8. Kritinio mąstymo svarba kuriant karjerą

Skyriaus autorė Brigita Baškevičiūtė

Kritinio mąstymo samprata

8 SKYRIUS Kritinio mąstymo svarba kuriant karjerą

Kiekvieno žmogaus gyvenime atsiranda begalė galimybių, kuriomis pasinaudojus, galima patirti įvairiausių įspūdžių, įsitraukti į mokymosi procesą ir ugdyti save kaip moralią esybę. Nuo mažens daugelis žmonių siekia būti laimingi ir, svarbiausia, – sėkmingi. Jau mokykloje daromas spaudimas rinktis egzaminus, žinoti savo profesiją nuo paauglystės, o tai jaunam žmogui sukelia įtampą ir stresą.

Tačiau ką ir kaip rinktis, dažnas jaunas žmogus nežino, ir tokioje situacijoje sutrinka. Jis nesupranta, kaip įvertinti aplinkybes ir kokių veiksmų imtis. Taip pat XXI a. ypač spartėjant informacijos perdavimo srautui, daug laiko praleidžiant socialiniuose tinkluose ar kitose virtualiose erdvėse, kuriose apstu informacijos, susiduriama su reikšminga sąvoka – kritiniu mąstymu. Iš esmės šiai sąvokai apibrėžti skirtingose literatūrose galima aptikti skirtingus apibrėžimus.

Kalbant apie kritinio mąstymo procesą, svarbu paminėti esminius principus. Remiantis Davidu Kloosteriu:

1. Norint kritiškai mąstyti, reikia turėti daug informacijos, faktų, žinių – tai pats pradinis taškas, kuris ypač

svarbus. Kuo asmuo turi daugiau skirtingos informacijos, tuo labiau jis geba ją atsirinkti ir kritiškai vertinti.

2. Kritinis mąstymas – nepriklausomas mąstymas. Kiekvienas asmuo pats turi dirbti su savimi ir ugdytis šį mąstymą, nebijoti kelti sau sudėtingus ir provokuojančius klausimus, susikuriant galimybę tobulintis.

Tačiau svarbiausia tai, kad kiekvienas turi mąstyti savarankiškai. Svarbu perkratyti mintis ir suprasti, ar jos iš tiesų pagal turimą informaciją yra argumentuotos, o galbūt požiūrį įdiegė aplinkiniai žmonės ar, remiantis manipuliaciniais principais, jį suformavo informacijos šaltiniai. Nepriklausomas mąstymas yra pirma ir, ko gero, svarbiausia kritinio mąstymo ypatybė.

3. Kritinis mąstymas dažniausiai prasideda nuo klausimų ir problemų, kurias reikia išspręsti. Domėjimasis pasauliu, noras jį pažinti ir suprasti – vienas iš pagrindinių žmogaus bruožų. Pamatę ar sužinoję ką nors nauja, norime būtinai tai išsiaiškinti. Išgirdę apie įdomią vietą, skubame nuvykti ir pamatyti ją savomis akimis. Amerikiečių ugdymo filosofas Johnas Dewey’us mano, kad kritiškai mąstyti mokiniai pradeda tuomet, kai problema susidomi. Anot Dewey’aus, problemos skatina įgimtą mokinių smalsumą ir kritinį mąstymą: „Tik sukdamas galvą dėl čia pat esančios problemos aplinkybių, ieškodamas ir rasdamas savo paties sprendimą, kaip išsisukti, mokinys mąsto.“ (Dewey, p. 188)

4. Kritiškai mąstant reikia turėti pagrįstų argumentų. Kritiškai mąstantys žmonės, kalbėdami apie problemų sprendimų variantus, pagrindžia juos svariais argumentais. Jie pripažįsta, kad egzistuoja daugiau nei vienas sprendimas ir įrodo savo sprendimo logiškumą bei praktiškumą.

Todėl svarbu paminėti ir argumentavimo specifiką. Yra keturi pagrindiniai principai:

• Tvirtinimas – tai argumentavimo esmė, pati svarbiausia mąstančio žmogaus idėja.

• Tvirtinimą turi pagrįsti tam tikri faktai.

• Kiekvienas faktas grindžiamas įrodymu. Statistikos duomenys, teksto elementai, asmeninė patirtis ar kiti auditorijos teisėtais pripažįstami dalykai gali būti įrodymas.

• Tvirtinimo, faktų ir įrodymo pagrindimas yra paskutinis aspektas. Pagrindimas – tai svarbiausias įsitikinimas arba prielaida, su kuria kalbėtojas nori supažindinti oponentą, prielaida, paremianti visus argumentus.

• Pavyzdžiui, žmogus gali tvirtinti, kad jaunuoliai turi teisę bėgti iš pamokų, jei mokykloje jaučiasi blogai (tvirtinimas), nes jie turi teisę gerai jaustis emociškai (faktas), o mokytojai per pamokas kartais taiko psichologinį smurtą (antras faktas). Žmogus gali pateikti įrodymą – šalies Konstitucijoje įrašytą teiginį apie teisę būti laisvam arba politiko, filosofo nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę jaustis pozityviai, be to, galima sakyti, kad kartais bėgimas iš pamokų gali tą dieną pagerinti mokinio savijautą.

Šio argumento pagrindimas bus garantija arba prielaida, kad laisvė rinktis ir užtikrinti savo emocinę būseną yra svarbi žmogaus teisė.

Dažnai pateikus svarių argumentų pripažįstama, kad yra ir kitų, konkuruojančių, argumentų (kontrargumentų), ir tokiu atveju mąstantis žmogus tokį priešingą požiūrį pripažins arba paneigs. Pripažįstant, kad galimi ir kitokie požiūriai, argumentavimas darosi įtikinamesnis. Pavyzdžiui, aptariant minėtą bėgimo iš pamokų situaciją, galima matyti ir kitą pusę, kad mokiniai dar nėra susiformavusios asmenybės, juos dažnai reikia nukreipti ir palydėti renkantis, todėl kartais jie susikuria nebūtų problemų. Tokius argumentus sustiprintų pripažinimas, kad mokytojai taip pat turi teisių, kurias privalu gerbti, ir kad dažnoje situacijoje galima rasti kompromisą. Kurdami tokius argumentus ir remdamiesi keturiais pagrindiniais principais, kritiškai mąstantys asmenys ginčijasi teksto, tradicijų bei daugumos įtaka ir atremia manipuliacijas. Toks argumentų akcentavimas dėl tam tikrų veiksmų ar vertybių priimant sudėtingus sprendimus yra daugumos kritinio mąstymo apibrėžimų esmė. 1. Kritinis mąstymas yra socialinis mąstymas. Žmonės – socialios būtybės, kurioms labai svarbus santykis su kitais žmonėmis, taip pat dalijimasis mintimis, jausmais, norais ar idėjomis. Kritiškai mąstantis žmogus dalijasi mintimis su kitais – taip idėjos būna patikrinamos ir patobulinamos, taigi žmogus gauna grįžtamąjį ryšį. Kaip sako filosofė Hannah Arendt, „tobulėjant kitų dalyvavimas visada būtinas“. Gynčydamiesi, diskutuodami, mėgaudamiesi pateiktomis ir išgrynintomis idėjomis, įsitraukiame į savo pozicijos gryninimo ir tobulinimo procesą.

Tokia kritinio mąstymo samprata atveria struktūruotą aiškumą apie kritinį mąstymą, jo principus ir būdingus požymius. Apžvelgiami esminiai terminai ir jų paskirtis suteikia žinių apie kritinio mąstymo svarbą. Dažnai jaunuoliams smalsu, kuri informacija tikra, teisinga ir svarbi. Išryškėja noras žinoti principus, pagal kuriuos būtų galima atskirti kokybišką informaciją nuo nereikšmingos. Todėl svarbu įsisąmoninti keturis pagrindinius kritinio mąstymo argumentavimo principus, kurie iš esmės parodo apie tikėtiną pokalbio struktūrą ir minčių dėstymą, informacijos pateikimą, argumentuojant savo nuomonę. Ir, žinoma, be penkių esminių principų, kurie suteikia galimybę kritiniam mąstymui vykti, nebus įmanoma ugdytis kritinio mąstymo.

POREIKIAI IR JŲ ATPAŽINIMAS

Jaunimo darbuotojams, dirbantiems su jaunais žmonėmis ir konsultuojant juos karjeros klausimais bei padedant kurtis sėkmingą gyvenimą, svarbu žinoti amerikiečio psichologo Abrahamo Maslow hierarchinę poreikių piramidę bei gebėti ją taikant suprasti kiekvieno jauno žmogaus asmeninę situaciją.

Analizuodami šią žmogaus poreikių piramidę, matome penkias esmines kategorijas, iš kurių pamatine laikoma būtent fiziologinių poreikių patenkinimas. Jei žmogus nėra pavalgęs ar išsimiegojęs, jam nerūpės aukštesnės kategorijos poreikiai. Tokia hierarchinė sistema buvo kritikuojama įvairių mokslininkų, tačiau A. Maslow piramidė išlikusi kaip viena esminių, suvokiant ir atpažįstant žmogaus elgesio motyvus.

Taip pat, gilinantis į žmogaus poreikius, svarbu susipažinti su Frankfurto mokyklos atstovų kritiniu požiūriu į filosofo, ekonomisto Karlo Marxo bazės ir antstato teoriją. Todėl trumpai apžvelgsime šias dvi skirtingas pozicijas.

Marxas teigė, kad žmonių gyvenimai labai priklausomi nuo ekonominių santykių. Būtent ekonominiai santykiai formuoja mūsų esamos visuomenės struktūrą, kurią galima įvardyti kaip visa ko bazę. Marxas teigia, kad gyvenimas materialių vertybių pasaulyje ir finansinė gerovė veikia socialinį, pilietinį, politinį ir asmeninį gyvenimą iš esmės. Mes galvojame, kad gyvenimus kuriame remdamiesi mūsų pačių sąmone, mintimis ir patirtimis, o pagal Marxo istorinio materializmo teoriją, mūsų pasirinkimus, būtį iš esmės lemia ekonomika ir mūsų santykis su ja, o visa kita, kas yra aplink ekonomiką – kultūra, žiniasklaida, politika – tai priemonės pragyvenimui reikalingiems dalykams įgyti. Kitaip sakant, tai – antstatas, kuris pagrįstas ekonominiais santykiais ir kurį tiesiogiai valdo pats žmogus.

Frankfurto mokyklos (kritinės teorijos) atstovai ir pradininkai į bazės ir antstato teoriją žiūri iš kitos perspektyvos. Remdamiesi giliomis analizėmis, jie teigia, kad antstatas kuria mūsų ekonominius poreikius ir kad bazė yra kultūrinis gyvenimas. Žmogiškųjų poreikių intensyvumą ir jų patenkinimą lemia išankstinės sąlygos, kurios slypi vidiniuose interesuose ir pačioje visuomenės struktūroje. Herbertas Marcuse išskiria mūsų tikruosius ir netikruosius poreikius, kuriuos kasdienėje savo aplinkoje tikrai pamatysime. Netikrieji (klaidingieji) poreikiai yra tie, dėl kurių kuriamo spaudimo žmogui primetamas socialinis interesas. Tai gali būti poreikiai, kurie mums sukelia didelį malonumą, pasitenkinimą. Šie poreikiai mus skatina mylėti ir nekęsti taip, kaip rodoma reklamose, filmuose, rengtis – taip, kaip pozicionuojama socialiniuose tinkluose, kurti karjerą tokią, kuri vaizduojama kultūriniu bei socialiniu lygmeniu. Tikrieji poreikiai – tie, kuriuos būtina patenkinti. Kalbame apie gyvybinius poreikius, tokius kaip miegas, maistas, drabužiai, būstas. Pagal Maslow piramidę, tai būtų pirmasis laiptelis – fiziologiniai poreikiai.

Kritiškai elgiantis, svarbu nuoširdžiai vertinti ir savo poelgius. Keliant klausimus ir pačiam atsakant, galima plačiau save suprasti ir kurti laimingą, tikrą gyvenimą. Poreikiai yra viena iš pagrindinių varančių jėgų mūsų gyvenime. Kai jaučiame ir suvokiame poreikį, ieškome būdų jam patenkinti, kartais net nesusimąstydami, ar iš tiesų tai tikra ir ar būtent to mums reikia.

KRITINIS SAVĘS VERTINIMAS PAGAL LYTĮ

Lytis gali būti biologinė ir socialinė (gender). Žiūrint iš biologinės pusės, mūsų lytis nustatoma vos gimus pagal išorinius ir vidinius lytinius organus, taip pat chromosomų rinkinį ir hormonus. Anatomijos moksle žmonės suskirstyti į biologinius vyrus, biologines moteris ir tarplyčius (intersex). Biologinė lytis patvirtina ir įvardija mūsų anatomiją, o socialinė lytis lemia mūsų vietą visuomenėje. Tačiau labiau pasigilinę į anatomiją, galime pamatyti ir

sužinoti, kad įmanomi įvairūs tarplytiškumo deriniai (pvz., moteriški lyties organai ir vyriškas chromosomų rinkinys, abiejų lyčių lytiniai organai ir moteriškas chromosomų derinys ir t. t.).

Socialinė lytis (Vakarų kultūrose) dažniausiai skirstoma į vyrišką ir moterišką, ir tai būtinai atitinka biologinę lytį. Taip mūsų lyties konstravimo procesas prasideda jau vos gimus. Čia išryškėja lytinio ugdymo etikos svarba, nes tai suteikia galimybę pažinti žmogų nežiūrint į jį kaip į kokios nors lyties atstovą, bet kaip į individą, moralią esybę. Dažnas jaunas žmogus, ypač paauglystės laikotarpiu, ima atidžiau analizuoti save ir ieškoti savojo identiteto. Prasideda vaikystės, dabartinio laikotarpio analizė, ir iš esmės kiekvienas gali rasti savo gyvenime elgesio modelių, kurie buvo diegiami nuo vaikystės. Berniukai buvo ugdomi „berniukiškai“, o mergaitės – „mergaitiškai“. Taip iš vyrų pradedama reikalauti elgtis vyriškai, iš moterų – moteriškai. Laikui bėgant, tai pradeda išryškėti ir renkantis karjerą.

Dažnai galime pamatyti, kad moterys – nuo mokytojų komentarų iki reklamų mieste – skatinamos būti grožio industrijos dalimi, o vyrai raginami suktis verslo ir prabangos sektoriuje. Todėl renkantis ir kuriantis gyvenimo kelią svarbu įvertinti asmeninius poreikius. Ar noras turėti prabangų automobilį yra tikras poreikis, ar susiformavęs dėl reklamos įtakos? Kaip ir tėvų noras matyti dukrą manekenę, o sūnų – verslininką? Keliant klausimus sau pačiam, galima detaliau paanalizuoti kritinį savęs vertinimą pagal lytį.

Perfrazuojant Simone de Beauvoir mintis, galima daryti išvadą, kad vyru ar moterimi ne gimstama, o tampama. Tai patvirtina faktą, kad žmonės yra formuojami atkreipiant dėmesį į vyriškumo ir moteriškumo sampratas, tačiau iš tiesų nėra laisvi kurdami savo tapatybę. Galvojant apie karjerą, tikslinga atkreipti dėmesį ir kritiškai įvertinti, ar mūsų noro pasirinkti vieną ar kitą profesiją nėra suformavusi išorinė aplinka.