4. Darbo pokalbis

Temos pavadinimas Darbo pokalbis

Užsiėmimo tikslas Šio užsiėmimo tikslas – apytikriai parodyti jaunimui, kaip vyksta darbo pokalbis, sudalyvauti jame ir kaip pokalbį su kandidatu vedančiam asmeniui, ir kaip kandidatui į darbo vietą, taip pat išnagrinėti darbo paieškos proceso iššūkius teatro forma.

Trukmė 2–3 valandos.

Erdvė ir priemonės Stalai, kėdės, rašymo priemonės, popieriaus lapai.

Dalyvių grupės dydis 10–20 dalyvių.

Susipažinimo / komandos formavimo metodai Užduotis – darbo pokalbio imitavimas.

Viena linija sustatyta mažų stalų eilė. Prie kiekvieno stalo dviem eilėmis vienas priešais kita susėda po du dalyvius. Vienoje pusėje atsisėda pokalbį vedantys asmenys, o kitoje – kandidatai į darbo vietą. Abiem pusėm duodamas darbo skelbimas, o pokalbį vedančiam asmeniui – klausimų rinkinys. Kiekvienai porai duodamos 5 minutės darbo pokalbiui imituoti. Paskui viena eilė dalyvių – arba pokalbį vedantys asmenys, arba kandidatai į darbo vietą – pasislenka į kurią nors pusę, ir taip poros pasikeičia. Jei grupė turi pakankamai pokalbių dėl darbo patirties, poros gali imituoti darbo pokalbius vienu metu. Tačiau jei grupę sudarantys dalyviai nėra turėję daug darbo pokalbių, poros gali kalbėti paeiliui, t. y. vienu metu kalba tik vienas pokalbį vedantis asmuo ir tik vienas kandidatas į darbo vietą, jie peržiūri klausimus, ir po 5 minučių klausytojai pateikia komentarus, pasiūlymus ir atsiliepimus apie pokalbio procesą. Tada dalyviai keičiasi ir jais tampa žiūrovai.

Užduoties atlikimo pabaigoje dalyviai pasidalija, kaip jautėsi šiame procese atlikdami skirtingus vaidmenis.

Praktinės užduotys Forumo teatras

Vedėjai turi pasiruošti iš anksto. Pagrindinis užsiėmimo aspektas yra tas, kad kol vyksta vaidinimas, žiūrovai gali paveikti tai, kas sakoma scenoje, netgi apsikeisti vietomis su aktoriais, ir taip pagerinti istoriją bei panaudoti savo analitinio mąstymo įgūdžius. Kad šis forumo teatro užsiėmimas būtų veiksmingas, turėtų dalyvauti mažiausiai 4 žmonės, tačiau vaidinimas gali vykti ir dalyvaujant 2 žmonėms. Turi būti išdėstoma ir suvaidinama istorija. Vienas dalyvis turėtų vaidinti piktadarį, t. y. blogą darbdavį, kuris pokalbio dėl darbo metu elgiasi neigiamai ir nemandagiai, kitas dalyvis turėtų vaidinti kandidatą, kuris ieško darbo, dar kitas dalyvis gali būti kandidato į darbo vietą motina, o ketvirtas asmuo gali būti pasakotojas. Pavyzdžiui, viena istorija gali būti apie tai, kad kandidatas į darbo vietą, studentas, kalbasi su mama, o mama sako, kad ji negali mokėti už universitetą, todėl jis turi eiti dirbti. Kandidatas į darbo vietą eina į pokalbį dėl darbo, kur darbdavys yra linkęs ieškoti priekabių ir kandidato atžvilgiu elgiasi labai šiurkščiai.

Praktinės užduotys Kandidatas į darbo vietą pokalbio dėl darbo metu bando situaciją išspręsti, ir pokalbis baigiamas. Paskui mama ir kandidatas į darbo pokalbį eina gatve ir pastebi priekabių ieškantį darbdavį. Jie pradeda kalbėtis su darbdaviu, bet jis ir toliau ieško priekabių ir nesielgia nė kiek maloniau.

Forumo teatro užsiėmimas yra ypatingas tuo, kad žiūrovai pasirodymo metu gali bendrauti su aktoriais. Kai vyksta vaidinimas, bet kuris asmuo gali pakelti ranką ir pakeisti tai, ką pasakė aktorius, arba pasikeisti vietomis su aktoriumi, išskyrus kai kalbame apie priekabių ieškotoją, t. y. darbdavį. Darbdavys šioje istorijoje ir toliau laikosi savo pozicijos, jo negali pakeisti kitas aktorius, kaip ir jo pasisakymų. Pagrindinis žiūrovų tikslas yra pabandyti pavaizduoti, kaip suvaldyti stresą keliančią situaciją. Pasakotojas turėtų koordinuoti procesą, o pabaigoje apmąstyti ir aptarti tai, kas galėjo būti kitaip. Svarbu paskatinti žmones, kad jie būtų aktyvūs ir dalyvautų užsiėmime.

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

Pastabos vadovui Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasidalija savo mintimis, klausimais, emocijomis ir tuo, ką išsineša iš šio užsiėmimo.

Šis seminaras yra skirtas 16 metų ir vyresniems jaunuoliams, kurie jau yra turėję keletą pokalbių dėl darbo arba tik pradės ieškoti darbo ir susidurs su pokalbiu dėl jo. Tikslas yra susipažinti su tuo, kokie klausimai bus užduodami, kaip į juos atsakyti ar neatsakyti ir kaip elgtis nepalankiose situacijose, fiktyvaus darbo paieškos proceso metu pasitelkiant teatrą.

TEORINĖ INFORMACIJA

Pokalbio dėl darbo procesas gali jaunuolius tiek gąsdinti, tiek ir džiuginti, nes, pirma, jie pakviečiami į pokalbį, o tai jau savaime yra sėkmė, tačiau kaip reikėtų elgtis pokalbio metu, į kuriuos klausimus atsakyti, o į kuriuos geriau neatsakyti? Be to, jaunuolis taip pat turi suprasti, kad pokalbis dėl darbo nėra vien tik vienašalis klausinėjimas, jo metu jis taip pat turi turėti galimybę pateikti klausimus, nes kandidatui tai yra galimybė sužinoti daugiau apie įmonę ir suprasti, ar jam tiktų joje dirbti. Nėra vieno aiškaus atsakymo, kaip asmuo turėtų elgtis pokalbio metu, tačiau yra keletas rekomendacijų, kurių galima laikytis.

Visų pirma, visada yra naudinga nuodugniai pasidomėti įmone, jos politika ir buvusiomis programomis. Kandidatas gali tiesiog Google paieškos sistemoje paieškoti ir susipažinti su visa informacija apie įmonę.

Antra, kandidatas turi išsiaiškinti, kokius drabužius reikėtų apsirengti einant į darbo pokalbį. Tai labai priklauso nuo to, kokią aprangą dažniausiai dėvi toje įmonėje dirbantys asmenys. Jei einama į pokalbį dėl darbo banke, reikia apsirengti oficialiais drabužiais, o jei einama į pokalbį dėl darbo reklamos kompanijoje, kandidatas apsirengs ne taip oficialiai. Tačiau verčiau dėvėti šiek tiek oficialesnius drabužius nei kasdienius.

Trečia, į pokalbį dėl darbo visada reikia ateiti laiku. Geriausia atvykti 5 minutėmis anksčiau, nes atvykimas per anksti ar per vėlai nėra geras ženklas darbdaviui.

Tada prasideda darbo pokalbis. Geriausia būti ramiam ir laikyti pokalbį pašnekesiu, o ne tardymu. Pokalbis paprastai prasideda labai dažnai užduodamu klausimu „Papasakokite apie save“. Čia kandidatas per maždaug 1 minutę turi trumpai pateikti pagrindinę informaciją apie save, nurodyti, kas jį motyvuoja dirbti konkrečioje įmonėje ir ko jis tikisi iš to darbo. Darbo pokalbio metu visada geriausia tiesiog šypsotis ir jaustis laisvai. Tada pokalbį vedantis asmuo užduoda kitus klausimus, kurie kiekvienoje įmonėje yra labai skirtingi. Toliau pateikiame kelis pagrindinius keblius klausimus ir galimus atsakymus į juos.

Kokios yra didžiausios jūsų silpnybės? Čia kandidatas nebūtinai turėtų atskleisti tikrąsias savo silpnybes. Geriausia yra nupasakoti kokį nors savo bruožą, kuris gali būti vertinamas tiek neigiamai, tiek teigiamai. Pavyzdžiui, „Darbe kiti mane dažnai mato kaip perfekcionistą, stengiuosi viską padaryti kuo tiksliau ir

teisingiau, ir taip, kartais tai užima daug laiko, bet tada žinau, kad darbas atliekamas puikiai.“ Darbdaviui tokia informacija gali ne visai patikti, tačiau ji parodo ir jūsų teigiamą pusę.

Kur įsivaizduoji save po 5 metų?

Į tokį klausimą iš tikrųjų galima atsakyti įvairiai. Atsakydami į tokį klausimą turėtumėte sakyti teisybę ir atsakyme turėtų atsispindėti jūsų karjeros tikslai. Nėra blogai, jei kandidatas sako, kad norėtų tapti šios įmonės vadovu arba užimti aukštesnes pareigas kokioje nors kitoje įmonėje. Taip pat gali būti įvardijami siektini asmeniniai tikslai, pavyzdžiui, turėti šeimą, persikelti į kitą šalį ar sėkmingai valdyti savo verslą.

Kodėl norite būtent šio darbo?

Čia kandidatas turi kalbėti ne apie tai, kokia šauni yra įmonė, bet kodėl būtent ši pozicija jam tinka ir kaip jis pats save įsivaizduoja šioje pozicijoje tiek dirbant trumpą laikotarpį, tiek žvelgiant į ateitį.

Papasakokite, kaip jus apibūdintų kiti žmonės.

Dabar geriausia iš tikrųjų prisiminti, kaip kas nors tave pagyrė ir kokios buvo tos ypatingos situacijos, kai draugai sakė apie tave gražių dalykų. Geriausia yra pasidalyti keliomis istorijomis, kuriomis parodytumėte, kaip tais konkrečiais atvejais gerai pasielgėte su žmonėmis.

Papasakokite kokią nors situaciją, kai padarėte klaidą.

Atsakydamas į šį klausimą kandidatas turi sakyti teisybę ir papasakoti apie kokią nors klaidą, padarytą profesinėje srityje, ir apie tai, kaip jis su ja susitvarkė ir tai išsprendė. Jokiu būdu nėra gerai atsakyti taip: „Aš niekada nedariau klaidų“, nes mes visi praeityje darėme klaidų. Kandidatas turi sakyti teisybę ir kalbėti apie padarytą klaidą iš gerosios pusės, t. y. pabrėžti visus teigiamus aspektus, būtent tai, kaip problema buvo išspręsta.

Kokia yra jūsų motyvacija eiti šias pareigas?

Kandidatas niekada neturi sakyti, kad jo motyvacija yra pinigai. Žmonės, žinoma, dirba tam, kad uždirbtų pinigų, tačiau tai neturėtų būti pagrindinė motyvacija darbui gauti. Kalbant apie motyvaciją, gerai nurodyti naują darbo patirtį, profesinių įgūdžių lavinimą, norą išbandyti ką nors naujo ir savo asmenybės ugdymą.

Kaip elgiatės jausdami spaudimą ir kaip kovojate su stresu?

Labai dažnai darbe užduotys turi būti atliekamos greitai ir visada kyla tam tikrų problemų ir ginčijamų klausimų, todėl darbdavys nori žinoti, kaip kandidatas elgiasi tokiose įprastose situacijose. Čia vėl nėra gerai sakyti, kad niekada nestresuoji ar kad tokių situacijų nebūna, nes tai netiesa. Geresnis pasirinkimas kandidatui būtų pateikti įtampą kėlusios situacijos pavyzdį ir paaiškinti, kaip jam pavyko tą įtampą sumažinti.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Darbdavys taip pat nori sužinoti apie asmeninį kandidato gyvenimą, būtent pomėgius ir interesus, nes niekas nenori samdyti darboholiko, kuris per pirmąjį darbo mėnesį pervargs ir išeis iš darbo. Čia kandidatas gali pasižymėti ir papasakoti apie įvairius savo interesus ir pomėgius. Tačiau turite būti atidūs ir per ilgai šiuo klausimu neužsikalbėti, kad neparodytumėte darbdaviui, jog planuojate turėti daug laisvo laiko ir visai nedirbti.

Ar turite kokių nors klausimų, kuriuos norėtumėte man užduoti?

Paprastai tai yra paskutinis ir iš tiesų svarbus klausimas. Kandidatas turėtų pasinaudoti galimybe ir paklausti žmogiškųjų išteklių specialisto ko nors, kas jį domina, tam, kad parodytų tikrą susidomėjimą įmonės darbu. Keletas tipinių klausimų galėtų būti: „Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe?“, „Kas darbuotojams labiausiai patinka įmonėje?“ arba „Kur save matote po 5 metų?“. Viskas iš tikrųjų priklauso nuo to, ką kandidatas nori sužinoti, tačiau jis tikrai turėtų pasinaudoti šia proga ir paklausti kažko reikšmingo, kad taip pat suprastų, ar jam tiktų dirbti šioje įmonėje.

Užrašams, idėjoms, pastebėjimams

Temos pavadinimas

Užsiėmimo tikslas

Trukmė

Erdvė ir priemonės

Dalyvių grupės dydis

Susipažinimo / komandos formavimo metodai

Praktinės užduotys

Užsiėmimo pabaigos refleksijos metodai

TEORINĖ INFORMACIJA