2. Emocijų valdymas

Kalbant apie minėtame pavyzdyje atvaizduotas emocijas taškuose B, D ir E bei supažindinant jaunuolius su jų ypatybėmis, vertėtų atkreipti dėmesį į procesus, kurie vyksta patiriant šias negatyvias, apie pavojų pranešančias emocijas. Šiuo atveju fizinių refleksų, valdomų mūsų pasąmonės, lygmenyje vyksta šie pokyčiai:

• atsiranda stipri įtampa raumenyse;

• atsiranda deguonies trūkumas, taigi keičiasi kvėpavimo ritmas; • pasikeičia kraujo sudėtis, į jį pumpuojami streso faktoriaus hormonai;

• keičiasi širdies ritmas.

Svarbu pabrėžti, kad apėmus tokiai būsenai, iš dalies arba visiškai „išjungiamos“ šios organizmo funkcijos: virškinimo ir imuninė sistemos, reprodukcinė ir kognityvinė funkcijos. Taip atsitinka, nes kūnas į pirmą planą iškelia vieną vienintelę pagrindinę techninę užduotį – įdėmiai įsiklausyti, kas vyksta, ir maksimaliai apsaugoti save.

TRYS EMOCIJŲ VALDYMO LYGIAI

Siekdami padėti jauniems žmonėms išmokti valdyti savo neefektyvias ir netarnaujančias emocijas, pateikiame paveikslėlį.

I LYGIS II LYGIS III LYGIS

FIZINĖS BŪSENOS SUBALANSAVIMAS REFLEKSIJA GLOBALUS MATYMAS IR STRATEGIJA

Egzistuoja trys efektyvaus emocijų valdymo (savireguliacijos) etapai, kuriuos svarbu paminėti:

I LYGMUO. FIZINĖS BŪSENOS SUBALANSAVIMAS.

Tai emociškai „karščiausias“ lygmuo, kai neigiamos emocijos, stresas išryškėja visų pirma fiziologinių pokyčių lygmeniu. Šiame etape nėra prasmės reflektuoti ar kviesti kitą fiziologiškai emocijų paveiktą žmogų racionaliai kalbėtis ir aiškintis, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, žmogaus smegenų kognityvinės funkcijos laikinai yra ne tokios veiklios, kokios galėtų būti.

Esant pirmame fiziologinių pokyčių lygmenyje tikslas yra vienas – subalansuoti savo (ar padėti artimam žmogui, kolegai ar bet kokiam kitam žmogui) neutralią fizinę būseną. Tam reikia pasitelkti kvėpavimo ir fizinius pratimus, šaltą vandenį, miegą. Miegas apskritai yra vienas svarbiausių faktorių, tvarkantis su kasdieniais stresais, nes būtent miegant gaminasi dauguma stabiliai ir sveikai centrinės nervų sistemos veiklai reikalingų hormonų.

II LYGMUO. REFLEKSIJA.

Antrame lygmenyje, kai kūnas jau yra nurimęs, o dar geriau – kiek atsigavęs nuo fizinio nuovargio po streso, jau galima pradėti reflektuoti, pažvelgti kiek iš tolimesnės perspektyvos, įvardyti ir įvertinti, kokia situacija įvyko ir kodėl.

III LYGMUO. GLOBALUS MATYMAS IR STRATEGIJA.

Trečiajame lygmenyje verta pažvelgti į situaciją iš dar globalesnės perspektyvos, įsileisti dalelę humoro jausmo, jeigu tai įmanoma, ir kurti ateities vizijas ir strategijas, kuriose nebus pakartoti neigiamas patirtis ir emocijas sukėlę faktoriai.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad ne visos teigiamos emocijos yra efektyvumo ir produktyvumo rodiklis. Kaip antai egzistuoja daugybė žalingų įpročių ir pakartotinų veiksmų, už kuriuos galime gauti stiprias paskatinamąsias teigiamas emocijas, tačiau tai gali būti kenkiantys mūsų organizmo sveikatai ar psichologinei būsenai veiksmai.