2. Grupinės karjeros orientavimo veiklos jaunimui: ką svarbu žinoti?

2 SKYRIUS

Grupinės karjeros orientavimo veiklos jaunimui: ką svarbu žinoti?

Skyriaus autorė Gintarė Joteikaitė

Šios metodikos 3 dalyje yra siūloma keturiasdešimt užsiėmimų, pagrįstų jau turimos jų vedimo patirties rezultatais, aktualumu įvairaus amžiaus jaunuoliams. Visi kartu jie aprėpia svarbiausias kompetencijas ir įgūdžius, reikalingus jaunam žmogui žengiant pirmus žingsnius į darbo rinką ar reintegruojantis, persikvalifikuojant. Kiekvieną iš pasiūlytų užsiėmimų galima panaudoti kaip atskirą veiklą, integruojant ją į savo kaip jaunimo darbuotojo darbo su tiksline grupe programą. Tačiau didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai programa vykdoma tęstine forma, pasiūlant jaunam žmogui galimybę joje dalyvauti reguliariai.

Tęstinės programos jaunimui formos:

1. Reguliarūs atvirieji užsiėmimai. Tai reguliariai (kartą per savaitę, kartą per dvi savaites, kartą per mėnesį) vykstantys grupiniai užsiėmimai, kurių kiekvienas organizuojamas atskirai, skelbiamas kaip atviras renginys, kviečiant veikloje dalyvauti tuos, kuriems aktuali konkreti skelbiama tema. Šiuo atveju užsiėmimai rengiami atvirame jaunimo centre, jaunuoliai nėra įpareigojami dalyvauti keliose viena po kitos vykstančiose veiklose, bet įsitraukia tiek, kiek jiems yra aktualu. Organizuojant reguliarias veiklas, natūraliai formuojasi šios krypties veiklų tikslinė jaunuolių grupė, kuri palaipsniui kuria savo bendruomenę. 2. Tęstinis darbas su grupe. Šiuo atveju dirbama su konkrečia nuolatine jaunuolių grupe, jiems įsipareigojus dalyvauti tęstinėje programoje tam tikrą laiką (kelias savaites ar kelis mėnesius). Šiuo atveju įmanomi ilgalaikiai įsipareigojimai, kuomet vykstant tęstinei programai dalyviai siekia tam tikrų tikslų kartu, kaip komanda, arba individualiai, reflektuodami savo patirtis grupėse. Efektyviausia šiuo atveju yra organizuoti užsiėmimus kartą per savaitę, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. 3. Mobilus darbas su grupėmis. Šiuo atveju jaunimo darbuotojas su savo siūlomos temos veikla atvyksta į tam tikrą nusistovėjusią jaunuolių grupę ar bendruomenę (pvz., moksleivių klasė mokykloje) ir veda konkretų užsiėmimą arba vykdo tai tęstine forma reguliariai.

4. Individualus darbas. Didžiąją dalį teorinės informacijos ir praktinių užduočių galima perkelti ir į individualaus darbo su jaunuoliais sesijas, sprendžiant jų asmeninius iššūkius.

Jaunuolių pritraukimo į grupinius užsiėmimus būdai:

• tiesioginis bendravimas su esama lankytojų grupe, renkantis duomenis, kas jiems yra aktualu, kurios iš pasiūlytų temų labiausiai domina;

• atvirųjų renginių viešinimas socialiniuose tinkluose ar kitais būdais, kviečiant į konkrečiu laiku suplanuotas veiklas;

• mobilių veiklų organizavimas, jaunimo darbuotojui pačiam aplankant įvairias jaunimo bendruomenes, surengiant jose vieną ar kelias veiklas. Šiuo atveju labiausiai susidomėjusius dalyvius galima kviesti tęsti programą atvirajame jaunimo centre.

GRUPĖS VYSTYMOSI ETAPAI

Organizuojant tęstines grupines veiklas, pravartu įsigilinti į komandos vystymosi etapus bei jų ypatybes konkrečiai jaunimo karjeros orientavimo veiklų vystymo procesuose. V. W. Tuckmanas teigia, kad kiekviena nedidelė darbo grupė praeina penkis vystymosi etapus, kuriems grupės lyderis turėtų būti pasiruošęs iš anksto. Priklausomai nuo daugybės faktorių, tokių kaip dalyvių vienas kito pažinojimo lygmuo prasidedant programai, individų temperamentai ir kt., šie etapai gali būti ryškesni ar ne tokie ryškūs, vykti ilgiau arba labai trumpai, tačiau jų eiga išlieka nekintanti:

1. FORMAVIMASIS.

Tai aklimatizacijos laikotarpis grupėje, kai prasidėjusios programos dalyviai vieni kitus stebi, nagrinėja, susipažįsta. Šiam etapui būdingas įtampos ir nejaukumo metas. Grupės lyderiui svarbu pasirūpinti, kad dalyviams būtų suteikta pakankamai praktinės informacijos, sukurta jauki ir saugi aplinka, paruošta susipažinimo metodų. Taip pat reikia inicijuoti lūkesčių ir baimių išsigryninimo erdvę bei sukurti grupės taisyklių sąrašą, nes šiame etape kiekvienas individas instinktyviai stengiasi surasti bendrų orientyrų ir taisyklių.

2. AUDROS ETAPAS.

Bazinių instinktų lygmeniu pajutę saugumą, grupės dalyviai ima intensyviau analizuoti aplinkinius ir save esamoje erdvėje, renkasi skirtingus socialinius vaidmenis. Šiame etape išryškėja grupės lyderiai ir esamos komandos vaidmenys. Vis dar reikalingi susipažinimo metodai, kuriuose jau gali būti integruojami komandinio darbo elementai, siekiant padėti dalyviams artimiau susipažinti su vienas kito temperamentu, charakteriu, darbo ir mokymosi stiliumi. Kalbant apie tęstinę karjeros orientavimo programą, dalyviams vienoje grupėje dirbant jau kelias savaites ir turint bendrų grupinių užduočių, būtent šiame etape gali iškilti pirmieji konfliktai, kurie dažniausiai yra dviejų arba daugiau grupės lyderių konkurencijos išraiška ar tam tikrų individų esamos tvarkos nepripažinimas. Tad svarbus vaidmuo tenka išsamioms grupinėms refleksijoms apie vykstančius procesus, siekiant mažinti įtampą ir gerinti grupės atmosferą.

3. NORMALIZAVIMASIS.

Pirmuose etapuose reiškėsi drąsiausi grupės nariai, o šiame etape ima girdėtis kiekvieno grupės nario balsas ir jaustis kiekvieno individo unikalus indėlis. Konfliktinės situacijos, kilusios audros etape, ima palaipsniui rimti, keli grupės nariai gali pasišalinti iš grupės, o likę dalyviai įgyja vis daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais komandos nariais. Galutinai išryškėja grupės vaidmenys, svarbūs tampa komandos formavimo metodai ir jų refleksijos, taip artimiau susipažįstant jau su visos grupės kaip vieno vieneto darbo ir tikslų siekimo stiliumi.

4. VEIKLA.

Galutinai išsprendus grupės struktūros klausimą, nariai gali susitelkti ties tikslais, uždaviniais ir intensyviu mokymosi procesu. Prieš tai vykusiuose etapuose grupės veiklos struktūra (grupės vaidmenų pasiskirstymas, bendrosios taisyklės ir darbo tvarka) buvo esminė grupės gyvenimo užduotis, kartu varginanti kiekvieną individą, o dabar ji tampa priemone, kuria visa komanda remiasi ir taip jaučiasi saugi. Tai produktyviausias komandos vystymosi etapas tiek kalbant apie efektyvų mokymąsi, tiek apie komandinių ir individualių tikslų siekimą.

5. UŽBAIGIMAS.

Galiausiai, priartėjus prie siektų tikslų, grupė neišvengiamai išgyvena užbaigimo etapą, kuomet atsiranda visuotinis nuovargis, nors ir lydimas džiaugsmo bei susijaudinimo. Šiame etape svarbiausias vaidmuo tenka refleksijoms, įvertinant atliekamus ir nuveiktus darbus. Iš vienos pusės, grupėje jau spėjo susiformuoti individų tarpusavio ryšys, iš kitos pusės, atsiradęs socialinis nuovargis gali paskatinti naujas konfliktines situacijas, ieškant išsilaisvinimo iš grupės būdų. Tad jaunimo darbuotojui, vykdant karjeros orientavimo programas jaunuolių grupėms ir ypač stebint

jų tikslų įgyvendinimo procesus, svarbu nubrėžti tinkamas grupės gyvavimo laiko atkarpas, kurioms pasibaigus būtų atliekama apibendrinanti refleksija ir atvirai įvardyta grupės gyvavimo pabaiga.

Pasibaigus vienam aukščiau aprašytam komandos vystymosi penkių etapų ciklui, vertėtų atšvęsti laimėjimus ir prireikus sukurti sąlygas formuotis naujai grupei. Joje gali būti ir buvusios grupės narių, tačiau visas ciklas bus išgyvenamas iš naujo.

DARBAS SU SKIRTINGO AMŽIAUS JAUNIMO GRUPĖMIS

Patirtis rodo, kad organizuojant karjeros orientavimo veiklas atvirajame jaunimo centre, įmanoma sujungti visų trijų ankščiau minėtų amžiaus grupių (14–18 m., 19–25 m., 25–29 m.) jaunuolius mokytis ir veikti bendrai. Jaunuoliai, siūlomas veiklas pasirinkę savarankiškai, dažniausiai sąmoningai supranta savo dalyvavimo prasmę, turi konkrečių tikslų ir diskomforto dėl amžiaus skirtumo nepatiria.

Organizuojant veiklas konkrečioms amžiaus grupėms, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

14–18 metų jaunimo amžiaus grupė:

• jaunuoliams būdingas hiperaktyvumas arba, priešingai, pasyvumas, todėl efektyviausios mokymuisi yra aktyvios bendrąsias socialines kompetencijas ugdančios patyriminės veiklos, paremtos taikomojo teatro metodais, situacijų simuliacijos, komandinės užduotys žaidimo forma;

• teorinė informacija turėtų būti pateikiama neskubotai ir nedidelės apimties, įterpiant diskusijas, užduodant atvirus klausimus, organizuojant grupines klausimų nagrinėjimo sesijas, kuomet vienu ar kitu klausimu diskutuojama 4–5 asmenų grupėje;

• vieno užsiėmimo laikas neturėtų būti ilgesnis nei 1,5 valandos.

19–25 metų jaunimo amžiaus grupė:

• būdingas domėjimasis konkrečiomis, aktualiomis žengiant pirmus žingsnius karjeroje, temomis, tokiomis kaip gyvenimo aprašymo sukūrimas, motyvacinis laiškas, pirmas darbo pokalbis, verslo kūrimo pradžia, profesinė praktika ir pan., tad kiekvienai iš šių temų verta organizuoti atskirus užsiėmimus;

• aktuali tampa išsamesnė teorinė dalis, integruojant į ją praktinės užduoties atlikimą su išsamesne refleksija, kurioje kiekvienas dalyvis gali pasisakyti, pasidalyti savo įžvalgomis ir klausimais;

• aktualūs susitikimai su profesijų atstovais, mentoriais, įvairių veiklos sričių ekspertais, kurie dalytųsi savo darbo patirtimi;

• vieno užsiėmimo trukmė gali būti nuo 1,5 iki 4 valandų (su kavos pertraukomis).

25–29 metų jaunimo amžiaus grupė:

• neretai būdingi profesinio persiorientavimo klausimai, siekis pakeisti darbo vietą, veiklos sritį, pagerinti finansinę padėti, išdrįsti imtis mėgstamos veiklos;

• būdinga stipri motyvacija tobulinti socialinius įgūdžius. Turimos informacijos bagažas jau yra nemažas, tačiau atsiranda poreikis stiprinti įgytas žinias. Aktualu tiek teorinė informacija, tiek praktika atliekant individualias užduotis, taip pat dalyvavimas patyriminėse grupinėse veiklose;

• dalyviams aktualu integruoti naujas žinias į kasdienę praktiką, todėl naudinga reguliari refleksija apie tai, kaip yra panaudojamos naujos žinios;

• galimos ilgesnės vieno užsiėmimo darbo sesijos (2–4 valandos su pertraukomis).