Taip Laima lėmė by www.mintis.eu

Jūr atė Leikaitė

Taip Laima lėmė Animacinio filmo gimimas

Išmintis

Vilnius, 2013

UDK 791.43-252.5 Le-119

Knygos dailininkė JŪRATĖ LEIKAITĖ Redaktorė RŪTA MĖLINSKAITĖ

Knygos leidybą rėmė Lietuvos kino centras prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

ISBN 978-609-8107-04-3

Kn ygą skiriu savo t ėvams – Marijai ir Juoz ui

Au to rė s

žod is

Aš visada buvau fatalistė ir tikėjau, kad žmogaus likimas nulemtas virš mūsų esančių nepaaiškinamų galių. Daug kas yra tarsi užprogramuota iš anksto, mums tenka tik išpildyti savo misiją. Mano pačios gyvenime buvo dienų, kai vos per plauką išlikau gyva, lyg kokia ranka iš aukščiau nukreipdavo mane į šoną nuo pavojaus, o netikėti atsitiktinumai pasukdavo gyvenimą visai neprognozuota linkme. Daug savo charakterio savybių mes paveldime iš tėvų ir senelių, bet labai dažnai elgiamės

taip, lyg griautume nusistovėjusias tradicijas ir logiką. Labai bijau pokštaudama garsiai ištarti savo spėjimus ar norus, nes likimas po kurio laiko, žiūrėk, ima juos ir išpildo arba atsiunčia lyg sunkų išbandymą... Pradėjau tikėti, kad gal ir yra ta mitinė lietuvių deivė Laima, kažkur aukštai virš debesų, nematoma, bet juntama. Ir šios knygos gimimas buvo tarsi likimo dovana. Nuoširdžiai dėkoju visiems, padėjusiems kuriant knygą.

Turinys

Autorės žodis  3

Kūrybinio kelio pradžia  6 Kaip kūrėme filmą „Taip Laima lėmė“  7 Pradžioje apie likimą  7 Filmo scenarijaus link  7 Režisūriniai sumanymai, filmo schema ir kadruotė  11 Filmo dailininkas – scenovaizdžio ir personažų kūrėjas  12 Animatoriai – animacinio filmo aktoriai  13 Muzika ir įgarsinimas  15

Filmo „Taip Laima lėmė“ iliustracijų albumas  16 Pažintis su deive Laima  16 Deivės Laimos pavidalai  22 Deivės Laimos trobelė  26 Likimo ratas  28

Išlydėjimas į Vėlių kalnelį  30 Procesija  32 Negandos paukštis  36 Atsisveikinimo upė  38 Vėlių paukštė  40

Gimimas  42 Laumių ginčas  44 Gimimo pupa  46 Lemties ženklai  52 Laiminga dalia  54 Mergelės gimimas  56 Mergelė savo dvarelyje  58 Bernelio gimimas  62 Gegutė – likimo pranašė  64

Meilė  66 Mergelės ir Bernelio susitikimas  68 Gyvenimo kelias  72

Filmo „Taip Laima lėmė“ foto archyvas  74 Filmas Lietuvoje ir pasaulyje  75

Jūratės Leikaitės filmografija  76 Šaltiniai  78

Kūrybinio kelio pradžia kia“. Nauji impulsai kūrybai atsirado įkūrus savo studiją „Filmų štrichai“, kur ypač sudėtingomis darbo sąlygomis gimė koliažinis ir margas filmas „Užgavėnės“. Vėliau pagal akmenukų tuksėjimą pašokdinome Velykų margučius ir būrėme iš jų magiškų raštų filme „Margučių rytas“. Visada maniau, kad Lietuvos vaikams reikia filmų, kurie pasakotų apie seniausią mūsų tautos praeitį. Pagal archajinę lietuvių sakmę apie laumių pagrobtą mergelę filme „Marti iš jaujos“ teko atgaivinti Viktoro Petravičiaus iliustracijas, išraižytas iš medžio prieš daugiau kaip pusšimtį metų. Tamsiais vakarais, kai braškėdavo aplink mūsų namą išsikerojusios pušys, o aš susigūžusi tupėdavau namuose viena ir laukdavau pareinant tėvų, pro langus kaukdamos ir cypaudamos praskrisdavo laumės. Vaikščiodama miške, rasdavau labai daug išsišakojusių medžių, patogių laumių buveinėms, o kas rytą tarp smilgų ir žolių plaikstėsi rasoti voratinkliai – laumių plaukai. Taigi jau nuo vaikystės žinojau, kad laumės yra, o aš kada nors sukursiu apie jas filmą... „Taip Laima lėmė“.

Animacijos menininkas yra magas, kuris gali sukurti neegzistuojantį pasaulį. Savo kūrinyje jis sujungia grafiką, tapybą, tekstą, šokį, pantomimą, fotografiją, muziką ir garsą. Animatorius gali pabėgti nuo kasdienybės, jis gali kurti vienas savo namuose ar didelėje studijoje. Baigusi aukštuosius dailės mokslus, pradėjau dirbti Lietuvos kino studijoje animacinių filmų dailininke. Mokiausi dvimečiuose animacijos kursuose, kuriuose dėstė aukščiausios kvalifikacijos meistrai. Dirbau dideliuose kolektyvuose su įvairiais režisieriais. Dienos buvo labai skirtingos, jokios kasdienės monotonijos, o kūrybinė patirtis labai plati ir įdomi. Vėliau ėmiau kurti savo autorinius filmus. Nuo vaikystės mėgau fantazuoti ir vaidinti, todėl visi mano filmai yra labai skirtingi: įkvėpta Franko Zappos muzikos, sukūriau brutalų daugiabučio gyventojų pasaulį filme „Metamorfozės“, kartu su mano vaikais gimė ir spalvoti filmai apie sraigę Maivą bei kitus miško gyventojus. Ironiškai ir šaržuotai piešiau savo kasdienius santykius su paaugle dukra filme „Man rei-

Eskizas „Laumė, prisidengusi sparnu“ (tušas, popierius, 21x30, 2009). Laumė išgirdo kažką netikėta ir sustingo išgąstingoje pozoje.

K a i p kū r ė m e f i l m ą „Ta i p L a i m a l ė m ė “

P rad ži oje apie likimą Posakiais „taip Laima lėmė“, „tokia jau lemtis...“, „nuo likimo nepabėgsi“ žmonės jau nuo seniausių laikų išreiškė savo tikėjimą ir pasitikėjimą likimu, kitaip tariant – tam tikra aukštesniųjų galių kiekvienam žmogui suteikta gyvenimo programa. Šių dienų mokslininkai nustatė, jog laimingą ar nelaimingą gyvenimą gali lemti ir fiziologinės savybės, dalį kurių paveldime jau nuo gimimo –

pavyzdžiui, kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių išsivystymą. Vis dėlto, daug kas mano, kad per ilgesnį laiką galima išugdyti savyje laimės būseną. Tik kasdien reiktų atlikti tam tikrų pratimų seką: šypsotis prieš veidrodį, bent pusę valandos per dieną skirti savo mėgstamam užsiėmimui, mankštintis ir praustis šaltu vandeniu, plaukioti baseine, o svarbiausia – ką nors labai mylėti.

F ilm o scenarijaus link santys veiksniai ir aplinkybės – kūdikio gimimo laikas, vieta ir supanti aplinka, pagaliau – pačios Laimos būsena gimties momentu: kartais ji būnanti sena ir pikta ragana, o kartais jauna ir linksma mergelė. Kurdama filmą savęs nuolat klausiau: ar gali žmogus pakeisti savo likimą? Juk dažnai sakoma, jog pats žmogus yra savo likimo kalvis? Ir ar tikrai likimo neapgausi? O ką daryti, kai nesiseka? Ieškodama atsakymų perskaičiau ne vieną knygą. Lietuviškose sakmėse atradau daug įvairių siužetų, kuriuose veikia laumės. Pastebėjau, kad juos vienija vienas akivaizdus pasikartojimas: žmogaus likimą šios mitinės būtybės išsako lyg kirviu nukirsdamos. Regis, nenumaldomai. Toliau, žmogui siekiant pakeisti savo likimą, pakreipti jį palankesne vaga, įvykiai gali klostytis įvairiai. Vienoje sakmėje atradau, kad savo lemtį įmanu pakeisti, gerai išmokus kokio amato, pavyzdžiui, vyžas pinti, ar Laimos sesers Giltinės lieptam tapus „daktaru“. Štai ir kitas patarimas: pasitaikius progai savo

Jau nuo vaikystės man buvo įdomios mitinės būtybės, užkeikimai ir burtai, rūpėjo klausimai apie gyvenimo prasmę, žmogaus likimą, apie tai, kas yra laimė, sėkmė, o kas yra nedalia. Skaitydama lietuvių liaudies sakmes, radau pasakojimų apie nepaaiškinamų galių lėmėjos Laimos ir jos pagalbininkių laumių linkėjimus gimusiems kūdikiams. Yra daugybė burtų ir prietarų, kuriuose paaiškinama, kodėl vieniems lemta šilkuose gyventi, o kitiems varge skursti. Sakmėse pasakojama apie laumes, padedančias našlaitėms ar nelaimingoms motinoms, ploniausiais audeklais ir kitokiomis gėrybėmis jas apdovanojančias, bet štai apsileidusioms motinoms galinčios būti visai negailestingos – tai vaikelį apžnaibys, tai motinai pieną atims. Laumės moka kerštauti – tik, žiūrėk, nepalik joms pakankamai verpalų, tai jos tau ir plaukus, žarnas, ir net gyslas suverps. O beširdę pamotę gali ir uždusinti. Žmonės taip pat tikėjo, kad likimui įtakos gali turėti įvairūs nuo žmogaus valios nepriklau-

Nelaimę sutikti, reikia įgrūsti ją kuo greičiau į maišą ir medžio plyšyje paslėpti ilgam ilgam. Tada ji netrukdytų gyventi. Kitur pasakojama, kad savo laimę galima atrasti sėkmingai susituokus su dalingu žmogumi. Iš Vytauto Bagdanavičiaus knygos Laumių praeitis Lietuvoje pasisėmiau žinių apie laumių ir deivės Laimos išorinius bruožus, charakterio ypatybes, gyvenimo būdo savitumą. Ieškojau savos, ir turinio, ir formos požiūriu įdomios interpretacijos. Taip gimė istorija, kuri galėjo nutikti bet kam ir bet kur.

Kai kurie šio siužeto epizodai pakliuvo į filmą, kiti liko tik piešiniuose. Montuojant galutinę filmo siužeto versiją, teko kruopščiai rinktis iš daugelio galimų variantų, ieškoti jungiančių ir pasikartojančių leitmotyvų, kurti nuotaikų kreivę. Rašant scenarijų man buvo labai svarbu su kuo nors diskutuoti. Daug ilgų ir įdomių valandų analizuodami scenarijų praleidome su filmo scenarijaus bendraautoriumi Valentu Aškiniu. Narstant gimstančios istorijos siužeto vingius, turint galimybę pažvelgti iš šono, kito žmogaus akimis, lengviau suvokti savo klaidas.

Pirminio scenarijaus fragmentas

Vienas jaunas žvejys po eilinės nesėkmingos žūklės vakare išdžiaustė tinklus. Liūdnas patraukė link namų, bet staiga išgirdo prie upės keistą triukšmą. Grįžo atgal. Žiūri, kad į jo tinklus įkliuvusi laumė. Plakasi sparnais, daužosi, nesėkmingai bando ištrūkti. Laumė ėmė prašyti žvejo ją paleisti. Vaikinas atsakė, kad tik tada galės ją paleisti, kai ši atsakys, kodėl jam gyvenime nesiseka. Laumė turinti jo likimą pakeisti. Laumė atsakė, kad, deja, ne jos valioje jaunuolio likimas, viską tvarko aukštai tarp debesų, senoje liepoje gyvenanti deivė Laima. Tik šioji gali duoti vaikinui patarimą, kaip pasukti gyvenimo kelią sėkminga linkme. „Tai skrendam pas Laimą“ – sušuko žvejys. Čiupo laumę už kojų ir pakilo virš miškų ir laukų. Ilgai skrido, kol pasiekė deivės Laimos buveinę. Aukšto medžio viršūnėje, mažoje trobelėje deivė nesustodama būrė ką tik gimusių kūdikių likimus. Vaikinas pasislėpė tarp liepos šakų ir stebėjo šį paslaptingą procesą. Ištaikęs momentą, prišoko prie deivės Laimos ir ėmė prašyti pakeisti jo nelaimingą dalią. Ką gi atsakė vaikinui deivė Laima?

Apačioje ir dešinėje: Pirmieji filmo eskizai.

Juodraštinės filmo schemos fragmentas

Scenarijaus juodraštis. Scenos surašytos seka, pagal kurią buvo planuota kurti filmą. Apytiksliai suplanuota scenų trukmė. Vėliau šis juodraštis keitėsi.

Eskizas „Porelė šoka“ (tušas, popierius, 26x42, 2008). Makabriški porelių šokiai ant lemties rato, supinto iš laumės siūlų ir plaukų. „Vakaruškos“ dalyviai ir šiaip netyčia atvykę naktiniai svečiai susidomėję juos stebi. Šis eskizas filme panaudotas nebuvo.

Ilgai keliauja Bernelis, savo laimės ieškodamas. Ir tik pačiame pasaulio pakrašty, šviesiame dvarely tarp žydinčių gėlynų, pamato jis dailią Mergelę. Suspurda Bernelio širdis, užkukuoja gegulė ant aukšto kalnelio, lyg patvirtindama, jog ši Mergelė jam pačios Laimos skirta. Į žvaigždėtą dangaus skliautą kyla vilties kupina Bernelio daina: Girdžiu gieda gegužėlė, ojojoi, Ant didžiausio kalnužėlio, ojojoi, Ant didžiausio kaimužėlio, ojojoi, Pas mieliausią panytėlę, ojojoi.

Režisierės komentaras: scenų „Mergelė ir Bernelis susitinka“ kadruotė. Filme išliko tik tos scenos, kurios ryškiausiai keitė siužetą, kitų variantų buvo atsisakyta. Nepanaudojome sumanyto epizodo apie mergelės turtų skrynias. Atsisakėme scenų, kur Mergelė vieniša sėdi ant suolelio po obelimi. Animatorės Ritos Anskaitienės sukurtos scenos „Šokis“ judesio komponuočių fragmentas. Nors Mergelė ir Bernelis neturi veidų, tačiau animatoriams pavyko minimaliomis priemonėmis sukurti individualius jų charakterius.

Paveikslas „Gyvybės medis“ (akrilas, drobė, 40x100, 2008). Buvo panaudotas filmo scenos „Medų ragauja“ dekoracijai. 70

Filmo kadras. Pačioje Gyvybės medžio viršūnėje tarsi gėlės žiedas paslaptingai skleidžiasi spinduliuojanti Dangaus Širdis – dvasios, meilės ir kūrybos simbolis. Porelė linksmai sau medų iš puodynės ragauja, bitelės aplinkui skraido.

Savo likimus sujungusi pora išgyvena gražiausią ir palaimingiausią bendro gyvenimo etapą – savo medaus mėnesį. Medus – prasmingo, linksmo, sveiko ir turtingo gyvenimo, stiprios ir aistringos meilės simbolis. Tautosakoje apstu palinkėjimų jauniesiems, susijusių su gausa, gerove ir vaisingumu. Jauniesiems per vestuves linkima, kad vištos po du tris kiaušinius dėtų, kad būtų grūdų aruode, kad duonos ir viralo puode nepritrūktų, kad gyvenimas būtų saldus kaip medus. Vivat, ant šimto metų! O po šimto metų kapa vaikų kad teip būtų! Vivat, kad teip būtų! Scenų „Bernelis ir Mergelė susitinka“ (tušas, popierius, 26x42, 2009) eskizai. Skirtingi variantai, kaip galima buvo išspręsti šią kompoziciją. Filme atsisakyta gėlės žiedo animacijos.

Gyvenimo kelias

„Scenos „Susitiko du likimai“ eskizas (tušas, popierius, 20x29, 2010). Filme nebuvo panaudotas.

Mūsų senoliai sako, neieškok laimės, jei būsi jos pažadėtas, ji pati ateis, o jei ne – mažu sutiksi dalingą mergelę, kurią pamylėjęs, vargelį savo padalijęs, ir pats gyvensi ilgai ir laimingai.

Eskizas „Susimąsčiusi laumė“ (tušas, popierius, 20x29, 2010).

Režisierės komentaras: finalinės dekoracijos „Gyvenimo kelias“ (akrilas, kartonas, 5 vnt. 30x40, 2009) fragmentas. Penki atskiri paveikslai kompiuteryje sujungti į vieną ilgą dekoraciją. Animatorius Valentas Aškinis šią sceną praturtino specialiaisiais efektais ir animaciniais personažais, sukurdamas fantastišką nuotaiką. Mirguliuoja gyvenimo ir mirties upės vandenys, stebuklingame rate sukasi deivė Laima, praskrenda paukščiai, nešdami lemties ženklus, spindi saulės.

F i l m o „Ta i p L a i m a l ė m ė “ fo t o a r c h y va s

2009–2011 m.

Jūratė Leikaitė ir Valentas Aškinis savo studijoje Antakalnyje tarp filmo eskizų.

Filmo kompozitorius Kipras Mašanauskas, Jūratė Leikaitė ir Valentas Aškinis su „Sidabrinės gervės“ prizais 2011 metais.

Akriliniais dažais ant drobės Jūratė Leikaitė tapo paveikslą „Laumė su likimo ratu“.

Darbo stalas, kur buvo piešiami nedidelio formato paveikslai.

Jūratė Leikaitė piešia paskutinę panoraminę filmo dekoraciją, komponuojamą iš atskirų paveikslų. Dekoracijoje – laimingo gyvenimo simboliai.

Jūratė Leikaitė akriliniais dažais ant popieriaus piešia filmo dangaus foną. Nuskenuotas fonas vėliau buvo padailintas, kad išnyktų potėpiai ir nelygumai.

Dokumentinio filmo „Animacijos magija“ (30 min, rež. Valentas Aškinis), pasakojančio apie filmo „Taip Laima lėmė“ kūrybos procesą, kadrai.

Valento Aškinio nuotraukos

F ilm a s L i et u voje ir pasaulyje Animacinis filmas „Taip Laima lėmė“ apdovanotas „Sidabrinės gervės“ statulėle kaip geriausias 2011 metų Lietuvoje sukurtas animacinis filmas. Už geriausią filmo muziką kompozitorius Kipras Mašanauskas taip pat pelnė „Sidabrinę gervę“. Filmas laimėjo diplomą ir „Krištolinio pieštuko“ prizą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Animajovka“ 2011, Mogiliove (Baltarusija). Režisierė Jūratė Leikaitė apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizu ir diplomu „Už tautinį kūrybos savitumą“. Filmas dalyvavo konkursinėse tarptautinių animacinių filmų festivalių programose Norvegijoje, Gruzijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Filmas įgarsintas lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų ir rusų kalbomis. Studijoje „Filmų štrichai“ yra išleisti trys animacinių ir dokumentinių filmų DVD rinkiniai: „Lietuvių šventės ir sakmės“, „Mažosios pasakėlės“ ir „Sakmės apie laumes“. Kartu su „Vilanimos filmų studija“ išleistas DVD diskas „Lietuvių animacija. Debiutai ir filmai suaugusiems“.

Jūratė Leikaitė piešia studijoje. Valentas Aškinis prie darbo stalo. 75

Jūratės Leikaitės filmografija Animaciniai filmai Kaktuso paslaptis

Svajonių bokštas

1988, 6 min, 35 mm, rež. Valentas Aškinis, Lietuvos

2001, 6 min, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė

kino studija, „Mosfilmo“ studijos Jaunimo eksperimentinio kūrybinio susivienijimas „Debiutas“

Solistė

Dailininkė statytoja

2002, 5 min, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

Normano Arka

Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė, animatorė Apdovanotas Zenono Šteinio vardo premija už geriausią 2002 metų animacinį filmą Apdovanotas diplomu už geriausią garso takelį tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“ 2003, Vilniuje

1991–1995, 13 serijų x 15 min, 35 mm,

rež. Valentas Aškinis, Phil Littler, studija „Vilanima“ 3 serijų dailininkė statytoja

Metamorfozės 1996, 7 min, 35 mm, studija „Vilanima“

100 klausimų apie pasaulį. Lietus

Režisierė, scenarijaus autorė (kartu su Vidmantu Gaigalu), dailininkė statytoja Apdovanotas sidabro medaliu ir diplomu „UNICA – 97“ (Austrija) Apdovanotas aukso medaliu „Baltijos šalių trumpo metražo filmų festivalyje-97“ (Sankt Peterburgas)

2003, 5 min, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

Scenarijaus autorė, režisierė

Paparčio žiedas 2003, 7 min, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

Scenarijaus autorė (kartu su Vidmantu Gaigalu), režisierė, dailininkė

Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė, animatorė Apdovanotas specialiuoju žiuri prizu ir diplomu už geriausią lietuvių folklorinės temos interpretavimą ir geriausią premjerą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“ 2003, Vilniuje

Braškės ant eglės

Užgavėnės

1999, 8 min, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

2005, 11 min, Betacam, DVD, studija „Filmų štrichai“

Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė

Scenarijaus autorė, dailininkė, režisierė, prodiuserė. Apdovanotas specialiuoju žiuri prizu ir diplomu už geriausią lietuvių filmą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“ 2005, Vilniuje

Laiškai 1998, 1 min 30 s, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

Sraigė Maiva 2000, 6 min, Betacam, DVD, Lietuvos kino studija

Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė Apdovanotas vaikų žiuri diplomu už geriausią filmą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Auksinė žuvelė“ Maskvoje (Rusija)

Marti iš jaujos

Šokančios Vilniaus verbos (dokumentinis – animacinis filmas)

2006, 12 min 30 s, Betacam, DVD, studija „Filmų štrichai“

Scenarijaus autorė, režisierė, prodiuserė Apdovanotas specialiuoju žiuri diplomu už geriausią lietuvių temos interpretavimą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“ 2006, Vilniuje

2010, 38 min, DVD, studija „Filmų štrichai“, „Vilanimos

Margučių rytas

2011,14 min, Betacam, DVD, studija „Filmų štrichai“

filmų studija“, Vilniaus etnokultūros centras

Scenarijaus autorė, režisierė (kartu su Valentu Aškiniu), prodiuserė

Taip Laima lėmė Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė, animatorė, prodiuserė Apdovanotas prizu „Sidabrinė gervė“ už 2011 metų geriausią lietuvių animacinį filmą Apdovanotas prizu „Sidabrinė gervė“ už 2011 metų geriausią muziką filmui (kompozitorius Kipras Mašanauskas) Apdovanotas Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomu už nacionalinės temos interpretavimą Apdovanotas prizu „Krištolinis pieštukas“ ir diplomu už geriausią vizualinį sprendimą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Animajovka“ Mogiliove, Baltarusija

2007, 7 min 40 s, Betacam, DVD, studija „Filmų štrichai“

Scenarijaus autorė, režisierė, dailininkė, prodiuserė Apdovanotas diplomu ir prizu už geriausią lietuvišką filmą tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“ 2007, Vilniuje Apdovanotas prizu „Sidabrinė gervė“ už geriausią lietuvišką 2008 metų animacinį filmą

Man reikia 2008, 4 min 30 s, Betacam, DVD, studija „Filmų štrichai“, „Vilanimos filmų studija“

Scenarijaus autorė, režisierė (kartu su Valentu Aškiniu), dailininkė, animatorė, prodiuserė ANOBA nominacija tarptautiniame animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“ 2008, Vilniuje

Senelės pasaka 2012, 5 min 40 s, DCP, „Vilanimos filmų studija“

Scenarijaus autorė, režisierė (kartu su Valentu Aškiniu), dailininkė

Filmai buvo įtraukti į daugelio tarptautinių animacinių filmų festivalių konkursines programas.

Finalinė filmo dekoracija „Laumės juosta“ (akrilas, popierius, 4 vnt 30x50, 2010)

Šaltiniai Sužeistas vėjas: lietuvių liaudies mitologinės sakmės, sudarė Norbertas Vėlius, iliustravo Ramunė Vėliuvienė, Vilnius: Vyturys, 1987. 3

„Laimės ir kūdikis“, p. 98; 4 „Žmogaus žvaigždė“, p. 21; 5 „Mirštančiojo draugai“, p. 175; 6 „Meduogalėliai“, p. 98.

Libertas Klimka, Saulės ratu, Mėnulio taku: lietuvių kalendorius, Vilnius: Mintis, 2008. Algirdas Julius Greimas, Tautos atminties beieškant; Apie dievus ir žmones, Vilnius: Mokslas / Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1990. 1

p. 206; 2 p. 186; 8 p. 273; 9 p. 185; 10 p. 211.

Vytautas Bagdanavičius, Laumių praeitis Lietuvoje, Vilnius: G. Valiukevičiaus spaudos platinimo įmonė „Veja“, 1999. 7

p. 77.

Gintaras Beresnevičius, Dausos, Klaipėda: Gimtinė / Taura, 1990. Lietuvių liaudies dainynas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, t. VII, kn. 1, 1994; t. X, kn. 1, 1995.

Eskizas „Svarstyklės“ (tušas, popierius, 20x29, 2008)

Paveikslas „Senoviniai raktai“ (akrilas, drobė, 40x100, 2008). Panaudotas filmo pradžioje.

Le-119

Leikaitė, Jūratė Taip Laima lėmė: animacinio filmo gimimas / Jūratė Leikaitė; iliustracijų autorė Jūratė Leikaitė. – Vilnius: Išmintis, 2013. – 80 p.: iliustr. + 1 vaizdo diskas (DVD) ISBN 978-609-8107-04-3 Knyga skirta besidomintiems animacijos menu. Režisierė ir dailininkė Jūratė Leikaitė, detaliai analizuodama savo filmą „Taip Laima lėmė“, pateikia atsakymus į klausimus, koks yra animacinio filmo kūrybinis procesas nuo idėjos iki galutinio sumanymo įgyvendinimo, kaip kuriami scenarijai, už ką atsakingas filmo režisierius ir dailininkas. UDK 791.43-252.5+004.928

Jūratė Leikaitė Taip Laima lėmė Animacinio filmo gimimas Redaktorė Rūta Mėlinskaitė Dailininkė Jūratė Leikaitė Leidyklos redaktorė Neringa Jančiūtė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Išleido UAB „Išmintis“, Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 Vilnius Knygos internetu www.mintis.eu „Standartų spaustuvė“, Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius