Njuspeipis #141, gegužė by Njuspeipis

TIRAŽAS: 800 VNT. ISSN 2029-1914 2019 SUMMER EDITION

Njuspeipis #141 GEGUŽĖ SPALVINGAS, KOMPAKTIŠKAS, LINKSMAS, ŠMAIKŠTUS IR NEMOKAMAS MĖNESINIS STUDENTIŠKO GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS.

NT FOR ING CONTTUED ENTS! INTRODUC S L A INTERNATION

PARAGAUK VASAROS

Trintr

???%

Puslapio Tema Njuspeipis Active now

Labas! Ką veiksi kitą semestrą? Laba! Toliau žiūrėsiu serialą. O mes rašysim, maketuosim, fotografuosim, meme’insim, organizuosim, viską planuosim! Prisijungsi? LAUKSIME TAVĘS KITAIS STUDIJŲ METAIS! Siųsk laišką adresu njuspeipis@gmail.com arba parašyk mums į facebook, papasakok apie save, pridėk darbų pavyzdžių ir prisijunk prie mūsų komandos!

16:20

REDAKTORIAUS Turinys ŽODISSveiki! 04

////////////////

KTU Naujienos

Paplūdymio tinklinio mėgėjų 2x2 turnyras 2019

LZO

Gray Matter

KTU pavasario sąskrydis 2019

Escape is necessary

Štai, pagaliau, gegužės „Njuspeipio“ leidinys, paskutinysis šiais studijų metais. Taip pat šis redaktoriaus žodis man, dabartinei „Njuspeipio“ redaktorei Dovilei, yra paskutinis. Visus metus rašiau šiuos pasisveikinimo žodžius ne nuo savęs, bet nuo visos organizacijos, tad šį kartą leiskite pabūti savanaude – šį kartą kreipiuosi jau tik aš. Buvo ilgi metai, pilni darbų, idėjų – vienų kūrybingesnių, kitų šiek tiek nuvalkiotų, tad dabar jau galiu atsikvėpti. Mano darbas baigtas, paskutinysis leidinys, už kurį esu atsakinga, jau yra prieš jūsų akis ir man bei mano redakcijai prasideda užtarnautas poilsis. Na, bent porai mėnesių ir apsimetant, jog nelaukia ilgas sąrašas egzaminų šią sesiją, iki kol reikės pradėti planuoti kitų metų rugsėjį, tačiau tai jau nebe mano darbas. Reikia pasakyti, jog, žvelgdama į visus šio sezono leidinius, labai didžiuojuosi mūsų komanda. Pateikėme jums spalvingus ir įdomius leidinius, kas labai džiugina mane ir leidžia man su pasididžiavimu žvelgti į visų mūsų darbo rezultatą. Tikiuosi, jums taip pat patiko šie leidiniai ir leido bent trumpam atitraukti mintis nuo paskaitų ir atsiskaitymų, kalnų namų darbų ir laukiančių laborų. Smagaus šio gegužės leidinio skaitymo. Tikiuosi, lauksite mūsų sugrįžtant rugsėjo mėnesį su naujomis idėjomis ir dar geresniais leidiniais! O aš atsisveikinu su jumis, daugiau nesusitiksime šiame formate. Tačiau mano komanda ir toliau pasižada rašyti, kurti ir leisti „Njuspeipį“!

Sėkmės! (Dar kol kas) redaktorė Dovilė ir visa „Njuspeipio“ komanda

Kontaktai

10 11

Istorijos trupiniai

Alanas Turingas: matematikos genijus, Antrojo pasaulinio karo herojus ir homofobijos auka

NJ English

Doppelgangers: an omen of bad luck

Prizmė

Saulė tuščia. Ji tuščia ir mirusi.

Interviu

Studentiškas loﬅas ir prezidentinė patirtis

Prie kavos

Kino gurmanams

Mono

Kaip naviguoti naudojant spalvinimo knygutę Kelionės!!!!!11!!1!

Nepasakyta tiesa

Tarp eilučių

Palauk, aš dar sugrįšiu

Žiovulio Žudix

*slaps the outdated meme format* this bad boy can ﬁt in so many magazine issues

Šį leidinį ﬁnansuoja

\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\

Dovilė Jankevičiūtė njuspeipis@gmail.com

Vyr. redaktorės pavaduotoja Viltė Raudoniūtė vilte.raudoniute@gmail.com

Redaktorės pavaduotoja Žaneta Sederavičiūtė

Maketuotojai

Aleksandra Nekrasova Goda Plytaitytė Tomas Liutvinas Rūta Buckiūnaitė Aušrinė Bieliajevaitė Miglė Zenkevičiūtė Saulė Kliukaitė

Fotografai

Radvilė Jočytė Žaneta Sederavičiūtė Ineta Golovatenkaitė Nojus Vaitaitis Karolina Mičelytė

Emilija Mikučionytė Viltė Raudoniūtė Radvilė Jočytė Dovilė Jankevičiūtė Andrius Šliumba Ema Trukšinaitė Ineta Golovatenkaitė Tomas Liutvinas Žaneta Sederavičiūtė Goda Plytaitytė Gabrielė Bužinskaitė Dominykas Ivanickas Jokūbas Vingilys Simona Čirvinskaitė Julius Gudauskas Ieva Kerševičiūtė Ugnė Kriūnaitė Viktorija Lygnugarytė Saulė Kliukaitė Gabija Chomskytė

Karolina Mičelytė Rūta Buckiūnaitė

Redaktorė

Žurnalistai, tekstų ir turinio autoriai

Viršelio nuotrauka

K.Donelaičio g. 73, LT-44029, Kaunas fb.com/Njuspeipis

Draugai

Rask „Njuspeipį“:

KTU, VDU, LSMU, KK, MRU, VU KnF, LSU, KTU Gimnazijoje, Kolpingo kolegijoje, Graičiūno AVM, „Vero Cafe“, „Džem Pub“, „B.O.“, „2½ obuolio“, „Supremo“, „Mio“, „Caﬀeine Roasters“, „Stop & Go“.

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra nebūtinai leidinio nuosavybė. Prieš kopijuojant ar platinant, būtina susitarti su leidinio redaktoriumi bei turi būti nurodytas šaltinis. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako.

KTU naujienos Paplūdimio tinklinio mėgėjų 2x2 turnyras 2019 Gegužės 23 d. turnyre gali dalyvauti KTU gimnazistai, studentai ir darbuotojai. Komandą sudaro 2 dalyviai. Komandą gali sudaryti vaikinai, merginos, tai pat komanda gali būti mišri. Dalyviai už sveikatą varžybų metu atsako patys. Komandoms rekomenduojama turėti vienodą sportinę aprangą. Vienoje komandoje gali dalyvauti vienas tinklinio rinktinės narys.

Registracija Paraišką ir pavedimo kopiją pateik� iki 2019 m. gegužės 22 d. 12:00 val. vyr. teisėjai el. paštu audrone.jakupkiene@ktu.lt Starto mokes�s komandai – 5 eurai.

Kviečiame jus į „Robotų intelektas 2019” Robotų intelektas 2019 – tai jau 6-ąjį kartą KTU Studentų miestelyje vykstančios autonominių robotų varžybos. Įvairios rungtys nuo sumo iki rali-kroso stiliaus lenktynių ir, aišku, „aukso“ maišo paieškos! Rungtys: Aukso maišas - pagrindinė RI rungtis, robotas turi surasti maišą ir jį pargabenti į starto zoną. Mini sumo - robotukai kovoja kaip sumo imtynininkai. Lego sumo - tas pats kaip mini sumo, tik naudojant Lego detales. Linijos sekimas - robotas seka juodą liniją trasoje. Lego linijos sekimas - tas pats kaip linijos sekimas, tik su LEGO detalėmis Saldainių rinkimas - robotas turi surinkti kuo daugiau saldainių per tam tikrą laiką ir sugrąžinti juos į starto zoną. Folk race - rali-kroso stiliaus lenktynės, penki robotai pradeda kartu, laimi tas, kuris užbaigia daugiausiai ratų per nurodytą laiką. Free style - puiki proga parodyti savo roboto idėją, pristatant savo kūrinį prieš komisiją, kuri jį įvertins.

2019 05 10

LZO

Energingi gatvės šokiai, riedlenčių ir bmx ekstremalūs triukai, grandiozinis koncertas, nenutylantys palaikymo šūksniai ir krepšinio 3x3 turnyro nugalėtojų triumFas antrą valandą ryto visa tai tik didžiausiame hiphop’o festivalyje ,,Naktinis krepšinis 2019”. Jau 17 metus skaičiuojantis renginys startuos gegužės 10 dieną, tradicine tapusioje vietoje urmo prekybos miestelyje. Šiemet planuojama surinkti iki 150 krepšinio komandų, kurios kovos skirtingose amžiaus grupėse. Turnyro pagrindinis prizas kelionė į fiba, kuriame savo jėgas galės išbandyti tarptautiniu mastu. Kiekvienais metais ,,naktiniame krepšinyje” galima pastebėti naujovių - šiais metais tai bus tikra urmo prekybos miestelio vieta - veiksmas vyks elektrėnų g. 1f. taip pat, naujienų galima sulaukti ir muzikos srityje - festivalio organizatoriai užsiminė apie užsienio atlikėją, kuris jau yra paskelbtas Facebook puslapyje ,,naktinis krepšinis”. Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų atstovybės ,,indi” organizuojamas ,,naktinis krepšinis 2019”, renkantis tūkstančius dalyvių kiekvienais metais, žada nepamirštamą ir kupiną emocijų naktį.

DAUGIAU INFO

naktinis krepšinis

LZO

Jau trečius metus iš eilės KTU statybos ir architektūros fakulteto studentų atstovybės „Statius“ organizuojamas unikalus renginys „Lazirintas“ sugrįžta ir šiemet! Gegužės 17-19 d., Hanzos dienų metu, Kauno santakos parke turėsite unikalią galimybę apsilankyti ir savo jėgas išbandyti milžiniškame labirinte! Dienos metu galėsite smagiai praleisti laiką ne tik ieškodami išėjimo, bet ir žaisdami įvairius žaidimus bei atlikdami linksmas užduotėles kartu su savo šeima. Jei erdvinį galvosūkį įveiksite lengvai ir norėsis kažko daugiau, naktį būtinai užsukite į dūmų ir lazerių šviesoje paskendusį labirintą. Tikrai ištroškusiems azarto galėsime pasiūlyti dalyvauti turnyre, kurio tikslas – kuo greičiau rasti kelią iš painaus naktinio labirinto. Konkurso laimėtojai bus renkami atsižvelgiant į trasos įveikimo trukmę, skaičiuojant minutėmis nuo starto. Laukia daug smagių veiklų ir prizų, tad nepabijokite, pasikraukite energijos ir susitinkame čia! Pažadame – liūdna tikrai nebus!

LZO Ugnė Kriūnaitė

Asmeninis archyvas

KTU Pavasario sąskrydis 2019 Vos tik pavasariui įpusėjus, KTU organizacijos suskrido prie marių kranto, į žygeivių klubo „Ąžuolas“ organizuojamą Pavasario sąskrydį Kapitoniškėse. Ten dieną praleido ir „Njuspeipis“. Nuo „Lapių medžioklės“ iki neoﬁcialaus, bet intensyvaus „UNO“ turnyro ir „Videoshot“ merginų organizuotų varžybų – veiklos tikrai netrūko. Buvo laiko ir pasportuoti, ir pasigrožėti vaizdais, ir susipažinti su iš daugybės skirtingų organizacijų subėgusiais studentais ir studijas praeityje palikusiais žmonėmis. Dienai perbėgus į antrą pusę, stadione vyko frisbio ir kvadrato varžybos, o vos tik pradėjus leistis saulei susibūrėme prie maloniai šildančios ugnies. Ant laužo virtą maistą greitai pakeitė zefyrų kepinimas, o sutemus prisiminėme tautinius šokius. Ir visai nereikėjo būti folkloro ekspertu, užteko pataikyti į armonikos muzikos diktuojamą ritmą. Na, o supratus, kad galbūt tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti, ratelyje nuaidėdavo juoko banga. Pavasario sąskrydis ne tik prisidėjo prie studentų bendruomeniškumo ugdymo ir leido atsipalaiduoti bei turiningai praleisti laiką, bet taip pat suteikė galimybę susipažinti su įvairiomis universitete ir už jo ribų vykstančiomis veiklomis. Savaitgalį palydėjo gera nuotaika, užburiantys marių vaizdai, naujos pažintys ir puikūs įspūdžiai. Ačiū „Ąžuolui“, ačiū dalyvavusiems, būtinai dar susitiksime. O kitais metais sąskrydyje lauksime ir Tavęs!

Gray Matter Escape is Necessary James Gray I got lost in the woods the other day. Or, more accurately, I lost myself in the woods the other day. But it was a good thing, a great thing. Looking back at the experience, I can see that losing myself was a necessary escape that I couldn’t do without. You see, I’ve been feeling a lot of pressure lately. I’ve been feeling the pressure to do well in my classes, to commit to a career, to plan a future. On top of that, I’ve been thinking a lot about the decisions I’ve made in the last few years. Did I choose the right graduate program at my university? Should I even be in a graduate school? Am I on the path towards what I want or just what I’m settling for? These pressures had built up to the point where I felt like I couldn’t move, or that any move I made had to be the right move. But I was so overwhelmed that making any move at all seemed impossible. When I wasn’t in class or at work, I just lay on the couch staring at the ceiling — paralyzed and guilty. Then, the other day, I forced myself to do something to break my paralysis. When I’m feeling overwhelmed, I need to escape, and my favorite form of escape is aimless walking, wandering — just me and my footsteps. It’s not important that I know where I’m going; it’s only important that there is somewhere for me to go that is not the space I share with my anxiety. So, I set out for a walk around Kaunas. With heavy footsteps I wandered down unfamiliar streets, up unfamiliar steps, along unfamiliar paths, and before long I found myself in a sprawling, forested park — Ąžuolynas. I hadn’t paid much attention to how I got there, so I wasn’t quite sure how to get back, but it didn’t matter. As soon as I looked around and saw what I was surrounded by — thousands of oaks awakening from their winter slumber, a forest floor splattered with patches of wildflowers, a flowing stream caressing the pebbles of its bed — all that mattered was that I was there and nowhere else. I continued to wander. Every step that took me deeper into the forest took me further away from my anxiety. I soon wandered off the trails and into areas where I could see nothing but trees, hear nothing but birds, feel nothing but peace. The spring sun fell onto a forest floor covered in the crunchy detritus of winter. I began to kick the dead leaves into the air, walking — nearly skipping — through the broken brown confetti I’d created. I kicked and shuffled, shuffled and skipped, spun around in an awkward dance, losing myself in the surprising joy of it all, and then… …I stepped into a leaf-hidden hole and fell flat on my face.

Vecteezy.com

And I started to laugh. Out loud and at no one, for no one, but myself. I laughed at my clumsy fall. I laughed at how wonderful and silly I felt, out in the woods, playing like a child. I rolled onto my back and laughed as I threw handfuls of leaves into the air. I hadn’t thought of school or work or even life for several hours. I felt happy. When I emerged from the woods, I was dirty and covered in pieces of leaves, yet I felt clean, unburdened. I found my way home on lighter, less rigid footsteps, and when I walked in my door, it was all still there: all the work, all the pressure, all the worry. But somehow it didn’t seem as daunting or paralyzing. It didn’t seem important. Yes, I still had to address it, but aﬅer my walk, I felt like I had the energy and the will to address it. I felt like I could live with it rather than be paralyzed by it. And all it took was for me to wander, to trip and let myself fall. All it took was a brief escape.

Istorijos trupiniai Gabija Chomskytė freepik.com

Alanas Turingas:

matematikos genijus, Antrojo pasaulinio karo herojus ir homofobijos auka

Nuo vaikystės gabus matematikai, Turingas gyveno skaičių ir logikos pasaulyje. Loginis mąstymas ne visada buvo pliusas, nes jaunasis genijus viską suprasdavo pažodžiui ir aplinkiniams atrodė keistokas. Dėl šios priežasties jis buvo gana vienišas, bendravo su siauru rateliu bendraminčių. Baigęs mokyklą, Alanas įstojo į Kembridžo universitetą, čia jį greitai pripažino kaip matematikos genijų. 22-ejų baigė studijas ir iškart gavo pasiūlymą dirbti dėstytoju. Įsitraukė ir į mokslinę veiklą, troško sukurti mąstančią mašiną, tačiau tada dar negalėjo įsivaizduoti, kad ši idėja kada nors taps tikrove.

1939 m. britų vyriausybė kreipėsi į gabų matematiką, mechanizmą, kuris buvo naudojamas slaptiems paprastas: mechanizmas turi dvi klaviatūras ir sureaguodavo visai kita raidė. Šitaip gaunamas raidės yra visai ne tos, kurios buvo surinktos žinutės slėpė itin svarbias koordinates: vietoves. Žinodami, kur vyks sekantis saviškius juos iš anksto Reikėjo nustatyti, kokia užkoduotąja, tačiau tokia užduotis skaičiavimams trūko laiko, suvokė, jog mašinos iššifruoti galinti tik ėmėsi jos Svarbu paminėti, jog prie šio buvo paskirta vadovauti kriptologų Padedamas komandos ,,mąstančią“ mašiną. Ši buvo laikoma šiuolaikinio ,,Bomba“ registravo įvedamus bei skaičiavo bet kokius pasikartojimus. Turingo komandai pavyko susiaurinti galimybių iššifruoti ,,Enigmos“ žinutes.

patikėdama jam užduotį „nulaužti“ vokiečių ,,Enigma“ pranešimams šifruoti. ,,Enigmos“ principas paspaudus raidę pirmojoje, antrojoje šifras, nes siunčiamose pranešimuose matomos pirmąja klaviatūra. Tokios užkuoduotos nacių jos nurodė būsimų bombardavimų puolimas, britai galėtų išgelbėti evakuodami. raidė slepiasi po kiekviena buvo neįveikiama žmogaus protui: galimybių buvo per daug. Turingas užkoduotus pranešimus kita mašina, todėl konstravimo. projekto jis nedirbo vienas, Turingui komandai ,,Hut 8“ padalinyje. matematikas sukūrė pirmą pavadinta ,,Bomba“ ir yra kompiuterio prototipu. duomenis, atliko dažnių stebėjimus Pasitelkus tokį veikimo principą, galiausiai skaičių ir, naudojantis turimais skaičiavimais,

Yra manoma, jog Turingo išradimas paankstino karo baigtį net dvejais metais ir išgelbėjo apie 14 milijonų gyvybių, tačiau po karo šio herojaus likimas pasisuko netikėtu kampu. Visi tolimesni jo gyvenimo įvykiai privedė prie to, jog dabar Alano Turingo vardas už Didžiosios Britanijos ribų nėra labai žinomas. Kas nutiko? Na, Turingas buvo homoseksualus. Pirmąja meile jam dar mokykloje tapo draugas Kristoferis. Draugystė su juo turbūt buvo svarbiausia per visą Alano gyvenimą, nors yra teigiama, jog jo jausmai buvo vienpusiai, o jaunuolis Kristoferis staiga mirė nuo tuberkuliozės. Vėliau Turingas buvo trumpam susižadėjęs su kolege iš ,,Hut 8“ komandos, tačiau pats nutraukė sužadėtuves. Jis buvo homoseksualus laikais, kai bet koks nukrypimas nuo heteroseksualumo buvo laikomas nusikaltimu (kai kuriose valstybėse vis dar yra!). 1952 metais, apkaltintas draudžiamais santykiais, Alanas buvo suimtas ir priverstas rinktis tarp įkalinimo ir cheminės kastracijos (tuo metu – taikant estrogeno injekcijas). Pasirinkęs kastraciją, buvo pašalintas iš mokslinės veiklos, o po poros metų, 1954-aisiais nusižudė suvalgęs kalio cianidu užnuodytą obuolį. Be galo apmaudu, jog turėjo praeiti net pusė amžiaus, kol Britanijos vyriausybė 2009 m. viešai atsiprašė už homoseksualių žmonių persekiojimą. Tuometinis ministras pirmininkas Gordonas Brownas pasakė: „Turingas buvo puikus matematikas, ir aš visai neperdedu sakydamas, kad be jo indėlio iššifruojant vokiečių mašinos „Enigma“ kodą Antrojo pasaulinio karo istorija būtų buvusi kitokia. Mes esame jam labai dėkingi, ir tiesiog siaubinga, kad su juo buvo taip nežmoniškai pasielgta.“

Doppelgangers: Saulė Kliukaitė

NJ English

an omen of bad luck

Engin Akyurt

Imagine, you are walking down the street and see someone… unusual. Someone that is a spitting image of you, from top to bottom. That may not be so impossible as it is said that there are seven people in the world that look almost the same. That piques the curiosity of many and so the hunt of the look-alike begins! These look-alikes are named aﬅer a German noun – doppelganger. You might think that it should be quite fun to see one, but history suggest that maybe not… Traditionally doppelgangers are not humans, but a ghostly or paranormal phenomenon which brings bad luck and, in most cases, – death. And there were a handful of famous people who encountered their ghostly doubles with very grim consequences.

Catherine The Great, Empress of the 18th century Russia, was a powerful and dangerous monarch, who did not get startled by ghosts. One evening as the empress was getting ready to go to bed, her servants told her that just now they saw her in the throne room. When Catherine set out to investigate, she found the imposter sitting calmly on the throne. Empress immediately ordered her ghostly look alike to be shot. The doppelganger disappeared, even if the bullets couldn’t hurt it. However, not much time has passed aﬅer the encounter that Catherine The Great passed away… The 16th president of USA Abraham Lincoln was known to have an interest in the paranormal. According to him, he has also experienced a strange encounter with his doppelganger. On the night of his first election, Lincoln took a moment to rest on his couch. As he was laying down, he was shocked to notice second him in the mirror. He was pale and ghostly. As he quickly rose from the couch, the ghost disappeared, but showed himself once again just moments later. Aﬅer hearing what happened, Lincoln’s wife Mary was terrified – she believed it was an omen of bad luck. A sign that her husband would be re-elected on a second term (because of two Lincolns), but wouldn’t survive it (second Lincoln looked deathly). Unfortunately, that’s exactly what happened: Lincoln was assassinated during his second term as president. French writer Guy de Maupassant has probably one of the most interesting doppelganger stories. Toward the end of his life, he is said to have regularly interacted with his doppelganger. De Maupassant claimed that one of his last stories “The Horla” was written not by him, but by his ghost! “The Horla” is not just a simple story, but an unnerving tale of a man whose sanity is slowly consumed by an evil spirit that uses him as a host. It’s not surprising that aﬅer finishing the book de Maupassant’s mental health soon started to get worse. In another version of the events, the doppelganger did not dictate the book, but terrified the writer. It entered de Maupassant’s room with a sad expression, sat down and buried his face in its hands, as if in despair. French writer believed that it was a sign of disaster. No one knows if these stories are true, but one thing is for sure – Guy de Maupassant died in an insane asylum a year later.

Prizmė Gabija Chomskytė

Jokūbas Vingilys

Saulė tuščia. Ji tuščia ir mirusi.

Kame čia prikolas? Visai neseniai per Lietuvą nuvilnijo kelios tymų (lot. morbilli) ligos bangos, kurios ne tik sukėlė daug problemų sergantiems šia liga, bet ir daug diskusijų apie skiepus. Vienoje žymioje interneto grupėje teko matyti kažkieno sukurtą apklausą: „Kaip manote, ar amerikiečiai iš tikrųjų 1969-aisiais nusileido mėnulyje?“ Virš trečdalio atsakiusiųjų pažymėjo variantą „ne“. Paieškos variklyje suvedus žodžius „the ﬂat earth society“, greitai rasite internetinį puslapį, kuris teigia esantis vieta intelektualiam idėjų keitimuisi. Šį tinklalapį yra aplankę virš 37830000 žmonių. Šiame straipsnyje apžvelgsiu šias kontraversiškas temas ir pabandysiu ne moksliškai paneigti šių žmonių argumentus (tai daug nuodugniau ir geriau yra atlikę daug kitų žmonių), bet įsigilinsiu į jų mąstymo būdą.

Skiepai Skiepai yra medicininė ligų prevencijos priemonė, kuri remiasi imuniteto sukūrimu. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, tymai ar vėjaraupiai, dažnai yra vienkartinės, nes žmogaus kūnas išmoksta gaminti antikūnus nuo šios ligos. Skiepais suleidus žmogui nukenksmintą ligos versiją, organizmas nesuserga, bet išmoksta gaminti antikūnus ir ateityje apsaugo žmogų nuo tos ligos. Tiesa, skiepai nėra tobulas šimtaprocentinis skydas nuo ligos, nes kiekvieno kūnas skirtingai reaguoja į vakcinas. Masinis žmonių skiepijimas ugdo bandos imunitetą, taip sumažinant ligų protrūkius. Tokios situacijos iškelia įdomų moralinį klausimą: ar galime versti žmones daryti kažką per prievartą, jeigu tai tarnauja aukštesnei visuomenės gerovei? Kas sprendžia tokias sąvokas kaip „bendras gėris“? Galbūt žmonių skepticizmas tokiais rimtais klausimais yra protingos visuomenės požymis, nors, deja, kartais gali privesti prie kitu atveju išvengiamų mirčių.

Moon landing

Dvidešimtojo amžiaus viduryje tarp JAV ir Sovietų Sąjungos tvyrojo nesantaika, pasižymėjusi ginklavimusi, varžytuvėmis sporto renginiuose, espionažu bei kitais būdais. Šis periodas vadinamas Šaltuoju karu ir viena iš šio karo pasekmių yra kosmoso lenktynės. 1969-aisiais amerikiečių misija Apollo 11 sėkmingai nusileido Mėnulio paviršiuje ir taip pradėjo iki šiol besitęsiančią diskusiją „ar tikrai?“ Dažniausiai įtariamas amerikiečių motyvas yra noras nugalėti Sovietų Sąjungą lenktynėse išlaipinti žmogų mėnulyje, tačiau konspiracijų mėgėjai įvardija slepiamus ateivius, bandymą kontroliuoti žmonijos informaciją apie kosmosą bei keletą kitų rimtų priežasčių. Kitas faktorius, verčiantis žmones abejoti, — technologijų pažangumas. Skirtingi technologijų laukai vystosi skirtingu tempu, todėl kartais sunku patikėti, kaip septinto dešimtmečio pabaigoje turėjome priemones išlipti Mėnulyje, tačiau neturėjome lagaminų su ratukais (1972 m.) ar paprasčiausios C programavimo kalbos (1972 m.). Verta paminėti, kad JAV įdėjo daug pinigų ir pastangų būtent į kosmoso programas, todėl technologinis šuolis buvo neišvengiamas.

Mokslas nėra absoliuti tiesa, tačiau nėra melas. 12

Prizmė

Žmonės, pabuskit!!!! Flat earth

Reiktų paminėti, jog žmonės žinojo apie planetos formą daug seniau, negu Kristupas Kolumbas atliko savo žymiąją kelionę, — tai žinojo senovės graikai, egiptiečiai bei kelios kitos senovės kultūros. Plokščios Žemės proponentų būta, tačiau judėjimas, kuris labiausiai asocijuojamas su šiuo terminu, dažnai datuojamas XIX amžiuje, 1885 m. išleistu veikalu „One Hundred Proofs the Earth is Not a Globe“. Šio judėjimo atstovai turi daug skirtingų priežasčių, kodėl Žemė yra plokščia, tačiau dažnas bendras bruožas yra tai, kaip šie žmonės suvokia realybę. Egzistuoja filosofinė pozicija, vadinama Tiesioginiu realizmu, kuri teigia, jog egzistuoja pasaulis ir egzistuoja žmogus. Žmogus mato, girdi ir jaučia pasaulį, o tai, ką jis jaučia, ir yra tiesa. Iš tokios pozicijos, stovint plyname lauke ir matant plokščią horizonto liniją peršasi išvada, jog pasaulis yra plokščias, nes tai, ką matome, privalo būti tiesa. Tokioje filosofinėje pozicijoje galima rasti spragų, tačiau Tiesioginis realizmas neabejotinai žavi savo paprastumu.

Nullius in verba

Sąmokslininkai sako: „Mes žinome dalykus, tačiau iš kur? Kodėl mes tikime tuo, ką moko mokykloje, kodėl mes tikime mokslininkais?“ Mokslas remiasi principu nullius in verba, kuris apytiksliai reiškia „netikėk kito žodžiu“. Šiuo posakiu norima pasakyti, jog mokslinis metodas yra laisvas ir nepriklauso nuo jokio autoriteto, visi žmonės turi teisę naudotis moksliniu metodu ir patikrinti savo hipotezes patys. Tačiau dažnai moksliniuose straipsniuose cituojami kitų straipsniai arba remiamasi jau egzistuojančiomis nuostatomis bei dėsniais, todėl kyla klausimas: argi tai neprieštarauja nullius in verba? Argi tai nėra argumentas remiantis autoritetu arba analogu?

Vis dėlto sąmokslininkai, bandantys įrodyti plokščią žemę ar panašius dalykus, daro vieną esminę klaidą — jie savo tiesą bando įrodyti remdamiesi ne savo hipotezės falsifikacija, o priešininkų (pvz., apvalios Žemės) neigimu. Tarkime, jog aš turiu hipotezę, jog visos gulbės yra baltos. Jei pamatęs gulbę galiu patvirtinti, jog ji yra gulbė ir ji yra balta, mano išvada yra teisinga. Toks procesas vadinamas veriﬁkacija ir nėra laikomas moksliniu, tačiau dažnai yra patrauklus savo paprastumu. Jei aš nepasitikiu ornitologais, kurie teigia, kad egzistuoja ir juodos gulbės, galiu bandyti rasti argumentų, jog nėra juodų gulbių. Randu šimtą gulbių, tarp jų nė vienos juodos, vadinasi, ornitologai klysta, o mano išvada „visos gulbės yra baltos“ teisinga. Toks metodas taip pat nėra laikomas moksliniu, tačiau šį metodą dažniausiai pasitelkia būtent antiskieperiai ir plokščiažemiai. Falsiﬁkacija yra procesas, kai bandoma visais būdais paneigti savo paties hipotezę. Jei teoriškai įmanoma paneigti mano hipotezę, tačiau visi rezultatai priešingi, tuomet hipotezė laikoma teisinga. Išanalizuoju visų rūšių gulbes, ieškodamas ne baltų, o kitokių spalvų. Randu juodų gulbių, todėl moksliškai įrodau, jog ne visos gulbės baltos.

Tai humanitarinis projektas bandant ją rasti. 13

Interviu Viltė Raudoniūtė Asmeninis archyvas

Dovilė Jankevičiūtė

Studentiškas loftas ir Prezidentinė patirtis

Augustinas Laimonas Bytautas – šviežiai iškeptas KTU SA Prezidentas, studentų atstovas, liūtas, kartais užsispyręs ir turintis savo nuomonę, ateityje loﬅo savininkas, „Game of Thrones“ entuziastas ir žmogus turintis refined taste kai reikia išrinkti geriausią „Star Wars“ filmą. Tie iš jūsų, kurie kažką turit bendro su KTU studentų atstovybe, tikrai pažįstate jį, vieni gal artimiau, o kiti tik iš matymo. Šiame, finaliniame šio sezono „Njuspeipio“ leidinyje, kviečiame jus visus susipažinti šiek tiek artimiau su naujuoju Prezidentu ir paskaityti jo nuomones ne tik tokiais svarbiais klausimais kaip „kas yra tavo mėgstamiausiais GoT veikėjas?“, bet ir apie dabartinę švietimo sistemą bei jo top tips kaip kovoti su darbų atidėliojimu. 1. Kai buvai pirmame kurse, tavęs klausėme, ko palinkėtum penkiamečiui sau iš dabartinės perspektyvos. Ko dabar palinkėtum pirmakursiui Augustinui? Palinkėčiau greičiau paleisti praeitį. Studijos reiškia visiškai naują gyvenimą, naują miestą, ir geriausia, kas gali nutikti, nutiks tik tuo atveju, jeigu pasinersi į tas naujoves. Kitu atveju, tiesiog stagnuosi tarp praeities ir dabarties.

2. Ką tau reiškia būti studentu? Ko šiuolaikiniams studentams trūksta/ko jie nepadaro, kad patirtų visus studentiško gyvenimo malonumus? Studentavimas, mano galva, visiškai siejasi su žodžiu laisvė. Laisvė ir savarankiškumas nuo tėvų, gimtosios vietos ir laisvė nuo gyvenimo, kai viskas Tau yra patiekiama ant sidabrinės lėkštutės. Ką pastebiu studentų tarpe, tai prisirišimą prie gimtinės, tėvų, draugų. Nebūtina namo grįžti kiekvieną savaitgalį, siūlyčiau tą savaitgalį investuoti kažkokiai naujovei: galbūt tai trip’as su grupiokais, galbūt tai bendrabučio atsinaujinimas, galbūt tai pasivaikščiojimas po įdomias Kauno vietas. Gyvenimas ribų neturi, tad išnaudokit jį pilnai, pasidžiaukit nauja aplinka. 3. Dabar esi KTU studentų atstovybės Prezidentas, tad turėtum turėti nuomonę šiuo klausimu. Tai, ką, trumpai ir paprastai, manai apie dabartinę švietimo sistemą? Labai platus klausimas. Bet, tarkim, imkim dabartinę situaciją su Ministerija ir reformomis. Šiuo metu yra kalbama apie labai daug keistų dalykų, pavyzdžiui profesinė magistrantūra – kodėl? Magistrantams ugdyti skirti universitetai, toks pokytis iš esmės drastiškai sumažintų tarpą tarp kolegijų ir universitetų. Arba nemokamas bakalauras. Skamba labai kietai, bet iš kur bus gaunamos lėšos? Ar visiškai visi abiturientai galės stoti, ar vietų skaičius bus ribojamas? Ką darys valstybė, jeigu į verslo vadybą sustos 1000, o į programavimą tik 100. Žodžiu, man trūksta platesnio ir gilesnio pamąstymo bei argumentuotos diskusijos. 4. Ar domiesi politika ir ar manai, kad yra svarbu ja domėtis, ypač jaunimui? Tavo nuomone, ar jauni žmonės turi pakankamai svarbų balsą, kuris gali paveikti dabartinę politinę situaciją Lietuvoje? Mane visai domina politika, bet per daug giliai į ją nelendu, kartais tiesiog pritrūksta laiko. Ar jaunimas turėtų domėtis politika – taip, taip, taip. Be abejonės. Teoriškai, dabar turėtų būti jaunimo metas sužibėti ir išnaudoti savo balsą – inovacijos, socialinės medijos ir patogūs komunikacijos kanalai. Praktiškai? Jaunimo tiesiog nedomina politika, nes mūsų amžiaus žmonės užaugo su on-demand kultūra (neprivalom taikstytis su TV siūloma programa, galim tiesiog įsijungti YouTube ir žiūrėti ką norim, kiek norim ir kada norim). Politika yra labai lėta, procesai ten ganėtinai abstraktūs, o ir politikai ne visada būna atviri žmonės, kurie iškomunikuoja savo veiklą. Tada ir kyla abejonės, ar tikrai verta įsitraukti, diskutuoti ar balsuoti.

5. Ar sutari su buvusiu KTU SA Prezidentu Luku? Ko iš jo išmokai? Su Luku sutariam puikiai, esam net labai geri draugai. O iš jo išmokau labai daug, pradedant nuo komandos valdymo iki „išsivartymo“ iš sudėtingų situacijų. Bet svarbiausias – racionalumas. Anksčiau buvau ganėtinai emocijomis grįstas žmogus, dabar pirmoje vietoje visad statau logiką. 6. Ar mėgsti procrastinatinti? Jei taip, kaip su tuo kovoji? Tikrai taip. Realiai, viskas labai priklauso nuo darbo ar užduoties. Jeigu veikla „veža“ – prokrastinuoti neteks, bet jeigu veikla labai užknisa – bus bėdų. Tokiu atveju stengiuosi dirbti naktį, nes tai mano produktyviausias metas. Ir taip pat pasikviečiu draugų, kad aplinkui būtų darbinga aplinka. Labai padeda, kai matai, kaip tavo draugams sekasi, pasidalinti savo pergalės momentais ir tai visus stumia į priekį. 7. Kitais metais būsi ketvirtame kurse, galbūt paskui stosi į magistrantūrą, bet ką matai save veikiant po 5 metų? Kokia yra tavo svajonių karjera? Mano svajonė yra dirbti pramogų pasaulyje, būtent renginių organizatoriumi. Norėčiau turėti savo komandą, su kuria rengtume tarptautinius festivalius ir kitas kultūrines pramogas. Ir žinoma, galutinis tikslas – turėti savo loﬅą. 8. Ko labiausiai bijai? Visada labai nuodugniai viską apsvarstau, visada pasidarau sau tokią situaciją, kad ją kontroliuočiau. Bijau netekti tos kontrolės, nes tada, turbūt, jausčiausi labai bejėgis ir pasimetęs. 9. Ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Labai mėgstu keliauti po Lietuvą. Yra toks žemėlapis lietuvon.lt, ten yra virš 1000 lankytinų vietų ar objektų. Kažkada kiekvienam savaitgaliui susidėliodavau maršrutą, susikviesdavau draugus ir lėkdavom pildyti savo aplankytų objektų sąrašo – nuostabi pavasario arba vasaros veikla.

10. Ar esi intravertas ar ekstravertas? Ar tau lengva bendrauti su kitais žmonėmis, pradėti draugystes? Tavo nuomone, tu esi prieinamas žmogus? Laikyčiau save ambivertu. Prie „chebros“ dažniausiai būna visiškas ekstravertas, kuris visad spragsi, judina kokią veiklą, labai daug šneka. Taip pat vyksta ir su naujais žmonėmis. Bet už 3 ekstravertiškas dienas, man reikia turėt bent vieną intravertišką, kai galiu pailsėt nuo žmonių, pastovaus judėjimo ir bendravimo, tiesiog norisi užsidaryti ir pabūti su savimi, pasikrauti energijos kitiems kartams.

11. Jei tavo gyvenimas būtų filmas/serialas koks tai būtų? Kodėl? Norėčiau, kad mano gyvenimas būtų kaip „Peaky Blinders“, nes man labai patinka britiški akcentai, „Blinder’ių“ organizuotumas, galia ir intelektas bei to meto drabužiai. Realybėje labiau gyvenu „The Office“, nes mano komanda yra labai nurauta, būna daug juoko, cringe’o ir dažnai noriu pažvelgti į kamerą lyg norėdamas žiūrovai pasakyt: „kas čia vyksta?“. 12. Prasidėjo naujas „Game of Thrones“ sezonas ir dabar yra labai populiaru diskutuoti apie jį, tai mes norime pasiteirauti, kas yra tavo mėgstamiausias veikėjas ir kodėl? Bei, kuris miręs „blogietis“ tau labiausiai patinka? Kaip nori, kad serialas pasibaigtų? Mano mėgstamiausias veikėjas turbūt būtų Tyrionas. Man patinka jo arka, man patinka, kad jis viską grindžia intelektu, jo realistiškas požiūris į viską. Ir jam labai patinka vynas. O mėgstamiausias „blogietis“ yra Tywinas Lannisteris. Šaltas, apskaičiuojantis taktikas, kuris viską sudėlioja idealiai ir kiekvienai blogai situacijai randa sprendimą, kuris problemą paverčia pergale. O dėl serialo pabaigos – dalis manęs norėtų pamatyti Bran’ą tampanti Night King’u ir atsisėdantį ant Geležinio sosto. Kita dalis nori pamatyti Jon Snow soste, prie jo Ghost, aplinkui jo draugai ir Jon’ui ištikimi žmonės; ir pagaliau garbingieji Stark’ai turės progą įrodyt, kad finale laimi ne klasta, o nuoširdumas. 13. Įvertink visus „Star Wars“ filmus nuo blogiausio iki geriausio. 1 vieta – „A New Hope“, 2 vieta – „Return of the Jedi“, 3 vieta – „The Empire Strikes Back“, 4 vieta – „The Force Awakens“. Apie likusius 4 filmus plačiau nekomentuosiu.

Prie kavos Kaip naviguoti naudojant spalvinimo knygutę (arba iš ko susideda efektyvumo triratukas) Sveiki visi, kurie kartu su manimi bando išsiaiškinti, kodėl nepildome naujametinių pažadų, neiname į sporto salę, atidėliojame viską paskutinei minutei, nepasimokome iš savo klaidų, atliekame veiksmus, kurių priežasties patys nesuprantame, nesiekiame savo svajonių, galbūt net išvis nežinome ko norime, kodėl valgome šokoladą, kai jis padėtas ant stalo, arba tiesiog žmonės, kurie naudoja straipsnius apie produktyvumą kaip proaktyvią prokrastrinaciją ir dėl to jaučiasi tarytum nešvaistytų savo laiko. Net ir dabar galima būtų nuveikti kažką labai svarbaus, bet, net jei straipsnio pavadinimas to ir neindikuoja, vistiek žinote, jog perskaičius jį būsite ne tik labiau motyvuoti imtis veiksmų, bet juos atliksime efektyviau! Turėčiau pagirti jūsų prioritetus, puikiai išlavintas intuityvus mąstymas. Matau, jog daug išmokote, nieko kito ir nesitikėčiau iš šios skilties skaitytojo. Viskas ką aptarėme anksčiau – tai įrankiai, kurie padės mūsų kelyje. Jie skirti tam, kad geriau pažintume save ir tuo pačiu galėtume atlikti tam tikrus mažus pakeitimus, kurie laikui bėgant padarys didžiulę įtaką, sutaupys energijos, padidins mūsų efektyvumą ir statistinę sėkmės tikimybę.

KELIONĖ

Turbūt jau ne pirmą kartą miniu žodį „kelionė“. Taip, žinau, staiga pats sau pradėjau skambėti keistai ir turbūt jau pasiekėme rekordinį kiekį teksto nepaminėję nieko nei apie tam tikras smegenų dalis, nei apie neuronus, bet tobulėjimo procesas yra kelionė. Ši savęs supratimo ir tobulinimo kelionė susideda iš įvairių etapų ir, galbūt, vienas ar kitas straipsnis tam tikru metu atrodo yra visiškai neaktualus arba nieko naujo neatskleidžiantis, tačiau viskas visada ir visiems aktualu būti negali (todėl svarbu retkarčiais grįžti prie informacijos, kuri kažkada atrodė neaktuali). Galbūt jums pasisekė ir buvote aplinkoje, kuri padėjo natūraliai išsiugdyti gerus, produktyvius įpročius, tačiau jei taip nebuvo, tai viskas turbūt prasidėjo nuo to, kad tam tikru momentu supratote, jog metas kažką gyvenime keisti. Čia prasideda žinių siekimas, priklausomai nuo to, koks žmogus esate: arba ėmėtės veiksmų, arba visais įmanomais būdais pradėjote domėtis, kaip tapti produktyvesniu. Staiga ieškome geriausios knygos, podcasto, seminaro, įkvepiančių asmenybių, kaip efektyviau skaityti, valgyti, bėgti, kvėpuoti, galvoti, you name it. Tačiau taip galima ir užstrigti – prisirinkti informacijos apie tai, kur ir kaip gauti efektyvios informacijos, tačiau ne tik nieko nekeisti, bet net nesimokyti tos informacijos, tiesiog jos ieškoti. Jei mums pasisekė, tai sugebėjome pradėti aktyviai mokytis, galiausiai atsirinkti tai, kas aktualu mums, kas atrodo patikimiau ir informatyviau, tačiau niekur to neskubame to pritaikyti. Nes dar yra keturi šimtai dvidešimt straipsnių, blogų, knygų, kuriuos reikia perskaityti, kad galėtume pradėti kažką keisti. Juk atrodo absurdiška imtis veiksmo, jei tas veiksmas bus atliktas daug efektyviau, kai baigsime perskaityti visas pasaulio knygas ir straipsnius apie tai, kaip reikia efektyviau vykdyti veiksmus. Tikiuosi nekartosite mano klaidos ir užtruksite mažiau nei kelis metus prieš kažką tikrai keičiant. Sekantis kelionės žingsnis – žinių taikymas, pokyčių savo gyvenime vykdymas, stebėjimas kaip šie pokyčiai realizuojasi, kurie konceptai mums veikia, kurie ne. Šis žingsnis yra ne tik svarbiausias, jis turėtų būti ir pirmas, ir paskutinis, ir išties niekad nesibaigiantis. Tai reiškia, jog reikia imtis veiksmo dabar. Reikia nuo pat pradžių taikyti mažas išmoktas pamokas, tuo pačiu ieškoti naujos informacijos, ją įsisavinti ir taikyti. Visi šie žingsniai – tai net nėra žingsniai, tai yra niekada nesibaigiančios kelionės dalys, kaip efektyvumo triratuko ratai. Ir joks triratis negali važiuoti su dvejais ratais.

mokymosi ir tobulėjimo triada

Imtis veiksmo, be siekimo tobulėti tolygu bandyti pramušti sienas plikomis rankomis. Galiausiai, kažkam tikrai pavyks, tačiau jei proceso eigoje nepasiduosime arba savęs nesužalosime, tai užtruks žymiai ilgiau, reikalaus daug daugiau pastangų ir potencialiai būsime pikti ir save lyginsime su žmonėmis, kurie pasiekė tuos pačius rezultatus naudodami knygų ir patyrusių ekspertų žinių buldozerius. Imtis veiksmo, besiremiant klaidinga informacija tolygu navigacijai Vilniaus mieste naudojantis Kauno žemėlapiu arba net ne žemėlapiu, o spalvinimo knygute. Vienintelis būdas pasiekti tikslą bus atsitiktinumas. Nors tai ir visada įmanoma, bet kelionės tikrai nepalengvina. Galiausiai, jei stovėsite prie sienos su tinkamais įrankiais ir ieškosite didesnio buldozerio, arba stovėsite Vilniuje su Vilniaus žemėlapiu ir amžinai ieškosite efektyvesnio kelio link oro uosto nežengę nei žingsnio į priekį, tai didesnė tikimybė tą sieną nugriauti bus žmogui, kuris ją bando pramušti plikomis rankomis, o rasti oro uostą galiausiai sugebės ir žmogus vietoje žemėlapio naudojantis receptų knygą, todėl, net jei tai būtų vienintelis dalykas, ką įsisavinsite iš visų prie kavos skaitytų straipsnių, tai tebūnie tai, kad nepaisant to, kiek ir kokios kokybės informacijos jūs surinksite, jei niekad nežengsite pirmojo žingsnio, tai visas tas informacijos rinkimas yra absoliutus laiko švaistymas.

Tuo tarpu mus, kaip kelininkus sniegas – netikėtai užklupo vasaros pertrauka. Kas laukia kitame sezone nežinia, tačiau galiu šimtu procentų užtikrinti, jog ateinančius tris mėnesius neišeis nei vienas naujas straipsnis, kurį galėtumėte skaityti prie kavos. Todėl, kavos mėgėjams, kurie siekia papildomų žinių, nutariau palikti šiek tiek nuorodų ir papildomų šaltinių apie įdomius, naudingus dalykus:

The Slight Edge – Jeff Olson

Ši knyga pasakoja apie tai, kaip kasdieniai veiksmai, kuriuos atlikus niekas nepasikeis, nei šiandien, nei rytoj, įtakoja mūsų gyvenimą ir suteikia mums laisvę šėlti per vakarėlius savęs neapribojant, nes jei viską kasdien atlieki gerai, tai viena diena prastų veiksmų nieko nepakeis. Knygoje galima rasti tikrų (tačiau mažiau žinomų žmonių) istorijų ir praktinių užduočių.

Mastery – Robert Greene Ši knyga šiek tiek ilgesnė, kaip savotiškas step-by-step gidas, kuris ne tik nupasakoja kaip atrasti sritį, kurioje norėtume tapti ekspertais, bet taip pat ir supažindina mus su kiekvienu žingsniu nuo srities atradimo iki visiško įvaldymo ir pabrėžia tinkamų mokytojų svarbą. Visoje knygoje pilna pavyzdžių iš žymiausių pasaulio asmenybių.

Relentless – Tim S. Grover

Ganėtinai trumpa, bet puiki knyga, parašyta trenerio, kuris dirbo su legendiniais sportininkais. Knygoje daug pavyzdžių su konkrečiais žaidėjais iš krepšinio ir kitų sporto šakų, su konkrečiomis situacijomis ir geriausių sportininkų požiūriu į treniruotes ir tikslus. Asmeniškai apie krepšinį žinau labai mažai, bet knygoje perteikiamos mintys ir perspektyvos peržengia speciﬁško sporto ribas ir yra universaliai naudingos.

Why We Sleep – Matthew Walker

Šioje knygoje apibendrinta žymiausio miego mokslininko, dvidešimties metų tyrusio miegą, patirtis ir išvados. Aprašoma miego evoliucija, įvairių miego stadijų funkcijos ir svarba, miego trūkumo poveikis emocijoms, atminčiai ir pasaulio suvokimui, paaiškinama, ką daro migdomieji, ir net aprašomas sapnų ryšys su atminties negatyvių (ir pozityvių) emocijų slopinimu.

Skaitymas ne visiems, nes reikalauja ne tik laiko ir pastangų, bet dar ir šiokio tokio apšvietimo. Tačiau tai ne bėda, yra ir kitų, nemokamų šaltinių, kuriems užtenka minimalios investicijos.

Interviu / Podcastas su genetikos profesoriumi, kuris kone visą savo gyvenimą tyrinėja senėjimo procesą. Pasakoja apie tai ką žinome apie senėjimą ir kaip su juo kovoti, ką valgyti, kad būtume amžinai jauni.

Tomas Liutvinas Jaredd Craig

Jei turite tikslą, vietoje nesibaigiančio pirmojo žingsnio optimizavimo, imkitės veiksmų jau dabar, galbūt sutaupysite laiko ir suprasite, jog norite kažko kitko, o susidūrę su kliūtimi žinosite, kokių žinių tikslingiau semtis. Jei nežinote, ko norite, (kas labiau tikėtina) imkitės visko iš eilės, galbūt net nenutuokiate, bet jūsų svajonė yra origamio lankstymas arba statistinių duomenų analizavimas! Svarbiausia viską išbandyti!

Interviu / Podcastas su anksčiau minėtu „miego profesoriumi“. Čia bus ganėtinai bendrai papasakota apie daug konceptų aprašytų knygoje „Why We Sleep“.

To pačio profesoriaus pranešimas apie miegą, kur taip pat pasakojama apie daug konceptų aprašytų anksčiau minėtoje knygoje, taip pat atsakoma į klausimą, ar įmanoma per daug miegoti (TL;DR – ne tai yra (beveik) ﬁziškai neįmanoma).

Tai šios skilties podcastas. Jame galite tikėtis visko, ko galite tikėtis iš mano straipsnių, tik vietoje teksto viską jums papasakosiu pats. Asmeniškai.

Kino gurmanams Emilija Mikučionytė

Es nevaru noticēt, tas jau ir maijs! Tā es un domāju, ka jums nav vajag dīvainu vai sarežģītu kinoﬁlmu. Šodien būs ﬁlmi no visas pasaules! Nu labi, no Europas, es neesmu tik radoša. Nu, vai jūs gatavi celošanai????

Vamos a España What Have I Done to Deserve This? (1984, Komiška drama, IMDb – 7,2) Žiūrėdami šį ﬁlmą, susipažinsite su žymiojo Pedro Almodovar kūryba. Melodramatiška juosta pasakoja apie valytoją, besispraudžiančią mažyčiame butelyje kartu su taksistu vyru, jo keista motina ir besikvaišinančiu sūnumi. Kaimynystėje gyvena jauna kekšytė, vis padedanti šeimai, o pati moteris balansuoja ant ribos, gyvenime neberandanti nei meilės, nei pilnatvės. Ir vis dėlto, gyvenimas spalvingas bei pilnas karštakošiškų emocijų, nepaisant to, jog dažnai norisi sau užduoti klausimą: ką padariau, kad to nusipelniau?

2. Andiamo in Italia

Rocco and His Brothers (1960, Kriminalinis, drama, sporto, IMDb – 8,3) Iš provincijos į Milaną atsikrausto tipinė italė motina su penkiais mylimais sūnumis. Ir šiame ﬁlme apžvelgiama šeimos istorija, bandymas prasigyventi, meilės bei šeimos intrigos, žlugusios svajonės, nuopuoliai, siaubas ir pykčiai, o visą ﬁlmą lydi boksas, topinis sportas. Kviečiu tiek besižavinčius Italijos atmosfera, kuri tiesiog verda net juodai baltoje juostoje, tiek mėgstančius gerą, turtingą bei gyvenimišką kino klasiką.

Menkäämme Suomeen The Other Side of Hope (2017, Komiška drama, IMDb – 7,2) Flegmatiška ir atsipūtusi suomiškoji siela atskrenda su šios juostos sparnais, kita vertus, ﬁlmas pakankamai aktualus. Pabėgėlis iš Sirijos, nenorėdamas būti deportuotas atgal, pasprunka į miestą, kur nuolat turi slapstytis tiek nuo policijos, tiek nuo suomių nacionalistų. Pagyvenęs ramus vyriškis nutaria parduoti savo verslą ir, išlošęs pokeryje reikiamą sumą, įsigyja labai abejotinos reputacijos restoranėlį. Šios dvi siužetinės linijos susiduria, ir tiek skaudžios, tiek ironiškos šių gyvenimų peripetijos atskleidžiamos su lėtu, ramiu, gal net abejingu šiaurietišku humoriuku.

4. Vi åker till Sverige

The Square (2017, Komiška drama, IMDb – 7,2) Ir vienas kiek išskirtinis ﬁlmas, kuriame pakankamai daug chaoso, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių ar atsitiktinių įvykių. Tačiau kone kiekviena detalė provokuoja mąstymą, kelia klausimus apie meną, apie mūsų apsimestinį jautrumą, apie netikrą toleranciją bei kitus XXI a. visuomenės išsidirbinėjimus. O siužetas nėra sudėtingas: prestižinio Stokholmo muziejaus meno kuratorius turi rūpintis mįslingo jo daiktų dingimo k a l t i n i n k o paieškomis ir sužiūrėti provokuojamo šiuolaikinio meno eksponato rinkodaros komandą. Deja, suaugusiam vyrui tenka srėbti košę už vaikiškus savo poelgius ir iš naujo perkainoti vertybes bei atsakyti sau, kas gi ta atsakomybė ir kas gi tas menas.

Mono Nepasakyta tiesa

Rūta Buckiūnaitė

Atlikime eksperimentą: stovite prie durų, virš vienų parašyta „Aš graži(-us)“ virš kitų „Aš negraži(-us)“. Dabar greitai, per daug negalvodami, pasirinkite vienas iš jų. Tik tok, tik tok, tik tok... Kurias pasirinkote? Na, man tai nėra labai svarbu, bet tai yra svarbu istorijai, kurią jums papasakosiu. Istorijai, perduodamai iš lūpų į lūpas, apie gėlę pavadinimu „Smeraldo“. Gėlės istorija yra kilusi iš XV – XVI amžiaus mažo kaimelio Italijos šiaurėje „La Città di smeraldo“. Šiame kaimelyje stovėjo viena maža, apleista pilis, kurioje gyveno vienišas „negražios“ išvaizdos vyras. Apie vyrą buvo žinoma tik tiek, jog jis yra neteisėtas kunigaikščio sūnus, kad kunigaikščio žmona ir vaikai mėgino jį nužudyti, tad kunigaikštis išsiuntė vyrą slėptis minėtoje pilyje... Sklido daugybė gandų, tačiau niekas nežinojo, ar jie tikri. Nuo pat gimimo patyręs neapykantą ir kritiką, vyras niekuo nepasitikėjo ir neįsileido į savo širdį. Net kai kas nors bandydavo prie jo prisiartinti, vyriškis tik supykdavo ir pasislėpdavo. Vienintelis džiaugsmas jo gyvenime buvo auginti gėles. Vieną dieną, prie pilies pasirodė skurdžiai apsirengusi moteris. Ji peršoko per aptvarą ir pavogė vyro augintas gėles. Iš pradžių vyras jautė pasipiktinimą ir kasnakt prižiūrėjo savo sodą. Bet tik jam užsnūdus, moteris vėl pasirodydavo ir nuskindavo gėles. Tai tęsėsi gan ilgai, kol vyras sugalvojo apsimesti miegąs ir stebėti, kaip moteris vėl ateina į sodą. Kuo toliau, tuo labiau jį kankino smalsumas, todėl vieną dieną, apsigaubęs apsiaustu ir užsidėjęs kaukę, šis nusekė vagilę iki pat kaimo. Ten pamatė, kad moteris iš tikrųjų gyveno labai vargingai ir gėles iš jo sodo skynė tam, kad galėtų parduoti ir taip pragyventi. Vyriškis norėjo moteriai padėti, norėjo ją išmokinti, kaip auginti gėles. Tačiau žinojo, jog dėl „negražios išvaizdos“ moteris jo bijos ir niekada nemylės. Todėl nebeliko nieko kito, kaip tik toliau auginti gėles. Galiausiai vyras sugalvojo sukurti gėlę, kuri šiame pasaulyje dar neegzistuoja, kad taip moteris galėtų užsidirbti daugiau pinigų. Po daugybės nepasisekusių bandymų, jam pagaliau pavyko išauginti dar neregėtą gėlę. Vyras ją pasodino sode ir laukė. Tačiau moteris nepasirodė. Kad ir kiek jos belaukęs, vyras daugiau jos nebematė. Sunerimęs, jis pasiėmė apsiaustą, užsidėjo kaukę ir išėjo į kaimą. Bet nuėjęs sužinojo, jog moteris, deja, mirė. Kaip ir dauguma istorijų, šios pamokslas gal ir nuvalkiotas, tačiau dažnai mūsų pamirštamas – mylėti save. Istorijoje veikėjas nuo mažens tikėjo, kad jo niekas niekada nepamils, todėl atstumdavo bet kokį žmogišką kontaktą. O kai galiausiai sukaupė drąsą ir bandė suartėti – buvo per vėlu. Taip atsirado „Smeraldo“ gėlės prasmė: „Nepasakyta tiesa“ arba „Nuoširdumas, kuris negalėjo būti perteiktas“. Taigi, kurias duris pasirinkote...?

Muzikinė rekomendacija šiai istorijai: BTS – The Truth Untold.

Tarp eilučių Palauk, aš dar sugrįšiu Viktorija Lygnugarytė

Gabija Chomskytė

Sėdi ir brauki popieriuje išraižytus sakinius. Taip, kaip iš širdies braukei įsirėžusį prancūzišką vibrato, sudrumstą kavą ir nuolat odą pašiurpti verčiančius prisilietimus. Ne, nesakau, kad tau jie nepatiko. Tu juos dievinai, tai – nepakartojamo gyvenimo ingredientai. Bet bėgo dienos kartu su upeliu virtusiu lietum ir drumzlės kavoje nusėdo, vibrato virto tolygiu garsu, o prisilietimai nebesakė nieko, nebežadino nė vieno odos plaukelio. Siauromis gatvelėmis žengi plačiu žingsniu… Ir kas gi būtų pagalvojęs, kad anksčiau svaiginusios akimirkos dabar virs šleikščiu kamuoliu gerklės gale. Pasipuošusio miesto šviesos glosto širdį, sūpuojanti gatvių muzika viduj uždega šilumos ir ramybės ugnelę ir dažniausiai nepajunti, kaip prisišlieji prie gatvės muzikantų ir prisėdusi šalia praleidi ne vieną valandą. Kiti sako, kad taip bandai bėgti nuo ne taip susiklosčiusio gyvenimo, bet pati sakaisi nežinanti, kas vis veda į naktines gatvių dainas. Bet tu ieškai išnykusio grakštaus balso virpulio, kuris sudrumsdavo atšalusią kavą. Tačiau supranti, kad viskas liko senuose traškančiuose įrašuose, kai gulėdavot ant nepjautos žolės, aplink šokinėdavo grėsmingai spoksantys svirpliai, o virš galvų atsiverdavo margai nuspalvintas, sunkiais debesimis springstantis dangus. Ar pameni, kaip siaubingai, tačiau nerimtai brazdindavot vargšę gitarą, tačiau labai rimtai kalbėdavot apie tai, kaip tapsit garsūs dainuojantys poetai. Kaip dainuosit apie sudegusias pievas ir ten ašaras pabėrusius driežus. Ak, kiek visko buvo planuota. Bet dabar tik sėdi šalia dailiai gitara grojančio muzikanto ir plačiai atmerktom akim skęsti prisiminimuose. Niekas nesuprastų, ką išgyveni, nesuprastų, ar tavo veidą glosto lietaus upės, ar drasko karšti ašarų nagai. Delne gniaužai paskutinę kišenėj rastą monetą, stipriai suspaudi, palieki joje visus prisiminimus, kuriuos čia, muzikanto pašonėj, sužadinai, ir meti ją į ant žemės mirkstančią kepurę. Atsikratai seno gyvenimo ir pažadi, kad daugiau čia nesugrįši. Grįžti vėl prie pribraukyto popieriaus lapo, užuodi iš kažkur sklindantį kavos kvapą, bet tuoj pat atveri langus ir šaukiesi vidurvasario nakties giesmės. Dabar jau vaikštai nukritusių žvaigždžių takais ir ieškai prakalbinančio prisilietimo. Kai atrodo, kad jau suradai, tu paprasčiausiai išeidama pamoji ranka ir sušunki: „Aš dar ateisiu!“, nors apie sugrįžimą net negalvoji – tai tik beverčiai žodžiai, kuriais apgauni save. Kad lengviau būtų išeiti. Kad lengviau būtų palikti kitus. Visą savo kelią eini modama kažkam ir kažkam šnibždėdama: „Palauk, aš greitai sugrįšiu…“ Galiausiai sudraskai tuščių žodžių pilną lapą, žiūri į tuos skutelius, vilgai juos sūriu skausmingu vandeniu ir supranti, kad to pamiršti nesugebėsi, kad privalėsi kurtis naują istoriją, kurioje niekam nepažadėsi sugrįžti. Tokią istoriją, kurioje niekada nieko nepaliksi. Kurioje neišeisi.

Njuspeipio kvotas

Užkulisiai

Per šiuos darbo metus, „Njuspeipio“ redakcijoje praleidome labai daug laiko, daug kalbėjome ir ne visada protingai, ar į temą. Šiam ﬁnaliniam sezono numeriui nusprendėme pateikti jums, mieli skaitytojai, mažą dalį mūsų pasakytų nesąmonių. Aišku, saugodami savo narių tapatybes, visus vardus paslėpėm. Pasimėgaukite šiuo sneak peek į „Njuspeipio“ gyvenimą! - Aš tiesiog noriu greičiau pabaigti.

- Žinau gerų vietų miške.

- Aš pasirašau ant visko. Už dyką. ir žiūriu, kas nutiks.

- Ar šitas turi taip stovėti? - Dovanų keitimuisi reikia lyginio skaičiaus žmonių.

- Kai esi miręs, tau biški šalta. - [redacted], tavo daikčiukas pulsuoja.

- Kodėl tu nedavei man, nedavei jai, nedavei jam.

- Kiekvieną dieną žudau žmones ir rėkiu, dėl to esu labai relaxed. - Aš prie signiﬁcant other (so) prirašiau „Njuspeipį“. - Pašokinėkit dar ant mano kapo.

- Jis plovė pinigus per [redacted], o aš jam padėjau.

- Jums pasiseka ištraukti.

- O ką dar galima pakelti?

- Atrodau kaip bulvė. - Tau tinka. - Kam trūks, tada liberalė duos.

- Jei būčiau sakiusi „nesityčiokit iš mano burnos sugebėjimų“, tada sakyčiau, užrašyk.

- Aš gavau labai daug premijų per labai trumpą laiką. - I bang pans! - Ė, neprikišinėk. Taip buvo tik vieną kartą! - Niekada nesu seksualiai valgęs riešutų. - Einam ant kelio. [redacted], suorganizuok ratus. - Cok(e)tip.

- Smagiai šitos laidotuvės. - O kada gedulingi pietūs?

- Aš prisiekiu, aš pamirštu ir einu žudyti. - Kai jis šlapias, tada vanduo geriau teka. - Žinau miškų. Ir veiklų. - Jau geriau jis būtų sex dungeon prezidentas, nei LT prezidentas. Bet aš neturiu politinės nuomonės.

- Įsijunk puTTY.

- Aš tiesiog darysiu bakalaurą. - Romantika: su vienu buvo, kitas mirė. - Be kojų gražiau šypsosi.

- Duok man tą vilką, aš noriu jo. - Koks cok(e)tip’sas yra casual? Ar tai priklauso nuo pinigų kiekio? - Kas čia dar negavo? - Šitie trys dar negavo.

- Dirbau viskuo, ko direktorė norėjo. - [redacted] netiki vaikais.

- So deep čia kažkaip.

Horoskopas Viltė Raudoniūtė

Nebūtina tikėti horoskopais, kad juos skaitytum. Lygiai taip pat nebūtina, kad jie atitiktų realybę. Horoskopas nurodo, kaip turėtų vystytis tavo gyvenimas, o ne kaip privalo. Bet jei aš sakau, kad viskas bus gerai, nesijaudink – taip ir bus. Anksčiau ar vėliau. Viskas bus gerai: ir meilėje, ir su pinigais, ir šeimoje, ir sveikatoje. Na, nebent pasirinksi netikėti horoskopais. Gražios vasaros, susitiksime kitais mokslo metais!

ŽIOVULIO ŽUDIX Puzzle 1 (Very hard, difficulty rating 0.82)

Puzzle 1 (Hard, difficulty rating 0.63)

5ud0ku

5eppuku

5 9

3 8

7 9 5

1 4

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:27:35 2019 GMT. Enjoy! ve

wow

6 6

3 6 8

2 4

1 5

4 8 6

Generated by http://www.opensky.ca/sudoku on Mon Feb 4 19:28:34 2019 GMT. Enjoy!

much sol

AMA NANOwtGR f is dis it i dont get

luck lol good

kad būtų ką veikt visą vasarą

čia jeigu ką Harambe

KOVAS

Kowalski, analysis!

KAŽKAS RADO VISUS BALANDŽIUS

Ĺ˝aidimai

@ktu.lt @ktustudentams @KTUStudentactivities

ktuspace ktustudentlife