8 minute read
1. Emocinis intelektas
Temos pavadinimas Emocinis intelektas
Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su emocinio intelekto kvadrato veikimo principais, išmokstant juos taikyti kasdienybėje.
Advertisement
Trukmė 2–4 valandos.
Erdvė ir priemonės Pristatymui reikalingas rojektorius, rašymo lenta, popierius ir rašymo priemonės dalyviams, stalai, kėdės, „Dixit“ žaidimo kortelės.
Dalyvių grupės dydis 10–20 dalyvių.
Susipažinimo / komandos formavimo metodai
Praktinės užduotys Naudojamos „Dixit“ žaidimo kortelės. Užsiėmimo pradžioje dalyviai kviečiami išsitraukti kortelę, kurios paveikslėlis atspindėtų jų pastarojo mėnesio emocinę savijautą. Kiekvienas dalyvis prisistato ir įvardija, kodėl pasirinko būtent tokią kortelę. Užsiėmimą vedantis vadovas paprašo pasilaikyti šias korteles iki pat užsiėmimo pabaigos.
Praktines užduotis siūloma formuoti atitinkamai teorinei daliai, siekiant paskatinti dalyvius gilintis į kiekvieną iš keturių emocinio kvadrato dalių. Dalyviai gali atsakinėti į užduotyse esančius klausimus individualiai, rašydami sau asmeniškai, arba grupėmis, poromis žodžiu (taip bus stiprinamas ryšys tarp dalyvių).
AŠ KITI
SUPRANTU
SAVIMONĖ
Atsakykite sau į šiuos klausimus: 1. Ar man patinka tas žmogus, kuriuo tapau? Kodėl? 2. Kaip aš vertinu savo dabartinę gyvenimo kokybę? Kodėl būtent taip? Ko reikėtų, kad gyvenimo kokybė pagerėtų? 3. Su kuo man tenka kovoti kasdien? Kokiais būdais aš tai darau? Kokie rezultatai? EMPATIJA
Atsakykite sau į šiuos klausimus: 1. Kokiais atvejais aplinkiniams žmonėms su manimi lengva (gera)? Kokie faktoriai tai lemia? 2. Kaip aš suprantu, kad aplinkiniams žmonėms su manimi lengva (gera)? 3. Kokiais atvejais aplinkiniams žmonėms su manimi sunku? Kokie faktoriai tai lemia? 4. Kokių sprendimų imuosi supratęs, kad aplinkiniams žmonėms su manimi sunku?
VALDAU
SAVIREGULIACIJA
Dalyviai kviečiami pasirinkti kokią nors savo gyvenimo istoriją, kai jie išgyveno stiprias destruktyvias emocijas, bei nusakyti tos situacijos emocinę būseną. Papasakoti, kaip jie tvarkėsi su savo vidinėmis emocijomis. Ar visos emocijos šią akimirką yra paleistos? Ar emocijos buvo sureguliuotos, sukontroliuotos? Kokią teigiamą gyvenimo pamoką suteikė ši situacija? ĮTAKA
Dalyviai kviečiami įvertinti savo lyderystės ir įtakos lygmenį. Kas lemia lyderystę arba lyderystės raiškos nebuvimą? Kaip jie dėl to jaučiasi? Ar tenkina esama situacija? Jeigu netenkina, ko reikėtų imtis, kad situacija pasikeistų? Taip pat galima apžvelgti sąrašą įvairių žinomų pasaulio lyderių ir aptarti, kas lėmė jų lyderystę ir emocinę įtaką.
Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai Užsiėmimo pabaigoje dalyviai kviečiami dar kartą pažvelgti į pasirinktą kortelę (prireikus paimti naują arba pasirinkti daugiau) ir maksimaliai tiksliai apibūdinti savo pastarojo mėnesio emocijas, suvokimus, vertinimus, remdamiesi ir užsiėmimo metu įgytomis žiniomis
TEORINĖ INFORMACIJA
Šiuolaikiniame, nuolat greitėjančiame pasaulyje svarbią vietą greta skaitmeninių ir profesinių įgūdžių ima užimti ir bendrieji, arba kitaip vadinamieji minkštieji (angl. soft) įgūdžiai, apimantys didelę dalį pačių įvairiausių asmeniniam efektyvumui svarbių kompetencijų. Vis dažniau imama garsiai kalbėti apie emocinio intelekto sąvoką ir gerai išlavinto emocinio intelekto svarbą.
Jeigu anksčiau buvo kalbama tik apie intelektinio koeficiento (IQ) aktualumą realizuojant save darbo rinkoje, ilgainiui asmenybės emocinis koeficientas (EQ) arba emocinio intelekto koeficietas (EIQ) pradeda netgi užimti lyderiaujančias pozicijas sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą ar paaukštinimo pareigose. Vieni darbdaviai kandidatų į darbo pozicijas ar komandos narių emocinį intelektą vertina labiau intuityviai, t. y. užduodami tam tikrus aktualius jų įstaigai ir (ar) su komandiniu darbu susijusius klausimus, į kuriuos atsakymai padeda geriau suprasti, kaip kandidatas elgtųsi vienose ar kitose situacijose bei spręstų vienokias ar kitokias iškylančias problemas. Kiti darbdaviai turi suformuotus testus, atskleidžiančius tikslesnę informaciją apie kandidatų EQ (EIQ). Štai keletas savybių, būdingų darbuotojams, turintiems gerai išlavintą emocinį intelektą:
• geba deliotis prioritetus ir fokusuotis; • daro daugiau nei iš jų reikalaujama, nesitikėdami apdovanojimo tuoj pat; • drąsūs mąstytojai: nebijo reikšti savo nuomonės ir daro tai korektiškai; • neutralizuoja „toksinius“ komandos narius, kontroliuodami savo emocijas ir bendradarbiaudami; • patikimi ir atsakingi, neslepia savo klaidų; • geba ramiai ir tvirtai apginti savo poziciją iškilus konfliktui; • nepraleidžia pro akis nė menkiausio netobulumo, iškilus bet kokiai problemai mato kelią, kaip pagerinti situaciją; • kontroliuoja savo ambicijas, geba pripažinti, kad buvo neteisus ir kitų poziciją. Visą emocinio intelekto teorija remiasi kelių lygmenų asmens sąmoningumo kelione, suprantant ir analizuojant visų pirma savo paties emocijas, ir tuo pačiu empatiškai suprantant kito žmogaus jausmus ir motyvus.
AŠ KITI
SUPRANTU SAVIMONĖ EMPATIJA
VALDAU SAVIREGULIACIJA ĮTAKA
Asmeninis tobulėjimas ir augimas emocinio intelekto stiprinimo srityje vyksta tokiu eiliškumu:
SAVIMONĖ
• Tai individo gebėjimas įsisamoninti ir analizuoti save, savo raišką, patiriamas emocijas, jausmus, vykdomus veiksmus, saviraišką aplinkoje bei pačią aplinką. • „Visų pirma aš sąmoningai analizuoju save (savirefleksija), suprantu save, savo jausmus, motyvus, ketinimus ir tikslus“.
SAVIREGULIACIJA
• Tai individo gebėjimas identifikuoti, analizuoti, suprasti, aiškiai įsivardyti patiriamas emocijas, jas sukėlusius dirgiklius; įsivardijus ir identifikavus gebėti mokytis iš esamos situacijos bei transformuoti destruktyvias emocijas į teigiamas. • „Suprasdamas savo emocijas, motyvus, veiksmų strategijas, aš sąmoningai valdau savyje kylančias emocijas, turėdamas konkrečius įrankius, metodus ir žinodamas, kaip tai daryti“.
EMPATIJA
• Tai žmogaus gebėjimas korektiškai reikštis kiekvienoje situacijoje, atsižvelgiant į aplinkybes, ir tinkamai reaguoti į visas situacijas, kurti komunikaciją laikantis pagarbos ir ekologiškumo principų. • „Esu gerai įvaldęs savimonės ir savireguliacijos įrankius, todėl gebu analizuoti ir suprasti kito žmogaus jausmus, motyvus, ketinimus, galiu išjausti su kitu žmogumi jo išgyvenamas emocijas ir patyrimus“.
ĮTAKA
• Tai žmogaus gebėjimas įkvėpti ir vesti paskui save kitus žmones bei būti autoritetu komandoje, veikti komandos sprendimus, suteikiant komandos nariams saugumą ir palydėjimą. • „Esu gerai įvaldęs savimonės ir savireguliacijos įrankius, gebu įžvelgti ir analizuoti kitų žmonių elgesio modelius, todėl galiu paveikti kito žmogaus emocijas“.
Kiekviena iš išvardytų keturių dalių turi savo galimas teigiamas ir neigiamas išraiškų formas:
SAVIMONĖ TEIGIAMA IŠRAIŠKA
Savirekfleksija – sveikas polinkis analizuoti save, sveikai užbaigiant ir įsivertinant kiekvieną patirties ir mokymosi ciklą. Pervertinimas (angl. overthinking) – užstrigimas nuolatiniame vertinimo ir įsivertinimo procese, nuolatinis kapstymasis ir analizavimas.
NEIGIAMA IŠRAIŠKA
SAVIREGULIACIJA
Emocijų valdymas – sąmoningas emocijų stebėjimas, reguliavimas ir transformavimas. Savikontrolė – priverstinis emocijų tramdymas ir užspaudimas, galintis sukelti neigiamų pasekmių ir psichosomatinių sutrikimų.
EMPATIJA
ĮTAKA
Emocinis palaikymas – gebėjimas suteikti psichologinį, emocinį palaikymą ir greitai orientuotis vykstančių situacijų emociniuose fonuose. Emocinė donorystė – polinkis be saiko dalyti savo laiką, emocinius resursus, dėmesį, kas lemia į pervargimą ir emocinį išsekimą.
Emocinė lyderystė – gebėjimas vykdyti efektyvią komunikaciją, empatiškai suprantant ir pažįstant kiekvieną komandos narį. Manipuliavimas – sąmoningas arba nesąmoningas žinių apie kito žmogaus asmenines ir emocines savybes subtilus panaudojimas jam to nežinant, siekiant įgyvendinti asmeninius tikslus.
Stiprinant kiekvieną iš keturių jauno žmogaus teigiamų išraiškų pagrindinių emocinio kvadrato elementų ir neutralizuojant neigiamas išraiškas, iškeliamus uždavinius ir mokymosi vektorius taip pat galima atvaizduoti atskiroje lentelėje:
SAVIMONĖ TEIGIAMOS IŠRAIŠKOS STIPRINIMAS
Savirefleksijos gebėjimo stiprinimas: mokymasis kiekviename vykstančiame gyvenime procese sąmoningai analizuoti savo savijautą. Emocinio žodyno lavinimas ir plėtimas, siekiant geriau pažinti savo emocijas. Pervertinimo išraiškos neutralizavimas: mokymasis nusistatyti tam tikras ribas ir laiko rėmus kiekviename refleksijos ir savirefleksijos procese, neužstringant jame pernelyg ilgai.
NEIGIAMOS IŠRAIŠKOS NEUTRALIZAVIMAS
SAVIREGULIACIJA
Emocijų valdymas: mokytis priimti besąlygiškai kiekvieną kylančią emociją, suprasti jos perteikiamą turinį bei neutralizuoti arba transformuoti į teigiamą. Savikontrolė: išanalizuoti, kas vyksta emociniame, fiziniame ir mentaliniame lygmenyse, kuomet emocijos yra sutramdomos ir užspaudžiamos.
EMPATIJA
ĮTAKA
Emocinis palaikymas: tyrinėti žmonių pasirinkimus jų neteisiant ir neaiškinant žmogaus elgesio jo „nekintamu charakteriu“. Mokytis pakartoti kito žmogaus poziciją, nepatiriant vidinio pasipriešinimo. Stiprinti kritinį mąstymą. Emocinė donorystė: mokytis nusibrėžti asmenines ribas bendraujant su kitais žmonėmis. Stebėti, su kokiais žmonėmis bendraujant yra jaučiamas energijos kiekio padidėjimas, o su kokiais – nuovargis, bei kontroliuoti visų rūšių bendravimą.
Emocinė lyderystė: kelti kitų žmonių savivertę, įžvelgiant stiprybes. Neutralizuoti komandos narių silpnybes tinkamai išreiškiant grįžtamąjį ryšį bei palaikant susidūrus su asmeniniais iššūkiais. Mažinti įtampą bendraujant ir bendradarbiaujant. Manipuliavimas: mokytis išvengti puikybės kitų žmonių atžvilgiu. Laikytis ekologiškumo principų bei kurti komunikaciją, paremtą pagarba kaip pagrindu.
Temos pavadinimas Emocijų valdymas
Užsiėmimo tikslas Supažindinti dalyvius su emocijų sąvoka, jų formavimosi priežastimis ir eiga bei išmokyti sąmoningai valdyti šį procesą.
Trukmė 2 valandos.
Erdvė ir priemonės Pristatymui skirtas projektorius, rašymo lenta, popierius ir rašymo priemonės dalyviams, stalai, kėdės.
Dalyvių grupės dydis 10–20 dalyvių.
Susipažinimo / komandos formavimo metodai Kiekvienas dalyvis kviečiamas prisistatyti ir papasakoti apie filmą ir filmo veikėją, kuris labiausiai atspindi jo asmenybę, ir atsakyti į klausimą, kodėl pasirinko būtent šį filmą ir šį veikėją.
Praktinės užduotys
Kūrybinė užduotis, skatinanti dalyvius mokytis į savo gyvenimą žvelgti iš globalios perspektyvos:
Dalyvių prašoma pažiūrėti į savo gyvenimą, kaip į filmą, kuriame jis (dalyvis) atlieka pagrindinį vaidmenį, ir užduodami šie klausimai: 1. Kokio tai žanro filmas?
2. Kas yra tavo gyvenimo pagal šį filmą antagonistai (neigiami veikėjai)?
3. Ko moko šie antagonistai? Kokias savybes stiprina ir kuo pasitarnauja asmeniniame tobulėjimo kelyje?
4. Koks pagrindinio veikėjo tikslas, misija, svajonė?
Dalyvių prašoma išsamiai aprašyti savo gyvenimo filmo siužetą, atsakant į visus klausimus. Pabaigoje dalyviai pasiskirsto po du ir papasakoja vienas kitam, ką aprašė.
Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai Baigiantis užsiėmimui, kiekvieno dalyvio paprašoma palyginti savo pradžioje paminėtą megstamiausią filmą bei aprašytą savo asmeninį gyvenimo filmo siužetą. Kokių panašumų jis įžvelgia ir ką apie save suprato per užsiėmimą?
TEORINĖ INFORMACIJA
Kalbant apie emocijas ir jų paskirtį, svarbu pradėti nuo to, jog emocija – tai visų pirma žmogaus organizmo komunikacijos priemonė, kuri yra skirta mums pranešti apie tai, ar esame tinkamame kelyje ir ar esame pakankamai saugūs. Pirmutinė ir istorinė emocijų funkcija buvo palaikyti žmogaus instinktyvios savisaugos sistemą, pranešant apie pavojų ir skatinant už veiksmus, kurie stiprina žmogaus apsirūpinimo ir saugumo lygmenį. Ilgainiui įsibėgėjant socialiniam gyvenimui, emocijų atspalviai tapo vis subtilesni ir įvairesni. Emocijas tampa vis sunkiau tiksliai įvardyti, kaip ir suprasti, ką konkrečiai jos reiškia. Kaip bebūtų, pagrindinės emocijų raiškos priemonės nepasikeitė.
NEGATYVI EMOCIJA – tai reakcija, komunikacija apie grėsmę (naujovę), organizmo pranešimas apie nukrypimą nuo plano.
POZITYVI EMOCIJA – tai pastiprinimas, organizmo pagyrimas ir paskatinimas tęsti atliekamą veiksmą, apdovanojimas už rezultatą.
Siekiant apžvelgti ir suprasti emocijos vystymosi istoriją, verta apžvelgti ir patyrinėti žemiau esančią lentelę.
Įsivazduokime, kad pavaizduotas paveikslėlis – tai „emocinė kardiograma“ studento, kuris laiko egzaminą. Jis atėjo į egzaminą, kaip jam atrodo, gerai pasiruošęs, geros nuotaikos, žvalus ir išsimiegojęs. Dėstytojas išdalino užduočių lapus, ir jis jau nekantrauja atlikti užduotis (taškas A).
Tuomet atsivertęs pirmąjį lapą jis pamato, kad vienas iš pirmųjų klausimų yra iš kurso temos, kurią buvo supratęs ir pasiruošęs mažiau. Žinoma, tai stipriai išmuša studentą iš vėžių, jis išsigąsta ir nusivilia (taškas B). Šiaip taip susitvarkęs su sunkia užduotimi, mūsų veikėjas sunkiai atsidūsa, jo emocijos aprimsta ir jis atsiverčia kitą užduočių puslapį. Čia jau mato gerai žinomus klausimus ir su malonumu į juos atsako (taškas C).
Tačiau atsivertęs paskutinį užduočių lapą jis pamato užduotį, už kurią yra suteikiama daugiausia balų, ir supranta, jog būtent tuo metu, kai buvo aiškinama, kaip spręsti tokias užduotis, jis sirgo ir nedalyvavo paskaitose ir seminaruose. Studentą perpildo nevilties, pasipiktinimo ir pykčio emocijos (taškas D).
Ir galiausiai, kiek susitaikęs ir nuliūdęs, studentas išeina iš auditorijos ir visą dieną jį lydi liūdesys (taškas E). Tokiu būdu galime pastebėti tam tikrą emocijų pokyčių atvaizdavimą, kai sukurto veikėjo emocijos laviruoja tarp teigiamų ir greičiausiai maksimalų asmeninį efektyvumą skatinančių emocijų bei nemalonių, tikėtina, mažiausiai asmeninį efektyvumą skatinančių emocijų. Sąmoningas šio proceso stebėjimas ir reflektavimas jau gali suteikti daug naudingos informacijos, kuri gali padėti efektyvinti savo kasdienybę ir saviraišką.
