3. Finansų valdymas

Temos pavadinimas Finansų valdymas

Užsiėmimo tikslas Suteikti dalyviams informacijos apie asmeninių finansų valdymą ir skirstymą į segmentus, taupymą, taip pat pasiruošti pirmųjų darbo vietų atlyginimo aptarimo situacijoms.

Trukmė 2 valandos.

Erdvė ir priemonės Pristatymui reikalingas projektorius, rašymo lenta, popierius ir rašymo priemonės dalyviams, stalai, kėdės, lipnūs lapeliai, lipni juosta, skirta plakatams erdvėje priklijuoti.

Dalyvių grupės dydis Neribojamas, tačiau efektyviausia – 16–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai

METODAS: „Kaip šis daiktas mane apibūdina?“

Kiekvieno dalyvio prašoma pasirinkti kurį nors iš su savimi per užsiėmimą turimų daiktų ir papasakoti, kodėl pasirinko būtent tą daiktą, kuo jis yra svarbus ir ką tai sako apie patį dalyvį. Visiems prisistačius, kviečiama kaip nors susigrupuoti (pagal daiktų reikšmingumą, vertę, kainą, paskirtį ir t. t.). Pabaigoje visos grupės trumpai pristato, pagal ką vieni kitus pasirinko. Šis metodas nukreipia į temą apie pinigus ir natūrinius mainus.

Praktinės užduotys

Užduotis Nr. 1

Dalyvių paprašoma popieriaus lapą paskirstyti į dvi dalis. Vienoje pusėje reikia surašyti visas turimas veiklas ir pomėgius – tiek tuos, kurie generuoja lėšas, tiek tuos, kurie jų negeneruoja. Užduočiai įvykdyti skiriama 10 minučių. Tuomet kitoje lapo pusėje prašoma parašyti idėjas, kaip kiekviena iš šių veiklų galėtų tapti finansiniu šaltiniu. Šalia tų veiklų, kurios jau generuoja pajamas, dalyviai kviečiami parašyti idėjas, ką reikėtų daryti, kad minėtos veiklos imtų generuoti dar daugiau pajamų. Šiai užduoties daliai skiriama dar 15 minučių.

Užduotis Nr. 2

Pagal teorinės dalies finansinių išlaidų skirstymo į gyvenimo segmentus dalį paprašoma dalyvių aprašyti jų paskutinio mėnesio išlaidas kiekvienai iš minėtų skilčių. Užduočiai atlikti skiriama 10–15 minučių. Pabaigoje dalyviams leidžiama pasidalyti įžvalgomis.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

Metodas „Dovana“

Užsiėmimo pabaigoje dalyviai paprašomi dar kartą pasirinkti kokį nors iš savo turimų daiktų, bet šį kartą – tokį, kurį norėtų padovanoti kuriam nors grupėje esančiam žmogui. Dovanojant paprašykite įvardyti, kodėl pasirinko būtent šį daiktą, ir ką dovanodamas jį nori perduoti ar ko palinkėti.

TEORINĖ INFORMACIJA

PINIGŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Prasidėjus užsiėmimui, dalyviams reikėtų sužinoti pinigų atsiradimo istoriją. Įvairūs archeologiniai tyrimai jau daug metų mėgina atsakyti į klausimą, kokia gi yra tikroji pinigų, o vėliau – ir bankų sistemos atsiradimo istorija, įsukusi milžinišką pasaulinį ekonomikos mechanizmą. Įvairūs archeologiniai duomenys rodo, kad jau paleolito laikais žmonės vykdė natūrinius mainus, keisdamiesi įvairiais būtinais dalykais: maistu, sumedžiotais laimikiais, ginklais, buities įrankiais ir t. t. Ilgainiui žmonėms buriantis į bendruomenes ir gerinant savo gyvenimo sąlygas, atsirado pirmosios turgavietės, kuriose vykdavo jau didesnio masto natūriniai mainai. Praėjus dar daugiau laiko, toks būdas mainams vykdyti tapo nebeefektyvus ir nepatogus. Kaip tarpinė mainų grandis, įvertinant įvairių daiktų vertę, ėmė atsirasti pirmosios monetos. Tačiau ilgainiui net ir jos tapo pernelyg sunkia priemone nešiotis su savimi. Taip atsirado pirmieji popieriniai pinigai bei bankų sistemos užuomazgos.

KAIP VEIKLA TAMPA FINANSINIU ŠALTINIU?

Kaip galime pastebėti sekdami jų istoriją, pinigai niekuomet patys savaime nebuvo tikslas ir vertybė, tik tarpinė jungiamoji grandis, skirta mainams palengvinti. Kiekvienas žmogus, šeima ar bendruomenė būrėsi aplink tam tikrą agrarinę ar kitokią veiklą ir, turėdami kuriamų produktų gausą, dalijosi ja su kitais, taip galėdami mainais įsigyti kitų reikalingų dalykų. Tačiau ilgainiui ėmė kilti istoriniai įvykiai, per kuriuos vienaip ar kitaip buvo spekuliuojama padėti turėjusia pinigine sistema, ir materialinė gerovė tapo nuolatinį stresą ir baimę didžiajai daliai žmonių keliančiu klausimu.

Nepaisant to, žvelgdami iš istorinės perspektyvos, galime matyti ir suprasti, kad bet kokia žmogaus veikla turi polinkį virsti finansiniu šaltiniu. Bet kurios mums žinomos pasaulyje egzistuojančios profesijos esmė ir yra teikti produktus arba paslaugas, nukreiptus į kitus žmones. Mes visi šiame pasaulyje gyvename tam, kad parodytume vieni kitiems savo stipriąsias puses, talentus ir stiprybes, kuriomis naudodamiesi galime kurti vienokias ar kitokias vertybes ir jas mainyti į pinigus. Tad bet kokia mėgstama veikla, pomėgis, hobis turi potencialą tapti finansiniu šaltiniu – nesvarbu, kas tai bebūtų: sporto rūšis, laisvalaikio pomėgis, vienokios ar kitokios rūšies kūryba, gebėjimas komunikuoti, talentas organizuoti renginius draugams ir t. t.

KUO SKIRIASI AKTYVIOS IR PASYVOS PAJAMOS?

Aktyvios pajamos – tai pajamos, gaunamos tiesiogiai keičiant savo kuriamus produktus ar paslaugas į pinigus. Šiuo atveju žmogus tiesiogiai parduoda savo laiką, idėjas, talentus, paslaugas ir t. t..

Pasyvios pajamos – tai turimų finansinių resursų, nekilnojamo turto ar kūrybinio produkto (pavyzdžiui, parašyta knyga, kuri yra nuolat tiražuojama ir parduodama) kuriama pridėtinė vertė be papildomo poreikio į šį procesą investuoti žmogiškuosius resursus iš savininko pusės.

Aktyvai – tai turimos ir saugomos vertybės, kurios pačios savaime generuoja finansus (pavyzdžiui, nuomojamas nekilnojamasis turtas).

Pasyvai – tai turimos vertybės, kurios pačios savaime nuolat nuvertėja ir reikalauja papildomų investicijų į išlaikymą (pavyzdžiui, automobilis, draužiai, technika ir pan.).

IŠLAIDŲ SKIRSTYMAS Į SEGMENTUS

Pirmoje dalyje kalbėjome apie lėšų generavimą, o dabar kviečiame apžvelgti finansinių išlaidų klausimą. Šio užsiėmimo tikslas nėra gilintis į sudėtingus finansų valdymo įrankius, tačiau dalyviai kviečiami sąmoningai įsivertinti, kokiai gyvenimo sričiai šią akimirką jie skiria daugiausiai savo finansinių išteklių, ir ar turimas lėšų paskirstymas yra pakankamai subalansuotas. Vėliau, atliekant vieną iš pasiūlytų užduočių,bus suteikta galimybė dalyviams įdėmiau patyrinėti šį klausimą savo asmeninio gyvenimo kontekste. 1. Būstas, maistas, sveikata – lėšos išleidžiamos būtiniausiems ir neišvengiamiems dalykams ir paslaugoms. 2. Socialiniai santykiai ir emocijos – lėšos išleidžiamos socializuojantis su draugais, pažįstamais, kolegomis arba investuojamos į pomėgius ir laisvalaikį, skirtus praturtinti gyvenimą ryškiomis emocijomis. 3. Poilsis – lėšos skirtos jėgoms ir kitiems vidiniams resursams atgauti ilsintis, nesvarbu, ar tai būtų vienos dienos išvyka į sodybą, ar savaitės trukmės poilsis užsienyje. Kai kuriais atvejais gali iškilti keblumų mėginant atskirti poilsį nuo išlaidų socialiniams santykiams ir emocijoms, bet gali turėti ir ryškių skirtumų, nes vieni žmonės energijos gauna būdami aktyvūs ir bendraudami, kitiems, priešingai, prireikia visiškai užsisklęsti savyje ir pailsėti.

4. Veikla – lėšos išleidžiamos kaip investicija į esamą veiklą. Ši skiltis svarbi tiems, kurie kuria individualią veiklą ar verslą ir neišvengiamai turi investuoti į inventorių, reklamą ir kitus dalykus, kurie ilgainiui kuria pridėtinę finansinę naudą. 5. Mokymasis – lėšos kvalifikacijai dominančiose srityse kelti.

6. Taupymas – lėšos, neturinčios suplanuotos paskirties, yra taupomos.

Dažnai gali iškilti keblumų mėginant suprasti, į kurią skiltį labiau tinka vienokios ar kitokios krypties išlaidos. Tarkim, išvyką į festivalį, kuriame vyks šokių pamokos, galima traktuoti kaip poilsinę kelionę, arba, kitaip sakant, kaip emocinio pasisėmimo krypties išlaidas. Tačiau iš kitos pusės, jeigu per šokių pamokas įgyti įgūdžiai yra motyvuojami vizijomis ateity tapti šokių mokytoju, išlaidas jau drąsiai galima priskirti mokymosi ar net investavimo veiklai. Tad šio skirstymo tikslas visų pirma yra paskatinti sąmoningai apmąstyti, su kuo susijusios kiekvieno jauno žmogaus gyvenimiškos išlaidos.

KAIP KALBĖTIS APIE SAVO ATLYGINIMĄ?

Paskutinis klausimas, kurį svarbu aptarti užsiėmimo metu, yra pokalbis apie finansinį atlygį. Darbo su jaunimu patirtis rodo, kad didžioji dalis jaunų žmonių per pirmuosius darbo pokalbius drovisi ir netgi bijo užduoti klausimą dėl finansinio atlygio, kuo neretai naudojasi nesąžiningi darbdaviai. Iš tiesų, nemažai daliai žmonių finansinių klausimų darbe sprendimas kelia nejaukumą ir diskomfortą, taigi svarbu žinoti kelis aspektus:

• Kalbėtis apie pinigus yra visiškai normalu, maža to, tai – būtina. Darbdaviui pačiam neiškėlus atlyginimo dydžio klausimo, tai yra jo klaida, ir verta pakviesti jį aptarti šią temą.

• Turint dvejonių dėl vienokios ar kitokios darbo pozicijos, profesijos ar paslaugos apmokėjimo tarifų, verta patyrinėti rinkos kainas, naudinga būtų susirasti pažįstamų asmenų, kurie dirba panašų ar analogišką darbą, ir sužinoti jų patirtį. Susirinkus reikiamą informaciją, yra žymiai lengviau apie tai kalbėtis su būsimu darbdaviu. Dauguma žmonių bijo kreiptis pagalbos į pažįstamus žmones, nes didžioji visuomenės dalis atlyginimo klausimą priima kaip tabu.

• Kai kuriais atvejais darbdaviai būna nusistatę konkrečius nekintamus įkainius, kuriuos iš karto pristato, ir tuomet kalbėtis apie tai tampa žymiai lengviau. Tačiau jeigu jūsų per darbo pokalbį klausia, kokio atlyginimo tikitės iš darbovietės, įvardiję skaičių, palikite tam tikrą intervalą, kad darbdavys galėtų turėti pasirinkimą. Nesakykite frazės: „Norėčiau gauti 1000 eurų“, verčiau savo lūkesčius įvardykite taip: „Matyčiau savo atlyginimą tarp 800 ir 1200 eurų.“

• Jau per pirmą susitikimą tiksliai išsiaiškinkite, koks atlyginimas būtų su mokesčiais, ir koks – juos atskaičius, nes dėl šio klausimo dažnai kyla nesusipratimų.

• Sužinokite, kokias darbuotojų motyvavimo programas turi darbdavys ir kaip jose dalyvauti. Taip pat jau per pirmą ar antrą susitikimą aiškiai sutarkite, kokios trukmės yra bandomasis laikotarpis (jeigu toks yra) ir kokie pareiginiai bei finansiniai pokyčiai laukia jam pasibaigus.

• Nuolat kelkite savo kvalifikaciją, meistriškumo lygį ir, atsižvelgdami į tai, – kainą. Visiškai įprasta daugelio įmonių praktika yra kartą per metus kelti atlyginimą darbuotojui mažiausiai 10 procentų. Tačiau jausdami, kad atlyginimas pradeda neatitikti darbui skiriamų jėgų, arba už tą patį finansinį atlygį jums stengiamasi pateikti daugiau užduočių, drąsiai apie tai kalbėkitės su vadovu.