1. Darbo paieškos būdai ir darbo praktika

Temos pavadinimas Darbo paieškos būdai ir darbo praktika

Užsiėmimo tikslas Užsiėmimo tikslas – supažindinti dalyvius su įvairiais darbo paieškos būdais ir paskatinti drąsiai bei užtikrintai žengti į darbo rinką.

Trukmė 2 valandos.

Erdvė ir priemonės Kėdės, projektorius, flipčartas, rašymo priemonės, dideli lapai.

Dalyvių grupės dydis 10–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai Dalyviai paskirstomi į grupes po 4–5 žmones. Kiekviena grupė gauna po 2 lapus su dviem užrašytais klausimais:

1. Kokios jums yra žinomos darbo praktikos formos?

2. Kokie yra jums žinomi darbo paieškos būdai?

Dalyviai atsako į šiuos klausimus grupėse ir užrašo esminius momentus.

Užduoties pabaigoje visos grupės pasidalja tuo, ką užrašė, jaunimo darbuotojas apibendrina ir užrašo svarbiausius aspektus į vieną bendrą lapą.

Praktinės užduotys Dalyviai kviečiami kūrybiškai atvaizduoti visas save dominančių veiklos krypčių rūšis. Tai gali būti tekstinis veiklų aprašymo formatas arba kūrybinis sprendimas su lipdukų plakate klijavimu, piešimu, schemų brėžiniais ir t. t. Užduočiai atlikti skiriama 20–30 minučių.

Antroje užduoties dalyje šalia kiekvienos srities dalyviai kviečiami sukurti ir aprašyti strategiją, kaip ketintų aplikuoti, ieškoti darbo arba praktikos vietos tose srityse.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasidalija tuo, ką išsineša iš užsiėmimo, bei įvardija vieną įsipareigojimą, kurį ketina įgyvendinti sugrįžęs namo.

Pastabos vadovui Dalyvius, kurie išreikš rimtą ketinimą aplikuoti į tam tikrą darbo arba praktikos vietą, verta palydėti: padėti pasiruošti pokalbiui, kartu reflektuoti praktikos patirtį ir jos rezultatus.

TEORINĖ INFORMACIJA

Jaunus žmones svarbu supažindinti su dviem darbinės patirties įgijimo formomis: apmokamo darbo paieška ir praktikos vietos arba savanorystės vietos paieška. DARBO PRAKTIKA ARBA SAVANORYSTĖ

Neapmokama darbo praktika arba savanorystė aktuali tuo atveju, kuomet jaunas žmogus planuoja turėti pirmąsias darbines patirtis, kurios atvers galimybes susirasti apmokamą darbą. Pirmame šios metodikos skyriuje buvome apžvelgę keletą praktikos formatų, šio užsiėmimo rėmuose dar kartą įvardijame svarbiausius aspektus, kuriuos kviečiame paminėti užsiėmimo dalyviams. Šiuo atveju svarbu pabrėžti ir tai, jog kai kuriais atvejais praktika gali būti tiek apmokama, tiek neapmokama – viskas priklauso nuo konkretaus darbdavio ar organizacijos keliamų sąlygų ir pateikiamų galimybių, taip pat ir praktikanto turimos patirties.

Ilgalaikė praktika

Ilgalaikė praktika yra labiausiai paplitusi praktikos forma, pripažinta ir taikoma formaliojo švietimo sistemos rėmuose, įmonių plėtros strategijose. Tai dažniausiai 1–12 mėnesių trukmės abipusio įsipareigojimo ir naudos projektas, kuomet praktikantas, bendradarbiaudamas su pasirinkta organizacija, įsipareigoja ugdyti reikalingas ir aktualias jam kompetencijas bei darbo įgūdžius.

Trumpalaikė praktika

Trumpalaikė praktika turi panašius tikslus, kaip ir ilgalaikė – nuodugniau pažinti pasirinktos specialybės ypatumus, tyrinėjant priimančioje organizacijoje vykstančius vidinius ir išorinius procesus, tačiau šiuo atveju dviejų ar trijų pirmiau minėtų pusių įsipareigojimai trunka žymiai trumpiau – nuo savaitės iki mėnesio (tam tikrais atvejais trumpalaike praktika gali būti traktuojamas ir iki trijų mėnesių trunkantis dviejų ar trijų pusių įsipareigojimo procesas). Ilgalaikės praktikos metu praktikantas dažniausiai yra aktyviau įtraukiamas į įvairius organizacijoje vykstančius darbo procesus ir su jais susijusius darbo santykius, o per trumpalaikę praktiką paprastai paskiriamos konkrečios apribotos funkcijos ir užduotys, kurios neįpareigoja (arba nesuteikia galimybės) praktikantui giliau pažinti organizacijos veiklos ir specialybės darbo specifikos iš įvairių pusių.

Ilgalaikė savanorystė

Ilgalaikė savanorystė – procesas, trunkantis nuo trijų mėnesių iki kelerių metų, ir šiandien jaunimo srityje aktyviai ieškoma tikslaus apibrėžimo ir dvipusio santykio tarp priimančios organizacijos ir savanoriaujančio asmens etikos taisyklių. Pati savaime savanorystės sąvoka neša žinią apie asmens savanoriškai teikiamas paslaugas priimančiai organizacijai, turinčiai tikslą gerinti socialinį ir visuomeninį gyvenimą.

Trumpalaikė savanorystė

Trumpalaikė savanorystė turi tą patį apibrėžimą ir tikslus, kaip ir ilgalaikė, tik proceso trukmė ir savanorio funkcijos organizacijoje yra aiškiai apibrėžtos. Dažniausiai tai nuo kelių dienų iki dviejų trijų mėnesių trunkantis procesas, per kurį savanoris atlieka vieną ir tą patį veiksmą, pavyzdžiui, slaugo žmones, gyvūnus.

Vienkartinis susitikimas su ekspertu Siekiant padėti jaunam žmogui per kuo trumpesnį laiką daugiau sužinoti apie dominančią veiklos sritį, vienas geriausių sprendimų – organizuoti susitikimą su tos srities ekspertu, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus, išsklaidytų išankstines nuostatas ir iliuzijas, padėtų numatyti efektyviausius artimiausius žingsnius, susiformuoti įgūdžių, reikalingų tikslams siekti, bagažą ir jį stiprinti, siejant ateitį su pasirinkta sritimi.

Susitikimai su ekspertu dėl mentorystės Ši profesijos ir dominančios veiklos pažinties per praktiką forma nuo prieš tai minėto pažintinio susitikimo su ekspertu skiriasi tuo, kad, priešingai nei vienkartinis susitikimas su ekspertu, mentorystės procesas reikalauja įsipareigoti bendradarbiauti. Optimaliausias mentorystės laikotarpis svyruoja nuo mėnesio iki metų. Jis apima reguliarius mentorystės proceso susitikimus – proceso pradžioje, kai užsibrėžiami tikslai, vyksta konsultacijos, proceso viduryje reflektuojami pasiekimai ir iššūkiai, o mentorystės ciklui baigiantis, įsivertinami pasiekti rezultatai. Šėšėlio vaidmuo

Tai tokia darbo praktikos forma, kuomet jaunas žmogus mokosi remdamasis tiesiogine patirtimi – stebėdamas jį dominančius organizacijos darbo procesus. Tai mažiausiai tiek jaunuolį, tiek jį lydintį asmenį (organizacijos darbuotoją) įpareigojanti praktikos forma, nes organizacijos darbuotojui tereikia ir toliau vykdyti savo užduotis, dalijantis jomis su šešėlio vaidmenį (angl. job shadowing) atliekančiu jaunu žmogumi, kuris tiesiog yra šalia ir stebi. Dėl savo proceso konkretumo ir funkcijų ribotumo ši praktikos forma neturi prasmės vykti ilgiau nei vieną–tris savaites.

Praktika asistuojant Jaunas žmogus, turintis polinkį į lyderystę, idėjų generavimą ir verslumą, gali panorėti iš arčiau susipažinti su organizacijos ar konkretaus projekto lyderio gyvenimo stiliumi, kuris tiesiogiai susijęs su jo pasiekimais ir darbu. Šiuo atveju į pirmą planą iškyla konkrečios asmenybės kasdieniai įpročiai, darbo stilius, komandos valdymo ypatumai, į tai gali tilpti ir laisvalaikio pomėgiai, gyvenimo filosofija ir mokymosi sritys. Geriausias būdas tai padaryti – tapti dominančio lyderio asistentu, perimant tam tikras patikėtas kasdienybės darbo užduotis, kartu įgyjant privilegiją tam tikrą laiko dalį praleisti kartu su organizacijos lyderiu jo darbo, laisvalaikio, mokymosi metu.

Projekto įgyvendinimas

Aiškiai išreikštas lyderio savybes, idėjų generavimo talentą turinčiam jaunam žmogui verta suteikti galimybę kurti asmeninį projektą, jam pasirinkus dominančią sritį. Tai gali vykti tiek įprastos trumpalaikės ar ilgalaikės praktikos, taip pat savanorystės erdvėse, tiek atvirajame jaunimo centre ir (ar) erdvėje, dalyvaujant jaunimo darbuotojui. Projektas ar iniciatyva gali būti ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, kelių valandų trukmės renginys, visuomeninė akcija ir panašiai, ir ilgalaikiai, tokie kaip organizacijos komunikacijos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas, projekto rašymas ir įgyvendinimas, ir panašiai.

Praktika dalyvaujant viename konkrečiame projekte Ši praktikos forma gali būti naudinga stipraus vykdytojo ir išteklių tyrinėtojo lyderių tipo jaunuoliams, kurie, ją pasitelkę, įgyja galimybę susipažinti su visomis įgyvendinamo projekto, turinčio aiškiai apibrėžtus pradžios ir pabaigos laiko rėmus, dalimis. DARBO ARBA PRAKTIKOS VIETOS PAIEŠKOS BŪDAI

Neapmokama darbo praktika ir savanorystė dažnu atveju jaunam žmogui tampa pirmąja darbo patirtimi, pasitarnaujančia raktu į tolimesnę savirealizaciją apmokamose darbo pozicijose. Tiesa, neretu atveju jaunas žmogus jaučiasi nedrąsiai planuodamas aplikuoti į vienokią ar kitokią darbo poziciją, tad jaunimo darbuotojo palaikymas ir padrąsinimas šiame kelyje suvaidina lemtingą vaidmenį. Užsiėmimo metu kviečiame supažindinti dalyvius su keliais pagrindiniais darbo paieškos būdais.

Tiesioginis apsilankymas įstaigose ir organizacijose

Vienas seniausių darbo paieškos būdų – tai tiesioginis apsilankymas potencialioje darbo vietoje, pateikiant atspausdintą gyvenimo aprašymą. Tai, ko gero, greičiausias būdas susirasti darbo vietą paslaugų sektoriuje: kavinėse, parduotuvėse, įvairiose paslaugų teikimo vietose. Tokiu atveju darbdavys ar atsakingi įstaigų darbuotojai, kurie dėl didelės darbo apimties dažniausiai neturi daug laiko susipažinti su elektroninių laiškų formatu pateikiamais gyvenimo aprašymais, turi galimybę gyvai pažinti į darbo poziciją kandidatuojančiajam asmenį, o tai neretu atveju suteikia jiems galimybę palengvinti sau užduotį – priimti motyvuotą gyvai prisistačiusi asmenį.

Renkantis šį darbo paieškos būdą kandidatuojančiam reikėtų atsispausdinti keletą dešimčių savo iš anksto parengtų gyvenimo aprašymų bei, pasirinkus aktualią sau vietos teritoriją, apsilankyti kuo didesniame kiekyje įstaigų, trumpai prisistatant, pasiteiraujant apie įsidarbinimo galimybę ir paliekant savo gyvenimo aprašymą.

Tiesa, svarbu pabrėžti ir tai, jog šis darbo paieškos būdas nėra tinkamas kandidatuojant į darbo pozicijas, į kurias yra vykdomas tęstinis atrankos procesas. Įsibrovimas į biurą ir prašymas pakviesti vadovą, siekiant su juo susipažinti ir pasiūlyti savo kandidatūrą, gali sukelti sumišimą ir irzulį vien dėl to, jog dažniausiai tokiose darbovietėse darbuotojai iš anksto planuojasi savo darbo dienos užimtumą ir veiklas.

Informacijos paviešinimas socialiniuose tinkluose Vienas naujausių darbo paieškos būdų yra viešo pranešimo apie tai paviešinimas savo socialinių tinklų profilyje. Socialiniai tinklai yra neformali erdvė, kurioje žmonės jaučiasi atsipalaidavę bei susidomėję artimesnio rato žmonių gyvenimo būdu. Parašęs nuoširdų pranešimą apie savo darbo (arba praktikos) vietos paiešką, trumpai pristačius turimą patirtį ir motyvaciją, galima greitai susirasti darbo arba praktikos vietą, pasitelkus pažįstamų žmonių pagalbą. Dažnu atveju tokį pranešimą perskaitę draugai nukreipia kandidatuojantį į savo pažįstamą, kuris šiuo metu ieško būsimo kolegos, o kai kuriais atvejais tiesiogiai pasiūlo darbą savo organizacijoje.

Anketų užpildymas darbo paieškos sistemose

Jeigu anksčiau žmonės aplikavo į darbo pozicijas, kurias rasdavo laikraščiuose ir darbo skelbimų lentose, tai šiai dienai visi darbo skelbimai yra talpinami didelėse internetinėse darbo skelbimų bazėse ir platformose, prie kurių nemokamą prieigą turi kiekvienas. Šiose darbo paieškos platformose savo asmeninį profilį gali susikurti tiek darbdavys, talpinantis darbo skelbimą, tiek bet koks asmuo, kuris ieško, o, galbūt, dar netgi kol kas ir neieško darbo. Darbdaviai vis dažniau yra linkę ne tik patalpinti savo darbo skelbimą, bet ir savarankiškai ieškoti darbuotojų, peržvelgdami užsiregistravusių platformoje asmenų profilius. Atsižvelgiant į tai, viena svarbiausių sąlygų yra kuo išsamiau ir kokybiškiau užpildyti asmeninį

profilį platformoje, nurodant kuo daugiau dominančių pozicijų. Tuo pačiu rekomenduojama užsiregistruoti iškart keliose platformose – tuomet tikimybė sulaukti skambučių ženkliai padidėja.

Viena svarbiausių ir aktualiausių šiais laikais darbo santykių platformų yra „LinkedIn“, kurioje savo profilį rekomenduojama reguliariai atnaujinti kiekvienam specialistui. Nemažoje dalyje sričių didžiųjų korporacijų žmogiškųjų išteklių vadovai darbuotojų ieško būtent šioje platformoje.

Kandidatavimas į konkrečias siūlomas darbo pozicijas

Užpildžius anketas minėtose prieš tai darbo paieškos platformose arba net ir nepadarius to galima ieškoti ir kandidatuoti į konkrečias darbo pozicijas, kurioms ieškomi darbuotojai arba praktikantai. Ko gero, tai yra populiariausias darbo paieškos būdas. Pagrindinis šio būdo pliusas – darbo skelbimą viešinantys darbdaviai yra aktyviose darbuotojo paieškose. Pagrindinis minusas – į tą pačią darbo poziciją įprastai aplikuoja nemažai kandidatų ir tai sukuria konkurenciją.

Kandidatavimas į kuo daugiau organizacijų, susijusių su dominančia sritimi.

Ne taip dažnai naudojamas būdas, tačiau, ko gero, vienas efektyviausių – yra aplikavimas į kuo daugiau potencialių darbo vietų ir pozicijų tam tikroje srityje. Šiuo atveju lemtingąjį vaidmenį suvaidina gerai parengtas gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas. Svarbu nepamiršti kiekvieną motyvacinį laišką, o jeigu reikia, ir gyvenimo aprašymą pritaikyti konkrečiai organizacijai, į kurią kreipiamasi. Taip pat nereikia pabijoti ir pasiskambinti bei pasiteirauti apie įsidarbinimo galimybę bei paskambinti pakartotinai, kuomet nesulaukiama atsakymo į laišką. Neretu atveju darbdavys, įžvelgęs talentą ir motyvaciją, gali sukurti papildomą darbo vietą ir į ją pakviesti besikreipusį asmenį.

Darbo mugės ir darbo vietos „medžiojimas“

Na ir dar vienas įdomus darbo paieškos būdas yra aktyvus potencialaus darbdavio arba partnerių „medžiojimas“ karjeros mugėse, konferencijose, mokymuose bei įvairaus pobūdžio viešuose renginiuose. Šiuo atveju nereikia nieko ypatingo daryti – tiesiog pasinaudoti visomis siūlomomis galimybėmis, dalyvauti parodose, renginiuose, mokymuose ir konferencijose, kurios susijusios su dominančia sritimi, ir drąsiai reikštis. Užmegztos pažintys neretu atveju perauga į partnerystę bendrose veiklose arba patrauklius darbo pasiūlymus!