Njuspeipis #152, lapkritis

TIRAŽAS: ∞ VNT. ISSN 2029-1914

Njuspeipis #152 LAPKRITIS 2020 STILL LATE EDITION

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

TENT FOR! ING CONTU DENTS INTRODUC S L A N O INTERNATI

∆T

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS

////////////////

07

Papildyk perskaitytų knygų sąrašą Mano 5 rudens bestseleriai

08

Iš NJ gyvenimo Niekas neliks alkanas

09

Sveiki!

NJ English

The party perspective

Šiais metais anksčiau nei įprastai, parduotuvės mirguliavo kalėdinėm lemputėm ir puošmenom. Jau lapkričio pradžioje draugai dėliojo kalėdinį Spotify playlist‘ą. Anksčiau būčiau suraukusi nosį ir sakiusi, kad nesamonė, tačiau šį kartą net džiaugiausi, kad šventinės nuotaikos ateina taip anksti.

Kai namie tenka prasėdėti begalę laiko, džiaugiuosi matydama, kaip žmonės net ir sunkiu metu sukuria sau laimę. Nors šventės šiemet bus kiek kitokios, tačiau norėčiau tikėti, kad tyloje pastebėsime mažus gyvenimo dalykus, kuriais verta džiaugtis.

Kaip, pavyzdžiui, Njuspeipis, kuris kaip ir kiekvieną mėnesį sugrįžta jus nudžiuginti. Pasaulis gal ir pasikeitė, tačiau tarp mūsų viskas išliko taip pat.

10

Unknown

12

Fotoreportažas

16

Interview

18

Interviu

Paslapties patrauklumas

Kai keliones tenka atidėti

Lithuania trough the eyes of international students Rudens tradicijos

19

Will think about it

20

Kas tas?

21

Kino gurmanams

How Jellybeans Took Over 2020 Gabrielė-Petkevičaitė-Bitė: sufražistė, altrusitė, ir visaip kitaip geros dūšios moterė Vyriškas reikalas

(saugus atstumas)

(saugus atstumas)

(saugus atstumas)

Sėkmes!

„Njuspeipio“ redaktorė

Kontaktai

22

Horoskopai

23

Žiovulio Žudix

Likimo rolės, arba kokie tropai lydi tavo gyvenimą *MEMES OR SUDOKU???* *YES*

Šį leidinį finansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

A. Purėno g. 18, LT-51370, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Rūta Buckiūnaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Saulė Gabija Kliukaitė saule.kliukaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Ugnė Kriūnaitė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Saulė Kliukaitė Živilė Pacevičiūtė Jūratė Balevičiūtė Gintarė Baranauskaitė Deina Juodžbalytė

Viršelio nuotrauka Ugnė Kriūnaitė Karolina Mičelytė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Jokūbas Vingilys Ugnė Kriūnaitė Saulė Kliukaitė Nojus Dimša Jaco Coetsee Kamilė Akelaitytė Justas Šliumba Živilė Pacevičiūtė Miglė Lekešytė Gintarė Baranauskaitė Deina Juodžbalytė

Draugai

Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Karolina Mičelytė

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B2O“, „2½ obuolio“, „Caffeine Roasters“, „Stop & Go“, „Caif Cafe“

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis.

Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

03

KTU naujienos

Prisijunk prie KTU meno kolektyvų!

„Foto studija“

„Jaunystė“

04

Patirk geriausias emocijas KarTU! „Studija 44“

„Nemunas“

05

Prizmė Jokūbas Vingilys

Grumpy self-proclaimed intellectuals be like Aš, kaip ir nemažai žmonių, vaikystėje mėgau magiškus ir fantastiškus tikrovės paaiškinimus. Vis dėlto augant teko nusivilti, nes kovos menai nesuteikia ugnies valdymo. Lumos neapšviečia kambario. Tenka griebtis visiškai priešingo požiūrio – mokslinio realizmo.

Kai mokslinis metodas yra tavo pagrindas viskam, greitai pradeda erzinti ezoterikos paplitimas visuomenėje. Čakros, kristalai, horoskopai....

Būtent su horoskopais turiu stipriausią ryšį, tam tikru laikotarpiu juos skaičiau, niekinau, bandžiau pakęsti, atvirai šaipiausi, rašiau (atsiverskite 22 puslapį!). O šiandien pabandysiu juos suprasti.

Horoskopai kaip pramoga Daugelis šios ezoterikos rūšies mėgėjų į kritiką atsako paprastai: atstok nuo manęs, Jokūbai, aš nemanau, kad čia tiesa, skaitau dėl įdomumo. Dauguma horoskopų aprašo tik tavo saulės ženklą (t.y. kurio ženklo pozicijoje buvo saulė, kai tu gimei), taigi net užkietėję astrologijos fanai netiki tais penkiais abstrakčiais sakinukais. Jeigu tau kliūna, jog kažkam smagūs nieko nežalojantys dalykai..... PROBLEMA ESI TU

Horoskopai kaip atsakymų paieška Kartais, o tiksliau – didumą laiko, gyvenime niekas neaišku: tavo karjera, sėkmė, romantinė padėtis, ar galų gale ką gamintis pietums. Mūsų smegenys užprogramuotos taip, kad ieškome bet kokių ženklų, padėsiančių mums priimti teisingą sprendimą – tai evoliuciškai naudinga. Žmonės, einantys pas profesionalius astrologus, gauna pilną gyvenimo aprašymą ir išsamų pokalbį. Astrologai neturėtų apsimesti, jog mato ateitį, tačiau interpretuodami turimus duomenis ir pasitelkdami šiek tiek psichologijos, gali padėti žmogui išgirsti tai, ko žmogus ieško. Tai tam tikra terapijos rūšis tiems, kuriems jos reikia, bet niekada nesikreiptų į atitinkamus specialistus.

Horoskopai kaip identitetas Galbūt teko girdėti apie anglišką terminą identity politics, TAČIAU APIE POLITIKĄ MES ČIA NEKALBAME. Vis dėlto idėja paprasta – mes esame rinkinys įvairių sričių dalykų, kurie mums yra tapatūs: rasė, tautybė, orientacija, amžiaus grupė, įstaigų narystė, tam tikros muzikos grupės fanuomenė ir t.t.

Psichologiniai testai, tokie kaip MBTI ar 4 temperamentai, traukia žmones tuo, kad gali savo asmenybę pagrįsti kažkokiu identitetu. Panašiai ir su horoskopu: kartais pagerėja, kai po blogos dienos paskaitai, jog Šauliams nerekomenduojama atlikti sau apendicito operacijos.

Tai koks tas Visatos ženklas?? Šį straipsnį Tau, mokslu tikinčiam ir horoskopų nekenčiančiam, atsiuntė žvaigždės, kad būtum pakantesnis ir empatiškesnis. O jeigu astrologija jums visada buvo nekalta pramoga, na, tuomet lekiam į 22 puslapį!

06

Papildyk perskaitytų knygų sąrašą

Kamilė Akelaitytė

mano 5 rudens bestseleriai

Knygos, tapusios bestseleriais, ne kartą išrinktos kaip geriausios savo kategorijoje bei išverstos į daugybę kalbų, šį rudenį atsidūrė ir mano „Must read“ knygų sąraše. Pristatau kūrinius, kurių nuostabios istorijos palietė širdį ir paliko pėdsaką gyvenime.

1. Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis Princas“ Knyga, kurią reikėtų atsiversti ne vieną kartą – skaitytojas kiekviename savo gyvenimo etape čia ras vis naujų, iki šiol neatrastų dalykų. Ši pasaka yra viena į daugiausiai kalbų išversta knyga bei buvo pripažinta kaip geriausia XX a. knyga Prancūzijoje. Kūrinyje per berniuko prizmę atskleidžiama ir filosofiškai pasakojama apie žmogaus gyvenimo prasmę, jo likimą, parodomos visuomenės ydos bei problemos. Nors nuo „Mažojo princo“ išleidimo praėjo gana nemažai laiko, jis vis dar yra mėgstamas visų amžiaus kategorijų skaitytojų, vis dar vartojamos įkvepiančios knygos citatos: „Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: ,,Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.“ 2. Delia Ownes „Ten, kur gieda vėžiai” Pasaulį parklupdžiusi istorija apie atsiskyrėlę iš Šiaurės Karolinos pelkių. Pelkių Dukra, vadinama Kaja Klark, atokaus Šiaurės Karolinos miestelio gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam ji nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista, izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, aplinkoje randa ir paguodą. Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir miestelio pažibos – Čeiso Endriuso. Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja. „Ten, kur gieda vėžiai" – ne tik istorija apie meilę ir nusikaltimą, ne tik odė laukinei gamtai. Tai skausmingai gražus pasakojimas apie žmogaus sugebėjimą išlikti.“ 3. Waris Dirie „Dykumų gėlė“ Tikrais faktais paremta knyga, šokiravusi visą pasaulį. Knygos autorė pasakoja sukrečiančią gyvenimo istoriją. Vos dvylikos ji pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų Somalyje. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių, kurį ji patyrė vos sulaukusi penkerių... Tai knyga, kuri ilgai išliks atmintyje, primins pamatines gyvenimo vertybes ir privers džiaugtis dabartimi, galėjimu būti nepriklausoma.

4. Gary Chapman „Penkios meilės kalbos“ Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savaip. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius, kitiems kiek įmanoma daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, dar kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo. Šioji knygoje susipažinsite su penkiomis meilės kalbomis. Knyga iliustruota porų santykių konsultanto autoriaus darbo patirtimi, kasdieniais klientų pasakojimais. Kūrinys išmokys, kaip jaustis mylimiems ir patars, kaip išmokti mylėti.

5. Eckhart Tolle „Naujoji žemė“ Eckhartas Tolle aiškina, kaip mūsų prisirišimas prie ego sukuria disfunkciją, iš kurios savo ruožtu kyla pyktis, pavydas ir kitos neigiamos būsenos, darančios žmogų nelaimingą. Knygos autorius, kuris yra dvasinis mokytojas, skaitytojams padeda atsibusti iš tokios būsenos su nauja sąmone ir pradėti gyventi tikrą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. Tai yra ne tik esminė laimingo gyvenimo sąlyga, bet ir žingsnis, kurį žengę žmonės užbaigs pasaulyje vykstančius konfliktus ir nutrauks kančią.

„Nubuskite ir siekite savo tikslų” 07

Iš NJ gyvenimo

Niekas neliks alkanas Rūta Buckiūnaitė

Laukiant Nj susirinkimo

Nj nariai

MAISTAS

08

Nj English Jaco Coetsee

Missing someone hurts, remembering a great time is a quick smile and then a long tear. Most of all: nostalgia is a bish. Moving forward is super exciting and mature but some days are just so perfect you wished you could just get trapped in them. When the light hits the eye with that movie-like glow, when the background music is all the songs from your “Happy” playlist. Not only this but the people you're with, oh gosh, the people.

Friends from childhood that you would’ve become an accountant or something boring w i t h o u t .

Pexels

Fellow-travellers that you can share a whole bottle of wine with and even more memories. A good time is dangerous in that sense. It can make the mundane and boring days seem even worse. Where basics like shopping for food is last on the priority list because there are flickering lights and laughter. Maxima employees don’t greet you with nearly as much joy as the boys when you meet them for a day of volleyball and barbecue at the lake.

But don’t try to freeze ray all your classmates at the next party just yet. There might be an easier solution than gathering all that liquid nitrogen and a cryogenic chamber. What if we flip the whole situation c o m p l e t e l y.

Remember that boring walk to the supermarket?

Make it a weekly excursion with your block-mates and make sports racing through the aisles or ask the manager to blast that sweet-sweet grocery store music. Have a massive exam to study for? Go to the park and let the bird’s chirps guide you to that 10/10. Sitting under a tree from sunrise to sunset is sure to reduce your carbon footprint as well. Who said the Hippy lifestyle can’t also be productive?

People constantly tell us that good times are short lived and hardship is waiting to hit you with a cricket bat around the corner. Bullsh*t, every moment can be whatever you make it.

No need for day-drinking or insane world travels to enjoy yourself. Being completely sober alone in your living room is also a recipe for a smile depending on how you cook it.

09

Unknown

PASLAPTIES

Prieš tavo akis – išblukusi mėlyna medinė skrynia, stovinti pakraštyje mažyčio kambarėlio, tarp krūvos senų knygų. Iš palubio neryžtingai skverbiasi šviesa, sklindanti nuo elektros lemputė, svyruojančios lyg maža mergaitė ant sūpynių. Ją pastūmei tu, su vėjo šuoru atidarydama(s) duris į šį Ugnė Kriūnaitė mažą, blausų kambarėlį. Šviesa pasiekia knygų viršelius, visi iki vieno jie vienodi – pilki, be pavadinimų, be paveikslėlių, dešiniame kampe identiškai pažymėti užklydusios pelės dantų. Ir vis tik James Pond būtent mėlynoji skrynia patraukia tavo akį, jos keisti ornamentai, sudaryti iš tūkstančio tarpusavyje susipynusių linijų, tarp jų skęstančių keistų veidų ir linijose pasislėpusių žodžių, kuriuos įmatyti tau per sunku, o suprasti vis tiek negalėtum.

Ne, čia tikrai ne vieta, į kurią planavai patekti – ar tu susimaišei, pasiklydai? Papurtai galvą, palieki kambarėlį ir eini koridoriumi toliau – kitos durys atveria tau tai, ko ir ieškojai. O skrynią tu prisiminsi tik namuose, kai suvoksi, kad pilkos knygos tau kažką sutartinai šnibždėjo, o ornamentuose pasiklydę veidai verkė tikromis ašaromis.

Net ir aš, rašydama šias dvi pastraipas, jaučiausi šiek tiek išduota, nesužinojusi, kokias paslaptis slėpė tas keistas kambarėlis, nors ir užgimęs ne kur kitur, o mano vaizduotėje. Dabar mes dalijamės šia paslaptimi, šiuo pasiklydusiu kambariu, bet nė vienas nežinome, kas iš tikrųjų ten buvo. Gal tai ir išliks keista mįslė, galbūt kiek nervins ar sukels postūmį padirbėti vaizduotei... Net jei ši ten išrastų naują Narniją, greičiausiai nesužinosime, ar tai iš tikrųjų tiesa. Tad kodėl visa tai įdomu? Kuo patraukli yra paslaptis ir kaip tai susiję su mistikos žanru?

Paslapčių procesorius – smegenys Pirmiausia pradėkime nuo mūsų pačių ir pasiaiškinkime, kaip šiuo atveju juda mūsų minčių vingiai. Smegenys – itin komplikuotas organas, tiek iš neurologinio, tiek iš psichologinio požiūrio taško. Nuo pat mažens mūsų mąstymo vingius išraižo ne tik suteikiama informacija, bet ir galvosūkiai, tokie kaip mįslės apie agurkus ir juodus katilus iš pirmosios klasės vadovėlio. Nėra nė menkiausios abejonės, kad visa tai treniruoja mūsų atmintį ir loginius sugebėjimus. Bet vienas dalykas yra treniruoti, kitas – tuo mėgautis. Čia kaltas dopaminas, už nuotaiką, atmintį ir susikaupimą atsakingas hormonas, kuris išskiriamas kiekvieną kartą, kai pabaigiame spręsti dėlionę arba išsiaiškiname galvosūkį. Smegenys šį džiaugsmo ir atlygio hormoną išleidžia, kai patiriame staigaus nušvitimo – „Eureka!“ – momentą. Dažnas šio hormono išskyrimas tokiose situacijose didina motyvaciją, smalsumą ir norą domėtis. Šis naudos ir malonumo komplektas skamba visai viliojančiai, ar ne? (Arčiausias kelias tai patirti: Sudoku 23 psl.)

Tačiau mistika ir galvosūkiai nėra vienas ir tas pats, nors ir gan glaudžiai susiję. Mistikos žanras nebūtinai užduos mįslę išspręsti skaitytojui, verčiau suvilios nežinomybe ir po truputį atvers kortas, iš jų dėliojantis bendram vaizdui. Čia įsiterpia emocinė sistema: Siekis (angl. Seeking). Tai viena iš keturių sistemų, išskirtų neurologo Jaak Panksepp: tarp Pykčio, Baimės ir Geismo.

10

patrauklumas Siekis ir knygos (kurios nebūtinai yra Haris Poteris) Minėtas keturias emocines sistemas (Siekis, Pyktis, Baimė ir Geismas) turi ne tik žmonės. Mes jomis dalijamės tiek su reptilijomis, tiek su paukščiais ir kitais žinduoliais. Pyktis, Baimė ir Geismas yra kaip ir aiškios sistemos, o Siekis reikalauja paaiškinimo. Jis valdo dėmesį ir veiksmą ir būtent ši emocija gali būti atrandama grožinėje literatūroje ir mistikos žanre. Knygų pasaulyje du dalykai žadina Siekį – įtampa ir ženklų sekimas. Tai būdinga ir kalbant apie Siekį filmuose, bet apie juos kiek vėliau. Taigi, Siekis šiuo atveju – tai poreikis sekti pasakojimo užuominas tam, kad patenkintume smalsumą ar sužinotume, kaip viskas baigsis, kaip veikėjai elgsis tam tikrose situacijose. Ar mes iš prigimties tiesiog esam cekavos zosės, kurios nori visur įkišti nosį?

Dorothy Sayers, anglų detektyvų ir poemų rašytoja, pastebėjo, jog žmonėms mistika patinka, nes jie numato paslapties išsprendimo suteikiamą malonumą. Išsiaiškinę mįslę, kad ir užmintą istorijoje, išspręstą ne mūsų pačių, patenkinamas Siekis ir išskiriamas dopaminas. Kokie istorijos vingiai sužadina Siekį ir norą sužinoti daugiau, jau yra labai asmeniškas dalykas – mūsų skoniai knygų ir filmų pasirinkime labai skiriasi, tačiau esminis procesas, kai sukeliamas ir patenkinamas susidomėjimas, yra tas pats.

O tai kuo skiriasi filmai?

(Paklausė smalsuolė Onutė, kupina sužadinto Siekio) Taip, filmams ir serialams galima pritaikyti tą patį susidomėjimą ir užuominų sekimą. Bet jei tai būtų viskas, straipsnis pasibaigtų čia, haha. O mes judame toliau. Filmai, kitaip nei knygos, yra pojūčiais paremta patirtis, tai reiškinys, kuris manipuliuoja mūsų vaizdinį ir fonetinį informacijos apdorojimą. Gal per mandrai čia išsireiškiau, galima viską supaprastinti – filmai remiasi mūsų rega ir klausa, šių pojūčių manipuliacija per paprasčiausią stačiakampio formos ekraną. Ne vien istorija ar jos vingiai yra svarbūs filmo potyrio metu: net ir geriausias siužetas sunaikinamas prastos režisūros ar blogų aktorių – nes mes patiriame malonumą stebėdami įstabų vaidybos talentą ir puikią kinematografiją. Vaizdas prieš mūsų akis keičiasi nenuspėjamai ir veiksmo scenos šokinėja (kas nėra įprasta realiame gyvenime), šie pokyčiai, jei sukurpti meistriškai, prikausto dėmesį ir visiškai pasiglemžia vizualinį ir fonetinį jutimus. Čia ypač svarbus siurprizo elementas, kuris dar labiau sustiprina dėmesį. O tai ir susijungia su Siekio emocine sistema – mūsų akys ir ausys seka naują, netikėtą ir įdomią informaciją. Juk taip svarbu, kas nutiks toliau!

Apibendrinant galima teigti…

Paslaptys žavi mūsų smegenis! Nežinomybė kelia norą sužinoti, neaiškumai kelia norą išsiaiškinti, suprasti, išspręsti. Tam pavykus, užplūsta malonumo ir pasitenkinimo jausmas. Galbūt šis straipsnis tik viena didelė reklama Sudoku (23 psl), galbūt Filmų rekomendacijų puslapiui? O gal visa tai privertė jus šiek tiek kitaip pažvelgti į savo pojūčius? Pridėsiu tik tiek: jei vis dar nervina mėlyna skrynia iš straipsnio įvado, parašykite jai savo pabaigą. Daug atsakymų į rūPimus klAusimus mes turime to patys Nesuvokdami, Siekis tik paDeda juos atrasti. O ar atsakymai jums patiks, niekas negali garantuOti. KaRtais skrynią geriau palaikyti uždarytą, bet apie tAi kitą kartą.

11

FotoreportaĹžas

12

Saulė Kliukaitė Jonas Kriūnas

Kai realias keliones tenka atideti

13

14

15

Interview As we know, there are many international students in KTU but how do they feel about our country? Do they think it's charming? Perhaps they see nothing too special about it? Let's take a closer look at some of their experience and insights.

y Nadeen Fahm

gul a Sen Melis

Artemii Cherne ga

Could you tell us a fewfacts about yourself?

Melisa: I am ambitious, friendly, open minded, respectful and I have a fun-loving personality.

Nadeen: I am 19 years old and have been living in Egypt all my life. I love to be committed to people.

Artemii: I am an international student from Ukraine, studying here in the Faculty of Informatics. I’ve been living in Lithuania for three years.

Describe your homeland in a nutshell. What should we know about it?

Melisa: I came from Turkey which is between Asia and Europe and there are a lot of historical places from different eras. The most attractive thing is that we have nice beaches. The people are mostly nice, warm and helpful. I strongly recommend trying Turkish traditional foods and desserts, they are worth eating.

Nadeen: Egypt is very hot and beautiful. Egypt temperature in summer 30 °C and in winter max 14 °C. Artemii: Ukraine is the biggest country in Europe. It is vast and mysterious, oſten disassociated and constantly fighting for a better future. It’s a country with a long history with its risings, downfalls and large cultural heritage. The two cities that everyone should visit when coming to Ukraine are the capital Kyiv and Lviv.

Why did you decide to study in Lithuania?

Melisa: I’ve always wanted to study abroad since I was in high school. Last year I was searching through the European universities and I found the Kaunas University of Technology with its appealing conditions and a program which perfectly suits me because I can improve my academic English skills. Another reason is that Lithuania is quite a nice country with cheap living expenses.

Nadeen: My father lives here and I have Lithuanian citizenship.

Artemii: To broaden my horizons, to see how higher education works in the EU. And, of course, to gain relevant knowledge and skills in the field I chose to develop my career in.

What was the biggest cultural shock when coming to Lithuania?

Melisa: Definitely the buildings! The old buildings look very aesthetic and give off a magnificent vibe Nadeen: Lithuanian climate is too cold for me because my homeland is much warmer.

16

Artemii: To be honest, Ukraine and Lithuania have a lot in common in terms of culture. Though it was

surprising that basketball is so beloved by Lithuanians.

Deina Juodžbalytė

Gintarė Baranauskaitė

What was your first impression of Lithuanians? Are they any different from people in your homeland? Have you made any friends among them?

Melisa: Most Lithuanians seem to be very respectful and kind to each other.

However, I can say that Turks are a bit warmer than Lithuanians. I have really nice Lithuanian friends and we have good communication.

Nadeen: Lithuanians are very friendly and as helpful as the Egyptians. I have some Lithuanian friends.

Artemii: At first sight, people seemed a little bit on guard towards foreigners (us Ukrainians are also calm and composed with strangers). But since then, I got acquainted with a lot of the people here, made some friends and I’m very thankful to the university staff for their constant support.

What difficulties have you faced while living here?

Melisa: Definitely the language. It’s hard to learn Lithuanian for me due to the difficult alphabet and pronunciations.

Some situations get complicated because I don’t understand anything.

Nadeen: None.

Artemii: Sometimes it can be quite difficult to communicate with regular people on streets, shops or similar places due to the language barrier, but luckily, I also know another foreign language – Russian, which is spoken a bit by older generation in Lithuania, so I manage. Sometimes talking in three different languages with different people almost every day makes a mess of my head, haha.

Have you learned any Lithuanian while living here? If yes, what did you learn and actively use?

Melisa: During the first week aſter I came here, I learned how to say“prašom”, “ačiū” and “atsiprašau”. These basic words are all I know and I’m using them almost every day, especially during the shopping time.

Nadeen: No. Artemii: I can proudly say “Aš nesuprantu lietuviškai” to strangers, haha. But

actually, I

know common conversation phrases like greetings and so on and I know names of most products and foods, so I can handle my grocery shopping.

Have you tried any Lithuanian foods yet?

Melisa: Yes. The first thing I ate was “kibinai”. It was quite a lot for me but still wasn't bad.

Nadeen: Yes. It was a chocolate dessert called “tinginys”, which was extremely delicious!

Artemii: Yes, of course. I’ve tried “cepelinai”, “kibinai”, “šaltibarščiai”, “raguolis” and others. cuisines are very similar in terms of which ingredients are usually being used. Actually, quite Lithuanian national dishes like “balandėliai” and “bulviniai blynai” are cooked almost Ukraine.

Our national a few identically in

What is your attitude towards culture? Is it important for you to cherish traditions? If yes, could you describe some of them?

Melisa: I am open-minded and I always like meeting new people from different backgrounds. I support and respect everybody. I also enjoy like-minded people's fellowship. It’s definitely important to cherish each nation's traditions. I strongly believe that all cultures should be valued because it is a fundamental thing for humanity.

Nadeen: I respect the culture.

Artemii: I can’t say that I pay a lot of attention to the culture. I rather dislike those who choose to deny progress and the modern state of things because it somehow goes against traditions. On the other hand, traditions come from the history of your land and it’s important to know your own history to truly be a patriot of your nation.

17

Interviu Kamilė Akelaitytė

Ruduo man asocijuojasi su auksiniais lapais, paskutinėmis šiltomis dienomis prieš ateinant žiemai bei prasidėjusia atsiskaitymų banga, nuo kurios nors kartais norisi pabėgti, apsikloti pledu ir mėgautis šilta kakava, kai už lango stūgauja vėjai ir blaškosi rudeniniai lapai.

Tokiomis akimirkomis mėgstu kartu pasiimti knygą, tačiau šįkart kviečiu jus įsitaisyti ir paskaityti kitų Nj komandos narių tradicijas, kurios šiam metų laikui suteikia prasmingumo ir vidinės šilumos.

Žaneta Sederavičiūtė

Kiekvienais metais bent vieną rudenio savaitgalį su šeima skiriame obuoliams ir kitoms gėrybėms. Surinkę obuolius spaudžiame sultis, verdame obuolienes ir kitokias uogienes. Taip pat įmetame į uogienes slyvų, aviečių ar bet ko kito, kas tinka. Išvirtas uogienes pilstome į stiklainiukus ir užklijuojame kiekvienam užrašą, kokia tai uogienė ir kurių metų. Po to sunešame į rūsį, kur jos pradeda laukti žiemos. – Avietė.

Kiekvieną rudenį renku kaštonus ir spalvotus medžių lapus.

Tradicija prasidėjo vaikystėje ir yra sėkmingai tęsiama. O surinktos gėrybės puošia palangę, kai už lango oras nekoks. – JB.

Vaikystėje mama man pasakė, kad kaštonai padeda nuo streso, nes skleidžia raminančią gaivą, kai priliečia odą.

Tai aš mažas buvau pririnkęs kalną jų ir po kelių savaičių viskas supelijo (juokiasi), užtat iki dabar kiekvienais metais pamatęs pirmus kaštonus pasiimu du – vieną sau, kitą mamai.

– J. Vingilys, nors ne; Jokūbas V.

18

K e p t i pyragus su obuoliais ir dalyvauti poezijos popietėje ,,Liepsnojantis rudens medis“. – G. B.

Atėjus rudeniui esu įpratęs pėdinti į lauką stūgaujant baisiausiems vėjams ir lyjant lietui rinkti šlapius purvinus obuolius nuo žemės. Tebūnie prakeikti tie žeminiai obuoliai, kurių žievės sulenda į panages ir visas žaizdeles išgraužia rūgščios jų sultys, ne veltui jie paskutines savo gyvavimo akimirkas praleidžia skęsdami lipnioje karamelėje. – Antonimas.

Rudens tradicijos man – tai kvepianti moliūgų sriuba, karštos cinamoninės bandelės bei Helovino filmų maratonas. Kad ir kiek kartų būčiau mačius filmą „Fokus Pokus“, vis tiek privalau jį įsijungti kiekvieną rudens sezoną! Ir, žinoma, kaip be kasmetinės nuotraukos lapų fone visiems šeimos nariams. – Kamilė Akelaitytė.

How

Jellybeans

Will think about it

Took Over 2020

Saulė Kliukaitė

This year was huge for video games, as many most anticipated titles have finally been released (or will come out in the next few months). The fans got to see continuation of Ellie’s story in The Last of Us Part II, relive the classical Mafia in better graphics, take on the samurai code of honour in Ghost of Tsushima or just uwu in Animal Crossing. In November gamers will embrace their Viking side in Assassin’s Creed and in December simp over Keanu Reeves in Cyberpunk 2077*. But honestly, none of these games have received the same success and hype as… Jellybeans. Yup, colourful jellybeans with legs and arms, running in obstacle courses or just murdering their comrades. I’m talking about Fall Guys: The Ultimate Knockout and Among Us games which have completely taken over Twitch, YouTube and just about all the internet.

What is Fall Guys?

If you are not that much into gaming, you may not know this one as well as it’s astronaut counterpart. Fall Guys: The Ultimate Knockout is a colourful Battle Royale type of game in which you get thrown into a lobby with other 59 people and fight to death run a series of obstacle courses to be the only and sole winner of a golden crown. The courses are creatively made and there is quite a bit of them, so you won’t get bored for a while.

Also, it has super adorable customizable outfits for your jellybean person, so the game quickly became fan favourite. You can also group with your friends and take on the challenges together. Fall Guys got popular right aſter its release in August, with their server not being able to handle all the players and crashing in the first few days. It was one of the top games on Twitch for about a month. Don’t get me wrong, it is still very popular and fun to play. It’s just that Among Us happened.

What is Among Us?

I’m pretty sure I don’t need to explain what Among Us is.

But if someone decided that living under a rock is very comfortable, here it is: a social deception and deduction video game, like Mafia, Werewolf or Secret Hitler. A group of people play as crewmates (colourful and adorable astronauts), try to do their tasks and figure out who are the imposters. Imposters, on the other hand, try to blend in as much as possible and kill crewmates. People can be thrown out by group voting aſter discussion in a game chat or while on a group call. This game was released way back in 2018, but it only blew up this year, around August-September.

Not only did it dominate video streaming platforms, it gave start to several memes which everyone keeps on referencing.

Both of these games have a few things in common that contributed to the success they got. First, they are really easy to get a hang off since there are only a few buttons you need to press and master. This makes them beginner friendly and more attractive to people who don’t really play video games. The price also has played a hand in the success: both are affordable, especially Among Us with its price of basically two cups of coffee. But the main reason is multiplayer fun with your family and friends. The pandemic changed so many aspects of our lives, including video games. Not being able to leave the house and have a board game party at a friend’s house, has leſt people longing for any other similar social interaction. Therefore, spending a few hours playing fun video games with your squad can become the highlight of the day. And it doesn’t matter if you are sacrificing yourself in the last round of Fall Guys just so your friend could get their first win or killing them in Electrical by the vent.

*and there are so many more to mention, but this is turning into a long list, so sorry if I didn’t mention your favourite game of the year.

19

Kas tas?

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: sufražistė,

alt��istė, ir visaip kitaip geros dūšios moterė

Justas Šliumba

Nuo publicistikos iki mokytojavimo iki bitininkystės iki gydytojavimo iki filantropijos iki rašytojavimo iki politikos iki… Jergutėliau, jau šita moteriškė tai tikrai nestoko energijos. Nuo mažų dienų skiepijamos altruizmo, žmonių brolybės idėjos suformavo Gabrielės Petkevičaitės asmenybę: ji buvo visiškai atsidavusi savo darbams, kovojo už moterų lygybę, jaunystėje kiek galėdama padėjo visiems pas ją ateinantiems žmonėms. Apie ją šiandieną ir papasakosiu.

Gabrielė Petkevičaitė gimė 1861 m. bajorų šeimoje, kuri gyveno daug kukliau, negu tikėtumeisi iš to meto kilmingųjų. Tėvai ją mokė į visus žmones žiūrėti kaip į sau lygius, jos namuose dažnai lankėsi ir valstiečių, ir aukštesniųjų visuomenės sluoksnių atstovų.

Gabrielės tėtis buvo gydytojas, kuris dažnai iš savo klientų neimdavo pinigų, motina taip pat esant galimybei dalydavosi tuo, ką turėjo, su mažiau pasiturinčiais. Deja, devynerių metų sulaukusi mergaitė prarado motiną, šiai susirgus šiltine. Gabrielė buvo vyriausia iš šešių našlaičių. 1873 m. ji įstojo į privačią mergaičių mokyklą, ten užsikrėtė džiova, kuri pažeidė merginos stuburą.

1878 m. Petkevičaitė išsilaikė egzaminus ir įgijo namų mokytojos teises. Ji norėjo mokytis toliau – važiuoti studijuoti į universitetą – tačiau tėtis tam pasipriešino. Tad Bitė pradėjo talkininkauti darbuose užsikasusiam tėvui, po kurio laiko pradėjo slapta mokyti nepasiturinčius vaikus. 1885 m. įstojo į bitininkystės ir sodininkystės kursus, juos baigusi įsteigė 50 avilių bityną, kurio pajamos buvo naudojamos vargingųjų vaikams šelpti.

1889m. paskaičius pirmąjį „Varpo“ numerį, Gabrielei Petkevičaitei atsivėrė nauji veiklos horizontai: iškart pajutusi meilę lietuviškiems raštams, netrukus į „Varpą“ išsiuntė savą publikaciją, pasirašiusi „Bitės“ vardu. Esmine jos tekstų tema tapo moterų teisių ir lygybės klausimas. Kalbėdama apie moterų patiriamus pažeminimus, nuoskaudas ir įvairias kitas represijas, ji kritikavo faktą, jog visa tai buvo priimta kaip neišvengiamumas, lietuviško gyvenimo dalis. Po kurio laiko Povilas Višinskis supažindino Bitę su Žemaite, jos susidraugavo, pradėjo eiti į meno parodas, kartu dalyvavo 1907 m. vykusiame pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime, kurį atidarė pati Gabrielė Petkevičaitė. Šios dvi moterys taip pat buvo deleguotos į kitais metais vykusį visos Rusijos moterų suvažiavimą. Dar kitais – 1909 metais – mirė Gabrielės tėvas.

Po tėvo mirties Bitė persikėlė gyventi į Vilnių. Jai ten esant prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Norėdama išvengti karo, persikėlė atgal į Puziniškį, kur gyveno anksčiau. Jos planas nepavyko, teko susitikti su kariais iš visų pusių. Šiuo laikotarpiu Gabrielė parašė „Karo meto dienoraštį“, kuris laikomas itin svarbiu tekstu, parodančiu karo eigą ir pasekmes paprastų žmonių akimis. Jame Bitė aprašo ir vokiečių, ir rusų karius, jų elgesį su civiliais, savo pačios bendravimą su jais. Po karo, paskelbus nepriklausomybę, Gabrielė dalyvavo 1920 m. Steigiamajame seime, kurį jai teko garbė atidaryti, priklausė socialistų liaudininkų demokratų frakcijai.

Dar kartą pabrėžusi moterų teisių ir lygybės svarbą, Bitė politikoje ilgai neužsibuvo ir 1927 m. visam laikui išsikraustė į Panevėžį.

Viso gyvenimo eigoje Gabrielė Petkevičaitė turėjo mokinių ar globotinių, kuriuos šelpė, švietė, ar kitaip jiems padėjo. Savų vaikų niekada nesusilaukusi, prieglobstį davė vieno iš savo brolių vaikams, kai šių tėvas mirė. Paskutinius savo metus leido redaguodama „Karo meto dienoraštį“, rašydama kitus kūrinius, tarp jų ir dviejų dalių romaną „Ad Astra“, toliau šelpdama savo globotinius, jų poreikius keldama aukščiau savų.

Altruistė iki pat paskutiniųjų, senoji Bitė mirė 1943 metų birželio 14 dieną.

20

freepik.com

Kino gurmanams Kaip ir žadėjau – praeitą mėnesį siūliusi filmus apie moteris, šį pasistengsiu, kad jų jūsų ekranuose būtų kuo mažiau. Jeigu jau kovojame už lyčių lygybę, darykime tai sąžiningai. Taigi – kažkas gyvenimiško, kažkas prancūziško ir žiauraus bei kažkas miškuose. Vos ne kaip per vestuves.

The Deer Hunter (1978, Drama, karinis, – 8,1) Senas filmas, kurio amžius net nesijaučia. Lėtai ir ramiai pasakojama istorija apie mažo miestelio gyventojus, atšokančius vestuves ir kitą dieną išvykstančius į Vietnamo karą. Koncentruojamasi ne į karo žiaurumus – nors pavaizduoti ir jie, kas be ko – tačiau į tai, kaip šis karas paveikė tiek likusius JAV, tiek dalyvavusius jame. Man patiko keli dalykai. Pirmasis – tai vaidybos natūralumas. Viena yra prisisamdyti aukščiausio lygio aktorių, bet kai kiekvienas jų sugeba tobulai atlikti savo vaidmenį, taip natūraliai, jog net sunku patikėti, jog tai išgalvota istorija, – tai jau yra malonumas žiūrovui. O kita yra karo pavaizdavimas: iš esmės visi filmai apie Vietnamo karą, kuriuos esu mačiusi, pasakoja arba apie tai, kas baisaus vyko karo lauke, arba į psichologinius sunkumus, su kuriais susidurdavo į atsargą išėję kariai. O čia paliečiama ir situacija pačiame Vietname, suirutė, kurią patyrė ne tik amerikiečiai, bet ir vietiniai žmonės. Turite 3 valandas laisvo laiko? Leiskitės į elnių medžioklę.

Emilija Mikučionytė

I Stand Alone (1998, Kriminalinis, drama, trileris, – 7,4) Savotiška, su būdingu prancūzišku žiaurumu, humoru bei tempu papasakota istorija apie vienišą buvusį mėsininką, kuriam niekaip nepavyksta susikurti ramaus gyvenimo. Galiausiai, kai nepasitenkinimas ima lietis per kraštus, jis meta viską, ką turėjo, ir leidžiasi ieškoti kažko, už ko galėtų kabintis. Tenka apmąstyti ir galimą kerštą „veltėdžiams turtingiesiems“, ir savižudybę, ir bandymą vėl užmegzti kontaktą su vaikų namuose palikta ir be meilės gyvenančia dukra. Tačiau ką pasirinks pagrindinis veikėjas? Ar šiame niūriame gyvenime tu esi vienas kaip pirštas, ar yra kažkas, kas tave palaikys tuštumos akimirkomis?

Media Life Crisis

No Film School

CubeMicroplex

FreePik

Hunt for the Wilderpeople (2016, Nuotykių, komedija, I – 7,9) Nepaprasta akimirka – Emilija į sąrašą įtraukė komediją. Verta suklusti. Nuotaikinga, nenuobodi istorija, kurios centre – maištingas našlaitis, kurį priglaudžia Naujosios Zelandijos kalnuose prie tankių miškų įsikūrusi ne iš kelmo spirta porelė. Tačiau po globėjos mirties berniukas, užuot grįžęs atgal į vaikų namus, su įtėviu išvyksta į miškus slapstytis nuo vaikų teisių apsaugos tarnybų. Ilgainiui jų slėpynės tampa nacionalinio masto kova už laisvę, o patys nuotykių ieškotojai patiria tiek, kiek diduma mūsų nesame net įsivaizdavę.

21

Horoskopai JokĹŤbas Vingilys

22

Simone Hutsch

ŽIOVULIO ŽUDIX NU KAIP ČIA PASAKIUS...

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.71)

Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.82)

5ud0ku

5eppuku

3

4 2

6

8

9

3

7

6

5

1

4

9

8

5

3

4

9

2

3

5

4

6

1

1

8

3

4 6

7

REMOTE STUDIJOS: NESIMOKEI TRIS MĖNESIUS, BET IŠLAIKAI ATSISKAITYMĄ

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:27:37 2019 GMT. Enjoy!

7

5

4

8

3

3

2

9

3

2

9 7

7

6

8

2

5

8 1

6

7

9 3

8 7

6

8 1

4

4

2

FIND THE OTHER

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:28:51 2019 GMT. Enjoy!

9 CATS *SLAPS THE REST OF 2020*

THIS BAD BOY CAN FIT SO MANY DISASTERS

23

1%

WAP

Puslapio Tema Njuspeipis

11:11

Active now

Labas! Ką vakare?

Laba! Važiuosiu eglutės pirkt. O tu?

O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim!

Prisijungsi?

TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!

Aa