Ilja Vinokur, Tatjana Sandler, Anatolij Uljanov, Marat Kasimov, Pavel Sysoev
Iš rusų kalbos vertė
Asta Čepukaitė
Minti s Vilnius 2013
UDK 37.018.1 La-143
Versta iš
ISBN 978-5-417-01054-5
© European Network for Global Learning, 2012 © Vertimas į lietuvių k., Asta Čepukaitė, 2012 © Meninis apipavidalinimas, Romas Dubonis, 2013 © MINTIS, 2013
Илья Винокур, Анатолий Ульянов, Татьяна Сандлер, Марат Касимов, Павел Сысоев. Счастливое детство Москва: НФ «Институт перспективных исследований», 2012.
Autorių kolektyvas
Ilja Vinokuras – humanitarinių mokslų doktorantas, skaitantis paskaitas auklėjimo temomis, rašytojas, asociacijos „Augame su džiaugsmu“ integralaus auklėjimo skyriaus vadovas.
Anatolijus Uljanovas – sertifikuotas Europos geštalto terapijos asociacijos (EAGT) geštalto terapeutas, aukštosios mokyklos „Rusijos grožis“ psichologijos dėstytojas, Tarptautinės lyderių akademijos dėstytojas, daugybės televizijos laidų mokslinis konsultantas.
Tatjana Sandler – praktikuojanti klinikinė psichologė, organizacinės bei vaikų psichologijos mokslinių darbų ir tyrimų autorė, Chanty Mansijsko autonominio Jugros rajono (Rusijos federacija) gubernatoriaus premijos už geriausią mokslinio tyrimo darbą tarp aspirantų bei jaunųjų mokslininkų laureatė (darbo tema − „Psichologiniai paauglių moralinio-etinio bei ekonominio apsisprendimo integracijos ypatumai“). Maratas Kasimovas – teatro režisierius-pedagogas, teatro „Dramos meno mokykla“ aktorius, turintis praktinio darbo su vaikų teatrų kolektyvais patirties, veda užsiėmimus pagal vienijančių žaidimų programas, auklėtojas metodininkas.
Pavelas Sysojevas – atestuotas integraliojo lavinimo ir auklėjimo programos dėstytojas, metodininkas. Turi daug patirties dirbant su įvairaus amžiaus vaikų grupėmis.
5
Tu r i n ys Prat armė 9 Įvad as 13 Koki e t i e i nte g ral ūs ug d y mo p r i nci pai ?
15
Pi rmoj i d al i s. Nuo susitikimo iki gimdymo 1 S K Y R I U S. Vi skas p rasi d e d a kur kas anksči au, ne i manė te Kaip tai paveikia vaikus? 19 Myliu tave, nes myliu save 20 Atėjūnai 22 24 Išvados 25
2 S K Y R I U S. Nuo ko p rasi d e d a ž mog us
3 S K Y R I U S. Pasi re ng i mas g i md y mui 28 Kas gi iš tikrųjų vyksta? 29 Motinos vaidmuo 31 Kuo mažiau politikos ir prievartos, kuo daugiau harmonijos ir meilės Bendraukite su vaiku, nelaukdami, kol jis gims 33 Nedidelė pedagoginė pastaba 35 4 S K Y R I U S. Gi mi mas i r p i r masi s r yšys 36 Sąrėmiai ir pasirengimas gimdymui 37 Dar keli natūralaus gimdymo privalumai 39 Gimimo užkulisiai 39 Pirmasis ryšys 40 Maitinimas − naujas ryšys tarp mamos ir kūdikio
Ant roj i d al i s. Vaikystė 5 S K Y R I U S . Aukl ė j i mas nuo 0 i ki 3 Nepaliaujamas augimas 49 Kuo daugiau būti šalio jo 50
6
18
48
42
32
O kaipgi tėtis? 52 Pasaulio suvokimas nuo nulio iki trejų 53 Kiti vaiko ugdymo būdai 54 Tėvų valdžia ir ribų nustatymas 56 Vaikai gyvena pozityviais dalykais 58 61 6 S K Y R I U S. Ug d y mas nuo 3 i ki 6 me t ų Dedame socialinius pagrindus 61 Mokomės iš gamtos 62 Milijardai vienišių 63 Pažaiskime? 66 Asmeninis pavyzdys 69 Mergaitės iš Veneros, berniukai iš Marso 71 Draugas ir mokytojas 73 Pavydas 74 Šeima kaip visuomenė 76 Santykiai tarp brolių 77 78 Tarp išsilavinimo ir ugdymo Ugdymo vaikų darželiuose metodika 79 Jokios prievartos 81 Ko mokyti? 82 Tie kalbantys žvėreliai 83 Nedidelis apibendrinimas 85
Tre či oj i d al i s. Gyvenimo mokykla 7 S K Y R I U S. Būt i ž mog umi Kelias į vaiko širdį 90 92 Mokyti gyvenimo
88
8 S K Y R I U S. Moky t i s i r d ž i aug t i s 94 Pamokos iš pokalbių ir aptarimų 96 Mokytojas − pirmiausia ugdytojas 99 Atmosfera mokykloje: varžomės, kas labiau prisidės prie bendro reikalo Vaikai sprendžia konfliktus 103
100
7
Požiūris į mokymąsi 105 Gilus, visus reiškinius be išimties siejantis ryšys Bendros vaišės 109 Tėvai kaip partneriai 109 Skirstymas į amžiaus tarpsnius 110 Vyresnieji moko jaunesniuosius 111
107
115 9 S K Y R I U S. Amž i aus g r up i ų y pat umai 6−9 metai: nuomonė apie save ir kitus, savęs ir kitų analizė 115 „Mažamečių“ teismai 116 9−13 metų: ant pereinamojo amžiaus slenksčio 119 Padėti susidoroti su nerimu 119 Atskleisti visas gyvenimo spalvas 120 Pavydas, aistra ir savimeilė 121 Pasirengimas gyvenimui šeimoje 122 Teisingas požiūris į lytinį potraukį 123 Berniukai ir mergaitės: kada kartu, o kada atskirai? 123 Šeimos vaidmuo 124 13−20 metų: profesijos pasirinkimas ir teisingas požiūris į bendrą gyvenimą Profesijos pasirinkimas 126 Kai siautėja hormonai 128 Gyvenimo partnerio pasirinkimas 129 131 Grąžinti vaikams bendruomenės sampratą 1 0 S K Y R I U S. Esmi ni ai ug d y mo p r i nci pai
133
Pri e d ai Ž ai d i mų knyg a 138 Pirmoji dalis. Vienijantys ir telkiantys žaidimai 140 Antroji dalis. Žaidimai−diskusijos 163 Trečioji dalis. Žaidimai − idėjoms perteikti 175 201 Ap i e ENGL Apie „[RE] Rethink Education“ – „Ugdyk kitaip“ projektą
8
202
126
PratarmÄ—
Pratarmė
Prieš keletą savaičių man gimė sūnus. Pavadinome jį Tomu. Kasvakar vos grįžęs namo iškart skubu prie jo ir ilgai įdėmiai stebiu. Tomis akimirkomis, tarsi mostelėjus stebuklinga lazdele, išsisklaido ir pradingsta visas gyvenimo šurmulys, visos mintys, visi rūpesčiai ir nerimas, kurie it rūkas supo mano galvą. Dabar, nors kelias akimirkas, čia esu aš, jis ir mano žmona Rasa. Imu mažylį iš žmonos rankų, vaikštinėju po kambarį, kol ji šiek tiek ilsisi po ilgos dienos. Mane užvaldo naujos mintys: „Kaip jis pasikeitė nuo tada, kai paskutinįsyk žiūrėjau į jį lovelėje... Greitai jis jau stovės. Eis į darželį, paskui į mokyklą, dar vėliau – universitetas, darbas, šeima... Kokia ateitis jo laukia? Kokioje visuomenėje jis gyvens? Ar man pavyks parodyti jam kelią, kad jis įgyvendintų viską, ko jam linkiu? Ar jis bus laimingas?“ Šie klausimai man kyla neatsitiktinai. Pastaruosius penketą metų rengdamasis daktaro laipsniui, tuo pat metu dirbau švietimo sistemoje. Esu puikiai su ja susipažinęs. Išmanau iš vidaus. Kiekvieną pamoką pradėdavau žvilgsniu į savo mokinių akis. Žiūrėjau veikiau mintyse, 10
jie apie tai nenutuokė. Žvelgiau vidun, gilyn, mėgindamas surasti, kuo sudominti juos, kaip prisibelsti iki jų širdžių. Ne kartą pakeliui namo jausdavausi suglumęs: kaip prieš porą šimtmečių susiformavusi švietimo sistema, skirta ruošti darbininkus gamykloms, įstengs patenkinti vidinius šiuolaikinių vaikų poreikius? Juk jie gyvena ir kvėpuoja integraliomis, naujojo veržlaus ir globalaus pasaulio realijomis. Tiek daug žinių ir tiek mažai dėmesio ugdymui... Kita vertus, kokias priemones turime mes, tėvai, kad nukreiptume savo atžalas teisingu keliu? ...Vaikštinėju su sūnumi po butą kažką švelniai niūniuodamas. Tomo akys merkiasi, o jo saldus kvapas, taip kvepia tik kūdikiai, sklinda po kambarį. O aš − aš lieku su savo mintimis. Nuo pat pirmos profesionalaus mokymo dienos man buvo aišku, kad tai ne vienintelis kelias. Jaučiau, jog čia reikia kokybinių pokyčių, kad mūsų vaikai nusipelno daugiau. Gerokai daugiau. Mintys apie jų ateitį nepaliko manęs ramybėje ir galiausiai visiškai atsidaviau šiai sričiai. Neseniai man teko vesti profesionalų forumą ugdymo tematika, kuriame dalyvavo žymūs psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai ir tėvai. Drauge leidomės ieškoti, kokia ji, šiuolaikinių vaikų ateitis, kad išsiaiškintume, kaip augančiajai kartai perduoti visa tai, ko taip jai linkime. Dešimties užsiėmimų metu kiekvienas dalijosi savo profesionalia, asmenine patirtimi, ir tai leido brėžti vis naujus štrichus gyvenimo kelio, kurį teks praeiti kiekvienam vaikui, paveiksle. Vaiko gyvenimo ratas (pradedant būsimų tėvų pažintimi, nėštumo periodu, gimimu, maitinimo periodu ir baigiant branda) buvo atskleistas nauju rakursu, giliau. Po šių kvapą gniaužiančių pokalbių iškart supratau: būtina publikuoti tai, ką sužinojome. Tada prisėdau ir kaip galėdamas aiškiau ir paprasčiau pamėginau perteikti tai, ką girdėjau. Gautą tekstą išsiuntinėjau visiems dalyviams, kurie supratingai ir jautriai jį puikiai papildė, pataisė. Taip mūsų bendromis pastangomis gimė knyga, kurią dabar laikote rankose. Šia knyga siekiame padėti jums, kad jūs padėtumėte savo vaikams tapti laimingais. Papasakosiu jums apie klausimus, kuriuos vaikui kelia gyvenimas 11
Pratarmė
pagrindiniuose jo kelio etapuose ir kiekvienam iš jų pasiūlysiu išsamius sprendimus, paremtus praktiniais patarimais ir rekomendacijomis. Žvelgiant iš pirmo žvilgsnio, šiuolaikiniai vaikai gali pasirodyti paviršutiniški, pasiklydę virtualioje erdvėje, tačiau iš tikrųjų jie išsivystę kur kas labiau už mus. Juose slypi itin dideli norai ir didžiulis potencialas, kurį jie patys vargiai įsisąmonina. Žiūrėdamas į savo mokinius aiškiai tai jutau. Jaučiu tai netgi žvelgdamas į savo sūnaus akis: šiai kartai reikia kitokios metodikos, naujo požiūrio. Jeigu padėsime vaikui suprasti, kas su juo vyksta kiekvienu jo gyvenimo etapu, jeigu mūsų padedamas jis susipažins su pačiu savimi, su savo aplinka, jeigu sužinos, kaip teisingai megzti ryšius su aplinkiniais, jis augs laimingas, jausis stabiliai ir užtikrintai. Toks žmogus išeis į gyvenimą pasiruošęs ir įstengs realizuoti save. Man labai norėtųsi, kad įteiktumėte vaikams šią dovaną, juk nieko geresnio bei svarbesnio ir būti negali. Gero skaitymo! Autoriai
12
Įvadas Nė vienas žmogus nėra atskira sala, kiekvienas − žemyno dalis, visumos dalis. Jeigu jūra nuplaus bent grumstą, Europa liks mažesnė. Lygiai taip ir su kyšuliu. Lygiai taip ir su tavuoju ar tavojo draugo dvaru. Bet kurio žmogaus mirtis sumenkina mane, nes aš priklausau Žmonijai. Ir todėl niekad neklausk, kam gaudžia varpai − jie tau. Johnas Donne (1572−1631)
Ugdymo sistema, pateikta šioje knygoje, vadinama integraliais ugdymo principais. Integralumo esmė – tarpusavio ryšiai. Šios metodikos pagrindas – ryšiai. Ryšiai tarp vaikų. Tėvų ir vaikų ryšiai. Švietimo sistemos (mokytojų ir dabartinių mokyklinių dalykų) ir vaikų. O aukštesniame lygmenyje − visų ryšys su visais. Tarp visų. Ir netgi tarp visų gamtos elementų. Kodėl mums reikia metodo, grįsto ryšiais? Mat būtent ryšių mums nūnai taip trūksta. Skaudu matyti, kaip vis mažiau bendraujame, koks skurdus tėvų ir vaikų tarpusavio supratimas. Daugybė šeimų retus vakarus drauge leidžia prie televizorių ekranų, o iš šilto, nuoširdaus šeimos pokalbio teliko keletas šaltų, lakoniškų atsakymų būtinai primenant: „Palikite mane ramybėje!“ Vis tyliau gyvenamuosiuose rajonuose skamba vaikiškų balsų aidas, vis mažiau slėpynių ir futbolo, bet užtai vis labiau iš už užuolaidų mirga ekranai, kuriuose vienas žaidimas keičia kitą... 13
Įvadas
Pasikeitė ne tik žaidimų forma, bet ir ryšio tarp vaikų kokybė. Vis dažniau jie prisipažįsta besijaučiantys vieniši, vis dažniau susiduria su problemomis visuomenėje. Štai kas nutinka, kai „draugystė“ virsta efemeriška, virtualia sąvoka, neturinčia svarbos ir realios prasmės, kai pačiu didžiausiu turtu laikomas išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris. Tampa aišku, kad naujausios technologijos, pretenduojančios būti tarpininkais ir jungtimis tarp žmonių, neretai sukuria priešingą efektą ir leidžia naudotis ekranu kaip priedanga nuo tvirtesnių ryšių. Šiuolaikinėse mokyklose situacija dar prastesnė, ir kiekvienas mokytojas gali jums papasakoti, kaip esama padėtis skiriasi nuo gražių žodžių ir principų, deklaruojamų švietimo ministerijų dokumentuose. Diena iš dienos atkeliauja gąsdinanti statistika apie žodinio, fizinio ir seksualinio smurto plitimą mokinių gretose. Susvetimėjimas ir vienišumas smelkiasi į mūsų gyvenimą. Sutuoktiniai vis dažniau skiriasi, o dauguma jaunų žmonių apskritai netrokšta sukurti šeimos. Klubuose, baruose pilna kompanijose sėdinčių žmonių, kurie širdyje jaučiasi nepaprastai vieniši. Mūsų elgesyje tiek daug veidmainystės, mūsų pokalbiai negilūs, atsargūs... Jau pripratome gyventi kartu, bet po vieną, užsidarėme kiekvienas savo kokone. Tačiau visa tai tėra ledkalnio viršūnė, kur kas didesnio visuomenę naikinančio reiškinio dalis. Besižavėdami animaciniais „superherojais“ netekome labai svarbios žmogiškosios vertybės − socialinio solidarumo. Nebejaučiame palaikančio peties nei alkūnės ir kartais su siaubu prisipažįstame − sunkiu metu tiesiog neturėsime kuo pasikliauti. Iš tiesų panaši situacija klostosi ne tik pavienėse šalyse. Gal tai ir menka paguoda, bet kalbame apie pasaulines tendencijas. Juk, viena vertus, pasaulis „traukiasi“ mūsų akyse, tapdamas mažu, globaliu kaimu, turinčiu bendrą rinką, bendrą virtualią erdvę ir bendrą kultūrą, kita vertus, greta viso šio globalumo susvetimėjimas tik didėja. Socialinė praraja gilėja ir plečiasi, o ir ekonominės bei ekologinės problemos kasdien stiprėja. Kodėl? Todėl, kad nepaisant tarpusavio ryšio ir tarpusavio priklausomybės mūsų socialinės ir ekonominės sistemos vis dar grindžiamos egoistiniais interesais. Ši prieštara, anot mokslininkų, ir sukelia visas tas krizes, kurias pastaraisiais metais išgyvena pasaulis. Puikus pavyzdys – finansininkų savanaudiškumas, už kurį šiandien moka ištisos tautos. Bet tai tik vienas iš daugybės panašių pavyzdžių. 14