3. Individualus darbas su jaunuoliais, lydint juos karjeros keliu

3 SKYRIUS

Skyriaus autorė Gintarė Joteikaitė

Individualus darbas su jaunuoliais, lydint juos karjeros keliu

Atviras darbas su jaunais žmonėmis, koncentruojantis visų pirma į turinčius mažiau galimybių, visuomenėje atlieka svarbią funkciją sudarant sąlygas tiems, kurie patiria didesnius iššūkius. Dirbant su jaunuoliais, kurie lankosi atvirajame jaunimo centre, neišvengiamos temos, vienaip ar kitaip susijusios su karjera, savirealizacija, finansine gerove. Dažniausiai jaunas žmogus į jaunimo centrą ateina atsipalaiduoti, pabūti saugioje aplinkoje, pabendrauti su bendraminčiais ir jaunimo darbuotoju. Jaunimo centras šiuo atveju yra tarsi socialinė užuovėja, kurioje jaunuolis gali jaustis priimtas toks, koks yra, nes kasdienėje aplinkoje to nepatiria dėl įvairių priežasčių: socialinių įgūdžių stokos, fizinio ir (ar) psichologinio smurto, finansinės padėties, turimų specialiųjų poreikių ir (ar) psichologinių problemų. Taigi tam tikrais atvejais jaunimo centras ar erdvė jaunuoliui gali tapti alternatyviu pasauliu, kuriame jis pailsi nuo „žiaurios tikrovės“. Jaunimo darbuotojo misija yra sukurti sąlygas jaunam žmogui jaunimo centre patiriamą saugumo ir savirealizacijos būseną perkelti į savo kasdieninį gyvenimą.

Kas gali trukdyti jaunam žmogui sėkmingai realizuoti save visuomenėje, karjeros kelyje? Egzistuoja du tipai barjerų (išorinės ir vidinės aplinkybės), kurie jam iškyla kasdienybėje:

Finansinė situacija IŠORINĖS APLINKYBĖS

Patiriami finansiniai sunkumai šeimoje, dėl kurių jaunas žmogus negali įgyvendinti turimų troškimų, įsigyti norimų daiktų, ir tai kelia slegiančią psichologinę būseną. Šiuo atveju jaunimo darbuotojas turėtų rasti galimybių, kaip finansinius sunkumus patiriančiam jaunuoliui pasijausti visaverčiam, pavyzdžiui, padėti išsirinkti jaunimui skirtas tarptautines mainų, savanorystės, stažuotės programas, įgyvendinti projektus, kurie suteiktų galimybę keliauti, pažinti, patirti.

Socialinės aplinkos spaudimas ir gyvenimo ritmas

Kaip jau minėta ankstesniuose skyriuose, šiuolaikinis jaunas žmogus patiria milžinišką visos jį supančios aplinkos socialinį spaudimą, iš jo reikalaujama didelio efektyvumo, technologiškumo, gebėjimo atlikti daug skirtingų funkcijų vienu metu. To reikalauja tėvai, mokytojai, draugai, virtualioje erdvėje stebima tikrovė. Visa tai sukelia pervargimą, išryškėja apatijos, nusivylimo, bejėgiškumo simptomai. Jaunimo darbuotojas gali palengvinti visų minėtų pasekmių rezultatus, sukurdamas atpalaiduojančią ir neįpareigojančią atmosferą, reikalingą jaunuoliams pailsėti. Taip pat svarbu refleksijos ir pasiekimų pripažinimas, džiaugiantis turimais rezultatais. Be to, būtina stiprinti jaunuolių laiko ir vidinės energijos valdymo įgūdžius.

Įsipareigojimai

Jaunas žmogus, besimokantis mokykloje, universitete ar turintis nuolatinį darbą, gali jausti didelę įsipareigojimų naštą, kuri trukdo daryti tai, kas iš tiesų patinka, bei realizuoti save srityse, kurios iš tiesų svarbios. Kartais tai gali sukelti bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą, pasiduoti aplinkybėms, o kartais – paskatinti imtis drastiškų priemonių, pavyzdžiui, mesti mokslus ar nemylimą darbą. Žmogus turi teisę priimti bet kokį sprendimą, tačiau jaunimo darbuotojui svarbu padėti jam pasverti visus argumentus „už“ ir „prieš“ bei pasirūpinti, kad jaunuolis, pasirinkęs bet kokį sprendimą, išliktų saugus ir turėtų susikūręs kelis ateities veiksmų planus ar galimas situacijos eigos variacijas.

Smurtas

Jaunimo darbuotojui svarbu atkreipti dėmesį, ar jaunas žmogus nepatiria fizinio ir (ar) psichologinio smurto artimoje aplinkoje – namuose, mokykloje, universitete, darbe ar kitoje jo kasdienėje aplinkoje. Sužinojus apie patiriamą smurtą, svarbu dirbti tiek su pačiu jaunuoliu, tiek su jo aplinka, siekiant užtikrinti saugią jauno žmogaus kasdienybę.

VIDINĖS APLINKYBĖS

Didelis dominančių sričių ratas, bet neturėjimas galimybių jas išbandyti

Ši aplinkybė dažniausiai būdinga 14–18 metų amžiaus jaunimo grupės atstovams, kurie dėl praktinės patirties stokos yra linkę susikurti vizijas apie tam tikras veiklas, turėti kelias skirtingas domėjimosi sritis, su kuo norėtų susieti savo gyvenimą, bet išlieka pasyvūs, nesiima jokių veiksmų, kad su jomis susipažintų. Šiuo atveju efektyviausia priemonė, kurią gali pasiūlyti jaunimo darbuotojas – tai pagalba organizuojantis praktikos galimybes, kurių metu jaunas žmogus išbando visas jį dominančias sritis ir nusprendžia, ar jos tikrai jam tokios artimos, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Konkretaus tikslo, svajonės turėjimas, bet nedrąsa veikti

Dažniausiai būdinga 14–18 ir 19–24 metų jaunimo amžiaus grupės atstovams dėl konkrečių socialinių ar profesinių įgūdžių, reikalingų turimiems tikslams įgyvendinti, stokos. Geriausia, ką gali padaryti jaunimo darbuotojas šiuo atveju – organizuoti veiklas, stiprinančias konkrečias kompetencijas bei įgūdžius, taip pat – patyrimines veiklas, padedančias visa tai pritaikyti praktiškai.

Susiformavusios vidinės nuostatos apie save ir aplinką

Kuo vyresnio amžiaus yra jaunuolis, tuo stipresnės jo vidinės susiformavusios nuostatos, įsitikinimai, kuriais jis sąmoningai ir nesąmoningai remiasi kasdienybėje. Šios nuostatos susiformuoja išgyvenant tam tikras teigiamas arba, priešingai, traumuojančias patirtis bei susikuriant iš jų išplaukiančias išvadas apie save ir pasaulį; patirtys gali būti tiek teigiamos, kuriančios jaunam žmogui pasitikėjimo savimi pagrindą, tiek neigiamos, neleidžiančios atlikti vienokių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų padėti sėkmingai save realizuoti. Jaunimo darbuotojo misija yra padėti jaunuoliui sąmoningai, remiantis realiais kasdienio elgesio faktais, apgalvoti turimas vidines nuostatas bei suprasti, kurios iš jų teigiamai, o kurios neigiamai jį veikia.

SĖKMINGAI VEIKIANTYS METODAI, DIRBANT SU JAUNUOLIAIS INDIVIDUALIAI

Individualaus darbo sesijos arba konsultacijos su jaunuoliais yra viena efektyviausių priemonių, siekiant ilgalaikio tęstinio poveikio asmeniniame jauno žmogaus gyvenime. Jos gali būti vykdomos įvairiomis formomis, atsižvelgiant į konkretaus jauno žmogaus poreikius, naudojantis skirtingais metodais. Štai keletas jų:

NEFORMALUS POKALBIS

Šio pokalbio metu netaikomi jokie konkretūs metodai, nefiksuojami pokalbio rezultatai. Jaunimo darbuotojas gali dalytis patirtimi, savo asmenine nuomone aptariamomis temomis. Jaunuolis nėra įpareigojamas imtis vienokių ar kitokių veiksmų, tačiau gali būti pastūmėtas, paragintas, palaikomas.

PSICHOLOGINĖ KONSULTACIJA

Jos metu analizuojami didesni psichologiniai iššūkiai, emociniai sunkumai. Psichologinė konsultacija, kuriai reikalinga atitinkama bendravimo etika, turi aiškias laiko ribas bei įmanoma tik su specialistu, turinčiu psichologo kvalifikaciją.

UGDOMASIS VADOVAVIMAS (KOUČINGAS)

Tai procesas, kurio pagrindinis tikslas – padėti jaunam žmogui geriau pažinti save, savo veiksmus, mąstymo stilių, siekius. Gilinamasi į tuo metu vykstantį mokymosi procesą bei siekiama atrasti konkrečių sprendimų ateičiai. Egzistuoja daugybė koučingo metodų, pritaikomų konkrečioms aktualioms situacijoms ir temoms.

SAVISTABA IR EMOCIJŲ TERAPIJA

Jos metu yra sąmoningai stebimos emocijos, gilinamasi į patį kylantį jausmą bei pojūtį, ieškoma atsakymų, ką iš šių jausmų ir potyrių galima spręsti apie žmogų ir jo esamą situaciją. Galiausiai ieškoma sprendimų, ką vertėtų su esama emocija daryti, kur ją nukreipti, stengiantis išsilaisvinti iš proto formuojamų interpretacijų apie jausmo šaltinius.

DARBAS SU VIDINĖMIS NUOSTATOMIS

Per šias sesijas analizuojama, kokios pagrindinės vidinės nuostatos lemia pasikartojančius kasdieniame gyvenime sprendimus, susiformavusį požiūrį vienokiais ar kitokiais klausimais. Vėliau imamasi sprendimų, kaip sąmoningai koreguoti ribojančius įsitikinimus, trukdančius gyventi visavertį gyvenimą.

MENO TERAPIJA

Jos metu pasirenkama klientui aktuali tema yra gvildenama pasitelkiant menines priemones, kuriomis išreiškiamas vyraujantis jausmas, emocija, mintys ar vizijos. Vėliau kūrinys yra reflektuojamas ir analizuojamas.

NESMURTINĖ KOMUNIKACIJA

Šis metodas puikiai tinka siekiant išspręsti jauno žmogaus gyvenime iškilusį vidinį ar išorinį konfliktą. Tyrinėjami vidiniai poreikiai bei jų patenkinimo strategijos, taikomos kasdienybėje ir konkrečioje vidinį ar išorinį konfliktą sukėlusioje situacijoje. Galiausiai imamasi ieškoti išeičių, kokie žingsniai galimi, sprendžiant susiklosčiusią situaciją.

MENTORYSTĖ KAIP PALYDĖJIMO PROCESAS JAUNAM ŽMOGUI EINANT SAVIREALIZACIJOS KELIU

Mentorystė – tai tęstinis bendradarbiavimo procesas, įgyvendinamas sąmoningu abipusiu sutarimu, kuris paremtas iš anksto sudarytu planu, atliepiančiu konkretaus jauno žmogaus asmeninio augimo ir tobulėjimo poreikius. Mentorius yra tarnaujantis lyderis, kuris jaunam žmogui padeda atskleisti jo galimybes pagal jo paties pasirinktą mokymosi proceso eigą ir tempą. Tai palaikomasis ryšys tarp labiau patyrusio asmens, kuris dalijasi patirtimi, ir žmogaus, turinčio mažiau patirties, bet siekiančio ją plėsti ir gilinti. Mentorystės procesą sudaro trys pagrindinės sudedamosios dalys: dalyvavimas ir lydėjimas vykstant mokymosi procesui, tikslingas poveikis ir nuolatinė atliekamų veiksmų refleksija. Individualaus darbo sesijas arba konsultacijas galima traktuoti kaip vienkartinį veiksmą, kaip vieną pagalbinių priemonių dirbant su jaunimu, o mentorystė – jau tęstinis procesas, kuris įpareigoja abi puses ilgalaikiam ryšiui.

Jaunimo darbuotojas gali įgyvendinti mentorystės procesą savarankiškai, padėdamas jaunam žmogui sėkmingai spręsti asmeninius iššūkius ir žengti ryžtingesnius karjeros žingsnius. Tačiau neatmetama galimybė – konkrečios srities mentoriaus atradimas ir mentorystės proceso tarp jaunuolio ir tam tikros srities eksperto palydėjimas. Kaip bebūtų, mentorystės procesas turi aiškius etapus ir tuose etapuose išgyvenamos patirties bei kuriamo ryšio ypatumus:

PAŽINTIS, TIKSLŲ IŠSIKĖLIMAS

Šiame etape peržvelgiama įgyta abiejų pusių patirtis ir jauno žmogaus asmeniniai tikslai bei siekiai, vykstant mentorystės procesui. Per pirmąjį susitikimą dažnai gali nepavykti efektyviai užsibrėžti visų tikslų ir suformuoti struktūruoto veiksmo plano, tad mentorius turėtų palikti kūrybinės erdvės jaunam žmogui bei paprašyti suformuoti aiškesnį ateities veiksmų planą.

1. Tikslų siekimo etapų išskyrimas

Dažniausiai jau per antrąjį mentorystės susitikimą susidėliojami aiškūs tikslai ir veiksmai, nusibrėžiamos laiko ribos, aptariami konkretūs uždaviniai, ties kuriais bus dirbama. Svarbu apžvelgti visas galimas rizikas, stiprybes ir silpnybes, baimes ir lūkesčius, motyvacijos stokos galimybę ir kitus aspektus, kurie galėtų paveikti mokymosi procesą.

2. Lydėjimas ir tarpinės refleksijos

Siekiant reflektuoti esamą mokymosi ir užsibrėžtų tikslų siekimo procesą, atšvęsti pergales ir atsikratyti įtampos, kaltės ir gėdos jausmų dėl nepasisekusių sprendimų ir veiksmų, be galo svarbūs reguliarūs susitikimai. Mentoriui būtina suprasti bet kokias jauno žmogaus emocijas ir padėti visuose etapuose, akcentuojant visuomet teigiamą rezultatą vykstant mokymosi procesui.

3. Atsisveikinimas, arba naujo mentorystės etapo pradžia

Pirmųjų susitikimų užsibrėžtame mokymosi proceso pabaigos etape jaunam žmogui svarbu apžvelgti visą vykusį procesą ir atsirinkti išmoktas pamokas, suvokimus. Jeigu sutartas mentorystės proceso pabaigos laikas bus uždelstas, tai kenks mokymosi procesui. Todėl prireikus yra geriau pradėti naują mentorystės ciklą, galutinai užbaigus prieš tai buvusį.

Svarbu žinoti ir tai, kad tarp mentoriaus ir jauno žmogaus visuomet turi išlikti korektiškas formalus atstumas. Mentorystės procesas būtent dėl savo tęstinumo neretai gali iškelti artimos draugystės potencialą, perėjimą iš formalaus santykio į neformalų. Tačiau jaunimo darbuotojui svarbu laikytis darbo etikos bei nepereiti į neformalaus bendravimo (neformalios draugystės) rėmus, kol mentorystės procesas nėra užbaigtas. Priešingu atveju mokymasis gali tapti visiškai neefektyvus arba netgi pakenkti jaunam žmogui.