2. Laiko ir energijos valdymas

Temos pavadinimas Laiko ir energijos valdymas

Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su laiko ir vidinės energijos resursų valdymo įrankiais, kurie padėtų jiems tapti efektyviems kasdienybėje.

Trukmė 2 valandos.

Erdvė ir priemonės Pristatymui reikalingas projektorius, rašymo lenta, popierius ir rašymo priemonės dalyviams, stalai, kėdės, lipnūs lapeliai, lipni juosta, skirta plakatams erdvėje priklijuoti.

Dalyvių grupės dydis Neribojamas, tačiau efektyviausia – 16–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai

Praktinės užduotys

METODAS „Dėmesio fokusavimas“

Dalyviai kviečiami pasiskirstyti poromis, susipažinti ir atsisėsti vienas prieš kitą, užmezgus akių kontaktą. Pirmoje metodo dalyje dalyviai prašomi išlaikyti akių kontaktą, bet kartu kiekvienam pagalvoti apie rūpimas užduotis, esamus kasdienius rūpesčius, dalykus, kuriuos reikia padaryti. Tam skiriama viena minutė. Antroje dalyje prašoma visiškai susikoncentruoti į žmogų, į kurio akis žiūrima, ir skirti visą dėmesį tik jam. Tam taip pat skiriama viena minutė. Trečioje dalyje prašoma nenusukant žvilgsnio patyrinėti, kas vyksta aplinkui. Tam skiriama viena minutė. Galiausiai paskutinė, ketvirtoji, minutė skirta pasidalyti porose kilusiais patyrimais. Per kitas kelias minutes visai grupei vėl reikia susivienyti ir jau visiems rate bendrai pasidalyti savo patirtais išgyvenimais, emocijomis, keičiant dėmesio rakursą. Vadovas užduoda klausimus apie tai, į ką koncentruotis buvo lengviausia, o į ką – sunkiausia, taip nukreipdamas dėmesį į užsiėmimo temą.

Užduotis Nr. 1

Pakviesti dalyvius surašyti visas savo užduotis, paskirstant jas po atitinkamas Eisenhowerio metodo kvadrato dalis. Tuomet paprašyti padiskutuoti apie tai, kaip vienokios ar kitokios užduotys atsidūrė viename ar kitame užduočių kvadrate ir kokias išvadas dalyviai pasidarė apie savo gyvenimo būdą ir prioritetus. Laikas užduočiai atlikti: 40 min.

Užduotis Nr. 2

Dalyvių prašoma užmerkti akis ir sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Stebėti įkvėpimus ir iškvėpimus, oro temperatūrą, įkvėpimų ir iškvėpimų tęstinumą, intensyvumą. Pasibaigus užduočiai, dalyviai atmerkia akis ir dalijasi patyrimais, pastebėjimais. Laikas užduočiai atlikti: 3 minutės; diskusija: 3 minutės.

Užduotis Nr. 3

Dalyviams reikia suskirstyti popieriaus lapą į dvi dalis: vienoje lapo pusėje užrašyti pliuso, kitoje lapo pusėje – minuso ženklą. Tuomet jų paprašoma sudaryti du sąrašus: toje pusėje, kurioje yra pliuso ženklas, surašyti visus dalykus, veiklas, žmones, pokalbių temas, darbus ir t. t., kurie suteikia energijos, o kitoje pusėje, kurioje yra minuso ženklas, surašyti visus dalykus, veiklas, žmones, pokalbių temas, darbus ir t. t., kurie atima energiją, kelia apatiją, beviltiškumą ir po kurių prireikia laiko atsigauti. Laikas užduočiai atlikti: 15 minučių.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

Metodas „Gyvenimo lagaminas“

Ant didelio balto lapo nupiešiamas lagaminas, paliekant aplink jį baltos erdvės. Dalyviams išdalijami dviejų spalvų lipnūs lapeliai. Ant vienos spalvos lipnių lapelių paprašoma surašyti dalykus, kuriuos, pasibaigus užsiėmimui, dalyviai sudeda į savo „gyvenimo lagaminą“, ant kitos spalvos lipnių lapelių prašoma parašyti dalykus, kuriuos dalyviai vėliau išims iš savo „gyvenimo lagamino“. Galiausiai kiekvienas prieina prie plakato ir garsiai įvardija šiuos dalykus, klijuodamas lipdukus į atitinkamą vietą plakate.

Pastabos vadovui Taikydami dėmesingo „Dėmesio fokusavimo“ metodą užsiėmimo pradžioje bei kvėpavimo stebėjimo metodą, veskite dalyvius per šias patirtis palaipsniui, iš lėto, ir paeiliui išvardykite minėtas užduotis, akcentuodami, į kokius aspektus jie turi atkreipti dėmesį. Stebėkite savo balso tembrą tuo metu – jis turi būti ramus.

TEORINĖ INFORMACIJA

Prieš pradedant užsiėmimo teorinę dalį, svarbu pabrėžti, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kiekvienas žmogus turi be galo daug užduočių, o aplink supa milžiniškos galimybės, yra labai svarbu gebėti kurti tinkamus santykius. Nuo to priklauso kiekvieno žmogaus sėkmė, efektyvumas ir emocinė sveikata.

DWIGHTO EISENHOWERIO METODAS

Vienas populiariausių ir paprasčiausių laiko valdymo instrumentų yra Dwighto Eisenhowerio metodas, kuriuo pasinaudojus visas kylančias kasdienybėje užduotis ir darbus galima padalyti į keturis tipus:

1. Svarbu ir skubu (padaryti iš karto). Šiai skilčiai priskiriamos visos svarbios užduotys, kurias reikėjo padaryti seniai, tačiau jos vis buvo atidėliojamos. Pasiruošti egzaminams likus dienai iki jų, pasirūpinti mokesčiais, kuriems sumokėti paskutinioji diena yra rytojus, parašyti straipsnį, kuris turi būti išspausdintas jau kitą dieną. Kiekvienas iš mūsų lengvai galėtų sukurti tokių darbų sąrašą. Visiems gerai pažįstamas jausmas, kai „dega“ nepadaryti darbai ir tenka maksimaliai mobilizuoti visus vidinius ir išorinius resursus, siekiant juos kuo greičiau atlikti. 2. Nesvarbu, bet skubu (deleguoti).

Į šią skiltį įrašomos užduotys, kurios savotiškai prieš mūsų valią atima laiką. Pavyzdžiui, jums skambina draugas, norėdamas kuo skubiau pasidalyti naujiena, kuri tiesiogiai su jumis nesusijusi, tačiau telefone jau trys praleisti skambučiai, reiškia – tai skubu. Arba, kitas atvejis, – jūs ramiai dirbate, ir staiga jus kviečia į susirinkimą, kuriame aptariamos su jūsų darbu tiesiogiai nesusijusios temos. Tai skubu, tačiau neturi reikšmės jūsų tiesioginiams tikslams. Šios skilties užduotis visuomet verta kritiškai peržvelgti ir įvertinti, ar jas tikrai būtina įgyvendinti, o prireikus, tai padaryti efektyviausiai ir panaudojant mažiausiai resursų.

3. Svarbu, bet neskubu (paplanuoti, kada bus atliekama). Trečiasis kvadratas – tai svarbūs darbai, bet neskubūs. Dalis tokių užduočių panaši į pirmojo kvadrato, tačiau turima daugiau laiko resursų. Kita dalis užduočių yra susijusi su strateginiu planavimu, ateities vizijomis ir idėjomis, taip pat įsivertinimo procesais, kuriems taip pat svarbu skirti pakankamai laiko. 4. Nesvarbu ir neskubu (padaryti vėliau).

Tai pati mylimiausia kiekvieno žmogaus kvadrato dalis, susijusi su tuo, ką vadiname laiko švaistymu – internetas, nuotraukų paviešinimas, pokalbiai telefonu, dalijantis naujienomis su draugais, serialų peržiūros ir t. t.

O dabar vertėtų pakviesti dalyvius sąžiningai atsakyti sau į klausimą, kokiam kvadratui jie skiria daugiausia laiko? Nemažai žmonių didžiąją dalį savo laiko leidžia prokrastinuodami ketvirtame kvadrate, arba negali atsisakyti kitų žmonių peršamų užduočių ir eikvoja savo laiką visiškai nereikšmingiems dalykams. Taigi mes tolstame nuo svarbių darbų, kuriems atlikti praeityje dar buvo pakankamai laiko, kvadrato ir patenkame į pirmąjį, kuomet visi darbai „dega“, o laikas skausmingai spaudžia. Ką tuomet jaučiame?

Nervų sistema patiria stiprų stresą, nes pradedame veikti nerimastingai, visus organizmo resursus skirdami skubioms ir svarbioms užduotims atlikti. Tuomet nervų sistemai reikia laiko atsistatyti ir pailsėti, ir mes palaipsniui vėl atsiduriame ketvirtame kvadrate, toliau atidėliodami svarbias užduotis. Ir taip užstringame užburtame rate. Tokios būsenos neįmanoma ilgą laiką jaustis gerai, būti darbingiems ir tikėtis gerų darbo rezultatų bei efektyvumo. Galiausiai energijos kiekis ima kristi, formuojasi perdegimo sindromo simptomai, silpsta organizmas, žmogus prieš tai džiuginusias užduotis pradeda atlikti be jokio entuziazmo.

PAGRINDINIAI ENERGIJOS ŠALTINIAI

Tačiau kurgi rasti tą energijos šaltinį, kuris suteiktų galimybę visuomet jausti pakankamai energijos ir darbui, ir poilsiui, ir pramogoms?

Visus energijos šaltinius galima suskirstyti į keturias grupes:

1. Maistas. Mes valgome tam, kad gautume naudingų maistingųjų medžiagų, be to, valgydami jaučiame malonumą. Tačiau ar visas valgomas maistas iš tiesų mums suteikia energijos? Svarbu pastebėti, kad sunkus, ilgai virškinamas maistas netinkamu momentu gali, priešingai, atimti dar daugiau energijos ir priversti jaustis mieguistam, apatiškam. Todėl siekiant, kad maistas iš tiesų suteiktų energijos, svarbu atkreipti dėmesį į mitybos racioną, pasirūpinti šviežiais, lengvai pasisavinamais produktais. Didelį kiekį energijos mums suteikia šviežios daržovės, vaisiai, riešutai, kruopos.

2. Miegas. Miegant mūsų organizmas atgauna jėgas greičiausiai. Visi žinome, kad rekomenduojama miegoti nuo 6 iki 8 valandų per parą. Tačiau ar visuomet mes gauname vienodą kiekį energijos miegodami? Ar kada nors pastebėjote, kad atsigulus miegoti 2–3 valandą nakties ir pabudus 12–13 valandą, energijos kiekis visiškai kitoks nei atsigulus miegoti įprastu metu, 22–23 valandą vakaro, ir atsikėlus 6–7 val. ryto? Žinoma, kiekvienas žmogus formuoja savo unikalų miego režimą, atsižvelgdamas į savo poreikius ir dienos veiklą, tačiau svarbiausia, kad režimas nekistų ir atlieptų pagrindinį mūsų organizmo poreikį – atgauti prarastas jėgas. Tuomet turėsime pakankamai energijos tiek protinei, tiek fizinei veiklai.

3. Kvėpavimas. Tai svarbus energijos šaltinis, apie kurį mes dažniausiai net nesusimąstome arba prisimename tik tuomet, kai pradeda trūkti oro. Pavyzdžiui, vydamiesi autobusą aiškiai suvokiame ir jaučiame kvėpavimo procesą. Kaip bebūtų, būtent kvėpavimas yra vienas svarbiausių energijos šaltinių, o sąmoningas kvėpavimas suteikia galimybę ne tik gauti daugiau deguonies, bet ir moko kontroliuoti emocijas. Ar pastebėjote, kad pykstant kvėpavimas būna dažnas ir trūkčiojantis, o jaučiant laimę ir atsipalaidavimą – ištęstas ir sulėtėjęs? Kiekvienai emocijai būdingas savas kvėpavimo modelis. Taip pat pritaikant tam tikrus kvėpavimo modelius galima veikti ir pačias emocijas.

4. Pozityvi būsena. Kalbama apie tai, kad teigiamos emocijos praturtina žmogų energija, atsiranda entuziazmas ir pasirengimas padaryti žymiai daugiau. Tai svarbus energijos šaltinis. Ar įmanoma pozityvios būsenos pasisemti iš išorės? Tam tikra prasme – taip, tarkim, galime stebėti, kaip kinta energijos kiekis priklausomai nuo vienokios ar kitokios nuotaikos pokalbių. Apkalbos, gandai, pokalbiai depresyviomis temomis atima milžinišką kiekį energijos, todėl jų reikėtų vengti.