Njuspeipis #135, spalis by Njuspeipis

TIRAŽAS: 1200 VNT. ISSN 2029-1914

Njuspeipis #135 SPALIS 2018

SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC S L A N INTERNATIO

A: VASARA

B: RUDUO

110%

Puslapio TemaNjuspeipis Active now

Labas! Ką veiksi po paskaitų? Laba! Žiūrėsiu serialą, o tu? O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi?

TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI!

December

M T

W T

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

30 31

Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!

20:18

REDAKTORIAUS Turinys ŽODIS 05

Sveiki!

Mane labai stebina, kaip greitai bėga laikas. Atrodo, tiesiog iššvaisčiau visą rugsėjį taip, tarsi jo visai nebūtų buvę. Atsimenu dar, kaip rašiau pirmąjį šio sezono pasisveikinimą, o viskas, kas sekė paskui, tiesiog prabėgo maximum greičiu, net nespėjau sureaguoti. O jau ir universiteto darbų susikrovė, ir laborus reikia atsiskaitinėti, o dar tas persekiojantis nuovargis... Tačiau koks gi būtų tas studento gyvenimas be tų bemiegių naktų ir streso dėl neatsiskaitytų užduočių? O ir tos nuobodžios paskaitos nėra tokios blogos, kai gali pasiimti „Njuspeipį“ ir paskaityti keletą tau įdomių straipsnių, išspręsti nanogramą vietoj to, kad klausytum, ką tau aiškina dėstytojai, ar peržvelgti žvaigždžių pranašystes – pasitikėk manimi šiuo atveju, mano nuomonė tikrai nėra subjektyvi, aš pažadu. Ir visgi dar yra laiko pasidaryti visus laborus ir kitas užduotis. Spėsite parašyti visas analizes ir padaryti tas puikias PowerPoint prezentacijas. Nėra ko stresuoti – verčiau atsipalaiduokite ir pasimėgaukite šiuo dar visai pakenčiamu oru. Sėkmės spalį! „Njuspeipio“ redakcija

Kontaktai

LZO

////////////////

KTU žygeivių klubas „Ąžuolas“, Su kuo valgoma KTU SMD

LZO

NJ English

Tyla garsiai

Kąsnio įdomybės

City Rally: Pažink Kauną KITAIP

Travel broadens the mind

Kaip išgyventi rudenį?

Kur slepiasi cukrus?

Ar aš tinginys? Tinginio mitas

Kelionės

Kiek egzotikos egzotiškame Maroke?

Interviu

Prie kavos

Dviese aplink pasaulį 1 2 kartus

Kaip teisingai kalti į galvą?

Kino gurmanams

Tolimi atgarsiai

Žiovulio Žudix

Kitokia realybė

„Death in Rome“, neo-folkas ir dėdės juodais marškiniais. *slaps the table of contents* this bad boy can ﬁt so much content in it

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Redaktorė

Dovilė Jankevičiūtė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Viltė Raudoniūtė vilte.raudoniute@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Žaneta Sedaravičiūtė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Saulė Kliukaitė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė Viltė Raudoniūtė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ema Trukšinaitė Ineta Golovatenkaitė Leta Bielinytė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Gabrielė Bužinskaitė Alex Baldwin Dominykas Ivanickas

Draugai

Viršelio nuotrauka

Žaneta Sedaravičiūtė

Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Nojus Vaitaitis Alex Baldwin

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

LZO

Debatai – kovos sportas

Kaip sakė Melvin B. Tolson: „Debate is blood sport. It’s combat. But your weapons are words.“ Filmas The Great Debaters gerai parodo, kas yra debatai, todėl rekomenduojame visiems jį pažiūrėti. KTU Debatų Klubo tikslas ir yra mūsų narių gebėjimo kūrybiškai ir įtakingai reikšti save ugdymas. Universitete mes gauname labai daug žinių savo pasirinktose srityse, tačiau mes negalime jų pilnai panaudoti, jei nemokame jų teisingai išreikšti. Darbe mes nedirbsime vieni, mums reikės bendradarbiauti ne tik su kitais tos pačios srities specialistais, bet ir su kolegomis iš kitų departamentų, kurie neturės žinių mūsų srityje. Gebėjimas efektyviai susikalbėti bus bruožas, kuris atskirs vieną nuo kitų. Kiekvieną savaitę laikome debatų sesiją (anglų kalba), per kurią vyksta debatai paruošta tema. Temos yra plataus spektro – nuo kultūros iki internetinių laisvių. Debatuose dalyvauja keturios komandos po du žmones – dvi komandos už, dvi komandos prieš. Trukmė – 15 minučių pasiruošimui ir 7 minutės kalboms. Gali atrodyti daug, bet po dviejų mėnesių praktikos 7 min. tampa gerokai per mažai. Šiemet pastovus laikas debatų sesijoms dar nenutartas, tačiau kiekviena sesija yra paskelbiama mūsų klubo Facebook puslapyje – KTU Debatų klubas/ KTU Debate club, kuris yra atviras VISIEMS. Spalio mėnesio pirmą savaitę vyks World Space Week, per kurią mūsų debatų klubas organizuoja parodomuosius debatus spalio 9 dieną. Debatų tikslas bus prisidėti prie renginio, skatinant susidomėjimą kosmosu. Taip pat šį semestrą planuojame dalyvauti tarptautiniuose debatų turnyruose Latvijoje ir Švedijoje. Jei jus domina pasaulyje vykstantys įvykiai ar norite pagerinti savo viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo įgūdžius, debatų klubas visada atviras naujiems nariams.

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ LSP.LT BILIETAI.LSP.LT FB.COM/LSP.NUOLAIDOS

IR GAUDYK GERIAUSIUS PASIŪLYMUS

VIADA

SPECIALIAI TAU SUDERINTOS NUOLAIDOS: LP EXPRESS CAN CAN PIZZA

MĖGAUKIS MAXI IR GRAND DYDŽIO PICOMIS NET SU 50% NUOLAIDA* IKI SPALIO 21 D.! SU SAVIMI TURĖK LSP IR PARODYK JĮ PRIEŠ UŽSAKYMĄ.

*NUOLAIDOS NESUMUOJAMOS.

STUDENTAMS SU LSP NET 17% NUOLAIDA BET KOKIO DYDŽIO SIUNTOMS, SIUNČIAMOMS IŠ VIENO LP EXPRESS SIUNTŲ SAVITARNOS TERMINALO Į KITĄ VISOJE LIETUVOJE. NUOLAIDA GALIOJA SIUNTOS ŽYMĄ FORMUOJANT INTERNETU: MANOSIUNTOS.POST.LT

SU LSP KORTELE TAIKOMOS STUDENTIŠKOS NUOLAIDOS: DEGALAMS -7CT/L NUOLAIDA + 2CT/L LOJALUMO PINIGŲ KAUPIAMI LSP KORTELĖS SĄSKAITOJE, KAVAI – 20%, DEŠRAINIAMS – 20%, PLOVYKLAI – 30%. AKCIJA GALIOJA IKI GRUODŽIO 31 D.

Su kuo valgoma KTU SMD

LZO

Kauno technologijos universiteto Studentų mokslinė draugija, skaičiuojanti jau septyniasdešimtus metus – tai mokslą populiarinti užsidegusių žmonių bendruomenė, per tokį ilgą laiką nei kiek nepagedusi – vis dar šviežia ir viliojanti naujų potyrių ir naujų skonių trokštančius žmones (o seniesiems nariams tapusi priklausomybe ir kasdiene duona). Pusryčiai – dienos pradžia. Kimbame į darbus energingai, siekdami tikslų ir kažką kurdami – KTU SMD užsiima inžinerine veikla. Jei suki galvą, kaip pasiturbinti automobilį ar nori studijoms suteikti praktinės prasmės – būrys entuziastų kartu su tavimi spręs bet kokią inžinerinę problemą. Pietūs turi būti sotūs ir skanūs, o kaip kitaip atrasti gerą receptą nei eksperimentuojant? Eksperimentai – neatsiejama KTU SMD kasdienybės dalis. Siekiame parodyti, kokius įspūdingus akiai reginius galima sukurti pasitelkus mokslines žinias ir išradingumą. Kartais vakarienės būna ramios, šeimos apsuptyje, o kartais – trankios, linksmos, būryje draugų. Taip ir KTU SMD. Rengiame tokius masinius renginius kaip ,,Tyrėjų naktis“ ir ,,Robotų intelektas“, sulaukiančius dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Pirmasis – siekiantis populiarinti mokslą, parodyti, kad jis gali būti smagus ir įdomus, bei paskatinti visuomenę, ypač jaunimą, tyrinėti ir domėtis supančia aplinka. Antrasis – skirtas robotų entuziastams, bet pažiūrėti įdomus visiems! O kai norisi pabūti ramiai, susirenkame į žaidimų vakarus, kartu paminime didžiąsias metų šventes – jaukiai šnekučiuojamės, visai kaip šeima. O jei netyčia prireiktų naktipiečių – ar tai mokslai spaustų net ir naktimis, ar ramybės neduotų svarbus klausimas, neleidžiantis miegoti, visų pirma esame draugai, pasirengę padėti bet kuriuo metu, nes esame stipri bendruomenė, kurią riša ne tik mokslo populiarinimas, prasminga veikla, pramogos, bet ir draugystė. O tai svarbiausia!

KTU žygeivių klubas „Ąžuolas“

Ąžuolo archyvas.

Ar žinojai, kad KTU turi jau daugiau nei 50 metų gyvuojantį klubą, kuris jungia visus nuotykių gyslelę turinčius studentus ir jau baigusius studijas? Ne veltui vadinamės „Ąžuolu“: esame tvirti ir gyvuojame ilgai. Ir tu gali būti mūsų dalimi! Mes nenustojame keliauti visus metus, nuolat susipažįstame su vis kitais Lietuvos kraštais, bet nepraleidžiame progų pakeliauti svetur. Mus traukia miškai ir aukšti kalnai, mums tereikia palapinių, šilto miegmaišio, gero bendražygio ir skanios ant laužo virtos košės. O jeigu manai, kad kelionėms neturi pinigų, tai smarkiai klysti! Mes keliaujame studentiškai ir nuotykingai, mums nereikia viešbučių ir kavinių, nes mus priglaudžia gamta. Mūsų vienas iš tikslų yra pasirūpinti, kad bet kuris studentas turėtų galimybę smagiai praleisti savaitgalį, praplėstų akiratį, pamatytų Lietuvos grožį ar išbandytų save laipiojant kalnuose, tad gali nesijaudinti, jeigu ko nors neturi, – paskolinsime!

Neapsiribojame tik žygiais – neretai leidžiamės į nuotykius baidarėmis, dviračiais, tranzuojame, kur širdis geidžia ar išvažiuojame palaipioti po kalnus. Jei žiema būna balta, išnaudojame progą pačiuožinėti slidėmis! Net ir nekeliaudami leidžiame laiką smagiai – organizuojam žaidimų vakarus, muzikuojame, šokame bei dalyvaujame įvairiose varžyboe. Nepamirštame ir švenčiame tradicines šventes – „Ąžuolų“ sezono uždarymą/atidarymą, Kalėdas, naujus metus, Rasas. Sudominome? Užsuk į susirinkimus, vykstančius kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. KTU dizaino ir mechanikos inžinerijos fakulteto rūsyje. Jeigu negali atvykti į susirinkimus, lauksime prisijungiant prie žygių – apie juos informacija yra skelbiama FB puslapyje KTU žygeivių klubas „Ąžuolas“. Lauksime tavęs! 05

LZO

Rugsėjo 2 dieną Kaune vyko orientacinės–pažintinės varžybos „City Rally: Pažink Kauną KITAIP“

City Rally: Pažink Kauną KITAIP

Jau aštuntus metus iš eilės BEST Kaunas pritraukė naujuosius Kauno gyventojus – tiek lietuvius, tiek užsieniečius – sudalyvauti šiame renginyje. Pastarasis neabejotinai patraukė aplinkinių akį, kadangi buvo pilnas įdomių, linksmų bei komforto zoną verčiančių palikti užduočių. Pavyzdžiui, ar kada pagalvojote, jog vos atvykus į Kauną jums reikės surengti 12 žmonių mimų pasirodymą Laisvės alėjoje arba kad teks sušokti „Macareną“ ant scenos Nemuno saloje prieš pat Beatrich pasirodymą... Viena iš komandų tai padarė! Dalyvių kelionė prasidėjo prie KTU Centrinių rūmų ir baigėsi prie Kauno pilies. Į maršrutą buvo įtrauktas prezidentūros kiemelis, centrinis paštas, Kauno rotušė bei kitos lankytinos vietos. Kiekviename punkte komandų laukdavo keli faktai bei klausimai apie vietovę, o po jų – smagios užduotys. Šį kartą pirmą vietą iškovojo „A-komanda“, kuri, beje, ir sušoko „Macareną“ ant scenos Nemuno saloje. Prizus komandoms šiemet steigė smėlio arena „RIO“, laipiojimo centras „Miegantys Drambliai“, pabėgimo kambarys „Inﬁnity Room“ bei laisvalaikio centras „Undinė“.

BEST Kaunas džiaugiasi renginio sėkme ir laukia kitų susitikimų.

Travel broadens the mind

Nj English

The old adage goes like that, anyway.

Alex Baldwin

I've always heard people saying this, before I travelled, during my travels and still now, many years later. What I want to talk about today is whether or not it is actually true. Now obviously, this isn’t a question that has a one size fits all answer, we’re all different right? What I can say, is that having spoken to many people that took up similar travels to myself, that the saying is true, mostly. I’ll elaborate. I like to think of myself as open-minded, modern and liberal, but have I always been like this? Or did those travels change my mindset and world-view? Quite simply, yes, they did. I grew up in small town in the UK. Most of the people that live there are pretty cohesive as a bunch. The ideology is the same, both morally and politically. And to my mind, it’s old fashioned, to put it nicely. I grew up, of course, with a similar way of looking at the world. “England is the best!” “We have too many foreigners” “We are the best country in the world”. It would not take too long to hear something similar to this in my stomping grounds, even nowadays. Still, I've always wanted to explore the world, possibly to affirm my thoughts of how great England was! Aaaaand I was wrong. It’s nothing special. As is everywhere else. To me, travelling has broadened my mind in more ways than one. It did not make me fall in love with any one place (With perhaps the exception of Lithuania), but rather it showed me how every single country has something special about it. And the main point I learned, is that we are all the same. We all want love, safety and security for those we care about. We all have traditions and stories and fables, and we all want to enjoy life. England may not have the fantastic food that India does but India might not have the beautiful Cliffs of Dover. Lithuania may not have the fresh-faced and pure happiness of Thailand but Thailand does not have one of the toughest and most resilient populations on the planet. It’s all swings and roundabouts. Pros and cons. Silver linings. When it comes down to it, there is only so much you can do to a mind. Some people are incredibly strong-minded and will not budge on their ideals, others are, perhaps, more flexible and willing to change. There is no right or wrong way to be, but personally, I think that being open-minded enough to admit you are/were wrong can only be a good thing for humanity as a whole. So all in all Travel only broadens a mind that is willing to be broadened.

Tyla garsiai

Kaip išgyventi rudeni? Ema Trukšinaitė

Rudens išgyventi nereikia. Juo reikia gyventi. Kiek daug visko, galbūt ir gero, ir blogo, tačiau visi dalykai atneša mums kažkokį poveikį, teigiamą ar neigiamą, kuris mus ugdo. Daugumą žmonių ugdo ruduo, nes reikia išgyventi visokiausius jausmų antplūdžius, depresiją, naują semestrą, kontrolinius, rašto darbus. Bet net nepastebėsite, kaip ruduo prabėgs ir trauksite lauk savo žieminius paltus. Bet čia dabar apie rudenį.

Lauktai ar nelauktai, atėjo ruduo. Kai kuriuos liūdina, nes užklumpa „rudeninė depresija“, kai kuriuos džiugina, nes kavinėse vėl atsiranda pumpkin spice latte, kurią gali užsisakyti tam, kad atsipūstum po paskaitų. Taip pat malonūs žmonės džiugina. Sėdi dvi merginos tyliai ramiai lauke šalia kavinės. Viena skaito knygą, kita šiaip žurnaliuką, o žmonės gatve eidami vis praplaukia, kaip pliaupiantis lietus šaligatvio grioveliuose. Netoliese prisėdęs vaikinas paklausia, ar gali pasinaudoti merginų staliuku ir pasideda ant jo kavą. Prašom, žinoma, negi gaila. O išeidamas po gerų 40-ties minučių tarsteli: „Ačiū už kompaniją, gražios dienos.“ O, rodos, trise nė žodžio vienas kitam tuo metu nepratarė. Tokia ta ir kompanija. Tyli ir rami. Tačiau diena graži, nemelavo. Praeina mergina mėlynais plaukais. Bet tokiais mėlynais, koks mėlynas, gal dar truputį violetinis, būna dangus vėlyvais pavasario vakarais. Vasaros vakarais tokios spalvos būdavo dangus. Bet tada buvo vasara, negi dangus griauna rudens taisykles? Nuo ryto nesupratau, ką dangus bando papasakoti, tačiau vakare jam išsigiedrijus supratau – diena gražiai baigiasi. Arba nesibaigia. Tiek daug nepastebėtų smulkmenų, o tos, kurios pastebėtos, jau užmirštos. Negi taip sunku pradėti sureikšminti dalykus, kuriems skiriame mažiau laiko – paukščiams, dangui, lietaus lašams, mėlyniems plaukams, kavai, vaiko skėčiui, ant kurio nupiešti dešrainiai, besiilsinčioms knygoms, paliktoms fakultete, siūbuojantiems nuo vėjo lapams, sau? Nesunku. Kaip tik, kai imi vertinti – labai lengva. Tada ir sugrįžti pas save, nes tosios savasties, rodos, buvai pasiilgęs daug metų, ir štai ji čia, ranka pasiekiama. Tereikia išmokti nusišypsoti praeiviui gatvėje, pasakyti ačiū daugiau nei vieną kartą, o tada savaime jauti, kaip širdyje šilta.

Kąsnio įdomybės Rugsėjo mėnesį pasirodė ganėtinai kartus ir sausokas (pilnas faktų ir „prašmatnių“ žodžių) straipsnis apie cukrų, kodėl jis taip masiškai vartojamas maisto pramonėje bei kodėl daugelis stengiasi jo atsisakyti savo patiekaluose ir maisto produktuose. Šis straipsnis yra iš dalies praktinė ankstesnio straipsnio dalis, kur pristatysiu ne tik keistų faktų ir mitybos patarimų, bet ir pabandysiu atskleisti, kuriuose kasdieniame studento gyvenime vyraujančiuose produktuose, mums visiškai to neįtariant, slypi be galo daug cukraus.

Jei prisiminsite, ką valgėte per pastarąsias dvi savaites, labai tikėtina, kad bent vieną dieną pusryčiams susitepėte sumuštinius su batonu, o pietums ar vakarienei išsivirėte makaronų arba ryžių. Šie trys maisto produktai yra be galo pamėgti studentų ne tik dėl galimų receptų ir patiekalų įvairovės, bet ir dėl greito bei paprasto jų paruošimo. Tačiau jei po praeito straipsnio sumažinote suvartojamų saldumynų kiekį ir manote, kad visai neblogai sekasi atsikratyti žalingo įpročio vartoti cukrų, tuomet turiu nuvilti, jog tas procesas ne toks jau paprastas ir jame slypi žymiai daugiau „kabliukų“. Vienas iš jų – cukrui prilygstantis maistas, turintis mažai skaidulinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų bei mineralų ir turintis aukštą glikemijos* indeksą. Kitaip tariant, „grynas skrandžio kamšalas“ arba tas maistas, kurį gausiai vartojame: makaronai, duona, pica ir ryžiai. Toks maistas veikia cukraus lygį kraujyje beveik taip pat, kaip „įprastas“ cukrus (suskaidomas plonojoje žarnoje, nepasiekia storosios žarnos ir nepamaitina gerųjų bakterijų bei nuvargina kasą). Organizmui visiškai nesvarbu, ar cukrus į jį patenka iš šokoladinio keksiuko, porcijos spagečių ar bandelės su sūriu :(. Kita, dar liūdnesnė žinia yra ta, kad, kai organizmas nebepajėgia sudeginti viso cukraus, ima jį talpinti riebalų ląstelėse. Tuomet cukraus lygis kraujyje staigiai nukrinta ir jau po valandos vėl jaučiamės išalkę, geidžiame ko nors saldaus. Taip labai lengvai išsivysto priklausomybė cukrui. Tai – visiška priešingybė šviežiam neperdirbtam maistui. Jis palaiko pastovų cukraus lygį kraujyje ir mes ilgą laiką jaučiamės sotūs, nes žalios daržovės pradedamos virškinti storojoje žarnoje tik po geros pusantros valandos (viskas įsisavinama maždaug per 5 valandas). Tik nenuleiskite rankų, net jei atrodo, kad iš viso nebeliko produktų, kuriuos galėtumėte valgyti ir gamintis per daug nesukdami sau galvos. Produktams kaip ryžiai ir makaronai prekybos centruose rasite įvairių

Goda Plytaitytė

Kur slepiasi cukrus?

alternatyvų. Prisiminkite grikius (kurių net virti nereikia, o tik iš vakaro užpilti vandeniu), taip pat išbandykite ir bolivines balandas, sorgus, įvairias sėklas ir riešutus. Jei norite po pietų išlikti sotūs ilgiau, vietoj nemaistingų produktų iš javų išbandykite žuvį su daug daržovių arba maistingą sriubą. Nenorintiems visiškai atsisakyti duonos siūlyčiau bent jau pirkti ją iš kepyklėlės, o ne iš lentynos prekybos centre, o dar geriau – bandyti kepti patiems. Jei domina įdomybės apie maistą ar tiesiog norite kartkartėmis atrasti įdomesnių receptų (bei alternatyvų cukrui prilygstančiam maistu), užsukite į „Njuspeipio“ Instagram paskyrą (@njuspeipis), kur tarp gausybės memų, smagių dalykėlių, konkursų bei juokučių rasite ir įvairaus studentiško maisto idėjų.

* Glikemijos indeksas (GI) rodo, kaip sparčiai 50 g p r o d u k t o angliavandenių pakelia cukraus lygį kraujyje. Kuo aukštesnis produkto GI, tuo labiau jis pakelia cukrų kraujyje.

Lina Nertby Aurell, Mia Clase. “FOOD PHARMACY. Maisto farmacija” Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.

Ar aš tinginys? Gabrielė Bužinskaitė estheraarts.tumblr.com

TINGINIO

Gyvenimo sunkumai ne kartą privertė rauti savo jausmų šaknis ir jas analizuoti. Po ilgų tyrinėjimų supratau, kad žodžiai „tingiu“ arba „tinginys“ gali slėpti ne tik neteisingus sprendimus, bet ir gyvybę kainuojančias ligas, tačiau šis suvokimas mūsų visuomenėje dar nėra visiškai artimas.

Tinginys – ne žmogus

„Jei nedarai darbo, esi tinginys ir veltėdis, neprisigalvok nesąmonių ir eik dirbt.“ – toks supratimas dar iki nūdienos vyrauja daugumos suvokime. Sovietų okupacijos palikimas? Galbūt, bet tai vyksta ne tik Lietuvoje. Mano požiūris buvo panašus. Kai pradėjau praleidinėti paskaitas ir atsainiai žiūrėti į tolimesnę ateitį, maniau, kad man trūksta valios, paprasčiausiai tapau tingine nuo gulėjimo lovoje ir man reikia spyrio į užpakalį. Ši psichinės sveikatos stigma man net neleido pamanyti, kad man kažkas galėtų būti ne taip. Po ištisus mėnesius trukusio vidinio konﬂikto priėmiau racionalų sprendimą – apsilankyti pas gydytoją. Pasirodo, jokia aš ne veltėdė – man nustatė skydliaukės sulėtėjimą, dėl ko širdies ritmas buvo labai retas ir nuolat jausdavausi be jėgų. Šitiek laiko delsdama kreiptis į specialistus, situaciją pabloginau dvigubai – nuo hormonų stokos išsivystė depresija. O jei rimčiau būčiau žiūrėjusi į mane gniuždančius jausmus? Ieškoti atsakymų būtina, jei anksčiau nieko panašaus nebuvo. Anemija (mažakraujystė), diabetas, hipotirozė (skydliaukės veiklos sulėtėjimas), širdies sutrikimai, socialinis nerimas, nerimo sutrikimas, depresija ir kitos ligos tikrai gali būti vangumo arba tingėjimo priežastimi.

Dauguma ligų, kurios sukelia socialinio apmirimo arba tingumo simptomus, yra lėtinės – jos išsivysto ne per vieną dieną ir trunka (kur kas) ilgiau, nei kelias savaites. Pavyzdžiui, depresija yra dažnai sumaišoma su paprasčiausiu nuovargiu nuo namų darbų ar liūdesiu dėl neatrašytos žinutės. Šią ligą sau žaismingai diagnozuoja bet kas ir skelbiasi kuo garsiau vos tik pajutę melancholišką debesėlį viršum savęs. Skirtumas tarp sergančio ir sveiko yra paprastas – pastariesiems juodulys pasitraukia iškart po džiaugsmingo įvykio. O ligoniui dėl nuolatinės beprasmybės, jaučiamos viduje, su laiku tampa sunku ne tik siekti ateities aukštumų, bet paprasčiausiai išlipti iš lovos ir nusiprausti po dušu. Niūrumui tapus savotiška globaline karikatūra ir pajuokos objektu, sujungiančiu jaunimą, nedidelė dalis asmenų drįsta ieškotis pagalbos arba dar blogiau – lieka nesuprasti. Kad ir kas ką besakytų, emocijos, mintys ir jausmai, trukdantys gyventi yra pagrįsti, svarbūs ir nenuginčijami – jie savaime nepraeis. Bekrentant į tamsiąją abisalę išeitys yra tik dvi – gydytis arba pakelti ranką prieš save. Pažiūrėjus į mūsų šalies savižudybių statistiką, samprotauti nebėra apie ką – baimė gydytis yra demonstratyvi.

Neprisigalvok depresijų

MITAS

Įstojau dėl mamos

Svarbu atskirti, kad darbų atidėliojimas nėra lygus jų nepadarymui. Pirmasis yra visiškai normalus ir žmogiškas, tačiau pastarasis simbolizuoja problemą. Bet ne visada ir net ne dažniausiai nenoras veikti yra ligos priežastis. Asmenys, kurie savo neaktyvumą arba apsileidimą pateisina žodeliu „tingiu“, dažniausiai turi omenyje „nemoku išlaikyti disciplinos”, „esu pavargęs” arba „nematau realios prasmės tai daryti“. Verta paminėti, kad kiekvienas individo pasiaiškinimas yra kur kas gilesnis ir sudėtingesnis nei tas, kurį jis įvardija. Žmonės yra komplikuoti sutvėrimai, valdomi ne tik logikos, bet emocijų bei jausmų. Sprendimas apatiją įveikti ieškant paveikslėlių motyvacijos pakėlimui nėra pats naudingiausias ir toli gražu ne ilgalaikis. Patikimas būdas sutramdyti neproduktyvumą yra kalbėjimasis su savimi – kodėl AŠ tai noriu padaryti, koks tikslas MAN šį veiksmą įgyvendinti – be jokios minties apie tėvus, instagram‘o proﬁlį ir kitus nereikšmingus faktorius. Jokia čia paslaptis, kad asmuo pats geriausiai žino, ko jis iš tiesų nori ir kuo tiki. Jei prasmės rasti nepavyko – neverta ir vargintis. Tačiau jei išėjo užrašyti bent keletą priežasčių, atsainumui ištaisyti belieka sugalvoti savo tolimesnių veiksmų planą ir šito laikytis (dažniausiai save verčiant ir primenant priežastis) – tai vadinama disciplina. Štai taip paprastai (arba ne) galima suprasti ir išspręsti savo nenorą.

Neprileisiu prie egzamino

Jei vienas mirtingasis kitą pavadina tinginiu, galima teigti, kad jam tiesiog trūksta apsiskaitymo. Taip yra todėl, kad vieninteliai egzistuojantys tinginiai yra arba saldus pyragas su kakava ir sutirštintu pienu, arba tas gyvūnėlis, kuris juda labai lėtai ir dažnai puikuojasi memuose. Žmogus savaime tinginiu būti negali, tai nėra charakterio savybė. O pavadindamas kažką tinginiu, labai tikėtina, naikinsi jo pasitikėjimą savimi. Kaip ir minėjau, vangumui priežastis yra visada. Tiesiog ne visi jos stengiasi paieškoti, vietoj to paprasčiausia yra save bausti arba susitaikyti, kad esi nevykęs, ir viską tik bloginti. Galbūt močiutė ir nesupras socialinio nerimo ar nemokėjimo išlaikyti disciplinos kaip priežasties, dėl kurios niekam neturi jėgų, bet bendraamžiai ir profesionalai gali. Žmonės apie savo jausmus ir netobulumus kalba, mada apsimetinėti tobulu po truputį traukiasi. Esu ne kartą parašiusi dėstytojams atvirą elektroninį laišką, pasakodama, kaip jaučiuosi dėl modulio ar aplinkos, kuri mane supa. Jie atrašo taip pat atvirai, pakviečia pas juos į kabinetą arbatos, pataria ir supranta. Ne vien dėl to, kad jų darbas – užtikrinti kiekvienam studentui gerovę, bet ir todėl, kad jie patys yra netobuli ir klystantys žmonės, visai kaip aš ir tu. Tikėtina, kad jie patys nebuvo (nėra) užtikrinti, ką daro su savo gyvenimu, dažnai atsainiai veda paskaitas, nes nebemato prasmės stengtis, o po darbo grįžta išsunkti. Tai dalis gyvenimo, todėl svarbu susidėlioti prioritetus ir tingėjimą vadinti tikruoju vardu – pavargau, sergu, nematau prasmės, man tai neteikia džiaugsmo, nesugebu išlaikyti disciplinos ir t.t. Juos daug lengviau įveikti nei mistišką tingumą.

Kelionės Kiek egzotikos egzotiškame Maroke? Ineta Golovatenkaitė

Vienas geriausių dalykų gyvenime yra galimybė keliauti. Keliaudamas aplankai nematytas vietas, susipažįsti su visiškai svetima tau kultūra, išragauji įvairiausio maisto, kuris, deja, ne visada būna toks, jog norėtųsi užsisakyti dar kartą. Galbūt kelionėse net ieškai savęs. Na, o jeigu ir ne, kelionės vis tiek išlieka geriausia investicija, nes pasiryžęs įsėsti į lėktuvą, kuris galbūt skris penkias valandas į visiškai nepažįstamą kraštą, tu pagaliau investuoji į save. Žinoma, negalime pamiršti ir apie įspūdžius, kurie išliks visam gyvenimui.

Afrika Pirma mintis, kuri man kyla pagalvojus apie Afriką, – tai neištveriamas karštis, liūtai ir visi kiti gyvūnai, kurių kartais geriau ir nesutikti. Tačiau ji gali būti ir kitokia. Egzotiškasis Marokas mane patraukė netikėtai: vasarą, sesijai jau pasibaigus, su vaikinu planavome nuvažiuoti prie jūros. Net negalvojome niekur skristi, bet turėdama laisvo laiko mėgstu naršyti per visas skrydžių bendroves ir ieškoti bilietų, atitinkančių mano poreikius. Taip atsitiko, kad eilinis bilietų patikrinimas nuskraidino mus į prieskonių šalį. Išlipus iš lėktuvo reikėjo atstovėti ilgas eiles kontrolėje, kol pasieniečiai įklijavo turisto vizą paso lape. Pagaliau prasidėjo

atostogos. Jei kada sugalvosite keliauti į Maroką, galite nesukti sau galvos dėl nuvažiavimo į viešbutį, nes išėjus iš oro uosto stovi vietinis vairuotojas, pasiruošęs lentelę rankoje, ant kurios parašyta lietuviškai „vežu už 2 eurus“. Aš to nežinojau, todėl mūsų laukė taksi, už kurį sumokėjom 20 eurų, bet tie, kuriuos vežė, ir už du eurus sėkmingai pasiekė savo tikslą. Laimingi tie, kurie moka prancūzų kalbą, nes Maroke, kuris buvo Prancūzijos kolonijinės imperijos dalis, ši kalba labai paplitusi. Angliškai ten taip pat jau įmanoma susikalbėti, dažniausiai sunkiai, tikrai ne visose vietose, bet kažkaip, gestų pagalba įmanoma.

Kodėl verta važiuoti? Kaip ir kiekviena šalis, Marokas turi savo privalumų. Pirmiausia, tai šalis arbatos mėgėjams. Populiarios dvi arbatos rūšys – mėtų arbata ir marokietiška, kurioje jie maišo viską, kas įmanoma. Ten arbata geriama iš mažų puodelių, į kuriuos vanduo pilamas kuo aukščiau. Tie, kurie pila vandenį taip, kaip namuose, ne pagal marokietiškas tradicijas, nerodo pagarbos vietiniams ir gali juos įžeisti. Gatvių kavinėse sunku pamatyti žmones geriančius alkoholį, nebent tai būtų turistai, tačiau tiek ryte, tiek vakare, per svarbius darbo pietus ir bet kuriais kitais atvejais marokiečiai geria arbatą. Retas turistas iš Maroko grįžta be prieskonių. Pasirinkimas tikrai didelis, nes prieskonių jie deda visur. Nepasakyčiau, kad jie labai skanūs, maistui suteikia subtiliai keistą skonį, prie kurio reikia priprasti. Kaip ir dauguma turistų, prisipirkome prieskonių – ir kokių reikia, ir kokių nereikia. Bet pirkimo procesas taip pat įdomus. Ekskursijos į Essaouira miestą metu nuėjome į turgų. Ten pardavėjų šimtai ir visi tave kvies užeiti, išsirinkome vieną iš jų, jis pavaišino mus arbata ir papasakojo apie kiekvieną prieskonį, kuris buvo jo lentynoje. Tiesa, dabar jau nepamenu, nei kas gerai nuo peršalimo, nei kas padeda išlikti budriam, bet tas svetingumas tikrai paskatina pirkti, todėl pardavėjui palieki tikrai ne vieną dešimtį eurų.

Be įvairiausių prieskonių, Marokas garsėja ir argano aliejumi. Merginos tikrai žino jo naudą tiek odai, tiek plaukams, tačiau šis straipsnis ne apie grožį, todėl tos argano aliejaus temos ir neliesime. Kur kas įdomiau yra ožkos, kurios, kaip man sakė vietiniai gidai, tik Maroke kopinėja argano medžiais. Vaizdas juokingas, nes sustojus tave pasitinka piemuo, kuris tikisi gauti arbatpinigių už tai, jog priverčia tave su juo nusifotografuoti, bet ką jis kalba, tu sunkiai supranti, nes viskas, ką moki prancūziškai, yra tik „Bonjour“ ir „Au revoir“. Tada galiausiai prasiverži pro piemenį, kad pagaliau pamatytum tai, dėl ko čia ir atvažiavai, – ožkas, laipiojančias šakomis. Ir tai tikra! Kadangi žolės ant žemės sunkiau rasti nei adatą šieno kupetoje, ožkos suprato, jog norėdamos išgyventi jos turi įlipti į argano medį, kuris mezga vaisius ant savo šakų. Tos, kurios pasirenka nežiūrėti iš aukštai, yra pamaitinamos turistų, kurie stengiasi nufotografuoti visą procesą, kaip vargšas gyvuliukas ilgu liežuviu siekia maisto kąsnelio. Na, bet vaizdas malonus akiai, o telefono atmintyje nelieka pusės vietos, nes juk norisi nusifotografuoti su ožka iš gražesnio kampo. Didžiausias Maroko privalumas, mano akimis, yra Atlanto vandenyno pakrantėje susiformuojančios bangos. Nors mūsų televizijos reklamose ir sako, kad esant norui, „surﬁnt“ galima ir Lietuvoje, bet kažkaip man tuo sunku patikėti, o išbandyti banglenčių sportą buvo būtina. Maroke yra miestas, skirtas banglentininkams, net viešbučiai, kur apsistoja tikri banglentininkai, kainuoja pigiau, nei įprastiems turistams. Miestelis nedidelis, pavadinimu Taghazout, tačiau labai jaukus. Kiekviename kampe vietiniai nuomoja banglentes ir siūlo savo pamokas, miestelio sienos išmargintos banglentininkų piešiniais, o ir vandenynas užburia. Ar verta važiuot surﬁnt į Maroką? Tikrai taip! Pradedantiesiems Taghazout paplūdimys laikomas vienas geriausių pasaulyje, o pažengusiems čia sezono metu taip pat nereikės nuobodžiauti. Šis paplūdimys tiks net ir tiems, kurie nenori išmokti banglenčių sporto: ten pilna įvairiausių pramogų, tokių kaip „jet ski“, irklentės ar jodinėjimas kupranugariais, žinoma, ne vandenyje. Ar viskas tikrai taip gerai? Maroke praleidome savaitę, tačiau, nuoširdžiai kalbant, pailsėti jos buvo per mažai. Kiekvienai dienai buvo kažkas suplanuota ir tik viena diena visame plane atiteko poilsiui prie vandens. Gulėti paplūdimyje bet kur nesinori, nes arba tau prie galvos žais futbolą, kuris po šios vasaros FIFA čempionato Maroke tapo ypač populiarus, arba kas penkias minutes prie tavęs prieis koks nors prekeivis ir siūlys ką nors įsigyti. Agadiro, kuriame apsistojau, paplūdimys tikrai nebuvo toks švarus, kokio norėtųsi – nors ir patys marokiečiai nėra labai tvarkingi: tai matosi tolstant nuo turistinių vietų link kaimų, kur plyti šiukšlių kalnai kitoje gavės pusėje namų, kuriuose jie gyvena. Maža to, tų šiukšlių krūvose ganosi jų ožkos. Na, bet tą netvarką, kuri toli nuo ten, kur yra tavo viešbutis, norisi pamiršti. Nežinau, kiek tai įmanoma, nes atmintyje įstringa matomas skurdas, kai pravažiuodamas matai kaimo žmones, gyvenančius namuose be langų, o kartais ir be stogų. Kad ir kaip bebūtų, prie namo stybso antena, nes net ir neturtingiesiems norisi žiūrėti telenoveles, sukurtas Kasablankoje. Oro temperatūra Agadire mano atostogų metu nelabai skyrėsi nuo Lietuvos, +28 pavėsyje ir gana, todėl pučiant jūriniam vėjui prie vandenyno net sugebėjau sušalti. Taigi, iškyla klausimas: ar kam nors siūlyčiau vykti į Maroką ir ar skrisčiau ten dar kartą? Į abu klausimus mano atsakymas – taip. Tiems, kurie nebuvę ir mėgsta keliauti, ten bus ką pamatyt ir kas sužavės. Net prie 5 valandos ryto musulmonų maldų priprantama ir galiausiai jų nebegirdi. Na, o aš pati grįžčiau, nes jei nemoku vaikščioti ant vandens, tai bent išstovėti ant banglentės visiškai be nukritimų norisi išmokti.

Interviu Radvilė Jočytė

asmeninis V. Radzevičiaus ir M. Starkaus archyvas

Dviese aplink pasaulį 1 2 kartus Du ratai aplink pasaulį. 5 žemynai. Keliasdešimt transporto priemonių. Šimtai keisčiausių pasaulio patiekalų. Tūkstančiai kvapą gniaužiančių vaizdų ir netikėčiausių istorijų. Tokiais kelionių įspūdžiais galėtų pasigirti keliautojai ir žurnalistai – Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus. Turbūt daugelis, paminėjus Jūsų pavardes, pirmiausia pavadintų Jus keliautojais. Kaip patys pavadintumėte save? Vytaras: Nuotykių ieškotoju. Tik gaila, negaliu to užrašyti savo vizitinėje, nes daugelis ne taip suprastų. Martynas: Savo gyvenime aš visų pirma stengiuosi būti tėtis, o paskui jau visa kita. Taip, mano kelionių projektai yra ryškūs, matomi, džiaugiuosi, kad štai jau daugiau kaip dešimt metų aš juos galiu pavadinti sėkmingais, man tai vis dar labai įdomu ir beprotiškai džiaugiuosi, kad kažkam, kas tai stebi – irgi. Ačiū už tai.

mokyklos paėmė į rusų armiją. Grįžus iš tarnybos Lietuvoje jau vyko permainos. Žurnalisto profesija tapo žymiai laisvesnė, populiarėjo tokios sąvokos kaip laisva sąžinė, valia. Žurnalistų tuo metu ypač trūko, nes kūrėsi laisvi laikraščiai, televizijos bei radijo stotys. Gerai pamąstęs, per vieną naktį iš istoriko tapau žurnalistu. Tik studentu buvau visus 12-ka metų – nuo 1988-ųjų iki 2000-ųjų. Darbas trukdė studijoms, tad studijas teko kiek pristabdyti. Tačiau mėgaujuosi savo darbu. Man patinka Ernesto Hemingvėjaus kartą išreikšta mintis, jog žurnalistika – tai ne profesija, o gyvenimo būdas. Kada ir kodėl kilo idėja ne tik keliauti, bet ir rengti kelionių reportažus ir juos viešinti? Martynas: Prieš dvylika metų. Tarp visokių TV projektų atsirado daugiau nei mėnesio pertrauka, todėl su Vytaru ir dar keliais bendraminčiais patraukėme į Afriką. Radzevičius sėdo į savo seną mersą, aš paėmiau kamerą ir išvarėm daugiau nei mėnesiui. Po to iš nuﬁlmuotos medžiagos susukome keturių dalių ﬁlmą „Afrika LT” ir ... iki šiol per LRT tai vienas dažniausiai kartojamų dalykų. Kažką padarėme gerai, kad net mūsų vaikai ir žmonos negali įsivaizduoti, kad ir vėl nors kartą metuose nevyktume. Ir tai džiugina.

Abu baigėte žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Ar visada jautėte, kad norite gyvenimą sieti su žurnalistika? Kodėl rinkotės būtent šią sritį? Martynas: Praėjau, kaip ir daugelis mūsų, visokius „kai užaugsiu, būsiu...“ etapus. Norėjau tapti naru, archeologu, profesionaliu futbolininku. Galiausiai baigiau žurnalistikos studijas, tuo metu man atrodė patraukliausia, natūraliai lipo. Net ir dabar nepasakyčiau, kas mano gyvenimo veiklai būtų tikę dar geriau. Pataikiau. Vytaras: Aš visada norėjau būti istorikas. Tačiau reikalai susiklostė taip, kad mane tiesiai iš

Turbūt pirmasis kelionių reportažas buvo gana sėkmingas ir įdomus Lietuvos auditorijai, jeigu jau galite suskaičiuoti ne vieną kartu įveiktą kelionę, transliuotą Lietuvos televizijos kanaluose, išleistas knygas ir netgi ﬁlmą „Šventa Karvė“. Koks Jūsų sėkmės receptas? Martynas: Nežinau. Daug sudedamųjų. Mes dirbame nuoširdžiai, nėra pozos, mėgstame pasijuokti iš savęs. O ir Vytaras gražus, matyt. Kaip susipažinote ir kada bei kodėl nusprendėte leistis į pirmą ilgą kelionę kartu? Martynas: Mes susipažinome dar gilioje senovėje, dirbdami radijo stotyje M-1. Gal kokiais

1993? Nepamenu. Jis dirbo žinių redaktoriumi, aš grojau muziką ir vedžiau visokius šou. Tada studijavome kartu. Ir kažkaip ta bendra veikla sutapo – futbolas, tie patys draugai, polėkis... Rokenrolas ir lemtis. Turbūt esate idealūs kelionių kompanionai, nes Jūsų sąskaitoje jau 14 kartu įveiktų maršrutų. Ar neteko, pavyzdžiui, pirmų kelionių metu nesuderinti interesų, ginčytis? Ar visgi esate kaip „Yin“ ir „Yang“?

nutiko viskas, kas blogiausia galėjo nutikti. Tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Tą dieną laikome antruoju savo gimtadieniu. Kovo 19-oji, puikiai pamenu. Tiesa, aš ir dabar kartais pasidomiu: tame kelyje nuolat nukrenta tai automobilis, tai autobusas.

Martynas: Mes beveik nesipykstam. O gal ir visai ne. Nėra reikalo. Kažkaip viską išsprendžiam kalbėdami. Juokaujam. Po sunkios dienos alaus išgeriam. Garą nuleidžiam ir vėl į kelią. Per daug metų pažįstami, kad kažką vienas kitam turėtume ir norėtume įrodyti. Nustebinti. Juk tikslas tai vienas. Vytaras: Tikrai esame lyg „Yin“ ir „Yang“. Per visą laiką, kiek esame pažįstami, nebuvo jokių pykčių ir nemanau, jog kada nors bus. Iš kur kilo idėja keliauti senais automobiliais? Juk kur kas daugiau vargo: ar suges kur, ar išvis sugros paskutinį maršą ir nebeužsives. Martynas: Buvo toks judėjimas Europoje. One way ticket – į Afriką senais automobiliais. Ten juos parduodavo, o pinigai likdavo bilietui namo arba labdarai. Ir daug fun. Mes prisijungėm, o paskui patraukėm toliau. Taip ir keliaujam, kartais pavyksta gauti senesnį, kartais – ne tokį nusenusį kledarą. Tokia mašina generuoja nuotykius, domina vietinius, ne taip brangu, ne itin patrauklu blogiems žmonėms, plius – linksma. Į kokią pavojingiausią situaciją teko patekti keliaujant? Vytaras: Tai nutiko Peru. Važiavome į Machu Picchu (liet. Maču Pikču) iš Kusko miesto ir, kadangi norėjome sutaupyti, važiavome ne traukiniu, kaip buvo įprasta, bet mūsų senu automobiliu „Snaigė“. Visą dieną pravažiavus serpentinais, galų gale atsidūrėme prie kaimelio Santa Maria, nuo kurio reikėjo apie 30km važiuoti iki miestelio Santa Teresa. Įvažiavome į kelią, kuris lyg iš siaubo ﬁlmo: ant bedugnės krašto (apačioje kelių kilometrų praraja), labai siauras, šalia siena, o automobilio padangos plikos. Grįžti atgal galimybių nėra. Negana to, sutemus perdegė šviesos, atrodo,

Jūsų gyvenimai tokie spalvingi: galima sakyti, beveik du kartus apsukote žemės rutulį, kuriate įvairius projektus tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, esate žurnalistai, prodiuseriai, kelių knygų autoriai ir t.t. Iš kur tiek motyvacijos patartumėte pasisemti ir kaip atrasti savo nišą jauniems žmonėms, studentams? Vytaras: Svarbiausia – visą gyvenimą mokytis, tobulėti ir nesvarbu, kokį darbą dirbi. Negana to, televizija mane išmokė, jog labai svarbu planuoti savo laiką ir veiklą. Jeigu sugebi planuoti savo gyvenimą, daug nuveiksi. Jeigu labai daug veiki ir jauti, jog visai neturi laiko, pagalvok, kaip pasijustum, jeigu nieko neveiktum. Martynas: Nėra vieno patarimo, daug kas priklauso nuo aplinkybių, konteksto, buvimo ten, kur reikia, tinkamu laiku ir vietoje. Tačiau labai svarbu būti atkakliam. Ne užsispyrusiam, bet atkakliam, siekti savo tikslo, to, kuo tiki, kuo gyveni. Ieškoti. Darbštumas, žinios, pagarba žmonėms – būtini dalykai, jaunieji mano bičiuliai. Visą interviu skaitykite: https://www.facebook.com/Njuspeipis/

Prie kavos

KAIP TEISINGAI KALTI Į GALVĄ

(Idėjas, žinias naujus įgūdžius ir kitą naudingą informaciją) (arba koliams)

Ahmet Ali Ağır

TL;DR: Reikia mokytis periodiškai su ilgėjančiais tarpais tarp mokymosi sesijų. Darbo metu vengti pertraukimų, savęs nenuvertinti ir nepervertinti. Pagalbai su mokymosi intervalais gali padėti programa „Anki”. Sveiki, kavos, sveiko proto ir racionalaus gyvenimo būdo mėgėjai. Ir tie, kuriems įdomu paskaityt, bet nieko neišmoksta ir vis tiek toliau nieko savo gyvenime nekeičia haha :( . Šiandien dėstomą informaciją pasiekiau besidomint, kaip geriau žaisti StarCraﬅ’ą, bet lygiai taip pat tai galimą pritaikyti efektyviam mokymuisi groti gitara, mokantis naują kalbą, ruošiantis skaitmeninės logikos, ﬁzika 2, medžiagų mokslo arba kitų modulių egzaminams. Arba gradualiems pokyčiams savo gyvenime arba požiūriui į jį. 130-tame žurnalo numeryje rašiau, kodėl sunku pradėti. Kas mus stabdo (spoiler alert – mes patys) ir kaip sustabdyti mus pačius nuo mūsų pačių susistabdymo. Šįkart pažvelgsime į aspektus, susijusius su efektyviu naujų įgūdžių lavinimu!

Mažesni informacijos kiekiai per kelis kartus (daugiau informacijos ir nuorodos į konkrečius tyrimus šiame straipsnyje: www.gwern.net/Spaced-repetition)

Tyrimai rodo, jog mokytis mažesnius informacijos kiekius per kelias skirtingas mokinimosi sesijas yra efektyviau. Toks mokymosi metodas, norint informaciją išmokti ilgam laiko periodui yra 60-90% efektyvesnis, nei mokytis didesnį informacijos kiekį, per vieną ilgesnį laiko periodą. Nereikia skubėti pridėti vis naujų informacijos vienetų. Ši mokymosi strategija apima ilgesnį laiko periodą.

Geriau išskirstyti informaciją į daugiau skirtingų vienetų nei perkrauti vieną mokymosi sesiją. Prioritetizuoti repeticijai informacijos vienetus, kurie yra labiausiai užsimiršę. Išlaikyti proceso pastovumą. Praleidus kelias sesijas informacijos vienetai pradeda vis labiau užsimiršti ir kauptis.

Pavyzdinis procesas turėtų vykti maždaug taip:

UŽMARŠUMO KREIVĖ

Turime pilną informacijos vienetą X.

(Hermann Ebbinghaus forgetting curve 1885)

Jį išskaldome į mažesnius vienetus A, B, C, D, E, F.

Taip laikui bėgant, iki sekančio kartojimo, A vienetui bus didžiulis tarpas, kurio metu kartosime vienetus B, C, D, E ir F. Susidarius graﬁką galima apytiksliai numatyti ir suplanuoti informacijos vienetus iki egzamino arba tiesiog asmeniškai nusistatytos datos. Kartojimo dažnumą reiktų retinti, proporcingai nuo to, kaip gerai įsisavinome informaciją. Viena sudėtingiausių dalių yra įvertinti mokymosi sesijų dažnumą ir informacijos kiekį paskirtą vienai mokymosi sesijai. Vieningo paprasto atsakymo jums nepateiksiu. Ganėtinai daug priklauso nuo jūsų pačių gabumų ir informacijos formato. Pagrindiniai principai, kuriais reiktų remtis:

atsiminimo lygis (%)

Po pirmo ar pirmų kelių pakartojimų į savo graﬁką pridedame informacijos vienetą B, jam taikome tą patį arba panašų kartojimo periodą.

(kiek informacijos atsimename)

Mokomės A vienetą, po to kartojame darydami 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34 dienų tarpus.

100 %

mokinimosi metu

80% 60%

po 20 minučių

40%

po valandos po 9 valandų

20% 0%

2 4 8 10

laikas (dienos)

Kiekvieną kartą kartojantis, užmaršumo kreivę grąžiname ties 100% atsiminimo lygiu. Kaskart pasikartojus, tą patį informacijos kiekį pamirštame vis lėčiau. Pavyzdžiui, jei pasikartojus pirmą kartą pusę informacijos pamirštame per kelias valandas, antrą kartą pamiršime per kelioliką valandų, trečią — per kelias dienas, savaites, mėnesius ir t. t.

Testavimas

Tomas Liutvinas

Vien skaityti neužtenka. Statistiškai informacija pasisavinama apie 70% didesniu našumu, jei periodiškai mėginame atkartoti informaciją patys – iš atminties, klystant arba užstrigus naudojantis atsakymais. Vien bandymas atsiminti informaciją, nepaisant to, ar sugebame atsiminti teisingai (!) stiprina atmintį. Mokantis ir kartojantis mažesniais informacijos kiekiais, metodu aprašytu aukščiau, kartojimas save testuojant, vietoje pakartotinio skaitymo/mokymosi daugelyje situacijų turėtų suteikti geresnius rezultatus.

Mechaniniai įgūdžiai

Gitara, vairavimas, važiavimas dviračiu, šokiai, ledo ritulys, čiuožimas, StarCraﬅ’as tai keli pavyzdžiai užsiėmimų, kurie reikalauja ne tik smegenų, bet ir raumenų atminties. Paprastas šių užsiėmimų kartojimas pradžioje yra itin veiksmingas, nes padeda veiksmus įsisavinti ir atlikti apie juos sąmoningai negalvojant. Tačiau ganėtinai greitai pasiekiamas įgudžių plokščiakalnis (angl. „learning/skill plateau”). Pakilti virš šio lygmens galima naudojant tikslingą, sąmoningą treniravimąsi (angl. „deliberate practise”). Paprastos ir tikslingos treniruotės pagrindiniai skirtumai: Laikui bėgant paprastą treniruotę, galima atlikti apie procesą net negalvojant. Tarkime groti gitara, žiūrint serialą arba vairuoti kalbant su kitu žmogumi. Tikslingos treniruotės metu, sistematiškai iškeliamas vienas konkretus tikslas ir atliekant treniruotės veiksmus apie jį yra sąmoningai galvojama ir dedamos pastangos atlikti jį kuo taisyklingiau arba greičiau. Pavyzdžiui: Grojant gitara akordus arba natas užspausti ypač tiksliai, neliečiant nereikalingų stygų. Tam tikrą čiuožimo veiksmą arba šokio pozą atlikti nepriekaištingai (arba kaip įmanoma kokybiškiau). Pataikyti kuo daugiau tritaškių arba baudų, kuo tiksliau atlikti perdavimus. Treniruojantis darbui su kompiuteriu arba elektroniniu sportu visą laiką būti sutelkus dėmesį į tam tikrą aspektą, veiksmų atlikimo greitį, arba tobulinti vieną speciﬁnį veiksmą arba veiksmų seką. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog tikslingos treniruotės sugeba ženkliai pagerinti net ilgalaikių ekspertų, kurie laikomi geriausiais iš geriausių atliekamų veiksmų našumą, nors prieš šias treniruotes atrodė, jog jau nėra vietos tobulėjimui.

anki

įrankis, kuris padės jums išmokti morzės abėcėlę, japonų kalbą ir kvantinę fiziką

Visus aukščiau minėtus principus, įskaitant kartojimo dažnumo planavimą, pagal tai, kaip gerai įsidėmėjote medžiagą padeda įgyvendinti nemokamas ir atviras projektas Anki. Jį nemokamai galite turėti savo kompiuteryje, telefone ir širdyje visur ir visada. Ši programa veikia kortų kaladžių principu. Galite susidaryti savo kalades pagal temas. Viena kortų kaladė gali būti skirta Adobe Illustrator operacijų-klavišų sąryšiui, kita japonų kalbos Kanji simboliams ir t.t. Kaladėse esančios kortos susideda iš dviejų pusių, vienoje klausimas, o kitoje pusėje atsakymas. Galimas informacijos pateikimas teksto, audio, graﬁnėmis formomis. Programa padeda įvertinti, kaip gerai įsiminėme medžiagą ir pateikia informacijos vienetų kartojimą atitinkamai nuo to, kaip gerai informacijos vienetą išmokome. Jei nežinote ko norite išmokti arba kaip reiktų susidaryti mokymosi kalades, galite naudoti jau esančius, žmonių paruoštus mokymosi rinkinius tokiomis temomis, kaip anatomija, ﬁzika, matematika taip pat galima rasti įvairių užsienio kalbų rinkinių ar net rinkinių su kokteilių receptais arba paukšių veislėmis. Rinkinių yra tūkstančiai, o kai kuriuose iš jų yra net keliolika ar daugiau tūkstančių vienetų jau paruoštos informacijos. (Daugiau informacijos apie šią programą galite rasti apps.ankiweb.net) (informacijos rinkinių ruošiniai pasiekiame adresu ankiweb.net/shared/decks/)

tikslingai treniruojant savo požiūrį į gyvenimą įveikiami visi pasiteisinimai

Kino gurmanams

KITOKIA

EALYBĖ

Emilija Mikučionytė

Na, gudruoliai, tai kas žino, kuo ypatinga spalio 10-ta? Ogi tai – psichinės sveikatos diena! Ta proga skatinu pažiūrėti filmų, kurie neapsunkinančiu būdu bando perteikti, ką reiškia gyventi toje pačioje erdvėje, kaip ir kiti, bet visiškai kitoje realybėje. Gal bent šitaip darsyk pamąstysime, jog kitokius žmones reikia ne smerkti, o bandyti jiems padėti ar bent jau nelįsti į akis. 1. Dvipusis medalis A Beautiful Mind (2001, Biografinis, drama) Biografija, kurios pirma pusė primins įtemptą ir supainiotą trilerį. John‘as Nash‘as yra genialus matematikas, nors ir nelabai sugebantis bendrauti (už savo nuopelnus vėliau apdovanotas net Nobelio premija). Vis dėlto jis įsitraukia į painią veiklą, susijusią su kriptografija, negana to, yra persekiojamas paslaptingų vyrų tamsiais kostiumais. Vieną kartą, John‘ui skaitant paskaitą, į auditoriją tyliai įslenka jo priešai, ir čia visa jo ligi tol turėta tvirta realybė griūva į šipulius... Filmo citata: „Įsivaizduok, jei staiga sužinotum, kad tau svarbiausi žmonės, vietos, akimirkos būtų ne išėję, ne mirę, bet blogiau – būtų niekada nebuvę.“ 2. Gyvenimas už uždangos American Psycho (2000, Kriminalinis, drama) Pagrindinis veikėjas – žavus, besirūpinantis savimi, gyvenantis prabangiame bute, ambicingas ir aukštas pareigas užimantis vyrukas. Tačiau niekas veikiausiai neįtaria, jog šis žmogus taip pat yra psichopatas: pavydus, dėl siekio gauti viską, pasiryžęs nužudyti konkurentus, jis naktimis persekioja prostitutes, kurių niekas nepasiges, ir brutaliai jas nužudo bei lavonus slepia šaldiklyje namuose. Tačiau taip būna su visomis stipriomis ir liguistomis fantazijomis: vilkelis sukasi vis greičiau ir greičiau, kol su siaubu suvoki nebegalįs jo suvaldyti. Šis filmas perša ir kitą žavią idėją: už bet kurio mūsų pažįstamo rūpesčio 3. Daugialypė siela gali slypėti nuobodulys, o abejingumo – neapykanta... P.S. Jei jau Split (2016, Siaubo, trileris) pažiūrėjote – „Feed me a stray cat“ ;) Trys merginos pagrobiamos keisto vyriškio. Jų siaubui paaiškėja, jog vyruko kūne gyvena... 23 asmenybės. Liguisto pedanto, estetiškos moters, naivaus mažvaikio, pasikausčiusio istoriko ir dar daug kitų. Ir visos jos ruošiasi 24-osios, vadinamos Žvėrimi, pasirodymui. Ši juosta unikali tuo, kad, atrodo, lauksime eilinio kūrinio apie merginų pagrobimą... tačiau ne. Čia spėjama panagrinėti ir centrinės pagrobtosios praeitis, ir apsvarstomi klausimai apie žmogaus proto ir kūno gebėjimą keisti vienas kitą, ir netgi pateikiami keli požiūrio variantai, kad galutinį sprendimą priimtų pats žiūrintysis. Ir, veiksmo mėgėjų džiaugsmui – siužetas išties įtemptas. Jeigu patiks, pažiūrėkite pirmą šios trilogijos dalį „Unbreakable“ (2000) ir su nekantra 2019-aisiais laukite 3-iosios, „Glass“. 4. „Melancholy“ – melancholija, „melancholia“ – depresija Melancholia (2011, Drama, fantastinis) Šio itin jautraus filmo siužetas, atrodo, su jausmais nedera: įtempti pagrindinės veikėjos santykiai su vyru, jos depresija, o žemės link artėja paslaptinga mėlyna planeta, kuri tikrai ketina susidurti su mūsų pasaulėliu. Tačiau šis filmas ne apie veiksmą, jis – atgaiva visiems, trokštantiems daugiau emocijų, nei duoda Holivudas. Stebuklas, bet visas šis filmas yra didžiulė metafora (o jos vizualioji dalis yra pasakiškai graži ir įspūdinga) apie depresiją (ar stipresnį liūdesį). Žinoma, daug daugiau žiedų išsiskleidžia, jei turi nors kiek panašios patirties, tačiau juosta patiks net ir tiems, kurie geba mėgautis estetiniu vaizdu ir jautriu muzikos takeliu.

Memų istorija

Prizmė

kaip praradau tikėjimą žmonija

Jokūbas Vingilys

Anūkėli, kas tie memai? Daugumai studentų memai yra neatskiriama kasdienybės dalis, tačiau kartais tenka kokiai mamai ar seneliui paaiškinti, kokiais briedais jaunimas užsiima. Tokiu atveju, gali naudoti štai tokį apibrėžimą: memai yra simboliai, idėjos, elgesys ar kitoks informacinis vienetas, nešantis tam tikrą kultūrinę, socialinę ar emocinę prasmę. Arba gali sakyti, kad tai tie juokingi paveiksliukai feisbuke. Manau, irgi supras.

Memetika – survival of the dankest

Kilmė

Memus studijuoja mokslo šaka memetika (turbūt dabar gailiesi, kad nebuvo tokios studijų krypties, kai stojai), šios srities atstovai teigia, kad memų apibrėžimas turi tam tikrų paralelių su žmogaus genais. Tiek genai, tiek memai plinta populiacijoje, taikosi prie aplinkos, išnyksta arba staiga dominuoja, o natūralios atrankos būdu mutuoja ir persiduoda kitai kartai. Memai šiuo atveju veikia žymiai greičiau ir yra daug labiau priklausomi nuo visuomenės aktualijų, o genų mutacija trunka daug metų ir yra labiau priklausoma nuo geograﬁnių sąlygų. Pavyzdžiui, vieną mėnesį didelė dalis populiacijos imituoja itališką akcentą sakydami „somebody toucha my spaghet“, o kitą jau užsisakinėja kepyklėlėje krusasenų, kroidanų, krušasentų ir hroisantų. O biologinis žmogaus kodas dar neatsikratė uodegikaulio ir apendicito. Turbūt per Matlab‘ą programuotas.

Žodis meme dažnai kildinamas iš graikiško µιµητής (mi-my-tys), reiškiančio imitatorius, apsimetėlis. Tai suprantama, turint omenyje, jog memai suprantami ir naudojami būtent atkartojant tam tikrą elgesį/paveiksliuką/videoklipą (dažnai pamodiﬁkuojant). Vėliau Richard Dawkins 1976-ųjų knygoje „The Selﬁsh Gene“ panaudojo terminą „memas“, kurį naudojame iki šiol. Kalbėti apie memetiką pradėta jau dvidešimtame amžiuje: 1904-aisiais vokiečių biologas Richard Semon sukūrė engraminę atminties teoriją, kuri tapo memetikos pagrindu. Vis dėlto ši mokslo šaka susilaukė daug kritikos, nes apėmė per daug plačius reiškinius: pagal memetikos teoriją politinės idėjos, religija bei architektūra atitinka tuometinį memo apibrėžimą, o šias sritis jau tyrinėjo atitinkamų sričių atstovai.

Interneto memai XX a. pabaigoje pasaulyje pradėjo populiarėti asmeniniai kompiuteriai bei internetas. Šalia ankstyvųjų interneto puslapių, skirtų akademinei informacijai, internetinei prekybai bei pornograﬁjai, pradėjo formuotis kačių video, rage comics ir paveiksliukai su tekstu – internetiniai memai, kuriuos žinome ir mylime. Internetas ir toliau sėkmingai propaguoja memų atsiradimą ir sklidimą: 4chan, Twitter, YouTube ir daug kitų puslapių aktyviai prisideda prie šio kilnaus (arba nelabai) reikalo, subreddite r/MemeEconomy žmonės investuoja į memų sėkmę, o normiai tuos memus nuvalkioja (ypač tie normiai, kurie apie memus rašo straipsnius geriausiame studentiškame žurnale).

Patinka memai? Puiku, siųsk mums savo mėgstamiausią memą studentiškumo tema ir kitame numeryje pasidalysime savo mėgstamiausiais. Taip pat – follow @njuspeipis instagrame, blagadariu.

Tolimi Atgarsiai Dominykas Ivanickas facebook.com /DeathInRome

„Death in Rome“, neo-folkas ir dėdės juodais marškiniais.

Prieš ketverius metus visiškai netyčia atradau „Death in Rome“. Laikui bėgant, tie keli tūkstančiai peržiūrų, kurias turėjo jų dainos, pavirto į kelis šimtus tūkstančių, tad jaučiuosi truputį pavėlavęs pradėti apie juos pasakoti, bet teks. Teks todėl, kad norisi ne tiek papasakoti apie pačią muziką, bet apie tai, kodėl ji tokia.

Pirmiausia – kas yra „Death in Rome“? Tai – neo-folko grupė iš Vokietijos, daranti pop muzikos coverius. Pavadinta pagal 1954-ų metų vokišką knygą, neatskleidžianti savo narių vardų ar veidų, derinanti perdarytas popso dainas prie nespalvotos kinematograﬁjos savo muzikiniuose klipuose. Sunku perdaryti Haddaway – „What is Love“ į kažką, kas skambėtų dramatiškame HBO serialo traileryje, bet teko. Žanrą lenkiantys coveriai nebuvo naujiena net prieš atsirandant internetui, bet neo-folkas kažkuo skiriasi nuo visų popso coverių, perdarytų metalu. Kažkodėl grupės profesionalumas ir tematika suteikia tam tikros pagarbos šitam keistam projektui, kurios tikrai nerasi ieškodamas kvailų dainų coverių per YouTube. Labai gerai, jeigu žinai, kas tas neo-folkas. Ir atsiprašau, jeigu nežinai, nes man teks papasakoti. Dažniausiai pasirieiškiantis akustiniais skambesiais ir dažniausiai būnantis vieno žmogaus arba mažos grupuotės projektų rezultatas, neo-folkas pradėjo reikštis kažkur anksti aštuoniasdešimtaisiais. Neo-folkas – skamba lyg tai būtų muzikos žanro atgimimas, tačiau tuo metu neo-folkas buvo visiškai naujas sutvėrimas su savitomis taisyklėmis. Šį žanrą galėdavai rasti lėtose, atmosferiškose ir monotoniškose akustinėse dainose, kurių tematika išsiplėtusi nuo to paties atgimimo iki klasicizmo ir romantizmo, praeities ir ateities. Atgimimas neo-folke atsiskleisdavo, tačiau jis skleisdavosi idealistiškame kontekste. Kol kai kurie dainuodavo apie miškus ir tamsias pasakas, kiti neo-folke rado vietos plėsti asmenines ir politines ideologijas. Čia „Folkas“ pradėjo reikšti liaudį ir tautą, jos praeitį ir ateitį. Netruko ilgai, kol nacionalistinės idėjos surado sau vietą toje muzikinėje terpėje. Jos surado sau vietą subtiliai ir (galima ginčytis) nieko neskaudindamos, tačiau neo-folkas užsitarnavo sau reputaciją kaip romantizuotą fašistinę ideologiją skatinantis kultūrinis reiškinys. Atgimimas pradėjo atrodyti taip, lyg atgimtų kažkas blogo. Tam nepadėjo visi tie dėdės, grojantys neo-folką ir dėvintys juodus marškinius. Kai kurie iš jų groja projektuose kaip „Death in June“ ir „Rome“. Ne visiems patinka juoda. Tačiau, kad ir kaip bebūtų buvę keista, „Death in Rome“ nėra „Death in June“ ir „Rome“ sąjunga. Nei nariais, nei vardu. Grupė tikina suprantantys, kad jų pavadinimas atrodo kaip juokelis, žinant tas dvi įžymias neo-folko grupes, tačiau teigia, kad jų pavadinimas kilo tik iš knygos. O knyga, beje, rašyta 1945-ais metais ir smarkiai smerkia fašizmą. „Death in Rome“ nepasiima sau jokių ideologijų iš žanro, kurį pasirinko atstovauti. Jie pasiima tik estetiką – savo juodai baltą europietišką kinematograﬁją, savo juodus marškinius, savo tamsų humoro jausmą, kurio visos grupės idėja yra tiesiog persmelkta. Šį kartą, manau, ne todėl, kad teko, bet todėl, kad tai tikrai labai gerai veikia. Grupė turi nuostabų sugebėjimą vartoti tą tamsų kontekstą savo naudai. Aqua – „Barbie Girl“ coveryje pavaizduotas Klaus Barbie – nacių karo nusikaltėlis. Įdomu, ar kylant „Death in Rome“ populiarumui, bent jau internete, jiems neteks aiškintis dėl savo ganėtinai rizikingo humoro jausmo. Bet kuriuo atveju, jeigu sudominau, pasiklausykit „Death in Rome“. Teks.

Žaneta Sederavičiūtė

Eilės

Visada.

Kasdien Daug sutiksi žmonių, Bus tokių, Apie kuriuos niekad negalvosi Ir net neprisiminsi. Tačiau bus ir tokių, Kurių norėsis paklausti, Kaip jie gyvena be tavęs? Atsiras ir tokių, Apie kuriuos pagalvosi, Ar dar atsimena Tas dienas kartu praleistas? O kaip tariamas tavo vardas? Ir kaip tu mėgsti išvirtą kavą? Galiausiai bus ir tokių, Apie kuriuos tu norėsi negalvoti, Tačiau jie persekios tavo mintis Visada. Kiekvieną mielą dieną. Tu galvosi apie juos. Kasdien.

Pasiilgau tylos... Tiek suklupimų, tiek klaidų, todėl tylos tetrokštu... Tie žodžiai... Jie skaudina mane. Tyla pagydo... Geriau tu irgi patylėk! Tylos man reikia, kad viską apgalvočiau, kad aš nesuklupčiau, kad trupiniais gerumo nuberčiau mūsų taką...

Jausmu proveržis Kai visko turim, verkiame, nes juoktis neišmokom... Paslėpę skausmą, šypsomės... Kai norime pabėgt,

tuščiažodžiaujam... O kai nežinome, ką sakyt, nutylam... Kai žodžių jūros, aiko nepakanka, mes meluojam... Ir žavimės iliuzijom, jausmais, žmonių gyvenimais margais...

Horoskopai

HAIKU PAGAL HOROSKOPĄ

#Inﬂuencerlife Freepik.com

Avinas

Liūtas

Šaulys

Pliaupia lūtys vėl.

Nusvyra šakos

Sklaidos debesys

Rašysi kolius spalį –

Kaip ilgos rankos medžių.

Auditorijų suoluos –

Pasimokyk dar.

Bus perlaikymas.

Paskaitos nebus.

Jautis

Mergelė

Ožiaragis

Nudžiuvo lapai.

Užmigo saulė.

Atvėso oras.

Nemesk į šalį dar tų

Pribrendus aušrai baigsi

Į Maldyvus neskrisi –

Sausų konspektų.

Taisyt laborą.

Teks pirkti striukę.

Dvyniai

Svarstyklės

Vandenis

Žvaigždės kalba man –

Sušlapo pėdos.

Vėjas rašo tau

Bus vargo daug beieškant

Ne Hogvartse juk mokais –

Laiškus apie Erasmus.

Pigesnės kavos.

Susirgt tikėkis.

Apsispręski – kur?

Vėžys

Skorpionas

Žuvys

Kol ošia jūra

Žaibuos dar kartą

Pabudo rytas,

Skolom nešviečia, vaike.

Akys, vos tik išgirdus:

Nors nemigo šiąnakt dar –

Neverta girtis.

„Nepabaigei dar?“

Užteks geiminti.

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.48)

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.62)

5ud0ku

5eppuku

8 4

3 1

1 2

9 9 1

2 8

6 6

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:15:56 2017 GMT. Enjoy!

GRA

RGSJS

NANO MA

8 6

1 9

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:17:45 2017 GMT. Enjoy!

Užduotis — pagal skaičius, esančius kairėje pusėje ir brėžinio viršuje, atkurti piešinius. Skaičiai parodo, kiek juodų langelių yra atitinkamoje eilutėje ar stulpelyje ir kiek kiekvienoje grupėje yra susiliejusių juodų langelių. Pvz., skaičių derinys „4“ ir „4“ rodo, kad šioje eilutėje yra dvi grupės juodų langelių ir abi jas sudaro keturi susilieję langučiai. Tarp grupių turi būti bent vienas tuščias langelis. Tušti langeliai gali būti ir eilutės kraštuose. Būtina nustatyti, kur tiksliai yra langelių grupės.

Darbo Praktika Visų specialybių studentams reklamos srityje! Ieškome:

aktyvaus studento, kuris nori įgyti nepakeičiamų žinių ir atlikti praktiką, o vėliau dirbti ilgametę patirtį turinčioje interneto reklamos įmonėje.

Siūlome:

draugišką ir patyrusį kolektyvą, kuris visada padės ir patars, nes tai yra labai svarbu pradedant darbus :)

Darbo vieta yra studentų miestelyje!

www.scopri.lt

Susisiek: Savo CV siųskite el. paštu info@scopri.lt