ĮVADAS 4 SKYRIUS
Jauno žmogaus palydėjimas į darbo rinką organizuojant įvairių formų darbo praktiką
4 SKYRIUS
Jauno žmogaus palydėjimas į darbo rinką organizuojant įvairių formų darbo praktiką Skyriaus autorė Gintarė Joteikaitė
Šiame skyriuje pateikiamos įvairios darbo praktikos formos, su kuriomis jaunimo darbuotojui tenka susidurti dirbant su jaunais žmonėmis ir siekiant jiems padėti įvairiais būdais išgyventi dominančias darbo patirtis. ILGALAIKĖ PRAKTIKA Ilgalaikė praktika yra labiausiai paplitusi praktikos forma, pripažinta ir taikoma formaliojo švietimo sistemos rėmuose, įmonių plėtros strategijose. Tai dažniausiai 1–12 mėnesių trukmės abipusio įsipareigojimo ir naudos projektas, kuomet praktikantas, bendradarbiaudamas su pasirinkta organizacija, įsipareigoja ugdyti reikalingas ir aktualias jam kompetencijas bei darbo įgūdžius. Šiuo atveju gali būti sudarytas tiek dviejų (praktikanto ir organizacijos), tiek trijų (praktikanto, organizacijos ir švietimo įstaigos) suinteresuotų pusių rašytinis susitarimas, kuriame yra nurodomi praktikos tikslai, užduotys, trukmė ir kitos sąlygos. Ilgalaikės praktikos privalumas tas, kad jos metu jaunas žmogus gali nuodugniau išsityrinėti ir pažinti savo praktikos vietos organizacijos darbo ypatumus ir kultūrą, spėti priprasti prie darbo režimo bei kokybiškai išsiugdyti tam tikrus reikalingus pasirinktai specialybei darbo įpročius ir discipliną. Taip pat prie nenuginčijamų šios praktikos formų privalumų sąrašo vertėtų pridėti ir tai, kad praktikantai neretai tampa visaverčiais mokamais organizacijų darbuotojais, nes ilgalaikės praktikos laikotarpis jiems tampa ir bandomuoju.
TRUMPALAIKĖ PRAKTIKA Trumpalaikė praktika turi panašius tikslus, kaip ir ilgalaikė – nuodugniau pažinti pasirinktos specialybės ypatumus, tyrinėjant priimančioje organizacijoje vykstančius vidinius ir išorinius procesus, tačiau šiuo atveju dviejų ar trijų pirmiau minėtų pusių įsipareigojimai trunka žymiai trumpiau – nuo savaitės iki mėnesio (tam tikrais atvejais trumpalaike praktika gali būti traktuojamas ir iki trijų mėnesių trunkantis dviejų ar trijų pusių įsipareigojimo procesas). Ilgalaikės praktikos metu praktikantas dažniausiai yra aktyviau įtraukiamas į įvairius organizacijoje vykstančius darbo procesus ir su jais susijusius darbo santykius, o per trumpalaikę praktiką paprastai paskiriamos konkrečios apribotos funkcijos ir užduotys, kurios neįpareigoja (arba nesuteikia galimybės) praktikantui giliau pažinti organizacijos veiklos ir specialybės darbo specifikos iš įvairių pusių.
ILGALAIKĖ SAVANORYSTĖ Ilgalaikė savanorystė – procesas, trunkantis nuo trijų mėnesių iki kelerių metų, ir šiandien jaunimo srityje aktyviai ieškoma tikslaus apibrėžimo ir dvipusio santykio tarp priimančios organizacijos ir savanoriaujančio asmens etikos taisyklių. Pati savaime savanorystės sąvoka neša žinią apie asmens savanoriškai teikiamas paslaugas priimančiai
31
