NJj Gegužė #133 by Njuspeipis

Njuspeipis #133 TIRAŽAS: 1500 VNT. ISSN 2029-1914

2018

GEGUŽĖ

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC AL S INTERNATION

VASAROOOT!

REDAKTORIAUS ŽODIS Visai nesenai teko skaityti straipsnį apie gana keistą tyrimą. Psichologai tyrėjai atsitiktinai iš adresų knygos atrinktiems žmonėms skambino, užduodami tokį klausimą: „Kiek jūs esate patenkinti savo gyvenimu?“ Vėliau, tie atsakymai buvo suskirstyti į tam tikras grupes pagal gana keistą faktorių – orą. Pabandykite atspėti rezultatus. Ten, kur pokalbio metu švietė saulė, žmonės teigė esantys labiau patenkinti savo gyvenimu nei ten, kur lijo ar buvo debesuota. Žmogus – jo nuotaika, energija – visada priklausė nuo šviesos. Ilgėjančios dienos ir trumpėjančios naktys signalizuoja apie nenumaldomai artėjančią vasarą. Ar teko susimąstyti kodėl staiga tapai toks energingas, pakilo nuotaika bei noras studentiškus darbus perkelti į lauką? Visos mūsų kūne esančios ląstelės „spardosi“ ir skatina kilti, džiaugtis kiekvienu saulės spinduliu, žaidžiančiu ant mūsų išbalusios odos. Bet užteks apie orą. Aš tiesiog noriu patarti panaudoti tą motulės gamtos suteiktą energiją ir optimizmą ir sukurti kažką gero – galbūt vasaros bucket list‘ą, nusipirkti bilietą į festivalį, suplanuoti savaitgalio kelionę, perskaityti gerą knygą mėgstamiausioje vietoje mieste. Ir, svarbiausia, atliekant bet kurį iš šių veiksmų, negalvoti, jog „pala, penktadienį egzaminas“, o tiesiog mėgautis ta esama akimirka, bent tą valandą sutelkti mintis į tą skaitomą knygą ar kažką, kas Tau teikia malonumo. Niekas taip greitai negali sugadinti saulėtos dienos ar malonios akimirkos, kaip mintys apie nemalonius ateities darbus. Ateities planai nesugrius, jei bent kelias minutes ar valandas dienoje leisi sau mėgautis šia akimirka, lyg rytojus net neišauštų. Linkiu mėgautis tomis akimirkomis, gyventi šia diena ir turėti įsimintiniausią vasarą gyvenime!

Šilčiausi linkėjimai! Redaktorė Radvilė ir „Njuspeipio“ komanda

Turinys /////////////////////////////////////////////////////////////////////////// LZO

Kitu kampu

Triukšmas

NJ English

Kino gurmanams

InfoShow’18

Kaip pasiekti savo potencialą?

Dangaus strėlės arba žemės kamuoliai

They did what?

Poetry

Kelionės

Horoskopai

Džedajus Vidas

Kokybiško gyvenimo skonis Vikingų krašte

Kodėl dar neklausei, ką daro GHIA?

Ataidi vasaros nata...

? Interviu Kūryba skirtingose sferose, kuri veža

Prie kavos

Tikras. Autentiškas ir 100% patikimas horoskopas

Apie pirmuosius dienos akordus

Kontaktai

Žiovulio Žudix

We are meming and we are meming in waves

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Radvilė Jočytė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Dovilė Jankevičiūtė jankeviciute.dovile@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Viltė Raudoniūtė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Saulė Kliukaitė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Motiejus Ramašauskas Emilija Mikučionytė Laura Baronaitė Viltė Raudoniūtė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ema Trukšinaitė Ineta Golovatenkaitė Leta Bielinytė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Gabrielė Bužinskaitė

Draugai

Viršelio nuotrauka Nojus Vaitaitis

Fotografai

Radvilė Jočytė Liveta Aleknaitė Žaneta Sederavičiūtė Nojus Vaitaitis

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

Interviu su festivalio „Galapagai“ organizatoriais Kaip kilo festivalio „Galapagai“ idėja? Daug metų organizavome festivalį „Bliuzo naktys“, kurį užtikrintai galime vadinti pirmu „open air“ festivaliu Lietuvoje. Vėliau atsirado „Roko naktys“, kurios kasmet augo, plėtėsi. Laikui bėgant pasaulyje roko muzikos samprata keitėsi, ji trynė visas įmanomas iki tol buvusias ribas, išpopuliarėjo indie rokas ir kitos roko atmainos, rokas pynėsi su elektronika ir t.t. Todėl natūraliai atsirado poreikis turėti ir kitokį festivalį, kuris plėstų savo muzikines ribas, neapsiribotų tik vienu žanru. Taip 2011 metais buvo nuspręsta kurti kitokio formato festivalį – „Galapagai“. Jam, galima sakyti, pamatą pastatė festivalis „Roko naktys“. „Roko naktys“, beje, 2014 metais fanų prašymu grįžo kaip atskiras ir nepriklausomas roko muzikos festivalis.

Kaip sugalvojote pavadinimą šiam festivaliui ir kodėl pasirinkote būtent Zaraso ežero salą? Galapagai, tiksliau, Galapagų salos – tai salynas, esantis Ramiajame vandenyne, kuriame gyvena įspūdingų egzotiškų gyvūnų, didžiųjų vėžlių, vienintelė Žemėje neskraidanti kormoranų rūšis ir t.t. Geresnio pavadinimo festivaliui, kuris ir yra Zaraso ežero saloje ir kviečia vasaros savaitgalį pasinerti į skirtingus ir įvairiaspalvius muzikos žanrus, tikriausiai ir nesugalvotume. Ar festivalio atsiradimo metu iškart turėjote idėją, kaip išsiskirti iš kitų festivalių? Visų pirma, tai buvo festivalio stilistika, muzikos žanrų spalvos, išskirtinė vieta ir, aišku, patys atlikėjai. Kasmet pačios idėjos, ką norime ištransliuoti ir perduoti žmonėms, skiriasi – kai kurios išlieka ir tampa tradicija. Festivalyje „Galapagai“ jau daug metų viena pagrindinių idėjų yra jauni tiek Lietuvos, tiek užsienio vardai. Priklausome užsienio mainų programai „ETEP“, kurios dėka turime galimybę ne tik patys pamatyti daugybę kylančių muzikos žvaigždžių, bet jų atvežti ir į festivalį. Praėjusiais metais, būtent dėl šios organizacijos, turėjome tokių Lietuvoje mažiau žinomų, tačiau užsienyje sau kelią puikiai skinančių žvaigždžių, kaip Alma ar Tommy Cash, šiais metais Lietuvos publikai pristatysime Alice Merton ir Tom Walker. Taip pat didelį dėmesį visada skiriame Lietuvos jauniems atlikėjams, įvairiais formatais rengiame konkursus, kurių metų jaunieji kūrėjai gali pasirodyti festivalyje ir būti atrasti daugybės žmonių. Kasmet dirbame su daugybe socialinių projektų, kuriuos integruojame į festivalį, ir festivalio metu kviečiame žmones ne tik pramogauti, klausytis muzikos, tačiau ir kalbėti apie rimtus ir svarbius dalykus, kaip šiukšlių rūšiavimas, gyvūnų globa, pagalba vyresniems žmonėms ir t.t.

Pagal ką atrenkate savanorių komandą festivalyje? Susideda daugybė faktorių: tai ir pati žmogaus motyvacija, ir jo patirtis ar turimos žinios. Kasmet gauname išties daug savanorių anketų, jas atidžiai skaitome, analizuojame žmones, stengiamės tam tikroms pozicijoms rasti pačius geriausius kandidatus ir t.t. Džiaugiamės, kad savanoriai labai dažnai grįžta ir kartu su mumis kuria festivalį ne vienus metus iš eilės, skirdami tam savo jėgų ir laisvo laiko. Tikime, kad savanorystė yra pati puikiausia patirtis, kuri atneša ne tik naujų įgūdžių, bet ir draugų visam gyvenimui. Tarptautinio muzikos ir pramogų festivalio „Galapagai“ organizatoriai

Dvidešimtasis „Gitarų vakaras“ Jau dvidešimtus metus iš eilės KTU fakultetinė studentų atstovybė STATIUS kviečia visus į gyvos muzikos renginį „Gitarų vakaras“, kuris įvyks gegužės 11 dieną. Šiemet šis renginys tapo ir KTU festivalio, skirto Kaunui, F’18 dalimi. „Gitarų vakaro“ scenoje varžysis 10 dalyvių, o laimėtoją išrinks kompetentinga komisija. Tai yra puiki proga dalyviams atsiskleisti, sužibėti ir pradėti muzikinį kelią. „Gitarų vakaras“ lydi KTU bei Kauno bendruomenę jau porą dešimtmečių – visa tai prasidėjo, kai FSA STATIUS gitaromis brazdinančius studentus pakvietė dalyvauti pirmajame gyvos muzikos vakare. Ilgainiui „Gitarų vakaro“ pobūdis kito ir išaugo į gan nemažą renginį, pastaruosius metus vykusį „Žalgirio“ arenos amﬁteatre. Kokybiška muzika, kompetentinga komisija ir gausi publika tapo neatsiejama „Gitarų vakaro“ dalimi. Na, o šiemet renginio vietai pasirinkta „Renginių Oazė“ žavės savo jaukumu bei puikia akustika.

LZO InfoShow’18 InfoShow ir vėl sulaukė gausybės puikiai nusiteikusių dalyvių! „KTU NEXT“ renginio metu stebėtojai galėjo klausytis pranešimų apie pačias naujausias inovatyvias technologijas bei e-sportą. „LAN PARTY“ stebino susirinkusiųjų gausa – vos per keletą dienų buvo išgraibstyta daugiau nei 70 procentų bilietų, o kompiuterinių žaidimų entuziastai net 3 dienas džiaugėsi įvairiausiais turnyrais ir mėgstamiausiais žaidimais. „Anime Nights“ metu žiūrovai pirmą kartą galėjo mėgautis zona su minkštais čiužinukais, nukreiptais į didelį ekraną, ir džiaugtis japoniška animacija bei žaidimais. Dar viena šių metų naujovė ta, kad „Hardware Jam“ pakeitė socialinė akcija „Paws on the Run“, kurioje gyvūnų mylėtojai turėjo galimybę su šunimis iš prieglaudos bėgti maratoną bei paremti prieglaudų augintinius ir gauti suvenyrų gražaus darbo prisiminimui. Na, o „Web Konferencijos“ metu dalyviai išgirdo ne tik apie įdomiausias ir naujausias web erdvės tendencijas, bet ir namo išvyko kupini naujų idėjų bei įkvėpimo kurti patys. Nieko iš šito nebūtų įvykę, jei ne InfoShow festivalio mecenatas – žaidimų platformų kūrimo kompanija „Helis“! Jie ne tik pasirūpino, kad visų renginių metu dalyviai nieko nepritruktų, bet, ir gerai suprasdami e-sportininkų ir informatikų poreikius, palengvino bei paspartino darbą pačiai InfoSA studentų atstovybei su šių metų spalvingiausiu festivaliu Kaune.

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ LSP.LT BILIETAI.LSP.LT FB.COM/LSP.NUOLAIDOS

IR GAUDYK GERIAUSIUS PASIŪLYMUS

SPECIALIAI TAU SUDERINTOS NUOLAIDOS:

IKI BIRŽELIO 12 D. UŽSISAKYK MAXI ARBA GRAND DYDŽIO PICĄ PICERIJOJE IR GAUK 50% NUOLAIDĄ.*

IKI BIRŽELIO 12 D. PASINAUDOK SPECIALIA AKCIJA STUDENTAMS

TIK STUDENTAMS 25% NUOLAIDA* SAULĖS AKINIAMS.

IR GAUK 50% NUOLAIDĄ* MAXI IR GRAND DYDŽIO KAVOMS.

NUOLAIDA NETAIKOMA NAUJAI IR SPECIALIAI KOLEKCIJAI.

*PRIEŠ PERKANT AR UŽSISAKANT PATEIK GALIOJANTĮ LSP. NUOLAIDOS NESUMUOJAMOS.

Kitu kampu Ineta Golovatenkaitė

Dangaus strėlės arba žemės kamuoliai

Mistiniai dalykai geba sudominti: išsikeliame begalę klausimų, į kuriuos, deja, ne visada gauname atsakymus. Nors paprastas žaibas nėra labai mistinis darinys, tačiau, pakeisdamas dangaus spalvą, pritraukia mus prie langų su fotoaparatais rankose. Vis dėlto yra ir kitokio tipo žaibų, kurie ne ką mažiau įdomūs nei įprastieji. Trumpai apie žaibus

Žaibai vyksta audros metu, juos sukelia debesų poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė teigiamai. Žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje (Saulės paviršiaus efektinė temperatūra siekia +5498,850 laipsnius Celsijaus skalėje), o, žaibui trenkiant į smėlį, šis išsilydo, suformuodamas fulguritus, tai – natūralus stiklas, dar vadinamas „perkūno strėlėmis“. Dažniausiai žaibuoja Ruandoje (Centrinė Afrika), tačiau žaibų užﬁksuota ne tik Žemės planetoje, bet ir Veneroje bei Jupiteryje. Į žmones jie trenkia pakankamai retai, tačiau per metus nuo jų miršta keli šimtai visame pasaulyje.

Kamuolinis žaibas

wikipedia.lt

Apie kamuolinį žaibą yra sukurta daug hipotezių, tačiau tikslaus paaiškinimo, kas lemia šio žaibo atsiradimą, nėra. Šie žaibai tokie reti ir trumpi, jog jokie tyrimai neįmanomi. Kamuolinio žaibo dydis taip pat nebūna vienodas, kartais jis prilygsta teniso kamuoliukui, o kartais krepšinio kamuoliui. Kaip ir mums gerai žinomus žaibus, šiuos taip pat traukia metaliniai daiktai; tačiau, kitaip nei įprasti žaibai, šie gali prasiskverbti pro sienas ar uždarus langus. Jei kada išvysite kamuolinį žaibą, patariama nejudėti, jokiais būdais nebėgti, nes, bėgant susidarius oro srovei, jis gali priartėti. Geriau elgtis ramiai ir jokiais būdais nemėginti jo paliesti, nes įmanomas žaibo sprogimas. Nors Lietuvoje kamuolinių žaibų istorijos nėra labai dažnos, netgi vienetinės, tačiau pasaulyje nutikimų ir nelaimių, susijusių su šiuo meteorologiniu reiškiniu, apstu. Viena linksmiausių istorijų, susijusi su kamuoliniu žaibu, įvyko JAV: žaibui įsmukus į šaldytuvą jis iškepė vištą ir kiaušinius. Atsidarai šaldytuvą ir voilà, pietūs paruošti. Patogu, tiesa? Deja, ne visos istorijos baigiasi be nelaimių. 2011 metais Rusijoje kamuolinis žaibas vienu smūgiu išguldė 84 avių bandą. Piemuo tikriausiai gimęs po laiminga žvaigžde – atsilikęs nuo avių, jis išsaugojo savo gyvybę. Kitoje Rusijos dalyje kamuolinis žaibas vėlgi įsmuko į avių fermą, jam sprogus, žuvo 300 avių ir piemuo. Švedijoje automobilyje telefonu kalbėjęs vyras vos nenulėkė nuo kelio, kai staiga jį apakino šalia mobiliojo atsiradęs žaibo darinys – tai viena tų istorijų, kuri parodo, jog net per uždarytus langus patalpoje gali atsirasti šis nepaaiškinamas meteorologinis reiškinys.

Na, ir pabaigai – istorija apie egzistuojančią karmą. Kitados Vilniaus universiteto medicinos profesorius buvo ištikimas caro valdžiai, jis bausdavo studentus, kurie priešindavosi režimui ar užsiimdavo kokia nors tuo metu draudžiama veikla. Kartą audros metu, nors ant stogų ir buvo žaibolaidžių, į jo namo kaminą trenkė žaibas ir iš kamino pasirodė pora ryškią šviesą skleidžiančių kamuolių. Vienas jų tyliai pradingo kažkur tarp stogų, bet antrasis įsmuko pro atvirą lango orlaidę tiesiai į profesoriaus virtuvę, kur jį mirtinai nutrenkė artimųjų akivaizdoje. Rusijos imperijoje profesorius buvo pirmasis pradėjęs skiepyti nuo raupų, todėl miestas neteko gero mediko. Vieni gailėjo taip netikėtai mirusio žmogaus, kiti tyliai šnabždėjosi, jog tai pelnyta bausmė už jo išdavikišką elgesį. Šį įvykį A. Mickevičius aprašė savo poemoje „Vėlinės“.

Išdavystė, atgimimas ir pabėgimas

Į temą

Kadangi dabar jau už paslapčių išpliurpimą manęs niekas nenubaus, leisk kai ką tau atskleisti. Seniai svajojau parašyti būtent šį Laura Baronaitė straipsnį, saugojau jį laikui, kai teks palikti universitetą, ir tas laikas pagaliau atėjo. Nieko nesiruošiu apipilti purvu, neplanuoju iš nieko išsityčioti. Meluočiau sakydama, kad nenorėčiau taip pasielgti, nes purvo prisikaupė pakankamai, bet čia tam ne vieta. Noriu tiesiog papasakoti, kokie kartais įdomūs būna tie keli meteliai varstant universiteto duris, ir, žinoma, kaip visada duoti tau keletą patarimų.

Tikriausiai puikiai prisimeni užsidegimą, kuris buvo aplankęs pirmaisiais studijų mėnesiais: ,,Vau, aš universitete!“, ,,Būsiu stropus ir viską konspektuosiu!“, ,,Lankysiu visas paskaitas!“, ,,Viskas taip nauja ir įdomu!“. Visi tokie buvom, bet toli gražu ne visi tokie likom. Tiesiog pabodo stengtis, nes atsirado svarbesnis dalykas – turėjom išmokti neprarasti savęs. Galiu beveik garantuoti, kad sąmoningai apie tai tikrai niekad nesusimąstei ir susidomėjimo dingimas tau atrodo natūralus procesas, bet, deja, yra kiek kitaip. Labai daug mąsčiau apie tai, kaip neįsilieti į robotukų armiją, ir manau, kad man pavyko to išvengti. Ar mumyse yra ugdoma asmenybė? Tikrai ne, jokiu būdu. Dažnu atveju ji tik žlunga ir, drauge, jei būsi silpnas, baigęs studijas taip ir liksi stovėti su diplomu rankose, kuris nebus naudingas. Gyvenimui diplomas yra tik priedas, pagalba. Visų pirma gyvenimas nori tavo charakterio, tavo asmenybės, tavo spalvos, o pilka spalva nėra jo mėgstamiausia, todėl ugdyk ir augink save. Skausmingai juokingas dalykas, kurį suprantu, yra tas, kad ne tiek jau daug žinių ir pasiėmiau. Jei tau dar ne per vėlu, tuomet nekartok tos pačios klaidos. Nežinau, aišku lengviau kaltinti sistemą, bet tikriausiai lygiai tiek pat kaltės yra ir manyje. Tik reikalas tame, kad taip ir likau nesupratusi, kaip galima kažką pasiimti iš žmogaus, kuris tau sako, jog ir pats nelabai ką išmano, kitas sako, kad dėsto erezijas. Ir suprask, žmogau, kur čia šuo pakastas. Prisiminimuose prabėgus per visus keturis metus, tikrai nuoširdžiai sakau, kad buvau absoliučiai kvaila. Kam reikėjo šitiek ašarų, tokio siaubingo savęs menkinimo ir nepasitikėjimo? Kodėl reikėjo tiek daug baimės ir nerimo? Tuo metu tai atrodė vienintelės išeitys, nes smegenys tiesiog blokavo gaunamą atsaką ir įsakinėjo būti tobula. Nesakau tau, kad dabar turi pradėti mokytis atmestinai, tiesiog turi suprasti, kad jei kažko bijai, baimę reikia tiesiog pažinti. Turi suprasti, kad žmogus, kuris tave moko ir vertina, yra lygiai toks pats kaip ir tu. Taip, tu neturi nei docento, nei daktaro, nei profesoriaus laipsnio, bet žmonės su šiais laipsniais taip pat kažko bijo, jie taip pat turi savo rūpesčių, jie turi jausmus. Štai tokia trumpa mano patirties apžvalga, tik leisk dar šį bei tą pridurti. Nebijok likti vienas, nesijausk blogai, jei esi kitoks ir dėl šios priežasties lieki nesuprastas. Nesijaudink, jei niekas nenori būti tavo suolo draugu. Tai galioja aišku, kad ne visiems, bet aš pažadėjau papasakoti viską. Kankindama save nuolatiniais ilgais apmąstymais supratau, kad su manimi kaip buvo, taip ir yra viskas gerai. Esu įsitikinusi, kad su tavimi taip pat. Jei tau užtenka proto savęs nežudyti, tuomet kodėl jo turėtų neužtekti bandant suprasti, kad negali įtikti ir patikti visiems. Nesislėpk po jokia kauke, nes tokiu būdu tik apsupsi save didžiuliu netikrumo ratu. Be abejo, kad taip gyventi patogiau, šilčiau ir jaukiau, bet tai melas, todėl ne tik matyk, bet pasistenk įžvelgti; ne tik girdėk, bet pasistenk išgirsti; ne tik jausk, bet pabandyk išjausti.

Nj English Uniqueness and ability to stand out from the crowd is the key to never being forgotten. I am sharing two brilliant examples of brave artists, who went outside the Gabrielė boundaries of society norms and now are unforgettable. Bužinskaitė

S Da till L vid ife Go Ph h ot og rap hy by

V S in Ea elf- cent r Po V rtr an ait Go wi gh th Ba nd ag ed

Yellow pain t fo r br e ak f ast Probably the greatest Dutch painter, artistic genius Vincent Van Gogh is most famous for his landscape painting Starry Night and a cut-off ear. The mystery about his ear is still a debatable question – some believe he did that himself, others suggest that French artist Paul Gauguin must have sliced off the mad genius’ ear due to their complicated friendship. There are tons of rumours about Van Gogh, the most bizarre one is about his relaxation method – eating yellow paint. Licking bright tint right from the tube sounds like nothing but absurdity. However, viral, romanticized story goes that Vincent Van Gogh ate sun-colour paint thinking that it would seed happiness inside of him. People thought that he was insane because paint was toxic and couldn’t possibly have any direct correlation to one’s happiness, but if you are awfully miserable and desperate, even the most insane ideas, like painting intestines in vibrant colours, gives some hope. Story claims that everyone has their yellow paint, comparable to someone we unconditionally love; or drugs we take to obscure the low spirits – there is greater risk in getting your heart broken or overdosing than being poisoned by paint, but people do it anyway, hoping it could make things better. There is another, gloomy version asserting the fact that artistic genius ate yellow paint and drank turpentine (paint thinner) to intoxicate himself, due to his mental illness and depression. Yellowish acrylics had no effect on his cheerfulness and mind recovery, just threw him down a spiralling path of self-destruction and suicidal thoughts. In this case, yellow paint shall be tarnished instead of praised. Suicide isn’t romantic, and self-destruction isn’t poetic. Rather than painting over the problems, you should face them. Cats > humans German-American poet, novelist and short story writer Charles Bukowski was shameless alcoholic, hateful hobo, vulgar womaniser, horrific sexist, but likewise – genius and probably the greatest American writer ever. In his early teens, he was extremely timid and lonely, due to troublesome acne, strange accent, and hideous apparel his parents made him wear. Future poet suffered from bullying outside and violence at home as his father was frequently abusive and used to whip his son for the smallest mistakes. Tragic experiences forced the writer to be cruel, careless, and full of hatred to humanity. In one of the interviews he said: I do not like the human race. I don't like their heads, I don't like their faces, I don't like their feet, I don't like their conversations, I don't like their hairdos, I don't like their automobiles. Due to god-knows-what-kind of narcissistic and insensitive behaviour, Charles is probably the last person on the earth you would ever look to for any sort of inspiration. However, no matter his egoism, there is something that would always soﬅen his stone-heart – cats! Charles Bukowski had a white as sparkling snow and adored cat named Minx, squeezing the widest smile whenever he came around. Writer was so obsessed with pets that in his book On Cats he wrote: the more cats you have, the longer you live. If you have a hundred cats, you’ll live ten times longer than if you have ten. Someday this will be discovered, and people will have a thousand cats and live forever. Poet said that aﬅer death, his most cherished dream was to reincarnate into a cat – lay 20 hours per day, wait until he’s fed, and sit around licking his own ass. Let’s hope Charles Bukowski’s fantasy came true. ow Kr rby Da by KI WS KO BU

y tb Ca

Yin ui Ch ng Wo

Kūryba skirtingose sferose, kuri veža

Interviu

Kas, jei ne mes, kada, jei ne dabar? Šiais laikais dauguma vadovaujamės šiuo posakiu, nes tapo populiaru džiaugtis gyvenimu, imti iš jo visą pridėtinę vertę bei patirtis, ir tuo Ema dalintis socialinėse medijose. Mantvydas Trukšinaitė Leknickas, tekstų kūrėjas, nemėgstantis žodžio „menininkas“ ir socialinių tinklų sensacija tikriausiai vadovaujasi tuo pačiu principu. Neapsistojęs ties viena sritimi – rašymu – jis taip pat įkūrė ir reklamos agentūrą „Cocos“, kuri kūrėjui kelia laimę, kadangi darbas keliose srityse suteikia jam gerų emocijų. Kaip daryti milijoną darbų vienu metu? Kaip suspėti ir kaip pradėti daryti tai, kas džiugina? Pakalbinome Mantvydą Leknicką ir sulaukėme iš jo kelių tikslingų atsakymų, kurie, tikimės, kiekvienam suteiks pridėtinę vertę. 1. Esate kūrėjas, rašytojas. Daugelis šiuolaikinių žmonių žino arba yra skaitę Jūsų kūrybą. Ar visuomet rašėte apie moterį/moteriai? Kodėl? Visada rašiau apie gyvenimą ir tai, kas tikra. Šiandien visuomenėje drąsiai apie vidinę būseną kalbančių kūrėjų – vis dar nedaug, tad pasirinkau kalbėti šia tema. 2. Galbūt turite patarimų jauniesiems rašytojams, kurie tik pradėjo kurti, arba kuria ir bijo parodyti savo kūrybą? Galbūt yra kokių nors rašymo tips‘ų ir tricks‘ų, kurie padeda pagauti savo kūrybos mūzą? Vienintelis patarimas – rašyti. Dažniausiai žmonės neįgyvendina svajonių tik dėl savo pačių kaltės. Baimė, nepasitikėjimas savimi, abejonės – štai su kuo pirmiausia reikia susitvarkyti. Jei kūrėjas sugeba apsigaubti nuo išorinio triukšmo – jam bus lengva rasti kalbą su mūzomis. 3. Savo kūrybą perteikiate įdomiu formatu – Facebook‘as, rašote eiles ant kavos puodelių, lipnių lapukų. Kodėl? Nes taip įdomiau. Šiandien sunku išsiskirti ne tik turiniu, tačiau ir jo pateikimo formomis, tad reikia rasti būdų, kaip sukurti atpažįstamumą.

5. Kalbant apie Jūsų įmonę, svarbiausia kuriant savo brand‘ą?

kas

yra

Svarbiausia atrasti išskirtinumą, tapatybę ir tada ją išlaikyti. Viskas prasideda nuo žinutės „kas aš esu ir ką aš darau“. Deja, daug naujų įmonių ir prekės ženklų susiduria su elementaria problema – tiksliu savo veiklos ar potencialaus kliento įvardinimu. 6. Koks yra kūrybos procesas? Koks jis yra Jums? Kūrybos procesas verda nuolat – galvoje ištisą parą sukasi mintys, tačiau sunkiausia jas teisingai išdėlioti ant popieriaus. Neretai žmonės turi puikių idėjų ir sumanymų, bet paprasčiausiai neskiria laiko joms išrašyti. Mano kūrybos procesas paprastas – gera muzika, ramybė ir darbo stalas. 7. Be rašymo ir darbo įmonėje, ką veikiate laisvalaikiu ir kuo užsiimate? Galbūt yra dar kokių nors neatskleistų talentų? Sportuoju, keliauju, domiuosi visuomenėje vykstančiais procesais.

politika

8. Mėgstamiausias posakis, kuriuo vadovaujatės ir kodėl.

4. Esate įmonės „Cocos“ direktorius. Papasakokite, kokia tai įmonė ir kas paskatino ją įkurti?

Nėra ko bijoti. Esu įsitikinęs, kad beveik viską kontroliuojame patys, tad nėra prasmės jaudintis ar bijoti to, ko negalime pakeisti.

Tai kūrybinė reklamos agentūra. Mintis ją įkurti kilo paprastai – nusprendžiau, kad noriu išmėginti save versle ir pasukau reklamos kryptimi. Šiandien esame viena didžiausių reklamos agentūrų Kaune ir visada kviečiame perspektyvius specialistus jungtis prie mūsų.

9. Ko tikitės iš šio pavasario ir ko palinkėtumėte mūsų „Njuspeipio“ skaitytojams? Iš pavasario tikiuosi gryno oro ir šiltos saulės. O skaitytojams palinkėčiau tik vieno – drąsos!

Interviu su studentu Ema Trukšinaitė Asmeninis archyvas

KTU studentai Luką Kijauską pažįsta kaip universiteto studentų veidą, balsą ir varomąją jėgą. Neseniai antrai kadencijai išrinktas KTU SA prezidentas drąsiai atstovauja studentų interesus ir nuolat išlieka profesionalus bet kokioje susidariusioje situacijoje. Tačiau po šiuo fasadu taip pat gyvena šiltas, užsidegęs bei energijos kupinas jaunuolis. Šiame interviu su studentu supažindinsime Jus su kita, galbūt ne taip dažnai sutinkama Luko puse.

1. Kokia veikla, nesusijusia organizacijomis, dar užsiimi?

studentiškomis

Sekmadieniais, esant geram orui, mėgstu nuo visko pabėgti į įvairiausius Lietuvos kampelius, kur apleistose teritorijose su draugais žaidžiame airsoﬅ‘ą. Kartais savaitgalius leidžiu miškuose su Lietuvos šaulių sąjungos veiklomis. Dažnai įvairiais studentiško judėjimo klausimais tenka vykti į Vilnių, tad mėgstu važiuoti traukiniu, nes galima nemokamai vežtis dviratį, o naršyti svetimą miestą dviračiu yra labai smagu. Tiesa, retkarčiais vis dar mėgstu vienas arba su draugais surengti kompiuterinių žaidimų sesiją. Dabar laisvais vakarais žaidžiame PLAYERUNKNOWN‘S BATTLEGROUNDS.

2. Kai buvai mažas, turėjai svajonių apie ateitį. Kuo svajojai tapti užaugęs? Arba gal vis dar svajoji?

Pamenu, kai darželyje sustojome į eilę ir kiekvienam reikėjo pasakyti kuo norime būti užaugę. Kadangi mano kolegos skelbėsi norintys būti policininkais, gaisrininkais ir betmenais, nenorėjau būti toks, kaip visi ir pasiskelbiau, jog būsiu „ledo kopėjas“ (žodžio alpinistas dar nežinojau). Deja, su alpinizmu gyvenime nieko bendro neturėjau, tačiau labai mėgstu keliauti. Kiekvienai vasarai vis nauja svajonė nuvykti į vis kitą šalį ar salą, kur išnuomuotu automobiliu su drauge tyrinėjame naują aplinką. Viešbučių, festivalių ar panašios prabangos keliaujant nemėgstu, tad nakvynės automobilyje ar „dušas“ degalinėje po kranu dažnai iššaukia kurioziškų netikėtumų.

3. Ar turi baimių? Jei taip, kaip su jomis kovoji?

Bijau užsisukti žiurkėno ratelyje. Nekenčiu rutinos ar monotoniško darbo, nes nemėgstu stovėti vietoje. Aš bijau nustoti mokytis ar tobulėti, todėl dažnai keičiasi mano pomėgiai, darbai ar net bendravimo su žmonėmis subtilybės.

4. Kaip manai, ką tikras studentas turi nuveikti per studijų metus? Susijusio su universitetu ir nebūtinai.

Žiūrint kaip žvelgsime į sąvoką tikras studentas. Nemanau, kad įsisenėjęs stereotipas apie bendrabutyje gyvenantį ir pagalvės pūkais mintantį studentą, kuris mokėsi valandą prieš egzaminą, nes praeitą vakarą „skaitė knygas“ su draugas yra vis dar toks pat validus. Vis dėl to, manyčiau, jog studentui vis dar vertėtų sudalyvauti pirmakursių stovykloje, krikštynose ar mediume. Išbandyti save visuomeninėje, mokslinėje ar verslumo veiklose, bent pusmečiui išvykti pagal mainų programą. Manau, jog esant galimybei studijų metais dirbti nevertėtų ir tam paantrintų daugybė dirbančių absolventų.

5. Jei dabar turėtum galimybę padaryti bet ką, už bet kokius pinigus, ką darytum? Galbūt keliautum, pastatytum namą, parašytum knygą? Ką?

Pirma į galvą šovusi mintis buvo kolonizuoti Marsą ir išugdyti eruditišką visuomenę ten. Na, bet jei lokaliau, tai suburčiau geriausius pasaulio edukologijos, švietimo, vadybos ir įvairių sričių ekspertus, kurie parengtų švietimo reformos strategiją ir tuomet priversčiau Lietuvos valdžią remtis jų siūlymais. Ekspertai dirbtų ir prižiūrėtų reformą tol, kol Lietuvos švietimas taptų pavyzdžiu visam pasauliui, o tai ilgainiui iškeltų valstybę į neįsivaizduojamas aukštumas pagal įvairiausius rodiklius. Na, ir dar norėčiau didelio chameleono.

6. Kokios yra tavo didžiausios vertybės? Kodėl?

Tobulėjimas – nuolatinis augimas ir troškimas būti geresniu nei buvau vakar. Ugdymas – komandos narių, draugų ir artimųjų skatinimas dalintis patirtimi, žiniomis ir tikslingai išnaudoti visas pasitaikiusias galimybes. Pasitikėjimas – draugais, kolegomis, artimaisiais, savimi.

7. Geriausia tavo skaityta knyga ir kodėl?

James C. Humes „Čerčilio iškalba ir Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys“. Vadinu tai geriausia skaityta knyga tik dėl to, kad gavau ją ir perskaičiau pačiu reikalingiausiu laikotarpiu. Turbūt kiekvienas knygos lapas ar pastraipa man pasirodė naudingi.

8. Ko palinkėtum žmonėms bijantiems išreikšti arba vis dar savęs neatradusiems?

save

Nebūti savęs atradusiam ar nežinoti kur ir kaip save išreikšti yra visiškai normalu. Svarbiausia yra neapsiriboti visuomenės diktuojamais stereotipais, tėvų ar autoritetų įtaka, sėkmės istorijomis. Siūlyčiau eksperimentuoti su savimi išbandant vis kitą veiklos sritį, kol pavyks pajusti, kad tai, ką darai, tave džiugina. Svarbiausia – mažiau kalbėti, mąstyti, o padėti tą pirmą, psichologiškai patį sunkiausią žingsnelį ir pradėti daryti. Rasti priežasčių to nedaryti yra labai paprasta, todėl tai yra kova su savimi, kuri dažniausiai ir nulemia ar žmogus pats sau leis tapti laimingu. Šiuo metu vadovaujuosi moto: „kuo mažiau tau rūpi atlygis už darbą, tuo daugiau jo gauni.“. Taigi, mano palinkėjimas vyresniems – niekuomet nedirbkite tik dėl pinigų. Procese visuomet slypi daugiau laimės nei rezultate. Tuo tarpu, jaunesniems linkiu išnaudoti kiekvieną savo studentiško gyvenimo dieną – išbandyti save galybėje veiklų, kurios nieko nekainuoja, tačiau daugumai padeda atrasti savo gyvenimo kelią.

Kelionės Radvilė Jočytė

Kokybiško gyvenimo skonis Vikingu krašte Kas Tau asocijuojasi su Skandinavija? Galbūt šaltis, kalnai, neįkandamos kainos... Tokios asociacijos iš pradžių kildavo ir man. Praleidusi keletą mėnesių vienoje iš Skandinavijos šalių, Švedijoje, ir aplankiusi kitas – Norvegiją ir Daniją, dabar galvoje mezgasi tokios asociacijos, kaip aukšta gyvenimo kokybė, malonus bendravimas, šypsenos, tvarka, atsipalaidavimas ir apskritai – žinojimas kaip gyventi! Jeigu planuoji atostogas arba bent trumpą apsilankymą Švedijoje arba kitose Skandinavijos šalyse, galbūt mano aprašytos detalės Tau padės atrasti naujas asociacijas ir geriau suprasti, ko tikėtis prieš keliaujant čia.

„Fika“ Pakartok dešimt kartų ir gerai įsimink šitą žodį – jį Švedijoje garantuotai išgirsti ne kartą. Tai švedams šventas žodis, o dar švenčiau – kas už jo slypi. Tai švedų kalbos žodis reiškiantis „gerti kavą“, arba tiesiog kavos gėrimo ceremoniją. Tokias „ﬁkas“ kiekvienas save gerbiantis švedas atlieka keletą kartų į dieną (darbo įstaigose – paprastai 9 valandą ryto ir 3 valandą dienos) ir būtinai – su stiprios kavos puodeliu ir didele gausa saldumynų, kurių cukraus kiekis, ko gero, viršija visus Europos sveikatos įstaigų nustatytas ribas. Nori pasijusti lyg tikras švedas? Privalu paragauti desertus: semla (šiam desertui pagerbti netgi yra skirta viena diena metuose – semla diena), kanelbullar (cinamoninė bandelė), punschrulle, kokosballs ir kiti. Verta paminėti tai, jog švedai ne tik žino kaip mėgautis kava, bet ir kaip tai privalu daryti atitinkamoje aplinkoje. Tiesiog būtina apsilankyti švediškose kavinukėse, kurios viena su kita varžosi jaukumu, skandinaviško interjero dizaino subtilybėmis, o, pavyzdžiui, Göteborg mieste, ko gero, nerasi tokios Dviračių pasaulyje arba kaip mylėti žemę ir save Ko gero pirmas į akis krentantis dalykas vos atvykus į Skandinavijos šalis – dviračių gausa. Nejuokauju ir neperdedu sakydama, jog dažnai netgi sunku rasti kur pastatyti dviratį prie universiteto ar kitos rimtesnės įstaigos, o po to – ką jau kalbėti apie bandymą atrasti tą dviratį paskendusį toje dviračių jūroje. Kartą draugei dviračio teko ieškoti net valandą laiko! Danijoje kai kur dviračiai statomi dviem aukštais.

kavinės, kuri palubėje neturėtų kabančių krištolinių sietynų (kartais kabančių ir baruose).

Svarbi informacija visiems kavos mylėtojams!

Daugumoje kavinių užsisakius paprastos juodos kavos, ją gali gerti neribotai, vis pasipildydamas puodelį su kur nors netoliese stovinčiu arbatinuku ar dideliu termosu. Puiki vieta mokytis ir gurkšnoti kavą vos už 3 eurus nors ir visą dieną.

Kitaip nei, pavyzdžiui, įprasta Lietuvoje, dviračiais Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse minama ištisus metus. „Bet tai girdėjau ten šalta, dar šalčiau nei Lietuvoje, ir sniego žiemą baisiai daug...“ pasakysi. Taip, tai tiesa, žiemos čia atšiaurios, tačiau niekam tai nerūpi – mina tiek žiemą, tiek vasarą ir nesiskundžia. Ir žemei nauda, ir kūnui. Tiesa, galiu pasidalinti sava patirtimi – minti siaučiant rimtai žiemiškai pūgai ir pučiant šaltam vėjui į veidą tikrai nėra malonu, grįžti ir sakai: „daugiau gyvenime žiemą dviračiu neminsiu“, tačiau galiausiai tokiose situacijose atsiduri dar ir dar kartą.

Faktas: nenuostabu, jog būtent Švedijoje kiekvienais metais vyksta didžiausias pasaulyje dviračių mynimo renginys „Vätternrundan 300km“.

Jokių grynųjų Vos tik atvykusi, žinoma, kaip ir įprasta keliaujant į šalis su sava valiuta, išsikeičiau tam tikrą sumą eurų į švediškas kronas. Praėjus keliems mėnesiams, didžioji dalis tų pinigų vis dar guli stalčiuje. Švedijoje gali apsieiti tik su banko kortele! Nesvarbu ar planuoji apsilankymą pas siuvėją ar pačią neįmantriausią kavinukę, o gal į turgų – galiu drąsiai teigti, jog visur „susisuksi“ vos su banko kortele rankoje. Ko gero labiausiai nustebino gidė, po turo išsitraukusi kortelių skaitytuvą ir pareiškusi, jog „nieko tokio, jei grynųjų neturit, rasim būdą atsiskaityti“. Ne gana to, kai kuriose kavinėse netgi nėra galimybės atsiskaityti grynaisiais, tad mažiau nepatogumų išvengsi nepamiršdamas banko kortelės namuose.

Pravartu: 10 švediškų kronų lygu ≈ 1 eurui, tad nurimk, tai tik dideli skaičiai su daug nuliukų ir šokolado plytelė tikrai nekainuoja 30 eurų, greičiau jau tik varganus 3 eurus.

Pirmasis pasaulyje perdirbų medžiagų prekybos centras Eskilstuna mieste, Švedijoje. Progrss.com

New York Times; Cash free baras Stokholme

Ekologija – gyvenimo būdas Nežinau ar tai iš meilės gamtai ar tiesiog iš gilaus suvokimo kas iš tikrųjų svarbu, tačiau visi Švedijoje rūšiuoja. Ir rašydama visi, tikrai turiu omenyje visiškai VISI. Tokios taisyklės galioja ir atvykėliams. Vos antrą dieną būdama čia, buvau supažindinta su keliomis svarbiomis taisyklėmis, viena iš jų – rūšiuok! Taip ne tik padėsi motinėlei žemei, bet ir neužsitrauksi kokio švedo nemalonės. Pasak statistikos, daugiau nei 99 procentai visų namų apyvokos atliekų švedų namuose yra surūšiuojama vienu ar kitu būdu. 2014 metais švedai netgi importavo 2.7 milijonų tonų šiukšlių iš kitų šalių. Kodėl tokia turtinga šalis taip vertina šiukšles? Paprasta! Tos šiukšlės panaudojamos tokiais naudingais tikslais, jog, pavyzdžiui, visi autobusai mieste varomi biokuru.

Faktas: 52 procentai išgaunamos energijos Švedijoje yra atsinaujinanti energija. Taisyklės nepatinka niekam

Švedai lygiai taip pat mėgsta kurti griežtas taisykles, kaip ir gerti kavą. Vienos iš jų: visi vakarėliai ir linksmybės baigiasi 3 valandą nakties ; jokių stipriųjų gėrimų maisto ir kitose parduotuvėse (tik iki 3.5 laipsnių), tam skirtos specializuotos parduotuvės „Systembolaget“ priklausančios valstybei ir dirbančios itin apribotu laiku; griežtas „ne“ piratavimui (dėstytojas neturi teisės tau pasakyti, jog knygą ar ﬁlmą rasi internete nemokamai, jis tau pasiūlys tai nusipirkti); jokių reklamų vaikams iki 12-kos metų (tai yra uždrausta). Kaip bebūtų, ne visos taisyklės yra tokios jau nesmagios. Pavyzdžiui, visi besimokantys studentai švedai gauna 200 eurų stipendiją kas mėnesį vien už tai, kad mokosi.

Įdomu: Sugalvojai perdažyti namą Švedijoje? Ne taip paprasta tai padaryti. Pirma, tam turi gauti licenciją, nes perdažyti namą sava nuožiūra yra nelegalu. Ir nėra ko stebėtis, kodėl visi žavisi skandinaviškos architektūros tvarka ir skoniu. Faktai: •1979 švedai pirmieji pasaulyje uždraudė pliaukštelėjimą (kaip smurtinį veiksmą). •1944 metais Švedai legalizavo tų pačių lyčių santykius, 2009 metais – ir santuokas. •Švedijos sostinė Stokholmas yra pastatytas ant 14-os salų.

•89% žmonių Švedijoje geba kalbėti anglų kalba. •Įžymusis Švedijos „Ledo viešbutis“ visai nesenai gavo reikalavimą iš Nacionalinės būsto statybos ir planavimo tarybos Boverket įsirengti priešgaisrinę sistemą ir gesintuvus, neatsižvelgiant į faktą, jog visas viešbutis yra pastatytas iš ledo luitų.

DžEdAjuS

viDAS

RekomenDuoja

APIE PIRMUOSIUS DIENOS AKORDUS

Skaitytojai, einant gyvenimui, kaip ir semestrui – kuo toliau, tuo labiau pradedame gvildenti vis svarbesnius ir gilesnius klausimus bei dilemas. Ir nustebintumėte mane labai giliai, jeigu imtumėte ir rėžtumėte, kad nesate susimąstę apie tokias galvą laužančias idėjas, kaip: „iš kur atkeliauja kuras į degalines?“, „Kiek vidutiniškai laiko kramtau maistą, kol jį nuryju?“, „Gal ir gerai, kad jaučiu skausmą, kadangi, jeigu nieko nejausčiau, nepatirčiau palaimos kasydamasis kuprą arba šiaip kokį niežulį.“ Kiti gal labiau mėgsta paﬁlosofuoti tokiais klausimais, kaip: „kas pirmas atsirado? Studentas ar skola?“, „Kodėl, visgi, aš taip krentu į akis dėstytojams?“ O kaipgi apsieiti be intergalaktinės klasikos „šitą atsidėsiu rytojui, ir dar rytojui, ir dar rytojui, juk vis tiek nėra skubu.“. Taigi, kaip kiekvienas praeina tokių svarstymų ir savęs klausinėjimų stadiją, kiekvienas, daugiau ar mažiau, prišoliuojame prie neišvengiamo ﬁnišo: „kodėl viso labo taip sunku keltis ryte? Ką aš galėčiau padaryti, kad tai būtų lengviau arba bent jau pakeliama?“ ir „aš jau visiškai nebesuvokiu, kaip dirbantys žmonės geba keltis į darbą šeštą valandą ryto.“ Dabar, nenustebčiau, jeigu šio kūrinio esmė dar nebūtų aiški skaitytojui, ir tai yra visiškai normalu bei suprantama. Leiskite man padėti Jums: šiame veikale aptarsime keletą variantų, kaip atsikelti 6 arba 7 ryto esant studentu, kadangi kartais visgi reikia pasirodyti ir rytinėje paskaitoje, maža ką, suprantate. Taigi – kokia metodika gali būti taikoma, kad pavyktų atsikelti taip siaubingai anksti? Ogi:

ŽADINTUVO NAUDOJIMAS

Nagi, tikrai negalėjote imti šio rašinio į savo rankas ir nesitikėti susidurti su greičiausiai pačia tikėtiniausia antrašte. Kaip sakoma, visi nuo kažko pradeda, taip ir mes šiame rašinyje pradėsime nuo pačio aiškiausio ir visų pamilto dramblio kambaryje – garsaus ir siaubingai didžią neviltį varančio „Jeigu turi mėgstamą dainą ir nori ją kuo greičiau padaryti neapkenčiama“ aparato – žadintuvo. Tai yra greičiausiai pats pirmas mūsų pasirenkamas pažadinimo aparatas, pats labiausiai paplitęs, ir, gaila, labiausiai jaukiantis vartotojo sąmonės ramybę. Dažnas jį prieš savo valią naudoja taip negailestingai, ir taip smarkiai savimi nepasitiki, kad šiuos aparatus dvigubina, trigubina, ar netgi n-gubina vien vardan to, kad vis tiek lygiai tiek pat kartų paspaustų snooze ar kitaip nukeldintų žadinimo momentą. Tačiau, kad ir kaip malonu pasijausti turinčiam valios ir galios užčiaupti tą sumautą skambesį, to paties negalime pasakyti apie egzaminus ar koliokviumus. Labai apmaudu. Žadintuvo prikeltas individas tampa vienu iš dviejų: a) arba siaubingai irzliu ir visko nekenčiančiu masinio naikinimo ginklu, arba b) objektu, kuris kaip ir žmogus, kaip ir ne, įstrigęs labai nemaloniame limbo tarp sapnų pasaulio ir realaus, tyliai ir apatiškai viską atliekantis, sunkiai šnekantis, ir dar sunkiau prisimenantis, ką tą rytą valgė, kaip rengėsi, ir kaip atsirado paskaitoje VIS TIEK pavėlavęs bent 10 minučių.

Įvertinimas: 14

Manoma, kad didelis garsas efektyviai išmuša iš miego Paprasta naudoti Glumina naudoti Efektyvus išmušimas iš miego turi skaudžias pasekmes Prižadina nekaltus naminius gyvūnėlius iš saldaus miego Greitai nusibosta

STIPRI ŠVIESA IŠ PAT RYTO STIPRI RYTO Šitas variantas toks savotiškai įdomus ir tuojau pat pagrįsiu kodėl. Atsibudimas ankstyvą rytą tampa kur kas lengvesnis, kai aplinkoje jau vyrauja pakankamas šviesos kiekis, pasiekiantis mus iš lauko. Dažniausiai... Na, visada, jeigu rimtai, šią šviesos funkciją atlieka mūsų visų labai mėgstama Saulytė. Ši kasryt pakyla anksčiau už mus (kai sezonas tinkamas) ir, ne kaip žadintuvas, nepailstamai, bet švelniai ir optimistiškai ragina mus keltis ir pradėti naują dieną. Dar didesnis pliusas yra tuo atveju, jeigu miegamajame įrengti langai yra nukreipti į rytų pusę, kadangi tada ryte gaunamas ne tik didesnis šviesos kiekis, bet ir šilumos, mus taip pat skatinančios nustoti drybsoti lovoje ir keltis bei pradėti efektyvią, bei smagią dieną. Ir, taip, yra dar vienas pliusas – kadangi pažadinimas atliekamas ne šoko principu, pabudęs žmogus yra kur kas aktyvesnis, optimistiškesnis bei imlesnis naujoms idėjoms, kad ir kokios jos būtų. Atsibusti su Saulės šviesa yra tiesiog palaima. Tačiau vienas dalykas, ko jai nenurodysi pats,

o jis yra gana svarbus keliantis taip anksti, yra kada jai pasirodyti. O ką jau kalbėti apie tuos atvejus, kai šiltą vasaros rytą gamtoje ar festivalyje esate pažadinamas palapinėje ne tik tos švelnios, akis deginančios šviesos, bet ir čirškinančios, intensyvų prakaitavimą skatinančios temperatūros. Būtent tuo metu gali pasirodyti, kad gamta tiesiog krečia dar vieną siaubingą bajką, bet netrukus ši situacija tampa smagiu, kupinu nostalgijos prisiminimu.

Įvertinimas: Neglumina Suteikia jėgų Nenervina Jokio šalutinio pabudimo poveikio Veikia tik kai geras oras Veikia tik šiltojo sezono metu

TIESIOG NEIKIT MIEGOT, VISTIEK REIKS KELTIS

Šis variantas yra toksai galbūt ir kiek liūdnesnis, bet niekas nei Jums, nei man nesakė, kad gyvenimas rožėmis klotas. Galiausiai, manau, mūsų tarpe yra žmonių, kuriems keltis rytais yra taip siaubingai sunku, kad vienintelis turimas pasirinkimas yra tiesiog nemiegoti visą naktį, nueiti į tą rytinę paskaitą jau nebeturint jokio tikslaus laiko suvokimo ir esant tokiai keistai būsenai, kai lyg ir esi gyvas, bet, kita vertus, gal čia tik vaidenasi. Paskaitai pasibaigus, bandai suvokti, kur esi, kas per žmonės aplinkui ir kaip tu vėl atsidūrei namie. Dar vienas klausimas iškyla pažiūrėjus į laikrodį, ir pastebėjus, kad šis rodo 4 valandą po pietų. Matyt buvo produktyvi diena, tačiau nei vienos jos detalės kažkodėl nepavyksta prisiminti. Ir nieko tokio, kadangi misija įvykdyta – paskaita aplankyta, niekas neišmokta, siaubingai pasimesta ir apskritai, gal net ir smagu, kad dienos eigos nepavyksta prisiminti, kadangi nieko vis tiek įdomaus nebus įvykę. Ir tada, atsidarius messengerį, pasimato apie dvidešimt neperskaitytų žinučių. Ir šitos ne iš tuzino grupinių pokalbių, kuriuos nuolatos tenka užtildyti, kad nespamintų. Bus visgi kažkas įdomesnio nutikę. Bet yra tų, kurie šventai įsitikinę – „tai, ko nepamenu, negalėjo būti“. Tokie individai yra labai įdomūs ir su jais visai smagu. Ai, ir kai kokią parą ar dvi praleidžiate be miego, rekomenduotina greitai prigulti ir pamiegoti, viso labo ne mašinos esame.

Įvertinimas:

Paroje atsiranda apie 6 valandos Tiktai minimalus nuovargis Juk naktį viskas įdomiau Haliucinacijos paskaitos metu paįvairina dieną Nenumatyti sąmonės praradimo etapai paįvairina gluminančią monotoniją Iš tiesų tai nei vieno

Prie kavos

KAIP PASIEKTI SAVO POTENCIALĄ?

(arba kaip matematiškai užtikrinti didžiausią savo sėkmės tikimybę) TL;DR Gyvenimas, skirtingai, nei mums bandoma įteigti, neveikia kaip ﬁlmas. Gyvenime nėra jokio lūžio taško. Nėra įvykio, kuris pakeis jūsų gyvenimą, staiga pavers jus sėkmingu, kardinaliai pakeis viską. Pačius netikėčiausius rezultatus pasiekti įmanoma tik darant pačius nuobodžiausius veiksmus, kurie nieko nereiškia. Juos padaryti dažnai taip pat lengva, kaip ir ignoruoti. Jie daro tiek mažai įtakos, jog atrodo beprasmiai, todėl jų ir nedarome. Tačiau, pastoviai priimant teisingus sprendimus, kurie pavieniai nieko nereiškia, laikui bėgant jų pranašumas susideda į rezultatą, kuris aplinkiniams atrodo nepasiekiamas.

Keli konceptai ir teiginiai, kurie padės mums orientuotis toliau Efektyviausias ir teisingiausias sprendimas visada yra tas, kuris statistiškai turi didesnę tikimybę suteikti sėkmingesnį, geresnį rezultatą. Paprastas, nenuginčijamas konceptas. Turime ﬁktyvią situaciją: mums reikia pasirinkti vieną iš dviejų kelių: A arba B. 98% tikimybė, jog abu šie keliai yra identiški ir jokios įtakos absoliučiai niekam jie nepadarys. Tačiau yra 2%, jog pasirinkus pirmąjį kelią, jis bus dvigubai trumpesnis. Taip pat 2% šansas, jog antrasis kelias bus dvigubai ilgesnis. Darome prielaidą, jog kiekvienas sveikas žmogus, vadovaudamasis instinktais ir siekdamas tausoti energiją, natūraliai visada rinktųsi kelią A.

Ši situacija nėra tokia ﬁktyvi, kaip atrodo. Su įvairiomis dilemomis ir situacijomis susiduriame nuolatos. Dažniausiai priimame visus šiuos sprendimus automatiškai. Juos esame įsisavinę taip giliai, jog tai ne tik neatrodo kaip beprasmis pasirinkimas, bet net sunku suvokti, jog kažkas vienoje ar kitoje situacijoje gali vykti kitaip. Tuo tarpu statistiškai, grįžtant prie kelių dilemos, jei kasdien reiktų atlikti šį pasirinkimą po penkiolika kartų, o standartinis atstumas būtų 100 metrų, tai žmogus, kuris visada renkasi pirmąjį kelią, per metus nueitų maždaug 16 kilometrų trumpesnį atstumą už žmogų, kuris visada rinktųsi potencialiai ilgesnį kelią.

Kaip mes matome sėkmę? ------------------------------Pasaulinio pripažinimo sulaukę žmonės, apie kuriuos sklinda kalbos, rašomi straipsniai, kuriami ﬁlmai, fanų klubai ir t.t. Lyderiai, genijai, vunderkindai, sukčiai, laimės kūdikiai. Kad ir kaip juos pavadintumėte, jie yra plačiai žinomi dėl vienokių ar kitokių savo pasiekimų, sugebėjimų arba tiesiog žinomi, nes yra žinomi (o būna ir taip). Ką reikia padaryti, kad taptume sekančiu Elon Musk, Bill Gates, Chris Pratt, Robert Downey Junior arba Lewis Hamilton‘u? Kaip mes šiuos ir kitus panašius žmones matome? Matome jų visuomenės pripažinimo lygį, priklausomai nuo pobūdžio, girdime apie jų naujus pasiekimus, ateinančius projektus. Galbūt, jei sekame socialinius kanalus, matome, kaip šie žmonės gyvena, atostogauja, pramogauja. Viskas ką matome yra rezultatai. Atrodo jog viskas „poof“ su žiupsneliu sėkmės ir atsidūrus tinkamoje vietoje tinkamu metu tiesiog įvyksta.

ypi ten, Paslaptis sl kur niekas nežiūri

…niekas nerodo tikrosios sėkmės priežasties. Kodėl? Nes ji neįdomi. Nes nėra ką rodyti. Mes esame pripratinti prie didžiulių kritinių momentų, kurie pakeičia ar nulemia visą gyvenimą. Bet taip būna tik ﬁlmuose.

Atrodo, vienas ar kitas aktorius išgarsėjo dėl vienos speciﬁnės ﬁlmo rolės, verslininkas arba išradėjas „prasimušė“ dėl vieno išradimo ar sandėrio. Mūsų pasaulio suvokimas yra iškreiptas, nuo Holivudo ir instagram‘o dienos klipukų. Norėtume tikėti, jog turi įvykti kažkoks vienas įvykis, kuris pakeis mūsų gyvenimus, tačiau taip dažniausiai nėra. Dauguma pasaulinio pripažinimo sulaukusių asmenų nuosekliai dirbo kasdien ir ilgai (ir daug iš jų vis dar dirba!) atliko paprastus pasikartojančius veiksmus, kuriuos techniškai sugeba kiekvienas iš mūsų. Veiksmus, kuriuos lygiai taip pat lengva atlikti, kaip ir praleisti. Nes jie dažniausiai neturi įtakos. Vienas burgeris jūsų nenutukins, o viena treniruotė neišaugins spintos vietoje pečių. Vienos pamokos dėka, netapsime tam tikro muzikinio instrumento meistru. Viena subalansuota mitybos diena neatidengs jūsų pilvo preso. Kiekvienas veiksmas yra beprasmis tol, kol jis yra vienas. Net ir keli pakartojimai gali neturėti jokios naudos, net mėnesis, o, kai kuriais atvejais, ir metai, kol tai paverčiama mūsų kasdienybe. Tik tada, jei visada rinksitės duris, kurios turi tikimybę suteikti tam tikrą pranašumą, laikas taps jūsų draugu. Visos statistinės tikimybės atsisuks į jūsų pusę ir kiekviena diena didins jūsų įgūdžius, pranašumą ir sėkmės tikimybę.

Joshua Earle

Tomas Liutvinas

Nėra jokių garantijų

Daugumai žmonių, kurie pasiekia tai, kas daugumai atrodo nepasiekiama, teko išlieti daug prakaito, nemiegoti daug naktų, patirti begalę nesėkmių, paaukoti daug savo laiko ir energijos. Taip pat kiekvieną iš šių žmonių, kurie „made it“ seka tūkstančiai žmonių, kurie įdėjo lygiai tiek pat arba netgi daugiau pastangų kažko siekdami ir to nepasiekė. Už kiekvienos sėkmės istorijos slepiasi ne tik begalė nesėkmingų bandymų, bet ir begalės žmonių su begalėmis nesėkmingų bandymų. Aukščiausiam lygiui neužtenka vien pastangų. Neužtenka vien sėkmės.

Kokie mūsų pasirinkimai?

Visi žmonės yra vienodi, bet ne visi yra lygūs. Kiekvienas turi skirtingas sąlygas ir gali atsitikti taip, kad mes gyvenimo lenktynėse startuojame žingsniu, mylia ar net šimtu mylių už savo „konkurentus“. Ką daryti tuomet? Pagalvokite, kokie jūsų pasirinkimai? Važiuoti pirmyn arba ką? Laukti kito starto? Nepaisant to, kas kuo tikime, greičiausiai, šios lenktynės mums vienintelės. Todėl grįžtame prie to svarbaus klausimo dar kartą. Kokie mūsų pasirinkimai? A – važiuoti pirmyn. B – pasiduoti? Stovėti vietoje ir pykti, skųstis? Kokia nauda iš to jums? Ką tai pakeis?

Gyvenimo lenktynės

Gyvenimo lenktynėse yra tik du produktyvūs pasirinkimai. Reikia susitaikyti su ta pozicija, kurioje esate dabar, išmokti ja džiaugtis ir mėgautis, judėti pirmyn savo tempu. Tačiau, jei esame nepatenkinti ten, kur esame, jei esame nepatenkinti tuo, ką turime, reikia judėti pirmyn. Net jei pasikinkę asilą bandome vytis Lamborghini, tol, kol judame pirmyn, yra šansas pasiekti savo tikslą. Tuo tarpu, savęs lyginimas su kitais „lenktynininkais“, apkalbos, požiūris į save, kaip neteisybės/aplinkybių auką ir rankų nuleidimas neturi jokio efekto. Pyktis yra nuodai. O pykti ant žmogaus, institucijos arba tam tikro koncepto tolygu pačiam gerti nuodus ir tikėtis, jog tai kažkaip paveiks mūsų priešus.

Kaip pakeisti pasaulį? Kasdieniai veiksmai, kurie nieko nereiškia, bet gali pakeisti pasaulį.

Išankstinis nusistatymas. A. Galime būti šalti, apatiški kitiems žmonėms net ir situacijose, kuriose galėtume padėti. B. Galime būti šilti ir pozityvūs, kai galime – paslaugūs. Matematiškai pagalvokite, jei kasdien su visais žmonėmis visą gyvenimą naudotumėte požiūrį A ir požiūrį B, kuri jūsų versija turėtų didesnę tikimybę susipažinti su žmogumi, kuris galbūt kada nors padės ir jums. Su žmogumi, kurį susitiksite darbindamiesi, arba žmogumi, kuris nepravažiuos pro šalį, kai būsite užklimpę? Būkime savanaudžiais, bet padedant kitiems, kai galime, ne tik patys gauname naudos, bet ir... padedame kitiems. Skleisdami gerą nuotaiką ir teigiamą energiją galime įkvėpti ir praskaidrinti žmonių, kurie mus supa, gyvenimus. O šiems praskaidrėjus, kiekvieno iš jų socialiniai ratai taip pat tampa laimingesni. Taip šis teigiamos energijos sklaidos grandininis efektas, kaip daug lietaus lašų ant ežero paviršiaus, virpa gėrio bangelėmis. Taip jūs, kiekvienas skaitantis šį tekstą, galite paveikti savo aplinką, pakeisti savo pasaulį ir to pasėkoje pakeisti visą likusį pasaulį.

Pagrįsdami savo gyvenimą veiksmais, kurie kiekvieną dieną potencialiai suteikia mums pranašumą ir veda mus pirmyn, užtikriname, jog išnaudojame savo sėkmės potencialą. 17

Triukšmas Motiejus Ramašauskas

Ą KODEL DAR NEKLAUSEI, KA DARO GHIA? Rašau šį straipsnį, galvodamas apie ramybės neduodantį bakalaurą, ir apie tai, jog šis tekstas bus paskutinis, kurį rašau į savo Triukšmo skiltį, pradėtą 2016-aisiais. Sutapimas, kad Ghia, kuriai nutariau skirti savo ﬁnalinį numerį, oﬁcialiai įregistruota VšĮ „Triukšmas“. ghia.lt

Vaidotas Žukauskis (FotoNuotekos)

Save pirmiausia pateikiantys kaip „garsais grįstą architektūrą“, Ghia yra kultūriškai atsakingas įrašų leidybos bei muzikinių renginių organizavimo judėjimas. Žodžiai, kurie neišvengiamai sukasi aplink juos: alternatyva, tamsa, eksperimentai ir DIY. Paskutinis terminas itin svarbus, kadangi do-it-yourself ﬁlosoﬁja lydi Ghia nuo pirmų dienų: renginiai organizuojami be kapitalo, dažnai neinant į pliusą dėl papildomo įdomesnio atlikėjo, pačių kurti dizainai plakatams, reklamoms, svetainei, lipdukams bei albumų viršeliams ir, svarbiausia, Ghios remiamų muzikantų prieiga prie kūrybos, nukreiptos į jausmą, o ne profesionalią studijos įrangą. 2016-ųjų pavasarį, maždaug tokiu pat oru, kaip rašant šį straipsnį, susipažinau su Ghia vyrukais, paprašiusiais parašyti apie pirmąjį organizacijos renginį. Jiems prabilus apie noise ir industrial muziką, galėjau tik tylėti ir tikėtis, kad nebūsiu išaiškintas, jog beveik nieko apie tai nežinau. Po kelių savaičių menų svetainėje „LARGO“ įvyko Ghia debiutas „Nostalghia“ su Daina Dieva, Skeldomis, Oorchach ir Vidine Ramybe priešakyje.

Karolis Gelažius (Ghia)

Tuo metu šie vardai buvo visiškai svetimi, tačiau atlikėjų kuriama muzika padėjo išsilaisvinti nuo iki tol stipriai įaugusių kanonų. Pasirodo, muzika gali būti ne tik aritmiška, bet ir atonali, t.y. visas kūrinys gali būti mutuojanti garso siena, kurioje nepavyks užčiuopti nei atpažįstamos ritminės struktūros, nei populiarioje muzikoje sutinkamos harmonijos. Ir, mano nuostabai, tai nebuvo kažkoks elitinės muzikos gerbėjų dalykas, prieinamas tik pretenzingiesiems. Po dar vieno sėkmingo renginio, Ghia paskelbė, jog nebesivilks mažais žingsneliais ir šoko gan aukštai, paskelbdami apie vasarą vyksiantį festivalį „Area“. Tuomet atrodęs kaip beprotystė, planas išdegė ir į Kazliškiuose esančią sodybą susirinko pora šimtų industrinės, eksperimentalios ir alternatyvios elektronikos fanų, užpildžiusių lauko sceną, dažniausiai okupuojamą dainuojamosios poezijos atlikėjų. Daug plėstis nepavyks, bet nesunku įsivaizduoti šoką, patirtą šalia esančių kaimo namukų gyventojų, iki šiol naktimis ramiai miegojusių, o staiga dvi naktis negalinčių sudėti bluosto dėl ausis draskančios noise muzikos ir iki ryto langus virpinusio tamsaus techno. Algirdas Šapoka (Ghia)

Pernai Ghia prasiplėtė dar labiau, pradėję leisti įdomiausių šalies menininkų albumus kasečių pavidalu. Pirmieji pasirodė Suicideoscope, Semănat ir Extravaganzos įrašai, tačiau juos netruko papildyti Oorchach, Karkaso bei Erdve albumai. Kiekvienas savaip išskirtinis, bet juos jungia bendra Ghia dvasia ir jie apvilkti pačių atlikėjų arba leidėjo kurtais viršeliais. Šiuo metu dalis kasečių tiražų atrado namus Lietuvoje bei užsienyje, o kai kurie įrašai atsidūrė kolekcionierių rankose ir Discogs’uose puikuojasi už kone dvigubą kainą. Liūdna žiūrėti, kaip baigiasi mano puslapis, kadangi istorijų, renginių bei nutikimų, įvykusių su Ghia, – daugybė. Tikėkimės, kada nors jie visi suras savo vietą. Dabar belieka tik atsisveikinti ir pasiūlyti artimiau supažindinti savo ausis su kompanijos leidžiama muzika ir šiemet vyksiančiu trečiuoju „Area“ festivaliu jų svetainėje ar tiesiog Facebook‘e.

Ačiū Njuspeipiui ir Ghia. 10 įvertinimo vienetų iš 10

Vasarai ateinant Žaneta Sederavičiūtė

Visi norime kuo įsimintiniau praleisti vasarą, prikaupti šiltų atsiminimų, kad visą šaltą ir ilgą ateinančią žiemą galėtume prisiminti ir pasidžiaugti, kad praėjusi vasara buvo geriausia ir įsimintiniausia. Tačiau ji prabėga greičiau, nei tikimės, o visas dienas dažnai praleidžiame vienodai ir nuobodžiai, ir vienintelis pasiteisinimas būna tas, kad ši vasara buvo per daug lietinga ir oras sutrukdė viską. Deja, oro nepakeisime, tačiau galime pabandyti pakeisti požiūrį ir susiplanuoti savo ateinančias atostogas.

Nepatingėk ir pasistenk dėl vasaros, juk giliai galvoje knibžda tokių dalykų, kuriuos norėtum padaryti, bet vis tik nerandi laiko ir neprisiruoši jiems. Tad nusiteik ir užsibrėžk tikslą padaryti tai šiemet. Vieni žmonės sudarinėja pirkinių sąrašą, kiti išsikelia ir užsirašo tikslus, o tau atėjo laikas susidaryti sąrašą dalykų, kuriuos privalai nuveikti šią vasarą. Tad imk užrašų knygutę ir skubėk susirašyti įvairiausių veiklų, kurių tik šaus į galvą, o vėliau, šalia jų, galėsi užrašyti datą, kai tai padarysi. Negaliu nuspėti tavo norų ir planų, bet galiu patarti, ką būtinai turėtum įtraukti į šį sąrašiuką: Išlaikyti sesiją; Pradžiuginti save už išlaikytą sesiją; Susirasti darbą arba paprašyti paaukštinimo jau esamame; Padaryti kažką, ko dar nesi daręs anksčiau; Nuvykti į visiškai nepažįstamą miestą ir klaidžioti ten visą dieną; Pamatyti bent 10 saulėlydžių skirtingose vietose; Pamatyti bent 3 saulėtekius skirtingose vietose; Išjungti telefoną bent porai dienų ir pailsėti nuo socialinių medijų; Perskaityti įdomią knygą; Padaryti staigmeną artimam žmogui; Išsimaudyti su drabužiais arba nuogam; Užmigti po žvaigždėmis; Parašyti laišką sau, kurį perskaitysi po metų; Nuvykti į koncertą/festivalį; Įveikti bent vieną savo baimę; Sudalyvauti savanoriškoje veikloje; Pasidaryti fotosesiją; Surengti vakarėlį; Visą vasarą rūpintis savimi. Ir galėtume tęsti toliau, bet tebūnie tai tik keli pavyzdžiai tavo vasaros darbų sąrašo pradžioje, o tęsinys turi kilti iš tavo širdies ir užslėptų norų bei planų. Nebijok užsirašyti kažko neįprasto ar netikėto, juk šis sąrašas bus skirtas tik tau. Lengvos sesijos ir geros ateinančios vasaros. Sėkmės!

Kino gurmanams

Ataidi vasaros nata...

Emilija Mikučionytė

Kiek čia to pavasario liko?.. Visi jau kvėpuoja ta spalvinga, gyva vasara, jau jaučia saulės bučinius ant odos, vėjo glamones ir, aišku, laisvę, laisvę, kuri nuostabiausiomis melodijomis audžia vėjavaikiškumo nuotaikas mūsų gyvenimuose... Dėl to šįsyk nesiūlysiu jokių rimtų ar varginančių ﬁlmų – rekomenduosiu kelis, kuriuos galima ne tik smagiai pažiūrėti, bet ir po to paklausyti...

Kaip visada – nemirtinga

Šaudom-gaudom truputėlį kitaip, o gal ne

Pulp Fiction (1994, Kriminalinis, drama) Nors čia – vienas žymiausių Quentin Tarantin ﬁlmų, galite rinktis bet kurį iš jų. Visada gausite puikiai pažįstamą aktorių kolektyvą, painų, chaotiškai išdėstytą siužetėlį, pilną ironijos ir parodijos, krūvas makabriškų scenų ir estetiško grotesko, kurio niekur daugiau beveik ir nerasi, ir, kas be ko, – kokybišką klasikinių gabalų kupiną garso takelį. Jaučiatės aktyvūs? Šalia – gera kompanija? Norite pamatyti ﬁlmą, kurį atsiminsite? Prašom!

Baby Driver (2017, Veiksmo, kriminalinis) Jaunas, nusikalstamai grupuotei įsiskolinęs vaikinukas dirba jiems kaip vairuotojas, ir labai aukštos klasės vairuotojas, iš ausų niekada neišsitraukia ausinukų, o namie globoja seną kurčnebylį draugą. Tačiau, kaip visada, laiku sustoti neįmanoma, ir vaikinukas įklimpsta į didelę bėdą. Akivaizdu, kad investuota ne tiek į originalų scenarijų, kiek į įdomų muzikinį takelį, kuriame yra tiek populiarių kūrinių, tiek unikaliai skambančių specialiai šiam ﬁlmui sukurtų mix’ų.

Muzika sklinda ir kosmose

Europietiškas (ne)intelektas-(ne)meditacija

Guardians of the Galaxy Vol. 2 (2017, Veiksmo, nuotykių, sci-ﬁ) Siūlau antrą dalį, nes ji kur kas geresnė už pirmąją. Visgi, mačius abi, ryškėja šviežutėlė pastarųjų metų Marvel tendencija: humoras – svarbiausias orientyras. Tai – istorija apie ateivių pagrobtą žemietį vyruką, kuris, bent jau antrojoje dalyje, su iš koto verčiančia komanda sutinka paslaptingą materiją kuriančią esybę, kuri gali būti jo tėvas... su paslaptingais ketinimais. Kuo šis ﬁlmas iškyla iš bendro fantastikos konteksto? Ogi muzika. Muzika čia nepaprastai svarbi, tema – 9-tas dešimtmetis, dėl to, nors nostalgijos gal ir nebepajusime, bet gal netgi šį bei tą parsipūsime į savo asmeninius grojaraščius.

Only Lovers Leﬅ Alive (2013, Drama, fantastinis) O jeigu norite kažko lėtesnio, Europos stiliaus, tačiau nekertančio per smegenis, šis ﬁlmas – jums. Ypatingos siužetinės linijos čia nėra. Tai labiau istorija apie Adomą ir Ievą, nemirtingus vampyrus, kurie, persisotinę gyvenimu, neskubriai plaukia naujausių laikų paviršiumi su švelniu intelektualiu humoru ir senais draugais. Taip, visiškai bukas žmogus nesuprastų šio ﬁlmo, jis nepagautų, kad čia ne kažkoks įvykis svarbiausia, o elementari meditacija, kaifas nuo estetikos, bet jūs juk ne tokie!.. O kame čia muzika? O muzika čia įspūdinga, ji prisideda prie tamsios, niūrios, hipnotizuojančios atmosferos kūrimo. Tai tamsūs, elektronika pagardinti kūriniai, kurie nukelia mus į lėtą, nemirtingą, kintantį ir pulsuojantį meno, kultūros ir kontempliacijos pasaulį.

Poetry Viltė Raudoniūtė

Du kart du Kart du Kart du Kart du Ir vis viena kažkas Pabaigoje liks Vienas

It doesn’t bother me When you’re ordering a shirt online Which claims that “There are more than 2 genders” You have to choose Is it a male or female cloth. It doesn’t bother me That obese people Claim it is okay to be obese But later die from heart attacks. It doesn’t bother me That patients sue doctors For saving their lives When they just wanted to die. It doesn’t bother me That Tumblr girls act Depressed and fake mental illnesses To gain appreciation. But what does bother me So. F***ing. Much. Is that 21st century is the time When deleting your history Is more important Than creating a new one.

My heart is a stone My axe cut my lungs I pray for the next day to come To hear my crow silently hum My voice is at tire My feet bleed in fire I pray for the next day to come I charm Valkyries to spare my life I’m fire, I’m earth, I’m water, and air I’m spark, I’m rock, I’m ice and despair. If my knees could bend down to pray I’d ask the gods to fade my suffer away.

Niekas niekada Nemylėjo balto Pieštuko Bet visi dievino Sniegą Pianino klavišus Debesis Ir švarias nublizgintas Palanges Net perėjų juostas Niekas niekada Nemylėjo balto Pieštuko Net kai jis iš sielvarto Numiręs Ėmė brėžti Raudonai

Horoskopai Jautis

Dvyniai

Žvaigždės ir planetos tavo gyvenimo visiškai neveikia. Kol skaitai šį horoskopą, kažkas smagaus ir naudingo vyksta aplink. Susirask draugą Jautį.

Tavo egzistencinė krizė dėl studijų/bakalauro pagaliau baigsis. Netikėta, ar ne?! Paskambink ir pasišnekučiuok su mama. Žvaigždės neliepia, bet liepiu aš.

Viskas bus gerai, geriau nei gerai arba visai neblogai. Nepasitikėk Svarstyklėmis. Arba pasitikėk – čia tavo gyvenimas.

Vėžys

Liūtas

Jei saulė ryte patekės – viskas eisis po senovei. Jei ne – tada ¯\_(ツ)_/¯

Kol nevyksta zombių apokalipsė ar ateivių invazija, gali toliau ramiai procrastinate‘inti ir laukti vasaros. Nepabėgsi nuo Avino.

Arba tu slepiesi nuo planetų, arba jos tavęs neveikia. Susitvarkyk kambarį, nes, žmogau, jau seniai laikas.

Svarstyklės

Skorpionas

Šaulys

Gerk vandenį ir daug valgyk, nes kitaip gali nusilpti. Nepasitikėk Dvyniais – jie kažką rezga.

Ar tu esi „I put the laughter in slaughter“ kind of person? Nebūk. Geriau nusipirk ledų.

Sklando legendos, kad gali užšaldyti pragarą žvilgsniu. Taip ir padaryk, nes dabar ten labai karšta – rūpinkis savo draugais.

Avinas

Ožiaragis Jei lauke debesuota, pasiimk skėtį. Neskaityk Žuvų ženklo horoskopo, nes gailėsiesi, kad negimei vasarį. Žvaigždės nerekomenduoja nieko.

Viltė Raudoniūtė

Vandenis Bus karšta, smagu, susipyksi su Skorpionu. Jei trūksta įvairovės gyvenime, gal perskaityk kokią knygą ar įsivelk į dramą?

Mergelė

Žuvys Ožiaragi, sakiau – neskaityk! Žuvys bėgs pas Mergelę prašyti patarimo ir tai bus geriausias patarimas pasaulyje. Ar tau išsivystė alergija atsakomybei?

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.66)

Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.50)

5ud0ku

5eppuku

2 6 7

9 3

7 4

3 6

8 7 9

1 2

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:15:42 2017 GMT. Enjoy!

7 2

NANOGRAMA

BLNDS

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:17:34 2017 GMT. Enjoy!

(daugiau info: http://japonija.lt/japoniskas-kryziazodis/)

WHAT AM A

GANNA

DO?

Užduotis — pagal skaičius, esančius kairėje pusėje ir brėžinio viršuje, atkurti piešinius. Skaičiai parodo, kiek juodų langelių yra atitinkamoje eilutėje ar stulpelyje ir kiek kiekvienoje grupėje yra susiliejusių juodų langelių. Pvz., skaičių derinys „4“ ir „4“ rodo, kad šioje eilutėje yra dvi grupės juodų langelių ir abi jas sudaro keturi susilieję langučiai. Tarp grupių turi būti bent vienas tuščias langelis. Tušti langeliai gali būti ir eilutės kraštuose. Būtina nustatyti, kur tiksliai yra my wife still doesn‘t believe me. langelių grupės.

VAI DO KLIS

RADAI TAI, KĄ MĖGSTI? T W W E M F O

H M P P F O T

I A R O I T G

S K E R E O N

D E P L S G I

O T A A T R H

E S N O U O T I R A D O A M I A G O W A F U O T Y N A

T W W W W T E

R A Š Y T I K

S O U N D L I

TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!