Njuspeipis #150, rugsėjis by Njuspeipis

TIRAŽAS: 800 VNT. ISSN 2029-1914 2020 LIMITED EDITION

Njuspeipis #150 RUGSĖJIS SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

TENT FOR! ING CONTU DENTS INTRODUC S L A N O TI A INTERN

PUČIAM BURBULUS

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 08

////////////////

Dar pagalvosiu

Nelaimingasis skaičius 9

Sveiki!

(saugus atstumas)

NJ English

Istorijos

We need to talk about Summer

Achromatopsija

Nežinau, kaip jūs, bet aš vasaros pradžioje pasidariau sąrašą visų dalykų, kuriuos norėjau atlikti iki rugsėjo. Baigėsi sesija, pagaliau galėjau daryti viską, ką atidėliojau. Tačiau visą vasarą pūčiau sau burbulus, miglą, kabinausi makaronus ant ausų ir dar kitaip, kaip galima sugalvoti, melavau sau, kad kažką padarysiu, bet galiausiai atliktų dalykų sąrašas vis tiek išliko lygus nuliui. Dažnai sakome „Oi, neturiu laiko niekam“ ir tada visą dieną prasėdim namuose, su telefonu rankose. Tik sugrįžus į paskaitas stebuklingai pradėjau pildyti savo vasaros sąrašą. Norėčiau viltis, kad mane šie dalykai tik dabar sudomino, bet vėlgi tik pūsčiau sau burbulus, nes žinau, kad iš tikrųjų tai tik būdas nukreipti mintis nuo neišvengiamai artėjančių laborų, projektų ir ataskaitų. O gal burbulų pūtimas nėra taip blogai? Tik svarbu, kad sprogdami į akis nepataikytų. (saugus atstumas)

Fabula

Fotoreportažas Lietuviškosios atostogos arba kaip

karantinas padėjo atrasti gražias Lietuvos vietas

Studento duona

Kitu kampu

Patikrinti „Life Hacks“ kiekvienam pirmakursiui arba kas, kur ir kaip? „Global Village“

Mono

Laikas Netﬂix’ui

Kino gurmanams

The Gatekeeper

Ką šį vakarą žiūrėti per „Netﬂix“

Laimės paieškos

(saugus atstumas)

Netradiciniai baltų dievai arba kam melstis, kai raugini kopūstus

Horoskopas

Zodiac signs: Comics edition

Sėkmes!

Kontaktai

„Njuspeipio“ redakcija

Žiovulio Žudix

*MEMES OR SUDOKU???* *YES*

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

A. Purėno g. 18, LT-51370, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Rūta Buckiūnaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Saulė Gabija Kliukaitė saule.kliukaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Ugnė Kriūnaitė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Saulė Kliukaitė Sanjeev Suresh Živilė Pacevičiūtė Jūratė Balevičiūtė

Viršelio nuotrauka

Ugnė Kriūnaitė Žaneta Sederavičiūtė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Jokūbas Vingilys Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė Saulė Kliukaitė Gabija Chomskytė Nojus Dimša Jaco Coetsee Kamilė Akelaitytė Justas Šliumba Živilė Pacevičiūtė Aušrinė Bieliajevaitė

Draugai Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Karolina Mičelytė

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B2O“, „2½ obuolio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“, „Duo“, „Caif Cafe“

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

KTU naujienos

INSPIRed:

apie fotostudiją iš pirmų lūpų Viktorija Rutkauskaitė

Donatai, Tave galėčiau pristatyti kaip – fotografą, parodų kuratorių ir architektą, fotograﬁjos dėstytoją, KTU fotostudijos vadovą, DJ’ų ir diplomuotą inžinierių. Gal galėtum plačiau papasakoti apie šį savęs ieškojimo ir savęs atradimo kelią? Tik tiek? (juokiasi) Dar mėgstu tapyti ir šiek tiek rašau. Taip, esu mokęsis ir inžineriją. Diplominiame darbe projektavau nedidelį riedučių parką. Inžinerinės studijos man daug davė. Išmokau konstruktyvaus mąstymo, glaustai ir aiškiai rašyti. Galiausiai vis tiek visa savo esybe likau menininku. Tiesiog ta patirtis padeda neskraidyti visiškais padebesiais. Inžinerinio ir kūrybiško mąstymo samplaika yra labai geras derinys, kurį panaudoju tiek asmeninėje kūryboje, tiek konstruodamas tas pačias parodų ekspozicijas. Donatas Stankevičius

Kaip į Tavo gyvenimą atėjo fotografija? Jau mokykloje baigiamojo dailės egzamino praktinę dalį atlikau naudodamas šią mediją. Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau viską aiškiai apgalvoti, konceptualizuoti idėją ir ją įgyvendinti. Ankščiau juostoje fiksuodavau tik padrikus vaizdus. Po to universitete fotografuodavau renginius, sudalyvaudavau viename kitame konkurse, bet labai greitai tapo aišku, kad norisi iššūkių. Vieną vasarą įsidarbinau asistentu fotostudijoje Vilniuje. Iššūkis kvadratu, nes nauja aplinka, daug darbo ir kas rytą reikėdavo keltis anksti, kad ten iš Kauno nuvažiuoti. Buvo tikrai reikalinga patirtis. Tuo pačiu supratau, kad vien komercine fotografija nenoriu apsiriboti. Atsirado nauji savęs ieškojimai kūryboje, pradėjau mokytis grafinio dizaino, ėmiau daugiau piešti. Ką svarbu žinoti savęs ieškančiam jaunimui? Studijuojančiam tiksliuosius mokslus labai pagirtina rasti laiko vienokiai ar kitokiai meno formai. Tebūnie tai tik ieškojimai, bet jie plečia akiratį, lavina pasaulėjautą. Tikėtina, kad toks žmogus gali būti visaverte asmenybe. Mano atveju skirtingos veiklos nesikirto. Jos kaip tik viena kitą papildė. Kuo daugiau darai, tuo daugiau galimybių atsiranda. Linkėčiau niekada neapsiriboti tik viena veikla, nes gyvenimas įgaus pilkšvą atspalvį. Naudokite visą paletę. Šalia roboto visada dera klasikinė literatūra ir gera muzika. Informatikai gilinasi į kompozicijos meną, o chemikai mėgsta ir fotojuostas ryškinti. Neimantai, pasidalink savo, kaip studento, patirtimi prisijungus prie fotostudijos. Būtent fotostudija ir Donatas mane privertė pažvelgti į fotografiją visai kitaip. Išmokau tiek senosios juostinės fotografijos, tiek studijinės fotografijos bei kitų gudrybių. Manau, kad prisijungus prie kolektyvo, mano darbai patobulėjo. Turėjau galimybę semtis patirties fotografuojant įvairius KTU renginius, pavyzdžiui, „Ateik ir Įveik“, diplomų įteikimus, kurių skaičiaus jau ant rankos pirštų nebesuskaičiuoju. Atėjus į kolektyvą, norėjau priprasti ir pažinti jos narius, labai patiko kuratoriaus humoro jausmas, nes liūdna niekados nebūna. Taipogi su kiekvienu susirinkimu ir veiklų vykdymu mes sužinome kažką naujo apie fotografiją ir jos ypatumus. Dar vienu privalumu įvardinčiau daug smagių ir įdomių idėjų savoms fotografijoms, skirtingos technikos išbandymą ir išmokimu dirbti fotostudijoje. Nors, kaip ir daugumai Neimantas Jocius studentų, man laiko tikrai trūksta, gyvenu ne Kaune, tačiau dėl fotografijos užsiėmimų nedvejodamas važiuoju 80 kilometrų pirmyn ir atgal. Tikrai kviečiu visus prisijungti prie fotostudijos, nesvarbu ar tu net nelaikęs fotoaparato rankose. Visko galima išmokti jeigu tik yra noro ir ryžto.

INSPIRed:

atrask save KTU teatro studijoje „44“ Aleksandr, pasidalink kokią papildomą vertę studentui suteikia dalyvavimas tokioje meninėje veikloje ir kaip svarbu šiame, greitai besikeičiančiame, pasaulyje būti universaliam? Per kelis darbo metus KTU pastebėjau, kad į teatro studiją ateina studentai turintys skirtingą motyvaciją, tikslus, norus, pasaulėjautą, todėl ir išsineša jie taip pat skirtingus dalykus. Kai kuriems studentams tai yra tobula atviro ir drąsaus komunikavimo su aplinka mokymosi vieta, kai kas čia pasisemia naujų žinių, praplečia akiratį, atranda naujų knygų, filmų, susipažįsta su įdomiais kūrėjais, kai kas tiesiog labai gerai praleidžia savo laisvą laiką ir pailsi nuo paskaitų ir kitų darbų. Žinoma, vis tiek visi daugiau ar mažiau įgyja tokių įgūdžių, kurie vėliau studentams padeda tapti dar geresniems profesinėje veikloje. Profesijos amato galima ir privaloma Aleksandr Špilevoj išmokti paskaitose, bet ateidamas po studijų į darbo rinką, turi turėti kai ką daugiau nei vien savo profesines žinias, nes jas turi ir visi kiti absolventai. Tuomet puikų specialistą nuo gero skiria būtent tokie įgūdžiai, kuriuos ir galima įgauti dalyvaujant meninėje, organizacinėje, visuomeninėje veikloje ir pan. Dažnai iš studentų išgirstu, kad tik studijuoja ir papildomai veiklai laiko nelieka. Gal gali pasidalinti kaip Tu viską suspėji ir atrandi energijos? Iš tikrųjų spėju ne viską. Kartais pykstu ant savęs, kad apsiimu tiek, kad deadline'ai ima negailestingai spausti, ir visko įgyvendinimui tenka skirti ne tik ištisas dienas, bet dar ir nemažą dalį naktų. Vienaip ar kitaip visą fizinį nuovargį kompensuoja ir papildomų jėgų gyventi ir kurti suteikia tai, kad visiškai visi mano darbai ir visos mano studijos, veiklos ir tyrimai yra susiję su dalyku, kurį aš myliu – teatru. Teatras man ne tik meno laukas. Tai ir kūrybos galimybė, ir savęs bei pasaulio pažinimo platforma, ir santykių mezgimas, ir socialinės bei pedagoginės veiklos galimybė ir didžiausia mokykla bei praktinė filosofija bei religija.

Ką norėtum palinkėti žmogui, kuris skaitys Tavo interviu? Linkėčiau pamėginti atrasti tai, kas jam iš tikrųjų yra svarbu ir įdomu. Tikrai nedrįsčiau teigti, kad visi studentai turi apsiimti daug įvairios veiklos, lankyti teatro ar kitokias menų studijas. Kai kam to tikrai visai nereikia. Siūlyčiau tiesiog drąsiai paieškoti to, kas svarbu. Tai galima daryti aktyviai – bandant įvairias veiklas, keliones, savanorystės projektus, naktinėjimus su įdomiais žmonėmis. Galima ieškoti ir visiškai kitaip – pasiliekant tyliam įsiklausimui į tai, ko labiausiai norisi, ko trūksta, kas rūpi. Ir tie atradimai gali būti visiškai skirtingi. Tačiau, kiekvienas atradimas vertas paieškų. Tad drąsių ieškojimų!

Donatai, kodėl verta tapti teatro studijos dalimi? Būtent teatras, kaip niekas kitas, skatina žmogaus brendimą ir savęs pažinimą. Šiandien mane galite sutikti kaip programų sistemų inžinierių, KTU magistrantūros studentą ar KTU teatro studijos „44“ narį, bet be teatro aš šiandien nebūčiau toks, koks esu. Jei kyla klausimas, kaip inžinieriai, matematikai, technologai suderina meną su technologijomis, tiesa ta, kad tai nėra konﬂiktuojančios sritys. Mes patys save dažnai ribojame net nesuvokdami, kad galime žymiai daugiau nei manome. Jeigu užtenka motyvacijos – įmanoma suspėti ir suderinti skirtingas veiklas.

Donatas Laurinavičius

LZO

Nuotrauka iš organizacijos archyvo

Kelionė laiku – SALTUS GLADII Eglė Kukytė

Istorija – tai mokslas, paliekantis gilų pėdsaką mūsų gyvenime. Vieni ja domisi, siekdami padaryti atradimus ir įrašyti naujus faktus į istorijos vadovėlius. Kiti – siekia gyvai pajusti, ką reiškė gyventi kaip XIV a. kunigaikštis ar XIX a. Lietuvių sukilėlis. Dėl pastarosios priežasties žmonės jungiasi prie istorinės rekonstrukcijos, dar žinomos kaip gyvoji istorija, judėjimo, kuris šiuo metu plačiai paplitęs visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Visuomenės tarpe įprasta manyti, jog gyvosios istorijos atstovai Lietuvoje užsiima tik mūsų krašto rekonstrukcijomis, t.y. atkuria baltų genčių istoriją ir kultūrą. Tačiau esama ir tokių klubų, kuriuos domina kitų šalių, pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos arba Italijos, istorija ir kultūra bei atkūrimas. Vienas iš tokių klubų – Saltus Gladii. Saltus Gladii – tai istorinių šokių klubas, kuriame nėra nei vieno istoriko, tačiau nepaisant to, visus čia vienija meilė viduramžiams. Išvertus iš lotynų kalbos saltus gladii reiškia „šokantis kalavijas”. Mažai kam žinoma, jog idealus viduramžių riteris turėjo ne tik mokėti kautis bet puikiai išmanyti šokio meną. Riteris, nemokantis pakviesti damos šokiui buvo laikomas didžiausiu nevykėliu. Pirmieji šio klubo nariai buvo istorinių kovų klubams priklausantys riteriai bei jų damos. Laikui bėgant, narių sudėtis keitėsi, tačiau esmė išliko ta pati – istorinių viduramžių šokių rekonstrukcija. Istorinio šokio rekonstrukcija yra ganėtinai sudėtinga veikla – pirminių istorinių išlikusių šaltinių yra mažai, o informacija gan abstrakti ir sunkiai suprantama. Todėl viduramžiški šokiai neretai yra rekonstruojami seniausius turimus šaltinius lyginant su kiek vėlyvesniais, pavyzdžiui, renesanso laikotarpio šaltiniais, kurių yra išlikę kiek daugiau. Saltus Gladii klubo atkuriamų šokių repertuarą sudaro tiek vėlyvųjų viduramžių, tiek renesanso laikotarpio šokiai. Prie šokių atkūrimo prisideda visi kolektyvo nariai, kadangi tik kartu eksperimentuojant ir išbandant galima kuo tiksliau priartėti prie istorinio autentiškumo.

Nors viduramžių šokiai ir yra pagrindinė rekonstruojama Saltus Gladii sritis, tačiau vykstant į istorinės rekonstrukcijos renginius vien šokio nepakanka. Svarbu ne tik teisingi žingsneliai, bet ir vizualus šokio pateikimas – šokėjų apranga. Klubo nariai pasirodymų metu žiūrovams demonstruoja ne tik istorinį šokį, bet ir kruopščiai atkurtą viduramžių kostiumą. Atkūrimas yra daug laiko ir kruopštumo reikalaujantis darbas, todėl kartais pasiruošti naujam vasaros sezonui, kuomet vyksta istorinės rekonstrukcijos renginiai, prireikia visų metų.

Istorinė rekonstrukcija – gan brangus laisvalaikio praleidimo būdas, į kurį klubo nariai investuoja savo asmenines lėšas. Didelė investicija yra ir laikas – neapsieinama be giluminių tyrimų, šaltinių analizės ir eksperimentavimo. Atgaliniu ryšiu šio judėjimo nariai gauna pačius geriausius atsiminimus iš kartu praleistų kelionių ir nuotykių, įgyja naujų pažinčių, atranda kitokį save. Svarbus ir ryšys su praeitimi – geriau pažindami praeitį suvokiame ir dabarties reiškinius. Šios veiklos kuriamas bendruomeniškumo jausmas ir galimybė nors trumpam nusikelti laiku atgal į praeitį atperka bet kokias investicijas. Saltus Gladii yra vienas iš daugelio tokių klubų Lietuvoje, keliaujantis po Lietuvos bei užsienio renginius. Kolektyvas yra visuomet atviras naujiems nariams. Todėl, jeigu jus domina istorijos pažinimas per praktiką, prisijunkite ir tapkite keliautojų laiku komandos dalimi.

Daugiau informacijos: www.istoriniaisokiai.lt

LZO Ar teko laikyti rankose žaižaruojančias liepsnas? O konstruoti Teslos ritę, iš kurios pilte pilasi žaibai? Galbūt nusimanai technologijų srityje ir norėtum turima išmintimi pasidalinti su pasauliu? Jei bent vienas iš šių dalykų Tave sudomino, KTU Studentų Mokslinė Draugija (KTU SMD) yra vieta, kurioje nori atsidurti.

KTU SMD – organizacija, kurioje galėsi įgyvendinti savo inžinerines svajones, susipažinti su nutrūktgalviškų nuotykių patyrusiais bendraamžiais bei prisidėti prie tūkstančius žmonių pritraukiančių renginių. Organizuojame tokius mokslo populiarinimo renginius, kaip: Tyrėjų naktis. Tai įvykis, Europoje kasmet pritraukiantis žingeidaus jaunimo dėmesį. Jo metu moksleiviai ir studentai gauna progą susipažinti su mokslu, sumaniais dėstytojais ir laboratorijomis iš arčiau! Be to, renginio metu galima susikonstruoti robotukų, paskaitų metu išgirsti akis atveriančių žodžių, pasinerti į virtualią erdvę, bandyti išsilaisvinti iš pabėgimo kambario, dalyvauti konkursuose bei orientacinėse varžybose! Robotų intelektas. Dalyvius iš įvairių pasaulio šalių pritraukiančios autonominių robotų varžybos. Jų metu robotai varžosi devyniose rungtyse, o pagrindinės iš jų nugalėtojas laimi 7000€!

Su šiais renginiais SMD veikla neužsibaigia: lankomės mokyklose, kituose renginiuose bei festivaliuose, rodydami įdomiuosius eksperimentus bei mokydami kitus inžinerijos meno dirbtuvėse. Be to, dažnai susitinkame organizacijos patalpose atsigerti šiltos arbatos su sausainiais, žaidžiame stalo žaidimų, įnirtingai kovojame stalo futbolo lauke ir dalinamės neįtikėtinomis istorijomis bei prisiminimais!

Reguliariai tenka ir pakeliauti – nuo Visagino iki Gdansko, nuo Rygos iki Suvalkų! Kelionių metu tenka susipažinti su tolimesnių kraštų kultūra, pasisemti žinių muziejuose ir ekskursijose, paragauti vietinių valgių ir, galų gale, tiesiog pasidžiaugti kelione!

Jeigu nori prisijungti prie Studentų Mokslinės Draugijos, tai padaryti gali sudalyvavęs naujokų stovykloje „Mokslo FUX’as“ arba užpildęs šią anketą:

Freepik

Dar pagalvosiu

Nelaimingasis skaičius

Saulė Kliukaitė

Koks geresnis būdas pradėti naują Njuspeipio sezoną ir naujus mokslo metus, jei ne su sultinga sąmokslo teorija? Šįkart kalbėsiu apie muzikos pasaulyje sklindančiu įsitikinimu, jog kompozitorius persekioja prakeikimas. Jis vadinamas devintosios simfonijos prakeiksmu ir domina ne tik pačius muzikos kūrėjus, bet ir muzikologus. Pasak jo, kompozitoriams, parašiusiems devynias simfonijas, lemta greitai mirti. Manoma, kad prakeiksmas prasidėjo su Liudviku van Bethovenu, XIX amžiuje. Jis buvo vienas iš įtakingiausių visų laikų kompozitorių, tad nenuostabu, kad mirtį nešantis prakeiksmas taip pat galėjo nuo jo ir prasidėti. Bethovenas mirė keleri metai po to, kai parašė savo devintąją „Džiaugsmo“ simfoniją, taip ir nepabaigęs rašyti dešimtosios. Iki jo mirties, kompozitoriai parašydavo daugybes simfonijų (pavyzdžiui, Mocartas parašė 41, Haidnas 106). Tačiau po 1827 m., ne vienas muzikas nesulaukė savo dešimtosios simfonijos premjeros (kartais net ir tos pačios devintosios). Vokiečių kompozitorius Gustavas Mahleris buvo vienas iš pirmųjų, pradėjusių tikėti šiuo prietaru. Apimtas paranojos, jog netrukus mirs, Mahleris surezgė planą, kaip apgauti likimą: savo devintąją simfoniją pavadino dainų ciklu „Daina apie Žemę“. Manydamas, jog išvengė mirties, jis pradėjo rašyti oﬁcialią dešimtąją simfoniją. Bet, surprise surprise, netikėtai susirgęs mirė. Kitas asmuo, galimai nukentėjęs nuo simfonijų nešamos mirties, yra Antoninas Dvoržakas. Jam mirus, buvo žinomos tik penkios jo simfonijos, tačiau praėjus ketveriems metams buvo rastos dar keturios. Kai kurie mano, jog Dvoržakas taip bandė nuslėpti tą faktą, kad parašė devynias simfonijas ir galimai išvengti prakeiksmo. Anglų kompozitorius Ralfas Vonas Viljamsas sulaukė devintosios simfonijos premjeros, tačiau vos po trijų savaičių staiga mirė. Nors jis jau buvo sulaukęs senyvo amžiaus, staigi mirtis jo artimuosius šokiravo. Jie teigė, jog vieną dieną jis elgėsi ir jautėsi taip pat gerai kaip ir visada, o kitą rytą rimtai susirgo. Kitas kompozitorius, vardu Antonas Brukneris, buvo pagarsėjęs perfekcionistas ir nuolat taisydavo ir papildydavo savo jau pabaigtus kūrinius. Dėl nuolatinio sugrįžimo prie aštuntosios simfonijos, Brukneris taip ir mirė nepabaigęs devintosios. Galbūt ir likimui atsibodo laukti? Kompozitorių mirčių, atitinkančių prakeiksmo modus operandi, sąrašas yra gausus (paminėjau ne visus). Būtent todėl atrodo, kad šis prietaras gali turėti bent truputį tiesos ir toliau gąsdina ir šiuolaikinius kompozitorius. Pavyzdžiui, tik dėl šio keisto įsitikinimo amerikiečių kompozitorius ir pianistas Filipas Glasas prieš savo devintosios simfonijos premjerą, suskubo parašyti ir dešimtąją. Nežinia, kodėl būtent šis skaičius tapo kompozitorių nelaimės nešėju, gal Bethovenas buvo sudaręs sandėrį su velniu ir to pasekmės jaučiamos šimtmečius? Gal vien pasėta baimės sėkla padarė savo ir psichologiškai paveikė muzikos kūrėjus? O gal sutapimai ir tėra sutapimai? We may never know...

Sveikinu, kad radai šį paslėptą tekstą! Prizo jokio neturiu ir dar labiau nuliūdinsiu tave: deja, šis prakeiksmas tėra tik prietaras. Nors yra tikrai ne vienas sutapimas patvirtinantis prakeiksmo egzistavimą, tačiau taip pat daug kompozitorių po Bethoveno sukūrė daugiau nei 9 ar 10 simfonijų, bei yra ir kitokių aplinkybių, kurios neigia šią teoriją.

Summer. We need to talk about

Jaco Coetsee freepik.com

Nj English

Eat, sleep, dishes, repeat. A summer in quarantine is something no young adult spends their days dreaming of. Aﬅer a semester of hard work and crossing off tasks deadline aﬅer deadline, these 2 months don’t feel like a fitting reward. Equivalent to giving a dog a rotten piece of broccoli aﬅer successfully completing a trick. All I can say is that dog will never sit on command or give you a paw again. All this free time and we had to walk through shops like it is the apocalypse and the deadliest weapon: a sneeze. A coffee with a friend would’ve been nice, but unfortunately they’re so paranoid they drown their ear in hand sanitizer aﬅer just one phone call. It could be blamed on the conspiracies surrounding 5G, but it’s still hard not to have taken offence. Seconds tick by like the universe just figured out how to use slow motion. Was it ever going to end?

I’d love to brag and say I can now play the piano blindfolded, but from my 10 hours a day Instagram binge I’ve only concluded that cat videos are da bomb. I also discovered that every post where a laser pointer is involved you better be ready to LOL alone in your room like a weirdo. Aﬅer this summer the word “productivity” almost completely disappeared from my vocabulary.

So instead of reﬂecting on this idealized world where I was baking souﬄes while playing the piano and simultaneously getting several online degrees, we’re going to get real. This summer was all about survival, and we can be proud. This experience is probably how people are tortured for information as an alternative to waterboarding or shocks to the nipples. So, don’t see these past 2 months as a waste of time. Be proud of lasting through it! Be proud that you didn’t accidentally amputate your bottom from sitting all day! Be proud that you didn’t starve to death aﬅer getting sick of Nutella sandwiches and half-cooked pasta! Be proud…

Istorijos Achromatopsija.

#6F6A65

Tai žodis, kurį Saulutė išgirdo būdama vos penkerių. Šį žodį nešiojosi su savimi kaip didžiausią turtą, kartojo kiekvienam susitiktam žmogui su plačia šypsena, nors neturėjo nei menkiausio supratimo nei ką jis reiškė, nei kaip jį teisingai ištarti. Nusprūsdavo tai viena, tai kita raidė, galiausiai žodžio visai neišėjo suprasti. Suaugusieji, kuriems ji taip nuoširdžiai šypsojosi, sumarmaliavusi šį keistą žodį, tik lėtai pakraipydavo galvas ir pakeldavo akis į Saulutės mamą, žvilgsniu klausdami ką visa tai reiškia. Motinos lūpas iškreipdavo liūdnas šypsnys, ji švelniai perbraukdavo Saulutės galvą, tada priglausdavo vietoj nenustygstančią mergaitę prie savęs. Tyliai atsidususi, kantriai paaiškindavo dukros būklę su švelniu kartėliu balse – mergaitės pasaulis neturėjo spalvų. Dangus, saulė, žolė, gėlės, gyvūnai, žmonės... viskas buvo juoda ir balta, su daugybe pilkų atspalvių, kurie dažnai susiliedavo į vieną. Taip, ji buvo daltonikė, tačiau ne kaip dauguma, neregėjo nei vienos vaivorykštės spalvos, net menkiausio jos atspalvio. Staiga Saulytė sulaukdavo apsikabinimų, paguodos ir saldainių iš tetų ir dėdžių, kurių visai nepažinojo. Iš pradžių tuo sumaniai naudojosi, kai pasiilgdavo tėvų šilumos, bet ilgainiui mergaitei tai gerokai nusibodo, ji ėmė vengti perdėto dėmesio, įkyrių žmonių. Mažoji mergaitė nesuprato tikrosios problemos iki pat tol, kol neatėjo laikas pasibelsti į mokyklos duris ir išbandyti kieto medinio suolo. Staiga, iškilo begalybė klausimų, o atsakymus gauti į visus juos negalėjo arba nesuprasdavo, ką taip įnirtingai bandydavo paaiškinti bendraklasiai. Ilgainiui Saulutė nustojo kreipti dėmesį, o vėliau iš ankstyvų klasių nelabai ką ir atsiminė. Draugų neturėjo, neskaičiuojant didelio haskių veislės šuns, kurį tampydavosi drauge pasivaikščioti. Netrukus Saulytė pavirto Saule, savarankiška mergina, kuri užsiskliautė tankiu vienatvės šydu, norėdama apsaugoti save nuo žiaurių žodžių, žiaurių žmonių, žiauraus pasaulio. Bet ne tik žmonės vargino Saulę. Nepaliaujami vizitai pas visokio plauko gydytojus ir tiek kartų į šipulius sudaužyta viltis, kad kada nors ji išvys bent jau kokią spalvą, simbolizuoja jos pačios vardas. Kiekvieną kartą apie tai pagalvojusi, ypač bemiegėmis naktimis, nubraukdavo ašarą. Tada tuoj pat mintyse save greitai sudrausdavo – savęs gailėtis negalima. Neverta. Nepadės. Per metus Saulė susirado keistą pomėgį – nors nematė spalvų, kaip nieką kitą mylėjo piešimą. Mokykloje pertraukų metu paišė aplink lakstančius bendraklasius ir susiraukusius mokytojus, daug laiko praleido lauke, ant popieriaus vaizduodama pasaulį tokį, kokį pati matė ir jautė. Spintoje Saulė ilgainiui prikaupė nemažą šūsnį popierių, pripildytų portretais, eskizais, paveiksliukais ir ornamentais. Bėgant laikui, jie akivaizdžiai tobulėjo. Tėvai siūlė pabandyti juos parduoti, bet Saulė tik purtė galvą, stipriai spausdama prie savęs eskizų sąsiuvinį. – Pasaulis ir taip iš manęs atėmė per daug. Mano piešinių jis negaus. – pasakė dar būdama keturiolikmetė, galbūt ne pagal amžių brandžiai. – Mums reikės didesnės spintos, – pareiškė Saulės tėtis su lengva šypsenėle, kuri išnyko vos tik žmona metė į jį pykčiu žaibuojantį žvilgsnį. Tuo viskas tada ir baigėsi, daugiau tėvai prie Saulės piešinių nelindo. „Ateis laikas, pati supras. Valgyti duoną iš kažko juk reikės.“ – tada atsiduso motina. O Saulė į tai visai nekreipė dėmesio, tik toliau paišė, sėdėdama minkštam krėsle kambario kampe, bet kokį žmonių bandymą komunikuoti atmušdama didelėmis ausinėmis, per kurias nuolatos sklido muzika. Kol vieną dieną, praėjus porai metų, išvesdama po parką pasivaikščioti jau nebejauną, bet vis dar ištikimą ir be galo mylimą savo šunį, ausines per išsiblaškymą paliko namie. Prisėdo ant pirmo tuščio suoliuko, kurį maloniai šildė pavasariniai saulės spinduliai. Lengviau atsikvėpė, kai ilgai panaršiusi kuprinėje pagaliau rado pieštuką ir mažą

Ugnė Kriūnaitė Alexis Ricardo

popieriaus skiautę. Kalytė, kurią dėl balto kailio pavadino Aliaska, žinodama, jog greitai namo dar negrįš, įsitaisė prie merginos kojų ir galvą padėjo ant letenų, nusiteikdama maloniai pogulio valandėlei. Viena pramerkta akimi atidžiai stebėjo ant pievelės šokinėjančius žvirblius, tačiau pulti net neketino. Saulė iš pradžių piešė vienišą seną šviestuvą takelio pakraštyje, nors jo eskizų jau turėjo begalę. Tada netikėtai pastebėjo ant tolimesnio suoliuko sėdinčią įdomios išvaizdos merginą. Smulkaus sudėjimo, tamsiaodė, trumpais garbanotais plaukais, nepaklusniai išsiplaiksčiusiais į visas puses, apsirengusi šviesia vasarine suknele, ji su šypsena šėrė aplink ją vis didėjantį balandžių būrį. Saulė greitai suprato, jog mergina ne vietinė. Ji atsargiai stebėjo merginą akies krašteliu, o ranka nejučia pradėjo atkartoti jos siluetą popieriaus lape. Netrukus taip įsijautė, kad paprastas eskizas virto nuostabiu piešiniu, pripildytu daugybe detalių, pilkų atspalvių ir įvairiausių formų. Kai Saulė po kelių minučių pažvelgė į savo darbą, jos lūpas iškreipė lengvas šypsnys. Kai jau buvo besidedanti piešinį į kuprinę, Saulė netikėtai pajuto lengvą spustelėjimą ant peties ir krūptelėjusi atsisuko. Merginos nuostabai, į ją žvelgė ta pati garbanė, kuri vos prieš akimirką sėdėjo apsupta balandžių. – Žinai, jei jau pieši mane, tai galėtum parodyti, – pareiškė be menkiausios dvejonės balse. Saulė pažvelgė žemyn į piešinį, tada į merginą. Kurį laiką dvejojo, tada neužtikrintai ištiesė popieriaus lapą. Garbanė apžiūrinėjo piešinį ilgiau negu jo autorė būtų norėjusi. Ji matė, kaip merginos akys pastebi kiekvieną detalę, kiekvieną vingį ir nebuvo tikra, ar šiai jis patinka – veido išraiška visiškai nieko neišdavė, tarsi kiečiausios pasaulyje pokerio žaidėjos. Tačiau po akimirkos merginos veidą papuošė žaisminga šypsena. – Nuostabu, – ji pareiškė, paduodama piešinį atgal. – Turi talentą, ir ne bet kokį. Tik trūksta karštos raudonos spalvos mano plaukuose. Dabar atrodo šiek tiek... nuobodokai. Saulė sustingo, bet tik akimirkai. Merginai staiga užvirė kraujas, ji greitai susigrūdo piešinį į kuprinę ir atsistojo – beveik pašoko iš vietos. – Jei turėčiau bent menkiausią idėją, kaip atrodo raudona spalva, jei žinočiau kaip atrodo BET KOKIA spalva, patikėk, tikrai pridėčiau. Kol kas tau teks tenkintis pilku NUOBODŽIU piešiniu, – išrėžė, apsisuko ant kulno ir nubildėjo tolyn, tempdama iš paskos aptingusią Aliaską, prieš tai smalsiai uostinėjusią nepažįstamąją. Saulė žinojo, ji suprato, kad nebuvo jokios priežasties ar pateisinimo taip įsižeisti, bet staigus jos negalios priminimas skaudžiai suspaudė širdį ir trumpam išmušė iš vėžių. – Ei, palauk! – išgirdo balsą neprabėgus nei minutei, – Nagi, sustok! – atsidususi Saulė stabtelėjo ir atsisuko į nuo bėgimo šiek tiek kvapą praradusią garbanę. Aliaska tuoj pat pritūpė prie jos kojų, laiminga, kad parko palikti taip greitai neteks. – Aš nežinojau... atsiprašau. – ji iškvėpė. – Viskas gerai. Tu negalėjai žinoti. – sumurmėjo, vengdama žiūrėti į akis – krūtinę nepatogiai užgulė gėdos jausmas. Tačiau garbanė į tai nekreipė dėmesio, tik plačiai nusišypsojo. – Aš Lėja. – Saulė. – atsakė, beieškodama kažko kuprinėje. Po minutės atkišo šiek tiek apsiglamžiusį piešinį. – Imk, jis priklauso tau.

Fabula

Netradiciniai baltų dievai arba...

Ugnė Kriūnaitė Simon Berger

Pakalbėkim apie mažiau žinomas baltų mitologines dievybes šia vienkartine Fabulos sugrįžimo proga. Jei skaitei šią rubriką praėjusį sezoną, galbūt dar atsimeni ir turi tą basic supratimą, kokiais principais veikė mūsų protėvių tikėjimas. Atgal jau nebegrįšime, apie anksčiau aprašytas būtybes taip pat nekalbėsime, o čiupsime jautį už ragų (joks jautis šio straipsnio rašymo metu nenukentėjo) ir panagrinėsime, kokių keistenybių gali pasitaikyti netgi tarp dievų. O jei norisi sužinoti daugiau, senesnius Fabulos straipsnius visada gali rasti čia: issuu.com/njuspeipis Tarp pagrindinių baltų mitologijos dievų, tokių kaip Perkūnas, Giltinė ar Žemyna, tarp tuzino bičių globėjų ir nesuskaičiuojamos galybės javų bei galvijų dievybių, slepiasi nemažai įdomesnių personažų. Nuo būtybių, atsakingų už tai, kad nesusimaišytum tarp šungrybių, iki dievų, globojančių spalvas. Kadangi informacijos apie baltų tikėjimą yra išlikę labai nedaug, nekalbant apie tai, kad nemaža dalis mūsų turimų žinių yra tiesiog prifantazuota (pavyzdžiui, Teodoro Narbuto sugalvoti dievai, tarp jų – meilės deivė Milda), galimas daiktas, kad tokių dievybių buvo gerokai daugiau.

Bangpūtys Jei vaikščiojant Nemuno deltos ar Rusnės pakrantėmis iš vandens ims grūmoti piktas dviveidis diedukas, tai ne koks Anabelės pusbrolis tave koneveikia, o jūros ir audrų dievas Bangpūtys. Įsižiūrėjus galima pastebėti, kad jis dar ir sparnuotas. Ši dievybė mitologijoje labiausiai pasižymėjo... piktumu ir žiaurumu, mat mėgo versti ir skandinti laivus. Apie baidares metraščiuose nerašoma nieko, tad jei išvirtai, pats kaltas.

Upinis Upių dievas, tuo nieko nenustebinsiu. Įdomesnis faktas yra šio dievo garbinimo ritualas – kad vanduo būtų skaidrus, žmonės aukodavo baltus paršelius. Nejaugi ir dievams patinka šoninė ir BLT sumuštiniai?

Bardaitis Kad jau kalbame apie jūros dievus, įtraukime ir prūsų jūreivystės dievą Bardaitį. Šiam buvo aukojamos žuvys – tarsi jis ir taip jų jūroje nerastų? Šaltiniai mini, kad ši dievybė greičiausiai buvo pora su prūsų vandenų dievu Patrimpu. We stan a queer king.

Blizgulis Blizgulis senovės baltams buvo žinomas kaip sniego dievas. Jį pastaraisiais metais retai kur sutiksi – neaišku, ar ištirpo dėl globalinio atšilimo, ar išėjo į pensiją, ar tiesiog pasidavė.

Gota

Nežinau, ar šios dievybės egzistencija buvo labai smagi, kai jos pagrindinis darbo laukas – galvijų dauginimasis. Jos vardas siejamas su latvišku žodžiu, reiškiančiu „karvė“; taip, visai kaip latviškų saldainių „Gotina“ (not sponsored).

kam melstis, kai raugini kopūstus Kolera Kalbėti apie epidemijų deivę šiuo laikotarpiu kažkaip nelabai norisi, bet paminėti reikia. Kol žmonės nuo jos slepiasi namuose, ši juodai apsitaisiusi poniutė laksto karieta, įkinkyta keturiais juodais žirgais. Minima kaip „baisiai didelė, bjauri ir smirdanti boba“, galbūt dėl to įsižeidusi visus kankina, tačiau žmogų palieka gyvą, jei šis jai padeda ar parodo kelią.

Magyla Jei jau apsistojome prie nelabai malonių moteriškos lyties būtybių, verta paminėti ir Giltinės tarnaitę, mirties deivę. Kai kuriuose šaltiniuose ji aprašoma visai ne kaip deivė – verčiau demonas, furija, galinti pražudyti žmogų. Kitaip sakant, asmeninis budelis, nes net Giltinė kartais nenori purvintis rankų.

Rūgutis Tiems, kas namuose raugia kopūstus, agurkus ar girą, verta pasimelsti rūgimo dievui. Šis dievas siejamas ir su pirmaisiais alaus (nealkholinio) ir duonos gaminimo ritualais. Žodžiu, jei pakvies į svečius, atsisakyti būtų didžiulė klaida, nes ir pavalgydins, ir pagirdys; alų midų gersi, per barzdą varvės, burnoj neturėsi.

Indraja Visai galimas daiktas, kad Indraja, prieš aplikuodama į vandenų laumės pareigas, nepaskaitė darbo aprašymo iki galo, nes jos, kaip dievybės, pagrindinis darbas – atskirti šungrybius nuo paprastų grybų. Kaip tai veikia? Na, vieną gražią dieną grybauji miške, užmatai grybą ir nežinai, ar jis valgomas. Ką daryti, googlint? Ne, šaukiesi deivės Indrajos. Tik ar prisišauksi, neaišku, nes jai gražią dieną, kaip vandenų laumei, lipti iš ežero nei šis, nei tas.

Dugnai Tęsiant temą apie dievybes su keistomis pareigomis, Dugnai (daugiskaitos forma, kadangi lytis nežinoma) prižiūrėjo supiltus miltus. Atrodo, jog lietuviai turėjo po dievą ar du kiekvienam duonos gamybos etapui.

Vaižgantas Ne, ne rašytojas, o tikrų tikriausia dievybė. Jei už linus atsakingas dievas gyvuotų šiais laikais, jam tikrai neprireiktų „Tinder“ paskyros, nes jo šaukdavosi būtent merginos. Šaltiniai teigia, jog „ši dievybė garbinta ištęstu bei gana sudėtingu ritualu“.

Mėletėlė Maketuotojams, dailininkams ir šiaip menininkams verta pasimelsti šiai dažų bei spalvų deivei. Buvo garbinama dažų ieškotojų miškuose, ieškant, kuo nudažyti vilną.

Fotoreportažas Žaneta Sederavičiūtė

Lietuviškosios atostogos arba kaip karantinas padėjo atrasti gražias Lietuvos vietas

Vytauto kalnas arba Birštono piliakalnis (Birštonas)

Lietuvos tūkstantmečio tiltas (Alytus)

Mūšos tyrelio pažintinis takas (Joniškio r., netoli Žagarės)

Aukščiausias kalnas Šiaulių rajone – Girnikų šventkalnis arba Šikšto kalnas (Bubių seniūnija, Šiaulių r.)

Triušių sala (Naisiai)

Olando kepurė (Pajūrio regioninis parkas, Karklė)

Mūšos tyrelio pažintinis takas (Joniškio r., netoli Žagarės)

Studento duona Jokūbas Vingilys

Patikrinti „life hacks“ kiekvienam pirmakursiui arba kas, kur ir kaip?

Labas. Jei skaitai šiuos žodžius, darau prielaidą, kad vienaip ar kitaip esi susijęs su universitetu. Aš rašau šį straipsnį su viltimi, jog jis pasieks išsigandusio pirmakursio akis ir padės nors kiek susigaudyti šiame naujame gyvenimo tarpsnyje. O gal tiesiog primins visa tai, ką jau žinai. Tačiau, kaip universitete greitai sužinosi, kartojimas taps neatsiejama tavo rutinos dalimi.

Štai keletas patarimų, ką daryti ir ko ne

Pirmos paskaitos Daryti: išmok rūmų pavadinimus ar bent skaičius. Jei tavo paskaitos vyksta studentyne, gali prabėgti Studentų gatve ir įsidėmėti užrašus prie pastatų. Pasiteirauk kitų studentų, kuriuos neabejotinai sutiksi taip pat skubančius į paskaitą, jie tau galvos nenukąs ir tikrai noriai padės. Jei pasiklydęs pavėluosi, nebijok įeiti į auditoriją. Nedaryti: išsigandęs suk ratus aplink fakultetą tikintis, jog kažkas tave nuves, kur reikia.

Grupiokai Daryti: suvok, kad čia ne mokykla ir neprivalai burtis į grupeles pagal pomėgius ar jaudintis dėl populiarumo. Prisistatyk grupei, gerbk ją ir būk dalimi, nes šie žmonės tave neš tada, kai nesugebėsi paeiti (čia, žinoma, apie metaforišką ėjimą). Nedaryti: pasigirk, jog tavo studijų vieta ﬁnansuojama, bei iš aukšto žvelk į žmones atvykusius iš mažesnių gyvenviečių. Visada prašinėk kitų konspektų, bet niekada nesidalink turima naudinga informacija.

FB grupes ir appsai Daryti: sek KTU puslapį feisbuke, prisijunk prie savo fakulteto pirmakursių grupės, prisijunk prie savo grupiokų FB grupės, parsisiųsk programėlę KTU calendar, parsisiųsk Outlook ir įsijunk notiﬁcations. Nedaryti: būk kelmas, kuris nežino, kas vyksta ir nuolat vaikšto pasiklydęs.

Barakas Daryti: susipažink su kambariokais ir barako gyventojais. Virtuvėje būtinai pasisveikink su minėtais gyventojais. Būk geras budėtojams. Būk patriotiškas savo barakui ir atstovauk jį įvairiose veiklose. Nedaryti: sesijos metu leisk muziką taip, kad girdėtų tolimiausi kaimynai. Sėdėk savo kambaryje tikėdamasis, kad kambariokų nebus ir turėsi laiko sau paverkti.

Valdžios organai ir platesne bendruomene Daryti: jei susiduri su problema, nebijok klausti sprendimų. Nebijok bendrauti su valdžia, nes jie tikrai turi resursų padėti; svarbiausia žinoti kur kreiptis. Mano rekomenduojama veiksmų seka, susidūrus su problema: klausk grupiokų -> klausk kitų studentų -> klausk seniūnų -> klausk dėstytojų -> klausk studijų centro. Nedaryti: neramiai lauk, kol kažkoks lengvai išsprendžiamas nesusipratimas sugriauna tau reikalus, vien dėl to, kad bijojai kažkam pasisakyti.

Freepik.com

Popaskaitine veikla Daryti: sek naujienas apie renginius, apsilankyk laisvalaikio centre, prisijunk prie studentų organizacijos Njuspeipis. Nedaryti: venk bet kokio kontakto su universitetu ar studentiškomis organizacijomis.

Kitu kampu Ineta Golovatenkaitė

„Global Village“

Sveikinuosi su Jumis naujais mokslo metais, kurie gali būti lygiai tokie pat įdomūs, kaip ir jau praėję. Ko tikėtis – sunku pasakyti, bet kadangi oﬁciali tvarka skelbia, kad moduliai bus dėstomi „mišriuoju“ būdu, padiskutuokime apie tokių studijų pranašumus bei trūkumus. Nors yra sakoma, kad „sumuštinio“ metodas, kurio metu pirma pasakomas komplimentas, tuomet trūkumas ir vėl komplimentas, yra malonesnis, tačiau šįkart pradėkime paprastai ir aiškiai.

Trūkumai Sakyčiau blogiausiai yra pirmos pakopos pirmo kurso studentams. Beje, sveiki atvykę! Klausiate kodėl? Labai paprasta, jei vėlgi studijos būtų perkeltos į nuotolinę erdvę, būtent ši studentų grupė prarastų daugiausiai, nes mokantis namuose nebūtų užmezgamas ryšys su naujais grupiokais. Tikriausiai atsirastų ir tokių, kurie sakytų, kad universitetą pasirinko ne draugų susirasti, o įgyti žinių. Šįkart jau klausiu aš – ar tikrai? Bendravimas, naujos pažintys, smagūs prisiminimai, na ir šiaip laisvalaikis – būtent tai papildo diplomą, kurį užsidirbate po klavišų spaudžiojimo ir puslapių skaičiavimo, kurių pradžioje vargiai suprantama kokia iš viso šio darbo esmė. Taigi, nenorint išsiplėsti apie minusus, skaudžiu praradimu įvardinkime – bendravimo realioje erdvėje ir prisiminimų kūrimo nebuvimą.

Privalumai Čia tikriausiai galėčiau išsiplėsti, bet tik dėl to, kad mėgstu įžvelgti daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų visose situacijose. Nors kai kurie guodžiasi, kad neranda motyvacijos dirbti iš namų, gauna „dvigubą“ krūvį ir turi atlikti daugiau užduočių, negaliu to nei patvirtinti nei paneigti, bet negalvojimas apie kitą dieną palengvina buitį. Prarandamas vienas iš galvos skausmų, tai susiruošimas ir nuvykimas nuo taško A iki taško B. Kai paskaitos prasideda 9 ryto, o kai kuriems ir anksčiau, atsikėlimas ryte tampa pernelyg sunkus, kai per pastarąją parą spėji įveikti pusantro, o gal net du, sezonus naujai atrasto serialo. Teko skaityti, kad lankomumas karantino metu išaugo. Nesunku tuo patikėti, kai prisijungti prie paskaitos reikia lygiai tiek laiko, kiek įsijungia kompiuteris. O kas vyksta toliau,

klausotės paskaitos, ar tęsiate serialo žiūrėjimą, priklauso tik nuo jūsų. Apie įgytas žinias bei pažymius čia nešnekėsiu, tikriausiai kiekvienas išsinešame ir gauname iš studijų tiek, kiek patys norime. Norėdama bent šiek tiek atsverti privalumus nuo trūkumų, pridėsiu dar vieną „už“ šios monologo tipo diskusijos pabaigai. Po ilgų svarstymų net sunku surasti vienintelį dalyką. Todėl pateiksiu keletą pavyzdžių, o ar su tuo esate susidūrę ir ar tai laikote privalumu nuspręskite patys: nereikia atvykti į vienintelę tą dieną teorinę paskaitą, kurios metu visa informacija surašyta skaidrėse; lengvesnis susitarimas dėl laiko konsultacijai; glaudesnis ryšys su dėstytojais; tikrasis technologijų pritaikymas; vaizdo kameros „neturėjimas“... Būtų įdomu sužinoti kaip sąrašą papildytumėte jūs.

Kol išskirtiniai laikai tęsiasi prisiminkime, kad visa tai įeis į istoriją, o mes esame ta tarpinė jungtis tarp privalomo technologijų naudojimo ir greito jų pritaikymo. Na, ir jei kartais labai nesinorėtų kažko daryti, šiuo atveju prastas ryšys taptų privalumu. Sėkmės dar vienais mokslo metais ir linkiu be mokslo išsinešti dar daugiau patirčių!

Mono

Rūta Buckiūnaitė

The Gatekeeper Have you ever accidentally wondered into an unknown territory? You feel a bit scared but quite curious at the same time. The place is nice, so you start to look around to see what’s up. You ﬁnd that the place has a lot of things that interest you. As you get more and more familiar you start to explore even further. You start to wonder if there are other people that have accidentally stumbled into this place as well. And that is exactly when you come across the castle of knowledge that has all the secrets and hidden gems of this, now familiar, place. But the castle is guarded by the Gatekeeper and they will only let you in if you know everything that is to know about this place.

“Oh, it’s this” — a new fan says. “No, it’s not” — an older fan says, “It’s this. How can you not know that? I’m not judging but are you sure you’re a real fan? Real fans would know this”. And then the “real fan” proceeds to explain their definition of what a “true” fan of that music group, that comic or show is. Let's say your intentions are good and you just want everyone to be on the same page. Even so, you still end up categorizing people as less of a fan simply because they don’t fit your definition. What happens when you meet a fan that fits your definition, but they don't agree with your opinion? Let's say your definition is that “every “real” fan agrees that season five of this show was the best” but the other fan thinks differently. Well, then it's time to exclude that person from the definition. You end up changing your definition again and again to make it even more specific and every time it seems to cater and prioritize you even more. It's much easier to exclude people from your “true” fan definition than accept the fact that a lot of people can love the same things as you and not agree with your opinion. Eventually, you've convinced yourself that you're at the top of the hierarchy and only people you like can share your most specific “true” fan definition. If any of this seems familiar, then congratulations, you’re a gatekeeper. If not, well, you’ll get there eventually. As someone who is in a music related fandom (hello to my fellow ARMYS out there!), I can say that there are no bad fans, just fans and not fans. And it doesn’t matter if you just got into something or you’ve been in the fandom for years, you are still a fan. Part of the beauty of being in a fandom is the diversity, the ability to create meaningful conversations about a thing we mutually love.

Laikas Netﬂix‘ui Kamilė Akelaitytė

Bemieges linksmybių naktis, deginimąsi prie jūros greit pakeis nuobodūs ir žvarbūs rudens vakarai... Šaltasis sezonas kviečia degti žvakes, išsitraukti jaukų chalatą, pledą ir ilgus vakarus leisti prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano kartu su dėmesio vertais serialais. Pristatau 6 serialų pasiūlymus, kurie verti pagarbos bei tavo, kaip žiūrovo, simpatijos. Visus šiuos serialus gali pamatyti naudodamasis interneto milžino „Netﬂix“ paslaugomis.

2. Unorthodox / Neįprasta Šis 4 serijas teturintis serialas yra apie 19-metę merginą Estę, kuri bėga nuo savo ultraortodoksinio auklėjimo Williamsburgo hasidų žydų bendruomenėje. Ji atsiduria Berlyne, kur netrukus sužino, koks gali būti kitoks gyvenimas. Tačiau kai Estė bando pradėti savo gyvenimą iš naujo, jos vyras Yanky ir jo pusbrolis Moishe ją pradeda persekioti, trokšdami sugrąžinti į bendruomenę. Dramatiškame kultūrų susidūrimo siužete atsispindi Estės išgyvenimai, susiję su jos sudaryta santuoka. Tai įdomi įžvalga apie stačiatikių gyvenimą ir merginos kovą su vaidmeniu, kurio iš jos tikimasi.

4. Dogs/ Šunys Šunys mums per geri, ir tuo įsitikinsite peržiūrėję šį dokumentinį serialą. „Dogs“ yra daug daugiau nei mielų „Instagram“ vertų klipų serija. Lėtos, tyliai pasakojamos istorijos atskleidžia, kas yra atsidavimas, meilė ir ką tai suteikia žmonėms. Serialas tiria ryšį tarp šunų bei žmonių, pasitelkdamas skirtingas istorijas. Nuo tarnybinio gyvūno, išmokyto aptikti mažos mergaitės priepuolius, iki įtemptos kelionės, kurią haskis vykdo iš Sirijos, kad vėl susitiktų su savo šeimininku, pabėgėliu, dabar gyvenančiu Berlyne.

6. Dark Tourist / Tamsusis turistas Šiame unikaliame dokumentiniame seriale žurnalistas David Farrier tyrinėja reiškinį, vadinamą ,,tamsiuoju turizmu”, parodo mažiau žinomus tamsiuosius įvairių šalių kultūrų aspektus. Skirtingose serijose veiksmas jus nukels į vietas, istoriškai asocijuotas su mirtimi ir tragedijomis.

1. Money Heist / Pinigų namai Tai istorija apie devynis plėšikus, kurie bando įvykdyti ambicingiausią apiplėšimą istorijoje. Jų tikslas – įsilaužti į Karališkąją Ispanijos monetų kalyklą, kur spausdinami pinigai, ir išbūti ten kuo įmanoma ilgiau, spausdinant didžiulę sumą nežymėtų grynųjų. Jų planas kruopščiai bei nuodugniai apgalvotas, plėšikų komanda tam ruošėsi ilgai ir yra pasiruošę viskam. „Money Heist“ yra įtampos kupinas serialas, kurio pagrindiniai veikėjai paverčiami simpatiškomis ﬁgūromis.

3. Then They See Us / Kai jie mus mato Keturių dalių serialas atkuria jaudinantį „Central Park Five“ grupės juodaodžių ir Lotynų Amerikos paauglių grupę iš Harlemo, neteisingai nuteistą už išprievartavimą ir pasikėsinimą nužudyti baltąją moterį 1989 m. Serialo režisierė ir prodiuseriai pasakoja tikrą rasinio proﬁliavimo, neteisybės ir žiniasklaidos dezinformacijos istoriją per 25 metus, pradedant areštu ir baigiant vindikacija.

5. Sense8 / Aštuntasis pojūtis Filmo ,,Matrica“ rašytojos ir prodiuseriai sukūrė dar vieną įspūdingą reginį – serialą apie aštuonis žmones iš skirtingų šalių ir žemynų, sujungtų telekinetiniu būdu. Jie gali jausti vienas kito giliausias emocines būsenas – meilę, baimę bei skausmą. Seriale vaizduojama, kaip visiškai skirtingi žmonės susibendrauja ir tampa vis artimesni. Veikėjai ieško būdų išgyventi, nes juos medžioja žmonės, pasisakantys, jog naujoji žmonijos rūšis, homosensorium, griauna pasaulio tvarką. Tai beprotiškas kūrinys, nuﬁlmuotas daugiau nei devyniuose miestuose ir pavergęs fantastikos mėgėjų širdis.

netﬂix.com

Emilija Mikučionytė

Neįprastai prasidėjusių metų neįprasta vasara prabėgo ir metas kibti į neįprastais atspalviais nuspalvintus darbus. Vasara, atrodo, buvo taip neseniai, kad vis dar šmėsteli mintys apie saulę, šilumą ir, kas be ko, laimę; tačiau jau ir ruduo ant nosies, kai automatiškai imi svarstyti, kur tos laimės gauti. Kviečiu rudeniškai dramatiškai pažvelgti, kaip galima siekti vieno svarbiausio gyvenimo tikslų – jaustis laimingam.

Kino Gurmanams

Into the Wild (2007, Nuotykių, biografinis, drama, – 8,1) Neįprastai ir labai įtraukiančiai (ypač kinematografijos prasme) papasakota istorija apie protingą ir kūrybiškos sielos vyruką, kamuojamą nerimastingumo, nepasitenkinimo materialiu gyvenimu, tėvų viešojo ir privataus gyvenimo prieštarų ir Levo Tolstojaus vėlyvųjų idėjų. Vienintelis kelias – į laukinę gamtą. Bėda ta, kad idėjos visuomet skamba gražiai, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Kita vertus – kas gyvenime svarbiau? Ar likti visuomenės dalimi, ar bėgti nuo jos? Aiškaus atsakymo filmas nepateiks, jis pateiks istoriją, ir tas turbūt geriausia. Juk laimės galiausiai ieškos žiūrovai.

Sorry We Missed You (2019, Drama, – 7,6) Vienas tų žavinčių ﬁlmų, kai, atrodo, žiūri dokumentiką, o, pasirodo, viskas suvaidinta. Įtikinantis ir įdomiai temą paliečiantis ﬁlmas apie vargingą Didžiosios Britanijos šeimą: maištininką sūnų, „zero-contract“ būdu slauge dirbančią motiną, bedarbį tėvą ir šeimos rietenų auka tapusią jaunėlę dukrą. Tėvų svajonė – įsigyti nuosavą namą, o ne nuomotis visokias skyles. Tad tėvas priverstas įsidarbinti kurjeriu ir į tai investuoti nemažai pinigų. Tik, pasirodo, juodas darbas niekada nėra toks lengvas, kaip atrodo, o siekiant svajonės tenka susidurti su daug įvairesnėmis problemomis.

Little Joe (2019, Drama, siaubo, mistinis, – 5,9) Pagrindinė veikėja sukuria ypatingą genų inžinerijos produktą – gėlę, kurią augini, šnekini ir myli, o ji atsidėkodama išskiria didelius oksitocino kiekius. Taip sukuriamas „motinos ir vaiko“ ryšys, o augintoja tampa laiminga. Slapta ji dar augalėlį padovanoja sūnui. Stebint augalo poveikį pamažu motinos entuziazmą pakeičia pasibaisėjimas, o bendradarbiai, vienas po kito įkvėpę augalo žiedadulkių, ima elgtis keistai. Ar tokios laimės buvo ieškoma? Ką esame pasiryžę paaukoti dėl geros savijautos? Pastelinių spalvų kupinas ﬁlmas palieka asmeninių pamąstymų tiek apie šio mėnesio temą, tiek apie kai kuriais atitinkamais atvejais naudojamas priemones.

Horoscopes

Zodiac signs: Comics edition

Marvel / DC

Aries

Ugnė Kriūnaitė

Taurus

i em

G Leo

Virgo

Cancer

pio

r Sco

Aquarius

Libra

Sagittarius

Capricorn

ces

Pis

ŽIOVULIO ŽUDIX NU KAIP ČIA PASAKIUS...

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.65)

Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.75)

5ud0ku

5eppuku

6 5

7 8

9 9

7 1

4 5

2 7

2 7 5

8 6

6 4

3 5

1 1

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:25:52 2019 GMT. Enjoy!

ČIA DĖTUME MEMES

4 7

4 8

5eppuku

5 7

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.81)on Mon Feb 4 19:28:57 2019 GMT. Enjoy!

5ud0ku

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.52) on Mon Feb 4 19:27:29 2019 GMT. Enjoy!

2 7

4 7

2 3

2 5

5 2

9 8

6 3

5 3

5 5 1

6 2 7

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:28:31 2019 GMT. Enjoy!

9000%

Puslapio Tema Njuspeipis

09:00

Active now

Labas! Ką vakare? Laba! Spręsiu nanogramas. O tu? O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi? TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!

Njuspeipis #150, rugsėjis

Articles inside

Horoscopes

Fotoreportažas

LZO

LZO

KTU naujienos

Redaktoriaus žodis

Kino gurmanams

Mono

Fabula

Laikas Netflix’ui

Studento duona

NJ English

Istorijos

Kitu kampu

Dar pagalvosiu