Njuspeipis #153, gruodis by Njuspeipis

TIRAŽAS: ∞ VNT. ISSN 2029-1914

Njuspeipis #153 GRUODIS 2020 IS FINALY OVER

(EDITION)

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

TENT FOR! ING CONTU DENTS INTRODUC S L A N O INTERNATI

The most wonderful thyme!

STUDENTIŠKA IŠMINTIS Jei egzaminai nori būti išlaikyti, kodėl egzistuoja miegas?

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS

(saugus atstumas)

Sėkmes!

„Njuspeipio“ redakcija

Kontaktai

Nj English

AIESEC

The intense tutalage from the schoool of video games

Dar pagalvosiu

Kelionė po tamsiausius žmogaus psichikos kampelius

Nebūtų gruodis, jei neužplūstų mintys apie artėjančią sesiją. Kai kuriems iš jūsų tai pati pirmoji, kitiems gal jau paskutinė. Bet kokiu atveju, sesija yra tas knygos puslapis, kurį visada norisi kuo greičiau užversti ir pereiti prie kito skyriaus. Šiais metais labiau nei bet kada atrodo, jog pasaulis juda, bet tu nespėji jo pasivyti – tarsi būtum įstrigęs laike. Gyvenimo puslapiai verčiasi vis sunkiau ir lėčiau. Tačiau lėčiau nėra lygu blogiau. Kartais tai tiesiog reiškia, kad nori sustoti ir apmąstyti, ar tai, dėl ko skubi, yra tavo svajonės ar tiesiog kažkieno kito lūkesčiai. (saugus atstumas)

LZO

Sveiki!

(saugus atstumas)

////////////////

Unknown

Prizmė

Fotoreportažas

(Ne) Fabula

Smalsumas pražudė katę

Gruodžio ssentencijų kalendorius III

Elnias devyniaragis

Papildyk perskaitytų knygų sąrašą

Ad Meliora

Kino gurmanams

Ką skaityti belaukiant kalėdų? Nežuvis

Šokis

Horoskopai

Žiovulio Žudix

Pasitinkant 2021 metus

*MEMES OR SUDOKU???* *YES*

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

A. Purėno g. 18, LT-51370, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Rūta Buckiūnaitė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Saulė Gabija Kliukaitė saule.kliukaite@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Ugnė Kriūnaitė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Saulė Kliukaitė Živilė Pacevičiūtė Jūratė Balevičiūtė Gintarė Baranauskaitė Deina Juodžbalytė

Viršelio nuotrauka Ugnė Kriūnaitė Eglė Mastauskienė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Jokūbas Vingilys Ugnė Kriūnaitė Saulė Kliukaitė Nojus Dimša Jaco Coetsee Kamilė Akelaitytė Justas Šliumba Živilė Pacevičiūtė Miglė Lekešytė Gintarė Baranauskaitė Deina Juodžbalytė

Draugai

Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Karolina Mičelytė

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B2O“, „2½ obuolio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“, „Caif Cafe“

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

KTU naujienos KTU futbolo rinktinė yra viena geriausius rezultatus demonstruojančių KTU komandų. Metų pradžioje jie buvo apdovanoti už praeitą sezoną, laimėjo P. Grigonio taurę. Šiuo metu rinktinė varžosi Lietuvos studentų futbolo lygos čempionate ir sužaidusi keturias rungtynes nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Šios komandos vedlys, po trenerio, yra komandos kapitonas, ekonomikos ir verslo fakulteto magistras, Algirdas Kvalkauskas.

Algirdai, kaip nusprendei prisijungti prie KTU futbolo rinktinės?

Iš tikrųjų prieš prisijungdamas prie KTU rinktinės žaidžiau futbolą profesionaliai ir teko girdėti, kaip už universitetus žaidžia A lygos žaidėjai. Todėl iš pradžių buvau nustebęs ir prieš stodamas į universitetą pradėjau domėtis, kokiuose čempionatuose dalyvauja KTU universitetas ir kaip jiems ten sekasi. Dalyvaujant įvadinėse paskaitose apie universitetą teko susipažinti su KTU rinktinės Vyriausiuoju treneriu Gintaru Grigoniu, trumpai pasikalbėjome ir buvau pakviestas į pirmąją treniruotę. Kadangi futbole buvau jau ne vienerius metus, ganėtinai lengvai įsiliejau į komandos kolektyvą. Dėl tam tikrų priežasčių buvau sustabdęs savo karjerą profesionaliame futbole, todėl puikiai galėjau save realizuoti atstovaudamas KTU universiteto futbolo rinktinės komandą.

Kokia buvo tavo pradžia čia?

Kadangi KTU rinktinę su pertrauka atstovauju jau 7 metus, tai galiu paminėti, kad prisimenu tik prizines vietas po pertraukos (juokiasi). Per paskutinius metus susiformavusi komanda yra laikoma nuolatine čempionato favorite, taip pat mūsų komanda dalyvaudama studentų turnyruose visada siekia užimti tik aukščiausią vietą. Paskutinis vykęs turnyras šiais metais buvo Kaune, Povilo Grigonio taurei laimėti. Tai galiu pasakyti, kad tą taurę ir laimėjome.

Beata Stampachova

Kaip vertini komandos pasiekimus?

Komandai jau prieš sezoną palinkėjau: „Jeigu užimsime I vietą universitetų čempionate, tai galiausiai užleisiu savo vietą ir perleisiu Kapitono raištį kitam žaidėjui.“ Tai, kaip matau, komanda neblogai įsiklausė į mano palinkėjimą ir po pirmo rato rikiuojamės pirmoje vietoje. Tik gaila, kad karantinas truputį koreguoją mūsų čempionato planus. Tačiau tikiuosi, kad tokį tempą išlaikysime ir po pertraukos.

Ko palinkėtum futbolo komandai ir studentams?

Visų pirma tai atrasti draugų, su kuriais laikui bėgant palaikysite ryšį. Kaip žinote, sportas suvienija daug skirtingų žmonių, o ateityje jūsų keliai gali vėl susikirsti, todėl bus lengviau bendrauti. Taip pat sportas po paskaitų yra puikus būdas atsipalaiduoti ir pailsėti bei palaikyti gerą ﬁzinę formą. Todėl aš visada studentams linkiu prisijungti prie KTU sporto bendruomenės.

KTU sporto ir sveikatingumo centro rinktinės stebina savo pasiekimais. Viena iš tokių rinktinių yra jėgos sporto šakų rinktinė, kurios nariai kiekvienose varžybose iškovoja prizines vietas. Jėgos sporto šakų rinktinės narė, KTU cheminių technologijų fakulteto antrakursė, jau ne pirmą kartą pagerinusi Lietuvos rekordus ir skinanti apdovanojimus visose dalyvautose varžybose – Ramunė Vainauskytė.

Ramune, ką tavo gyvenime reiškia sportas?

Sportas užima nemažą dalį gyvenimo, kadangi tai nėra vien kelios valandos sporto salėje per savaitę. Norint pasiekti rezultatų, turi galvoti apie mitybą, poilsį ir, aišku, patį sportą. Labai griežtos dienotvarkės neturiu, bet tenka atsižvelgti į tam tikrus dalykus.

Kokie jausmai tave apėmė, kai varžybose pasiekei Lietuvos rekordą?

Manau, kad dauguma atletų, siekiantys rekordų, jais nesistebi, nes atvykdami į varžybas jau tikisi pasiekti tam tikrus skaičius. Kaip ir mūsų sporte: ką parodai ant platformos, tai jau buvo išbandyta, ir turbūt ne vieną kartą, treniruotėse. Tad ir man didžiulės nuostabos nebuvo. Smagiausia būna, kai pirmą kartą tai padarai, nesvarbu, ar varžybose, ar salėje.

Ar esi išsikėlusi naujų tikslų?

Taip, ir jie nuolatos keičiasi. Tai kita svorio kategorija, tai didesni svoriai, tai tarptautinės varžybos. Pasirinkimų iš tiesų daug, tik reikia atsirinkti.

Kaip motyvuoti save, jei nesiseka lengvai pasiekti norimo rezultato?

Visų pirma, reikia įsivertinti norimus tikslus ir ar jie yra realūs. Tik tada galima galvoti, kaip juos pasiekti. Motyvacija labiausiai padeda pradžioje, tačiau ji yra per silpna. Kai pasidaro ypač sunku, reikėtų remtis disciplina. Manau, kad tai tiesa ne vien sporte.

LZO

This world is full of followers. A lot of people don’t want to lead or fear the responsibility that comes with it. It’s sad and great at the same time. Sad because a big part of the followers will be reluctant to do anything signiﬁcant in their lives — they will just be passengers in someone else's car and go where the vehicle goes, regardless of their wishes and desires. Great because there are so many opportunities to take the wheel and lead others. Not everyone will be leaders and that is okay, but if you think you have the ability to be one and don’t know what you are doing with your life, it might be time to stand up. What does it mean, “not everyone will be a leader”? One of the main things is failure. You will fail big, disappoint people who believed in you and there will be many times that leave you desperate and on your knees. Why would anyone want that? Because if you fail enough times, you will succeed. If you don’t like failing, you don’t like success — failure is just testing. You might say that it’s expensive to take risks, so you cannot aﬀord it. That’s a great argument but there are places where you can fail and grow without paying a huge price for it. You want to know where?

An organisation like AIESEC is a great place to start. If you join a big company and you fail, yes, that is a big price to pay, because you might get ﬁred. But no one will ﬁre you from AIESEC. It’s the biggest youth organisation in the world and we all grow together as a family. The principles of leadership are all the same. You have to know how to talk to people, how to deal with failure, how to optimise your team etc. These are crucial skills; they are essential to any leader. So, do you want to sharpen yours and lead or to stay in the comfort zone and follow?

Build a strong and reliable foundation that is made of knowledge, experience and gratitude. Learn and grow with AIESEC and you will see the transformation yourself.

The intense tutelage from the school of

Nj English

video games Jaco Coetsee

They say our personality is just the sum of our experiences. Well, what does this mean for newer generations with constantly decreasing human interaction? Are we getting more and more static just waiting for the input from television or phone to say something of note? Communicating through B-grade memes to seem likeable or build bonds. I personally don’t believe this notion. Not that I don’t think that Instagram and reality TV are eating our brains neuron by neuron, but because it is for sure. I don’t agree with it for one reason: video games. This beautiful invention has changed my perspective about things more than a psychologist using kaleidoscope therapy. It has given me more thrills than adventures with an astronaut gangster. And in the true spirit of 21st century escapism, it has been a constant source of joy regardless of any tough situation.

The first part of my personality development: The Sims 3. My first ever proper video game besides free RPGs from sketchy Russian sites. Spending hours as an 8-year-old building the perfect family so all the neighbours would want to have an affair with my wife. Super adult themes but it gave me a glimpse into the adult world, how effort turns into money and opportunity. And also, that the piano and random skills like making sushi is the ultimate party trick. Aﬅer a while, time spent on my sim turned into time spent on myself, trying to be more like my sim. It’s a great game for acting out your wildest dreams and desires, and today I can proudly say I’m living some of them.

The second most major part of becoming me: Grand Theft Auto V. Imagine this, you’re 12 years old and you’ve gotten so bored of the PG section at your local game store that you’re considering selling your PC and Xbox 360 to buy a plane ticket to Angola just for some excitement. Then out of nowhere the biggest title in gaming history gets released. This was my reality, barely old enough to go on a rollercoaster ride without an adult but at home I was skydiving to escape corrupt FBI agents. I’ve been a pilot, a stockbroker and a gangster all before even opening my ﬁrst university book. The ability to do and be anything you want should cause some personal growth shouldn’t it?

And ﬁnally, now, 4 hours into the new Cyberpunk 2077, I can’t help but feel I’m going to change for the better once again. Maybe now I’ll be more composed, or I’ll have a better understanding of the new age ethics. You never learn more from a story than when you live it yourself. That is the genius of this medium, and I owe it a thousand life lessons.

Iš NJ gyvenimo

Mieli, Njuspeipio skaitytojai,

Rūta Buckiūnaitė

*Njuspeipio skaitytojas*

Man labai patiko naujas Njuspeipio numeris

Dar pagalvosiu Spalio mėnesio numeryje kalbėjau apie smagius ir spalvingus kompiuterinius žaidimus, tad nusprendžiau dar ir šį mėnesį pratęsti žaidimų temą. Tik šiame straipsnyje noriu pasidalyti ir parekomenduoti visišką jų priešingybę. Šįkart spalvotas pupeles keičia sudėtinga ir labai žmogiška kovotoja, žaismingas aplinkas keičia košmariška skandinavų mitologijos požemių karalystė Helheimas (šis straipsnis tikrai nebus kalėdiškas, just a heads up). Tai 2017 metais išleistas indie žaidimas Hellblade: Senua‘s Sacriﬁce. Jis suteikia žaidėjui šiurpinančią, bet verčiančią susimąstyti patirtį.

Saulė Kliukaitė goodfon.com

Prieš pradėdama kalbėti kuo šis žaidimas išsiskiria iš kitų ir yra vertas dėmesio, privalau trumpai supažindinti su jo siužetu. Pagrindinė veikėja Senua yra keltų kilmės karė, pasiryžusi išgelbėti ir iš mirusiųjų pasaulio susigrąžinti savo vaikiną, paaukotą vikingų dievui Odinui. Būtent dėl to ji privalo keliauti į skandinavų plėšikų pasaulį ir derėtis su deive Hela dėl mylimojo sielos. Senua nėra įprasta protagonistė. Praėjus vos keletui sekundžių nuo žaidimo pradžios, suvoki, jog Senua serga psichine liga. Visą kelią ją lydi balsai, kurie ne tik duoda patarimų, kaip įveikti žaidimą, bet, svarbiausia, atspindi jos vidines kovas. Tai jos baimės, abejonių ir savimi nepasitikėjimo balsai, po truputį žlugdantys veikėjos dvasią. Tai viena iš kliūčių, kurias keltei tenka įveikti. Dėl savo ligos ir patirčių Senua buvo vadinama prakeiktąja, atstumta savo bendruomenės. Senovėje buvo įprasta, jog asmenys, suvokiantys realybę kitaip, buvo matomi kaip nelaimės nešėjai; jie taip ir nesulaukdavo jiems reikiamos pagalbos. Veikėjos vienatvę, baimę ir vidinę tamsą sugebėjo praskaidrinti tik jos mylimasis. Jis suteikė jos gyvenimui prasmę. Tad jo netektis sukrėtė visą Senua pasaulį ir vienintele jos gyvenimo misija tapo jo sielos išgelbėjimas. Dėl patiriamos psichozės Senua geba pastebėti kitiems nematomas detales. Ji mato dėsningumus ir tam tikrus raštus, struktūras visoje savo aplinkoje. Būtent tai jai ir padeda išspręsti sutiktas problemas ir pakliūti į Helheimą. Kaip minėta, Helheimas primena košmarą. Jame pilna demonų, tamsos karių. Tačiau jie tėra tik metafora, atspindinti pačios protagonistės traumatiškas patirtis. Demonai maitinasi jos baime ir silpnybe. Visas pasaulis po truputį vis keičiasi, jame daugėja siaubo elementų ir žiaurumo. Tai lyg lėtas išprotėjimas, kelionė į visišką pražūtį. Laikui bėgant vis dažniau ir dažniau susimąstai, ar tai tikrai realybė, ar pragariškas sapnas... Kaip jau minėjau, šis žaidimas yra indie – jis buvo išleistas mažos komandos (apie 20 žmonių), be didesnių leidėjų ﬁnansinės pagalbos. Tai reiškė, kad kūrėjai Ninja Theory turėjo labai ribotus resursus, bet pilną kūrybinę laisvę. Būtent dėl to jie galėjo skirti didelį dėmesį tyrimams ir stengėsi pateikti psichozę kuo įmanoma tiksliau. Viso kūrybos proceso metu jie konsultavosi ne tik su psichologais, bet ir asmenimis, turinčiais panašias patirtis. Pastarųjų pripažinimas ir teisingas reprezentavimas buvo viena svarbiausia Ninja Theory užduočių. Visa žaidimo kūrimo eiga buvo dokumentuojama ir įdomiausi aspektai yra aptariami vaizdo dienoraščiuose. Juos galite rasti Ninja Theory YouTube kanale. Hellblade: Senua‘s Sacriﬁce susilaukė daugybės puikių įvertinimų. Būtent dėl pasirinktos visuomenei vis dar tabu temos, puikaus scenarijaus, įtraukiančių techninių sprendimų (pavyzdžiui, visas žaidimas yra vienas ilgas nenutrūkstantis kadras) ir įspūdingo vikingų laikų pasaulio žaidimas įstrigo turbūt kiekvieno atmintyje. Jis verčia susimąstyti ir skatina pradėti pokalbį. Kai kurie jį vadina meno kūriniu. Tai yra puikus pavyzdys, kaip kompiuteriniai žaidimai yra ne tik pramogų šaltinis, bet taip pat tampa ir universalia platforma pristatyti visuomenei aktualias problemas.

Unknown

Smalsumas pr

*tik vieną iš devynių gyvybių. Jokios katės

Ugnė Kriūnaitė

Mohammed Idris Djoudi

Internete sklandė juokeliai, kad būtent šiais metais kažkas atidarė Pandoros skrynią. 2020 tikrai nestokojo nelaimių ir konﬂiktų, tad šis palyginimas nėra iš piršto laužtas. Tačiau šįkart nagrinėsime ne visas pasaulio blogybes ir iš kur jos atėjo, o tai, kas parklupdė ir pačios Pandoros valią – smalsumą. Pabandysime smalsumą paaiškinti, įvertinti, ir, aišku, panagrinėti patį Pandoros mitą. Važiuojam!

Pati prasčiausia dovana pasaulio istorijoje Ne, ne apie vaiką su avokadu šnekėsim. Pandoros skrynia buvo ne kas kitas, o dovana iš Dzeuso Pandorai, kaip pirmai moteriai. Pandorą nukalė dievas Hefaistas. Ji ne tik buvo nepaprasto grožio, bet ir kitų dievų apdovanota žiniomis, darbštumu, aštriu protu, dėmesiu detalėms ir puikia vaizduote. Viskas atrodytų tobula, jei ne Dzeusas (ar ką nors tai stebina?). Šis, vis dar piktas ant Prometėjaus, kad titanas atnešė žmonėms šventąją ugnį, sukurpė keršto pinkles. Griaustinio dievas pirmajai moteriai ne įteikė dėžę su pasaulio blogybėmis, prisakęs, kad jos nevalia atidaryti, bet ir apdovanojo Pandorą begaliniu smalsumu ir noru suprasti pasaulį. Kas galiausiai ją ir parklupdė. Pandora, kaip žinia, gan gerai atsilaikė prieš dėžės viliones, bent jau iš pradžių. Ilgainiui nežinomybė ir smalsumas pradėjo ją graužti iš vidaus. Rodėsi, kad kažkas dėžės viduje vis šaukia jos vardą, krebžda ir nerimsta. Noras suprasti, pamatyti bent akies krašteliu, privedė moterį arti išprotėjimo ribos. Ji nusprendė tik trumpai pasižiūrėti, kas tokio mistiško slypi dėžės viduje. Tačiau vos pravėrus dangtį, laukan išsiveržė monstrai ir įvairaus plauko blogybės: nuo karo iki maro (ir viskas tame tarpe). Nevilties apimta Pandora šiaip ne taip užtrenkė skrynios dangtį. O kol monstrai pabėgo pasiskirstyti per pasaulį, ši suklupo apimta nevilties, skausmo ir baimės. Tačiau tuo ši istorija nesibaigė, kad ir kaip graikams patiktų tragedijos. Dėžėje moteris išgirdo kitą balsą, šįkart švelnų, šiltą ir raminantį. Dvejodama ji vėl pravėrė dangtį ir šįkart laukan išskrido viltis, pripildžiusi moters širdį ramybės. Tai, ką ji padarė, jau nebuvo galima ištaisyti, bet viltis suteikė naujo pasitikėjimo ir drąsos įveikti sunkumus.

Smulkmenos ir šiaip įdomesni faktai:

– – – – 10

Gali būti, kad dėžė visai nebuvo dėžė, o verčiau vaza, kadangi senovės graikai daiktams laikyti naudodavo vazas, vadinamas „pithos“. Teisinga reikšmė galimai pasimetė vertimuose. Robertas Gravesas apie Hesiodiko epizodą teigia, kad „Pandora nėra tikras mitas, bet antifeministinė fabula, tikriausiai jo paties sugalvota“. Pandoros vardas reiškia „duoti dovanas“, tačiau paplitusi nuomonė, kad ji buvo ne dovana žmonijai, o bausmė. Ji buvo sukurta su vienu tikslu – palaikyti kompaniją ir tapti žmona. Kas jau savaime yra nerimą keliantis faktas. Pandora vadinamas pasaulis iš Džeimso Kamerono Avataro. Ir tai greičiausiai niekuo nesusiję su mitu. Tik kiek ironiška, kad Pandoros atmosfera yra nuodinga žmonėms.

ražudė katę*

s šio straipsnio rašymo metu nenukentėjo.

Cekavos Zosės sindromas Pasaulis aplink mus yra sukurtas sužadinti smalsumą ir juo pasinaudoti. „Akcijos iki 70%“ skelbia reklama – ir tu, pamatęs įdomesnį dalyką, sugalvoji paspausti ir pažiūrėti, kiek jis kainuoja. Neseniai pastebėjau vieną iš keistesnių taktikų „Prašau, neužsisakykite šio daikto“. Jokios informacijos, jokių speciﬁkacijų, tačiau vis tiek atsiranda žmonių, kurie nepagailės 5€ išsiaiškinti, ko jiems ten sakė „nepirkti“. Ką jau bekalbėti apie mystery boxes ir panašius dalykus. Kad ir ne pačiam užsisakinėti, o YT unboxing pasižiūrėti. Pavyzdžių begalybė nuo clickbait‘o internete iki protingų straipsnių pavadinimų Njuspeipyje. Vienaip ar kitaip, šiais atvejais smalsumas veikia dvejopai – arba neapsižiūrėję nutekinsite kažkur savo duomenis, arba išmoksite kažką naujo. Galbūt nusipirktas daiktas atneš daug džiaugsmo, o galbūt pasirovę ant clickbait‘o komentaruose iškeiksite vaizdo įrašo kūrėją už išvaistytą laiką. Visi šie niuansai prieina prie vieno – kas per daug, tas nesveika. Tačiau proto ribose patenkinamas smalsumas gali atnešti daug malonumo.

„Marvel filmus žiūri tik vaikai“ – pasakė mano močiutė Net nežinau kodėl sugalvojau čia įkišti Marvel, galbūt kankina smalsumas, ką atneš naujieji MCU serialai (not sponsored). Esmė tokia, kad pomėgiai – dažnai taip pat smalsumo rezultatas. Sugalvojote parsisiųsti ir išbandyti žaidimą, staiga tapote geimeriais. Nuėjot pasižiūrėti kas per velnias yra Slemas ir pradėjote rašyti jam tekstus. Paklausėt BTS dainų ir įstojot į Armiją (kas žino, tas žino). Drįsčiau teigti, kad smalsumas daug dažniau priveda prie naujų interesų, negu pridaro žalos. Tai ypač svarbu buvo vaikystėje, kuri didžiule dalimi prisidėjo prie mūsų asmenybių susiformavimo. Galbūt jau nebesame tokie intensyviai smalsūs, išaugę iš penkiamečio Kodėlčiaus fazės, galbūt tiesiog nepastebime savo nepažabojamo smalsumo. Rūpimus dalykus išsiaiškiname tyliai, o ne tampydami mamos sijoną. Tačiau teisę į savo pomėgius (proto ribose) ir norą domėtis sau rūpimais dalykais, turime visi, nepriklausomai nuo amžiaus. Daug dažniau bėdos pridarys visai su smalsumu nesusiję dalykai. O jei ir atsitiktų Pandoros scenarijus, galiausiai mus išgelbės viltis. Bet apie tai kitą kartą.

Prizmė Jokūbas Vingilys

Gruodis

2020

Gruodžio sentencijų kalendorius III

Turbūt šiemet buvo labai sunku, neapibrėžta, įtempta. Tokiais pereinamais laiko etapais yra gerai turėti kažką pažįstamo. Pristatau Jums gruodžio sentencijų kalendorių: jau trečius metus egzistuojantį projektą, kuris kiekvienai gruodžio dienai priskiria po dienos mintį, sentenciją ar pastebėjimą.

Jeigu miršti in electrical, tai Among Us žaidimas. Jei miršti Elektros ir elektronikos fakultete, tai tiesiog kolis. Ar jau gavai bedarbio pašalpą? Jei ne, galima tų dovanų ir nepirkti... Išeik į lauką. Leisk žvarbiam vėjui praskaidrinti tavo mintis. Pažiūrėk giliai, giliai vidun. Pieniška sriuba skani, tu tai žinai. Hmm, ar kada nors prisimenate gruodžio ketvirtą? Ar išvis istorijoje kažkas yra nutikę šią dieną? Man atrodo, kad gruodžio ketvirtos net nėra. Ten, kur normalūs žmonės mato 0x10F2C, programuotojai mato NICE (emoji kur su akiniais) Neleisk tam faktui, jog buvo negalima nueiti į miesto eglutės įžiebimo šventę, sustabdyti tave nuo karštų diskusijų naujienų portaluose, kuri buvo gražesnė. Visiems labai svarbi tavo nuomonė. Pirmadieniukas, metas geros nuotaikytės užtaisui! Neverk dėl to, kad tai baigėsi. Šypsokis, jog tai nutiko. – Dr. Seuss Neverk dėl to, kad tai baigėsi. Verk, nes nerandi darbo pagal specialybę. – SHMMF Gyvenime egzistuoja tik trys užtikrinti dalykai: mirtis, mokesčiai ir dėstytojai, kurie dalydamiesi ekranu paklausia, ar matosi jų peliukas. Ludwig Wittgenstein yra pasakęs: „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti.“ Giliau panagrinėjus matome, jog jis turėjo omenyje studentų elgesį Zoome. Neapykanta pergyvena neapkenčiančiuosius. Nekenčiamieji pergyvena, kad jų kažkas nemėgsta. Pirmadieniukas, parodom šypsenytę ir kimbam į darbus! Paulo Coelho yra parašęs: „Visa yra vienis.“ Pažiūrėjus Full Metal Alchemist paaiškėja, kad Paulo Coelho buvo weaboo.

Duok žmogui konspektą ir jis išlaikys vieną egzaminą. Išmokyk žmogų konspektuoti ir galėsi skolintis iš jo konspektus visą likusį kursą. Prieš teisdamas žmogų, pirmiau nueik mylią* jo batais. Tada jau galėsi stumti, juk jus skiria mylia** ir tu turi žmogaus batus. * 1.60934 kilometro ** kodėl amerikiečių inžinieriai prisigalvoja tokių nesąmonių?

– Ak, kaip žvilga sniegas! Kaip nerūpestingai krenta snaigės, kaip padūkėliškai lekia laikas ant rogių! – ........... tai kursinio neturite? – Neturiu, dėstytojau. Susimąstyk apie visą gyvenimą iki šios dienos. Pagalvok, kaip paaugai per praeitus metus, susidaryk sąrašą, ko sieksi 2021 metais. Sveikiname žmones, kuriems 2020 metais gruodžio dvidešimtą sueina 20 metų (jei tavo gimtadienis neturi įdomios skaičių kombinacijos, apie ką mes iš viso kalbame?). Pirmadienis.. Daug stresiuko... Chacha... Bet važiuojam, chebryte, nestabdom! Apgauk mane kartą – gėda man. Apgauk mane dukart – ir vėl mane prigavai, PAULIAU. Jeigu Kalėdinis laikotarpis jums kelia susierzinimą, nepatinka klišės ir kitų žmonių brukamas pozityvas, tai viskas su jumis gerai. Kai pagalvoji, gyvenimas labai sunkus ir mes tik ieškome būdų praskraidinti jį sau ir savo artimiesiems. Jei tu nejauti šventinės dvasios, nesigraužk, bet ir nebūk priešiškas kitiems. Tiek praktikuojantys krikščionys, tiek lietuviškas tradicijas puoselėjantys žmonės šiandien tvarkosi namus, gamina vakarienę ir absoliučiai susipyksta su visa šeima būtent tą dieną, kuri turėtų būti all about getting along. Atsiprašykite giminių už savo elgesį per praėjusius ir ateinančius metus. Metas išspręsti šį klausimą vienąkart ir visiems laikams: kokį ﬁlmą geriausia žiūrėti antrą Kalėdų dieną??? Puiki diena pasidalinti šventiniais įspūdžiais su draugais, gal net kažką paveikti kartu Discorde. Nekenčiu pirmadienių ir visko, ką jie simbolizuoja. Atsipalaiduok... Užteks skubėti. Paklausyk podkasto „Prie Kavos” ir socialiniuose tinkluose pasiskųsk, kodėl nėra naujos serijos. Pamiršk viską, ką buvai sugalvojęs ir suplanavęs 19 dienos punkte. Apsimesk, kad labai nuliūdai, nes dėl pandemijos negalėsi susitikti su draugais Naujųjų metų proga. Iš tikrųjų tau visada patiko sėdėti namie su balta mišraine ir žiūrėti į fejerverkus pro langą, tu nelemtas intraverte.

Žaneta Sederavičiūtė

(Ne)Fabula

O tai nuo kada Elniai turi devynis ragus?

Ne apie medžioklės sezono atidarymą kalbame, tai ir elnias netradicinis. Elnias devyniaragis – tai galbūt net akmens ...arba tiesiog daugiau apie tai, amžiaus laikus menantis totemas. ką kažkada Facebook‘e kalbėjom Medžiotojų mitologijoje elniai įkūnijo dangų, mėnulį, o vėliau pradėti laikyti dievo Va taip va ir prikeliame rubrikas, kurių žadėjome tarnais. Manoma, jog pirmieji žmonės, atėję daugiau nebejudinti: kai reikia rašyti, o nežinai ką. Spaudžiant į Baltijos teritoriją, greičiausiai sekė paskui deadline aplanko tobula idėja (na, čia gal kiek perlenkimas), bet elnių bandas. Tačiau ne tik baltų istorijoje ji taaaaip tinka į užmirštos rubrikos rėmus – iš tų laikų, kai šie gyvūnai turėjo svarbią rolę – jų bandėme nagrinėti baltų mitologiją, – kad būtų nuodėmė simbolika atsekama visoje Eurazijoje ir tai ignoruoti. Kas prisimena mažą straipsniuką iš netgi Šiaurės ir Centrinės Amerikos indėnų interneto platybių, sužinos kažkiek daugiau, kas kultūrose, tačiau visur išlieka bendras nežino, galbūt kažką naujo išmoks. Panagrinėsim požymis: elnių siejimas su dangumi. Elnio devyniaragio šventę – Kas liečia senovės lietuvių tikėjimą: elniai buvo žiemos saulėgrįžą. saugomi ir globojami, ypač alkuose (šventose vietose). O jei konkrečiau, mūsų elniukas su ragų deformacija – tai mitologinė būtybė, nešanti Mėnulį arba Saulę. Pasak keleto šaltinių, tokį pavadinimą ši būtybė gavo dėl to, jog nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – devynios dienos. Devyniaragis išbėga (greičiausiai pasiganyti) per saulėgrįžą, o atgal parbėga per pačias Kalėdas, kartu ant ragų parnešdamas Saulę, kuri žemėje dienomis užsibus vis ilgiau, atnešdama džiaugsmą, naują laiko ciklą ir naują gyvenimą.

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...

Na, ne visai Donelaičio „Pavasaris“... Su gruodžio 21 d., Saulėgrįžos švente, šiaurės pusrutulyje prasideda astrologinė žiema. Tačiau žvaigždės sniego neužtikrina, žada tik tamsą. Nuo 21 iki 24 dienos nuotaiką gadina ilgiausios naktys ir trumpiausios dienos. Būtent šiuo metu mūsų protėviai virsdavo kovotojais prieš tamsos jėgas. Buvo atliekamos apeigos, komunikacija su vėlėmis, aukojimai ir netgi magija, skirta „išlaisvinti“ Saulę iš tamsos gniaužtų.

Šiais laikais magija užsiima nedažnas, todėl siūlomi kiek paprastesni variantai: • Iki saulėgrįžos atlik visus svarbiausius metų darbus, kad kitais metais lankytų laimė. • Saulėgrįžos dieną patartina kurti ateities planus, tik galbūt ne keliones, bent kol kas. • Išsimaudyk ir persirenk, kitaip visus ateinančius metus žmones baidys tavo kvapas. • Užsikurk laužą. Gali jame kepti šašlykų. Jei susikooperuosi su draugais ir visi išsikeps po iešmą, galėsit kartu valgyt per Zoomą ar Discordą. Prašome, beveik balius. • Gali atlikti šokių apeigas. Nesvarbu, ar šoksi pagal „Saulele motule“ ar pagal „Dynamite“, magija suveiks, jei tau pačiam bus smagu. • Praktikuok saulę prišaukiančius užkeikimus. Perspėjimas – neteisingai sukalbėjus aplankys ne šilumos spinduliai, o tavo draugė Saulė. Vyk ją lauk, gi karantinas.* *Nebent arbatos pripilk į išdezinfekuotą termosą.

Reduce, reuse, recycle Paplitus krikščionybei, kaip Jėzaus Kristaus gimimo diena buvo pasirinkta būtent Gruodžio 25 – dėl šviesos triumfo prieš tamsą simbolikos. Daugelis tradicijų, priklausiusių Devyniaragio šventei, perėjo ir susitapatino su krikščionių simbolika. Lietuvoje Kūčių stalui vis dar dažnai ruošiama dvylika patiekalų, kur ne kur prisimenami burtai iš šiaudų, kalėdinės folklorinės dainos. Pasaulyje Elnio devyniaragio simbolį pakeitė Rudolfas, tik šiam tenka ginčytinai sunkesnis darbas nešioti Kalėdų Senelį, o ne Saulę. Kalbant apie Senelį, turbūt daugumai žinoma, kad lietuviškai jį vadiname Kalėda. Čia tyrėjai įžvelgia įdomią sąsają. Gali būti, kad Senelis yra niekas kitas, o pati Saulė. Folklore pavadinimas Kalėda siejamas su kalimo veiksmu – didelių smegenų nereikia suprasti, kad žodžius sieja ta pati šaknis. Kas stebina labiau, tai Saulės atsiradimo mitologinė istorija – esą ją nukalė dangiškasis Kalvis. Todėl žodis Kalėda gali simbolizuoti šio Kalvio dirbinį – Saulę. Tad jei Saulė yra Kalėda, patys padarykite, išvadą kas yra Kalėdos.

Ugnė Kriūnaitė

O pabaigai – pavalgome Šiais metais bus žmonių, kurie pirmą kartą patys turės daryti Kūčių vakarienę, bandyti iš močiučių ar mamų nupasakojimų atkurti aguonpienį. Receptais nesidalysiu, dar pačiai šių dalykų reikėtų išmokti. Bet pakalbėsime, kas tradiciškai vykdavo prie Kūčių stalo, minint saulėgrįžą. Visų pirma, reiktų paminėti, jog Kūčių tradicijos labai priklauso nuo regiono, todėl „tikrai lietuviškai“ atšvęsti Saulėgrįžą/Kalėdas yra kažkelinta „Misija: Neįmanoma“ dalis. Vis dėlto išlikusių tradicijų tikrai galime rasti: tie patys dvylika patiekalų, pasninkas (jei Saulė pagrobta, kažkaip iš pagarbos derėtų nevalgyti gal, ką?). Pati Kūčių vakarienė laikoma Saulėgrįžos šventės kulminacija, pasivaišinti čia ateidavo netgi vėlės. Pasak senolių, tai įmanoma būtent todėl, jog šią naktį laikas ir erdvė praranda įprastus matmenis. Raganystę praktikuojančioms būtent šiuo laiku patartina siųsti meilės burtus Harry Styles link. Likusiems rekomenduojama užsidegti kvapnių vaško žvakių, apšviesti eglutę, susėsti prie stalo ir grįžtančią Saulę pasitikti su artimiausiais šeimos nariais, kad ir kaip jie per karantiną galėjo jus užknisti.

Papildyk perskaitytų knygų sąrašą

skaityti belaukiant

Kamilė Akelaitytė

Kaledu?

Žiebiasi lemputės, skamba švelni, nuotaiką diktuojanti muziką, pakvimpa eglių šakomis ir imbieriniais sausainiais ar mandarinais. Šiltos kalėdiniais ornamentais išmargintos kojinės, minkštas pledas, cinamonu kvepiančios žvakės ir knyga, kuri tave dar labiau įkvėps ir pripildys širdį malonaus laukimo.

Karen Swan „Kalėdų šviesos“

Nepaprastai įtraukianti istorija apie tai, kas gyvenime svarbiausia. Apie pasirinkimą, kuris nulemia gyvenimą, apie meilę, kuri trunka ir po mirties, ir apie Kalėdas – šventę, kuri viską nušviečia ypatinga šviesa. Bo ir Zakas – milijonus sekėjų Instagram‘e turinti pora. Jų kelionių nuotraukos atima žadą, o demonstruojamai meilei neprilygsta joks romantinio ﬁlmo ar knygos siužetas. Laimingoji pora susižada ir ši žinia, kaip įprasta, rekordiniu greičiu apskrieja pasaulį, atnešdama įsimylėjėliams dar daugiau šlovės ir populiarumo. Tačiau artėjant Kalėdoms Bo susimąsto, ar tikrai tai yra jos gyvenimo siekiai? Ar tai, ką ji daro, tikrai dovanoja laimę? Kai poros gyvenimą užklumpa sunkumai, slėpti kunkuliuojančias tikrojo gyvenimo aistras ir rodyti tik tobulą išorę tampa vis sunkiau. „Kalėdų šviesos“ – aktualus, šiltas ir subtilus romanas, apie kurio jautrios meilės istoriją galvosite net užvertę knygą.

Naomi Novik „Šimtas metų žiemos” Publishers Weekly: „Žavingas ir magiškas kūrinys. Viena iš tų knygų, kuriose norisi gyventi amžinai. “ Į Litvą atėjo neramūs laikai: šalia esanti karalystė, pasitelkusi magiją, vis ilgina ir daro atšiauresnes žiemas nedidelei kaimynei. Gelbėti savo šalį sumano trys nepriklausomos tvirtos valios ir didelės širdies moterys: Mirijama, Vanda ir Irina. Mirijama – Litvos kaimelio vienintelės žydų šeimos duktė, Vanda – girtaujančio kaimiečio duktė, už tėvo skolą dirbanti ateinančia tarnaite, o Irina – Litvos kunigaikščio duktė. Trys bebaimės merginos imasi sudėtingo ir pavojingo plano išlaisvinti savo šalį. Nors šis šaltas ir paslaptingas kaip žiemos naktis fantastinis romanas nėra tiesiogiai susijęs su Kalėdomis, tačiau jame meilės ir pasiaukojimo liepsnos, susigrumiančios su nesibaigiančiu speigu, tikrai leis susikurti baltų Kalėdų vaizdinį.

Adam Kay „Naktinę pamainą prieš Kalėdas“ Nepakartojamas humoras apie įsimintiniausius nutikimus autoriui dirbant Didžiosios Britanijos ligoninėse. Artėja Kalėdos, užbaiginėjami paskutiniai akcentai prieš magišką švenčių maratoną, tačiau 1,4 milijono Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojų keliauja į darbą. Šioje biograﬁnio dienoraščio knygoje gydytojas geraširdiškai ir linksmai, kartais sarkastiškai juokaudamas, žvelgia į tai, kas dedasi už širmų ligoninių palatose kalėdiniu laikotarpiu. Daktaro humoro jausmas, požiūris į pacientą ir komiškos situacijos garantuos ne tik šypseną, bet ir platesnį suvokimą apie medikų darbą ir patirtis.

Freepik TytoAlba

Lucinda Riley „Angelų medis“ Istorija apie sugebėjimą atsitiesti po nelaimių ir meilę, kuri, po pelenais rusenusi visą gyvenimą, gali skaisčia liepsna įsiplieksti po daugybės metų. Romanas apie tris vienos šeimos moteris – Gretą, Česką ir Avą. Trys skirtingi veikėjų charakteriai, gyvenimai ir bendra jų saugoma paslaptis. Greta po trisdešimties metų grįžta namo Kalėdoms, tačiau nebepamena savo praeities. Prieš du dešimtmečius įvykus avarijai, ji prarado atmintį. Moteris nebežino, kad namų-dvaro valdytojas yra jos draugas, kuris tebemyli ją, ji nepamena įvykių, dėl kurių buvo priversta palikti šiuos namus, nebeatpažįsta savo dukros Českos… Kartą išėjusi pasivaikščioti, Greta suranda didžiulę eglę, po kuria pamato mažo berniuko antkapį. Angelų medis išduoda Gretai, kad po juo guli jos sūnus. Šokas po truputėlį grąžina atmintį ir veikėja mintimis leidžiasi į praeities paieškas. Artimiausių žmonių dėka moteris atsitiesia iš praeities šešėlių ir pasiduoda žaizdas gydančiai meilei.

„Nubuskite ir siekite savo tikslų”

Ad Meliora Miglė Lekešytė Johannes Rapprich

Orą perskrodžia širdį veriantis klyksmas. Pakeliu akis į pilkus debesis, delne nervingai gniauždama bilietą. Pamanau, kad jeigu pamatysiu nors vieną žuvėdrą, mesiu šią avantiūrą ir dumsiu namo, ten, kur šilta, jauku ir įprasta. Deja, pastebiu tik kirus, kuriuos atpažinti penkiametę mane išmokė senelis, galvojęs, kad tai yra kur kas svarbiau už šiltą troškinio dubenį ar baltais patalais paklotą lovą. Atsidususi atkišu bilietą kažkokiam jūreiviui, kuris atrodo kaip paprasčiausias santechnikas, atėjęs sutaisyti varvančio čiaupo. Į tokius per metus prisižiūrėjau iki valiai; mane visuomet imdavo juokas, kai ﬁlmuose ar knygose juos vaizduodavo dryžuotais marškiniais, kelnėmis, prilaikomomis petnešų, ir dailiomis kepuraitėmis. Tokio gyvenime nesu mačiusi. Įsitaisau savo kajutėje – aptrintą, visą pasaulį mačiusį lagaminą sukaupusi visas jėgas užmetu ant lentynos ir klesteliu ant kėdės. Kojas ištiesiu prieš save ir kitokioje, naujoje kelto kajutės šviesoje imu jas apžiūrinėti. Pastebiu mažas skylutes baltose močiutės pėdkelnėse. Pirmąkart pamatau, kad proginiai bateliai jau tikrai nebe juodi, o ir padas atplyšęs. Pasidaro truputį gėda, kad aš, apskurusi, nudegusi, strazdanom aplipusi dvidešimt kelerių metų mergina, įsitaisau tokiame prašmatniame kelte. Greitai nuveju tokias mintis prisiminusi, kiek daug dirbau, kad pagaliau galėčiau išvykti iš senelių namų ir pasiekti tą ateitį, apie kurią svajojau visą gyvenimą. Nusprendusi susirasti maisto, išlendu iš kajutės ir klaidžioju dėliodama pėdas ant neįprastai minkštos ir švarios kiliminės dangos, kol randu restoraną. Pamačiusi patiekalų kainas ir porcijų dydį, vaikštinėju toliau, smalsiai dairydamasi kokios parduotuvytės. Keltas primena miestelį, kuriame gimiau ir užaugau – daugybė skirtingų žmonių, vis nuskamba keistos kalbos žodžiai, gyvenamosios vietos atrodo vienodai, o visame jame tėra vienas restoranas ir parduotuvė, kurią netrukus ir randu. Tiesa, laive žymiai švariau nei miestelio gatvėse, čia taip pat yra kazino ir SPA, kurių mano gimtojoje vietoje nė su žiburiu nerastum. Nebent namines pirtis ir kortavimą prie šventinės vakarienės stalo.

Nusiperku porą keistai, bet gardžiai atrodančių bandelių su vyšnių džemu. Dar paklaidžiojusi painiais tarsi labirintas kelto koridoriais išeinu ant denio ir įsitaisau mėlynoje supamoje kėdėje, nuo kurios matyti sausuma – noriu pažvelgti į gimtąjį miestelį paskutinį kartą. Valgau saldžias bandeles ir lyg kine stebiu tolstančią sausumą, kol atsiduriame atviruose vandenyse. Visą laiką tegalvoju apie senelio parduotuvę, kurioje praleidau visą vaikystę padėdama jam pardavinėti žuvis. Kelto denis nutaškytas baltais taškais ir apmėtytas kirų pamestomis žuvų liekanomis, kurios skleidžia lygiai tokį patį kvapą, kaip ir mūsų parduotuvė. Nusipurtau ilgesį vietai, kurios visuomet nemėgau, ir patraukiu atgal į kajutę. Keista, kaip mane paveikia išvykimas, kai, rodos, visą gyvenimą te norėjau pabėgti. Pasijaučiu lyg vienišas nuprotėjęs klajūnas, be jokio aiškaus tikslo nusprendęs palikti saugų kampelį ir leistis į kelionę, kurioje nežinia, kas laukia. Įeinu į kuklius apartamentus ir staiga viskas pasvyra. Tikriausiai tą patį matė žmonės, plaukę Titaniku, kai šis atsitrenkė į tą ledkalnį. Stipriai įsikabinu durų staktos ir pasidžiaugiu, kad kelte viskas pritvirtinta. Išskyrus mano lagaminą, kuris nučiuožia nuo lentynos ir su trenksmu nusileidžia ant jau į kitą pusę spėjusių pasvirti grindų. Keltas skendi nesuvokiamame klegesyje; visi žmonės kūliais veržiasi lauk, šoka į ledinį vandenį ir lyg šuniukai mosuodami rankomis iriasi link kranto. Aš nespėju žengti pro duris, mane užlieja banga ir viskas paskęsta tobuloje tamsoje. Negalėdama susilaikyti gurkšniais riju sūrų vandenį ir mano plaučiai prisipildo. Taip ir paskęstu netoli savo namų, tačiau nė sekundei neapgailestauju, kad nusprendžiau išvykti. Mano mirtis yra didžiausias mano nuotykis.

Kino gurmanams Galima metai iš metų siūlyti filmus apie sniegą ir dovanas arba galima tiesiog prisėsti ir pamąstyti apie ką nors kitą nei Kalėdos, nes gruodis turi net 31 dieną, Emilija ir iš jų tik 3 laikomos šventinėmis. Gruodis – tai Mikučionytė paskutinis metų mėnesis, kupinas keistos nuotaikos prieš kažką naujo (iš tiesų nieko naujo čia nėra, bet visi žinome, kas yra masinė psichozė). Gruodis pats savaime yra šventė. O šventė – tai tarsi šokis, kai norisi atsiplėšti nuo žemės. Tad mūsų masinei psichozei paminėti pasiūlysiu keletą muzikos, žavingos kinematografijos bei plastiško (kaip ši mano įžanga) judesio kupinų filmų.

1. Haliucinogeninė fantasmagorija

Climax (2018, Drama, siaubo, muzikinis, – 7,1) Jeigu nepažįstate Gaspar Noé, geriau susipažinti vėliau negu niekada. Juolab kad ir siužetas nuteikia intriguojančiai: po generalinės repeticijos ledinės žiemos naktį šokių trupė nutaria atšvęsti paskutinę dieną Prancūzijoje prieš kelionę į JAV. Tačiau kažkoks linksmuolis nutaria šventinį punšą papildyti... Pamažu smagus vakaras ima įgyti makabriškų ir košmariškų atspalvių. Aš žinau, kad jau norite imdb.com susirasti šį filmą... O dar paminėsiu neįtikėtinai kūrybingai suregztą scenarijų, nuostabiai gerai suimprovizuotą vaidybą bei harmoningai suderintą kinematografiją, muziką ir šokį. Šio filmo nepamiršite ir kiekvieną baltą žiemos vakarą, žvelgdami į šviesas, degančias kokioje nors senoje mokykloje, prisiminsite šią neįtikėtiną patirtį.

2. Bėgame ir nepabėgame

Fish Tank (2009, Drama, – 7,3) Pagrindinė veikėja Mia, užuot lankiusi mokyklą, dienomis bastosi gatvėje, slėpdamasi nuo jaunos mamos, kuriai galvoje ne vaikai, o vakarėliai, ir mažiukės sesers, besisvaidančios stipriais žodeliais. Mia nuo realybės pabėga užsidariusi apleistame bute, pasileidusi per ausines hip hopą ir savarankiškai mokydamasi šokti. Tačiau labiausiai savo gyvenimu mergina suabejoja, kai jos mama susiranda savotiško charakterio vaikiną. Neapkęsti iš principo ar pasiduoti tėviškos šilumos poreikiui? Puoselėti svajonę šokti ar imti į širdį mamos patyčias? Likti nelaiminguose namuose ar ieškoti kelio lauk? Svarbiausia – nuo ko bėgame ir ar galime pabėgti? Savotiškas ﬁlmas, svarbios temos ir jauna mergaitė, kurios širdyje dega paslaptis – šokis.

imdb.com

3. Jeigu akys nori ko stipresnio

imdb.com

Suspiria (2018, Fantastinis, siaubo, mistinis, – 6,8) Berlynas po Antrojo pasaulinio karo, pasaulinio garso šokių mokykla ir drovi amerikietė, atvykusi čia mokytis meno. Moterų valdomas didingas pastatas su keistomis paslaptimis... Pamažu aiškėja, kad šokis yra kažkas daugiau, kad tai – gyva, magiška jėga. O mokytojos paklūsta už jas stipresnei tamsiai jėgai. Filmas tiems, kurie trokšta ne tik šokio (nes kokia prasmė skaityti šį straipsnį iki šių žodžių, jei jokie šokiai jums ne galvoje), muzikos, išraiškingos atmosferos, tačiau ir stipresnių vaizdų akims, kažko, kas verstų nepatogiai pasimuistyti šiltuose pataluose (gal net netyčia išliejant tą puodelį pravėsusios arbatos). Iš anksto įspėju nesitikėti didelės prasmės ar logikos. Klasikinio siaubo – taip pat. Tai fantastika ir įtampa vizualinėmis prasmėmis.

Horoskopai

Pasitinkant 2021 metus Rūta Buckiūnaitė

Avinas Įgyvendink savo inﬂuencerės svajonę

Vėžys Metas įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, bet nepersistenk, nes gali nudegti.

Jautis Metas pasikeitimams, gal atnaujunk namų aplinką?

Liūtas Į naujus metus įžengsi su pažadais, kurių pagaliau laikysiesi.

Dvyniai

Jei visą šį laiką jauteisi, lyg būtum važiuojančioje mašinoje, pats laikas iš jos išlipti. Nešok tik!

Mergelė

Nusiimk viso pasaulio naštą nuo savo pečių ir pasirūpink savimi, užsiimk seniai pamirštu hobiu.

Svarstyklės Skorpionas Šaulys Nesistenk visiems įtikti, pats metas išsakyti viską, ką iki šiol laikei viduje, but do it with style.

Ožiaragis

Priimk savo švelniąją pusę ir leist kitiekms žioti, kaip jautiesi. Drąsa bus tavo gruodžio sėkmės pagrindas.

Be didelių pastangų ambicijos ir svajonės padės pildyti, tik turėk aiškų tikslą.

Vandenis

Pasaulis gal dabar ir pilkas, bet tikrai ne tu. Įsižiebusi įkvėpimo žiežirba padės sugrįžti prie savo kūrybinių šaknų.

Jei galvojai, kad reikia pradėti taupyti pinigus, dabar puikus metas tai planuoti.

Žuvys

Puikus metas stiprinti savo pamatus, įtvirtinti tai, ką jau žinai ir tai patobulinti.

ŽIOVULIO ŽUDIX NU KAIP ČIA PASAKIUS...

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.62)

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.75)

5ud0ku

5eppuku

2 5

9 2 2

1 4

9 4

7eppuku

7 2

3 6

2 5

8 4

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.50)

1 2

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:25:49 2019 GMT. Enjoy!

2 3

6 1

7 4

8 6

9 6

4 3

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:27:22 2019 GMT. Enjoy!

6ud0ku

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.53)

9 8

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:27:28 2019 GMT. Enjoy!

2 5

6 7

7 6

9 1 6

5 4

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:25:48 2019 GMT. Enjoy!

DON’T LET YOUR MEMES

BE DREAMS

WEE

Puslapio Tema Njuspeipis

23:59

Active now

Labas! Ką vakare? Laba! Valgysiu kūčiukus. O tu? O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi? TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!