1. Gyvenimo stilius ir karjera

Temos pavadinimas Gyvenimo stilius ir karjera

Užsiėmimo tikslas Padėti jaunuoliams suvokti, kokie yra šiuolaikinio gyvenimo stiliaus ypatumai, ir suformuoti karjeros kelio viziją, atsižvelgiant į asmeninę gyvenimo patirčių išgyvenimo prizmę.

Trukmė 2 valandos.

Erdvė ir priemonės Pristatymui reikalingas projektorius, rašymo lenta, popierius ir rašymo priemonės dalyviams, stalai, kėdės, lipnūs lapeliai, lipni juosta, skirta plakatams erdvėje priklijuoti.

Dalyvių grupės dydis Neribojamas, tačiau efektyviausia – 16–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai

METODAS „Kas būtų, jeigu būtų?“

Dalyviai paprašomi pasiskirstyti po du, pasirenkant mažiausiai pažįstamą žmogų. Sėdint poromis, jiems užduodamas klausimas:

„Jeigu kiekvienas iš jūsų žinotumėte, kad nuo šiol turite neribotus finansinius išteklius visam gyvenimui, ką veiktumėte?“

Dalyviams suteikiamos 3 minutės pasikalbėti šia tema, kiekvienam išsakyti savo viziją. Vėliau kiekvieno dalyvio paprašoma susirasti kitą mažiausiai pažįstamą pašnekovą ir užduodamas antrasis klausimas:

„Jeigu galėtumėte pakeisti vieną dalyką pasaulio sanklodoje, kas tai būtų ir kodėl?“

Analogišku principu užduodamas trečiasis klausimas naujoms poroms:

„Jeigu galėtumėte pasirinkti vieną supergalią – kokia ji būtų ir kodėl norėtumėte turėti būtent ją, kaip ji jums padėtų?“

Metodo pabaigoje dalyviams paaiškinama, kad minėti klausimai ir iškilę pirminiai intuityvūs atsakymai yra pirmieji žingsniai artimiau susipažįstant su asmeniniais talentais ir pašaukimais. Pirmojo klausimo atsakymas kiekvienam dalyviui suteikia informaciją apie tai, kokia veikla iš tiesų gali tapti finansus generuojančiomis veiklomis. Antrojo klausimo atsakymas daro užuominą apie asmenybės pašaukimą, o trečiojo klausimo atsakymas metaforiškai suteikia žinią apie dalyvių vidinius talentus.

Praktinės užduotys

Užduotis Nr. 1

Pakviesti dalyvius nusibrėžti profesijų kvadratą ir sužymėti jame visas dalis: „meistras“, „mokslininkas-edukatorius“, „organizatorius“, „verslininkas“. Užduoties pradžioje nurodoma, kad kiekviename žmoguje telpa visos išvardytos veiklų kryptys, tačiau vienos savybės dominuoja, kitos ne tokios ryškios. Visos keturios skiltys kartu sudaro 100 procentų asmenybės saviraiškos. Dalyvių paprašoma nuspręsti ir parašyti, kiek procentų savęs ir savo kasdienybės mato kiekvienoje skiltyje, t. y. kiek jo asmenybėje yra meistro, kiek mokslininkoedukatoriaus, kiek organizatoriaus ir kiek verslininko. Šalia kiekvienos skilties taip pat prašoma parašyti, kokiais kasdieniais veiksmais ir veiklomis šios dalys išryškėja.

Laikas užduočiai atlikti: 10–15 minučių.

Praktinės užduotys

Užduotis Nr. 2

Pakviesti dalyvius persipiešti pojūčių paletę su lygiomis penkiomis dalimis ir įrašyti į kiekvieną jų visus pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, skonį, kvapą. Tuomet paprašyti nuspalvinti paletę, atsižvelgiant į savo svarbiausius pojūčius. Labiausiai užspalvinami tie trikampiai, kuriuose užrašyti pojūčiai dominuoja kasdieniame gyvenime.

Laikas užduočiai atlikti: 5 minutės.

Atlikę abi užduotis, dalyviai kviečiami pasidalyti rezultatais su kitais.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

Metodas „Suvokimų diagnozavimas“

Erdvėje pakabinami trys plakatai su trimis aptartais metodų („Ikigai“, „Profesijų kvadratas“ ir „Pojūčių paletė“) brėžiniais. Dalyviams išdalijami lipnūs lapeliai ir prašoma poromis prieiti prie kiekvieno užsiėmimuose tyrinėtos temos plakato ir, dalijantis savo įžvalgomis ir išvadomis, kilusiomis užsiėmimo metu, kiekviename plakate užklijuoti lipnų lapelį ten, kur šiuo gyvenimo etapu save atrado.

Laikas užduočiai atlikti: 5–15 minučių, priklausomai nuo to, kiek atviri grupės dalyviai.

Pastabos vadovui Svarbu pažymėti, kad pateiktų dalyviams užduočių atlikimo trukmė ir atliktų užduočių rezultatų apimtis priklausys nuo amžiaus ir jau turimos darbo patirties. Moksleiviai tai priims labiau kaip naują informaciją, kuria dar tik pradės remtis priimdami kasdienius karjeros srities sprendimus, o štai vyresnio amžiaus jaunuoliai bus linkę plačiau diskutuoti, uždavinėti klausimus, norės daugiau laiko skirti užduotims atlikti.

TEORINĖ INFORMACIJA

Karjeros kelio kūrimo ypatumai XXI amžiuje

Teorinės dalies pradžioje verta perteikti aktualią informaciją iš šios metodikos įvadinės dalies, pritaikant ją jaunuolių naudai.

Metodai, suteikiantys galimybę suvokti savo gyvenimo stiliaus ypatumus Antroje teorinės dalies dėstymo dalyje pasiūlome patyrinėti tris modelius, padėsiančius jaunuoliams sąmoningai formuoti asmeninius gyvenimo stiliaus ir karjeros pasirinkimus:

JAPONIŠKAS „IKIGAI“

„Ikigai“ – tai japonų kilmės žodis, neverčiamas į jokią kitą kalbą. Verčiant tiesiogiai, jis reikštų „tai, dėl ko keliuosi rytais“, arba, paprasčiau tariant, „gyvenimo prasmę“. Įdomu tai, kad Europoje „gyvenimo prasmės“ sąvoka ir jos nagrinėjimas atsirado tik XIX amžiuje, danų filosofui Sørenui Kierkegaard’ui iškėlus egzistencializmo klausimus, o Japonijoje „Ikigai“ sąvoka buvo vartojama jau XIV amžiuje. Kiekvienas japonų kultūros atstovas, paklaustas, koks yra jo „Ikigai“, į šį klausimą atsakytų, nes jo tyrinėjimas nuo senovės buvo svarbi vaikų auklėjimo kultūros dalis. Vienam žmogui „Ikigai“ – prižiūrėti vaikus, kitam – kurti tam tikrą produktą, trečiam – dainuoti. Japonijoje atlikta daugybė tyrimų, nagrinėjančių „Ikigai“ poveikį gyventojų sveikatai, ir buvo atrasta tiesioginių sąsajų, įrodančių, kad žmonių, atradusių savo „Ikigai“, sveikatos rodikliai buvo visokeriopai geresni, ir tai tiesiogiai susiję su tų žmonių organizme gaminamų laimės hormonų kiekiu pasirinkus mylimą veiklą.

Pagrindinės keturios „Ikigai“ sąlygos, kurių siekti kviečiamas kiekvienas žmogus, yra šios:

• „Tai, ką mėgstu daryti“ – veikla teikia malonumą ir pasitenkinimą. • „Tai, ko reikia žmonėms“ – veikla yra prasminga aplinkai, produktyvi ir teikia tam tikrą naudą bei sukuria pridėtinę vertę. • „Tai, už ką man moka“ – veikla generuoja finansus ir išlaisvina nuo būtinybės ieškotis gyvenimo poreikius patenkinančio darbo.

• „Tai, ką moku daryti“ – gerai vykdyti veiklą leidžia įgytas tam tikras žinių, įgūdžių ir patirties bagažas.

Suprantama, kad „Ikigai“ atradimas nėra duotybė, tai, vienaip ar kitaip žvelgiant, yra tęstinis procesas, kuriuo remiantis siekiama įgyvendinti visus keturis aspektus. Egzistuoja aiškūs būsenų, kurias pasiekia žmonės, atsidūrę dviejų ar trijų aspektų sankirtoje, įvardijimai.

• „Tai, ką mėgstu daryti“ + „Tai, ko reikia žmonėms“ = Misija

• „Tai, ko reikia žmonėms“ + „Tai, už ką man moka“ = Pašaukimas

• „Tai, už ką man moka“ + „Tai, ką moku daryti“ = Darbas

• „Tai, ką moku daryti“ + „Tai, ką mėgstu daryti“ = Aistra

• „Tai, ką mėgstu daryti“ + „Tai, ko reikia žmonėms“ + „Tai, už ką man moka“ =

Azartas ir malonumo jausmas, tačiau užtikrintumo dėl profesionalumo nebuvimas.

• „Tai, ko reikia žmonėms“ + „Tai, už ką man moka“ + „Tai, ką moku daryti“ =

Komforto ir saugumo jausmas, tačiau nėra vidinio pasitenkinimo.

• „Tai, už ką man moka“ + „Tai, ką moku daryti“ + „Tai, ką mėgstu daryti“ = Pasitenkinimo jausmas, kurį apkartina nenaudingumo jausmas.

• „Tai, ką moku daryti“ + „Tai, ką mėgstu daryti“ + „Tai, ko reikia žmonėms“ = Įkvėpimo ir vidinio pakylėjimo jausmas, bet kartu ir graužatis dėl finansinio saugumo.

Kaip galime stebėti kasdieniame darbe su jaunais žmonėmis, kiekvienas jų, ieškodamas savo gyvenimo stiliaus ir karjeros kelio, nuolat juda iš vienos „Ikigai“ sistemoje esančios pozicijos į kitą, tad pasakojant apie šią sistemą galima sukurti atvirą diskusiją apie tai, kurioje „Ikigai“ dalyje kiekvienas dalyvis jaučiasi esantis šiuo konkrečiu momentu, ir ko reikėtų, kad jis atsidurtų pačiame centre.

PROFESIJŲ KVADRATAS

Kitas metodas, padedantis lygiai taip pat, kaip „Ikigai“ sistemoje, peržvelgti savo esamą poziciją, yra profesijų kvadratas. Anot jo, visas egzistuojančias pasaulyje veiklų kryptis ir profesijas galima suskirstyti į keturias dalis. Pagrindinis vertinimo kriterijus, priskiriant save vienai ar kitai krypčiai kvadrate, visų pirma, yra malonumo jausmas užsiimant tos krypties veiklomis bei su jomis siejami natūralūs vidiniai troškimai, potencialas ir talentai:

1. MEISTRAI. Tai žmonės, mėgstantys kurti rankomis. Pagrindinis jų siekis – apčiuopiami produktai ir rezultatai, kuriuos jie fiziškai gali patirti ir įvertinti. Apžvelgę patalpą, kurioje šiuo metu esate, pamatysite, kad visi joje sudėti daiktai buvo kuriami meistrų rankomis ir pastangomis.

Meistrų profesijos: visų krypčių dizaineriai (grafikos, stiliaus, namų, produktų), architektai, sportininkai, menininkai, projektų vadovai, kuriantys išbaigtą produktą.

2. MOKSLININKAI-EDUKATORIAI. Vieni žmonės gali būti stipresni kaip mokslininkai, kiti – kaip edukatoriai. Pagrindinis skiriamasis šios veiklų krypties bruožas – kalbama apie žmones, kurie vienokia ar kitokia forma yra „informaciniai filtrai“. Jie mėgaujasi procesu, kuomet

kaupia savyje informaciją, o vėliau perduoda ją kitiems. Žmonėms, kurie stipresni kaip mokslininkai, ne taip svarbu dalytis – jie mėgaujasi pačiu pažinimo ir tyrinėjimo procesu, kartkartėmis pasidalydami savo pažinimo rezultatais su aplinka. Edukatoriams, priešingai, viena svarbiausių informacijos apdorojimo proceso dalis – galimybė ją perduoti kitiems. Tad edukatoriai geba per trumpą laiką apdoroti ir sistemizuoti didelį kiekį informacijos, kryptingai siekdami ją adaptuoti tam tikrai tikslinei grupei.

Mokslininkų-edukatorių profesijos: mokytojai, mokslininkai, dėstytojai, lektoriai, socialiniai ir jaunimo darbuotojai, metodininkai ir panašiai.

3.ORGANIZATORIAI. Pagrindinis skiriamasis organizatorių bruožas – gebėjimas burti žmones aplink idėjas ir efektyviai nukreipti ir panaudoti individų potencialą siekiant bendro tikslo. Organizatoriai gali būti arba patys idėjiniai lyderiai ir idėjų generatoriai, buriantys žmones aplink savo pačių idėjas, arba stiprūs vykdytojai, ieškantys idėjų, kuriomis tiki, ir dėl jų pasiruošę burti komandą.

Organizatorių profesijos: visų įmanomų krypčių vadovai.

4. VERSLININKAI. Tai žmonės, kurie savo mąstymo būdu nuolat stumia pasaulio ekonomiką ir politiką į priekį, nes yra suinteresuoti gerinti esamą situaciją tiek kalbant apie verslą, tiek apie socialinį gyvenimą. Verslininkų prigimties žmonės geba per trumpą laiko tarpą apdoroti didelį informacijos kiekį, ją struktūruoti, įvertinti visas esamos situacijos, kurią stebi, stipriąsias ir silpnąsias puses bei suformuluoti ateities viziją, strategiją, orientuotą į kūrybą, plėtrą ir pridėtinės naudos kūrimą.

PENKIŲ POJŪČIŲ PALETĖ

Ir paskutinis metodas, su kuriuo supažindiname, yra „Pojūčių paletė“. Kadangi žmogus turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus, gyvenimo kokybei užtikrinti yra svarbu atsižvelgti į kiekvieno individo prioritetinius pojūčius ir jų ypatybes. Iš penkių esamų pojūčių (rega, klausa, lytėjimas, skonis, kvapas) kiekvienas žmogus dažniausiai turi vieną arba du dominuojančius, o kiti yra silpnesni. Tai reiškia, kad tam tikri vienas arba keli pojūčiai ženkliai aktyviau ir stipriau reaguoja į išorinius dirgiklius nei kiti. Taip kiekvieno konkretaus žmogaus patiriamo gyvenimo malonumo ir džiaugsmo stilių stipriai lemia jo pojūčių paletės unikalumas. Tai turi įtakos pasirenkant tam tikrų krypčių veiklas ir profesijas. REGA. Žmonės, kurių stipriausiai išreikštas regos pojūtis, yra vadinami vizualais. Jiems, turintiems vaizdinę atmintį, svarbu matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir perteikti savo lakios vaizduotės kuriamas vertybes. Darbe jiems reikia susipažinti su vaizdine medžiaga, ją apdoroti, bendraujant su kolegomis matyti juos gyvai, įvertinant ne tik pateikiamą informaciją, bei ir kūno kalbą, veido išraiškas. Ilsėdamiesi šie žmonės taip pat siekia pamatyti naujus dalykus, įvertinti juos vizualiai. KLAUSA. Žmonės, kurių stipriausiai išreikštas klausos pojūtis, yra vadinami audialais. Profesinėje srityje tai puikūs derybininkai, edukatoriai, socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie jautriai priima pateikiamą girdimą informaciją, efektyviai ją apdoroja ir pateikia atsakymą. Šiems žmonėms ne toks svarbus vaizdinis turinys, jiems reikia jį išgirsti, turėti galimybę užduoti klausimus pasitikslinant ir jausti bendravimo ir dalijimosi informacija elementą kasdieniame darbe. Ilsėdamiesi jie taip pat dažnai nesąmoningai renkasi vietas ir patirtis, kuriose svarbų vaidmenį užima garsų elementai. Taip pat audialai turi polinkį į muziką. LYTĖJIMAS. Žmonės, kurių stipriausiai išreikštas lytėjimo pojūtis, yra vadinami kinestetikais. Skiriamasis šių žmonių bruožas – nenustygimas vienoje vietoje. Jiems svarbu jausti fizinį komfortą ir nuolat judėti. Kinestetikams labiausiai tinkančios profesijų kryptys yra sportas, socialinis darbas, darbas su žmonių kūnais, organizavimas, menai. Dažniausia jie labai empatiški, intuityvūs, kūrybiški, atviri ir lengvai kontaktą su aplinkiniais užmezgantys žmonės. Baisiausias profesinis patyrimas šios pojūčių krypties atstovams – būti pasodintiems prie biuro stalo ir verčiamiems sėdėti prie jo visą darbo laiką. SKONIS ir (arba) KVAPAS. Žmonės, kurie turi ryškiausiai išreikštus skonio arba kvapo pojūčius, yra sutinkami žymiai rečiau nei vizualai, audialai ir kinestetikai. Šie žmonės yra ryškūs gurmanai, kurie dažnai būna reiklūs kiekvieno atliekamo proceso kokybei ir aplinkai, jiems svarbi estetika ir jaukumas, švara ir tvarka. Geriausiai suprasti, ką norima šiuo atveju pasakyti, galima stebint žymiausių pasaulio virtuvių šefų ir parfumerių kasdienę elgseną, akcentus pokalbiuose ir pasaulio suvokimo subtilumą.