1. Pristatymas

Temos pavadinimas Pristatymas

Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su efektyvaus pristatymo bei pasiruošimo jam ypatybėmis.

Trukmė Kartu su pristatymo dirbtuvėmis: 3–4 valandos.

Erdvė ir priemonės Popierius, rašymo priemonės, projektorius, kompiuteriai, prezentacijų kūrimo programos („PowerPoint“, „Photoshop“, „Illustrator“, „Canva“).

Dalyvių grupės dydis 10–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai Kiekvieno dalyvio prašoma sukurti skaidrę apie save. Tam kviečiama pasitelkti laisvą kūrybiškumą: skaidrė gali būti popieriuje, telefone, kompiuteryje ar bet kokiu kitu formatu. Po 10 minučių pasiruošimo kiekvienas užsiėmimo dalyvis trumpai prisistato, pasitelkdamas šią savo sukurtą skaidrę.

Praktinės užduotys Dalyviai paskirstomi į grupes po 3–4 žmones. Gali dirbti ir savarankiškai vienas žmogus. Kiekvienos grupės paprašoma sukurti 10 minučių pristatymą nurodyta tema. Temas grupės gali pasirinkti savarankiškai arba užsiėmimą vedantis vadovas gali pakviesti burtų keliu traukti lapelius su iš anksto paruoštomis temomis, pristatymų užduotimis. Pristatymas turi būti sudarytas iš prezentacijos ir kalbos. Visi dalyviai turi būti įsitraukę į visas pristatymo rengimo dalis bei dalyvauti pačiame viešame pristatyme. Pasiruošimui skiriama 1 valanda. Pasibaigus pasiruošimo laikui, visos grupės pademonstruoja savo pristatymus, o visos kitos grupės, kartu su užsiėmimo vadovu, suteikia grįžtamąjį ryšį: aptaria stipriąsias puses, tobulintinus dalykus ir pateikia patarimų ateičiai.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasidalija, ką išsineša asmeniškai ateičiai iš šio užsiėmimo.

Pastabos vadovui Užsiėmimo metu vadovui svarbu pačiam pavyzdingai pristatyti temą, naudojantis gerai parengtomis skaidrėmis, pateikiant įvairių prezentacijų pavyzdžių, kviečiant klausytojus diskutuoti, kokie prezentacijų variantai yra geri, kokie – ne visai tinkami ir kodėl.

TEORINĖ INFORMACIJA

Viešas pristatymas visuomet reikalauja nemažai tiek fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo. Juk neretu atveju būtent gerai parengta prezentacija, teisingai sudėti akcentai ir kokybiškai perteikta pagrindinė idėjos mintis gali tapti sėkmės garantu kuriant bendradarbiavimo ryšius, sudarant sandorius ar pozicionuojant save. Tad užsiėmimo metu būtų svarbu pabrėžti šiuos punktus:

• kaip nuspręsti pristatymo tikslą;

• kaip atrodo pristatymo struktūra ir koks yra jo „auksinis standartas“;

• kaip organizuoti pristatymo turinį ir apipavidalinti prezentaciją.

PRISTATYMO TIKSLAS

Pirmasis svarbiausias dalykas, į kurį remiasi viso pristatymo pagrindas, yra jo tikslas. Siekiant kuo aiškiau suformuluoti tikslą pakanka atsakyti į kelis žemiau pateiktus klausimus. Nuo jų ir priklausys siunčiamos auditorijai žinutės struktūra ir esmė.

1. Ko iš šio pristatymo siekia pasisemti klausytojai?

Visas jūsų pristatymo laikas (arba pagrindinė jo dalis) bus nukreipta į tai, kaip patenkinti auditorijos užklausą. Siekiant atliepti užklausą svarbu iš anksto žinoti, kokiai tikslinei grupei planuojama prezentuoti, ir aiškiai suprasti, kokių tikslų vedami žmonės atėjo jūsų išklausyti. Kuomet klausytojų auditorija bus sudaryta iš investuotojų, jų užklausa bus susijusi su projekto, kuris galėtų pateisinti investuotų resursų kiekį ir suteiktų greitą finansinę grąžą, paieška.

Tai reiškia, kad pristatymo metu svarbu atkreipti klausytojų dėmesį į pačias patraukliausias projekto ar verslo modelio dalis, rinkos ir jos poreikių apibūdinimą, pabrėžiant, kodėl būtent dabar yra geriausias laikas įgyvendinti konkretų pristatomą projektą.

2. Ką iš šio pristatymo noriu gauti aš pats? Atsakant į šį klausimą prezentuojančiam asmeniui svarbu pačiam suvokti, ko konkrečiai jis siekia šiuo pristatymu ir kokių lūkesčių turi dėl klausančiosios auditorijos. Pristatymai gali turėti informavimo tikslą, tačiau nemažoje dalyje atvejų pagrindiniu tikslu tampa pardavimai (idėjos, projekto, modelio, produkto ir t. t.) Pavyzdžiui, jeigu pristatymas yra rengiamas siekiant pritraukti investuotojų dėmesį ir gauti jų bendradarbiavimo pasiūlymą, visas dėmesys rengiantis turėtų būti nukreiptas į tai, kaip suformuluoti įtikinančius argumentus. Juk visų svarbiausia bus įrodyti pristatomos idėjos pranašumą prieš kitas, išryškinti stipriąsias puses, pademonstruoti jau pasiektus rezultatus bei turimus resursus iššūkiams įveikti. Be to, dažniausiai investuotojams būna aktualu sužinoti, kokius socialinius poreikius patenkina siūloma idėja ir kokį ryšį ji turi su bendrais interesais.

3. Kokią pagrindinę idėją noriu pristatyti? Atsakymas į šį klausimą fokusuoja dėmesį į pristatymą dėl aiškiai struktūruoto išdėstymo, apžvelgiant idėją iš visų pusių. Svarbu papasakoti idėjos istoriją, paaiškinti, kodėl ji yra artima, iš kokių komponentų sudaryta ir kame slypi jos unikalumas. Svarbu trumpai pristatyti tolimesnės idėjos vystymo planus, aprašant tikslinę klientų grupę, reikiamus resursus, taip pat išvardyti jau atliktus bei artimiausiu metu planuojamus atlikti veiksmus.

4. Kokia yra pagrindinė mano transliuojamos idėjos tezė? Šis klausimas ypač svarbus, kuomet skiriama mažai laiko prezentacijai (nuo 1 iki 3 minučių).

Dažniausiai tokia sąlyga ir labai apribotas laiko limitas pasitaiko startuolių konkursuose. Trumpo pristatymo metu reikia labai koncentruotai nusakyti problemą, atradimus jos atžvilgiu, taip pat trumpai supažindinti su sukurtu verslo modeliu organizuojant idėjos įgyvendinimą: išreikšti pagrindinę tezę, ją įrodyti, išryškinti stipriąsias ir galimas silpnąsias puses bei potencialių iššūkių sprendimo būdus.

Akivaizdu, kad pristatymo tikslas lemia jo struktūrą. Jeigu pasistengtume suformuluoti universalų pagrindinių komponentų rinkinį, jame būtų tokie esminiai klausimai:

kas? kam? kaip? kiek efektyvu? kodėl dabar? kas toliau?

Bendrieji elementai, kurie prezentacijoje galėtų atsirasti kaip pagrindiniai, yra šie:

• pristatomo projekto tikslas

• tikslinė klientų grupė

• problemos aprašymas

• siūlomi originalūs ir inovatyvūs sprendimai

• rinkos charakteristikos

• konkurentų analizė

• verslo modelio aprašymas, išryškinant jo unikalumą

• idėjos įgyvendinimo metodai

• sklaidos ir komunikacijos sprendimai

• įgyvendinimo planas

• jau atliktų veiksmų nupasakojimas

• finansiniai skaičiavimai

• komandos pristatymas

Pristatymas būtinai turėtų baigtis kreipimusi į auditoriją, kviečiant atlikti veiksmą, nes kaip tik šioje dalyje klausytojai supranta, kodėl būtent jiems buvo skirta ši istorija.

PRISTATYMO DĖSTYMAS

Daugybę patarimų apie sėkmingą pristatymą galima susiaurinti iki kelių esminių punktų:

1. Visų pirma, pasiruošimas pristatymui yra paremtas informacijos surinkimu ir analizavimu. Svarbu suprasti, kiek realios yra iškeliamos tezės ir tikslai, taip pat įsitikinti, ar pristatymo kalba bus aiški ir suprantama auditorijai, kuriai ji skirta. Tarkim, jeigu yra ruošiamas pristatymas startuolio darbuotojams, nevertėtų jiems prezentuoti informacijos, kuri skirta investuotojams, kadangi pagrindiniai akcentai ir argumentai šioms dviem tikslinėms grupėms bus visiškai skirtingi. Darbuotojams, komandos nariams svarbu akcentuoti jų svarbą ir vertę dalyvaujant projekte, taip pat galimybes, kurios atsiveria jame dalyvaujant.

2. Antra, pristatymą vertėtų parengti iš anksto ir patikrinti, kaip į jį reaguoja skirtingos žmonių grupės. Repeticijos gali vykti prieš veidrodį, prieš artimus draugus, šeimos narius ar kolegas. Viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių viešojo pristatymo sėkmę, yra dėstymo nuoseklumas. Auditorijai bus sunku sekti minčių eigą, jeigu jos bus prastai struktūruotos, o tezės, užuot viena kitą papildžiusios, ims viena kitai prieštarauti ir nesutapti. Taip pat svarbus ir pasiruošimo lygmuo: ar tekstas skaitomas iš lapo, ar pristatymas improvizuojamas, ar medžiaga pateikiama mintinai. Geriausiai atrodo pristatymai, kurie buvo iš anksto paruošti, tačiau pristatomi gyvai, be paruoštukų, o kalbėtojas, nors ir gerai žino pristatymo turinį, nevengia improvizuoti, taip kurdamas ryšį su jo besiklausančia auditorija.

3. Pristatymo skaidrės ir kalba turi būti gramatiškai ir stilistiškai korektiškos, neperkrautos sudėtingų žodžių ir specifinių sąvokų. Visa tai, ką sakote, turi būti aiškiai suprantama žmogui, kuris neturi specifinio pasirengimo ir išsimokslinimo iškeltos temos sferoje.

4. Bendraujant su klausytojais svarbu nuoširdumas ir atvirumas. Auditorija nemėgsta melo ar užuominų apie nutylėjimą. Tokio pobūdžio slapstymasis ir išsisukinėjimas kenkia pranešėjo reputacijai. Kita vertus, svarbu neišlieti visos turimos informacijos klausytojams. Jeigu pristatymo formatas talpina savyje klausimų ir atsakymų sesiją, išplėsti mintis galima bus jos metu. Tačiau ir šiuo atveju nevertėtų piktnaudžiauti žodžių kiekiais ir ilgomis atsakymų apimtimis.

5. Atskirą dėmesį verta skirti laikui valdyti. Kiekvienam pristatymo fragmentui turėtų būti skirtas apytiksliai vienodas laiko limitas. Svarbu išvengti ilgų pasakojimų ir apibūdinimų. Pristatymo formatas turėtų visiškai atitikti erdvės formatą ir nė akimirkos neviršyti leistino laiko limito.

6. Didele pasirodymo stiprybe gali tapti vizualinis palydėjimas. Dažniausiai jis įvykdomas pasitelkus skaidres arba iliustracijas. Instrumentai juos kuriant gali būti įvairūs ir priklausyti nuo techninių gebėjimų ir mokėjimų. Dažniausiai pasitaiko prezentacijų, kuriamų pasitelkiant „PowerPoint“, „Photoshop“, „Illustrator“ ir „Canva“ programas. Kiekvieną svarbiausią pristatymo mintį, tezę, argumentą, minimą faktą turėtų lydėti atskira skaidrė, kurioje vizualiai ir tekstu būtų išreikšta sutrumpinta minties esmė, pabrėžiant kelis svarbiausius žodžius. Jokiais būdais skaidrėje neturi būti pateikta ilgų sakinių su daugybe punktų, kurie bus pasakyti lygiai taip pat, kaip yra parašyti.