7. Skaitmeninių priemonių naudojimas metodikoje bei jaunuolių karjeros orientavimo procese

7 SKYRIUS Skaitmeninių priemonių naudojimas metodikoje bei jaunuolių karjeros orientavimo procese

Skyriaus autorė Brigita Baškevičiūtė

Šiame skyriuje apžvelgsime technologijų amžiuje ugdytojui kylančius iššūkius iš ego perspektyvos, skaitmeninių įrankių panaudojimo, vykstant karjeros ugdymo procesui, privalumus, ypač atviro darbo su jaunimu rėmuose teikiant karjeros konsultavimo paslaugas.

MOKYMOSI KAITA

Naudojant skaitmeninius įrankius įvairiose srityse, įskaitant ir ugdymo procesą su jaunais žmonėmis, kuriami stiprūs pokyčiai. Anksčiau žmonės net negalėjo pagalvoti, kad bus įmanoma skaitmenizuotame ekrane matyti kito žmogaus veidą tiesiogiai iš kitos pasaulio šalies. XVIII a. prasidėjus industrinei revoliucijai, buvo padaryti pirmieji technikos atradimai, kurie tapo stipriu postūmiu XX a. mokslo ir technikos revoliucijai, atvedusiai žmoniją prie ypač patogių, patrauklių ir kartu greitą tempą diktuojančių gyvenimo sąlygų.

Mokymasis taip pat yra tas procesas, kurio neaplenkė pokyčiai. Iš esmės, jis buvo labiausiai ir paveiktas, nes mokslas kūrė technologijas, kurios vėliau pasitarnavo žmonėms siekiant aukštesnių mokslo ir sėkmingo gyvenimo rezultatų. Didžiajai daliai mokymas(is) asocijuojasi su konkrečia įstaiga – mokykla. Iš praktikos žinome, kad mokymasis tik mokykloje ar kitose ugdymo institucijose yra netikslus mokymosi sąlygų apibrėžimas. Remiantis suomių mokslininku bei edukatoriumi Pasi’iu Sahlbergu, mokymasis yra:

• aktyvus kuriamasis procesas;

• bendradarbiavimas;

• tikslo siekimas;

• savitvarka;

• susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis.

Todėl, įsigilinę į sąvokas ir jų turinį, galime daryti prielaidą, kad mokymosi procesas gali vykti visur, nesusikoncentruojant į tam tikrą erdvę, o suvokiant, kad patį procesą formuoja tikslas, savitvarka ir konkrečių tikslų siekimas.

Mokymosi būdai keičiasi intensyviai, ir žmonės neišvengiamai turi išmokti prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Kitu atveju mokymo(si) kokybė silpnėja, sunkiau tenkinti jaunų žmonių poreikius, juos sudominti, parodyti galimas tobulėjimo galimybes, nukreipti reikiama linkme ir panašiai. Dabartiniu laikotarpiu dažnai susiduriame su iššūkius keliančiomis situacijomis ugdytojams. Kompetencijų stygius arba jų neatnaujinimas sukelia sunkumų organizuojant visavertį mokymo procesą, ypač dirbant su jaunais žmonėmis, kai jaunimo darbuotojų pagrindinis darbo principas – atliepti jaunų žmonių poreikius. Jaunimo darbuotojai, siekdami, kad pavyktų kokybiškai vykdyti asmenybės augimo procesus, informaciją jauniems žmonėms turi pateikti patraukliai.

Kritinis savęs vertinimas leidžia žengti stiprų žingsnį link tobulėjimo, tačiau žmogaus, kaip moralios esybės struktūros, sąmonę stipriai veikia ego. Pagal Freudą, ego yra sistema, kuri bando patenkinti poreikius sąveikaudama su objektyvia realybe. Taigi žmonės yra linkę daryti viską, kas jiems patiems yra maloniausia, saugiausia ir

priimtina, pradedant nuo paprastų dalykų. Dažnai individas bijo pripažinti sau ar kitam asmeniui, kad jis ko nors nemoka, nesupranta, nes taip būtų pažeistas jo vidinis savęs vertinimas – „aš nesu tobulas ir viską žinantis“. Šioje situacijoje ego siekia apsaugoti žmogų nuo nemalonios situacijos – reikia, kad pats žmogus maksimaliai išgyventų malonumo jausmą.

Skaitmeninių įrankių naudojimas vykstant karjeros ugdymo procesui ir dirbant su jaunimu yra viena iš inovacijų, leidžianti susikurti žmonėms vidinius sąmonės prieštaravimus, susijusius su ego ir kritiniu savęs į(si)vertinimu. Tačiau įvertinę savo norą atlikti darbą kokybiškai, turime sėkmingų ir progresyvių pavyzdžių, kuomet įvairios organizacijos, jaunimo darbuotojai padeda jauno žmogaus asmenybei tobulėti.

SKAITMENINIAI ĮRANKIAI

Skaitmeninių įrankių vaidmuo ugdymo karjeros tematikoje išryškėja kaip vienas iš tų, kuris sukuria efektyvumą, skatina kokybę ir didesnį jaunų žmonių pasiekiamumą. Karjeros konsultavimo įranga leidžia jaunimo darbuotojams nukreipti jaunuolius tinkama linkme siekiant tikslų karjeroje. Europos Komisijos komunikate teigiama, kad gerinant mokymo(si) ir švietimo turinį, „būtina sukurti lanksčius, inovatyvius mokymosi ir mokymo metodus, gerinti kokybę ir aktualumą, didinant besimokančių asmenų skaičių; į mokymosi procesą įtraukti įvairesnių visuomenės grupių atstovus; mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių. Vienas iš būdų, kuriais būtų galima to siekti, numatytas ir ES skaitmeninėje darbotvarkėje, yra išnaudoti transformacinės informacinės komunikacinės technologijos ir kitų naujųjų technologijų teikiamą naudą ir taip patobulinti mokymo procesą, remti konkrečiam asmeniui pritaikytą mokymąsi, suteikti nuotolinio mokymosi ir virtualaus judumo galimybių.“(p. 5).

Technologijų naudojimas produktyviam ugdymui skatina jaunus žmones siekti tikslo. Remiantis knygoje „Psichologija“ išdėstyta bihevioristų nuomone ir tyrimais, ypač žmogaus elgesį lemia pastiprinimas po reakcijos (apdovanojimas) (p. 151). Galima daryti prielaidą, kad žmonės yra linkę žaisti kompiuterinius žaidimus, nes apdovanojami įgūdžiais (angl. skills), galimybe pereiti į kitą žaidimo lygį arba gauna įvairiausių ženkliukų, kurie traktuojami kaip „apdovanojimas“. Mokslininkų terminais, tai savaiminė motyvacija, kuomet žmogus pats save skatina veikti ir mokytis.

Skaitmeniniai įrankiai gali atlikti nevienareikšmį vaidmenį, priklausomai nuo individo poreikių ir siekių. Tačiau, žvelgiant į ateitį, ugdymo procese skatinama naudoti skaitmeninius įrankius, nes tai patrauklu, efektyvu ir sėkminga.

KAIP SKAITMENINIAI ATVIRIEJI ŽENKLIUKAI PADEDA UGDYTI(S) KARJERĄ?

Skaitmeniniai atvirieji ženkliukai – įrankis, kuris padeda žmogui į(si)vertinti mokymąsi bei pripažinti mokymosi pasiekimus. Šie ženkliukai kaupiami virtualioje mokymosi platformoje (https://www.citiesoflearning.eu/), kuri sukuria galimybę žmogui bet kada sugrįžti į savo paskyrą ir matyti, kiek ir kokių ženkliukų besimokantysis yra surinkęs, priklausomai nuo miesto, kuriame dalyvavo, veiklose. Tai padeda individualiai stebėti ir analizuoti mokymosi procesą, taip atveriant galimybę kritiškai pasižiūrėti į save ir dėliotis tolesnį tobulėjimo kelią. Šie ženkliukai yra kaip sertifikatai, kurie gali būti išduoti tik tam tikrai veiklai pasibaigus. Jaunam žmogui galima sudaryti mokymosi sistemą, pasitelkus ženkliukus ir kompetencijas, kurios įvardijamos kategorizuojant ženkliukų aprašymus. Remiantis Belgijos ugdymo ir atvirųjų ženkliukų tyrinėtojais, stebėjimai ir į(si)vertinimai turi būti užfiksuoti ir išsaugoti skaitmeniniu formatu, taip siekiant įrodyti, kad besimokantieji įgijo įgūdžių. Šie skaitmeniniai įrodymai reikalingi vėlesniais gyvenimo etapais, įskaitant ir karjeros siekimą. Dažna problema, kad jauniems žmonėms, einantiems į darbo pokalbius ar atsidūrusiems situacijose, kurios susijusios su karjera, būna sunku įvardyti savo gebėjimus, žinias ar įgūdžius.

Mūsų šio projekto partneriai savo šalyse naudoja ir miestų, kuriuose vyksta mokymai, platformas, atveriančias plačias mokymosi galimybes:

Ryga – riga.cityoflearning.eu/;

Minskas – minsk.cityoflearning.eu/;

Vilnius – vilnius.cityoflearning.eu/.

Šiose platformose yra integruota galimybė už kiekvieną veiklą gauti mokymąsi patvirtinančius ženkliukus, kurie visada pateikiami kaip pasiekimų įrodymai, taip užtikrinant galimybę dalyviams padėti vienas kitam įsivertinti. Įrodymai tiesiogiai susiję su veikloje naudojama metodika ir netiesiogiai – su ženklelių suteikimo kriterijais, kurie buvo naudojami vykstant ženklelių suteikimo procesui.

Karjeros konsultavimo paslaugas teikiančiuose atviruosiuose jaunimo centruose ar organizacijose iš praktikos matome, kad jaunam žmogui svarbus mokymosi proceso stebėjimas ir to į(si)vertinimas.

Atvirieji ženkliukai jaunam žmogui suteikia šias esmines galimybes:

1. MOTYVACIJĄ.

2. KOMPETENCIJAS.

3. TOBULĖJIMO PROCESO SEKIMĄ IR PATVIRTINIMĄ.

4. KRITINĮ SAVĘS Į(SI)VERTINIMĄ.

Svarbu aptarti kiekvieną iš jų detaliau. Motyvacija turi keletą motyvų, tačiau čia įvardysiu du esminius: pagal A. Maslow, žmones veikti skatina noras išreikšti save ir augti, o pagal bihevioristus – smalsumas; ypač elgesį sužadina nematyti vaizdai ir informacija.

Kompetencija kaip sąvoka apima patirtį, žinias, požiūrius ir reikalingas asmenines savybes – tai žinių ir įgūdžių derinys bei sugebėjimas juos pritaikyti konkrečiomis aplinkybėmis, profesinėje veikloje. Kompetencijos yra ypatingos, nes jos tobulėja sąveikaujant su žmonėmis aplinkose, jos nėra prarandamos, o tobulinamos. Tačiau ilgesnis ir svarbesnis procesas yra pačiam žmogui stebėti save ir įsivardyti, kokias kompetencijas jis turi.

Todėl tobulėjimo sekimas, vykstant ženkliukų kaupimo procesui, leidžia žmogui stebėti save ir įsivardyti turimas, įgytas ar tobulintinas kompetencijas. Ugdymo procese taikant kognityvinę koncepciją, iškyla poreikis paminėti „kognityvinį buvimą“ (angl. cognitive being). Tai priemonės ir kontekstas, kuriame besimokantiesiems svarbu patvirtinti naujas įgytas žinias.

Kritinis savęs į(si)vertinimas – platesnė savęs vertinimo samprata, pateikiama psichologijos žodyne: „Savęs vertinimas – tai savimonės komponentas, apimantis žmogaus žinias apie save bei žmogaus savęs paties, savo gabumų, moralės savybių ir poelgių įsivertinimą.“ Taigi nuo to, kaip žmogus save vertina, priklauso jo santykiai su aplinkiniais, savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes. Savęs vertinimas turi įtakos veiklos aktyvumui ir žmogaus asmenybės raidai, yra stipriai susijęs su žmogaus pretenzijų lygiu, t. y. tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu. Savęs vertinimas atlieka tarpininkavimo funkciją tarp asmenybės ir išorinio pasaulio veiksnių. Kritiškai save įsivertinti žmogus gali tada, kai geba atskirti šiuos du veiksnius, atsiriboti ir į save, kaip asmenybę, pasižiūrėti visus asmeniškumus palikęs nuošaly.