Njuspeipis #139, kovas by Njuspeipis

TIRAŽAS: 800 VNT. ISSN 2029-1914 2019 SPRING EDITION

Njuspeipis #139 KOVAS SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC AL S INTERNATION

PRISIJUNK PRIE MŪSŲ IR GAUDYK GERIAUSIUS PASIŪLYMUS LSP.LT BILIETAI.LSP.LT FB.COM/LSP.NUOLAIDOS

SPECIALIAI TAU SUDERINTOS NUOLAIDOS:

H&M

„H&M“ MYLI STUDENTUS. 20% NUOLAIDA VISOMS PREKĖMS, KIEKVIENO MĖNESIO 27 DIENĄ! NUOLAIDA TAIKOMA VISOSE „H&M“ FIZINĖSE PARDUOTUVĖSE LIETUVOJE, PARODŽIUS SAVO LSP KASOJE. NUOLAIDOS NESUMUOJAMOS.

LP EXPRESS

STUDENTAMS, TURINTIEMS LSP, TAIKOMA NET 17% NUOLAIDA SIUNČIANT SIUNTAS PER SIUNTŲ SAVITARNĄ „MANO SIUNTOS“, ĮVEDUS GALIOJANČIO LSP BRŪKŠNINĮ KODĄ Į NUOLAIDOS LAUKELĮ. NUOLAIDA GALIOJA BET KOKIO DYDŽIO SIUNTAI, SIUNČIAMAI IŠ VIENO LP EXPRESS TERMINALO Į KITĄ, VISOJE LIETUVOJE.

REDAKTORIAUS Turinys ŽODISSveiki! 06

////////////////

Laikas fotografuotis Kaip pasiruošti fotosesijai?

Vėl naujas numeris ir vėl naujas pasisveikinimas. Kuo daugiau šių įvadų tenka rašyti, tuo sunkiau yra sugalvoti apie ką čia kalbėti. Reiktų, kadangi prasidėjo naujas metų sezonas, sugalvoti kažką ypatingo, galbūt net ir įkvepiančio – visgi pavasaris jau čia. Galbūt kas nors kalbėtų apie „gamtos atgimimą“, tačiau tai skamba taip nuvalkiotai. Tiesa yra tokia, kad dažniausiai tik atsibudę vieną random rytą pamatome sužaliavusius medžius ir sekundei būname nustebę, kad pavasaris tikrai jau čia. Ir tai yra viskas, jokio ypatingo poveikio mūsų gyvenimams nenutinka. Na, nebent turite alergiją žydintiems augalams, tada tikrai pajaučiate pavasario smagumą. Tai ir viskas, pavasaris. Kovas. Oras jau šiltėja, dienos ilgėja, žieminiai paltai yra paslepiami iki kitos žiemos, mokytis tampa dar sunkiau. Ir tiek, daugiau jokių pasikeitimų, kurie bent kažkiek pralinksmintų dienas. Na, išskyrus naują „Njuspeipio“ numerį. Šis visada bent trumpam pralinksmins, net jei nuspręsit paskaityti tik savo horoskopą ar išspręsti sudoku. Galite manimi pasitikėti, mano nuomonė yra visiškai objektyvi. Pažadu...

Redaktorė

Dovilė Jankevičiūtė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Viltė Raudoniūtė vilte.raudoniute@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Žaneta Sederavičiūtė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Miglė Zenkevičiūtė Saulė Kliukaitė

Fotografai

Žaidimai

Gray Matter

NJ English

Wojtekas – Antrajame pasauliniame kare dalyvavęs lokys Stalo žaidimo „Shadows: Amsterdam“ apžvalga

More than Foreign

Time Travel in ﬁction

Perspektyva

Tai ne Bethovenas išrado muziką?

Kelionės

Prie kavos

Gyvenimas plačių šypsenų šalyje: sąmoningumo pamokos ir darbas vienuolio ūkyje

Kur dingsta mūsų atmintis?

Kino gurmanams

Tikras pasaulis netikroje visatoje

Tolimi atgarsiai

Prizmė

Žiovulio Žudix

Prisiminimai naujose kasetėse

Kas sieja horoskopus, literatūrą ir kryžiuočius? *slaps the outdated meme format* this bad boy can ﬁt in so many magazine issues

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai Emilija Mikučionytė Viltė Raudoniūtė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ema Trukšinaitė Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Gabrielė Bužinskaitė Dominykas Ivanickas Jokūbas Vingilys Simona Čirvinskaitė Julius Gudauskas Ieva Kerševičiūtė Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė Saulė Kliukaitė Gabija Chomskytė James Gray Aušrinė Bieliajevaitė

Žaneta Sederavičiūtė Aleksandra Nekrasova

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Istorijos trupiniai

Šį leidinį ﬁnansuoja

Viršelio nuotrauka

Kontaktai

Sėkmės! „Njuspeipio“ redakcija

Draugai

Radvilė Jočytė Rask „Njuspeipį“: Žaneta Sederavičiūtė KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Ineta Golovatenkaitė Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

KTU naujienos D�� , �eg��m� �us��! Balandžio 12-14 d. Kaunas taps dainuojančio akademinio jaunimo miestu! Skirtingose Kauno vietose skambės XI-ojo aukštųjų mokyklų chorų konkurso-festivalio „Juventus 2019“ dalyvių dainos. „Juventus 2019“ – akademinio jaunimo šventė, subūrusi įvairių šalių dainos mylėtojus, leidusi pažinti kaimyninių kraštų kultūrą, skatinusi domėjimąsi chorine muzika. Pirmasis „Juventus“ konkursas choro „Jaunystė“ vadovo Roberto Varno pastangomis buvo surengtas 1968 m. Jame dalyvavo svečių iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Vokietijos ir Čekijos. Po ilgesnės pertraukos konkursas buvo atgaivintas 2013 metais ir vėl subūrė akademinės chorinės tradicijos puoselėtojus iš Lietuvos ir užsienio šalių. KTU akademinis choras „Jaunystė“ ir jo meno vadovė Danguolė Beinarytė yra šio aukštųjų mokyklų chorų konkurso-festivalio „Juventus“ organizatoriai ir iniciatoriai, kviečiantys antrąjį balandžio savaitgalį nieko neplanuoti ir atvykti pasiklausyti atliekamų a cappella dainų. Iššūkiui sudalyvauti šiame konkurse ruošiasi studentai iš visos Lietuvos! Iki susitikimo balandžio 12-14 d. XI-ajame aukštųjų mokyklų chorų konkurse-festivalyje „Juventus 2019“! Pabėkite nuo triukšmo į dainą, į jaunystę, nes….

„Nėra nieko gražesnio nei darniai skambantys balsai gerai rezonuojančioj akustikoj!“ Vaclovas Augustinas, kompozitorius, 2015-aisiais vykusio „Juventus“ konkurso pirmininkas

Jana Sabeth Schutz „Juventus“ archyvas

KTU naujienos Laimės diena KTU Studentų miestelyje! Kovo 20 d. Kauno technologijos universitetas jungiasi prie Kauno mieste siautėsiančios Laimės dienos šurmulio! Gerų emocijų, energijos, kūrybiškumo, azarto, svarbiausia – daugybės laimės akimirkų pasisemsite atvykę į KTU Studentų miestelį!

Laimingų žmonių laimingas vidurdienis

12.30 val. Kauno technologijos universiteto XI rūmų I-ojo aukšto laisvalaikio zonoje (Studentų g. 50) • Energingas KTU pučiamųjų grupės „The BrassBees“ pasirodymas. • Spalvų ir teptukų akcija su KTU studijos „Menų kambarys“ vadovu Vytautu. • KTU Foto studijos iššūkis „Rūgšti, bet šypsena“: fotografuosime žaliąsias citrinas ragaujančius laimės ieškotojus. Nuotraukas talpinsime Instagram paskyroje ktustudentlife, naudodami grotažymę #laimesdiena. Apdovanosime daugiausiai like sulaukusioje nuotraukoje esantį rūgščios šypsenos autorių! Kviečiame aktyviai dalyvauti! • KTU Studentų atstovybė pasirūpins draugiška laimingų žmonių atmosfera ir pavaišins pyragais, kad studentai būtų ne tik laimingi, bet ir sotūs! • Rašysim palinkėjimus neregiams, kurie bus atspausdinti ant atvirukų Brailio rašto spausdintuvu, o vėliau išdalinti Kauno aklųjų ir silpnaregių bendruomenei.

Laiminga „Visi VAROM'i“ treniruotė su padangomis 18.00 val. KTU stadione (Radvilėnų pl. 19, Kaunas).

• Vesime nuotaikingą laimingų žmonių treniruotę, kurios metu naudodami rankų, kojų, torso raumenis kelsime, ridensime, stumsime, o galiausiai – krausime padangas į vieną didelę krūvą! • Darysim varžytuves, kurių metu, susiskirstę į komandas, galėsite laimėti KTU prizų! Sportas padeda nugalėti stresą ir kovoti su depresija bei nerimu. Užsukite, ir patys įsitikinsite! Pagerės nuotaika, atsiras entuziazmo, labiau džiaugsitės gyvenimu, būsite optimistiškesni ir laimingesni! KTU SRD

Mecenatų stipendijos Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės bei fondai prie studijų kokybės gerinimo prisideda ne tik universitete steigdamos kompiuterių klases, dalyvaudamos studijų programų tobulinimo procesuose, skirdamos vadovus baigiamiesiems studentų darbams ar siųsdamos praktikus skaityti paskaitų, bet ir steigdamos mecenatų stipendijas! Du kartus per metus vykdomas mecenatų stipendijų konkursas pasiekiamas visiems aktyviems ir gerų akademinių rezultatų pasiekusiems universiteto studentams. Tokio tipo stipendija nėra vien tik piniginis paskatinimas, tai puikus būdas pradėti megzti ryšius su įmonėmis, kurti savo karjerą! Pamatęs mecenatų stipendijos konkursą savo Akademinėje sistemoje nė akimirkos nedvejok ir užpildyk formą, juk be tavo iniciatyvos neįvyks jokių pokyčių!

Mecenatų stipendijų konkursas vyks balandžio 12-21 d.! Mecenatai:

Sniega Marija Jurskis

Laikas fotografuotis Žaneta Sederavičiūtė

Kaip pasiruošti fotosesijai?

freepik.com

Jau kuris laikas savo laisvu laiku fotografuoju – žmones, gamtą, daiktus ir Njuspeipio viršelius. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti patarimais, kaip reiktų pasiruošti fotosesijai, kad liktumėte patenkinti. Ir visai nesvarbu, ar tai profesionali fotosesija pas žymiausius fotografus, ar tiesiog pozavimas prieš draugės fotoaparatą (o gal ir telefoną) – šie patarimai padės kiekvienam. -FotografasKokia fotosesija be fotografo? Žinoma, galima apsieiti ir su self‘iukais, tačiau dabar ne apie tai. Jūsų fotografas gali būti bet kas – draugė, mama, sesuo, tėtis ar net užsispyręs brolis. Su artimais žmonėmis jausitės geriau ir labiau atsipalaidavę, tačiau galbūt ne visada pavyks išgauti meniškas ir profesionalias nuotraukas, tad reiks ieškoti fotografo. Pirmiausia, galite pasiteirauti atsiliepimų iš artimos aplinkos, galbūt kažkas visai neseniai darėsi fotosesiją ir liko patenkinti bei gali parekomenduoti jums. Taip pat labai svarbu apžvelgti dominančio fotografo portfolio ir susipažinti su fotografo braižu. Žvelgiant į jo darbus preliminariai galima orientuotis, kas pavyks per jūsų fotosesiją. Žinoma, tokio fotografo, kurio darbai jums nepatinka ir netraukia pas jį fotografuotis, nesirinkite. Kadangi su juo teks bendrauti dar iki fotosesijos, atkreipkite dėmesį, ar lengva rasti bendrą kalbą, ar jaučiate nuoširdumą bei simpatiją šiam žmogui. Gal tai ir nėra pats svarbiausias dalykas renkantis fotografą, tačiau, jeigu šis žmogus erzina jus nuo pirmos žinutės, neverta fotografuotis pas jį, nes nuotraukose gali atsispindėti jūsų nepasitenkinimas ir bloga nuotaika, o juk prie šio žmogaus reikės visiškai atsipalaiduoti ir natūraliai parodyti savo gražiąją pusę. -Idėja Labai svarbu apsvarstyti, kokia turėtų būti jūsų fotosesija. Kartais galima paprasčiausiai apsiriboti fotosesija gamtoje – prie vandens telkinių, parke ar net miške, kur galima pagauti tikrai magiškai pasakiškų kadrų. Tačiau, norint įvairovės ir išskirtinių nuotraukų, reikia labiau pasistengti ir pageneruoti idėjas. Galbūt, išskirtinio stiliaus apranga ar aksesuarai (retro stiliaus drabužiai, vakarinės ilgos suknelės, įvairūs daiktai, skaros ar net didelė užuolaida) leistų pagyvinti kadrus. Arba kodėl į fotosesiją neatsivedus savo mylimo augintinio? Asmeninė fotosesija su augintiniu skamba mielai ir paprastai, o kartu ir išskirtinai. O jeigu norite spalvotų ir ryškių nuotraukų, galite rinktis fotosesiją su dūmais ar spalvotais milteliais. Nebijokite išbandyti kažką naujo ar neįprasto. Idėjų gali būti daug ir pačių įvairiausių – kuri geriausia, galite nuspręsti tik jūs kartu su fotografu. Kiekvienas fotografas mielai išklausys jūsų idėjas ir pridės kažką nuo savęs, tad nebijokite aptarti įvairiausių variantų. -Miegas ir makiažasSvarbiausia prieš fotosesiją gerai išsimiegoti, tada akyse nesimatys nuovargio žymių ir atrodysite jauniau bei geriau. Nebijokite rinktis ryškesnio makiažo fotosesijai, nes nuotraukose veidas tada atrodys išraiškingesnis, o pačios nuotraukos gyvesnės. Svarbiausia, kad fotosesija jums atneštų malonumą ir tik geriausias emocijas, tad pasiruoškite, kad fotosesijos metu galėtumėte jaustis patogiai. Gražių akimirkų fotografuojantis!

Istorijos trupiniai Gabija Chomskytė

Dauguma pasakojimų apie karą persmelkti smurto ir nelaimių. Nieko stebėtino, juk tai – visapusiškai jo dalyvius traumuojantis reiškinys, kurio metu pozityvūs nutikimai tampa retenybe. Grįžusius iš karo piliečius neretai kamuoja potrauminio streso sindromas (PTSS), depresija, nerimas ir kiti psichologiniai sutrikimai. Statistika nepaneigiama, tačiau šiandien susitelkime į išimtis ir susipažinkime su lokiu Wojteku, kurio dėka grupelės Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių piliečių prisiminimai apie šį tragišką laikotarpį pasipildė itin smagiais nutikimais.

Ši nepaprasta istorija prasidėjo Irane, Wojteko gimtinėje. Manoma, jog Wojteko motina buvo nušauta medžiotojų, tad mažyliui gana anksti teko vienam leistis į kelią. Klaidžiojantį laukuose lokiuką surado ir priglaudė berniukas, tačiau kartu jie buvo neilgai. Jį, nešiną savo globotiniu, netrukus sutiko lenkų kariai ir po sėkmingų derybų lokiukas buvo parduotas už kelias skardines maisto. Būrys ir suteikė lokiukui vardą ,,Wojtekas“, lenkiška vardo reikšmė ,,laimingas karys“ jam puikiai tiko: lokiukas augo apsuptas gausybės dėmesio ir meilės, lepinamas saldintu sutirštintu pienu ir marmeladu. Tokio neįprasto draugo turėjimas neabejotinai padėjo daugybei karių nors trumpam pamiršti namų ilgesį. Jie geriau nei bet kas kitas suprato Wojteko padėtį, visi būrio kariai buvo ką tik grįžę iš sovietų nelaisvės, daug laiko praleido atskirti nuo artimųjų. Lokiukas tapo tikra moraline būrio parama. Kaip netrukus paaiškėjo, lokiuko priežiūra reikalavo daugybės laiko ir pastangų: juk lokiai labai greitai auga ir stambėja. Anksčiau su tokiu gyvūnu nesusidūrusiems vyriškiams liko su Wojteku dalintis viskuo, ką gaudavo patys. Karo veteranas Augustynas Korolewskis teigia, jog Wojtekui net patiko svaigintis: ,,Jis gėrė alų ir mėgo cigaretes, visai kaip vyras. Vienas bokalas alaus jam nieko nereiškė… Visiškai neprigerdavo.“ Tiesa, cigarečių lokys nerūkydavo, o Polish Institute and Sikorski Museum sukramtydavo jas. Toks karių ir Wojteko bendravimas tęsėsi dvejus metus, nes 1944 metais būriui reikėjo persikelti į Neapolį. Iškilo grėsmė, jog čia būrio ir laukinio gyvūno bendravimas gali nutrūkti: uosto tarnyba griežtai atsisakė Wojteką įleisti į laivą. Kilus didžiam karių nepasitenkinimui, leidimas vis dėlto buvo suteiktas ir lokys tapo oﬁcialiu kariuomenės nariu, jis net gavo visus reikalingus dokumentus. Wojtekas kariškiams buvo toks brangus, jog šie pasirūpino, kad nauja būrio emblema vaizduotų lokį, tempiantį sunkiąją artileriją. Tokios buvo tuo metu jau kapralu tapusio Wojteko pareigos: pasižymėjęs didele jėga lokys padėdavo kariškiams nešiodamas sunkias dėžes ir įvairius rakandus. Pasibaigus karui, Wojtekas kartu su savo būriu plaukė į Škotiją, kur jie ir dar 3 tūkst. karių buvo demobilizuojami. Vėl iškilo klausimas, kur dėti Wojteką – palikti Škotijoje, nugabenti į Įraną ar vežtis kartu į Lenkiją? Naujaisiais Wojteko namais vis dėlto tapo Edinburgo zoologijos sodas. Čia jis labai greitai virto tikra žvaigžde: žmonės ir veteranai iš viso pasaulio būriais rinkdavosi prie lokio narvo siekdami savo akimis pamatyti karo didvyrį. Be abejonės, Wojteką lankė ir jo būrio draugai. A. Korolewskis Edinburge lankėsi kelis kartus ir pastebėjo, kad ir po ilgo laiko lokys vis dar suprato lenkų kalbą: „Kai ištardavau jo vardą, Wojtekas atsisėsdavo ant galinių letenų ir purtydavo galvą prašydamas cigaretės“. Deja, Wojtekas mirė 1963 m., tuo metu jam buvo apie 22 metai. Lokys tapo tikru Lenkijos ir Škotijos draugystės simboliu. 2009 m. Škotijos valdžia suorganizavo specialų priėmimą, skirtą Wojteko garbei atminti, o ši unikali istorija iki šiol atgimsta knygose ir ﬁlmuose.

Žaidimai Aušrinė Bieliajevaitė

Stalo žaidimo „Shadows: Amsterdam“ apžvalga

Veiksmas vyksta Amsterdame. Įvykdytas nusikaltimas, tačiau policijai nesiseka jo išnarplioti. Į pagalbą pasitelkiama detektyvų agentūra. Įkalčius reikia surinkti kuo greičiau, nes į paiešką leidosi dar viena konkurentų agentūra. Neapdairūs nusikaltėliai paliko pėdsakų visame mieste, o kur, žino tik žvalgybos pareigūnai, kurie perduoda koduotą informaciją savo komandos nariams...

boardgamegeek.com

Trumpai apie „Shadows: Amsterdam“: Sudėtingumas: Žmonių skaičius: 2-8 Trukmė: 20 min Išleidimo metai: 2018 Kategorija: gyvūnai, dedukcinis Pagrindiniai komponentai: 7 dvipusės rajonų kortelės, 84 žvalgybos kortelės, 2 detektyvų ﬁgūrėlės, 40 skirtingų lygių žemėlapio kortelių, 6 įkalčių žymekliai

Stalo žaidimo pobūdis priklauso nuo žaidėjų skaičiaus. Jeigu žaidžia du ar trys žmonės, jų didžiausias priešas yra laikas. Per telefono programėlę, tokiu pačiu pavadinimu kaip ir pats žaidimas, paleidžiamas pasirinktas laikmatis, įprastai 15 minučių. Vienas žaidėjas išrenkamas žvalgybos pareigūnu ir turi tylėti, gali rodyti tik vieną arba dvi žvalgybos korteles, kurios suﬂeruotų apie įkalčių bei išėjimo buvimo vietas. Kiti du (arba vienas) tampa detektyvais ir sprendžia, kur eiti, atsižvelgdami į kortelėje pavaizduotas spalvas, nupieštus gyvūnus, daiktus ar jų dalis. Žaidimas laimimas, kai surenkami trys įkalčiai ir pasiekiamas išėjimas greičiau, nei per pasirinktą laiką. Kai žaidėjų skaičius didesnis, nei trys, pasiskirstoma į dvi komandas. Kiekviena komanda išsirenka žvalgybos pareigūną. Toliau žaidimo taisyklės lieka tokios pačios, tik žaidžiama nebe su laiku, o su kita komanda. Laimi ta komanda, kuri pirma surenka įkalčius ir pasiekia išėjimą. Žaidimas komandomis įdomesnis – sukelia daugiau emocijų, tiek detektyvai, tiek pareigūnai turi greičiau priimti sprendimus. Kad ir kokia būtų žaidimo baigtis, visada kils diskusija apie ėjimus, gautas korteles, apie tai, kaip galvojo kiti žaidėjai

priimdami sprendimus, su kuo asocijavo spalvas, veikėjus, pastatus, pavaizduotus kortelėse, rajonų dalyse. Nors „Shadows: Amsterdam“ istorija ir idėja sukasi apie nusikaltimą bei įkalčių rinkimą, žaidimą priskirčiau ne detektyvo, o psichologijos ar samprotavimo kategorijai. Įkalčių ieškojimas – tik sudėtinė siužeto dalis; didesnis iššūkis – ne laimėti, o suprasti kito žaidėjo mąstymą, gebėti kūrybiškai žvelgti į duotą užuominą. Žvalgybos pareigūno vaidmuo sunkiausias šiame žaidime, nes prieš paduodant kortelę reikia pagalvoti apie detektyvo galimus ėjimus, rasti panašumų tarp rajono laukų ir kortelių, pastebėti išskirtines detales ar spalvas, kurios sufleruotų apie teisingą kryptį. Visi stalo žaidimo komponentai kompaktiškai telpa sąlyginai mažoje dėžutėje. Ėjimų figūrėlės pagamintos iš tvirtos gumos, dėl to ilgai tarnaus, o kortelės ir rajonų lentelės padaryti iš plono popieriaus, dėl to laikui bėgant gali susilankstyti. Nepaisant to, viską atperka originalios iliustracijos, nupieštas gyvūnijos pasaulis tarsi iš filmo „Zootopia“. Svarbi „Shadows: Amsterdam“ žaidimo ypatybė – tai greitis, judrumas, įvairovė. Žaidimo mechanika sukurta taip, kad kiekvieno žaidimo partijos žemėlapis, lygiai, įkalčių ir išėjimų išdėstymas būtų skirtingi. Mišrumas ir sparta – neatsibostančio stalo žaidimo receptas. Taigi, „Shadows: Amsterdam“ – saldus filmo „Zootopia“, stalo žaidimų „Cluedo“, „Codenames“ kokteilis draugams ir šeimai, pasižymintis spalvų įvairove, greitu ir kūrybišku žaidimu, keliančiu diskusijas.

Gray Matter Mor

Like many Americans, I am ﬂuent in only one language: English. As such, my existence is contextualized in large part by monolingualism; English is not simply the language with which I live, it is the language in which I live. It is all I have ever known.

e th

James What I didn’t know, at least not until I travelled to Lithuania to study for a semester Gray (my first trip outside of the U.S.), was how vital language was to my sense of security. Riccardo Bresciani Specifically, I didn’t realize how being able to read made me feel like part of my environment. This realization struck me—and I know how silly this is going to sound—during my first trip to Maxima, where walking into the store was like walking into an anxiety dream. Everything was at once familiar and alien: I recognized the letters on the signs that hung overhead, but I couldn’t understand the words they formed. Nor could I understand the packaging of the products. For the first time in my memory, written words communicated only confusion. I couldn’t read. I couldn’t read anything. I was seized by the feeling of being incongruous with the environment, like a wooden splinter under a fingernail. I felt foreign—and it suddenly became very important to me that I conceal my foreignness. I started to walk around the store as if I knew where I was going, when, really, I was just wandering aimlessly with false confidence, trying to find the cereal, the milk, the bread. I avoided crowded aisles, where brushing against another shopper might necessitate an “Excuse me” that would expose the truth of my tenuous disguise. I picked up items and overdramatically mimed deep thought and comprehension as I pretended to read their labels. I must have looked like such a fool. I can laugh at the experience now, but at the time, I felt truly lost. It wasn’t just that I couldn’t find what I wanted to buy because I couldn’t read Lithuanian—I could still see, aﬅer all. It was that the part of being able to read that contributed to my sense of independence was missing. I felt like I couldn’t be self-reliant, that at any moment I would find myself in a situation that I could not handle on my own. For me, someone who values independence above almost all else, the inability to read was both defeating and terrifying. I felt like a child, wide-eyed and groping through a world made for adults. But beyond just realizing something about myself, my experience in Maxima provided me a glimpse of what life must be like for people who are illiterate in their native language. It’s not a one-to-one relationship, of course; I am able to read at least one language, just not the one I was surrounded by. Still, the mere taste of lost independence was enough to inspire panic. I now have an idea, albeit a small one, of what it is like to go through life surrounded by written communication and not be able to engage with it. In that sense, I imagine that being illiterate must be very lonely. Of course, the best way to avoid such a situation in the future, for me anyway, is to learn Lithuanian. I figure I can learn the basics while I’m here, at least enough to shop comfortably. But while I’m in the process of learning, I should take stock of what is familiar. I know buildings and streets. I know the joy of movement and exercise. I know the textures, tastes, and scents of food. And I know people--flesh and blood, the sound of the human voice. Reminding myself of these universal elements of life has helped me, and will continue to help me, feel like I am part of my environment, like I belong. They help me feel like I am more than foreign.

REI

NJ English Ugnė Kriūnaitė

Fantasy and fiction in media are thriving in this era. Blockbuster movies and fan-favourite TV shows, and let’s not forget books that, despite being written for decades, are still receiving enormous amount of attention. This time we will explore one of the key aspects of these stories – time travel. Travelling through time and space is a concept all of us have dreamed about at least once in our lives. It’s everywhere, from the TARDIS of “Doctor Who” to black holes in “Interstellar”. So, we’re going to look at the differences, rules and real-life possibilities of time travel across different universes in the world of fiction.

Harry Potter And The Prisoner Of Azkaban

Method: A necklace called Time-Turner How it works: Magic, traveling only to the past. Rules: Do not meet yourself, altering established events will result in alternate realities, so wizards are only allowed to go up to 5 hours back in time. How it’s applied: In a simpliﬁed way – you turn the necklace that many times as many hours you want to travel and poof back into the past, bingo. But how does the process itself go? The results of time travel are established even before we know what the hell happens, so although they travel back in time, they do not change the past in any way, medium.com rather add to it or complete what they had already saw being done. Since the past needs to stay exactly the same to reach the point and the need to time travel, if you changed it, you wouldn’t have travelled, and if you wouldn’t have travelled – you couldn’t have changed it. See? Simple. (*brain explosion*). Can it be reality: Well, unless magic somehow exists and nobody knows about it, time turner necklaces are way beyond us.

Doctor Who

Method: Time machine/spaceship called TARDIS (Time And Relative Dimension In Space) How it works: The TARDIS travels through a dimensional plane called Time Vortex, which connects to the Universe at every point in space and time. It only takes a moment to go from one time or point in space to another. Rules: Do not interfere with fixed points in time, events that must always happen – unless you want to break the reality and end the universe itself. bbc.co.uk How it’s applied: The Doctor wanders through time and space using TARDIS, traveling to the past and the future, from any point of the universe to another and beyond. In most cases, he and his companions can interfere with certain events and make a choice which will influence the future – they all become a part of the history. But there are some fixed points in time that cannot be changed without breaking the reality and tearing the Universe apart. Ironically, that actually happens quite a lot. Time travel is all over the place in this show, there are many rules and many exceptions. As the Doctor explains – it’s all “wibbly wobbly timey wimey stuff”. Can it be reality: A time machine isn’t as far-fetched as magic; scientists are trying to figure out if it’s a real possibility. However, it seems impossible to travel like The Doctor without creating a few paradoxes a n d potentially erasing ourselves from existence.

Doctor Strange

Method: Eye of Agamotto (which contains the Time Stone) How it works: Magic (aka “science that is beyond humans”) Rules: Always read the warnings before doing the spell. Otherwise you might end up in a time loop or get stuck in the same moment forever. How it’s applied: Certain hand movements are required to open the Eye of Agamotto, and it can only be done by very skilled wizards. Or the main protagonist who is sort of

bustle.com

new to magic, because plot reasons. The Time Stone that the device contains has the ability to stop time, make a loop, rewind it. Not necessarily for the whole universe, but for certain objects as well – for example, to restore a rotten apple to the original state. It’s as dangerous as it is powerful, but as we learned from “Avengers. Inﬁnity war”, all the Inﬁnity Stones are. Can it be reality: Well… No. Not in a million years.

X-Men. Days Of Future Past

Method: Kitty Pride’s powers How it works: Secondary mutation gives Kitty Pride the power to send people consciousness back to their younger selves. Rules: Sending too far back can rip the mind apart, plus the whole process hurts like hell. How it’s applied: While the consciousness of a person (in this case – Wolverine) travels back in time, his body falls asleep, the past and the present co-exist for as businessinsider.com long as Kitty is able to hold Logan in the past. He wakes up in his younger body, his actions become history and for the rest of the people it’s the only history they will ever know – at least when the connection ends and the horrible version of future vanishes. Honestly, I don’t know about you, but I cannot seem to be able to wrap my mind around this one. It sure makes an intriguing and twisted plot, but it falls out of logical barriers and presents quite a few continuity issues. For example, how can somebody be sent back from the future if that particular future ceases to exist? Can it be reality: Not unless you suddenly gain mutant powers.

Interstellar

Method: Gravitational effect of a black hole How it works: The intense gravity of a black hole slows down time on a nearby planet. Rules: The closer you are to the black hole the slower time passes. Also, avoid being sucked into it because there is no way back. How it’s applied: If you saw the movie, you might be wondering why I didn’t explore the second time travel instance in it. Well, a – because spoilers, b – it’s way too cinekatz.com complicated for a short explanation. However, we are looking at the less fiction-based occurrence, one that could potentially happen in real life. Gravity influences time, so when it is really intense, time slows down. For a person that is close to a black hole time seems to be going by normally, but looking from a point that is further away, it’s going by extremely slowly. A couple hours near a black hole are years for those who are away from it. And if the person returns to the point further away, it seems like they traveled years to the future, with no way to get back to the past. Can it be reality: As I mentioned above, yes, this one is a real possibility. The only problem – who’s mad enough to go near a black hole?

Of course, there are way more instances of messing with time in works of ﬁction – in movies like “Back to the future”, “Men in Black 3”, “Groundhog Day”, TV series such as “Travelers”, “The Flash”, “Legends of Tomorrow” and so on. Not to mention an incredibly large amount of amazing books. It seems like the concept of time travel will never get old. Well, at least until humanity learns how to do it, if that’s a possibility. But for now, we can’t change what we said or did in the past, not even to simply observe it. All we have is the ability to move forward – and maybe that’s just about enough.

Perspektyva Žinai tą jausmą, kai skaitai mokslinį straipsnį, nes tau įdomu sužinoti naujų dalykų, tave tai skatina domėtis? Aš irgi nežinau, bet studijų metais tenka susidurti su sudėtingomis esė ir tyrimais net tada, kai tai nėra privalomos literatūros sąraše (ją iš viso kažkas skaito?). Turbūt susidarei nuomonę, jog esu tipinė studentė, kuri verčiau studentauja, nei išties mokosi. Na, iš dalies tai tiesa. Vietoj to, kad be perstojo tyrinėčiau savo sritį, – lingvistiką – dažnai nuklystu beveik visai su ja nesusijusių dalykų link. Vienas tokių – muzika ir jos reikšmė. Tai ne Bethovenas išrado muziką? Tam, kad galėtume analizuoti muziką ir jos vertę mums, pirmiausia reikia suprasti, kas yra muzika. Muzika susideda iš keleto svarbių dalių: garso, dažnio, ritmo, garsumo, tempo ir emocijos. Kad būtų paprasčiau, galima sakyti, kad ritmas ir garsas yra tarsi muzikos pamatas; jo užtenka sukurti paprastai melodijai. Manoma, kad ritmą „išrado“ neandertaliečiai, kai suprato, kad plojant delnais (vėliau – sudaužus du akmenis ar lazdas) atsiranda tam tikras garsas, o veiksmą kartojant – speciﬁnė garsų sistema, priklausoma nuo laiko intervalų. Neandertaliečiai taip pat turėjo dainavimui pritaikytą vokalinę anatomiją, tačiau ar jie išties dainavo – sunku pasakyti. Visgi vienas dalykas aiškus – jau pirmykščiai žmonės buvo susipažinę su primityvia muzika ir garsinėmis sistemomis. Tam tikrų vokalinių sugebėjimų turi ir kiti gyvūnai, kuriuos jie naudoja ne tik bendravimui su savo gentainiais. Žinome, kad mažesni gyvūnėliai leidžia aukštesnio dažnio garsus, o didesni savo ruožtu – žemesnio. Jei sunku įsivaizduoti, palygink,

Fun fact: katės tarpusavyje bendrauja per kvapus, veido ir kūno kalbą, o miaukia tik žmonėms (jų supratimu, mes nepakankamai išsivystę, kad suprastume jų „kalbą“).

kaip loja toiterjerai ir labradorai. Taip pat žinome, kad didesni gyvūnai dažniau medžioja mažesnius, tad jiems reikia prisitaikyti ir išlikti. Dėl to mažas gyvūnas, kuris geba išleisti žemesnio dažnio garsą, gali atrodyti didesnis (ir kartu metu agresyvesnis) savo oponentams. Tai reiškia, kad gyvūnas su tokiu gebėjimu išliks, o jo genotipas ims dominuoti jo gentyje. Tad tam tikras garsų leidimas yra ne žmogaus išradimas. Jei nemoku dainuoti – neišliksiu? Tam tikri garsai ar ritminės struktūros galimai padėjo neandertaliečiams komunikuoti su pasauliu bei kitais žmonėmis, tačiau muzika išliko iki šių dienų ir net nesiruošia niekur trauktis. Dabar, kai turime puikiai išvystytas kalbas su pritaikytomis gramatinėmis struktūromis ir daugiau ar mažiau suprantame kūno kalbą, mums nebereikia muzikinių struktūrų, kad galėtume bendrauti su kitais. Žmonijai tobulėjant, muzika ėmė atlikti (ir vis dar atlieka) tik linksminimosi ir emocijų perteikimo funkciją. Na, bent jau taip mano daugelis.

Viltė Raudoniūtė

Taip, mes klausome muzikos, nes mes to norime, ji padeda linksmintis, verčia šokti, muzika turi labai subtilų gebėjimą priversti mus jausti vieną ar kitą emociją. Tačiau čia sąrašas nesibaigia. Įsivaizduok, koks liūdnas būtų balius, jei negrotų Cicinas ar bet koks kitas atlikėjas? Visi būtų susikaustę ir jaustų atsakomybę užvesti pokalbį apie kažkokį labai svarbų dalyką, tačiau visi tik palinksėtų galvomis ir nertų atgal į internetus. Nepaisant to, kad muzika groja tik fone, ji geba valdyti situaciją ir dažniausiai pakreipia ją teigiama linkme. Čia atsiskleidžia dar viena muzikos savybė – muzika gali valdyti socialines situacijas mums to net nepastebint. Kodėl baruose, kavinėse ar bet kokiose kitose susitikimų vietose visada groja muzika? Kad mes jaustumėmės jaukiai, o pašnekovui nutilus nesijaustume nepatogiai, mat sėdime tyloje. Kodėl vieni važiuodami automobilyje jaučiamės nepatogiai, tačiau, įsijungę radiją, ritmiškai pirštais beldžiame į vairą, o nepatogumo jausmas dingsta? Kodėl žmonės dainuoja duše? Kodėl kūdikius nuramina mamos lopšinė? Mums nereikia mokėti gerai dainuoti ar groti kokiu instrumentu, nes visi turime užkoduotą gebėjimą produkuoti ir suvokti muziką.

Kur einat, dar liko 21 sekundė paskaitos Taigi, išsiaiškinome, jog muzika mums padeda valdyti įvairias socialines situacijas ir pasijusti patogiai net tokiomis akimirkomis, kai svajoji, kad nebūtum išlipęs iš lovos. Tačiau kaip atskirti, kas yra muzika, o kas nėra? Na, čia turbūt reikia laipsnio muzikologijoje, bet tai labiausiai priklauso nuo mūsų pačių suvokimo. Jei gebame atskirti pop muziką nuo sunkiojo metalo, manau, visai paprastai atskirsime niekada negirdėtą kinų liaudies dainą nuo gręžimo į sieną. Nepaisydamos to, kad nesuprantame, apie ką ir kokia yra muzika, skirtingus garsų kratinius mūsų smegenys klasiﬁkuoja į „muzikinius“ ir „nemuzikinius“. Kai pasakosi savo draugams apie šį straipsnį ir kaip jis pakeitė tavo suvokimą, įsitikink, kad fone groja muzika (kitaip gali būti labai nejauku).

Kelionės

Gyvenimas plačių šypsenų šalyje: sąmoningumo pamokos ir darbas vienuolio ūkyje

„Noriu atrasti save“ – taip pasakęs, ko gera, yra kiekvienas šios žemės gyventojas, bent kartą per savo gyvenimą. O ką reikia padaryti, kad atrastum save? Galbūt skaityti daugiau knygų, dažniau pabūti tik su savo mintimis ar keliauti, o gal kažkam nesavanaudiškai padėti? Šio interviu Radvilė pašnekovas, manau, drąsiai teigtų, jog savanorystė gali būti vienas iš atsakymų į šiuos klausimus. Jočytė Pirmakursis ﬁlosoﬁjos studentas Žilvinas Baltrūnas (22 metai) praleido du mėnesius savanoriaudamas ekologiškuose ūkiuose egzotiškame Tailande, kurių metu daugiau sužinojo ne tik apie save, bet ir apie Rytų kultūrą bei vienuolio išmintį. 1. Kaip tavo gyvenimas atrodė prieš šią didelę kelionę? Tuo metu studijavau kūrybos komunikacijas – studijas, kurios visiškai nebuvo man artimos, lyg man ten būtų ne vieta. Gerai apsvarstęs aplinkybes, priėmiau sprendimą – mečiau tas nemėgstamas studijas. Nemeluosiu, buvau sutrikęs, nežinojau, ką veikti toliau, kaip planuoti savo gyvenimą. 2. Ar daug lėšų reikia skirti norint išbandyti savanorystę svetur? Na, pirmiausia reikia įsigyti lėktuvo bilietus, žinoti, kaip nusigauti iki savanorystės vietos. Ūkyje mokėjau vos 5 eurus už naktį. 3. Dabar, kai populiaru savanoriauti užsienio šalyse, taip pat populiaru pelnytis iš tokių geranorių. Yra daug agentūrų, kurios siūlo patrauklius savanorystės projektus, tačiau prašo sumokėti šimtus ar net tūkstančius eurų už tokį malonumą. Ar buvo sunku rasti tokį pigų savanorystės projektą? (vos 5 eurai už nakvynę) Šiuo klausimu sunkumų nekilo, nes patį savanorystės pasiūlymą atradau visiškai netikėtai. Kartą skaičiau straipsnį apie tai, kaip pigiau keliauti Tailande ir vienoje pastraipoje radau paminėtą ūkį pavadinimu „Mindful farm“ (liet. sąmoninga ferma/ūkis), kviečiantį savanorius į Šiaurės Tailandą. Atidžiau pasidomėjęs sužinojau, jog ši savanorystė susijusi su meditacija, ūkis įsikūręs gamtos ir kalnų apsuptyje. Suvokiau, jog tai viskas, ko man reikia! Tačiau būdamas Tailande savanoriavau ne tik šiame ūkyje. Kitas savanorystės vietas radau pabendravęs su visiškai atsitiktiniais žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, traukė į kitas savanorystės vietas ir leido man prie jų prisijungti. Tačiau tai nereiškia, jog apie šias vietas gali sužinoti tik nuvykęs į Tailandą – skelbimus gali lengvai rasti tokioje svetainėje, kaip Workaway.info.

4. Kokia buvo savanorystės trukmė ir kokio tipo savanorystės vietos, kurias pasirinkai? Pati kelionė po Tailandą truko 2 mėnesius, o skirtingos savanorystės veiklos – po maždaug 2 savaites. Tačiau savanorystės trukmė yra visiškai neapibrėžta – turi teisę būti tiek laiko, kiek pats jauti, jog nori ir reikia. Kaip ir minėjau prieš tai, pirmoji ferma vadinosi „Mindful farm“, kuri skatino sąmoningą gyvenimą ir dvasišką augimą. Nesupraskite neteisingai, ši pasaulėžiūra nebuvo peršama įkyriai, nebuvo propaguojama verstis į kitą Kai keliauju, noriu suprasti, kuo žmonės gyvena. Kai tikėjimą. Visos sąmoningumo pamokos buvo kartu su jais dirbi, kartu leidi laiką, tu išgyveni dalelę jų pateiktos labai natūraliai – per kasdienių darbų/veiklų perspektyvą. gyvenimo. Po to sekė dar viena savanorystė ekologiškame ūkyje, kuriame išbandžiau daugiau ūkiškos, nei asmeninis Žilvino Baltrūno nuotraukų archyvas dvasinės veiklos.

5. Kokių darbų turėjai atlikti šiuose ūkiuose? Na, darbų atlikti teko labai įvairių – nuo žemės paruošimo, daržų laistymo, sodinimo, aplinkos tvarkymo iki krosnies ar namo statymo. Teko dirbti net laukuose kartu su vietiniais tailandiečiais – visiška autentika! Kai keliauju, noriu suprasti, kuo žmonės gyvena. Kai kartu su jais dirbi, kartu leidi laiką, tu išgyveni dalelę jų gyvenimo. 6. Teko girdėti, jog Rytų kultūra labai skiriasi nuo mums įprastos. Kokius įvardintum ryškiausius šios kultūros skirtumus ar keistenybes? Tik nusileidęs Tailando sostinėje Bankoke ir išėjęs į šį miestą pirmą kartą pajutau lengvą nesusipratimo jausmą: į mane staiga tvoskė karščio banga, susimaišiusi su gatvėje kepamo maisto kvapais, garsiais šūksniais ir tarša. Jau buvo įprasta matyti, sakykime, Vilniuje, vietomis stovinčius greito maisto furgonėlius, tačiau Tailande gatvėje gamina visi Tailande gatvėje gamina visi ir viską – ir viską – net giliuose užkampiuose rasi kažką kepančią net giliuose užkampiuose rasi kažką močiutę. kepančią močiutę. Tiesa, dar prieš išvykdamas girdėjau: „Tailandas – tai plačių šypsenų šalis!“ Ir iš tikrųjų – tų nuoširdžių šypsenų susilauki labai daug. 7. Kaip atrodė kiekviena tavo įprasta diena ūkyje? Diena prasidėdavo 7 valandą ryto nuo jogos užsiėmimų arba pusryčių gaminimo – kas įdomiau, renkiesi pats. Užsiėmimai vykdavo atvirame namelyje be stogo priešais kalnų panoramą. Po jogos – pusryčiai. Jų metu, pagal nustatytą taisyklę, visada turėdavo vyrauti tyla – jokių pašnekesių. Juk dažnai valgydami kalbame, aktyviai diskutuojame net pamiršdami, ką valgome, ir nepajusdami maisto skonio. Po pusryčių – laikas dirbti. Paplušėjus keletą valandų ir sulaukus pietų, galima veikti, ką tik širdis trokšta. Gali eiti plaukioti, žygiuoti į kalnus, skaityti, su kažkuo bendrauti, medituoti. Po laisvo laiko vėl skiriamos kelios valandos ūkio darbams iki vakarienės meto. Vakaras baigiasi bendra meditacija, kurios kulminacija – ūkio šeimininkas atsistoja ir ima dalytis savo ilgo gyvenimo sukaupta išmintimi. Pasakoja apie sąmoningumą ir apie tai, kas gyvenime vertinga ir svarbu. Šis žmogus 20 metų buvęs vienuoliu, įsimylėjo moterį, paliko vienuolyną, sukūrė šeimą ir šį ūkį, į kurį priima savanorius, tokius kaip aš. Svarbu paminėti, jog darbas tėra geranoriškas susitarimas ir sąmoningas atlygis už svetingumą. Jei kažkurią dieną jauti, jog dirbti esi nenusiteikęs, gali visiškai pagrįstai darbo atsisakyti ir, tarkime, visą dieną pamedituoti. 8. Ką žmogui duoda savanorystė užsienyje ir kodėl ją būtų verta rinktis? Savanorystė duoda galimybę praplėsti žinias tam tikroje srityje pagal pasirinktą savanorystės veiklą. Mano atveju, daug sužinojau apie žemės ūkį ir meditaciją. Supratau, kaip mintys veikia mano kasdienybę ir emocijas. Savanoriaudamas turi galimybę užmegzti artimesnių santykių su ten savanoriaujančiais žmonėmis, vietine bendruomene, kasdien gilinti šias pažintis. Juk kasdien matai, kaip atrodo jų kasdienybė, pajunti jų gyvenimo ritmą, perpranti vietinę kultūrą.

9. Dabar jau pusmetį studijuoji filosofiją Vilniaus universitete. Kas paskatino pasirinkti tokią studijų kryptį? Galbūt ši kelionė buvo tarsi įvadas į filosofiją? Man visada rūpėjo klausimai apie gyvenimą, kaip turėčiau gyventi. Po kelionės gavau daug atsakymų į šiuos klausimus, bet kartu norėjosi žinoti daugiau. Troškau mokslo, kuris skatintų augti, patekti į vietą, į kurią susirenka labai daug įdomių, protingų žmonių, kurių buvimas šalia verčia augti. Praėjus pusmečiui nuo

studijų pradžios jaučiu, jog pasirinkau teisingai. 10. Kokius praktinius patarimus duotum žmogui, planuojančiam leistis į savanorystę svetur? Negriebti pirmo pasitaikiusio ir gerai skambančio pasiūlymo. Privalu praplėsti paiešką, įsigilinti į aprašymą, paskaityti atsiliepimus, paklausti savęs: „Kas mane domina ir kodėl?“ Teko girdėti ir tokių istorijų, kai savanoriai patenka į vietas, kurių šeimininkai beveik jais nesidomi, nekalba, tenka daug ir sunkiai dirbti.

Prie kavos

KUR DINGSTA MŪSŲ ATMINTIS? (arba kodėl geriau mokytis naktį prieš egzaminą, negu trečiadienį) Jei domitės savimi, smegenimis arba iš tiesų bet kokia sritimi, jei domitės bet kuo, tai neabejoju, jog periodiškai tenka sugrįžti arba aptikti pasikartojančius konceptus, pasikartojančią informaciją. Dažnai ji būna perteikta nauju kampu. Nauji kampai padeda sustiprinti neuronų ryšius mūsų galvoje ir lengviau atpažinti principą/situaciją su ja tiesiogiai susidūrus. Tačiau lygiai taip pat su kiekvienu nauju kampu aptinkame ir lašelį kažko naujo. Miegas man visada buvo labai įdomi tema. Per pastaruosius aštuoneris metus, mano požiūris į jį kardinaliai pasikeitė. Pradinė mintis buvo, jog miegas tėra kliūtis, ir skaičiau apie jį norėdamas sužinoti koks yra tas mažiausias per parą reikalingas miego kiekis, norint tiesiog išgyventi. Prieš daugiau nei metus jau rašiau straipsnį apie miegą, tai buvo vidurio taškas, kai maniau jog miegas šiek tiek svarbesnis, nei pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Dabar žiūriu į miegą kaip slaptą ginklą, neapsakomo produktyvumo, geros nuotaikos ir sveikatos šaltinį, į kurį niekas rimtai nežiūri. Pasvarsčius savanaudiškai, tai nuo to man tik geriau, kai konkurentai miega (o tiksliau nemiega), mes dirbame ir mokomės. Tai viena iš akimirkų, kai įgauname pranašumą!

Spraga, kurios niekas nenaudoja Šiandien tyrimai rodo, jog miegas toli gražu ne kliūtis, bet labiau kaip žaidimo spraga, apie kurią niekas nežino arba nuvertina. Tai veiksmas, kuris gali suteikti 40 ar net daugiau procentų efektyvumo mokantis, sportuojant, priimant bet kokius sprendimus, stiprinant imuninę sistemą, kovojant su ligomis, padeda ne tik bendrauti ir suprasti kitus žmones, bet turi potencialą pakeisti mūsų pasaulėžiūrą (apie tai daugiau praeitame straipsnyje!).

Žinių įsisavinimas Daugumai žmonių ir bent keliems studentams (nes tai nėra tas pats dalykas) aktualu informacijos įsisavinimas. Statistiškai, didesnė studentų dalis dažnai mokosi dieną ar dvi prieš egzaminą ar testą ir dar dažniau šis procesas trunka visą naktį/parą ar net ilgiau. Apie spaced repetition / efektyvų laiko mokslams paskirstymą daugiau galima paskaityti viename iš mano ankstesnių straipsnių http://bit.ly/kalamegzui, tuo tarpu šiandien patarimai, o tiksliau tai labiau informacija, kaip miegas veikia informacijos sugėrimo efektyvumą.

Laikinoji atmintis Hipokampas (Hippocampus), nepaisant skambesio, neturi nieko bendra su begemotais. Tai smegenų dalis glaudžiai susijusi su laikinąja atmintimi. Kol esame pabudę, mūsų laikinoji atmintis pildosi (Matthew Walker žodžiais tariant – kaip kempinė sugerinėja vandenį), tuo tarpu NREM miego stadijoje smegenys apdoroja šią informaciją ir, paprastai tariant, išgręžia mūsų kempinę atlaisvina mūsų laikinąją atmintį.

Tomas Liutvinas

Jakob Owens, Jian Gomez

AtliAtlikto eksperimento metu (pakartotini eksperimentai patvirtino panašius rezultatus) buvo vertinamas gebėjimas išmokti faktinę informaciją (idėja panaši į ruošimasį egzaminams/testams). Šie žmonės standartiškai mokėsi tam tikrus dalykus, po to buvo apklausti. Jų rezultatai buvo daugmaž tai, ko tyrėjai tikėjosi. Po pirmosios mokymosi sesijos, vienai žmonių grupei buvo suteikta apie 90 minučių pertrauka, kurios metu jie galėjo užsiimti kokia nors veikla, tarkime skaityti studentiškus leidinius, „scrollinti“ socialiniuose tinkluose arba žaisti kompiuterinius žaidimus. Tuo tarpu kita grupė laiką skyrė 90-ties minučių miegui. Šio eksperimento idėja buvo užkimšti visų žmonių laikinąją atmintį su nereikšminga informacija, tuomet palyginti kaip jiems seksis mokytis toliau, kai viena grupė turės paprastą pertrauką, o kita pertraukos metu miegos. Po pertraukos ir antrosios mokymosi sesijos rezultatai parodė jog grupė, kuri miegojo antrojo mokymosi periodo metu, informaciją įsisavino 20% efektyviau. Miegas prieš mokymąsi ir tarp mokymosi sesijų atlaisvina laikinąją atmintį ir padidina mokymosi efektyvumą penktadaliu. Kitaip tariant, jei mokomės vakare, nepailsėję arba be (miego!) pertraukų, prarandame informacijos įsisavinimo efektyvumą!

„Atleiskite, aš užvakar mokiausi, todėl šiandien negaliu tūsinti“ Pasakė niekas niekada. Bet po šio straipsnio viliuosi, jog ši frazė bus ištarta ne kartą ir ne du kartus (tikiuosi daugiau). Pirmasis laikinosios atminties eksperimentas atrodo ganėtinai akivaizdus išsimiegoti prieš mokantis, ganėtinai logiškas žingsnis. Tačiau leiskite jus supažindinti su eksperimentu, kuris pademonstravo šiek tiek mažiau nuspėjamą miego poveikį mūsų informacijos įsisavinimo procesui! Eksperimento metu, grupė žmonių vieną dieną intensyviai ir detaliai mokėsi. Dienos pabaigoje jie buvo įsisavinę apie 90% informacijos. Nuo šio taško grupė buvo išskirstyta į tris dalis. Pirmoji, kontrolinė grupė, ateinančias šešias dienas miegojo kaip pridera, 7 arba daugiau valandų, be papildomų priemonių (vaistų, alkoholio, nikotino). Antroji žmonių grupė buvo paskirta nekokybiškam miegui pačią pirmąją naktį po mokymosi. Šiame eksperimente, miegas buvo sudrumstas alkoholio (alkoholis išskiria aldehidus, kurie blokuoja žmogaus galimybę generuoti REM miegą). Galiausiai, trečioji žmonių grupė sudrumstė savo miegą trečiąją naktį po mokymosi sesijos. Po savaitės buvo tikrinama, kiek informacijos subjektai vis dar atsiminė. Pirmoji grupė žmonių informaciją įsisavino apytiksliai tokiu pačiu tikslumo lygiu, kaip ir pirmąją dieną, ir be viso to atrodė, jog informaciją atkurti gebėjo lengviau ir įsisavino ją net geriau nei po pirmojo testo. Antroji grupė žmonių (po mokymosi sesijos gerai neišsimiegoję) pamiršo daugiau nei pusę pirmąją dieną išmoktos informacijos. Tuo tarpu, labiausiai eksperimentuotojus (ir mane) nustebinę rezultatai buvo trečiosios grupės. Įsivaizduokite, jei ateinantį trečiadienį turime egzaminą, mokomės jam visą dieną ir atrodo 90% atsakymų jau žinom, puikiai išsimiegam. Ketvirtadienį jau nesukame sau galvos, nes viską mokame, bet miegame visvien kaip pridera, tuo tarpu penktadienį nutariame atsipalaiduoti ir to pasekoje vienaip ar kitaip sudrumsti savo miegą. Kaip mums seksis egzamino metu? Trečioji grupė žmonių pamiršo 40% informacijos. Labai didelė tikimybė jog mūsų penktadienio vakarėlis – tai skirtumas tarp išlaikyto ir neišlaikyto egzamino. Kokia šio eksperimento pamoka? Mokytis reikia tarp sekmadienio ir antradienio. Labai lengva nuvertinti miegą. Dabartinis visuomenės požiūris dažnai leidžia mums net didžiuotis, kai dirbame ar mokomės visą naktį, tačiau duomenys rodo, jog tai sudrumsčia ne tik mūsų gebėjimą pasisavinti informaciją, bet ir padidina riziką įvairiais kitais sveikatos aspektais.

TL;DR Miegas labai glaudžiai susijęs su informacijos išsaugojimu. Siekiant kokybiškų ilgalaikių žinių, neužtenka tinkamai pasirinkti mokymosi dažnio. Reikia užtikrinti kokybišką miegą ne tik dieną prieš mokymosi sesiją ir po jos, bet ir ateinančias kelias dienas po to. Jeigu norite smulkiau paskaityti apie čia paminėtus konceptus ir miego poveikį žmonių psichologiniams ir emociniams aspektams labai rekomenduoju neurologo Matthew Walker knygą „Why we sleep?“.

Norint jog mūsų mokymosi pastangos nenueitų veltui turime užtikrinti net tris ar daugiau naktų kokybiško miego po mokymosi sesijos.

Kino gurmanams Tikras pasaulis netikroje visatoje Emilija Mikučionytė

Kinas – tai menas, kino paskirtis – deformuoti realybę taip, kad žiūrovui ji darytų kokį nors poveikį. Tačiau yra gausybė juostų, bandančių realybę pavaizduoti be netikro scenarijaus. Žinoma, vis tiek šis realus vaizdas laužiamas ne tik mūsų tinklainės, tačiau ir kūrėjų komandos mąstymo prizmių, tačiau aš šį kovą grįžtu ne šiaip sau, grįžtu, kad pakankinčiau jus gera dokumentika! P.S. Tylos minutė visiems korėjiečiams, kuriuos režimas pasmerkė už pernelyg drąsius ﬁlmų kūrėjų žingsnius.

1. Šiaurės Korėja nr.1: kaip gimsta propaganda Under the Sun (2015 IMDb – 7,4) Šiaurės Korėja, visi žino, yra unikali šalis. Ir grupė kino kūrėjų nutarė įamžinti šią šalį. Korėja atvykėlius priėmė su tokia sąlyga: filmas bus kuriamas anothermagazine griežtai pagal korėjiečių sukurtą scenarijų, vadinasi, komanda bus nuolat lydima prižiūrinčiųjų filmavimo procesą, o pati juosta oficialiai turės būti propagandinė ir šlovinti Šiaurės Korėjos pasiekimus. Žinoma, kūrėjai sugebėjo išsigabenti ir slaptų kadrų, o daug labiau šalies skurdumą ir tiesiog distopinę egzistenciją išryškina visas tas iki dirbtinumo patosinis scenarijus, kur milžiniškos minios, prie Lyderio statulos klojančios tonas gėlių, mums sukelia ne pasigėrėjimo, o siaubo jausmą ir netikėjimą, kad tai gali dėtis XXI a. pasaulyje. 3. Yra ir tokia profesija The Cleaners (2018 IMDb

7,3)

Mes sau sėdime, naršome, ir nė nesusimąstome, kad didžiosiose svetainėse mūsų akis pasiekia toli gražu ne viskas, kas iš pradžių jose thephilippinereporter paskelbiama. Arba – kas nutinka, kai paspaudžiame mygtuką „Pranešti apie netinkamą turinį“? Ogi tuo metu darbo imasi pigi darbo jėga Okeanijoje ir Pietryčių Azijoje. Per dieną jie peržiūri tūkstančius nuotraukų, vaizdo įrašų bei straipsnių, ir turi nuspręsti: palikti ar „išvalyti“. Abejoju, ar dauguma mąsto apie žmones, kurie užsiima cenzūra, o gal kai kurie net netiki, kad „žodžio laisvės“ amžiuje cenzūra dar gali egzistuoti. Tačiau ji yra, ji veikia mūsų mąstymą, ir labai daug ko mums neleidžiama pamatyti. Bet šis ﬁlmas lenda dar giliau: o kaip visi šie mums nepriimtini vaizdai paveikia tuos, kurie turi juos pašalinti?

2. 1h 35 min, paversiančios jus vegetaru Earthlings (2005 IMDb 8,7) Žinoma, man nesuveikė – turiu per stiprius nervus, tačiau žiūrėdami šį filmą tikrai permąstysite savo racioną. Šioje juostoje slaptomis kameromis įamžinti vaizdai iš kai kurių filmpotok.ru prasčiausiomis sąlygomis pasižyminčių 2005 m. JAV komercinių ūkių, taip pat užkabinama ir augintinių nereikalingumo tema. Kas be ko, galbūt kūrėjų požiūris yra pernelyg kategoriškas ir vienpusiškas, viskas per daug suabsoliutinama, tačiau, jei buvo rasta tokių vietų, ar tai nereiškia, kad nėra ko tobulinti? Ir darsyk primenu: net jei nesate gyvūnų mylėtojai, pasiruoškite šokiruojantiems potyriams (ne veltui IMDb siūlo papildomą žanrą šiam filmui: siaubo).

4. Šiaurės Korėja nr.2: visi gali nustebinti Liberation day (2016 IMDb 7,6) Vienas geriausių ﬁlmų, sakau jums. Įsivaizduokite: jubiliejaus proga Šiaurės Korėja nutaria pirmą kartą istorijoje pasikviesti imdb atlikėją iš Vakarų surengti šventinį grandiozinį šou. Spėkite, ką jie pasirenka? Ne Bieberį, ne U2, ne Beyonce, ne dar ką nors. Jie pasirenka Laibach. O kas tai? Tai – sunkųjį roką grojanti grupė, kurios ankstyvieji klipai pasižymėjo neonaciška, fašistine simbolika. Taip, štai ką pasirinko Šiaurės Korėja. Taigi, kaip sekėsi šiai grupei ruoštis koncertui prieštvaninėmis sąlygomis bei esant griežtai cenzūrai? Kaip viskas veikia? Kaip į tokią muziką reagavo vietiniai? Viskas – šiame vežančiame ﬁlme, kur puikiai sudera tiek dokumentika, tiek tobulas muzikinių klipų ir pačios muzikos montažas.

Tolimi atgarsiai

Prisiminimai Prisiminimai naujose naujose .. . kasetese kasetese 1978-ais metais grupės Kraﬅwerk pagrindinis narys bei įkūrėjas Ralf Hütter savo naujo albumo „The Man-Machine“ garsą apibūdino kaip „Electronic Body Music“. Bėgant laikui, šis epitetas išpopuliarėjo tarp tamsesnės elektroninės muzikos atlikėjų Vokietijoje ir Belgijoje, apibūdindamas ritmišką bei tamsų, sintezatoriais remtą mišinį tarp post-punk‘o ir elektronikos. Gotiški to laiko atlikėjų kūriniai dabar tebėra tolimi atgarsiai. Vis dėlto šiuolaikiniai muzikiniai projektai, kurie stengiasi atkartoti aštuoniasdešimtųjų ir devyniasdešimtųjų post-punk‘ą, dažniausiai siekia išsiskirti iš minios žaisdami būtent šia nostalgija. „Detriti Records“ – įrašų kompanija, įkurta dabar Berlyne gyvenančio italo, specializuojasi prisiminimų kupinos muzikos leidimu. Dauguma grupių, kurių muziką galima girdėti šios leidyklos kasetėse, buvo surastos rusiškame Facebook‘o ekvivalente – VKontakte, taigi, ne staigmena, kad dauguma šių grupių yra iš rusiškai kalbančių regionų. Lyg nuo vaikystės pažįstami grubūs pulsuojantys sintezatoriai sukelia ilgos kelionės pro nuobodų ir pilką didmiestį vaizdus. Grupių dainas dažniausiai lydi prislopinti ir ištempti rusiški vokalai, pasiskolinti tiesiai iš aštuoniasdešimtųjų. Pačių kasečių, kurių dizainą kuria „Detriti Records“, viršeliai yra lyg atspausti senoje spaustuvėje – išlieti rožiniai dažai aštriai kontrastuoja su grublėtu juodu paviršiumi. Nė viena grupė leidyklos sąraše nesistengia atkurti to, kas buvo, o bando įnešti savito žavesio į nostalgišką stilių. Molchat Doma – tai grupė, kuri priklauso šiam muzikiniam atgimimui. Prasidėjęs 2017-ais metais, šis muzikinis projektas iš Baltarusijos, taip pat atrastas „Detriti Records“ VKontakte puslapyje, greitai išsiskyrė iš kitų leidyklos grupių savo vaiduokliškomis, bet

Dominykas Ivanickas

užkrečiančiomis melodijomis. Molchat Doma susilaukė daugiausia dėmesio įkeldami savo albumą „Etazhi“ į YouTube, kur jis tapo vienu tų įrašų, kurie visada atsiranda tarp vartotojo rekomendacijų. Nepaisant rusiškai dainuojančio vokalisto bei pavadinimo, parašyto kirilica, albumas šio straipsnio rašymo metu greitai pasieks 400,000 peržiūrų. Nors šis albumas yra įrašytas daug švariau, negu jų pirmasis, jame vis vien jaučiasi senos sovietinės kasetės dvasia. Bosinė gitara puikiai susižaidžia su sintezatoriais bei elektroniniais būgnais, ypač dainoje „Filmy“. Kiekviena daina albume sukuria savotišką naratyvą ir atmosferą, kuri priverčia vis giliau pasinerti į laikmetį, kurį kuria grupė. Šis grupės albumas taip pat yra pirmasis, leidyklos išleistas vinilo, o ne kasetės pavidalu. Daina „Na dne“ primena pirmoje pastraipoje minėtus Kraﬅwerk, vokalai kartais atspindi The Cure stilių, o būgnai su sintezatoriumi kuria dar liūdnesnę New Order kopiją. Dauguma dainų skamba kaip labiau energingos, tačiau vis vien liūdesio kupinos, senos rusiškos grupės „Kino“ dainos. Molchat Doma ir jų albumas „Etazhi“, nors ir atsiradęs vėliau, negu „Detriti Records“, šiuo metu veda šį keistą, vien atmosfera apibūdinamą, atgimimą populiarumo ir pripažinimo link. Nostalgija paremti kūriniai bei konceptuali kūryba šiuo metu yra populiari, tačiau daugumoje šių muzikinių judėjimų pasigendama unikalios idėjos. „Detriti Records“ leidžiamų grupių bei Molchat Doma idėja yra paprasta – šiai gerai pažįstamai prisiminimų dozei nereikia daug aiškinti klausytojui. Įdėjus kasetę į magnetofoną telieka pasinerti į savą praeities viziją, kupiną glūdžios tylos ir pilkų gyvenamųjų blokų, siekiančių dar pilkesnio dangaus.

Prizmė Jokūbas Vingilys

K a s s i eja h oro sk o pu s, l i t er a t ū rą i r k ry ži u o č i u s?

Na, na, kaip išlipsi iš šito p r e m i s o ?

1) Horoskopai yra astrologijos sritis, kurios šalininkai tiki, kad pagal dangaus kūnų padėtį ir judėjimą bei gimimo datą galima prognozuoti žmonių ir pasaulio likimą. Astrologiją praktikuojantieji teigia, jog dangaus kūnai daro įtaką bei yra susiję su žmogaus asmenybės bruožais, svarbiais įvykiais jų gyvenime ar net fizinėmis savybėmis. 2) Fantastika — literatūros žanras, kurio kūrinių aplinka yra nepanaši į realųjį pasaulį. Šio žanro kūriniuose dažnai naudojami antgamtiniai elementai, pavyzdžiui: burtų lazdelės, stebuklingi žodžiai, juvelyrika, paverčianti tave nematomu ir t.t. 3) Kryžiuočių ordinas — riterių ordinas, įkurtas 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui. Šių riterių pasišventimą galima palyginti su populiaraus vaidmenų žaidimo Dungeons and dragons paladinų klase (tiesa, žodis „paladinas“ yra kilęs iš prancūzų kalbos). Šios klasės riteriai užsiima magija, kurią įgauna iš ryšio su pasirinkta dievybe. Sulaužius šios dievybės priesaiką, galios prarandamos. Kas sieja šiuos dalykus? M a g i j a . Yer a wizard, Harry „Minkštos“ magijos sistemos turi vidinę sąlyginę Magija — tam tikros sąvokų, prasmių ir reikšmių logiką, tačiau skaitytojas niekada iki galo nesupranta, sistemos, leidžiančios kurti alternatyvias pasaulio kaip ši magija veikia. Istorijose su tokiomis sistemomis interpretacijas, kurios nebūtinai teisingos moksliškai, magija yra daugiau priemonė vystyti siužetui. Taip tačiau neprieštarauja sau pačioms bei subjektyviai išlaikomas nuostabos ir stebuklingumo jausmas. Pvz., Šreke egzistuoja magija, mes suprantame, jog Fiona stebimam pasauliui. Maginis suvokimas remiasi dviem subjektyviomis naktį virsta žmogėdra, nors ir nesuprantame, kaip sukurti tokius burtus ar kodėl jie veikia. prielaidomis: „Kietos“ magijos sistemos turi aiškiai apibrėžtas ir • panašūs objektai ar reiškiniai yra susiję • tam tikri maginiai ryšiai tarp pasaulio objektų nelaužomas taisykles, turi didelę įtaką pasaulio kultūrai, valdžiai ir visuomenei. Pačios „kiečiausios“ magijos išlieka ir po to, kai objektyviai matomi ryšiai nutrūksta. Horoskopai yra įvykių, susijusių su laiko momentu, sistemos funkciškai nesiskiria nuo bet kurios mokslinės pranašysčių metodas. Horoskopas — schematiškas šakos. Tokios istorijos leidžia skaitytojui pačiam dangaus sferos atvaizdas tam tikru laiko momentu ir tam sugalvoti įdomius konfliktų sprendimus ir pasitenkinimo tikroje vietoje, sudarytas pagal specialias taisykles. Pagal jausmą, kai pergudrauji išgalvoto pasaulio antagonistus. tai, kaip išsidėstę dangaus kūnai, randamos sąsajos su Pavyzdžiui, Full Metal Alchemist pasaulyje egzistuoja žmogaus gyvenimo aspektais bei kitomis alchemija. Istorijoje labai anksti apibrėžiami pagrindiniai charakteristikomis (pvz., sėkme, finansais, meile, t.t.). alchemijos dėsniai bei reikalavimai. Alchemiją Kadangi žmogaus gimimo diena priklauso tik vienam iš praktikuojantys asmenys yra įstatymiškai įpareigoti sekti dvylikos zodiako ženklų, diktuojančiam visą gyvenimą, valdžios įsakymus. Kai alchemikas paverčia anglį grafitu, astrologams reikalingas tikslus gimimo laikas, norint mes suvokiame situacijos nerealumą, tačiau tai nenusižengia šio fantastinio pasaulio taisyklėms, sudaryti aiškesnes gyvenimo gaires. Paladinai (žaidime Dungeons and Dragons) naudoja išlaikomas loginis vientisumas. Tiesa, dauguma fantastinių istorijų egzistuoja kažkur magiją, kuri atitinka garbinamos dievybės charakteristikas. Pavyzdžiui, ugnies dievybę garbinantis tarp šių dviejų spektro galų. Haris Poteris mokosi, kaip paladinas galimai gautų su ugnimi susijusių burtų, o judinti burtų lazdelę ir kokius žodžius tarti magijai atlikti, agrokultūros dievybei tarnaujantis paladinas įsipareigoja tačiau dauguma magiškų gyvūnų ir augalų savybių lieka ginti gamtą. Šiam veikėjui sulaužius priesaiką ar kitaip nepaaiškinti. Avataro pasaulyje žmonės geba valdyti nusižengus prieš savo dievybę, galios laikinai arba visam klasinius elementus (ugnį, vandenį, orą ir žemę), tam reikalingos treniruotės ir technikos suvokimas. Vis dėlto laikui prarandamos. Brandon Sanderson, arba kokio kiekvieno asmens valdymo sugebėjimai nėra visiškai kietumo tavo magijos sistema? apibrėžti — kartais valdyti didelei jūros bangai užtenka Brandon Sanderson yra amerikietis fantastikos vieno žmogaus, o kartais reikalinga pagalba. rašytojas, jo knygos yra laimėjusios daugybę literatūrinių I n k o n k l i ū z i n a n t , apdovanojimų. Jis sukūrė žymiuosius Sandersono maginis pasaulio suvokimas yra kiekvieno žmogaus, dėsnius — taisykles, skirtas fantastinių magijos o kartu ir visos žmonijos raidos dalis. Tam tikri tokio sistemų rašymui. Brandon taip pat išpopuliarino mąstymo bruožai persmelkia ir tokias sritis, kurios atrodo „minkštų“ ir „kietų“ magijos sistemų nesusijusios. Taigi, kaip manote, ar pavyko man išlipti iš sąvokas. šio p r e m i s o ?

Mono “I wish it rains all day Cuz I’d like someone to cry for me, yeah I wish it rains all day Cuz then people wouldn’t stare at me, yeah Cuz the umbrella would cover the sad face Cuz in the rain people are busy minding themselves Gonna breathe a little slower” - RM “Forever Rain”

Rūta Buckiūnaitė

Horoskopai Viltė Raudoniūtė

Avinas

Jautis

Dvyniai

Vėžys

Liūtas

Mergelė

Svarstyklės

Skorpionas

Šaulys

Ožiaragis

Vandenis

Žuvys

Kovo pradžioje jūsų dimensijoje gali kilti šiek tiek nesklandumų dėl mitinių gyvūnų laikymo sąlygų. Apgalvokite, kaip žadate grįžti į savo planetą, neradę kirmgraužos.

Mes žinome jūsų paslaptį. Pasirūpinkite, kad niekas kitas jos nesužinotų. Jums gresia pavojus. Kovo 10-16 dienomis turėsite galimybę pakeisti Pi reikšmę.

Gali tekti keliauti į Andromedą kartu su bendražygiu. Saugokitės Dvynių, jie rezga planą, kaip sunaikinti Visatą. Mėnesio gale galite staigiai praturtėti, tačiau teks pasinaudoti telekinetinėmis galiomis.

Kovą turėtumėte liautis visas kirmgraužas versti bedugnėmis juodosiomis skylėmis – pyksta erdvės ir laiko departamentas. Tikėtina, kad kovo viduryje astralinėje kelionėje sutiksite bendražygį.

Mėnesio pradžioje gali nusišypsoti sėkmė, tad būkite mandagūs ir šypsokitės atgal (na, juk žinote koks tas sėkmės temperamentas). Jupiterio pozicija suﬂeruoja, kad nusimato astralinė kelionė.

Pasinaudojau jūsų išrasta laiko mašina ir galiu patvirtinti, kad išrasite laiko mašiną. Mėnesio viduryje nepersidirbkite ir dėvėkite šalmą iš folijos, kad valdžia nepagrobtų jūsų idėjų.

Kol skaitote šį horoskopą, jūsų klonas mėgina pakeisti Pi reikšmę ir sugriauti visą žmonių suvokimą apie pasaulį. Pasak Neptūniečių, galite migruoti į 84-ą dimensiją, kur apgyvendinti tik jūsų klonai.

Nustokite pykti ant Jaučio ir pagaliau jam nusišypsokite. Jei mėginsite keliauti tarpgalaktiniais portalais, nenuklyskite į 84-ą dimensiją. Šiuo metu jums pavojinga ten rodytis.

Galite gauti svarbų laišką, kviečiantį apsilankyti Andromedos galaktikoje. Tikėtina, kad kovo gale patvirtinsite arba paneigsite Stygų teoriją, tačiau nuo to priklausys jūsų galaktikos likimas.

Apsaugokite savo sveikatą pasinaudodami Liūto išrasta laiko mašina ir sustabdykite 6-osios dimensijos įsiveržimą į mūsų visuomenę. Veneros pozicija nurodo kylančius romantiškus santykius tarp jūsų ir jūsų.

Kadangi vasario gale sukėlėte problemų dėl mitinių gyvūnų laikymo, patariama nekelti kojos į Mėnulio ir Merkurijaus kolonijas. Kovą jums seksis 7, 18 ir 29 dienomis, būsite laukiamas Upside Down.

Jūs žinote Vėžio paslaptį. Mes žinome Vėžio paslaptį. Apsaugokite Visatą. Kovo pradžia bus paženklinta romantikos, tačiau net išrinktajam negalite nepasakoti apie įvykusį erdvėlaikio kontinuumą.

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Medium, difficulty rating 0.50)

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.69)

5ud0ku

5eppuku

1 5

8 6

8 9

8 3 7

3 8

wow

solve much Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:16:28 2017 GMT. Enjoy!

NANOGRAMA

Kowalski, analysis!

DON’T LET YOUR MEMES

BE DREAMS

5 2

9 6

2 3

2 9

VASARIS

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Fri Mar 24 19:18:07 2017 GMT. Enjoy!

kai sprendi nanogramą, tik tada, kai pasirodo atsakymas

amaze

wow

super alive

Trintr

Puslapio Tema Njuspeipis

03:12

Active now

Labas! Ką veiksi po paskaitų? Laba! Žiūrėsiu serialą, o tu? O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi?

TAPK „NJUSPEIPIO“ KOMANDOS DALIMI! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!