ĮVADAS 7 SKYRIUS
Skaitmeninių priemonių naudojimas metodikoje bei jaunuolių karjeros orientavimo procese
7 SKYRIUS
Skaitmeninių priemonių naudojimas metodikoje bei jaunuolių karjeros orientavimo procese Skyriaus autorė Brigita Baškevičiūtė
Šiame skyriuje apžvelgsime technologijų amžiuje ugdytojui kylančius iššūkius iš ego perspektyvos, skaitmeninių įrankių panaudojimo, vykstant karjeros ugdymo procesui, privalumus, ypač atviro darbo su jaunimu rėmuose teikiant karjeros konsultavimo paslaugas. MOKYMOSI KAITA Naudojant skaitmeninius įrankius įvairiose srityse, įskaitant ir ugdymo procesą su jaunais žmonėmis, kuriami stiprūs pokyčiai. Anksčiau žmonės net negalėjo pagalvoti, kad bus įmanoma skaitmenizuotame ekrane matyti kito žmogaus veidą tiesiogiai iš kitos pasaulio šalies. XVIII a. prasidėjus industrinei revoliucijai, buvo padaryti pirmieji technikos atradimai, kurie tapo stipriu postūmiu XX a. mokslo ir technikos revoliucijai, atvedusiai žmoniją prie ypač patogių, patrauklių ir kartu greitą tempą diktuojančių gyvenimo sąlygų. Mokymasis taip pat yra tas procesas, kurio neaplenkė pokyčiai. Iš esmės, jis buvo labiausiai ir paveiktas, nes mokslas kūrė technologijas, kurios vėliau pasitarnavo žmonėms siekiant aukštesnių mokslo ir sėkmingo gyvenimo rezultatų. Didžiajai daliai mokymas(is) asocijuojasi su konkrečia įstaiga – mokykla. Iš praktikos žinome, kad mokymasis tik mokykloje ar kitose ugdymo institucijose yra netikslus mokymosi sąlygų apibrėžimas. Remiantis suomių mokslininku bei edukatoriumi Pasi’iu Sahlbergu, mokymasis yra: •
aktyvus kuriamasis procesas;
•
bendradarbiavimas;
•
tikslo siekimas;
•
savitvarka;
•
susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis.
Todėl, įsigilinę į sąvokas ir jų turinį, galime daryti prielaidą, kad mokymosi procesas gali vykti visur, nesusikoncentruojant į tam tikrą erdvę, o suvokiant, kad patį procesą formuoja tikslas, savitvarka ir konkrečių tikslų siekimas. Mokymosi būdai keičiasi intensyviai, ir žmonės neišvengiamai turi išmokti prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Kitu atveju mokymo(si) kokybė silpnėja, sunkiau tenkinti jaunų žmonių poreikius, juos sudominti, parodyti galimas tobulėjimo galimybes, nukreipti reikiama linkme ir panašiai. Dabartiniu laikotarpiu dažnai susiduriame su iššūkius keliančiomis situacijomis ugdytojams. Kompetencijų stygius arba jų neatnaujinimas sukelia sunkumų organizuojant visavertį mokymo procesą, ypač dirbant su jaunais žmonėmis, kai jaunimo darbuotojų pagrindinis darbo principas – atliepti jaunų žmonių poreikius. Jaunimo darbuotojai, siekdami, kad pavyktų kokybiškai vykdyti asmenybės augimo procesus, informaciją jauniems žmonėms turi pateikti patraukliai. Kritinis savęs vertinimas leidžia žengti stiprų žingsnį link tobulėjimo, tačiau žmogaus, kaip moralios esybės struktūros, sąmonę stipriai veikia ego. Pagal Freudą, ego yra sistema, kuri bando patenkinti poreikius sąveikaudama su objektyvia realybe. Taigi žmonės yra linkę daryti viską, kas jiems patiems yra maloniausia, saugiausia ir
41
