4. Jauno žmogaus palydėjimas į darbo rinką organizuojant įvairių formų darbo praktiką

4 SKYRIUS

Jauno žmogaus palydėjimas į darbo rinką organizuojant įvairių formų darbo praktiką

Skyriaus autorė Gintarė Joteikaitė

Šiame skyriuje pateikiamos įvairios darbo praktikos formos, su kuriomis jaunimo darbuotojui tenka susidurti dirbant su jaunais žmonėmis ir siekiant jiems padėti įvairiais būdais išgyventi dominančias darbo patirtis.

ILGALAIKĖ PRAKTIKA

Ilgalaikė praktika yra labiausiai paplitusi praktikos forma, pripažinta ir taikoma formaliojo švietimo sistemos rėmuose, įmonių plėtros strategijose. Tai dažniausiai 1–12 mėnesių trukmės abipusio įsipareigojimo ir naudos projektas, kuomet praktikantas, bendradarbiaudamas su pasirinkta organizacija, įsipareigoja ugdyti reikalingas ir aktualias jam kompetencijas bei darbo įgūdžius. Šiuo atveju gali būti sudarytas tiek dviejų (praktikanto ir organizacijos), tiek trijų (praktikanto, organizacijos ir švietimo įstaigos) suinteresuotų pusių rašytinis susitarimas, kuriame yra nurodomi praktikos tikslai, užduotys, trukmė ir kitos sąlygos. Ilgalaikės praktikos privalumas tas, kad jos metu jaunas žmogus gali nuodugniau išsityrinėti ir pažinti savo praktikos vietos organizacijos darbo ypatumus ir kultūrą, spėti priprasti prie darbo režimo bei kokybiškai išsiugdyti tam tikrus reikalingus pasirinktai specialybei darbo įpročius ir discipliną. Taip pat prie nenuginčijamų šios praktikos formų privalumų sąrašo vertėtų pridėti ir tai, kad praktikantai neretai tampa visaverčiais mokamais organizacijų darbuotojais, nes ilgalaikės praktikos laikotarpis jiems tampa ir bandomuoju.

TRUMPALAIKĖ PRAKTIKA

Trumpalaikė praktika turi panašius tikslus, kaip ir ilgalaikė – nuodugniau pažinti pasirinktos specialybės ypatumus, tyrinėjant priimančioje organizacijoje vykstančius vidinius ir išorinius procesus, tačiau šiuo atveju dviejų ar trijų pirmiau minėtų pusių įsipareigojimai trunka žymiai trumpiau – nuo savaitės iki mėnesio (tam tikrais atvejais trumpalaike praktika gali būti traktuojamas ir iki trijų mėnesių trunkantis dviejų ar trijų pusių įsipareigojimo procesas). Ilgalaikės praktikos metu praktikantas dažniausiai yra aktyviau įtraukiamas į įvairius organizacijoje vykstančius darbo procesus ir su jais susijusius darbo santykius, o per trumpalaikę praktiką paprastai paskiriamos konkrečios apribotos funkcijos ir užduotys, kurios neįpareigoja (arba nesuteikia galimybės) praktikantui giliau pažinti organizacijos veiklos ir specialybės darbo specifikos iš įvairių pusių.

ILGALAIKĖ SAVANORYSTĖ

Ilgalaikė savanorystė – procesas, trunkantis nuo trijų mėnesių iki kelerių metų, ir šiandien jaunimo srityje aktyviai ieškoma tikslaus apibrėžimo ir dvipusio santykio tarp priimančios organizacijos ir savanoriaujančio asmens etikos taisyklių. Pati savaime savanorystės sąvoka neša žinią apie asmens savanoriškai teikiamas paslaugas priimančiai

organizacijai, turinčiai tikslą gerinti socialinį ir visuomeninį gyvenimą. Tad didžiajai visuomenės daliai savanorystė vis dar suvokiama kaip pelno nesiekianti veikla, kurios metu individas „dovanoja“ savo laiką ir žmogiškuosius resursus, geranoriškai ir neatlygintinai siekdamas padėti. Politiniu lygmeniu vis dažniau kalbama, diskutuojama apie savanorystės formavimą ir pozicionavimą kaip abipusės naudos procesą, kai pridėtinę naudą suvokia ir gauna ne vien priimanti organizacija, bet ir savanoriaujantis asmuo. Taigi savanorystei įgavus ilgalaikės praktikos formą, atsirastų abipusis įsipareigojimas: savanoris įsipareigotų teikti žmogiškuosius resursus siekiant priimančios organizacijos tikslų, o priimanti organizacija įsipareigotų lydėti savanorį per jo mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių stiprinimo procesą, patvirtinant jo įgautas kompetencijas. Taip laimėtų abi pusės – priimanti organizacija turėtų motyvuotą savanorį, atliekantį organizacijai svarbias funkcijas, o savanoris per ilgalaikės savanorystės procesą įgautų organizacijos patvirtintus įrankius, svarbius jo asmeninei karjerai. Ilgalaikės savanorystės metu savanoris sukurtų su priimančia organizacija glaudžius asmeninius santykius ir taptų nuo jo priklausomas.

TRUMPALAIKĖ SAVANORYSTĖ

Trumpalaikė savanorystė turi tą patį apibrėžimą ir tikslus, kaip ir ilgalaikė, tik proceso trukmė ir savanorio funkcijos organizacijoje yra aiškiai apibrėžtos. Dažniausiai tai nuo kelių dienų iki dviejų trijų mėnesių trunkantis procesas, per kurį savanoris atlieka vieną ir tą patį veiksmą, pavyzdžiui, slaugo žmones, gyvūnus, palaiko renginio organizacinę komandą, atlieka administracines užduotis ir panašiai. Priešingai nei užsiimant ilgalaike savanoryste, per trumpalaikę savanorystę jaunuolis nesukuria tokio glaudaus asmeninio ryšio su organizacija, stipresnį ryšį jaučia su pačia idėja, kurią organizacija skleidžia, bei siekiais, kuriuos įgyvendinant nori dalyvauti.

VIENKARTINIS SUSITIKIMAS SU EKSPERTU

Siekiant padėti jaunam žmogui per kuo trumpesnį laiką daugiau sužinoti apie dominančią veiklos sritį, vienas geriausių sprendimų – organizuoti susitikimą su tos srities ekspertu, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus, išsklaidytų išankstines nuostatas ir iliuzijas, padėtų numatyti efektyviausius artimiausius žingsnius, susiformuoti įgūdžių, reikalingų tikslams siekti, bagažą ir jį stiprinti, siejant ateitį su pasirinkta sritimi. Ši pažinties su profesijomis forma puikiai tinka vyresniųjų klasių moksleiviams, nes suteikia galimybę organizuoti tiek individualius, tiek grupinius susitikimus ir padėti jauniems žmonėms susipažinti su keliomis dominančiomis sritimis vienu metu per trumpą laiko tarpą, neįsipareigojant ilgesniems darbo ir bendradarbiavimo santykiams.

SUSITIKIMAI SU EKSPERTU DĖL MENTORYSTĖS

Ši profesijos ir dominančios veiklos pažinties per praktiką forma nuo prieš tai minėto pažintinio susitikimo su ekspertu skiriasi tuo, kad, priešingai nei vienkartinis susitikimas su ekspertu, mentorystės procesas reikalauja įsipareigoti bendradarbiauti. Optimaliausias mentorystės laikotarpis svyruoja nuo mėnesio iki metų. Jis apima reguliarius mentorystės proceso susitikimus – proceso pradžioje, kai užsibrėžiami tikslai, vyksta konsultacijos, proceso viduryje reflektuojami pasiekimai ir iššūkiai, o mentorystės ciklui baigiantis, įsivertinami pasiekti rezultatai. Šiuo atveju, priešingai nei atliekant ilgalaikę ar trumpalaikę praktiką, mentorius nėra susijęs arba nebūtinai susijęs su savo globojamu jaunuoliu tiesioginiais bendradarbiavimo santykiais savo darbo vietoje. Mentorius gali lydėti jaunuolį, šiam pasirinkus dominančią sritį, jo mokymosi proceso metu, tačiau šis procesas dažniausiai vyksta su mentoriumi darbiniais santykiais nesusijusioje organizacijoje.

ŠĖŠĖLIO VAIDMUO

Tai tokia darbo praktikos forma, kuomet jaunas žmogus mokosi remdamasis tiesiogine patirtimi – stebėdamas jį dominančius organizacijos darbo procesus. Tai mažiausiai tiek jaunuolį, tiek jį lydintį asmenį (organizacijos

darbuotoją) įpareigojanti praktikos forma, nes organizacijos darbuotojui tereikia ir toliau vykdyti savo užduotis, dalijantis jomis su šešėlio vaidmenį (angl. job shadowing) atliekančiu jaunu žmogumi, kuris tiesiog yra šalia ir stebi. Dėl savo proceso konkretumo ir funkcijų ribotumo ši praktikos forma neturi prasmės vykti ilgiau nei vieną–tris savaites.

ORGANIZACIJOS LYDERIO GYVENIMO STILIAUS PRAKTIKA ASISTUOJANT

Jaunas žmogus, turintis polinkį į lyderystę, idėjų generavimą ir verslumą, gali panorėti iš arčiau susipažinti su organizacijos ar konkretaus projekto lyderio gyvenimo stiliumi, kuris tiesiogiai susijęs su jo pasiekimais ir darbu. Šiuo atveju į pirmą planą iškyla konkrečios asmenybės kasdieniai įpročiai, darbo stilius, komandos valdymo ypatumai, į tai gali tilpti ir laisvalaikio pomėgiai, gyvenimo filosofija ir mokymosi sritys. Geriausias būdas tai padaryti – tapti dominančio lyderio asistentu, perimant tam tikras patikėtas kasdienybės darbo užduotis, kartu įgyjant privilegiją tam tikrą laiko dalį praleisti kartu su organizacijos lyderiu jo darbo, laisvalaikio, mokymosi metu. Šiuo atveju sukuriamas artimesnis asmeninis santykis nei užsiimant mentoryste, poveikis taip pat žymiai stipresnis, nes jaunas žmogus perima ne tik su profesija susijusias žinias, įžvalgas ir įgūdžius, bet ir turi galimybę iš arčiau pažinti dominančios asmenybės sėkmę lemiančius asmeninius veiksnius ir įpročius.

DOMINANČIOS SRITIES PROJEKTO KŪRIMAS

Aiškiai išreikštas lyderiškas savybes, idėjų generavimo talentą turinčiam jaunam žmogui verta suteikti galimybę kurti asmeninį projektą, jam pasirinkus dominančią sritį. Tai gali vykti tiek įprastos trumpalaikės ar ilgalaikės praktikos, taip pat savanorystės erdvėse, tiek atvirajame jaunimo centre ir (ar) erdvėje, dalyvaujant jaunimo darbuotojui. Jauno žmogaus palydėjimas įgyvendinant asmeninį projektą, pagalba buriant aplink šią idėją kitus jaunuolius bei mokymosi proceso metu įgyvendinant iniciatyvas suteiks jaunam žmogui neįkainojamos patirties susipažįstant su savo kaip lyderio tipu, darbo stiliumi, asmeninės charizmos atspalviais. Projektas ar iniciatyva gali būti ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, kelių valandų trukmės renginys, visuomeninė akcija ir panašiai, ir ilgalaikiai, tokie kaip organizacijos komunikacijos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas, projekto rašymas ir įgyvendinimas ir panašiai.

PRAKTIKA DALYVAUJANT VIENAME KONKREČIAME DOMINANČIOS SRITIES PROJEKTE NUO PRADŽIOS IKI GALO

Ši praktikos forma gali būti naudinga stipraus vykdytojo ir išteklių tyrinėtojo lyderių tipo jaunuoliams, kurie, ją pasitelkę, įgyja galimybę susipažinti su visomis įgyvendinamo projekto, turinčio aiškiai apibrėžtus pradžios ir pabaigos laiko rėmus, dalimis. Ši praktikos forma gali būti įgyvendinta šešėlio vaidmens principu, tačiau, be jokios abejonės, žymiai daugiau naudos abiem pusėms suteiks ilgalaikės ir (ar) trumpalaikės praktikos (savanorystės) forma, kuomet jaunas žmogus įtraukiamas į vykstančius projekte procesus ir aktyviai juose dalyvauja kaip komandos narys.