena, Vilnius

Filmas „Australija“ // Kino teatrai

Spektaklio „Life Life“ premjera, 19.00 // Lietuvos rusų dramos teatras, Vilnius

„Balto Bato laidotuvės“ // „La Boheme“, Vilnius

Masinė atgaila // Visa Lietuva

Spektaklis „Idiotas“ // Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Vilnius

Niko Pirosmanišvili paroda // Vilniaus paveikslų galerija

Filmas „Berniukas dryžuota pižama“ // Kino teatrai

12/0108/09

Tim Paris VS Cosmo Vitelli VS Pete Herbert, 22.00 // „Gravity“, Vilnius

21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 01 02 03 04

Spektaklis „Urvinis žmogus“, 14.00 // Klaipėdos koncertų salė

KALENDORIUS

06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

3 metų gimtadienis: Anthony Pappa, 22.00 // „Exit“, Kaunas

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: KINAS

„Kolekcionierė“

Režisierė Kristina Buožytė

Tai pirmasis Kristinos Buožytės ilgo metro filmas, jau apdovanotas kažkokia sidabrine gerve už geriausią vaidybinį filmą. Anksčiau režisierė kūrė tik trumpametražius filmus, tad sugalvojusi sukurti ilgą filmą net neįsivaizdavo, į ką veliasi. „Ilgametražis formatas reikalauja dešimt kartų daugiau darbo ir jėgų visame kame“, – pasakoja Kristina. Filmo montažas truko tris mėnesius. O trumpametražius filmus galima sumontuoti per savaitę. Pati sunkiausia darbo dalis – scenarijaus rašymas. Kristina nėra baigusi jokių specialių kursų, niekada nerašė scenarijaus meniniam filmui. „Kiekvieno filmo pagrindas yra istorija. Jei būtų galimybė dirbti su profesionaliais scenaristais, istorijos tikrai taptų stipresnės“, – apie visų Lietuvos režisierių didžiausią bėdą kalbėjo Kristina. Filmavimo metu sudužo 4000 litų vertės televizorius. O kai biudžetas spaudžia, filmavimams prašaisi į draugų butus, o aikštelėje valgai sumuštinius, tai tokia nesėkmė – didelis nuostolis. Bet tai ne vienintelis nesusipratimas kuriant filmą. Filmuojant stoties rajone, Mariaus Jampolskio vietiniai gyventojai vos neprimušė. Scena, kurioje aktorius vaidina įsiutusį vyruką ir puola merginą, jiems pasirodė tikra. Dar vienas filmavimo nesklandumas – sugedusi vaidybinė mašina. Kad Gabija Ryškuvienė, pagrindinio vaidmens atlikėja, galėtų joje filmuotis, visa komanda turėdavo kiekvieną kartą ją stumti. Be visų šių nesusipratimų, manome, kad debiutas vis tiek pavyko.

„Nerutina“

Režisierė Jūratė Samulionytė Pirmojo lietuviško fotofilmo „Nerutina“ idėja buvo tiesiog filmas. Jūratei nebuvo svarbu, kokiomis priemonėmis jis bus sukurtas. Tačiau pabandę apskaičiuoti savo galimybes, suprato, kad neturi tiek pinigų, jog galėtų įprastais metodais nufilmuoti filmą ir kartu realizuoti savo kūrybinius užmojus. Tad ieškodami išeities ir eksperimentuodami atrado kitą būdą... sukurti filmą naudojantis fotoaparatu. Galiausiai naudodami šią priemonę atrado daugiau privalumų nei trūkumų. Filmo istorija nėra realistinė ir nereikalauja tradicinių pateikimo būdų. Filmas pasakoja apie žmogų, kuris gyvena kitų žmonių sukurtame pasaulyje, tačiau jis nori eiti savo keliu, bet nežino, kur tai jį nuves (iš pirmo žvilgsnio skamba kurioziškai, ar ne?)... Didžiausias filmavimo nuostolis – apgadintas fotoaparatas. Kad ir kaip būtų, 80 000 kadrų per devynias dienas padarė savo. Šiemet „Nerutina“ dalyvaus trumpametražių filmų konkurse Turkijoje.

Elzbieta Degutytė

Filme „Balkonas“ vaidina pagrindinį vaidmenį – mergaitę, vardu Emilija

„5 dienų avantiūra“

Suknelės buvo labai trumpos, mokyklinė uniforma ir dar tos kojinės taip griaužė

Kotryna Žukauskaitė aka Katrė, Pravdarchyvas

Režisierius Žeraldas Povilaitis Prodiuseris Artūras Povilaitis

Elena

Paskutinė maža mergaitė, sužavėjusi visą pasaulį, buvo Stasė Žalkauskaitė, kuri kartu su A. Mamontovu dainavo „Baltąją varnelę“. Dabar – Elzbieta Degutytė – maža mergaitė, jauna aktorė, suvaidinusi pagrindinį vaidmenį Giedrės Beinoriūtės „Balkone“. Dabar jau vienuolikmetė Elzbieta lanko dramos būrelį „Mokytojų namuose“. Kai Elzbieta buvo dar jaunesnė, norėjo tapti rašytoja. Nusifilmavusi pirmajame savo filme, persigalvojo. Dabar ji nori būti aktore. Po debiuto kine mergaitė pastebėjo, jog filmus pradėjo žiūrėti kitaip. Siužetas jai kartais tampa visai nesvarbus. Jai įdomiau, iš kokio kampo nufilmuota scena ar iš kur gavo aktoriai drabužius. Beje, drabužiai nebuvo pati šauniausia filmavimosi dalis. „Suknelės buvo labai trumpos, mokyklinė uniforma ir dar tos kojinės taip griaužė“, – prisimena žavioji Elzbieta. „O smagiausia filmavimosi dalis – valgymas. Man labai patiko, kai reikėjo filmuoti scenas, kuriose ką nors valgome. Kai filmavome, jog valgome vanilinius ledus, suvalgiau daugybę porcijų ir neperšalau. O kitą sykį filmavomės valgydami sausainius – grybukus, irgi suvalgėme labai daug, bet tąkart net pykinti pradėjo…“ Paklausta, ar reikėjo bučiuotis su kino aikštelės kolega jaunuoju Karoliu, Elzbieta susiraukia: „Ačiū Dievui, ne. Tas berniukas mane ir mano draugę Dovilę (filme vaidino Iną) nervino. Jis labai gašlus. Mes juokaudavome, kad jo galvoje šiandien jau šovė tūkstantis pirma gašli mintis“. Elzbieta pažinojo Karolį iš seniau, bet režisierė rinkdamasi aktorius to nežinojo. Iš viso Elzbietai teko praeiti tris atrankas. Į pirmąją mergaitė atėjo visiškai viena. Jai buvo taip baisu, kad net drebėjo. Dabar Elzbieta pasakoja, jog jai patiko visi žmonės, su kuriais teko dirbti. Ypač jos tėtis filme – Rolandas Kazlas, kuris visą laiką ją prajuokindavo. Ir jos mama filme irgi patiko. Ji mergaitę globojo ir scenai pasibaigus. Į filmo premjerą Elzbieta vedėsi geriausią draugę, kuri kaip ir visos kitos geros draugės ją palaiko ir džiaugiasi.

Filmuojant stoties rajone, Mariaus Jampolskio vietiniai gyventojai vos neprimušė.

Broliams Povilaičiams tai nėra pirmas bendras projektas. Bet tai yra pirmas ilgo metro filmas. Prieš kelerius metus gerdami kavą Zalcburge išsišnekėjo, jog būtų šaunu sukurti nuotykių filmą. Po to tiesiog ėmė ir pradėjo kurti. Nuotykių filmą, arba kaip jie jį kitaip vadina – komediją, jie sugalvojo kurti tik todėl, kad Lietuvoje šio kino žanro niša visiškai tuščia. „Mūsų filme nėra jokių gilių pamąstymų ar apgalvojimų. Užtat esame turbūt pirmieji Lietuvoje sukūrę tokio žanro komercinį filmą“, – didžiuojasi broliai. Taip pat „Pravda“ nominuoja Kristiną Žaldokaitę, atlikusią vieną pagrindinių vaidmenų šioje pirmoje lietuviškoje komedijoje – už drąsą, gražų balsą ir neprastą debiutą kine. „5 dienų avantiūra“ buvo filmuojama Vilniuje ir Rodo saloje. Viešbutyje, kuriame apsistodavo Marilyn Monroe. Pasak filmavimo komandos, ta vieta – tikrų tikriausias rojus. Filmas yra apie penkis žmones, iš kurių keturi dirba šou versle. Aktorių atranka įvyko kosminiu greičiu, per savaitę. Režisierius tiksliai žinojo, kokių personažų jam reikia. Didžiausias filmo nuostolis – sudužusi gigantiška apšvietimo lempa. Apšvietėjai, montuodami lempas, netyčia ją užkliudė, nuaidėjo griausmingas sprogimas, žiežirbos, o kas baisiausia – šukių kruša užpylė šalia stovėjusius žmones. Tačiau nukentėjusiųjų nebuvo. Pastaba: visi nominuotųjų filmų plakatai yra perpiešti. Jų autorė – žurnalo iliustratorė Kotryna Žukauskaitė.

Apšvietėjai, montuodami lempas, netyčia ją užkliudė, nuaidėjo griausmingas sprogimas ir žiežirbos

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: KINAS

PRAVDA VIENA MINUTĖ 2008 PRIZININKAI „Naujas gyvenimo puslapis“ Režisierius Gytis Tumas

„Filmas pasakoja istoriją apie jaunuolį, kuriam likimas atsuko užpakalį. Neištvėręs gyvenimo negandų jis apsilanko pas neaiškios kilmės šamanę. Šamanė jam pasiūlo galimybę pačiam susikurti likimą ir įteikia jaunuoliui jo Gyvenimo Knygą, kurios ateinančių metų puslapis tuščias“, – apie savo paties parašytą scenarijų pasakoja Gytis, festivalio „Pravda Viena Minutė 2008“ laimėtojas. Gytį labiau įkvepia mėgėjiški filmai nei profesionalūs. Nepriklausomo filmo gamyba, pasak kūrėjo, reikalauja daugiau kūrybinių pastangų. Šiuo metu vienos minutės filmo kūrėjas studijuoja informatiką Italijoje. Apie vienos minutės festivalį sužinojo, kaip ir pridera informatikui, internete. Gytis jau dabar planuoja filmavimą, kai grįš žiemos atostogų į Lietuvą, – kurs dar vieną vienos minutės filmą. Gražiausias jam kada nors matytas filmas – Alejandro Amenabaro „Jūros Gelmėse“ (Mar Adentro). Dalykai, kurių reikėjo, kad Gytis sukurtų filmą: Nuobodaus egzamino (kuriam ruošiantis kilo idėja filmui); vieno italo ir vienos merginos iš Indonezijos (pagrindiniams vaidmenims); dviejų valandų bare (bandant išmokyti aktorius lietuviško tarimo); skalbinių spintelės ant ratukų (beveik tolygiam kameros judėjimui); gero apšvietėjo (filmavimo aikštelei apšviesti); itališkos grietinės su šokoladu (specialiesiems efektams).

„Lėktuvai“

Austė Jurgelionytė Režisierė jau nuo aštuoniasdešimt devintųjų yra įsimylėjusi veltinius. Todėl ir jos vienos minutės animaciniame filme sukasi ne kas kitas, o veltiniai. Austė festivalyje „Pravdos viena minutė“ apdovanota už kūrybiškumą. Jaunos režisierės dieninis darbas yra susijęs su menais – ji moko M. K. Čiurlionio menų mokyklos dailiokus, taip pat organizuoja parodas. Austė priklauso „Baltų kandžių“ menininkių grupei, kuri tiesiog kuria menus. „Pravdos vienos minutės“ festivalyje ji dalyvavo spontaniškai, nes kaip tik rengė minifilmą seminarui Anglijoje. Apie veltinius, aišku. Tačiau nesitikėjo nieko laimėti ir vienintelis Austės tikslas buvo patikrinti žmonių reakciją. Laimėjusi nustebo. Šiemet gali būti, jog ir vėl dalyvaus.

Laimonas Zakas „More&more&more“

Laimonas mokosi biomechaniką ir gal kada nors kurs medicinos techniką. Labiau norėjo studijuoti video, tačiau nemoka piešti (o tai būtina sąlyga stojant į VDA). Kinu jis susižavėjo dar septintoje klasėje. Devintoje klasėje Laimonas įstojo į licėjų ir pradėjo kurti savo filmukus. Jo aistra – animacija. Su draugais įkūrė Vj-ėjų komandą „FullScreen“, kuri šiemet pasirodė „Tundroje“. Laimoną įkvepia avangardiniai animaciniai filmai, kuriuose eksperimentuojama ir forma, ir technika. Tradicinė animacija, pasak jo, nuobodi. „Avangardistai piešdavo tiesiai ant juostos, kurią apdorodavo cheminėmis medžiagomis“, – Laimonas apie savo aistrą. Inovatyviausios minutės vardą gavusio filmo „More&more&more“ idėja kilo buitiškai – stalčiuose mėtėsi daugybė baltų centų, su jais reikėjo tiesiog ką nors padaryti. Išgryninęs idėją suprato, jog tam trūksta dar daugiau centų ir parsinešė dar keliasdešimt tūkstančių monetų iš banko. Balti centai, kurie Laimonui kainavo kelis šimtus litų, vis dar guli stalčiuje... Jis niekaip neprisiruošia vėl nueiti į banką ir išsikeisti.

Reklama

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: VIETOS

Tulips & Roses

Gaono g. 10 Čia papasakoja apie šiuolaikinio meno ekspozicijas (nes apie ŠM reikia kalbėtis) ir tau nebereikia vaidinti viską suprantančio elito Gaono ir Stiklių gatvių sankirtoje, kur vasarą praeina bent devyni tūkstančiai lenkų, įsikūrusi šiuolaikinio meno galerija yra balta, erdvi ir pailga. Tokia buvo ne visada. Kadaise čia įsikūrę tautodailininkai patalpą suskaldė į mažus kambariukus. Sunku patikėti, jog kažkada rūpintojėliais, kryželiais ir visokiais šiaudiniais daiktais apkrautoje vietoje dabar eksponuojami šiuolaikinio meno darbai. Vienintelis dalykas, primenantis apie vietos priešistorę, – tautodailės parodos iškaba, kurią vietos naujokai pasiliko sąmoningai. Galerijos parodų atidarymų laukia ne vien vietiniai meno veikėjai, durys atviros visiems. Apie galerijos direktoriaus Jono kantrybę pasakoti apie eksponuojamus menininkų darbus kiekvienam galerijos svečiui jau sklando legendos. Tikimės, kad ši erdvė inspiruos diskusijas neapsiribodama vien šiuolaikiniu menu, išveš jaunus Lietuvos menininkus į meno muges užsienyje ir padrąsins dar daugiau meno naujokų.

Etnokosmologijos muziejus

Kiek daugiau nei 22 milijonus litų kainavęs futuristinis statinys pribloškė lietuvius. Kai kas stebėjosi, ar tik nebus čia kokia nors Zaha Hadid prikišusi rankų. Bet ne. Projekto autoriai R. Krištapavičius ir A. Gudaitis. Valio jiems už tai. Visas šis architektūrinis ansamblis sudarytas iš stiklo ir aliuminio. Dabar į žvaigždes ir apie žvaigždes tik į Molėtus, į šį Etnokosmologijos muziejų. Du kosminiai erdvėlaiviai jau laukia lankytojų. Tai pirmasis visą parą veikiantis muziejus šalyje.

Vytukas, Darius Ratkevičius (aphex.lt), Inga Norke

Ne „Žvaigždžių karų“ dekoracija, o statinys už Molėtų – „Iš čia į žvaigždes Žemės rūpesčiai veda!“

Neries pakrantė Tai statinys, kurio tikslas žmones prijaukinti prie upės ir atvirkščiai Elektrinės turkio spalvos platforma, sunku patikėti, bet puikiai tiko upei. Vasarą prie Mindaugo tilto atsirado pailgas stačiakampis statinys, kurio kūrėjai – Vilnių įsimylėjusių architektų komanda. Čia nuolat vyko parodos ir renginiai, lankytojai turėjo galimybę susipažinti ir su patyrusių menininkų, ir su naujokų darbais. Platforma buvo ryški ne vien dieną, bet ir sutemus – balkšvi tuščiaviduriai plūdurai upėje (kurie anksčiau turėjo visai kitą, gamyklinę paskirtį) žibėdavo ryškiomis spalvomis. Savaitgalio rytais „Kultfluxe“ vykdavo turgeliai, kur galima buvo atrasti ir retų vinilų, ir rankų darbo aksesuarų. Galybę renginių suspėjusi parodyti „Kultflux“ komanda jau rengiasi pavasariui, kai platforma atgis iš naujo.

Elena ir Inga Norke

„Kultflux“ platforma

Old Market Guesthouse

Pylimo g. 57, Halės turgaus pašonėje Kaina nakčiai – užsienietis sukrapšto

Tai bene geriausi svečių namai Vilniuje. Atidaryti vos prieš pusmetį, todėl jų istorija trumpa – du jauni gerai atrodantys vyrai sugalvojo turėti gerai atrodančius svečių namus. Rado kiauras patalpas sostinės širdyje, sulipdė sienas, kaip jiems atrodė geriau, pasikvietė „Daiktų viešbutį“, kad šis padėtų įrengti 6 unikalius teminius kambarius: Animal Market, Flea Market, Flora Market, Sweets Market, Flower ir Fish Marketus. „Pravda“ ypač giria Flora kambario sienas, ant kurių galima paišyti (ir jei negražiai išeina – nutrinti) ir Sweets kambaryje nuo lubų kabančias porceliano lėkštutes, prikrautas saldainių. „Old Market“ paslaptis, kurios dar nežinai, – geros valios kekšės stovi po ryškia svečių namų iškaba, nes iš ten jos geriau matosi. Taip būna retai, bet pasitaiko.

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: VIETOS

„Kandis“ vintage parduotuvė Pirmoji vintage parduotuvė Vilniuje

Du jauni žmonės – Jurgita ir Mindaugas (Hockey Punks) sugalvojo atidaryti vintage parduotuvę, kur pardavinės (būsimasis laikas, nes atidarymas – tik gruodį) padėvėtus, bet labai stilingus ir kokybiškus daiktus. Už tiek, kad jaunas žmogus įsigytų ir dar tą patį penktadienį apsivilktų per vakarėlį. Nei vienas, nei kitas neturi jokios verslavimo patirties. Jurgita visada svajojo apie drabužių parduotuvę. Galiausiai įtikino Mindaugą, kuris nuvažiavęs į Japoniją irgi pamatė daug gerų vintage parduotuvių. Jurgita vintage idėja susirgo Londone. Pavadinimą parduotuvei sugalvojo Manfredas (MOM). Jurgai jis nepatiko, bet Mindaugas pasakė, kad čia tik vabaliukas, ir ją įtikino. „Pravda“ jau matė drabužių kalnus, todėl labai palaiko šios naujos vietos atidarymą.

Kadaise čia buvo maitinimo vieta su baru „Kiemelis“. Užsukęs į tarp keliaaukščių Šermukšnių gatvės namų pasislėpusią kavinę, pasijusdavai grįžęs į aštuntą dešimtmetį. Ant sienos kabojo nuo lempos šviesos nublukusi kanadietiško viskio „Black Velvet“ reklama su senamadiškos šukuosenos blondine, interjerą puošė nespalvotų nuotraukų reprodukcijos, o šalimais žmonės už kelis litus galėjo pažaisti pulą. Tačiau šį pavasarį viskas pasikeitė. Antrame pastato aukšte, kur dideli langai, bet niekada nieko nebuvo, atsidarė restoranas, o pirmajame – net dvi salės su baru ir scena. Vienoje stovi dar veikiantis motociklas. „Havanos“ įkūrėjai norėjo sukurti tokią vietą, kurioje formuotųsi žmonių bendruomenės ir jie turėtų kur rodytis. Čia kiekvienas gali siūlyti savo idėjas, organizatoriai yra atviri patiems įvairiausiems renginiams: nuo tango pamokų iki „Orgazmatrono“ vakarėlio, komedijos vakarų, hokėjistų nakties, ska koncertų ir radijo stočių gimtadienių. „Havanoje“ visada kas nors vyksta. O tokių vietų niekada nebūna per daug.

Marla Aufmuth

Šermukšnių g. 4a Havana yra nepriskiriama jokiai klubų, restoranų, barų kategorijai, tiesiog vieta socializuotis

Elle Driver

Havana Social Club

Reklama

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: LITERATŪRA

Ji yra Aušra. Rašo poeziją, trumpąją prozą, knygų apžvalgas, taip pat jai teko jėgas bandyti galinėjantis su pjese. Šiuo metu ji dėlioja antrą eilėraščių knygą. Gimė Vilniuje, augo Biržuose, gyvena Vilniuje, bet mirs Budapešte. Kai nerašo, studijuoja istoriją. Aušrą labiausiai domina Senovės civilizacijų istorija bei mitologija. Kai dar nemokėjo rašyti – tekstus diktuodavo tėvams, o jie kartais užrašydavo. Poetės manymu, yra du pagrindiniai literatūros naujoko privalumai: „Originalumas, – manau, kad tie, kas teigia, jog pasaulyje jau viskas parašyta ir galima nebent pasikartoti, patys labai norėtų tuo patikėti, nes tai šaunus pasiteisinimas. Ir savikritiškumas/savicenzūra, – bet kuris patyręs menininkas, literatas ar literatūros naujokas turi turėti perfekcionizmo.“ Aušros įkvėpimas turi nuoseklumą, kurį pavyko pastebėti – idėjos, žodžiai, eilutės dažniausiai atsiranda tada, kai ji plauna galvą arba eina gatve. Rašytoja mano, jog skaitytojo reakcija nieko nepasako apie kūrinio meninę vertę. Jei ji apie ką nors ir byloja, tai nebent apie patį skaitytoją. Nes ir geras, ir blogas kūrinys gali paskatinti verkti, juoktis ar baisėtis.

Mano knygai perskaityti užtektų pusantros valandos Virgilijus Šimaitis dirba suvirintoju. Save vadina blogeriu, kurio tekstas įrištas į kietus viršelius. Jis parašė pirmąją mobiliąją knygą. Žanras, kuris Virgilijui atriša rankas, yra romanas. Svarbiausia Virgilijaus gyvenimo knyga – „Sniego malūnininkai“. Virgilijų galima sutikti specializuotame pastate, kur didžiulių knygų lentynų fone sėdi veislinės sarginės tetos su vilnos megztiniais ir akiniais. Tuo pačiu Virgilijus užsimena, kad niekada nenorėtų tarnautojo darbo, kuriame nuo 8:00 ryto privalai nutaisyti dirbtinę šypseną.

Valentinas Klimašauskas – šiuolaikinio meno parodų kuratorius, menotyrininkas, žmogus, kuris rašo ir rašo, nemažai kalba, bet vieną ilgo metro knygą jis parašė tik šiais metais.

Virgilijaus manymu, kūrinys skaitytoją pasiekia, jei jis užvertęs paskutinį puslapį nieko nematančiomis akimis minutę spokso į galinį viršelį, paskui – apsidairo.

McLuhanas yra sakęs, kad knygas skaityti nėra laiko, perskaitai tik kairįjį knygos puslapį, o dešinįjį praleidi. „Mano knygai perskaityti užtektų pusantros valandos. Tiek, kiek trunka filmas. Žmonės bando ją skaityti kaip klasikinę literatūrą, kur viskas apgalvota, kiekvienas žodis gražus. Rašydamas šią knygą, galvojau apie greitį ir idėjų sklaidą.“ Klimašauskas prasitarė, kad galvoje jau turi susidėliojęs kitą knygą. Apie lėtumą. „Alfavilnius“ – tai pasakojimas apie pasirinkimo galimybes šiuolaikiniame ideologijų, simuliakrų, PR, kiborgų ir galios demonstravimo pasaulyje. Romano pavadinimas „Alfavilnius“ yra tiesioginė nuoroda į Jeano Luco Godardo filmą „Alphaville, keistas Lemmy Caution nuotykis“, nufilmuotą 1965 m. visiškai nepakeistame Paryžiuje kaip ultrafuturistinė antiutopija.

ELENA

„Alfavilnius“ yra prieinamas internete nemokamai. Tai autoriaus idėja, kurios iš pradžių nepalaikė leidėjas. „Šiuolaikiniame mene svarbus pats procesas, bet turbūt svarbiau yra idėjų sklaida, kuri vyksta arba nevyksta. Manau, idėjos, turi būti nemokamos, o knyga yra daiktas, ir jo išleidimas kainuoja energiją“, – pasakojo Valentinas. Jis pats knygų internete neskaito.

Ramūnas, PRAVDARCHYVAS

„Alfavilniaus“ autoriui knygos rašymo pradžia nėra svarbi, nes gali būti, kad mintyse ją pradėjai rašyti, kai tau buvo vos šešeri metai. Valentinas tai sakydamas prisiminė istoriją, kurioje pasakojama, kaip Prahoje čekų žydą rašytoją persekioja naciai, galiausiai pagauna ir nušauna. Kol kulka skrieja, galvoje jis spėja parašyti visą knygą, o kai ją užbaigia, kulka pasiekia kūną ir rašytojas miršta.

Dvidešimt dvejų metų vaikinas, kuris nusiminė sužinojęs, kad kažkas jau parašė knygą pavadinimu „Naktis prekybos centre“. Nes kažkada su drauge turėjo idėją visai nakčiai pasilikti prekybos centre ir kurti eiles apie prekes. O dar anksčiau Tomas norėjo sukurti reklamą kvėpavimui, saulėlydžiui ir DGB (didžiausiam gyvenimo tikslui). Tomas kilęs iš Pasvalio rajono ir vaikystėje norėjo būti policininku – alpinistu – lenktynininku. Studijavo istoriją. Metė ir dabar mokosi lietuvių filologijos. Rašyti jį įkvepia žmogus, konkursas, Adomas Mickevičius, ėjimas gatve, kitas eilėraštis, susidūrimas, juodas stalas ir net termometras. Paskutinį kartą įkvėpė guminė „baronka“ pirštams mankštinti, nes ji priminė mėlyną aureolę. Kodėl poezija, o ne romanas? Tomas tvirtina, jog tai poezija jį atrado, viskas vyko per keletą kartų, visai kaip susipažįstant su žmogumi. Puse puslapio poezijos galima pasakyti tiek pat, kiek keliais šimtais romano puslapių. O savo knygos recenzijomis jis nusivylė, nes tikėjosi kritiškesnio požiūrio.

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: LITERATŪRA Ramūnas Jaras jaučiasi tikrų tikriausiu literatūros naujoku, nes dar nė viena Savičiūnaitė jo nepagyrė. Tad laimėjęs „Pravdos“ apdovanojimą, Ramūnas, sako, apsivožtų iš laimės. Kai nerašo, jis kuria muziką. Kartais natos jį taip užknisa, kad jas ima dėlioti su padidinamuoju stiklu, kad natos būtų dar smulkesnės. Tada jos pradeda su juo šnekėtis ir klausia, kas čia per stiklai... Paskutinė Ramūno Jaro daina vadinasi „Papsa“, ir ją gali išgirsti jutūbėje. Ramūno manymu, geriausia yra būti literatūros gėlyte ir atsakinėti į vilkiukų su Crème brûlée klausimus. Savo knygos recenzijas rašytojas skaito atidžiai, irgi su padidinamuoju stiklu… ir taip įdėmiai, kad kartais ant jų net užsnūsta.

Savo knygos pristatymu Jaras buvo nepatenkintas, nes geresniam pritrūko pinigų.

Savo knygos pristatymu Jaras buvo nepatenkintas, nes geresniam pritrūko pinigų. Tačiau pristatymo metu deginti savo knygą, kuri, pasak jo, neverta net Aistės Paulinos Virbickaitės plaukų balinimo priemonėmis nukrauto stalo, patiko. Ramūnui teko dirbti radijo stotyje „Pūkas“, bet jį išmetė. Dar dirbo radijo stotyje „Titanika“, bet ji bankrutavo. Dar dirbo radijo stotyje „Tau“, kur skaitė Vonneguto tekstus. Jo paties tekstų yra svetainėje tekstai.lt.

Reklama Lietuvos Hidrometeorologijos centro archyvarė, specializuojasi informacijoje apie praėjusį orą. Noras parašyti knygą gimė iš tingėjimo virti braškių uogienę. Niekas nežinojo, ką knygos autorė veikia prie kompiuterio, kol neatėjo Vėlinės. Kai visa šeima važiavo į kapines, paskambino leidėja ir pasakė, kad jai labai patinka įteiktas rankraštis. Eivaitė pradėjo spiegti ir tris minutes kartojo „O Dieve“. Tada šeima ir sužinojo apie Andrės pomėgį rašyti. Tuoj išeis jos trečioji knyga. Autorė save apibūdina kaip statistinę lietuvę, kuri kartais parašaluoja. Andrei patinka įvairiausių žanrų knygos, išskyrus meilės romanus, kurių labai nemėgsta. Jei per klaidą tokia knyga ir atsiduria moters rankose, į pabaigą Andrė tetrokšta, kad visi jos herojai mirtų lėta ir skausminga mirtimi. Po pirmosios knygos apie prekybos centrą literatūros naujokė dar šiais metais išleido romaną „Kontora“, kurio visas veiksmas vyksta įstaigoje ir visi personažai yra neigiami. Jeigu ką, Andrė nėra mačiusi nė vienos TV serialo „Ofisas“ serijos.

Autorė pasakojo, kad laukdama knygos išleidimo jautėsi gerai, it nėščia. Niekada nebuvo nėščia, bet įsivaizduoja, kad tuo metu moterys jaučiasi panašiai – vaikšto laimingos ir labai bijo. Kiekvienais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla rengia „Pirmosios knygos“ konkursą, kuriame gali dalyvauti jaunieji kūrėjai iki 35 metų amžiaus. Asta yra jo laimėtoja. Jaunosios rašytojos nuomone, literatūros naujokės privalumas yra tas, kad gali nunešti spaustuvei knygą ir nieko daugiau nebedaryti. Nesirūpinti leidimu, pinigais ir organizacija. Juk ne visi gauna antrą šansą išleisti savo knygą („Spąstuose“ pasakojami įvykiai Astos gyvenime yra iš tiesų įvykę). Knygynų debiutantė mano, kad jos knyga neatsipirks. Tačiau ją iškvėptų rašyti nebent tai, kad rašymas pavirstų darbu už pinigus. Šie metai Astai pilni naujų dalykų: nauja bedarbystė, o tada du nauji darbai, naujas katinas ir nauja rašymo patirtis. Jau mokykloje ji gerai rašė, bet pasikeitus mokytojai paaiškėjo, kad vis dėlto blogai.

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: TEATRAS

Spektaklyje „Poliklinika“ skamba frazė „Sieras nėra joks“. Sieras tai – vardas personažo, kurį sukūrė Paulius Tamolė. Spektaklio režisieriaus Agniaus idėja, kad kiekvienas aktorius išsirinktų po psichinį ligonį iš savo aplinkos ir pagal jį sukurtų vaidmenį. Paulius išsirinko Sierą, kuris spektaklyje yra apibūdinamas kaip „joks“, bet Pauliaus gyvenime Sieras nėra joks. Po Siero vaidmens – treninguoto kiemo stebėtojo su visa vaivorykšte rusiškų keiksmažodžių, Paulius buvo pagaliau pastebėtas – nominuotas Auksiniam kryžiui, o žiūrovai po spektaklio jam sakė: „Žinai, aš pažįstu tokį patį kaip Sieras.“ Koks vaikas buvai? Tėvai man davė daug laisvės. Keturiolikos metų galėjau daryti beveik viską. Galėdavau nakvoti pas draugus. Sakydavau, jog žaidžiame kompiuteriu, nors nė velnio – gerdavome alų ir rūkydavome cigaretes. Kaip ir visi normalūs vaikai. Man patiko leisti laiką gatvėje ir man buvo įdomūs visi mano draugai. Niekada nebuvo taip, kad su vienu draugaučiau, o su kitu ne. Tai liko iki šiol, man visi žmonės įdomūs. Kokius vaidinimus rodei tėvams? Turėjau mažą plastmasinę gitarą, tai rengdavau koncertus. Galvojau, kad būsiu dainininkas ir brūžinsiu gitarą. Deja, nuėjau į teatrą. Kuo norėjai būti? Daug kuo. Tiesa, buvo dvi profesijos, kurios man atrodė dieviškos – kunigas ir aktorius. Žiūrėdavau į kunigą, žiūrėdavau į aktorių ir atrodydavo taip pat – kad jie į tualetą nevaikšto. Kaip tau sekėsi šie dalykai mokykloje? Labai blogai. Tam, kad fizikos išvestų geresnį pažymį, piešiau mokytojai piešinį. Lietuvių interpretacijos buvo mano arkliukas – už gramatiką gaudavau tragiškus pažymius, bet rašinius vertino dešimtukais. Bet geriausiai jausdavausi scenoje. Koks jausmas būti scenoje? Labai geras. Aš labai norėčiau, kada nors gyvenime atsidurti, pavyzdžiui, Bono vietoje. Kai esi priešais 60 000 žmonių minią, ją valdai ir jie kartu su tavimi dainuoja... Man irgi reikia žmonių dėmesio. Ar visada save įsivaizdavai kaip teatro aktorių? Taip, ir gerai dariau, nes kine man sunkiai sekasi. Daug kartų bandžiau ir visus nesėkmingai. Bandžiau sėkmę Marijaus Ivaškevičiaus filmo atrankoje, bet paskutiniame ture iškritau. Supratau, kad mano fizionomija ne ekranui.

ELENA

Jis Paulius Tamolė Aktorinio magistrantas Svarbiausi Pauliaus vaidmenys Sieras „Poliklinika“, jaunas poetas „Po ūkanotu nežinios dangumi“, šiuolaikinio šokio spektaklis „Procesus“

EVALDAS

Jis Tautvilas Gurevičius Spektaklis „Poliklinika“ jam kaip dramos aktoriui pirmasis Jame jis vaidina Björk faną Iki to Tutis daug šoko

Kokius darbus, be aktoriaus, esi dar dirbęs? Buvau moksleivių gidas ekskursijoje į Merkinės pilį, „Grūto“ parką. Dirbau padavėju Palangoje. Buvo įdomu stebėti žmones, jų statusus, kaip jie elgiasi ir kaip užsisako. Man tai pravertė kuriant vaidmenis. Buvau ir renginių vedėjas – nuo mažų įmonių vakarėlių iki „Kristupo vasaros festivalio“. Jau penkis metus kartais būnu dramos mokytoju, savo malonumui. Ruošiu vaikus skaitovų konkursui. Ar esi sutikęs Sierą?

Taip, aš jį puikiai pažįstu. Mano vaidinamas Sieras turi gal tik aštuoniasdešimt procentų to tikrojo Siero. Kas buvo didžiausias kontrastas Sierui? Šokio spektaklis „Procesus“. Įstojau į šokėjų-aktorių kursą. Mano kurso vadovai buvo Aira Ginevičiūtė ir Jonas Vaitkus. Personažas Sieras labai daug keikiasi, tu iš viso nesikeiki… Aš dabar mandagus, šiaip aš mėgstu keiktis. Keiksmažodžiai pariebina tavo kalbą. Po „Poliklinikos“ gaunu laiškų ar po spektaklio žmonės prieina ir sako: „Aš tikrai pažįstu Sierą.“ Mes visi pažįstame po Sierą. Aš irgi. Koks yra tavo tikrasis Sieras? Mačiau jo gyvenimo tragediją ir psichinę ligą, man jis pasidarė įdomus. Norėjau sužinoti, kodėl jo gyvenimas tapo toks. Vieną vakarą nuvykau pas jį. Jis gyvena Kaune. Nupirkau brendžio, nusileidau pas jį į rūsį ir sakau – aš noriu padaryti apie tave spektaklį. Ar galima? Kai mane nominavo „Auksiniam kryžiui“, aš jam vėl nuvežiau viskio butelį, kaip padėką. Turi panašumu su Sieru? Noras būti pastebėtam turbūt ir yra panašumas. Tik aš einu į sceną, o Sieras tai gali padaryti kieme. Kiemas yra jo publika. Šiais metais jam suėjo keturiasdešimt metų. Tu – menininkas? Menininkas. Durnas žodis, durnas įsivaizdavimas. Mane labai nervuoja. Pasakai, kad esi aktorius, ir sako: „Ai, tai jūs labai daug geriat?“ – „Aš tai nuolat.“ Tave piktina, kai sakoma, kad aktoriai geria? Labai. Noriu iš karto spjauti į veidą ir duoti į snukį. Šių dienų kapitalizmo rėmuose pažiūrėkite į jaunuosius aktorius, mano kolegas, kas iš jų geria? Dabar yra tokie tempai ir tokios apsukos, kad jeigu aš gersiu, tuoj pat iškrisiu iš rinkos. Buvai nominuotas Auksiniam kryžiui. Kaip jauteisi? Keistai maloniai. Tikrai nesitikėjau, kad mane nominuos už vaidmenį (šioje kategorijoje nominuojami tokie patyrę aktoriai kaip Rolandas Kazlas), bet taip pat nesitikėjau gauti nominacijos už debiutą. Bet galbūt būtent dabar prasideda tikrasis mano buvimas scenoje. Kitas teatro naujokas, scenoje – kol kas tik Siero naujas pažįstamas, Tutis arba Tautvilas Gurevičius. Planavęs tapti psichologu, jis ėmė ir tikrąją to žodžio prasme viską apvertė aukštyn kojom, sėdėdamas parke ant suoliuko, aktorinį parašė pirmuoju numeriu. Šokį ir muziką įsimylėjęs aktorius šiuo metu bando prisijaukinti draminius vaidmenis. Kokie tavo ir tavo personažo panašumai? Man patinka Björk. Mes abu esame nekalbūs.

52 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: TEATRAS

Kuo „Poliklinikos“ spektaklis tau yra kitoks? Björk fanas – mano pirmasis aktorinis vaidmuo. Mokykloje vien šokau. Aš iš Ariogalos, o ten yra tik vienas būrelis – šokiai. Eini arba neini. Stoti į akademiją buvo kontroversiškas sprendimas. Mokyklą baigiau raudonu diplomu. Buvau nusprendęs rašyti psichologiją pirmu numeriu. Atvažiavęs į Vilnių viską apverčiau. Pirmu numeriu įrašiau aktorinį. Nuo kada mąstei apie aktorinį? Apie aktorinį iki to nelabai mąsčiau. Stojau, nes ten buvo choreografija. Pamačiau, kad renkamas šokio ir aktorystės kursas ir susidomėjau. Tavo svajonių vaidmuo? Neturiu, mąstau realiai. Kita vertus, šokyje tokių vaidmenų nėra, niekas nesako „Noriu sušokti Hamletą“. Man vaidyba – kol kas tik eksperimentas. Kuo skiriasi santykis su publika šokant ir vaidinant? Kitoks. Dramos aktorius bendrauja žodžiu, tai pakankamai suprantama ir tiesioginė komunikacija, o šokėjas turi kitokį atstumą. Kai šoki, vienas žmogus gali žiūrėti, kaip tu keli koją, o kitas – kaip judi erdvėje. Ką veiki be šokio ir vaidybos? Kuriu muziką. Elektroninę, nes negroju jokiu instrumentu. Pradėjau dešimtoje klasėje, kai brolis gavo reikiamą programą. Per mokyklos šokius būdavau didžėjus, bet tuo viskas ir baigėsi. Į klubus nevaikštau, buvau „Medūzoje“ Kaune, bet ėjau tik dėl to, kad ten vyko koncertas. Kur galima išgirsti tavo muzikos? Mano muzika groja tik per spektaklius, šiuo metu per spektaklį „Sankryža“. Tai mano pirmas muzikinis ir netgi choreografinis darbas. Turiu maispeisą „With Stones In My Boots“.

Režisierius – studentas Vytautas Dambrauskas

Artūras Areima – „Kelionė į kambario vidų“ Jaunas režisierius, pastatęs spektaklį pagal Michalo Walczako pjesę. Pirmas kartas teatre, dar gerokai iki šio spektaklio kūrimo, Artūrui taip nepatiko, jog ilgą laiką jis ten nė nesirodė. Todėl jis mieliau žiūrėjo (ir iki šiol pasižiūri) į parduotuvių vitrinas. Dabar Artūras yra Rimo Tumino mokinys, šiemet baigęs LMTA. Debiutiniam spektakliui režisierius pasirinko sudėtingo minimalistinio teatro kelią.

Klipas su keturiais rokenrolais (beje, jie buvo nominuoti praėjusiais metais, ir nedaug trūko, kad laimėtų geriausio naujoko lietuviškoje muzikoje apdovanojimą), daug veidrodžių ir viena vienintele elektros lempute, kuri vaidina mikrofoną. Lemputę grupė ypač saugojo – jei ji būtų perdegusi, būtų tekę stabdyti filmavimą. Jaunas režisierius Vytautas Dambrauskas prisipažįsta, jog vaikystėje (kas ir taip puikiai matyti) neturėjo kaleidoskopo. Klipas kainavo nei daug, nei mažai: kelis šimtus naktų prie kompiuterio. Tiek jis į bendrą vaizdą lipdė veidrodžius. Režisierius pasakoja, kad klipas yra žvilgsnis kaleidoskopu į žmonių santykius. Kaip jį pakreipsi, tokias formas ir pamatysi. Per kaleidoskopą matai mažai tikrovės ir daug veidrodžio sukuriamų iliuzijų. Lygiai taip pat kaip santykiuose tarp dviejų žmonių. Jeigu Vytas kurtų trilerį, ten skambėtų, deja, ne „Flamingo“, o Mantauto Krukausko muzika. O jeigu kurtų komediją apie vidurinę mokyklą, ten tikrai nevaidintų trisdešimtmečiai aktoriai, kaip kad paprastai būna.

Gabrielė Tuminaitė – „Atsitiktinumas“ Taip taip, Rimo Tumino dukra, o ką? Dabar ji yra absoliučiai savarankiška diplomuota režisierė. Gabrielė yra viena iš dešimties jaunųjų režisierių rato, kurie šiemet pristatė dešimt premjerų, ir festivalio „Tylos!“ bendrainiciatorė. Festivalyje režisierė pristatė XIX a. Prospero Mérimée pjesę „Atsitiktinumas“. Tai dar niekada nestatyta pjesė. Ji skirta moterims. Tai retenybė. Jonė Dambrauskaitė – šokio monospektaklis „Homo sum“ Devyiolikmetė debiutantė drąsi. Galbūt netgi drąsiausia šių metų naujokė. Ji debiutavo jauniesiems scenos menininkams skirtoje programoje „Atvira erdvė“. Jonė spektaklyje viena apšoko tolerancijos temą, tik iš kitos pusės – tolerancija gali varžyti, įkalinti. Kai bandoma slėpti jausmus, nuomonę, menininkė tvirtina, tampama visuotinių nuostatų kaliniais. Petras Lisauskas Jo svorio kategorija teatre yra kiek didesnė, bet Petras yra vis dar jaunas, labai šiuolaikinis, gluminantis ir nepamirštamas po paties pirmo karto teatro šokėjas. Pradėjęs architekto profesija, karjerą pratęsė šokiu. Dabar Petras projektuoja tik savo kūną bei judesį kito kūno link. Viename spektaklyje jis šoko kartu su kitu „Pravdos“ naujoku teatre Tautvilu Gurevičiumi. Andrius Pulkauninkas – A.Pulka theatre Jis yra vienas retų Lietuvos teatro performansistų apskritai. Stebėti Andrių scenoje nejauku, šiuolaikiška ar net iki apsivėmimo malonu. Andrius jau buria savo performansistų bei gerbėjų ratą ir įkūrė trupę A.Pulka theare. Ją labai mėgsta tranzeriai ir gyvenimo konceptualistai.

Metal On Metal – Damn!

Kūrėjai „Phantom“: grafikos dizaineriai Vytautas Volbekas ir Mantas Skrupskelis PRAVDARCHYVAS

Tavo fanas turi marškinėlius su savo ir Björk atvaizdais, tu irgi tokius turi? Turiu Björk marškinėlius, bet be savo atvaizdo. Jis yra fanatikas, atitrūkęs nuo realybės. Dėl savo idėjos nebesugeba matyti, kas vyksta aplinkui.

Flamingo – Shutdown Baby

Kiti teatro naujokai

ELENA

Kaip atradai Björk? Taip pat, kaip mano personažas... Nuėjau į „Bombą“, prasikrapščiau albumą ir radau.

NAUJOKAI: VAIZDO KLIPAI

Klipo kūrėjus įkvepia psichodeliniai potyriai ir eksperimentai, antikinė kultūra, kosmosas bei gamta. Būtent todėl MOM grupės antrasis vaizdo klipas atrodo vienaip, o ne kitaip. Kiek žinome, pati grupė į judančio vaizdo kūrybą nesikišo, o vienas grupės narys ligi šiol nežino, jog jiems sukurtas dar vienas vaizdo klipas. Tris su puse mėnesio kurtas klipas turi pagrindinį personažą – jauną reiverį, kuris prarado kontaktą su realybe ir desperatiškai bando grįžti į tikrovę. Jį suvaidino grafikos dizaineris Karolis Kosas. Klipo kūrimo procesas vyko trimis etapais: pasiruošimu filmavimui, filmavimu ir montavimu, kuris ir truko ilgiausiai. „Phantom“ nuomone, geriausi pasaulio klipai yra: „The Knife“ – Pass This On, „The Knife“ – Heartbeats, Dj Mehdi feat. Thomas Bangalter – SignatuneVitalic – Poney (Pt. 1), „The Teenagers“ – Homecoming, Beck – Gamma Ray, Familjen – Det snurrar i min skalle. „Damn!“ nėra spalvų, tik juodai baltas vaizdas. Galbūt kitas jų klipas bus spalvotas. Vytautas norėtų sukurti vaizdo klipą Madonnos dainai „Like a virgin“, o Mantas – David Bowie – „Life on Mars“. WWW.LETSPHANTOM.COM

54 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: VAIZDO KLIPAI

Leon Somov ir Jazzu – „Mano“

Happyendless – No Tommorow

Klipą kūrė Rokas Darulis ir Ronaldas Buožys. Abu studijuoja Londone. Rokas turi apšvietimo ir retušavimo įgūdžių (be to, už fotografijos darbus šiais metais jis yra nominuotas ir naujoko meno kategorijoje), o Ronaldas – operatorystės ir montažo. Seni draugai tiesiog negalėjo nesukurti vaizdo klipo. Klipas praktiškai neturėjo jokio biudžeto: „Kai neturi už ką, sugalvoji kaip“, – pasakojo Rokas. Klipo aukos: ledukai, šiek tiek rašalo ir daug smegenų ląstelių. Prieš pradėdami kurti idėjas klipui, dainą perklausė keliolika kartų, užtat montuodami... keliolika tūkstančių kartų. Vyrukai norėjo aukščiausios kokybės, tad natūralu, jog vėliau daina net sapnuodavosi. Pats Leonas Somovas jiems suteikė absoliučią kūrybinę laisvę. Kolektyvo „Gerifilmai“ veikla prasidėjo nuo trumpametražių filmukų, kurie dalyvaudavo „Pravda viena minutė“ festivalyje. Šiuo metu jie visi baiginėja studijas Londone ir kuria gyvas vizualizacijas Leono Somovo ir Jazzu pasirodymams.

Šiems muzikantams ir šiam tapytojui buvo lemta susitikti. Arūno dirbtuvė yra tiesiai po „Happyendless“ įrašų studija. Kartais menininkai kartu pietauja ir vieną tokį kartą Arūnas pasiūlė pagalvoti idėjų jų naujai dainai „No Tommorow“. Pirma į galvą šovusi mintis – vyras su šarvais, nešantis didelę baltą paukštę mėnulio šviesoje. Tapytojas Arūnas Rutkus yra sukūręs du filmus „AXX“ kino festivaliui („Dovana“ ir „Gimimo diena“), tačiau kaip klipo režisierius šiemet debiutavo (ir debiutavo stipriai). Pats Arūnas klipą apibūdina kaip kosminį su neapibrėžta idėja. Klipas buvo filmuojamas didžiuliame specialiai „Happyendless“ sukonstruotame baseine, kino studijoje. Antrąją filmavimo dieną jis išsiliejo, bet daugiau nuostolių nebuvo. Tiesa, režisieriui visą laiką truputį buvo gaila grupės lyderio Sauliaus Prūsaičio, kuriam teko visą dieną braidžioti baseine su 30 kg sveriančiais šarvais. Be to, šlapiam. „No Tommorow“ spalvų sintezė tokia įspūdinga, jog vargu ar visą gyvenimą su spalvomis nedirbęs žmogus sugebėtų tokią sukurti. Klipą pamatysi ir tu, jau gruodį.

„Gerifilmai“

WWW.GERIFILMAI.LT

WWW.ROKASDARULIS.CO.UK

Režisierius tapytojas Arūnas Rutkus

WWW.CINEMATOGRAPHER.LT

Suopis and Rambynas Ramones – „Otter in love“ Tai yra pirmasis atvejis, kai grupė atsakinėjo į lietuviško žurnalo klausimus

„Tai yra senos, importinės estrados vaizdinis išpildymas“, – sako Suopis ir Rambynas. Klipo režisierius panoro likti neidentifikuotas. Ką filmuoti, jie galvojo keturias sekundes. Tada sugalvojo, kad reikia nufilmuoti klipą. Filmuojant „Otter in love“ nukentėjo viso labo trys dalykai: kartonas, laikas ir garažas. 286 litus kainavusio klipo išlaidas padengė tėvai ir gimtadienio svečiai. Klipą kūrė septyni žmonės: normalus žmogus, vidutinis žmogus, rokeris, fyfa, dainuotoja, savotiškas ir prasčiokas. Klipo kūryba truko metus. Pagrindiniai jo etapai buvo: idėja, nieko nedarymas, susirinkimai, sprendimai, nieko nedarymas, filmavimas, normalaus filmavimo nuobodulys, tolesnis filmavimas, nejuokingas rezultatas, montažas, susirinkimas su pica, filmavimas, filmavimas, juokingas rezultatas. Šis dueto klipas nuo ankstesnių (neskaitant to, kad jo nenusipirko „Tele2“) skiriasi tuo, kad jis nufilmuotas Suomijoje būtuoju laiku. „Tai yra teoriškai prieš tai, negu mes gimėme ir sukūrėme kitus du klipus. Apskritai nuo kitų klipų jis skiriasi reliatyvumu ir substancija“, – pasakojo grupė.

Vidis & Bossanov &Jazzu – „I’ll be gone“ Režisierius Rimantas Lukavičius

Klipas apie kardiografą. Nuotaika – tai pagrindinis ir vienintelis dalykas, kuo klipas siejasi su daina. Tai antrasis režisieriaus klipas, ir jis net nenutuokia, kiek kainavo jo gaminimas. Šiaip vaikystėje labiausiai norėjęs būti suaugusiu. Rimantas sunkiai prisimena kitų kūrėjų geriausius vaizdo klipus. Jo įsivaizduojamas, klasikinis režisierius turi barzdą. Klipo idėja gimė paprastai. Rimantas sėdėjo ant sofos „RGB“ studijoje, kartu su Martynu ir Arūnu. Ir ji (idėja) gimė. Prieš tai jis dainą perklausė dešimt kartų. WWW.KORB.LT

Jurga – „Sandman’s child“

Režisavo Rimantas Lukavičius, prodiusavo Martynas Mickėnas, filmavo operatorius Lukas Kalvaitis Metų pradžioje pasirodė klipas, kurį Jurga su savo komanda filmavo Afganistane. Kažkada irgi apdovanota „Pravdos“ naujoko apdovanojimu Jurga ten vyko vykdyti paramos akcijos bei koncertuoti vietiniams gyventojams bei ten tarnaujantiems kareiviams. Mes nominuojame angliškąją dainos versiją. Filmavo studija „RGB“, tai nebe pirmas jų bendras projektas.t

Sweetsalt – Running in Circles Režisierė Dovilė Šarutytė

Muzikos naujokai „Sweetsalt“ šią vasarą susuko vaizdo klipą. Kaip ir dainos pavadinimas, klipas – apie ratus. Ratai dominuoja daugybėje kadrų. Vokalistas Rokas pasakoja, kad dvi dienas filmuoto vaizdo klipo esmė – vyrukas, kuris išėjo į miestą susitikti su grupe. „Running in Circles“ kažkuo primena debiutinį Jurgos klipą „The Longest Day“ – ratais aplink Vilnių, tik ji automobiliu, sweetsaltai – kojomis. Net koloritas panašus. Labiausiai filmavimo metu erzino nuovargis, kuris tiesiog negalėjo neatsirasti dirbant nuo šešių ryto iki devynių vakaro. Vieninteliai filmavimo nuostoliai – nepavykę kadrai, kuriuose Rokas susijuokia, nes pamato netyčia filmavimą užtikusius praeivius. Megztuką, kurį klipe dėvi Rokas, 1985 metais dėvėjo klipo stilistės tėtis. Ir buvo labai kietas. Grupė iki šiol skaito visus klipo komentarus jutūbėje (vis dėlto debiutantai, normalu). Labiausiai pamaloninantis komplimentas buvo, jog klipe net bjaurūs Vilniaus urbanistiniai pastatai atrodo gražiai.

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: METŲ NAUJOKAI

ARŪNAS RUTKUS Brandus tapytojas, kuris iš pirmo žvilgsnio neturi arba mažai ką bendro galėtų turėti su reiveriais. Pavyzdžiui, tokiais kaip „Happyendless“. Tačiau tokių žmonių bendri projektai dažniausiai stebina, gerąja prasme. Klipas „No Tomorrow“ yra kitoks nei ankstesni grupės klipai – lėtas, romantiškas ir lyriškas. Jis netgi kitoks nei visi kiti vaizdo klipai pastaruoju metu. Aišku, didžiausias nuopelnas atitenka jo režisieriui, debiutantui ponui Arūnui. (Prūsaitį irgi giriame už fetišą kankinti save dėl klipų – iš pradžių ta tonas sverianti raketa „Power Forever“, dabar tie dešimtis kilogramų sveriantys šarvai).

Viskas, užteks sumuoti naujokus. Tik pabaigai – tie, kurie šiemet pešis dėl Metų Naujoko vardo. Jie nebūtinai yra geriausi, naujokų naujokai ar „Pravdos“ favoritai. Tiesiog tie, kurie 2008 m. užtikrintai įrodė, kad inovatyvumui ir veržlumui ribų nėra.

Sek naujoką

WWW.RUTKUS.LT

DAIKTŲ VIEŠBUTIS Daiktai turi viešbutį – savaime suprantama, kad tai jau yra kažkas naujo lietuvių, apsėstų daiktų manija, pasaulyje. Be to, rudenį dar atsidarė ir CAC (Šiuolaikinio meno centro) parduotuvė, kurioje rasi aktualias meno knygas, šiuolaikinio dizaino daiktus, meninių filmų kolekciją, lietuvių dizainerių smulkmės, parodų katalogų ir net vieno daikto galeriją – 1 mėnesį 1 m2 plotas skirtas 1 meno kūriniui. Beje, pats Daiktų viešbutis persikėlė į Ševčenkos g. 16a ir yra be konkurencijos aktualus meno kritikui, mėgėjui, kūrėjui, daiktų mylėtojui, dovanų ieškotojui ir net inspiracijų ieškančiam poetui. Ypač aktualu visa tai žinoti prieš Kalėdas.

MOYTOY

Sek naujoką

„MoyToy“ tai infantilūs (neapsivardžiuojant, patys save taip vadina) personažai, kuriantys žaislus, sketchbookus ir ne tik. „MoyToy“ yra tik 50% kūrybos ir meno (todėl už juos balsuoti meno kategorijoje negausi), ir 50% geros nuotaikos, noro kurti kartu ir bendrauti. Kūrybinė komanda startavo šių metų pavasarį, o prisijungti prie jų gali – kad ir dabar. Jų svajonė, – kad prie visų izmų prisidėtų žodis mojtojizmas.

ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUS

WWW.MOYTOY.EU

KOLEKCIONIERĖ Nors filmo aprašymas skamba kaip dar viena beviltiška lietuviška kinematografinė pretenzija („logopedė Gailė susijaudina tik matydama save ekrane, tad pradeda kolekcionuoti nufilmuotas emocijas“), situacija čia kur kas geresnė nei daugumoje paskutinių trispalvių premjerų. Paaiškėja tai, ką seniai žinojom: scenarijus svarbiau už viską. Kai personažai, dialogai ir aplinkybės nesipyksta su tikrove, net ir lietuvių aktoriai nustoja šnekėti robotųskaitovų intonacijomis. Ir – kas svarbiausia – žiūrovui vėl nejučiom išsprūsta nevalingas „įdomu“. Sek naujoką

INGA NORKE

Sek naujoką

PRAVDARCHYVAS

Dar nėra metų nuo tada, kai žinai „MoyToy“, o apie juos jau sklando legendos: „MoyToy“ tai toks „šyzovas“ menininkas, jis „trankėsi“ po Indiją, Tibetą, Kiniją ir dabar su savo menais grįžo į Lietuvą.“ Dar visokie neišmanėliai „MoyToy“ vadina meno stiliumi. Bet šis pareiškimas moytoyininkams yra savotiškai malonus. Per šiuos metus jie didžiuliais spalvojimo paveikslais ištapetavo „Satta“ baro sienas, vėliau didžiuliais žaislais užvertė ir festivalį „Satta Outside“, piešė ir spalvojo „B2G“ ir „Feel Art“ menų mugėje.

WWW.DAIKTUVIESBUTIS.LT

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius per savo atstovę pareiškė, kad jiems nereikia, kad apie juos rašytume, jiems neįdomu dalyvauti jokiame projekte ir jie neduos mums muziejaus nuotraukos, nes lankytojai į Etnokosmologijos muziejų ir taip šniūrais važiuoja. Kol kas. Labai gėdingas pareiškimas, mano manymu. Bet juk ne už direktorių balsuotum, ar ne? Šio muziejaus idėja ir apipavidalinimas vis dar yra neišmatuojami ir puikūs, nepaisant įstaigos rinkodaros monstrų. Muziejus yra naujai pastatytas ir veikia visą parą – tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl jis yra nominuojamas Metų naujoko apdovanojimui. Sek naujoką, bet nekreipk dėmesio į puslapio dizainą

WWW.COSMOS.LT

KULTFLUX Upės projektas tarpe jaunų architektų sklandė dar gerokai iki 2008-ųjų. Tiesa, tada jis skambėjo gana utopiškai – Neryje plūduriuojantys menai, kažkokia barža, dirbtinės salos ir panašiai. O šių metų vasarą tas meno pramogų kompleksas ėmė ir pasistatė. Elektrinės spalvos, prie Mindaugo tilto, Vilniuje. Miestiečiai masiškai leidosi krantinės link iki vėlyvo rudens, ir atrodo, kad vienu sezonu šis projektas neapsiribos (jei iki šiol nežinojai apie šį naujoką, daugiau skaityk 40 psl.) Sek naujoką

KULTFLUX.PUSLAPIAI.LT

Reklama

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

Deerhoof Offend Maggie

albumai Aš Deerhunter Microcastle

Kill Rock Stars / ATP Recordings

90%

Guns N’ Roses Chinese Democracy

Mėnesio albumas Štai kaip reikia! Per savaitę įrašai albumą, kurį užtenka perklausyti vieną kartą, kad pradėtum regėti svaiginančius peizažus. Elnių medžiotojai iš Atlantos savo stilių vadina ambient punk. Darbe, kuris atrodo kaip „išplaukęs“ akvarelinis paveikslas, suplaktas noise, art ir psychedelic rokas su aiškiai juntama shoegaze įtaka verčia daugumą kritikų pagarbiai melstis. Ne be pagrindo. Paragauk pats. Nemokamai pridedamas Weird Era Cont. diskas su dar 13 kūrinių.

Geffen

W302

Type Records

The Killers Day & Age

80%

Island

Jei ne G’N’R, A Tribe Called Quest vadas galėtų būti vienu iš ilgiausiai albumo neišleidusių gyvųjų – devyni metai. Repo inteligentas ir intelektualus tinginys grįžta neapsileidęs, su gyvais ritmenbliuziškais garsais ir, mūsų džiaugsmui, vos su dviem kolaboratoriais. Grynas, tikras sielos repas, be jokių auksinių grandinių ir platininių dantų.

Happyendless Room For Mistakes Happyendless

70%

Jau nuo b2g pasirodymo (gal reikėjo klausytis Sigurdssono?) atsirado nuogąstavimų, kad Happyendless burbulas sprogo ir jie išsikvėpė. Nes vien Paua Foreva neužtenka. Sulaukus albumo abejonės tik pasitvirtino. Pavyzdžiui, klausai Vacuum ir galvoji „nu blin blin, juk tokius gabalus Camouflage (ir tiek tik DM kopija) kūrė prieš 15 metų.“ Net ir studijinė Afrika, per laivus tokia galinga ir stebinanti netikėtais posūkiais, čia turi mažiau jėgos. Aišku, LT mastais geras produktas, bet kiek jis vertas užsienyje? Dar yra kur stengtis. Tikimės, kad kritika tik paskatins tobulėjimą.

PRAVDARCHYVAS

Universal Motown Records

75%

BONG, GUNARS BAKŠEJEVS, INGA NORKE

Q-Tip The Renaissance

65%

B. Fleischmann Angst is not a Weltanschaunng

65%

70%

Maestro Quentinas nepateikia išbaigtų kūrinių, o tik demonstruoja ateities (jo nuomone) bytus. Per kelis metus įsitikinsime pranašystės teisingumu.

130701

75%

Squarepusher Just A Souvenir Warp

75%

Atrium Carceri Souyuan Cold Meat Industry

85%

Šviežiausia mėsa iš švedų leidyklos – Simon Heath projekto Atrium Carceri penktasis albumas tiems, kam Helios yra per šviesu, kam muzika yra mediumas pasąmonės link.

Naujas Bernie darbas tik iš pradžių gali nuskambėti kaip metų nusivylimas. Būkit kantrūs, šiltos indietronica muzikos mylėtojai...

Ed Banger

Hauschka Fendorf

Neoficialus Aphex Twino Siamo dvynys Tomas Jenkinsonas mūsų teismui pateikė vieną džiazoviausių savo albumų, kaip visad užmaukšlintą ant d’n’b griaučių.

Morr Music

Mr.Oizo Lambs Anger

75%

Besidomintys modernia klasika ir su ja susijusiais eksperimentais (Phillip Glass, Max Richter, Arvo Pärt, Ryūichi Sakamoto...) būtinai turėtų atkreipti dėmesį į Volker Bertelmann projektą Hauschka. Pravers net ir tiems, kam patiko Tierseno Amélie ar Nymano The Piano.

„Metų laukiamiausiu“ tituluojamas albumas labai lengvai gali pavirsti labiausiai nuvylusiu (čia ir kantrybė nepadės). Nebent trumpam atstos Pet Shop Boys.

Keith Kenniff į albumą kaip ant smilgos suvėrė 10 kūrinių-žemuogių. Ramus idm/ ambient srautas tolygiai, be ryškesnių pakilimų/nuosmukių skrodžia ausis ir orą aplinkui. Galbūt tai nėra subtiliausia ir labiausiai išieškota instrumentinė elektroninė muzika, bet neretai albumui jau ritantis į pabaigą pagauni save giliuose apmąstymuose. Vien tai – gero darbo požymis.

and So Is That and He Is It and She Is It and It Is It and That Is That

Pasiutusi merga (lyg prisivalgiusi digimonų) varo indie taip, kaip reta vyrukų banda galėtų. Muziką geriausiai apibūdina albumo pavadinimas.

Šis atidėliojimų čempionas be juokų taptų metų leidiniu, jei tik išspjautų daugiau į Better panašių deimančiukų. Bet ir dabar norisi iš spintos išsitraukti seną kožą ir sunešiotą maikę.

Naujasis plonas W302 Walkman telefonas

Marnie Sternt This Is It and I Am It and You Are It Kill Rock Stars

Dar vieni su elniu pavadinime, tik kur kas labiau patyrę. Nors veik infantilios melodijos ir žodžiai gali sudaryti atvirkščią įspūdį. Tai dėl vokalistės Satomi Matsuzaki. Dėl to ir primena Blonde Redhead...

Kranky / 4AD

Helios Caesura

90%

70%

Ten Kens Ten Kens Fat Cat

Keturiese. Iš Kanados. Groja indie. Jau nemažai sako, ar ne? Nė vienas iš jų nėra Kenas, todėl jų debiutinis albumas nepadarytų gėdos lentynoje šalia stovintiems Arcade Fire ir Wolf Parade.

www.sonyericsson.lt

70%

62 2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

KĄ JIE KALBASI

KINAS Penkių dienų avantiūra (rež. Žeraldas Povilaitis, 2008)

60%

Šiaip jau šis filmas – didžiulė mįslė. Kol kas vienintelis (su nedidelėmis išimtimis AXX pavidalu) Lietuvos filmas, sukurtas be milijonų iš valstybės biudžeto, buvo „Nereikalingas filmas“ (ups – „Nereikalingi žmones“), o štai dabar sulaukėme ir antrojo. Ir dar (o tu siurprize, siurprize) komedijos apie Eurovizijos konkursą. KOMEDIJOS. Visos Lietuvos kino visuomenės nustebimui net trūksta skalių. O dar pridėjus tą faktą, kad Žeraldas Povilaitis yra kompozitorius ir muzikos prodiuseris, o „Penkių dienų avantiūra“ yra jo pirmas rimtas režisūrinis darbas, darosi dar įdomiau. Taigi, iš esmės nesvarbu, kokia yra „Penkių dienų avantiūros“ kokybė (juk iš esmės lietuvišką kiną žiūrim dėl patriotizmo). Šiaip ar taip, ačiū už spyrį į tingių kino prodiuserių užpakalius.

Paryžius

KĄ JIE KALBASI? KONKURSAS PRATĘSIAMAS (visi iki šio numerio atsiuntę savo pasiūlymus įregistruoti, pokalbiai nepasimes)

(Paris, rež. Cédric Klapisch, 2008)

80%

Hm, yra tokių miestų, kurie periodiškai sulaukia kinošnikų dėmesio. Paryžius šioje srityje lyderiauja – nuo „Paris qui dort“ iki „Paris“. (Beje, jeigu duomenų bazėse ieškotum filmų atitikmenų pagal žodį „Paris“, mūsų aptariamas „Paris“ būtų keturioliktas filmas tuo pačiu pavadinimu.) Taigi apie „Paris“ nr. 14: Šis Cédrico Klapischo filmas pasakoja apie profesionalų šokėją, kuris laukia širdies operacijos ir negalėdamas šokti pradeda įdėmiai iš savo balkono stebėti Paryžiaus bei paryžiečių gyvenimus. „Paris“ – labai gražus miestą reklamuojantis filmas. Bilietus į Paryžių jau nusipirkau. Po šio filmo tu irgi pirksi.

Veiksmas vyksta realiame šiukšlių plūdure, tarp Havajų ir Japonijos. Ramiajame vandenyne iš šiukšlių ir atliekų susiformavo gigantiška sala. Faktiškai didžiausias planetos sąvartynas jau viršijo 100 milijonus tonų šiukšlių. Dėl ypatingų vandenyno srovių, į susidarančio verpeto centrą patenka visos šiukšlės, kurias plukdo iš žemyno atitekančios upės. Šiuo metu šiukšlių sriuba dvigubai viršijo kontinentinės JAV dalies plotą. Joje ir susitiko „Lego“ kaladėlė ir neidentifikuota „skarbonkė“. Parašyk adresu redakcija@pravda.lt KĄ JOS KALBASI iki gruodžio 20 dienos. Geriausio pokalbio autorius nusineš „Creative Zen Stone“ grotuvą.

Puikybė ir garbė

(Pride and glory, rež. Gavin O’Connor , 2008)

50%

ALEKSANDRA PIKTYTĖ

PRAVDARCHYVAS

Grįžtant prie lietuviško kino temos, turiu retorinį klausimą: kodėl lietuviai nestato filmų apie gaisrininkus, policininkus, gydytojus ir kitas visuomenei reikalingas profesijas? O kadangi tokių filmų lietuviai nekuria, niekas nebenori būti nei policininkais, nei gaisrininkais, nei gydytojais, – visuomenei iš to jokios naudos. (Pagalvokim vien apie skirtingas žodžių „cop“ ir „mentas“ asociacijas.) „Puikybė ir garbė“ yra dar vienas iš daugybės amerikietiškų filmų apie šeimą, moralę, policiją, garbę ir tradicijas. Filme geras ir sąžiningas policininkas turi rinktis tarp šeimos ir tiesos bei teisingumo… Tokių filmų matėme daug. Neįdomu, nors ir gera vaidyba.

KAI KINE NIEKO GERO NERODO

Kopa

70%

(Dune, rež. David Lynch, 1984) Gruodį šviesu ir šilta tik soliariume, todėl Kalėdoms rekomenduojame „Kopą“. Tie, kas pažįsta Davidą Lynchą tik kaip „Eraserhead“ ir panašių filmų kūrėją, gerokai nustebs dėl šio „Žvaigždžių karų“ tipo gaminio. „Kopa“ sukurtas pagal Franko Herberto romaną, pasakojantį apie tolimojo kosmoso politines intrigas: dviejų giminių vendetą, pasibaigiančią kalnais lavonų, moterų seserijos bandymus pagimdyti „tobulą žmogų“ ir gigantiškus smėlio kirminus. Beje, „Kopa“ yra pirmas ilgametės Davido Lyncho mūzos Kyle’o MacLachlano filmas, kuriame vaidina ir Stingas (nors, žinoma, jo vaidmuo blondininis – viešiesiems ryšiams gerinti ir tam, kad gerai atrodytų).

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

GIDAS

menas

KNYGOS Ir tada mes bėgsim kartu

60%

John Fante Paklausk dulkių

Tiesą pasakius, iš grafikos ir grafikų niekada per daug kažko itin gero nesitikiu. Tekstilė kartu su grafika dalinasi (dauguma atvejų) konceptualaus naivumo karmą. Taigi ir iš Eglės Kuckaitės nieko gero nesitikėjau, bet… „Pranciška“ – žiūrima paroda. Eglės darbai kiekvienais metais po truputį gerėja (to apie jos kolegas, kitus grafikus, tikrai nebūtų galima pasakyti). „Pranciška“ yra viena iš tų parodų, kur labai aiškus menininko lytiškumas. Tai ne kokia nors feministinė ar postfeministinė laikysena, o tam tikras viską įtakojantis požiūrio taškas (nuogos mergaitės – raganaitės su princesės Lėjos iš „Žvaigždžių karų“ arba bobutės Zosės šukuosenomis).

Puiki puiki puiki knyga. Paprastumu bei subtiliu humoru paperkantis rašymo stilius, kurį tik kartais sutrikdo nesuvokiamos Sauliaus Repečkos vertimo užgaidos. Gana bjauru puikiai skambančiame tekste aptikti tokias nemaloniai stringančias žodžių formas, kaip: „kambaryj“, „raštelyj“ ir t. t. Net išnašose vertėjas nesusilaiko: „Turimas omenyj...“. Taip pat džiaugsmo neteikia gramatinės bei stiliaus klaidos, kurių šioje knygoje apstu. Nepaisant visų techninių nesklandumų, nuostabu, kad pagaliau lietuvių kalba galime susipažinti su paperkančiu J. Fante romano veikėju Artūru Bandiniu, kuriuo jaunystėje taip žavėjosi pats Charles Bukowski, ir su kuriuo iki pat paskutinio knygos puslapio galima džiaugtis, liūdėti ar susigėsti. Nes tai emocionali knyga, kuriai neįmanoma likti abejingam.

„Pranciška“ Kairė – dešinė 2008 11 25 – 12 13

Vėl gruodis ir vėl apdovanojimai

80%

Knygų serija Kišeninė biblioteka

Gruodį būna aiškūs ne tik „Pravdos“ metų naujokai, bet ir Lietuvos nacionalinės premijos + šimtas kitų apdovanojimų ir premijų. Taip pat išaiškinamas visų Baltijos šalių vizualiųjų menininkų mylimos „Hansa“ banko (dabar jau „Swedbanko“) premijos laimėtojas. Premijos pradėtos dalinti tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų, dabar išplito į Švediją ir Rusiją. Šiais metais KUMU muziejaus parodoje pristatomi: Kristina Inčiūraitė (Lietuva), Igoris Makarevič ir Elena Elagina (Rusija), Miks Mitrevičs (Latvija), Taavi Piibemann (Estija) ir Aleksander Vaindorf (Švedija). Turint galvoje pretendentų atranką, premiją galima būtų skirti bet kuriam iš čia paminėtų, bet atrodo, kad tai bus rusai.

PRAVDARCHYVAS AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

„Ir tada atėjo Džonis“ Liudviko Buklio ir Antano Gerliko paroda 2008 11 21 – 2008 12 31 Tulips & Roses

PRAVDARCHYVAS

Liudvikas Buklys ir Antanas Gerlikas – tai du, sakyčiau, aršūs konceptualistai (šiais metais nominuoti per „Pravdos“ naujokų apdovanojimus), kuriems rūpi tai, kaip mes, visi kiti Žemės žmonės, suvokiame aplinką. Šiam duetui savo darbais knieti tą suvokimą suknisti, sujaukti ir suglamžyti, kad išsiskirtų ir į visiškai naujus darinius susijungtų daiktai ir ženklai, kurie tuos daiktus apibūdina. (Pavyzdžiui, kad žalia nebereikštų žalios, o reikštų kavos puodelį.) Bet, aišku, tai toks labai paprastas aiškinimas be signifikatų, signifikantų, suvokimo procesualumo, meno istorijos ir t. t., be kurių parodoje „Ir tada atėjo Džonis“ neišsiversi.

ALEKSANDRA PIKTYTĖ

70%

85%

Leidykla „Kitos knygos“ savo skaitytojus nusprendė pradžiuginti nauja knygų serija „Kišeninė biblioteka“. Iki šiol yra išleistos trys „Kišeninės bibliotekos“ knygos: Kurto Vonneguto „Skerdykla Nr. 5“, Charleso Bukowskio „Paštas“ ir Irwino Welsho „Traukinių žymėjimas“. Visų šios serijos knygų bendras bruožas – mažesnis formatas. O tai gana įdomus bei netradicinis sprendimas, turint galvoje, jog pastaruoju metu daugelis leidyklų savo leidžiamas knygas sugeba dirbtinai „pripūsti“ (tam naudojamas didesnis nei įprasta šriftas, kieti viršeliai, storesnis popierius). Maloniai nuteikia paprastas, bet skoningas ir jaukus knygelių apipavidalinimas. Be to, jau kontrkultūros klasika spėjusios tapti „Kišeninės bibliotekos“ knygos kainuoja pigiau palyginti su kitomis. Šioje serijoje taip pat planuojama išleisti Yevgeny Zamyatin „Mes“ bei Terry Southern ir Mason Hoffenberg „Pupytė Kendi“.

„Swedbank“ meno prizo paroda KUMU muziejus, Talinas 2008 12 05 – 2009 02 15

Be daugybės visokių žodžių

95%

Martin Hall Paskutinis romantikas

75%

Dainininkas, įvairiais instrumentais grojantis muzikantas, kompozitorius, dizaineris, videomenininkas, literatas ir šiaip kūrybingas žmogus Martinas Hallas savo originaliu pasaulio suvokimu bei perteikimu garsus ne tik gimtojoje Danijoje, bet ir toli už jos ribų. 2005 metais pasirodžiusiame romane „Paskutinis romantikas“ autorius vaizduoja siautulingą bei nepaleidžiančią naujųjų „romantikų“ realybę. Bohemos gyvenimas, narkotikai, paviršutiniškumas bei bandymas tame paviršutiniškume įžvelgti nors mažą Tikrosios Tiesos atspindį driekiasi bei prikausto verčiant puslapį po puslapio. Deja, „prikausto“ tik skaitant pirmąją knygos pusę. Vėliau viskas jau atrodo girdėta bei nuobodoka. Trūksta kažko, kas žadama pradžioje. Rašytojas ima kartotis, o galop, regis, pats susipainioja ir nevisai žino, ką nori pasakyti.

2008 GRUODIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

NAUJOKAI: GANDAI FRAZĖS POROS

GANDAI Nerijus Juška ir geležinės širdies Gelažnikas bučiavosi oro uosto automobilių stovėjimo aišktelėje.

Atsirado naujas narkotikas – bambos pūkai.

Somalio piratai užgrobė garlaivį Neryje. Berneen logopedas tarties problemas gydo akupunktūra.

Jazzu dirbs su ex-Moloko. Lietuvos logotipą kūrė moksleivis iš Vilniaus Šeškinės vidurinės mokyklos, ketvirtos c klasės.

FRAZĖS Turėtum būti paskutinis paleckis, kad…

Už SMS-ais surinktus pinigus „Tadui Blindai“ bus toliau statomi Valdovų Rūmai.

Algis Greitai

Negerk, Einikiu pavirsi. Goda iš „Gravity“

Ką, mongolai išprievartavo visas Lietuvos moteris?

Vladas Garastas apie pralaimėjimą australams

Man, kaip statybininkui...

POROS

Vilniaus meras Juozas Imbrasas

Esu aštraus proto. Agnė Jagelavičiūtė

Kai kuriems sveika ir pabadauti.

Gediminas Kirkilas apie mokytojų bado streiką.

Aš gimiau ne ant kamazo stovėti. Mantas Petruškevičius

Greituoju būdu…

Vidis ir Bossanov Bžeskas ir Siaurusevičius Šeduikytė ir Bareikis Kultflux ir Neries krantas Jasikevičius ir Sabutytė

Audrius Siaurusiavičius

Valinskas ir Kubilius

Mane išprievartove stačiai.

Amerika ir Obama

Vida Marija Čigriejienė pirmojo Seimo posėdžio nariams.

Ditkovskytė ir „Maybelline”

Reklama